Eesti Kogukond Leedus

EESTI JA EESTLUS LEEDUS ESTIJA IR ESTŲ BENDRUOMENĖ LIETUVOJE ESTONIA AND ESTONIAN COMMUNITY IN LITHUANIA

Giedraičiai-Vilnius AD MMXIX KOOSTAJA × SUDARYTOJA × COMPILED BY Merike Ivask SISUKORD × TURINYS × CONTENTS TÕLGE × VERTIMAS × TRANSLATED BY Anna Golubeva (inglise/anglų/English), Pille Väljataga/Pillė Veljataga (leedu/lietuvių/Lithuanian) KÜLJENDAJA × MAKETAVO × LAYOUT BY Tarmo Käärik TRÜKK × SPAUDA × PRINT BY UAB BALTO print RAAMATUS on kasutatud Eesti Ajalooarhiivi, Eesti Riigiarhiivi, Eesti Filmiarhiivi, Vilno sõjakool — tulevase Eesti Vabariigi ohvitseride kasvulava 9 Eesti suursaatkonna Vilniuses ja erakogudesse kuuluvaid fotosid. KNYGOJE Vilniaus karo mokykla — būsimųjų Estijos Respublikos karininkų kalvė 9 panaudotos Estijos istorijos archyve, Estijos valstybės archyve, Estijos filmų archyve, Estijos ambasadoje Vilniuje ir privačiuose rinkiniuose saugomos fo- Eesti saatkond Kaunases. Eellugu 22 tografijos. THE BOOK uses photographs from the Historic Archives of Estonia, Estijos pasiuntinybė Kaune. Įžanga 22 National Archives of Estonia, the Estonian Film Archives as well as photographs belonging to the Estonian Embassy in Vilnius and private collections. Vastastikune tunnustamine ja saatkond Kaunases 25 Tarpusavio pripažinimas ir pasiuntinybė Kaune 25 Vilno Military School — Nursery of Officers of the Future Republic of Estonia 41 Estonian Embassy in Kaunas. Background 46 Mutual Acknowledgement and Embassy in Kaunas 48 Leedu eestlaskond kahe sõja vahel 57 Tarpukario Lietuvos estų bendruomenė 57 Kaunase Eesti Selts 61 Kauno estų draugija 61 Seltsi üritused 65 Draugijos renginiai 65 Vabariigi aastapäevade t ähistamised 69 Respublikos metinių paminėjimai 69 Välis-Eesti liikumine 74 Išeivijos estų sąjūdis 74 Kultuuri- ja sõprussuhteid 82 Kultūriniai ir draugystės ryšiai 82 The Estonian Community of Lithuania Between the Two Wars 91 Estonian Society of Kaunas 93 Society Events 96 Celebrations of the Republic Anniversary 98 Foreign-Estonia Movement 101 Culture and Friendly Relations 105 Baaside leping, rahutud ajad, juunipööre 110 Sutartis dėl karinių bazių, neramūs laikai, birželio perversmas 110 Sõpruslinnad 114 Miestų draugystė 114 Taasiseseisvumine ja Vilniuse saatkonna saamislugu 119 Nepriklausomybė ir ambasados Vilniuje įsteigimo istorija 119 Aukonsulid ja -konsulaadid 129 Garbės konsulai ir konsulatai 129 Euroopa Liit ja NATO, kuid mitte ainult 132 Europs sąjunga ir NATO, bet ne tik 132 Eesti keel ja kultuur Vilniuse ülikoolis 136 Estų kalba ir kultūra Vilniaus universitete 136 Soojad suhted riikide vahel 142 Šilti santykiai tarp valstybių 142 Kaubandus-tööstussuhted 146 © Leedu Eestlaste Selts × Lietuvos estų draugija, koostaja ja autorid. 2019 ISBN 978-609-96078-1-8 (trükis) Prekybos ir pramonės ryšiai 146 ISBN 978-609-96078-0-1 (pdf) Balti riikide sõjalise koostöö kolm vaala 150 Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo „trys banginiai“ 150 Poliitilised kemplused 156 Politiniai kivirčai 156 Military Installations Agreement, Troubling Times, the June Insurrection 159 Twin Cities 162 Regaining of Independence and the History of Establishment of the Embassy in Vilnius 165 Honourary Consuls and Consulates 170 European Union and NATO, But Not Only 172 Estonian Language and Culture in the University of Vilnius 175 Warm Relations between the Countries 179 Commercial and Industrial Relations 182 Three Whales of the Military Cooperation of the Baltic States 185 Political Dissensions 188 Eesti ja Leedu kultuurisuhted 191 Kultūriniai ryšiai tarp Estijos ir Lietuvos 191 Viimased aastad 202 Pastarieji metai 202 Eesti kogukond Leedus 212 Estų bendruomenė Lietuvoje 212 Estonian and Lithuanian Cultural Relations 249 Recent Years 255 Estonian Community in Lithuania 259 Viited 277 Nuorodos 280 Notes 283 Ükskõik, kus ma ka elaksin, jääb kõik eestlasena läbielatu ja praegu Eestis toimuv osakeseks minust, selle meenutamine ja mõnikord uuesti oma kogemusest mõel- des, taasloon end eestlasena. Minu eestlus ei lõppe, ei seisa paigal, elan selles edasi. Samavõrd kui Eestis toimuv ja Eesti riigi käekäik, läheb mulle korda Leedu riigi saatus. Teen oma väikeseid tegusid edasi, lootes, et need aitavad midagi parendada kummaski riigis.

Mari-Liis

Kur begyvenčiau, dalele manęs yra tapę visa, ką patyriau būdama este ir kas dabar vyksta Estijoje. Prisimindama, kartais naujai apmąstydama savo patirtis, pasijuntu esanti estė. Mano estiškoji savastis nesibaigia, nesustoja vietoje, joje gyvenu toliau. Kaip ir įvykiai Estijoje bei Estijos valstybės sėkmė, man svarbi ir Lietuvos valstybės ateitis. Vis darau savo mažus darbus, vildamasi, kad jie padės ką nors pagerinti abejose valstybėse.

Mari-Liis 2018 / Liia Urmani erakogu Endise Vilno sõjakooli seinal avatakse Johan Laidoneri mälestustahvel VILNO SÕJAKOOL — TULEVASE Rahvuslike ideede levimisel sai iga EESTI VABARIIGI OHVITSERIDE vähegi nutikama ja jõukama inimese KASVULAVA sooviks vähemalt üks laps kooli saata ja temast teha õppetud mees. Paljud noor- mehed kasutasid tasuta hariduse saamise võimalust sõjakoolides, mis tuli hiljem kasuks noorele Eesti Vabariigile ja oli eel- duseks oma vägede loomisel. Rahvusväeosad ja Vabadussõja lahin- gute käigus esile tõusnud Eesti ohvitser- kond ei tekkinud tühjale kohale. Oluliseks tähiseks ohvitserkonna kujunemisel olid Krimmi sõja järel, 1860. aastatel, toimunud sõjaväereformid. Sellega asutati ka junkrukoolid, kuhu astumisel võrreldes sõjakoolidega kehtis madalam hariduslik tsensus ning alates 1869. aastast võisid sinna astuda ka teenistuses silma paist- nud sõdurid ja allohvitserid. Junkrukooli lõpetanu võis omandada kõrgemat sõja- väelist haridust. Kui 1914. aasta suvel moodustasid eesti rahvusest kaadriohvit- serid ca 0,6% Vene ohvitserikorpusest, siis

8 9

VILNIAUS KARO MOKYKLA — Tautiškumo idėjoms plintant kiekvie- BŪSIMŲJŲ ESTIJOS RESPUBLI- nas praprusęs ir prasigyvenęs žmogus KOS KARININKŲ KALVĖ troško bent vieną iš sūnų pasiųsti mokytis kad taptų išsilaviniusiu. Daugelis jaunuo- lių pasinaudodavo galimybe nemokamai gauti išsilavinimą karo mokyklose ir vėliau tai davė naudos jaunai Estijos Respublikai, steigusiai savo armiją. Rusijos armijoje Pirmojo pasaulinio karo metu suformuotuose estų tautybės kariškių padaliniuose („Rahvusväeosad“) ir Estijos nepriklausomybės karo metu iškilusi karininkija neatsirado tuščioje vietoje. Esminis veiksnys, lėmęs karinin- kijos susiformavimą buvo karinių pajėgų reforma, įvykdyta 1860-siais, pasibaigus Krymo karui. Ją vykdant buvo įsteigtos ir junkerių mokyklos, į kurias stojantiesiems pakako žemesnio išsilavinimo cenzo negu kad stojantiems į karininkų mokyklas ir 10.02.2006 / LES nuo 1869-jų į jas galėjo stoti tarnyboje pasižymėję kareiviai bei puskarininkiai. Atminimo lentos Johanui Laidoneriui ant buvusio Vilniaus karo mokyklos pastato atidengimas 10 Laidoner, Põdder jaPuskar olidVilnokasvandikud hilisem Loodearmeekindralmajor Stanisław MarianBułak- polkovnik Karl Parts (XX);kindral ErnstPõdder; polkovnik Viktor Puskar (―);polkovnik, Eesti jaLoodearmeejuhidPihkva vallutamise järel. Eestivägede ülemjuhataja JohanLaidoner(X); salga ülemapolkovnik Bułak-Bałachowicziga Pihkva raudteejaama esisel Sõjavägede ülemjuhataja kindral Laidonervestlemas vene valgete partisanide generolas Ernstas Põdderis; pulkininkas Viktoras Puskaras (―);pulkininkas, carinės RusijosŠiaurės Estijos kariuomenių vyriausiasisvadas JohanasLaidonerisšnekučiuojasisurusųbaltagvardiečių Estijos kariuomenių vyriausiasisvadas JohanasLaidoneris(X);pulkininkas Karlas Partsas (XX); partizanųbūriovadu pulkininkuBułak-Bałachowiczi’umi priePihkva geležinkelio stoties vakarų armijosgenerolas majoras Stanislovas MarianasBułak-Bałachowiczius (=). Estijos ircarinės RusijosŠiaurės vakarų armijosvadai poPihkva užėmimo. Laidoneris,Põdderis irPuskaras buvo Vilniauskaro mokyklos auklėtiniai Bałachowicz (=).

1919 / EAA.2281.1.27.40.228 1919, Karl Akel / EFA.57.A-269-112

20. sajandi I pool, J. &P. Parikas Tallinnas / EAA.5166.1.137.11 2. diviisi-polkovnik Viktor Puskar. Viimased kolm olidlõpetanud Vilnosõjakooli 3. diviisi-kindralmajor ErnstPõdder; 1. diviisikindralmajor Aleksander Tõnisson; Vabadussõja juhid-diviisiülemad.Vasakult paremale: Soomusrongide polkovnik Karl Parts; 1919 / EAA.2281.1.27.39p.224 Paremal 2. diviisiülempolkovnik Viktor Puskar, kes samuti olilõpetanud Vilnosõjakooli Eesti vägede pooltsõjavägede ülemjuhatajale kindralmajor Laidonerile. Soomusrongi divisjoniülemkapten Karl Parts raporteerib pärast Pihkva vallutamist Dešinėje II divizijospulkininkas Viktoras Puskaras, taip patVilniauskaro mokyklosauklėtinis Nepriklausomybės karo vadai —divizijųvadai. Iškairės įdešinę:Šarvuotųtraukinių divizijos užėmusios Estijoskaruomenės vyriausiajamvadui generolui majoruiJohanuiLaidoneriui. Šarvuoto traukinio divizijosvyresnysis kapitonas Karlas Partsas raportuoja Pihkvą pulkininkas Karlas Partsas; IIIdivizijos— generolas majoras Ernstas Põdderis; I divizijosgenerolas majoras Aleksandras Tõnissonas; II divizijospulkininkas Viktoras Puskaras. Pastarieji trys baigėVilniaus karo mokyklą 11 12 vadas leitenantas Augustas Nieländeris,6.divizijos štabo komandos viršininkas leitenantas Augustas Schwartzas, Reimannas, 4.Divizijos štabo inspektorius leitenantas Ernstas Assmannas (Aastalu), 5.divizijostransporto I Estijospėstininkųdivizijosorganizatoriai: 1.artilerijosbrigados vadas papulkininkis Andresas Larka, 7. diviisistaabi kantseleiülem sõjaväeametnik Bernhard Moik.Tõnisson jaReimann olidVilnovilistlased (Aastalu), 5.diviisitranspordiülem leitnant AugustNieländer, 6.diviisistaabikomando ülemleitnant AugustSchwartz, Aleksander Tõnisson, 3.diviisiintendant polkovnik RudolfReimann, 4.diviisistaabiinspektor leitnant ErnstAssmann 1. Eesti jalaväediviisi organiseerijaid: 1.suurtükibrigaadiülemalampolkovnik Andres Larka, 2.brigaadiülempolkovnik Oskar Raudvere koos abikaasaga diviisipataljoni tööroodu hoovis Vabadussõda. 3. diviisitagavarapataljoni jaPärnu garnisoni ülemkapten 2. brigadosvadas pulkininkas Aleksandras Tõnissonas, 3.divizijosintendantas pulkininkas Rudolfas Nepriklausomybės karas. III Divizijosatsarginio bataliono irPärnu garnizonovadas kapitonas 7. divizijosštabo kanceliarijos vadas kariuomenės tarnautojas Bernhardas Moikas. Tõnissonas irReimannas buvo Vilniaus karo mokyklosabsolventai Oskaras Raudvere sužmonadivizijosbataliono darbobūriokieme

1917, Parikas / EFA.114.0-50437 29.12.1919, Pärnus / EFA.51.A-266-121 Skraidymo varžybos Lasnamäeaerodrome. Iškairės: 1. gynybos ministras Augustas Keremas 2. Estijos valstybės vadovas Karlas Einbundas.4. Vilniauskaro mokykląbaigęspriešlėktuvinės gynybos vadas

12.03.1936, Postimees / EAA.2111.1.14789.1 Tallinna Garnisoni ülemkolonel JaanJunkurannabseletusi ajakirjanikele 1932 / EFA.77.A-11-79 Richard Tomberg, kes kindralitest ainsana jäielluNõukogude vangilaagrites 2. riigivanem Karl Einbund,4. Vilnosõjakooli lõpetanud õhukaitseülem kolonel Lennuvõistlused Lasnamäelennuväljal. Vasakult 1. kaitseminister AugustKerem, kolonelis Richardas Tombergas, kurisvienintelis išSovietų lageriuose kalėjusių generolų išliko gyvas Talino Garnizonovadas pulkininkas Jonas Junkuras kalbasi sužurnalistai 13 14 2. diviisi staabiülem polkovnik Eduard Kubbo Sõjaminister kindralleintant Paul Lillministrinaomakabinetis Karo ministras generolas leitenantas Paulius Lillassavo kabinete II divizijosštabo vadas pulkininkas Eduardas Kubbo

1919, Jaan Niilus / EFA.114.3-3166 14.04.1939 / EFA.82.3-5019

1920‒1940, A. Lomp / EFA.113.0-40488 2. üksiku jalaväepataljoni ohvitserid, esireas keskel pataljoni ülemmajorVillemSaarsen 1920, Ants Vilper / EFA.272.0-167275 Sõjavägede staabiülem polkovnik JaanRink II pėstininkųbataliono karininkai, priešakinėje eilėjeviduryje bataliono vadas VillemasSaarsenas Armijų štabo viršininkas pulkininkas JonasRinkas 15 16 Eduardas Kubbo(x)irkarininkas įpatingiemspavedimams kapitonas Karlas-Hansas Ainsonas (greta Kubbo) 3. diviisi jaTallinna garnisoni ülemkindralmajor JohanUnt hõbenaelalipuvardasse löömas ja tema käsundusohvitser alamkapten Karl-Hans Ainson (Kubbokõrval) Koolivennad vabadussõja ajalIrboskas. 2. diviisiülemaabipolkovnik Eduard Kubbo(x) Bendramoksliai Nepriklausomybės karo metais Irboskoje: IIdivizijosvado pavaduotojas pulkininkas III divizijosirTalino garnizonovadas generolas majoras JohanasUntas, įkalantis sidabrinęvinįįvėliavos stiebą

26.03.1929 / EFA.54.A-35-30 1919 / EFA.114.3-2570

1928 / ERA.2553.1.93.32 Vilnolaste ühingurinnamärgi tunnistusJohanLaidonerile Vilniaus karo mokyklosabsolventų ženklelioJohanuiLaidoneriuipažyma 17 18 Kindralmajor JuhanTõrvand 1919–1925 m.;EstijosNepriklausomybės karo dalyviųsąjungos valdybos pirmininkas 1930–1933m.; kariuomenės Generalinio štabo viršininkas 1918–1919 m.; Estijos Respublikos karo ministro padėjėjas Liidu juhatuse esimees;1934kandidaat Eestiriigivanema valimistel 1930–1933 EestiVabadussõjalaste Keskliidu juhatuse esimees;1933–1934EestiVabadussõjalaste 1918–1919 Eestisõjaväe peastaabi ülem;1919–1925EestiVabariigi sõjaministri abi; Andres Larka Miitavis (Jelgava), kes oli1918. aastal EestiVabariigi sõjaminister; Andresas Larka, 1918m.buvęs EstijosRespublikos karo ministru,Mintaujoje (Jelgavoje); Estijos Estijos Nepriklausomybės karo dalyviųsąjungos valdybos pirmininkas 1933–1934m.; Kandidatas 1934m.Estijosvalstybės vadovo rinkimuose Generolas majoras JuhanasTõrvandas

1920–1940, K. Akel / ERA.1131.1.144.5.2.1 1904 / ERA.4996.1.223.1.1

1919, Parikas / EFA.3.0-39810 Vilno sõjakooli olilõpetanud ka Eestisõjavägede ülemjuhataja kindralmajor JohanLaidoner 1930 / EFA.78.A-9-35 Ohvitseride keskkogu juhatuse abiesimees,varustusvalitsuse ülem,kindralmajor Tõnis Rotberg Vilniaus karo mokyklojepradinį karinį išsilavinimą įgijoirEstijoskariuomenių tiekimo padalinioviršininkas generolas majoras Tõnis Rotbergas Karininkų bendruomenėsvaldybos pirminininko pavaduotojas, vyriausiasis vadas generolas majoras JohanasLaidoneris 19 1917. aasta sügisel ületas see juba 1% piiri. Pärast Esimese maailmasõja algust Vilno paremus ilmne. Vilno kasvandikud Võrdluseks, et 1897. aasta rahvaloenduse hakkasid koolis toimuma neljakuulised olid ka kaks sõjaaegset ohvitseri-Georgi andmetel moodustasid eestlased 0,8% kiirendatud kursused ja kooli isikkoos- kavaleri Artur Blaubrück ja Voldemar Venemaa elanikkonnast. seis suurendati 500-lt kuni 900 junkruni. Pichelbaum. Viimane fakt on tähelepanu- Vabadussõja aegsed kõrgemad juhid Sõjategevuse käigus evakueeriti sõjakool väärne selle poolest, et maailmasõja ajal said sõjalise alamastme hariduse peamiselt 1915. aastal Poltaavasse ning ametlikult õppis Vilnos suhteliselt vähe eestlasi, kuna Peterburi ja Vilno jalaväe junkrukoolides. lõpetas kool tegevuse 2. jaanuaril 1918. kool oli evakueeritud Poltaavasse, aga lip- Vilno kool loodi keiser Aleksander II käsul Mati Kröönstöm on Georgi kavaleride nikukandidaadid suunati tavaliselt oma 29. oktoobril 1864 ning see hakkas tööle uurimustöös märkinud, et üllatavalt palju kodukoha lähistel asuvatesse koolidesse. Aleksandri kadetikorpuse varasemates oli Georgi kavaleride hulgas Vilno sõja- Vabadussõja juhte andis Vilno sõjakool ruumides, mida vastavalt sõjakooli vaja- kooli kasvandikke. Ligemale pooled kaad- 45, suur osa Eesti sõjaväe Vabadussõja dustele laiendati. Esialgselt oli sõjakoolis riohvitseridest kavalerid olid lõpetanud aegsetest operatiivjuhtidest oli lõpetanud 200 junkrukohta, kuid 1874. aastal suuren- selle sõjakooli. Samas moodustasid Vilno just selle kooli. Nende seas Sõjavägede dati õppekohtade arv 300-ni. 1901. aastal vilistlased eesti soost kaadriohvitseride ülemjuhataja, ülemjuhataja staabiülem, reorganiseeriti kool ümber kolmeaastase üldarvust napi kolmandiku. Ühtekokku kindralstaabi valitsuse ülem, suurtükiväe õppeajaga kooliks ning koolilõpetajad said võttis maailmasõjast osa umbes 70 eest- valitsuse ülem, varustusvalitsuse ülem, alamporutšiku auastme. Aastail 1904–1905 last-Vilno vilistlast. Georgi kavalere oli tagavaravägede ülem, kõik kolm diviisi- suurendati sõjakooli õppurite arvu 400-ni. nende seas 15. Kui võrrelda seda näitu ülemat, 2. diviisi staabiülem, kaks polgu- Alates 1906. aastast said õppima astuda Peterburi Vladimiri sõjakooliga, mis oli ülemat jpt. ka podporutšikud, praportšikud, kes olid eestlastest lõpetajate arvu poolest Esi- ülendatud sellele auastmele isikliku vap- mese maailmasõja eel Vilno järel teisel ruse eest sõjategevuses. kohal (50 ohvitseri ja 6 kavaleri), siis on

20 21

Baigus junkerių mokyklą galima buvo gaudavo jaunesniojo poručiko laipsnį. mokyklos (50 karininkų ir 6 kavalieriai), įgyti aukštesnį karinį išsilavinimą. Jei 1904–1905-siais mokykla buvo išplėsta iki pastarosios pranašumas akivaizdus. Vil- 1914 metų vasarą estų tautybės kadriniai 400 junkerių. Nuo 1906-jų galėjo įstoti ir niaus karo mokyklos auklėtiniai buvo ir karininkai sudarė 0,6% Rusijos karinin- tie podporučikai, praporščikai, kuriems du karo metų karininkai — Georgijaus kijos korpuso, tai 1917 metų rudenį šis šis laipsnis buvo suteiktas už narsą karo kryžiaus kavalieriai Arturas Blaubrückas skaičius jau siekė 1% ribą. Palyginimui — lauke. Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam ja Voldemaras Pichelbaumas. Didžioji 1897 metų gyventojų surašymo duome- karui, mokykloje buvo įsteigti keturių dalis Estijos Nepriklausomybės karo vadų nimis estai sudarė 0,8% Rusijos gyven- mėnesių trukmės pagreitinti kursai, besi- — iš viso 45 — buvo baigę Vilniaus karo tojų skaičiaus. mokančiųjų skaičius buvo padidintas nuo mokyklą. Tarp jų — Kariuomenių vyriau- Estijos nepriklausomybės karo laikų 500 iki 900 junkerių. siasis vadas, Vyriausiojo vado štabo vadas, aukščiausioji vadovybė pradinį karinį Matis Kröönstömas, tyrimo apie Generalinio štabo valdovybės viršininkas, išsilavinimą daužniausiai būdavo įgijusi Georgijaus kryžiaus kavalierius autorius, Artilerijos pajėgų vadovybės viršininkas, Peterburgo ir Vilniaus pėstininkų junke- pastebėjo, kad ypač daug Georgijaus Tiekimo vadovybės viršininkas, Atsargos rių mokyklose. Vilniaus mokykla buvo kryžiaus kavalierių buvo tarp Vilniaus pajėgų vadas, visų trijų divizijų vadai. II įsteigta 1864 m. spalio 29 dieną caro karo mokyklos absolventų. Tarp kadrinių Divizijos štabo viršininkas, du pulkų vadai Aleksandro II įsakymu ir pradėjo veiklą karininkų apie pusę kavalierių buvo šios ir t. t. buvusiose Aleksandro kadetų korpuso mokyklos auklėtiniai. Pasauliniame kare patalpose, kurias praplėtė pritaikant karo iš viso dalyvavo apie 70 estų — Vilniaus mokyklos reikmėms. Pradžioje buvo ruo- karo mokyklos absolventų. Tarp jų buvo šiama 200 junkerių, o nuo 1874 kursantų 15 Georgijaus kryžiaus kavalierių. Paly- skaičius padidintas iki 300 junkerių. 1901- ginus šį rodiklį su Peterburgo Vladimiro ais mokykla buvo reorganizuota į trijų karo mokykla, kuri pagal ją baigusių metų trukmės mokyklą, kurią baigusieji estų skaičių buvo antra po Vilniaus karo EESTI SAATKOND KAUNASES. Eesti saatkondade lugu sai alguse juba oli kontakti leidmine Inglise, Prantsuse, Juba 1918. aasta lõpul oli Saksamaal ja EELLUGU pärast Eesti iseseisvuse manifesti välja- Saksa ja Skandinaavia riikide valitsustega, Lätil Eestis ajutised esindajad. 1919. aasta kuulutamist 24. veebruaril 1918, millega et saavutada Eesti iseseisvuse tunnusta- alguses lisandusid neile veel Leedu ja kõrgeim võim Eestis läks Päästekomiteele. mine ja protestida Saksa okupatsiooni Poola esindajad. Pärast Eesti ametlikku Nii nagu Eesti kasutasid ka Leedu rahvus- vastu Eestis, samuti taodelda Eesti toe- tunnustamist nimetati ajutised esindajad likud juhid ära 1917. aasta revolutsiooni, tamist, relvade ja varustuse saatmist ning täievolilisteks esindajateks. Selleks oli Venemaa sattumist kodusõja küüsi enam- sõjalist abi. Nende tegevus oli tulemuslik, aluse annud Leedu välisministeeriumi laste võimuhaaramise järel ning Saksamaa sest saavutati Eesti de facto tunnustamine ettepanek Eesti valitsusele diplomaatiliste lüüasaamist Esimeses maailmasõjas, mis suurriikide poolt. suhete sisseseadmiseks alates 14. maist. võimaldas välja kuulutada iseseisva riigi 16. veebruaril 1918. Uute valitsuste ees seisis üüratu ülesanne ehitada algusest peale üles riik. Vähesed uskusid nende edu. Eesti Päästekomitee moodustas ise- Eesti delegatsioon Rahvasteliidu 2. täiskogul 1921. aasta septembris-oktoobris. seisvuse väljakuulutamise päeval Ajutise Ado Anderkopp, Ants Piip, Karl Robert Pusta, Jaan Lattik ja August Torma. Valitsuse, mille välisministriks sai Jaan Kaks viimast olid hiljem seotud Leedu esindusega Kaunases Poska. Välisministeerium alustas tööd alles novembris, kuna varem olid Saksa väed okupeerinud kogu Eesti. Esimesed välisesindused asutati Eesti Maapäeva loodud Eesti välisdelegatsiooni poolt 1917. aasta lõpus ja 1918. aasta alguses. Välisdelegatsioonide eesmärgiks

22 23

ESTIJOS PASIUNTINYBĖ KAUNE. Pasakojimas apie Estijos pasiunti- ĮŽANGA nybes prasideda po Estijos nepriklauso- mybės manifesto, paskelbimo 1918 m. vasario 24 dieną, kuriuo aukščiausioji val- 1921 / EAA.5447.1. EAA.5447.1.53.77 53.77 džia atiteko Gelbėjimo komitetui. Kaip ir Estijos, Lietuvos tautinio sąjūdžio vadovai pasinaudojo 1917 m. revoliucija, Rusijos Estijos delegacija Tautų Sąjungos visuotiniame susirinkime 1921 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Ado Anderkoppas, Antsas Piipas, Karlas Robertas Pusta, Jonas Lattikas ja Augustas Torma. įsitraukimu į pilietinio karo verpetą bol- Pastarieji du vėliau buvo susiję su Lietuvos atstovybe Kaune ševikams užėmus valdžią ir Vokietijos pralaimėjimu Pirmajame pasauliniame kare, kas sudarė sąlygas nepriklausomy- bės atkūrimui 1918 m. vasario 16 dieną. Naujoms vyriausybėms iškilo užduo- Pirmasias atstovybes užsienyje steigė ginklais bei provizija bei karinės pagalbos. tis pradėti statyti valstybę nuo pat pra- Estų žemės taryba. 1917 m. pabaigoje — Jų veikla davė rezultatų — buvo pasiekta, džių. Mažai kas tikėjo jų sėkme. Estijos 1918 m. pradžioje siuntusi į užsienio šalis kad didžiosios valstybės pripažino Estijos Gelbėjimo komitetas nepriklausomybės delegacijas. Jų uždavinys buvo užmegti Respubliką de facto. paskelbimo dieną suformavo Laikinąją kontaktus su Anglijos, Prancūzijos, Jau 1918 m. pabaigoje Vokietija ir vyriausybę, kurios užsienio reikalų minis- Vokietijos ir Skandinavijos valstybių Latvija turėjo laikinuosius atstovus Esti- tru tapo Jonas Poska. Užsienio reikalų vyriausybėmis siekiant kad būtų pripa- joje. 1919 m. pradžioje prisidėjo dar ir ministerija pradėjo veikti tik lapkričio žinta Estijos nepriklausomybė ir išsakyti Lietuvos bei Lenkijos atstovai. Po oficia- mėnesį, nes iki tol vokiečių karinės pajė- protestą prieš Vokietijos vykdomą Estijos laus Estijos pripažinimo laikinieji atstovai gos buvo okupavusios visą Estiją. okupaciją, taip pat prašyti paramos Estijai tapo nuolatiniais atstovais. Tam pradžią Välisministeeriumi üheks olulisemaks VASTASTIKUNE TUNNUSTAMINE Eesti välisminister tegi Vabariigi ülesandeks oli Eesti-Vene rahulepingu JA SAATKOND KAUNASES valitsusele 17. veebruaril 1921 ettepa- ettevalmistamine ja allakirjutamine neku tunnustada Leedu Vabariiki de 2. veebruaril 1920. Tartu rahulepinguga jure, mille kaks päeva hiljem ka Valitsus tunnustas Venemaa, mille koosseisust otsustas. Leedu tunnustas Eesti Vaba- Eesti oli eraldunud, Eestit de jure. See riiki sama aasta 2. märtsil. Aasta lõpuks hõlbustas ka teiste riikide tunnustuse saa- oli Eestil juba 10 välisesindust, nende vutamise. Pärast Vabadussõja lõppemist seas ka esindus Leedu ajutises pealinnas tunnustas Eestit de jure juba suurem hulk Kaunases, mis asus Laisves-Alleja nr 60. riike, mis võimaldas sisse seada diplomaa- Esimene Eesti Vabariigi esindaja Leedus 1 tilised suhted, muuta senised esindused oli August Torma . täieõiguslikeks saatkondadeks ja luua Eesti saadikuteks Leedus olid Julius 2 uusi saatkondi. Seljamaa (1923‒1925 asjur asukohaga 3 Välisministeeriumi põhiülesanneteks Riias, 1925‒1926 saadik), Oskar Öpik olid diplomaatilised suhted ja Eestile (1927‒1928 asjur, 1936‒1938 saadik), 4 huvi pakkuva informatsiooni hankimine, Heinrich Laretei (1928‒1931), Johan 5 6 Eesti majanduslike huvide kaitsmine ja Leppik (1931‒1936), Aleksander Varma 7 kaubanduslik-tööstuslike suhete kor- (1938‒1939) ja Jaan Lattik (1939‒1940). raldamine teistes riikides ja kodanike Leedus resideeruvateks diplomaati- huvide kaitsmine. deks olid juba eelpool mainitud konsul-asjur August Torma (1921‒1923), asjur Alek- 8 sander Jürgenson (1923), I sekretär-kon- 9 sul Hans Lohk (1923‒1926), ametnik

24 25

davė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pasiūlymas Estijos vyriausybei dėl TARPUSAVIO PRIPAŽINIMAS IR Estijos užsienio reikalų ministras diplomatinių ryšių užmezgimo nuo gegu- PASIUNTINYBĖ KAUNE 1921 m. vasario 17 d. įteikė Respublikos žės 14 dienos. vyriausybei siūlymą pripažinti Lietuvos Vienas svarbiausių Užsienio reikalų Respubliką de jure, kuris po dviejų dienų ministerijos uždavinių buvo Estijos — buvo patenkintas. Lietuva pripažino Rusijos taikos sutarties parengimas ir pasi- Estijos Respubliką tų pačių metų kovo rašymas. 1920 m. vasario 2 dieną Tartu 2 d. Metų pabaigoje Estija turėjo jau 10 taikos sutartimi Rusija, iš kurios sudėties užsienio astovybių, tarp jų ir Lietuvos Estija pasitraukė, pripažino Estiją de jure. laikinojoje sostinėje Kaune, Laisvės alėja Tai padėjo sulaukti pripažinimo ir iš kitų Nr. 60. Pirmasis Estijos Resublikos atsto- bp valstybių. Pasibaigus Nepriklausomybės vas Lietuvoje buvo Augustas Torma . karui Estiją de jure pripažino didžioji dau- Estijos pasiuntiniai Lietuvoje buvo bq guma valstybių ir tai leido užmegzti su Julius Seljamaa (1923–1925 m. — rei- jomis diplomatinius santykius, buvusias kalų patikėtinis, reziduojantis Rygoje, atstovybes paversti pilnateisėmis pasiun- 1925–1926 m. — pasiuntinys), Oskaras br tinybėmis ir steigti naujas. Öpikas (1927–1928 m.— reikalų pati- Užsienio reikalų ministerijos svarbiau- kėtinis, 1936–1938 m. — pasiuntinys), bs sias uždavinys buvo diplomatiniai ryšiai ir Heinrichas Laretei (1928–1931 m.), bt Estijai reikšmingos informacijos rinkimas, Johanas Leppikas (1931–1936 m.), bu Estijos ekonominių reikmių gynimas, pre- Aleksandras Varma (1938–1939 m.) cl kybos — pramonės ryšių tvarkymas kitose ir Jonas Lattikas (1939–1940 m.). Lie- valstybėse, piliečių reikmių gynimas. tuvoje reziduojantys diplomatai buvo jau bl ja atašee Jaan Mahlberg (1925‒1937), ten Jaan Junkur, kuid viimane ei saanud nelleitnant Kurt Benno Aksel Mollin määrad kroonides: saadik (935), II sek- bm asjur Ants Oidermaa (1926‒1927) ning kohapeal tegutseda, kuna Vilno oli Poola (1939‒1940 asukohaga Riias) ja major retär-asekonsul (375, kui ametnik siis bn atašeed Karl Pärl (1937‒1938) ja Erich vägede poolt hõivatud. Felix Brede (1940). 1930. aastate lõpus oli 300), teenija (55) ja koristaja (20), koja- bo Lipstok (1938‒1940). Saatkonna amet- Seejärel olid sõjaväeatašeedeks kap- saatkonnas diplomaatilisel tööl saadik ja mees-käskjalg (10). Kaunase kortereid nikena töötasid Mahlbergi kõrval kantse- ten August Torma (1919‒1923), major atašee, kellele lisandus tehnilise töötajana peeti tollajal kallimaks kui Tallinna omi, leiametnik Ernst Kukk (1923 sõjaministee- Richard Maasing (1928‒1930 asukohaga ametnik ja tõlk-korrespondent. Lisaks kuid võrreldes teiste saatkondadega oli riumi alluvuses) ning ametnik ja tõlk-kor- Riias), kolonelleitnant Vilhelm Richard neile oli saatkonna palgal kaks teenijat ja Leedus resideeriva saadiku palk siiski respondent Liina Sepp (1937‒1940). Kohal (1930‒1934 asukohaga Riias), autojuht, viimased olid leedulased. kõige väiksem. Diplomaatilise korpuse Esimeseks sõjaväeatašeeks määrati kolonelleitnant Villem Leopold Saarsen Kaunase tollast elatustaset ja saat- palku arvestati vastavalt elukallidu- 1919. aastal Vilno sõjakooli lõpetanud (1934‒1939 asukohaga Riias), kolonel konnatöötajate palku kirjeldavad hästi sele, näiteks Londonis oli saadiku palk ja Vilnos sideohvitserina teeninud kap- Herbert Voldemar Raidna (1939), kolo- 1930. aasta Kaunase välisesinduse palga 1690 krooni.

Jaan Mahlberg, ametnik (1925‒1937) August Torma, Dr Hans Lohk, Julius Seljamaa, ja atašee (1936‒1937), üks Eesti seltsi chargé d’affaires Leedus 1921–1923 sekretär-konsul Leedus 1923–1926 saadik Leedus 1925–1926 asutaja Kaunases ja selle kirjatoimetaja

26 27 1935–1940 / ERA.4931.1.93.63.1 1920–1923 / EAA 2111.1.8856.5 1933‒1936 / EAA.2073.2.403.1 / EAA.2111.1.9088.1 Šuras 1930. aastad, V.

Augustas Torma, Dr. Hansas Lohkas, Julius Seljamaa, Jonas Mahlbergas, tarnautojas chargé d’affaires Lietuvoje 1921–1923 m. sekretorius-konsulas Lietuvoje 1923–1926 m. pasiuntinys Lietuvoje1925–1926 m. (1925‒1937m.) ir ataše (1936‒1937m.), vienas iš Estų draugijos Kaune organizatorių ir jos raštvedys

aukščiau minėtas konsulas — reikalų pati- nautojas Ernsas Kukkas (1923 m., paval- Rygoje), pulkininkas leitenantas Vilhel- darbuotoją ir vertėją — korespondentą. kėtinis Augustas Torma (1921–1923 m.), dus Karo ministerijai) ir tarnautoja bei mas Richardas Kohalas (1930–1934 m., Greta suminėtųjų pasiuntinybėje dar reikalų patikėtinis Aleksandras Jürgen- vertėja — korespondentė Liina Sepp rezidavo Rygoje), pulkininkas leitenantas dirbo du tarnautojai ir vairuotojas, pasta- cm sonas (1923 m.), I sekretorius — kon- (1937–1940 m.). Villemas Leopoldas Saarsenas (1934–1939 rieji buvo lietuviai. cn sulas Hansas Lohkas (1923–1926 m.), Pirmuoju karo ataše buvo paskirtas m., rezidavo Rygoje), pulkininkas Herber- Apie tuometinį apgyvendinimo Kaune co tarnautojas ir ataše Jonas Mahlbergas 1919 m. Vilniaus karo mokyklą baigęs ir tas Voldemaras Raidna (1939 m.), pulki- lygį ir pasiuntinybės darbuotojų algas (1925–1937 m.), įgaliotasis atstovas Vilniuje ryšių karininku tarnavęs Jonas ninkas leitenantas Kurtas Benno Akselis liudija pasiuntunybėje Kaune 1930 m. cp Antsas Oidermaa (1926–1927 m.) bei Junkuras, kuris, Vilnių užėmus Lenkijos Mollinas (1939–1940 m., rezidavo Rygoje) išmokėti atlyginimai: pasiuntinys (935), cq ataše Karlas Pärlas (1937–1938 m.) ir kariuomenei, nebegalėjo toliau ten dirbti. ir majoras Feliksas Brede (1940 m.). II sekretorius — pavaduojantis konsulas cr Erichas Lipstokas (1938–1940 m.). Vėliau karo ataše buvo kapitonas Augustas Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje (375, o jei tarnautojas — 300), patarnau- Pasiuntinybės tarnautojai, greta Torma (1919–1923 m.), majoras Richar- pasiuntinybės diplomatinėje tarnyboje tojas (55) ir valytoja (20), kiemsargis (10). minėto Mahlbergo, buvo raštinės tar- das Maasingas (1928–1930 m., rezidavo dirbo pasiuntinys ir ataše, turėjęs techninį Kaune butai buvo laikomi brangesniais už Aastatel 1924–1927 asus Eesti Vaba- rusel aga saadiku korter.“ Lipstok kirjeldas miselt tuhatkond kirja, neist umbes 10% rahalisi saadetisi, registreeriti perekonna- riigi saatkond aadressil Laisvės alėja 60, saadik Varmat, kui erudeeritud ja diplo- salajasi. Välja saadeti sama palju, kuid seisu muutusi ning anti ajutist abi Eestisse seejärel asuti paar aastat (1928–1930) maatilisse töösse sisse elanud inimest, kes salajaste kirjade osakaal oli neist tundu- tagasirändajatele. Eesti ja Leedu vaheline aasressil Donelaičio tn 31a ja viimane harrastanud maalimist. Varma korteris valt väiksem. Samuti saadeti telegramme kokkulepe läbikäimise hõlbustamise kümnend aadressil Parodos tn 16 (kõik olnud palju hinnalisi maale, teiste hulgas ja peeti telefonivestlusi. kohta 1924. aastast reguleeris viisarežiimi. vanad aadressid). Leedu saatkonna vii- tuntud kunstniku Van Dyck maalid ja ka Kuna Kaunases konsulaat puudus, Sellega lubati mõlema riigi saatkondadel mane atašee Erich Lipstok meenutas vii- rohkesti Eesti kunstnike maale. Lisaks siis täitis peakonsuli ülesandeid saadik ja konsulaarasutustel välispassi ettenäita- mast Näituse tänava saatkonda järgmiselt: olnud saadikul gramofon ja rikkalik Taa- ning atašeed või sekretärid täitsid konsuli misel ilma keskasutusest järeleküsimata „saatkond asus 4-korruselises üürimajas, nist muretsetud klassikaliste plaatide kogu. kohustusi. Konsulaartoimingud moodus- anda teise riigi kodanikele üheaastaseid millest kaks alumist korrust oli saatkonna Tollane saatkonna suhtlus käis suuresti tasid suure osa tegevusest, sest anti välja viisasid ning maksuvabastust korduvreisi- kasutada. Esimesel korrusel oli saatkonna läbi kirjavahetuse, mis moodustas soliidse ja pikendati passe ning viisasid, legali- deks. Samuti lubati teises riigis ilma erilise ruumid ja atašee suur elutuba, teisel kor- osa igapäevatööst. Aastas tuli sisse kesk- seeriti dokumente, võeti vastu ja edastati loata viibida 14 päeva, kauem viibijad

Ants Oidermaa, asjur Leedus 1926–1927 Heinrich Laretei, saadik Leedus 1928–1931

Johan Leppik, saadik Leedus 1931–1936

Johanas Leppikas, 28 pasiuntinys Lietuvoje 1931–1936 m. 29 1920.–1930. aastad / EAA.2111.1.9848.1 / EAA.2111.1.8591.1 1928‒1 930, August Vannas / EFA.272.0-49259 1937, Parikas

Antsas Oidermaa, Heinrichas Laretei, reikalų patikėtinis Lietuvoje 1926–1927m. pasiuntinys Lietuvoje 1928–1931 m.

butus Taline, bet, gretinant su pasiunti- kutinysis pasiuntinybės Lietuvoje ataše tarp jų — garsiojo Van Dycko ir daug estų Kaune nebuvo konsulato, taigi gene- nybėmis kitose šalyse, Lietuvoje reziduo- Erikas Lipstokas prisimena apie Parodos tapytojų drobių. Pasiuntinys turėjo ir gra- ralinio konsulo užduotis atlikdavo pasiun- jančio pasiuntinio alga vis gi buvo pati gatvėje buvusią pasiuntinybę: „pasiun- mofoną bei turtingą, iš Danijos gautą kla- tinys, o ataše arba sekretoriai atlikdavo mažiausia. Diplomatinio korpuso algos tinybė buvo įsikūrusi nuomojamame sikinės muzikos plokštelių kolekciją. Tais konsulo pareigas. Konsuliniai veiksmai būdavo skaičiuojamos atsižvelgiant į pra- keturių aukštų name, dviejuose apati- laikais pasiuntinybėje reikalai dažniausiai sudarė didžiąją veiklos dalį, nes būdavo gyvenimo kaštus, pavyzdžiui pasiuntinio niuose aukštuose. Pirmame buvo pasiun- buvo tvarkomi raštais, jų rašymas sudarė išduodami arba pratęsiami pasai bei vizos, Londone alga buvo 1690 kronų. tinybės patalpos ir didelis ataše kambarys, solidžią kasdieninių darbų dalį. Per metus legalizuojami dokumentai, priimamos ir 1924–1927 m. Estijos Respublikos antrame — pasiuntinio butas“. Lipstokas buvo gaunama apie tūkstantį raštų, iš jų toliau persiunčiamos piniginės perlaidos, pasiuntinybė buvo įsikūrusi Laisvės al. 60, apibūdino pasiuntinį Varma kaip erudicija apie 10% slaptų. Išsiunčiama tiek pat, bet registruojami šeimyninės padėties poky- vėliau kelis metus (1928–1930 m.) Done- ir diplomatinio darbo išmanymu pasižy- slaptų raštų dalis ženkliai mažesnė. Taip čiai ir suteikiama laikina pagalba grįžtan- laičio g. 31a ir paskutiniuosius dešimtį mintį žmogų, mėgstantį tapybą. Varma pat būdavo siunčiamos telegramos ir kal- tiems į Estiją. Lietuvos ir Estijos tarpusavio metų Parodos g. 16 (visi adresai seni). Pas- bute buvo daug vertingų tapybos kūrinių, bamasi telefonu. susitarimus nuo 1924 m. reguliavo vizų pidid endale muretsema tasulise peatus- aukonsuli asjus. Eesti aukonsuleid taheti Sama aasta novembris kirjutas juba siin nn „ilmarändurite“ matkamised kas loa. Viimased pidid endale muretsema määrata nii Klaipedasse ja Schavlisse (Šiau- järgmine saadik Oskar Öpik, et Leedus Leedus, või paremal juhusel Saksas ehk ka väljasõiduloa. Läbisõiduviisasid anti liai). 1927. aasta jaanuaris leidis minister, pole seni olnud ühtegi aukonsulaati. Meie Poolas. Sarnaste juhusteotsijate väljasõitu tasuta ning need võimaldasid riigis pea- et oleks kasulik Klaipedas konsulaat avada, arvates oleks soovitav aukonsulaat avada kodumaalt peaks kuidagi takistama, sest tuda neli päeva. Raudteeametnikele anti kuid ettepandud kandidaat ei oleks vist Memelis (Klaipedas)“. Arutelu pidi toi- need valmistavad aina sekeldusi kohalik- viisasid teenistustunnistustele. Vastasti- kohane, kuna tema nimetamise puhul võiks muma 14. detsember 1927 välisministee- kude võimudega ja heidavad varju Eesti kune viisavabadus kehtestati 1937. aastal. ettenäha vastuolusid kohaliku Saksa soost riumis, kuid aukonsulaadid jäid loomata. heale nimele välismaal.“ Eesti Vabariigi välisministeerium arutas elanike ja kaupmeestega. Lisaks pandi ette: Saatkonnas tegeleti riikide vaheliste Sõdadevahelisel ajal registreeriti Eesti ka erinevaid konsulaarvõrgu laiendamise „Kuidas oleks aga praeguse Memeli Panga tööstus- ja kaubandussidemete arenda- kodanike surmajuhtumeid Leedus harva. kavasid. Juba 1925. aastal oli Eesti esindus- direktoriga — endise saadikuga Eestis?“, mise ja vahendamisega ning eestlaste Kaks omalaadset juhtumit leidis aset tega Leedus ja Riias aru peetud Klaipeda mille kohta taheti täiendavaid teateid. töölubade ja erinevate konkursside 1934. aastal, kus Leedus sai tagaajamisel abimaterjalide andmisega. Anti teavet surma üks Eesti väejooksik ning roman- Klaipėda sadamasse tulnud Eesti laevade tilistel põhjustel uputas enese Nemunasse kohta ning vajadusel anti laevadele välja üks meesterahvas. ajutisi liputunnistusi. Saatkonna kaudu aeti ka rahaasju, näi- Aleksander ja Marta Varma korter Kaunases Puututi kokku ka elu pahupoolega. teks 1930./31. aastal tagastati Eesti üliõpi- Kurjamitega tegelemist hõlbustasid laskonnale Leedu raudtee poolt piletite 1935. aasta Eesti-Läti-Leedu konvent- eest rohkem sissenõutud raha ning eesti sioon tsiviilkohtu otsuste vastastikuse arhitektidele vahendati Leedu ohvitseride tunnustamise kohta ning konventsioon keskkasiino „Ramovė“ ehitusprojektide kriminaalkurjategijate väljaandmise ja võistlusel saadud auhinnarahad. jälitamise asjus. 1936. aasta aruandes Koos välisministeeriumiga valmistati kurjutatakse: „Viimasel ajal on jälle näha ette Balti riikide konverentse, välisdelegat-

30 31

garbės konsulus buvo ketinta paskirti į konkursuose sąlygos. Būdavo pranešama Klaipėdą ir Šiaulius. 1927 m. vasarį minis- apie į Klaipėdos uostą atplaukusius Estijos tras svarstė, kad būtų naudinga turėti laivus ir, reikalui esant, laivams išduodami konsulatą Klaipėdoje, bet kandidatas į lakini vėliavos pažymėjimai. Buvo susi- konsulus neturėtų būti iš vietinių, nes tai duriama ir su tamsiaja gyvenimo puse. 1938–1939 / ERA.4962.1.50.2 galėtų sukelti vokiečių kilmės gyventojų Nusikalstamumo reikalų tvarkymą palen- bei prekeivių nepasitenkinimą. Ir buvo gvino 1935 m. Estijos–Latvijos–Lietuvos Aleksandro ir Martos Varma butas Kaune pridurta: „O kaip dėl dabartinio Memelio konvencija dėl kriminalinių nusikaltėlių banko direktoriaus — buvusio pasiuntinio išdavimo ir persekiojimo. 1936 m. ataskai- Estijoje?“, apie kurį buvo pageidauta gauti toje rašoma: “Pastaruoju metu vėl regime daugiau duomenų. vadinamųjų „svieto perėjūnų“ keliones Tų pačių metų lapkritį jau sekantis arba Lietuvoje arba, geriausiu atveju, režimas. Juo abiejų valstybių pasiunti- Tranzito vizos buvo nemokamos ir pasiuntinys Oskaras Öpikas rašė, kad Lenkijoje, Vokietijoje. Šių patogios progos nybėms ir konsulinėms įstaigoms buvo jos suteikdavo teisę apsistoti keturioms Lietuvoje iki šiol nėra nei vieno garbės ieškotojų išvykimą iš tėvynės reikėtų kaip leidžiama išduoti metų laiko trukmės vizą paroms. Geležinkelio darbuotojų vizos konsulato. „Manome, reikėtų įsteigti nors apriboti, nes dėl jų tenka aiškintis su pateikusiam užsienio pasą kitos valstybės būdavo tarnybiniuose pažymėjimuose. garbės konsulatą Memelyje (Klaipėdoje)“. vietine valdžia, jie vien teršia Estijos gerą piliečiui šiuo reikalu nesikreipiant į cen- Abipusė vizų laisvė galiojo iki 1937 m. Tai buvo svarstyta Užsienio reiklaų minis- vardą užsienyje.“ trinę įstaigą. Taip pat atleisti nuo mokesčių Estijos Respublikos Užsienio reikalų terijoje 1927 m. gruodžio 14 dieną, bet Tarpukaryje Estijos piliečių mirties dažnai važinėjančius. Būti kitoje valstybėje ministerija svarstė ir įvairius konsulatų garbės konsulatai liko neįsteigti. Pasiun- atvejų užregistruota mažai. Du savotiški buvo galima be atskiro leidimo iki 14 parų, tinklo išplėtimo planus. Jau 1925 m., tinybėje buvo užsiimama tarpvalstybinių atvejai nutiko 1934 m.: persekiojimo o norintiems būti ilgiau reikėdavo įsigyti drauge su estų atstovybėmis Lietuvoje pramonės ir prekybos ryšių plėtojimu ir metu Lietuvoje žuvo pabėgėlis iš Estijos mokamą leidimą. Jiems tekdavo pasirū- ir Rygoje, buvo keliamas klausimas ir užmezgimu, taip pat estams išduodami kariuomenės ir iš romantinių paskatų pinti ir leidimu išvykti. dėl garbės konsulo Klaipėdoje. Estijos darbo leidimai bei dalyvavymo įvairuose Nemune nusiskandino vyriškis. Su atsto- sioonide viibimisi kas asukoha- või kodu- maatilised suhted sisse alles 1938. aastal, lauaplaani koostamine, mis oli suhteliselt kes oli saadetud katoliku maale oma riiki maal ning ka riikide vahelisi kokkuleppeid. kui Poola olla selleks ultimaatumi esita- keeruline, et keegi kutsututest ennast esindama. Tema arvates võisid leedulased Lipstok meenutas, et poliitika oli nud. Saatkonna sisseseadmisega oli Leedu solvatuna ei tunneks. Lipstoki, kui noort ennast sellest natuke solvununa tunda. Varma rida. Tema kirjutas käsitsi ettekan- Vabariik sunnitud tunnustama Vilniuse diplomaati, aitas lauaplaani valmistamisel Lisaks ametlikule suhtlusele peeti deid, mis olid enamasti salajased. Varma okupeerimist Poola poolt. alati elukogenud saadik Varma isiklikult. soovitatavaks ka kohalike elanikega suht- ajal toimus Klaipėda okupeerimine, mille Lisaks visiitidele toimusid vastuvõtud Aukülaline asus alati laua otsas ja tema lemist, mis oli üheks vahendiks Eesti tut- järel oli olukord väga ärev. Kuid saatkonna ja ametlikud ballid. Viimastel saadikud vastas saadik ning seejärel vastavalt ame- vustamisel ning Eesti ja Leedu vahel heade rahaasjad ja kirjavahetus nii Eesti kui ka ei käinud, sinna saadeti atašeed või sek- tiastmele ülejäänud diplomaadid ning suhete süvendamiseks. Noore mehena Leedu välisministeeriumitega oli Lipstoki retärid, meenutas Lipstok. Ballid, mis nende abikaasad. Aukülalise kõrval istus suhtles Lipstok aktiivselt ka üliõpilastega, ajal saatkonna atašee käes. kestsid varajaste hommikutundideni, alati saadiku ja saadiku kõrval aukülalise mida Poola saatkond jällegi pahaks pani. Diplomaatide töö lahutamatuks osaks olid vabamas õhkkonnas suhtlemine, kus abikaasa. Keerulisemaks läks siis, kui Leedulased olid suhtunud Eestisse hea- olid ka visiidid teistesse saatkondadesse, oluline kohustus oli daamite tantsitamine. keegi tuli ilma abikaasata, kuid sellised tahtlikult ja vaadanud Eesti ja Läti poole mis tuli saabumisel välisriiki teostada. Esi- Varma olla Lipstoki õpetanud, et „tuleb juhtumid olid alati enne teada, sest kut- alt-üles, kuna Eesti oli koos Lätiga Leedust mene visiit tehti kindlasti saadikukorpuse palju rääkida, kuid mitte midagi ütelda.“ sele oli kohustus vastata järgmisel päeval. paremal järjel, meenutas Lipstok. Leedu- ülemale ja seejärel ülejäänud saatkonda- Samuti olla oluliseks peetud diplomaatide Jaan Lattiku saabudes hakkas juba Lipstok lased olid väga emotsionaalselt suhtunud dele. Esimesena külastati saadikut, seejä- käitumist, kuna selle järgi otsustati terve iseseisvalt lauaplaane valmistama, sest ka Vilniuse küsimusse ning poolakatesse rel teisi saatkonnas töötavaid diplomaate. riigi üle. „Lattik oli natuke villane ja kodune vanem suhtumine ei olnud väga heatahtlik. Lipstoki visiitide ajal toimunud väike Kaunases asunud saatkondade amet- härra, kes arvas, et tema kohta kõik etike- 1939. aasta baaside lepinguga loovutas insident Poola saatkonnaga, kus oldi sol- likud vastuvõtud olid piiratud 16 inime- tid ei kehti“. Kuigi talle olla meeldinud, kui Nõukogude Liit Vilniuse Leedule. Rong- vunud, et neile alles viimasena visiit tehti. sega, sealhulgas kutsutute abikaasad. Kui tema poole pöörduti „härra minister, Teie rongi järgi käidi seejärel Kaunasest Vilniu- Asjaosaline olla seletanud asja sellega, et Eesti Vabariigi saatkond korraldas vastu- ekselents!“ Lipstok pidas üldse Lattiku ses, rongid puupüsti reisijaid täis. Toona Poola saatkond on Leetu viimasena loo- võtte, siis olid need kindlasti kellegi auks. määramist Leetu saadikuks natuke imeli- arvati, et Vilnius saab kiiresti Leedu pea- dud. Seati ju Poola ja Leedu vahel diplo- Atašee kohustuste hulka olevat kuulunud kuks, sest oli ju Lattik luteri kirikuõpetaja, linnaks, kuid nii see ei läinud.

32 33

vybės pagalba buvo tvarkomi ir piniginiai Neatsiejama diplomatinio darbo davo, į juos būdavo siunčiami ataše arba — diplomatai su žmonomis pagal diplo- reikalai, pavyzdžiui 1930–31 m. Estijos dalis buvo ir vizitai į kitas pasiuntinybes, sekretoriai. Baliai, trunkantys iki paryčių matinį rangą. Greta garbės svečio visuo- studentų bendruomenei buvo sugrąžinta kuriuos derėjo padaryti atvykus į šalį. Pir- — tai bendravimas laisvesnėje aplinkoje, met sėdėdavo pasiuntinio žmona, o greta permoka už traukinio bilietus, kurios masis vizitas — pas diplomatinio korpuso ir čia pagrindinis įpareigojimas būdavo pasiuntinio — garbės svečio žmona. buvo pareikalavęs Lietuvos geležinke- vadovovą, vėlesni — į kitas pasiuntinybes. šokdinti damas. Varma pamokė Lipstoką, Sudėtingiau, kai kuris nors atvykdavo lis, Buvo tarpininkaujama perduodant Pirmiausia būdavo svečiuojamasi pas kad „reikia daug šnekėti, bet nieko nepa- be žmonos, bet apie tai būdavo prane- premiją, kurią estų architektas laimėjo pasiuntinį, paskui — pas kitus pasiunti- sakyti“. Taip pat svarbiu dalyku laikytas šama iš anksto, nes atsakymas į kvietimą karininkų „Ramovės“ pastato projekto nybėje dirbančius diplomatus. Lipstokui diplomatiškas elgesys, pagal jį spręsdavo turėjo būti išsiųstas sekančią dieną po konkurse. Drauge su Užsienio reikalų darant vizitus nutiko mažas incidentas apie valstybę apskritai. gavimo. Jonui Latikui atvykus Lipstokas ministerija buvo organizuojmos Baltijos su Lenkijos pasiuntinybe, kurioje buvo Kaune vykdavę oficialūs priėmimai pats sudarydavo susodinimo už stalo pla- valstybių konferencijos, užsienio delega- įsižeidusių, kad pas juos paskutinius buvo ribojami 16 asmenų skaičiumi, įskai- nus, nes „Latikas buvo visas toks vilnonis cijų vykimas į buvimo vietą arba į tėvynę atvyko su vizitu. Buvo rastas paaiškini- tant ir sutuoktines. Kai Estijos Respublikos ir naminis, manantis, kad jam jokie etike- bei tarpvalstybiniai susitarimai. mas, kad taip įvyko dėl to, kad Lenkijos pasiuntinybėje būdavo rengiamas priėmi- tai negalioja“. Kita vertus, jam patikdavę, Lipstokas užsiminė, kad politika pasiuntinybė Lietuvoje įsteigta vėliau- mas, jis vykdavo būtinai kieno nors garbei. kai į jį kreipdavosi „pone ministre, Jūsų buvo Varma pomėgis. Jis ranka rašydavo siai. Diplomatiniai ryšiai tarp Lenkijos ir Į ataše pareigas įėjo svečių susodinimo už ekselencija!“. Lipstokas apskrtitai laikė pranešimus, kurie dažniausiai būdavo Lietuvos buvo užmegzti tik 1938 m., kai stalo plano sudarymas, ir buvo sudėtinga Latiko paskyrimą pasiuntiniu į Lietuvą slapti. Varmai būnant pasiuntiniu įvyko Lenkija to pareikalavo ultimatumo keliu. sudaryti taip, kad nei vienas iš pakviestųjų keistoku dalyku, juk pastarasis buvo liute- Klaipėdos okupacija, dėl kurios tuomet Įsteigdama Lenkijos pasiuntinybę, Lie- nepasijustų įžeistas. Lipstokui, jaunam ronų pastorius, kurį atsiuntė į katalikišką padėtis buvo labai įtempta. O Lipstoko tuvos Respublikos valdžia buvo priversta diplomatui, kartais susodinimo už stalo šalį atstovauti valstybei. Jo nuomone, lie- laikais atstovybės piniginiais reikalais bei pripažinti Vilniaus krašto okupaciją. planą padėdavo parengti pats daug patir- tuviai dėl to galėjo ir truputį įsižeisti. susirašinėjimu ir su Estijos ir su Lietuvos Greta vizitų vykdavo ir priėmimai bei tar- ties turintis pasiuntinys Varma. Gerbės Greta tarnybinių santykių pageidau- užsienio reikalų ministerijomis užsiim- nautojų baliai. Kaip prisimena Lipstokas, svečias visuomet sėdėdavo stalo gale, o tini buvo ir santykiai su vietos gyventojais, davo pasiuntinybės ataše. pastaruosiuose pasiuntiniai nedalyvau- priešingame gale pasiuntinys, iš kraštų kaip viena iš priemonių reklamuoti Estiją Saatkonna töömahtu mõjutasid ka vajadust. Ka on välispassi maksu tunduvalt Riikide vaheline kokkulepe kauba gustes küsimustes Leedu ametiasutuste kohalikud olud ja nende muutumine ning tõstetud, et väljasõitu piirata.“ Majandus- päritolutunnistuste osas vähendas ja eraisikute järelepärimistele ning teha juba mainitud riikidevahelised kokkulep- kriisi ajal püüdis Leedu valitsus samuti pii- oluliselt saatkonna tööd, kuna leppe tõlkeid. Rohkem tööd on enesega kaasa- ped. 1930. aastatel hakkas Leedu piirama rata välismaalaste arvu Leedus, sundides järgi polnud enam vajadust saatkonnas toonud Genfi 12. septembri 1934 leping kodanike lahkumist Leedust, mistõttu ettevõtjaid asendama „välismaalasi-eri- kaubapäritolu tunnistusi legaliseerida. Balti riikide vahel. Objektiivselt võttes saatkond andis aru et „üldiselt peab tähen- teadlasi omamaa tööliste ja eriteadlastega“. 1934./35. aasta aruandest võime lugeda: peab ütlema, et saatkond suurema osa dama, et Leedus on ühenduses majandus- Välismaalastele tehti kitsendusi elamise- ja „Kaunase saatkonna, kui ainukese Eesti oma tööjõust kulutab majanduslikul alal kriisiga kodanikkude väljasõitu tublisti töölubade nõutamisel, kusjuures töölu- esinduse kogu Leedu kohta, tegevus on ja kaubandusvahekordade korraldamisel. kitsendatud, enne välispassi andmist sel- bade eest suurendati tunduvalt maksu. õige mitmekesine, sest peale oma otseko- Ühenduses litsentside maksmapane- gitatakse põhjalikult kodaniku väljasõidu Eriti takistati uusi või uuesti tulijaid. heste ülesannete tuleb vastata mitmesu- kuga Leedus on saatkonnal sagedasti tul-

Raut välisministeeriumis Vasakult: Itaalia saatkonna sekretär C. Ponti, Vene saadik A. Ustinov, pr Dailidienė, Leedu saatkonna Välisminister Julius Seljamaa Leedu välisminister sekretär W. Ceceta, välisminister J. Seljamaa, pr. Lozoraitis, Läti välisministri abi V. Munters, Stasys Lozoraitisega (vasakul) Balti riikide konverentsil Tallinnas saadik Kaunases J. Leppik, pr Seljamaa, Leedu välisminister S. Lozoraitis.

34 35 1934 / EAA.2073.2.438.1 01.12.1934 / EFA.177.0-40626

Užsienio reikalų minstras Julius Seljamaa su užsienio reikalų minstru Priėmimas Užsienio reikalų ministerijoje Stasiu Lozoraičiu (kairėje) valstybių konferencijoje Taline Iš kairės: Italijos pasiuntinybės sekretorius C.Ponti, Rusijos pasiuntinys A. Ustinovas, p. Dailidienė, Lietuvos pasiuntinybės sekretorius W. Ceceta, užsienio reikalų ministras J. Seljamaa, p. Lozoraitienė, Latvijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas V. Muntersas, pasiuntinys Kaune J. Leppikas, p. Seljamaa, Lietuvos užsienio reikalų ministras S. Lozoraitis

ir stiprinti ryšius tarp Estijos ir Lietuvos. sugrąžino Vilnių Lietuvai. Pilni traukiniai „apskritai tai reikštų, kad Lietuvoje dėl cialistus savos šalies specialistais ir dar- Lipstokas, jaunas vyriškis, palaikė ryšius su veždavo keleivius iš Kauno į Vilnių. Tuo- ekonominės krizės piliečių išvykimas yra bininkais“. Užsieniečiams buvo taikomi studentija, o Lenkijos pasiuntinybė tai laikė met buvo tikimasi, kad Vilnius greitai taps stipriai ribojamas, prieš išduodant užsie- suvaržymai dėl apsigyvenimo ir leidimų nepageidautinu dalyku. Kaip prisimena Lietuvos sostine, bet įvyko ne tai. nio pasą nuodugniai tiriamas piliečio išvy- dirbti, leidimai dirbti ženkliai pabranginti. Lipstokas, Lietuviai į Estiją žvelgė gerano- Į pasiuntinybės darbų apimtis patek- kimo būtinumas. Taip pat ženkliai pakel- Ypač buvo apriboti naujokai bei atvyks- riškai, Estiją ir Latviją laikė pavyzdžiais, davo ir vietiniai reikalai, jų pokyčiai ir tas mokestis už užsienio pasą, tuo tikintis tantieji. Tarpvalstybinis susitarimas dėl nes Estija ir Latvija geriau vertėsi. Lietuviai jau minėti tarpvalstybiniai susitarimai. apriboti išvykimą“. Ekonominės krizės prekių kilmės pažymų gerokai sumažino labai emocingai reaguodavo į Vilniaus klau- Ketvirtajame dešimtmetyje Lietuva pra- metais Lietuvos valdžia taip pat stengėsi pasiuntinybės darbų apimtis, kadangi, simą, o lenkų požiūris nebuvo itin gerano- dėjo riboti piliečių išvykimą iš Lietuvos, riboti užsieniečių skaičių Lietuvoje, vers- susitarimui įsigaliojus, nebereikėjo lega- riškas. 1939 m. sutartimi Sovietų Sąjunga ir dėl to pasiuntinybei leido suprasti, kad dama verslininkus pakeisti „užsienio spe- lizuoti prekių kilmės pažymos pasiunti- nud pöörduda Leedu välisministeeriumi lepe, alles 1926. aastal kehtestas Leedu Paar aastat hiljem hakati takistama jäävad ikkagi kõrgete passimaksude ja ja teiste ametiasutuste poole lubade nõu- uued tollitariifid. Kaubavahetuse kohta Leedust ka valuuta väljavedu. Majandus- valuutakitsenduste tõttu väga piiratuks.“ tamisega Eesti kaupade sisseveoks Leetu. toome näiteks 1931. aasta Leedu statis- kriis vähendas „välismaalaste-eritead- Saatkond andis informatsiooni Leedu Samuti on suurenenud Eesti töösturite ja tika. Eestist Leetu veeti sellel aastal toi- laste“ arvu, asendades neid oma kodani- ametiasutustele Eesti majanduslike, ärimeeste pöördumised saatkonna poole dukaupu (heeringat, kala, piimapulbrit), kega. Nii olid Leedust sunnitud lahkuma õiguslike ja sotsiaalsete küsimuste kohta turgude otsimisel oma toodetele. tooraineid ja poolfabrikaate (põlevkivisaa- Eestist pärit piiritusemeistrid, meierid, ning tõlkis vajadusel terve rea Eesti sea- On sagenenud ka kohalikkude äri- duseid, tsementi, lubjakivi ja lubjatooteid, meistrid jt. Kuna palgaolud Leedus olid dusi. Leedu poolt muutus eriti elavaks meeste pöördumised saatkonna poole toorpuuvilla, lina ja kanepit, puuvillavatti, paremad, siis oli mitmetel Eesti kodanikel informatsiooni nõutamine Vabariigi mitmesugustes ärilistes küsimustes. töötlemata karusnahku, jõhvi ja harja- kaasa viia väiksemaid rahasummasid, mis aastapäevade eel ning saatkonna kaas- Leedu ametiasutustele on tulnud sage- seid, metalle, seemneid, määrdeõlisid). üksikjuhtudel oli ulatunud mõne tuhande abil ilmus Leedu ajakirjanduses kirjutisi dasti anda informatsiooni mitmesuguste Valmissaadustest (puuvillaniiti ja -lõnga kroonini. Raha riigist väljaviimisel pidi Eestist majandus-poliitilisel ja kultuurili- majanduslikkude, õiguslikkude ja sotsiaal- ning -riiet, paberit, masinaid ja nende osi, appi tulema saatkond, kuna kehtisid sel alal. sete küsimuste kohta ning valmistada tõl- instrumetne ja aparaate, raua-, pleki- ja valuuta väljaveo kitsendused ja selleks Ka Eesti seaduste ja asjaajamise korra keid paljudest meie seadustest. Saatkonna malmkaupu, aurukatlaid, elektrimasinaid, pidi saama vastavad load. muutumine tõi saatkonnale lisatööd. energilisel kaasabil on mitmed meie õmblus ja kudumismasinaid, mootoreid, Valuuta väljaveokeeldu mainitakse Näiteks 1937. aastal märgitakse: „Palju kodanikud saanud Leedus omale peatus- keemiakaupu ning puidust ja kummist 1937. aastal seoses turismiga: „Varasema- tööd on juurde tulnud ka perekonnaseisu ja tööload, eriti tuleb äramärkida raskusi tooteid üle 3,4 miljoni liti väärtuses. tel aastatel, kui Leedu välispassid odava- raamatute korraldamine Eestis, milleks meie väikelava artistide paigutamisel, kes Samal aastal viidi Leedust Eestisse üks mad olid ja ei olnud valuutakitsendusi, saatkonna kaudu Leedust nõutud pere- möödunud talvel ja kevadel siin said hääd hobune, ristikheinaseemet ja muid seem- oli siit kaunis rohkesti suvitajaid Eestisse. konnaseisu dokumente, kusjuures neid teenistust.“ neid, lamba-, hobuse- ja sarvloomanahku, Suuremat muudatust ei ole siin loota ka on tulnud tõlkida ja legaliseerida“ või Kaubavahetus uute riikide vahel oli väetisi ja töötlemata puitu ning valmissaa- viisumite kaotamisest Eesti ja Leedu vahel, 1938. aastal: „Rohkearvuliselt tuli aruande esimesel kümnendil suhteliselt keeruline, dustest raudkruvisid, raud- ja teraskaupu mis pandi kehtima tänavu 24. maist, sest aasta lõpul välja anda uusi välispasse, kuna sest Eestil ja Leedul puudus tollikokku- ühtekokku 200 400 liti väärtuses. Leedu kodanikkude väljasõidud Eestisse siseministeeriumi poolt tehti ettekirjutus

36 37

nybėje. 1934–35 m. ataskaitoje rašoma: daryti daugelio mūsų įstatymų vertimus. varikliai, siuvimo ir mezgimo mašinos, pigesnis ir nebuvo suvaržymų dėl valiu- „Kauno pasiuntinybės, kaip vienintelės Pasiuntiunybei energingai padedant eilė varikliai, chemijos prekės, gaminiai iš tos, iš čia gana daug vasarotojų vykdavo į Estijos pasiuntinybės Lietuvoje, veikla yra mūsų piliečių gavo leidimus apsigyventi gumos ir medienos, viso už 3,4 milijono Estiją. Didesnių pokyčių nereikia tikėtis ir labai įvairiapusė, nes be tiesioginių užda- ir darbti Lietuvoje, ypač reikia atkreipti litų). Tais pačiais metais iš Lietuvos į dėl nuo šių metų gegužės 24 d. įsigalioju- vinių tenka duoti atsakymus į įvairius Lie- dėmesį į sunkumus apgyvendinant mūsų Estiją nugabenta vienas arklys, dobilų ir sio vizų tarp Estijos ir Lietuvos atšaukimo, tuvos įstaigų ir privačių asmenų paklau- mažosios scenos artistus, kurie praėjusią kitokios sėklos, avių, arklių, galvijų odos, nes Lietuvos piliečių išvykimą į Estiją simus, atlikti vertimus. Daugiau darbo žiemą ir pavasarį čia gerai užsidirbdavo“. neapdirbta mediena, varžtai, geležies apriboja aukšta paso kaina ir suvaržymai atsirado ir dėl Baltijos valstybių sutarties Prekybiniai ryšiai tarp jaunų valsty- ir plieno gaminiai viso už 200 400 litų. dėl valiutos.“ 1934 m. rugsėjo 12 dieną Ženevoje. bių pirmajame dešimtmetyje buvo sudė- Keliais metais vėliau pradėta drausti iš Atstovybė suteikdavo informacijos Objektyviai žvelgiant reikia sakyti, kad tingi, nes Estija ir Lietuva neturėjo muitų Lietuvos išvežti valiutą. Ekonominė krizė Lietuvos įstaigoms apie Estijos ekono- didesnė dalis darbo jėgų skiriama ekono- sutarties, tik 1926 m. Lietuva patvirtino sumažino „specialistų užsieniečių“ skai- minius, teisinius ir socialinius klausimus minių ir prekybinių santykių tvarkymui. naujus muitų tarifus. Pateiksime prekių čių, pakeisdami juos savo piliečiais. Tad ir, kai prireikė, išvertė Estijos įstatyus. Drauge su licenzijų apmokėjimu Lietu- apyvartos pavyzdį iš 1931m. Lietuvos Lietuvą palikti buvo priversti iš Estijos kilę Iš Lietuvos pusės informacijos poreikis voje pasiuntinybei dažnai tekdavo kreiptis statistikos. Iš Estijos į Lietuvą tais metais spirito gamybos specialistai, pienininkai, pagyvėdavo Respublikos metinių minė- į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją ir buvo atvežta maisto prekių (silkė, žuvis, meistrai. Kadangi algos Lietuvoje buvo jimo progomis ir su pasiuntinybės pagalba kitas įstaigas prašant leidimų Estijos pre- pieno milteliai), žaliavų ir pusfabrikačių aukštesnės, daugelis Estijos piliečių išsi- Lietuvos spaudoje pasirodė rašinių Estijos kių įvežimui į Lietuvą. Taip pat pagausėjo (skalūnas, cementas, kalkakmenis ir jo važdavo nedideles pinigų sumas, retkar- ekonominio, politinio ir kultūrinio gyve- verslininkų ir pramonininkų kreipimasis gaminiai, neapdirbta medvilnė, linas ir čiais siekdavusias kelis tūkstančius kronų. nimo temomis. ieškant rinkų savo gaminiams. Padaž- kanapės, medvilnės vata, neapdirbtos Išsivežant pinigus reikėjo pasiuntinybės Pasiuntinybei atsirado papildomo nėjo ir vietinių verslininkų kreipimusi į lokenos, metalas, tepalai, alyva, sėklos), pagalbos, nes galiojo valiutos išvežimo darbo ir dėl Estijos įstatymų bei raštvedy- pasiuntinybę dėl įvairių verslo klausimų. gatavi gaminiai (medvilniniai siūlai ir apribojimai, buvo reikalingas leidimas. bos tvarkos pokyčių. Pavyzdžiui, 1937 m. Dažnai tekdavo suteikti Lietuvos įstai- verpalai, audiniai, popierius, mašinos ir Valiutos išvežimo draudimas minimas pastebima: „Daug papildomo darbo atsi- goms informaciją apie įvairius ekonomi- jų dalys, instrumentai ir aparatai, geležies, 1937 m. ryšium su turizmu: „Ankstesniais rado dėl to, kad pakito šeimyninės padė- nius, teisinius ir socialinius klausimus ir skardos gaminiai, garo katilai, elektros metais, kai Lietuvos užsienio pasas buvo ties aktų įrašų tvarka Estijoje ir iš pasiun- Aleksander ja Marta Varma korter Kaunases seniste vanavormiliste passide asemel välja anda uuevormislised välispassid.“ 1938. ja 1939. aasta ärevad ajad kajas- tuvad ka saatkonna aruannetes, nimelt vähenes viisatoimingute arv lisaks Ees- ti-Leedu viisavabadusele veel selle tõttu, et „mulluste poliitilisete sündmustega on tehtud kitsendusi passide viseerimi- seks mitmete riikide kodanikele.“ Või „aasta jooksul on Leedust lahkunud rida Eesti kodanikke kas ärasõidu või surma tõttu.“ Sõja puhkemisel konsulaar tegevus elavnes, sest Leedusse voolasid põgenikud Poolast, kes Eesti kaudu siir- dusid Lääne-Euroopa maadesse ja kelle passe oli vaja viseerida. Samuti lahkusid Leedust mõningad eestlaste pered ja Eesti kodanikud.

38 39

tinybės Lietuvoje buvo pareikalauta doku- mentų apie šeimyninę padėtį, kuriuos teko išversti į estų kalbą ir teisiškai patvir- tinti“. Arba 1938 metais: „Kadangi Vidaus reikalų ministerija priėmė nutarimą seno pavyzdžio užsienio pasus pakeisti naujais užsienio pasais, ataskaitinių metų pabaigoje gavome daug prašymų išduoti naujus pasus.“ Neramūs laikai 1938-ais bei 1939-ais atsispindi ir pasiuntinybės atsakaitose. Išduotų vizų skaičius sumažėjo ir dėl Esti- jos — Lietuvos vizų išdavimo apribojimų, ir dėl to, kad „dėl pernykščių politinių įvykių eilės šalių piliečių pasų vizavimui yra daromi apribojimai“. Arba: „per metus Lietuvą paliko daug Estijos piliečių, — išvyko arba mirė.“ Kilus karui konsulinė veikla pagyvėjo, nes į Lietuvą plūdo pabė- gėliai iš Lenkijos, kurie per Estiją vyko į Vakarų Europos šalis ir kurių pasus rei- 1938–1939 / ERA.4962.1.50.3 kėjo vizuoti. Taip pat Lietuvą paliko kai

kurios estų šeimos bei Estijos piliečiai. Aleksandro ir Martos Varma butas Kaune × VILNO MILITARY SCHOOL — At the time of spreading of national NURSERY OF OFFICERS OF THE ideas, every at the least clever and wealthy FUTURE REPUBLIC OF ESTONIA person had a wish to send at least one child to school and make him a learned man. A lot of young men used the opportunity to receive free of charge education in military schools, which later became to an advantage of the young Republic of Estonia and was the precondition to formation of its own troops. Units of the national army and the Estonian officerhood that stood out during battles of the Liberation War had not appeared out of nothing. An important milestone in formation of the officerhood was the military reforms that were adopted after the Crimean War, in the 1860s. As a part of the reforms there were established cadets’ schools. In comparison to military schools, these schools had less strict educational requirements, and beginning from the year 1869 soldiers and subofficers who had been distinguished in service could also enter cadets’ schools. A graduate of the cadets’ school could 40 41 receive military higher education. If in the summer of 1914 regular officers of the Estonian nationality made up around 0.6 % of the Russian officer cadre, then in the autumn of 1917 their number already exceeded the 1 % threshold. As a comparison, according to the population census of 1897, Estonians made up 0.8 % of the population of Russia. Chief commanders of the period of the Liberation War received their basic military education primarily at Peters- burg and Vilno infantry cadets’ schools. Vilno School was established at the order of Emperor Aleksander II on 29 October 1864. It started its work in the former rooms of Aleksander’s cadet corps, which were widened in compliance with the military school’s needs. Initially the military school was planned for 200 cadets, but in 1874 the number of student places was increased up to 300. In 1901 the school was reorganized into a three-year study programme school and the school teachers were given the sub-lieutenant rank. Establishment of the memorial plate to Johan Laidoner at Vilno Military School During the years of 1904–1905 the num- eration War were graduates of namely ber of student places of the school was this school. Among them there were the increased up to 400. Beginning from 1906 Commander-in-Chief of the Army, the sub-lieutenants and warrants who were commander of the Commander-in-Chief granted the rank for personal bravery in headquarters, commander of the general the military action also had the right to headquarters, commander of the artillery enter the school. arm, chief of the supply management,

After the breakout of World War I all the three division commanders, com- Commander-in-Chief of the Estonian army Liberation War. Captain Oskar Raudvere, the school started to deliver four-month mander of the 2nd division headquarters, talking to the commander of the unit of the Commander of the reserve battalion whiteguard Russian partisans Colonel of the 3rd Division and Pärnu Garrison, accelerated courses and the school com- two regiment commanders, etc. Bułak-Bałachowicz in front of Pskov together with his wife on the sledge munity was increased from 500 up to 900 railway station in the yard of the labour company of the division batallion cadets. During the military action the school was evacuated to Poltava in 1915, and it officially ceased activity on 2 Janu- ary 1918. In his research on holders of the Order of Saint George Mati Kröönstöm points out that the number of Vilno military school alumni among holders of the order is surprisingly high. Almost half of the order holders among regular officers were graduates of this military school. At the Commanders of the Estonian and North-Western armies after conquering of same time Estonian origin graduates of Pskov. Commander-in-Chief of the Estonian army Johan Laidoner (X); Colonel Karl Parts Vilno barely made up a third of the total (XX); General Ernst Põdder; Colonel Viktor number of the regular officers. In total, Puskar (―); Colonel, later the General of 42 the North-Western Army Stanisław Marian Commander of Tallinn Garrison Commander of the Armoured Train Division 43 around 70 Estonians who had finished Bułak-Bałachowicz (=). Laidoner, Põdder Colonel Jaan Junkur is making Captain Karl Parts is reporting to the and Puskar were Vilno students a statement to journalists Commander-in-Chief General Laidoner Vilno military school participated in the after Pskov was conquered by world war. Among them there were 15 the Estonian troops. On the right there is the Commander of the holders of the Order of Saint George. If 2nd Division Colonel Viktor Puskar, who is this indicator is compared with Vladimir also a graduate of Vilno Military School military school in Petersburg, which before World War I was second after Vilno by the number of graduates of the Estonian origin (50 officers and 6 order holdres), then Vilno’s vantage is evident. Vilno students also included the two war-period officers who were holders of the Order of Saint George – Artur Blau- brück and Voldemar Pichelbaum. The last fact is noteworthy because during the world war years the number of Estonians studying in Vilno was relatively small: the Air force competitions at Lasnamäe airfield. Chiefs–Commanders of Divisions during school was evacuated to Poltava, and the From the left the Liberation War. From left to the right: 1. Minister of Defence August Kerem, Armoured Trains Colonel Karl Parts; warrant candidates were usually directed 2. Minister-President Karl Einbund, General of the 3rd Division Ernst Põdder; to schools located in the vicinity of the 4. a graduate of Vilno Military School, General of the 1st Division Aleksander the Commander of Air Defence Colonel Tõnisson; Colonel of the 2nd Division place of their residence. Richard Tomberg, who was the only Viktor Puskar. Vilno military school trained 45 chief General to survive in The last three were graduates Soviet prison camp of Vilno Military School commanders of the Liberation War; the majority of the operation commanders of the Estonian army during the Lib- Classmates in Izborsk during the Liberation War. War minister General-Lieutenant Paul Lill Officers of the 2nd separate infantry Andres Larka in Miitav (Jelgava), who was the Assistant of the Commander of the 2nd Division in his office during his time as the minister battalion, in the centre of the front row war minister of the Republic of Estonia in 1918; Colonel Eduard Kubbo (x) and his reporting officer there is the Commander of the battalion 1918–1919 Chief of the main headquarters of Captain Karl-Hans Ainson (next to Kubbo) Major Villem Saarsen the Estonian army; 1919–1925 assistant of the war minister of the Republic of Estonia; 1930–1933 Chair of the Board of the Association of the Veterans of the Estonian War of Inde- pendence; 1933–1934 Chair of the Board of the Association of the Veterans of the Estonian War of Independence; 1934 candidate at the presidential election of Estonia

44 45 Commander of the 3rd Division and Tallinn Commander of the army headquarters Assistant Chairman of the Board General Juhan Tõrvand Garrison General-Major Johan Unt Colonel Jaan Rink of the Officers’ Central Assembly, hammering a silver nail into the flagpole chief of the supply management General Tõnis Rotberg

1. Establishers of the Estonian Infantry Division: Chief of the headquarters of the 2nd Division Among graduates of Vilno Military School commander of the 1st Artillery Brigade Lieu-ten- Colonel 2 Eduard Kubbo there was also the Commander-in-Chief of ant-Colonel Andres Larka; commander of the 2nd the Estonian Army General Johan Laidoner Brigade Colonel Aleksander Tõnisson; Intendant Colonel of the 3rd Division Rudolf Reimann; headquarters inspector of the 4th Division Lieutenant Ernst Assmann (Aastalu); transport commander of the 5th Division Lieutenant August Nieländer; Chief of the command headquarters of the 6th Division Lieutenant August Schwartz; head of the administrative office of the headquarters of the 7th Division military official Bernhard Moik. Certificate of the Vilno Graduates’ Tõnisson and Reimann were Vilno graduates Association pin for Johan Laidoner ESTONIAN EMBASSY IN KAUNAS. The story of Estonian embassies edgement of Estonia’s independence, to BACKGROUND began already after the manifesto for the protest against the German occupation independence of Estonia was issued on of Estonia, as well as to seek support for 24 February 1918. With the launching Estonia, supply with guns and equipment of the manifesto the supreme authority and military assistance. The activity of the in Estonia was transmitted to the Salva- foreign delegations was efficient as they tion Committee. In the same manner as achieved the de facto acknowledgement Estonia, the national leaders of Lithuania of Estonia by great powers. took advantage of the Revolution of 1917, Already in the late 1918 Germany and Russia’s being dragged into the civil war Latvia had provisional representations after the Bolsheviks seized power, and in Estonia. In the early 1919 they were Germany’s being defeated in World War joined by representations of Lithuania I, which enabled Estonia to proclaim the and Poland. After the official acknowl- independent state on 16 February 1918. edgement of Estonia, the provisional The new governments were faced with representatives were appointed as full- an enormous task to build the state from fledged representatives. The basis for that scratch. Few believed in their success. was the proposal of the Lithuanian Minis- On the day of independence procla- try of Foreign Affairs to the Government mation, the Estonian Salvation Commit- of Estonia for establishment of diplomatic tee formed the Provisional Government, relations beginning from 14 May. in which Jaan Poska became the Minister One of the most important tasks of the of Foreign Affairs. The Ministry of Foreign Ministry of Foreign Affairs was prepara- Affairs began its work only in November tion and signing of the Estonian-Russian as prior to that the German Army had Peace Treaty on 2 February 1920. With the occupied the whole of Estonia. Tartu Peace Treaty, Russia, from which 46 47 The first representations abroad were Estonia had seceded, acknowledged Esto- established by the Estonian foreign dele- nia de jure. It facilitated achievement of gation, which was formed by the Estonian acknowledgement from other countries. Diet, in the late 1917 and early 1918. The After the end of the Liberation War, Esto- aim of foreign delegations was to estab- nia was acknowledged de jure already by a lish contacts with governments of Great bigger number of states, which allowed to Britain, France, Germany, and Scandina- establish diplomatic relations, to change vian states in order to achieve acknowl- the existing representations to full-fledged embassies, and to open new embassies. The main tasks of the Ministry of For- eign Affairs were diplomatic relations and obtaining information that was attractive for Estonia; protection of economic interests of Estonia and establishment of trading-industrial relations in other countries, as well as protection of citizens’ interests.

Estonian Delegation at the 2nd Assembly of the League of Nations in September-October of 1921. Ado Anderkopp, Ants Piip, Karl Robert Pusta, Jaan Lattik, and August Torma. The last two were later connected with the Lithuanian representation in Kaunas dr MUTUAL ACKNOWLEDGEMENT On 17 February 1921 the Estonian Jaan Mahlberg (1925‒1937), charge an official as a support staff member and ds AND EMBASSY IN KAUNAS Minister of Foreign Affairs made a pro- d’affaires Ants Oidermaa (1926‒1927), a translator-correspondent. In addition dt posal to the Government of the Republic as well as attaches Karl Pärl (1937‒1938) to them the embassy also employed two du to acknowledge the Republic of Lithu- and Erich Lipstok (1938‒1940). The servants and a driver, who were Lithu- ania de jure, and the Government made embassy officials working with Mahl- anians. The then existing standards of a corresponding decision two days later. berg were the chancellery official Ernst living and salaries of embassy employees Lithuania acknowledged the Republic of Kukk (1923 under the jurisdiction of the are described well by the salary scales Estonia on 2 March of the same year. By War Ministry) as well as the official and (in kroons) at Kaunas representation the end of the year, Estonia had already translator-correspondent Liina Sepp abroad in 1930: ambassador (935), II sec- had 10 representations abroad, including (1937‒1940). retary-vice-consul (375, if official, then the representation in Kaunas, the pro- The first army attaché was Captain Jaan 300), servant (55), and cleaner (20), yard visional capital of Lithuania, which was Junkur, a graduate of Vilno Military School keeper-errand person (10). At that time located in Laisves-Alleja no. 60. The first and a captain who had served in Vilno as apartments in Kaunas were considered representative of the Republic of Estonia liaison officer, appointed in 1919. However, more expensive than in Tallinn, although cs in Lithuania was August Torma . he was not able to work on the location, in comparison to other embassies, the The Estonian ambassadors in Lithuania as Vilno was occupied by Polish troops. salary of the ambassador residing in ct were Julius Seljamaa (1923‒1925 charge Afterwards army attaches were Captain Lithuania was still the lowest. Salaries d’affaires with location in Riga, 1925‒1926 August Torma (1919‒1923), Major Rich- of the diplomatic corps were calculated cu ambassador), Oskar Öpik (1927‒1928 ard Maasing (1928‒1930 with location in in accordance with the cost of living, for charge d’affaires, 1936‒1938 ambassa- Riga), Colonel-Lieutenant Vilhelm Rich- instance, in London the ambassador’s sal- dl dor), Heinrich Laretei (1928‒1931), ard Kohal (1930‒1934 with location in ary was 1690 kroons. dm Johan Leppik (1931‒1936), Aleksander Riga), Colonel-Lieutenant Villem Leopold During the period of 1924–1927 the dn do Varma (1938‒1939) and Jaan Lattik Saarsen (1934‒1939 with location in Riga), Embassy of the Republic of Estonia was (1939‒1940). Colonel Herbert Voldemar Raidna (1939), located at the address Laisvės alėja 60, The diplomats residing in Lithuania Colonel-Lieutenant Kurt Benno Aksel then during a couple of years (1928–1930) 48 49 were the above-mentioned consul-charge Mollin (1939‒1940 with location in Riga), at the address Donelaičio Str. 31a, and d’affaires August Torma (1921‒1923), and Major Felix Brede (1940). during the last decade at the address Par- charge d’affaires Aleksander Jürgen- In the late 1930s the diplomatic staff of odos Str. 16 (all are old addresses). The last dp son (1923), I secretary-consul Hans the embassy consisted of the ambassador attaché of the embassy in Lithuania Erich dq Lohk (1923‒1926), official and attaché and the attaché, other personnel included Lipstok has the following memoirs of the

August Torma, Dr Hans Lohk, Julius Seljamaa, chargé d’affaires in Lithuania 1921–1923 secretary-consul in Lithuania 1923–1926 ambassador in Lithuania 1925–1926 last embassy in Exhibition Street, “the fulfilled by the ambassador, and attaches The Ministry of Foreign Affairs of The embassy dealt with development embassy was located in a 4-storey rented or secretaries did consul’s duties. Con- the Republic of Estonia also discussed and exchange of industrial and trade con- house, where the two lower floors were sular procedures made up a large part of different plans for extending of the connections between the countries, as well as at the embassy’s disposal. On the ground the activity, as the embassy issued and sular network. Already in 1925 the issues issuing Estonians work permits and sup- floor there were embassy rooms and the renewed passports and visas, legalized of Klaipeda honorary consul were dis- plying them with support materials for attaché’s large living room, on the first documents, accepted and forwarded cussed with Estonian representations in different competitions. It also provided floor there was the ambassador’s apart- money transfers, registered changes in the Lithuania and Riga. There were plans to information about Estonian ships that ment”. Lipstok described Ambassador marital status, as well as provided tempo- appoint honorary consuls of Estonia both arrived at Klaipeda harbor and if neces- Varma as an erudite person, who was set- rary support to remigrants to Estonia. The in Klaipeda and Schavli (Šiauliai). In the sary also issued the ship temporary flag tled into diplomatic work, with painting visa regime was regulated by Estonia and January of 1927 the minister thought that state certificates. as his hobby. In Varma’s apartment there Lithuania’s mutual agreement on facili- it would be beneficial to open a consu- The embassy would also come in con- were a lot of precious paintings, including tation of communication, dated by 1924. late in Klaipeda. However, the suggested tact with the wrong side of life. Dealing those by famous artist Van Dyck as well as The agreement allowed embassies and candidate apparently was not suitable, as with scoundrels was facilitated by the numerous paintings by Estonian artists. consular institutions of the both countries in the case he had been appointed, there Estonian-Latvian-Lithuanian conven- Besides that, the ambassador had a gram- to give citizens of the other country one- could have been contradictions between tion on the mutual acknowledgement of ophone and a rich collection of classic year visas and tax exemption for multiple the local population of the German origin civil law court decisions of 1935 and the records purchased in Denmark. entries without having to make enquiries and merchants. Additionally, there was Estonian-Latvian-Lithuanian convention At that time the majority of embassy to the central institution, provided that the following suggestion, “How about the on the issues of criminal extradition and communication was conducted through the citizen had the foreign passport to current director of Memeli Bank – the prosecution. Reports of 1936 say, “Lately correspondence, which made up a con- show. Citizens of one country were also former ambassador in Estonia”, which we have again seen the so-called ‘globe- siderable part of everyday work. On aver- allowed to stay in the other without a spe- required additional information. trotters’ hiking either in Lithuania, or, in age, a thousand letters arrived per year, cial permit for 14 days, those who wanted In November of the same year already the best scenario in Germany and Poland. and around 10% of them did so in secret. to stay for longer had to purchase a paid the next ambassador Oskar Öpik wrote Such chance seekers should somehow be Around the same number of letters was staying permit. The latter also had to pur- that so far there had not been a single hon- hampered in departing from their home- sent, although the share of classified infor- chase an exit permit. Transit visas were orary consulate in Lithuania. “We think it land because they are only up for troubles 50 51 mation in the sent mail was significantly issued free of charge and they allowed to would be advisable to open a consulate in with local authorities and cast a shadow smaller. The embassy also sent telegrams stay in the country for four days. Railway Memeli (Klaipeda)”. The negotiations were on the good name of Estonia abroad”. and held telephone conversations. officials had visas marked on their service meant to take place in the Ministry of For- During the period between the wars As there was no consulate in Kaunas, certificate. The mutual visa-free regime eign Affairs on 14 December 1927, but the deaths of Estonian citizens were seldom then the duties of the consul general were was implemented in 1937. honorary consulate remained unfounded. registered in Lithuania. Two of such cases

Jaan Mahlberg, August Torma, Heinrich Laretei, Johan Leppik, official (1925‒1937) and attaché chargé d’affaires in Lithuania 1921–1923 ambassador in Lithuania 1928–1931 ambassador in Lithuania 1931–1936 (1936‒1937), one of the founders of the Estonian Society in Kaunas and its correspondence editor. happened in 1934, when one Estonian embassies. The ambassador was visited The official receptions held by embas- way and had regarded Estonia and Latvia defector died while being chased after, first, followed by visits to other diplomats sies located in Kaunas were limited to with admiration, as Estonia and Latvia had and another man drowned himself in the working in the embassy. A small inci- 16 participants, including the spouses of been doing better compared to Lithuania, Nemun due to romantic reasons. dent with the Polish Embassy happened the invited guests. When the Republic of as Lipstok recalled. Lithuanians were also Monetary issues were also dealt with during the time of Lipstok’s visits, when Estonia organized receptions, they were very emotional about the Vilnius issue via the embassy. For instance, in the year the embassy was insulted, as they were certainly in somebody’s honour. Attaché’s and the attitude of Polish was not very 1930/31 the Estonian student body was the last to have been visited. The person duties are believed to have included com- friendly. With the bases contract of 1939 reimbursed the excessive amount of involved was believed to have explained posing of the guest seating plan, which the Soviet Union assigned Vilnius to Lith- was rather difficult to make in the way that would not offend any of the invitees. Lip- stok, as a young diplomat, was assisted in making of the guest seating plan by experienced Ambassador Varma in person. The honorary guest would always seat at the head of the table, and the ambassador would sit opposite; then the rest of diplomats and their spouses would sit according to the rank. The ambassador’s spouse would always sit next to the honorary Aleksander and Marta Varma’s Apartment Reception at the Ministry of Foreign Affairs Minister of Foreign Affairs Julius Seljamaa in Kaunas From the left: Italian Embassy secretary guest, and the honorary guest’s spouse together with the Minister of Foreign Affairs C. Ponti, Russian Ambassador A. Ustinov, would always sit next to the ambassador. of Lithuania Stasys Lozoraitis (on the left) Ms Dailide, Lithuanian Embassy secretary at the Baltic States Conference in Tallinn W. Ceceta, Minister of Foreign Affairs The situation turned more complicated if J. Seljamaa, Ms. Lozoraitis, assistant of anybody would arrive without the spouse. the Latvian Minister of Foreign Affairs money collected by the Lithuanian railway, V. Munters, Ambassador in Kaunas However, such cases were always known and Estonian architects were mediated the J. Leppik, Ms Seljamaa, Lithuanian beforehand, as the invitation had to be uania. After that numerous trains full of 52 Minister of Foreign Affairs S. Lozoraitis. 53 award money they had won at the construc- responded to the following day. By the passengers went from Kaunas to Vilnius. tion designs competition for the “Ramovė” arrival of Jaan Lattik Lipstok had already At the time people thought that Vilnius central casino of Lithuanian officers. begun to compose guest seating plans would quickly become the capital of Lith- In cooperation with the Ministry of the situation with the fact that the Polish independently, as “Lattik was slightly uania, but it did not happen that way. Foreign Affairs the embassy also organ- Embassy was the last embassy founded rustic and domestic older gentleman who The volume of work of the Embassy ized conferences of the Baltic States, in Lithuania, as the diplomatic relations thought was no etiquette was relevant was also influenced by local living condi- foreign delegations’ stays either at the between Poland and Lithuania were to him”. However, he appeared to have tions and changes in them, as well as by location or in the homeland, as well as established only in 1938, when Poland liked being addressed as “Sir Minister, above-mentioned agreements between agreements between the countries. had issued the corresponding ultimatum. Your Excellence!” On the whole, Lipstok the states. In the 1930s Lithuania began Lipstok recalls that politics was Var- By founding of the embassy the Republic considered Lattik’s being appointed as the to set limits to citizens’ departure from ma’s thing. He wrote presentations by of Lithuania was forced to acknowledge ambassador in Lithuania slightly strange, Lithuania, for what reason the embassy hand, most of them being secret. During the occupation of Vilnius by Poland. as Lattik was a Lutheran pastor who was reported that “in general it should mean Varma’s time Klaipėda was occupied, In addition to visits, the embassy also sent to a Catholic country to represent his that due to the economic crisis Lithuania and after that the situation was very organized receptions and official balls. country. Lipstok thought that this could has considerably limited citizens’ depar- tense. However, during Lipstok’s time, Ambassadors did not attend the latter, make Lithuanians feel a little insulted. ture, before a person is issued a foreign the embassy’s financial issues and cor- attaches and secretaries were sent there, In addition to official communication passport, his/her need to receive the doc- respondence with ministries of foreign as Lipstok recalls. Balls, which lasted it was considered recommendable to ument is profoundly investigated. The for- affairs of both Estonia and Lithuania were till the early hours of the morning, were communicate also with the local pop- eign passport fee has also been increased in the hands of the embassy attaché. communication in a more relaxed atmos- ulation, which was a means to advertise considerably in order to limit the depar- An inseparable part of diplomats’ work phere, where dancing with ladies was an Estonia and to enhance the good relations ture from the country.” During the time was constituted by visits to other embas- important duty. Varma had taught Lip- between Estonia and Lithuania. Being a of the economic crisis the Lithuanian sies, which had to be done upon arrival stok that, “you have to talk a lot, but say young man Lipstok actively communi- government also attempted to limit the in a foreign country. The first visit was nothing”. Another important aspect was cated also with students, which the Polish number of foreigners in Lithuania, forcing certainly made to the chief of the ambas- diplomatic behavior, as the whole of the Embassy disapproved of again. Lithuani- entrepreneurs to replace “foreign special- sador’s corps and then to the rest of the country was judged by it. ans had been treating Estonia in a friendly ists with workers and specialists of their own country”. Foreigners were restricted permits, especially noteworthy are the money out of the country, as there were the number of visa procedures not only in requesting for living and working per- difficulties with locating our small stage restrictions in currency exporting, which because of the visa-free regime between mits, while the working permit fee was actors, who made good money here last required corresponding permits. Estonia and Lithuania, but also due to the raised considerably. New or return com- winter and spring.” The ban of the currency export is fact that “because of the yester-year polit- ers were especially constrained. The exchange of goods between the mentioned in relation to tourism in 1937, ical events there have been established The agreement between the coun- new states was rather complicated dur- “In the earlier years, when Lithuanian for- limitations on authorization of passports tries on the issue of certification of the ing the first decade, because there was eign passports were cheap and there were of citizens of several countries” Or “dur- goods origin decreased the amount of the no customs agreement between Estonia no limitations on currency, there were ing the year a number of Estonian citizens embassy’s work to a great extent, because and Lithuania; Lithuania introduced new quite a lot of holidaymakers travelling to left Lithuania due to emigration or death.” according to the agreement there was no customs duties only in 1926. Lithuanian Estonia. There is no hope for significant Upon the outbreak of the war the activity longer the need to legalize certificates of statistics of 1931 offers an insight into the change in cancellation of the visa regime of the Embassy enlivened because numer- the goods origin in the embassy. As it can exchange of goods. That year the total cost that was established on 24 May this year: ous refuges from Poland who arrived in be read in the report of the year 1934/35, of the goods imported from Estonia to Lithuanian citizens’ trips to Estonia still first in Lithuania, and then via Estonia “the activity of the embassy in Kaunas, as Lithuania was over 3.4 million LTL with remain very limited in number due to headed for the countries of Western the only Estonian agency in the whole of the goods including: food products (her- high passport fees and limitations on Europe needed to have their passports Lithuania, is rather diverse, because in ring, fish, milk powder); raw material and currency”. authorized. Some Estonian families and addition to its direct duties the embassy semi-manufactured products (oil shale The Embassy provided official insti- Estonian citizens also left Lithuania. had to respond to inquiries about all production materials, concrete, limestone tutions of Lithuania with information on kinds of issues from official institutions and limestone products, raw cotton, linen issues of Estonian economics, legislation, and private persons of Lithuania as well and hemp, cotton wadding, unprocessed and social sphere. When it was necessary, as to make translations. The Treaty of fur, hair fiber and bristle; metals; seeds, the Embassy also translated a great num- Good Understanding and Cooperation lubricating oils), finished products (cotton ber of Estonian laws. The Lithuanian side between the Baltic States that was signed thread, yarn and fabric; paper, machines became especially active in information in Geneva on 12 September 1934 brought and their parts; instruments and equip- inquiries on the eve of Republic anniver- about more work for the embassy. If ment; iron, tin and cast iron goods); saries. With the help of the Embassy Lith- 54 55 considered objectively it should be said steam boilers, electric machines, sewing uanian press published articles about the that the embassy used the majority of its and knitting machines; engines, chemical economic-political and cultural spheres workforce in the economic area and on goods; and goods from wood and rub- of Estonia. establishment of trading relations. In rela- ber. The same year items imported from Changes in the order of Estonian leg- tion to introduction of the license fee in Lithuania to Estonia included: one horse; islation and paperwork management also Lithuania, the embassy often had to con- clover seeds and seeds of other plants; loaded the Embassy additional work. For tact the Foreign Ministry of Lithuania and lamb, horse and horned cattle skins; fer- instance, in 1937 there was the follow- other institutions to require permission tilizers and unprocessed wood as well as ing observation, “A lot of work has been for import of Estonian goods to Lithuania. finished products (iron screws, iron and caused by establishment of the marital At the same time the embassy was facing steel goods). The total cost of these items status books in Estonia, for this purpose an increase in the number of requests was 200 400 LTL. marital status documents were inquired from Estonian industrialists and business- A couple years later Lithuania also from Lithuania via the Embassy. Moreo- men who were looking for markets for started to restrict currency export from the ver, these documents had to be translated their products. Local businessmen also country. The economic crisis decreased and legalized”. The observation of 1938 contacted the embassy more frequently the number of “foreign specialists”, replac- said, “At the end of the reporting year about various business-related issues. ing them with Lithuanian citizens. Thus, we had to issue a large number of new Official institutions of Lithuania often Estonian-born winemakers, dairymen, passports, as the Minister of the Interior had to provide information about differ- craftsmen, etc. were forced to leave Lithu- required the new foreign passports of the ent economic, legal, and social questions ania. As the situation with salaries was bet- new format to be issued instead of the as well as to make translations of a lot of ter in Lithuania, Estonian citizens carried existing passports of the old format”. our laws. With the efficient contribution smaller amounts of money, which is some The troubling times of 1938 and 1939 of the embassy numerous our citizens in cases reached several thousands kroons. are also reflected in Embassy reports, Lithuania received staying and working The embassy had to assist with taking the in particular, there was a decrease in Julius Seljamaa lapsed Jüri ja Evi LEEDU EESTLASKOND Enam-vähem kõik Leedus elanud KAHE SÕJA VAHEL eestlased olid kindlas teenistuses, mis- tõttu ei olnud saatkonnal nendega erilisi probleeme. Eestlaste arv Leedus ei olnud suur ja enamus oli Leetu elama asunud peale iseseisva Leedu Vabariigi loomist. Leedus puudusid suuremad tööstused või ettevõted, mis oleksid siia väljastpoolt inimesi meelitanud. 1929. aasta seisuga oli Leedus umbes 80 Eesti kodanikku, neile lisandus veel umbes 30 eestlannat, kes abiellumise tõttu muulastega olid kaota- nud Eesti kodakondsuse. Leedus oli välismaalaste tööleasumine seadustega üsnagi piiratud, vaatamata sellele leidsid siin teenistust eestlastest äri mehed, meierid, raamatupidajad, kontori ametnikud, viinapõletajad jne. 1920. aastate lõpus olid eriti hinnatud Eesti pärit- olu osavad piiritusmeistrid ja meierid, kellest nii mõnedki koos perekondadega Leetu elama asusid. Kaunase suuremas tapamajas oli eestlasest peekonmeister,

56 57

TARPUKARIO LIETUVOS ESTŲ Beveik visi Lietuvoje gyvenę estai BENDRUOMENĖ turėjo daugiau ar mažiau pastovius darbus, todėl pasiuntinybei dėl jų ypatingų problemų nekildavo. Estų skaičius Lietu- voje nebuvo didelis ir dauguma apsigyveno Lietuvoje po Lietuvos Respublikos įkūrimo. Lietuvoje nebuvo didesnių gamyklų ar verslų, kurie būtų privilioję žmones iš užsienio. 1929 m. duomenimis Lietuvoje buvo apie 80 Estijos piliečių, prie jų galėtume priskaičiuoti dar apie trisdešimt esčių, kurios ištekėjusios pra- rado Estijos pilietybę. Lietuvoje užsieniečių įsidarbinimas buvo pakankamai suvaržytas įstatymu, bet, nepaisant to, čia darbo rado buhalteriai, raštvedžiai, verslininkai, spirito gamybos, pienininkystės specialistai ir pan. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo itin vertinami 1926 / ERA.1622.1.698.5 spirito gamybos ir pienininkystės specialistai, iš jų keli atsikėlė gyventi į Lietuvą su Juliaus Seljamaa vaikai Jurgis ir Evi šeimomis. Didžiausioje Kauno skerdykloje elektrijaamas aga mehaanik. 1921. aastal 1932. aastaks oli eestlaste arv Leedus tööload ning raskendati elamis- ja töölu- laiali aga Kaunases elavad eestlased olid kutsus Leedu Punane Rist siia tööle Eesti natuke tõusnud, siin viibis kodanikest 90 bade andmist. Töölubade mittevõtmisel igaüks oma teenistusega seotud, mistõttu kodanikust arst-ortopedisti. Hinnatud täiskasvanut ja 23 last. Peale nende oli määrati rahatrahv kuni 1000 litti (375 ei leidnud aega teistega läbikäimiseks. olid ka eestlastest kabareeartistid, kes siin umbes 20 eestlast, kes kuulusid Leedu krooni). Üldiselt elasid Leedus asuvad 1933. aastal jagunesid Eesti kodanikud hooajaliselt etendusi andsid. kodakondsusesse, peaasjalikult abielus eestlased majanduslikult võrdlemisi hea- elukutsete järgi järgmiselt: tehnikud ja Majanduskriisi süvenedes hakati välis- naised. Kõige rohkem oli sellel ajal piiri- des oludes, sest palgad olid siin paremad mehaanikud (12), ärimehed (8), piirituse- maalaste teenistusse võtmist piirama ja tusmeistreid (15), lisaks meierid, raama- kui Eestis ja majanduskriis polnud veel meistrid (5), meierid (5), põllumehed (4), erialaspetsialiste omamaistega asendama. tupidajad, ärimehed, insenerid, arstid, selleks ajaks eriliselt tunda andnud. Elukal- kontoriametnikud (4), muusikud (3), raa- Suure tööpuuduse tõttu tegid ka kohali- luksepad. Leedu võimude poolt aga hakati lidus sarnanes Eestile, vaid Kaunase korte- matupidajad (3), majateenijad (3), tekstii- kud ajalehed välismaalastevastast propa- järjest enam tegema välismaalastele tööot- riüürid on tunduvalt kõrgemad kui Eestis. litöölised (2), kodukooliõpetajad (2), inse- gandat. Erilisi kõikumisi eestlaste arvus ei sijatele piiranguid, eelkõige piirates nende Perekondlikult käisid eestlased oma- nerid (2), arst (1), mitmesugustel erialadel olnud, see püsis aastaid umbes 100 ümber. sissesõitu. Kehtestatud olid sunduslikud vahel harva läbi, sest 2/3 elasid üle Leedu (6), abielunaised ja ilma elukutseta (31).

Seljamaa pere Riias Leedu eksportvõi. Mitmed eestlased olid Leedus ka meieriteks

58 59 1928 / ERA 1622.1.698.6 04.08.1930 / EAA.2111.1.13992.5

Seljamaa šeima Rygoje Iš Lietuvos eksportuojamas sviestas. Eilė estų dirbo Lietuvoje pienininkais

buvo estas skerdienos apdorotojas, elek- 1932 m. estų skaičius buvo kiek išau- dirbti galiojimas, suvaržytas leidimų po visą Lietuvą, o Kaune gyvenę estai trinėje — mechanikas. 1921 m. Lietuvos gęs: Lietuvoje gyveno 90 suaugusių Estijos apsigyvenimui ir darbui išdavimas. Neįsi- buvo užsiėmę kiekvienas savo tarnyba, Raudonasis Kryžius pasikvietė dirbti Esti- piliečių ir 23 vaikai. Ir dar apie 20 Lietuvos gijusiems leidimo dirbti skirdavo piniginę bendravimui laiko nerasdavo. jos pilietį gydytoją ortopedą. Vertinami pilietybę turinčių estų, daugiausia moterų, baudą iki 1000 litų (375 kronų). Apskritai 1933 m. Estijos piliečiai pagal pro- buvo ir estai kabareto artistai, čia dirbdavę įgijusių ją po vedybų. Daugiausia buvo Lietuvoje gyvenę estai ekonominiu požiū- fesijas buvo pasidalinę taip: technikai ir sezoniškai. Gilėjant ekonominei krizei spirito gamybos specialistų (15), taip pat riu laikėsi gana neprastai, nes algos buvo mehanikai (12), verslininkai (8), spirito imtasi suvaržyti kitataučių įdarbinimą ir pienininkų, buhalterių, raštvedžių, vers- didesnės negu Estijoje ir ekonominė krizė gamybos specialistai (5), pienininkai (5), įvairių sričių užsieniečiai specialistai buvo lininkų, inžinierių, gydytojų, šaltkalvių. tuo metu dar nebuvo itin juntama. Pragy- žemdirbiai (4), raštvedžiai (4), muzikan- keičiami vietiniais. Dėl didelės bedarbystės Lietuvos valdžia ėmė daryti vis didesnius venimo brangumas panašus kaip Estijoje, tai (3), buhalteriai (3), namų tvarkytojai spaudoje būta prieš užsieniečius nukreip- suvaržymus darbo ieškantiems užsienie- bet butų nuomos kaina Kaune gerokai (3), tekstilės gamybos darbininkai (2), tos propagandos. Ženklesnio estų skai- čiams, visų pirma apribotas įvažiavimas. aukštesnė negu Taline. Estai retai susiei- namuose dirbantys mokytojai (2), inžinie- čiaus pokyčių neįvyko, jis liko apie 100. Buvo panaikintas privalomųjų leidimų davo šeimomis, nes 2/3 gyveno išsibarstę riai (2), gydytojas (1), kitos profesijos (6), Kokku 91 inimest. Nagu näha oli aastaga KAUNASE EESTI SELTS Eesti seltsi asutamise mõte tekkis piiritusmeistrite arv 2/3 võrra vähenenud. 1920. aastate keskpaigas. Mõtte algatajaks Kolm aastat hiljem, 1936. aastal, kõlas ja õhutajaks oli Kaunases aktsiaseltsi direk- Leedu eestlaste ülevaade küllaltki pessi- tori ametit pidav Johann Holsmann, kes oli mistlikult. Leedu eestlaste arv kahanes ka Eestis elavalt seltskonnategevusest osa iga aastaga. Kui läinud aasta algul oli kogu võtnud. Eestlaste vähese arvu tõttu lükati Leedus Eesti kodanikke veel 72, siis 1936. kavatsus ikka edasi, alles 1928. aasta algu- aasta alguseks, oli neid jäänud veel ainult ses oli Kaunasesse kogunenud arvestatav 64. Kui aastate eest olid Leedus piimaas- hulk eestlasi, et mõte teoks teha. Johann janduse ja viinapõletamise juhtivad jõud Holsmann koos saatkonna ametniku Jaan ainult eestlased, kes olid ka Eesti välis- Mahlbergiga töötasid välja seltsi põhikirja, liikumise vastu huvi tundnud ja sellest mille sihiks oli Leedus viibivate eestlaste andumusega osa võtnud, siis 1936. aastaks koondamine, rahvustunde alalhoidmine ei olnud Leedus enam ühtki eesti meierit ja kultuuriliste sidemete loomine kodu- ega viinapõletajat, kuna need amatialad maaga. Hiljem kutsuti kokku asutav toim- oli asendatud haritud Leedu noorsooga. kond, kuhu kuulusid härrad A. Jaanson, Ka Kaunase lähedal asunud rootslaste P. Reitel, M. Kesper ja J. Bergmann, kes paberivabriku Türilt pärit 16 töölisperest ka väljatöötatud põhikirja heaks kiitsid. oli tööle jäänud vaid mõni üksik eestlane. 10. aprillil 1923 kirjutati põhikiri asutava Juurde olid tulnud mõned noored eestla- toimkonna poolt alla ning 26. aprillil sed, kes olid abiellunud muulastega. kinnitati see Kaunase linna ja maakonna ülema poolt ning kanti seltside ja ühingute registrisse nr 1068 all.

60 61

ištekėjusios moterys ir žmonės be profesijos (31). Viso 91 žmogus. Matosi, kad KAUNO ESTŲ DRAUGIJA Sumanymas įsteigti estų draugiją kilo tre- spirito gamybos specialistų skaičius per čiojo dešimtmečio viduryje. Sumanymo metus sumažėjo maždaug 2/3. autorius ir skleidėjas buvo akcininkų ben- Trimis metais vėliau, 1936 m. Lietuvos drovės Kaune direktoriaus pareigas ėjęs estų apžvalga atrodė gana pesimistiška. Johannas Holsmannas, kuris, gyvendamas Lietuvos estų skaičius kasmet retėjo. Jei Estijoje, dalyvavo draugijų veikloje. Dėl praėjusių pabaigoje Lietuvoje dar buvo 72 to kad estų buvo mažai, ketinimas steigti Estijos piliečiai, tai 1936 m. pradžioje liko draugiją vis būdavo nukeliamas, o 1928 m. tik 64. Jei iki tol Lietuvos spirito gamyboje pradžioje Kaune jau susirinko toks būrys ir pienininkystėje lyderiaujančios pajė- estų, kad sumanymą galima buvo įgyven- gos buvo estai, skyrę dėmesį ir ištikimai dinti. Johannas Holsmannas drauge su dalyvavę estų išeivijos veikloje, tai 1936 pasiuntinybės tarnautoju Jonu Mahlbergu m. nebeliko nei vieno spirito gamybos bei parengė įstatus, kuriuose draugijos tikslu pienininkystės specialisto, nes šiose tar- buvo laikomas Lietuvoje esančių estų nybose juos pakeitė jauni specialistai lie- subūrimas, tautiškumo išsaugojimas ir tuviai. Taip pat ir netoli Kauno esančiame kultūrinių ryšių užmergimas su tėvyne. švedų popieriaus fabrike, kur iki tol dirbo Vėliau buvo sukviestas steigiamasis komi- 16 iš Türi miesto atvykusių šeimų, beliko tetas, susidedantis iš ponų A. Jaansono, vienas kitas estas. Estų skaičius pasipildė P. Reitelio, M. Kespero ja J. Bergmanno, tik vienu kitu jaunu estu, atsikėlusiu į Lie- kurie pritarė paruoštiems įstatams. 1923 tuvą dėka vedybų. m. balandžio 10 d. steigiamasis komitetas pasirašė įstatus, kuriuos 26 d. Kauno Kaunase Eesti seltsi juurde koondus kõigiti kordaläinuks. Seda nii tegevuse kui staatusega kaasnes see, et hiljem toimu- kus Paulinest sai Leedu veterinaarbak- umbes pool Leedus asuvatest eestlastest. ka kassa ülejäägi poolest, mis 1. jaanuariks sid enamus eestlaskonna kogunemisi teoroloogia instituudi nakkavate haiguste Kaunases asuvatel liikmetel oli liikmemaks oli 1034,58 litti, millest läinud aasta tege- härra saadiku juurdes. Sarnast saadikute osakonna juhataja. Teise maailmasõja ajal 15 litti (5,60 krooni) ja provintsis 10 litti vuse puhast ülejääki oli 160,58 litti. Kuna auliikme traditsiooni jätkati ka hiljem, nt põgenes ta Saksamaale, kust hiljem mindi (3,75 krooni) aastas. 1929./30. aastail oli liikmemaks oli seltsi ainuke sissetulekual- 22. novembril 1936 valiti auliikmeiks hr ja edasi Kanadasse. Seal sooritas ta eksami, seltsil liikmeid 44, hiljem mitmed seltsi likas, siis ei olnud võimalik seltsile ruume pr Öpik. et töötada edasi oma armastatud erialal. liikmed lahkusid Leedust või osad jätsid üürida ja koosviibimised korraldati saat- Seltsi juhatusse kuulusid seltsi asuta- Lydia Kumetis aga oli lõpetanud Peter- liikmemaksu tasumata ning selle tõttu konna ruumides või kohvikutes. misest kuni 1930. aastate lõpuni: Johann buri halastajaõe kursused ning Esimese langesid automaatselt seltsi liikmete hul- Seltsil olid ka auliikmed. Näiteks seltsi Holsmann — esimees, dr Pauline Sin- maailmasõja ajal töötanud Punase Risti gast välja. 1931. aastal oli seltsil 31 liiget. erakorralisel peakoosolekul 4. oktoobril berg-Sniečkus — abiesinaine, saatkonna halastajaõena. Abilellus 1918. aastal ning 1936. aasta seltsi korralisel koosolekul mär- 1931 valiti Vabariigi saadik dr Leppik ametnik Jaan Mahlberg — kirjatoime- alates 1921. aastast elas Leedus. giti, et seltsi senist tegevust tuleb pidada ühel häälel seltsi auliikmeks. Auliikme taja, pr Lydia (Liidia) Kumetis — laeka- 1939. aastal kuulusid seltsi juhatusse: hoidja. Juhatuse järjepidevus katkes, kui esimees Ernst Kirsch, abiesimees Erich 1937. aastal selle kirjatoimetaja lähetati Lipstok, sekretär prl Liina Sepp ja laekur Kaunase Eesti Seltsi juhatus alates asutamiset kuni 1937. aastani Istuvad paremalt esimees Johann Holsmann, esimehe abi Pauline Sinberg-Sniečkus, Moskva saatkonna ametnikuks ning pr Hilda Bugaila, neist kaks, Erich Lipstok II rida paremalt sekretär Jaan Mahlberg, laekahoidja Lydia Michelson-Kumetis järgmisel aastat suri ka seltsi kauaaegne ja Liina Sepp, olid saatkonna töötajad. esimees Johan Holsmann, kes oli olnud Kuna Leedu asus Eestile võrdlemisi ka Välis-Eesti ühingu usaldusesindaja. lähedal, siis sõitsid siinsed eestlased tihti Tähelepanuväärne isik oli ka Pauline Sin- kodumaale ja jälgisid järjekindlalt kodu- berg-Sniečkus. Krimmis sündinud Pau- maa ajakirjandust, seetõttu ei olnud seltsil line õppis Tartu ülikoolis veterinaariat, vaja täita ülesandeid, mis olid esmatäht- seal kohtus ta oma tulevase abikaasaga. sad kaugemate maade Välis-Eesti seltsidel 1928 abiellusid ning asusid elama Leetu, ehk siis Eestis toimuva tutvustamine.

62 63

Kadangi vieninteles draugijos paja- (Liidia) Kumetis — iždininkė. Minėtas mas sudarė nario mokesčiai, buvo neį- valdybos narių sąstatas iširo tik 1937 m., manoma išsinuomoti patalpų ir draugijos kai sekretorius buvo paskirtas tarnautoju susibūrimai vykdavo arba pasiuntinybėje pasiuntinybėje Maskvoje ir kai mirė ilga- arba kavinėse. metis draugijos pirmininkas Johannas Draugija turėjo ir garbės narių. Pavyz- Holsmannas, kuris buvo ir atstovas — džiui, 1931 m. spalio 4 d. neeiliniame patikėtinis Išeivijos estų susivienijime. Kauno estų draugijos valdyba nuo draugijos įsteigimo iki 1937 metų susirinkime Respublikos pasiuntinys dr. Dėmesio vertas asmuo — Paulina Sin- Iš dešinės: sėdi pirmininkas Johannas Holsmannas, pirmininko pavaduotoja Paulina Sinberg-Sniečkus, antroje eilėje sekretorius Jonas Mahlbergas, iždininkė Lydia Michelson-Kumetis Leppikas buvo vienbalsiai išrinktas garbės berg-Sniečkus. Kryme gimusi Paulina nariu. Su garbės nario statusu siejosi tai, Tartu universitete studijavo veterinariją, kad vėliau dauguma estų bendruomenės ten susitiko su savo būsimu sutuoktiniu. susibūrimų vykdavo pas poną pasiuntinį ir 1928 m. jie susituokė ir apsigyveno Lietu- tai paliko gerą įspūdį juose dalyvavusiems. voje, kur Paulina tapo Lietuvos veterinari- miesto ir apskrities viršininkas patvirtino tuvos, dalis nustojo mokėti nario mokestį Panašią pasiuntinio išrinkimo garbės jos ir bakteriologijos instituto užkrečiamų ir įtraukė į draugijų ir susivienijimų regis- ir savaime iškrito iš draugijos narių sąrašo. nariu tradiciją draugija tęsė, pavyzdžiui ligų skyriaus vedėja. Antrojo pasaulinio trą, eilės numeriu 1068. 1931 m. draugijoje buvo 31 narys. 1936 m. lapkričio 2 d. garbės nariais tapo karo metu pasitraukė į Vokietiją, iš ten — į Prie Kaune įsteigtos Estų draugijos 1936 metų eiliniame susirinkime ponas ir ponia Öpikai. Kanadą. Ten išlaikė egzaminus, kad galėtų prisijungė maždaug pusė Lietuvoje buvu- buvo pažymėta, kad draugijos veiklą rei- Nuo įsteigimo iki trečio dešimtme- dirbti pagal mėgstamą specialybę. Lydia sių estų. Kaune gyvenę draugijos nariai kia vertinti kaip visapusiškai sėkmingą. čio pabaigos draugijos valdybą sudarė: Kumetis buvo baigusi Peterburgo gailes- mokėjo metinį 15 litų (5,60 kronų), provin- Tai pasakytina ir apie veiklą ir apie likutį Johannas Holsmannas — pirmininkas, dr. tingųjų sesetų kursus ir Pirmojo pasauli- cijoje — 10 litų (3,75 kronų) nario mokestį. kasoje, kuris sausio 1 dieną buvo 1034,58 Paulina Sinberg-Sniečkus — pirmininko nio karo metu dirbo Raudojojo Kryžiaus 1929–30 m. draugijoje buvo 44 nariai, litų, iš kurių praėjusių metų veiklos likutis pavaduotoja, pasiuntinybės tarnautojas gailestingąja seserimi. Ištekėjo 1918 m. ir vėliau keliatas draugijos narių išvyko iš Lie- — 160,58 litų. Jonas Mahlbergas — sekretorius, p. Lydia nuo 1921 m. gyveno Lietuvoje. Segaperekondade lastele eesti keele eemale ka seepärast, et eelistab vaid selli- SELTSI ÜRITUSED Tähtsamateks koosviibimisteks olid õpetamiseks taheti 1930. aastal Kaunases seid koosviibimisi, kus ei puuduks viin ja Eesti Vabariigi aastapäevade ja seltsi aas- ellu kutsuda pühapäevakool, kuid sellest õlu, ja kus löödaks tantsu.“ tapäevade (10. mail) pühitsemised ning ei tulnud laste vähesuse tõttu midagi välja. jõulupuud vastastikuste kingitustega. Üheks seltsi eesmärgiks oli ka ees- Lisaks lisandusid Välis-Eesti päevade tikeelse raamatukogu soetamine, kuid tähistamised ja mardilõunad. Korraldati ka selleks puudus aineline jõud. Leedus ka loenguid Eesti ajaloost ning tehti polnud rikkaid eestlasi, kes oleksid võinud väljasõite loodusesse. Neljapäeviti käidi aidata selle mõtte teostamisel. Raama- koos kohvikus, kuhu saatkonna poolt tukogule siiski algus pandi ja raamatuid muretseti Eesti ajalehti. 1934. aasta talvest koguti annetuste kaudu. Lisaks telliti mit- alates korraldasid seltsi naised neljapäeviti mesuguseid ajakirju. kodudes käsitöö-õhtuid, kus tassi tee juu- Seltsi esimees aga kurtis, et „1936. aasta res tehti käsitööd ja vesteldi või loeti ette alguseks oli eestlasi jäänud veel ainult 64. midagi Eesti uuemast kirjandusest. Tunti Sellest arvust on 38 nn „surnud hinged“, huvi Eesti naisliikumise vastu ning otsiti st isikud, kes oma loiduse või koguni ja telliti vastavat kirjandust. rahvustunde puuduse tõttu välis-eesti Omavahelistel koosviibimistel kanti liikumisest üldse osa ei võta. Võib arvata, ette ka näitemänge. Arhiivimaterjalidest et nendest ka kodumaal rahvusliikumisele ei selgu, kes oli näitemänguharrastuse mingit kasu poleks olnud. Mõni eestlane eestvedaja, kuid Välis-Eesti tegelaste elu- siin hoiab teistest ja ka seltsitegevusest lugude järgi võime arvata, et see oli Artur Jaanson, kes olevat olnud Eesti heategeva seltsi näitejuht ka Peterburis. 1909. aastal

64 65

1939 metais darugijos valdybą sudarė: prenumeravo įvairius laikraščius. Tačiau pirmininkas Ernstas Kirschas, pirmininko draugijos pirmininkas aimanuodavo, kad DRAUGIJOS RENGINIAI Svarbiausi susibūrimai vykdavo pavaduotojas Erikas Lipstokas, sekretorė „1936 metų pradžioje estų liko tik 64. Iš Estijos Respublikos metinių ir draugijos Liina Sepp, iždininkė Hilda Bugaila. Du šio skaičiaus 38 yra vadinamosios „miru- metinių (gegužės 10 dieną) progomis bei iš jų, Erikas Lipstokas ir Liina Sepp buvo sios sielos“, t. y. asmenys, kurie dėl tin- per Kalėdas, kai būdavo keičiamasi dova- pasiuntinybės darbuotojai. Kadangi Estija gumo ar net tautiškumo stokos apskritai nomis. Dar vykdavo Išeivijos estų dienų buvo santykinai arti Lietuvos, čionykščiai nedalyvauja išeivijos estų veikloje. Reikia paminėjimas ir šv. Martyno dienos pietūs. estai dažnai važiuodavo į tėvynę, pasto- manyti, kad iš jų ir tėvynėje tautiniam Buvo rengiami Estijos istorijos skaitymai viai skaitė Estijos spaudą, todėl draugijai sąjūdžiui jokios naudos nebūtų. Vienas ir išvykos į gamtą. Ketvirtadieniais drauge nereikėjo atlikti uždavinio, kuris iškildavo kitas estas yra atitolęs nuo čia esančių estų einama į kavinę, kur laukdavo pasiuntiny- tolimesnių šalių išeivijos estų draugijoms ir draugijos veiklos ir dėl to, kad mėgsta bės parūpinti laikraščiai. Nuo 1934 metų — supažindinti su įvykiais Estijoje. Mišrių tik tokius susibūrimus, kur netrūksta deg- žiemos draugijos moterys ketvirtadieniais šeimų vaikų estų kalbos mokymui buvo tinės, alaus ir šokių“. namuose rengdavo rankdarbių vakarus, ketinta 1930 m. Kaune įsteigti sekmadie- kurių metu prie arbatos užsiimdavo ninę mokyklą, bet to padaryti nepavyko, rankdarbiais, balsu skaitydavo ką nors iš nes vaikų buvo per mažai. naujos estų literatūros. Buvo domimasi Vienas iš draugijos tikslų buvo ir moterų judėjimu Estijoje, susieškoma ar estiškų knygų bibliotekos sukaupimas, užprenumeruojama literatūros apie tai. bet tam trūko materialinių galimybių. Draugijos susibūrimų metu rengiami Lietuvoje nebuvo turtingų estų, galinčių ir spektakliai. Archyvinė medžiaga nesu- padėti tą sumanymą įgyvendinti. Bibli- teikia žinių, kas buvo spektaklių inici- otekos kaupimas vis gi buvo pradėtas, atorius, bet Išeivijos estų susivienijimo knygos būdavo padovanojamos. Draugija narių biografijos leidžia manyti, kad tai abiellus ta leedulannaga ja 1920. aastast armuline proua, sest teist väljapääsu ei sest peaküsimuseks on jõudude puudus.“ kut, 5 revisjoni komisjoni koosolekut ja 45 elas Leedus. Hariduselt apteekriõpilane ole“. Kirjaga kaasa saadeti ka näitemäng Aasta hiljem kanti seltsi aastapäeval ette juhatuse koosolekut. Silmas pidadades, et hakkas pärast sõjaväeteenistust raamatu- „Laenatud naine“. Näitemäng aga lavale ei näitemäng „Naiste jonn“. selts alustas tegevust täiesti tühja kassaga pidajaks, millega olevat teeninud elatist jõudnud, sest 1932. aasta seltsi tegevuse 1933. aasta maikuul tähistas Selts oma ning ainukeseks sissetulekuallikaks olid nii Peterburis, Moskvas, Siberis kui ka aruandes kirjutati: „7. mail korraldati 5. juubelit, Vabariigi saatkonna ruumi- liikmemaksud, siis peeti senist seltsi tege- Leedus. Teda mainitakse ka kirjas proua omavaheline koosviibimine seltsi 4-aasta desse kogunes õige rohkearvuline pere. vust edukaks. Pauline Sinberg-Sniečkusele 1931. aasta juubeli puhul, kus esimest korda esines ka Senise tegevuse jooksul oli selts korralda- 1939. aastaks oli seltsi juhatus vahe- aprillis: „Näitemängu proovid on täies seltsi näitetrupp, kandes ette A. Trilljärve nud rohkesti omavahelisi koosviibimisi, tunud, uus juhatus leidis, et aasta oli elav hoos. Peab ütlema, et hra Jaanson on nalja „Kangekaelne onu“. Juba eelmisel loenguid, paar näitemängu, ilulugemisi, ja aktiivne, hoolimata sellest, et „seltsi suurepärane onu osas, tal on ka andi sel- aastal tehti katset näitemänguga esineda, väljasõite rohelisse, neist 22 pidulikku liikmeskonnast on eriti viimaseil aastail leks. Helene osa tuleb siiski Teil mängida, kuid siis ei tulnud sellest midagi välja, koosviibimist, 5 loengut, 9 peakoosole- lahkunud väga palju aktiivseid liikmeid

Kaunase Eesti Seltsi liikmed jõulupühi pidamas Eesti Seltsi 5. aastapäeva tähistamine Kaunases

66 67 1934 / EFA.180.A-58-22 1933 / EFA.180.A-58-17

Kauno estų draugijos nariai švenčia Kalėdas Estų draugijos penktųjų metinių minėjimas Kaune

— Arturas Jaansonas, kuris buvo ir Estų ponas Jaansonas puikiai atlieka dėdės vai- metais buvo bandyta pastatyti spekta- pobūvius, 5 paskaitas, 9 visuotinius susi- labdaros draugijos Peterburge spektaklių dmenį, turi tam talento. Helenos vaidmuo klį, bet tai nepavyko dėl pajėgų stokos.“ rinkimus, 5 revizijos komisijos posėdžius organizatorius. 1909 metais jis vedė lietuvis gi teks Jums, gerbiamoji ponia, kitos Sekančiais metais draugijos metinių proga ir 45 valdybos posėdžius. Turint omenyje, vaitę ir nuo 1920 metų gyveno Lietuvoje. išeities neturime“. Drauge su laišku buvo buvo suvaidinta pjesė „Moterų kaprizai“. kad draugija pradėjo veiklą su visai tuščiu Pagal išsilavinimą vaistininko padėjėjas, išsiųsta ir pjesė „Paskolinta žmona“. Pjesė 1933 metų gegužės mėnesį draugija iždu ir vienintelės pajamos buvo nario pabaigęs karinę tarnybą tapo buhalteriu, nebuvo pastatyta, 1932 metų draugijos paminėjo penkerių metų sukaktį. Respu- mokestis, draugijos veikla buvo įvertinta šia profesija vertėsi Peterburge, Maskvoje, veiklos ataskaitoje rašoma: „gegužės 7 d. blikos pasiuntinybės patalpose susirinko kaip sėkminga. Sibire ir Lietuvoje. Apie jį užsimenama ir įvyko susibūrimas daraugijos 4-jų metinių gausi šeimyna. Iki tol draugija buvo 1939-ais draugijos valdyba buvo 1931 metų gegužę rašytame laiške poniai proga, pirmą kartą pasirodė draugijos surengusi daug susibūrimų, paskaitų, kelis pasikeitusi, nauja valdyba nusprendė, kad Paulinai Sinberg-Sniečkus: „Pjesės reper- teatro trupė, pastačiusi A. Trilljärve’s spektaklius, literatūros kūrinių skaitymus, metai buvo gyvi, aktyvūs ir „nors draugija, avimas įsibėgėjo. Reikia pastebėti, kad komediją „Užsispyrėlis dėdė“. Jau praeitais išvykų į gamtą, tarp jų — 22 šventinius ypač pastaraisiais metais, neteko daug surma ja Leedust ärasõidu tõttu, on selts VABARIIGI AASTAPÄEVADE Seltsi tähtsamateks ja pidulikumateks suutnud siiski teostada mitmesuguseid TÄHISTAMISED üritusteks olid Vabariigi aastapäevade üritusi, mis senini kõik on eranditult hästi tähistamised, millest võtsid osa nii seltsi õnnestunud.“ Korraldati üks peakoosolek liikmed, kuid sinna kutsuti ka teised ja üheksa juhatuse koosolekut. Pidulikest Leedus viibivad eestlased. „24. veebruaril koosviibimistest meenutati 5. jaanua- 1929, Eesti Vabariigi XI aastapäeva puhul, ril toimunud jõulupuud seltsiliikmeile korraldas selts piduliku aktuse, millest ja nende perekondadele. 23. veebruaril eestlaskond rohkearvuliselt osa võttis. korraldas saadik Jaan Lattik piduliku Aktuse avas seltsi esimees Holsmann, vastuvõtu eestlaskonnale. 25. novembril, kes avaldas kindlat lootust meie kodumaa Välis-Eesti päeva puhul, korraldas saadik parema tuleviku peale. Ühtlasi tuletas ta Leedus elavatele eestlastele kellaviie-tee. meelde meie vabaduse eest langenuid. Samuti korraldati 4. juunil ühine väljasõit Härra minister Laretei esines päevako- Kaunase lähemasse ümbrusse Kulauto- hase kõnega, tuletades meelde Eesti Vaba- vasse. Vihmasest ilmast hoolimata oli riigi tekkimist. Sekretär Mahlberg kandis väljasõidul 14 inimest, kes lõunatasid ette ajaloolise ülevaate „enne-Rootsi-ajast ühiselt ning peale lõunasööki veedeti kuni viimase ajani“. Lisaks olid deklamat- aeg jalutamise ja seltskondlike mängude sioon, laulud ja muusikalised ettekanded. tähe all. Jätkusid ka kohtumised kohvi- Hiljem korraldati proua Laretei poolt kus Konrado. koosviibijatele ühine teelaud.“ 1935. aasta aktuse aukülalised olid põl- lutööminister Talts ja Tallinna linnapea abi Uesson. Eelmisel aastal oli Eestis toimunud

68 69

aktyvių narių jiems mirus ir išvykus iš Lie- tuvos, vis gi įgyvendino įvairius renginius, RESPUBLIKOS METINIŲ Svarbiausi ir šventiškiausi draugijos ren- iki šiol gerai pavykdavusius.“ Įvyko vienas PAMINĖJIMAI giniai buvo Respublikos metinių pami- visuotinis susirinkimas ir devyni valdybos nėjimai, kuriuose dalyvaudavo draugijos posėdžiai. Iš šventinių renginių paminėti nariai ir būdavo kviečiami kiti Lietuvoje sausio 5 dieną įvykęs Kalėdinis pobūvis esantys estai. „1929 vasario 24, Estijos draugijos nariams su šeimomis. Vasa- Respublikos XI metinių proga, draugija rio 23 dieną pasiuntinys Jonas Lattikas surengė iškilmingą minėjimą, kuriame surengė šventinį priėmimą estų bendruo- gausiai dalyvavo estų bendruomenė. menei. Lapkričio 25-ją, minint Išeivijos Minėjimą pradėjo draugijos pirmininkas estų dieną, pasiuntinys surengė Lietuvoje Holsmannas, kuris, išsakė tvirtą viltį dėl gyvenantiems estams penktos valandos mūsų tėvynės geresnės ateities. Taip pat arbatėlę. Birželio 4 dieną — išvyka į greta prisiminė žuvusius už mūsų laisvę. Ponas Kauno esančią Kulautuvą. Nepaisant ministras Laretei pasakė tai progai tin- lietingo oro dalyvavo 14 žmonių, kurie kamą kalbą, primindamas mums Estijos drauge papietavo, užsiėmė pasivaikščio- Respublikos įkūrimą. Sekretorius Mahl- jimu bei žaidimais. Taip pat tęsėsi susiti- bergas padarė istorinę apžvalgą „nuo laikų kimai Konrado kavinėje. prieš Švedų valdymą iki mūsų dienų“. Dar vyko deklamavimai, dainavimas ir muzikiniai pasirodymai. Vėliau ponia Laretei surengė dalyvaujantiems arbatėlę.“ 1935 m. vykusio minėjimo garbės svečiai buvo žemės ūkio ministras Taltsas riigipööre, mille mõju oli tuntav aktuse Grigaitienė ringhäälingus eesti lauludega, tõlkes Ed. Wilde „Pisuhänd“. Kell 21 esi- millest ka valitsuse liikmed peaminister kõnedes. Seltsi esimees tervitas riigiva- millele järgnesid dr Matusase loeng Eesti nesid riigi ringhäälingus meie solistid pr Tubelisega eesotsas osa võtsid. Raut möö- nemat, vägede ülemjuhatajat ja Vabariigi ajaloost ja husaarirügemendi orkestri Aav-Loo ja prl Kippasto. 24. veebruaril dus ülevas ja väga sõbralikus meeleolus, Valitsust ning „kriipsutas alla, et Leedus kontsert Eesti helitöödest. Õhtul oli teine kell 6.40 saabus Eesti delegatsioon minis- kestes kella 5-ni hommikul. Koos oli 220 asuvad eestlased, nagu kõik väliseestla- pikem loeng Eesti kultuurilistest ja majan- ter N. Kannuga eesotsas. Peale ametlike inimest. Klaipedas korraldati 24. veebrua- sed, jälgivad suurima huviga kodumaa duslikest saavutustest. 23. veebruaril kell visiitide oli delegatsioon eraaudientsil ril Vytautas Suure nimelise gümnaasiumi sündmusi ning tervitavad kõiki samme, 12 korraldas Kaunase Eesti Selts Vabariigi Vabariigi presidendi juures. Minister Kan- saalis pidulik aktus, kus kõnedega esinesid mida Vabariigi Valitsus astub maa ja rahva saatkonnas piduliku kontsert-aktuse, kus nule anti üle Gediminase ordu suurpael. Klaipedamaa kuberner Kurkauskas, kau- tuleviku kindlustamiseks.“ Vabariigi saa- kõnedega esinesid saadik ja seltsi esimees. Kell 16–18 oli riigiteatris Leedu-Eesti bandusinstituudi rektor E. Galvanauskas dik Leppik pööras oma kõnes tähelepanu Kontsert-osas olid eesti helitööd, kus- ühingu poolt korraldatud pidulik kont- (end peaminister), Läti peakonsul Klaipe- saavutustele, „mida meie Vabariik, maa ja juures klaveril esines solistina prl J. Kip- sert-aktus, kus kõnedega esinesid ühingu das Seskis ja teised. Ka teistes provintsi- rahvas on oma vabadusaastatel saavuta- pasto. Samal päeval kell 16.30 korraldati esimees Vileišis, välisminister Lozoraitis, linnades korraldati pidulikke aktusi vastanud, mainides eriti viimaseid saavutusi“. ülikooli aulas suur pidulik kontsert-aktus, haridusminister Kann, saadik Leppik ja vate kõnedega Eesti üle, milleks saatkonna Põllutööminister Talts aga „valgustas mille avas rektor prof M. Römeris. Kõne- „Eta“ dir Kornel. Aktusest võtsid osa valit- poolt rohkesti materjali laiali saadeti. Nii Valitsuse praeguseid töötulemusi ja töö- dega esines Leedu-Eesti ühingu esimees suse liikmed peaminister J. Tūbelisega Kaunases kui provintsilinnades lehvisid suunda“. Kõnedele järgnesid Eesti ja Leedu J. Vileišis, prof K. Žalkauskas, saadik eesotsas. Kontsert-osas kanti ette eesti ja 24. veebruaril Eesti ja Leedu rahvuslipud. hümnid ning lõppsõnas tuletas seltsi esi- Leppik jt. Ülikooli koori poolt kanti ette leedu helitöid, kusjuures solistidena esine- Ajakirjandus avaldas rohkearvulisi pikke mees meelde langenuid, mis puhul mängiti mõlema riigi hümnid ja eesti helitöid. sid Leedu ooperi artistid ja prl Kippasto, kirjutisi ja palju ülesvõtteid Eestist. Leedu „Ligemal, Jumal sull’.“ Seejärel kanti ette Solistidena esinesid „Estonia“ teatri solist samuti ka Leedu kaitseliidu koor Martino- Invaliidide Liit andis välja luksuspaberil Eesti muusikat, millega aktus lõppes. pr J. Aav-Loo ja Leedu riigiooperi pri- nise juhatusel. Teater oli tulvil. Kell 19.30 illustreeritud erinumbri rohkearvuliste 1936. aastal tähistati aastapäeva väga madonna pr Grigaitienė. Kõik korporat- oli pidulik ooperietendus „Rigoletto“, kus artiklite ja piltidega Eesti elust ja tegelas- suurejooneliselt. „22. veebruari peale- sioonid ja seltsid olid esitatud lippudega. külalisena esines suure eduga pr Aav- test“ kirjutati Välis-Eesti almanaki 1936. lõunal esines Leedu riigiooperi solist pr Õhtul kanti riigiteatris ette leedukeelses Loo. Kell 23 oli ohvitseride kasiinos raut, aasta 3. numbris.

70 71

ir Talino mero padėjėjas Uessonas. Pra- solistė p. Grigaitienė per radiją atliko estų operos primadona p. Grigaitienė. Visos artistai ir p. Kippasto, taip pat Lietuvos ėjusiais metais Estijoje buvo įvykęs per- dainas, paskui — dr. Matuso paskaita iš korporacijos ir draugijos turėjo savo vėlia- savanorių choras, vadovaujamas Mar- versmas ir jo poveikį galima buvo pajusti Estijos istorijos ir husarų pulko orkestro vas. Vakare valstybės teatre buvo rodomas tinonio. Teatras buvo pilnas. 19.30 val. minėjimo kalbose. Draugijos pirmininkas atliekamų estų kompozitorių kūrinių į lietuvių kalbą išverstas Ed. Wilde „Kau- prasidėjo opera „Rigoletas“, kurioje svečio sveikino valstybės vadovą, ginkluotųjų koncertas. Vakare buvo dar viena ilgesnė kas“. 21 valandą per valstybinį radiją dai- teisėmis sėkmingai pasirodė p. Aav-Loo. pajėgų vadą ir Respublikos Vyriausybę ir paskaita apie Estijos istoriją ir ekono- navo mūsų solistai p. Aav-Loo ir p. Kip- 23 val. prasiėjo pobūvis Karininkų ramo- „pabrėžė, kad Lietuvoje esantys estai, kaip minius pasiekimus. Vasario 23 dieną, 12 pasto. Vasario 24 dieną 6.40 atvyko Estijos vėje, kuriame dalyvavo ir ministras pirmi- visi išeivijos estai, su didžiausiu dėmesiu valandą Kauno estų draugija Estijos Res- delegacija, kuriai vadovavo ministras ninkas J. Tūbelis bei vyriausybės nariai. seka įvykius tėvynėje ir sveikina visus publikos pasiuntinybės patalpose surengė N. Kannas. Po oficialių vizitų delegacija Viso buvo 220 dalyvių. Klaipėdoje vasario žingsnius, kuriuos Respublikos Vyriau- šventinį minėjimą — koncertą, kuriame buvo audiencijoje pas Respublikos prezi- 24 dieną Vydauto Didžiojo gimnazijos sybė žengia šalies ir tautos ateities įtvir- kalbas sakė pasiuntinys ir draugijos pir- dentą. Ministrui Kannui buvo perduotas salėje buvo surengtas iškilmingas minė- tinimui.“ Žemės ūkio ministras Taltsas mininkas. Koncerte buvo klausomasi estų Gedimino ordino kaspinas. Tarp 16 ir 18 jimas, kuriame kalbėjo Klaipėdos krašto „nušvietė dabartinius Vyriausybės veiklos kompozitorių kūrinių, pianinu skambino val. Valstybės teatre vyko Lietuvių — estų gubernatorius Kurkauskas, prekybos ins- rezultatus ir veiklos gaires“. Kalboms J. Kippasto. Tą pačią dieną, 16.30 val. Uni- draugijos organizuotas iškilmingas minė- tituto rektorius E. Galvanauskas (buvęs pasibaigus nuskambėjo Estijos ir Lietu- versiteto auloje buvo surengtas iškilmin- jimas — koncertas, kurio metu kalbas sakė ministras pirmininkas), Latvijos konsulas vos himnai, o uždarymo žodyje draugijos gas minėjimas — koncertas, kurį atidarė draugijos pirmininkas J. Vileišis, užsienio Klaipėdoje Seskis ir kiti. Ir kituose provin- pirmininkas priminė apie žuvusiuosius, rektorius, prof. M. Römeris. Kalbas sakė reikalų ministras Lozoraitis, švietimo cijos miestuose buvo surengti iškilmingi jie buvo pagerbti sugrojant „Arčiau tavęs, Lietuvos-Estijos draugijos pirmininkas ministras Kannas, pasiuntinys Leppikas ir Estijos paminėjimai ir šiam įvykiui skirtos Dieve“. Minėjimas pasibaigė estiškos J. Vileišis, prof, K. Žalkauskas, pasiuntinys „Eta“ direktorius Kornelis. Minėjime daly- kalbos, pasiuntinybė išsiuntinėjo daug muzikos atlikimu. Leppikas ir kt. Universiteto choras atliko vavo vyriausybės nariai su ministru pir- tam reikalingos medžiagos. Ir Kaune, ir 1936-iais metinių minėjimas buvo abiejų respublikų himnus ir estų kompo- mininku J. Tūbeliu priešakyje. Koncerto provincijos miestuose plėvesavo Estijos labai iškilmingas. „Vasario 22 dienos zitorių kūrinius. Dainavo „Estonia“ teatro metu buvo atliekami estų ir lietuvių kom- ir Lietuvos valstybinės vėliavos. Spaudoje popietę Lietuvos valstybinės operos solistė p. J. Aav-Loo ir Lietuvos valstybės pozitorių kūriniai, dainavo lietuvių operos buvo daug ilgų rašinių ir daug fotografijų Pikem kirjeldus on ka 1939. aastast, misel ning hüüti tema auks kolmekordne Eesti saadikult A. Varmalt, Eesti-Leedu ja Gutauskaselt. Väljaspool Kaunast kui tähistati Vabariigi 21. aastapäeva. „elagu!“ ja mängiti riigi hümni. Märkides Ühingu esimehelt A. Uessonilt ja Leedu korraldati 24. veebruaril aktusi koolides Pidustused algasid 23. veebruaril. „Saa- asumist Leedu pinnal hüüti kolmekordne ajakirjanikult Paleckiselt. Viimane kõneles üle kogu maa. Leedu lehed tõid tervitusi dik Aleksander Varma oli seks päevaks „elagu!“ ka Leedu presidendi auks ja män- Eesti kultuurilistest saavutustest ja tema eestikeelsete pealkirjadega, avaldasid Eesti koloonia kutsunud enda poole. giti Leedu riigi hümni. Sellele järgnes tuju- kõne oli kantud eriti sügavaist sõpruse- artikleid Eesti elu mitmesugustelt ala- Pidades päevakohase kõne, märkis saadik küllane koosviibimine, mis kestis mitmeid ja sümpaatiatundeist Eesti ja eestlaste delt ja tõid palju pildimaterjali Eesti üle“ ühtlasi, et sel päeval Vabariigi president tunde. Järgmisel päeval oli Leedu-Eesti vastu. Järgnes kontsertosa, kus esinesid kirjutati 1939. aasta Välis-Eesti almanaki Konstantin Päts sai 65-aastaseks. Loeti Ühingu poolt korraldatud pidulik aktus Leedu ooperi solistid A. Staškeviciutė ja 3. numbris. ette õnnesoovitelegramm, mis saadiku ja Tööstus-, Kaubandus- ja Käsitöökoja A. Kucingis. Leedu ringhääling transleeris Kaunase Eesti Seltsi poolt sel puhul läki- ruumides. Aktuse avas ühingu esimees piduliku aktuse ja kontserdi „Estoniast“, tati Vabariigi presidendile, soovides talle J. Vileišis tervituskõnega. Sellele järgnesid andis edasi raadioreportaaži Tallinnast ja tervist ja viljarikkaid aastaid riigi juhti- kõned Leedu välisminister J. Urbšyselt, Eesti muusika kontserdi Kaunase Politsei Klubi puhkpilliorkestrilt. Pühapäeval, 26. veebruaril oli Leedu üliõpilaste poolt Sotsiaalminister Oskar Kask pärjapanekul Leedu langenud sõdurite hauale eesotsas korp! „Fraternitas Baltiensis“ Eesti Vabariigi 19. aastapäeva puhul Kaunases ja „Virgines Baltiensisega“ korraldatud ülikooli aulas pidulik aktus. Kõnedega esinesid korporatsiooni esimees Šeibelis, Leedu-Eesti Ühingu esimees J. Vileišis, saadik A. Varma, Eesti-Leedu Ühingu esimees A. Uesson ja prof Pakštas. Pidu- likku meeleolu ja elevust aitasid veel enam tõsta muusikalised palad Staškeviūtėlt

72 73

Paskui vyko nuotaikingas pasibu- racijos „Fraternitas Baltiensis“ ir „Virgines vimas, trukęs kelias valandas. Sekančią Baltiensis“ surengė iškilmingą minėjimą dieną įvyko Lietuvių-Estų draugijos universiteto auloje. Kalbas sakė korpora- surengtas iškilmingas minėjimas Pramo- cijos pirmininkas Šeibelis, Lietuvių-Estų nės, prekybos ir amatų rūmuose. Minė- draugijos pirmininkas J. Vileišis, pasiun- 24.02.1937, M. Smecechauskas / EFA.2.0-27382 jimas prasidėjo draugijos pirmininko tinys A. Varma, Estų-Lietuvių draugijos J. Vileišio sveikinimo žodžiu. Paskui kalbas pirmininkas A. Uessonas ir prof. Pakštas. Socialinių reikalų ministras Oskaras Kaskas Estijos Respublikos 19-jų metinių sakė Lietuvos užsienio reiklaų ministras Šventišką nuotaiką ir gyvumą dar labiau minėjimo proga deda vaininką ant Nežinomo kareivio kapo Kaune J. Urbšys, Estijos pasiuntinys A. Varma, pakylėjo Staškeviūtės ir Gutausko atlie- Estų-Lietuvių draugijos pirmininkas kami muzikos kūriniai. Neskaitant Kauno, A. Uessonas ir lietuvių žurnalistas Palec- vasario 24 dieną daugelyje vietų moky- iš Estijos. Lietuvos invalidų sąjunga išleido ko paminėjo, kad šią dieną Respublikos kis. Pastarasis kalbėjo apie Estijos kultūri- klose įvyko minėjimai. Lietuvos laikraščiai išskirtinį, ant puikaus popieriaus atspaus- prezidentui Konstantinui Pätsui sukanka nius pasiekimus ir jo kalba buvo persmelta sveikinimus išsakė rašydami antraštes dintą numerį, kuriame buvo daug straips- 65-eri. Buvo perskaityta Respublikos pre- ypač giliu draugiškumo ir simpatijos Esti- estų kalba, publikavo straipsnius apie nių ir fotografijų apie Estijos gyvenimą ir zidentui nuo pasiuntinio ir Kauno estų jai bei estams jausmu. Vėliau — koncertas, įvairias Estijos gyvenimo sritis, įdėjo daug veikėjus“ — buvo rašoma Išeivijos estų draugijos ta proga siunčiama sveikinimo kuriame dalyvavo Lietuvos operos solistai nuotraukų“ — buvo rašoma Išeivijos estų susivienijimo almanacho 1936 metų Nr. 3. telegrama, kurioje palinkėta sveikatos A. Staškeviciutė ir A. Kucingis. Lietuvos susivienijimo almanacho 1939 metų Nr. 3. Turime ilgesnį aprašymą ir apie 1939 ir vaisingų metų vadovaujant valstybei, radijas transliavo iškilmingą minėjimą ir metais vykusį Respublikos 21-jų metinių buvo tris kart sušukta „tegyvuoja“ ir atlik- koncertą iš „Estonijos“, retransliavo radijo minėjimą. Šventiniai renginiai prasidėjo tas valstybės himnas. Pažymint tai, kad reportažą iš Talino ir Kauno policijos vasario 23 dieną. „Pasiuntinys Aleksan- dalyviai yra Lietuvoje, Lietuvos preziden- klubo pučiamųjų orkestro atliekamą estų dras Varma tą dieną pakvietė pas save estų tui buvo skirti trys „tegyvuoja“ ir sugrotas muzikos koncertą. Sekmadienį, vasario koloniją. Sakydamas proginę kalbą, be kitą Lietuvos himnas. 26 d. lietuvių studentija, visų pirma korpo- VÄLIS-EESTI LIIKUMINE Elavam väliseestlaste organiseerimine Seltsi esimehe Holsmanniga. Välis-Eesti Seoses Välis-Eesti liikumisega hakati algas Eesti iseseiva riigi loomise järel. Aas- Ühing kutsus väliseestlasi üles: „Saatke ka Leedus tähistama Välis-Eesti päevi. tatel 1925–1927 muutus eestlaste välja- teateid suguvendade ja oma elust, aidake Alljärgnevalt anname kolme ürituse kir- ränne taas massiliseks. 1928. aasta kevadel luua üleilmlist sidet!“ Ka Kaunase Eesti jeldused, mis on oma olemuselt küllaltki tekkis väliseestlastest huvitatud ühiskon- Selts võttis Välis-Eesti ühingu tööst osa, sarnased, kuid siiski igaüks omanäoline. nategelastel Eestis mõte, kutsuda ellu orga- eelkõige just seltsi juhatus, kes kõik olid 1934. aasta ürituse kohta teatab Välis- nisatsioon, mis tegeleks ainult Välis-Eesti esindatud ka 1939. aastal ilmunud raama- Eesti almanak „Laupäeval, 24. novembril teemaga ja püüaks väliseestlaste keskust tus „Välis-Eesti tegelased“. Kaunase Eesti korraldas Kaunase Eesti Selts Vabariigi moodustada. 18. aprillil 1928 tuligi kokku Selts tutvustas jõudu mööda Välis-Eesti saatkonna ruumides Välis-Eesti päeva, asutav koosolek, mis asutas Välis-Eesti ühingut oma liikmetele kui ka teistele millest peale seltsi liigete ühes perekon- Ühingu. Ühingu eesmärgiks oli „ühendada Leedus elavatele eestlastele. Kuna Välis- dadega olid osa võtma palutud ka teised ja rakendada Välis-Eesti ja Kodu-Eesti Eesti seltsid toetasid almanaki väljaand- Leedus elavad eestlased-mitteliikmed. ühisele rahvuskultuurilisele ja majandusli- mist, siis saadi selle eest ajakirja numb- Siin on huvitav märkida, et koosviibi- kule ülesehitavale tööle kodumaa kasuks“. reid, mida saadeti tasuta Leedus asuvatele jate hulgas oli peale Eesti kodanikkude Oma 12-aastase tegevusega saavutas ühing eestlastele. Samuti saadeti informatsiooni ka Leedu, Inglise, Šveitsi ja Ameerika tunnustuse sidepidamises väliseestlaste kodumaa ajakirjandusele seltsi elust ja kodakondsuses eestlasi-abielunaisi, kes ja kodumaa vahel, korraldas kolm Välis- tegevusest ning üldse Leedu oludest. hoolimata aastaid kestnud eemalolekust Eesti Kongressi. Välis-Eesti Ühing suleti Välis-Eesti ühingu poolt organiseeriti Eestist, tunnevad elavat huvi oma vana 1940. aastal okupatsioonivõimu poolt. välisriikides loenguid nii Eesti ajaloost, kodumaa vastu ja valdavad hästi oma Välis-Eesti Kongressist võtsid osa Välis-Eesti liikumisest ja Fenno-Ugria emakeelt. Seltsi esimees Holsmann kriip- ka Leedus elavad eestlased, näiteks küsimustest. Kaunases viibis mõnelgi sutas avakõnes alla selle päeva tähtsust 1937. aastal saabus Tallinnasse Kauna- korral keeleteadlane ja karskusliikumise väliseestlastele, soovides ettevõtte kor- sest 14 eestlast, eesotsas Kaunase Eesti edendaja Villem Ernits. daminekut, kus loodakse uusi sidemeid

74 75

džiui, 1937 m. iš Kauno į Taliną atvyko 14 klausimus organizavimas. Kelis kartus į IŠEIVIJOS ESTŲ SĄJŪDIS Gyvesnis išeivijos estų organizavimasis estų, kuriems vadovavo Kauno estų drau- Kauną buvo atvykęs kalbininkas ir blai- prasidėjo po nepriklausomos Estijos vals- gijos pirmininkas Holsmannas. Išeivijos vybės sąjūdžio atstovas Villemas Ernitsas. tybės sukūrimo. 1925–1927 m. estų emi- estų susivienijimas kreipėsi į išeivijoje Išeivijos estų sąjūdžio paveikta drau- gracija vėl tapo masine. 1928 m. pavasarį gyvenančius: „Siųskite žinias apie savo gija ėmė minėti Išeivijos estų dienas. Estijos visuomenės veikėjams, susirūpinu- ir artimųjų gyvenimą, padėkite sukurti Toliau pateiksime trijų gana panašių, bet siems išeivija, kilo mintis įsteigti organiza- pasaulį aprėpiantį ryšį!“. Kauno estų drau- ir skurtumų turinčių renginių aprašymus. ciją, kuri rūpintųsi vien estų išeivijos tema gija, visų pirma draugijos valdyba, daly- Apie 1934 m. renginį Išeivijos estų ir pabandytų įkurti išeivijoje gyvenenčių vavo susivienijimo veikloje, 1939 m. išleis- almanache pranešama: „Šeštadienį lapkri- estų bendruomenę. 1928 m. balandžio toje knygoje „Išeivijos estų veikėjai“ buvo čio 24 d. Kauno estų draugija Respublikos 18 d. įvyko Išeivijos estų susivienijimo pristatyti visi valdybos nariai. Kauno estų pasiuntinybės patalpose surengė Išeivijos steigiamasis susirinkimas. Susivienijimo draugija kiek įstengdama supažindindavo estų dieną, į kurią, be draugijos narių su tikslas buvo „suvienyti ir pradėti vykdyti savo narius bei kitus Lietuvoje gyvenu- šeimomis, buvo pakviesti Lietuvoje gyve- estų išeivijoje ir estų tėvynėje bendrą tau- sius estus su Išeivijos estų susivienijimu. nantys, draugijai nepriklausantys estai. tinę-kultūrinę ir ekonominę veiklą tėvynės Kadangi išeivijos estų draugijos parem- Reikėtų pažymėti, kad tarp susirinkusiųjų labui.“ Per 12 veiklos metų susivienijimas davo almanacho leidybą, už tai gaudavo be Estijos piliečių buvo Lietuvos, Angli- pasiekė pripažinimo už ryšio tarp estų šio žurnalo numerius, juos nemokamai jos, Šveicarijos ir Amerikos pilietybes išeivijoje ir tėvynėje palaikymą, surengė siųsdavo ir estams Lietuvoje. Informacija po vedybų įgijusių esčių moterų, kurios, tris Išeivijos estų kongresus. Išeivijos apie draugijos veiklą ir apskritai apie Lie- nepaisant ilgalaikio atotrūkio nuo Esti- estų susivienijimą 1940 m. uždarė okupa- tuvą buvo siunčiama tėvynės spaudai. jos, gyvai domisi savo senąja tėvyne ir cinė valdžia. Išeivijos estų susivienijimo veiklos gerai moka kalbą. Draugijos pirmininkas Išeivijos estų kongresuose dalyvau- dalis užsienyje buvo paskaitų apie Estijos Holsmannas atidarymo žodyje pabrėžė davo ir Lietuvoje gyvenantys estai, pavyz- istoriją, Išeivijos estų sąjūdį ir Ugrofinų šios dienos svarbą išeivijoje gyvenantiems väliseestlaste ja kodumaa vahel. Vabariigi väliseestlaste päev jättis igapidi hea mulje esimees Ho1smann ning kõnega esines võidukalt kaitsnud. Päev jätkus teelauaga, saadik dr Leppik, olles ametiasjus Eestis, kokkutulnuile ja andis seltsi juhatusele Eesti saadik dr Leppik, millele järgnesid kus viibiti hilisõhtuni. oli saatnud tervitustelegrammi. Ülevaat- hea võimaluse äratada Leedus elavates muusikalised ettekanded ja seltsi liik- 28. novembril 1936 olid „Leedus ela- liku kõnega väliseestlaste liikumisest ja eestlastes veel elavamat huvi kodumaa mete poolt lavastatud näitemäng. Samuti vad eestlased hr saadik Öpiku ja tema Välis-Eesti ühingust esines seltsi juhatuse vastu, jäädes alati ja igalpool eestlasteks.“ saadeti tervitustelegramm Eesti Riigiva- abikaasa lahkel kutsel kogunenud saat- liige pr dr Sinberg-Sniečkus. Peale selle Ka järgmise aasta 30. novembril nemale. Seltsi naisliikmed korraldasid konda pidulikule koosviibimisele. Härra olid kavas eesti helitööd, kirjanduslikud peeti saatkonnas Välis-Eesti päeva aktus. tulurikka loterii seltsi raamatukogu täien- saadik esines pikema kõnega Välis-Eesti ettekanded ja 1-vaatuslik näitemäng. Kohale olid tulnud peaaegu kõik Kauna- damiseks, millele lisandus saadik Leppiku liikumisest, tähendades muuseas, et Välis-Eesti päeva pühitsemine lõppes ses asuvad eestlased, ka need, kes muidu annetus raamatuaasta puhul. Koosviibi- meil tuleb eriti hoolt kanda selle eest, et ühise teelauaga, kus omavahelises jutuaja- Välis-Eesti liikumisest olid eemale jäänud. misele ilmusid ka eesti sportlased, kes olid ümberrahvustamise teel meie rahvaliik- mises aeg möödus lõbusasti. Korraldatud Avasõna ütles kauaaegne ning agar seltsi Kaunases Balti poksiturniiril Eesti värve med ei läheks kaduma. Meie, eestlased,

Välis-Eesti päeva tähistamine Kaunases Keskel istuvad Eesti Vabariigi saadik Leedus Oskar Öpik abikaasaga Välis-Eesti päeva tähistamine Kaunases ja Kaunase Eesti Seltsi esimees Johann Holsmann

76 77 1934 / EFA.180.A-58-21 1936 / EFA.180.A-58-166

Išeivijos estų dienos minėjimas Kaune Išeivijos estų dienos minėjimas Kaune Viduryje sėdi Estijos respublikos pasiuntinys Lietuvoje Oskaras Öpikas su žmona ir Kauno estų draugijos pirmininkas Johannas Holsmannas

estams, palinkėdamas kad renginys pasi- pjesė. Išeivijos estų dienos paminėjimas minėjimas. Į jį atvyko beveik visi Kaune draugijos biblioteką, knygos metų proga tarnautų naujų ryšių tarp išeivijos estų ir baigėsi arbatėle, kurios metu tarpusavyje gyvenentys estai, net ir tie, kurie šiaip jau bibliotekos reikmėms paaukojo pasiunti- tėvynės užmezgimui. Respublikos pasiun- šnekučiuodamiesi dalyviai linksmai leido buvo nuo Išeivijos estų sąjūdžio nuoša- nys Leppikas. Į susibūrimą atvyko ir estų tiniui Leppikui, tuo metu tarnybos reikalais laiką. Šis išeivijos estų dienos paminėjimo lyje likę. Atidarymo žodį tarė ilgametis ir sportininkai, kurie sėkmingai gynė Estijos išvykusiam į Estiją, buvo nusiųsta sveiki- renginys susirinkusiems paliko gerą įspūdį uolus draugijos pirmininkas Holsmannas, vėliavos spalvas Baltijos bokso turnyre nimo telegrama. Draugijos valdybos narė ir suteikė draugijos valdybai gerą galimybę kalbą sakė Estijos pasiuntinys dr. Leppi- Kaune. Diena baigėsi arbatėle, trukusia ponia dr. Sinberg-Sniečkus savo kalboje sužadinti Lietuvoje gyvenantiems estams kas, vėliau vyko muzikiniai pasirodymai iki vėlumos. apžvelgė išeivijoje gyvenenčių estų sąjūdį dar gyvesnį susidomėjimą tėvyne, kad ir draugijos narių pastatytos pjesės vaidi- 1936 m. lapkričio 28 d. „pasiuntinys ir Išeivijos estų susivienijimą. Vėliau pro- jie visur ir visuomet jaustųsi esą estais.“ nimas.Taip pat buvo nusiųsta telegrama p. Öpikas su žmona maloniai pakvietė gramoje buvo estų kompozitorių kūriniai, Ir sekančių metų lapkričio 30 d. pasiunti- Estijos valstybės vadovui. Draugijos narės Lietuvoje gyvenančius estus į šventinį literatūriniai pasirodymai ir vienaveiksmė nybėje buvo surengtas Išeivijos esų dienos surengė pelningą loteriją, skirtą papildyti susibūrimą. Ponas pasiuntinys pasakė peame uhked olema, et hoolimata oma teeb härra riigivanem koos vägede ülem- poolt oli kaetud laud, kus omavahelises tasid Kaunase Eesti saatkonna sekretär väikesest rahvaarvust, oleme osanud ja juhataja kindral Laidoneri ja Vabariigi jutuajamises aeg möödus kiiresti. Siin Mahlberg, Kaunase Eesti Seltsi esimees suutnud omale riiki luua. Tänu meie rii- valitsusega meie riigikorra kindlustami- ei saa allakriipsutamata jätta seda lahket Holsmann, seltsi juhatusliikmed, Leedu gijuhtidele, kes rasketel silmapilkudel on seks. Vaikse püstitõusmisega austati neid, suhtumist, mis kohalikkudele eestlastele ja Läti delegatsiooni liikmed ja Leedu üles näidanud riigitarkuse kõrval tõelist kes kodumaa vabaduse ja parema tuleviku lühikese aja jooksul juba osaks saanud hr seltskondlikud organisatsioonid. Kaunase isamaaarmastust, astudes julgelt ja otsus- eest võideldes ohverdanud isamaale oma ja proua Öpiku poolt.“ Eesti Seltsi juhatuse korraldusel pakuti tavalt välja siis, kui paljudel teistel ei olnud kõige kallima — oma elu. Eesti Seltsi Välis-Eesti ühingu korraldusel toi- saabunud külalistele jaama paraad-ruu- muud muret, kui oma isiklikkude huvide esimees hr Holsmann tänas hr saadikut musid ka kolme Balti sõprusühingu mides hommikueinet. Siis asuti ühes eest hoolitsemine, oleme meie nüüd üle kõikide nimel huvitava ettekande eest, kongressid, alljärgnevalt kirjeldus Kau- leedulaste ja lätlastega autobussi ning saanud oma sisepoliitilisest kriisist ja paludes tervitada härra riigivanemat, nases 1936. aastal toimunud kongressist. tehti ringsõit Niemeni kallastel, mägedes majanduskriisist. Meie, väliseestlased, kaitsevägede ülemjuhatajat kindral Laido- „Möödunud laupäeval korraldasid Välis- ja linnas. See sõit kujunes õige huvitavaks, jälgime osavõtuga seda rasket tööd, mida neri ja Vabariigi valitsust /.../ Proua Öpiku Eesti ühing ja Eesti-Leedu ning Eesti-Läti sest ilus sügispäev pakkus silmale meeldi- sõprusühingud ekskursiooni Kaunasesse, vat loodusilu. Ka jättis Kaunase uuslinn kus peeti kolme Balti sõprusühingu kong- laiade asfalttänavatega ning moodsate ress. Eesti delegatsiooni olid Balti jaamas ehitustega kauni ja puhta mulje. Peab eriti Leedus elavate eestlaste kokkutulek saatmas Leedu kohalik saadik B. Dailidė rõhutama leedulaste külalislahkust ning ja Välis-Eesti ühingu tegelased eesotsas sõbralikku hoolitsemist. Pühapäeval kell ühingu esimehega notar J. Kristelstei- 3 p.l. oli kongressi avamine, kus tervitasid niga. Kolme riigi raudteevalitsused olid Eesti-Leedu ja Eesti-Läti ühingu nimel võimaldanud ekskursioonile õige suure prof A. Piip, Eesti Kirjanikkude Liidu hinnaalanduse, mille tõttu sõit oli äärmi- nimel Ed. Hubel, Välis-Eesti ühingu nimel selt odav. Kaunase jaama jõuti pühapäeva A. Aulik ja ühistegeliste organisatsioo- hommikul, kus meie delegatsiooni tervi- nide nimel A. Kask. Kongressi juhataja,

78 79

pranešimą ir paprašė pasveikinti poną valdytojai padarė ekskursijos dalyviams valstybės vadovą, vyriausiąjį kariuomenės labai didelę nuolaidą ir dėl to kelionė vadą generolą Laidonerį ir Respublikos buvo itin pigi. Į Kauno stotį delegacija vyriausybę /.../ Ponia Öpik paruošė vaišių atvyko sekmadienio rytą, ją pasveikino stalą, už kurio sėdint ir šnekučiuojantis pasiuntinybės Kaune sekretorius Mahl- laikas neprailgo. Ir negalima nepabrėžti bergas, Kauno estų draugijos pirmininkas pono ir ponios Öpikų malonaus bendra- Holsmannas, draugijos valdybos nariai, Lietuvoje gyvenančių estų susiėjimas vimo su vietiniais estais, kurių dalimi jie Lietuvos ir Latvijos delegacijų nariai ir lie- tapo dar visai nesenai.“ tuvių visuomeninės organizacijos. Kauno Išeivijos estų susivienijimas surengė estų draugija suorganizavo pusryčius, ir trijų Baltijos draugystės draugijų kon- kurie buvo patiekti stoties svečių salėje. ilgesnę kalbą apie Išeivijos estų sąjūdį, lais, dabar jau esame įveikę politinę ir eko- gresą, žemiau esantis aprašymas — apie Vėliau visi, drauge su latviaias ir lietu- be kita ko pažymėdamas, jog ypač turė- nominę krizę. Mes, išeivijos estai, dėme- 1936 m. įvykusį kongresą. „Praėjusį šeš- viais autobusu važiavo apžiūrėti Nemuno tume rūpintis, kad dėl nutautėjimo singai stebime tą sunkų tvarkos valstybėje tadienį įvyko Išeivijos estų susivienijimo pakrantes, kalvas ir miestą. Ši kelionė neprarastume savo tautiečių. Mes, estai, sustiprinimo darbą, kurį atlieka ponas surengta Estijos-Lietuvos ir Estijos-La- buvo labai įdomi, gražią rudens dieną akį turime didžiuotis, kad, nepaisant mūsų valstybės vadovas drauge su vyriausiuoju tvijos draugystės draugijų ekskursiją į džiugino gamta. Ir Kauno naujamiestis su tautos mažumo, mokėjome ir pajėgėme kariuomenės vadu generolu Laidoneriu Kauną, kur įvyko trijų Baltijos draugystės plačiomis asfaltuotomis gatvėmis, madin- sukurti savo valstybę. Dėka mūsų valsty- ir Respublikos vyriausybe. Tylos minute draugijų kongresas. Estijos delegaciją gais pastatais atrodo švarus ir ištaigingas. bės vadovų, kurie sunkiomis akimirko- buvo pagerbti tie, kurie kurie kovodami iš Balti geležinkelio stoties išlydėjo Lie- Ypač reikėtų pabrėžti lietuvių svetingumą mis greta išmintingo valstybės valdymo už tėvynės laisvę ir geresnę ateitį paaukojo tuvos pasiuntinys B. Dailidė ir Išeivijos ir draugišką rūpestingumą. Kongreso parodė tikrą patriotizmą, pasireikšdami tėvynei brangiausia — savo gyvybę. Estų estų susivienijimo veikėjai priešakyje su atidarymas įvyko sekmadienį 3 val. po drąsiai ir atsakingai tuomet, kai daugelis draugijos pirmininkas p. Holsmannas visų susivienijimo pirmininku notaru J. Kris- pietų, sveikinimo žodį Estijos-Lietuvos ir kitų rūpinosi vien savo asmeniniais reika- vardu padėkojo p. pasiuntiniui už įdomų telsteinu. Trijų valstybių galežinkelių Lietuvos-Estijos draugijų vardu tarė prof. Kaunase ülemlinnapea Merkys luges ette tuur-poliitilisi orientatsioone“ ning teiste meie välisministri telegrammi, mis tekitas esindajate referaatidega. Kongressi lõpuks suuri kiiduavaldusi. Siis siirduti tundmata võeti vastu resolutsioon, milles konstatee- sõduri hauale, kus kongressi nimel prof riti kolme Balti sõprusriigi maa arenenud Piip asetas kolme rahvuslipuga pärja. Eesti koostööd ning otsustati seda läbikäimist delegatsiooni nimel asetasid pärja kindral ka tulevikus täie innuga arendada, õhtul Lossmann ja A. Kask. Kaunase Eesti Selts võttis delegatsiooni vastu kohalik Läti oli delegatsioonile korraldanud „Pažanga“ saadik ning järgmisel päeval alustati taga- ruumides kella-5-tee. See teelaud kujunes sisõitu. Ei saa siin jätta märkimata seda väga meeleolurikkaks koosviibimiseks, suurt tähelepanu ja hoolt, mida osutasid vastastikuste tervituskõnedega ning eesti eriti Kaunase eestlased kodumaalt saa- rahvalauludega. Sooje tervitussõnu Kau- bunuile ning seda tähtsust, mis peitub Väliseestlase märk Väliseestlaste ühendamiseks loodi ka väliseestlase märk, selle kirjelduses öeldi: „Igal rahval on nase eestlaste poolt ütles Kaunase Eesti külaskäikudes väliseestlastele, äratades oma märk, mille ta rinda kinnitab, kui läheb võõra rahva keskele. /.../ Ka eestlastel on olemas Seltsi esimees Holsmann, millele vastasid kirjeldamata võimsusega nende rahvus- sarnane märk, mida nähes rinnas teine suguvend teda võib julgesti eesti keeles kõnetada. Selleks märgiks on sümboolse tähendusega vana „viikingite laev.“ /.../ See puri, mis ehib viikingi laeva, prof Piip ja Aulik. Kõnedes kriipsutati eriti likke tundeid ja ühtekuuluvuse teadmist.“ oli meie esiisadele kaitsjaks ja õnnetoojaks. Olgu ta seda ka meile, kõikidele eestlastele, keda alla väliseestlaste ja nende järeltulijate saatus laia maailma paisanud. /.../“ truuksjäämise vajadust oma kodumaale ja eesti rahvuslikule kultuurile. Sealt mindi sõprusühingute poolt korraldatud banketile, kus sõlmiti ja uuendati tutvusi kokkutulnud sõprusriikide esindajate vahel. Esmaspäeval jätkus kongress prof Tarveli referaadiga „Kolme Balti riigi kul-

80 81

A. Piipas, Estijos rašytojų sąjungos vardu savo tėvynei ir tautinei kultūrai būtinu- — E. Hubelis, Išeivijos estų susivienijimo mas. Vėliau delegacija nuėjo į draugystės vardu — A. Aulikas ir visuomeninių orga- draugijų surengtą banketą, kurio metu nizacijų vardu A. Kaskas. Kongreso vado- buvo stiprinami ir užmezgami ryšiai tarp vas, Kauno burmistras Merkys perskaitė draugiškų valstybių atstovų. Pirmadienį mūsų užsienio reiklaų ministro telegramą, kongresas tęsė darbą, buvo perskaitytas kuri sulaukė daug pagyrimų.Tuomet buvo prof. Tarvelo referatas „Trijų Baltijos vals- apsilankyta prie paminko nežinomam tybių kultūrinės — politinės orientacijos“ Išeivijos esto ženklelis Išeivijos estų sutelkimui buvo sukurtas ir išeivijos esto ženklas, jo apraše sakoma: kareiviui, prie kurio kongreso dalyvio bei kitų dalyvių referatai. Kongreso pabai- „Kiekviena tauta turį ženklą, kurį prie krūtinės segamės, kai būname kitos tautos žmonių apsuptyje. /.../ Ir estai turi tokį ženklą, kurį pamatęs tautietis gali jį drąsiai užkalbinti estiškai. vardu prof. Piipas padėjo vainiką su trijų goje buvo priimta rezoliucija, kurioje Šis ženklas — tai simbolinę reikšmę turintis senovinis „vikingų laivas“.../ Burė, kuri puošia valstybių vėliavomis. Estijos delegacijos konstatuotas trijų draugiškų Baltijos vals- Vikingų laivą, buvo mūsų protėvius gynė ir jiems laimę nešė. Tebūnie taip ir mums, visiems estams, likimo po platų pasulį išbarstytiems./.../“ vardu vainiką padėjo generolas Lossman- tybių bendradarbiavimo išsiplėtojimas ir nas ir A. Kaskas. Kauno estų draugija nuspręsta šios santykius ir ateityje su užsi- surengė delegacijai penktos valandos degimu plėtoti, vakare delegaciją priėmė arbatėlę „Pažangos“ patalpose. Ši arbatėlė vietinis Latvijos pasiuntinys, o sekančią virto labai nuotaikingu pasibendravimu dieną prasidėjo išvykimas. Negalima būtų su sveikinimo kalbomis ir estų liaudies nepažymėti didelio dėmesio ir rūpini- dainų dainavimu. mosi, kurį atvykusiems iš tėvynės išreiškė Šiltus Kauno estų draugijos sveiki- Kauno estai, bei svarbos, kurią išeivijos nimo žodžius tarė draugijos pirmininkas estams turi svečiavimasis, neapsakomai Holsmannas, atsakomuosius — prof. Pii- stipriai sužadinantis jų tautinius jausmus pas ir Aulikas. Kalbose buvo itin pabrėžtas ir vienybės suvokimą.” išeivijos estų ir jų palikuonių ištikimybės KULTUURI- JA SÕPRUSSUHTEID Paljud erinevad organisatsioonid tege- ühingu esimees hr Vileišius. Pidukõne Lisaks arendati Eesti ja Leedu vahel lesid omavahel Leedu ja Eesti vaheliste pidas meie kirjanik Visnapuu, kes selleks mitmekülgseid kultuurisidemeid, avati suhete tugevdamisega, olgu see siis kuns- Tallinnast siia sõitis. Leedu kirjanik Gira, näitusi ja korraldati kontserte. „Eesti tun- tis, muusikas, spordis või mõnel muul kes raamatu-aasta pidustustest Tallinnas tuim, 85-liikmeline segakoor „Raudam“ alal. Tihti toimus vastav tegevus üheskoos osa võttis, rääkis Tallinna pidustustest ja oli 5.–10. septembrini jälle oma järjekord- Eesti, Läti ja Leedu vastavate organi- oma muljetest kõige soojemates sõnades. sel kontsertreisil naaberriikides, seekord satsioonidega. Alljärgnevalt mõnin- Kontsertosas esinesid üliõpilaste segakoor Lätis ja Leedus. Koori esinemised leidsid gaid pidepunkte, mis annavad ülevaate ja Leedu ooperijõud, kandes ette Eesti ja naabrite juures tormilise poolehoiu. „Rau- suhete ampluaast. Leedu helitöid. Rahvast oli rohkesti ja õhtu dami“ kontserte levitati ka Läti ning Leedu Nagu Eestis oli Eesti-Leedu ühing, nii jättis hea mulje.“ ringhäälinguis. Selliste külastusretkete tegutses Kaunases ka Leedu-Eesti ühing, mille peaeesmärgiks oli kahe riigi suhete tugevdamine ja Eesti tutvustamine Leedus. Leedu-Eesti ühing korraldas 1935. aastal Vaade Leedu ohvitseride kasiino saali Leedu-Eesti sõprusühingu poolt korraldatud piduliku kontsertaktuse ajal. Esireas vasakult: Leedu kaitseminister kolonel Giedraitis, Leedu teedeminister Eesti raamatuaasta kontsert-aktuse. Hols- Vileišis, Eesti saadik Leppik, Leedu välisminister Zaunius, Läti esindaja Sieverts, Kaunase mann kirjutas: „Meie selts Kaunases kavat- ülikooli rektor professor Römeris ja endine rektor professor Čepinskis. ses korraldada raamatuaasta puhul vastava õhtu. Kuid teada saades, et selle korraldab Leedu-Eesti ühing, loobusime meie sellest. 6. oktoobril peeti siis ka Kaunase raekoja saalis Leedu-Eesti ühingu korraldusel raamatuaasta kontsert-aktus. Avasõnad ütles

82 83

KULTŪRINIAI IR DRAUGYSTĖS Daug įvairių organizacijų užsiėmė Lietu- RYŠIAI vos ir Estijos tarpusavio ryšių stiprinimu meno, muzikos, sporto bei kitose srityse. Dažnai bendradarbiaudavo atitinkamos Estijos, Latvijos ir Lietuvos organizacijos. Pateiksime kelis atspirties taškus šių ryšių apžvalgai. Karininkų ramovės salės vaizdas Lietuvos-Estijos draugystės draugijos surengto iškilmingo minėjimo–koncerto metu. Priešakinėje eilėje iš dešinės: Lietuvos krašto apsaugos ministras Kaip kad Estijoje buvo Estijos-Lie- pulkininkas Giedraitis, Lietuvos susisiekimo ministras Vileišis, Estijos pasiuntinys Leppikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Zaunius, Latvijos pasiuntinys Sieverts, Kauno tuvos draugija, taip ir Kaune veikė Lie- universiteto rektorius profesorius Römeris ir buvę rektorius profesorius Čepinskis tuvos-Estijos draugija, kurios uždavinys buvo ryšių tarp valstybių stiprinimas ir supažindinimas su Estija. Lietuvos-Estijos draugija 1935 m. surengė Estiškos knygos metų minėjimą — koncertą. Holsmannas rašė: „Mūsų draugija Kaune ketino estų puu, tuo tikslu atvykęs iš Talino. Lietuvių Buvo plėtojami įvairūs kultūriniai knygos metų proga organizuoti renginį. rašytojas Gira, kuris dalyvavo knygos metų ryšiai — vykdavo parodos ir koncertai. Bet, sužinoję kad estiškos knygos pami- minėjimo renginiuose Taline, savo įspū- „Žinomiausias, 85 dainininkus turintis nėjimą rengia Lietuvos-Estijos draugija, džius pasakojo kuo šilčiausiais žodžiais. Estijos mišrus choras „Raudam“ spalio atsisakėme. Spalio 6 dieną Kauno rotušės Koncertavo studentų mišrus choras ir 5–10 d. vėl buvo išvykęs koncertuoti į kai- salėje įvyko Estiškos knygos metų minė- lietuvių operos atlikėjai, skambėjo estų ir mynines šalis, šį kartą į Latviją ir Lietuvą. jimas — koncertas. Įžangos žodį tarė p. lietuvių kompozitorių kūriniai. Dalyvavo Choro pasirodymai sulaukė audringos Vileišis. Kalbas sakė mūsų rašytojas Visna- daug žmonių, vakaras paliko gerą įspūdį.“ kaimynų simpatijos. „Raudam“ koncertas 84 Kõneleb Leeduharidusminister Tonkunas, temast paremal Eestisaadik Öpik Eesti kunstinäituse avamine Kaunases Leedu Vabariigi välisminister D. Zaunius. Istuvad Eesti-LeeduÜhingujuhatuse esindajad Eesti Vabariigi 16. aastapäevale pühendatudpidulikkoosolek Kaunases. Ettekandega esineb Lietuvos Respublikos užsienioreiklaų ministras D. Zaunius. Sėdi–Lietuvos-Estijos draugijos nariai Estijos Respublikos 16-iomsmetinėmsskirtas iškilmingassusirinkimasKaune. Pranešimą skaito Kalba Lietuvos švietimo ministras Tonkunas, dešinėje—Estijos pasiuntiunys Öpikas Estų dailėsparodos atidarymasKaune

04.09.1937, Artur Kalm / EFA.2.0-27591 1934 / EFA.465.0-158955

25.11.1935 / EAA.2111.1.13730.1 Soome-Eesti-Läti-Leedu üliõpilaskondade keskbüroo koosolekust osavõtjad Tartus 15.02.1937, A. Kalm / EFA.2.0-27353 Eesti-Leedu ühingupeasekretär Smetanin, juhatuse liigeTammiste abilinnapea jaEesti-LeeduühinguesimeesUesson, Leedusaatkonna atašee Ceceta, Dailidė, ühinguesimeesriiginõunikVileišis,abiesimeesnotar Brosaitis. Tagapool (vasakult) Tallinna esindajate saabumine Tallinna. Vasakult esireas sõprusühingu sekretär Andrulytė, Leedusaadik Leedu Vabariigi 19. aastapäeva pühitsemine Tallinnas. Kaunase Leedu-Eestisõprusühingu pasiuntinys Dailidė, Lietuvos-Estijos draugijos pirmininkas, valstybės tarnautojas Vileišis,pirmininko Lietuvos Respublikos 19-jųmetiniųminėjimasTaline. Lietuvos-Estijos draugystės draugijos Kaune pavaduotojas notaras Brosaitis. Galinėjeeilėje:Talino mero padėjėjas,Estijos-Lietuvos draugijos atstovų atvykimasįTaliną. Priešakinėje eilėjeiškairės: draugijos sekretorė Andrulytė, Lietuvos Suomijos-Estijos-Latvijos-Lietuvos studentų susivienijimovaldybos nariaiposėdyje Tartu pirmininkas Uessonas, Lietuvos pasiuntinybės ataše Ceceta, Estijos-Lietuvos draugijos sekretorius Smetaninas, valdybos narys Tammiste. 85 86 jätab hüvasti LeeduLaskurite LiidupealikuSaladžiusega delegatsiooni ärasaatmine Kaunases. EestiKaitseliidu pealikOrasmaa Leedu Laskurite Liidu20. aastapäeva pidustustel osalenud Eestikaitseliitlaste Hetk EestijaLeeduvahelisest jalgpallimatšist Lietuvos šaulių sąjungos 20-jųmetinių minėjimedalyvavusios Estijosgynybos pajėgų delegacijos išlydėjimas Kaune. Estijosgynybos pajėgų vadas Orasmaa atsisveikina suLietuvos šaulių sąjungos vadu Saladžiumi Estijos irLietuvos futbolorungtyniųakimirka

1939 / EFA.465.0-158968 1920‒1940 / EAA.2111.1.15079.1

1939 / EFA.465.0-158971 Eesti kaitseliitlaste delegatsiooniärasaatmine Kaunases Leedu Laskurite Liidu20. aastapäeva pidustustel osalenud 1939 / EFA.465.0-158963 Leedu Laskurite Liidu20. aastapäeva pidustuste ajal Eesti kaitseliitlased LeeduLaskurite Liidukomandöri kabinetis Kaunases Estijos ginkluotųjųpajėgųatstovai Lietuvos šaulių sąjungos vado kabinete Lietuvos šaulių sąjungos 20-jųmetinių minėjimedalyvavusios Kaune Lietuvos šaulių sąjungos 20-jųmetiniųminėjimometu Estijos gynybos pajėgųdelegacijosišlydėjimas Kaune 87 tähtsus seisab mitte üksnes heanaaberlike võistlus lõppes Eesti võiduga 2:0. Sama 1.–3. detsembrini 1935 toimus Kau- suhete süvendamises lätlaste ja leedulas- aasta Balti jalgpalliturniir toimus 3.–5. nases ka Balti poksiturniir, kus Eesti tega, vaid, nagu oli ilmnenud nimelt sellel septembrini Tallinnas. Algul, võistluste meeskond ei saanud ühtegi kaotust ja tuli „Raudami“ reisil, — nad osutuvad tarvili- esimesel päeval võitis Eesti Leedut 3:1, esikohale 28 punktiga. Läti sai 14 ja Leedu kuks ning naudinguliseks külakostiks ka teisel päeval Läti ja Leedu mängisid viiki 6 punkti. Sama võidukas meeskond osales väliseestlastele teistes Balti riikides.“ 1:1, ja kolmandal päeval järgnes Eesti ja hiljem ka juba eelnevalt kirjaldatud eest- Üks agaramaid Eesti sportlaste toeta- Läti vahel samuti viik 1:1. Kuna aga punk- laste kokkusaamisel. Eesti-Leedu teine jaid Kaunases oli Johan Holsmann. Toi- tide vahekord seega kujunes turniiril järg- maavõistlus kergejõustikus 11. augustil musid nii Balti riikide maavõistlused kui miseks: Eesti 3, Läti 2, Leedu 1, tuli Eesti 1938 Kaunases lõppes Eesti suure võiduga ka üliõpilaste SELLi mängud. Võisteldi üle hulga aja Balti meistriks jalgpallis ja 106:63, kusjuures püstitati kolm uut Eesti nii jalgpallis, poksis, males kui ka kerge- võitis Balti karika. Turniir, mis iga kolme rekordit. Ka järgmise aasta kergejõustiku jõustikus. Kuna võistlusi ja spordialast aasta järel toimub Tallinnas, äratas era- maavõistlused lõunanaabritega võitis koostööd oli hulgaliselt, siis allpool vaid kordset tähelepanu, eriti viimane võistlus Eesti, tagajärgedega: Leedut 121,5:58,5, üksikud näited. Eesti-Läti vahel. Rahvast oli staadionil Lätit 92:67. Erilist huvi pakkusid jalgpalliturniirid. rekordiline arv — 12 000, neist kaks tuhat Ka males oldi võidukad, 1939. aasta 1937. aasta Balti jalgpalliturniir peeti Kau- Riiast saabunud läti pealtvaatajat. Võistlus veebruari lõpus toimusid Eesti-Läti ja nases. Leedu kaotas Lätile 5:1 ja Eestile toimus võimsa ergutuskisa saatel. Kui sel- Eesti-Leedu malemaavõistlused Riias ja 3:0, kuna Eesti-Läti mängisid viiki 1:1, gus, et Eesti on võitnud Balti karika, puh- Kaunases, millised mõlemad võitis Eesti. siis toimus turniiri võitja kindlaks määra- kes määratu vaimustustorm ja rahvahulk Lisaks spordile sõlmiti sõprusidemeid miseks uus võitlus Läti ja Eesti vahel, kus hakkas laulma hümni, millele peaminister mitmetel erialadel, sealhulgas käisid võitjaks ja ühtlasi terve turniiri võitjaks K. Eenpalu, haaratuna üldisest vaimustu- Eesti kaitseliitlased külas Leedu Lasku- tuli Läti tagajärjega 2:0. 12. juunil 1938 sest, hakkas valitsuse loosist jalutuskepiga rite Liidul. Kaunases toimunud Eesti-Leedu jalgpalli takti lööma.

88 89

buvo transliuojamas per Latvijos ir Lietu- birželio 12 dieną Kaune įvykusios Estijos– 1935 metų gruodžio 1–3 dienomis vos radiją. Tokių gastrolių svarba glūdi ne Lietuvos futbolo rungrynės pasibaigė estų Kaune vyko ir Baltijos bokso turnyras, vien gerų kaimyniškų santykių su latviais pergale 2:0. Tais pačiais metais rugsėjo kuriame Estijos komanda nepatyrė nei ir lietuviais stiprinime, bet, kaip išryškėjo 3–5 dienomis Taline vyko Baltijos futbolo vieno pralaimėjimo ir surinko 28 taškus. šiose „Raudam“ gastrolėse, jos tapo reika- turnyras. Pirmą turnyro dieną estai nuga- Latviai — 14, lietuviai — 6 taškus. Ta pati lingomis ir maloniomis lauktuvėmis estų lėjo lietuvius santykiu 3:1, sekančią dieną laimėtojų komanda vėliau dalyvavo aukš- išeivijai Baltijos šalyse.“ latviai ir lietuviai sužaidė lygiosiomis čiau aprašytame estų susitikime. Estų sportininkus Kaune aktyviai 1:1, trečiąją dieną estai ir latviai taip pat Antrosios Estijos ir Lietuvos lengvo- palaikė Johanas Holsmannas. Buvo ren- lygiosiomis 1:1. Taškų santykis susiklostė sios atletikos rungtynės, vykusios Kaune giamos varžybos tarp Baltijos valstybių taip: Estija 3, Latvija 2, Lietuva 1. Estija 1938 metų rugpjūčio 11 dieną, baigėsi regionų, taip pat ir studentų SELL žaidy- po ilgoko laiko tapo Baltijos šalių futbolo ženklia estų pergale 106:63, buvo pasiekti nės. Varžytasi futbole, bokse, lengvojoje nugalėtoja, laimėjo Baltijos taurę. Turny- trys nauji Estijos rekordai. Taip pat ir atletikoje, šachmatuose. Kadangi sporto ras, kas tris metus vykstantis Taline, kėlė sekančiais metais trijų valstybių lengvo- srityje bendradarbiauta daug, pateiksime ypatingą susidomėjimą, ypač paskutinės sios atletikos rungtynes su kaimynėmis tik kelis pavyzdžius. Ypatingo susidomė- varžybos tarp Estijos ir Latvijos. Stadione laimėjo estai: prieš lietuvius santykiu jimo sulaukdavo futbolo turnyrai. 1937 susirinko rekordinis žmonių skaičius — 121,5:58,5, prieš latvius 92:67. Laimėta ir metų Baltijos futbolo turnyras vyko Kaune. apie 12 000, tarp jų du tūkstančiai latvių. šachmatuose: 1939 metų pabaigoje įvyko Lietuvos rinktinė pralošė Latvijos rink- Rungtynes lydėjo garsūs sirgalių riksmai. šachmatų turnyrai Rygoje ir Kaune, abie- tinei 5:1 ir Estijos rinktinei 3:0. Kadangi Paaiškėjus, kad Estijos komanda laimėjo juose laimėjo estai. Estija — Latvija sužaidė lygiosiomis 1:1, Baltijos taurę, kilo galinga susižavėjimo Neskaitant sporto, draugystės ryšiai turnyro nugalėtojui išaiškinti įvyko naujos audra ir dalis žiūrovų giedojo himną, o buvo mezgami įvairose srityse, taip pat ir rungtynės tarp Latvijos ir Estijos, kurias vyriausybinės ložėje sėdėjęs ministras tarp ginkluotųjų pajėgų — estai svečiavosi laimėjo latvių komanda santykiu 2:0 ir ji pirmininkas K. Eenpalu, apimtas bendro Lietuvos šaulių sąjungoje. tapo čempionato nugalėtoja. 1938 metų susižavėjimo, ėmė diriguoti lazda. THE ESTONIAN COMMUNITY The Estonians living in Lithuania had OF LITHUANIA BETWEEN more or less secure positions, this is why THE TWO WARS the embassy did not have any particular problems with them. The number of Estonians in Lithuania was not big, and the majority of them settled in Lithuania after the independent Republic of Lithuania was established. Lithuania did not have large industries or entreprises that could have attracted here people from outside of the country. As of 1929, there were around 80 Estonian citizens in Lithuania plus around 30 Esto- nian women who had lost their Estonian citizenship due to having got married to a non-Estonian. In Lithuania legislation had set quite a lot of limitations for foreigners’ employ- ment, however, Estonia-born accountants, clerks, businessmen, distillers, butter-manufacturers found work here. In the late 1920s skilled distillers and butter-manufacturers of the Estonian origin, some of whom had immigrated to Lithua- nia with their families, were especially val- 90 91 ued. The biggest slaughterhouse in Kaunas had an Estonia-born bacon maker, and Kaunas electric power station employed a mechanic of the Estonian nationality. In 1921 the Red Cross of Lithuania invited a doctor-orthoped of the Estonian citizenship to work in the country. Estonia-born cabaret performers were also valued; they worked in Lithuania seasonally. As the economic crisis was deepening, hiring of foreigners became restricted and specialists in different areas were replaced with locals. Due to high unemployment local newspapers became engaged also in anti-foreigners propaganda. There were no significant fluctuations in the number of Estonians, it had stayed aroynd 100 for years. By the year 1932 the number of Esto- nians in Lithuania had increased slightly, 90 adults and 23 children of the Estonian citizenship were living here at the time. Besides them, there were around 20 Estonians who had Lithuanian citizen- Julius Seljamaa’s Children Jüri and Evi ship, most of them were married women. Estonian families rarely communi- ESTONIAN SOCIETY OF KAUNAS The idea of establishment of the cated with one another as 2/3 of them Estonian Society emerged in the mid- lived all across Lithuania, and the Estoni- 1920s. The author and inciter of the idea ans living in Kaunas were busy with their was Johann Holsmann, who at the time work, which is why they did not have time was occupying the position of Kaunas to keep contact with one another. joint-stock company director and used In 1933 the Estonian citizens included to participate in society activities when

The Seljamaas Family in Riga respresentatives of the following pro- living in Estonia. Due to the small num- fessions: technicians and mechanics ber of Estonians, the intitiative kept being (12), businessmen (8), distillers (5), but- postponed, and only by the beginning of ter-manufacturers (5), farmers (4), clerks 1928, a sufficiently significant number of (4), musicians (3), accountants (3), house Estonians for the idea to be realized had Among Estonians living in Lithuania servants (3), textile workers (2), home at the time the majority were distillers school teachers (2), engineers (2), doctor (15); in addition to them there were but- (1), miscellaneous professions (6), mar- ter-manufacturers, accountans, business- ried women and without profession (31). men, engineers, doctors, and keysmiths. 91 people in total. As it can be seen, the However, Lithuanian authorities began number of distillers had decreased by 2/3 to impose numerous restrictions on job with years. seekers of foreign origin, first and fore- Three years later, in 1936, the over- most restricting their in-move to the view of Estonians in Lithuania looked country. The authorities imposed com- rather pessimistic. The number of Esto- The Board of the Estonian Society of Kaunas pulsory work permits and made obtaining nians living in Lithuania decreased every since its establishment until 1937. of living and work permits more compli- year. If the last year the total number of Sitting from the right Chair Johann Holsmann, Vice-Chair Pauline cated. People who did not obtain work Estonian citizens in Estonia was still 72, 92 Sinberg-Sniečkus, Row II from the right 93 then by the beginning of 1936 only 64 of secretary Jaan Mahlberg, cashier Lydia Michelson-Kumetis them had remained. If during numerous years the driving force of the Lithuanian dairy industry and distillery had been only Estonians, who were also interested in the Estonian anti-foreign movement moved to Kaunas. Johann Holsmann and devotedly participated in it, then by together with Embassy official Jaan Mahl- 1936 no Estonian distiller or butter-man- berg composed the society statute, which ufacturer had been left in Lithuania any aimed at centralization of Estonians living longer, as the people in these positions in Lithuania, mainetance of the national Lithuanian Export Butter. A lot of Estonians were replaced by educated Lithuanian spirit and establishment of cultural con- were Butter-Manufacturers in Lithuania youth. Similarly, at the Swedish paper nections with the motherland. Afterwards factory located in the vicinity of Kaunas, the establishment committee was formed. where 16 families of workers from Türi The committee consisted of Mr. A. Jaan- used to be employed, only few Estonians son, P. Reitel, M. Kesper, and J. Bergmann, permits were fined up to 1000 litas (375 remained. Some young Estonians who who also approved of the composed kroons). In general, Estonians who were were married to non-Estonians added to statute. On 10 April 1923 the statute was located in Lithuania lived in realtively the number of Estonian citizens living signed by the establishment committee, good economic conditions as salaries here in Lithuania. and on 26 April it was ratified by the were higher than salaries in Estonia, and authorities of the city of Kaunas and the the economic crisis had not made itself county and entered into the societies and evident yet by the time. The cost of living associations register under no. 1068. was similar to that in Estonia, but apart- The Estonian Society of Kaunas unit- ment rents in Kaunas were significantly ied around half of the Estonians living in higher than Estonia. Lithuania. The annual membership fee for the members located in Kaunas was 15 the Foreign-Estonia Association. Another At the same time the Chair of the litas (5.60 kroons), and for the members person that deserved attention was Paul- society was concerned that “by the living in the province it was 10 litas (3.75 ine Sinberg-Sniečkus. Crimea-born Paul- beginning of 136 only 64 Estonians had kroons). In the years 1929/30 the society ine studied veterinary at the University of remained in the society. 38 of them were had 44 members, afterwards a lot of the Tartu where she met her future husband. the so-called “dead souls”, i.e. the people society members left Lithuania or did not They got married in 1928 and moved to who due to their inactivity or lack of the pay their membership fee and thus auto- Lithuania, where Pauline became the head national feeling did not take any part in matically had their membership annulled. of the department of infectious diseases at the foreign-Estonian movement. It can be In 1931 the society had 31 members. Lithuanian Institute of Veterinary Bacte- suggested that they would be no use even In 1936 the participants of the regu- riology. During the Second World War for the national movement in their moth- lar society meeting pointed out that the she escaped to Germany and afterwards erland. Some Estonians avoid others and society had been doing well in all apects, from Germany to Canada. There she the society activities because they prefer both in activity and the in the cash bal- passed an examination to be able to con- only the meetings with vodka and wine ance. By 1 January the latter was 1034.58 tinue working at the field of her beloved on the table and dancing as a part of the litas, where the cleared balance from the veterinary. Lydia Kumetis completed the meeting”. previous year activity was 160.58 litas. nurse training in Petersbrug, and during As the membership fee was the only the First World War she worked as a Red source of society’s income, the society Cross nurse. She got married in 1918 and was not able to rent rooms and its meet- immigrated to Lithuania in 1921. ings were conducted on the premises of In 1939 the socity board consisted of: the embassy or in cafes. Chair Ernst Kirsch, Vice-Chair Erich Lip- The society also had it honorary stok, secretary Ms. Liina Sepp and cashier members, for instance, the participants Mrs Hilda Bugaila. Two of the members, of the society all-member extraordinary Erich Lipstok and Liina Sepp, worked at meeting on 4 October 1931 unanimously the embassy. 94 95 elected The Republic Ambassador dr As Lithuania was located relatively Leppik the society honorary member. close to Estonia, the Estonians living in The honorary member status meant that Lithuania often visited their motherland afterwards the majority of the society and consistently kept an eye on the Esto- meetings were held at the Ambassador’s nian press. This is the reason why the home, which also gave better impression society did not have to fulfill the tasks to their participants. The similar honorary that were priority for farther located For- membership tradition was also continued eign-Estonia associations, i.e. introducing afterwards, for instance, on 22 November events happening in Estonia. 1936 Mr. and Mrs. Öpik were elected the In 1930 there was an attempt to open society honorary members. a Sunday school so that children from The following members belonged mixed families could study the Estonian to the Board of the society from its language. However, due to the small num- establishment until the late 1930s: ber of children the implementation of the Johann Holsmann — Chair, dr Pauline plan failed. Sinberg-Sniečkus — Vice-Chair, embassy One of the aims of the society was official Jaan Mahlberg — correspondence establishment of the Estonian-language editor, Mrs. Lydia (Liidia) Kumetis — library, but there were no material cashier. The board consistency got inter- resources to achieve the aim. In Lithuania rupted when in 1937 the correspondence there were no rich Estonians who could editor was appointed an official at the have helped to realize the idea. How- embassy in Moscow, and in the following ever, the library was still established, and year the long-term chair of the society books were collected through donations. Johan Holsmann passed away. Holsmann In addition the society ordered vari- was also the bona fide representative of ous magazines. SOCIETY EVENTS Meetings of special importance were military service Jaanson started to work active members have left the society due celebrations of the anniversaries of the as an accountant, which he is belived to to leaving Lithuania or passing away, the Republic of Estonia and the establish- have done for a living both in Petersburg, society still has been able to conduct var- ment of the society (10 May) as well as Moscow, Siberia, and Lithuania. He is ious events, all of which have been very Christmas parties where the members also mentioned in a letter to Mrs. Pauline successful with no exceptions”. Within gave one another presents. In addition the Sinberg-Sniečkus in April of 1931, “Dram- the year one all-members meeting and members celebrated Foreign-Estonia days atization rehearsals are well underway. nine board meetings had been conducted. and organized Mart’s lunches. The society I have to say that Mr. Jaanson is great Among the festive gatherings the board also conducted lectures on the history of playing the uncle part, he also has talent recollected the Christmas party for society Estonia and organized trips in the coun- in acting. You, gracious lady, will have to members and their families that was held try. On Thursdays society members used play Helene’s part, you are not escaping on 5 January. On 23 February Ambassa- to go to the café where to the embassy that.” The attachment to the letter was the dor Jaan Lattik organized a reception for play “Laenatud naine [Borrowed Wife]”. the Estonian community. On 25 Novem- But the dramatization never made it to ber, in honour of the Foreign-Estonia Day, the stage as the society activity report of the Ambassador organized a 5-o-clock 1932 stated, “On 7 May there was a society tea party for Estonians living in Lithua- gathering dedicated to the 4th anniversary nia. On 4 June the society organized an of the society. It was also the first perfor- all-members trip to Kulautov located in mance of the society drama group, which the vicinity of Kaunas. Despite the rainy enacted A. Trilljärve’s joke “Kangekaelne weather, 14 society members took part onu [Stubborn Uncle]”. Already in the in the trip. They had lunch together and previous year the group made an attempt afterwards spent time walking and play- to perform with dramatization but it was ing social games. Meetings at Konrado Members of the Estonian Society of Kaunas Celebrating Christmas not successful as the main issue is the café also continued. lack of human resources”. A year later, the 96 97 group performed with the dramatization “Naiste jonn [Women’s Caprice]” at the society’s anniversary celebration. ordered Estonian newspapers. Beginning In May of 1933 the society celebrated from the winter of 1934 society women its 5th anniversary. On the occasion the would organized handicraft evenings whole of the numerous family of soci- at homes, where they would have a cup ety members gathered in the rooms of of tea while making some handicraft or the Embassy of the Republic of Estonia. having a small talk or reading something During its 5 years of activity the society from the latest Estonian literature. The had organized a lot of gatherings for its women were interested in the Estonian members, lectures, a couple of dramati- women’s movement and ordered corre- zations, literature readings, trips to the sponding literature. countryside, including 22 festive meet- At society gatherings its members ings, 5 lectures, 9 all-members meetings, also enacted dramatizations. Archives 5 meetings of the audit committee, and materials do not reveal clearly who was 45 board meetings. Considering the fact the leader of the dramatization hobby, but that the society began its activity with on the basis of the biographies of the For- no financing at all and the only income eign-Estonia figures we can assume that it source was membership fee, the existing was Artur Jaanson. He is believed to have activity was found successful. also been the director of the Estonian By 1939 the members of the society charity society in Petersburg. In 1909 he board had been replaced, the new board married a Lithuanian woman and lived in concluded that the year had been quick Lithuania beginning from 1920. Being a and active, despite that fact that, “espe- pharamacy student by education, after the cially during the recent years a lot of CELEBRATIONS OF THE More important and festive events direction of the Government”. Speeches 6.40 on 24 February. After the official REPUBLIC ANNIVERSARY of the society were celebrations of the were followed by the national anthems visits, the delegation was at a private audi- Republic anniversaries. Both society of Estonia and Lithuania. In the closing ence with the President of the Republic. members and other Estonians living in speech the society chair honoured the Minister Kann was handed over the grand Lithuania were invited to participate in memory of the fallen, accompanied by the riband of Gediminas Ordern. At 16–18 the events. song “Ligemal, Jumal sull”. Afterwards the o’clock the National Theatre held a festive “On 24 February 1929, the society Estonian music played, which was the end concert-assembly that was organized by organized a festive assembly dedicated to of the assembly. the Lithuanian-Estonian Association. XI anniversary of the Republic of Esto- In 1936 the anniversary was celebrated Speeches were delivered by the Associ- nia. The Estonian community actively on a grand scale. “In the afternoon of 22 ation Chair Vileišis, Minister of Foreign participated in the gathering. The society February the soloist of the Lithuanian Affairs Lozoraitis, Minister of Education Chair Holsmann opened assembly with a state opera Mrs. Grigaitienė performed speech in which he assuredly expressed a Estonian songs at the national broad- hope for the better future of our mother- cast, followed by Dr. Matusase’s lecture land. At the same time he also honoured on Estonian history and the concert of the memory of those fallen for the sake Estonian music performed by the hussar of our freedom. Mister minister Laretei regiment orchestra. In the evening there made a speech on the topic of the day, was another longer lecture on Estonia’s reminding the audience about the his- achievements in the fields of culture and tory of establishment of the Republic of economy. Estonia. Secretary Mahlberg presented a At 12 o’clock on 23 February the historic overview “from the pre-Swedish Estonian Society of Kaunas organized a Minister of Social Affairs Oskar Kask laying time until the recent times”. In addition, festive concert-assembly at the Republic a wreath on the fallen soldiers tomb in the event programme included declama- Embassy, where the Ambassador and the Kaunas on the occasion of the 19th anniversary of the Republic of Estonia tion, songs, and musical performances. society chair delivered speeches. The con- 98 99 Aftwerwards Mrs. Laretei organized a tea cert part of the event consisted of Estonian party for all the participants of the event.” music, whereat the piano soloist was Ms. The honorary guests of the assembly J. Kippasto. At 16.30 on the same day there of 1935 were the Minister of Agriculture was a large festive concert-assembly in the Kann, Ambassador Leppik, and “Eta” dir Talts and the Vice-Mayor of Tallinn Ues- university assembly hall. The assembly Kornel. Members of the government with son. The previous year there was an insur- was opened by the university rector Prof. Prime Minister J. Tubelis in the lead took rection in Estonia, whose influence could M. Römers. The guests who delivered part in the assembly. The programme of be sensed in the speeches made at the speeches included the chair of the Lith- the concert part of the evening included assembly. The society chair welcomed the uanian-Estonian Association J. Vileišis, Estonian and Lithuanian music, with solo- president, the Commander-in-Chief, and Prof. K. Žalkauskas, Ambassador Leppik, ist performance delivered by performing the Republic government and “pointed etc. The university choir sang the national artists of the Lithuanian Opera and Ms. out that the Estonians living in Lithuania, anthems of the both countries and Esto- Kippasto. The choir of the Lithuanian as well as all foreign Estonians, interestedly nian songs. The soloist performance was Defence League conducted by Martinonis follow the events happening at their moth- delivered by “Estonia” theatre soloist Mrs. aslo performed at the event. The theatre erland and welcome all steps the Republic J. Aav-Loo and the prima donna of the was overcrowded. At 19.30 was a special Govenrment is taking in order to ensure Lithuanian National Opera Mrs. Grigai- opera performance of “Rigoletto”, where the future of the state and the people”. tienė. All corporations and societies were the performance by Mrs. Aav-Loo was a The Republic Ambassador Leppik represented by their flags. In the evening large success. At 23 o’clock there was a dedicated his speech to the achievements the National Theate offered spectators the reception at the Officers’ Casino, in which “that our Republic, state, and people have translated Lithuanian-language version of members of the government with Prime made during the years of freedom, paying Ed. Wilde’s “Pisuhänd [House Spirit]”. At Minister J. Tubelis in the lead also took special attention to the latest achieve- 21 o’clock our solists Mrs. Aav-Loo and part. The atmosphere of the reception was ments”. On the other hand, the Minister Ms. Kippasto performed at the national festive and very friendly; the event lasted of Agriculture Talts “shed the light on broadcast. The Estonian delegation with till 5 a.m. 220 people in total attended the the results of current work and work Minister N. Kann in the lead arrived at reception. On 24 February a festive assembly was played. Afterwards the cheerful gath- FOREIGN-ESTONIA MOVEMENT More lively organizing of foreign Esto- was organized in the assembly hall of ering lasted for several hours. nians began after establishment of the Vytautas Suur Upper-Secondary School On the next day the Lithuanian-Es- independent state of Estonia. During the in Klaipeda. The participants who deliv- tonian Association held a festive assem- years of 1925–1927 immigration of Esto- ered speeches included the governer of bly on the premises of the Workshop nians became massive again. In the spring Klaipeda County Kurkauskas, the rector of Industry, Trade and Handicraft. The of 1928 public figures who were interested of the Institute of Trade E. Galvanauskas Association Chair J. Vileišis opened in foreign Estonians suggested the idea (former Prime Minister), the Consul the assembly with a welcome speech, to establish an organization which wouls General of Latvia in Klaipeda Seskis, and which was followed by speech delivered deal only with the topic of Foreign-Estonia others. The festive assemblies with cor- by the Lithuanian Minister of Foreign and would make an attempt to create the responding speeches about Estonia were Affairs J. Urbšys, Estonian Ambassador foreign Estonians’ centre. The establishing organized in other provincial towns as A. Varma, Chair of the Estonian-Lithua- meeting that founded the Foreign-Estonia well. The embassy had provided and sent nian Society A. Uesson, and Lithuanian Association was held on 18 April 1928. The numerous materials for the preparation journalist Paleckis. The journalist spoke aim of the association was to “unite and of the speeches. The national falgs of about Estonia’s achievement in the field implement Foreign-Estonia and Domes- Estonia and Lithuania were flown both in of culture, and his speech was delivered tic-Estonia for the benefit of the jointly Kaunas and provincial towns. The press with especially deep feelings of friendli- built national cultural and economic work”. published numerous long articles and ness and sympathy towards Estonia and During its 12 years of activity the associ- lots of photographs about Estonia. The Estonians. The speeches were followed by ation achieved recognition for establish- Lithuanian Union of Disabled “published a concert with perfomarnce by soloists of ment of foreign Estonians’ connections a special issue with numerous articles and the Lithuanian opera A. Staškeviciute and with their motherland, as well as organized photographs about the life and people in A. Kucingis. The national broadcast of three Foreign-Estonia congresses. The For- Estonia. The issue was printed on lux- Lithuania aired the festive assembly and eign-Estonia Assciation was closed down ury paper”, the Foreign-Estonia almanac concert from “Estonia” and broadcast the by occupation authorities in 1940. wrote in its 3rd issue of 1936. running commentary about Tallinn and 100 101 A longer description goes back to 1939 the concert of Estonian music conducted as well, when the 21st Republic anniver- by the brass band of Kaunas Police Club. sary was celebrated. Celebrations began On Sunday, 26 February, Lithuanian stu- on 23 February. “Ambassador Aleksander dents led by corporations “Fraternitas Varma had invited the Estonian commu- Baltiensis” and “Virgines Baltiensisega” nity to his house on the occasion. When organized a festive assembly in the univer- delivering the speech on the topic of the sity assembly hall. The guests delivering day, he also pointed out that on the same speeches included the corporation Chair day the Republic President Konstantin Šeibelis, the Chair of the Lithuanian-Es- Päts celebrated his 65th birthday. tonian Association J. Vileišis, Ambas- Celebration of the Foreign-Estonia Day Then the participants were read the sador A. Varma, the Chair of the Lithu- in Kaunas. Ambassador of the Republic of birthday wishes telegram that had been anian-Estonian Association A. Uesson, Estonia in Lithuania Oskar Öpik with his spouse and the Chair of the Estonian sent to the Republic President on behalf and Prof. Pakštas. Musical performances Society of Kaunas Johann Holsmann of the ambassador and the Estonian Soce- by Staškeviute and Gutauskase helped to are sitting in the centre ity of Kaunas with wishes of health and further raise the cheerful atmosphere and fruitful years of work leading the country. excitement. On 24 February assemblies The participants shouted “hooray” three were organized at schools in different times in the honour of the president, and places outside Kaunas. Lithuanian news- Estonians living in Lithuania also par- then the national anthem of Estonia was papers published greetings with titles in ticipated in the Foreign-Estonia Congress, played. In order to emphasize being on the Estonian language, numerous articles for instance, in 1937, 14 Estonians led by the territory of Lithuania, the participants about various aspects of life in Estonia, as the chair of the Estonian Society of Kaunas shouted “hooray” three times in the hon- well as a lot of photographs of Estonia”, Holsmann arrived in Tallinn from Kau- our of the President of Lithuania as well, the Foreign-Estonia almanac wrote in its nas. The Foreign-Estonian Association and then the national anthem of Lithuania 3rd issue of 1939. addressed foreign Estonians, “Send mes- sages to fellow Estonians and tell about society members and their families, the sent a greeting telegramme to the Presi- invitees to the event included other Estoni- dent of Estonia. Female members of the ans living in Lithuania, who did not belong society organized a profitable lottery for to the society. It is interesting to mention expanding the society library, which was here that among the guests with Estonian added to by Ambassador Leppik’s dona- citizenship, there were also Estonian mar- tion on the occasion of the book year. The ried woment with Lithuanian, English, gathering was also visited by Estonian Swiss, or American citizenship. Despite sportsmen who happened to be in Kau- Išeivijos estų dienos minėjimas Kaune Gathering of Estonians Living in Lithuania the years they have spent outside Estonia, nas, successfully defending the colours of they have interest towards their old moth- Estonia at the boxing tournament. The erland and speak their mother tongue well. event continued with the tea party that In his welcome speech the Society Chair lasted till late evening. your life, help to establish the around the Holsmann emphasized the importance On 28 November 1936 “Estonians the time flew as the guests were engaged world connection!” The Estonian Society of of this day for foreign Estonians, wishing living in Lithuania were kindly invited to in conversations at the table: Here it is Kaunas also participated in activity of the the best to the initiative that established a festive gathering at the Embassy by Mr. impossible not to emphasise Mr. and Mrs. Foreign-Estonia Association; primary par- new connections between foreign Esto- Ambassador Öpik and his spouse. Mis- Öpik’s kind treatment that within short ticipants were the members of the Society nians and their motherland. The Republic ter Ambassador delivered a long speech time has become a part of communication Board, all of whom were also represented Ambassador Dr. Leppik, who happened about the Foreign-Estonia movement, also with them for local Estonians”. in the book “Figures of Foreign-Estonia”, to be in Estonia on business, had sent a emphasizing that we had to be especially The Foreign-Estonian Association which was published in 1939. The Esto- welcome telegramme. A member of the careful in order not to let representatives also organized congresses of the three nian Society of Kaunas introduced, to the society board Mrs. Dr. Sinberg-Snieckus of our nation disappear due to assimila- Baltic countries friendship association; best of their ability, the Foreign-Estonia presented an overview of the foreign Esto- tion. We, Estonians, should be proud of below is the description of the congress Association to society members and also nians movement and the Foreign-Estonia the fact that despite the small size of our held in Kaunas in 1936. “Last Saturday to other Estonians living in Lithuania. As Association. Afterwards the programme population we have been able to establish the Foreign-Estonia Association as well as Foreign-Estonia societies supported pub- of the event continued with Estonian our own state. Now we have overcome the Estonian-Lithuanian and Estonian-Lat- 102 103 lishing of the almanac, in return they were music, presentations about literature, and internal political crisis and the economic vian friendship associations organized an given issues of the magazine, which were 1-act performance. The celebration of the crisis owing to the leaders of our country, excursion to Kaunas where the congress sent free of charge to Estonians living in Foreign-Estonia day finished with a tea who, at the moments of hardship, demon- of the three Baltic countries friendship Lithuania. Estonians in Lithuania also party where the guests spent time partic- strated not only the state wisdom, but association was taking place. At the Bal- received information about the life of the ipating in friendly conversations. The con- also true love towards their motherland. tic Station the Estonian delegation was journalists’ society of Estonia and general ducted foreign Estonians’ day made a good They acted bravely and decisively at the seen off by the Lithuanian Ambassador information about life in Lithunia. impression on the participants of the event times when many others worried about in Estonia B. Dailde and representatives The Foreign-Estonia Association and provided the board of the society with nothing else but their personal interests. of the Foreign-Estonia Association led organized lectures about the history of a good opportunity to make Estonians liv- We, foreign Estonians, involvingly watch by the Association Chair notary officer Estonia, the Foreign-Estonia movement, ing in Lithuania feel even more interested this hard work that the President of the J. Kristelstein. The railway authorities of and Finno-Ugric issues in foreign coun- in their motherland, remaining Estonians country is doing to together with Com- the three countries had provided large tries. A linguist and the leader of tem- forever and everywhere”. mander-in-Chief General Laidoner and discounts for the excursion participants, perance movement Villem Ernits also The Embassy held an assembly ded- the Government of the Republic in order so the trip was extremely cheap. The visited Kaunas on several occasions. The icated to the Foreign-Estonia day also to ensure the state order. The participants participants arrived at Kaunas station tradition of celebration of Foreign-Esto- on 30 November of the following year. silently rose in memory of those who on Sunday morning, where our delega- nia days in Lithuania was also established Almost all of the Estonians living in Kau- sacrificied the most precious thing they tion was welcomed by secretary of the in connection with the Foreign-Estonia nas participated in the event, including had — their lives when fighting for the Estonian Embassy in Kaunas Mahlberg, movement. The three events described the people who had usually stayed away freedom and better future of their coun- The Chair of the Estonian Society of Kau- below had rather similar results, while still from the Foreign-Estonia movement. The try. The Chair of the Estonian Society Mr. nas Holsmann, members of the Society being quite distinct, each in its own way. long-term and dedicated Soceity Chair Holsmann thanked Mr. Ambassador for Board, members of the Lithuanian and The Foreign-Estonia almanac Ho1smann delivered a welcome speech, the interesting presentation on behalf of Lativian delegations, and representatives described the event of the year 1934 as which was followed by a speech by Esto- everybody who was present and asked of community organizations of Lithuania. follows, “On Saturday, 24 November, the nian Ambassador Dr. Leppik. Afterwards him to greet Mister President of the coun- On direction of the Board of the Estonian Estonian Society of Kaunas organized the there were musical performances and the try, the Commander-in-Chief General Society of Kaunas the guests were offered Foreign-Estonia day on the premises of the performance of the dramatization staged Laidoner, and the Government of the breakfast in the ceremonial rooms of the Embassy of the Republic. In addition to the by society members. The participants also Republic. /.../ Mrs. Öpik had laid the table; station. Then the Estonian participants Affairs that caused expressions of huge CULTURE AND Numerous different organizations approval. Then the participants headed to FRIENDLY RELATIONS were engaged in enhancement of rela- the tomb of the unknown solider where tions between Lithuania and Estonia, be Prof. Piip laid the wreath with the three it in the sphere of art, music, sport or any national flag on behalf of the congress. other sphere. The corresponding activity General Lossmann and A. Kask laid the was often carried out together with com- wreath on behalf of the Estonian dele- parable organizations of Estonia, Latvia, gation. The Estonian Society of Kaunas and Lithuania. Below are some anchor organized the 5 o’clock tea for the delega- points that give an overview of the spe- tion on the premises of “Pažanga”. This tea cialty of these relations. party turned out to be a very cheerful and friendly gathering, with mutual welcome speeches and Estonian folk songs. The Foreign Estonians Badge In order to unite foreign Estonians, there was Chair of the Estonian Society of Kaunas also created a badge, whose description said, Holsmann warlmly greeted the guests of “Each nation has its own badge that they attach to their chest when they go to the behalf of Estonians living in Kaunas, Prof. community of a different nation. /.../ Piip and Aulik greeted him and local Esto- Estonians also have a similar badge, seeing which a fellow Estonian can address them nians in return. The speeches especially in Estonian with no fear. This badge is and emphasized the necessity of foreign Esto- old “Vikings’ ship” that has a symbolic meaning. /.../ The sail that the ship is nians and their descendants to remain decorated with was the protector and token of luck for our ancestors. Let it be the same true to their motherland and the national also for us, all Estonians who destiny has culture of Estonia. After the tea party the View of the hall of the Lithuanian officer’s scattered to the four winds of heaven. /.../“ casino at the time of the festive guests went to the reception organised concert-assembly organized by the Lithuanian-Estonian Friendship Association. by the friendship assocociations, where In the front row from the left: the representatives of the friendly states Lithuanian Minister of Defence Colonel 104 Giedraitis, Lithuanian Minister of Railway 105 established and renewed new contacts. Transport Vileišis, Estonian Ambassador got on the bus with Lithuanians and Lat- On Monday the congress continued Leppik, Lithuanian Minister of Foreign Affairs Zaunius, a representative of Latvia Sieverts, vians and had a buss ride along the banks with Prof. Tarvel’s presentation “Cultural Rector of Kaunas University Prof. Römeris, of the Niemen, in the mountains, and Political Orientations of the Three Baltic and the former rector Professor Čepinskis. around the city. This trip turned out to be States” and with presentations from other quite interesting as the nice autumn day participants. By the end of the congress allowed the guets to enjoy the spectacular the participants adopted the resolution nature. The new city of Kaunas, with its in which the three friendly Baltic States In the same way as there was the Esto- wide paved streets and modern building stated their developed cooperation nian-Lithuanian Association in Estonia, gave the impression of a beautiful and and decided to continue its dedicated there also was the Lithuanian-Estonian clean place. Lithuanians’ hiospitality and development in the future as well. In Association in Kaunas, whose main aim friendly carefulness should be especially the evenining the delegation was invited was enhancement of relations between emphasized. At 3 p.m. on Sunday the to the meeting with the Ambassador of the two counties and introduction of congress was opened. At the opening Latvia in Lithunia. The following day the Estonia in Lithuania. In 1935 the Lith- ceremony the participants were greeted delegation started the trip home. Here we uanian-Estonian Association organized by Prof. A. Piip on behalf of the Estoni- cannot help mentioning this great atten- the concert-assembly of the Estonian an-Lithuaniand and Estonian-Latvian tion and care that Estonians of Kaunas Book Year. Holsmann wrote, “Our society Association, Ed. Hubel on behalf of the provided the guests from homeland with. in Kaunas was planning to organize an Association of Estonian Writers, A. Aulik Such visits are extremely important for evening event dedicated to the Book Year. on behalf of the Foreign-Estonia Associ- foreign Estonians as they wake up their But, having got to know that it would be ation as well as by A. Kask on behalf of national feelings and the knowledge of organized by the Lithuanian-Estonian community organizations. The Congress belonging to an indescribable extent.” Association, we dropped the idea. So, on Chair, Kongressi juhataja, the Mayor-in- 6 October the Lithuanian-Estonian Asso- Chief of Kaunas, Merkys read aloud the ciation organized the concert-assembly of telegramme from our Minister of Foreign the Book Year at the assembly hall of Kau- were opened and concerts were organ- tators who had arrived in Tallinn from ized. Thus, “on 5–10 September, Estonia’s Riga. The spectators cheered on during most famous, 85-member mixed choir the whole game. When it was announced ‘Raudam’ again visited the neighbouring Participants of the Meeting of the Central that Estonia won the Baltic Cup, there Bureau of Finnish-Estonian-Latvian-Lithuanian countries, this time Latvia and Lithuania, Students’ Communities are in Tartu was a wave of inspiration and the people within the frames of yet another concert started signing the national anthem, and tour. Choir performances gained the Prime Minister K. Eenpalu, who was at deep affections of neighbours. ‘Raudam’ the government box, being overtaken by Festive meeting in Kaunas dedicated to the 16th anniversary of the Republic of Estonia. concerts were broadcast nationally both the common enthusiasm, began to beat Lithuanian Minister of Foreign Affairs in Latvia and Lithuania. The importance out time with the walking stick. Zaunius is making a presentation. Representatives of the Estonian-Lithuanian of such visits is not only in enhancement On 12 June 1938 the Estonian-Lithua- Association are sitting of good neighbourhood relations with nian football tournament in Kaunas ended Latvians and Lithuanians. As it became with Estonia’s victory with the score 2:0. apparent during this ‘Raudam’ tour, these The Baltic Football Tournament of visit become a necessary and enjoyable the same year was held in Tallinn on 3–5 nas Town Hall. The opening speech was gift also to foreign Estonians in other Bal- September. At the beginning, on the first delivered by the Chair of the Association tic countries”. tournament day, Estonia beat Lithuania Mr. Vi1eišius. Our writer Visnapuu, who with the score 3:1. On the second day had arrived in Kaunas from Tallinn for the Latvian-Lithuanian game ended in the occasion, made a celebratory speech. a tie 1:1, and on the third day the game Lithuanian writer Gira, who participated between Estonia and Latvia also was a tie in celebrations of the Book Year in Tallinn, 1:1. As the distribution of points at the Representatives of the Estonian wholeheartedly spoke about festive events tournament turned out to be as follows: Defence League in Kaunas, in the office in Tallinn and his impressions. During the Estonia 3, Latvia 2, Lithuania 1, for the of the commander of the Lithuanian Shooters’ Union concert part there were performances by 106 during celebration of the 107 the students’ mixed choir and Lithuanian 20th anniversary of the Lithuanian Shooters’ Union opera singers who executed Estonian and Lithuanian musical compositions. There Celebration of the 19th Anniversary of the were a lot of participants, and the event Republic of Lithuania in Tallinn. Representa- left good impression”. tives of the Lithuanian-Estonian Friendship Association of Kaunas are arriving in Tallinn. In the front row from the left there are the secretary of the friendship association Andrulytė, Lithuanian Ambassador Dailidė, the Chair of the Association state councilor Vileišis, Vice-Chair The Baltic Boxing Tournament was notary officer Brosaitis. In the background (from the left) there are Vice-Mayor of Tallinn and the also held in Kaunas on 1–3 December. Chair of the Estonian-Lithuanian Association The Estonian team did not lose in any of Uesson, attaché of the Lithuanian Embassy A Moment of the Football Game the matches and won the first place with Ceceta, the chief secretary of the Estonian- between Estonia and Lithuania Lithuanian Association Smetanin, member the score of 28 points. Latvia had 14 and of the Board Tammiste Lithuania 6 points. Afterwards the same victorious team participated in the previously described gathering of Estonians. Football tournaments were especially The second Estonian-Lithuanian Opening of the Estonian Art Exhibition in Kaunas interesting. The Baltic Football Tourname first time in a long period Estonia became competition in field and track athletics Lithuanian Minister of Education Tonkunas nt of 1937 was held in Kaunas. Lithuania the football champion in the Baltics and in Kaunas on 11 August 1938 finished is delivering a speech, to the right of him there is Estonian Ambassador Öpik. lost to Latvia 5:1 and to Estonia 3:0. As won the Baltic Cup. The tournament, with the overwhelming victory of Esto- Estonia-Latvia game ended in a tie 1:1, which is held once in every three years in nia 106:63, whereat three new records of Latvia and Estonia had to compete again Tallinn, attracted extraordinary attention, Estonia were established. The following to determine the tournament winner. especially the last game between Estonia year Estonia again won the field and track In addition, various cultural connec- Latvia became the winner of the game and Latvia. There was a record number of athletics competition with the southern tions between Estonia and Lithuania were and the whole tournament with the game spectators at the stadium — 12 000, and neighbours, with the score against Lithu- established and enhanced, exhibitions score 2:0. two thousand of them were Latvian spec- ania 121.5:58.5, and against Latvia 92:67. Seeing-off of the Estonian Defence League delegation after their participation in celebration of the 20th anniversary of the Lithuanian Shooters’ Union in Kaunas. The Chief of the Estonian Defence League Orasmaa is saying goodbye to the Chief of the Lithuanian Shooters’ Union Saladžius

Estonia was victorious in chess as well. At the end of February of 1939 Esto- nian-Latvian and Estonian-Lithuanian tournaments were held in Riga and Kau- nas, and Estonia won the both of them.

108

Seeing-off of the Estonian Defence League delegation after their participation in celebration of the 20th anniversary of the Lithuanian Shooters’ Union in Kaunas BAASIDE LEPING, 1939. aasta ärevatest sündmustest vahemikus Poolale kuulunud Vilno linna Eestit kogu valitsus ja sõjavägede ülemju- RAHUTUD AJAD, andis ülevaate Välis-Eesti almanak järg- ühes vastava maa-alaga. Nii teostus Leedu hataja, ning Moskvas „Izvestija“ pühendas JUUNIPÖÖRE miselt: „Läbirääkimised lõppesid 28. sep- kauaaegne unistus ja püüd.“ 24. veebruaril Eesti Vabariigile, sõbrale, tembril vastastikuse abistamispakti ja Vaatamata baaside lepingule leidis juhtkirja, milles märkis, et Nõukogude kaubanduskokkuleppe sõlmimisega Eesti järjekordne 10. Balti riikide välisministrite Liidu rahvas avaldab Eesti Vabariigile oma ja Nõukogude Vene valitsuse vahel. Abis- konverents 7.–9. detsembris (1939) Tallin- sõbralikud tervitused.“ tamispakt näeb ette mõlema lepinguosa- nas, kus kolme Balti riigi esindajad leidsid, Repatrieerinud sakslaste majapida- lise igasuguse vastastikuse abi otsese kal- et senine neutraliteedi-poliitika on osutu- miste ülevõtmisega tekkis tööjõuprob- laletungi või selle ähvarduse korral mõne nud tulemusrikkaks ning seda jätkatakse leem. Eesti komisjon saabus Vilniusse, et Euroopa suurriigi poolt lepinguosalistele usaldavas koostöö vaimus ja kooskõlas palgata Eesti talude jaoks 5000 põllutöö- Balti mere piirkonnas. Paktiga Eesti üht- rahvusvaheliste kohustustega. Otsustati list. Leedu lehed kirjutasid, et enamus lasi kindlustas Nõukogude Liidule õiguse asuda elustama vastastikust kaubavahe- palgatavatest töölistest olevat põgenikud, omada Eesti saartel Saaremaal ja Hiiumaal tust ja püüda ühiselt kaitsta oma õigusi kes Vilniusse on sattunud sõja keerises. ja Paldiski linnas baase sõjalaevastikule ja kaubavahetuses kolmandate riikidega ja Eestisse saabusid nad hooajaliste töölis- teatava arvu lennuvälju lennuväele /.../ kooskõlastada oma kaubanduspoliitikat. tena ning enamus olevat töötingimustega Eesti järele sõlmisid analoogilised Rõõmsalt kajastati ka 1940. aasta Vaba- rahule jäänud. lepped, Nõukogude Venega ka Läti ja riigi aastapäeva tähistamist: „24. veeb- 1940. aasta mais hakkasid Nõukogude Leedu, kusjuures Läti andis Nõukogude ruari märgiti rahvuspühana ka Lätis ja Liidu võimud Leedu valitsust süüdistama Venele Liibavi ja Vindavi linnad sõjalae- Leedus, kus majad nii Riias kui Kaunases punaväelaste kadumises, mistõttu nõuti vastiku baasideks ja 10 km pikkuse ran- olid lipuehtes ja mõlemas pealinnas toi- piiride avamist. Juuni keskel tulid punaväe nariba Irbeni väina ääres rannakahurväe mus ka mitmeid pidustusi päeva puhul. väeosad üle Leedu piiri. President Sme- baasideks, Leedu sai aga oma kontses- Läti president käis Eesti saatkonnas isik- tona põgenes Leedust. Eesti diplomaat sioonide vastutasuks venelastelt tagasi likult õnne soovimas, Leedus tervitasid Lipstok meenutas, et punaarmee saabus

110 111

atgavo kurį laiką Lenkijai priklausiusį Estiją pasveikino vyriausybė ir karinių SUTARTIS DĖL KARINIŲ BAZIŲ, Išeivijos estų almanache nerimą Vilniaus miestą ir kraštą. Taip išsipildė pajėgų vadas, Maskvoje „Izvestijose“ Esti- NERAMŪS LAIKAI, keliančių 1939 metų įvykių apžvalgoje ilgametė Lietuvos svajonė ir siekis.“ jos Respublikai, draugiškai valstybei, buvo BIRŽELIO PERVERSMAS rašoma: „Derybos baigėsi rugsėjo 28 dieną Nepaisant sutarties dėl karinių bazių, skirtas vedamasis, kuriame rašoma, kad savitarpio pagalbos ir prekybos sutarčių eilinėje Baltijos valstybių užsienio reikalų Tarybų Sąjungos liaudis siunčia draugiš- tarp Estijos ir Tarybų Rusijos vyriausybių ministrų konferencijoje 1939 m. gruodžio kus sveikinimus Estijos Respublikai.“ pasirašymu. Savitarpio pagalbos paktas 7–9 dienomis Taline trijų Baltijos valstybių Perėmus repatrijavusių vokiečių numato abipusę visokeriopą pagalbą atstovai priėjo išvados, kad lig šiol neutra- ūkius, kilo darbo jėgos problema. Komi- tiesioginio užpuolimo arba užpuolimo liteto politika pasirodė esanti efektyvi, ji sija iš Estijos atvyko į Vilnių tam kad grėsmės, keliamos kurios nors iš didžiųjų tęsiama pasitikėjimo ir bendradarbiavimo pasamdytų 5000 žemės ūkio darbininkų. Europos valstybių, atveju, sutarties daly- dvasioje bei darnoje su tarptautiniais įsi- Lietuvos spaudoje buvo rašoma, kad viams Baltijos regione. Pagal paktą Estija pareigojimais. Buvo nuspręsta imtis įgy- dauguma pasamdytųjų buvo pabėgėliai, užtikrino Tarybų Sąjungai teisę turėti vendinti tarpusavio prekybos santykius, karo sūkuryje atsidūrę Vilniuje. Jie išvyko karinio jūrų laivyno bazes, tam tikrą skai- stengtis drauge ginti savo teises prekiauti į Estiją kaip sezoniniai darbininkai ir čių aerodromų Estijos salose Saaremaa ir su trečiosiomis šalimis bei suderinti pre- dauguma buvo patenkinti pasiūlytomis Hiiumaa ir Paldiski mieste. /.../ kybos politiką. Džiugiai buvo nušviestas ir darbo sąlygomis. Vėliau analogiškas sutartis su Tarybų Respublikos metinių minėjimas 1940-ais: 1940 metų gegužės mėnesį Tarybų Rusija pasirašė ir Latvija bei Lietuva, „Vasario 24-ji buvo paminėta ir Latvijoje Sąjungos valdžia pradėjo kaltinti Lietuvą Latvija pagal ją leido Tarybų Rusijai įkurti bei Lietuvoje, Rygoje ir Kaune namai pasi- Raudonosios armijos karių dingimu ir laivyno bazes Liibava ir Vindava mies- puošė vėliavomis ir abiejose sostinėse vyko buvo pareikalauta atverti sienas. Birželio tuose ir 10 km ilgio pakrantės ruože prie šventiniai renginiai. Latvijos prezidentas viduryje Raudonosios armijos daliniai per- Irbeni sąsiaurio įrengti artilerijos pajėgų asmeniškai atvyko į Estijos pasiuntinybę žengė Lietuvos valstybinę sieną. Preziden- bazę, Lietuva už savo koncesijas mainais su sveikinimais ir linkėjimais, Lietuvoje tas Smetona pabėgo iš Lietuvos. Estijos Kaunasesse kolmest küljest ja valitsenud 1940. aasta augustis vahetas välisminister ülesandeks jäi saatkonna vallasvara üle- Siseministeeriumi 26. augusti 1940 masendav meeleolu. Uudist kuuldes Nigol Andresen välja Leedu saadiku ning andmine Nõukogude Liidu saatkonnale. otsusega peatati ka Kaunase Eesti Seltsi olevat saadik Lattik ajutiselt segadusse Kaunasesse lähetati Jaan Lattiku asemel Seega jäi saatkonna elueaks vähem kui tegevus paljudeks aastakümneteks. See sattunud, seejärel käskinud Eestisse saata vandeadvokaat Richard Käsper, kes pol- 20 aastat. aga ei tähendanud, et eestlased Leedus šifreeritud telegrammi aga samas haara- nud varem välisteenistusega seotud. Lips- Leedus resideerunud diplomaadid ei omavahel ei suhelnud. Käidi ikka läbi nud telefoni, et helistada Eestisse. tok meenutas, et Käsper pigem saadikut ei naasnud enamuses okupeeritud Eestisse perekonniti ja iga uustulnuk võeti kohe Eestis toimus juunipööre. Pärast juu- meenutanud, käis pigem igal pool temaga vaid jäid elama teistesse riikidesse. Näi- kohalike eestlaste tutvusringi. Seejärel oli nipööret kutsus Välisministeerium kõik kaasas ja korraldas huvimatku. teks August Torma oli kuni oma surmani juba oma asi, kellega lähemalt läbi käia, Eesti diplomaadid kodumaale tagasi, Nõukogude Liidu poolt okupeeritud 1971. aastal Suurbritannias Eesti Vabariigi kellele lihtsalt „tere“ öelda. kuid saadikud ja enamus diplomaati- Leedus suleti Kaunases asunud Eesti saat- saadikuks aga Aleksander Varma, Johan dest ei pöördunud okupeeritud Eestisse. kond. Eesti saatkonna atašee viimaseks Leppik ja Heinrich Laretei elasid sõja järel Rootsis. Juunipöörde järel pöördus Jaan Lattik küll Eestisse, kuid seejärel põgenes Rootsi. Kurvem saatus ootas ees Välisministeeriumi Endiste Ametnike Koondise liikmed juunipöörde ajal Eestis viibinuid, nii Hans Aleksander Varma, Hans Rebane, Jaan Lattik ja Heinrich Laretei Stockholmis Lohk kui ka Ants Oidermaa arreteeriti. Esimene suri vangilaagris, teine mõis- teti surma. Erich Lipstok aga küüditati 14. juunil 1941, kuid temal õnnestus eluga Eestisse naasta.

112 113

Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, Vidaus reikalų ministerijos 1940 m. Estijos pasiuntinybė Kaune buvo užda- rugpjūčio 26 d. sprendimu Kauno estų ryta. Estijos pasiuntinybės ataše paskuti- draugijos veikla buvo sustabdyta ilgiems nis uždavinys buvo perduoti pasiuntiny- dešimtmečiams. Tai nereiškė, kad estai bės turtą Tarybų Sąjungos pasiuntinybei. Lietuvoje tarpusavyje nebendravo. Šei- 1952, Harald Perten / ERA.4962.1.46.27 Perten 1952, Harald Taigi, pasiuntinybė gyvavo mažiau nei mos bendraudavo tarpusavyje, būdavo 20 metų. Lietuvoje rezidavę diplomatai įtraukiami atvykusieji. O vėliau žmonės Buvusių Užsienio reikalų ministerijos tarnautojų susivienijimo nariai negrįžo į okupuotą Estiją, apsigyveno patys nuspręsdavo, su kuo bendrauti, su Aleksandras Varma, Hansas Rebane, Jonas Lattikas ir Heinrichas Laretei Stokholme kitose valstybėse. Pavyzdžiui Augustas kuo tik pasilabinti. Torma iki mirties 1971-iais buvo Estijos pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje, o Alek- sandras Varma, Johanas Leppikas ir Hein- richas Laretei po karo gyveno Švedijoje. diplomatas Lipstokas prisimena, kad Rau- tėvynę, bet pasiuntiniai ir dauguma diplo- Jonas Lattikas po birželio perversmo buvo donoji armija įžengė į Kauną iš trijų pusių matų negrįžo į okupuotą Estiją. 1940 metų grįžęs į Estiją, bet pabėgo į Švediją. ir kad tvyrojo prislėgta nuotaika. Pasiun- rugpjūtį užsienio reikalų ministras Nigolis Liūdnesnis likimas laukė birželio tinys Lattikas, išgirdęs naujieną, pasidavė Andresenas iki tol pasiuntiniu Lietuvoje perversmo metu Estijoje buvusių: Hansas sąmyšiui, liepė nusiųsti į Estiją šifruotą buvusį Joną Lattiką pakeitė prisiekusuoju Lohkas ir Antsas Oidermaa buvo suimti. telegramą ir tuo pat metu čiupo telefono advokatu Richardu Käsperu, kuris iki tol Pirmasis mirė įkalintas lageryje, antrajam ragelį ketindamas į Estiją skambinti. nebuvo dirbęs tarnybose užsienyje. Kaip buvo įvykdyta mirties bausmė. Erichas Estijoje įvyko birželio perversmas. Po prisimena Lipstokas, Käsperas buvo nepa- Lipstokas buvo ištremtas 1941 metų birželio perversmo Užsienio reikalų minis- našus į diplomatą, vis taikėsi su juo drauge birželio 14 dieną, bet jam pavyko gyvam terija pakvietė visus diplomatus sugrįžti į vaikščioti ir rengė pramogines išvykas. grįžti į Estiją. SÕPRUSLINNAD Nõukogudeaegne sõprussidemete sõl- Tartu on Kaunase sõpruslinn alates Kaunase üliõpilasansamblid on külasta- mimine sai alguse 1950. aastatel. Linnade- 1957. aastast. 1960. aastal kirjutati aja- nud Tartut ja vastupidi. Muidugi, sidemed vahelise suhtlemise eesmärgiks seati „laiade lehes Rahva Hääl: „1957. aastal sõlmiti võistluspartnerite vahel võiksid paljudel rahvahulkade kaasamine, et kindlustada esmakordselt sotsialistliku võistluse elualadel olla veelgi tihedamad. Aga need rahu ja süvendada rahvaste sõprust“. Kon- leping Tartu ja Kaunase töötajate vahel. tihenevadki aastast aastasse. Nõukogu- takte loodi erinevate tegevusalade ja ühis- Kahe linna töötajate võistlus kestab nüüd demaa kahe vennaliku linna töötajate kondlike organisatsioonide vahel. Üheks juba neljandat aastat. Kes on olnud siiani seltsimehelik koostöö ja sõprus aitavad vormiks olid kahe linna sarnaste asutuste võidukam? 1957. ja 1958. aastal olid lahendada seitseaastaku ülesandeid ja kii- vahelised sotsialistliku töö võistlused. Vii- tartlaste töötulemused paremad, mullu resti edasi minna kõigil elualadel.“ mane pidi aitama plaani täita ja innustama võitsid kaunaslased. Kasu said aga kind- Kuraditosin aastat hiljem pajatab aja- töötajaid parematele töövõitudele. lasti mõlemad pooled, võistlusest võitis ju leht Edasi: „Suhtlevad Tartu ja Kaunase Riikide taasiseseisvumise järel on aga meie rahvamajandus tervikuna. [...] Pal- sõsarettevõtted, kõrgemad koolid, koolid, sõlmitud rida koostöölepinguid erinevate judel töölistel, meistritel ja inseneridel on kommunistlikud noored, kunsti- ja kir- linnade vahel, mille eesmärgiks on olnud Kaunase sõsarkäitistes isiklikke tuttavaid. jarahvas, taidlejad. Mõistagi on külaliste kultuurialane koostöö. Enamasti käiakse Sadu tartlasi ja kaunaslasi seovad ühise vastuvõtt südamlik. Kuid kõige rohkem oma kultuuriprogrammiga sõpruslinnade töö pinnal võrsunud isiklikud sõpruse hakkab hinge sõprusavaldus väljaspool linna aastapäevadel, kuid aktiivsemad sidemed. See on midagi, mis pole küll kindlaksmääratud raame ja ruume. See linnad tegelevad ka sisulise kultuurialase käega katsutav, kuid millel on oma väär- teeb sind rikkamaks mitme tundevarjundi koostööga ning osaletakse ühiselt erine- tus. [...] Kontakt ei ole piirdunud ainult võrra.“ vates projektides. Tähelepanu väärivad tootmise valdkonnaga. Vastastikku on 1962. aastal avati Kaunases kohvik ka mõned kolme Balti riigi linnade koos- üksteist külastanud mitmete ettevõtete „Tartu“, mille interjööris oleva pannoo töölepnigud nagu Tallinn-Riia-Vilnius või isetegevuslased ja sportlased. Udo Väl- lõi Kaunases elanud eesti kunstnik Tiiu Pärnu-Jelgava-Šiaulai. jaots lavastas Kaunases „Rummu Jüri“. Ene Vaivadienė.

114 115

vimo susitarimai, kaip kad Talinas-Ryga ansamblis svečiavosi Tartu ir priešingai. MIESTŲ DRAUGYSTĖ Miestų draugystė sovietiniais laikais -Vilnius arba Pärnu-Jelgava-Šiauliai. Tartu Be abejo lenktyniaujančiųjų ryšiai galėtų prasidėjo 1950-ais. Ryšių tarp miestų draugauja su Kaunu nuo 1957 metų. 1960 būti dar glaudesni. Bet metai po metų tai tikslu buvo laikomas „plačiųjų liaudies metais laikraštyje „Rahva Hääl“ rašoma: ir vyksta. Tarybų šalies dviejų broliškų masų susijungimas tam kad būtų užtikri- „1957 m. sudryta socialistinio lenktynia- miestų dirbančiųjų draugiškas bendra- nama taika ir gilinama tautų draugystė“. vimo sutartis tarp Tartu ir Kauno dirban- darbiavimas ir bičiulystė padeda spręsti Buvo užmezgami kontaktai tarp įvairių čiųjų. Jau ketverius metus tęsiasi dviejų septynmečio užduotis ir sparčiai judėti veiklos rūšių ir visuomeninių organiza- miestų dirbančiųjų lenktyniavimas. Kas pirmyn visose gyvenimo srityse.“ cijų. Viena iš formų — socialistinio darbo iki šiol laimėjo? 1957 m. ir 1958 m. geresni Po trylikos metų laikraštyje „Edasi“ lenktynės tarp dviejų miestų giminingų buvo Tartu darbo rodikliai, kitur laimėjo pasakojama: „Ryšius palaiko giminingos įmonių. Tai turėjo padėti įvykdyti planus kauniečiai. Naudos gavo, be abejo, abi įmonės, aukštosios mokyklos, mokyklos, ir įkvėpti dirbančiuosius darbo pergalėms. pusės, juk varžybas laimėjo mūsų liaudies komjaunuoliai, menininkai ir rašytojai, Valstybėms tapus nepriklausomomis ūkis. [...] Daugelis darbininkų meistrų ir saviveiklininkai. Suprantama, svečiai buvo sudaryta daug partnerystės sutarčių inžinierių yra Kauno giminingose įmo- pasitinkami širdingai. Bet labiausiai sujau- tarp miestų, kurių tikslas — bendradar- nėse užmezgę asmenines pažintis. Šimtus dinana draugystė, peržengianti nubrėžtus biavimas kultūros srityje. Dažniausia su Tartu ir Kauno gyventojų, dėl bendro rėmus. Tai praturtina įvairiais jausmų ats- savo kultūrine programa apsilankoma darbo ėmė sieti asmeninė draugystė. Tai palviais“. 1962 m. Kaune atidaryta kavinė mieste, su kuriuo draugaujama, to miesto nėra kažkas ranka apčiuopiamo, bet yra „Tartu“, kurios interjetui pano sukūrė minėtinų datų proga, o aktyvesni miestai vertinga[....]. Ryšiai neapsiriboja vien Kaune gyvenanti estė dailininkė Tiju užsiima tokia bendradarbiavimo gamybos sfera. Vieni pas kitus lankėsi Enė Vaivadienė. forma kaip bendras dalyvavimas įvai- daugelio įmonių saviveiklininkai bei spor- Sovietų sąjungai iširus ilgai trukę drau- riuose projektuose. Pažymėtini ir trijų tininkai. Udo Väljaotsas Kaune pastatė gystės ryšiai nenunyko, 1993 m. gegužės 4 Baltijos valstybių miestų bendradarbia- spektaklį „Rummu Jüri“. Kauno studentų dieną Kaune buvo pasirašytas gerų planų Nõukogude Liidu lagunemisel ei jää- mus mõlema linna elus märkimisväärse saada. „1976. aastal sõitis Pärnu põllu- konkreetseks aastaks. 25. veebruaril nud kaua kestnud sõprussuhted soiku tähtsusega sündmus — Kaunas pärjati majandusvalitsuse peagronoomi Helmut 2005 allkirjastasid linnad uue koostöö- vaid 4. mail 1993 allkirjastati Kaunases UNESCO disainilinna ja Tartut UNESCO Lennu eestvedamisel bussitäis majandite lepingu. Rakvere ja Panevėžys sõlmi- Tartu ja Kaunase linnade vahel heade kirjanduslinna tiitliga. agronoome Šiaulaisse, kus leedukad meid sid oma koostöölepingu 2005. aastal. kavatsuste memorandum. Sellest ajast Ka Šiauliai koostöö Pärnuga toimub vastu võtsid,“ meenutas Pärnumaa konsu- Lepingu kohaselt teevad linnad koostööd on hea koostöö olnud noorsootöös ja alates 1967. aastast ning sõprusleping lent Laine Kallaste. „Hiljem tulid juurde linnahalduse, ettevõtluse, hariduse, sot- kultuurivahetuses, ühiseid projekte on sõlmiti 1992. aastal. „Pärnu rajoon ja Läti ja Eestist Rapla rajooni agronoomid, siaalhoolekande, keskkonna, kultuuri ja teinud noored kunstnikud, kogemusi on Šiaulai alustasid omavahel sotsialistlikku nii sai kokkutulekute korraldajaid viis: turismi valdkondades. vahetatud rahvusvaheliste hansapäevade võistlust /.../, kui toimus esimene Balti Leedust Šiauliai ja Radviliškis, Lätist Kul- Alates 2006. aastast on Viljandi koos korraldamises. Alates 1999. aastast on riikide agronoomide kohtumine. Just kahe diga ja Eestist Pärnu ja Rapla piirkonna Kreitinga lähemalt suhelnud ja koos- Tartu esindus võtnud osa Kaunase linna rajooni agronoomid haarasid kinni või- agronoomid““ (Äripäev, 11.06.2016). tööpidepunkte ostsinud. Sõpruse- ja päeva tähistamisest. 2015. aastal toi- malusest kord aastas kolleegidega kokku Aastaid on aktiivne koostöö toimunud koostöölepingu sõlmimiseni jõuti Kre- kultuuri vallas. Mitmed kultuurikollek- tinga 755. aastapäeva tähistamise visiidil tiivid on osalenud erinevatel festivalidel 2008. aastal. Nende suhted on elavad nii nii Eestis kui ka Leedus. Üheks koostöö kultuuris kui spordis, eelkõige jalgpallis. Kaunas — Tartu — Kaunas heaks näiteks juba 1999. aastast korralda- Enamasti külastatakse vastastiku Viljandis tavas Šiauliai, Jelgava ja Pärnu kunstnike hansapäevi ja Kreitingas linna aastapäevi. ühisnäitused, mis erinevatel aastatel toi- Kohtla-Järve ja Kedainiai vahel sõlmiti muvad erinevates linnades. koostöö ja sõprusleping 1997. aastal. Neid Balti koostöö on ka kolme pealinna kahte linna iseloomustab eelkõige hari- vahel. 28. mail 1993 sõlmiti Tallinna, Riia dusalane ja haridustöötajate omavaheline ja Vilniuse linnapeade poolt kolmepoolne koostöö ning kogemuste vahetamine lin- koostööleping, millele lisati koostöökava namajanduse ja heakorrastuse vallas.

116 117

grupė atvyko į Šiaulius, čia juos pasitiko nauja bendradarbiavimo sutartis. Rakvere lietuviai“ — prisimena Pärnu apskrities ir Panevėžys pasirašė bendradarbiavimo savivaldybės patarėja žemės ūkio klau- sutartį 2005-ais. Vadovaujantis ja bendra- simais Laine Kallaste.“ Vėliau prisijungė darbiaujama miesto administravimo, vers- agronomai iš Latvijos ir Estijos Raplos lumo, švietimo, socialinės rūpybos, ben- Tartu-Kaunas sõpruslinnad, Edasi 29.04.1973 Tartu-Kaunas rajono, taigi susitikimus rengė penki daly- druomenių, kultūros ir turizmo srityse. viai: iš Lietuvos — Šiaulių ir Radviliškio, iš Nuo 2006-jų bendradarbiavimo gali- Kaunas — Tartu — Kaunas Latvijos — Kuldigos, iš Estijos — Pärnu ir mybių ieškojo Viljandi ir Kretinga. Drau- Rapla agronomai. („Äripäev,“, 2016 11 06). gystės sutartis buvo pasirašyta 2008-ais, Ilgą laiką vyko aktyvus bendradar- Kretingos 755 metinių minėjimo vizito biavimas kultūros srityje. Daug kolektyvų metu. Ryšiai palaikomi kultūros ir sporto, dalyvavo įvairuose festivaliuose ir Estijoje visų pirma futbolo, srityse. Abipusiai vizi- memorandumas tarp Tartu ir Kauno. Nuo Šiauliai ir Pärnu bendradarbiauja ir Lietuvoje. Iškalbingas bendradarbia- tai įvyksta Viljandi Hanzos dienų metu ir tol sėkmingai bendradarbiaujama jaunimo nuo 1967 metų, partnerystės sutartis vimo pavyzdys yra nuo 1999 metų ren- per Kretingos miesto įkūrimo dieną. darbo ir kultūros mainų srityse, pavienius pasirašyta 1992 metais. „Pärnu rajonas ir giamos Šiaulių, Jelgavos ir Pärnu daili- Kohtla-Järve ir Kėdainiai užmezgė projektus įgyvendino jaunieji menininkai, Šiauliai pradėjo socialistinį lenktyniavimą ninkų parodos, kas kartą vykstančios vis draugystę 1997 metais. Šių miestų ben- patirtimis dalintasi organizuojant tarptau- /.../, kai vyko pirmasis Baltijos šalių agro- kitame mieste. dradarbiavimo ypatumus apibūdintų tines Hanzos dienas. Nuo 1999 metų Tartu nomų susitikimas. Būtent abiejų rajonų Baltijos valstybių bendradarbiavimas ryšiai tarp švietimo darbuotojų bei dalini- atstovai dalyvauja minint Kauno miesto agronomai pasinaudojo galimybe kartą vyksta ir tarp sostinių. 1993 m. gegužės masis patirtimi miesto administravimo ir dieną. 2015 metais abiejų miestų gyvenime per metus susitikti su kolegomis. 1976 28 dieną Talino, Rygos ir Vilniaus miestų aplinkos tvarkymo srityse. įvyko svarbūs įvykiai — Kaunas pelnė metais, vadovaujama Pärnu Žemės ūkio merai sudarė trišalę sutartį su bendradar- Nuo 2009 metų prasidėjo Joniškio ir UNESCO Dizaino miesto titulą, o Tartu valdybos vyriausio agronomo Helmuto biavimo planais kiekvieniems metams. Võru oficiali partnerystė. Joniškio rajonas — UNESCO Literatūros miesto titulą. Lenno, visą autobusą užimanti agronomų 2005 m. vasario 25 d. buvo pasirašyta laikomas šiaurės Lietuvos centru. Panašiai Alates 2009. aastast on Joniškis Võru tütarlastekoor „Sirjelind“ on Leedus and- TAASISESEISVUMINE Nii nagu enne sõda nii oli ka taasise- ametlik sõpruslinn. Joniškise rajoon kut- nud kontserdi. JA VILNIUSE SAATKONNA seisvumise järel Eesti ja eestluse lugu Lee- sub ennast Põhja-Leedu südameks. Sar- Kultuuri ja kogemuste vahetamine on SAAMISLUGU dus suuresti seotud Eesti saatkonna looga. naselt Võrule on Joniškise tõmbekeskus seega linnade sõprussidemete aluseks, Mart Tarmak meenutab: „Leedu kuu- ehk koht, kuhu minnakse näiteks lennuki kus linna aastapäevade külastamine ja lutas iseseisvuse taastatuks 11. märtsil peale Läti pealinn Riia. Silma paistavad seal sõpruslinna kultuuri tutvustamine 1990 ja seejärel lepiti Eestiga kokku vas- nad noortevahetustega ja laagritega, mille on olulisel kohal. Kuid nii mõnedki linnad tastikuses diplomaatiliste esinduste ava- eestvedajaks on olnud Joniškise Noorte- oskavad osavalt kasutada sõprussidemeid mises. Olin Rahvarinde ja Sąjūdise Balti keskus. Noortelaagrites on osalenud kõigi erinevate kultuuri- ja noortevahetus- Nõukogu liige ning leedu keele oskajana Joniškise linna sõpruslinnade noored Ees- projektide läbiviimisel, mis rikastavad olin nõus Vilniusse minema. Nõupidami- tist, Lätist ja Poolast. mõlema linna kultuurielu. sel valitsusjuhi Edgar Savisaare ja välismi- Keila on aga sõprussuhtes Leedu kuu- nistri Lennart Meriga oli praktiliste küsi- rortlinna Birštonasega. Paide ja Mažeikiai muste kõrval arutlusel ka esinduse nimi koostöö sai alguse 1993. aastal, kui Järva ja selle juhi tiitel. Ei mäleta kumb vestlus- maavanem ja Järva Maavolikogu esimees kaaslastest ütles, et mõisteid „saatkond“ ja allkirjastasid vastavasisulise lepingu „suursaadik“ kasutada ei saa, kuna Eestil Mažeikiaiga. Selle lepingu võttis hiljem pole rahvusvahelist tunnustust. Mu vahe- üle Paide linn. Alates sõpruslepingu üle- küsimus, et kuidas saab olla „peaminister“ võtmisest on aktiivset koostööd tehtud ja „välisminister“ lõpetas arutelu ning loo- eelkõige kultuuri, täpsemalt muusika dud sai „alaline esindus“. valdkonnas. Näiteks Paide puhkpillior- Leetu sõitsin mai alguses ja taskus kester on oselenud Mažeikiais rahvusva- dokument, kus seisis „Eesti NSV Valit- helisel puhkpilliorkestrite festivalil ning suse alaline esindaja Leedu Vabariigis“.

118 119

kaip Võru miestui, Joniškiui traukos cen- ir daugiausia dėmesio skiriama kultūros tras — pavyzdžiui, vieta, iš kurios skren- pristatymui mieste su kuriuo draugaujama NEPRIKLAUSOMYBĖ Kaip ir prieš karą, taip ir paskelbus dama lėktuvu — yra Latvijos sostinė Ryga. svečiuojantis jame miestų dienų metu. Be IR AMBASADOS VILNIUJE nepriklausomybę, estiškosios savasties ir Šie rajonai patraukia dėmesį jaunimo to, yra miestų, sumaniai gebančių įgyven- ĮSTEIGIMO ISTORIJA estų istorija Lietuvoje, neabejotinai, susi- organizacijų veikla, kurios iniciatorius yra dinti įvairius kultūros mainų, jaunimo jusi su Estijos ambasados istorija. Joniškio jaunimo organizacija. Jaunimo veiklos projektus, praturtinančius drau- Martas Tarmakas prisimena: „Lietuva stovyklose dalyvavo draugystė užmezgu- gaujančių miestų kultūrinį gyvenimą. paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą sių miestų jaunimo organizacijos iš Esti- 1990 m. kovo 11 dieną ir po to buvo susi- jos, Latvios ir Lenkijos. tarta su Estija dėl diplomatinių atstovybių Keila miestas draugauja su Birštonu. abiejose šalyse įsteigimo. Buvau Liaudies Paide ir Mažeikiai draugystės ryšius fronto ir Sąjūdžio Baltijos tarybos narys ir, užmezgė 1993 metais, kai buvo pasitra- mokėdamas lietuvių kalbą, sutikau vykti į šyta Järva ir Mažeikių rajonų savivaldybių Vilnių. Pasitarime su vyriausybės vadovu sutartis. Šią sutartį vėliau perėmė Paide Edgaru Savisaaru ir užsienio reikalų miestas. Perėmus bendradarbiavimo ministru Lennartu Meri, greta praktinių sutartį aktyviai ryšius palaikė muzikos klausimų, svarstėme ir atstovybės pava- kolektyvai. Pavyzdžiui, Paide pučiamųjų dinimą bei jos vadovo titulą. Nepamenu, orkestras dalyvavo Mažeikiuose vykstan- kuris iš pašnekovų pasakė, kad sąvokų čiame pučiamųjų instrumentų orkestrų „ambasada“ ir „ambasadorius“ vartoti festivalyje, Lietuvoje koncertavo merginų negalime, nes Estija neturi tarptautinio choras „Sirjelind.“ pripažinimo. Mano replika — o kaip tuo- Taigi miestų draugystė grindžiama met galime turėti „Ministrą pirmininką“ ir kultūriniais ryšiais bei keitimusi patirtimi „užsienio reikalų ministrą“ — svarstymas Kuna presidendi instutisooni polnud kus Leedu kunagise välisministri Juozas jutas. Erich Lipstok oli aastail 1938–1940 dus (1992–1996) ja enne seda nõunik ei Eestis ega Leedus (Arnold Rüütel ja Urbšysi (1896–1991) kodus toimus tema atašee Eesti saatkonnas, mis asus tollases (1990–1992): „Me saime /1990. aastal/ Vytautas Landsbergis olid Ülemnõukogu kohtumine Eesti saatkonna Leedus dip- Leedu ajutises pealinnas Kaunases. oma käsutusse maja Leedu valitsuse endi- Presiidiumi esimehed), siis oli volikirjale lomaadi Erich Lipstokiga (1913–2010). Eesti NSV esindaja sain olla vaid lühi- ses puhketsoonis Turniškises. Maja asus alla kirjutanud Edgar Savisaar ja esitama Viimati olid nad kohtunud rohkem kui kest aega, sest 8. mail võttis Ülemnõukogu küll Vilniuse kesklinnast 15 km kaugusel, pidin selle Leedu peaministrile Kazimiera viiskümmend aastat tagasi. Juozas Urbšys Toompeal vastu seaduse Eesti sümbooli- aga see-eest kaunis männimetsas. Prunskienėle. Ta oli aga parajasti riigist oli Leedu viimane välisminister enne kast ja sain uue dokumendi, mille number Peab ütlema, et diplomaatilisele esin- ära ja kuna vajadus oli kiiresti tegevusega okupatsioone ja just temale anti Moskvas ja kehtivusaeg olid samad, kuid NSV ase- dusele esitatavatest nõuetest oli see kõik alustada, võttis volikirja 4. mail vastu ase- üle ultimaatum vastastikuse abistamise mel Vabariik.“ väga kaugel, sidevahendeist rääkimata. peaminister Romualdas Ozolas. lepingu sõlmimiseks, millele ta pärast Saatkonna esimesi aastaid ja oma Faksiside puudus, arvutisidest polnud Päev varem aga sai esinduse esimese Kaunasega konsulteerimist koos Vjatšes- saatkonna maja lugu meenutas Valvi juttugi, esimese arvutigi saime alles üritusena teoks külaskäik Kaunasesse, lav Molotoviga 10. oktoobril 1939 alla kir- Strikaitienė, kes oli Eesti suursaadik Lee- aasta pärast.

Tõendid nr 229. Mart Tarmak. Eesti NSV Valitsuse alaline esindaja Leedu Vabariigis ja Eesti Vabariigi Valitsuse alaline esindaja Leedu Vabariigis Juozas Urbšysise ja Erich Lipstoki kohtumine Kaunases

120 121 1990 / Mart Tarmaku erakogu 1990 / Mart Tarmaku 1990 / Ajalehe Sirp arhiiv

Pažymėjimai Nr. 229. Martas Tarmakas. Estijos TSR Vyriausybės laikinasis atstovas Juozo Urbšio ir Ericho Lipstoko susitikimas Kaune Lietuvos Respublikoje ir Estijos Respublikos laikinasis atstovas Lietuvos Respublikoje

baigėsi ir buvo sukurta „laikinoji atsto- buvo išvykusi iš respublikos ir, kadangi dešimt metų. Juozas Urbšys buvo pasku- bolikos ir gavau naują dokumentą, kurio vybė.“ Į Lietuvą atvykau gegužės pradžioje buvo būtina skubiai pradėti veiklą, gegu- tinis, iki okupacijos, Lietuvos ministras numeris ir galiojimo laikas išliko tokie pat, turėdamas kišenėje dokumentą, kuriame žės 4 d. įgaliojimą priėmė ministro pirmi- pirmininkas, ir būtent jam Maskvoje buvo tik vietoj TSR parašyta Respublika.“ parašyta „Estijos TSR Vyriausybės lai- ninko pavaduotojas Romualdas Ozolas. įteiktas ultimatumas dėl tarpusavio pagal- Pirmuosius atstovybės veiklos metus kinasis atstovas Lietuvos Respublikoje“. Viena diena anksčiau įvyko pirmas bos sutarties, kurį, pasikonsultavęs su ir atstovybės savojo būsto atsiradimo Kadangi prezidento institucijos nebuvo atstovybės renginys — apsilankymas Kaunu, 1939 m. spalio 10 d. pasirašė jis ir istoriją prisiminė Valvi Strikaitienė, kuri nei Estijoje nei Lietuvoje, (Arnoldas Rüü- Kaune, kur buvusio Lietuvos užsienio rei- Viačeslavas Molotovas. Erichas Lipstokas 1992–1996 m. buvo Estijos ambasadorė telis ir Vytautas Landsbergis buvo Aukš- kalų ministro Juozo Urbšio (1896–1991) 1938–1940 m. buvo atašė Estijos pasiun- Lietuvoje, o iki tol, 1990–1992 m., patarėja: čiausios tarybos prezidiumo pirmininkai), namuose įvyko jo ir buvusio Estijos tinybėje tuometinėje Lietuvos sostinėje „1990 m. savo reikmėms gavome pastatą įgaliojimą pasirašė Edgaras Savisaaras ir pasiuntinybės Kaune diplomato Ericho Kaune. Estijos TSR atstovu buvau trum- Turniškėse, dabartinėje Lietuvos vyriau- jį įteikti turėjau Lietuvos ministrei pirmi- Lipstoko (1913–2010) susitikimas. Pasku- pai, nes gegužės 8 d. Aukščiausioji taryba sybės poilsiavietėje. Ji yra net apie 15 km. ninkei Kazimierai Prunskienei. Ji tuo metu tinį kartą jie buvo susitikę prieš penkias- Toompea priėmė įstatymą dėl Estijos sim- nuo miesto centro, bet gražiame pušyne. Olukord muutus tunduvalt pärast väljastas toona Eesti esindus. Nii lisan- erakorraliseks ja täievoliliseks suursaadi- kunstigaleriilt, Avatud Leedu Fondilt või viisarežiimi kehtestamist 1991. Viisataot- dus piiripunktides üldisele järjekorrale kuks Leedus. Peatselt ilmusid Vilniusesse tollal väga populaarselt teatrifestivalilt lejaid Valgevenest, Kaliningradi oblastist veel lubadega sõitjate järjekord. Meid teiste riikide diplomaatilised esindajad. „LIFE“. Mingid ruumid, pealegi üsna ja mujalt oli palju, meid metsast leida oli aga „rünnati“ nii öösel kui päeval, inime- Raskusi ruumidega oli esialgu kõikidel. hubased, olid meil olemas, saatkonna väga raske. Viisataotlejatele lisandusid sed tulid erinevate probleemidega sisse Suuremad ja rikkamad riigid leidsid endale töö oli jõudumööda siiski tehtud, Eesti, veel Euroopasse sõita soovijad. Leedu uksest, vahel ka aknast… peagi ajutised ja üsna kiiresti ka alalised eestlased ja Eesti saatkond olid Leedus valitsuse korraldusel nõuti Leedu-Poola 1991. aasta augustis algas taasiseseis- saatkonnaruumid, kuigi mitmete riikide väga populaarsed ning meie ebamugavusi piiri ületamiseks piiripunktides piiri- vunud Balti riikide tunnustamine. Eesti esindused asusid ikka samas Turniškeses. ei pandud eriti tähele. President Lennart ületajatelt asutuste ametlikke lube juhul esindus korraldati Eesti Vabariigi välis- Ka Eesti Vabariigi saatkond hakkas Meri küsis küll igakordsel kohtumisel: kui oli tegemist ametnike, sportlaste või ministri käskkirjaga 1. juulist 1992 ümber Leedu Välisministeeriumi toel inten- „Kas olete ikka veel metsas?“ kultuuritegelastega. Piiriületuslube, mida Eesti Vabariigi Suursaatkonnaks Leedus ja siivselt mugavamaid ja logistiliselt sobi- Ajad muutusid, Balti riigid „riigistusid“ Eesti ametiasutused väljastada ei suutnud, allakirjutanu määrati sama käskkirjaga EV vamaid ruume otsima. Praegu tundub, järjest enam ja peagi hakati meilt „metsa- et iga teine maja Vilniuses, mis vähegi majakese“ eest ka renti nõudma, mis aga sobis, sai üle vaadatud. Võeti isegi vastu polnud sugugi väike. otsuseid konkreetse maja rentimiseks või 1994. aasta sügistalvel leidsime ruumid Valvi Strikaitienė 70. juubeli tähistamine saatkonnas ostmiseks. Tagantjärele dokumente sir- Vilniuse kesklinnas Tilto tänaval. Ren- vides leiab mitmeid Vilniuse linnapeade diraha ei olnud väga suur ja kuna need otsuseid nii mõnegi meile pakutud maja olid mõeldud ajutiste ruumidena, jäi ka kohta. Enamuses olid need renoveerimata välisministeerium meie valikuga rahule. hooned, millest üksikud ootavad veel Pärast remonti muutusid ruumid üsna praegugi korda tegemist. Korras hoonetel hubaseks, ent nii maja välimus kui turva- olid aga „peremehed“ olemas. Ei tulnud nõuded jätsid soovida, ruumid ei vastanud ju kõne allagi, et võtta maja lastehaiglalt, protokollilistele ega muudele nõudmistele.

122 123

1991 m. rugpjūtį prasidėjo nepriklau- tuometinius dokumentus galima rasti kelis somomis tapusių Baltijos valstybių pripa- Vilniaus merų sprendimus dėl vieno ar kito žinimas. Estijos atstovybė Estijos Respu- mums pasiūlyto namo. Daugiausia buvo blikos užsienio reikalų ministro 1992 m. siūlomi renovuotini pastatai, vienas kitas liepos 1 d. įsakymu tapo Estijos ambasada iš jų iki šiol stovi nesutvarkyti. O tvarkingi 2007 / Eesti Saatkond Vilniuses 2007 / Eesti Saatkond Lietuvoje o šių eilučių autorė tuo pačiu įsa- pastatai turėjo „šeimininkus“. Nei nebuvo kymu buvo paskirta ypatingąja ir įgaliotąja kalbos, kad paimti vaikų ligoninės, Dailės Valvi Strikaitienės 70-mečio jubiliejaus minėjimas ambasadoje Estijos Respublokos ambasadore Lietu- galerijos, Atviros Lietuvos fondo ar tuomet voje. Greitai Vilniuje atsirado kitų valsty- labai populiaraus teatro festivalio „LIFE“ bių diplomatiniai atstovai. Visų valstybių pastatus. Šiaip ar taip, patalpas, ir net gana atstovybėms buvo nelengva dėl patalpų. jaukias, turėjome, ambasados veikla, kiek Reikia pastebėti, kad tai toli gražu vos valdžios potvarkiu Lietuvos–Lenkijos Didesnės ir turtingesnės valstybės greitai pajėgėme, buvo vykdoma, Estija, estai ir neatitiko diplomatinei atstovybei keliamų pasienio užkardose sieną kertantys vals- susirado laikinas o neužilgo ir nuolatines Estijos ambasada buvo Lietuvoje labai reikalavimų, jau nekalbant apie ryšių prie- tybės tarnautojai, sportininkai, kultūros patalpas ambasadoms, bet daugelio vals- populiarūs ir mūsų nepatogumus mažai mones. Fakso neturėjome, apie kompiute- darbuotojai turėjo pateikti įstaigų, kurioms tybių atstovybės vis dar buvo Turniškėse. kas tepastebėdavo. Prezidentas Lennartas rius nei kalbos nebuvo, pirmą kompiuterį priklausė, išduotus leidimus. Leidimus Ir Estijos Respublikos ambasada su Lie- Meri susitikimų metu kaskart paklausdavo: gavome po metų. kirsti sieną, kurių neįstengdavo išduoti tuvos užsienio reikalų ministerijos parama, „ Vis dar miške esat ?“ Padėtis ženkliai pasikeitė 1991 m., kai Estijos įstaigos, išduodavo atstovybė. Taip pradėjo intensyviai ieškoti patogesnių ir Laikai keitėsi, Baltijos valstybės vis buvo įvestas vizų režimas. Prašančių vizos pasienio užkardose greta bendros eilės logistikos atžvilgiu tinkamesnių patalpų. labiau „suvalstybėjo“ ir iš mūsų paprašė žmonių iš Baltarusijos, Kaliningrado srities atsirasdavo dar ir išvykstančių su leidimais Dabar atrodo, kad buvo apžiūrėtas kas nuomos mokesčio, beje, nemažo. ar dar iš kur kitur buvo daug, mus miške eilė. O mus „puldavo“ dieną ir naktį, įvairių antras bent kiek tinkamas Vilniaus namas. 1994 m. rudenį radome patalpas Vil- surasti buvo sunku. Prašymus vizai gauti problemų turintys žmonės vidun patek- Net buvo priimti sprendimai dėl konkre- niaus centre Tilto gatvėje. Nuomos mokes- pateikdavo ir vykstantieji į Europą. Lietu- davo ir per duris, o kartais ir per langą... čių pastatų nuomos ar pirkimo. Vartant tis nebuvo labai didelis ir, kadangi kalbėta Suursaadikuna olin muutunud „tüütavaks Algasid uued otsingud — nüüd juba Tuli hakata omal initsiatiivil tegutsema mega käisime mitu korda Tallinnas, tut- kärbseks“ nii Leedus kui Eestis. Meie ruu- sobiva ehituskrundi leidmiseks. Eesti — linna arhitektuuriosakonna töötajate ja vumaks konkursile esitatud projektidega. mide probleemile pöörati üha enam tähe- ja Leedu vahel sõlmiti kokkulepe, et peaarhitekti abiga leidsimegi sobiva krundi Leedulastele tegi muret, kas ehitatav lepanu ka Eesti välisministeeriumis, kuigi pariteetsetel alustel üüritakse mõlemale Nerise jõe paremal kaldal, mitte kaugel hoone sobib Vilniuse arhitektuurilisse sarnaste muredega pöördusid teisedki taas saatkonnale tasuta krunt 99 aastaks. Leedu parlamendihoonest. Pärast kõike linnapilti. Konkursile oli esitatud väga avatud saatkonnad ministeeriumi poole. Leedu välisministeeriumi esindaja hr näis koht olevat lausa ideaalne ja seda palju huvitavaid projekte ja pärast kon- Siiski järjest rohkem külastasid meid pea- Semeškevičiusega käisime läbi kõik kinnitavad kahtlemata ka Eesti Vabariigi kursi teist vooru valiti kuue poolthäälega maja spetsialistid ning ühel järjekordsel vähegi sobivad kohad Vilniuses. Kord suursaatkonnas töötavad diplomaadid. (vastu oli 5 žüriiliiget) konkursi võitjaks ruumide otsingul leidsid, et ehitamine ei osutus pakutav krunt liiga väikeseks, kord 14. septembril 1995 kirjutasime tolle- arhitektuuribüroo Kolm Pluss Üks OÜ ole Leedus väga kallis ning oleks otstarbe- liiga suureks, vahel oli välja valitud krunt aegse Vilniuse linnapea hr Alis Vidūna- (arhitektid Andres Ojari, Markus Kaasik, kam ehitada täiesti uus saatkonnahoone. juba müüdud… sega alla tasuta rendilepingule 99 aastaks. Ilmar Valdur ja Inga Raukas) koostatud Tookordne Eesti Vabariigi peaminister Tiit projekt. Vilniuse arhitektuuripilti sobimi- Vähi kirjutas alla valitsuse korraldusele, sest ei teinud soliidsed ja pädevad Leedu millega saime loa saatkonna ehitamiseks. spetsialistid enam juttu … Eesti välisministeerium kuulutas välja Siis algas uus etapp — projekti kinni- Saatkond Tilto tänaval arhitektuurikonkursi. Oli see ju esimene tamine kõikides vajalikes asutustes. Kuigi uus saatkonnahoone, mille taasiseseisvu- 1996. aasta oktoobris asus Vilniuses tööle nud Eesti riik kavatses ehitada. Konkursi uus suursaadik Alar Olljum, jäi projektide vastu oli Eestis suur huvi, esitati 35 pro- kooskõlastamine veel minu ülesandeks. jekti. Leedust kuulusid žüriisse akadeemik Kõik, kes ehitamise ja projektide kooskõ- Vytautas Edmundas Čekanauskas ja üks lastamisega on tegelenud, teavad, millist Leedu tuntumaid urbanistikaspetsialiste, aja- ja närvikulu see võtab. Kuid lõpuks sai arhitekt Augis Gučas. Mõlema žüriiliik- kõik korda ja praeguse saatkonnahoone

124 125

visus bent kiek tinkamus sklypus. Pasirodė 35 projektai. Žiuri komisijos nariai iš esą ar per maži, ar per dideli, pasitaikė, Lietuvos buvo akademikas Vytautas kad pasirinktas sklypas jau parduotas.... Edmundas Čekanauskas ir vienas žino- Teko pradėti veikti savo iniciatyva miausių Lietuvos urbanistikos specialistų — su miesto architektūros skyriaus dar- architektas Augis Gučas. Su abiem žiuri 1990. aastate II pool / Alar Olljumi erakogu buotoju ir vyriausiojo architekto pagalba nariais kelis kartus vykome į Taliną susi- radome tinkamą sklypą dešiniajame pažinti su konkursui pateiktais projektais. Ambasada Tilto gatvėje Neries krante, netoli Seimo rūmų. Vėliau Lietuviai nerimavo, ar pastatas derės prie paaiškėjo, kad vieta tiesiog ideali ir tą miesto architektūrinio vaizdo. Konkursui nedvejodami patvirtina Estijos Respubli- buvo pateikta labai daug įdomių projektų kos ambasadoje dirbantys diplomatai. ir po antrojo konkurso etapo šešiais bal- 1995 m. rugsėjo 14 d. pasirašėme su sais (prieš — penki) konkursą laimėjo AB apie laikinas patalpas, užsienio reikalų listų apsilankymo ir vienos eilinės patalpų tuometiniu Vilniaus meru p. Aliu Vidūnu „Trys plius vienas“ (arhitektai Andresas ministerija mūsų pasirinkimui pritarė. Po paieškos metu jie pagalvojo, kad statyba sklypo nuomos 99 metams sutartį. Tuome- Ojari, Markus Kaasikas, Ilmaras Valduras remonto patalpos tapo gana jaukios, bet Lietuvoje nėra labai brangi ir būtų tikslinga tinis Estijos Respublikos Ministras Pirmi- ir Inga Raukas) parengtas projektas. Apie namo išorė ir reikalavimai apsaugai toli pastatyti visai naują ambasados pastatą. ninkas Tiitas Vähi pasirašė potvarkį, kuriuo derėjimą prie miestovaizdžio solidūs ir gražu neatitiko protokolo. Kaip ambasa- Prasidėjo naujos paieškos — dabar buvo leidžiama pradėti ambasados statybą. kompetentingi lietuvių specialistai dau- dorė, tapau „įkyria muse“ ir Lietuvoje ir jau tinkamo sklypo. Buvo sudarytas susi- Estijos užsienio reikalų ministerija giau nebešnekėjo... Estijoje. Mūsų patalpų problemai užsienio tarimas tarp Estijos ir Lietuvos, kad pari- paskelbė konkursą architektūriniam Tuomet prasidėjo naujas etapas — reikalų ministerija ėmė skirti vis daugiau teto pagrindais abiems ambasadoms bus projektui. Juk tai buvo pirmasis naujas projekto tvirtinimas visose instancijose. dėmesio, bet su tais pačiais rūpesčiais į ją nemokami išnuomoti sklypai 99 metams. ambasados pastatas, kurį nepriklausoma Nors 1996 m. spalio mėnesį pareigas eiti kreipėsi ir kitos nesenai įkurtos ambasa- Su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Estija ketino statyti. Konkursas Estijoje pradėjo naujas ambasadorius Alaras Oll- dos. Vis dažniau susilaukdavome specia- atstovu p. Semaškevičiumi apžiūrėjome sukėlė didelį susidomėjimą, buvo pateikti jumas, projekto suderinimas liko mano ehitamine algas 1997. aastal. President Nüüd asub Vilniuses, A. Mickevičiuse saadik Jana Vanaveski (Eesti suursaadik lõpe kunagi. Remondijärgne suurpuhas- Lennart Meri pani hoone nurgakivi paika tänaval 4A, Eesti Vabariigi suursaat- Leedus alates 2016): „olen tänaseks olnud tus ja saatkonna erinevate süsteemide 20. augustil. Mälestustahvel asub terrassil kond, mis oma paekivist fassaadi ning Leedus pisut üle aasta. Veel enne saabu- kaasajastamine võttis veel oma aja ega ole saatkonna sisehoovis. Eesti ehitusettevõte klaasist tagaküljega on üks kaasaegse- mist Vilniusesse teadsin, et minu esime- tänasekski veelgi päris valmis. Kuid pin- „Merko Ehitus“ mehed ehitasid kiiresti maid hooneid Vilniuses. Hoone on oma seks suuremaks väljakutseks saab olema gutus on end kuhjaga ära tasunud ja maja ning Eesti Vabariigi Iseseisvuspäeva kün- modernsuse, arhitektuurilise lahenduse saatkonna kauaoodatud remont. Suvise sisekliima on nüüdseks normaliseerunud. nisel, 23. veebruaril 1998 õnnistas uue ja huvitava sisekujunduse tõttu leid- kuumuse ja talvekülmaga olid kõik selle Tänavu, uskumatu küll, juba 20 aastaseks hoone sisse pastor Villu Jürjo. Samal päe- nud tunnustamist mitmetes maailma maja senised töötajad kokku puutunud saanud hoone aga üllatab endiselt külalisi val toimunud saatkonna avamisel osalesid arhitektuuriajakirjades.“ ning puudulikust ventilatsioonist räägiti oma modernsuse ja eripäraga.“ Eesti parlamendi — Riigikogu — spiiker Kakskümmend aastat on saatkonna- suisa legende. Ligi neli kuud jagasime See kaunis ja moodne saatkonnahoone Toomas Savi ja Leedu president Val- hoone juurest teinud oma töö, seetõttu maja ehitusmeestega, kohanesime müra Vilniuses on saanud kaasajal eestluse kesk- das Adamkus. kirjutas 2017. aasta suvel praegune suur- ja tolmuga ning kohati tundus, et see ei punktiks Leedus. Siia leiavad tee nii kul-

Saatkonnale nurgakivi panemine Saatkonnahoone fassaad

126 127 20.08.1997 / Alar Olljumi erakogu Vilniuses 2014 / Eesti saatkond

Ambasados kertinio akmens padėjimas Ambasados pastato fasadas

uždavinys. Visi, kam teko užsiimti staty- dieną įvykusiame ambasados atidaryme Dvidešimt pastato gyvavimo metų ir dulkių, ir kartais atrodydavo, kad tai nie- bos projekto derinimu, žino, kiek laiko ir dalyvavo Estijos parlamento — Riigikogu paliko pėdsakus ir apie tai 2017 m. vasarą kuomet nesibaigs. Dideliam tvarkymuisi nervų tam prireikia. Bet galiausiai viskas — pirmininkas Toomas Savi ir Lietuvos dabartinė ambasadorė Jana Vanaveski po remonto ir įvairių ambasados sistemų buvo sutvarkyta ir 1997 m. rudenį pra- prezidentas Valdas Adamkus. (Estijos ambasadorė Lietuvoje nuo 2016) išdėstymui prireikė dar kažkiek laiko ir sidėjo ambasados statyba. Rugpjūčio 20 Dabar Vilniuje, A. Mickevičiaus rašė: „Lietuvoje esu jau kiek ilgiau nei dar dabar ne viskas iki galo pabaigta. Bet dieną prezidentas Lennartas Meri padėjo gatvėje Nr. 4 A stovi Estijos Respublikos metus. Dar prieš atvykdama į Vilnių žino- pastangos su kaupu atsipirko ir pastato pastato kertinį akmenį. Įvykio atminimo ambasada, — nuo dolomitinio fasado iki jau, kad pirmas didesnis iššūkis bus ilgai mikroklimatas dabar normalus. Šiandien, lenta yra ambasados pastato vidiniame stiklinės sienos vidinėje pastato pusėje lauktas remontas ambasadoje. Visiems šio net stebėtina, prieš dvidešimtį metų staty- kieme, terasoje. Estijos statybos įmonės vienas šiuolaikiškiausių pastatų Vilniuje. pastato darbuotojams teko patirti karštį tas pastatas vis dar stulbina jame apsilan- „Merko statyba“ vyrai darbavosi sparčiai ir Dėl modernumo, architektūrinio spren- vasaromis ir šaltį žiemomis, apie ventiliaci- kiusius modernumu ir savitumu“. 1998 m. Estijos nepriklausomybės dienos, dimo, įdomaus interjero pastatas pelnė jos trūkumą tiesiog sklandė legendos. Apie Šis gražus ir modernus ambasados vasario 23-sios, išvakarėse pastorius Villu pripažinimą keliuose pasauliniuose archi- keturis mėnesius pastatą dalinomės su pastatas Vilniuje šiais laikais yra tapęs estų Jürjo pašventino naują pastatą. Tą pačią tektūros žurnaluose.“ statybininkais, pripratome prie triukšmo Lietuvoje centru. Į jį kelią randa kultūros tuuriinimesed, teadlased kui ka ärimehed. Saatkonna raudvaraks on aga saat- AUKONSULID JA -KONSULAADID Kui enne sõda aukonsulaatide ava- Nagu Toomas Kukk (suursaadik Leedus konna finantsassistent Anne Jagminienė, miseni Leedus ei jõutud, siis tänaseks on 2012–2016) on kirjutanud: „Eesti saat- kes poole oma elust Leedus on seotud Leedus kolm aukonsulit, kellest ülevaate konna hoone Vilniuses oli kahtlemata kõigi olnud saatkonnatööga. Endised ja praegu- annab Siim Krispin (Eesti diplomaat Lee- toimunud arengute ja sündmuste tunnis- sed saatkonnatöötajad meenutavad teda dus alates 2016. aastast). tajaks, olles jätkuvalt sagedaseks kohtu- ikka sooja sõnaga. Aukonsul Klaipėdas Virginijus Biskys mispaigaks Eesti ja Leedu poliitikutele, on sündinud 19. märtsil 1946. Hariduselt ametnikele, ärimeestele jt elualade esinda- on hr Biskys arst nagu ka tema abikaasa ja jatele. Minu saadikuks oleku aastatest on lapsed, kõrghariduse omandas ta Kaunase eriti meeldiv meenutada mitmeid toredaid meditsiiniinstituudis. Hr Biskysel on suu- üritusi, mida saatkonnas sai korraldatud red teened meditsiiniteenuste arendami- koostöös kohaliku Eesti kogukonnaga.“ sel oma kodupiirkonnas — tema juhatusel on välja arendatud rehabilitatsioonihaigla kompleks Palangas. Hr Biskysel on olnud Rahvusvaheline heategevuslik jõululaat välisriikide saatkondade osalusel Vilniuse raekojas. tihedad suhted Hiiumaaga — tema poolt Paremalt Anne Jagminienė, Laura Pakaste, Kaire Varma-Gilys ja Merle Paats tollal juhitud haiglas said koolitust mitmed Hiiumaa haigla töötajad ja tema abiga on toimunud Leedus paljud Hiiu- maa kunstnike näitused. 2004. aastal pälvis Biskys Eesti Valgetähe IV klassi teenetemärgi, 2013. aastal Hiiumaa tee- neteplaadi nr 15. Aukonsulaadi Klaipė- das avas Eesti suursaadik Andres Tropp

128 129

GARBĖS KONSULAI Prieškaryje Lietuvoje nesuspėta IR KONSULATAI įsteigti konsulatų, o dabar čia yra trys garbės konsulai, su kuriais supažindina Siimas Krispinas (Estijos diplomatas, 2016 / Eesti saatkond Vilniuses 2016 / Eesti saatkond ambasados darbuotojas Lietuvoje nuo 2016 metų). Tarptautinė labdaros mugė Vilniaus rotušėje. Garbės konsulas Klaipėdoje Virgi- Iš dešinės Anne Jagminienė, Laura Pakaste, Kaire Varma-Gilys ir Merle Paats nijus Biskys gimė 1946 m. kovo 19 d. Ponas Biskys yra baigęs Kauno medicinos institutą, turi gydytojo išsilavinimą, kaip žmonės, mokslininkai ir verslininkai. Ambasados atraminio akmens vai- ir jo žmona bei vaikai. Ponas Biskys turi Kaip rašė Toomas Kukkas (ambasadorius dmuo atitenka, čia referente-finansininke daug nuopelnų regiono gydymo įstaigų Lietuvoje 2012–2016): „Visų įvykių ir dirbusiai Annei Jagminienei, kuri pusę plėtrai — jam vadovaujant buvo rekons- renginių liudininkas be abejo buvo Esti- Lietuvoje pragyvento gyvenimo yra susi- truotas reabilitacinės ligoninės komplek- jos ambasados Vilniuje pastatas, buvęs jusi su ambasada. Buvę ir esantys amba- sas Palangoje. V. Biskys palaikė glaudžius pakankamai dažna Estijos ir Lietuvos sados darbuotojai ją mini tik šiltu žodžiu“. ryšius su Hiiumaa — jo vadovaujamoje politikų, tarnautojų, verslininkų ir kitų ligoninėje Palangoje stažavosi Hiiumaa profesijų žmonių susitikimų vieta. Man ligoninės darbuotojai, jis prisidėjo Lietu- būnant ambasadoriumi itin maloniai voje surengiant Hiiumaa menininkų par- įsiminė keli puikūs renginiai, kurie buvo odas. 2004 m. Biskys apdovanotas Estijos suorganizuoti ambasadoje bendradar- Respublikos pasižymėjimo ženklu — IV biaujant su vietine estų bendruomene“. klasės Baltąja žvaigžde, 2013 m. — Hiiu- 2008. aasta mais. Aukonsulaat katab lisaks tuudis (nüüd Kaunase tehnikaülikool) harus. Lisaks on pr Simanavičienė tööta- on nii Leedu töösturite ühenduse, Šiauliai Klaipėda maakonnale veel ka Telšiai ja majandusinseneri kvalifikatsiooni ja kait- nud Kaunase linnavalitsuse majandusosa- Rotary klubi kui ka Šiauliai kaubandus-, Tauragė maakondi. ses Moskva riiklikus (Lomonossovi nime- konnas ning tegutsenud ettevõtluse alal. tööstus- ja käsitöökoja liige. Aukonsulaat Aukonsul Kaunases Žaneta Sima- lises) ülikoolis majandusteaduste doktori- Aukonsul on olnud Leedu majandus- Šiauliais tegutseb alates 2016. aasta juulist, navičienė on sündinud 25. juulil 1967. kraadi. Tööalaselt on ta pikalt tegutsenud teadlaste ühenduse asepresident ja Kau- ametlikult avas välisministeeriumi kants- Lapseeas elas tulevane aukonsul Eestis, akadeemilises valdkonnas, algul teaduri nase naisteühenduse juhatuse president. ler Rainer Saks selle 2017. aasta märtsis. õppis Tallinnas ja Tartus. Tema isa töötas ja hiljem õppejõuna Kaunase tehnikaüli- Aukonsulaat Kaunases tegutseb alates Lisaks Šiauliai maakonnale katab aukon- Tallinnas Estonia ja Tartus Vanemuise koolis (sh 10 aastat ettevõttemajanduse 2014. aasta augustist, ametlikult avas selle sulaat ka Panevėžyse ja Utena maakondi. teatris ning ka ema töötas mõlemas lin- professorina), Vilniuse ülikooli Kaunases välisminister Keit Pentus-Rosimannus nas muusikakoolides. Pr Simanavičienė asuvas humanitaarteaduskonnas ja Vil- 2015. aasta jaanuaris. Aukonsulaat katab omandas Kaunase polütehnilises insti- niuse Mykolas Romerise ülikooli Kaunase lisaks Kaunase maakonnale veel ka Mari- jampolė ja Alytuse maakondi. Aukonsul Šiauliais Gintaras Sluckus on sündinud 27. aprillil 1961. Kõrghari- duse sai hr Sluckus Šiauliai ülikoolist, kus Klaipeda aukonsul Virginijus Biskys Palangas Eesti kuuske ehtimas omandas füüsikaõpetaja kvalifikatsiooni. Praeguseks on ta üle 20 aasta olnud tegev ettevõtluses ja töötab 2002. aastast alates Šiauliais Rootsi ettevõtte Bigso (toodab kontoritarbeid) Leedu haru tegevdirek- torina. Hr Sluckus lööb aktiivselt kaasa ettevõtlusalaste ühenduste tegevuses, ta

130 131

siteto Kauno humanitariniame fakultete, aktyviai bendradarbiauja verslininkų vėliau Mykolo Riomerio universiteto susivienijimo veikloje, jis yra Lietuvos Kauno skyriuje. Be to p. Simanavičienė pramonininkų sąjungos, Šiaulių Rotary dirbo Kauno savivaldybės ekonomikos klubo bei Šiaulių prekybos, pramonės ir 2009 / Eesti saatkond Vilniuses 2009 / Eesti saatkond skyriuje, užsiėmė verslo klausimais. Gar- amatų rūmų narys. Garbės konsulatas bės konsulė buvo Lietuvos ekonomistų Šiauliuose veikia nuo 2016 m. liepos, Klaipėdos garbės konsulas Virginijus Biskys Palangoje puošia estų bendruomenės eglutę asociacijos pirmininko padėjėja ir Kauno oficialiai jį atidarė užsienio reikalų minis- moterų draugijos pirmininkė. Garbės terijos kancleris Raineris Saksas 2017 m. konsulatas Kaune veikia nuo 2014 m. kovo mėn. Neskaitant Šiaulių apskrities, rugpjūčio, o oficialiai jį atidarė užsienio garbės konsulatas aptarnauja ir Panevėžio reikalų ministrė Keit Pentus-Rosimannus bei Utenos apskritis. maa garbės raštu. Garbės konsulatą Klai- tre Vanemuine, motina dirbo muzikos 2015 m. sausį. Neskaitant Kauno aps- pėdoje 2008 m. gegužės mėnesį atidarė mokytoja abiejuose miestuose. P. Sima- krities, Garbės konsulatas aptarnauja ir Estijos ambasadorius Andresas Troppas. navičienė Kauno politechnikos institute Marijampolės bei Alytaus apskritis. Neskaitant Klaipėdos, Garbės konsulatas (dabar — Kauno technologijos universi- Gintaras Sluckus, garbės konsulas aptarnauja taip pat ir Telšių bei Taura- tetas) įgijo ekonomikos inžinerijos spe- Šiauliuose, gimė 1961 m. balandžio 27 d. gės apskritis. cialybę ir apgynė ekonomikos daktaro P. Sluckus studijavo Šiaulių universitete, Garbės konsulė Kaune Žaneta Sima- disertaciją Maskvos M. Lomonosovo kuriame įgijo fizikos mokytojo kvalifika- navičienė gimė 1961 m. balandžio 27 d. universitete. Ilgą laiką dirbo akademinį ciją. Virš 20 metų užsiima verslu, nuo Būsimoji konsulė vaikystėje gyveno darbą. Pradžioje — mokslo darbuotoja, 2002 m. — Švedijos įmonės Bigso Estijoje, mokėsi Taline ir Tartu. Jos tėvas vėliau — dėstytoja, (apie 10 metų įmonių (gamina biurų reikmenis) Lietuvos sky- dirbo Taline, teatre Estonia ir Tartu, tea- ekonomikos profesore) Vilniaus univer- riaus vykdomasis direktorius. P. Sluckus EUROOPA LIIT JA NATO, Sajandivahetuse peaeesmärgiks sai nii laadne rajatis). Eesti-Leedu kaubavahetus algul tekkis ootamatult terav olukord KUID MITTE AINULT Eestile kui ka Leedule Euroopa Liitu ja kasvas kiiresti: ainuüksi 1997. aastal 1,7 siis, kui Eesti välisminister süüdistas oma NATOsse pürgimine. Alar Olljum, Eesti korda, ühtlasi oli Eesti sama aastal Leetu Leedu kolleegi Eesti mainet kahjustava suursaadik Leedus aastatel 1996–2000, tehtud välisinvesteeringute mahult USA narratiivi kasutamises, kiirendamaks meenutab: „Minu neli Leedus veedetud järel teisel kohal. Eesti kulul Leedu teed NATOsse. Teiseks aastat olid küllaltki sündmusterohked. Olla 1990. aastate lõpus Leedus Eesti tekitas Leedu poliitikute seas meelehärmi Mul oli au olla Eesti suursaadik Leedus suursaadik ei olnud paraku vaid piima Euroopa Liidu otsus kutsuda Eestit liitu- ajal, mil kahe riigi koostöö mitmes vald- lüpsmine ja mee lakkumine. Aeg-ajalt tuli misläbirääkimistele enne Leedut. Eesti konnas (Euroopa Liitu ja NATOsse pür- ette ka teatud häired kahe riigi vahelistes majandushuvide järsu kasvuga Leedus gimine, majanduse- ja kaitsevaldkonnad suhetes: ülalmainitud Eesti välisministri kaasnesid ka mõningaid raskused, näiteks jne) tegi hüppelisi edasiminekuid. Just sel Toomas Hendrik Ilvese ametliku visiidi võib tuua AS Levicomi tollase kava olu- ajal leidsid aset mitmed „esimesed“ sünd- mused: 1997. aasta aprillis toimus sõja- järgse Eesti välisministri esimene ametlik visiit, sama aasta augustis leidis aset Eesti presidendi ajaloo esimene riigivisiit Leetu, Eesti presidendi ajaloo esimene riigivisiit Leetu mille käigus president Lennart Meri pani uuele saatkonnahoonele nurgakivi ning juba kuus kuud hiljem, Eesti Vabariigi 80. aastapäeval, avas Riigikogu esimees Toomas Savi Vilniuses sõjajärgse Eesti esimese uue saatkonnahoone (mille klaasist hoovisein oli Baltimaades esimene selle-

132 133

EUROPS SĄJUNGA IR NATO, Amžių sandūroje pagrindiniu ir Esti- BET NE TIK jos ir Lietuvos tikslu tapo įstojimas į Euro- pos Sąjungą ir į NATO. Alaras Olljumas, Estijos ambasadorius Lietuvoje 1996– 1997 / Alar Olljumi erakogu 2000 metais, prisimena: „Ketveri metai, kuriuos praleidau Lietuvoje, buvo pakankamai gausūs įvykių. Man teko garbė būti Pirmasis Estijos prezidento institucijos istorijoje valstybinis vizitas Estijos ambasadoriumi Lietuvoje tuo laiku, kai abiejų valstybių bendradarbiavimas keliose srityse (įstojimo į Europos Sąjungą ir į NATO, ekonomikos ir gynybos srityse naują pokarinės Estijos ambasados pastatą Ilveso oficialaus vizito pradžioje netikėtai ir pan.) vyko tiesiog šuoliais. Būtent tuo (kurio stiklinė galinė siena buvo pirmasis susidarė aštri padėtis, kai Estijos užsienio metu nutiko kai kurie „pirmieji“ įvykiai: Baltijos šalyse tokio pobūdžio architektūri- reikalų ministras apkaltino savo kolegą 1997 m. balandį įvyko pokarinio Estijos nis sprendimas). Estijos — Lietuvos prekių Lietuvos ministrą, tuo, kad vartoja Estijos užsienio reikalų ministro pirmasis ofi- mainai sparčiai augo: vien 1997 metais 1,7 paminėjimui kenkiantį naratyvą spartin- cialus vizitas, tų pačių metų rugpjūtį — karto, visumoje užsienio investicijų apim- damas Lietuvos kelią į NATO Estijos sąs- Estijos prezidento institucijos istorijoje ties požiūriu Estijos investicijos Lietuvoje kaita. Antra, lietuvių politikams susikrim- pirmasis valstybinis vizitas į Lietuvą, kurio buvo antroje vietoje po investicijų JAV. timą kėlė Europs Sąjungos sprendimas metu prezidentas Lennartas Meri padėjo 1990-jų pabaigoje būti ambasado- įstojimo į ES deryboms pakviesti Estiją kertinį naujos ambasados pastato akmenį riumi Lietuvoje — ne vien pieną melžti anksčiau negu Lietuvą. Estijos ekonomi- ir jau po šešių mėnesių, Estijos Respu- ir medų laižyti. Kartas nuo karto tarp nių interesų Lietuvoje staigų išaugimą blikos 80-jų metinių dieną, parlamento valstybių kildavo įtampų: minėtojo Estijos lydėjo ir tam tikri sunkumai, pavyzdžiui, pirmininkas Toomas Savi atidarė pirmą užsienio reikalų ministro Tomo Hendriko tuometinis AB Levicom ketinimas iš liselt suurendada investeeringud Leedu ja Leedu ja teiste sõbralikke riikide sõdu- ka riigipeade, parlamentide ja valitsuse selt ootamatult eduseisus. Pärast olukord sideteenuste arengusse, mida aga algselt rite kõrval üles rivistatud.“ tasanditel. Ei olnud palju neid nädalaid, lahenes (paraku!) nagu nendel aastatel blokeeriti Leedu riikliku firma mono- Rein Oidekivi, Eesti suursaadik Lee- mil saatkond poleks saanud mõnda Eesti tavaks — Leedu superklubi võttis lõpuks poli kaitseks. dus aastatel 2000–2004 jätkas: „Vilniuses võimuesindajat võõrustada. Emotsio- kindlalt oma. Õnneks olid aga minu Vilniuse lähe- veetsin aastad 2000–2004. Rahvusvahe- naalselt tihedad sidemed Balti riikide ja Populaarses Leedu TV satiirišõus tuse lõpuks nii Eesti kui Leedu (muidugi lises suhtlemises oli sel perioodil Eesti eraldi Eesti ning Leedu vahel püsisid ja Jalgrattauudised oli eestlasest poliitiku- ka Läti) kutsutud liituma nii EL-i kui ka põhiline päevakord seotud läbirääkimiste rikastusid, hooga lisandus praktilist koos- portreel kohalike poliitpersoonide kõrval NATOga ja ka Balti kaitsekoostöö oli jõu- ja ettevalmistustega liitumiseks Euroopa tööd väljaspool Balti formaati. Baltimaade teinekord tähelepanuväärne roll. Tabav, liselt edenenud: siinjuureks võiks meenu- Liidu ja NATOga. Ega ole vast vajadust koostoimetaminegi sai uue mahu ja kva- läbi eneseiroonia suunatud sõbralik viide tada selliseid akronüüme nagu BALTBAT lisada, et Leedu aktuaalsused diplomaa- liteedi. Ja siis lõpuks, 2004. aasta kevadel, on tunnistus lähedastele ja elutervetele (Baltic Peacekeeping Battalion / Balti tias olid samad. Dialoogis Euroopa Lii- jagus ka ühiseid tähistamisi Euroopa Liidu suhetele naabrite ja sõprade vahel. Jalg- rahuvalve bataljon), BALTNET (Baltic duga sai selgeks, et vaatamata ühe rühma ja NATO liikmeteks saamisel. rattauudiste poolt mulle annetatud pilku- Air Surveillance Network / Balti õhuseire riikide varasemale stardile läbirääkimistel Minult uuriti siis ja on küsitud ka püüdev auhind seisab mul kodus riiulil. koostöövõrk), BALTDEFCOL (Baltic — ka Eesti kuulus nende hulka — laieneb tagantjärele: kuivõrd esines omavaheliste Mine tea, ehk on kusagil Vilniuses tallel ka Defence College/ Balti kaitsekolledž) — ühendus uute riikidega ikkagi nn suure hõõrumisteni viinud konkurentsi? Võin meie samaväärselt muhe vastukingitus… kõik need projektid said teoks just sellel pauguga — korraga 10 riiki, sealhulgas kinnitada: Eesti ja Leedu vahelises suhtlu- Ja asi, mille üle kunagi filoloogi hari- ajal. Peale Eesti Vabariigi Presidendi riigi- kõik Baltimaad — Eesti, Läti, Leedu. Ka ses suured põhimõttelised lahkarvamused duse omandanuna erilist heameelt tund- visiidi ja uue saatkonna hoone pidulikku NATO laienemise puhul ei hakatud Balti puudusid. Üksikud nö taktikalised eri- sin: Vilniuse ülikoolis asus pidevalt tööle avamist Eesti Vabariigi 80. aastapäeval riike eristama — Balti õdesid hinnati ven- meelsused lahendati dialoogis ega jäetud eesti keele lektor ja eesti ettevõtjate toel mäletan ka 1997. aasta suvel toimunud nalikult võrdselt ja liikmeks saadi sama- pikalt vinduma. Tõelist pinget Leedu vs remonditi ning sisustati õppetööks vajalik esimesi suuremad ühisõppuseid „Baltic aegselt. Ühisest eesmärgist tulenevalt Eesti tundsin vaid kord, Kaunases, kui kabinet.“ Challenge“, kus sain uhkusega üle vaadata oli igapäevane suhtlemine ja infovahetus korvpalli-Kalev oli Žalgirisega mõõtu ka Eesti sõdurid, kes olid Klaipėdas USA tihe. Nii saatkonna igapäevase tööna, aga võttes pärast esimest veerandaega suhteli-

134 135

esmės padidinti investicijas į Lietuvos metu galėjau su pasididžiavimu žvelgti ir tikslo siekimas nulėmė dažnus kasdieni- versus Estija pajutau tik kartą, Kaune, kai ryšių tarnybų plėtrą pradžioje buvo blo- į Estijos karius, išsirikiavusius Klaipėdoje nius ryšius ir apsikeitimą informacija. Taip Kalevo krepšininkai, bandydami jėgas kuojamas ginant Lietuvos valstybines drauge su JAV ir Lietuvos bei kitų drau- buvo ir kasdienėje ambasados veikloje, o su Žalgiriu, po pirmo ketvirčio netikėtai firmos monopolį. giškų valstybių kariais.“ taip pat ir valstybių vadovų, parlamentų ėmė pirmauti. Paskui padėtis klostėsi Laimei, iki mano kadencijos Vilniuje Reinas Oidekivi, Estijos ambasado- bei vyriausybių lygmenyje. Nepasitaikė (deja!) kaip tais laikais įprasta — Lietu- pabaigos ir Estija ir Lietuva (žinoma, ir rius Lietuvoje 2000–2004 metais, tęsė: daug tokių savaičių, kuomet ambasada vos superklubas užtikrintai pasiekė savo. Latvija) buvo pakviestos įstoti į ES ir į „Vilniuje praleidau 2000–2004-ius metus. būtų išvengusi kokio nors Estijos valdžios Populiariame Lietuvos TV satyriniame šou NATO ir Baltijos gynybinis bendradarbia- Tarptautinių santykių srityje šio laikotar- atstovo. Emociškai glaudūs ryšiai tarp „Dviračio žynios“ esto politiniam portretui vimas buvo ženkliai pasistūmėjęs: čia rei- piu Estijos darbotvarkėje pagrindiniai rei- Baltijos valstybių, ypač tarp Estijos ir greta vietinių politikos personų kartais tek- kėtų prisiminti tokius akronimus kaip kad kalai buvo susiję su derybomis ir pasiruo- Lietuvos tęsėsi ir tvirtėjo, greitai įsibėgėjo davo įsidėmėtinas vaidmuo. BALTBAT (Baltic Peacekeeping Batta- šimu įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. praktinis bendradarbiavimas už Baltijos Taikli, autoironijos nestokojanti lion/ Baltijos taikos palaikymo batalio- Turbūt nereikia pridurti, kad Lietuvos šalių formato ribų. O ir Baltijos valsty- draugiška užuomina patvirtina, kad san- nas), BALTNET (Baltic Air Surveillance diplomatijos aktualijos buvo tos pat. bių bendra veikla įgavo naują mastelį bei tykiai tarp kaimynų ir draugų yra artimi ir Network / Baltijos oro apsaugos ben- Dialogo su Europos Sąjunga metu kokybę. Ir pagaliau, 2004 m. pavasarį, gyvybingi. „Dviračio žynių“ man įteiktas dradarbiavimo tinklas), BALTDEFCOL paaiškėjo, kad, nepaisant jog viena vals- dalintasi bendra švente tapus Europos akį patraukiantis apdovanojimas stovi (Baltic Defence College/ Baltįjos gyny- tybių grupė anksčiau startavo derybose Sąjungos ir NATO narėmis. namuose lentynoje. Ką gali žinoti, gal kur bos koledžas) — visi šie projektai buvo — ir Estija jai priklausė — naujų valstybių Iš manęs ir tuomet stengdavosi išgauti, Vilniuje yra tokia pat maloni mūsų atsa- įgyvendinti būtent tuomet. Greta Estijos įsijungimas įvyks, kaip sakoma, vienu ir vėliau klausdavo: kiek būta konkuren- komoji dovana... Ir dalykas, dėl kurio man, Respublikos Prezidento valstybinio vizito šūviu — 10 valstybių vienu kartu, tarp jų cijos, vedusios link tarpusavio trinties? kaip turinčiam filologinį išsilavinimą, ir naujo ambasados pastato iškilmingo visos Baltijos šalys — Estija, Latvija, Lie- Galiu patikinti: santykiuose tarp Estijos ir ypač džiugu būdavo: Vilniaus universitete atidarymo Estijos Respublikos 80-jo tuva. Ir NATO plėtra vyko neišskiriant Lietuvos nebuvo didelių, principinių nesu- pastoviai pradėjo dirbti estų kalbos dės- jubiliejaus metu prisimenu ir 1997 metų kurios nors iš Baltijos valstybių — Baltijos tarimų. Pavieniai, t. y., taktiniai požiūrių tytoja ir su estų verslininkų pagalba buvo vasarą įvykusias pirmas didesnes bendras sesių įvertinimas buvo broliškai vienodas skirtumai buvo sprendžiami dialogu, nepa- suremontuotas bei įrengtas studijoms karines pratybas „Baltic Challenge“, kurių ir narėmis jos tapo vienu metu. To paties liekami ilgam rusenti. Tikrą įtampą Lietuva reikalingas kabinetas.“ EESTI KEEL JA KULTUUR Eesti keelt ja kultuuri on Eestist läheta- vabaaine. Eesti keele õppimine osutus Elvira Küün. Taas avati leedu filoloogia el VILNIUSE ÜLIKOOLIS tud lektori käe all olnud Vilniuse ülikoolis enam kui populaarseks. Liiterialal „Leedu ja eesti keele integreeritud õppekava ning võimalik õppida juba alates 1991. aastast, filoloogia ja eesti keel“ alustas 2004/05. vastavaid õppeaineid asus nelja-aastase kui kahe aasta vältel õpetas seda lektor õppeaastal õppimist 16 tudengit, kellest bakalaureuseõppe tasemel õppima 12 Annika Hussar. Varem õpetas Vilniuses 2008. aastal jõudis lõpusirgele 13, vii- üliõpilast. 2011. aastal avati paralleelselt eesti keelt seda suurepäraselt valdav Vil- mastest viis asusid õppima Tartu ülikooli eesti keelt valikainena õppivate üliõpilaste niuse ülikooli leedu keele kateedri õppe- magistriõppesse. Pärast seda sai eesti rühm, mis andis võimaluse õppida eesti jõud Dalia Barauskaitė, kes 1991. aastal keelt Vilniuse ülikoolis õppida kahe aasta keelt ka teiste erialade tudengitel, mitte suundus omakorda vahetuslektoriks Tartu jooksul valikainena. Õpetaja oli Vilniuses ainult filoloogidel. ülikooli. Eesti keele kursus kuulus siis elav hea eesti keele oskusega leedulanna. Põhjused, miks õppida eesti keelt, valikainete hulka. Üliõpilasi jagus toonaste Aastatel 2010–2014 oli Vilniuse üli- maatundmist, kultuuriajalugu ning lisaks ärevate aegade tõttu paarikümne jagu. koolis eesti keele ja kultuuri lektoriks ka vanemat ja uuemat eesti kirjandust Kui 2000. aastast hakati ette valmistama eesti keele ja kultuuri akadeemilise välisõppe programmi, mille eesmärk oli toetada Eesti-huviliste tudengite eesti Eesti keele õppijad saatkonnas suursaadik Andres Troppi ja õppejõu Tiina Katteliga keele ja kultuuri õpet välismaa kõrgkoo- lides, siis oli just Vilniuse ülikool esimesi õppekeskusi, kuhu lähetati Eesti riigi rahastusel eesti keele ja kultuuri lektor. 2002. aastal hakkas eesti keelt ja kultuuri Vilniuse ülikoolis õpetama Tiina Kattel. 2004. aastani oli eesti keel valik- ja

136 137

ESTŲ KALBA IR KULTŪRA Lankyti estų kalbos ir kultūros pas- em VILNIAUS UNIVERSITETE kaitas, kurias skaitė iš Estijos į Vilniaus universitetą atvykusi dėstytoja Annika Hussar, buvo galima nuo 1991 m., Annika 2005 / Eesti saatkond Vilniuses 2005 / Eesti saatkond Hussar jas skaitė dvejus metus. Iki tol estų kalbą dėstė puikiai ją mokėjusi Vilniaus universiteto filologijos katedros dėstytoja Studijuojantieji estų kalbą ambasadoje su ambasadoriumi Andresu Troppu ir dėstytoja Tiina Kattel Dalia Barauskaitė, kuri nuo 1991 m. pagal apsikeitimo dėstytojais programą išvyko į Tartu universitetą. Estų kalbos kursas 2002 m. estų kalbą ir kultūrą Vilniaus 2010–2014-ais estų kalbos ir kultūros buvo pasirenkamasis. Turint omenyje universitete ėmė dėstyti Tiina Kattel. Iki lektorė Vilniaus universitete buvo Elvira tuometinius neramius laikus, keliasdešimt 2004 m. estų kalba buvo pasirenkamasis Küün. Tuo metu atsirado integruota lietu- studentų buvo pakankama. dalykas. Mokytis estų kalbos tapo daugiau vių filologijos ir estų kalbos keturių metų Nuo 2000-jų pradėjus rengti akade- nei populiaru. Studijų programą „Lietuvių trukmės bakalauro studijų programa, ją minę estų kalbos ir kultūros programą filologija ir estų kalba“ 2004–05 metais studijuoti pradėjo 12 studentų. 2011 m. užsienio aukštosioms mokykloms, kurios pradėjo 16 studentų, iš jų finišą 2008 m. greta minėtos programos imta dėstyti tikslas buvo paremti Estija besidominčių pasiekė 13, o iš pastarųjų penki įstojo į estų kalbą ir kaip pasirenkamąjį kursą ir tai studentų estų kalbos ir kultūros studijas, magistrantūrą Tartu universitete. Vėliau sudarė galimybę jos mokytis ne vien filo- būtent Vilniaus universitetas buvo vienas Vilniaus universitete buvo galima išklau- logijos, bet ir kitų fakultetų studentams. pirmųjų mokslo centrų, į kurį buvo atsiųs- syti dviejų metų trukmės pasirenkamąjį Priežastys, skatinusios mokytis estų tas Estijos valstybės lėšomis apmokamas estų kalbos kursą. Dėstytoja buvo Vilniuje kalbos, šalies pažinimo, kultūros istorijos estų kalbos ir kultūros dėstytojas. gyvenanti lietuvė, gerai mokanti estų kalbą. ir gilintis į senąją ar naująją literatūrą, süvitsi, oli erinevad. Kuigi majanduslike ka eesti vanemat ja uuemat kirjandust. vaid kaks üliõpilast, kellega teisel õppe- Eesti kirjakeel, Eesti maatundmine, Eesti huvide ja muude sarnaste põhjuste seas Aeg-ajalt pakkusid õppureile äratundmis- aastal liitus ka üks leedu filoloog. Eesti ajalugu, Eesti kirjandus ja Tänapäeva Eesti rõhutasid üliõpilased ka keele- ja kul- rõõmu Eesti ja Leedu ajaloo, eriti lähiaja- keele ja kultuuri lektorina asus tööle kultuur, mis kõik aitavad mõista Eesti aja- tuurihuvi — kaht viimast võis märgata loo kokkupuutepunktid. Lisaks on aastate Tartu ülikooli keelekeskuse kauaaegne loo, kultuuripärandi ja eesti keele osa eesti ka lõputööde teemadest —, nentis siiski jooksul korraldatud Eesti filmiklassika ja eesti keele lektor ja lektoraadi juhataja Eve identiteedi kujunemises. Enamus eriala- enamik kui ühest suust, et eesti keele õpe uuemate Eesti filmide vaatamise õhtuid, Raeste, kelle varasem õpetamiskogemus loenguid on katnud EINST-i ja Archime- ja võimalik seotus tulevikus Eestiga ongi pakutud maitsta Eesti rahvustoite, laulude hõlmab eesti keele ja kultuuri õpet M. V. dese toel kutsutud külalislektorid (Tiina neile ilmselt juba saatusest määratud. valik on ulatunud regilauludest popmuu- Lomonossovi nimelises Moskva Riiklikus Kattel, Loone Ots, Sirje Rammo, Küllike Külalisõppejõude on käinud nii Tartu, sikani. Eesti kultuuri tutvustavad üritused Ülikoolis (2008–2010). Habicht, Mart Velsker). Tallinna kui ka Helsingi ülikoolist. Samuti on teoks saanud suuresti tänu Emakeele Eesti keele õppekava sisaldab lisaks Õppeprotsessi lahutamatu osa on elav on Vilniuse ülikoolis loenguid pidanud Seltsile. Tartu ülikooli keelekeskuse init- praktilise keele õppele arvukalt eriala keelekeskkond, mida on pakkunud üliõpi- Eesti kultuuritegelased, nt kirjandusfi- siatiivil on peetud eesti, läti ja leedu keelt aineid nagu Eesti keele struktuur (I ja II), lastele osalemine Tartu ülikooli suvekur- losoofia loenguid luges Jaan Kaplinski õppivate üliõpilaste Balti riikide tudengi- ning arhitektuuri kokkupuutepunktidest päevi Eestis, Lätis ja Leedus. Leedu ja kitsamalt Eesti linnade ja Vilniuse 2014. aasta sügisest oli võimalik Vil- linnaplaneeringuga andis ajaloolisest vaa- niuse ülikoolis eesti keelt õppida valikai- Eesti keele õppijad koos Eve Raestega kohvikus tevinklist lähtudes ülevaate Mart Kalm. nena, õppejõuks on Sigita Komarovskytė. Julgeolekuteemadel pidas loengukursuse Järgmise aasta sügisel taasavati leedu filo- Eesti suursaatkonna Vilniuses suursaadik loogia ja eesti keele liiteriala. Rahvaarvu Toomas Kukk. pidev langustendents ja märkimisväärsed Lisaks eesti keelega seotud õppeai- nihked demograafilises tööturu surves netele õppisid tudengid eraldi Eesti kul- peegelduvad ka Balti riikide sh Leedu tuuriajalugu ning kahe semestri jooksul haridusmaastikul. Eriala asus omandama

138 139

buvo skirtingos. Vis gi greta susidomėjimo nuo karto besimokantiesiems atradimo ekonomika ir panašių priežasčių studen- džiaugsmą suteikdavo Estijos ir Lietuvos tai pabrėždavo susidomėjimą kalba ir kul- istorijos, ypač netolimos, sąlyčio taškai. tūra — tai galima buvo matyti baigiamųjų Be viso to ilgą laiką buvo rengiami estų darbų temų pasirinkime, — ir dauguma kino klasikos ir naujesnių estų kino filmų 2017 / Eve Raeste erakogu 2017 / Eve vienbalsiai konstatavo, kad išmokti estų vakarai, siūloma ragauti estų nacionalinių kalbą ir ateityje greičiausiai turėti ryšių su patiekalų, o dainų pasirinkimas — nuo Estija jiems turbūt buvo likimo lemta. aliteracinių liaudies dainų iki popmuzi- Studijuojantieji estų kalbą su Eve Raeste kavinėje Kviestiniai dėstytojai buvo iš Tartu, kos. Už renginių, supažindinančių su estų Talino, taip pat ir Helsinkio universiteto. kultūra, pravedimą padėkos nusipelno Vilniaus universitete paskaitas skaitė Esti- Gimtosios kalbos draugija. Tartu Univer- jos kultūros veikėjai, pvz. literatūros filo- siteto pasaulio kalbų ir kultūrų koledžo dėl demografinio spaudimo vykstantys nosovo vardo Maskvos valstybiniame sofijos paskaitas skaitė Jonas Kaplinskis, o iniciatyva buvo surengtos estų, latvių ir darbo rinkos pokyčiai atsispindi ir Baltijos Universitete (2008–2010 m.). sąlyčio taškus su Lietuva architektūroje, o lietuvių kalbas studijuojančių studentų valstybių bei Lietuvos švietimo sferoje. Į Minėtoje studijų programoje, neskai- tiksliau — Estijos miestų ir Vilniaus miesto Baltijos valstybių studentų dienos, įvyku- minėtą specialybę stojo tik du studentai, tant praktinio estų kalbos mokymosi, yra planavime, istoriniu rakursu apžvelgė sios Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. prie kurių antrais studijų metais prisi- nemažai specialių kursų, tokių kaip estų Martas Kalmas. Paskaitų kursą saugumo Nuo 2014 metų rudens Vilniaus jungė vienas lietuvių filologijos studentas. kalbos struktūra (I ir II), estų literatūrinė temomis skaitė Estijos ambasados Vil- universitete galima studijuoti estų kalbą Estų kalbos ir kultūros lektore pradėjo kalba, Estijos krašto pažinimas, Estijos niuje ambasadorius Toomas Kukkas. kaip pasirenkamąjį dalyką, jį dėsto Sigita dirbti Tartu Universiteto pasaulio kalbų ir istorija, Estijos literatūra ir Šiuolaikinė Neskaitant estų kalbos, dar buvo Komarovskytė. Sekančių metų rudenį kultūrų koledžo ilgametė estų kalbos lek- Estijos kultūra, kurie padeda suprasti skaitomi Estijos kultūros istorijos kursas buvo įvesta bendra lietuvių filologijos torė ir katedros vedėja Eve Raeste, kurios Estijos istorijos, kultūros paveldo ir estų ir dviejų semestrų trukmės senosios ir ir estų kalbos programa. Pastovi gyven- ankstesnė patirtis šioje srityje — estų kalbos vaidmenį estiškosios tapatybės naujosios estų literatūros kursas. Kartas tojų skaičiaus mažėjimo tendencija ir kalbos ir kultūros dėstymas M. V. Lomo- formavimesi. Dauguma specialių kursų sustel ja keelepraktikal (1–2 nädalat III–V teadusteater ja eesti köök ning korvipunu- Vastuvõttu ei toimunud ka 2018. õ/a., semester) Tartu ülikooli eesti ja üldkeele- mise töötuba — kõik see teenib huve hoida seevastu täitusid vastu ootusi õhtused teaduse instituudi juures. Lisaks eesti filo- eestlust, tuues Eesti lähemale Leedule. rühmad, kuhu oli end registreerinud 30 loogidele on saanud eesti keelt õppida või 21. oktoobril 2017 toimunud keele- inimest. Ülikool avas kaks rühma algõpet. täiendada kõik huvilised ülikooli teistest päeval pakkus Emakeele Selts harivaid Sihtrühmaks on vaba ja/või valikaine vali- teaduskondadest, samuti ka Vilniusest. ettekandeid eesti keele muutustendentsi- nud üliõpilased, ERASMUS-e tudengid Eesti huvi ja Tartu ülikooli kõrge rah- dest, eesti keele kasutajaskonnast ja täna- ja elukestva õppe raames õppijad, kellest vusvaheline maine on toonud kaks selle päeva kirjandusmaastikust. enamus jätkab õpinguid ka järgmisel A2 rühma üliõpilast õppima Tartu ülikooli Vilniuse ülikool elab reformide tuul- tasemel. 2019. aasta kevadel lõpetavad psühholoogia ja majanduse erialale. tes. Ülikooli finantsiline jätkusuutlikkus 2015. aastal alustanud filoloogid, samas Eraldi väärib märkimist eesti keele ja dikteerib paraku ka akadeemilise õppe toimub ka vastuvõtt leedu ja eesti filoloo- kultuuri lektori Eestit tutvustav roll. Ta on planeerimise, mille regulatsioonimeh- gia liiterialale. Nii kinnitas teaduskonna ühenduslüli koostöös ülikooli[de], Eesti hanism ei ole väikeste keelte sõbralik — uus juhtkond. suursaatkonna ja Leedu Eestlaste Seltsiga. sestap on täna raske ennustada eesti keele 27. aprillil 2016 tähistati Vilniuse ülikoolis eriala kestlikkust. Tartu ülikooli päeva, mis lähendas ülikoo- 2017. õ/a uut vastuvõttu eesti keele lide valdkondade teadlasi ja populariseeris erialale soovijate vähesuse tõttu ei toimu- väikeste keelte õpetamist. Tartu ülikooli nud (soovijaid oli 5, mis väikeste keelte esindas 20 liikmeline delegatsioon eesotsas kontekstis olnuks piisav hulk rühma rektori prof Volli Kalmuga. 3.–27. aprill avamiseks, kuid Leedu haridus- ja tea- 2017 toimusid Vilniuses Eesti kultuuripäe- dusministeerium otsustas teisiti, kuivõrd vad. Näitus, loengud, ettekanded, kontsert, tegemist on liiterialaga).

140 141

skaitė su Estijos instituto ir Archimedus grandis. 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus boms — todėl šiandien sunku numatyti programos parama atvykę lektoriai (Tiina universitete buvo paminėta Tartu univer- estų kalbos specialybės tęstinumą. 2017 Kattel, Loone Ots, Sirje Rammo, Küllike siteto diena, kuri suartino universitetų mokslo metų rudenį priėmimas į estų Habicht, Martas Velskeris). mokslininkus ir populiarino mažųjų kalbų kalbą neįvyko dėl per mažo norinčių Neatsiejama studijų proceso dalis dėstymą. Tartu universitetą atstovavo skaičiaus (norinčių buvo 5 ir, turint ome- yra gyva kalbinė terpė, kurią studentams 20-ies narių delegacija, kuriai vadovavo nyje mažąsias kalbas, tiek studentų būtų suteikė dalyvavimas Tartu universiteto rektorius, prof. Vollis Kalmas. 2017 m. pakakę grupei suformuoti, bet Lietuvos vasaros kursuose ir kalbos praktikoje balandžio 3–27 dienomis Vilniuje vyko Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė (1–2 savaitės III–V semestras) Tartu Estijos kultūros dienos. Paroda, paskaitos, kitaip, nes lietuvių filologija ir estų kalba universiteto estų kalbos ir bendrosios pranešimai, koncertai, mokslo teatras ir yra pagrindinė studijų programa). kalbotyros institute. Neskaitant estų estų patiekalai bei krepšių pynimo dirbtu- Priėmimas vyko ir 2018 mokslo filologijos studentų, estų kalbos galėjo vės — visa tai pelnė dėmesį estams, priar- metais ir netikėtas buvo norinčiųjų į vaka- mokytis arba žinias papildyti visi besi- tino Estiją prie Lietuvos. rines grupes skaičius — užsiregistravo 30 domintieji iš kitų universiteto fakultetų, 2017 m. spalio 21 d. įvykusioje kalbos žmonių. Universitete pradėjo veikti dvi taip pat ir iš Vilniaus. Domėjimasis Estija dienoje Gimtosios kalbos draugija pasiūlė pradedančiųjų lygio grupės. Tikslinę grupę ir aukštas tarptautinis Tartu universiteto išklausyti turiningus pranešimus apie estų sudaro studentai, kuriems estų kalba yra pripažinimas du iš šių studentų būrio kalbos pokyčių tendencijas, estų kalbos laisvasis arba nekreditinis dalykas, studi- atvedė į Tartu universiteto psichologijos vartojimą tarp Estijos gyventojų, nūdie- juojantys pagal ERASMUS programą ir ir ekonomikos specialybės studijas. Atski- nos literatūros panoramą. praktikuojantys mokymąsi visą gyvenimą, rai verta pažymėti estų kalbos ir kultūros Vilniaus universitete pučia reformų daugelis kurių tęsia studijas A 2 lygiu. lektoriaus, supažindinančio su Estija, vai- vėjai. Universiteto sugebėjimas finansiš- 2019 m. studijas baigs 2015 m. jas pradėję dmenį. Lektorius yra bendradarbiavimo kai išsilaikyti diktuoja, deja, ir akademinių filologai, vyks naujas priėmimas į lietuvių tarp universiteto [tų], Estijos ambasados studijų planavimą, kurio veikimo mecha- filologijos ir estų kalbos studijų programą. ir Lietuvos estų draugijos jungiančioji nizmas nėra draugiškas mažosioms kal- Tai patvirtino nauja fakulteto vadovybė. SOOJAD SUHTED Sajandivahetuse suured poliitilised Antanas Vinkus, kes omandas visiidi käi- Kui kahepoolsete suhete kõrgpunk- RIIKIDE VAHEL eesmärgid olid saavutatud ja ees ootas gus suure populaarsuse, kui suurt visiidi tiks oli president Rüütli riigivisiit, siis igapäevane majandus ja sõjalise koostöö seltskonda enda lakkamatute jutustustega kõige olulisemaks regionaalse iseloomuga arendamine. Andres Tropp, Eesti suur- heas meeleolus hoidis. President Rüütli majanduspoliitiliseks sündmuseks oli saadik Leedus aastatel 2004–2008 mee- suhted ja kontaktid enda Leedu kolleegi- nn Trakai kommünikee allkirjastamine nutab President Rüütli riigivisiiti Leetu: dega jäid väga heaks kuni tema ametiaja Balti peaministrite vahel 27. veebruaril „Minu Vilniuse perioodi kõige kaaluka- lõpuni ja nii polnud harvad juhtumid, kui 2006. Tegemist oli Euroopa Liiduga lii- maks kahepoolseks sündmuseks oli kaht- president kasutas enda välisvisiitide tege- tumise järgse perioodiga, mil Leedu oli lemata president Rüütli riigivisiit Leetu, misel Vilniust nö vahelennujaamana, et vastutasuks Euroopa Liidu liikmelisuse mis toimus 4.–6. oktoobrini 2004. Visiidi lennujaama VIP ruumis president Adam- eest nõustunud sulgema Ignalina tuu- suurepärasele õnnestumisele aitasid kaasa kusega erinevatel teemadel tundide kaupa maelektrijaama. Lisaks elektrimajanduses mõlema riigi kahe suure välispoliitilise mõtteid vahetada. eesootavatele probleemidele oli valdavaks eesmärgi, liitumine NATO ja Euroopa Liiduga, hiljutine täitumine, ilus ilm ja Arnold Rüütli väga soojad suhted Leedu peaministri ja presidendiga. Nii mööduski President Rüütel riigivisiidil Leedus visiit suuresti probleemidest vabas ja meeleolukas õhkkonnas, kus lisaks Vilniuses tavapäraselt riigivisiidi programmi kuu- luvatele üritustele külastati veel Zokniai lennuväljal asuvaid NATO hävitajaid ja Druskininkai kuurortide piirkonda. Visiidi hingeks oli Leedu suursaadik Tallinnas

142 143

ŠILTI SANTYKIAI Amžių sandūros laikų didieji politi- TARP VALSTYBIŲ niai tikslai buvo pasiekti ir ateityje laukė kasdienis ekonomikos ir karinio bendradarbiavimo plėtojimas. Andresas Troppas, erakogu Troppi 04.10.2004 / Andres Estijos ambasadorius Lietuvoje 2004– 2008 m. prisimena prezidento Rüütlio valstybinį vizitą į Lietuvą: „Mano buvimo Prezidento Arnoldo Rüütelio valstybinis vizitas Lietuvoje Vilniuje laikotarpiu svariausias dvišalis įvykis be abejonės buvo prezidento Rüüte- lio valstybinis vizitas į Lietuvą, kuris įvyko 2004 m. spalio 4–6 dienomis. Tam, kad buvo NATO naikintuvai ir Druskininkų kelias valandas dalintis mintimis įvairio- vizitas pavyko puikiai, turėjo įtakos abiejų rajono kurortuose. Vizito siela buvo Lietu- mis temomis oro uosto VIP patalpose. valstybių didžiųjų politinių tikslų, įstojimo vos ambasadorius Taline Antanas Vinkus, Jei valstybių abipusių santykių vir- į NATO ir Europos Sąjungą, nesenai įvy- vizito metu įgijęs didelį populiarumą, nes šūnė buvo prezidento Rüütelio valstybinis kęs įgyvendinimas, puikus oras ir Arnoldo nesibaigiančiais pasakojimais palaikė gau- vizitas, tai reikšmingiausias regioninio Rüütelio labai šilti santykiai su Lietuvos saus vizito dalyvių būrio gerą nuotaiką. pobūdžio ekonominės politikos įvykis Ministru Pirmininku ir Prezidentu. Tad Prezidento Rüütelio santykiai ir ryšiai su buvo vadinamojo Trakų komunikato tarp vizitas praėjo per daug problemomis kolegomis Lietuvoje išliko labai geri iki Baltijos valstybių ministrų pirmininkų neapkrautoje ir nuotaikingoje atmosferoje, kadencijos pabaigos ir neretai nutikdavo, pasirašymas 2006 m. vasario 27 d. kurioje, neskaitant įprastai Vilniuje vals- kad, vykdamas kur nors su vizitu, Vilniumi Jis lietė laikotarpį po įstojimo į Euro- tybinio vizito programą sudarančių ren- pasinaudodavo tarsi tarpiniu oro uostu pos Sąjungą, kai Lietuva, laikydamasi ginių, apsilankyta Zoknių aerodrome, kur tam kad galėtų su prezidentu Adamkumi įstojimo į Europos Sąjungą sąlygų, buvo ka riikide mure Balti regiooni energia vaadata sõlmitud kommünikeele täna ajas ei põhjustanud niivõrd Balti riikide vahe- isiklikke suhteid. Plaanid said peetud ja majanduse suure seotuse osas idanaabri tagasi, siis arvestades Balti riikide vahel lised suhted kuivõrd tuumaelektrijaama Leedu pool nõustus kutsuma meie PM ja Venemaaga. Nimetatud asjaolude kok- sõlmitud erinevate koostöödokumentide ehitamise majandusliku atraktiivsuse Läti PM informaalsele kohtumisele Palan- kulangevus tingiski ühise nõupidamise hulka, millele sagedasti käegakatsutavaid vähenemine elektriturul ja tuumaener- gasse, tingimusel, et osalevad ainult PM-d korraldamise Leedus, kus suure üksmeele tegevusi ei järgnenud, siis osutus antud geetikas toimunud arengute tõttu.“ koos abikaasadega ja ametnikud jäetakse õhkkonnas sündis plaan kuidas Balti riigid kokkulepe väga viljakaks. Selle tunnistu- Suursaadik Tiit Naber (2008–2012) koju. Nii ka läks.“ „energiasaare“ staatusest vabastada. Kom- seks on tänaseks praktiliselt lõpule vii- jutustab oma ametiaja riikidevahelise münikees lepiti kokku ühise energiast- dud Balti elektriturgude integreerimine, suhete parandamisest: „Samasse ajajärku rateegia loomises, Balti elektriturgude uute elektriühenduste ehitamine Soome, jääb ka äärmiselt oluline Eesti-Läti-Leedu ühendamises, uute elektriliste ühenduste Rootsi ja Poolaga ning Vene gaasisõltu- parema koostöö algus. Nimelt ühel koh- ehitamine Euroopa Liidu liikmesriikidega vusest vabanemine. Uue tuumajaama ehi- tumisel kolleegidega arutasime, kuidas ja Leetu uue tuumajaama ehitamises. Kui tamine Leetu küll ebaõnnestus, kuid seda tihendada valitsusjuhtide omavahelisi

Suursaadik Tiit Naber volikirjade üleandmisel. Balti energiaettevõtete juhid allkirjastavad uue tuumajaama ehituseks ühismemorandumit Vasakult Ahti Raidal, Tiit Naber, Leedu president Valdas Adamkus ja Jaan Reinhold

144 145 08.03.2006 / Andres Troppi erakogu Troppi 08.03.2006 / Andres Vilniuses 2008 / Eesti saatkond

Baltijos energetikos įmonių vadovai pasirašo bendrą naujos Ambasadorius Tiitas Naberis įgaliojimų perdavimo metu, iš kairės Ahtis Raidalas, atominės elektrinės statybos memorandumą Tiitas Naberis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Jaanas Reinholdas

įpareigota uždaryti Ignalinos atominę šalių elektros rinkų apjungimo, naujų tros jungčių tiesimas į Suomiją, Švediją Estijos–Latvijos–Lietuvos glaudesnio elektrinę. Greta susijusių su elektros ener- elektros jungčių tarp Europos Sąjungos ir Lenkiją ir priklausomybės nuo rusiškų bendradarbiavimo pradžia. Vieno susiti- getika problemų vyravo ir valstybių susi- valstybių, naujos atominės elektrinės dujų įgijimas. Naujos atominės elektrinės kimo su kolegomis metu svarstėme, kaip rūpinimas dėl Baltijos regiono energetikos Lietuvoje statymo. Dabar žvelgiant į Lietuvoje statymo atsisakyta, bet tai aiš- pagerinti valdžios atstovų asmeninius stiprių sąsajų su rytine kaimyne Rusija. anuomet sudarytą komunikatą ir turint kintina ne Baltijos valstybių santykiais, o ryšius. Minėtų aplinkybių sutapimas paskatino omenyje įvairių tarp Baltijos valstybių atominės elektrinės statybos ekonominio Planas buvo sugalvotas ir lietuviai surengti bendrą pasitarimą Lietuvoje, kur sudarytų bendradarbiavimo sutarčių, patrauklumo sumažėjimo ir pokyčių ato- apsiėmė pakviesti mūsų ministrą pir- stipraus sutarimo atmosferoje gimė pla- kurios neretai neduodavo apčiuopiamų minėje energetikoje priežastimis“. mininką ir latvių ministrą pirmininką į nas, kaip išlaisvinti Baltijos valstybes nuo rezultatų, skaičių, šis susitarimas pasi- Ambasadorius Tiitas Naberis (2008– neformalų susitikimą Palangoje su sąlyga, elektros energetikos „salos“ statuso. rodė esąs labai vaisingas. Tai patvirtina 2012 m.) pasakoja apie tarpvalstybinių kad dalyvaus tik ministrai pirmininkai su Komunikate susitarta dėl vieningos šiuo metu jau įvykusi Baltijos elektros santykių pagerinimą jo kadencijos metu: žmonomis, o valdininkai nevažiuos. Taip energetikos strategijos kūrimo, Baltijos energetikos rinkų integracija, naujų elek- „Tas laikotarpis buvo ir itin reikšmingo ir įvyko.“ KAUBANDUS-TÖÖSTUSSUHTED Leedu turule sisenemise problee- vastust anda, otsustasin kokkuleppel Eesti Jaan Reinhold ja tulevane koja juht Robert midest jutustas Andres Tropp (Eesti ettevõttega ametis toimuvast kohtumisest Juodka. Tahtmine ühendada eesti äriko- suursaadik Leedus aastatel 2004–2008): ise osa võtta. Suur oli Leedu ametnike gukonda oli suur, kuid nagu tavaliselt oli „Minu Vilniuse perioodi alguseks oli Eesti üllatus, kui ma koos Eesti ettevõtte esin- vajalik leida stardikapital ja tööks vajalikud ärimeeste suurem invasioon Leetu juba dajatega ameti kontori laua taga koha sisse ruumid. Stardikapitali saamiseks algatasin lõppenud. Kes oli enda äri juba edukalt võtsin. Rahustasin neid, et mina osalen läbirääkimised Majandus- ja kommuni- avanud ja pannud kohalikud neid juhtima, kohtumisel üksnes vaatlejana ning sõna katsiooniministeeriumi kantsleri Marika kes oli kõrvetada saanud ja Leedust kui võtta ei kavatse. Nii see ka läks, sest peale Priskega ja tänu MKM toetusele sai Eesti turust üldse loobunud. Igatahes suure- sisukat diskussiooni ilmnes, et seekord Leedu Kaubanduskoda Vilniuses oma maid ärimeeste masse, kes oleks Leedu ja pole Leedu ametil eestlastele midagi ette tegevust alustada. Esmalt oli meid küm- Eesti vahel liikunud enam ei olnud. Kuna heita ning nende toote, mis oli äsja Leedu mekond firmat aga seeme oli kasvama ma siirdusin Leetu välisministeeriumi poodide lettidelt ameti nõudmisel ära pandud ja tänu Kaire Varma-Gilys’le ja kaubandusläbirääkija ametikohalt olin ma korjatud, võib jälle müüki panna. Seekord Robert Juodkale tegutseb koda edukalt hästi teadlik sellest, et Leedu ametkonnad õnnestus Eesti ettevõtte huve edukalt edasi“ kirjutas Tiit Naber. ei suhtunud just kõige soosivamalt Eesti kaitsta ja see ei jäänud viimaseks korraks“. Eesti Leedu Kaubanduskoda alustas eksportööridesse. Eriti hädas olid Leedu Vilniuses Eesti Leedu kaubanduskoja tööd 29. aprillil 2009. Algselt 8 ettevõtjaga toidu- ja veterinaarametiga Rakvere Liha- loomine oli üks märgilisemaid samme alustanud ühendusest on tänaseks päe- kombinaat ning piimatoodete eksportijad, Eesti ärikogukonna ühendamiseks, lei- vaks välja kasvanud arvestatav, 40 tegev- kes korduvalt ka saatkonnast abi otsi- dis Tiit Naber (Eesti suursaadik Leedus liikmega organisatsioon. Liikmeskond sid. Kord kui AS Maag (Eesti kohukeste 2008–2012). „Esmased ideed tekkisid esindab väga erinevaid tegevusvaldkondi tootja) oli jälle Vilniuses Leedu toidu- ja 2008. aasta sügisel ja asutmiskoosoleku alates kinnisvarast ja ehitusest lõpetades veterinaarametit väisamas, et enda toote eelne nõupidamine toimus Reval hotelli konsultatsiooniteenustega. Koja tegevuse väidetavate kvaliteediprobleemide eest (nö Eesti pind) lõunalauas. Kohal olid ka üldisem poliitiline eesmärk on aidata

146 147

kad duotų atsakymą dėl savo gaminio „Reval“ (taip sakant, Estijos žemėje) prie PREKYBOS IR PRAMONĖS RYŠIAI Apie problemas, susijusias su atėjimu kokybės problemos, nusprendžiau, susi- pietų stalo. Dalyvavo ir Jonas Reinholdas į Lietuvos rinką, papasakojo Andresas taręs su estų įmone, asmeniškai dalyvauti ir būsimasis rūmų pirmininkas Robertas Troppas (Estijos ambasadorius Lietuvoje susitikime minėtoje tarnyboje. Lietuvių Juodka. Noras suvienyti estų verslininkus 2004–2008 metais): „Kai pradėjau dirbti valdininkai buvo nustebinti, kai drauge su buvo didelis, bet, kaip įprasta, reikėjo rasti Vilniuje, ženklesnė verslininkų invazija Estijos įmonės atstovais sėdau prie įstai- pradinį kapitalą ir patalpas. Dėl pradinio į Lietuvą jau buvo pasibaigusi. Vieni gos stalo. Nuraminau juos, kad susitikime kapitalo pradėjau tartis su Ekonomikos jau sėkmingai išvystė verslą ir vadovais dalyvauju kaip stebėtojas ir nepasisakysiu. ir komunikacijų ministerijos kanclere paskyrė vietinius, kiti nusvilo ir iš Lietu- Taip ir buvo, nes po turiningos diskusijos Marika Priske ir, minėtai ministerijai vos, kaip rinkos, pasitraukė. Kaip bebūtų, paaiškėjo, kad šį kartą lietuvių valdininkai suteikus paramą, Estijos prekybos rūmai nebeliko didesnio skaičiaus verslininkų, nieko negalėjo estams prikišti ir tuos gami- Vilniuje galėjo pradėti veiklą. Pradžioje važinėjančių tarp Estijos ir Lietuvos. nius, kurie nesenai tarnybos reikalavimu asociaciją sudarė apie dešimt firmų, bet Kadangi į Lietuvą buvau paskirtas iš pre- buvo išimti iš Lietuvos parduotuvių len- sėkla buvo pasėta ir dėka Kaire Varma-Gi- kybos reikalų derybininko pareigybės tynų, galima į prekybą sugrąžinti. Tuomet lys ir Roberto Juodkos rūmai sėkmingai Užsienio reiklų ministerijoje, žinojau, kad pavyko sėkmingai apginti Estijos įmonės plėtoja veiklą “ — rašė Tiitas Naberis. į estų eksportuotojus lietuvių valdinin- interesus ir tai nebuvo paskutinis kartas“. Estijos prekybos rūmai Lietuvoje pra- kijos požiūris nebuvo itin palankus. Su Estijos prekybos rūmų Lietuvoje dėjo veiklą 2009 m. balandžio 29 dieną. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba įsteigimas buvo vienas įsimintiniausių Pradžioje 8 įmones subūrusi asociacija nesklandumų kilo Rakvere miesto mėsos žingsnių sutelkiant estų verslininkų dabar išaugo į gausią, 40 narių turinčią kombinato ir pieno gaminių eksportuo- bendruomenę, pastebėjo Tiitas Naberis organizaciją. Jos nariai atstovauja labai tojams, kurie ne kartą ambasadoje ieškojo (Estijos ambasadorius Lietuvoje 2008– įvairias veiklos sritis — pradedant nekilno- pagalbos. Kartą, kai AB Maag (estiškų 2012 m.). „Pirmosios idėjos gimė 2008 jamu turtu bei statybomis ir baigiant kon- varškės sūrelių gamintoja) vėl svečiavosi m. rudenį ir pasitarimas dėl steigiamojo sultacijų paslaugomis. Rūmų pagrindinis Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyboje susirinkimo pravedimo įvyko viešbutyje politinis uždavinys — prisidėti įgyvendi- kaasa Eesti valitsuse majanduspoliitilise naga seotud seminare, soovi korral ollakse tasemel, kuid kõikse põhjapanevamad programmi elluviimisele, mis näeb ette abiks oma liikmete tooteesitluste korral- otsused võeti vastu peaministrite poolt.“ uute eksportturgude avamist Eesti ette- damisel. Aasta kõige olulisem sündmus on kirjutas Tiit Naber. võtjatele. Igapäevatöö keskendub Eesti aga kõrgetasemeline energeetikafoorum. Tänase päeva kolme riigi suurprojek- ettevõtjate tegevuse toetamisele Leedus, Lisaks saadab koja äridelegatsioon Eesti tiks on aga Baltimaid läbiv raudteeprojekt oma liikmeskonna huvide esindamisele suursaadikut pea kõikidel regionaalsetel Rail Baltic, millele on nii toetajaid kui ka ja kaitsele, samuti ettevõtluse ja kauban- visiitidel/ärimissioonidel Leedus. kirglike vastaseid. Majanduseksperdid dusega seotud tegevuse arendusele. Kojal „2008. aastal alanud ajajärku võib leiavad, et Rail Baltic aitaks Baltikumi on tihe koostöö Eesti saatkonnaga, kord Leedus markeerida ka kui Visaginase AEJ muuta ühtseks regiooniks ja siduda pare- aastas toimub saatkonna saalis pidulik (aatomielektrijaama) mõtte sünniks ja mini Euroopaga. Vastased aga leiavad, et ärihooaja avamine. Keskmiselt kord kuus pingeliste läbirääkimiste alguseks. Läbi- raudteeühendus on eilne päev. viiakse läbi erinevaid ettevõtluskeskkon- rääkimised viidi läbi nii Eesti Energia

Jaanipäev. Vasakult Eesti Leedu kaubanduskoja tegevjuht Kaire Varma-Gilys, Leedu president Dalia Grybauskaitė, Eesti suursaadik Toomas Kukk ja saatkonna Eesti Leedu Kaubanduskoja logo diplomaat poliitika-, kultuuri- ja konsulaarküsimustes Tiia Miller

148 149 2014 / Eesti saatkond Vilniuses 2014 / Eesti saatkond

Estijos prekybos rūmų Lietuvoje logotipas Joninės. Iš kairės: Estijos prekybos rūmų Lietuvoje vykdomoji direktorė Kaire Varma-Gilys, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ambasadorius Lietuvoje Tomas Kukkas ir ambasados diplomatė politikos ir kultūros klausimams Tiia Miller

nant Estijos vyriausybės ekonominės poli- jei reikia, asociacijos nariams teikiama gija lygmenyje, bet esmingiausius spren- tikos programą, kurioje numatytas naujų pagalba organizuojant savo gaminių pri- dimus priėmė ministrai pirmininkai.“ eksporto rinkų Estijos verslui atvėrimas. statymą. Bet svarbiausias įvykis yra aukšto Nūdienos didžiausias trijų valstybių Kasdieniniai darbai — tai parama Estijos lygio energetikos forumas. Be to, visų projektas yra Baltijos valstybes kertančio verslininkų veiklai Lietuvoje, savo narių regioninių vizitų / verslo misijų Lietuvoje geležinkelio interesų atstovavimas ir gynimas, taip pat metu Estijos ambasadorius vadovauja Rail Baltic projektas, turintis ir šali- su verslu ir prekyba susijusios veiklos plė- rūmų verslininkų delegacijai. ninkų ir aršių priešininkų. Ekonomikos tra. Rūmai glaudžiai bendradarbiauja su Kaip sakė Tiitas Naberis „2008 m. ekspertų požiūriu, Rail Baltic leistų Balti- Estijos ambasada, kartą metuose amba- prasidėjusį laikotarpį galima apibūdinti ir jos šalis paversti vieningu regionu ir geriau sadoje vyksta iškilmingas verslo sezono kaip minties apie Visagino atominę elek- susieti jį su Europa. Priešininkų požiūriu, atidarymas. Maždaug kartą per mėnesį trinę gimimo ir įtemtų derybų pradžią. geležinkelio jungtis yra vakarykštė diena“. pravedami seminarai verslo klausimais, Derybos vyko ir bendrovės Estijos Ener- BALTI RIIKIDE SÕJALISE Kaitsekoostöö Leeduga toimub täna 1998. aastal Eesti, Läti ja Leedu valit- Balti õhuruumi juhtimiskeskust Leedus KOOSTÖÖ KOLM VAALA peamiselt Balti kaitsekoostöö raames, mis sustevahelise lepinguga Tartusse loodud Karmelavas. Seal jälgitakse pidevalt kõigi on aastate jooksul kasvanud tihedaks ja Balti Kaitsekolledž (BALTDEFCOL) kolme riigi õhuruumi, edastatakse õhu- valdkondadeüleseks, leiab Andres Sang pakub ohvitseridele kvaliteetset haridust pilt NATO süsteemidesse ja juhitakse kaitseministeeriumist. Balti kaitsekoostöö ning on üks paremini toimivaid kaitse- NATO õhuturvet tegevaid liitlasrii- tekkis 1990. aastatel, esialgu vajadusest alaseid projekte Balti koostöös. Kolledži kide hävituslennukeid. muuta kolme riigi kaitsestruktuurid NATO põhifookus on vanemstaabiohvitseride Balti õhuturve on olulisimaid NATO riikide struktuuridega koostöövõimeliseks kursusel, veel korraldatakse kõrgemat ja Balti ühisprojekte. NATO liitlasriigid ja luua üheskoos sõjalised võimed, mida juhtimiskursust, tsiviilteenistujate kur- tagavad meile alates NATOga liitumisest Balti riigid üksi poleks suutnud luua. Balti sust ning erinevaid sõjalisi ja julgeoleku rotatsiooni korras õhuturbevõime. Kuni riikide kaitsekoostöö ei vähenenud pärast poliitika konverentse ja töötubasid. aastani 2014 baseerusid kõik NATO Balti riikide NATO-ga liitumist, vaid on seejärel Õppureid ja õppejõude on kolledžisse õhuturbe hävituslennukid Leedus Šiauliai veelgi tihenenud. Seda on tinginud ära- lisaks Eestile, Leedule ja Lätile saatnud õhuväebaasis, kust vajadusel tagati ka tundmine, et ühiste huvide ja eesmärkidega palju teisigi NATO, Euroopa Liidu ja Eesti õhuruumi turvalisus. Sel ajal tihenes väikesed riigid suudavad teha koos rohkem NATO Rahupartnerlusprogrammi (Part- koostöö 3B õhuvägede vahel veelgi, info- kui igaüks eraldi. Täna toimub kaitsekoos- nership for Peace) riike. BALTDEFCOLi vahetus, koostöised tegevused ja ühine töö kõigi kolme väeliigi (maavägi, õhuvägi, ülemaks on vaheldumisi Eesti, Läti ja väljaõpe oli pidev. 2014. aastal otsustas merevägi) vahel ja ka sõjalise kõrghariduse Leedu kõrged ohvitserid. Leedu kindralid NATO tugevdada Balti õhuturbemis- andmisel. Väljapaistvamad koostööfor- on juhtinud kolledžit aastatel 2004–2007 siooni ning sellest ajast alates paiknevad maadid on hetkel Balti Kaitsekolledž, ning 2012–2016. NATO hävitajad lisaks Leedule ka Eestis, NATO Balti õhuturve, õhuseirevõrgustik Balti riikide õhuvägede koostöö toi- Ämari lennubaasis. Sealjuures oli Eestil BALTNET, Balti pataljon BALTBAT ja mib 365 päeva aastas. Ühise õhuseire- Ämari lennubaasis õhuturbemissiooni ühine osalemine sõjalistel õppustel. süsteemi BALTNET raames mehitatakse sisseseadmisel hea juhinduda Leedu vara-

150 151

BALTIJOS VALSTYBIŲ Bendradarbiavimas su Lietuva bendradarbiavimo formatai — tai Baltijos pasikeisdami vadovauja Estijos, Latvijos KARINIO BENDRADARBIAVIMO gynybos srityje dabar vyksta visų pirma gynybos koledžas, NATO oro policija Bal- ir Lietuvos vyresnieji karininkai. Lietuvos „TRYS BANGINIAI“ Baltijos šalių gynybinio bendradarbia- tijos šalyse, oro erdvės valdymo ir prane- generolai koledžui vadovavo 2004–2007 vimo rėmuose, prieina išvados Andresas šimų centras BALTNET, Baltijos batalionas m. ir 2012–2016 m. Sangas iš gynybos ministerijos. Baltijos BALTBAT ir bendros karinės pratybos. Baltijos valstybių oro pajėgų bendra- šalių bendradarbiavimas gynybos srityje 1998 metais Estijos, Latvijos ir Lie- darbiavimas vyksta 365 dienas per metus. prasidėjo 1990-ais, pradžioje dėl poreikio tuvos kariuomenių vadų susitarimu Oro erdvės valdymo ir pranešimų centro vykdyti pokyčius trijų valstybių gynybos Tartu įsteigtas Baltijos gynybos kotedžas BALTNET rėmuose Baltijos oro erdvės struktūrose, kad jos atitiktų NATO vals- (BALTDEFCOL) teikia kvalifikuotą valdymo centras įkurdintas Lietuvoje, tybių struktūras ir drauge sukurti karines išsilavinimą karininkams ir yra vienas Karmėlavoje. Iš ten pastoviai stebima trijų pajėgas, kokių Baltijos valstybės pavieniui geriausiai vykstančių gynybos srities valstybių oro erdvė, vaizdas perduodamas nebūtų pajėgusios sukurti. Baltijos vals- projektų Baltijos šalių bendradarbiavime NATO sistemoms ir vadovaujama NATO tybių gynybinis bendradarbiavimas vals- šioje srityje. Koledže susikoncentruota oro policijos misiją atliekančių valsty- tybėms įstojus į NATO nesumažėjo, tapo į vyresniųjų štabų karininkų rengimo bių naikintuvams. dar glaudesnis. Tą lėmė supratimas, kad kursą, taip pat yra vyriausių vadų kursas, Baltijos oro policija yra vienas svar- bendrų interesų ir tikslų turinčios mažos civilių valstybės tarnautojų kursas, rengia- biausių NATO ir Baltijos valstybių bendrų valstybės drauge sugeba nuveikti daugiau mos įvairios karinės ir saugumo politikos projektų. Valstybės NATO narės mums negu pavieniui. konferencijos ir kūrybinės dirbtuvės. Stu- įstojus į NATO rotacijos tvarka atlieka Dabar bendradarbiavimas vyksta tarp dentus ir dėstytojus, neskaitant Estijos, oro policijos misiją. Iki 2014 m. NATO visų trijų ginkluotųjų pajėgų rūšių (karinės Lietuvos ir Latvijos, siunčia ir eilė kitų oro erdvės policijos naikintuvų bazė buvo sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, NATO, Europos Sąjungos ir NATO Tai- Lietuvoje, Šiauliuose, iš kur, reikalui esant, karinės jūros pajėgos) ir aukštojo karinio kos palaikymo programos (Partnership užtikrinamas ir Estijos oro erdvės saugu- išsilavinimo srityje. Šio metu pažymėtini for Peace) valstybių. BALTDEFCOL mas. Vis stiprėjo trijų Baltijos valstybių semast kogemusest NATO õhuturbemis- 2016. aastal. Balti maavägede koostöö eestvedamisel, mereväeõppus BALTOPS, Uues julgeolekukeskkonnas on olu- siooni võõrustamisel. BALTBATi raames jätkub ka edaspidi. miinitõrjeoperatsioon Open Spirit, mere- liselt kasvanud Balti koostöö NATO Kui Balti riigid 1994. aastal maavägede Viimastel aastatel on suurenenud 3B päästeõppus Baltic Bikini jne. Lisaks on ja ka Euroopa Liidu suunal — seda nii koostööd alustasid, oli eesmärk viia kolme kaitsekoostöös — muuhulgas NATO ja teistele Balti riikidele — nagu ka teistele pealinnade kui ka Balti riikide NATO riigi kaitseväelased üheskoos rahuvalve USA eestvedamisel toimuvate — suure- liitlastele — avatud mitmed rahvuslikud ja EL esinduste vahel Brüsselis. Ühiselt operatsioonidele. Taoline koostöö oli mate ühisõppuste korraldamise tähtsus. õppused. Leedu on alates 2012. aastast koordineeritakse NATO tippkohtumiste meie maavägede sõjaliste võimete arenda- Märkida võiks õppusi nagu vastuvõtva osalenud oma luurerühmaga Eesti Kaitse- otsuste elluviimist ning aina rohkem misel väga oluline ning on ennast tõesta- riigi toetuse (Host Nation Support) aren- väe suurimal õppusel Kevadtorm. Samuti tehakse koostööd informatsiooni vaheta- nud tänaseni. Praeguseks on mitmel kor- damisele keskenduv Baltic Host, õhuvä- on Eesti kaitseväe üksused osalenud mit- mise ja ohuhinnangute kujundamise val- ral osaletud ühise pataljoniga (BALTBAT) gede õppus Ramstein Alloy, Sabre Strike mel aastal Leedu suurõppusel Raudmõõk las. 2016. aasta suvel Varssavis toimunud NATO reageerimisjõududes, viimati USA Euroopa väejuhatuse (EUCOM) (Iron Sword). NATO tippkohtumisel otsustati heidu-

Leedus viibivad Eesti kaitseväelased suursaadik Toomas Kuke korraldatud Suursaadik Toomas Kukk Šiaulai õhubaasi külastusel Eesti Vabariigi 98. aastapäeva vastuvõtul

152 153 2015 / Eesti saatkond Vilniuses 2015 / Eesti saatkond Vilniuses 2016 / Eesti saatkond

Ambasadorius Tomas Kukkas lankosi Šiaulių oro pajėgų bazėje Estijos ginkluotųjų pajėgų atstovai Lietuvoje ambasadoriaus Tomo Kukko surengtame priėmime Estijos Respublikos 98-jų metinių proga

oro pajėgų bendradarbiavimas, keitimasis Kai 1994 metais Baltijos valstybės bendradarbiavimas BALTBAT’o formate JAV pajėgoms Europoje (EUCOM); jūros informacija, bendri veiksmai ir bendras pradėjo sausumos pajėgų bendradarbia- tęsiasi iki šiol. pajėgų mokymus BALTOPS, išminavimo pasirengimas vyko pastoviai. 2014 m. vimą, jos turėjo tikslą kartu rengti trijų Pastaraisiais metais išaugo 3B ben- jūroje operaciją „Open Spirit“, išgyvenimo NATO ėmėsi sustiprinti Baltijos oro valstybių pajėgų bendras taikos išsaugo- dradarbiavime gynybos srityje — taip jūroje pratybas „Baltic Bikini“ ir t. t. Be to, erdvės policijos misiją ir nuo tol NATO jimo operacijas. Tuometinis bendradar- pat ir vadovaujant NATO ir JAV — vyks- kitos Baltijos valstybės — kaip ir valstybės naikintuvai yra dislokuoti ir Estijoje, biavimas buvo svarbus mūsų sausumos tančių didelių bendrų pratybų svarba. sąjungininkės apskritai — turi galimybę Ämari oro pajėgų bazėje. Steigiant Ämari pajėgų kariniam išsivystymui ir tai iki šiol Reikėtų pažymėti pratybas, kaip į prii- dalyvauti daugybėje nacionalinių pratybų. oro pajėgų bazėje oro erdvės policijos pasitvirtina. Iki šiol bendras batalionas mančios valstybės paramą (Host Nation Lietuva su žvalgybos būriu nuo 2012 metų misiją gera buvo pasinaudoti ankstesne (BALTBAT) kelis kartus budėjo NATO Support) sukoncentruotą „Baltic Host“, dalyvauja didžiausiose Estijos ginkluotųjų Lietuvos patirtimi priimant NATO oro greitojo reagavimo pajėgose, paskutinį oro pajėgų mokymus, vykstančius vado- pajėgų pratybose „Pavasario audra.“ Taip erdvės policiją. kartą 2016 metais. Baltijos valstybių vaujant Ramsteinui Alloy, Sabre Strike’ui, pat Estijos ginkluotųjų pajėgų kariniai tuse ja kollektiivkaitse eesmärgil paigu- sekolledž Eestis ja merendusalane koostöö tuspaik. Kuna tegemist oli pikkade aastate tada Eestisse, Lätti, Leetu ja Poola NATO Lätis — oli selles mõttes küll võrdlemisi jooksul eeskujulikult toiminud projektiga lahingugrupid. 2017. aasta esimesel poolel hea, kuid samas ka üsnagi kivisse raiutud, külastasid õhuseirekeskust ka mitmed riikidesse kohale jõudnud liitlasüksuste sest uusi initsiatiive juba olemasoleva kõr- Eesti ametlikud esindajad sealhulgas pre- võõrustamisega seotud küsimustes toi- vale juurutada oli väga raske. Üheltpoolt sident Ilves 17. veebruaril 2008“ meenutas mub Balti riikide ja Poola vahel tihe koor- oli selle põhjuseks kirjeldatud tasakaalu Andres Tropp, Eesti suursaadik Leedus dineerimine ja infovahetus. 2008. aastal säilitamise vajadus, teisest küljest aga Läti aastatel 2004–2008. asutati Eestis NATO küberkaitsekoostöö ja Leedu kaitseametkondade puudulik keskus, mille asutajate seas on ka Leedu. finantseeritus, mis suure majanduskriisi Eesti omakorda on asutajaliikmeks Lee- tekkides väljendus isegi selles, et Eesti dus 2012. aastal asutatud NATO energia kaitse-eelarve ületas absoluutmahus julgeoleku kompetentsikeskuses. Mõle- Leedu oma. Samas see koostöö mida mad riigid on üksteise keskustesse ka oma tehti sujus hästi. Nii toimisid ka Eesti eksperdi saatnud. õhuväelaste rotatsioonid Kaunase lähe- „Balti riikide vaheline sõjaline koos- dal Karmelavas asuvasse regionaalsesse töö on ilmekalt peegeldanud Balti riikide õhuseirekeskusesse, kus jälgiti 24/7 Balti vahelise koostöö üldist natuuri, kus kiiva õhuruumis ja selle naabruses toimuvaid pilguga jälgitakse, et üks või teine pool arenguid ning raporteeriti olukordadest koostööst „liigselt“ kasu ei saaks. Tasakaal, NATO staapidesse. Eesti õhuväelased mis minu rotatsiooniperioodi jooksul olid populaarsed osalejad mitte üksnes selle osas saavutati — NATO lennukid ja saatkonna poolt korraldatud üritustel vaid regionaalne õhuseire keskus Leedus, kait- ka Kaunase linnas, kus asus nende pea-

154 155

vienetai jau ne vieneri metai dalyvauja joje buvo įsteigtas NATO kibernetinio kita vertus, Latvijos ir Lietuvos ginkluo- didžiausiose Lietuvos karinėse pratybose saugumo centras, tarp kurio steigėjų yra tųjų pajėgų nepakankamas finansavimas, „Geležinis kardas“ (Iron Sword). ir Lietuva. Estija, savo ruožtu, yra tarp kuris, kilus didelei ekonominei krizei, Naujoje saugumo aplinkoje ženkliai NATO energetinio saugumo kompetenci- pasireiškė net ir tuo, kad Estijos gynybos išaugo Baltijos valstybių bendradarbia- jos centro, kuris 2012 metais įsteigtas Lie- biudžetas bendra apimtimi viršijo Lietu- vimas turint omenyje NATO ir Europos tuvoje, steigėjų. Abi valstybės yra pasiun- vos. Kita vertus, bendradarbiavimas, kuris Sąjungą — ir tarp sostinių ir tarp Baltijos tusios ekspertus viena į kitos centrus. buvo vykdomas, vyko gerai. Taip vyko valstybių atstovybių NATO ir ES Briuse- „Baltijos valstybių karinis bendradar- Estijos oro pajėgų rotacija į Karmėlavoje, lyje. Drauge koordinuojamas NATO vir- biavimas raiškiai atspindi bendrą Baltijos prie Kauno esantį bendrą oro erdvės šūnių susitikimų nutarimų įgyvendinimas valstybių bendradarbiavimo pobūdį, kai valdymo ir pranešimų centrą, kuriame ir vis labiau bendradarbiaujama keitimosi atidžiai stebima, kad viena ar kita pusė 24/7 stebima Baltijos oro erdvė ir greta informacija ir grėsmių saugumui verti- iš bendradarbiavimo negautų „per daug“ jos vykstantis judėjimas ir apie padėtį nimo srityje. 2016 metų vasarą Varšuvoje naudos. Lygsvara, kuri mano kadencijos raportuojama NATO štabams. Estijos oro įvykusiame NATO viršūnių susitikime metu buvo šioje srityje pasiekta — NATO pajėgų kariškiai buvo populiarūs dalyviai nuspręsta atgrąsymo ir kolektyvinės lėktuvai ir bendras oro erdvės valdymo ne vien ambasados organizuotuose rengi- gynybos tikslais dislokuoti Estijoje, Latvi- ir pranešimų centras Lietuvoje, Gynybos niuose, bet ir Kauno miesto, kuriame buvo joje, Lietuvoje ir Lenkijoje po bataljono koledžas Estijoje ir bendradarbiavimas apsistoję. Kadangi projektas pavyzdingai grupės dydžio NATO karinį vienetą. Dėl laivininkystės srityje Latvijoje — šiuo tęsėsi daug metų, pas oro pajėgų kariškius 2017 metų pirmoje pusėje atvykusių šalių požiūriu buvo ganėtinai gera, bet tuo lankėsi ir daugelis oficialių Estijos valsty- sąjungininkių karinių vienetų priėmimo pačiu ir tartum akmenyje iškalta, nes prie bės atstovų, tarp jų — 2008 metų vasario klausimų tarp Baltijos valstybių ir Len- to, kas yra, priauginti naujas iniciatyvas 17-tą prezidentas Ilvesas“ — prisimena kijos vyksta glaudus koordinavimasis ir buvo labai sunku. Viena vertus, tai buvo Andresas Troppas, Estijos ambasadorius keitimasis informacija. 2008 metais Esti- aiškinama lygsvaros išlaikymo būtinybe, Lietuvoje 2004–2008-ais. POLIITILISED KEMPLUSED „Olles olnud Balti koostöö erinevate olulisemate välisvisiitide puhul välisrii- küsimustega tegelenud alates 1990. aas- kide esindajad Leedu, kui regiooni liidriga tate keskpaigast, kui ma välisministeeriu- „nõu pidama“, et millist riiki konkreetsel miga liitusin, olin ma Vilniusse saabudes juhul on kõige mõistlikum külastada. suhete seisu ja olulisemate teemadega Loomulikult ei saanud selline soov Balti hästi kursis. Seetõttu oli minu imestus riikide vahelisi suhteid kuidagi paremaks suur, kui minu Vilniuse perioodi alguses muuta ja õnneks mitte kaua peale seda hakati järsku kõikidel Leedu ametlikel juhtumit sama äkitsi nagu Leedu hakkas tasemetel rääkima Leedust, kui „regiooni ennast „regiooni liidriks“ nimetama nad liidrist“. Seda rääkis nii president, valit- selle slogani kasutamise ka lõpetasid,“ suse ministrid, parlamendi liikmed kui Andres Tropp, Eesti suursaadik Leedus ka ministeeriumi ametnikud. Mingit kok- aastatel 2004–2008. kulepet Balti riikide vahel selle osas loomulikult polnud ja kuigi ma kolleegidega rääkides selle üle ikka nalja viskasin, siis praktikas see mingit muudatust kaasa ei toonud. Selline Leedu positsioon ja enda tähtsuse rõhutamine kestis umbes paar aastat, mida „rikastasid“ ka teravamad ja vähemteravamad repliigid Balti riikide poliitikute ja ametnike vahel. Asi jõudis koguni nii kaugele, et Leedu hinnangul pidanuks Balti regiooni kavandatavate

156 157

taip toli, kad, lietuvių požiūriu, planuo- POLITINIAI KIVIRČAI „Man teko užsiimti įvairiais bendra- dami svarbesnius oficialius vizitus į Bal- darbiavimo Baltijos regione klausimais tijos regioną, užsienio valstybių atstovai nuo 1990-jų vidurio, kuomet dirbau turėtų su Lietuva, kaip su regiono lydere, Užsienio reikalų ministerijoje, ir, atvyk- „pasitarti“, į kurią iš valstybių konkrečiu damas į Vilnių, buvau gerai susipažinęs atveju reikėtų vykti. Suprantama, toks su tarpusavio santykiais, pagrindinėmis jų noras jokiu būdu negalėjo pagerinti Balti- temomis. Taigi labai nustebau, kai mano jos valstybių tarpusavio santykių ir, laimei, kadencijos Vilniuje pradžioje visuose neužilgo po minėto įvykio taip pat staiga, oficialiuose lygmenyse Lietuvoje staiga kaip pradėjo save „regiono lydere“ vadinti, imta kalbėti apie Lietuvą kaip „regiono taip ir nustojo šį šūkį vartoti“ — pasakojo lyderę“. Tą sakė ir prezidentas, ir vyriau- Andresas Troppas, Estijos ambasadorius sybės ministrai, ir parlamento nariai ir Lietuvoje 2004–2008 metais. ministerijos valdininkai. Jokio susitarimo dėl to tarp Baltijos valstybių, suprantama, nebuvo ir, nors su kolegomis šnekėdama- sis apie tai vis pasijuokdavau, praktikoje jokie pokyčiai nevyko. Tokia Lietuvos pozicija ir savo svarbos pabrėžimas truko maždaug dvejus metus, kuriuos „pra- turtino“ ir aštresnės bei mažiau aštrios replikos tarp Baltijos valstybių politikų ir valstybės tarnautojų. Reikalai pasistūmėjo MILITARY INSTALLATIONS The Foreign-Estonia Almanac pro- AGREEMENT, TROUBLING TIMES, vided the following overview of the trou- THE JUNE INSURRECTION bling events of 1939, “On 28 September negotiations ended with signing of the mutual assistance treaty and the trade agreement between the governments of Estonia and the Soviet Union. The assistance treaty presupposes all kinds of mutual aid in the case of direct attack or its threat coming from some large Euro- pean state and aimed at a party of the treaty in the Baltic Sea region. With the treaty Estonia also gave the Soviet Union with the right to have installations for the military fleet on the Estonian islands Saaremaa and Hiiumaa and in the town of Paldiski as well as to have a certain number of airports for the aviation. /.../ Following Estonia, Latvia and Lithuania also signed analogous agreements with the Soviet Russia, whereat Latvia gave the Soviet Russian the towns of Liibav and Vindav for establishment of military fleet installations and 10-kilometre-long coast- line of the Irben Strait for coastal artillery 159 installations. In return for its concessions, Lithuania returned from Russians the town of Vilno with the corresponding territory, which had temporarily belonged to Poland. Thus, the long-time dream and aspiration of Lithuania was fulfilled”. Despite the installations treaty, at the regular 10th conference of the ministers of foreign affairs of the Baltics States, which was held in Tallinn on 7–9 December (1939), representatives of the three Baltics States concluded that the existing neutral- ity policy had proven efficient and would be continued in the spirit of trustworthy cooperation and in compliance with international duties. It was decided to start activisation of the mutual trading and to attempt to jointly protect the Baltic States’ rights in trade with third countries and to coordinate the countries’ trade policy. The almanac cheerfully reported about the celebration of the Republic anniversary in 1940, “24 February was celebrated as a national holiday also in Latvia and Lithuania, where houses both in Riga and Kaunas were decorated with flags and crossed the border of Lithuania. President Lipstok was deported on 14 June 1941, numerous festive events were held in the Smetona escaped from Lithuania. Esto- but he managed to return to Estonia alive. both capitals. The President of Latvia per- nian diplomat Lipstok recalled that the The activity of the Estonian Society sonally visited the Estonian Embassy to Red Army arrived in Kaunas from three of Kaunas was ceased for many decades congratulate Estonia with the occasion. In sides and the overall mood was depres- with the Ministry of the Interior decree of Lithuania the whole government and the sive. Hearing the news, Ambassador 26 August 1940. But it did not mean that Commander-in-Chief greeted Estonia. Lattik is said to have been confused for the Estonians living in Lithuania did not On 24 February, Moscow newspaper the a while, then he ordered to send a coded communicate. The whole families were on “Izvestija” dedicated the leading article to telegram to Estonia and also grabbed the friendly terms and each newcomer was the Republic of Estonia, the friend. In the phone to call to Estonia. immediately accepted in the Estonian net- article the newspaper wrote that the peo- The June insurrection took place in work of acquaintance. Afterwards it was ple of the Soviet Union send their friendly Estonia. After the June insurrection the already up to the person who to be close greetings to the Republic of Estonia”. Ministry of Foreign Affairs required all friends with and how just to say “hi” to. the Estonian diplomats to return to the motherland, but ambassadors and the majority of diplomats did not come back to occupied Estonia. In August of 1940 the Minister of Foreign Affairs Nigol Andresen interchanged the Lithuanian Ambassador and attorney-at-law Richard Käsper was appointed to Kaunas instead of Jaan Lattik. Käsper had never before had any relations to the foreign service. Lipstok recalled that Käsper did not remind of an ambassador, always followed 160 Members of the Association of the 161 Former Officials of the Ministry of Foreign him and organized leisure outings. Affairs Aleksander Varma, Hans Rebane, Jaan Lattik, and Heinrich Laretei Lithuania, which was occupied by the in Stockholm Soviet Union, closed down the Estonian Embassy in Kaunas. The last task of the Estonian Embassy attaché was to hand the embassy movable property to the Soviet Union Embassy. Thus, the lifespan of the A labour force problem emerged in Estonian embassy was less than 20 years. relation to taking over of the households The majority of the registered in Lithu- of repatriated Germans. The Estonian ania diplomats did not return to occupied committee arrived in Vilnius to hire Estonia but immigrated to other coun- 5000 agriculture workers for Estonian tries. Fore instance, August Torma was farms. Lithuanian newspapers wrote that the Ambassador of the Estonian Republic the majority of the hired workers were in Great Britain until his death in 1971. believed to have been refugees who had Aleksander Varma, Johan Leppik, and ended up in Vilnius due to the whirl- Heinrich Laretei lived in Sweden after the wind of the war. They arrived in Estonia war. After the June Insurrection Jaan Lat- as seasonal workers and the majority of tik did return to Estonia, but then escaped them were said to have been satisfied with to Sweden. Gloomier destiny awaited working conditions. those who were in Estonia at the time of In May of 1940 Soviet Union author- the June Insurrection. Thus, both Hans ities began to blame the Lithuanian Lohk and Ants Oidermaa were arrested. government in disappearance of the Red The former died in a prison camp, while Army soldiers and thus required to open the latter was sentenced to death. Erich the borders. In mid-June Red Army troops TWIN CITIES During the Soviet period, establish- sphere. Members of amateur talent groups in the spheres of youth work and cultural ment of friendly connections began in and athletes of numerous enterprises have exchange; there have been cooperation the 1950s. The aim of communication visited one another. Udo Väljaots staged projects carried out by young artists; between cities was defined as “involve- “Rummu Jüri” in Kaunas. Student bands the cities have exchanged experience in ment of bigger numbers of people in order of Kaunas have visited Tartu and vice organization of the international Hanse- to secure peace and enhance friendship of versa. Certainly, connections between the atic days. Since 1999 representatives of nations”. Contacts were established in dif- competition partners could be even closer Tartu have participated in celebration of ferent spheres and between various com- in a lot of spheres. But these connections the City Day of Kaunas. In 2015 the event munity organizations. One form of coop- improve every year. Comradely coopera- of significant importance happened in eration was socialist work competitions tion and friendship of workers of the two the life of the both cities – Kaunas was between similar institutions of two cities. brother cities of the Soviet country help to awarded with the title of UNESCO City These competitions were meant to assist fulfill the tasks of the seven-year plan and of Design and Tartu – with the title of the institutions to fulfill the plan and to to advance quickly in all the spheres of life”. UNESCO City of Literature. inspire workers to achieve better results. Šiauliai cooperation with Pärnu has However, after the Baltic States also lasted since 1967; the inter-city regained their independence, a number friendship agreement was signed in 1992. of cooperation agreements were signed “Pärnu region and Šiaulai entered in a among different cities. The aim of the socialist competition. /.../ when the first agreements was cooperation in the sphere meeting of agronomists of the Baltic of culture. In general, cities participate States was held. In fact, the agronomists with their cultural programme in cele- of the two neighbourhoods seized on bration of the anniversaries of the twin an opportunity to meet with colleagues cities. More active cities are engaged in once a year. ‘In 1976 a bus full of Pärnu content-rich cooperation in the sphere agronomists with the agronomist-in-chief Kaunas — Tartu — Kaunas of culture and together participate in of the agriculture government Helmut 162 163 different projects. Some cooperation Lend in the lead arrived in Šiaulai, where agreements between the cities of the Lithuanians welcomed us”, Laine Kallaste, three Baltic States are worthy of atten- the qualified advisor of Pärnu County, tion. The examples of such cooperation A long dozen years later, the Edasi recalls. “Latvian agronomists and agron- are agreements of Tallinn-Riga-Vilnius or newspaper reveals, “Twin enterprises, col- omists of Rapla region in Estonia joined Pärnu-Jelgava-Šiaulai. leges, schools, Communist youth, people us later, thus there were five organizers Tartu has been the twin city of Kaunas of art and literature, as well as members of of the meeting: Šiauliai and Radviliškisi since 1957. In 1960 the newspaper Rahva amateur talent groups of Tartu and Kau- from Lithuania, Kuldiga from Latvia, Hääl wrote, “The first socialist competition nas are communicating with one another. and agronomists from Pärnu and Rapla agreement between workers of Tartu and Needless to say, guests are given a warm regions of Estonia’” (Äripäev, 11.06.2016). Kaunas was signed in 1957. Who has been welcome. But the hearts are most set on Active cooperation in the sphere of victorious so far? In 1957 and 1958 Tartu the expression of friendship outside of the culture has lasted for years. Numerous people showed better work results, in the determined frames and rooms. It enriches talent groups have participated in various rest of the years Kaunas people won. How- you by several hints of feeling.” festivals both in Estonia and in Lithuania. ever, the both sides definitely benefited, and In 1962 the “Tartu” café was opened in One good example of cooperation can be the winner was our national agriculture on Kaunas. The panel painting that decorated the joint art exhibitions that artists from the whole. [...] A lot of workers, foremen, the interior of the café had been created Šiauliai, Jelgava, and Pärnu have organ- and engineers now have acquaintances at by Tiiu Ene Vaivadiene, one of Estonian ized since 1999. In different years the twin enterprises in Kaunas. Hundreds of artists living in Kaunas. After collapse of exhibitions were held in different cities. Tartu and Kaunas dwellers are united with the Soviet Union, the long-lasting friendly The Baltic cooperation has also been personal friendships that developed on connections did not decline, but on 4 established between the three capitals. the basis of the done together work. This May 1993 the cities of Tartu and Kau- On 28 May 1993 the three capitals Tal- is something that cannot be felt or meas- nas signed the inter-city memorandum linn, Riga, and Vilnius signed the three- ured, but it has its own value. [...] The con- of good intentions in Kaunas. From that way cooperation agreement. The appen- tact is not limited only by the production time on the cities have cooperated well dix of the document was the cooperation plan with annual distribution of activities. ing agreement with Mažeikiai. The agree- REGAINING OF INDEPENDENCE Both before the war and after regain- On 25 February 2005 the cities signed the ment was later taken over by Paide town. AND THE HISTORY ing of independence, the story of Estonia new cooperation agreement. Since the friendship agreement was taken OF ESTABLISHMENT OF and the Estonian community in Lithuania Rakvere and Panevėžys signed their over, there has been active cooperation THE EMBASSY IN VILNIUS is closely connected with the story of own cooperation agreement in 2005. primarily in the sphere of culture, to be establishment of the Embassy of Estonia. According to the agreement, the cities are precise, in music. For instance, Paide Mart Tarmak recalls, “Lithuania engaged in cooperation in the spheres of brass band has participated in the inter- proclaimed independence regained on city management, entrepreneurship, edu- national brass bands festival in Mažeikiai 11 March 1990. Afterwards Estonia and cation, social care, environment, culture, and girls’ choir “Sirjelind” has given a con- Lithuania mutually agreed on opening and tourism. cert in Lithuania. of the diplomatic mission. I was a mem- Since 2006 Viljandi had had closer Thus, culture and experience exchange ber of the People’s Front and of Sąjūdis communication with Kretinga and the is the basis for friendly connections Baltic Council and as a Lithuanian lan- cities had been searching for points of between cities, whereat a significant role cooperation before signing the friendship is giving to participation in anniversary and cooperation agreement during the celebrations and to introduction of the visit on occasion of the 755th anniver- culture of the twin city. However, some sary of Kretinga in 2008. The cities have cities are very skilled at using friendly active cooperation in the spheres of both connections for conducting different pro- culture and sport, first and foremost in jects of cultural and youth exchange that football. Mostly, cities representatives enrich the cultural life of the both cities. visit one another on Hanseatic Days in Viljandi and at celebrations of Kretinga City anniversaries. Certificates no. 229. Mart Tarmak. Temporary representative of the Government of the Esto- Kohtla-Järve and Kedainiai signed the nian SSR in the Republic of Lithuania and Tempo- cooperation and friendship agreement in rary representative of the Government of the 164 Estonian Republicin the Republic of Lithuania 165 1997. These two towns can be characterized primarily by close cooperation in the sphere of education and among people working in the sphere. There is also experience exchange in the sphere of city economics and provision of public amenities. Since 2009 Joniškis has been the official twin city of Võru. Joniškis region calls itself the heart of North-Lithuania. Similarly to Võru, Joniškis is the centre of attraction, i.e. the place where people go to, for example, on the way to the Meeting of Juozas Urbšysis and airport in the capital of Latvia, Riga. The Erich Lipstok in Kaunas cooperation between the cities stands out with youth exchange and camps, where Joniškis Youth Centre plays the leading role. The participants of youth camps guage speaker I agreed to go to Vilnius. have been young people from all of the During the meeting with the Head of twin cities of Joniškis in Estonia, Latvia, the Government Edgar Savisaar and the and Poland. Keila has friendly relations Minister of Foreign Affairs Lennart Meri with Lithuanian resort town of Birštonas. we discussed practical issues including The cooperation between Paide and the name of the mission and the title of Mažeikiai began in 1993, when the Head its head. I do not remember which of of Järva Parish and the Chair of Järva my conversation partners said that the County Council signed the correspond- concepts of “embassy” and “ambassador” could not be used, as Estonia does not mutual assistance treaty to be made. After mission. Thus another queue – the one of of Estonia were very popular in Lithuania, have the international recognition. My consulting with Kaunas, he signed the travellers with licenses – was now added to and our inconveniences did not receive in-between question about how there can treaty together with Vyacheslav Molotov the general queue at border checkpoints. much attention. Although, President Len- be “prime minister” and “minister of for- on 10 October 1939. In 1938–1940 Erich At the same time, we were “attacked”, night nart Meri did ask at a monthly meeting, eign affairs” ended the conversation and Lipstok was the attaché in the Embassy of and day; people came with different prob- “Are you still in the forest?” the “temporary mission” was established. Estonia which was located in Kaunas, the lems banging on the door, and sometimes The times changed, the Baltic States In early-May I went to Lithuania, and then temporary capital of Lithuania. on the window as well… kept “statifying” even further, and soon we in my pocket I had the document that I got to be the representative of the Recognition of the newly independent were required to pay rent for our “forest said “temporary representative of the Estonian SSR just for a short period of Baltic States began in August of 1991. house”, and that rent was not at all small. Government of the Estonian SSR in the time, as on 8 May the Supreme Soviet at With the directive of the Minister of For- In the late autumn of 1994 we found Republic of Lithuania”. As the institution Toompea adopted the Estonian national eign Affairs of the Republic of Estonia premises in Tlto Street, in the centre of of presidency did not exist either in Esto- symbols act, and I was issued a new doc- issued on 1 July 1992, the Estonian mis- Vilnius. The rent was not very high, and as nia or in Lithuania (Arnold Rüütel and ument with the same number and validity sion was reorganized into the Embassy they were meant as temporary premises, Vytautas Landsbergis were the chairs of date, but with Republic instead of SSR”. of the Republic of Estonia in Lithuania. the Ministry of Foreign Affairs was also The first years of the embassy and the With the same directive, the signatory was story of the embassy building are looked appointed the Ambassador Extraordinary back on by Valvi Strikaitienė, who was and Plenipotentiary of the Republic of the Ambassador of Estonia in Lithua- Estonia in Lithuania. Soon afterwards dip- nia (1992–1996) and previously to that lomatic missions of other countries were an advisor (1990–1992), “/In 1990/ we established in Vilnius. Everybody had received to ourselves a house in the former difficulties with rooms at first. Bigger and recreation area of the Lithuanian govern- richer countries found themselves at first ment in Turniškis. The house was located temporary, and then, quite soon, perma- 15 km away from the centre of Vilnius, but nent embassy premises, although missions then it stood in a beautiful pine forest. of quite a lot of countries were still located 166 Valvi Strikaitienė’s 70th Jubilee Embassy in Tilto Street 167 at the Embassy It has to be said that it all was very in the same place with us, in Turniškis. remote from requirements to a diplomatic The Embassy of the Republic of Esto- mission, not to mention means of com- nia, having support of the Lithuanian munication. Lack of fax communication, Ministry of Foreign Affairs, also began an computer communication was out of the intensive search for more comfortable and the Presidium of the Supreme Soviet), question; we received the first computer logistically convenient premises. Now it satisfied with our choice. After the reno- Edgar Savisaar signed the bona fides, and only a year after the work began. feels that every other house in Vilinus that vation the rooms became quite cozy, and I had to hand it in to the Prime Minister of The situation changed significantly was suitable even to the smallest extent got although the exterior and safety require- Lithuania Kazimiera Prunskienė. He hap- after the visa regime was introduced in viewed. There were even decisions made ments left much to be desired, the rooms pened to be out of the country, and as it 1991. There were a lot of visa applicants about renting or buying a certain house. did not comply with requirements of was urgent to start with the mission activ- from Belorussia, Kaliningrad Oblast and Leafing through documents post-factum protocols or any other requirements. As ity, the Vice-Prime Minister Romualdas other places, and it was very difficult for one can find numerous decisions issued Ambassador I have turned into a “trouble- Ozolas accepted the bone fides on 4 May. them to find us in the forest. In addition to by mayors of Vilnius about one or another some fly” both in Lithuania and Estonia. But the day before the mission con- visa applicants there were also people who house offered to us. The majority of these The problem of our premises was receiv- ducted its first event, which was a visit to wanted to go to Europe. At the direction houses were unrenovated buildings, some ing growing attention also at the Ministry Kaunas where, in his own home, the for- of the Lithuanian Government, people of which are still waiting to be repaired of Foreign Affairs of Estonia; although mer Minister of Foreign Affairs of Lithua- crossing the Lithuanian-Polish border even now. But the houses in a good condi- other newly opened embassies contacted nia Juozas Urbšysi (1896–1991) met with were required to submit institutions’ offi- tion had “hosts”. It was out of the question the ministry with similar problems. Still, Erich Lipstok (1913–2010), a diplomat of cial licenses at the border checkpoints. to take a house from a children’s hospital, the number of specialist who visited our the Embassy of Estonia in Lithuania. Their The licenses were mandatory in the case an art gallery, the Open Lithuanian Fond main building kept growing constantly, previous meeting took place over fifty of travelling officials, sportspeople, or peo- or from the then very popular theatre and during yet another search for prem- years ago. Juozas Urbšys was the last Min- ple working in the sphere of culture. Bor- festival “LIFE“. We had some premises, ises it was concluded that construction ister of Foreign Affairs of Lithuania before der-crossing licenses, which official insti- actually quite cozy, and the work of the in Lithuania was not very expensive and occupations and in Moscow he was the tutions of Estonia were not able to issue at embassy was done to the best of our abil- it would be more reasonable to build a one who was handed the ultimatum of the the time, were then issued by the Estonian ities. Estonia, Estonians, and the Embassy completely new embassy building. mitted. On the panel of judges Lithuania everything went well in the end, and the the building has normalized by now. It is was represented by Academician Vytautas construction of the existing embassy unbelievable that today the building, which Edmundas Čekanauskas and one of Lith- building began in 1997. President Len- is already 20 years old, still surprises guests uania’s most famous specialists in urban nart Meri laid the foundation stone of with its modernness and peculiarity”. science, architect Augis Gučas. The both the building on 20 August. The memo- This beautiful and modern embassy members of the panel of judges and myself rial plate hangs attached to the terrace building in Vilnius has become the central visited Tallinn several times in order to get in the embassy patio. The workers of the point of the Estonian community and the acquainted with the designs submitted for Estonian construction enterprise “Merko concept of being an Estonian in Lithuania. Laying of the Foundation Stone of the Embassy the competition. Lithuanians were con- Ehitus” worked fast, and on the eve of cerned if the under construction building the Independence Day of the Republic of was going to fit into the architectural image Estonia, on 23 February 1998 Rev. Villu of Vilnius. A lot of interesting designs Jürjo blessed the new building. The guests were proposed for the competition, and at the embassy opening, which was held New searches – this time already for a after the second round, with the six votes on the same day, included the Speaker of suitable building lot – began. Estonia and in favour (and votes of 5 members of the the Estonian Parliament a.k.a. Riigikogu Lithuania made and agreement that on jury panel against), the design made by Toomas Savi and the President of Lithu- principles of parity both embassies would the architectural bureau Kolm Pluss Üks ania Valdas Adamkus. be rented a building plot free of charge for LLC (architects Andres Ojari, Markus The Embassy of the Republic of Estonia 99 years. Together with the representative Kaasik, Ilmar Valdur, and Inga Raukas) is now located in Vilnius, in A. Mickeviči- of the Ministry of Foreign Affairs of Lith- was announced the winner. Experienced use Street 4A. With its slate facade and Facade of the Embassy Building uania went round all of the at least suita- and competent Lithuanian specialists no the glass backside, the embassy premises ble places in Vilnius. Once the lot on offer longer raised the issue of fitting into the are one of the modest modern buildings turned out to be too small, sometimes the architectural image of Vilnius… in Vilnius. Owing to its modernness, lot we chose had already been sold... Then the new stage began – the design architectural solution, and the interesting We had to start acting on our own had to be approved by all of the necessary interior, the building was acknowledged Representatives of the sphere of culture as 168 169 initiative – with the help of employees of institutions. Although in October of 1996 by a lot of journals on architecture all well business people find the way here. As the city department of architecture and around the world”. Toomas Kukk (Ambassador in Lithuania the Chief Architect we did find a suitable The twenty years took its toll on the in 2012–2016) has written, “the building building lot on the right bank of the Neris embassy building, and thus the current of the Embassy of Estonia in Vilnius was River, not far from the building of the Ambassador Jana Vanaveski (the Ambas- undoubtedly the witness of all develop- Lithuanian Parliament. After everything sador of Estonia in Lithuania since 2016) ments and events that took place, contin- the location seemed almost ideal, which is wrote in the summer of 2017, “to this day uously being the frequent meeting place undoubtedly confirmed by the diplomats I have been in Lithuania for slightly longer of Estonian and Lithuanian politicians, working at the Embassy of the Republic than a year. Even before arriving in Vilnius officials, business people, and represent- of Estonia. I knew that my first bigger challenge was atives of other spheres of life. Looking On 14 September 1995 together going to be the long-awaited renovation of back at my years in the ambassador’s with the then Mayor of Vilnius Mr. Alis the embassy. All of the people who have position I have especially great memories International Charity Christmas Fair with Vidūnas signed the free of charge rent Participation of Foreign Embassies at Vilnius worked in the building have experienced of the numerous great events that were agreement for 99 years. The then Prime Town Hall, from right Anne Jagminienė, Laura the summer heat and the winter cold. The organized at the embassy in cooperation Pakaste, Kaire Varma-Gilys, and Merle Paats Minister of the Republic of Estonia Tiit insufficient ventilation system has become with the Estonian community.” But the Vähi signed the government edict that legendary. For almost four months we treasure of the Embassy is the Embassy’s granted us the license to start the con- shared the building with builders, we financial assistant Anne Jagminienė, who struction of the embassy building. got used to noise and dust, and at times has been engaged in the Embassy activity The Estonian Ministry of Foreign it felt as if the renovation would never for half of her life in Lithuania. Former affairs announced the architectural com- the new Ambassador Alar Olljum started be completed. The big cleaning after the and current employees of the Embassy petition. It was the first new embassy working in Vilnius, the design approval renovation and modernization of different speak well of her. building that the newly independent still remained by responsibility. Everyone embassy systems also required some time, state of Estonia was going to construct. who has ever dealt with approval of con- so the building is not completely ready The competition aroused a big interest in struction and design knows how much even today. However, the efforts have Estonia, 35 architectural designs were sub- time and nerves it requires. However, totally paid off, and the interior climate of HONOURARY CONSULS If before the war no honourary consu- of Entrepreneurship Economics), at the uanian Confederation of Industrialists, AND CONSULATES lates were opened in Lithuania, then today Faculty of Humanities of the University Šiauliai Rotary Club, and Šiauliai Cham- Lithuania has three honourary consuls of of Vilnius that is located in Kaunas and ber of Commerce, Industry, and Crafts. Estonia, the overview of them is given by at Kaunas branch of Vilnius University of The honourary consulate in Šiauliai has Siim Krispin (the Diplomat of Estonia in Mykolas Romeris. In addition to that Mrs. been working since July of 2016; it was Lithuania since 2016). Simanavičienė worked at the economics officially opened by the Chancellor of the Honourary Consul in Klaipėda Virgin- department of Kaunas City Government Ministry of Foreign Affairs Rainer Saks ijus Biskys was born on 19 March 1946. in March of 2017. In addition to Šiauliai Mr. Biskys, as well as his spouse and chil- County the honourary consulate serves dren, is a doctor, he obtained his higher Panevėžys and Utena counties. education in the medical college of Kau- nas. Mr. Biskys has made a great contribution to development of medical services in his home region: he was the head of development of the rehabilitation hospital complex in Palanga. Mr. Biskys has had close connections with Hiiumaa: a lot of employees of Hiiumaa hospital were pro- Klaipeda Honourary Consul Virginijus Biskys vided with in-service training at the hos- Decorating Estonian Fir Trees in Palanga pital that Mr. Biskys was the head of at the time. He also assisted in organization of numerous exhibitions of Hiiumaa artists in Lithuania. In 2004 Biskys was awarded with the 4th Class Estonian Order of the White Star and in 2013 with Hiiumaa and has experience in the entrepreneur- 170 171 Plaque no. 15. The honourary consulate ship sphere. The Honourary Consul has in Klaipėda was opened by the Ambas- been the Vice-President of the Lithuanian sador of Estonia Andres Tropp in May of Association of Economists and the Pres- 2008. In addition to Klaipėda County the ident of the Board of Kaunas Women’s honourary consulate also serves Telšiai Association. The honourary consulate in and Tauragė counties. Kaunas has been working since August of Honourary Consul in Kaunas Žan- 2014; it was officially opened by the Min- eta Simanavičienė was born on 25 July ister of Foreign Affairs Keit Pentus-Rosi- 1967. As a child the consul-to-be lived mannus in January of 2015. In addition to Estonia, studied in Tallinn and Tartu. Kaunas County the honourary consulate Her father worked at Estonia Theatre in serves Marijampolė and Alytus counties. Tallinn and Vanemuine Theatre in Tartu, Honourary Consul in Šiauliai Gintaras and her mother worked at music school Sluckus was born on 27 April 1961. Mr. in the both cities. Mrs. Simanavičienė Sluckus obtained higher education in received the qualification of an economic Šiauliai University, where he received the engineer at Kaunas Polytechnic Institute qualification of a Physics teacher. For over (nowadays Kaunas University of Tech- 20 years by now he has been an entrepre- nology) and earned a doctorate degree neur, and since 2002 Mr. Sluckus has been in Economics at Lomonosov Moscow working in Šiauliai as the chief executive State University. She has an extended of the Lithuanian branch of the Swedish experience of academic work, at first as a enterprise Bigso (produces stationery). research fellow and then as a lecturer at Mr. Sluckus actively participates in work Kaunas University of Technology (includ- of associations in the entrepreneurship ing 10 years in the position of Professor sphere; he is a member of both the Lith- EUROPEAN UNION AND NATO, The main aim of the turn of the cen- negotiations ahead of Lithuania caused including all of the Baltic States, i.e. Esto- BUT NOT ONLY tury for both Estonia and Lithuania was chagrin among Lithuanian politicians. nia, Lithuania, and Latvia, were joining striving for membership in the Euro- The sudden growth of Estonian economic the Union at the same time. No distinc- pean Union and NATO. Alar Olljum, interests in Lithuania also brought about tion among the Baltic States was made in the Ambassador of Estonia in Lithuania some difficulties. The example here can the case the NATO expansion either – the in 1996–2000 recalls, “The four years I be the then existing plan of Levicom Ltd. Baltic sisters were evaluated fraternally spent in Lithuania were quite eventful. to significantly increase investment in equally and were granted membership I had the honour to be the Ambassador development of Lithuanian communica- at the same time. Based on the common of Estonia in Lithuania at the time when tion services, which was at first blocked aim, everyday communication and infor- cooperation between the two countries in in order to defend the monopoly of the mation exchange was close. Not only on several areas (striving for membership in national Lithuanian enterprise. the European Union and NATO, spheres But, fortunately, at the end of my of economics and defence, etc.) made a service time in Vilnius, both Estonia and sudden progress. During this time a lot of Lithuania (and certainly Latvia as well) the “first” events took place: the first -offi were invited to join both the European cial post-war visit of the Estonian Minis- Union and NATO, and the Baltic defense ter of Foreign Affairs was in April 1997; cooperation had developed significantly: in August of the same year there was the here we could recall such acronyms as Estonian President’s first in history state BALTBAT (Baltic Peacekeeping Battal- visit to Lithuania. Within the frames of ion), BALTNET (Baltic Air Surveillance the visit President Lennart Meri laid the Network), and BALTDEFCOL (Baltic Estonian President’ First in History foundation stone of the new embassy Defence College). All these projects were State Visit To Lithuania building, and already six months later, in carried out at that time. In addition to the Vilnius, the Chair of Riigikogu [Parlia- state visit of the President of the Repub- ment of Estonia] Toomas Savi opened the lic of Estonia and the festive opening of 172 173 first new embassy building of the post- the new embassy building on the 80th war Estonia (the building’s glass courtyard anniversary of the Republic of Estonia, I wall was the first construction of this type remember the first big joint military exer- the level of the embassy everyday work, in the Baltic countries). The exchange of cises “Baltic Challenge” in the summer but also at the levels of the leaders of the goods between Estonia and Lithuania of 1997. There I proudly inspected the countries, parliaments and governments. grew fast: by 1.7. times just in 1997. At the Estonian soldiers, who stood in line next There were not many of those weeks same time the investment Estonia made to soldiers from USA and other allies in when the embassy did not have to do in Lithuania was the second biggest out- Klaipėda”. the honours to a representative of the ward investment after the USA. Rein Oidekivi, The Ambassador authorities of Estonia. Emotionally close Being the Ambassador of Estonia of Estonia in Lithuania in 2000–2004 relations among the Baltic States and in Lithuania in the late-1990s was not a continued, “I was in Vilnius in the years separately between Estonia and Lithuania bed of roses. From time to time the rela- 2000–2004. During this period the main remained strong and became richer; all tions between the two countries got dis- agenda of Estonia in the international at once there was more practical cooper- turbed due to certain reasons: during the communication was connected with ation above the Baltic format. The Baltic above-mentioned official visit of the Esto- negotiations and preparation for joining States cooperation itself obtained a new nian Minister of Foreign Affairs Toomas the European Union and NATO. There volume and quality. And, in the end, in Hendrik Ilves there suddenly emerged is probably no need to add that the Lith- the spring of 2004 there were enough of an acute situation when the Estonian uanian actualities in diplomacy were the joint celebrations on the occasion of join- Minister of Foreign Affairs accused his same. The dialogue with the European ing the European Union and NATO. Lithuanian colleague in the use of the Union revealed that despite the fact that I was also asked and questioned narrative that undermined the image of one group of countries had begun mem- post-factum about the extent of the Estonia in order to speed up Lithuanian bership negotiations earlier (Estonia was competition that led to frictions between way to NATO at the expense of Estonia. also among these countries), the EU was the countries. I can confirm: there were Secondly, the European Union’s deci- going to expand with the so-called big no major disagreements in the relations sion to invite Estonia for membership bang, which meant that 10 countries, between Estonia and Lithuania. Few, the so-called tactical differences of opinions ESTONIAN LANGUAGE AND The University of Vilnius has provided were solved in the dialogue and were not CULTURE IN THE UNIVERSITY the possibility of studying the Estonian en left to smoulder for long. Only once I felt OF VILNIUS language and culture with the visiting the real tension Lithuania vs. Estonia. It lecturer from Estonia already since 1991, was in Kaunas, when the Estonian basket- when lecturer Annika Hussar taught it ball team Kalev was playing against Žal- for two years. Prior to that, the Estonian giris and unexpectedly turned out to be language was taught in Vilnius by Dalia leading after the first quarter. Afterwards Barauskaitė, the lecturer of the Lithuanian the situation solved (alas!) as it always Language Division of the University of used to in those years – the Lithuanian Vilnius, who spoke the Estonian language super club confidently won in the end. perfectly and, in her turn, became a visit- One Lithuanian popular satirical TV ing lecturer at the University of Tartu in show Bicycle News sometimes gives a 1991. Then the Estonian language course significant role to an Estonian politician was one of electives. Due to the trouble- character along with local politician char- some times, the number of students then acters. On target, the friendly reference was about twenty. directed through self-irony is the recogni- Since the year 2000, when there began tion of close and healthy relations between the preparation of the academic foreign neighbours and friends. The eye-catching studies programme of the Estonian lan- prize the Bicycle News awarded me with guage and culture that aimed at support- is on a shelf at my home. You never know, ing the students interested in the Estonian maybe somewhere in reserve in Vilnius language and culture in their studies at there is a friendly return present of the foreign universities, the University of Vil- same value that was given by us… nius was actually one of the first studying And the thing that made me, the centres where appointment the lecturer 174 175 person who once received philological of the Estonian language and culture was education, feel especially good is the fol- financed by the Republic of Estonia. lowing: the University of Vilnius opened In 2002 Tiina Kattel started teach- the permanent position of the Estonian ing the Estonian language and culture language lecturer, and the classroom for at the University of Vilnius. Until 2004 Estonian language teaching was reno- the Estonian language was an elective vated and equipped with support of Esto- and optional subject. In the study year nian entrepreneurs”. 2004/05, 16 students started their studies at the combined speciality “Lithuanian Philology and the Estonian Language”. 13 out of them reached the finish line in 2008, and 5 out of the graduates entered Master’s study at the University of Tartu. After that there was a possibility to study the Estonian language as an elective subject at the University of Vilnius for two years. The teacher was a Lithuanian living in Vilnius, who was very proficient in the Estonian language. Elvira Küün was the lecturer of the Estonian language and culture at the University of Vilnius in 2010–2014. The combined curriculum of the Lithuanian philology and the Estonian language was opened again, and 12 students were the history of city planning of Estonian working as the lecturer of the Estonian cooperation among the university(-ties), enrolled to study the curriculum subject towns and Vilnius; Ambassador of the language and culture in the University the Embassy of Estonia, and the Estonian at the Bachelor’s level for four years. Par- Embassy of Estonia in Vilnius Toomas of Vilnius. Eve’s teaching experience also Society of Lithuania. On 27 April 2016 the allel to the curriculum, in 2011 there was Kukk conducted a series of lectures on the includes teaching the Estonian language Day of the University of Tartu was cele- opened a group for students studying the topic of security. and culture at Lomonosov Moscow State brated at the University of Vilnius, which Estonian language as an elective subject, In addition to the subject related to University (2008–2010). united researchers of the faculties of the which provided students of other curric- the Estonian language learning the stu- In addition to the practical language universities and popularized learning of ula, not only the ones of philology, with a dents had a separate subject of the His- learning, the Estonian language curric- small languages. The University of Tartu possibility to study the language. tory of the Estonian Culture and during ulum also includes numerous speciality was represented by a 20-member delega- There were different reasons for stud- two terms they also studied classic and subjects, such as the Structure of the tion headed by Prof. Volli Kalm. The Esto- ying the Estonian language, country study, modern Estonian literature. From time Estonian Language (I and II), the Estonian nian Cultural Days were held in Vilnius on history of culture, as well as classical and to time students experienced the joy of Written Language, the Country study of 3–27 Aprill 2017. A exhibition, lectures, modern Estonian literature. Although discovery when they learned about the Estonia, the Estonian History, the Esto- presentations, a concert, scientific thea- among economic interests and similar common points in the history of Estonia nian Literature, and the Modern Estonian tre, the Estonian cuisine, and a workshop and Lithuania, especially in the modern Culture. All of these subjects help to of basket weaving — all of it was for the history. Additionally, for years there were understand the role that the Estonian his- sake of maintaining the being an Estonian organized the evenings of the Estonian tory, cultural heritage, and the Estonian by bringing Estonia closer to Lithuania. cinematography classics and contempo- language play in formation of the Esto- On the Mother Tongue Day, which rary films, events of tasting of the Esto- nian identity. The majority of the special- was held on 21 October 2017, the Mother nian cuisine and listening of Estonian ity lectures were delivered by the visiting Tongue Society offered educational songs ranging from runic songs to pop- lecturers invited with the support of the presentations about tendencies towards ular music. The events introducing the Estonian Institute and Archimedes (Tiina changes in the Estonian language, the Estonian culture were conducted greatly Kattel, Loone Ots, Sirje Rammo, Küllike community of Estonian language speak- owing to the Mother Tongue Society. The Habicht, Mart Velsker). ers, and the contemporary literature. Baltic Sates Students’ Days for students An inseparable part of the study The University of Vilnius lives in the 176 Estonian Language Learners at the Embassy 177 with the Ambassador Andres Tropp and studying the Estonian, Latvian, and Lithu- process is the authentic language envi- spirit of reforms. The financial sustaina- Lecturer Tiina Kattel anian languages were conducted in Esto- ronment, which the students are offered bility of the university dictates planning nia, Latvia, and Lithuania as an initiative through participation in the summer of the academic education, whose regu- of the Language Centre of the University training programmes of the University of lation mechanisms do not favour small of Tartu. Tartu and in the language practice (1–2 languages. This is the reason why today Starting from the autumn of 2014 it weeks during III–V terms) at the Institute it is difficult to predict the sustainability other reasons students emphasized the was possible to study the Estonian lan- of Estonian and General Linguistics of the of the Estonian language curriculum. interest towards the Estonian language guage as an elective at the University of University of Tartu. In the academic year 2017 there was no and culture, with the last two being obvi- Vilnius, the lecturer was Sigita Koma- In addition to students of the Estonian new enrollment to the Estonian language ous based on the topics of students’ grad- rovskytė. The combined curriculum of philology, all students of other faculties curriculum due to the lack of willing uation theses, the majority of the students the Lithuanian philology and the Estonian of the university, including students enrollees (there were 5 new students, still claimed, almost unanimously, that language was re-opened in the autumn of from Vilnius, who were interested in the which is a sufficient number for opening the Estonian language learning and pos- the following year. The constant decline in Estonian language also had a possibility of a group in the small language context, sible connection to Estonia in the future the number of the population and signif- to acquire or improve their Estonian lan- but the Lithuanian Ministry of Education seemed to have been destined to them. icant shift in the demographic influence guage proficiency. The interest towards and Research made a different decision as The University of Vilnius has had visit- on the labour market also affect the edu- Estonia and the good international rep- it was a combined curriculum). ing lecturers from both Tartu, Tallinn, and cation landscape of the Baltic countries, utation of the University of Tartu have There was no enrollment in the Helsinki universities. Cultural luminaries including Lithuania. Only two students brought two of such groups of students academic year 2018 as well. However, of Estonia also conducted lectures at the were enrolled in the curriculum, and a to the University of Tartu to study at the contrary to expectations, the evening university: for instance, Jaan Kaplinski year later one student of the Lithuanian curricula of psychology and economics. groups were full, with 30 people on the delivered lectures on literary philosophy; philology joined them. Eve Raeste, who The role of the lecturer of the Esto- registration list. The university opened Mart Kalm spoke about Estonian and had been the Estonian language lecturer nian language and culture in introduc- two groups of language learning for Lithuanian touch points in the area of and the Head of Division of the Language ing of Estonia is worth to be mentioned beginners. The target group are students architecture and more specifically about Centre of the University of Tartu, started especially. The lecturer is the interlink in who have chosen the Estonian language WARM RELATIONS The big political aims of the turn of the BETWEEN THE COUNTRIES century had been achieved and everyday administration and development of military cooperation awaited ahead. Andres Tropp, the Ambassador of Estonia in Lithuania in 2004–2008 recalls President Rüütel’s state visit to Lithuania, “The most significant bilateral event dur- Estonian Language Learners with Eve Raeste at a Café ing my Vilnius period was undoubtedly President Rüütel’s state visit to Lithuania, which was held on 4–6 October 2004. The visit was highly successful due to the recent achievement of big aim of the for- as an elective or optional subject, ERAS- MUS students, and students of the life- long learning programme, the majority of whom will continue language learning also at the next A2 level. The philology students who entered the university in 2015 are graduating in the spring of 2019. The same academic year, the university opens enrollment to the combined curriculum of the Lithuanian and Estonian philology, as it has been confirmed by the new management of the faculty. 178 President Rüütel during the 179 State Visit in Lithuania

eign policy of the both countries, which was joining NATO and the European Union, as well as due to the nice weather and Arnold Rüütel’s very warm relations with the Prime Minister and President of Lithuania. Thus the visit was carried out without any major problems in a relaxed and cheerful atmosphere. In addition to the events that are usually included in the state visit programme in Vilnius, the guests also visited the NATO destroyers located at Zokniai Airport and the resort area of Druskininkai. The soul of the visit was the Ambassador of Lithuania in Tal- linn Antanas Vinkus, who became very popular during the visit as the person who ensures the good mood of the visitors’ group with his never-ending stories. Pres- ident Rüütel’s relations and contacts with his Lithuanian colleagues remained very agreed on development of the joint energy date personal between the leaders of the good until the end of his term of office, strategy, joining of the Baltic energy mar- countries. We made some plans, and and it happened quite often that during kets, construction of new electric con- the Lithuanian part agreed to invite our his foreign visits the President would use nections with the member states of the PM and the Latvian PM to an informal Vilnius as the so-called transit airport in European Union, and construction of the meeting in Palanga on the condition that order to exchange thoughts with Presi- new nuclear power plant in Lithuania. If the only participants are PMs and their dent Adamkus in the airport VIP lounge, we look back at the signed communiqué spouses, officials should be left at home. where the presidents would talk on differ- today, then, considering the number of And so it happened”. ent topics for hours. different collaboration documents that If the peak of the bilateral relations was had been signed among the Baltic states the state visit of President Rüütel, then and left with no tangible follow-up activi- the most significant regional event in the ties, the given agreement turned out to be sphere of economic policy was signing of very fruitful. It is proven by the integration the so-called Communiqué of the Prime of the Baltic electricity markets, which has almost been completed by today, construction of new electric connections with Finland, Sweden, and Poland, as well as by freeing from the gas dependence on Rus- sia. The construction of the new nuclear power plant in Lithuania did fail, although Reception dedicated to the Estonian Victory Day organized the reason for that lay not in the relations by Ambassador Tiit Naber at the embassy among the Baltic states, but rather in the decrease of the economic attractiveness of the construction of the nuclear power plant at the electricity market and in the 180 Directors of Baltic energy providers are 181 signing the joint memorandum on developments in the sphere of nuclear construction of the new nuclear power plant energy industry”. Ambassador Tiit Naber (2008–2012) tells about the improvement in the relations among the countries during his time of service, “The extremely important Ministers of the Baltic countries in Trakai beginning of a better Estonia-Latvia-Lith- on 27 February 2006. It was the period uania cooperation also belongs to the after joining with the European Union same epoch. Namely, at a meeting with when Lithuania gave the consent to close colleagues we discussed how to consoli- down Ignalina nuclear electric power plant as the consideration for membership in the European Union. In addition to problems in the electricity industry that were lying ahead, the primary con- cerns of the countries was the fact that the electricity industry of the Baltic region was closely involved with the eastern neighbor Russia. The concurrency of the above-mentioned circumstances was the reason for the joint meeting in Lithuania, where in the atmosphere of full consensus Ambassador Tiit Naber handing bona fides, the countries made the plan of freeing from the left Ahti Raidal, Tiit Naber, the Baltic states from the “energy island” the President of Lithuania president Valdas Adamkus, and Jaan Reinhold status. In the communiqué the countries COMMERCIAL AND Andres Tropp (the Ambassador of of the Estonian enterprise. I calmed them sulting services. The more general political INDUSTRIAL RELATIONS Estonia in Lithuania in 2004–2008) told down by saying that I was participating aim of the chamber’s activity is to support about the problems with entering the Lith- in the meeting only as an observer and implementation of the economic political uanian market, “Estonian businessmen’s was not going to say anything. And so it programme of the Estonian government bigger invasion of Lithuania had already happened, because after a meaningful that stipulates for opening of new export finished by the beginning of my Vilnius discussion it turned out that this time markets for Estonian entrepreneurs. The period. Some had already established a the Lithuanian agency had nothing to chamber’s everyday work is concentrated successful business and appointed locals reproach Estonians about, and their pro- on supporting Estonian entrepreneurs’ to manage it, others had already got their duction, which had just been removed activity in Lithuania, promoting and fingers burnt and completely given up from Lithuanian shops upon the demand protecting interests of the chamber’s on Lithuania as a market. Anyway, there of the agency, could be sold again. This members, as well as on developing the no longer were any large masses of busi- time we were able to successfully defend commerce-related activity. The chamber nessmen moving between Lithuania and the interest of the Estonian enterprise, has close cooperation with the Estonian Estonia. As I headed for Lithuania from and it was not the last time we did that”. Embassy, once a year the festive ceremony the position of the commercial negotiator Tiit Naber (the Ambassador of Estonia of opening of the business season is held at the Ministry of Foreign Affairs, I was in Lithuania in 2008–2012) believed that in the assembly hall of the embassy. On very well aware of the fact that Lithuanian the establishment of the Estonian Cham- average once a month the chamber con- establishments did not really favour Esto- ber of Commerce in Lithuania that was opened in Vilnius was one of the most significant steps towards unification of the Estonian business community. “The initial ideas emerged in the autumn 2008, and the establishment meeting was held in Reval Hotel (the so-called Estonian ground) at lunch. Jaan Reinhold and the 182 183 future director of the chamber Robert Juodka were also present. The wish to unify the Estonian business community was big, although, as usually, it was nec- St John’s Day. From the left the CEO of the Logo of the Estonian Chamber Estonian Chamber of Commerce of Commerce in Lithuania essary to find the seed capital and prem- in Lithuania Kaire Varma-Gilys, ises. In order to receive the seed capital the President of Lithuania Dalia Grybauskaitė, the Ambassador of Estonia Toomas Kukk, I started negotiations with chancellor of and the embassy diplomat in the the Ministry of Economics and Commu- issues of politics, culture and consular issues Tiia Miller nication Marika Priske. Owing to the sup- nian exporters. Rakvere Meat Processing port of the MEC, the Estonian Chamber Plant and dairy exporters were in espe- of Commerce in Lithuania was able to cially big trouble with the food and veter- start its activity in Vilnius. At first we had inary agency of Lithuania and repeatedly about ten enterprises, but then we began sought for help from the embassy. Once, to grow and owing to Kaire Varma-Gilys ducts various seminars on the issues of the when Maag Ltd. (the manufacturer of and Robert Juodka the chamber continues entrepreneurial environment, if necessary Estonian curd snacks) was again in Vil- to work successfully”, Tiit Naber wrote. the chamber is ready to support its mem- nius, attending a meeting at the food The Estonian Chamber of Commerce bers in organization of the presentation and veterinary agency to address reputed in Lithuania began its work on 29 April of their production. However, the most quality issues, I decided to participate in 2009. The association that started with 8 important event of the year is the high- the meeting at the agency, having agreed entrepreneurs has grown into a significant level forum of power industry. In addition, on it with the Estonian enterprise. Lithu- organization with 40 full-fledged mem- the business delegation of the chamber anian officials were very surprised when bers. The member community represents accompanies the Ambassador of Estonia at the office of the agency I took a place very different areas of business ranging during all the regional visits/business mis- at the table together with representatives from real estate and construction to con- sions in Lithuania. Tiit Naber wrote, “The epoch in Lithu- THREE WHALES Andres Sang from the Ministry of ania that began in 2008 can be marked as OF THE MILITARY COOPERATION Defence claims that today the defence the birth of the idea of Visaginas nuclear OF THE BALTIC STATES cooperation with Lithuania is primarily power plant and as the beginning of dif- arranged within the frames of the Baltic ficult negotiation. The negotiations were defence cooperation, which during the conducted also at the level of the Estonian years has become close and inter-spheral. Energia, although all of the fundamen- The Baltic defence cooperation was tal decisions were made by the prime established in the 1990s, initially due to minister”. the need to alter the defence structures The today’s big project of the three of the three countries in order to make states is the railway project Rail Baltic that them capable of cooperation with the passes through the Baltic countries. The structures of NATO member states and project has both supporters and fierce to together build military abilities that opposers. Economic experts believe that the Baltic states alone would not be able Rail Baltic would help to make the Baltic to create. The defence cooperation of the countries a unified region and to establish Baltic countries did not decrease after the better connections with Europe, while the states joined NATO. On the contrary, it opposers claim that railway service is a became even closer. The reason for that thing of the past. is the recognition of the fact that small countries with common interests and aims manage to do together more than each state on its own. Today the defence cooperation is carried out among all the three branches of the military (infantry, air forces, and naval 184 185 forces) as well as during obtaining of the military higher education. At the moment the more outstanding formats of cooperation are the Baltic Defence College, the NATO Baltic Air Defence, the Baltic Air Surveillance Network BALTNET, the Baltic Battalion BALTBAT and joint participation in military exercises. The Baltic Defence College (BALT- DEFCOL), which was established in Tartu with the agreement among the governments of Estonia, Latvia, and Lithuania in 1998, offers quality education to officers and is one of the best-functioning defence projects within the frames of the Baltic cooperation. The college mainly focuses on the senior leaders’ course while also offering the higher command studies course, the civil employee course as well as organizing various conferences and workshops on the topics of military policy and national security policy. Students and lecturers have been sent to college not only from Estonia, Latvia, and Lith- uania, but also from other member states of NATO, the European Union, and the activities and joint trainings. In 2014 the The Baltic States’ cooperation with the “The military cooperation among the NATO Partnership for Peace programme. NATO made a decision to reinforce the NATO and also with the European Union Baltic States has clearly reflected the gen- The director of BALTDEFCOL is a higher Baltic air surveillance mission and from has significantly increased in the new eral nature of cooperation among the Bal- officer from alternately Estonia, Latvia, that year NATO destroyer jets have been national security environment, including tic countries, where the countries closely and Lithuania. Lithuanian generals man- located not only in Lithuania, but also at both the cooperation between the Baltic observe each other so that one of the other aged the college in the years 2004–2007 Ämari military air base in Estonia. More- capitals and also between the Baltic States side would not get “exceeding” profit from and 2012–2016. over, it is good that Estonia was able to and the NATO and EU offices in Brussels. the cooperation. The balance that was The cooperation of the air forces of apply the Lithuanian experience of host- The Baltic States together coordinate the achieved in the cooperation sphere dur- the Baltic States functions 365 days a year. ing the NATO air surveillance mission implementation of the decisions made ing my rotation period – NATO planes Within the frames of joint air surveillance when installing the air surveillance mis- at NATO summits and increase their and the regional air surveillance centre in system BALTNET the countries officer sion at Ämari military air base. cooperation in the spheres of information Lithuania, the defence college in Estonia the control and report centre of the Baltic When the Baltic States started the exchange and development of danger and the naval cooperation in Latvia – was airspace in Karmelava. From there the air- cooperation of infantry forces in 1994, assessment. At the NATO summit in comparatively good in this sense. On space of the three countries is constantly the aim was to take together soldiers of Warsaw in the summer of 2016 it was the other hand, it was rather set in stone surveilled, the sky image is transmitted the defence leagues of the three countries decided to locate NATO battle groups because it was very hard to launch new to NATO systems, and the destroyer jets to peacekeeping operations. That coop- in Estonia, Latvia, Lithuania and Poland initiatives next to the existing ones. On that surveil the airspace of NATO allies eration was very important for develop- with the aim of intimidation and collective the one hand, the reason for that was the are managed. ment of military capability of our infantry need to preserve the above-described bal- forces and has proven itself until today. By ance. On the other hand, the reason lay in now the countries have repeatedly par- the lack of financing of the defence agen- ticipated in NATO rapid reaction forces cies of Latvia and Lithuania, which during with the joint battalion (BALTBAT), the the big economic recession was reflected most recent time was in 2016. The coop- even by the fact that the defence budget eration of the infantry forces of the Baltic of Estonia exceeded the Lithuanian one countries continues within the frames in the absolute volume. At the same time, 186 187 of BALTBAT. the cooperation that was done went well. During the recent years there has been The rotations of the Estonian air forces an increase in the 3B defence cooperation, to the regional air surveillance centre in Soldiers of the Estonian Defence Forces Logo of the Estonian Chamber including the importance of organization during their service in Lithuania at the Karmelava in the vicinity of Kaunas also of Commerce in Lithuania of larger military exercises that are held reception dedicated to the functioned well. The centre surveilled 98th anniversary of the Republic of Estonia under the supervision of the NATO and organized by Ambassador developments happening in the airspace and USA. The military exercises that Toomas Kukk of the Baltic States and their vicinity are worth mentioning include the Baltic 24/7 and reported the situation to the Host that focuses on development of the NATO Headquarters. Estonian air forces Host Nation Support; air forces exercises were popular participants not only in the The Baltic air surveillance is one of Ramstein Alloy, Sabre Strike USA under events organized by the embassy, but also the most important joint projects of the the supervision of EUCOM, naval forces defence. The Baltic States and Poland are in events in the city of Kaunas, where NATO and the Baltic States. Starting exercises BALTOPS, mining surveillance engaged in close cooperation and infor- they were located. As it was the project from the moment the Baltic States joined operation Open Spirit, maritime rescuers mation exchange on the issues related to that had exemplarily been functioning for the NATO, the allies have been providing exercises Baltic Bikini, etc. Additionally, hosting the allies units that arrived in the a long time, the air surveillance centre had us with the air surveillance capacity in numerous international military exercises countries in the first half of 2017. been visited by numerous official repre- the rotation order. Until 2014 all of the are open to other Baltic countries as well In 2008 the NATO Cooperative sentatives of Estonia, including President destroyer jets of the Baltic air surveillance as to other allies. Starting from 2012 Lith- Cyber Defence Centre of Excellence was Ilves on 17 February 2008”, Andres Tropp, were located at the military air base in uania has participated with its intelligence established in Estonia, and Lithuania was the Ambassador of Estonia in Lithuania in Šiauliai, Lithuania. If necessary, the secu- group in the largest exercises of the Esto- among the founders. In its turn, Estonia 2004–2008, recalled. rity of the Estonian airspace was guaran- nian Defence Forces that are called the is the founding member of the NATO teed from there as well. During that time Spring Storm. At the same time, for many Energy Security Centre of Excellence that the cooperation between the 3B air forces years units of the Estonian defence forces was established in Lithuania in 2012. The became even closer; there were constant have participated in the Iron Sword – that both countries have also sent their experts information exchange, collaborative is the large military exercises of Lithuania. to each other’s centres. POLITICAL DISSENSIONS “Having dealt with various issues of the Baltic cooperation since the mid- 1990s when I joined the Ministry of For- eign Affairs, upon arriving in Vilnius I was very well aware of the state of the relations and the most important topics. Thus I was very amazed when at the beginning of my Vilnius period, Lithuania was suddenly spoken about as “the leader of the region” at all the official levels of Lithuania. It was said by both the President, the ministers of the government, members of the parliament, and by ministry officials. Certainly, there had been no agreement on the mat- ter among the Baltic States and although I would make a joke about it when talking to my colleagues, it did not bring about any changes to the reality. Such Lithua- nian position and emphasizing of one’s importance lasted for about two years that were “enriched” by more and less harsh sayings that the Baltic politicians and officials exchanged. The situation had gone so far that, according to Lithuania, when more important foreign delegations 188 were planning visits to the Baltic region, representatives of the delegations were to “consult” with Lithuania as the region leader about which country would be more reasonable to visit in a particular case. Certainly, such a desire could not improve the relations among the Baltic States in any way. Fortunately, not long after the incident Lithuania ceased using the slogan “the region leader” when refer- ring to itself as suddenly as the country started calling itself this way”, as said by Andres Tropp, the Ambassador of Estonia in Lithuania in 2004–2008. EESTI JA LEEDU Eesti ja Leedu kultuurisuhted on tihe- KULTUURISUHTED dad ja eripalgelised. Üldtuntud on teatrite ja muusikakollektiivide väisamised, samuti Leedus elavate Eesti kunstnike näituse plakat korraldatakse Leedus näitusi ja kunsti tut- vustamisi. Näiteks Leedu Eestlaste Seltsi (LES) ettevõtmisel korraldati 2003. aastal Eesti Suursaatkonnas LES liikme, metal- likunstniku Tiiu Ene Vaivadienė (1933– 2005) teoste näitus. Tiiu Ene Vaivadienė oli üks esimestest professionaalsest metallikunstnikust Leedus. Abielu leedulasest arhitekti Anicetas Vaivadaga tõi teda lapsepõlvelinnast Tallinnast Kauna- sesse. Kunstniku loominguline tegevus kestis peaaegu viiskümmend aastat. Ta on teinud enam kui kolmkümmend suurt eksterjööri- ja interjööripanood vasest ja messingust. Kammerlike metallplaate on aga eksponeeritud paljudel grupi- ja isikunäitustel Leedus ja Eestis, neid on omandanud Leedu kunstimuuseum, Eesti Suursaatkond Leedus, Leedu Vabariigi Presidentuur, Leedu Raha muuseum, Tal- linna Disaini ja Tarbekunsti muuseum.

190 191

KULTŪRINIAI RYŠIAI TARP Kultūriniai ryšiai tarp Estijos ir Lietu- ESTIJOS IR LIETUVOS vos yra glaudūs ir įvairiapusiški. Visuotinai pripažintas yra teatrų ir muzikos kolek- tyvų pasikeitimas atlikėjais, Lietuvoje ren- giamos estų meno parodos, pristatymai. Lietuvos estų draugijos iniciatyva 2003 metais Estijos ambasadoje buvo surengta ilgametės LED narės, metalo dailininkės Tiju Enė Vaivadienės (1933–2005) kūrinių paroda. Tiju Enė Vaivadienė buvo viena pirmųjų profesionalių metalo dailininkių 2003 / Liia Urmani erakogu Lietuvoje. Ištekėjusi už lietuvio architekto Aniceto Vaivados, ji iš Talino atsikėlė Lietuvoje gyvenančių estų dailininkų parodos plakatas gyventi į Kauną. Dailininkės kūrybinis kelias tęsėsi beveik penkiasdešimt metų. Tiju Enė Vaivadienė yra sukūrusi virš trisdešimties didelių pano interjerams ir eksterjerams iš vario ir žalvario. Kame- rinės metalo plokštės buvo eksponuotos daugelyje grupinių ir asmeninių parodų Lietuvoje ir Estijoje, jų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Estijos ambasada Lietu- 2003.–2004. aastal toimusid Leedus tamisega Leedus on aga aktiivselt tege- tuse „In memoriam Tiju-Enė Vaivadienė.“ tõlgiti 1950. aastate alguses juba leedu elavate eestlastest kunstnike Tiiu Ene lenud Leedu Eestlaste Seltsi liige, kuns- Samuti koostas ta raamatu „Tiju Enė Vai- keelde, kuid tõlge tehti venekeelsest raa- Vaivadienė (metallplaadid), Riina titeadlane ja Leedu Kultuuri Uuringute vadienė“ (Vilnius: Inter Se, 2014). Koos matust. Danutė tõlge oli eestikeelse „Tõde Ernesaks-Nedzelskienė (akvarell) ja Ilmar Instituudi teadur dr Pille Väljataga, kes on raamatu esitlusega toimus saatkonnas ja õiguse“ esmatõlge ja selle eest omistati Ossi (maal) grupinäitused Rakveres, Pär- kirjutanud paarkümmend artiklit Leedus kunstniku metalliplaatide mininäitus. talle Leedu PEN klubi tõlkeauhind.“ nus ja Narvas. 2005. aastal aga Estonia toimunud Eesti kunstnike näitustest. Eesti Rääkides kirjandusest tõi Tiit Naber Danutė on eesti kirjandust tõlkinud kontserdisaalis ja Dolores Hoffmanni Kultuurikapitali stipendiumi toel aval- (Eesti suursaadik Leedus 2008–2012) juba üle 40 aasta. Ta pälvis 2018. aasta galeriis Tallinnas. das kunstiteadlane aastatel 2002–2003 välja Danutė Giraitė, „kes tegi Eesti Leedu kevadel ühe Eesti kultuurkapitali kir- Leedus on toimunud mitmeid Eesti Eesti kunsti tutvustavate artiklite tsükli kultuurisuhetes ajalugu. Danutė tõlkis janduse sihtkapitali aastaauhindadest. ajalugu ja diplomaatilisi suhteid kajasta- Leedu kultuuriajakirjanduses. esmakordselt Leedu keelde Tammsaare Nimelt vahendas ta 2017. aastal leedu vaid näituseid, samuti on siin esinenud 2007. aastal korraldas ta Leedu Kunst- „Tõde ja õiguse“, aasta oli siis 2007. Ena- keelde koguni neli eesti romaani: Anton mitmed kunstnikud. Eesti kunsti tutvus- nike Liidu galeriis oma ema taieste näi- musele oli see üllatus, sest „Tõde ja õigus“ Hansen Tammsaare „Tõe ja õiguse“ II ja

Suursaadikud Jana Vanaveski ja Valvi Strikaitienė Eesti ja Leedu diplomaatiliste suhete näituse avamisel Pille Väljataga ema Tiiu Ene Vaivadienė mälestusnäitusel

192 193 2017 / Eesti saatkond Vilniuses 2017 / Eesti saatkond erakogu 2007 / Pille Väljataga

Ambasadorė Jana Vanaveski ir Valvi Strikaitienė parodos, skirtos Pillė Veljataga savo mamos, Tiju Enė Vaivadienės atmininui skirtoje parodoje Estijos ir Lietuvos diplomatiniams ryšiams, atidaryme

voje, Lietuvos Respublikos prezidentūra, nušviečiančios Estijos istoriją bei diplo- 2007 m. Lietuvos dailininkų sąjungos išvertė Antono Tammsaares „Tiesą ir tei- Lietuvos pinigų muziejus, Talino Dizaino matinius ryšius. galerijoje ji surengė parodą „In memoriam singumą“, tai buvo 2007 metais. Daugelis ir taikomosios dailės muziejus. Supažindinant lietuvius su Estijos Tiju-Enė Vaivadienė.“ Taip pat sudarė nustebo sužinoję, kad „Tiesa ir teisingu- 2003–2004 metais vyko Lietuvoje daile aktyviai darbavosi Lietuvos estų knygą „Tiju Enė Vaivadienė“ (Vilnius: mas“ buvo išleistas lietuviškai 1950-jų gyvenančių estų dailininkų Tiju Enė Vai- draugijos narė, menotyrininkė dr. Pillė Inter Se, 2014). Knyga buvo pristatyta pradžioje, bet tada buvo versta iš rusiško vadienės (meninis metalas), Riinos Erne- Veljataga (Pille Väljataga), kuri parašė ambasadoje, kur buvo surengta ir daili- leidimo. Danutė pirmą kartą išvertė knygą saks-Nedzelskienės (akvarelė) Ilmaro keliasdešimt straipsnių apie Lietuvoje ninkės metalo plokščių mini paroda. tiesiogiai iš estų kalbos ir už tai jai suteiktas Osso (tapyba) paroda Rakvere, Pärnu, vykusias estų dailininkų parodas. Gavusi Kalbėdamas apie literatūrą, Tiitas Lietuvos PEN centro Metų vertėjo krės- Narva miestuose ir 2005-iais metais Estijos „Kultūros kapitalo“ stipendiją, Naberis (Estijos ambasadorius Lietuvoje las.“ Danutė jau virš 40 metų darbuojasi Estonia koncertų salėje ir Dolores Hoff- 2002–2003-sais metais, kultūrinėje perio- 2008–2012 m.) pažymėjo Danutę Sirijos versdama estų literatūrą į lietuvių kalbą. mann galerijoje Taline. Lietuvoje buvo dikoje ji publikavo straipsnių, supažindi- Giraitę, kuri „kūrė Estijos ir Lietuvos kul- Danutė Sirijos Giraitė 2018 m. pavasarį surengtos kelių estų dailininkų parodos, nančių su estų dailės gyvenimu, ciklą. tūrinių ryšių istoriją. Danutė iš estų kalbos pelnė vieną iš Estijos kultūros kapitalo III osa, Rein Raua „Rekonstruktsiooni“ ja rik Rummo luulekogu (Saulėgrįžos šalis, ruaril 2018 esitleti Vilniuse raamatulaadal loomingus siduda kahte kunstiala — maa- Ilmar Taska „Pobeda 1946“. Eesti kultuuri 1985), Kreutzwaldi „Põhjakonn“ (1987), Ilmar Taska esikromaani „Pobeda 1946“. likunsti ja muusikat, tutvustamisel. Oma vahendamise eest Leedus on Danutė Oskar Lutsu „Kevade“ (1995), Emil Tode Aleksis Rannit (1914–1985) oli luu- tegevuse eest on ta pälvinud Henrik Vis- Sirijos Giraitė pälvinud Maarjamaa risti „Piiririik“ (1995), Eno Raua „ Naksitrallid“ letaja, kirjandus- ja kunstiteadlane, kes napuu kirjandusauhinna (1973) ja Eesti V klassi ordeni ja Juhan Smuuli nimeline (1998), Jaan Kaplinski esseekogu „See ja 1940–1944 elas Kaunases, töötas Leedu kultuurifondi auhinna (USA, 1978). kirjanduse aastapreemia (1986). Tema tõl- teine“ (2001), Jaan Krossi „Paigallend“ Riiklikus raamatukogus, riigiteatris. Ta Pärast Siberist naasmist asus Leetu, getena on ilmunud veel Eduard Bornhöhe (2003), Andrus Kivirähu „Sirli, Siim ja oli abielus ooperilaulja Gračina Matu- Šiauliaisse, elama Jüri Parijõe tütar Aili „Vürst Gabriel ehk Pirita kloostri viimsed saladused“ (2010), Leelo Tungla „Selt- laitytėga. Kaunase perioodil tõlkis ta Erleman (1924–1967), kes tegeles leedu päevad“ (1978), Ülo Tuuliku „Sõja jalus“ simees laps ja suured inimesed“ (2013), arvukalt leedu luulet eesti keelde. Iseära- kirjanduse aktiivse eestindamisega. Seda (1981), Juhan Peegli „Ma langesin esi- Rein Raua „Vend“ (2014), Imbi Paju nis olulist tööd tegi ta tähelepanuväärse rada on jätkanud ka Valvi Strikaitienė mesel sõjasuvel: fragmentaarium“ (1982), „Soome lahe õed“ (2014) ja Kätlin Vainola Leedu kunstniku ja helilooja Mikalojus (sünd 1937). Eestis on tohutu panuse Jaan Krossi „Keisri hull“ (1985), Paul-Ee- „Lift“ (2016). Käesoleva aasta 24. veeb- Konstantinas Čiurlionise, kes püüdis oma leedu kirjanduse vahendajana aga and-

Eesti Vabariigi 98. aastapäeva näitus saatkonnas Raamatu „Soome lahe õed esitlus“, vasakult tõlkija Danutė Sirijos Giraitė ja autor Imbi Paju

194 195 2016 / Eesti saatkond Vilniuses 2016 / Eesti saatkond Vilniuses 2015 / Eesti saatkond

Estijos Respublikos 98-jų metinių proga ambasadoje surengta paroda Knygos „Suomijos įlankos sesės“ pristatyme: vertėja Danutė Sirijos Giraitė ir autorė Imbi Paju

fondo apdovanojimų: 2017 m. pasirodė Gabrielis“, 1978 m.; Julas Tulikas „Po karo Leelo Tungla „Draugė mergaitė ir suaugę Kaune išvertė į estų kalbą daug lietuvių net keturi jos iš estų į lietuvių kalbą išversti batais“, 1981 m.; Juhanas Pegelis „Žuvau žmonės“, 2013 m.; Rein Raud „Brolis“ 2014 poezijos. Išeivijoje daug nuveikė supažin- romanai: Antono Hanseno Tammsaare pirmąją karo vasarą“, 1982 m.; Janas Krosas m.; Imbi Paju „Suomijos įlankos sesės“, dindamas su žymiu lietuvių dailininku ir „Tiesa ir teisingumas“ II ir III dalys, Reino „Imperatoriaus beprotis“, 1985 m.; Paulis 2014 m.; Kätlin Vainola „Liftas“, 2016 kompozitoriumi Mikalojumi Konstantinu Raudo „Rekonstrukcija“ ir Ilmaro Taska Erikas Rumas eilėraščių rinktinė „Saulėgrį- m. 2018 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų Čiurlioniu, savo kūryboje siekusiu susieti „Pobeda 1946“. Už Estijos kultūros sklaidą žos šalis“, 1985 m.; Frydrichas Reinholdas mugėje buvo pristatytas Ilmaro Taskos dvi menų rūšis — tapybą ir muziką. Už Lietuvoje Danutė Sirijos Giraitė apdova- Kroicvaldas „Šiaurės slibinas“, 1987 m.; debiutinis romanas „Pobeda 1946“. savo veiklą yra pelnęs Henriko Visnapuu nota „Estijos Marijos žemės kryžiaus“ V Oskaras Lutsas „Pavasaris“, 1995 m.; Emil Aleksis Rannit (1914–1985 m.) — literatūros premiją (1973 m.) ir Estijos kul- laipsnio ordinu (1999) ir Juhano Smuulio Tode „Paribio valstybė“, 1995 m.; Eno Raud poetas, literatūrologas, dailėtyrininkas, tūros fondo apdovanojimą (JAV, 1978 m.). vardo literatūrine metų premija (1986). „Pabaldukai“, 1998 m.; Jaan Kaplinski ese kuris 1940–1944 metais gyveno Kaune, Lietuvoje, Šiauliuose, grįžusi iš trem- 2017 m. išleistos jos išverstos antroji ir tre- rinktinė „Šis bei tas“, 2001 m.; Jaan Kross dirbo Lietuvos valstybinėje bibliotekoje, ties Sibire, apsigyveno Jurgio Parijõe čioji romano dalys. Sirijos Giraitės išvertė „Sustingęs skrydis“, 2003 m.; Andrus Kivi- Valstybės teatre. Buvo vedęs operos daini- duktė Aili Erleman (1924–1967 m.), šias knygas: „Viliaus kovos. Kunigaikštis rahk „Sirlė, Simas ir slėpiniai“, 2010 m.; ninkę Gražiną Matulaitytę. Gyvendamas kuri aktyviai vertė lietuvių literatūrą į nud Mihkel Loodus (sünd 1937), kes nike tõlgetest võiksime veel mainida Mats Vytautas Sirijos Gira, Rasa Unt, Eduardas gesulg“ (Kaušpadas, 1973), Kätlin Vainola; 2013. aastal sai Leedu kirjanduse tõlkijate Traadi „Tants aurukatla ümber“ (Kalm, Astramskas, Nijolė ja Ilmar Vananurm, „Lift“ (Giraitė, 2016), Leelo Tungal: „Selt- aastapreemia. Noorema põlvkonna tõlkija 1974), Aadu Hindi „Tuuline rand“ (Kalm, Domas Lukšys, Jonas Kaušpadas, Viltarė simees laps ja suured inimesed“ (Giraitė, Kristina Bačiauskaitė-Bykovienė on tõlki- 1975), Jaan Krossi „Taevakivi“ (Astrams- Urbaitė, ja Kristina Bykovienė. 2013), Piret Raud: „Härra Linnu lugu“ nud Diana Leesalu „Mängult on päriselt“ kas, 1979), nooremast põlvkonnast Rein Eesti lastekirjanike on tõlgitud leedu (Urbaitė, 2013), „Printsess Luluu ja härra (2010), Piret Raua „Printsess Luluu ja Raua „Hector ja Bernard“ (Urmanaitė, keelde järgnevalt: Aino Pervik: „Õhupall“ Kere“ (Bykovienė, 2015), „Natuke napa- härra Kere“ (2015) ja Margus Karu „Null- 2006) ja nii edasi. Muidugi pole tõlkimata (Kalm, 1972), „Paula ja Patrik“ (Urbaitė, kad lood“ (Urbaitė, 2018). punkt“ (2016). jäetud ka Kreutzwaldi rahvuseepos „Kale- 2008), „Paula lõpetab lasteaia“ (Urbaitė, Igal aastal tuleb Leedus lavale ka üks Tammsaarelt on leedu keeles ilmunud vipoeg“ (Marcinkevičius, 1963). 2008), Aidi Vallik: „Kuidas, elad Ann?“ eesti näidend. veel „Põrgupõhja uus Vanapagan“ (1957), Päris suurel hulgal on leedu keelde (Urbaitė, 2005), Andrus Kivirähk: „Sirli, Eesti Vabariik 100 ja Leedu Vabariik „Kõrboja peremees“ (Astramskas, 1960) ja tõlgitud aga lasteraamatuid. Tõlkijateks Siim ja saladused“ (Giraitė, 2010), Edgar 100 raames toimub aktiivne kultuuriva- „Elu ja armastus“ (Kalm, 1978). Eesti kirja- Aldona Kalm, Danutė Sirijos Giraitė, Valter: „Pokulood“ (Urbaitė, 2014), hetus, Leedut väisavad erinevad Eesti „Pokuraamat“ (Urbaitė, 2008), Ellen Niit: kultuurikollektiivid: Rahvusmeeskoor, „Suur maalritöö“ (Astramskas, 1975), Eno Estonia ooperi ja balletiteater andis mais Danutė Sirijos Giraitė ja Ilmar Taska Eesti Vabariigi aastapäeval Raud: „Karu maja“ (1974), „Sipsik“ (Unt, külalisetendusi jne. Vilniuse ooperimajas Vilniuses, neid tervitab Valvi Strikaitienė 1965; Unt, 2006); „Sipsik. Anu ja Sipsik“ oli ka kontsert kõige pisematele, kuhu on (Unt, 1982), Naksitrallid (Giraitė, Gira oodatud väikelapsed vanuses 0–6 aas- 1998), Heljo Mänd: „Toomas Linnupoeg“ tat. Eesti ooper-kvarteti esituses kuuldi (Nijolė ja Ilmar Vananurm, 1980); „Tuul klassikalise muusika pärle, mis sobisid peas“ (Unt, 1966), Jaan Rannap: „Jefreitor hästi nii beebidele esimese kontserdiela- Jõmm“ (Astramskas, 1983); „Salu Juhan ja muse saamiseks kui ka lapsevanema- ta sõbrad“ (Lukšys, 1967), „Viimane Val- tele nautimiseks.

196 197

Astramskas, 1979 m.), jaunesnės kartos dažytojas“ (Astramskas, 1975), Eno Raud: rašytojų Reino Raudo „Hektoras ir Bernar- „Lokio trobelė, (1974), „Cypliukas“ (Unt, das“ (vertė Brigita Urmanaitė, 2006 m.) ir 1965, 2006): „Cypliukas. Ana ir Cypliukas“ taip toliau. Be abejo, neliko neišverstas ir (Unt, 1982); „Pabaldukai“, (Giraitė, 1998), Friedricho Reinholdo Kreutzwaldo nacio- Heljo Mänd: „Tomas Linupoegas“ (Nijolė 2018 / Eesti saatkond Vilniuses 2018 / Eesti saatkond nalinis epas „Kalevo sūnus: Kalevipoegas“ ir Ilmar Vananurmai, 1980); „Vėjai galvoj“ (vertė Justinas Marcinkevičius, 1963 m.). (Unt, 1966), Jaan Rannap: „Jefreitorius Danute Sirijos Giraite ir Ilmarą Taską Estijos Respublikos metinių Į lietuvių kalbą yra išversta iš tiesų Jemas“ (Astramskas, 1983); „Juhanas Salus minėjime Vilniuje sveikina Vaivi Strikaitienė daug vaikiškų knygų. Vertė Aldona Kalm, ir jo draugai“ (Lukšys 1967), „Paskutinis Danutė Sirijos Giraitė, Vytautas Sirijos Baltaplunksnis“ (Kaušpadas, 1973), Kätlin Gira, Rasa Unt, Eduardas Astramskas, Vainola: „Liftas“ (Giraitė, 2016), Leelo Tun- estų kalbą. Šį kelią tęsė Valvi Strikaitienė ros klasiko Antono Tammsaares kūrinių Nijolė ir Ilmaras Vananurmai, Domas gal: „Draugė mergaitė ir suaugę žmonės“ (g. 1937 m.). Ženklus įnašas į lietuvių lite- lietuviškai yra išleista „Naujasis Vanapa- Lukšys, Jonas Kaušpadas, Viltarė Urbaitė (Giraitė, 2013), Piret Raud: „Pono Paukščio ratūros sklaidą Estijoje priklauso ten gyve- ganas“ (iš rusų kalbos vertė Augustinas ir Kristina Bykovienė. istorija“ (Urbaitė, 2013), „Princesė Lulu ir nančiam Mikheliui Loodus (g. 1937 m.), Gricius, 1957 m.), „Kerbojos šeimi- Estų rašytojų knygos vaikams išverstos ponas Skeletonas“, (Bykovienė, 2015), „Šiek kuris 2013 m. buvo apdovanotas Lietuvos ninkas“, (iš estų kalbos vertė Eduardas tokia seka: Aino Pervik: „Balionėlis“ (Kalm, tiek paikos istorijos“ (Urbaitė, 2018). vertėjų sąjungos metų premija. Astramskas, 1960 m.) bei „Gyvenimas ir 1972), „Paula ir Patrikas“ (Urbaitė, 2008), Lietuvos teatruose kasmet pastato- Jaunesnės kartos vertėja Kristina meilė“ (iš estų kalbos vertė Aldona Kalm, „Paula baigia vaikų darželį“ (Urbaitė, 2008), mas vienas estų dramaturgų spektaklis. Bačiauskaitė-Bykovienė yra išvertusi 1978 m.). Iš estų rašytojų kūrinių vertimų Aidi Vallik: „Kaip laikaisi, Ana?“ (Urbaitė, Pagal Estijos Respublikos ir Lietuvos Dianos Leesalu „Žaidimas yra tikrovė“, minėtini Matso Traato „Šokis apie garo 2005), Andrus Kivirähk: „Sirlė, Simas ir Respublikos šimtmečių minėjimų progra- 2010 m.; Piret Raud „Princesė Lulu ir katilą“ (vertė Kalm, 1974 m.); Aadu Hindi slėpiniai“ (Giraitė, 2010), Edgar Valter: mas vyksta aktyvūs kultūrinai mainai, Lie- ponas Skeletonas“, 2015 m. ir Margus „Audrų krantas“ (vertė Kalm, 1975 m.), „Puokių istorijos“, (Urbaitė 2014), „Puo- tuvoje lankosi įvairūs Estijos meno kolekty- Karu „Nulinis taškas“, 2016 m. Iš literatū- Jaano Krosso „Dangaus akmuo“, vertė kiai“, (Urbaitė, 2008), Ellen Niit: „Sumanus vai: Nacionalinis vyrų choras, gegužę vyko Leedus on avatud mitmeid kunsti näitus, kus võis näha ka Anton Starkopfi, aastatel Eesti kino päevad. Leedu vaata- Tänapäeval on üliõpilastel samuti näitusi, kus osalevad ka Eesti kunstnikud. Eerik Haameri, Eduard Wiiralti ja Jüri jateni jõudsid 2016. aastal filmid „Rist- sidemeid Leedu üliõpilastega. Kaunase Leedu Riiklikus Kunstigaleriis avati april- Arraku töid. tuules“ (Martti Helde, 2014), „Vehkleja“ korporandid suhtlevad Eesti korporat- lis Eestile ja Leedule pühendatud kunsti- Vilniuse kunstnike ja kultuuriinimeste (Klaus Häro, 2015), „Varesesaare venela- sioonidega ning üldtuntud on üliõpilaste näitus, mille kuraatorid olid Eglė Juoce- kohtumispaigaks on Užupise vabariik, sed“ (Sulev Keedus, 2012) ja „Uus maailm“ laulu- ja tantsupidu Gaudeamus. Esimene vičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, mille tegevusega on seotud ka eestlasest (Jaan Tootsen, 2011). 2017. aastal võis pidu toimus 1956. aastal Tartu Kassitoo- Kadri Asmer, Raivo Kelomees. Näitusele tõlk Annika Grišakov. 2013. aastal ava- näha „Disko ja tuumasõda“ (Jaak Kilmi, mel. Ka tänavu (2018) oli Gaudeamus väljapandud Leedu ja Eesti 20. sajandi sid Leedus riigivisiidil viibiv president 2009), Eestlanna Pariisis (Ilmar Raag, järjekordselt Tartus. teise poole kunstiteosed kuuluvad kahe Toomas Hendrik Ilves koos Leedu rii- 2012), „Polaarpoiss“ (Anu Aun, 2016), Tartu Ülikooli kammerkoori laulja riigi erakogujatele. Kaunases asuvas gipea Dalia Grybauskaitėga ka Užupise „Nõukogude hipid“ (Terje Toomistu, Indrek Kalamees meenutas sini-must- M. Žilinskase kunstigaleriis oli suvel ava- Vabariigi põhiseaduse eestikeelse tahvli. 2017). Hiljuti oli võimalik suurtel ekraani- valge lipu lugu laulva revolutsiooni aegselt tud Eesti ja Läti 20. sajandi kunsti kajastav Užupise vabariigis on toimunud viimastel del näha ka Elmo Nüganeni filmi „1944“. Vilniuse Gaudeamusest: „Kui mälu ei peta,

Užupise põhiseadus Užupise Eesti filmipäevade plakat

198 199 2018 / Danius Malinauskas 2018

Užupio konstitucija Estų kino dienų Užupyje plakatas

„Estonijos“ operos ir baleto teatro gastro- Lietuvai skirta paroda, kurios kuratoriai respublika, su kurios veikla yra susijusi ir 2015), „Varnų salos rusai“ (Sulev Keedus, lės. Vilniaus Operos ir baleto teatre buvo — Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišaus- estė vertėja Annika Grišakov. 2013 metais 2012) ir „Naujas pasaulis “ (Jaan Tootsen, surengtas koncertas ir patiems mažiau- kytė-Jurašienė, Kadri Asmer, Raivo Kelo- valstybinio vizito Lietuvoje metu jame 2011). 2017 metais buvo galima pamatyti siems, kuriame laukiami vaikučiai nuo 0 mees. Parodoje eksponuojama 20 a. antros dalyvavęs prezidentas Toomas Hendrikas „Disko ir atominis karas“ (Jaak Kilmi, iki 6 metų. Estijos operos teatro kvartetas pusės dailė iš abiejų valstybių privačių Ilvesas ir Lietuvos valstybės vadovė Dalia 2009), „Estė Paryžiuje“ (Ilmar Raag, 2012), atliko klasikinės muzikos šedevrus, tiku- kolekcijų. M. Žilinsko galerijoje Kaune Grybauskaitė atidengė Užupio Respublikos „Poliarinis berniukas“ (Anu Aun, 2016), sius ir mažyliams, kurie patyrė pirmuosius vasarą buvo atidaryta Estijos ir Latvijos konstitucijos lentą estų kalba. „Tarybiniai hipiai“ (Terje Toomistu, 2017). koncertinius įspūdžius, taip pat suteikė 20 a. dailę atspindinti paroda, kurioje Užupio Respublikoje jau keleri metai Nesenai buvo galima pamatyti kino ekra- malonumo jų tėveliams. Lietuvoje atida- buvo galima pamatyti Antono Starkopfo, vyksta „Estų kino dienos Užupyje“. Lie- nuose ir Elmo Nüganeno filmą. „1944“. ryta keletas dailės parodų, kuriose daly- Eeriko Haamerio, Eduardo Wiiralto ir Jüri tuvos žiūrovus pasiekė 2016 metų filmai. Pastaruoju metu Estijos studentai vauja ir estų menininkai. Gegužės mėnesį Arrako kūrinių. Vilniaus menininkų ir kul- Rodyta „Kryžminėje ugnyje“ (Martti yra užmezgę artimus ryšius su Lietuvos Nacionalinėje galerijoje atsidarė Estijai ir tūros žmonių susitikimų vieta yra Užupio Helde, 2014), „Fechtuotojas“ (Klaus Häro, studentais. Kauno korporacijų nariai siis 1988. aasta varakevadel ostsin Tartu pärast oli ühel õhtul linnas liikudes, lipp nud muud üle, kui pärast mõningat vaat- kangapoest kolme värvi siidriiet (jah, olid muidugi uhkelt lehvimas, vaja teha pilti lust ja luuretööd lipp nende peakorterist tõesti poes kõik vajaminevad toonid ole- Leedu KGB peakorteri ukse ees. Dežurnõi endale tagasi varastada. Esimene ja ainuke mas!), millest ema abiga õmmeldi kokku muidugi märkas seda ja rebis lipu käest kord, kui olen midagi varastanud.“ trikoloor. Kasutusse läks lipp kindlasti ja meid viidi ülekuulamisele. Hiljem anti Tartu levimuusikapäevadel aprillis 1988, meid üle TRÜ ametivendadele, kes tegid aga võib-olla juba varemgi. Tähelepa- omakorda korraliku ajuloputuse. Lipp nuväärseim episood selle lipu ajaloos oli anti ülikooli kagebešnikutele, aga mulle osalemine üliõpilaste laulupeol Gaudea- nad seda tagastada ei kavatsenud. Nii et mus Vilniuses (1.–3. juuli 1988). Millegi- vabastajad osutusid anastajateks. Ei jää-

Elmo Nüganeni film „1944“ Vilniuses Gaudeamusel osalenud Tartu Ülikooli kammerkoori lauljad KGB maja ees Vilniuses

200 201 2015 / Eesti saatkond Vilniuses 2015 / Eesti saatkond 1988 / Tiit Kolde

Elmo Nüganeno filmas „1944“ Vilniuje Gaudemaus dalyvavę Tartu universiteto kamerinio choro dainininkai prieš KGB būstinę Vilniuje

palaiko ryšius su Estijos korporacijomis, nio audeklo (radau, parduotuvėse buvo nės KGB būstinės duris. Dežurny, supran- visuotinai žinomas renginys yra studentų visos reikalingos spalvos!), iš kurių, mamai tama, pamatė, vėliavą iš rankų išplėšė, dainų ir šokių šventė Gaudeamus. Pirmoji padedant, buvo pasiūta trispalvė. Vėliava mus sulaikė apklausai. Vėliau mus perdavė šventė įvyko 1956 m. Tartu miesto rajone buvo naudojama Tartu populiariosios profesijos broliams iš Tartu Valstybinio Kassitoome. Ir šiais metais Gaudeamus muzikos dienų metu 1988 metų balandį, universiteto, kurie, savo ruožtu, atliko eilės tvarka vyko Tartu. Tartu universiteto gal ir anksčiau. Labiau dėmesio šitos vėlia- mums smegenų praplovimą. Vėliava buvo kamerinio choro dainininkas Indrek Kala- vos istorijoje nusipelnantis epizodas buvo perduota universiteto kgbešnikui, kurios jis mees prisiminė dainuojančios revoliucijos dalyvavimas studentų dainų šventėje Gau- man sugrąžinti nė neketino. Taigi išvaduo- laikų Gaudeamus Vilniuje ir mėlynos — deamus Vilniuje (1988 metų birželio 1–3 tojai pasirodė esą agresoriai ir neliko nieko juodos — baltos spalvų vėliavą joje: „Jei dienomis). Vieną vakarą po miestą vaikš- kito, kaip atlikus neilgą žvalgybą ir sekimą, atmintis neklaidina, tai 1988 metų pavasarį tinėjant, vėliavai iškilmingai plevėsuojant, vėliavą iš jų atvogti. Pirmas ir vienintelis ieškojau Tartu audinių parduotuvėse šilki- prisireikė nusifotografuoti prieš pagrindi- kartas, kai ką nors vogiau. VIIMASED AASTAD Toomas Kukk (Eesti suursaadik Lee- Venemaa üha suurenev agressiivsus Balti on kaalukas hinnalipik ja kus osalistel on dus 2012–2016) võttis kokku oma aastad regioonis on viinud Eesti ja Leedu veelgi kohati erihuvid mängus, pole kunagi ker- Leedus järgmiselt: „Aastatel 2012–2016 tihedamale koostööle välispoliitika- ja gete killast. jätkus Eesti ja Leedu mitmekülgne ja tule- kaitseküsimustes; Leedu Euroopa Liidu Tihe riikidevaheline suhtlus on jätku- muslik koostöö. Eesti ja Leedu muutusid Nõukogu eesistumine 2013. aasta teises nud. Peale lühikest perioodi 2016. aasta nendel aastatel üksteisele veelgi lähedase- pooles ning Leedu mitte-alaline liikmeli- sügisel, mil ei Eestil ega Leedul olnud mateks ja olulisemateks partneriteks, seda sus ÜRO Julgeolekunõukogus 2014–2015 samaaegselt valitsust, käivitus tradit- mitmel põhjusel: — need on ka Eesti välispoliitika kaks väga siooniline tutvumisvisiitide laine. Minu Alates 1. jaanuarist 2015 on Eestis olulist eesmärki ja väljakutset ning Leedu esimese lähetusaasta jooksul on Leedut ja Leedus käibel sama valuuta — euro. kogemused on olnud Eestile väga väärtus- juba külastanud nii Vabariigi president Ühise raha kasutuselevõtt on aidanud likud meie vastavates ettevalmistustes.“ Kersti Kaljulaid, peaminister Jüri Ratas kaasa Eesti ja Leedu ärisidemete arengule, Saatkonna remondi ajal pidi Jana kui välisminister Sven Mikser. Eestil on hõlbustanud inimeste liikumist kahe riigi Vanaveski (Eesti suursaadik Leedus alates omakorda külas käinud ka kõik vastavad vahel ning tihendanud ka meie koostööd 2016) nentima: „Tõeks on osutunud ka Leedu partnerid. Eraldi tooksin esile Euroopa Liidus; Klaipėda sadamas alustas teine ettekuulutus, mida kolleegid juba 2017. aasta juunis toimunud president 2014. aasta lõpus tööd vedelgaasi terminal enne minu Leetu tulemist jagasid: igast Grybauskaitė riigivisiidi Eestisse, mis oli — tänu sellele terminalile lõppes nii Ees- diplomaadist, kes töötab Vilniuse saat- ühest küljest väga töine, kuid teisalt ka tis kui Leedus Venemaa Gazpromi gaa- konnas, saab peatselt energeetikaekspert. äärmiselt südamlik. Eriti jäi meelde hetk, sitarnete monopol ning tarbijatele alanes Just see on valdkond, kus Balti riikidel mil piduliku riigiõhtusöögi ajal Leedu ja oluliselt maagaasi hind; Muutunud julge- on ühiselt palju kaalukaid otsuseid vaja Eesti lähedastest suhetest kõnet pidava olekukeskkond — Krimmi okupeerimine langetada: elektrivõrkude desünkronisee- president Grybauskaitė silmad hetkeks Venemaa poolt ning sõjalise konflikti alus- rimine, LNG terminal, gaasituru avamine südamlikult niiskeks tõmbusid — seda tamine Ida-Ukrainas 2014. aastal, samuti jne. Regionaalsed projektid, mille küljes märkasid mitmed lähedal istujad.

202 203

tas Krymas ir karinio konflikto pradžia svarių sprendimų: elektros tinklų desin- PASTARIEJI METAI Tomas Kukkas (Estijos ambasadorius Rytų Ukrainoje 2014 metais, taip pat vis chronizavimas, SGD terminalas, dujų rin- Lietuvoje 2012–2016 m.) apibendrino didėjantis Rusijos agresyvumas Baltijos kos atvėrimas ir pan. Regioniniai projektai, Lietuvoje praleistus metus: 2012–2016- regione paskatino dar glaudesnį Estijos kurių kainos etiketė įspūdinga ir kuriuose siais tęsėsi įvairiapusis ir vaisingas Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimą užsienio dalyvaujantys žaidėjai dažnai turi savų ir Lietuvos bendradarbiavimas. Šiuo lai- politikos ir gynybos srityse; Lietuvos pir- interesų, niekuomet nebūna iš lengvųjų. kotarpiu Estija ir Lietuva viena kitai tapo mininkavimas Europos Sąjungos Tarybai Glaudūs tarpvalstybiniai santykiai dar artimesnėmis ir svarbesnėmis partne- 2013 metų antroje pusėje ir Lietuvos tęsėsi. Po trumpo laikotarpio 2016 m. rėmis ir tam buvo kelios priežastys: narystė Jungtinių Tautų Saugumo Tary- rudenį, kai ir Estijoje ir Lietuvoje tuo Nuo 2015 m. sausio 1 d. Estijoje ir boje 2014–2015 metais — tai du labai pačiu metu nebuvo vyriausybių, kilo Lietuvoje apyvartoje yra ta pati valiuta svarbūs Estijos užsienio politikos tikslai tradicinė susipažinimo vizitų banga. Per — euras. Naudojimasis viena valiuta tik bei iššūkiai ir Lietuvos patirtys Estijai pirmus mano buvimo Lietuvoje metus jau į naudą Estijos ir Lietuvos verslo ryšių buvo labai naudingos vykdant reikia- svečiavosi Estijos Respublikos Prezidentė plėtotei, tai supaprastino žmonių judė- mus pasiruošimus. Kersti Kaljulaid, Ministras Pirmininkas jimą tarp dviejų valstybių ir prisidėjo Ambasados remonto metu Janai Jüris Ratas ir Užsienio reikalų ministras prie dažnesnio mūsų bendradarbiavimo Vanaveski (Estijos ambasadorė Lietuvoje Svenas Mikseris. Lygiaverčiai partneriai Europos Sąjungoje; Klaipėdos uoste 2014 nuo 2016 m.) teko konstatuoti: „Teisinga iš Lietuvos su atsakomaisiais vizitais sve- m. pabaigoje pradėjo veikti suskystintų pasirodė ir kita pranašystė, kuria kolegos čiavosi Estijoje. Atskirai pažymėčiau 2017 dujų terminalas, kurio dėka ir Estijoje ir pasidalino prieš man išvykstant į Lietuvą: m. birželį įvykusį Lietuvos Respublikos Lietuvoje baigėsi Rusijos Gazpromo dujų kiekvienas diplomatas, kuris dirba amba- Prezidentės Dalios Grybauskaitės vals- tiekimo monopolis ir vartotojams ženkliai sadoje Vilniuje, galiausiai tampa energeti- tybinį vizitą į Estiją, kuris, viena vertus, sumažėjo gamtinių dujų kaina; Pakitusi kos ekspertu. Būtent šioje srityje Baltijos buvo darbo vizitas, o, kita vertus, itin saugumo aplinka — Rusijos okupuo- valstybėms tenka priimti daug bendrų širdingas. Ypač įsiminė nuoširdi akimirka, Eesti eesistumine Euroopa Liidu Nõu- enim mäletama Tamsta klubis toimunud ka Rahvusooperit Estonia ja Rahvusbal- saatkonnas suursaadik Jana Vanaveski kogus 2017. aasta teisel poolel oli meie jazz-peo järgi. Eesti jazz-funk orkestrit letti. Sellest tuleb kindlasti veel üks meel- Eesti Vabariigi 100. aastapäevale pühen- saatkonnale hoopis uutmoodi väljakut- Trump Conception tuli kuulama mitu dejääv aasta.“ datud pidulik koosviibimine, kuhu olid seks. Lisaks EL saadikute traditsioonilis- ministrit ja Seimi saadikut, lisaks kolleege, Leedu Välisministeerium kutsus Eesti kutsutud kõik eestlased, kellega saatkond tele kohtumistele president Grybauskaitė partnereid ja sõpru — kokku 200 inimest. ja Leedu lipuheiskamise tseremooniale on kontaktis. Koosviibimise avasid suur- ja peaminister Skvernelisega, korralda- Oli väga hoogne ja meeleolukas üritus. 24. veebruaril kell 12.00 Lukiškese välja- saadikud Jana Vanaveski ja Valvi Strikai- sime töölõuna ka transpordiminister Ette vaatavalt võib öelda, et ka algav aasta kul Vilniuses. Seal osalesid Seimi spiiker, tienė, kes pidas emotsionaalse kõne Eesti Masiulisega. Saatkonna ruumides toimus (2018) saab olema omamoodi eriline. Nii teiste riikide suursaadikud, Leedu kaitse- saatkonna ajaloost ja kaasaegsest eestlas- samuti mitmeid üritusi ja seminare kõik- Eesti kui Leedu Vabariik tähistavad oma väe auvahtkond, Eesti saatkond ja rohke- konnast. Ühiselt istuti pidulaudades ja võimalikes formaatides. Võimalik aga, 100. aastapäeva. Kohe jaanuaris on Leetu arvuliselt eesti kogukonna esindajaid ja vaadati aastapäevakontserti ning kuulati et Eesti eesistumist hakatakse Vilniuses oodata Eesti Rahvusmeeskoori, kevadel Leedu sõpru. Õhtul toimus Eesti Vabariigi presidendi kõnet. Kogupereüritusele

Suursaadik Jana Vanaveski Eesti Vabariigi 100. aastapäevale LNG laeva „Independence“ külastus pühendatud pidulik koosviibimine saatkonnas

204 205 2015 / Eesti saatkond Vilniuses 2015 / Eesti saatkond Vilniuses 2018 / Eesti saatkond

Apsilankymas SDG laive saugykloje „Independence“ Ambasadorė Jana Vanaveski Estijos Respublikos 100-oms metinėms skirtame iškilmingame pobūvyje ambasadoje

kai iškilmingos vakarienės metu apie tus ir su Transporto ministru R. Masiuliu. Galima numatyti, kad ir prasidedan- vavo Seimo Pirmininkas, kitų valstybių glaudžius Lietuvos ir Estijos ryšius kal- Ambasados patalpose taip pat įvyko dau- tys metai bus savotiškai ypatingi. Ir Estijos ambasadoriai, Lietuvos kariuomenės gar- bančios Prezidentės Grybauskaitės akys gybė renginių ir seminarų, kurių formatai ir Lietuvos respublikos minės 100-mečio bės sargybos kuopa, Estijos ambasada ir akimirkai sudrėko — tą pastebėjo keli buvo kuo įvairiausi. Tikėtina, kad Estijos jubiliejus. Jau vasario mėnesį Lietuvoje gausus būrys estų bendruomenės atstovų arčiau sėdėjusieji. pirmininkavimas Vilniuje bus prisimena- sulauksime Estijos nacionalinio vyrų bei bičiulių lietuvių. Vakare Estijos Res- Estijos pirmininkavimas Europos mas ryškiau dėl klube „Tamsta“ įvykusių choro, pavasarį ir Estijos nacionalinės publikos ambasadoje įvyko ambasadorės Sąjungos Taryboje 2017 m. antroje džiazo Vakarų. Estų jazz-funk orkestro operos ir nacionalinio baleto. Tai be abejo Jana Vanaveski Estijos Respublikos 100- pusėje buvo mūsų ambasadai iš tiesų „Trump Conception“ atėjo pasiklausyti bus dar vieneri įsimintini metai.“ oms metinėms skirtas iškilmingas priėmi- naujoviškas iššūkis. Greta tradicinių ES keli ministrai ir Seimo pasiuntiniai, taip Vasario 24 dieną 12 valandą Lietuvos mas, į kurį buvo pakviesti visi estai, kurių ambasadorių susitikimų su Prezidente pat kolegos, partneriai ir draugai — iš viso Užsienio reikalų ministerija pakvietė į kontaktus ambasada turėjo. Priėmimą D. Grybauskaite ir Ministru Pirmininku 200 žmonių. Buvo labai šaunus ir nuotai- Estijos ir Lietuvos vėliavų pakėlimo cere- atidarė ambasadorė Jana Vanaveski ir S. Skverneliu, surengėme dalykinius pie- kingas renginys. moniją Lukiškių aikštėje Vilniuje. Daly- Valvi Strikaitienė, pasakiusi emocingą olid oodatud ka lapsed, kellele pakkusid Eesti Vabariigi 100. aastapäeva jõudis daja ja nii edasi, täielik informatsioon.” rõõmu eesti multifilmid. Meeleolukates huvilisteni Toomas Kulli koostatud üle- Tegu on omamoodi käsitööga, sest raa- vestlustes saadi uusi tuttavaid eestlas- vaateraamat Eesti kroonist — ja seda vaid matu kõik eksemplarid on eraldi trükitud, konna hulgas ning vesteldi meeldivalt üliväikses, 100-eksemplarises tiraažis, nummerdatud ja allkirjastatud. Omaette vanade sõpradega. Nii möödusid tunnid millest üks kingiti Leedu Eestlaste Seltsile. põnev taust on ka raamatu läbipaistvatel linnutiivul. Lisaks esitles Leedu Eestlaste „Raamat on selles mõttes ainulaadne, et vahelehtedel, mis valmisid Nepaali troopi- Seltsi esimees Liia Urman seltsile kingi- igas raamatus on kaheksa originaal Eesti kapäikse all ja sisaldavad ühtlasi rahapuru. tud nostalgiahõngulist raamatut „Eesti krooni paberraha,” on öelnud raamatu Trükikojas Librix Print valminud raamatu krooni originaalpangatähed 1991–2007 autor Kull. “Iga paberraha all on ka tekst, kujundas Endla Toots, tekstid kirjutas / Originals of the Estonian Kroon Bank- mis aasta raha see on, kelle allkirjad on Eneken Helme ja tõlkis Siiri Ollerma. notes 1991–2007“. Kolm nädalat enne sellel rahal, kes on selle paberraha kujun-

Seltsi esimees Liia Urman vabariigi aastapäeval Valvi Strikaitienė aastapäevakõne

206 207 2018 / Eesti saatkond Vilniuses 2018 / Eesti saatkond Vilniuses 2018 / Eesti saatkond

Draugijos pirmininkė Liia Urman respublikos metinių minėjime Valvi Strikaitienės kalba metinių minėjime

kalbą apie Estijos ambasados istoriją ir skriejo greitai. Galiausiai Lietuvos estų knygų buvo padovanota Lietuvos estų buvo spausdinamas atskirai, turi numerį, dabartinę estų bendruomenę. Susėdę draugijos pirmininkė Liia Urman pristatė draugijai. „Knyga yra vienetinė ta prasme, yra pasirašytas. Taip pat įdomus dalykas už šventinių stalų visi žiūrėjo metinių nostalgijos kupiną knygą „Estijos kronos kad kiekviename knygos egzemplioriuje yra puslapius skiriantys persišviečiantys minėjimo koncertą per ETV internetu banknotų originalai 1991–2007 / Origi- yra aštuoni originalūs Estijos kronos lapai, kurie padirbinti po kaitria Nepalo ir klausėsi Estijos Prezidentės kalbos. nals of the Estonian Kroon Banknotes banknotai“ — yra pasakęs knygos auto- saule, o jų sudėtis — sutrupinti banknotai. Visos šeimos renginyje buvo laukiami ir 1991–2007“, kurią draugija gavo dovanų. rius Kullis — „greta kiekvieno banknoto Spaustuvėje Librix Print atspausdintos vaikai, kuriuos pradžiugino estiški ani- Likus trims savaitėms iki Estijos Respu- yra išsamus informacinis tekstas: kelintų knygos dailininkas — Endla Tootsas, maciniai filmai. Nuotaikingi pokalbiai blikos 100-jų metinių, besidominčius metų šis banknotas, kieno parašas ant jo, tekstą parašė Enekenas Helme, išvertė leido užsimegzti naujoms pažintims tarp pasiekė Tomo Kulli’o sudaryta apžvalginė banknotą sukūrusio dailininko pavardė ir Siiri Ollerma. estų bendruomenės narių, buvo maloniai knyga apie Estijos kroną, išleista itin mažu t. t.“ Turime reikalo su savotišku rankdar- šnekučiuotasi su senais draugais. Laikas 100 egzempliorių tiražu ir viena iš šių biu, nes kiekvienas knygos egzempliorius 208 President Kersti Kaljulaiu kõne Saatkonna töötajad pidupäeval Ambasados darbuotojai šventės dieną Prezidentės Kersti Kaljulaid kalba

2018 / Eesti saatkond Vilniuses 2018 / Eesti saatkond Vilniuses

2018 / Eesti saatkond Vilniuses EestiVabariik 100tort 2018 / Eesti saatkond Vilniuses Peoseltskonnad Tortas „EstijosRespublikai 100“ Šventėje 209 210 Peoseltskonnad Eesti krooni raamatu esitlusEestiVabariigi 100.aastapäeva koosviibimisel Knygos apieEstijoskroną pristatymas EstijosRespublikos 100-jųmetiniųminėjimopobūvyje Šventėje

2018 / Eesti saatkond Vilniuses 2018 / Eesti saatkond Vilniuses

2018 / Eesti saatkond Vilniuses Eesti Vabariik 100tort 2018 / Eesti saatkond Vilniuses Peoseltskonnad Tortas „EstijosRespublikai 100“ Šventėje 211 EESTI KOGUKOND LEEDUS See raamat ei oleks sündinud Leedus formismi dilemmaga, avalikult räägitud kui leedulaste mälus ning see lähendabki elavate eestlasteta ja nende soovita oma valede ning poole ööni sõprade ringis meie rahvaid teineteisele.“ rahvusidentiteeti säilitada. Pille Väljataga, kööginurgas peetud mõttevahetustega. Eesti kodanike arv Leedus on viimastel kes sattus Leetu juba lapsepõlves ning Nõukogude okupatsiooni jooksul oli rah- aastatel kasvanud. Kui 2001. aasta rahva- on siin elanud, õppinud ja töötanud, on vuslik eneseteadvus vastukaaluks homo loenduse järgi elas Leedus 58 Eesti Vaba- mõtisklenud eestlusest Leedus järgnevalt: sovieticus’eks muutumisele. See jäi püsima riigi kodanikku ja lisaks oli kahel inimesel „Kaasaegses rahvusidentiteedi diskursu- meie rahvaste ajaloolisse mällu ja leedu- nii Leedu kui ka Eesti kodakondsus, siis ses on tihti juttu euroopaliku identiteedi lased mõistavad, miks eestlaste rahvusvä- 2017. aasta alguse seisuga elas Rahvastiku- ja rahvusidentiteedi suhetest. Nende hemusel Leedus on oma keele säilitamine, registri andmetel Leedus 220 Eesti koda- kokku sobimisest või konfliktist. Üks asi, lastele keele õpetamine ja omavaheline nikku. Samas on eestlaste arv vähenenud, kui juttu on tugevalt erineva kultuuri ja suhtlemine nii tähtis. Rahvusidentiteedi sest kui 2001. aasta rahvaloendusel lugesid usuga rahvuse immigratsioonist ja suu- sügav mõõde on elujõuline nii eestlaste ennast eestlaseks 419 inimest, siis 2013. rest diasporaast, nagu Lääne-Euroopa riikides. Teist moodi on eestlaste, lätlaste ja leedulaste omavaheliste suhetega. Nende rahvuste identiteetide vahel on rohkem Eesti kogukonna jõulupidu saatkonnas sarnast kui erinevat juba selle pärast, et meie ajaloos on palju ühist: nõukogude okupatsioon, stalinlikud repressioonid, Hruštšiovi aja „sulaperiood“, pikad stag- natsiooniaastad, „perestroika“ aeg ja vabadusvõitlus. Kogu selle aja jooksul tuli kokku puutuda konformismi ja nonkon-

212 213

ESTŲ BENDRUOMENĖ LIETUVOJE Ši knyga nebūtų gimusi be Lietuvoje gyvenančių estų ir jų noro išsaugoti tautinę tapatybę. Pillė Veljataga, kuri nuo vaikystės gyvena Lietuvoje, čia studijavo ir dirba, 2014 / Eesti saatkond Vilniuses 2014 / Eesti saatkond dalinosi mintimis apie estų ir lietuvių tau- tinę tapatybę: „Šiuolaikiniame tautiškumo diskurse dažnai svarstomi europietiškosios Estų bendruomenė švenčia Kalėdas ambasadoje tapatybės ir tautinės tapatybės santykiai. Jų suderinamumas arba priešprieša. Viena, kai turima omenyje skirtingą religiją ir kul- tūrą turinčios tautos imigracija ir skaitlinga su viešojo kalbėjimo melais ir išsikalbėjimu Estijos piliečių skaičius Lietuvoje pas- diaspora, kaip kad yra Vakarų Europos iki išnaktų virtuvėje bičiulių rate. Sovieti- taraisiais metais išaugo. Jei 2001 m. gyven- valstybėse ir visai kas kita, kai kalbama apie nės nelaisvės dešimtmečiais tautinė savi- tojų surašymo duomenimis Lietuvoje estų, latvių, lietuvių tarpusavio santykius. monė buvo atspara prieš virtimą „homo gyveno 58 Estijos Respublikos piliečiai Tarp šių nacijų tautinių identitetų yra dau- sovieticus“. Tai liko mūsų tautų istorinėje o du žmonės turėjo ir Lietuvos ir Estijos giau panašumų negu skirtumų jau vien dėl atmintyje ir lietuviai supranta, kodėl estų pilietybes, tai 2017 m. pradžios duome- to, kad mūsų tautų istorijoje daug bendro: tautinei mažumai Lietuvoje taip svarbu nimis Gyventojų registro duomenimis sovietų okupacija, stalininės represijos, neapleisti savosios kalbos, mokyti jos vai- Lietuvoje gyveno 220 Estijos piliečių. Bet chruščiovinis „atlydys“, stagnacijos dešim- kus, susiburti bendravimui. Tautinės tapa- tuo pačiu estų skaičius yra sumažėjęs, nes, tmečiai, „perestroikos“ metai ir išsilais- tybės gelmiškojo matmens pajauta gyva jei 2001 m. gyventojų surašymo duome- vinimo sąjūdis. Per juos teko susidurti su estų ir lietuvių atmintyje ir tai suartina nimis save estais laikė 419 žmonės, tai konformizmo ir nonkonformizmo dilema, mūsų tautas“. 2013 m. gyventojų surašymo metu estais aasta rahvaloendusel märkis eestlaseks mees oli leedulane, Tiiu-Ene Vaivadienė. Anne. Absoluutne raudvara oli ja on Hel- ametist lahkuma. Tema asemele valiti end vaid 350 inimest. Rahvaloenduse and- Seltsitegevuse alguseks võib pidada 1960- mut — sõjaväelane, tema abikaasa Lidia. seltsi esimeheks Liia Urman, kes on seda metel on eestlased Leedu haritum rahvus- ndate lõppu, kui hakkasime kokku saama. Eesti seltsi asutamiseks ja ametlikuks ametit pidanud tänaseni. Leedu Eestlaste rühm, kellest 90% on kõrgharidus. See polnud muidugi kuskil registreeritud. registreerimiseks koostasime põhikirja.“ Seltsi algusaastatel oli liikmeid saja ringis, Täna Leedus elavad eestlased mee- Meil oli seltsing, nagu tänapäeval öel- Tänapäeval on Leedu eestlaste kesk- parimatel päevadel isegi 140. 2018. aasta nutasid oma esimesi ühiseid kokkusaa- dakse. Üks teadis üht, teine teadis teist. punkt Vilnius, kus esmakordselt regist- alguses kuulus seltsi maksumaksjatena misi, näiteks rääkis Valvi Strikaitienė: Helistasime üksteisele. Mäletan, et kolm reeriti ametlikult ka Leedu Eestlaste Selts vaid 31 inimest, kuid kontakte omab selts „1960-ndatel hakkasime aktiivselt omava- korda istusime kohvikus. Siis olid juba (1987. aastal Leedu kultuuriministee- üle 80 eestlasega. hel suhtlema mina, Mall, Aksa, Liivi. Liivi noored ka. Mäletan, et üks oli metalli- riumis ja 1989. aastal justiitsministee- Seltsi algusaastaid iseloomustas ja Aksa olid tuttavad juba enne. Siis tulid kunstnik. Ta abikaasa suri ja ta läks ära. riumis). Esimene seltsi esimees oli Valvi aktiivne poliitiline tegevus, kuna siis oli juurde nooremad Anne ja Liia, kes olid Tema ütles Liia kohta ikka: noor prants- Strikaitienė. Valvist sai Eesti suursaadik ühiskondlik surve „ajada Eesti asja“. Seltsi siin õppinud. Vahepeal tuli kunstnik, kelle lanna. Siis tulid Rein ja teine Rein ning Leedus ning selle tõttu oli ta sunnitud ametlik asutamine toimus ju nn uue rah-

Jõulupidu, päkapikkudeks Anne ja Rein Laste etteaste jõulupeol

214 215 2009 / Liia Urmani erakogu Vilniuses 2014 / Eesti saatkond

Kalėdų šventė, nykštukai — Annė ir Reinas Vaikų pasirodymas švenčiant Kalėdas

įsivardino tik 350 žmonės. Lietuvos estų sijungė ir jaunesnės Anne ir Liia, kurios mirė ir ji išvyko. Apie Liią ji vis sakydavo: pirmininkė buvo Valvi Strikaitienė. Pir- draugijos veiklos pradžioje draugija turėjo čia studijavo. Kartais ateidavo dailininkė toji jauna prancūzaitė. Tuo metu dalyvauti mininkės pareigose ją pakeitė Liia Urman, apie šimtą narių, geriausiais laikais — net Tiju-Enė Vaivadienė, kurios vyras buvo ėmė vienas ir kitas Reinai ir Anne. Viso ko kuri šias pareigas eina iki šiol. Draugijos 140. 2018 m. pradžioje nario mokesčius lietuvis. Draugijos veiklos pradžia reikėtų ašis neabejotinai buvo ir yra Helmutas — gyvavimo pradžioje darbuotasi aktyviai, mokėjo tik 31 žmogus, bet į draugijos laikyti 1960-jų pabaigą, kai susibūrėme. kariškis, ir jo sutuoktinė Lidia. Kad įsteig- nes buvo visuomeninis įsipareigojimas kontaktų sąrašą įtraukti 80 estų. Tai, suprantama, niekur nebuvo įregis- tume ir oficialiai įregistruotume Lietuvos „užsiimti Estijos reikalu“. Oficialus drau- Šiandien Lietuvoje gyvenentys estai truota. Kaip šiais laikais priimta sakyti, estų draugiją parengėme įstatus“. gijos įsteigimas juk vyko drauge su vadi- prisiminė savo pirmuosius susibūrimus, turėjome bendriją. Vieni pažinojo vienus, Šiuo metu Lietuvos estai yra susitelkę namąja atgimimo banga, kai, prasidėjus pavyzdžiui Valvi Strikaitienė pasakojo: kiti — kitus. Susiskambindavome tele- Vilniuje, kur ir buvo oficialiai įregistruota Tarybų Sąjungos irimui, kilmę imta laikyti „1960-ais pradėjome aktyviai tarpusavyje fonu. Pamenu, tris kartus buvome susitikę Lietuvos estų draugija (1987 metais — reikšmingu dalyku. Daugelis draugijos bendrauti aš, Mall, Aksa, Liivi. Liivi ir kavinėje. Jau dalyvavo ir jaunesni žmonės. Kultūros ministerijoje ir 1989 metais Tei- narių minėjo, kad tais laikais „būti estu — Aksa buvo pažįstamos jau anksčiau. Pri- Buvo viena metalo dailininkė. Jos vyras singumo ministerijoje). Pirmoji draugijos profesija“, „didžiavomės estais būdami“. vusliku ärkamisaja lainel, kus Nõukogude oli huvitavaid asju ja poliitika oli sellel ajal puudid, konverentsid jne) toetamaks lee- nõuavad, et nende nimed kirjutataks ori- Liidu lagunemisprotsessis hakati oma popp. Leedu Eestlaste Selts andis välja dulaste vabaduspüüdlusi. See oli väga täh- ginaalis. Kuigi Leedu püüab seda näidata päritolu tähtsustama. Nii mitmedki seltsi ka nn Rumesseni passe.“ Need olid Eesti tis, kuna ametlikud teabekanalid püüdsid ainult poolakate probleemina, siis tegeli- liikmed on öelnud, et sellel ajal oli „eestlane Vabariigi kodaniku isikutunnistused, mille näidata teiste Leedus elavate rahvuste kult on see ka teiste rahvuste probleem. olla elukutse“ ja „uhke oli olla eestlane“. kasutuselevõtt otsustati 16. märtsil 1991 vastuseisu. Loomulikult osales Leedu Vestlusringis rääkis Ülle Damasickienė Baltiriikide iseseisvuse saavutamine Eesti Kongressi IV istungjärgul Tallinnas. Eestlaste Selts ka Balti ketis.“ oma eesnime lugu, kuidas ta pikka aega oli ülim eesmärk, kus igal vabadust nõud- Dokument kaotas kehtivuse 8. aprillil Kuigi tänapäeval puudub vajadus võitles oma nimekuju eest. Kuna leedu val ja Leedu iseseisvust toetaval üritusel 1992, kuid hiljem oli see paljudele abiks aktiivseks poliitiliseks väljaastumiseks, keeles ei ole Ü tähte ja keelereeglid ei luba oli vaja Eesti lipuga kohal käia. Liia Urman kodakondsuse saamisel. siis siiski on seltsi poolt avaldatud arva- kahte kaashäälikut kõrvuti kirjutada, siis meenutas: „Algusaastad olid eriti huvita- Samast ajast rääkis Ülle Damasickienė: must näiteks Poola ülikooli avamise asjus taheti passi kirjutada „Ule“. Sõdimine lõp- vad, paljud võtsid siis seltsi tegevusest „LESi algusaastail osalesid seltsi liikmed Leedus ja Leedu keelepoliitika vallas. Vii- pes kompromissiga, et Ülle sai küll endale osa, selts oli populaarne. Juba poliitiliselt kõikvõimalikel üritustel (miitingud, dis- mane puudutab siiani paljusid eestlasi, kes kaks l-tähte, kuid kuna passitrükkimise

Leedu Eestlaste Selts Eesti iseseisvuspäeval 24. veebruaril 1990 Leedu Eestlaste Seltsi liikmed

216 217 1990 / Pille Väljataga erakogu 1990 / Pille Väljataga 1991 / Liia Urmani erakogu

Lietuvos estų draugija 1990 m. švenčia Estijos respublikos Nepriklausomybės dieną, vasario 24-ją Lietuvos estų draugijos nariai

Baltijos valstybių nepriklausomybės blikos piliečio asmens dokumentas, kurį ciali žiniasklaida siekė parodyti, kad kitos kaip vien lenkų problemą, iš tiesų ji liečia siekis buvo aukščiausias tikslas ir visuose išduoti sprendimas buvo priimtas 1991 Lietuvoje gyvenančios tautos jam prieši- ir kitas tautybes. Besišnekučiuojant Ülle išsilaisvinimo bei Lietuvos nepriklauso- m. kovo 16 d. Estijos Kongreso IV sesijoje nasi. Suprantama, Lietuvos estų draugija Damasickienė papasakojo istoriją, kaip mybės palaikymo renginiuose dalyvauta Taline. Dokumentas nustojo galioti 1992 dalyvavo ir Baltijos kelyje“. Nors mūsų die- kovojo dėl savo vardo originalios rašybos. su Estijos vėliava rankose. m. balandžio 8 d. Vėliau šis dokumentas nomis nėra būtinybės aktyviai pasisakyti Lietuvių abėcėlėje nėra „Ü“ raidės, taisyklės Liia Urman prisimena: „Pradžios lai- daugeliui pasitarnavo gaunant pilietybę. politinėmis temomis, vis gi draugija yra neleidžia rašyti greta dviejų vienodų kalbos kai itin įdomus, buvo daug dalyvaujančių Ülle Damasickienė apie tuos pačius išsakiusi požiūrį, pavyzdžiui, dėl Lenkijos garsų, taigi ketinta pase įrašyti „Ule“. Kova draugijos veikloje, draugija buvo populiari. laikus pasakojo: „LED veiklos pradžioje universiteto Lietuvoje atidarymo bei kalbų baigėsi kompromisu: Ülle laimėjo savo Vien jau politikoje vyko įdomūs dalykai, draugijos nariai dalyvaudavo įvairiuose politikos Lietuvoje. Pastarasis klausimas iki varde dvi „l“ raides, bet, kadangi techninės politika tuomet buvo „ant bangos“. Lietu- renginiuose (mitingai, disputai, konferen- šiol liečia daugelį estų, kurie reikalauja, kad galimybės neleido pase atspausdinti „Ü“, vos estų draugija išduodavo vadinamuo- cijos ir kt) paremdami lietuvių išsilaisvi- jų asmenvardžiai būtų rašomi originalo buvo atspausdinta „Ū“, taigi pase jos vardas sius Rumesseno pasus.“ Tai Estijos Respu- nimo siekį. Tai buvo labai svarbu, nes ofi- kalba. Nors Lietuvoje tai bandoma pateikti „Ūlle“. Pillė paminėjo, kad vardo rašyboje aparaat ei võimaldanud Ü-tähte kirjutada, lutuse peale. Tol ajal oli rahvuste maja ja kutsus isegi saatkonna esindaja matustele. lutuse peale, ämma juhatusel. Olin asu- siis eesnime esitäheks on pikk leedu U. seal oli eestlastel ja lätlastel ühine tuba. Seal saime juba abikaasaga kutse eestlaste tamiskoosolekul“ pajatas Urmas Merila. Seega passi järgi on ta Ūlle. Pille Väljataga Läksin selle mõttega, et kontrollida, ega üritustele. Ja detsembris 1993 oli meil siin- Rein Talimaa lisab: „Esimesed eestlased mainis, et temal säilisid eesnimes kaks ma eesti keelt päris ära pole unustanud. ses õpetajate majas esimene kohtumine siin Leedus, kellega kohtusin olid Aksa ja l-tähte, kuid ä- ja e-tähed on muutunud Keel ju areneb, tulevad uued sõnad.“ Või eestlastega. Olime koos sakslastega, see Valvi. Aksaga käisime ka perekonniti läbi, leedupäraseks — Pillė Veljataga. Gintaras Naudžiūnas: „See oli 90-ndate oli eestlaste ja sakslaste ühine jõuluõhtu. tähistasime sünnipäevi, juubeleid. Valvi Poliitika oligi üks seltsiga liitumise aastate alguses. Mu isal ja emal oli siin üks Sellest ajast saati püüame igal aastal, kui oli see inimene, kes viis eestlasi omavahel põhjus. Marju Šlapikienė teatas: „kuidas sõber, kes tegeles Leedu Punase Ristiga ja just tööl pole, olla koos eestlastega.“ kokku. Koos ajalooliste muutustega 1980- siis teisiti, eriti neil uutel aegadel.“ Daina oli kuidagi kirikuga seotud. Ta käis meie „Oi see oli väga tore. Mul oli väga ndate lõpus tuli ka seltsi loomine. Valvi oli Klovienė aga meenutas, et „1990-ndate eestlastest sugulaste juures külas. Kui olid hea ämm. Tema rääkis mulle, et ajalehed ka Leedu Eesti Seltsi esimene esimees. Tal algul lugesin kord lehest, et kuskil tulevad minu ema matused, siis kutsus ta Eesti kirjutavad, tehakse mingit eesti ühingut. oli algusaastail tööd palju. Ma proovisin kokku eestlased ja lätlased. Läksin kuu- saatkonnast eestlasi ema ärasaatmisele. Ta Nii ma siis sattusingi seltsi — ajalehe kuu- teda aidata nii palju, kui sain. Meil olid siis

Eesti kogukond Eesti Vabariigi aastapäeval saatkonnas Leedu Eestlaste Seltsi märk

218 219 2000 / Liia Urmani erakogu

Estų bendruomenė Estijos Respublikos metinių minėjime ambasadoje Lietuvos estų draugijos ženklas

pase yra išsaugotos dvi „l“, bet neliko „e“ neprimiršau estų kalbos. Juk kalba kinta, dalyvauti estų renginiuose. Ir 1993 metų Urmas Merila. Reinas Talimaa priduria: bei „ä“ ir jos asmenvardis rašomas lietuvių pasipildo naujais žodžiais“. Arba Ginta- gruodį mes Mokytojų namuose pirmą „Estai, su kuriais Lietuvoje susidūriau visų abėcėlės raidėmis — Pillė Veljataga. ras Naudžiūnas: „Tai buvo 90-jų pradžia. kartą susitikome su estais. Drauge su estais pirma, buvo Aksa ir Valvi. Su Aksa ben- Viena iš telkimosi į draugiją priežasčių Mano mama ir tėvas turėjo čia draugą, dalyvavo ir vokiečiai, vyko bendra Kalėdų dravome ir šeimomis, šventėme gimtadie- ir buvo politika. Marju Šlapikienė sakė: kuris darbavosi Lietuvos Raudonajame šventė. Nuo to laiko kasmet, jei tik darbai nius, jubiliejus. Valvi buvo žmogus, kurio „o kaip gi kitaip, ypač tais naujais laikais“. Kryžiuje ir buvo kažkaip susijęs su baž- leidžia, stengiamės pabūti drauge su estais.“ dėka estai tarpusavyje susipažindavo. Daina Klovienė prisimena: „1990-jų pra- nyčia. Jis lankėsi pas mūsų giminaičius „Tai buvo puiku. Turėjau puikią uošvę. Drauge su istoriniais pokyčiais 1980-jų džioje kartą perskaičiau laikraštyje, kad estus. Mano mamos laidotuvių metu jis Ji pasakė, kad laikraščiuose rašoma, jog pabaigoje vyko ir draugijos steigimas. Valvi susitinka estai ir latviai. Nuėjau į nurodytą pakvietė iš Estijos ambasados estus, kurie organizuojama kokia tai estų bendrija. buvo ir pirmoji estų draugijos pirmininkė. vietą. Tuomet tautinių bendrijų namuose atėjo su velione atsisveikinti. Net ambasa- Taip ir patekau į draugiją — pagal skelbimą Pradžioje ji turėjo daug darbų. Bandžiau latviai ir estai turėjo vieną kambarį. Nuė- dos atstovą pakvietė į laidotuves. Tuomet laikraštyje, uošvės patarimu. Dalyvavau jai padėti, kiek galėjau. Tuo metu mes jau su mintimi, kad reikia pasitikrinti, ar mudu su sutuoktine buvome pakviesti steigiamajame susirinkime“ — pasakojo susitikdavome ir su kitomis draugijomis. kohtumised teiste seltsidega. Meeles on jaoks on laulukaare all laulmine suurhetk, selt saime minna. Riias käis väikebussitäis Münsteris toimunud ESTO päevadel. toredad olemised läti ja saksa seltsidega.“ ka kaks pimedat muusikaarmastajat said rahvast. See oli esimene kord, kui me Varasematest seltsi üritustest meenutati Helge sõnaga meenutatakse ka seltsi sellest osa,“ meenutati suursündmust. tundsime ESTO lõhna ja hõngu. Eriti tihti ka jaanipäevi: „Meil olid vanasti lauluansamblit ja pillimees-akordioni- 1999. aastal esineti Leedu televisioonis, meeldis ESTO rongkäik mööda vanalinna, uhked jaanipäevad, enne kui tulid Põh- mängijat Arvo Kunderit. Ansamblis laul- esitati eesti jõululaule, üks laul oli „Aisa- milleks oli isegi liiklus kinni pandud“. Riias jamaade jaanipäevad, need on vist nüüd sid Arvo abikaasa, Laine, Helmut, Urmas, kell“. Ansambli repertuaaris olid rahvali- toimunud rongkäik algas Riia Kongresside viimased viis aastat toimunud. Alguses Urmase abikaasa ja Rein. Tegevust alustati kud laulud, mis on olnud eestlaste elude ja maja juurest ja viis vabadussambani, kus tegime jaaniõhtuid seltsiliikmetega, mis 1998. aastal Pimedate ühingu ruumides, pidude osaks läbi aegade. asetati pärjad ja mängis orkester. Hinnan- me ise organiseerisime. Tavaliselt sõideti sest ansamblit juhatas sealne muusika- Eredamalt on seltsi liikmetele meelde guliselt osales rongkäigus 2500 inimest. kuhugi Vilniuse lähedale loodusesse, kus juht. 1999. aastal käisid lauljad Eestis lau- jäänud 2005. aastal Riias toimunud ESTO Neli aastat hiljem käis Liia Urman koos koos peredega õhtut veedeti. Tehti lõket, lupeol, millega tähistati 130 aasta möödu- päevad: „Tavaliselt toimusid kuskil kauge- abikaasa ja tollase saadiku Alar Ollju- tantsiti, lauldi. Eriti on meelde jäänud üks mist esimesest Eesti laulupeost. „Eestlase mal, alles Riia oli nii lähedal, kuhu rahali- miga, kes laulis Euroopa Eestlaste Kooris, jaanipäev, mis toimus ühe järve ääres,

Liia Urman koos „soomepoiss“ Mart Ojaga Seltsi lauluansambel laulupeol

220 221 1997 / Liia Urmani erakogu 1999 / Liia Urmani erakogu

Liia Urman su “suomių berniuku” Martu Oja Draugijos dainininkų ansamblis Dainų šventėje

Prisimenu susitikimus su latvių ir vokiečių nos kupolu buvo didis įvykis, o ir du aklieji kad važiavome nedideliu autobusu. Tai Tarp praėjusiais dešimtmečiais vyku- draugijomis.“ Geru žodžiu prisimenamas muzikos mylėtojai jame dalyvavo“ — taip buvo pirmas kartas, kai pajutome ESTO sių draugijos renginių prisimenamos ir ir draugijos dainininkų ansamblis ir akor- prisimenama apie svarbųjį įvykį. 1999 m. kvapą ir alsavimą. Ypač patiko ESTO Joninės. „Anksčiau puikiai švęsdavome deonistas Arvo Kunderis. Ansamblyje dai- įvyko pasirodymas per Lietuvos TV, buvo dalyvių eisena per Rygos senamiestį, net Jonines. Tai buvo kol, kol, bene prieš pen- navo Arvo sutuoktinė, Laine, Helmutas, dainuojamos estų kalėdinės dainos, viena eismas buvo sustabdytas“. Eisena prasi- kerius metus, atsirado Šiaurės ministrų Urmas, Urmas’o sutuoktinė ir Reinas. Vei- jų — „Aisakell.“ Ansamblio repertuare dėjo nuo Rygos Kongresų rūmų, judėjo tarybos rengiama Vidurvasario šventė. klą pradėjome 1998 metais Aklųjų draugi- buvo liaudiškos dainos, kurios buvo estų link Laisvės paminklo, kur grojo orkestras Jonines surengdavome draugijos nariams, jos patalpose, nes ansamblio vadovas buvo gyvenimo ir švenčių dalis nuo senų laikų. ir buvo padėti vainikai. Eisenoje dalyvavo vykdavome visi su šeimomis kur nors iš tos įstaigos. Draugijos nariams itin ryškiai įsi- apytiksliai 2500 žmonių. Po ketverių metų į gamtą netoli Vilniaus. Uždegdavome 1999 metais dainininkai vyko į Estijos minė ESTO dienos 2005 metais Rygoje: Liia Urman su sutuoktiniu ir tuometiniu laužą, šokdavome ir dainuodavome. Įsi- dainų šventę, kuria buvo minima ir Esti- „Šie renginiai dažniausiai vykdavo kur ambasadoriumi Alaru Kollomu, kuris minė Joninės, vykusios prie ežero, visi jos dainų švenčių 130 — mečio sukaktis. nors toli, tik Ryga buvo taip arti, lėšos dainavo Europos estų chore, buvo Miuns- drauge važiavome, net vietos nakvynei „Estams dainavimas po Dainų švenčių sce- leido nuvykti. Žmonių susirinko tiek, teryje vykusiose ESTO dienose. buvo užsakytos. sinna vist läksime ühiselt, meil olid isegi tas üks ristitutest. Ristimisel mängis Leedu toriks ja mänginud orelit. 1980. aastate võtma just ema lahkumise järel, korralda- hotellitoad tellitud.“ tuntud kammermuusika orkester Donatas lõpus lõi ta sidemed Eesti Evangeelse des siis ema loomingust näitusi ja koos- Isiklikumat laadi sündmusena on mit- Katkuse juhatusel ning selleks puhuks oli Luterliku Kirikuga, tõi Tallinnast suurel tades raamatu. Pille jutustab: „minu ema, med siinsed eestlased meenutanud risti- Eestist saabunud kirikuõpetaja Villu Jürjo. hulgal eestikeelset vaimulikku kirjandust, Tiiu Ene, kes Leedus elas alates 1958. aas- mist 1996. aasta 24. veebruaril. „Mingil Tänaseni käib igal aastal kirikuõpetaja, mis jagati eestlaste vahel, samuti materjali tast, kellel Eestis polnud enam sugulasi hetkel tekkis küsimus, et kas keegi tahaks kes peab Vilniuse luteri kirikus jumalatee- pühapäevakooli jaoks. ja sõpru, ei jätnud vahele Leedu Eestlaste lasta ennast ristida. Tahtjaid kogunes kus- nistuse. Kiriku kõrval asuvas hoones on Seltsiga on liitunud ka mitmed eest- Seltsi kogunemisi ega Eesti saatkonna üri- kil 16-ringis. Kirikusse altari ette mindi peale jumalateenistust peetud ka tore- laste järeltulijad, kes on oma juurte vastu tusi, mis andsid võimaluse eesti keeles rää- heledates riietes ja paarides, ikka ema ja daid kohvilaudu. huvi hakanud tundma alles vanema kida. Mina tundsin ennast halvasti kitsa laps kõrvuti. Rahvas nuttis, siis oli palju Mitmedki eestlased on tihedalt seotud lahkumise järel nii nagu eelpool meenu- sõnavara pärast, aga tähtsam oli, et emale rahvast. Väga ühendav ja südamlik ja risti- siinse luteri kirikuga ja laulnud sealses tas Gintaras Naudžiūnas, hakkas ka Pille tekitas rõõmu, kui kolmekesi, koos minu vanemad tulid meie taha seisma“ meenu- kooris. Rein Talimaa on olnud ka kan- Väljataga seltsi tegevusest aktiivsemalt osa väikse tütrega, seltsi üritustel käisime“.

Leedu Eestlaste Seltsi liikmed ESTO päevadel Riias Leedu Eestlaste Seltsi jaanipäev

222 223 2005 / Liia Urmani erakogu 2001 / Liia Urmani erakogu

Lietuvos estų draugijos nariai ESTO dienų Rygoje metu Lietuvos estų draugijos Joninės

Kaip labiau asmenišką įvykį eilė čio- garsus Lietuvos kamerinis orkestras, vado- užmezgė ryšius su Estijos evangelikų organizavo mamos dailės kūrinių parodą, nykščių estų prisimena krikšto apeigas vaujamas Donato Katkaus, iš Estijos buvo liuteronų bažnyčia, atvežė iš Talino daug parengė knygą. Pillė pasakoja: „mano 1996 metų vasario 24 dieną. „Tuo metu atvykęs pastorius Villu Jürjo. Iki šiol kartą religinės literatūros estų kalba, kuri buvo mama, Tiju Enė, kuri gyveno Lietuvoje ėmėme svarstyti, ar atsirastų norinčių metuose atvažiuoja pastorius ir Vilniaus išdalinta estams, taip pat mokomosios nuo 1958 metų ir Estijoje nebeturėjo gimi- krikštytis. Norinčių buvo apie 16. Baž- Evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyksta medžiagos sekmadieninei mokyklai. nių bei draugų, nepraleisdavo Lietuvos nyčioje prie altoriaus ėjome apsivilkę pamaldos estų kalba. Greta bažnyčios Draugijos nariai yra ir keli estų pali- estų draugijos susibūrimų ir Estijos amba- šviesiais rūbais ir poromis, vis mama su esančiuose parapijos namuose būdavo kuonys, kurie ėmė domėtis savo šaknimis sados renginių, suteikdavusių galimybę vaiku. Žmonės ašarą braukė, daug mūsų surengiami ir pasibuvimai prie kavos. po tėvų mirties, kaip kad aukščiau papa- pasišnekučiuoti estiškai. Aš ten jausda- tuomet susirinkę buvo. Mums už nugarų Keletas estų susiję su Vilniaus evangelikų sakotuose Gintaro Naudžiūno prisimini- vausi nejaukiai dėl skurdoko estų kabos sustojo krikšto tėvai, tvyrojo vienybė ir liuteronų bažnyčia ir yra dainavę jos chore. muose apie įstojimą į draugiją. Taip pat žodyno, bet svarbiau buvo, kad mama širdingumas” — prisimena viena iš apsi- Reinas Talimaa yra buvęs kantoriumi bei ir Pillė Veljataga ėmė aktyviai dalyvauti džiaugdavosi, kai trise, su mano maža krikštijusiųjų. Krikšto apeigų metu grojo grojęs vargonais. 1980-jų pabaigoje jis draugijos veikloje po mamos mirties: dukra, nueidavome į draugijos renginius“. Seltsiga liitumise põhjuseks on maini- ilma vanavanemateta kaotati tihti side ja sale Jane Kukele, kes olid pühapäevakooli viktoriinid ja keelepäevad rikastavad siin- tud ka lapsi, sest pühapäevakooli üritused jäädi liiga leedukeskseks. Pühapäevakoo- õpetajad ning Vilniuse konservatooriumis sete laste ja nende vanemate elu. on siinsetele lastele heaks võimaluseks lis tutvustatakse eesti kultuuri, mänge, õppinud Anneliis Volmerile, kes vedas Seltsi kaasabil on lähetatud noori ka eesti keelt praktiseerida. Pühapäevakool muusikat ja toimunud on ka tantsutunnid. laste lauluringi. Praegu toimuvad püha- Eesti kõrgkoolidesse õppima. Mõned sai alguse tänu Liia Urmanile ning laste Eesmärgiks on tekitada lapses huvi Eesti- päevakooli üritused on pigem pereüri- neist on tagasi Leetu tulnud, mõned aga võimalusele minna suveks Eestisse laag- maa ja eestluse vastu. Vabamas vormis tused, kust osavõtma on oodatud lapsed jäänud Eestisse. risse. Leedus oli palju peresid, kus ei rää- kokkusaamised on sobilikud siinsetele las- koos vanematega. Üks isa on leidnud, et Kes nad siis on, need Leedu eestlased, gitud eesti keelt või siis räägiti aeg-ajalt, tele, kelle vanusevahed on üsnagi suured. lasteüritustel osalemine on „endale olnud Leedu ja Eesti Vabariikide 100. aastapäe- kuid laps pidi enne laagrit kasvõi natuke Siinkohal ongi paslik öelda tänusõnu hariv ja huvitav.“ Loomaaiakülastus, korvi val? Et täpsemalt teada saada, siis tegime keelt oskama. Kellel olid vanavanemad Vilniuse ülikoolis eesti keelt õpetanud punumine, kalossimaalimine, lamba- ja küsitluslehed, mida levitati Leedu Eest- Eestis, nendel oli enamasti hea eesti keel, Elviira Küünile ja eelmise saadiku abikaa- kitsetalude külastused, loodusmängud, laste Seltsi kaudu. Küsimused puudutasid

Põhjamaade jaanipäev Leedus Ristimine Vilniuse luteri kirikus

224 225 2014 / Eesti saatkond Vilniuses 2014 / Eesti saatkond 1996 / Liia Urmani erakogu

Šiaurės šalių Vidurvasario šventė (Joninės) Lietuvoje Krikšto apeigos Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje

Kaip dalyvavimo draugijoje paskata senelius, vaikai gerai mokėjo estiškai, o ištarti padėkos žodžius Vilniaus universi- Apsilankymas zoologijos sode, krepšių minimi vaikai, nes sekmadieninė moky- pas senelius vasaroti nuvykti negalintys tete estų kalbą dėsčiusiai Elvyrai Küün ir pynimas, botų spalvinimas, apsilankymas kla čionykščiams vaikams yra gera estų prarasdavo estų kalbos įgūdžius, lietu- buvusio ambasadoriaus sutuoktinei Janai avių ir ožkų ūkyje, žaidimai gamtoje, vik- kalbos praktikos galimybė. Sekmadieninė vių kalba imdavo vyrauti. Užsiėmimų Kukk, kurios mokytojavo sekmadieninėje torinos, kalbos diena praturtina čionykš- mokykla buvo įsteigta Liios Urman ini- sekmadieninėje mokykloje metu vaikai mokykloje. Ir Vilniaus konservatorijoje čių vaikų ir jų tėvų gyvenimą. Su draugijos ciatyva, įtakos turėjo ir tai, kad atsirado supažindinami su estų kultūra, žaidimais, studijavusiai Anneliis Volmer, kuri mokė pagalba jaunimas siunčiamas studijuoti į galimybė dalyvauti Estų kalbos stovyklose muzika, buvo ir šokių pamokėlės. Tikslas vaikus dainuoti. Sekmadieninės mokyklos Estijos aukštąsias mokyklas. Kai kurie Estijoje. Lietuvoje yra šeimų, kuriose — sužadinti domėjimąsi Estija ir tautine užsiėmimai, vykstantys dabar, yra greičiau grįžta į Lietuvą, kai kurie lieka Estijoje. nekalbama estiškai arba kalbama retkar- savastimi. Užsiėmimų sekmadieninėje visos šeimos renginiai, kuriuose laukiami Kas gi jie, Lietuvos estai, Lietuvos ir čiais, tad vaikams, prieš vykstant į stovy- mokykloje laisvesnė forma pasirinkta tam, vaikai su tėvais. Vienas iš tėvų pastebėjo, Estijos 100-čio minėjimo metais? Kad klą, teko nors truputį pramokti. Šeimose, kad užsiėmimas galima būtų pravesti labai kad dalyvavimas renginiuose vaikams sužinotume daugiau, paprašėme Lietuvos kuriose vaikai turėjo Estijoje gyvenančius skirtingo amžiaus vaikų grupelei. Derėtų „man pačiam buvo lavinantis ir įdomus.“ estų draugijos narius dalyvauti apklausoje. isikliku, ühiskondliku ja Leedu eestlaste kodukohta. Samuti on märgitud, et kui on tuldud töö tõttu või mitmel korral on niseerisid nad ka väljasõidu külma sõja seltsielu. ma leedulasega abiellusin, siis ütles ema, Leetu asumise põhjuseks segaabielu puhul muuseumisse ja endisesse tuumarakettide Leedus elavad eestlased on siia sat- et naise koht on ikkagi mehe juures, seega märgitud ka lapse sündi. baasi Plokščiais, Žemaitija rahvuspargis. tunud erinevatel põhjustel. Väga paljud tulin Leetu. Ka küüditatud, kes ei saanud Siia on elama asunud ka mitmed Eestlaste elukutsete ja õpitud erialade on siia toonud või jätnud armastus või naasta kodumaale, valisid sageli Siberist ärimehed, samuti on Leedus Eesti kait- palett on väga kirju. Aktiivsem seltskond nõukogude ajal kõrgkooli lõpetamise järel naastes uue elupaiga Eestile võimalikult seväelased, kes roteeruvad siin ajutiselt on kõrgharidusega ja oma erialal tunnus- töölesuunamine. Nõukogude ajal valiti lähedal. Siia saabusid ka asumisel tekkinud koos peredega. Paaril viimasel aastal on tatud tegijad. Paljudel siinsetel eestlastel armastuse tõttu Leedu elukohaks pigem segaperekonnad. Enamasti valisid endised kaitseväelaste pered aktiivselt osa võtnud on säilinud kontaktid Eestiga, teadusmaa- seetõttu, et siin oli leida mõlemale nii küüditatud oma elukohaks mereäärseid Leedu eestlaste seltsi lastele mõeldud ilmas on kirjutatud ühiseid artikleid, käi- tööd kui ka elukohta. Näiteks on meenu- piirkondi. Ühel juhul on mainitud Leetu üritustest, nii käidi koos pühapäevakooli dud mõlema riigi teaduskonverentsidel. tatud, et kuna Tallinnas oli keeruline leida elama asumise põhjusena ka terviseprob- õpilastega loomaaias või kohtuti jõulupuu Ehituseriala spetsialistid on toonud Leetu korterit, siis tuldi elama Vilniusesse naise leeme ja siinset paremat kliimat. Kaasajal ajal jõuluvana ja Lottega. Sellel suvel orga- Eesti kapitali ja teadmisi.

Pühapäevakool lõputunnistuste andmise päeval, Pille Väljataga koos ema Tiiu Ene Vaivadienė ja tütre Agnega kokkuvõtteid teeb ja tunnistusi annab Valvi Strikaitienė

226 227 1990 / Pille Väljataga erakogu 1990 / Pille Väljataga 2003 / Liia Urmani erakogu

Pillė Veljataga su mama Tiju Ene Vaivadiene ir dukra Agne Sekmadieninės mokyklos baigimo pažymėjimų įteikimas, žodį taria ir pažymėjimus įteikia Valvi Strikaitienė

Klausimai — apie visuomeninį, asmeninį pusėje. Buvo ir toks atsakymas: kai ištekė- ruoju metu yra atsikėlusių dėl darbo, kelis seneliu ir Lotte (Lotte — vaikų mėgstamas bei Lietuvos estų draugijos gyvenimą. jau už lietuvio, mama pasakė, kad moters kartus mišrios šeimos apsigyvenimo Lie- personažas). Šią vasarą jie surengė išvyką į Lietuvoje gyvenantys estai pateko čia vieta ten, kur vyras gyvena, taigi atvykau tuvoje priežastimi nurodė ir vaiko gimimą. šaltojo karo muziejų, įsikūrusį buvusiame įvairiomis dingstimis. Daugelį atvedė į Lietuvą. Beje, tremtiniams nebuvo lei- Pastaraisiais metais apsigyveno eilė versli- balistinių raketų šachtiniame paleidimo arba paskatino čia likti meilė arba, sovie- džiama grįžti į tėvynę, todėl dažnai grįž- ninkų, o rotacijos būdu Lietuvoje esantys komplekse Plokštinės miške, Žemaitijos tmečiu, paskyrimas į darbo vietą baigus tantys iš tremties Sibire rinkdavosi naują Estijos kariškiai su šeimomis čia gyvena nacionaliniame parke. aukštąją mokyklą. Sovietmečiu pora apsi- gyvenamąją vietą kur nors netoli Estijos. laikinai. Jau kelinti metai kariškių šeimos Estų profesijų ir įgyto išsilavinimo gyvendavo Lietuvoje greičiausiai ir dėl to, Atvykdavo ir tremtyje susikūrusios miš- aktyviai dalyvauja Lietuvos estų draugijos paletė labai marga. Aktyviausia bendruo- kad čia abu galėjo rasti ir darbo ir gyve- rios šeimos. Buvę tremtiniai daugiausia renginiuose vaikams, pavyzdžiui, drauge menė — su aukštuoju išsilavinimu, savo namąją vietą. Pavyzdžiui, buvo atsaky- apsigyveno netoli jūros. Vienas iš apklaus- su besimokančiais sekmadieninėje moky- veikos srityse pripažinti žmonės. Daugelis mas, kadangi Taline buvo sudėtinga rasti tųjų apsigyveno Lietuvoje dėl sveikatos kloje vyko į ekskursiją zoologijos sode, čionykščių estų yra išsaugoję kontaktus butą, šeima apsigyveno Vilniuje, žmonos problemų, dėl geresnio klimato. Pasta- prie Kalėdinės eglutės susitiko su Kalėdų su Estija. Mokslo pasaulio atstovai yra Küsitluslehtede järgi on siin arst, ajaloo- töö harrastajaid. Nii näiteks on viimase Eestit külastatakse enamasti kas töö- kastutatakse vene või inglise keelt. Aju- lased, kunstiteadlased ja arhivaar, ajakir- seitsme aasta vältel ühe Eesti muuseumi alaselt või erakorralistel perekonnasünd- tiselt roteeruvad kaitseväelased ja saat- janik, geoloog, matemaatik-programmee- trükiste sisu valminud Leedus. mustel aga ka suviti puhkuse- ja huvireise konnatöötajate pered kasutavad kodus rija, Leedu riigiametnik ja saatkonnatöö- Küsitluslehtedele vastanud on ühis- tehes ning koolivaheaegadel, aga kohtu- loomulikult eesti keelt. Üsna tavaline on taja, ehitusinsener ja ehituse projektijuht, kondlikult aktiivsed, lisaks Leedu Eest- takse ka kunagiste koolikaaslaste ja teiste olukord, kui kodus on kasutusel kas kaks organisatsiooni juht, kaitseväelased, ihtüo- laste Seltsile, kuulutakse veel erialaseltsi tuttavatega. Uurimistööga seoses külasta- või isegi kolm keelt. Üheks põhjuseks see, loog, tõlgid ja giidid, õppejõud, ärimehed, desse ja -ühendustesse, ollakse Eesti takse tihti Eesti mäluasutusi. et ei taheta, et lapsed kuuleksid vigast turismikorraldajad. Lisaks on teada veel Leedu kaubanduskoja liikmed, osad maa- Tihedamad Eesti külastajad on aga siin eesti või leedu keelt, seetõttu on vanemad äriadvokaat, tegevjuhid, ehitajaid, trepi- piirkondades elavad eestlased kuuluvad viibivate kaitseväelaste ja diplomaatide ühiseks keeleks valinud kolmanda keele meister, tekstiilidisainer, reklaamiinimesi ka kohalikesse seltsidesse. Inimesed on pered, kes külastavad vanemaid ja sugu- ja lastega räägitakse emakeeles. Eesti jt. Nii mõnigi eestlane on tööalaselt seotud rahvuslikult ärksad ja peavad oluliseks nii lasi ning ajavad tööasju. Koduseid keeli on keele oskus on edasi antud ka kolmandale Eestiga, on Eesti firmade esindajaid, Eesti Eesti kui ka Leedu rahvusväärtusi, tähista- üldiselt palju, enamasti räägitakse nii eesti põlvkonnale, kuid mitte alati. Näiteks on turistidega tegelejaid, tõlkijaid, kui ka kaug- des mõlema riigi tähtpäevi. kui ka leedu keelt ning kolmanda keelena perekondi, kus ühe lapse lapsed räägivad

Pühapäevakooli korvipunumine Seltis esimees Liia Urman koos lastelaste ja Lottega jõulupeol

228 229 2017 / Liia Urmani erakogu 2017 / Danius Malinauskas

Krepšių pynimas sekmadieninėje mokykloje Draugijos pirmininkė Liia Urman su anukais ir Lotte Kalėdų šventėje

parašę straipsnių kaip bendraautoriai, direktorių, statybininkus, laiptų meistrą, joms, susivienijimams pagal veiklos sritį, bendramoksliais, bičiuliais. Ryšium su dalyvavę abiejų valstybių mokslinėse kon- tekstilės dizainerę, reklamos darbuotojus taip pat yra Estijos prekybos rūmų Lietu- moksliniu tiriamuoju darbu lankomasi ferencijose. Statybos specialistai atsinešė į ir pan. voje nariai, gyvenantieji regionuose daly- Estijos atminties įstaigose. Dažniau į Estiją Lietuvą Estijos kapitalo ir žinių. Apklau- Kai kurie estai susiję su Estija darbo vauja vietinių draugijų veikloje. Dauguma nuvyksta Lietuvoje dirbančių kariškių ir sos duomenimis čia gyvena: gydytojas, ryšiais — tai atstovaujantieji Estijos fir- yra tautiškai aktyvūs ir laiko svarbiomis ir diplomatų šeimos, lankomasi pas tėvus ir istorikai, menotyrininkai ir archyvarė, moms, priimantieji turistus iš Estijos, ver- estų ir lietuvių nacionalines vertybes, mini gimines, tvarkomi darbo reikalai. žurnalistas, geologė, matematikė — pro- tėjai, dirbantieji nuotoliniu būdu. Pavyz- abiejų valstybių minėtinas datas. Kalbų, kurios vartojamos namuose, gramuotoja, Lietuvos valstybės tarnautoja džiui, pastaruosius septynerius metus Estijoje apsilankoma arba ryšium yra daug, dažniausiai kalbama estiškai ir diplomatas, statybos inžinierius ir staty- vieno Estijos muziejaus leidiniai buvo su darbu arba ypatingomis šeimyninė- ir lietuviškai, o trečia kalba — rusų arba bos projektų vadovas, prekybininkė, kariš- parengiami spaudai Lietuvoje. Užpildžiu- mis progomis (jubiliejai, laidotuvės), anglų. Rotuojantys, laikinai gyvenantys kiai, ichtiologė, vertėjai ir gidai, dėstytoja, sieji apklausos anketą yra visuomeniškai taip pat vasaromis vykstama atostogauti kariškiai ir ambasados darbuotojai šei- verslininkai ir turizmo darbuotojai. Dar aktyvūs žmonės ir, neskaitant narystės Lie- arba į pažintines keliones, mokslo metų mose, suprantama, kalba estiškai. Gana žinome apie verslo advokatą, vykdomąjį tuvos estų draugijoje, jie priklauso draugi- atostogų metu susitinkama su buvusiais dažna, kad namuose vartojamos dvi ar net mõlemat keelt, kuid teise lapse lastele neaastasena, et vaimse terviklikkuse saa- Seltsi või saatkonna poolt korraldatavad arutelu, et Teie arvatavasti tähistate Eesti enam eesti keelt ei ole õpetatud. vutamiseks on tähtis mõlema osa tasakaal“. üritused. Vastavalt ürituse sisule koguneb kombe kohaselt aga meie jõululaupäeva Eestluse lävepakk on perekonniti eri- Kui eestlaste kokkusaamised olid nendele ka erinev seltskond. ikka Leedu kombel. Nii on ka küsitlus- nev: „Alates peredest, kus eestlasest ema 1960. aastatel pigem perekondlikku laadi, Väikest Eesti-Leedu „kultuurikonf- lehtedele vastajad välja toonud, et nemad räägib lastega eesti keelt ka hoolimata siis täna käiakse perekondlikult teistega likti“ võime täheldada pühade tähista- tähistava jõule ja lihavõtteid eesti või sellest, et leedulasest isa vähe aru saab, harva läbi. Kontakte on, kuid nende alged misel. Oluliseks lõheks on jõululaupäeva leedu kombe järgi. ning lõpetades nendega, kel tuleb Eesti pärinevad aastakümnete tagant. Erandiks tähistamine kas eesti või leedu kombe Tähtsaks peetakse nii Eesti kui ka identiteet eneses avastada ja teadlikult vaid Eesti kaitseväelased, kes on koondu- järgi ehk siis „verivorstid ja praeliha“ ver- Leedu riigipühi. Vabariikide aastapäevade säilitada“ leidis Pille mõtiskledes Leedus nud Kaunase ümbrusesse, kus nad suht- sus nn „heeringapüha“, kus laud on kaetud kõrval on olulised ka Mindaugase krooni- elavate eestlaste eesti identiteedist ja selle levad aktiivselt oma väikeses kaitseväe- seene- ja kalatoitudega. mispäev, jaanipäev ja Võidupüha. Emade- säilimisest. Ta lisab, et tema, „inimene laste kogukonnas. Seetõttu ongi ühiseks Jõulueelsel ajal võib tihti kohata küsi- päeva saab aga kohe kahel korral nädalase kaksikidentiteediga tundis alles kuueküm- kokkusaamise kohaks Leedu Eestlaste must, et kuidas Teie siis jõule tähistate või vahega tähistada. Viimastel aastatel saa-

Toomas Hein koos lastega jõulupeol Siim Krispin koos perega jõulupeol

230 231 2017 / Danius Malinauskas 2017 / Danius Malinauskas

Toomas Heinas su vaikais Kalėdų šventėje Siimas Krispinas su šeima Kalėdų šventėje

trys kalbos. Viena iš priežasčių — tėvai bėda, jei vaikų tėtis lietuvis menkai tesu- dešimtmečius. Išimtis — Estijos kariškių ir kepta mėsa“ versus „silkė“, t. y. šventi- nenori, kad vaikai girdėtų kalbant su klai- pras ir baigiant tais, kam tenka estiškąją šeimos, susitelkusios netoli Kauno ir akty- nis stalas su žuvies ir grybų patiekalais. domis estiškai arba lietuviškai, todėl tėvai tapatybę savyje atrasti ir sąmoningai viai bendraujančios savo mažoje kariškių Artėjant Kalėdoms dažnai tenka išgirsti tarpusavyje kalba trečia kalba, o su vaikais palaikyti“ — samprotauja Pillė apie Lie- bendruomenėje. Taigi bendrų susitikimų klausiant, kaip Jūs Kalėdas švenčiate, arba — kiekvienas savo gimtąja kalba. tuvoje gyvenančių estų tautinės tapatybės vieta yra Lietuvos estų draugijos arba pasamprotavimą, jog, Jūs, greičiausiai, Dažnai estiškai moka ir trečia karta, išsaugojimą. Ir priduria, kad „sulaukus ambasados organizuojami renginiai. pagal estų papročius, o mes Kūčias šven- bet ne visuomet. Pavyzdžiui, yra atvejų, šešiasdešimties, jai, žmogui su dviguba Nuo renginio turinio priklauso, kokia čiame pagal lietuvių papročius. kai vienas iš vaikų savo vaikus išmokė tapatybe, paaiškėjo, jog dvasinei pilnatvei publika susirenka. Tad ir apklausos dalyviai atsakė, kad estiškai, jie moka ir lietuvių ir estų kalbas, svarbi abiejų dalių lygsvara.“ Apie nežymų „kultūrų konfliktą“ Kalėdas bei Velykas švenčia pagal estų o kitas savo vaikų estų kalbos neišmokė. 1960-ais estai daugiausia bendravo galima būtų kalbėti tada, kai ateina laikas arba pagal lietuvių papročius. Svarbiomis Tautinės savasties vaidmuo šeimose šeimomis, o mūsų dienomis šeimos retai švęsti šventes. Labiausiai tai sakytina apie laikomos ir Estijos ir Lietuvos valstybinės įvairuoja: „Pradedant šeimomis, kur estė tarpusavyje susieina. Ryšius palaiko, bet Kalėdų šventimą pagal estų arba pagal lie- šventės. Greta valstybių metinių svarbios mama su vaikais kalbasi estiškai, ir ne bendravimas prasidėjo senai, prieš kelis tuvių papročius, taigi „kraujiniai vėdarai šventės — Valstybės (Karaliaus Mindaugo bujad püüavad vaadata ka Eesti paraade piima, kaerakile, leivasupi, roosamanna. põlve toite, mida sõime viibides Eestis: koorest, hapupiimast ja võist valmistatud ning Eesti Vabariigi aastapäevade tähista- Palju mainitakse ka kama, vürtsikilu, kama, mannakreem, lestakala, kiluvõilei- küüslaugu ja köömnetega soolane suu- mise üritusi. Eesti Vabariigi aastapäevadel verivorsti „pruunide kartulite“ ja pohla- vad munaga ja muidugi igatseme Tallinna piste) ahjukartulitega, kartulipannkooke, on kutsutud eesti kogukonna liikmeid moosiga, mulgikapsaid ja kartulisalatit. saiakeste ja pirukate järgi.“ „Ema õpetuse kartulivorste (vederai), Žemaičių pliine ka saadiku vastuvõtule, 2018. aastal toi- Üksikjuhtudel ka klimbi- ja frikadel- järgi pirukad-koogid, kalaroad, hapen- (hakklihatäidisega kartulipudrukoogid mus lausa eestlaskonnale eraldi pidulik lisuppi, hapukapsasuppi loomaliha ja damised /.../ murakamoos või värsked hapukoorega) ja loomulikult külma borši koosviibimine. Ka seal vaadati koos aas- kruupidega, hakkliha- või seenekastet, murakad, nendeta on kurb elada“ kirjutas (peedi ja kurgiga hapupiimasupp). Magu- tapäevakontserti ja kuulati Eesti Vabariigi rosoljet, kaalikat, eesti sülti, rääbiseid. Mari-Liis Paaver. Ka raamatu koostaja satest asjadest leiab märkimist õunajuust presidendi Kersti Kaljulaiu kõnet. Söögi valmistamisest ei räägi informan- igapäevaköögist ei puudu eestipäraseid (kuivatatud õuntest pikalt keedetud ja Köök ja kõhutäide on inimeste elus did eriti palju, kuid näiteks jutustab Greta toidud alates herne-, klimbi- ja frikadel- seejärel vormides kuivatatud maiustus). olulisel kohal. Eesti köögist on vanem Urman: „Liha ja kartul on ikka laual. Aga lisupist kuni liha- ja veretoitudeni: „Kuna Eestisse minnes võetakse külakostiks põlvkond välja toodud soolasilgu ja hapu- tihti teeme eesti vanaema toite ja lapse- ümbruskonna kultuursemaks muutmise kaasa Vilniuse leiba, šakotist, Leedus eesmärgil hakkasime pidama lambaid, toodetud delikatess-toiduaineid (juus- siis ei jää lambast tegemata verivorstid ja tud, vinnutatud või külmsuitsu vorstid), -käkid, süldid, pasteedid ja rulaadid. Tuleb komme („Vilniuse“ või „Čiurlionise“ Jõulupeolised ju oma loomadest saadud liha väärindada komme või „Ruta“ vabriku šokolaadi) ja niipalju kui vähegi võimalik.“ napsi (nt taimelikööre), Švyturys Extra Leedu toidukultuurist tuuakse esile õlut, marineeritud peeti, kohupiima- seenetoite, tsepeliine (riivitud kartuli juustu, õunajuustu ja „Skruzdėlynas’e“ taignas hakkliha- või kohupiimatäidisega (sipelgapesa) maiustust. Esemetest viiakse keedetud tsepeliinikujulised „pallid“, mida Zalgirise meeneid, „Utena” trikotaaži, süüakse praetud külmsuitsuliha ja sibula puust valmistatud suveniire, kunstialaseid kastme ja hapukoorega), kastinys’t (hapu- väljaandeid, kalendreid ja kui „tähtsam

232 233

miltiniais leistinukais, raugintus kopūstus dami kraujinių vėdarų, virtinukų, šaltie- su jautiena ir kruopomis, maltos mėsos nos, pašteto, vyniotinių. Juk reikia pakelti arba su grybų padažus, agurkinę sriubą, savo išaugintų gyvulių mėsos vertę kiek griežtį, estišką šaltieną, rūkytą seliavą. tik įmanoma. Todėl, atsižvelgdami į lietu- Apie valgio gaminimą respondentai vių mitybos tradiciją, pernai pirmą kartą 2017 / Danius Malinauskas nedaug tepasakė, bet, pavyzdžiui, Greta gaminome vytintas dešras. Iš lietuvių vir- Urman: „Stalas be mėsos ir bulvių neap- tuvės patiekalų mūsų šeimoje gaminami Kalėdas švenčiant sieina. Dažnai gaminame ir močiutės lietiniai blynai ir bulviniai blynai, kuriuos, gamintus patiekalus, vaikystės patiekalus, kai taisyklė, savaitgaliais kepa vyras“. kuriuos valgėme būdami Estijoje: kama, Kalbėdami apie lietuvių maisto kul- manų putėsius, plekšnę, sumuštinius su tūrą, respondentai vardino grybų patieka- karūnavimo) diena, Joninės ir Estijos Per- Virtuvė ir maistas žmonių gyvenime kilke ir virtu kiaušiniu ir, žinoma, pasiilgs- lus, cepelinus (tarkuotų žalių bulvių masė galės šventė. Motinos dieną galima minėti užima svarbią vietą. Vyresniosios katros tame Talino bandelių ir pyragaičių.“ „Pyra- su maltos mėsos arba varškės įdaru, suli- du kartus, datos skiriasi viena savaite. Atvy- akcentuojami estų virtuvės patiekalai — gai, pyragėliai, žuvies patiekalai ir rauginti pinama į „cepelino“ pavidalą, išverdama, kusieji pastaraisiais metais stengiasi pama- sūdyta strimelė, rūgpienis, avižų kisie- produktai, pagaminti kaip mama išmokė valgoma su padažu iš keptų rūkytų lašinių tyti ir Estijos kariškių paradus bei Estijos lius, saldi duonos sriuba, rožinės spalvos [...] tekšių uogienė arba šviežios uogos, be bei svogūnų ir grietinės), kastinį (sūri Respublikos metinių minėjimo renginius. putėsiai iš manų kruopų. Dažnai minimi jų liūdna gyventi...“ — rašo Mari-Liis Paa- užtepėlė iš grietinės, rūgpienio, sviesto, Minint Estijos Respublikos metines estų yra šaltsriubė iš grūstų avižinių miltų ir ver. Ir šios knygos sudarytojos kasdieninis pagardinta česnaku ir kmynais), krosnyje bendruomenės nariai kviečiami į priėmi- rūgpienio (est. — kama), su prieskoniais valgiaraštis nestokoja estiškų patiekalų keptas bulves, bulvinius blynus, bulvėmis mus ambasadoje, 2018 metais įvyko vien paruošta kilkė, kraujiniai vėdarai, kuriuos pradedant žirnių, frikadelių su miltiniais kimštą dešrą (vėdarus), žemaičių blynus tik estų bendruomenei skirtas iškilmingas patiekia su „rudomis bulvėmis“ ir bruknių leistinukais sriubomis ir baigiant mėsa, (blynai iš bulvių košės su maltos mėsos pobūvis. Jo dalyviai drauge žiūrėjo per TV uogiene, troškinti rauginti kopūstai su jos gaminiais su krauju. Siekdami kiek įdaru, valgomi su grietine) ir, suprantama, šimtmečio koncertą, klausėsi Estijos prezi- kruopomis ir kiauliena, bulvių mišrainė. sukultūrinti aplinką apie namus, ėmėmės barščius ir šaltus barščius (iš rūgpienio, dentės Kersti Kaljulaiu kalbos. Vienas kitas paminėjo frikadelių sriubą su auginti avis, taigi neapsieitume negamin- su burokėliais ir agurkais). Iš saldumynų sündmus ees, siis ehk mõne hõbedast Eestisse sõita. Kuid Eestist saab tuua lapse üldse saatkonda huvitavat. See on ainult keelest leedu keelde. Olen organiseerinud või merevaigust ehte“. Eesti kaupadest on põlvemaitseid ja koduseid tooteid. paigaks, kuhu Eestist saabuvad (kõrged) Eesti ja Leedu suhteid käsitlevaid näitusi üleüldised lemmikud vürtsikilud, Kalevi Saatkonna olemasolu Vilniuses pea- külalised omale tee leiavad. Kui vajalik, Tallinnas ja Kaunases. Olen Leedu arhi- kommid, verivorst, Põltsamaa kange takse enamasti ülioluliseks, leitakse, et kutsutakse ka eestlased publikuks kohale.“ vaaride assotsiooni liige (enne pensionee- sinep, lisaks leiavad märkimist verikäkk, ilma saatkonnata ei kujutata siinset elu Leedulastele Eesti tutvustamine käib rumist ka juhatuse liige).“ Enamasti räägi- maltoosa, „Tallinna” küpsised, eesti napsid ette, saatkond „annab meile kindlustunde, eestlaseks olemisega kaasas. Ülle Dama- taksegi Eestist oma tutvusringkonnas või („Vana Tallinn“, „Kännukukk“, „Kristall- abistab meid sageli ürituste organiseeri- sickienė kirjutab: „Püüan alati anda põhja- ka töökaaslastele, kuid leitakse ka, et „Eesti kümmel“), „Linette” aluspesu, küpsetised, misel ja paljud LESi üritused toimuvadki likke vastuseid leedulasi huvitavatele küsi- ei vaja eriti tutvustamist“, sest infot Eesti suitsuvorst ning käsitööõlu. Palju armas- Eesti saatkonnas Vilniuses“, lisaks tuuakse mustele. Olen otsinud materjali raadiosaa- kohta on kohalikus meedias küllaldaselt. tatuid Eesti kaupu on müügil ka erinevates välja ka saatkonna pakutavat konsulaar- dete ja ajakirjanduse jaoks, organiseerinud Eesti tutvustamine oli olulisem just toidupoekettides, seega tihti ei olegi vaja tuge, kuid on kõlanud ka natuke pettunud kolleegidele ekskursioone Eestisse, tõl- 1990. aastatel, sellest ajast kirjutab Siiri enam armastatud kommi või kama pärast arvamus, et „kohalikud reaeestlased ei näi kinud Eestit tutvustavaid materjale eesti Bačiauskienė: „Aastaid kestnud töö riigi-

Eesti tutvustamine Põhjamaade jaanipäeval, vasakult Valimised saatkonnas Judita Malininaitė, Laura Pakaste, Kaire Varma-Gilys ja Božena Lotužienė

234 235 2007 / Eesti Saatkond Vilniuses 2007 / Eesti Saatkond Vilniuses 2017 / Eesti Saatkond

Rinkimai ambasadoje Estijos pristatymas per Šiaurės šalių Vidurvasario šventę (Jonines): iš kairės Judita Malininaitė, Laura Pakaste, Kaire Varma-Gilys ir Božena Lotužienė

paminėti obuolių sūris (obuolienė, kurią suvenyrai, meno leidiniai, kalendoriai dešros, rankų darbo alus. Daugelis mėgs- doje Vilniuje“. Paminima ir tai, kad amba- ilgai verdama, sudedama į maišelius, ir „jei svarbesnis įvykis, tai sidabrinį ar tamų estiškų gaminių parduodami įvai- sadoje teikiamos konsulinės paslaugos. džiovinama). gintarinį papuošalą.“ Tarp estiškų prekių riuose prekybos tinkluose, taigi dažnai dėl Bet buvo ir šiek tiek nusivylimo: „eilinių Vykstant į Estiją lauktuvių vežama: visų labai mėgstama yra kilkė, paruošta su pamėgtų saldainių ar grūstų avižinių miltų čionykščių estų ambasada nedomina. Nes Vilniaus duona, šakotis, Lietuvoje gami- prieskoniais, taip pat fabriko „Kalev“ sal- šaltsriubei kama nereikia važiuoti į Estiją. tai tik vieta, į kurią kelią randa iš Estijos nami delikatesai (sūriai, vytinta arba dainiai, kraujiniai vėdarai, AB Põltsamaa Bet iš Estijos galima parsivežti vaikystės atvykę (aukšti) svečiai. Jei prireikia, kaip šalto rūkymo dešra), saldainiai („Vilnius“, Felix aštrios garstyčios, buvo paminėti skonių maisto ir namudinių gamininių. publika sukviečiami ir estai.“ Esame Lietu- „Čiurlionis“ arba „Rūtos“ fabriko šokola- virtiniai su krauju, maltozė, „Tallinno“ Estijos ambasadą Vilniuje responden- vos estai, taigi imamės uždavinio supažin- das) ir stiprieji gėrimai (pvz. trauktinės), sausainiai, estiški stiprieji gėrimai („Vana tai laiko svarbia, pabrėžia, kad be ambasa- dinti lietuvius su Estija. Ülle Damasickienė Švyturio Extra alaus, marinuoti burokė- Tallinn“, „Kännukukk“, „Kristallkümmel“), dos neįsivaizduojame savo gyvenimo čia, rašo: „Visuomet stengiuosi išsamiai atsa- liai, varškės sūris, obuolių sūris, saldumy- „Linette” apatinis trikotažas, kepiniai kad ambasada „suteikia tvirtumo pojūtį, kyti į lietuvius dominančius klausimus. nas „Skruzdėlynas“. Iš daiktų — „Žalgirio“ (štrudelis ir pyragėliai su morkomis, dažnai padeda organizuojant renginius ir Esu ieškojusi medžiagos radijo laidoms suvenyrai, „Utenos“ trikotažas, mediniai eklerai su varške, juoda duona), rūkytos daug LED renginių vyksta Estijos ambasa- ir spaudai, suorganizavusi kolegoms eks- ja teadustöötajana tingis sagedasi erine- susinstitutsioonide moodustatud ja juhi- Tänasel päeval tuuakse Leedu Eestlaste olid väga head, rahvast käis koos palju. vate eesmärkidega ja huvitavaid välislähe- tavates rahvusvahelistes, regionaalsetes ja Seltsi tegevusest mitteosavõtmise põhjus- Meeldiv oli suhelda võõrsil olles eesti kee- tusi. Kasutasin igat võimalust välisriikide riiklikes töörühmades ning komiteedes. teks vanust või tervislike põhjuseid, pikka les. Meelde on jäänud jõuluõhtud, Eesti esindajatele, kellega kokku puutusin, või- Leedu Eestlaste Seltsi tegevuse raames vahemaad, tööd või siis sobilike ürituste filmide vaatamine, kohtumised paljude malikult rohkem ja igakülgsemalt tutvus- oli ta 1990. aastal tõlgiks/abiks Londonis vähesust. Seltsi peamiseks väärtuseks loe- Eestis tuntud inimestega“. tada meie vabariike, millede olemasolust elavale ajakirjanikule Clare Thomsonile, takse suhtlemist emakeeles. Viimane on „Tähtis on pühapäevakool /.../ Väga enamus polnud kuulnudki. Vastaspoole kes kirjutas raamatut „The Singing Revo- oluline peaaegu kõigile seltsi liikmetele. hindan kohtumisõhtuid Eestist tulnud huvi oli alati siiras.“ Leedu riigiametni- lution. A journey through the Baltic Sta- „Peamine asi on kokku saada ja vestelda,“ külalisesinejatega (lektorid, näitlejad, laul- kuna osales Siiri ka mitmetes Euroopa tes“. Siis osales ta tõlgina tema intervjuude leiab Greta Urman. Ülle Damasickienė jad, käsitöömeistrid). Mulle tundub olu- Komisjoni Transpordi ja energeetika pea- juures paljude riigi- ja kultuuritegelastega kirjutab, et „kahjuks on osadest seltsi line olevat ka teine LESi tegevuse aspekt: direktoraadi ning Läänemeremaade valit- Vilniuses ja Tallinnas.“ üritustest osavõtt küllaltki loid. On olnud tutvustada Leedut ja leedu kultuuripäran- tõesti häid üritusi vägagi kesise osavõtjate dit siin elavatele eestlastele. Tean eestlasi, arvuga. Osa seltsi liikmetest elab Vilniusest kes veel paar aastat tagasi ütlesid, et pole kaugemal (Kaunases, Klaipėdas jne). Neil külastanud mitte ühtegi Leedu muuseu- Siiri Bačiauskienė perekonna keskel, vasakult neljas tütar Kristina Bačiauskaitė-Bykovienė, on raske osa võtta seltsi üritustest. Vane- mit ja seda pärast aastakümneid Leedus kes on tõlkinud mitmeid Eesti lasteraamatuid leedu keelde mad inimesed jäävad kõrvale tervise tõttu. elatud aega“ jutustas Ülle Damasickienė, Nooremate liikmete huvi on suunatud kes on LESi juhatuse liige ja mitmete üri- mujale ning, tõesti, neid nooremaid liik- tuste organiseerija. meid ei ole ka seltsis palju. Selts vananeb.“ Nagu ikka leiab ka Leedu Eestlaste Mitmete inimest jutust ilmneb iga- Seltsi tegevus seltsi liikmete seas erinevat tus endiste aegade järele, kui selts loodi vastukaja. Enamasti ollakse tegevusega ja tegevus oli aktiivsem. Maie Varenka eestlaslikult rahul või siis ka natuke krii- meenutab, et „esimesed muljed seltsist tilised. Näiteks on üks seltsi liige pahaks

236 237

girdėję nebuvo. Atsakas būdavo nuoširdus yra susitikti ir pasišnekučiuoti“ — mano dėmesys.“ Kaip Lietuvos valstybės tarnau- Greta Urman. Ülle rašo, kad „tenka toja Siiri dalyvavo ir daugelyje Europos apgailestauti, jog kai kuriuose draugijos komisijos Transporto ir energetikos tary- renginiuose dalyvaujama gana vangiai. bos bei Šiaurės šalių valstybinių institucijų Yra buvę tikrai gerų renginių, o dalyvių 2012 / Siiri Bačiauskienė erakogu suformuotose ir vadovaujamose tarptau- skaičius vidutiniškas. Dalis draugijos tinėse, regioninėse ir nacionalinėse darbo narių gyvena tolokai nuo Vilniaus (Kaune, Siiri Bačiauskienė su šeima, iš kairės — ketvirtoji dukra Kristina Bačiauskaitė-Bykovienė, grupėse bei komitetuose. Lietuvos estų Klaipėdoje ir pan.). Jiems sunku dalyvauti kuri yra išvertusi į lietuvių kalbą ne vieną estišką knygą vaikams draugijos veiklos rėmuose 1990 metais ji renginiuose. Vyresni žmonės lieka nuoša- buvo Londone gyvenančios anglų žurna- lyje dėl sveikatos. Jaunesni nariai turi kitų listės Clare Thomson, parašiusios knygą interesų ir, tiesa, tų jaunesnių nėra daug. „The Singing Revolution. A journey thro- Draugija sensta.“ Žmonių pasakojamuose kursijas į Estiją, išvertusi į lietuvių kalbą Supažindinimas su Estija buvo svar- ugh the Baltic States“ vertėja/padėjėja. Siiri juntamas praėjusių laikų, kai draugija su Estija supažindinančią archyvinę besnis 1990-ais, apie tuos laikus rašo Siiri vertėjavo jos interviu su daugeliu valstybės aktyviau veikė, ilgesys. Maie Varanka medžiagą. Organizavau Estijos ir Lietu- Bačiauskienė: „Ilgus metus trukusiame ir kultūros veikėjų Vilniuje ir Taline metu. prisimena: „pirmi įspūdžiai apie draugiją vos ryšius pristatančias parodas Taline ir valstybės tarnautojos ir mokslo darbuo- Šiuo metu kaip nedalyvavimo Lie- buvo labai geri, daug mūsų susirinkdavo. Kaune. Esu Lietuvos archyvarų asociacijos tojos darbe dažnai prireikdavo įvairius tuvos estų draugijos renginiuose prie- Buvo malonu svetur esant estiškai ben- narė (iki pensijos buvau ir valdybos narė)“. tikslus turinčių ir įdomių išvykų į užsienį. žastys vardinamos amžius ar sveikatos drauti. Atmintyje liko Kalėdų vakaronės, Apie Estiją dažniausiai kalbama pažįstamų Išnaudodavau kiekvieną galimybę kad problemos, ilgas atstumas, užimtumas estiškų filmų žiūrėjimas, susitikimai su rate ir su bendradarbiais, bet išsakyta buvo užsienio valstybių atstovus, su kuriais arba tinkamų renginių stoka. Pagrindine eile žinomų Estijos žmonių“. ir tokia nuomonė, kad „ne itin bereikia susidurdavau, kiek įmanoma daugiau ir vertybe laikomas bendravimas gimtąja „Svarbi yra sekmadieninė mokykla Estiją pristatinėti“, nes vietinėje žiniasklai- įvairiapusiškiau supažindinčiau su mūsų kalba. Tai labai reikšminga bene visiems [...] Labai vertinu vakarus su iš Estijos doje apie ją pakanka informacijos. respublikomis, apie kurias dauguma ir draugijos nariams. „Svarbiausias dalykas pakviestais lektoriais, aktoriais, daini- pandud suurejoonelisi jõulupidusid, kuid Eestisse rääkida sagedamini eesti keelt ja tegelenud ka oma liikmete lugude korja- auliige on Leedu Eestlaste Seltsi üks asu- tegelikkuses on just jõuludega seotud leida sõpru rahvuskaaslaste hulgast.“ misega. „Minu lugu“ sarja eestikeelseid tajatest ja selle esimees Valvi Strikaitienė. üritused need, mis toovad Eesti Vabariigi Lisaks seltsi liikmetele mõeldud üri- intervjuusid on võimalik kuulata YouTube Leedu Eestlaste Seltsi liikmed on aastapäeva kõrval kohale kõige suurema tustele on tegeletud ka siinsete eestlaste keskkonnas märksõna „Liia Urman“ alt oma tegevuse eest pälvinud nii Eesti kui eestlaste seltskonna ning andnud palju- uurimisega. 2016. aastal sai teoks projekt (viimati vaadatud 22.01.2018). ka Leedu riigi autasusid ja aukirju. Suur- dele inimestele positiivseid emotsioone. „Arhiivimaterjalide otsing teemal „Leedu Leedu Eestlaste Seltsi tegevust koordi- saadiku ametit pidanud seltsi esimene Aeg ja võimalused muutuvad, kuid eestlaste seltsi tegevus 1928–1940““, mil- neerib seltsi liikmete poolt kolmeks aas- esimees Valvi Strikaitienė on Leedu poolt emakeeles suhtlemise pakkumine oli ja lega digiteeriti Leedu riigiarhiivides leidu- taks valitud viieliikmeline juhatus, mille autasustatud Suurvürst Gediminase II jääb üheks seltsi olulisemaks ülesandeks. vad arhivaalid. Selle projekti jätkuks on praegusesse koosseisu kuuluvad: esimees klassi ordeni (1996) ja Leedu Diplomaatia Sest nagu Ülle Damasickienė on öelnud: ka käeolev Leedu eestlaste lugu puudutav Liia Urman, esimehe asetäitja Ülle Dama- Tähe teenetemärgiga (2010) ning Eesti „Mulle oli tähtis mitte kaotada sidet Ees- raamat, mida finantseeritakse projektide, sickienė, juhatuse liikmed Pille Väljataga, Vabariik on annetanud talle Valgetähe III tiga. Võimalus peale suviseid külaskäike liikmemaksude ja toetuste kaudu. Selts on Julia Boikova ja Margus Kesa. Juhatuse klass teenetemärgi (2006). Eesti riigile ja

Leedu vähemusrahvuste leivapäev Leedu Eestlaste Selts Leedu Vabariik 100 laulupeorongkäigus

238 239 2018 / LES 2018 / Liia Urmani erakogu

Duonos šventė Tautinių bendrijų namuose Lietuvos estų draugija Lietuvos 100-čio Dainų šventės dalyvių eisenoje

ninkais, dailiųjų amatų mokytojais. Man ją su estiškai ramiu pritarimu, o yra ir rūpi neprarasti ryšio su Estija ir galimybė, gijos nario mokesčio ir rėmėjų lėšomis. atrodo, reikšmingas yra ir kitas LED vei- pakritikuojančių. Pavyzdžiui, vienam iš vasaros svečiavimuisi Estijoje pasibaigus, Draugijai kaupė ir savo narių papasakotas klos aspektas: čia gyvenančius estus supa- respondentų užkliuvo Kalėdų vakaronių dažniau kalbėtis estiškai bei rasti bičiulių gyvenimo istorijas. „Mano istorija“ — tai žindinti su Lietuva ir lietuvių kultūros prašmatnumas, bet iš tiesų būtent kalė- tarp tautiečių“. serija interviu estų kalba, kuriuos galima paveldu. Žinau apie estus, kurie dar prieš diniai renginiai, greta Estijos Respublikos Greta draugijos nariams skirtų ren- peržiūrėti You Tube pagal paieškos žodį kelis metus pasisakė, kad neapsilankė nei nepriklausomybės dienos minėjimo, yra ginių užsiimame ir estų veiklos Lietuvoje „Liia Urman“ (paskutinė peržiūra 2018 01). viename Lietuvos muziejuje, nors Lietu- tie, į kuriuos susirenka daugiausia estų tyrimu. 2016 metais įgyvendintas projektas Lietuvos estų draugijos veiklą koor- voje gyvena ilgus dešimtmečius“ pasakoja bendruomenės ir daugeliui jie suteikia „Archyvinių šaltinių paieška tema „Lietu- dinuoja trims metams draugijos susirin- Ülle Damasickienė, kuri yra LED valdybos pozityvių emocijų. vos estų draugijos veikla 1928–1940““ ir kimo išrinkta valdyba, kurią sudaro penki narė ir daugelio renginių organizatorė. Laikai ir galimybės kinta, bet suteikti suskaitmeninti Lietuvos valstybės archyve nariai. Šiuo metu valdybos pirmininkė yra Kaip dažnai būna, draugijos narių galimybę pabendrauti gimtąja kalba esantys šaltiniai. Minėto projekto tąsa yra Liia Urman, pavaduotoja — Ülle Dama- atsiliepimai apie Lietuvos estų draugijos išlieka vienu pagrindinių draugijos tikslų. ši apie estus Lietuvos pasakojanti knyga. sickienė, nariai — Pillė Veljataga, Julia veiklą, yra skirtingi. Dauguma žvelgia į Kaip pastebėjo Ülle Damasickienė, „man Jos leidyba finansuojama projektų, drau- Boikova, Margus Kesa. Valdybos garbės 240 Leedu Eestlaste Seltsi25.aastapäeva tähistamine Lietuvos estųdraugijos 25-ųjųgyvavimo metiniųšventė

2014 / Liia Urmani erakogu

2014 / Liia Urmani erakogu Leedu Eestlaste Seltsi25.aastapäeva tähistamine 2014 / Liia Urmani erakogu Leedu Eestlaste Seltsi25.aastapäeva tähistamine Lietuvos estųdraugijos 25-ųjųgyvavimo metiniųšventė Lietuvos estųdraugijos 25-ųjųgyvavimo metiniųšventė 241 Leedu Eestlaste Seltsi 25. aastapäeva tähistamine Leedu Eestlaste Seltsi 25. aastapäeva tähistamine 2014 / Liia Urmani erakogu

Lietuvos estų draugijos 25-ųjų gyvavimo metinių šventė

242 243

Leedu Eestlaste Seltsi 25. aastapäeva tähistamine 2014 / Liia Urmani erakogu 2014 / Liia Urmani erakogu

Lietuvos estų draugijos 25-ųjų gyvavimo metinių šventė Lietuvos estų draugijos 25-ųjų gyvavimo metinių šventė Välisministeeriumile osutatud teenete Liia Urmanit (2014). Leedu Vabariigi valit- ju tegelema“. Tema eestvedamisel on selts 1999. aastal oli Liia Urman, kui LES-i eest on Eesti saatkonna raudvara Anne suse juures tegutseva Leedu Vähemus- olnud aktiivne nii Leedu vähemusrah- esimees, esimest korda kutsutud osalema Jagminienėle annetatud Välisministee- rahvuste Departemangu tänukirjad on vuste organisatsioonis kui ka Ülemaailm- ÜEKN konverentsil Tallinnas. Aastapärast riumi hõbemärk (2014) ja Valgetähe saanud Liia Urman (2003, 2018), Margus ses Eesti Kesknõukogus (ÜEKN). võeti LES organisatsiooni lihtliikmeks, kus V klassi teenetemärk (2013). Valgetähe Kesa (2015) ja Ülle Damasickienė (2016). Leedu vähemusrahvuste ühendu- oli õigus osaleda, kuid otsustusõigus puu- IV klassi teenetemärgi (2004) on saanud Tänavu (2018) sai Liia Urman ka Leedu sega on tehtud ühised näituseid Vilniuse dus. Mõni aeg hiljem saadi täisliikmeks ja ka praegune seltsi esimees Liia Urman. Vabariigi Valitsuse Kuldse teenetemärgi. omavalitsuses ja Raekojas. Korraldatud Liia on olnud ka Kesknõukogu juhatuse Leedu Kultuuriministeeriumi tänu- Tänane seltsi esimees Liia Urman võt- on vähemusrahvuste Tolerantsuspäev liige. „Kuni tänaseni aitame lahendada kirjad on saanud Liia Urman (2011, 2014, tis seltsi juhtimise oma südameasjaks juba Seimis. Oleme esindatud erinevates dele- eestlusega seotuid küsimusi kogu maail- 2015), Ülle Damasickienė (2014) ja Pille aastakümneid tagasi: „juhtimispraktika oli gatsioonides, nt Europarlamendis, Läti mas ja ühendada ning koordineerida eesti Väljataga (2014) ning Eesti Kultuuriminis- mul olemas ja olin osalenud ka Sajudise presidendi juures ja Saksamaal Kasselis, kogukondi välismaal“. teerium on tänukirjaga meeles pidanud töös. Inimesed olid tuttavad ja keegi peab kus osaleti linnafestivalil, arutati koos- Lisaks on Leedu Eestlaste Selts ka töövõimalusi ning sõlmiti koostööleping. Euroopa Eesti Seltside Koja liige. Rahvusvähemuste tegevuses on eestlased Lõpetuseks annamegi sõna Liiale, kes nähtavad ja aktiivsed. Alati võtame osa Seltsi 30. juubeli eel seltsi tegevuse lühi- Leedu Eestlaste Seltsi 25. aastapäeva tähistamine vähemusrahvuste ühisüritustest, näiteks dalt kokku võtab: „Kuigi seltsi liikmes- iga-aastastest leivapäevadest, osalesime kond on küllaltki väike, siis on ülioluline, Leedu Vabariik 100 laulupeo „Rahvaste et selts siiski tegutseks, toimuksid üritu- turul“ ja limiteeritud 10-liikmelise grupina sed ja kokkusaamised. Viimastel aastatel laulupeo rongkäigus jne. Lisaks on seltsi on tehtud koostööd saatkonna ja Vilniuse liikmed osalenud Vähemusrahvuste majas ülikooliga, et meie — eestlaste — tegevus toimunud inglise ja leedu keele kursustel. Leedus rohkem silma paistaks.

244 245

Lietuvos Respublikos kultūros minis- bendrijomis dalyvauta Tautinių mažumų terijos padėkos raštus yra pelniusios Liia departamento prie Lietuvos Respublikos Urman (2011, 2014, 2015), Ülle Dama- Vyriausybės organizuotose parodose Vil- sickienė (2014) ir Pillė Väljataga (2014), niaus savivaldybėje ir Rotušėje, Lietuvos Estijos Respublikos kultūros ministerijos Respublokos Seime vykusioje tautinių 2014 / Liia Urmani erakogu padėkos raštas skirtas Liiai Urman (2014). mažumų Tolerancijos dienoje. Draugijai Tautinių mažumų departamento prie Lie- atstovauta įvairiose delegacijose, pvz. Lietuvos estų draugijos 25-jų metinių šventė tuvos Respublikos Vyriausybės padėkos Europos Parlamente, Latvijos Respublikos raštus yra gavusios Liia Urman (2003, prezidento priėmime, Vokietijos mieste 2018), Margus Kesa (2015) ir Ülle Dama- Kaselyje, kur buvo dalyvauta miesto festi- sickienė (2016). Šiemet (1918) Liia Urman valyje, tartasi dėl bendradarbiavimo, pasi- narė yra viena iš Lietuvos estų draugijos vos diplomatijos žvaigždė“ (2010) ir pel- gavo ir Lietuvos Respublikos vyriausybės rašytas susitarimas. Tautinių bendrijų vei- steigėjų, buvusi draugijos pirmininkė niusi Estijos Respublikos apdovanojimą Aukso garbės ženklą „Už nuuopelnus“. kloje Lietuvos estų draugija yra matoma, Valvi Strikaitienė. — Baltosios žvaigždės ordino III laipsnio Ilgus dešimtmečius vadovavimas reiškiasi aktyviai. Visuomet dalyvaujame Lietuvos estų draugijos nariai už savo medalį (2006). Ilgametė Estijos ambasa- draugijai yra Liios Urman, draugijos pir- Tautinių bendrijų organizacijos rengi- veiklą yra pelnę ir Estijos Respublikos, ir dos darbuotoja Anne Jagminienė už darbą mininkės iki šių dienų, širdies rūpestis: niuose. Pavyzdžiui, Duonos šventėje, Lie- Lietuvos Respublikos valstybinius apdo- valstybės tarnyboje apdovanota Estijos „turėjau vadovavimo praktikos, esu daly- tuvos 100-čio Dainų šventės metu Rotu- vanojimus bei padėkos raštus. Ambasa- Respublikos užsienio reiklų ministerijos vavusi ir Sąjūdžio veikloje. Su žmonėmis šės aikštėje vykusioje Pasaulio lietuvių ir dorės pareigas ėjusi ir pirmąja draugijos sidabro ženklu (2014) ir Baltosios žvaigž- buvau pažįstama ir kažkam juk reikėjo Lietuvos tautinių mažumų dienoje, riboto pirmininke buvusi Valvi Strikaitienė dės ordino V laipsnio medaliu (2013). Lie- imtis“. Ne be pirmininkės nuopelno skaičiaus (iki 10 dalyvių) grupe žygiavome apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikš- tuvos estų draugijos pirmininkės pareigas draugija aktyviai reiškiasi Lietuvos tau- pačioje Dainų šventės dalyvių eisenoje. Be čio Gedimino 2-jo laipsnio ordino meda- einanti Liia Urman yra apdovanota Balto- tinių mažumų organizacijos veikloje bei to, draugijos nariai lankė Tautinių ben- liu (1996), Lietuvos Respublikos užsienio sios žvaigždės ordino IV laipsnio medaliu Pasaulio estų taryboje (Estonian World drijų namuose surengtus anglų ir lietuvių reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietu- (2004). Council). Drauge su kitomis tautinėmis kalbų kursus. Viimastest sündmustest on üks oluli- gis. Aeg läks edasi ja aeg läks paremaks, dus edasi ajada. Meil on küllalt inimesi, semaid olnud Eesti Rahvusringhäälingu inimesed said kindlustunde ja kuidagi kes oma kodus eestlust hoiavad ja ei lase Leedu Vabariigi sajanda aastapäeva tähis- muutusid passiivsemaks. Aastad läksid juuri unustada. tamise projekt, kus Eesti vaatajaskonnale edasi, vanemad väsisid, keskmine gene- See raamat on üks teetähis, mis jääd- tutvustati Leedut ja millele oli seltsi liik- ratsioon tegi tööd ja kasvatas lapsi. Kõik ei vustas killukesi meie — Leedus elavate metel suur au ja rõõm kaasa aidata. olegi huvitatud. Initsiatiivikaid inimesi on eestlaste — ajaloost. Nii meil kui ka meie Leedu eestlaste seltsi esindajad olid puudu. Mina aga töötan erinevate välisor- järeltulijail on nüüd paremini võimalik 24. veebruaril 2018 kutsutud samuti osa- ganisatsioonidega ja paljudes olukordades oma ajalugu mõista ja mõtestada“. lema Leedu Riikliku Televisiooni saatesse, on mul lihtsam leida lahendust ja finant- mille teemaks oli Eesti Vabariigi 100. aas- seerimist. Olen arendanud projektitege- tapäeva tähistamine. Saates osalesid kolm vust, pea kõik võimalused kasutame ära. seltsi liiget, kes andsid põhjaliku ülevaate Olen ikka öelnud, et andke ainult idee, Leedu Eestlaste Seltsi tegevusest. küll me raha leiame. Aga eestlastele on Lätlastega olime ühed esimesed, kes omane vähene solidaarsustunne, me ei oma seltsid registreerisid. Ikka võtsime saa inimesi muuta. Eestlased on juba selli- mõõtu, kes on aktiivsem ja rohkem näh- sed kinnised. Aga kui on häda, siis tullakse tav. Eesti selts on tänini aktiivsemaid ja kokku ja keegi ei ütle, et mul ei ole aega. enamnähtavaid vähemusrahvuste seltse Kui on vaja, siis me oleme koos. Leedus. Esialgu oli seltsis saja inimese Usume, et meil ja meie järeltulijail ümber, parimail päevadel isegi 140 rin- jätkub jõudu ja tahtmist Eesti asja Lee-

246 247

1999 metais Liia Urman, kaip LED Iš pastarųjų metų įvykių bene reikš- pasijuto tvirtai ir tapo pasyvesni: vyres- pirmininkė, pirmą kartą buvo pakviesta mingiausias buvo Estijos nacionalinės tele- nieji gal pavargo, vidurinioji karta dirbo dalyvauti Pasaulio estų tarybos konfe- vizijos projektas, skirtas Lietuvos Respu- ir augino vaikus. Ne visiems rūpi. Trūksta rencijoje Taline. Po metų Lietuvos estų blikos šimtmečio paminėjimui, kurio metu iniciatyvių žmonių. Aš dirbu su įvairio- draugija tapo Pasaulio estų tarybos nare, 2018 vasario 16 dieną Estijos žiūrovams mis užsienio organizacijomis ir daugeliu su teise dalyvauti, bet be balsavimo teisės. pristatė Lietuvą ir kurį įgyvendinant su atveju man paprasčiau rasti sprendimus Vėliau tapo ir tikrąja nare, o Liia Urman džiaugsmu prisidėjo draugijos nariai: kelio- bei finansavimą. Plėtojau projektinę veiklą, yra šios organizacijos valdybos narė. „Iki lika minučių buvo skirta vienos iš jų pasa- pasinaudojame bene visomis galimybėmis. šiol padedame sprendžiant su estiškąja kojimui apie Lietuvos estų bendruomenę. Visad sakydavau, kad tik duokite idėją, o savastimi susijusius klausimus visame LED atstovai buvo pakviesti dalyvauti 2018 jau pinigų surasime. Bet estams būdingas pasaulyje, vienijant ir koordinuojant estų vasario 24 dienos Lietuvos nacionalinės silpnokas solidarumo jausmas ir žmonių bendruomenes. Be to, LED tapo Europos televizijos laidoje, skirtoje Estijos Respubli- nepakeisi. Tokie jau uždari tie estai. Tačiau estų draugijų rūmų nare“. kos šimtmečiui, kurios metu pasisakė trys bėdai ištikus visi susieina ir niekas nesako, Pabaigai suteiksime žodį Liiai, kuri, draugijos narės ir išsamiai pristatė Lietuvos kad neturi laiko. Kai reikia — mes drauge. artėjant Lietuvos estų draugijos 30-čio estų draugijos veiklą. Tikimės, kad mums ir mūsų pali- jubiliejui, trumpai apibendrins draugijos Mes ir latviai buvome pirmieji, įre- kuoniams pakaks jėgų, noro ir tautinio veiklą: „Kadangi draugijos narių skaičius gistravę draugijas. Vis lygindavome, aktyvumo. Yra pakankamai žmonių, kurie ganėtinai mažas, visų svarbiausia, kad kas aktyvesnis ir labiau matomas. Estų savo šeimose puoselėja estiškąją savastį ir draugija vis gi veiktų, vyktų renginiai ir draugija iki šiol buvo viena aktyviausių ir neleis pamiršti šaknų. susibūrimai. Pastaraisiais metais bendra- matomiausių tautinių mažumų draugijų Ši knyga perteikė dalelę mūsų — Lie- darbiavome su ambasada ir Vilniaus uni- Lietuvoje. Pradžioje draugija turėjo maž- tuvoje gyvenančių estų — istorijos. Ir mes versitetu tam kad mūsų — estų — veikla daug šimtą narių, vienu metu net apie 140. ir mūsų palikuonys dabar galėsime geriau Lietuvoje būtų labiau matoma. Metams bėgant laikai pagerėjo, žmonės suprasti ir apmąstyti savo istoriją“. ESTONIAN AND LITHUANIAN The cultural relations of Estonia and CULTURAL RELATIONS Lithuania are close and varied. Visits of theatres and musical bands are generally known; exhibitions and arts presentations are also conducted in Lithuania. For example, in 2003 the Estonian Society of Lithuania (ESL) initiated organization of the exhibition of works by metal artists Tiiu Ene Vaivadienė (1933–2005), who was also an ESL member. The exhibition was held in the Embassy of Estonia. Tiiu Ene Vaivadienė was one of the first professional metal artists in Lithuania. Her marriage with Lithuania-born architect Anicetas Vaivada brought her from her childhood city Tallinn to Kaunas. The creative activity of the artist lasted for almost fifty years. Tiiu Ene Vaivadienė made over thirty large exterior and interior panel paintings from copper and on brass. But her chamber metal plates have been displayed at numerous group and personal exhibitions in Lithuania and Estonia, they have been in possession of the Lithuanian Art Museum, the Embassy of Estonia in 248 249 Lithuania, the President Office of the Republic of Lithuania, Lithuania Money Museum, the Estonian Museum of Applied Art and Design in Tallinn. The group exhibitions of Estonia-born artists living in Lithuania were held in Rakvere, Pärnu, and Narva in 2003– 2004. The works of the following artists were displayed: Tiiu Ene Vaivadienė (metal plates), Riina Ernesaks-Nedzel- skienė (water colour), and Ilmar Oss (painting). In 2005 these exhibitions were Poster of the exhibition of the Estonian artists living in Lithuania held in Estonia Concert Hall and Dolores Hoffmann Gallery in Tallinn. Numerous exhibitions dedicated to the Estonian history and diplomatic relations have been conducted in Lithuania. Numerous Estonian artists have also been presented here. Introduction of the Estonian art in Estonia has been actively dealt with by a member of the Estonian Society in Lith- uania, art scholar and research fellow of the Lithuanian Cultural Research Institute Dr Pillė Veljataga (Pille Väljataga), who has written around 20 articles about the nia in 2008–2012) emphasized Danutė Place] (2003), Andrus Kivirähk “Sirli, Siim Tammsaare’s books that have been exhibitions of the Estonian artists that Giraitė, “who made it into history of the ja saladused” [Sirli, Siim and the Secrets] published in the Lithuanian language were held in Lithuania. Supported by the Estonian-Lithuanian cultural relations. (2010), Leelo Tungal “Seltsimees laps ja also include “Põrgupõhja uus Vanapagan” scholarship of the Cultural Endowment of She translated “Tõde ja õigus” [Truth and suured inimesed” [Comrade Child and Big [The New Devil of Hellsbottom] (from Estonia, the art scholar published a series Justice] into the Lithuanian language for People] (2013), Rein Raud “Vend” [Brother] the Russian language Augustinas Gricius of articles introducing the Estonian art in the first time, it was in the year 2007. For (2014), Imbi Paju “Soome lahe õed” [Sisters 1957), “Kõrboja peremees” [The Master Lithuanian cultural journalism issues in most people it was a surprise as “Tõde Across the Gulf of Finland] (2014), and of Kõrboja] (Astramskas 1960), and “Elu 2002–2003. ja õigus” was already translated into the Kätlin Vainola “Lift” [The Elevator] (2016). ja armastus” [Life and Love] (Kalm 1978). In 2007 she organized an exhibition Lithuanian language in the early 1950s, On 24 February 2018 the debut novel of Other translations of Estonian writers of her mother’s artwork at the gallery of but the translation was made from the Ilmar Taska “Pobeda 1946” [Pobeda 1946] that we could mention are: Mats Traad the Lithuanian Artists Association. The Russian-language book. Danutė transla- was presented at Vilnius book fair. “Tants aurukatla umber” [Dance around exhibition was titled “In memoriam Tiju- tion was the first translation of the Esto- Aleksis Rannit (1914–1985) was a the Steam Boiler] (Kalm 1974), Aadu Hint Enė Vaivadienė”. She also composed the nian-language “Tõde ja õigus”, and for this poet, a scholar in the areas of literature “Tuuline rand” [The Windy Shore] (Kalm she was awarded with the Translation and art, who lived in Kaunas in 1940– Prize of the PEN Club of Lithuania”. 1944, worked at the National Library In the spring of 2018 Danutė Sirijos of Lithuania and at the national theatre. Giraitė received one of the annual awards He was married to opera singer Gračina of the Cultural Endowment of Estonia in Matulaitytė. During Kaunas period he the area of literature. To be precise, in 2017 translated a lot of Lithuanian poetry into she translated four Estonian novels into the Estonian language. He did particularly the Lithuanian language: Anton Hansen important work on introduction of the Tammsaare “Tõde ja õigus” [Truth and remarkable Lithuanian artist and com- Justice] Part II and III, Rein Raud “Rekon- poser Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, struktsioon” [Reconstruction] and Ilmar who attempted to unite the two arts – th Ambassadors Jana Vanaveski and Taska “Pobeda 1946”. Danutė has been painting and music – in his creative work. Exhibition dedicated to the 98 anniversary 250 Valvi Strikaitienė at the opening of the of the Republic of Estonia at the embassy 251 exhibition on diplomatic relations translating Estonian literature for over For his activity Rannit was acknowledged between Estonia and Lithuania 40 years. She was awarded with the 5th with Henrik Visnapuu Literature Award Class Order of Maarjamaa Cross (1999) (1973) the award of the Estonian Culture for the mediation of the Estonian culture Foundation (USA, 1978). in Lithuania and the annual Juhan Smuul Aili Erleman (1924–1967), Jüri Pari- Literature Award (1986). jõgi’s daughter, went to live to Šiauliai, The following books have also been Lithuania, after returning from Siberia. published in her translation: Eduard Born- Erleman actively dealt with Estonianiza- höhe “Vürst Gabriel ehk Pirita kloostri tion of Lithuanian literature. Valvi Stri- viimsed päevad” [Duke Gabriel and the kaitienė (born in 1937) followed in her Last Days of the Pirita Convent] (Gabrielis, steps. However, it was Mihkel Loodus 1978), Ülo Tuuliku “Sõja jalus” [Trampled (born in 1937) who made a tremendous by War] (1981), Juhan Peegel “Ma langesin contribution to translation of Lithuanian Presentation of the book “Soome lahe õed” esimesel sõjasuvel: fragmentaarium” [I literature in Estonia. In 2013 Loodus was [Sisters Across the Gulf of Finland], Pille Väljataga at the Memorial Exhibition Died in the First Summer of War] (1982), acknowledged with the Annual Award of from the left the translator Danutė Sirijos of Mother Tiiu Ene Vaivadienė Giraitė and the author Imbi Paju Jaan Kross “Keisri hull” [Czar’s Madman] Literary Translators of Lithuania. (1985), the collection of poems by Paul-Ee- The translator representing the rik Rummo (Saulėgrįžos šalis, 1985), younger generation Kristina Bačiau- Kreutzwald “Põhjakonn” [The Northern skaitė-Bykovienė has translated the fol- book “Tiju Enė Vaivadienė” (Vilnius: Inter Frog] (1987), Oskar Luts “Kevad” [Spring] lowing books: Diana Leesalu “Mängult on 1975), Jaan Kross “Taevakivi” [Skystone] Se, 2014). The presentation of the book (1995), Emil Tode “Piiririik” [Border State] päriselt” [Games Can Be For Real] (2010), (Astramskas 1979), including the books by was held at the embassy together with a (1995), Eno Raud “Naksitrallid” [Naksitral- Piret Raud “Printsess Luluu ja härra Kere” representatives of the younger generation, mini-exhibition of artist’s metal plates. lid] (1998), the collection of essays by Jaan [Princess Lulu and Mister Bones] (2015), such as Rein Raud “Hector ja Bernard” Speaking about literature Tiit Naber Kaplinski “See ja teine” [This and the Other] and Margus Karu “Nullpunkt” [Zero (Brigita Urmanaitė 2006), etc. Certainly, (the Ambassador of Estonia in Lithua- (2001), Jaan Kross “Paigallend” [Flying in Point] (2016). Kreutzwald’s national epos “Kalevipoeg” Great Painter] (Astramskas 1975), Eno Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Kadri A singer of the chamber choir of the Raud: “Karu maja” [Bear’s House] (1974), Asmer, and Raivo Kelomees. The Esto- University of Tartu Indrek Kalamees “Sipsik” [Raggie] (Chapter 7), Unt 1965; nian and Lithuanian works of art dated recalled the story of the blue-black-white Unt 2006), “Sipsik. Anu ja Sipsik” [Rag- by the second half of the 20th century that flag at Gaudeamust in Vilnius during gie. Anu and Raggie] (Unt 1982); “Nak- were displayed at the exhibition belong to the time of the Singing Revolution, “If I sitrallid” [Naksitrallid] (Giraitė, Gira private collectors of the both countries. remember it correctly, in the early spring 1998), Heljo Mänd: “Toomas Linnupoeg” In summer the exhibition of the 20th cen- of 1988 I bought silk fabric of the three [Toomas Little Birdie] (Nijolė and Ilmar tury Estonian and Latvian art was opened colours at a fabrics shop on Tartu (indeed, Danutė Sirijos Giraitė and Ilmar Taska, Vananurm 1980); “Tuul peas” [Scatter- at M. Žilinskas Art Gallery in Kaunas. they had the fabric in all the necessary being greeted by Valvi Strikaitenė, at the Celebration of the Anniversary of the brain] (Unt 1966), Jaan Rannap: “Jefreitor Among the exhibits there were works by colours!), and we sew the tricolour with Republic of Estonia in Vilnius Jõmm” [Yefreytor Jõmm] (Jefreitorius Anton Starkopf, Eerik Haamer, Eduard mother’s help. We first used the flag at Jemas, Astramskas 1983); “Salu Juhan ja Wiiralt, and Jüri Arrak. Light Music Days in Tartu in April 1988, ta sõbrad“ [Salu Juhan and His Friends] The meeting point of Vilnius artists (Lukšys 1967); “Viimane Valgesulg” [The and figures of the sphere of culture is Last Days of Orlan – White Feather] Užupis Republic. Estonia-born translator (Kaušpadas 1973), Kätlin Vainola; “Lift” Annika Grišakov is also involved in the [The Elevator] (Giraitė 2016), Leelo Tun- activity of the Republic. In 2013 President gal: “Seltsimees laps ja suured inimesed” Toomas Hendrik Ilves, who was at the [Comrade Child and Big People] (Giraitė state visit in Lithuania, together with the 2013), Piret Raud: “Härra Linnu lugu” President of Lithuania Dalia Grybauskaitė [Mister Bird’s Story] (Urbaitė 2013), unveiled the Estonian-language plaque of Užupis Constitution “Printsess Luluu ja härra Kere” [Princess the constitution of Užupis Republic. Lulu and Mister Bones] (Bykovienė 2015), During the recent year the Estonian

“Natuke napakad lood” [Slightly Silly Sto- Cinema Days (Estų Kino Dienos Užupyje) Užupise Poster of the Estonian Cinema Days ries] (Urbaitė 2018). have been held in Užupis Republic. In 2016 252 253 One Estonian dramatic play is staged the Lithuanian audience was able to see did not remain without translation either in Lithuania every year. the films “Risttuules” [In the Crosswind] (Justinas Marcinkevičius, 1963) An active cultural exchange is carried (Martti Helde, 2014), “Vehkleja” [The Quite a lot of of children’s books have out within the Republic of Estonia 100 Fencer] (Klaus Häro, 2015), “Varesesaare been translated into the Lithuanian lan- and the Republic of Lithuania 1000, var- venelased” [The Russians on Crow Island] guage. The translators are Aldona Kalm, ious groups of performers from Estonia (Sulev Keedus, 2012), and “Uus maailm” Danutė Sirijos Giraitė, Vytautas Sirijos visit Lithuania: the National Male Choir, [The New World] (Jaan Tootsen, 2011). Gira, Rasa Unt, Eduardas Astramskas, Estonia Opera and Ballet Theatre gave In 2017 the viewers were offered to see Nijolė ja Ilmar Vananurm, Domas Lukšys, travelling show performances in May. A “Disko ja tuumasõda” [Disco and Atomic Jonas Kaušpadas, Viltarė Urbaitė, and concert for the youngest audience, where War] (Jaak Kilmi, 2009), “Eestlanna Pari- Kristina Bykovienė. children at the age of 0–6 years were isis” [A Lady in Paris] (Ilmar Raag, 2012), Estonian children’s writers have been invited, was conducted at Opera House “Polaarpoiss” [The Polar Boy] (Anu Aun, Elmo Nüganen’s Film “1944” in Vilnius translated into the Lithuanian language as of Vilnius. During the performance of 2016), “Nõukogude hipid” [Soviet Hip- follows: Aino Pervik: “Õhupall” [Balloon] the Estonian Opera Quartet the audience pies] (Terje Toomistu, 2017). Lately there (Kalm 1972), “Paula ja Patrik” [Paula and listened to pearls of classical music that has also been a possibility to see Elmo Patrick] (Urbaitė 2008), “Paula lõpetab were very suitable both for the babies to Nüganen’ film “1944” on the big screen. lasteaia” [Paula Finishes Kindergarten] receive the first ever concert experience Nowadays Estonian students also have maybe even earlier. The worthy of atten- (Urbaitė 2008), Aidi Vallik: “Kuidas, elad and for the parents to enjoy. connections with students in Lithuania. tion episode in the story of this flag was Ann?” [How are you, Ann?] (Urbaitė Numerous art exhibitions have been Kaunas Corporation communicates with participation in the students’ song festi- 2005), Andrus Kivirähk: “Sirli, Siim ja opened in Lithuania, and artists from Estonian corporations; and the students’ val Gaudeamus in Vilnius (on 1–3 July, saladused” [Sirli, Siim and the Secrets] Estonia also take part in these exhibi- song and dance festival Gaudeamus is 1988). One evening, when we were out (Giraitė 2010), Edgar Valter: “Pokulood” tions. The art exhibition dedicated to widely known. The first festival was held and about in the city, certainly proudly [Poku Stories] (Puokių istorijos, Urbaitė Estonia and Lithuania was opened in the at Kassitoome in Tartu in 1956. The loca- waving the flag, we needed to take a pic- 2014), “Pokuraamat” [Poku Book] (Urbaitė Lithuanian National Art Gallery in April. tion of this year’s festival was also Tartu. ture in front of the KGB Headquarters in 2008), Ellen Niit: “Suur maalritöö” [The The exhibitioners were Eglė Juocevičiūtė, Lithuania. Certainly, the officer on watch RECENT YEARS Toomas Kukk (the Ambassador of Estonia in Lithuania in 2012–2016) sum- marised his years in Lithuania as follows, “In 2012–2016 the varied and fruitful cooperation between Estonia and Lithua- nia continued. During these years Estonia and Lithuania became even closer and more important partners, and there were Singers of the Chamber Choir of the a few reasons for that: University of Tartu who participated in Gaudeamus in front of the Since 1 January 2015 Estonia and Lith- KGB office in Vilnius uania have had the same currency – euro. The use of the same currency has boosted the development of business connections between Estonia and Lithuania, it sim- plified people’s travel between the two noticed us, snapped the flag out of our countries, and it also enhanced our coop- hands, and we were taken to the inter- eration in the European Union; rogation. Later we were handed over to At the end of 2014 the liquid gas ter- Tartu Universoty officials who, in their minal began its work in Klaipėda harbour. term, gave us a proper braiwash. The flag Owing to this terminal the gas supply was given to university KGB people who monopoly of the Russian Gazprom was did not have any intention to return it to over both in Estonia and Lithuania, and me. Thus liberators became aggressors. the price of natural gas for consumers We did not have any choice but to steal decreased considerably; the flag from their headquarters, having 254 255 done some prior observation and scout- ing. That was the first and only time I had ever stolen something.”

Visit to the LNG Ship “Independence”

Ambassador Jana Vanaveski’s festive gathering dedicated to the 100th anniversary of the Republic of Estonia that was held at the Embassy The security environment has changed leagues told me already before my arrival Estonian presidency will be most remem- – the occupation of Crimea by Russia and in Lithuania has also turned out to be true: bered in Vilnius by the jazz-party that took the outbreak of the military conflict in each diplomat who works in the Embassy place in Tamsta Club. The performance by East Ukraine in 2014 as well as the grow- in Vilnius soon becomes an expert in the Estonian jazz-funk orchestra “Trump ing aggressiveness of Russia in the Baltic the sphere of energy production. This Conception” was attended by several region have resulted in even closer Esto- is exactly the sphere in which the Baltic ministers and Seim members, in addition nian-Lithuanian cooperation in the issues States have to make a lot of considerable to colleagues, partners, and friends – 200 of foreign policy and defence; decisions together: desynchronization people in total. It was a very lively and Embassy Staff on the Festive Day Lithuania’s presidency in the Euro- of electrical networks, LNG terminal, high-spirited event. pean Union Council in the second half opening of the gas market, etc. Regional Looking ahead, it can be said that the of 2013 and Lithuania’s non-permanent projects that come with a significant price incoming year is also going to be spe- membership in the UN Security Coun- tag and where the participants sometimes cial in its own way. Both the Republic of cil in 2014–2015 – these were two very have different interests at stake are never Estonia and the Republic of Lithuania are from the easily done category. celebrating their 100th anniversary. Right The close communication between in January the National Male Choir is the states has continued. After the short expected in Lithuania, in the spring the period in the autumn of 2016, when nei- Estonia Opera and Ballet Theatre will also ther Estonia nor Lithuania had the gov- be visiting the country. This year will defi- ernment at the same time, the traditional nitely be another one to remember”. series of state visits was launched. During The Lithuanian Ministry of Foreign my first mission year, the President of the Affairs invited Estonia and Lithuania to Republic Kersti Kaljulaid as well as Prime the flag raising ceremony in Lukiškes Anthem with the President of Estonia Kersti Kaljulaid Minister Jüri Ratas and the Minister of Square at 12.00 on 24 February. The par- Foreign Affairs Sven Mikser visited Lith- ticipants of the ceremony included the Society Chair Liia Urman at the Anniversary uania. All the corresponding Lithuanian Seim Speaker, the ambassadors of other 256 of the Republic of Estonia 257 partners, in their turn, visited Estonia. I countries, the Lithuanian guard of hon- would point out President Grybauskaitė’s our, the Embassy of Estonia and numerous state visit to Estonia that was held in June representatives of the Estonian commu- 2017. On the one hand, this visit was very nity, as well as Lithuanian friends. In the business-like, on the other — extremely evening Ambassador Jana Vanaveski held warm-hearted. I have special memories a festive gathering dedicated to the 100th of the moment when President Gry- anniversary of the Republic of Estonia at bauskaitė’s eyes affectionately filled with the Embassy of the Republic of Estonia. tears for a moment when she was making All the Estonians who the Embassy had

a speech about the close relations between contacts with were invited. The gath- Guests at the Gathering Lithuania and Estonia during the festive ering was opened by ambassadors Jana state dinner, which was noticed by a lot of Vanaveski and Valvi Strikaitienė; the lat- Estonian Community of Lithuania Listening to guests at the dinner who were sitting close ter made an emotional speech about the the Anniversary Speech by Valvi Strikaitienė to the President. history of the Embassy of Estonia and the The Estonian presidency in the Euro- modern Estonian community. The guests pean Union Council in the second half of sat together at festive tables, watched the 2017 was a totally new different challenge anniversary day concert, and listened important aims also for the foreign policy for our embassy. In addition to traditional to the President’s speech. The event was of Estonia, and thus Lithuanian experi- meetings of EU ambassadors with Pres- meant as a whole family gathering, so ence has been very valuable for Estonia in ident Grybauskaitė and Prime Minister children, who were also invited, enjoyed our corresponding preparations”. Skvernelis we organized business lunch watching Estonian cartoons. Being During the embassy renovation Jana also with the Minister of Transport Masi- engaged in warm-hearted conversations, Vanaveski (the Ambassador of Estonia ulis. Numerous events and seminars of all the guests made new acquaintances in the in Lithuania since 2016) had to point possible formats were held at the embassy Estonian community and were happy to Republic of Estonia 100 Cake out that “The second foretelling that col- premises. However, it is possible that the talk to old friends. The time flew. Addi- tionally, the Chair of the Estonian Soci- ESTONIAN COMMUNITY This book would not have been born ety of Lithuania Liia Urman presented IN LITHUANIA without the Estonians living in Lithuania the nostalgia-filled book “Eesti krooni and their desire to preserve their national originaalpangatähed 1991–2007 / Orig- identity. Pille Väljataga, who arrived in inals of the Estonian Kroon Banknotes Lithuania already in her childhood and 1991–2007” that had been presented to has lived, studied and worked here, has the Society. Three weeks before the 100th the following thoughts about being an anniversary of the Republic of Estonia the Estonian in Lithuania, “Modern dis- Presentation of the Estonian Kroon Book at the Festive Gathering Dedicated to the overview book about the Estonian kroon courses about the national identity often th 100 Anniversary of the Republic of Estonia reached the interested audience. The speak about the relations between the book was composed by Toomas Kull and European identity and the national iden- published in an extremely small pressrun tity. About their match or conflict. It is of 100 copies. One of these copies was one issue if we talk about the immigration presented to the Estonian Society of Lith- of a nation with a strongly different cul- uania. “The book is unique in the way that ture and religion, as well as about a large each copy includes eight original bank- diaspora, as it happens in countries of notes of the Estonian kroon,” the author of Western Europe. The relations between the book Kull said. “Under each banknote there is also the text saying which year the banknote was made in, whose signatures there are on the banknote, who designed Guests at the Gathering it, and so on, the complete information”. The book is handmade in its own way, as all of the copies of the book were separately printed, numbered, and signed. 258 259 The transparent insert sheets also have a peculiarly exciting story behind them: the sheets were made under the tropical Estonian Community’s Christmas Party sun of Nepal and they also include money at the Embassy particles. The book, which was published at the Librix Print print shop, was designed by Endla Toots, the texts were written by Eneken Helme and translated by Siiri Ollerma. Estonians, Latvians, and Lithuanians are a

Guests at the Gathering different issue. There are more similarities than differences between the identities of these nations already due to the fact that we have a lot of common points in our history: the Soviet occupation, Stalinist repressions, the time of the Khrushchev Thaw, long years of stagnation, the “Pere- stroika” period, and the fight for freedom. During the whole of this time people had to come across the dilemma of conformism and non-conformism, the publically told lies and the exchange of thoughts that they were engaged in with friends in a kitchen corner till the middle of the night. Republic of Estonia 100 Cake During the decades of the Soviet occupation the national self-consciousness Christmas Party, Anne and Rein Children’s Performance at Estonian Society of Lithuania on the Members of the Estonian Society as Christmas Elve the Christmas Party Independence Day of Estonia on of Lithuania 24 February 1990

was the counterweight to becoming the and Liia who had studied here, joined us. hundred, in its best times the Society had Ülle Damasickienė spoke about the homo sovieticus. This got imprinted to Meanwhile we were joined by artist Tiiu- even 140 members. At the beginning of same period as follows, “In the early years the historic memory of our nations, and Ene Vaivadienė, whose husband was Lith- 2018, 31people belonged to the Society as of ESL, the Society members participated Lithuanians understand why the Estonian uanian. The late 1960s can be considered taxpayers, although the organization is in in all the events possible (mass meetings, ethnic minority in Lithuania considers it the beginning of the Society’s activity, as contact with over 80 Estonians. disputes, conferences, etc.) to support so important to preserve their language, the time when we began to get together. The early years of the Society were Lithuania’s striving for independence. It to teach this language to their children, At the time the Society was not regis- characterized with active political activ- was very important, as information chan- and to communicate with each other. The tered. We had networking, as this is called ity, as at the time the society pressure was nels were trying to show the resistance deep dimension of the national identity nowadays. One person knew somebody, to “do the Estonian thing”. The official of other nationalities living in Lithuania. is vital in the memory of both Estonians another person knew somebody. We establishment of the Society happened Certainly, the Estonian Society of Lithu- and Lithuanians and it brings our peoples called each other. I remember that three on the back of the so-called new national ania also participated in the Baltic Chain”. closed to each other”. times we had a meeting at a café. Then we awakening, when in the process of the Although today there is not need for 260 261 During the recent years the number already had younger people in our net- collapse of the Soviet Union people stated active political advocacy, the Society still of the Estonian citizens in Lithuania has work. I remember that one of them was to emphasize their origin. Thus a lot of the voices its opinion, for instance, on the increased. If according to the census of a metal artist. Her husband died, and she Society members had said that at the time issue of opening of the Polish university 2001, 58 citizens of the Republic of Esto- left. She would call Liia a young French “being Estonian was a profession” and in Lithuania or in the sphere of the Lithu- nia and two people with the both Esto- woman. Then Rein came, and the second they “were proud to be Estonians”. ania language policy. Up till now the latter nian and Lithuanian citizenship lived in Rein, and Anne. Helmut was and still is Gaining of the independence of the has been a concern for a lot of Estonians Lithuania, then as of the early 2017 the an absolute treasure – a military man. Baltic States was the supreme goal, where who required their names to have origi- data of the Population Register stated His wife is Lidia. In order to establish and it was necessary to take the Estonian flag nal spelling. Although Lithuania is trying that there were 220 Estonian citizens in officially register the Estonian Society we to each event that required independence to present it as the Polish people issue Lithuania. At the same time, the number composed the statute”. and supported the independence of Lithu- only, in fact the problem confronts other of Estonians has decreased: if during the Today the central point of the Estoni- ania. Liia Urman recalled, “The early years nationalities as well. In the conversation census of 2001 the number of people who ans living in Lithuania is Vilnius, where were especially interesting, a lot of people circle Ülle Damasickienė told the story considered themselves Estonians was 419, the Estonian Society of Lithuania was offi- participated in the activity of the Soci- of her first name and about the long time then at the census of 2013 only 350 iden- cially registered for the first time (in 1987 ety, the organization was popular. There it took her to fight for the spelling of her tified themselves as Estonians. According at the Lithuanian Ministry of Culture and were politically interesting things, and at name. As there is no Ü letter in the Lithu- to the census data, Estonians are the most in 1989 at the Ministry of Justice). The first the time politics was popular. The Esto- anian language and the language rules do educated ethnic group in Lithuania, as Chair of the Society was Valvi Strikaitienė, nian Society of Lithuania also issued the not allow for double consonants, then it 90% of them have higher education. who then became the Ambassador of so-called Rumessen passports”. They were was suggested to spell the name as “Ule” The Estonians living in Lithuania Estonia in Lithuania, which is the reason identification cards of Estonian citizens in the passport. The war ended with the today recalled their first get-togethers, why she had to resign from her position the use of which was decided on during compromise that Ülle did receive two “l” for instance, Valvi Strikaitienė said the in the Society. Liia Urman was elected as the session of the Estonian Congress IV letters. However, due to the fact that the following, “In the 1960s Mall, Aksa, the new Chair, and she has been in the in Tallinn on 16 March 1991. The validity passport printing machine did not allow Liivi, and myself started to communicate position up till now. During the early days of the document ceased on 8 April 1992, to print the Ü letter, then the long Lithua- actively. Liivi and Aksa had known each of the Estonian Society of Lithuania, the although later it helped a lot of people in nian U became the first letter of the name. other before. Then younger people, Anne number of its members was around one obtaining of the Estonian citizenship. Thus, in the passport she is Ūlle. Pille meeting, my thought was to check if I ity began in 1998 on the premises of the had not forgotten the Estonian language. Blind Association, as the director of the The language developed, new words came band was the musical director of the asso- in.” Gintaras Naudžiūnas has the follow- ciation. In 1999 the singers participated ing memories, “It happened in the early in the Song Festival in Estonia, which 1990s. My father and mother had a friend celebrated the 130 anniversary of first who worked at the Lithuanian Red Cross Estonian Song Festival. “Singing under and had some connections with church. the song arch was a big moment for Esto- Liia Urman Together with Estonian Community at the Celebration He visited our Estonian relatives. When nians, and two blind music lovers were “The Finnish Boy” Mart Oja of the Anniversary of the Republic of Estonia at the Embassy my mother passed away, he invited Esto- also able to participate in it”, that is the nians from the Embassy of Estonia to the way the big event was recalled. In 1999 farewell ceremony. He even invited a rep- the band performed Estonian songs at the resentative of the Embassy to the funeral. Lithuanian television, one of the songs There my wife and I received an invitation was “Aisakell” [Jingle Bells]. The reper- to Estonians’ events. And in December toire of the band included folksy songs of 1993 we had the first meeting with that had always been a part of Estonians’ Estonians at the local Teachers’ House. lives and celebrations. We were together with Germans; it was Society members have more vivid a joint Christmas party of Estonians and memories of the ESTO Days that were Germans. From that time on, unless we held in Riga in 2005, “Usually these days are at work, we try to be with Estonians were held somewhere far away, only Riga every year”. was so close that we were actually able Society Voice Band at the Song Festival “Oh, it was great. I had very good to afford to go. We went there by van, mother-in-law. She told me that the news- which was full. It was the first time when papers were writing about some Estonian we were able to feel the smell and vibe 262 263 society that was being established. That is of ESTO. We especially liked the ESTO the way I ended up joining the Society – procession around the Old City, and even Badge of the Estonian Society of Lithuania owing to a newspaper advertisement and the traffic was suspended to let the par- would spend the evening with our fami- my mother-in-law guidance. I took part in ticipants make their way.” The procession lies. We made fire, danced, sang songs. I the establishment meeting,” Urmas Mer- in Riga started in front of Riga Congress have vivid memories of one Midsummer ila revealed. Rein Talimaa adds, “The first Centre and led to the Freedom Monu- Day celebration by the lake. It seems that Estonians I met here, in Lithuania, were ment where the participants laid wreath all of us went there, as we even had hotel Aksa and Valvi. My family was friends and the orchestra played. 2500 people rooms booked”. Väljataga mentioned that she had been with Aksa’s family, we celebrated holidays are estimated to have participated in the Baptizing on 24 February of 1996 is able to keep the double “l” letters in her and anniversaries together. Valvi was the procession. Four years later Liia Urman remembered by a lot of local Estonians first name, but the “ä” and “e” letters had person who introduced Estonians to one together with her husband and the then as a more personal event. “At a certain been changed to more Lithuanian-like another. The establishment of the Society Ambassador Alar Olljum, who sang in point people had the question if anyone letters – Pillė Veljataga. happened with the historic changes in the European Choir of Estonians, partici- would like to get baptized. There were Indeed, politics was one of the reasons late 1980s. Valvi was also the first Chair of pated in the ESTO Days held in Münster. about 16 people who wished that. The for becoming a member of the Society. the Estonian Society of Lithuania. During Midsummer days are often recalled people walked towards the altar wearing Marju Šlapikienė claimed that “there was the early years of the Society she had a lot among earlier events of the Society, “We light-coloured clothes, mother and child no other way, especially in those new of work. I tried to help her as much as I used to have big celebrations of the Mid- side by side. People cried, there were a times”. However, Daina Klovienė recalled could. We had meetings with other socie- summer Day before Midsummer Days of lot of people. It was a very unifying and that “in the early 1990s I once read in a ties then. I remember our great gatherings the Nordic Countries were introduced warm-hearted moment, and our Godpar- newspaper that Estonians and Lithua- with the Latvian and German societies.” and these have now been held for the ents came to stand behind our backs”, one nians had a meeting point. I went to the The Society voice band and accor- last five years. At first we celebrated the of the baptized recalled. The famous in place that was in the advertisement. At dion player Arvo Kunder are also warmly Midsummer Day with society members, Lithuania chamber music orchestra con- that time there was the Peoples’ House, remembered. The singers in the band and we organized these celebrations our- ducted by Donatas Katkus played at the and Estonians and Lithuanians shared were Arvo’s wife Laine, Helmut, Urmas, selves. Usually we would go to the coun- baptizing ceremony and Vicar Villu Jürjo a room there. When I was going to the Urmas’ wife, and Rein. The band’s activ- tryside in the vicinity of Vilnius, where we arrived from Estonia for the occasion. Up till present the vicar comes every They began to take interest in their roots to Anneliis Volmer, who studied at Vilnius the sea. On respondent mentioned health year and ministers a service in Vilnius only after their parents passed away, just Academy of Music, for organizing the problems as the reason for immigration Lutheran Church. There has been great like Gintaras Naudžiūnas recalled above. song club for children. Now the events to Lithuania and the local better climate coffee drinking after the service in the Pille Väljataga also began to take part in held at Sunday school are mostly family as the solution to the problems. Nowa- building next to the church. the Society activity in a more active way events where children are invited to par- days people move to Lithuania because A lot of Estonians have had close con- after her mother’s death. She started ticipate together with parents. One father of work, and quite a few respondents also nections with the local Lutheran church to organize exhibitions of her mother’s considered that participation in children’s named the birth of child as the reason for and have sung in the church choir. Rein works and to compose a book. Pille says, events was “educational and interesting coming to live in the country. Talimaa has also been the cantor and “My mother, Tiiu Ene, who had lived in for himself”. A visit to the zoo, basket A lot of businesspeople have also played organ. In the late 1980s he finally Lithuania since 1958 and who did not weaving, galosh painting, visits to sheep moved here. In Lithuania there are also established connections also with the have any friends or family left in Estonia, and goat farms, nature-themed games, Estonian military personnel who rotate did not miss gatherings of the Estonian quizzes and language days enrich the lives Society in Lithuania or events of the of local children and their parents. Embassy that gave her the possibility to The Society has also helped to send speak the Estonian language. I felt bad young people to study at universities in because of the limited vocabulary, but it Estonia. Some of them have returned to was a joy for my mother when the three Lithuania, some stayed in Estonia. of us – my mother, my little daughter and Who are they, these Estonians in I – attended events of the Society.” Lithuania, on the 100th anniversary of the Children have also been mentioned as Republics of Lithuania and Estonia? To a reason for joining the Society, as Sunday get to know better, we prepared survey school events provide the local children forms that were distributed via the Esto- Members of the Estonian Society of with a good possibility to practice their nian Society of Lithuania. The questions Midsummer Days of the Lithuania at the ESTO Days in Riga Nordic Countries in Lithuania Estonian language skills. The Sunday were about the personal, community life school was established owing to Liia and the Society life of Estonians in Lith- 264 265 Urman and to the possibility for children uania. The Estonians living in Lithuania to go to the summer camp to Estonia. In have come here for different reasons. Very Lithuania there were a lot of families that many of them came and remained here for did not speak the Estonian language or love; another reason was work placement spoke it from time to time, but the chil- after graduation from university during dren had to speak at least some Estonian the Soviet period. At that time people in before coming to the camp. The children love would choose Lithuania mostly due who had grandparents in Estonia mostly the possibility to find both work and the had good Estonian language proficiency. place to live for the both. For instance, The children without grandparents would some people recall that as it was difficult

Midsummer Day of the Estonian Society often lose the connection and became too to find an apartment in Tallinn, they came Baptizing at Vilnius Lutheran Church of Lithuania focused on the Lithuanian language. The to live to Vilnius, to the wife’s homeplace. Sunday school introduces the Estonian Some woman has also mentioned that culture, games, music, and also conducts when she got married to a Lithuanian, dance lessons. The aim is to arouse chil- here mother said that the wife belongs dren’s interest towards Estonia and being with her husband and thus she went to Estonians. Informal gatherings are suita- live in Lithuania. Besides, not all depor- Estonian Evangelical Lutheran Church ble for local children who have rather big tees were able to return to their home- here with families on the temporary basis. and brought a large amount of Estoni- age differences. place, which is the reason why on arrival During a couple of recent years the fam- an-language religious literature from Here it is suitable well-timed to express from Siberia they would often choose ilies of the military personnel have been Tallinn and materials for the Sunday gratitude to Elviira Küün, who taught the places that were located close to Estonia active participants in the children’s events school. The literature was distributed Estonian language at the University of as their new home. Mixed families that organized by the Estonian Society of Lith- among Estonians. Vilnius, and to Jane Kukk, the wife of the had formed in the exile also arrived here. uania: they visited the zoo with Sunday A lot of descendants of Estonians have former ambassador. They were teachers at The majority of former deportees chose school students and met with Santa Claus also become members of the Society. Sunday school. Words of gratitude also go their new homes in the areas located by and Lotte during the Christmas season. This summer they also organized a trip sions: a doctor, historians, art scholars In general, there are a lot of home one another in a small community of mil- to the Cold War Museum and to the for- and an archivist, a journalist, a geologist, languages; mostly the families speak both itary personnel. This is the reason why the mer nuclear missile base in Plokščiai, in a mathematician-software developer, a the Estonian and Lithuanian languages events organized by the Estonian Society Žemaitija National Park. state official of Lithuania and an employee and use Russian or English as the third of Lithuania or the embassy are one of The range of Estonians’ professions of the embassy, a construction engineer language. The military personnel that the places for getting together. The par- and obtained qualifications is very and construction project manager, an rotate on temporary basis and families of ticipants of the event differ depending on diverse. The more active group consists organization manager, military personnel, the embassy staff certainly speak Estonian its content. of people with mostly higher education an ichthyologist, translators and guides, at home. It is quite usually for the families During the holidays celebration one and recognized specialists in their sphere. lecturers, businesspeople, and tourism to use either two or even three languages can observe a small Estonian-Lithuanian A lot of local Estonians have preserved managers. Other specialists we have at home. One of the reasons for that lies “clash of cultures”. The important different information about are a business lawyer, in the situation when the parents do not CEOs, construction workers, stairs spe- want their children to listen to poor Esto- cialist, textile designer, advertising spe- nian or Lithuanian, and thus the parents’ cialists, etc. have chosen a third language to commu- Some of the Estonians have work-re- nicate with each other while each of them lated connections to Estonia; there are uses his/her mother tongue when speak- some representatives of Estonian entering to the children. The Estonian language prises, people working with Estonian proficiency is also passed to the third tourists, translators as well as people generation, but not always. For instance, working remotely. For instance, the there are families where the children of Pille Väljataga Together with Mother content of publications of one Estonian one child speak the both languages, while Basket Weaving at Sunday School Tiiu Ene Vaivadienė and Daughter Agne museum has been made in Lithuania for no Estonian was taught to the children the last seven years. of the other child. The extent of being an The people who filled-in the survey Estonian differs depending on the family, forms are socially active, in addition to “In the range there are, on the one hand, 266 267 the Estonian Society of Lithuania, they families where the Estonian national- also participate in activity of professional ity mother speaks Estonian to children societies and associations, are members regardless of the fact that the Lithuanian of the Estonian Chamber of Commerce nationality father does not understand in Lithuania. Some people who live in much, and, on the other hand, families the countryside are also members of where the Estonian identity has to be dis- local societies. The people are nationally covered and preserved by oneself”, Pille wakeful, and they consider national val- concluded while sharing her ideas about ues of both Estonia and Lithuania to be the Estonian identity of the Estonians liv- On the Day of Certificate Awarding at Society Chair Liia Urman with Grandchild Sunday School, Valvi Strikaitienė makes important, celebrating holidays of the ing in Lithuania and preservation of this and Lotte at the Christmas Party a summary and hands certificates both countries. identity. She adds that herself, “being the The local Estonians visit Estonia mostly person with the double identity she was in relation to work or on special family already sixteen when she realized that the occasions (anniversaries, funeral), also balance of the both parts was important during holiday or hobby trips and trips on for the sake of preserving her mental contacts with Estonia, representatives of school holidays and in order to meet with health”. is the celebration of the Christmas Eve the research sphere have written articles former classmates and other acquaint- If in the 1960s Estonians’ gatherings according to the Estonian or Lithuanian together with Estonian colleagues and ances. Memorial institutions in Estonia were also more of the family style ones, tradition, i.e. “black pudding and roast” attended scientific conferences of the both are often visited in relation to research then today family friendship is rare. Peo- versus the so-called “herring party”, with countries. Specialists in the sphere of con- work. The people who visit Estonia more ple have contacts, but they were estab- mushroom and fish dishes on the table. struction have brought Estonian capital frequently are families of the military and lished decades ago. The only exception During the Christmas season people are and knowledge to Lithuania. According diplomatic personnel located in Lithuania is the Estonian military personnel who often asked about the way they celebrate to the survey forms, the respondents are who visit their parents and relatives and are grouped in the vicinity of Kaunas, Christmas or involved in discussions representatives of the following profes- deal with work-related issues. where they actively communicate with about how they supposedly celebrate Christmas Eve the Estonian way while the community are also invited to the Ambas- room dishes, cepelinai (potato dumplings The existence of the Embassy in Vilnius people who have started the discussion do sador’s reception, in 2018 there was even stuffed with minced meat or cottage is considered highly important. The local it the Lithuanian way. Thus, the respond- a separate festive gathering for the Esto- cheese that are served with cold-smoked Estonians claim that they cannot imagine ents of the survey also mentioned if they nian community. The participants of the meat and onion sauce and sour cream), the local life without the Embassy, as “it celebrate Christmas and Easter according gathering also watched the anniversary kastinys (salty entrée made from sour gives us confidence, often helps us with to the Estonian or Lithuanian tradition. concert and listed to the speech made by cream, sour milk and butter with added organization of events, and a lot of ESL Both Estonian and Lithuanian legal the President of the Republic of Estonia garlic and cumin seeds) with oven roasted events are actually held at the Embassy holidays. Besides the anniversaries of the Kersti Kaljulaid. potatoes, potato pancakes, potato sau- of Estonia in Vilnius”. Additionally, peo- republics the important holidays are the Cuisine and food play an important sages (vederai), Žemaičių pliine (mash ple emphasize the consular support the Anniversary of the Coronation of King role in people’s lives. The older generation potato cakes with minced meat stuffing Embassy offers, although, there has been Mindaugas, Midsummer Day and the pointed out such dishes as salted Baltic and with sour cream), and certainly cold a slightly disappointed opinion that “local herring and sour milk, oat kissel, bread beetroot soup (sour mil soup with beet- pudding, and semolina mousse. Other root and cucumber). The dish that the often mentioned dishes include kama respondents mention in the desserts cat- [a sort of cereal]; marinated spicy Baltic egory is apple cheese (the dessert made herring; black pudding with “brown pota- from slowly cooked apples that are dried toes” and red bilberry jam; mulgikapsad in ramekins). [sauerkraut stew] and potato salad. Few The treats that are taken for a visit people recalled dumpling and meatball to Estonia are Vilniuse bread, šakotis soup; sauerkraut soup with beef and [traditional Lithuanian cake], Lithua- cereal; minced meat or mushroom sauce; nia-produced delicacies (cheese, jerked or Toomas Hein together with Children at rosoljee [the Russian salad]; turnip; Esto- cold-smoked sausage), sweets (“Vilnius” Participants of the Christmas Party the Christmas Party nian meat jelly; vendace. or “Čiurlionis” sweets or sweets produced The respondents did not say much at “Ruta” factory), and alcohol (e.g. liqueur about cooking, but, for instance, Greta made from plants), Švyturys Extra beer, 268 269 Urman tells the following, “Meat and as well as such delicacies as marinated potatoes are always on the table. We often beetroot, cottage cheese, cottage cheese, cook dishes of our Estonian grandmother apple cheese and the “Skruzdėlynas” (ant and the dishes from childhood that we hill) dessert. Lithuanian souvenirs include used to eat when we lived in Estonia: Zalgiris [Lithuanian basketball club] sou- kama, semolina crème, flatfish, Baltic venirs, “Utena” knitwear, souvenirs made herring sandwiches with egg spread. We from wood, publications about art, calen- surely miss Tallinn pastries and pies”. “Pies dars, and “if there is an import event com- and pastries cooked to Mom’s recipes fish ing, then some silver or amber jewelry”. dishes, dishes from sour milk /.../ cloud- Everyone’s favourite Estonian prod- Siim Krispin together with Family at Elections at the Embassy the Christmas Party berry jam or fresh cloudberries – it is sad ucts include marinated spicy Baltic to live without them”, Mari-Liis Paaver herring, Kalev sweets, black pudding, wrote. Everyday meals of the author of Põltsamaa strong mustard. Other men- the given book also include Estonian-like tioned treats are black knodles, maltose, dishes starting from pea, dumpling or “Tallinna” biscuits, Estonian alcohol meatball soup and finishing with meat (“Vana Tallinn”, “Kännukukk”, “Kristall Victory Day. Mother’s Day can be cel- and blood dishes, “As we began to keep kümmel”), as well as “Linette” lingerie, front-line Estonians do not consider the ebrated twice in a row with just a week sheep in order to culturalize the envi- pastries, smoked sausage and craft beer. A Embassy to be interesting. This is just the between he holidays. During the recent ronment, we make black pudding and lot of people’s favourite Estonian products place where (high-rank) guests arriving years the Estonians living in Lithuania knodels, meat jelly, pate, and roulades are sold in different grocery chains, thus from Estonia find their way. If necessary, also try to watch military parades in Esto- from lamb. We need to appreciate the there is often no need to travel to Estonia the Estonians are invited as audience”. nia and the celebratory events dedicated meat we receive from our sheep to the to purchase favourite sweets or kama. On Introducing Estonia to Lithuanians is a to the anniversary of the Republic of Esto- fullest extent possible”. the other hand, home-made produce and part of being an Estonian. Ülle Damasick- nia. On anniversaries of the Republic of Concerning the Lithuanian food produce that tastes like it used to in child- ienė writes, “I always try to give detailed Estonia representatives of the Estonian culture the respondents point out mush- hood can be brought from Estonia. answers to questions that are interesting to Lithuanians. I have searched for mate- Introducing of Estonia was more in other things and, indeed, there are not In addition to organization of events rial for radio programmes and press, important especially in the 1990s; Siiri many young people in the Society. The for Society members, the organization organized excursions to Estonia for my Bačiauskienė writes about this period as Society is getting old”. The words said by has also dealt with research of the local colleagues, translated materials about follows, “Years of working as a state official a lot of people reveal yearning after the Estonians. The project “Search for Archive Estonia from the Estonian into the Lith- and researcher often meant trips abroad, old days when the Society was established Material on the Topic “Activity of the Esto- uanian language. I have organized exhi- interesting and with different aims. I used and its activity was more intense. Maie nian Society of Lithuania in 1928–1940” bitions dedicated to relations between every possibility to introduce our repub- Varanka recalls that “the first impressions was carried out in 2016. Within the frames Estonia and Lithuania. These exhibitions lics, to the fullest extent and in the cover- of the Society were very good, people of the project the materials of the State ing every aspect way, to the representatives would get together often. It felt good to of the foreign countries who I came across speak Estonian in a strange land. I have with. The majority of these people had memories of Christmas parties, watch- never heard about these countries before ing Estonian films, meetings with a lot of and did not know they existed. The oppos- famous Estonian people”. ing party always showed sincere interest”. “Sunday School is important /.../ I As a state official of Lithuania, Siiri also highly value evening meetings with invited participated in numerous international, speakers who were famous Estonian peo- regional, and national working groups ple (lecturers, actors, singers, handicraft and committees that were composed and professionals). I find the other aspect of the managed by the Directorate-General for ELS activity – introducing of Lithuania and Introducing Estonia at the Midsummer Days Energy and Transport of the European Lithuanian heritage to the Estonians living Bread Day of Ethnic Minorities in Lithuania of the Nordic Countries, from the left Judita Malininaitė, Laura Pakaste, Commission and governmental insti- here – to be important as well. I know Kaire Varma-Gilys, and Božena Lotužienė tutions of the Baltic countries. In 1990, Estonians who even a couple years ago said within the frames of the activity of the that they had not visited any museums in Estonian Society of Lithuania, she was an Lithuania and they said that having lived in interpreter/assistant to journalist Clare Lithuania for decades”, Ülle Damasickienė, 270 271 Thomson, who lived in London. She wrote who is the member of the ESL board and the book “The Singing Revolution. A jour- organizer of numerous events, says. ney through the Baltic States”. Then Siiri As usually, the activity of the Esto- also acted as an interpreter for her inter- nian Society of Lithuania causes different views with numerous state and cultural reaction among Society members. The figures in Vilnius and Tallinn”. majority is satisfied with the activity in the Nowadays age or health issues, long Estonian way or also slightly critical. For distance, work or lack of suitable events instance, one Society member was upset Siiri Bačiauskienė in her family circle, from Estonian Society of Lithuania at the left her fourth daughter Kristina are named as reasons for not participating about the large-scale Christmas parties, the Song Festival Procession Bačiauskaitė-Bykovienė, who translated in the activity of the Estonian Society of but in reality events of the Christmas “the Republic of Lithuania 100” a lot of Estonian children’s books into the Lithuanian language Lithuania. Communication in the mother season are, besides the anniversary of the tongue is considered the main value of the Republic of Estonia, the gatherings that Society. It is very important for almost all attract the highest number of the Esto- the Society members. “The main thing is to nian community representatives and have get together and talk”, Greta Urman finds. given positive emotions to lots of people. Archive of Lithuania were digitalized. The were held in Tallinn and Kaunas. I am a Ülle Damasickienė writes that “unfortu- The time and possibilities change, but continuation of this project is the given member of the Lithuanian Association nately, participation in some events of the the offer of communication in the mother book about the story of the Estonians in of Archivists (before my retirement I Society is rather passive. There have been tongue has been and remains one of Lithuania, which is financed by the pro- also used to me a member of the Board)”. some really good events with a very small the most important tasks of the Society, ject, membership fees, and subsidies. The People mostly tell about Estonia within number of participants. Some of Society because as Ülle Damasickienė has said, “It Society has also been dealing with collect- their circle of acquaintances or to their members live far from Vilnius (in Kaunas, is important for me not to lose the connec- ing of stories of its members. The Estoni- colleagues, although they also find that Klaipėda, etc.). It is complicated for them tion to Estonia. The possibility, other than an-language interviews of the series “Minu “Estonia does not really need to be intro- to take part in Society events. The elderly summer visits to Estonia, to speak the Esto- lugu” [My Stories] can be listened to in the duced” as there is plenty of information often remain uninvolved due to health nian language more frequently and to find YouTube environment under the keyword about Estonia in the local media. issues. Younger members are interested friends among people of my nationality.” “Liia Urman” (last accessed on 22.01.2018). The activity of the Estonian Soci- The current Chair of the Society ety of Lithuania is coordinated by the Liia Urman started management of the five-member Board that is elected for the Society as a very valuable part of her life, three-year term by Society members. The already decades ago, “I had management members of the current Board are: Chair experience and I have also participated Liia Urman, Deputy Chair Ülle Dama- in activity of Sajudis [public political sickienė, Board members Pille Väljataga, organization of Lithuania]. I knew the Julia Boikova, and Margus Kesa. The people, and somebody just had to do it.” Celebration of the 25th Anniversary of the Celebration of the 25th Anniversary of the honourary member of the Board is one Under her leadership the Society has been Estonian Society of Lithuania Estonian Society of Lithuania of the founders of the Estonian Society active both in the Organization of Lithu- in Lithuania and its Chair for many years anian Ethnic Groups and the Estonian Valvi Strikaitienė. World Council. Members of the Estonians’ Society of The Society has organized joint exhi- Lithuania have received awards and hon- bitions together with the Organization ourable mentions for their activity from of Lithuanian Ethnic Groups. The exhi- both Estonia and Lithuania. The first chair bitions were held in Vilnius local govern- of the society, who held the ambassador’s ment and in the Town Hall. The Tolerance position, Valvi Strikaitienė was awarded Day of ethnic minorities was also held at with the 2nd Class Order of the Lithuanian the Seim. We are represented in different Grand Duke Gediminas (1996) and with delegations, for instance, in the European the Lithuanian Order of the Diplomatic Parliament, the office of the President of Start (2010). Latvia and in Kassel in Germany, where we The Republic of Estonia acknowledged participated in the city festival, discussed him with the 3rd Class Order of the White possibilities for cooperation, and signed Star (2006). The treasure of the Estonian the cooperation agreement. Estonians are 272 th th 273 Celebration of the 25 Anniversary of the Celebration of the 25 Anniversary of the Embassy Anne Jagminienė was acknowl- visible and active in the activity of ethnic Estonian Society of Lithuania Estonian Society of Lithuania edged for her service for the Republic minorities. We always participate in joint of Estonia and the Ministry of Foreign events of ethnic minorities, for instance in Affairs and awarded with the Siler Badge annual Bread Days. We took part in the of the Ministry of Foreign Affairs (2014) song festival “At the Nations’ Market” that and the 5th Class Order of the White Star was dedicated to the 100th anniversary of (2013). The current chair of the society Liia the Republic of Lithuania and in the song Urman was also awarded with the 4th Class festival In addition, Society members of the Order of the White Star (2004). have taken part in English and Lithuanian Honourable mentions of the Lithu- language learning training at the House of anian Ministry of Culture were given as National Communities. acknowledgement to Liia Urman (2011, In 1999 Liia Urman, as the ESL Chair, 2014, 2015), Ülle Damasickienė (2014) and was invited to participate in the Estonian Pille Väljataga (2014), and the Estonian World Council conference for the first Ministry of Culture acknowledged Liia time. The conference was held in Tallinn. Urman with a honourable mention (2014). In the following year ESL was treated as a Honourable mentions of the Lithuanian rank and file member of the organization Celebration of the 25th Anniversary of the Celebration of the 25th Anniversary of the Estonian Society of Lithuania Estonian Society of Lithuania Department of Ethnic Minorities under that has the right to participate, but does the Government of the Public of Lithuania not have the right to vote. After a while were given as acknowledgement to Liia the Society became a full-fledged mem- Urman (2003, 2018), Margus Kesa (2015) ber, and Liia is a member of the Council and Ülle Damasickienė (2016). By now Board. „Up till now we help to solve issues (2018) the Government of the Republic of regarding being an Estonian around the Lithuania has awarded Liia Urman with whole world and to unite and coordinate the Golden Order for Merits to Lithuania. Estonian communities abroad“. Moreover, the Estonian Society of Together with Latvians we were Lithuania is also a member of the Cham- among the first ethnic minorities to reg- ber of Estonian Societies in Europe. On ister their own society. We would still the eve of the 30th anniversary of the Soci- compare who was more active and stood ety, we are asking Liia for some conclud- out more. Up till now the Estonian Soci- ing words to make a brief summary of the ety has been one of the most active and Society activity, “Although the number visible ethnic minority societies in Lithu- of the Society members is rather small, ania. Initially the Society had around one it is extremely important for the Society hundred members, on its best days the to have activity, to hold events and gath- number was even around 140 people. The erings. During the recent years we have time moved on and for the better, people done cooperation with the Embassy and gained confidence and somehow became the University of Vilnius in order for our more passive. Years went by, parents got – Estonians’- activity to stand out more. tired, the medium generation worked and brought up their children. Not everybody is interested anyway. We lack people who would take the initiative. I work with various foreign organizations and in a lot of situations it is just easier for me to find a solution and financing. I have developed the project-based activity, we use almost all possibilities. I have repeatedly said that we just need to be given an idea, and we will find the money. However, Estonians typically have little 274 Celebration of the 25th Anniversary of the Estonian Society of Lithuania sense of solidarity, we cannot change people. Estonians are already such a reserved nation. But if there is trouble, they gather together and then no one would say that they do not have time. If necessary, then we are together”. One of the most important of the recent We believe that our descendants and events is the project of the celebration of we have enough strength and desire to the 100th anniversary of the Republic of continue doing the Estonian thing in Lithuania. The project was initiated by the Lithuania. We have enough people who National Broadcast of Estonia, and within preserve being an Estonian at their homes the frames of the project Lithuania was and will not allow themselves to lose introduced to Estonian viewers. Members their roots. of the Society were honoured and happy This book is one milestone that per- to assist in carrying out of the project. petuated slices of our history, the history On 24 February 2018 representatives of Estonians living in Lithuania. In this of the Estonian Society of Lithuania were way both our descendants and ourselves invited to take part in the programme of now have a possibility to understand and the National Broadcast of Lithuania that comprehend our history”. was dedicated to celebration of the 100th anniversary of the Republic of Estonia. Three members of the Society took part in the programme, and they have a detailed overview of the activity of the Estonian Society of Lithuania. VIITED

! August Torma (19.02.1895 Voltveti vald – 12.03.1971 London; kuni 1940 August Johannes Schmidt). Õppis aastatel 1914–16 Peterburi ülikooli ajaloo-keeleteaduskonnas ja 1924–28 Tartu ülikooli õigusteaduskonnas. Aastatel 1916–17 oli ta Esimeses maailmasõjas, 1917–18 sõjavangis Austrias, 1918–19 teenis Arhangelskis Briti Põhjakorpuse staabis. Aastatel 1919–21 oli ta Eesti Vabariigi sõjaväeline esindaja, 1921–23 chargé d’affaires Leedus. Aastatel 1923–27 oli ta välisministeeriumi poliitilise osakonna juhataja, 1924–25 chargé d’affaires Pariisis ja Brüsselis ning 1926. aastal Moskva saatkonna nõunik. Aastatel 1927–31 välisministri abi. Aastatel 1931–34 saadik Itaalias ja Šveitsis ning alaline esindaja Rahvasteliidu juures, 1934–71 saadik Suurbritannias.

@ Julius Seljamaa (8.04.1883 Sindi – 17.06.1936 Tallinn) oli eesti ajakirjanik, rii- gitegelane ja diplomaat. Õppis Riias õpetajate seminaris, oli Taali ministeeriu- mikoolis õpetaja ja juhataja, hiljem Rakvere haridusseltsi kooli juhataja. 1914 siirdus Peterburi, õppis 1915–18 Peterburi ülikoolis õigusteaduskonnas, töö- tas Pealinna Teataja toimetuses ja Venemaa IV Riigiduumas ajakirjanikuna. Ta oli 1917 Eesti Vabariiklaste Liidu ja Ajutise Maanõukogu liige, 1918–21 Vaba Maa peatoimetaja. Diplomaatilist karjääri alustas 1918. aasta veebruaris Eesti esimese välisdelegatsiooni (1917–18) liikmena, esindades koos Johan Laido- 277 neriga Eestit Nõukogude Venemaal. Osales Eesti-Vene rahuläbirääkimistel. 1922–28 oli ta saadik Lätis, 1925–26 Leedus ja 1928–33 Nõukogude Liidus. 1933–36 oli välisminister (1934. aastal lühikest aega ka peaministri asetäitja). Seejärel nimetati ta saadikuks Rooma.

# Oskar Öpik (8.06.1895 Kunda – 20.11.1974 Põhja-Iirimaa), õppis Tartu ülikoo- lis õigusteadust. 1921. aastast välisministeeriumi teenistuses, töötas mitmetes saatkondades erinevatel ametikohtadel ja oli välisministeeriumi erinevate osakondade juhataja kt. Kaunases viibis nii asjuri kui saadikuna. Juunipöörde ajal oli saadikuks Pariisis. Pöördus Eestisse tagasi Saksa okupatsiooni ajal ja 1942. aastast oli Eesti Omavalitsuse Kohtudirektooriumi juht. 1944 lahkus Saksamale, hiljem Norras, Hispaanias ja Põhja-Iirimaal.

$ Heinrich Laretei (4.01.1892 Õisu – 3.04.1973 Stockholm). Õppis Pärnu Poeg- laste Gümnaasiumis ja kuni I maailmasõja alguseni Peterburi ülikoolis. Astus vabatahtlikuna Vene armeesse, osales 1914–17 I maailmasõjas. 1917–18 Eesti Komitee (Petrogradis) sekretär ja Eesti Sõjaväelaste Keskkomitee (Petrogra- dis) esimees. 1918–20 osales Vabadussõjas, augustist 1920 arvati reservi kaptenina. 1920–23 õppis Tartu Ülikooli majandusteaduskonnas. Oli Riigikogu II ja III koosseisu liige, 1925–26 põllutöö- ja 1926 siseminister, 1926–28 Eesti saadik NSV Liidus ja 1928–31 Leedus, 1931–36 välisministeeriumi poliitilise oskonna direktor, 1933–36 välisministri abi, 1936–40 Eesti saadik Rootsis, Taanis ja Norras. Keeldus 1940 Eestisse tagasi tulemast, mõisteti tagaselja surma. Aastast 1940 pidas Rootsis aiandusäri. Oli Eesti Rahvusfondi ja Rootsi Eestlaste Esinduse rajajaid, ajakirja Rahvuslik Kontakt toimetajaid. % Johan Leppik (28.07.1894 Suure-Kõpu vald – 25.01.1965 Ryssby, Rootsi) oli BM Ants Oidermaa (20.11.1891 Sauga vald – surmaaeg ja -koht teadmata; aas- Eesti arst ja diplomaat. Lõpetas 1912. aastal Tartu Aleksandri Gümnaasiumi tani 1935 Hans Oidermann) ajakirjanik ja poliitik. Lõpetas 1912 Pärnu güm- ja 1918. aastal Tartu Ülikooli arstiteaduskonna. Alates 1919. aasta maist oli naasiumi, õppis Peterburi ülikoolis vanu keeli. Astus 1914 vabatahtlikuna Vene välisministeeriumi teenistuses viibides erinevates saatkondades erinevates sõjaväkke ja osales Esimeses maailmasõjas. Naasis 1920 Eestisse, töötas ametites. 1924–27 oli ta Eesti saadik Poolas, 1931–36 Leedus ja 1936–40 algul ajakirjanikuna, aastast 1922 Välisministeeriumi ametnikuna ja 1926–27 Itaalias. Saatkonna likvideerimise järel jäi Rooma ning 1947. aastal läks Rootsi. Eesti diplomaatilise esindajana Leedus; oli aastast 1927 Põllumeestekogude üleriigilise esinduse peasekretär, 1931–34 ajalehe Kaja peatoimetaja, aas- ^ Aleksander Varma (22.06.1890 Harjumaa – 23.12.1970 Stockholm). Õppis tast 1934 Riikliku Propaganda Talituse juhataja, 1937–39 ajalehe Uus Eesti 1914 Narva merekoolis, 1921–24 Tartu ülikoolis rahvusvahelist õigust. peatoimetaja ja 1939–40 propagandaminister. 1937 Rahvuskogu ja 1938–40 Välisministeeriumis asus tööle 1926. aastal olles nii juriidilise büroo kui ka Riigikogu liige Isamaaliidu keskjuhatuse liige. Nõukogude okupatsioonivõimud administratiivosakonna juhataja. Oli 1931 Moskva saatkonna nõunik, 1933 arreteerisid ta detsembris 1940, surmaotsus 2.07.1941. Leningradi peakonsulaadi peakonsul, 1938–39 saadik Leedus, seejärel Soo- mes, kus jätkas ka mitteametlikult saadiku kohustuste täitmist. 1944. aastal BN Karl Pärl (19.10.1911 Bessaraabia – 10.11.1999 New York) õppis Tartu üli- oli sunnitud Soomest lahkuma, edaspidi elas Rootsis ja oli Eesti Vabariigi koolis õigusteadust, seejärel oli Välisministeriumi praktikant ja välisteenistuse eksiilvalitsuse liige. kandidaat. 1937. aastal Kaunase saatkonna atašee kt ja järgmisel aastast atašee. 1940. aasta septembrini töötas välisministeeriumis, seejärel puidu- & Jaan Lattik (22.10.1878 Võrumaa – 27.06.1967 Stockholm) õppis Tartu Üli- tööstusvabriku tööline ja 1941. aastal metsavend. 1944 põgenes Saksa- kooli usuteaduskonnas, 1908 sooritas konsistoorimumi eksami, teenis eri- maale ja 1952. aastal suundus Ameerikasse. Oli pangaametnik ja Midlandi nevate koguduste õpetajana, oli nii haridus- kui ka välisminister. 1939–40 oli panga asepresident New Yorgis. saadik Leedus, tuli tagasi Eestisse, kust hiljem põgenes Rootsi. Alates 1945. aastast töötas Stockholmi kõrgkooli arhiivis ja 1952. aastast kuni surmani oli BO Erich Lipstok (2.01.1913 Peterburi – 4.01.2010 Tallinn), õppis 1932–36 Tartu koguduse emeriitõpetaja Södertäljes. Ülikooli õigusteaduskonnas ja 1957–58 majandusteaduskonnas. 1937–40 oli ta atašee Välisministeeriumi keskasutises ja Kaunase saatkonnas. Arreteeriti * Aleksander Jürgenson (20.08.1882 Sindi – 11.11.1936 Pärnu) oli õppunud NKVD poolt, 1941–51 vangilaagris Sverdlovski oblastis ja 1956. aastani asu- Riia polütehnikumis keemiat, hiljem Tartu ülikooli ajaloo-keeleteaduskonnas misel Novosibirski oblastis, seejärel naasis Eestisse. Kirjutamata memuaaride 278 279 ja Peterburi ning Berliini ülikoolis. Aastatel 1911–21 töötas erinevates Vene sarjas ilmus Eesti Raadios ka tema mälestused „Kaunase Eesti Saatkonnast saatkondades. 1921–27 välisministeeriumi teenistuses, sealhulgas poolteist Siberisse“. kuud asjur Kaunase saatkonnas alates 30.08.1923. Hiljem töötas keeleõpe- tajana Pärnus.

( Hans Lohk (13.09.1867 Viljandimaa – 23.01.1942 Molotovi oblast), õppis EL See osa põhineb Annika Hussari, Tiina Kattel ja Elvira Küüni artiklil „Eesti Treffneri gümnaasiumis 1884–89, seejärel Tartu Ülikoolis meditsiini 1890–95. keele ja kultuuri õpe Vilniuse ülikoolis“ — Oma Keel. 2014/2. http://www. Ta oli tuntud Kaug-Ida ja Vladivastoki kaudu, kus ta aastaid arstina prakti- emakeeleselts.ee/omakeel/2014_2/OK_2014-2_08.pdf, mida on täiendanud seeris (1898–1923) ja hiljem Eesti saadikuna Kaug-Idas ja Hiinas (1919–23) Eve Raeste. teenis. Välis-Eesti almanakkides on tema poolt saadetud mitmeid kirjutisi sealsetest eestlastest ja eluolust. Pärast Leedus viibimist oli ta peakonsul Leningradis (1926–33), seejärel elas Tartus kuni vangistamiseni 1941. aastal.

BL Jaan Mahlberg (ka Maalberg, 27.02.1897 Valga – 18.01.1942, Sosva, Sverd- lovski obl). Töötas 1914. aastast Tallinna postkontoris, osales I maailmasõjas põhjarindel ja Vene kodusõjas Tšehhoslovakkia korpuses ning valgete poolel Siberis ja Kaug-Idas. 1921–23 oli Eesti esinduse sekretär Kaug-Idas, seejä- rel välisministeeriumi ametnik, 1925. aastast Kaunase saatkonna ametnik ja 1936. aastast atašee, 1937. aastast Moskva saatkonnas ja 1940. aastal välisministeeriumi ametnik. Arreteeriti 1940. aastal ning temalt saadi üles- tunnistus, et on luuraja. Suri vangilaagris. NUORODOS susirinkimo II ir III šaukimo narys, 1925–26 m. — žemės ūkio, 1926 m. — vidaus reikalų ministras. 1926–28 m. — Estijos pasiuntinys Sovietų Sąjungoje, 1928–31 m. — Lietuvoje, 1931–36 m. buvo Užsienio reiklaų ministerijos politinio skyriaus direktorius, 1933–36 m. — užsienio reikalų ministro pavaduotojas, 1936–40 m. — Estijos pasiuntinys Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje. 1940 m. atsisakė grįžti į Estiją, buvo už akių nuteistas mirties bausme. Nuo 1940 m. BP Augustas Torma (1895 02 19 Voltveti apskr. – 1971 03 12 Londonas; iki Švedijoje užsiėmė sodininkystės verslu. Buvo vienas iš Estijos tautos fondo ir 1940 — Augustas Johannesas Schmidtas). 1914–16 m. mokėsi Peterburgo Švedijos estų atstovybės steigėjų, laikraščio „Tautinis kontaktas“ leidėjų. universiteto istorijos — kalbotyros skyriuje ir 1924–28 m. Tartu universiteto teisės skyriuje. 1916–17 m. dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, BT Johanas Leppikas (1894 07 28 Suure-Kõpu apskr. – 1965 01 25 Ryssby, 1917–18 m. — karo belaisvis Austrijoje, 1918–19 m. tarnavo Archangelske, Švedija) buvo Estijos gydytojas ir diplomatas. 1912 m. baigė Tartu Aleksando Britų Šiaurės korpuso štabe. 1919–21 m. buvo Estijos Respublikos karinis gimnaziją , 1918 m. — Tartu universiteto medicinos skyrių. Nuo 1919 m. atstovas, 1921–23 m. — chargé d’affaires Lietuvoje. 1923–27 m. jis buvo buvo Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, dirbo įvairių šalių atstovybėse, Užsienio reikalų ministerijos politinio skyriaus vedėjas, 1924–25 m. — chargé įvairiose pareigybėse. 1924–27 m. m. buvo Estijos pasiuntinys Lenkijoje, d’affaires Paryžiuje ir Briuselyje bei 1926 m. — patarėjas atstovybėje Mas- 1931–36 m. — Lietuvoje ir 1936–40 m. — Italijoje. Panaikinus atstovybę liko kvoje. 1927–31 m. — užsienio reikalų ministro pavaduotojas. 1931–34 m. Romoje iki 1947 m., paskui persikėlė į Švediją. — pasiuntinys Italijoje ir Šveicarijoje bei nuolatinis atstovas Tautų Sąjungoje, 1934–71 m. pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje. BU Aleksandras Varma (1890 06 22 Harjumaa – 1970 12 23 Stokholmas). 1914 m. mokėsi jūreivystės mokykloje Narvoje, 1921–24 m. studijavo Tartu BQ Julius Seljamaa (1883 04 08 Sindi – 1936 17 06 Talinas) buvo estų žurna- universitete tarptautinę teisę. 1926 m. pradėjo dirbti Užsienio reikalų minis- listas, valstybės veikėjas ir diplomatas. Mokėsi Rygos mokytojų seminarijoje, terijoje, buvo teisės biuro bei administracijos skyriaus vedėjas. 1931 m. buvo buvo ministerijos mokyklos Taali mokytojas ir vadovas, vėliau — švietimo patarėjas atstovybėje Maskvoje, 1933 m. — konsulato Leningrade vyriausias draugijos mokyklos Rakvereje vadovas. 1914 m. išvyko į Peterburgą, 1915– konsulas, 1938–39 m. — pasiuntinys Lietuvoje, vėliau Suomijoje, kur atliko 18 m. mokėsi Peterburgo universiteto teisės skyriuje, dirbo žurnalistu „Sosti- įvairias pareigas pasiuntinybėje. 1944 m. buvo priverstas palikti Suomiją, nės žinių“ redakcijoje bei Rusijos IV Valstybės Dūmoje. 1917 m. buvo Estijos vėliau gyveno Švedijoje ir buvo Estijos Respublikos vyriausybės egzilyje narys. 280 281 respublikonų sąjungos ir Estų žemės tarybos narys, 1918–21 m. — „Laisvo krašto“ redaktorius. Diplomatinę karjerą pradėjo 1918 m. vasarį kaip pirmo- CL Jonas Lattikas (1878 10 22 Võrumaa – 1967 06 27 Stokholmas). Mokėsi sios Estijos užsienio delegacijos (1917–18 m.) narys, drauge su Johanu Lai- Tartu universiteto tikybos skyriuje, 1908 m. išlaikė konsistoriumo egzaminą, doneriu atstovavęs Estiją Sovietų Rusijoje. Dalyvavo Estijos — Rusijos taikos dirbo pastoriumi įvairiose parapijose, buvo švietimo ir užsienio reikalų minis- derybose. 1922–28 m. buvo diplomatinis atstovas Latvijoje, 1925–26 m. — tras. 1939–40 m. buvo pasiuntinys Lietuvoje, grįžo į Estiją, iš kur pabėgo į Lietuvoje ir 1928–33 m. Sovietų Sąjungoje. 1933–36 m. buvo užsienio reikalų Švediją. Nuo 1945 m. dirbo Stokholmo aukštosios mokyklos archyve ir nuo ministras (1934 m. trumpai ėjo ir ministro pirmininko pavaduotojo pareigas). 1952 m. iki mirties buvo parapijos pastorius emeritas Södertälje. Vėliau buvo paskirtas pasiuntiniu į Romą. CM Aleksandras Jürgensonas (1882 08 20 Sindi – 1936 11 11 Pärnu) Rygos BR Oskaras Öpikas (1895 06 08 Kunda – 1974 11 20 Šiaurės Airija) studijavo politechnikume mokėsi chemijos, vėliau studijavo Tartu universiteto istori- teisę Tartu universitete. Nuo 1921 m. — užsienio reikalų ministerijos tar- jos — kalbotyros skyriuje, vėliau — Peterburgo ir Berlyno universitetuoes. nautojas, dirbo įvairiose atstovybės skirtingose pareigybėse ir buvo įvairių 1911–21 m. dirbo pasiuntinybėse Rusijoje. 1921–27 m. buvo užsienio reiklaų Užsienio reiklaų ministerijos skyrių vedėjas. Kaune buvo ir įgaliotasis atstovas ministerijos tarnautojas, nuo 1923 vidurio apie pusantro mėnesio buvo įgalio- ir pasiuntinys. Vėliau dirbo Paryžiuje, vokiečių okupacijos metais grįžo į Estiją tasis pasiuntinys pasiuntinybėje Kaunne. Vėliau dirbo kalbos mokytoju Pärnu. ir nuo 1942 m. buvo Estijos Savivaldos Teismų skyriaus vedėjas. 1944 m. išvyko į Vokietiją, vėliau — Norvegiją, Ispaniją ir Šiaurės Airiją. CN Hansas Lohkas (1867 09 13 Viljandimaa – 1943 01 23 Molotovo sritis). 1884–89 m. mokėsi Treffneri gimnazijoje, 1890–95 m. studijavo mediciną BS Heinrichas Laretei (1892 01 04 Õisu – 1973 04 03 Stokholmas). Mokėsi Pärnu Tartu universitete. Tapo žinomas kaip Tolimuosiuse Rytuose ir Vladivostoke berniukų gimnazijoje ir iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Peterburgo universi- ilgą laiką (1898–1923 m.) praktikavęs gydytojas, kuris 1919–23 m. buvo ir tete. Įstojo savanoriu į Rusijos armiją, 1914–17 m. dalyvavo Pirmajame pasau- Eestijos pasiuntinys Tolimuosiuse Rytuose ir Kinijoje. Užsienio estų leistuose liniame kare. 1917–18 m. — Estijos Komiteto (Petrograde) sekretorius ir Esti- almanachuose buvo daug jo atsiųstų korespondencijų apie ten gyvenančius jos Kariškių Centro komiteto (Petrograde) pirmininkas. 1918–20 m. dalyvavo estus. Po darbo pasiuntinybėje Lietuvoje buvo paskirtas vyriausiu konsulu Nepriklausomybės kare, nuo 1920 m. rugpjūčio paskirtas atsargos kapitonu. Leningrade (1926–33 m), vėliau, iki įkalinimo 1941 m. gyveno Tartu. 1920–23 m. mokėsi Tartu universiteto ekonomikos skyriuje. Buvo Valstybės CO Jonas Mahlbergas (Maalbergas, 1897 02 27 Valga – 1942 01 18 Sosva, NOTES Sverdlovsko sr.). Nuo 1914 m. dirbo Talino pašto skyriuje, dalyvavo Pirma- jame pasauliniame kare ir Rusijos pilietiniame kare Čekoslovakijos korpuse bei baltagvardiečių pusėje Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. 1921–23 m. buvo Estijos pasiuntinybės Tolimuosiuose Rytuose sekretorius, užsienio reikalų ministerijos valdininkas. Nuo 1925 m. — pasiuntinybės Kaune tarnautojas, nuo 1936 m. — ataše, nuo 1937 m. — pasiuntinybės Maskvoje, 1940 m. — CS August Torma (19.02.1895 Voltveti Parish – 12.03.1971 London; until 1940 Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas. Buvo suimtas 1940 m., iš jo buvo August Johannes Schmidt). In 1914–16 studied at the History and Linguis- išgautas prisipažinimas apie šnipinėjimą, mirė kalėdamas lageryje. tics Faculty of Petersburg University and in 1924–28 at the Law Faculty of the University of Tartu. In 1916–17 he participated in World War I, 1917–18 CP Antsas Oidermaa (1891 11 20 Sauga apskr. — mirties vieta ir data nežinomi; iki was a prisoner of war in Austria, 1918–19 served in the headquarters of the 1935 m. — Hansas Oidermannas) Žurnalistas ir politikas. 1912 m. baigė Pärnu British Northern Corpus in Arhangelsk. In 1919–21 he was the military repre- gimnaziją, studijavo filologiją Peterburgo universitete. 1914 m. įstojo sava- sentative of the Republic of Estonia, 1921–23 chargé d’affaires in Lithuania. noriu į Rusijos kariuomenę, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1920 m. In 1923–27 he was the Head of the Political Department of the Ministry of grįžo į Estiją, dirbo žurnalistu, nuo 1922 m. — Užsienio reikalų ministerijos Foreign Affairs, 1924–25 chargé d’affaires in Paris and Brussels and in 1926 tarnautojas, 1926–27 m. Estijos diplomatinis atstovas Lietuvoje; Nuo 1927 m. the adviser of the Embassy in Moscow. In 1927–31 he was the assistant of Ūkininkų sąjungos sekretorius,1931–34 m. laikraščio „Kaja“ redaktorius, nuo the Minister of Foreign Affairs. In 1931–34 he was the Ambassador in Italy 1934 m. Valstybinio Propagandos Skyriaus vedėjas, 1937–39 m. laiktraščio and Switzerland and the temporary representative at the League of Nations, „Uus Eesti“ vyr. redaktorius, 1939–40 m. propagandos ministras. 1937 parla- 1934–71 the Ambassador in Great Britain. mento ir 1938–40 vyriausybės narys, Tėvynės sąjungos valdybos narys. 1940 m. Sovietų valdžios suimtas, mirties nuosprendis paskelbtas 1941 07 02. CT Julius Seljamaa (8.04.1883 Sindi – 17.06.1936 Tallinn) was an Estonian journalist, statesman, and diplomat. He studied in the teacher training college CQ Karlas Pärlas (1911 10 19 Besarabija — 1999 11 10 Niujorkas). Studijavo teisę in Riga, was a teacher and the director of Taali Ministry school, later was Tartu universitete, atliko praktiką Užsienio reiklaų ministerijoje, buvo kandidas the director of the school of Rakvere Education Society. In 1914 he went į tarnybą užsienyje. 1937 m. — ataše atstovybėje Kaune. Iki 1940 m. spalio to Petersburg, in 1915–18 studied at the Law Faculty at Petersburg Univer- 282 283 dirbo Užsienio reiklų ministerijoje, vėliau — medienos apdirbimo fabriko darbi- sity, worked at the editorial office of the Pealinna Teataja and as a journalist nininkas, 1941 m. tapo partizanu. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1952 m. — į at IV State Duma of Russia. He was a member of 1917 Union of Estonian Ameriką. Buvo banko tarnautojas ir Midlando banko viceprezidentas Niujorke. Republicans and Provincial Assembly, in 1918–21 he was the editor-in-chief of the Vaba Maa. He began his diplomatic career in February of 1918 as CR Erichas Lipstokas (1913 01 02 Peterburgas — 2010 01 04 Talinas). a member of the first Estonian foreign delegation (1917–18), representing 1932–36 m. mokėsi Tartu universiteto teisės skyriuje ir 1957–58 m. ekono- Estonia in the Soviet Russia together with Johan Laidoner. He participated mikos skyriuje. 1937–40 buvo ataše Užsienio reikalų ministerijos centrinėje in peace negotiations between Estonia and Russia. In 1922–28 he was the būstinėje ir pasiuntinybėje Kaune. Buvo areštuotas NKVD, 1941–51 m. kalėjo Ambassador in Latvia, in 1925–26 in Lithuania, and in 1928–33 in the Soviet lageryje Sverdlovsko srityje, iki 1956 m. buvo tremtyje Novosibirsko srityje, Union. In 1933–36 he was the Minister of Foreign Affairs (in 1934 he also vėliau grįžo į Estiją. Estų radijo memuarų laidoje buvo paskelbti jo atsiminimai was the acting Prime Minister for short time). Then he was appointed the “Iš pasiuntinybės Kaune į Sibirą“. Ambassador in Rome.

CU Oskar Öpik (8.06.1895 Kunda – 20.11.1974 Northern Ireland), studied at the Law Faculty of the University of Tartu. From 1921 he was in service at the EM Šioje dalyje remiamasi Annikos Hussari, Tiinos Kattel ir Elviros Küüni straipsniu Ministry of Foreign Affairs, worked at different positions at numerous embas- „Estų kalbos ir kultūros mokymas Vilniaus universitete“ / Oma Keel. 2014/2. sies and was the acting head of different departments of the Ministry of http://www.emakeeleselts.ee/omakeel/2014_2/OK_2014-2_08.pdf/, kurį Foreign Affairs. In Kaunas he was both as charge d’affaires and as Ambas- papildė Eve Raeste. sador. At the time of the June Insurrection he was the Ambassador in Paris. He returned to Estonia during the German occupation and from 1942 he was the Head of the Court Directorate of Estonian Local Governments. In 1944 he immigrated to Germany, later to Norway, Spain, and Northern Ireland. DL Heinrich Laretei (4.01.1892 Õisu – 3.04.1973 Stockholm). He studied in Pärnu DP Aleksander Jürgenson (20.08.1882 Sindi – 11.11.1936 Pärnu) studied chem- Boys’ Secondary School and at Petersburg University till the outbreak of World istry in Riga polytechnic school, later studied at the History and Linguistics War I. He signed to the Russian army as a volunteer, participated in World War Faculty of the University of Tartu and in universities of Petersburg and Berlin. I in 1914–17. In 1917–18 he was the secretary of the Estonian Committee In 1911–21 he worked in different embassies of Russia. In 1921–27 he was (in Petrograd) and the Chair of the Estonian Central Committee of the Mili- in service at the Ministry of Foreign Affairs, including his 1.5-month work as tary Men (in Petrograd). In 1918–20 he participated in the Liberation War, in the chargé d’affaires at the Embassy in Kaunas from 30.08.1923. Later he August 1920 he was transferred from active duty to the reserve in the rank of worked as a language teacher in Pärnu. Captain. In 1920–23 he studied at the Economics Faculty of the University of Tartu. He was a member of II and III composition of the Riigikogu (Parliament), DQ Hans Lohk (13.09.1867 Viljandi County – 23.01.1942 Molotov Oblast), stud- in 1925–26 he was the Minister of Agriculture and in 1926 the Minister of the ied in Treffner Secondary School in 1884–89, then studied medicine at the Interior, in 1926–28 the Ambassador of Estonia in the USSR and in 1928–31 in University of Tartu in 1890–95. He was famous due to Far East and Vladi Lithuania, in 1931–36 the director of the Political Department of the Ministry vostok where he worked as a doctor for years (1898–1923) and then he of Foreign Affairs, 1933–36 the assistant of the Minister of Foreign Affairs, worked as the Ambassador of Estonia in Far East and China (1919–23). The in 1936–40 the Ambassador of Estonia in Sweden, Denmark, and Norway. In Foreign-Estonia almanac published a lot of his publications about Estonians 1940 he refused to return to Estonia and was sentenced to death in absence. in Far East and China and their life there. After being in Lithuania, he was Since 1940 he ran a gardening business in Sweden. He was one of the found- consul general in Leningrad (1926–33), then he lived in Tartu until being ers of the Estonian National Fond and the Estonian Mission in Sweden, as well imprisoned in 1941. as one of the editors of the Rahvuslik Kontakt magazine. DR Jaan Mahlberg (also Maalberg, 27.02.1897 Valga – 18.01.1942, Sosva, DM Johan Leppik (28.07.1894 Suure-Kõpu Parish – 25.01.1965 Ryssby, Sweden) Sverdlovsky Oblast). From 1914 he worked in Tallinn post office, participated was an Estonian doctor and diplomat. In 1912 he finished Tartu Aleksander in World War I at the northern front and in the Russian Civil War in Czecho- Secondary School and 1918 graduated from the Medicine Faculty of the slovakia Corpus and on the White Russians’ side in Siberia and Far East. In University of Tartu. Since May of 1919 he was in service at the Ministry of 1921–23 he was the secretary of the Estonian mission in Far East then an Foreign Affairs and worked at different positions in different embassies. In official of the Ministry of Foreign Affairs. From 1925 he was an official of the 1924–27 he was the Ambassador of Estonia in Poland, in 1931–36 in Lithu- Embassy in Kaunas and from 1936 the attaché, from 1937 in the Embassy 284 285 ania and in 1936–40 in Italy. After liquidation of the embassy he remained in in Moscow and in 1940 he was an official of the Ministry of Foreign Affairs. Rome and in 1947 immigrated to Sweden. He was arrested in 1940 and confessed to being a spy. He died in a prison camp in Siberia. DN Aleksander Varma (22.06.1890 Harju County – 23.12.1970 Stockholm). In 1914 he studied in Narva nautical school, in 1921–24 he studied international DS Ants Oidermaa (20.11.1891 Sauga Parish – place and time of death unknown; law in the University of Tartu. In 1926 he started working at the Ministry of until 1935 Hans Oidermann) journalist and politician. In 1912 he finished Foreign Affairs as the Head of both the juridical bureau and the Administra- Pärnu secondary school, studied ancient languages at Petersburg University. tion Department. In 1931 he was the advisor at the embassy in Moscow, in In 1914 he signed to the Russian Army as a volunteer and participated in 1933 the consul general at the consulate general in Leningrad, in 1938–39 World War I. In 1920 he arrived in Estonia, at first worked as a journnalsit Ambassador in Lithuania, then in Finland, where he continued fulfilling the and from 1922 as an official of the Ministry of Foreign Affairs and in 1926–27 Ambassador’s duties unofficially. In 1944 he was forced to leave Finland, as diplomatic representative of Estonia in Lithuania; from 1927 he was the later on he lived in Sweden and was a member of the government in exile of chief secretary of the State Agency of Farmers’ Councils, in 1931–34 he was the Republic of Estonia. the editor-in-chief of the Kaja newspaper, from 1934 he was the director of the Department of State Propaganda. In 1937–39 he was the editor-in- DO Jaan Lattik (22.10.1878 Võru County – 27.06.1967 Stockholm) studied at the chief of the Uus Eesti newspaper and in 1939–40 he was the Minister of Theology Faculty of the University of Tartu, in 1908 he passed the consistory Propaganda. In 1937 he was a member of the People’s Assembly and in examination and served as a teacher at different congregations, was both 1938–40 a member of the central board of Isamaaliit and a member of the Minister of Education and Minister of Foreign Affairs. In 1939–40 was the Riigikogu (Parliament). He was arrested by the Soviet occupation authorities Ambassador in Lithuania, returned to Estonia, but then escaped to Sweden. in December of 1940 and sentenced to death 2.07.1941. From 1945 worked in the archives of Stockholm College and from 1952 till death was emeritus teacher of the congregation in Södertälje. DT Karl Pärl (19.10.1911 Bessaraabia – 10.11.1999 New York) studied law at TÄNAME: Leedu Eestlaste Seltsi ja kõiki küsitlusele vastajaid, eriline tänu abi the University of Tartu, then was a trainee at the Ministry of Foreign Affairs eest Liia Urmanile, Pille Väljatagale ja Ülle Damasickienėle. Eesti suursaatkonna töötajaid Vilniuses Jana Vanaveskit, Laura Pakastet, Siim Krispinit ja Anne and a candidate for foreign service. In 1937 he was the acting attaché at Jagminienėt. Endisi suursaadikuid Mart Tarmakut, Valvi Strikaitienėt, Alar the Embassy in Kaunas and he was appointed the attaché the following year. Oidekivi, Andres Troppi, Tiit Naberit ja Toomas Kukke. Andres Sange Eesti kaitseministeeriumist, Kaire Varma-Gilysi Eesti Leedu kaubanduskojast ja Until September of 1940 he worked in the Ministry of Foreign Affairs then Eve Raestet Vilniuse Ülikoolist. DĖKOJAME: Lietuvos estų draugijai ir visiems was a worker at a woodworking factory and in 1941 he was a partisan. In dalyvavusiems apklausoje, ypač dėkingi už pagalbą Liiai Urman, Pillei Veljatagai ir 1944 he escaped to Germany and in 1952 immigrated to America. There he Üllei Damasickienei. Estijos ambasados Vilniuje darbuotojams Janai Vanaveski, Laurai Pakaste, Siimui Krispinui ir Annei Jagminienei. Buvusiems ambasadoriams was a bank official and the Vice-President of Midland Bank in New York. Martui Tarmakui, Valvi Strikaitienei, Alarui Olljumui, Reinui Oidekivi, Andresui Troppui, Tiitui Naberui ir Toomui Kukkui. Andresui Sange iš Estijos gynybos ministerijos, Kaire Varma-Gilys iš Estijos prekybos rūmų Lietuvoje ir Evei DU Erich Lipstok (2.01.1913 Petersburg – 4.01.2010 Tallinn), in 1932–36 studied Rakaste iš Vilniaus universiteto. ACKNOWLEDGEMENTS: Our sincere gratitude at the Theology Faculty and in 1957–58 at the Economics Faculty of the goes to the Estonians’ Society of Lithuania and all respondents of the survey, University of Tartu. In 1937–40 he was the attaché in the central office of the special thank you to Liia Urman, Pille Väljataga and Ülle Damasickienė for their assistance. Employees of the Estonian Embassy in Vilnius Jana Vanaveski, Ministry of Foreign Affairs and at the Embassy in Kaunas. He was arrested Laura Pakaste, Siim Krispin and Anne Jagminienė. Former ambassadors Mart by NKVD, in 1941–51 he was in a prison camp in Sverdlovsky Oblast and Tarmak, Valvi Strikaitienė, Alar Olljum, Rein Oidekivi, Andres Tropp, Tiit Naber and Toomas Kukk. Andres Sang from the Estonian Ministry of Defence, Kaire until 1956 in exile in Novosibirsky Oblast, then he returned to Estonia. The Varma-Gilys from the Estonian Chamber of Commerce in Lithuania and Eve unwritten memoirs series of the Estonian Radio include his memoirs “From Raeste from the University of Vilnius. the Estonian Embassy in Kaunas to Siberia”. VÄLJAANNET ON TOETANUD Eesti Rahvusarhiivi rahvuskaaslaste programmi arhiiviprojekt, Eesti Kultuurkapitali Rahvakultuuri sihtkapital, Vilniuse Linnaval- itsus, Leedu Vähemusrahvuste Departemang, Eesti Välisministeerium, Eesti EN This part is based on the article “Eesti keele ja kultuuri õpe Vilniuse ülikoolis” Saatkond Vilniuses ja Ülemaailmne Eesti Kesknõukogu. by Annika Hussar, Tiina Kattel,and Elvira Küün — Oma Keel, which has been edited by Eve Raeste.

286

EESTI JA EESTLUS LEEDUS Käesolev raamat räägib ühest väikesest Leedus ela vast rahvakillust — eestlastest ning tähistab sellega Eesti Vabariigi ja Leedu Vabariigi 100. aastapäeva. Vaa tamata väikesele arvule on siin õppinud või elanud eestlased jätnud märkimisväärse jälje. Koos nendega on Leedus olnud ka Eesti ja eestlus. Räägime Vilno sõja kooli tähtsusest Eesti ohvitseride kasvulavana, Eesti saatkondade loost, kultuurisidemetest, eesti keelest, sõjalisest koostööst ja paljust muust. Ja loomulikult siin elanud ja elavatest eestlastest ning nende seltsi tegevusest, sest kaasaegne Leedu Eestlaste Selts on tegutsenud juba 30 aastat. Vivat, crescat, floreat Eesti ja Leedu!

ESTIJA IR ESTŲ BENDRUOMENĖ LIETUVOJE Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos 100-sias metines pasitinkant parengta knyga pasakoja apie Lietuvoje gyvenan čią negausią tautinę mažumą — estus. Nors čia besimokiusių ar gyvenusių skai čius mažas, estai paliko ženklų pėdsaką. Drauge su jais Lietuvoje reiškėsi Estija ir estiškoji savastis. Kalbame apie Vilniaus karo mokyklos vaidmenį Estijos karinin kijos formavimuisi, Estijos pasiuntinybės ir ambasados veiklos istorijas, kultūrinius ry šius, estų kalbą, bendradarbiavimą gynybos srityje ir dar daug ką. Ir, suprantama, apie čia gyvenusius ir gyvenančius estus, jų draugijas, nes dabartinė Lietuvos estų draugija gyvuoja jau 30 metų. Vivat, crescat, floreat Estija ir Lietuva!

ESTONIA AND ESTONIAN COMMUNITY IN LITHUANIA The book that was published on the occasion of the 100th anniversary of the Republic of Estonia and Republic of Lithuania tells the story of a small nationality living in Lithuania — the story of Estonians. Despite their small number, the Estonians who stud ied or lived here left a significant mark. They brought here Estonia and being an Estonian and kept these with them. We talk about the importance of Vilno military school as the cradle of Estonian officers, the story of Estonian embassies, cultural connections, the Estonian language, military cooperation, and about a lot of other things. And we certainly talk about the Estonians who lived and live here, about the activity of their societies, because the nowadays Estonians’ Society of Lithuania has already been working for 30 years. Vivat, crescat, floreat Estonia and Lithuania!

AD MMXIX

ISBN 978 609 96078 0 1