Rugilė Romankevičiūtė VABALŲ (INSECTA: COLEOPTERA)

Home , Aclypea, Acrotrichis, Acupalpus meridianus, Amara communis, Amara fulva, Anotylus rugosus

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA

AGRONOMIJOS FAKULTETAS BIOLOGIJOS IR AUGALŲ BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS

Rugilė Romankevičiūtė

VABALŲ (INSECTA: COLEOPTERA) RŪŠIŲ ĮVAIROVĖ EKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ BRAŠKIŲ PLANTACIJOSE

Bakalauro baigiamasis darbas

Agronomijos studijų programa, valstybinis kodas 612D72001 Žemės ūkio mokslų studijų kryptis

Vadovas (-ė) doc. dr. Vytautas Tamutis ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ______(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Registracijos Nr.

Akademija, 2020 Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta įsakymu Nr. ŽŪA-2020-12, 2020 m. gegužės 5 d.)

Pirmininkas: prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas) Nariai: 1. Doc. dr. Zita Kriaučiūnienė (Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas) 2. Doc. dr. Jolanta Sinkevičienė (Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas) 3. Doc. dr. Irena Pranckietienė (Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas) 4. Generalinė direktorė Erika Povilionienė (UAB "ADAMA Northern Europe")

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:

...... Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas

Darbo vadovas: doc. dr. Vytautas Tamutis, VDU Žemės ūkio akademija, Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas Recenzentas: doc. dr. Audronė Žebrauskienė, VDU Žemės ūkio akademija, Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas Instituto direktorius: prof. dr. Natalija Burbulis, VDU Žemės ūkio akademija, Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas

Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas:

Teigiamai, neigiamai (recenzento parašas) ......

BIOLOGIJOS IR AUGALŲ BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTO SUSIRINKIMO PROTOKOLAS 2020 05 12 Nr. 30

IŠRAŠAS

Susirinkimas įvyko nuotoliniu būdu 2020 m. gegužės 12 d. 830val. Susirinkimo pirmininkė Natalija Burbulis Susirinkimo sekretorė Danguolė Tamutienė

Susirinkime dalyvavo: instituto direktorė prof. dr. N. Burbulis, prof. dr. A. Blinstrubienė, prof. dr. S. Gliožeris, doc. dr. S. Kazlauskaitė, doc. dr. Malinauskaitė, lekt. dr. R. Masienė, doc. dr. J. Sinkevičienė, doc. dr. L. Žilėnaitė, doc. dr. P. Mulerčikas, lekt. A. Šaluchaitė, sekretorė D. Tamutienė.

DARBOTVARKĖ:

Nuolatinių studijų bakalaurų Agronomijos programos baigiamųjų darbų svarstymas.

SVARSTYTA:

Nuolatinių studijų bakalaurės Agronomijos programos Rugilės Romankevičiūtės baigiamasis darbas. Darbo tema: Vabalų (Insecta: Coleoptera) rūšių įvairovė ekologiškai auginamų braškių plantacijose Species Diversity Of Coleoptera (Insecta) In Organically Managed Strawberies Darbo vadovas: doc. dr. Vytautas Tamutis.

NUTARTA:

Nuolatinių studijų Agronomijos programos bakalaurei Rugilei Romankevičiūtei baigiamąjį darbą leisti ginti BDVK.

Susirinkimo pirmininkė Natalija Burbulis Susirinkimo sekretorė Danguolė Tamutienė

Išrašas tikras: Susirinkimo sekretorė Danguolė Tamutienė

SANTRAUKA

Rugilė Romankevičiūtė

Vabalų (Insecta: Coleoptera) rūšių įvairovė ekologiškai auginamų braškių plantacijose

Bakalauro baigiamasis darbas 44 puslapiai, 27 paveikslai, 5 lentelės, 69 literatūros šaltiniai, 1 priedas.

Tyrimas buvo atliktas 2019 m. kovo-rugsėjo mėnesiais, R. Romankevičiūtės ūkyje, Ločių k., Biržų r. dviejose ekologiškai auginamose braškių plantacijose, kurios skyrėsi naudojimo metų trukme (3 ir 5 m.). Šiuo tyrimu buvo siekta ištirti braškių plantacijose aptinkamų vabalų (Insecta: Coleoptera) rūšinę įvairovę, gausumą bei ekologijos aspektus. Vabalų surinkimui buvo taikyti 3 skirtingi metodai – dirvožemio mėginių, Barberio duobutinių gaudyklių bei Moerickio lėkštelinių (baltos ir geltonos spalvos) gaudyklių. Dirvožemis buvo kasamas tris kartus kas tris mėnesius po 10 pakartojimų kiekviename lauke. Barberio ir Moerickio gaudyklės abiejuose laukuose buvo išdėstomos po 5 pakartojimus ir tikrinamos kas 10- 12 d. Braškių plantacijose iš viso buvo aptikta 290 vabalų rūšių, priklausančių 31 šeimai. Gausiausia individų skaičiumi buvo Carabidae šeima, o skaitlingiausios rūšys Poecilus versicolor, P. cupreus, Harpalus rufipes, Calathus fuscipes. Esmingai didesnis tiek individų, tiek rūšių skaičius buvo nustatytas jaunesnėje braškių plantacijoje. Vertinant pagal mitybinę specializaciją, didžioji dalis aptiktų vabalų buvo zoofagai, tačiau šiuo aspektu žymūs skirtumai buvo rasti tarp skirtingų gaudyklių – spalvotose Moerickio gaudyklėse akivaizdžiai dominavo fitofagai, tuo tarpu Barberio – zoofagai. Braškėms galintys kenkti vabalai sudarė 14 % visų aptiktų, o skaitilingiausios kenkėjiškų vabalų rūšys – Harpalus rufipes, Meligethes aeneus, Phyllopertha horticola. Senesnėje plantacijoje potencialių kenkėjų buvo nustatyta esmingai daugiau. Lyginant skirtingų spalvų Moerickio gaudykles pastebėta, kad geltonomis buvo sugauti esmingai didesni vabalų kiekiai, taip pat ir daugiau fitofagų. Atlikto tyrimo metu taip pat buvo aptiktos 6 naujos Lietuvos faunai rūšys - Longitarsus ochroleucus, Liocyrtusa vittata, Mordella brachyura, Aleochara grandeguttata, Atheta amplicollis ir Orochares angustatus. Reikšminiai žodžiai: vabalai (Coleoptera), braškės, ekologinis.

SUMMARY

Rugilė Romankevičiūtė

Species Diversity of Coleoptera (Insecta) in Orgalically Managed Strawberries

Bachelor Graduation Thesis 44 Pages, 27 Figures, 5 Tables, 69 References, 1 Appendix.

The research has been carried out in 2019 form March to September, in R. Romankevičiūtė farm in Ločiai village, Biržai district. The study was conducted in two organically grown strawberry plantations, which differed in the duration of using (3 and 5 years). The aim of this study was to investigate the species diversity, abundance and ecological aspects of beetles (Insecta: Coleoptera) found in strawberry plantations. Three different methods were used to collect beetles - soil samples, Barber pitfall traps and Moerickie pan traps (white and yellow). The soil samples were taken three times every three months in 10 replications in each field. Barber and Moerickie traps were placed in both fields for 5 replications and checked every 10-12 days. A total 290 species of beetles belonging to 31 families were found in strawberry plantations. The largest number of individuals belonged to Carabidae family, and the most numerous species were Poecilus versicolor, P. cupreus, Harpalus rufipes, Calathus fuscipes. Significantly higher numbers of both individuals and species were found in the younger strawberry plantation. In terms of food specialization, most of the beetles detected were zoophages, but in this respect significant differences were found between different traps - colored Moerickie traps were clearly dominated by phytophagous, while Barber's by zoophages. The potentially harmful beetles accounted for 14 % of all detected beetles. The most numerous species of harmful beetles were Harpalus rufipes, Meligethes aeneus, Phyllopertha horticola. Significantly more potential pests were identified in the older plantation. Comparing Moerickie traps of different colors, it was found that significantly higher numbers of beetles, as well as more phytophagous, were caught in yellow traps. During this study, six new species to Lithuanian fauna were detected - Longitarsus ochroleucus, Liocyrtusa vittata, Mordella brachyura, Aleochara grandeguttata, Atheta amplicollis and Orochares angustatus. Key words: beetles (Coleoptera), strawberries, organic.

TURINYS

TERMINŲ BEI SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS...... 7 ĮVADAS ...... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 10 1.1. Braškių auginimas ...... 10 1.1.1. Braškių kilmė ...... 10 1.1.2. Braškių morfologinės ir biologinės savybės ...... 10 1.1.3. Braškių auginimo specifika ...... 11 1.1.4. Jautrumas ligoms ir kenkėjams ...... 12 1.2. Braškių kenkėjai ...... 12 1.2.1. Braškėms kenkiantys vabalai (Coleoptera) ...... 12 1.2.2. Kiti braškių kenkėjai ...... 17 1.3. Entomofaunos tyrimų braškių plantacijose apžvalga ...... 18 1.3.1. Tyrimai Lietuvoje ...... 18 1.3.2. Tyrimai užsienyje ...... 19 2. TYRIMO SĄLYGOS IR METODIKA ...... 21 2.1. Tyrimo laikas ir sąlygos ...... 21 2.2. Tyrimo metodai ...... 22 2.3. Surinktų vabalų identifikavimo ir duomenų statistinės analizės metodai ...... 24 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ...... 25 3.1. Braškių plantacijose aptiktų vabalų gausumas ir rūšinė sudėtis ...... 25 3.2. Vabalų gausumas ir rūšinė sudėtis skirtingo auginimo metų braškių plantacijose ...... 27 3.3. Braškių plantacijose aptiktų vabalų mitybinės specializacijos ir kenkėjų gausumo analizė ..29 3.4. Tyrime taikytų skirtingų vabalų rinkimo metodų palyginimas ...... 32 3.5. Naujos rūšys Lietuvos faunai ...... 35 IŠVADOS ...... 39 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 40 PRIEDAI ...... 45

TERMINŲ BEI SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS

Dendrofagai – vabzdžiai mintantys sumedėjusiais augalais, medžiais, krūmais. Fitofagai – vabzdžiai mintantys augalinių maistu (apima tiek dendrofagus, tiek herbofagus). Herbofagai – vabzdžiai mintantys žoliniu maistu. Pantofagai – vabzdžiai minantys įvairiu tiek augaliniu, tiek gyvūniniu maistu. Saprofagai – vabzdžiai mintantys negyvomis, pūvančiomis augalų liekanomis. Mikofagai – vabzdžiai mintantys grybais. Zoofagai – vabzdžiai mintantys tik gyvūniniu maistu.

ĮVADAS

Vabalų (Coleoptera) būrio vabzdžiai yra gausiausia rūšimis gyvūnų grupė Žemėje. Tikslus jų rūšių kiekis dar nėra žinomas, nes kasmet aprašoma dešimtys ar net šimtai naujų mokslui rūšių. Pasaulyje yra aprašyta beveik 390 tūkst. skirtingų vabalų rūšių (Bouchard et al., 2017). Tuo tarpu, paskutiniame Lietuvos vabalų kataloge yra užregistruotos 3597 rūšys, priklausančios 92 šeimoms (Tamutis et al., 2011). Manoma, kad mūsų šalyje apie 28 % vabalų rūšių dar nėra atrastos (Tamutis et al., 2011). Per penkis metus po minėto katalogo publikavimo buvo aptiktos dar 104 naujos Lietuvos vabalų faunai rūšys (Ferenca et al., 2016). Tad matome, kad šio būrio vabzdžiai nėra pakankamai ištyrinėti Lietuvoje. Vabalai yra svarbūs daugumoje natūralių sausumos ir gėlavandenių ekosistemų ir daro didžiulį poveikį tiek žemės ūkiui, tiek miškininkystei (Bouchard et al., 2017). Tad geresnis vabalų ir jų biologinės įvairovės supratimas gali būti labai plačiai pritaikomas praktiškai. Nors braškės yra vienos mėgstamiausių uoginių augalų, ypatingai vertinamos visame pasaulyje ne tik dėl savo gerų maistinių savybių, bet ir dėl gero aromato, ryškios raudonos spalvos, sultingumo ir saldumo (Trejo-Téllez, Gómez-Merino, 2014), tačiau Lietuvoje joms kenkiantys vabalai yra labai menkai ištirti. Mūsų šalyje braškių plantacijose kiek daugiau tyrinėtos žemuoginės bei voratinklinės erkės ir jų daroma žala skirtingų veislių braškėms (Uselis ir kt., 2006) bei insekticidų poveikis šiems voragyviams (Raudonis, 2006a; Raudonis 2006b), o vabalų būrio individai šioje agrocenozėje kiek daugiau tyrinėti užsienyje (Petrova et al., 2006; Olbrycht 2007; Kosewska et al., 2012; Petrova et al., 2013; Małgorzata et al., 2018). Atliekant tyrimus braškių plantacijose, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kenkėjus, bet ir į kitus vabalus, nes braškių, kaip daugiamečių žemės ūkio augalų, plantacijos gali būti prieglobstis ir daugeliui kitų ekologinių grupių vabalų, kurie yra svarbūs ne tik ekosistemai kaip organinių medžiagų ardytojai, tačiau gali turėti ir apčiuopiamos naudos reguliuojant kenkėjų gausumą. Tokie grobuoniški vabalai priklauso minkštavabalių (Cantharidae), boružių (Coccinellidae), žygių (Carabidae), trumpasparnių (Staphylinidae) ir dalinai maitvabalių (Silphidae) šeimoms (Petrova et al., 2006). Ypač tai aktualu ekologiniuose ūkiuose, kuriuose yra ribotas augalų apsaugos priemonių pasirinkimas, o sintetinių insekticidų naudojimas kontroliuojant kenkėjus yra apskritai yra draudžiamas. Tyrimo objektas. Vabalai, gyvenantys braškių plantacijose. Tyrimo tikslas. Ištirti ekologiškai auginamose braškių plantacijose aptinkamų vabalų rūšinę įvairovę, gausumą bei ekologijos aspektus. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti braškių plantacijose aptiktų vabalų gausumą bei rūšinę sudėtį. 2. Palyginti vabalų gausumą ir rūšinę sudėtį skirtingo auginimo metų braškių plantacijose.

3. Išanalizuoti braškių plantacijose aptiktų vabalų rūšis pagal mitybinę specializaciją. 4. Nustatyti braškėms galinčių kenkti vabalų paplitimą. 5. Palyginti tyrime taikytus skirtingus vabalų rinkimo metodus. Padėka. Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui doc. dr. Vytautui Tamučiui už didelį dėmesį, palaikymą ir perteiktas žinias atliekant šį mokslinį darbą. Ypatingai esu dėkinga už pagalbą identifikuojant rūšis ir suteiktą galimybę atrasti kažką naujo ne tik sau, bet ir Lietuvos faunai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Braškių auginimas

1.1.1. Braškių kilmė

Braškė (Fragaria x ananassa, sin. F. grandiflora) tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, priklausantis žemuogių (Fragaria) genčiai. Tai augalas artimai giminingas ir sidabražolių (Potentilla) genčiai (Hummer et al., 2011; Hancock et al., 2008). Žemuogių gentyje iš viso yra apie 150 rūšių, kurios paplitusios Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Paprastai jos auga miškų laukymėse ir šlaituose. Daugiausia kultūrinių braškių veislių yra kilusios iš oktoploidinės sodo žemuogės rūšies (Fragaria grandiflora, sin., F. ananassa), kuri mūsų šalyje paprastai ir vadinama tiesiog braške. Ji kilusi iš dviejų amerikinės kilmės žemuogių rūšių – čilinės (F. chiloensis) ir virgininės (F. virginiana) (Uselis, Rašinskienė, 2000; Uselis 2002).

1 lentelė. Mokslinė braškės klasifikacija (Vilkonis, 2001) Karalystė Augalai Vegetabilia Skyrius Magnolijūnai (Gaubtasėkliai) Magnoliophyta (Angiospermae) Klasė Magnolijainiai (Dviskilčiai) Magnoliopsida (Dioctyledones) Poklasis Erškėčiažiedžiai Rosidae Takht. Šeima Erškėtiniai Rosaceae Juss. Gentis Žemuogė Fragaria L. Rūšis Braškė Fragaria x ananassa Duchense

1.1.2. Braškių morfologinės ir biologinės savybės

Braškės yra visada žaliuojantys augalai, turintys aiškiai išsivysčiusį šakniastiebį, kuris paprastai vadinamas kereliu. Jo antžeminę dalį sudaro trijų tipų ūgliai ir lapai. Pirmajam ūglių tipui priskiriami sutrumpėję ūgliai (populiariai vadinami rageliais), kurie per metus užauga vos po 10-15 mm. Iš ragelių išauga trys lapų generacijos. Antrajam ūglių tipui priskiriami ilgi ūgliai vadinami ūsais. Šie pradeda augti žydėjimo metu. Trečiojo tipo ūgliai – žiedinai. Jie išauga iš ragelio viršūninio pumpuro. Palankiomis sąlygomis gali išaugti ir iš šoninių pumpurų, esančių viršutinėje ragelio dalyje (Uselis, Rašinskienė, 2000; Uselis 2002). Braškės žiedai gali būti dvilyčiai arba vienalyčiai. Vienas žiedas žydi 4-6 dienas, o bendrai visas augalas žydi 10-23 dienas (Uselis, Rašinskienė, 2000). Didžiausios braškės užauga iš pirmųjų žiedų, tačiau šiems žiedams taip pat yra ir didžiausia tikimybė nušalti (Kristen, 2013).

Braškių lapai yra triskiaučiai, susitelkę skrotelėmis. Jie auga visą sezoną – intensyviai formuotis pradeda anksti pavasarį ir sparčiai auga iki žydėjimo. Žydint, lapų augimas lėtėja, o nokstant uogoms praktiškai sustoja. Po derliaus nuėmimo lapų augimas vėl suintensyvėja, o nuo rugpjūčio vidurio paprastai vėl lėtėja (Uselis, Rašinskienė, 2000). Nors braškė yra visada žaliuojantis augalas, žiemos metu dalis lapų žūsta, o pirmiausiai apmiršta senesnieji lapai (Kristen, 2013). Braškių šaknų sistema kuokšinė. Ji išsidėsčiusi sekliai – molio dirvožemiuose 15 cm sluoksnyje yra 80-90 % šaknyno, lengvesniuose priesmėlio dirvožemiuose – 50 %. (Trejo-Téllez, Gómez-Merino, 2014). Pirmaisiais kerelio augimo metais šaknų spalva gali būti įvairi – nuo baltos iki tamsiai rudos. Tuo tarpu antramečių ir senesnių kerelių pagrindinės šaknys juodos, o pridėtinės, išaugusios iš ragelio pagrindo, rudos (Uselis, Rašinskienė, 2000). Braškės nėra atsparus žiemos šalčiams augalas ir jiems jautresnės yra būtent braškių šaknys, kurios pašąla, kai dirvos temperatūra šaknų plote nukrinta žemiau -8ºC (Uselis, Rašinskienė, 2000). Tad Lietuvoje jos saugiai žiemoti gali tik po sniego danga – po 20 cm storio sniego sluoksniu augalai pakenčia ir -20º-30ºC šaltį.

1.1.3. Braškių auginimo specifika

Braškės nėra labai reiklus augalas, bet jos geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui (smėlingos dirvos paprastai yra pernelyg laidžios, o molio pernelyg supuolusios, nepraleidžia oro) (Uselis, Rašinskienė, 2000; Uselis 2002). Braškės gerai auga rūgščiose arba artimose neutraliai reakcijai dirvose (pH 5,0-6,5) (Uselis, Rašinskienė, 2000). Šarmingesnėse dirvose sunkiau pasisavinama geležis, kuri yra labai svarbi normaliam braškių augimui. Geležies trūkumas pirmiausia pasimato ant jaunų lapų – jie pagelsta, atsiranda lapų chlorozės (Trejo-Téllez, Gómez-Merino, 2014). Svarbu prieš sodinant braškes, ruošiamą plotą gerai patręšti, kad maisto medžiagų užtektų visą braškių auginimo laiką. Tačiau negalima braškių pertręšti. Jos mėgsta derlingą, bet ne pertręštą žemę (Uselis, Rašinskienė, 2000). Braškės ypač jautrios azoto trąšų pertekliui. Jam esant, braškės augina labai vešlią lapiją, sutankėja, prarandą atsparumą ligoms, uogos daugiau pūva (Pritts, Maldonado, 2011). Sėjomainoje braškes tinka kaitalioti su bastutinių (Brassicaceae), salierinių (Apiaceae) ir balandinių (Chenopodiaceae) šeimų daržovėmis – ridikėliais, salotomis, burokėliais, morkomis, kopūstais ir kt. Priešsėliniai augalai turi būti parenkami atsižvelgiant ir į braškių sodinimo laiką. Kai sodinama pavasarį, tinkami priešsėliai gali būti ir ilgesnės vegetacijos daržovės ar trumpesnės vegetacijos pašariniai ar sideratiniai augalai, kuriuos galima nupjauti arba užarti du kartus. Tuo tarpu sodinant vasaros pabaigoje ar rudenį, tinka tik trumpos vegetacijos augalai – ankstyvosios daržovės, sideratiniai ar pašariniai trumpaamžiai augalai (Uselis, Rašinskienė, 2000). Daugelis

11 lauko, sodo ir daržo augalų kaip priešsėlis braškėms netinka. Štai daugelis gėlių (lelijos, vilkdalgiai, narcizai, raktažolės), kai kurios daržovės (pupelės, agurkai, pomidorai, bulvės), tabakas ir avietės netinkami, nes tai palanki vieta plisti žemuoginiam ir stiebiniam nematodams bei verticiliozės (Verticillium spp.) ir fitoftorozės (Phytophthora fragariae) sukelėjams. Taip pat braškių nerekomenduojama sodinti ten, kur buvo senos pievos ir ganyklos, nes dirvoje gali būti daug grambuolių bei spragšių lervų, kurios nugraužia pasodintų braškių šaknis (Uselis, Rašinksienė, 2000).

1.1.4. Jautrumas ligoms ir kenkėjams

Braškių jautrumas ligoms ir kenkėjams gali priklausyti nuo veislių. G. Darrow (1966) pastebi, kad veislė ‘Senga Sengana’ yra atsparesnė miltligei (Sphaerotheca macularis), verticiliozei (Verticillium spp.) ir vabzdžių sukeltoms infekcijoms, tačiau jautresnė kekeriniam puviniui (Botrytis cinerea). Lietuvoje labiausiai paplitusios braškių lapų ligos yra šviesmargė (Mycosphaerella fragariae) ir rudmargė (Diplocarpon earlianum) (Uselis ir kt., 2009). N. Uselio su bendraautoriais (2009) atliktame tyrime buvo nustatyta, kad šviesmargė labiausiai išplinta ir ligos intensyvumas yra didžiausias ‘Hoeyone’ ir ‘Figaro’ veislių braškynuose, o mažiausias - ‘Elkat’ ir ‘Darselekt’. Ligų plitimas braškėse priklauso ir nuo kenkėjų. Virusines ligas braškėse daugiausia perneša amarai, cikadelės (Darrow, 1966) ir tripsai (Reynaud, 2010). Kenkiantys vabzdžiai, kartu su ligomis ir kitais nepalankiais veiksniais tokiais kaip sausra, drėgmės trūkumas, šaltis, prastas apdulkinimas, daro neigiamą poveikį uogų formai (Darrow, 1966). Norint braškes apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų labai svarbu naudoti sveiką, ligų nepaveiktą sodinamąją medžiagą, pasirinkti kuo atsparesnes veisles, tinkamą auginimo vietą ir agrotechniką. Įrenginėjant braškyną ir norint jį apsaugoti nuo visaėdžių dirvoje gyvenančių kenkėjų tokių kaip grambuoliai, spragšiai ir kurkliai, visų pirmiausia, reikia patikrinti ar šių kenkėjų dirvoje nėra (Uselis, Rašinskienė, 2000).

1.2. Braškių kenkėjai

1.2.1. Braškėms kenkiantys vabalai (Coleoptera)

Braškėms kenkia įvairioms šeimoms priklausančios vabalų rūšys. Dažniausios aštuonios braškių kenkėjų rūšys, priskiriamos straubliukų šeimai – avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi), geltonšonis straubliukas (Chlorophanus viridis), kiaušiniškasis pjovėjas (Otiorhynchus ovatus), liucerninis pjovėjas (O. ligustici), dilgėlinis lapinukas (Phyllobius pomaceus), žaliasis lapinukas (Ph. maculicornis), sidabražvynis lapinukas (Ph. argentatus) ir pajūrinis straubliukas (Philopedon plagiatum) (Petrova et al., 2013). Lapgraužių šeimos braškių kenkėjai – runkelinė spragė (Chaetocnema concinna), žemuoginis (Galerucella tenella) ir kraujažolinis (Galeruca tanaceti)

12 lapagraužiai (Petrova et al., 2013). Spragšių šeimos braškių kenkėjai – juostuotasis (Agriotes lineatus), tamsusis (A. obsurus), pasėlinis (A. suptator) dirvaspragšiai, vasriaspalvis pievaspragšis (Ctenicera cuprea) (Alford, 2000) bei juodasis laukaspragšis (Hemicrepidius niger), grambuoliukų šeimos – grikinukas (Phyllopertha horticola), žvilgvabalių – rapsinis žiedinukas (Meligethes aeneus) (Petrova et al., 2013), plokštėtaūsių – paprastasis (Melolontha melolontha) ir miškinis (M. hippocastani) grambuoliai (Małgorzata et al., 2018), žygių – gauruotasis (Harpalus rufipes) ir žaliasis (H. affinis) vikriažygiai (Kikas, Luik, 2002; Kristen, 2013). Anthonomus rubi, Otiorhynchus ovatus, O. Ligustici, Phyllobius maculicornis, Galerucella tenella, Galeruca tanaceti, Melolontha hippocastani, M. melolontha yra abibūdinami kaip braškių kenkėjai, galintys padaryti reikšmingos žalos (Petrova et el., 2006). Latvijoje kaip svarbiausias braškių kenkėjas yra išskiriamas A. rubi (Petrova et al., 2006). Paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha)

1.2.1.1 pav. Grambuolio lerva (https://www.naturepl.com/stock-photo-cockchafer-beetle-melolontha-melolontha-larva-surrey-england-uk- image01594573.html) Tai polifaginis kenkėjas. Jų lervos graužia šaknis. Suaugusi lerva būna apie 60 mm ilgio, ruda galva (Uselis, Rašinskienė, 2000). Lervos dirvoje gyvena 3-4 metus. Vabalai skraido šiltu oru, žydint ievoms, šermukšniams. Orui atvėsus, vabalai būna nejudrūs ir slepiasi medžių lajose. Grambuolio patelės kiaušinėlius deda dirvoje, 10-15 cm gylyje, ties augalų šaknimis. Iš pradžių lervos maitinasi plonomis augalų šaknimis, mėgsta varputį. Daugiausia žalos pridaro 2-3 vystymosi metais, tada būna ėdriausios. Trečiais vystymosi metais virsta lėliukėmis ir taip žiemoja, o vabalai skraidyti pradeda tik kitą pavasarį. Grambuoliai mėgsta lengvas priesmėlio ir smėlio dirvas. Vasarą jų lervų randama 10-21 cm gylyje (Uselis, Rašinskienė, 2000). Braškėms kenkia vabalo lervos, kurios graužia augalų šaknis. Grambuolius sukontroliuoti yra pakankamai sudėtinga, tad šių vabalų lervos braškių plantacijoms gali padaryti didelę žalą, ypač toms, kuriose braškės yra auginamos ekologiškai (Małgorzata et al., 2018). Teigiama, kad jei 1 m2 dirvos randama daugiau nei 1 lerva, braškes sodinti rizikinga (Uselis, Rašinskienė, 2000).

Spragšiai (Elateridae)

1.2.1.2 pav. Spragšio lerva (https://www.naturepl.com/stock-photo-headlight-elater-pyrophorus-noctilucus-larva--bilsa-nature-reserve- image01491159.html) Pažeidžia įvairių augalų sėklas, daigus, šaknis. Kaip ir paprastasis grambuolys, tai polifagas. Kenkia 25-30 mm ilgio volelio formos kietos geltonos arba rusvos spragšių lervos. Jos labiausiai paplitusios ir daugiausia žalos padaro piktžolėtose, ypač varpučiu prižėlusiose dirvose, pasėliuose po daugiamečių žolių, kaupiamųjų augalų (ypač bulvių) (Uselis, Rašinskienė, 2000). Avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi)

1.2.1.3 pav. Avietinis žiedgraužis (https://www.ukbeetles.co.uk/anthonomus-rubi) Vabalai kenkia braškėms, žemuogėms, avietėms, gervuogėms, erškėčiams. Suaugę vabalai 2-3 mm ilgio, juodi, ilgu straubleliu. Kūnas apaugęs tankiais pilkšvais plaukeliais, antsparniuose neryškios vagutės. Lervos iki 3,5 mm ilgio, baltos, sulinkusios, bekojės, gana stambios, rusva galva, apaugusios retais plaukeliais. Lėliukės iš pradžių baltos, vėliau patamsėja. Vabalai žiemoja po lapais, augalų liekanomis ar dirvos grumsteliais. Gegužės mėnesį suaugėliai dar pasimaitina lapais, ir patelės pradeda dėti kiaušinėlius į žiedpumpurius, prieš tai pragraužusios žiedkočius. Pažeistas žiedpumpuris nukrenta arba dar kurį laiką parudavęs kabo. Po 6-8 d. išsirita lervos, kurios gyvena žiedpumpuryje ir maždaug po 25 dienų virsta lėliukėmis. Lėliukės fazė trunka 7-11 dienų. Suaugėliai pasirodo uogoms sirpstant. Jauni vabalai kurį laiką maitinasi lapais (išėda juose langelius, bet didesnės žalos šiuo metu nepadaro), o po to išsiskirsto į žiemojimo vietas. Viena patelė gali sugadinti iki 100 žiedpumpurių. Avietinių žiedgraužių generacija – vienmetė. Šie kenkėjai Lietuvoje labai dažni. Daugiausia nukenčia ankstyvųjų veislių braškės, ypač apleistuose uogynuose (Pileckis ir kt., 1994).

Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų reikia rudenį sugrėbti ir pašalinti nukritusius lapus, piktžolių liekanas, giliai išpurenti tarpueilius. Nedideliuose soduose skinti ir naikinti pakąstus žiedpumpurius (Pileckis ir kt., 1994). Kiaušiniškasis pjovėjas (Otiorhynchus ovatus)

1.2.1.4 pav. Kiaušiniškasis pjovėjas (https://www.biolib.cz/en/image/id299548/) Tai polifaginis kenkėjas, nes kenkia ne tik braškėms bet ir žemuogėms, serbentams. Vabalai griaužia lapus, pumpurus, žiedus bei uogas, lapuose išėda skylutes, uogose – duobutes. Lervos išgraužia šaknų paviršiuje įvairaus didumo ir formos ertmes. Vabalai 4-5 mm ilgio, juodi, su trumpu storu straubleliu. Lervos iki 5 mm ilgio, baltos, bekojės, susirietusios lanku (Pileckis ir kt., 1994). Vabalai žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Pavasarį pabudę maitinasi lapais, o vėliau deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos dirvožemyje graužia šaknis (Pileckis ir kt., 1994). Būtent tuomet braškėms padaroma daugiausiai žalos (Säll, 1999). Jauni vabalai pasirodo birželio mėnesį ir maitinasi prisirpusiomis uogomis, vėliau – lapais. Generacija - vienmetė (Pileckis ir kt., 1994). Lietuvoje šių vabalų yra prie sodybų, daržuose, daugiau žalos padaro kasmet dengiamoms braškėms, o laukuose masiškai neprisiveisia (Uselis, Rašinskienė, 2000). Dilgėlinis lapinis straubliukas (Phyllobius pomaceus, sin. P. urticae)

1.2.1.5 pav. Dilgėlinis lapinis straubliukas (https://baza.biomap.pl/en/taxon/aberratio-phyllobius_pomaceus-phyllobius_urticae_afussi/photos_tx) Tai polifaginis kenkėjas. Vabalai ryškiai žali su storu trumpu straubliuku. Maitinasi įvairių lapuočių medžių lapais ir dažnai apgraužia braškių lapus. Patelės kiaušinėlius deda į dirvą krūvelėmis po augalų liekanomis. Lervos baltos, raukšlėtos, sulinkusios, be kojų, tamsia galva. Jos gyvena dirvoje ir dažnai apgraužia braškių šaknis. Pasimaitinusios lervos dirvoje lieka žiemoti. Lietuvoje šie kenkėjai nėra dažni, o žalos padaro susidarius židiniams prie sodybų (Uselis, Rašinskienė, 2000).

Žemuoginis lapgraužis (Galerucella tenella)

1.2.1.6 pav. Žemuoginis lapgraužis (https://www.biolib.cz/en/image/id203201/) Kenkia braškėms ir žemuogėms, maitinasi erškėtinių šeimos piktžolėmis. Vabalai ir lervos graužia lapus: suaugėliai išgraužia lapuose langelius, o lervos skeletuoja apatinę lapų pusę. Lapai raitosi, vysta, kartais nudžiūsta. Suaugėliai žiemoja po augalų liekanomis, nukritusiais lapais ar dirvos grumsteliais. Kai dirvos paviršiuje 13ºC šilumos, vabalai atgyja, ima maitintis. Generacija vienmetė. Lietuvoje šie kenkėjai nėra dažni, tačiau, susidarius židiniams, gali padaryti žalos (Pileckis ir kt., 1994). Rapsinis žiedinukas (Meligethes aeneus)

1.2.1.7 pav. Rapsinis žiedinukas (https://www.ukbeetles.co.uk/meligethes-aeneus) Pastaraisiais metais ant braškių gana dažnai pastebimi rapsiniai žiedinukai. Vieningos nuomonės dėl jų pakenkimo nėra. Kai jų negausu, ant braškių tarsi nieko nepastebima, bet kai jų invazija itin didelė, pastebimos netaisyklingos formos uogos (Valiuškaitė, 2016). Rapsiniai žiedinukai mėgsta žiedadulkes, todėl jomis maitindamiesi gali pažeisti žiedo organus (Alford, 2000). Dėl to gali atsirasti įvairios uogų deformacijos. Visgi kol kas priskirti prie tipingų ir žalingų braškių kenkėjų juos dar anksti, nes deformacijas gali sukelti ir uoginės blakės (Valiuškaitė, 2016). Gauruotasis vikriažygis (Harpalus rufipes)

1.2.1.8 pav. Gauruotasis vikriažygis (https://bugguide.net/node/view/187794/edit) Nors žygiai agrocenozėse yra vertinami teigiamai, nes jie grobuonys ir minta kitais vabzdžiais, kurie dažnu atveju apibūdinami kaip kenkėjiški, tačiau Harpalus genties žygiai yra įvardijami kaip braškių kenkėjai (Kikas, Luik, 2002; Kristen, 2013), nes minta ne tik kitais

16 vabzdžiais, tačiau ir sėklomis. Nors pirmenybę teikia kiaulpienių (Taraxacum) ir našlaičių (Viola) sėkloms, tačiau minta ir braškių sėklytėmis (Kikas, Luik, 2002). Vabalai sėklas nuvalgo tik nuo prinokusių ar dažnai net pernokusių uogų, tad norint išvengti šių vabalų daromos žalos, rekomenduotina uogas skinti šiek tiek prieš pilnai sunokstant (Kikas, Luik, 2002). Gauruotųjų vikriažygių padarytus pažeidimus galima supainioti su čivylių (Carduelis cannabina), tačiau pastarieji paprastai sėklas išima nepažeisdami aplinkinio minkštimo. Taip pat paukščių pažeidimai yra pastebimi labiausiai atvirose ir matomose uogų vietose (Alford, 2000).

1.2.2. Kiti braškių kenkėjai

Braškėms gali kenkti ne tik vabalų būriui priklausantys individai, tačiau ir tiesiasparniai (Orthoptera), tripsai (Thysanoptera), straubliuočiai (Hemiptera), plėviasparniai (Hymenoptera), dvisparniai (Diptera). Taip pat kenkėjams priskiriamos ir tam tikros erkės (Acari) bei nematodai (Nematoda). Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) priklausantis tiesiasparnių (Orthoptera) būriui maitindamasis ir rausdamas urvus pažeidžia augalų požemines dalis (Stonis ir kt., 2015). Daugiausia žalos padaro daržuose, derlingose, humusingose dirvose auginamoms braškėms (Uselis, Rašinskienė, 2000). Tarp braškėms galinčių kenkti tripsų (Thysanoptera) dažniausiai minimos šios rūšys: Frankliniella occidentalis, Thrips fuscipennis, Thrips tabaci (Steiner ir Goodwin, 2005). T. fuscipennis ir T. tabaci yra labiausiai paplitusios rūšys Latvijoje ir gausiai sutinkamos ant lapų, žiedų bei uogų (Petrova et al., 2013). Tripsai čiulpia įvairių augalo dalių sultis - pažeidžia braškių žiedus, jaunus lapus ir vaisius. Pažeistos dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka pažeistų augalų augimas, sumažėja derlius. Ant uogų pažeidimo vietose audinys paruduoja ir sukamštėja. Tripsai labai išplinta, kai yra sausi ir šilti orai (Valiuškaitė, 2016). Blakės (Heteroptera) priklauso straubliuočių (Hemiptera) būriui ir kenkia braškėms nes įsisiurbia į žiedus ir žalias neprinokusias uogas. Jos sunoksta mažos, gumbuotos, kietos su tankiai susispaudusiomis sėklomis (Säll, 1999). Latvijoje kaip potencialūs braškių kenkėjai išskiriamos šios rūšys - įvairiaspalvė žolblakė (Lygus rugulipennis), marganugarė žolblakė (L. pratensis) bei Plagiognathus chrysanthemi (Petrova et al., 2013). Cikados (Cicadomorpha) taip pat priklausančios straubliuočių (Hemiptera) būriui augalams didelės žalos nepadaro, tačiau jos gadina estetinį vaizdą. Tai ypač svarbu parduodant uogas tiesiai nuo lauko, nes pirkėjams nemalonu matyti seiles, kurias palieka cikadų nimfos (Säll, 1999). Braškėse galima aptikti kelių rūšių cikadų, iš kurių dažniausiai pasirodo paprastoji seiliūgė (Philaenus spumarius) (Säll, 1999; Petrova et al., 2013). Cikados aptinkamos mažesniuose drėgnesniuose braškynuose, kuriuose auga ir kitų joms tinkamų augalų (pvz., pelkinė

17 vingiorykštė)(Säll, 1999). Braškynuose taip pat aptinkamos cikadelės - Aphrodes bicinctus, Macrosteles laevis. (Petrova et al., 2013). Šie vabzdžiai gali būti virusinių ligų pernešėjai (Petrova et al., 2013) Amariniams (Aphididea) priklausančios rūšys dažnai randamos braškėse - Amphorophora rubi, Acyrthosiphon pisum, Aulacorthum solani bei Macrosiphum rosae (Petrova et al., 2013). Amarai žymesnės žalos braškių laukuose padaro retai, tačiau jie gali rimčiau pakenkti pernešdami virusines ligas (Petrova et al., 2013). Žemuoginis pjūklelis (Emphytus cinctus) priklausantis plėviasparnių (Hymenoptera) būriui kenkia ne tik braškėms, bet ir žemuogėms, erškėčiams, rožėms, kartais ir avietėms. Jų lapais maitinasi pjūklelio lervos. Iš pradžių išgraužia nedideles skyles, o vėliau suėda visą minkštimą ir palieka tiktai gyslas (Pileckis ir kt., 1994). Pelkinis uodas (Tipula paludosa) yra įvardijamas kaip vienintelis dvisparnių (Diptera) būriui priklausantis braškių kenkėjas (Petrova et al., 2013). Tai visaėdis kenkėjas. Jo lervos dienomis graužia šaknis, o naktimis, išlindusios į dirvos paviršių, pakanda lapkočius bei graužia lapus (Rimkus, Žievytė-Kulvietienė, 1964). Erkės (Acari) - voragyvių (Arachnida) klasei priklausantys braškių kenkėjai. Dvi jų rūšys, tokios kaip žemuoginė (Tarsonemus pallidus) bei voratinklinė (Tetranychus urticae), yra priskiriamos prie pavojingų braškių kenkėjų (Uselis, Rašinskienė, 2000). Nematodai (Nematoda) kenkiantys braškėms – žemuoginis nematodas (Aphelenchodes fragariae) (Pileckis ir kt., 1994) bei žemuoginis stiebinis nematodas (Ditylenchus dipsaci) (Uselis, Rašinskienė, 2000). Jie gyvena augalų audiniuose, maitinasi jų sultimis. Apkrėsti augalai nuskursta, lapkočiai ir žiedkočiai pasidaro trumpi, iškrypę, o lapai smulkūs, raukšlėti. Augalai blogai dera, uogos smulkios, deformuotos, kietos. (Uselis, Rašinskienė, 2000).

1.3. Entomofaunos tyrimų braškių plantacijose apžvalga

1.3.1. Tyrimai Lietuvoje

Lietuvoje braškių plantacijose entomofaunos tyrimų praktiškai nėra. Šiose agrocenozėse mūsų šalyje buvo tyrinėtos tik erkės, jų pažeidimai ir insekticidų poveikis joms. 2004-2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo tiriami fitofaginių žemuoginių (Tarsonemus pallidus) bei voratinklinių (Tatranychus urticae) erkių pažeidimai ant įvairių veislių braškių (Uselis ir kt., 2006). Atliekant šį tyrimą, mažiausiai žemuoginių erkių buvo rasta ant ‘Bogota’ ir ‘Kent’ veislių braškių, vidutiniškai pažeistos buvo ‘Honeyone’, ‘Pandora’, ‘Saulenė’ ir ‘Senga Sengana’ braškės, o labiausiai užsikrėtusios erkėmis buvo ‘Pegasus’ veislės braškės. Tuo tarpu paprastosiomis voratinkilinėmis erkėmis mažiausiai užsikrėtusios buvo ‘Bogota’, ‘Pandora’ ir ‘Saulenė’, vidutiniškai – ‘Kent’ ir ‘Honeyone’, daugiausiai – ‘Pegasus’ veislės braškės.

2005-2006 m. L. Raudonis (2006a) braškių plantacijose tyrė abamektino 18 g l-1 poveikį žemuogių erkių gausumui. Šios medžiagos 21,6 g v. m. ha-1 norma buvo vidutiniškai toksiška ir labai toksiška žemuoginėms erkėms, praėjus 3 ir 7 dienoms, ir mažai toksiška, praėjus 21 d. po purškimo. Mažesnė 18,0 g v. m. ha-1 abamektino 18 g l-1 norma erkėms buvo mažiau toksiška. 2003-2004 m. L. Raudonis (2006b) lauko braškynuose tyrė spirodiklofeno bei lambdacihalotrino poveikį voratinkinėms, žemuoginėms bei grobuoniškoms Amblyseius andersoni erkėms. Buvo nustatyta, kad 96 g v. m. ha-1 spirodiklofeno norma buvo labai toksiška voratinklinėms erkėms ir vidutiniškai toksiška žemuoginėms erkėms. A andersoni erkėms ši norma toksiška nebuvo. Tuo tarpu lambdacihalotrino 25 g v. m. ha-1 norma žemuoginėms erkėms buvo netoksiška, tačiau vidutiniškai toksiška gruobuoniškoms erkėms A. andersoni.

1.3.2. Tyrimai užsienyje

Tuo tarpu kaimyninėse šalyse braškių plantacijose buvo atlikta daugiau įvairesnių entomofaunos tyrimų. Lenkijoje braškynuose plačiau tyrinėti žygiai (Carabidae) (Olbrycht, 2007; Kosewska et al., 2012) bei grambuolių (Melolontha spp.) kontrolės metodai (Małgorzata, 2018), Latvijoje – fitofaginių vabzdžių įvairovė (Petrova et al., 2013), Estijoje – žolblakių ir vikriažygių daroma žala (Kikas, Luik, 2002). Šiaurinėje Lenkijos dalyje A. Kosewska ir bendraautoriai (2012) atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti žygių (Coleoptera: Carabidae) rūšinę sudėtį skirtingą metų skaičių auginamuose braškių plantacijose. Tyrimo metu buvo pagauti 5682 žygiai priklausantys 60 rušių. Gausiausiausios rūšys Harpalus rufipes (26,8%), Calathus fuscipes (23,7%) ir Nebria brevicollis (17,5%). Šiame tyrime didžiausias žygių kiekis ir jų rūšinė įvairovė buvo nustatyta seniausioje braškių plantacijoje, kuri ribojasi su mišku ir kviečių lauku. T. Olbrycht (2007) taip pat tyrė žygių gausumą ir rūšinę sudėtį braškių plantacijose. Jo tyrimo metu buvo užfiksuotos 45 rūšys. Braškynuose dominavo Poecilus versicolor, Harpalus rufipes, Pterostichus melanarius bei Dolichus halensis. Lenkijoje T. Małgorzata su bendraautoriais (2018) 2014-2017 metais tyrė grambuolių (Melolontha spp.) genties vabalų kontrolės metodus ekologinėse braškių plantacijose. Buvo tiriami tokie metodai: 1) mechaninis žemės dirbimas skirtingomis žemės ūkio mašinomis prieš plantacijos įveisimą; 2) eilių mulčiavimas agroplėvele; 3) šviesos gaudyklių naudojimas siekiant privilioti suaugėlius vabalus; 4) fitosanitarinių augalų auginimas prieš braškių sodinimą; 5) biologinis metodas naudojant entomopatogeninius grybus ir nematodus. Mechaninis dirvos dirbimas aštriomis žemės ūkio mašinomis mirtiniai pažeidė 30-35 proc lervų. Agroplėvele dengtuose brašių eilėse buvo aptinkta 2-3 kartus mažiau lervų lyginant su nedengtomis. Tyrime buvo naudojamos skirtingo šviesumo gaudyklės – 10 W LED ir 400 W halogeninės lempos. Pastarosios buvo efektyvesnės gaudant suaugėlius vabalus. Kalbant apie fitosanitarinius augalus, buvo nustatyta, kad sėjamasis

19 grikis (Fagopyrum esculentum) efektyviausiai sumažino grambuolių lervų skaičių (iki 100 % lyginant su kitais priešsėliais). Skirtingos entomopatogeninių grybų ir nematodų ryšys grambuolio lervų žalą sumažino nuo 60 iki 90 %. V. Petrova su bendraautoriais (2013), 2000-2004 m. Latvijoje atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti ir aprašyti fitofaginių vabzdžių įvairovę braškių plantacijose. Vabzdžiai buvo gaudomi Barberio gaudyklėmis, entomologiniu tinkleliu ir lapų rinkimo metodu. Iš viso buvo surinktos 137 rūšys, priklausančios septyniems būriams ir 41 šeimai. Tiesiasparnių (Orthoptera) buvo aptikta viena rūšis, plėviasparnių (Hymenoptera) – 3, dvisparnių (Diptera) – 16, drugių (Lepidoptera) – 20, tripsų (Thysanoptera) – 21, straubliuočių (Hemiptera) – 39 bei vabalų (Coleoptera) – 37 rūšys. Iš visų aptiktų rūšių 48 yra apibūdinamos kaip braškėms kenkiančios. 1996-1999 m. Estijoje A. Kikas ir A. Luik (2002) atliko tyrimą braškių plantacijose, kuriuo siekė nustatyti skirtingo mulčio ir veislių įtaką žolblakių (Lygus spp.) ir vikriažygių (Harpalus spp.) padaromai žalai bei įvertinti naudingųjų vabzdžių gausumą. Žygiai sudarė 91,4 % proc. visų Barberio gaudyklėmis sugautų vabzdžių. Dominuojančios buvo vikriažygių (Harpalus) ir smiltžygių (Pterostichus) gentys. Taip pat didelis kiekis buvo ir puošniažygių (C. cancellatus, C. nemoralis). Harpalus spp. ir Pterostichus spp. gausa buvo reikšmingai didesnė juoda plėvele ir medžio drožlėmis mulčiuotose braškėse lyginant su nemulčiuotomis. Atitinkamai juoda plėvele ir medžio drožlėmis mulčiuotose plantacijose didesnė buvo ir padaryta žala braškėms.

2. TYRIMO SĄLYGOS IR METODIKA

2.1. Tyrimo laikas ir sąlygos

Vabalų rūšinės įvairovės tyrimas buvo atliktas 2019 metais kovo-rugsėjo mėnesiais dviejuose skirtingo amžiaus (3 ir 5 m.) braškių plantacijose Rugilės Romankevičiūtės ūkyje, Ločių kaime, Biržų rajone. Ūkis pietinėje pusėje ribojasi su Biržų giria. Trimetė braškių plantacija nuo miško nutolusi apie 160 m, o penkiametė apie 100 m.

2.1.1 pav. Tyrimo atlikimo vieta ir braškių plantacijų išdėstymo planas.

Abiejose braškių plantacijose bei visuose aplinkiniuose laukuose, augalai auginami ekologiniu būdu, nenaudojant pesticidų. Braškės auginamos lygiame paviršiuje eilėmis (30 cm x 80 cm), jas mulčiuojant šiaudais.

2.1.1 lentelė. Braškių plantacijų apibūdinimai. Dirvožemio Humuso Braškių Plotas granuliometrinė pH koncentracija Auginamos veislės plantacija a sudėtis % Daroyal, Senga Sengana, 3 auginimo metų 12 lengvas priemolis 5,8 2,30 Konia, Polka Rumba, Honeyone, 5 auginimo metų 8 priesmėlis 5,9 2,76 Elsanta, Sonata, Polka, Pandora

2.1.2 pav. Bendras plantacijų vaizdas (kairėje 3 m. braškynas gegužės 21 d., dešinėje 5 m. birželio 21 d.) (Autorės nuotraukos, 2019)

Abiejose braškių plantacijose yra gausiai išplitusi daugiametė piktžolė – paprastasis varputis (Elytrigia repens). Kitos 3 m. braškyne sutinkamos žolės – paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale), trumpamakštis rūgtis (Polygonum lapatifolium), dirvinis asiūklis (Equisetum arvense), daržinė žliūgė (Stellaria media). 5 metų braškyne taip pat sutinkamas šliaužiantysis vėdrynas (Ranunculus repens), paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale).

2.2. Tyrimo metodai

Atliekant tyrimą buvo taikyti 3 skirtingi metodai: dirvožemio mėginių (angl. soil sampling), Barberio duobutinių gaudyklių (angl. Barber pitfall trap) bei Moerickio lėkštelinių gaudyklių (angl. Moericke pan traps). Dirvožemio mėginių metodas. Šiuo metodu geriausia nustatyti dirvoje gyvenančių kenkėjų įvairovę. Iš kiekvieno tyrimų lauko dešimtyje skirtingų vietų tarp dviejų braškių kerelių buvo iškastos 20x20x10 cm duobutės. Iškastos žemės buvo pilamos ant plėvelės ir jas žarstant surenkami rasti kenkėjai. Mėginiai buvo imami 2019 m. kovo 26 d., birželio 29 d. ir rugsėjo 29 d.

2.2.1. pav. Dirvožemio mėginio ėmimas (Autorės nuotrauka, 2019)

Barberio gaudyklės. Šios gaudyklės buvo gaminamos pritaikant pusės litro talpos vienkartinius plastiko indelius, kurių aukštis – 15 cm, viršutinės angos skersmuo – 9,5 cm, dugno – 5,5 cm ir įrengiamos pagal McEwen (1997) pateiktą metodiką. Siekiant, kad lietaus metu gaudyklės

22 nebūtų perpildytos vandeniu jos buvo modifikuotos. Gaudyklė buvo formuojama iš dviejų plastikinių indelių. Vieno jų dugne buvo padaromos kelios skylutės, kad vanduo galėtų nutekėti žemyn į dirvožemį, tuo tarpu antrajame indelyje, skylutės buvo daromos viršutiniame jo trečdalyje. Tokiu būdu susikaupęs perteklinis lietaus vanduo iš antrojo indelio per padarytas skylutes šonuose nutekėdavo į pirmą, o iš šio per skylutes dugne – į dirvožemį. Vabzdžiams fiksuoti gaudyklėje buvo naudojamas etilenglikolis, kuris kaskart patikrinus gaudykles buvo atnaujinamas. Šis metodas yra tinkamas rinkti dirvos paviršiumi aktyviai judančius vabalus (Ferenca, 2014). Barberio gaudyklėmis vabzdžiai buvo renkami nuo balandžio 2 d. iki rugsėjo 26 d. jas tikrinant kas 10-12 d. Gaudyklės braškių plantacijose buvo išdėstytos ne mažesniu nei 4 m nuo lauko krašto. Atstumai tarp gaudyklių taip pat buvo ne mažesni nei 4 m.

2.2.2. pav. Duobutinės Barberio bei spalvotosios Moerickio gaudyklės (Autorės nuotraukos, 2019)

Moerickio lėkštelinės gaudyklės. Šios gaudyklės buvo gaminamos pritaikant pusės litro talpos vienkartinius plastiko indelius, kurių aukštis 5 cm, viršutinės angos skersmuo 15 cm, dugno – 11,5 cm. Tyrime buvo naudojami baltos ir geltonos spalvos indeliai, kurie yra labiausiai patrauklūs vabzdžiams (Vrdoljak, Samways, 2012) ir atspindi braškės žiedo spalvas. Šios gaudyklės labiausiai tinkamos rinkti skraidančius vabzdžius. Gaudyklės buvo pripildomos 10 % druskos tirpalu. Jomis vabzdžiai buvo gaudomi nuo balandžio 17 d. iki rugsėjo 26 d., jas tikrinant kas 10-12 d. Abiejų spalvų gaudyklės buvo išdėstytos penkiose kiekvieno lauko vietose šalia Barberio gaudyklių.

2.3. Surinktų vabalų identifikavimo ir duomenų statistinės analizės metodai

Visi surinkti vabalai buvo identifikuojami iki rūšies (buvo tirti tik suaugėliai). Vabalų rūšys buvo nustatomos naudojantis įvairiais identifikavimo vadovais (Szujecki, 1961; Lohse, 1964; Szujecki, 1965; Freude et al., 1967; Peez, 1971; Benick, Lohse, 1974; Smreczyński, 1974; Nunberg, 1976; Szujecki, 1976; Warchałowski 1978; Szujecki, 1980; Müller-Motzfeld, 2004; Tarnawski, Buchholz, 2008; Assing, Schülke, 2011), Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus vabzdžių rinkiniais bei konsultuojantis su užsienio ekspertais (dr. Andris Bukejs, dr. Alexey V. Shavrin (Daugpilio universitetas, Latvija), dr. Volker Assing, dr. Michale Schülke (Vokietija), Oleg Aleksandrowich (Slupsko Pamario akademija, Lenkija).

2.3.1. pav. Surinktų vabalų skaičiavimas ir identifikavimas (Autorės nuotraukos, 2020)

Analizuojant gautus rezultatus, buvo apskaičiuojamas kiekvienos rūšies ekologinis dominavimo indeksas (D): n D = 100% N čia n – rūšies gausumas bendrijoje, N – visų bendrijos narių gausumas. Remiantis gautais rezultatais, buvo išskirtos keturios dominavimo klasės (Durska, 2001):  eudominantai – rūšys, kurių dalis bendrijoje sudaro daugiau nei 15,01 %.  dominantai – rūšys sudarančios 5,01-15 %  subdominantai – rūšys sudarančios 1,01-5 %  antraeilės rūšys – rūšys sudarančios iki 1 %. Gautų duomenų patikimumas apskaičiuotas statistinės analizės metodu, naudojant statistinę duomenų įvertinimo programą PAST 4.02. Lyginant variantų vidurkių esminius skirtumus buvo naudojamas dispersinės analizės (ANOVA) modelis, taikomas Stjudento t-test kriterijus.

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Braškių plantacijose aptiktų vabalų gausumas ir rūšinė sudėtis

Tyrimo metu tirtose braškių plantacijose iš viso buvo aptikta 6443 vnt. vabalų, priklausančių 31 šeimai ir 290 rūšių (visas rūšių sąrašas pateiktas 1 priede). Daugiausia buvo žygių (Carabidae), lapgraužių (Chysomelidae), trumpasparnių (Staphylinidae), straubliukų (Curculionidae) bei maitvabalių (Silphidae) (3.1.1 pav.). Kiekvienos šios šeimos individų kiekis buvo ne mažiau 5 % visų pagautų individų. Visgi pagal sugautų vabalų kiekį labiausiai išsiskyrė Carabidae šeima, nes jai priklausantys individai sudarė daugiau nei pusę visų aptiktų vabalų. Žvilgavabalių (Nitidulidae), grambuoliukų (Rutelidae), kerpvabalių (Leiodidae), staptavabalinių (Latridiidae) ir dygliavabalių (Mordellidae) šeimos sudarė daugiau nei 1 %. Visų kitų šeimų individų kiekis buvo mažesnis nei 1 %.

3.1.1 pav. Vabalų kiekio pasiskirstymas braškių plantacijose pagal šeimas.

Skaitlingiausios rūšių skaičiumi buvo Staphylinidae (67), Carabidae (62), Chrysomelidae (43) ir Curculionidae (39) šeimos. Šioms šeimoms bendrai priklausė 211 rūšių ir tai sudarė beveik 72 % visų aptiktų rūšių. Braškių plantacijose Carabidae šeima ir jai priklausančios rūšys buvo tyrinėtos Lenkijoje. Ten atliktuose vienerių metų tyrimuose A. Kosewska ir kt. (2012) aptiko panašų skaičių - 60 rūšių. Kitame tyrime buvo aptiktos 45 šios šeimos rūšys (Olbrycht, 2007). A. Kosewska (2012) pastebi, kad kuo ilgiau yra vykdomas tyrimas, tuo daugiau rūšių aptinkama, tad ilgamečiuose tyrimuose rūšių skaičius gali būti daug didesnis.

3.1.1. lentelė. Braškių plantacijose gausiausiai aptiktų vabalų rūšinė sudėtis Dominavimo Individų skaičius Rūšies dominavimo Rūšies pavadinimas klasė vnt. indeksas (D) % 1 2 3 4 Poecilus versicolor 933 14,48 Poecilus cupreus 930 14,43 Dominantai Harpalus rufipes 433 6,72 Calathus fuscipes 411 6,38 Nicrophorus vespilo 203 3,15 Bembidion quadrimaculatum 189 2,93 Pterostichus melanarius 167 2,59 Meligethes aeneus 144 2,23 Phyllopertha horticola 131 2,03 Carabus cancellatus 124 1,92 Chaetocnema hortensis 115 1,78 Sitona lineatus 112 1,74 Subdominantai Bembidion properans 101 1,57 Sciodrepoides watsoni 96 1,49 Thanatophilus sinuatus 92 1,43 Corticarina minuta 87 1,35 Variimorda fasciata 81 1,26 Chaetocnema concinna 79 1,23 Phyllotreta nemorum 75 1,16 Bembidion lampros 73 1,13

Individų skaičiumi labiausiai išsiskyrė Poecilus genties žygiai – P. versicolor (14,5 %) ir P. cupreus (14,4 %). Jie sudarė beveik trečdalį visų sugautų vabalų. Kitos dominantinės rūšys – Harpalus rufipes (6,7 %) ir Calathus fuscipes (6,4 %). Visos dominantinės rūšys priklauso Carabidae šeimai. Skaitlingiausios šios šeimos vabalų rūšys braškių plantacijose Lenkijoje - Harpalus rufipes, Calathus fuscipes, Nebria brevicollis (Kosewska et al., 2012); Poecilus versicolor, Harpalus rufipes, Pterostichus melanarius, Dolichus halensis (Olbrycht, 2007). Taigi matome, kad dominuojančios žygių rūšys panašios. Visgi nors ir P. melanarius (2,6 %) žygiai mūsų tirtose braškių plantacijose buvo apibūdinami kaip subdominantai, D. halensis (0,3 %) ir N. brevicollis (0,05 %) buvo apibūdinamos tik kaip antraeilės rūšys. A. Kosewska ir kt. (2012) pastebi, kad svarbu įvertinti ir tai, kokią visų dalį sudaro eudominantai. Anot šių autorių, didesnis jų procentas būdingas intensyviai auginamoms

26 plantacijoms, kuriose naudojama cheminė augalų apsauga. Būtent tokiose plantacijose buvo vykdomas jų tyrimas ir eudominantai sudarė daugiau nei 70 % visų surinktų individų. Tuo tarpu mūsų atliktame tyrime eudominantai sudarė labai panašią dalį ir siekė 70,8 % visų Carabidae individų (pastaba: skaičiuojant šį rodiklį, eudominantais buvo laikomi individai, kurių D > 10 %, nes taip eudominantai buvo apibrėžiami A. Kosewska ir kt. tyrime). Taigi, matome, kad didelis eudominantų procentas gali būti fiksuojamas ir ekologiškai auginamose braškių plantacijose.

3.2. Vabalų gausumas ir rūšinė sudėtis skirtingo auginimo metų braškių plantacijose

3 metų braškių plantacijoje iš viso buvo aptikti 4343 individai priklausantys 28 šeimoms ir 218 rūšių. 36,7 % visų šiame lauke pagautų vabalų buvo Poecilus genties individai – P. cupreus ir P. versicolor (3.2.1 lentelė). 3 metų braškių plantacijoje sugauti Poecilus genties žygiai sudarė beveik 85,6 % visų tyrime sugautų šios genties individų. Kitos rūšys šioje plantacijoje buvo subdominantai ir jų dominavimo indeksas buvo mažesnis nei 5 %. 5 metų braškių plantacijoje iš viso buvo aptikta 2100 individų priklausančių 25 šeimoms ir 213 rušių. Dominantinės rūšys Harpalus rufipes, Calathus fuscipes, Poecilus versicolor bei Phyllopertha horticola sudarė 35,6 % visų šioje braškių plantacijoje aptiktų individų.

3.2.1. lentelė. Gausiausiai aptiktų vabalų rūšinė sudėtis skirtingose braškių plantacijose III metų braškių plantacija V metų braškių plantacija Rūšies Dominavimo Individų Individų Rūšies dominavimo klasė Rūšies pavadinimas skaičius Rūšies pavadinimas skaičius dominavimo indeksas (D) vnt. vnt. indeksas (D) % % 1 2 3 4 5 6 7 Poecilus cupreus 860 19,80 - - - Eudominantai Poecilus versicolor 735 16,92 ------Harpalus rufipes 217 10,33 - - - Calathus fuscipes 208 9,90 Dominantai - - - Poecilus versicolor 198 9,43 - - - Phyllopertha horticola 124 5,90 Chaetocnema Harpalus rufipes 216 4,97 74 3,52 hortensis Calathus fuscipes 203 4,67 Poecilus cupreus 70 3,33 Nicrophorus vespilo 167 3,85 Sitona lineatus 66 3,14 Pterostichus Bembidion Subdominantai 140 3,22 65 3,10 melanarius quadrimaculatum Bembidion 124 2,86 Corticarina minuta 52 2,48 quadrimaculatum Meligethes aeneus 120 2,76 Sciodrepoides watsoni 38 1,81 Bembidion properans 93 2,14 Nicrophorus vespilo 36 1,71

III metų braškių plantacija V metų braškių plantacija Rūšies Dominavimo Individų Individų Rūšies dominavimo klasė Rūšies pavadinimas skaičius Rūšies pavadinimas skaičius dominavimo indeksas (D) vnt. vnt. indeksas (D) % % 1 2 3 4 5 6 7 Carabus cancellatus 91 2,10 Carabus cancellatus 33 1,57 Thanatophilus 77 1,77 Variimorda fasciata 32 1,52 sinuatus Chaetocnema 64 1,47 Phyllotreta nemorum 30 1,43 concinna Coccinella Sciodrepoides watsoni 58 1,34 28 1,33 septempunctata Pterostichus Subdominantai Variimorda fasciata 49 1,13 27 1,29 melanarius Bembidion lampros 48 1,11 Silpha tristis 26 1,24 Sitona lineatus 46 1,06 Bembidion lampros 25 1,19 Harpalus affinis 45 1,04 Meligethes aeneus 24 1,14 Phyllotreta nemorum 45 1,04 Serica brunnea 24 1,14 Barypithes 44 1,01 Harpalus tardus 24 1,14 trichopterus

Vertinant sugautų individų kiekius skirtingo auginimo metų plantacijose buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. 3 auginimo metų braškių plantacijoje buvo aptikta statistiškai reikšmingai daugiau vabalų (3.2.1 pav.). Vertinant kiekvieną vabalų rinkimo metodą atskirai esminiai skirtumai tarp skirtingo amžiaus braškių plantacijų pastebėti lyginant Barberio gaudykles ir baltas Moerickio gaudykles. Vienoje Barberio gaudyklėje per visą tyrimo laikotarpį 3 metų braškių plantacijoje vidutiniškai buvo sugauta 720 vabalų, tuo tarpu 5 metų plantacijoje 2,3 karto mažiau - 319 individų.

Pastaba: esminiai skirtumai (p < 0,05) tarp vidurkių pažymėti skirtingomis mažosiomis raidėmis; dm – dirvožemio mėginių metodas, bar – Barberio gaudyklės, mor-b – baltos Moerickio gaudyklės, mor-g – geltonos Moerickio gaudyklės

3.2.1 pav. Vidutinis individų kiekis skirtingose gaudyklėse per visa tyrimo laikotarpį. 28

3 auginimo metų braškių plantacijoje buvo užfiksuota ne tik esmingai daugiau individų, bet ir atitinkamai esmingai daugiau vabalų rūšių (3.2.2 pav.). Viename pakartojime (bendrai visų gaudyklių) per visą tyrimo laikotarpį buvo aptikta vidutiniškai 141 rūšis, tuo tarpu 5 metų plantacijoje 122. Statistiškai reikšmingi rūšių kiekio skirtumai skirtingo auginimo metų plantacijose buvo nustatyti dirvožemio mėginiuose bei baltose Moerickio gaudyklėse. Duobutinėse Barberio ir geltonose Moerickio gaudyklėse esmingų rūšių skaičiaus skirtumų tarp plantacijų nebuvo nustatyta.

Pastaba: esminiai skirtumai (p < 0,05) tarp vidurkių pažymėti skirtingomis mažosiomis raidėmis; dm – dirvožemio mėginių metodas, bar – Barberio gaudyklės, mor-b – baltos Morickio gaudyklės, mor-g – geltonos Moerickio gaudyklės

3.2.2 pav. Vidutinis rūšių kiekis skirtingose gaudyklėse per visą tyrimo laikotarpį

A. Kosewska su bendraautoriais (2012) atliktame tyrime, kuriame buvo lyginamos skirtingo amžiaus braškių plantacijos ir žygių gausumas jose gavo kitokius rezultatus. Jų tirtuose laukuose tiek individų, tiek rūšių kiekis buvo didesnis senesniuose braškynuose. Tačiau šie autoriai pabrėžia, kad žygių individų ir rūšių gausumui gali daryti įtaką ne tik braškių auginimo trukmė, bet ir aplinka, kuri supa braškynus. Taip pat svarbu įvertinti ir augalų apsaugos metodus bei cheminę kenkėjų kontrolę.

3.3. Braškių plantacijose aptiktų vabalų mitybinės specializacijos ir kenkėjų gausumo analizė

Analizuojant braškių plantacijose aptiktų vabalų kiekį pagal mitybinę specializaciją, pastebime, kad didžioji jų dalis (54 %) yra zoofagai – mintantys tik gyvūniniu maistu. 21 % sudarė fitofagai, mintantys tik augaliniu maistu, o likusius 25 % – pantofagai, saprofagai ir mikofagai (3.3.1 pav). Vertinant vabalus pagal jų prieraišumą maistui, braškėms potencialiai gali kenkti individai priklausantys tik fitofagams arba pantofagams, nes tik šie maitinasi augaliniu maistu. Zoofagai, saprofagai ir mikofagai braškėms pavojaus nekelia. Netgi priešingai, zoofagai gali būti

29 naudingi, nes maitinasi kitais vabzdžiais, jų kiaušinėliais ar lervutėmis, o pastarieji dažnai gali būti priskiriami potencialiems kenkėjams.

3.3.1 pav. Vabalų pasiskirstymas braškių plantacijose pagal mitybinę specializaciją.

V. Petrova su bendraautoriais (2013) Latvijoje tyrinėjusi fitofagų įvairovę braškių plantacijose, jose nustatė 37 vabalų fitofagų rūšis, kurios priklauso 14 šeimų. Mūsų atliktame tyrime fitofagai priklausė 109 rūšims ir 15 šeimų. Didesnis fitofagų rūšių skaičius mūsų tyrime galimai buvo gautas dėl taikytų metodikų skirtumų. Latvių tyrime vabzdžiai buvo renkami duobutinėmis Barberio gaudyklėmis, gaudant entomologiniu tinkleliu bei renkant lapų mėginius, tačiau mūsų atliktame tyrime fitofagai gausiausiai buvo sugaunami spalvotomis Moerickio gaudyklėmis (plačiau apie metodų skirtumus 3.4. poskyryje). Apibendrinus įvairių autorių publikacijas (Pileckis ir kt., 1994; Alford, 2000; Uselis, Rašinskienė, 2000; Kikas, Luik, 2002; Kristen, 2013; Petrova et al., 2013; Małgorzata et al., 2018) išskiriami vabalai, galintys kenkti braškėms: - Carabidae: Harpalus affinis, H. rufipes; - Chrysomelidae: Chaetocnema concinna, Galeruca tanaceti, Galerucella tenella; - Curculionidae: Anthonomus rubi, Chlorophanus viridis, Otiorhynchus ligustici, O. ovatus, Philopedon plagiatum, Phyllobius argenatus, P. maculicornis, P. pomaceus; - Elateridae – Agriotes sp., Hemicrepidus niger; - Kateretidae – Kateres pedicularius; - Nitidulidae – Meligethes aeneus; - Rhynchitidae – Neocoenorrhinus germanicus; - Rutelidae – Phyllopertha horticola; - Scarabaeidae – Melolontha hippocastani, Melolontha melolontha.

Galintys braškėms pakenti vabalai sudarė 14 % visų tyrime surinktų vabalų. Tačiau vertinant skirtingas plantacijas pagal amžių, matome, kad kenkėjiškų vabalų procentas senesnėje plantacijoje yra 8 proc. p. didesnis nei jaunesnėje. Palyginus vidutinį santykinį kenkėjiškų vabalų gausumą gaudyklėse, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp plantacijų – 5 m. plantacijoje braškėms galinčių pakenkti vabalų buvo esmingai daugiau (p <0,05).

3.3.2 pav. Braškėms galinčių pakenkti vabalų kiekis braškių plantacijose

Gausiausiai iš potencialių kenkėjų buvo aptiktas Harpalus rufipes (3.3.1 lentelė). Jo gausumas abiejose braškių plantacijose buvo pats didžiausias. Šie žygiai minta braškių sėklomis ir minkštimu, taip sugadindami uogos kokybę (Kikas, Luik, 2002). Vabalai paprastai minta tik sėklų endospermu, palikdami lukštą, kurį galime aptikti ant dirvos paviršiaus (Alford, 2000). Tačiau H. rufipes vienareikšmiškai braškių kenkėju vadinti nereikėtų, nes būdamas visaėdis ir misdamas kitais vabzdžiais, gali būti ir naudingas, o kartais jo daroma nauda gali būti net didesnė nei padaryta žala (Luff, 1979). 5 m. amžiaus plantacijoje beveik 6 % visų šioje plantacijoje aptiktų vabalų sudarė Phyllopherta horticola. Daugiausia kenkia šių vabalų lervos nugrauždamos augalų šaknis (Alford, 2000). Tačiau suaugėliai gali apgraužti ir braškių lapus. Abiejose plantacijose, taip pat buvo nemažai Meligethes aeneus. Šie vabalai paprastai daug žalos nepadaro, tačiau gali pažeisti žiedlapius ar kitas žiedo dalis norėdami pasiekti žiedadulkes, kuriomis minta (Alford, 2000). Meligethes aeneus gausumą galima sieti su kaimyniniuose laukuose augintais rapsais. Didesnis šių vabalų kiekis buvo 3 m. amžiaus plantacijoje, o ši buvo arčiau rapsų laukų, tad, tikėtina, kad jie aktyviau skraidė ir braškių plantacijose.

3.3.1. lentelė. Galinčių kenkti braškėms vabalų rūšinė sudėtis ir gausumas braškių plantacijose Dominavimo indeksas (D) % Rūšies pavadinimas Bendras III m. plantacija V m. plantacija 1 2 3 4 Harpalus rufipes 6,72 4,97 10,33 Meligethes aeneus 2,23 2,76 1,14 Phyllopertha horticola 2,03 0,16 5,90 Chaetocnema concinna 1,23 1,47 0,71 Harpalus affinis 0,82 1,04 0,38 Agriotes obscurus 0,37 0,30 0,52 Anthonomus rubi 0,19 0,25 0,05 Chlorophanus viridis 0,05 0,05 0,05 Agriotes lineatus 0,05 0,07 0,00 Phyllobius pomaceus 0,03 0,00 0,10 Agriotes sputator 0,03 0,02 0,05 Galeruca tanaceti 0,02 0,02 0,00 Galerucella tenella 0,02 0,02 0,00 Otiorhynchus ovatus 0,02 0,02 0,00 Melolontha melolontha 0,02 0,02 0,00

Otiorhynchus ligustici, Philopedon plagiatus, Phyllobius argenatus, Phyllobius maculicornis, Hemicrepidius niger, Kateres pedicularius, Neocoenorrhinus germanicus, Melolontha hippocastani vabalai, kurie įvairių autorių dar buvo įvardinti kaip galintys kenkti braškėms, mūsų atliktame tyrime aptikti nebuvo.

3.4. Tyrime taikytų skirtingų vabalų rinkimo metodų palyginimas

Tyrime buvo taikyti skirtingi vabalų rinkimo metodai. Taigi suprantama, kad skyrėsi ir vabalų skaičiai, aptiktų rūšių kiekiai bei jų rūšinė sudėtis. Daugiausia vabalų buvo sugauta naudojant Barberio gaudykles. Surinkti šiuo metodu vabalai sudarė 80 % visų individų. Šiomis gaudyklėmis buvo aptiktos 225 rūšys, kas sudarė 77 % visų rūšių. Sugautų spalvotomis Moerickio gaudyklėmis individų ir rūšių kiekis buvo esmingai mažesnis lyginant su Barberio gaudyklėmis (3.4.1 pav.). Lyginant baltos ir geltonos spalvos gaudykles buvo nustatyta, kad geltonose Moerickio gaudyklėse buvo sugauta esmingai daugiau individų. Taigi galime daryti prielaidą, kad geltonos spalvos gaudyklės vabalams yra patrauklesnės. Rūšių skaičius geltonose gaudyklėse taip pat buvo didesnis, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Žemės mėginiuose buvo rasta tik 3 % visų tyrime aptiktų vabalų. Tačiau vertinti šiuo metodu aptiktų individų kiekio skirtumus su kitais

32 metodais reiktų atsižvelgiant į tai, kad žemės mėginiai per visą tyrimą buvo imami tik 3 kartus kas tris mėnesius, kai tuo tarpu vabalai iš kitų gaudyklių buvo renkami kas 10-12 dienų visą sezoną. Taikant žemės mėginių metodą buvo surenkami tik tie individai, kurie buvo tuo konkrečiu metu tam tikrame plote, o į Barberio ir Moerickio gaudykles pateko aktyviai judantys (bėgiojantys ar skraidantys) vabalai.

3.4.1 pav. Vidutinis individų kiekis skirtingose gaudyklės per visą tyrimo laikotarpį

Pastebime, kad vertinant taikytus skirtingus metodus, yra ryškūs aptiktų skaitlingiausių šeimų skirtumai (3.4.2 pav.). Barberio gaudyklėse daugiausia buvo sugauta Carabidae (71,0 %) šeimai priklausančių vabalų. Taip pat gausu buvo Silphidae (7,0 %), Staphylinidae (6,2 %), Curculionidae (5,1 %) bei Chrysomelidae (4,2 %). Panašios šeimos dominavo ir žemės mėginiuose, tik lyginant su prieš tai minėtomis gaudyklėmis, čia nebuvo aptikta Chrysomelidae šeimos vabalų, tačiau skaitlinga buvo Coccinellidae šeima. Matoma, kad tiek žemės mėginiuose, tiek Barberio gaudyklėse daugiausia buvo aptikta žemėje ir jos paviršiuje gyvenančių ar jais aktyviai judančių vabalų. Tuo tarpu abiejų spalvų Moerickio gaudyklėse daugiausia buvo Chrysomelidae, Nitidulidae, Mordellidae, Curculionidae ir Rutelidae šeimos individų. Baltose ir geltonose gaudyklėse dominuojančios šeimos sutapo, skyrėsi tik procentinis jų pasiskirstymas. Taip pat spalvotose Moerickio gaudyklėse nėra taip ryškiai dominuojančių šeimų. Čia nė vienos šeimos individų skaičius neviršija trečdalio visų tomis gaudyklėmis sugautų individų, kai tuo tarpu Barberio gaudyklėmis sugauti Carabidae šeimos individai sudarė 71 % čia aptiktų vabalų.

3.4.2 pav. Vabalų kiekio pasiskirstymas skirtingose gaudyklėse pagal šeimas

Kalbant apie konkrečias rūšis, gausiausios Barberio gaudyklėse buvo Poecilus versicolor (18,0 %), P. cupreus (17,7 %), Harpalus rufipes (8,2 %) bei Calathus fuscipes (7,8 %). Pastebime, kad būtent šios rūšys buvo gausiausios ir bendrai visame tyrime, tad galima teigti, kad Barberio gaudyklės iš esmės nulėmė viso tyrimo rezultatus. Barberio gaudyklėse dar gausiai buvo aptikta Nicrophorus vespilo (3,8 %), Pterostichus melanarius (3,1 %), Bembidion quadrimaculatum (2,9 %) bei Carabus cancellatus (2,4 %). Visų šių rūšių individai yra aktyviai dirvos paviršiumi judantys vabalai. Dominuojančios rūšys baltose Moerickio gaudyklėse buvo Meligethes aeneus (11,9 %), Varrimorda fasciata (10,6 %), Chaetocnema concinna (6,9 %), Phyllophertha horticola (6,3 %) bei Chaetocnema hortensis (5,4 %). Geltonose Moerickio gaudyklėse skaitilingiausios rūšys buvo Phyllopertha horticola (14,1 %), Meligethes aeneus (13,2 %) ir Variimorda fasciata (5,1 %). Kalbant apie dominuojančias šiose gaudyklėse rūšis, pastebime, kad abiejų spalvų gaudyklėse sutapo dominuojančios Meligethes aeneus bei Variimorda fasciata vabalų rūšys. Gausų Meligethes aeneus skaičių, kaip jau ir buvo minėta, galimai lėmė gretimuose laukuose auginami rapsai. Vertinant tyrimo metodus pagal vabalų mitybinę specializaciją panašumai matomi tarp žemės mėginių metodo ir Barberio gaudyklių (3.4.3 pav.). Abiejuose zoofagai sudaro daugiau nei 60 % visų tuo metodu sugautų individų. Panašus procentas abiejose gaudyklėse yra ir pantofagų bei fitofagų. Tuo tarpu spalvotose Moerickio lėkštelėse gausiausiai buvo aptikta fitofagų, jie sudarė 66 % baltose gaudyklėse ir 76 % geltonose.

3.4.3 pav. Vabalų kiekio pasiskirstymas skirtingose gaudyklėse pagal mitybinę specializaciją.

Matome, kad fitofagų procentas geltonose lėkštelėse yra 10 proc. p. didesnis nei baltose. Tad galėtume daryti prielaidą, kad tiriant kenkėjiškus vabalus, efektyvesnės yra geltonos spalvos gaudyklės, nes jos ne tik patrauklesnės fitofagams, bet ir jose sugaunama esmingai daugiau individų. Baltose lėkštelėse užfiksuotas kiek didesnis saprofagų kiekis – 18 % visų šiuo metodu sugautų individų. Mikofagai visuose taikytuose metoduose aptikti negausiai ir neviršija 5 %.

3.5. Naujos rūšys Lietuvos faunai

Tyrimo metu aptiktų vabalų rūšių absoliuti dauguma yra pirmą kartą fiksuotos Biržų rajone. Taigi matome, kad iki šiol, šiame krašte nebuvo atliekami jokie rimti entomofaunos tyrinėjimai. Be visa to, tyrimo metu buvo aptiktos šešios naujos Lietuvos faunai rūšys. Tai lapgraužių (Chrysomelidae) šeimai priklausantis Longitarsus ochroleucus, keprvabalių (Leiodidae) šeimai priklausantis Liocyrtusa vittata, dygliavabalių (Mordellidae) šeimai priklausantis Mordella brachyura, trumpasparnių (Staphilinidae) šeimai priklausantys Aleochara grandeguttata, Atheta amplicollis ir Orochares angustatus.

3.5.1 pav. Longitarsus ochroleucus (https://coleoptera.ksib.pl/kfp.php?img=41928) Longitarsus ochroleucus (Marsham, 1802) yra vakarinėje Palearktikos dalyje išplitusi rūšis, aptinkama ne tik Europoje, bet ir šiaurinėje Afrikoje, Mažojoje Azijoje, Nepale ir kai kuriose

Kinijos provincijose (Döberl, 2010). Tačiau dėl morfologijos ir gyvensenos ypatybių ši rūšis daugelyje šalių yra menkai ištirta ir laikoma reta (Burakowski et al. 1991). Šių tyrimų metu geltonos spalvos Moerickio gaudykle, penkiametėje braškių plantacijoje, nuo rugsėjo 3 iki 13 d. buvo sugautas tik vienas šios rūšies egzempliorius (patinas), kurį pavyko identifikuoti pagal genitalijų struktūras, naudojantis identifikaciniais vadovais pasiūlytais A. Warchalovski (1978), I. K. Lopatin (1986) ir K. H. Mohr (1966). Mitybiškai ši rūšis susijusi su astrinių (Asteracea) šeimos augalais, lervos minta dažniausiai šunramunio (Matricaria) ir karčiojo kiečio (Arthemisia absinthium) šaknimis, suaugėliai – minėtų augalų lapais. Atsižvelgiant į rūšies arealą ir mitybos ypatumus ši rūšis Lietuvoje neturėtų būti reta.

3.5.2 pav. Liocyrtusa vittata (https://baza.biomap.pl/en/taxon/species-liocyrtusa_vittata/big_photo/tffile/Liocyrtusa_vittata-Borowiec_L- 1006335-20150209004537-Liocyrtusa_vittata_ov.jpg) Liocyrtusa vittata (Curtis, 1840) – rūšis paplitusi Europoje, žinoma Turkijoje ir Afganistane (Perreau, 2004). Visame areale labai retai aptinkama (Burakowski et al., 1978). Šių tyrimų metu buvo aptikti du šios rūšies individai: vienas pateko trimetėje plantacijoje į Barberio gaudyklę, laikotarpiu nuo birželio 18 d. iki liepos 5 d., kitas – į geltonos spalvos Moerickio gaudyklę, periodu nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 2 d.. Vabalai identifikuoti pagal genitalines struktūras vadovaujantis identifikaciniu vadovu pasiūlytu M. Nunberg (1987). Šios rūšies biologija labai silpnai ištirta, spėjama, kad kaip ir kiti šio pošeimio kerpvabaliai, jie mitybiškai yra susiję su grybais.

3.5.3 pav. Mordella brachyura (https://baza.biomap.pl/en/taxon/species-mordella_brachyura_brachyura/photos_tx/tr/y) Mordella brachyura (Mulsant, 1856) – rūšis paplitusi Europoje, žinoma Turkijoje ir Irane (Horák, 2008), tačiau dėl problematiško identifikavimo išplitimas kai kuriose šalyse yra menkai ištirtas. Kai kurie autoriai teigia, kad ši rūšis paplitusi visoje Palearktikoje, (Односум, 2010). Lenkijoje laikoma labai dažna rūšimi (Borowiec, Kubisz, 1999). Šių tyrimų metu buvo aptikti trys

šios rūšies individai: du pateko trimetėje plantacijoje į geltonos spalvos Moerickio gaudyklę, laikotarpiu nuo gegužės 27 d. iki birželio 8 d., ir vienas toje pačioje plantacijoje į tokio pat tipo gaudyklę laikotarpiu nuo birželio 18 d. iki liepos 5 d. Vabalai identifikuoti pagal genitalines struktūras vadovaujantis identifikaciniu vadovu pasiūlytu V. K. Odnosum (2010). Kaip ir kitos šios genties rūšys, Mordella brachyura lervos vystosi trūnijančioje lapuočių medienoje, o suaugėliai dienos metu dažnai sutinkami ant žiedų, kur papildomai maitinasi žiedadulkėmis. Tikėtina, kad Lietuvoje ši rūšis yra plačiai paplitusi.

3.5.4 pav. Aleochara grandeguttata (https://www.zin.ru/Animalia/Coleoptera/rus/alegraos.htm) Aleochara grandeguttata (Assing, 2009) – palyginti neseniai aprašyta rūšis. Tipiniai egzemplioriai aptikti Turkijoje, Armėnijoje ir Vengrijoje (Assing, 2009), tačiau vėliau rūšis aptikta Rumunijoje (Assing, 2011), Austrijoje, Slovakijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, daugelyje Europinės Rusijos teritorijų (Семёнoв и др., 2015). Šių tyrimų metu buvo aptikti 26 šios rūšies individai. Vienas šios rūšies vabalas pateko į baltą Moerickio gaudyklę penkiamečiame braškyne laikotarpiu nuo gegužės 16 d. iki gegužės 25 d. Likę 25 pateko į Barberio gaudykles – trimetėje plantacijoje: 1 individas laikotarpiu nuo balandžio 12 d. iki 22 d., 2 individai nuo gegužės 15 d. iki 27 d., 1 individas nuo gegužės 27 d. iki birželio 8 d., 1 individas nuo liepos 5 d. iki 22 d., 6 individai nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 2 d.; penkiametėje plantacijoje: 9 individai laikotarpiu nuo gegužės 15 d. iki 27 d., 4 individai nuo gegužės 27 d. iki birželio 8 d., 1 individas nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 2 d. Vabalai identifikuoti pagal genitalines struktūras vadovaujantis morfologijos aprašymu pagal V. Assing (2009). Tikėtina, kad ši rūšis yra plačiai paplitus ir yra dažna Lietuvoje.

3.5.5 pav. Atheta amplicollis (https://coleoptera.ksib.pl/kfp.php?img=99411) Atheta amplicollis (Mulsant et Rey, 1874) – mažai žinoma eurosibirinė rūšis, kol kas nenurodoma rytinėms pabaltijo valstybėms, tačiau žinoma Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje (Burakowski et al., 2000; Vogel, 2015). Šių tyrimų metu buvo aptikti 3 šios rūšies individai: 37 trimetėje plantacijoje, baltos spalvos Moerickio gaudyklėje, periodu nuo balandžio 17 d. iki balandžio 26 d. Vabalai identifikuoti vadovaujantis identifikaciniu vadovu pasiūlytu G. Benick ir G. A. Lohse (1974). Šios rūšies bioekologija neištirta. Vabalai galimai minta žemesniųjų grybų sporomis ir grybiena. Tikėtina, kad ši rūšis yra plačiai paplitusi Lietuvoje.

3.5.6 pav. Orochares angustatus (https://www.pinterest.co.kr/pin/336714509639706158/) Orochares angustatus (Erichson, 1840) – mažai žinoma rūšis, kol kas nurodoma kai kurioms Europos valstybėms, tame tarpe Lietuvai, Latvijai ir Šiaurės Amerikai (Burakowski et al. 1979; Smetana, 2004). Mūsų atliktų tyrimų metu buvo aptikti 3 šios rūšies individai trimetėje plantacijoje dirvos mėginiuose kovo 16 d. Vabalai identifikuoti vadovaujantis identifikaciniu vadovu pasiūlytu A. Zanetti (2011). Šios rūšies bioekologija menkai ištirta, suaugėliai aptinkami irstančiose organinėse liekanose. Įdomu tai, kad aktyvūs vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį (Burakowski et al., 1979). Tikėtina, kad ši rūšis yra plačiai paplitusi Lietuvoje.

IŠVADOS

2019 metais Rugilės Romankevičiūtės uogininkystės ūkyje atlikus tyrimą, kuriuo buvo siekta ištirti ekologiškai auginamose braškių plantacijose aptinkamų vabalų rūšinę įvairovę, gausumą bei ekologijos aspektus, galima teikti tokias išvadas: 1. Ekologiškai auginamų braškių plantacijose nustatyta 290 vabalų rūšių, priklausančių 31 šeimai. Gausiausia individų skaičiumi buvo Carabidae šeima. Jos individai sudarė 59 % visų aptiktų vabalų. Skaitlingiausios rūšys – Poecilus versicolor (14,5 %), P. cupreus (14,4 %), Harpalus rufipes (6,7 %) ir Calathus fuscipes (6,4 %). 2. Skirtingo auginimo metų plantacijose esmingai išsiskyrė individų ir rūšių skaičiai – 3 m. plantacijoje statistiškai reikšmingai daugiau buvo aptikta tiek pačių individų, tiek ir rūšių. 3 m. plantacijose gausiausiai sutinkami buvo Poecilus cupreus ir P. versicolor, tuo tarpu 5 m. plantacijoje – Harpalus rufipes, Calathus fuscipes, Poecilus versicolor bei Phyllopertha horticola. 3. Vertinant pagal mitybinę specializaciją, braškių plantacijose didžioji dalis aptiktų vabalų buvo zoofagai (56 %), likusią dalį sudarė fitofagai (21 %), pantofagai (14 %), saprofagai (9 %) ir mikofagai (2 %). Visgi šiuo aspektu buvo rasti žymūs skirtumai tarp skirtingų gaudyklių. Spalvotose Moerickio gaudyklėse akivaizdžiai dominavo fitofagai (66 % baltose ir 76 % geltonose), kai tuo tarpu Barberio gaudyklėse ir žemės mėginiuose zoofagai (atitinkamai 63 ir 66 %). 4. Potencialiai braškėms gali kenkti vabalai fitofagai arba pantofagai, mintantys augaliniu maistu. Iš šių grupių pagal išanalizuotą literatūrą išskyrus konkrečias rūšis buvo nustatyta, kad bendrai tirtose plantacijose braškėms galinčių pakenkti vabalų yra 14 %. Gausiausiai aptikti kenkėjiški vabalai – Harpalus rufipes, Meligethes aeneus, Phyllopertha horticola. Senesnėje 5 m. plantacijoje potencialių kenkėjų buvo nustatyta esmingai daugiau nei 3 m. braškių plantacijoje. 5. Lyginant tyrime taikytus skirtingus vabalų rinkimo metodus, tarp jų pastebimi akivaizdūs skirtumai. Barberio gaudyklėmis, lyginant su kitomis, sugauti esmingai didžiausi individų ir rūšių kiekiai. Šiose gaudyklėse dominavo Carabidae (71 %) šeimos vabalai. Tuo tarpu spalvotose Moerickio gaudyklėse daugiausia buvo Chrysomelidae (33 % baltose ir 32 % geltonose) šeimos vabalų. Lyginant skirtingų spalvų Moerickio gaudykles pastebėta, kad geltonomis yra sugauti esmingai didesni vabalų kiekiai, taip pat ir daugiau fitofagų.

2020-05-12 Rugilė Romankevičiūtė

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALFORD, D. V. 2000. Pest and Disease Management Handbook. Great Britain, 302 p. 2. ASSING, V. 2009. On the taxonomy and zoogeography of some Palaearctic Aleochara species of the subgenera Xenochara Mulsant & Rey and Rheochara Mulsant & Rey (Coleoptera: Staphylinidae: Aleocharinae). Beiträge zur Entomologie, vol. 59, p. 33–101. 3. ASSING, V. 2011. A new species of the Aleochara laevigata group from Spain, with notes on A. rambouseki Likovský and additional records (Coleoptera: Staphylinidae: Aleocharinae). Linzer Biologische Beiträge, vol. 43 (1), p. 283–290. 4. ASSING, V.; SCHÜLKE, M. 2011. Freude-Harde-Lohse-Klausnitzer - Die Käfer Mitteleuropas. Band 4. Staphylinidae I. Zweite neubearbeitete Auflage. Heidelberg: Spektrum Akademischer Verlag, I-XII, p. 1-560. 5. BENICK, G.; LOHSE, G. A. 1974. Tribus Callicerini in Die Käfer Mitteleuropas, Band 5 (Freude H., Harde K., Lohse G., Eds.). Goecke & Evers, Krefeld, Germany, p. 72–220. 6. BOROWIEC L.; DANIEL K., 1999. A faunistic review of Polish Mordellidae (Coleoptera: Tenebrionoidea). Polskie Pismo Entomologiczne, vol. 68, p. 283-317. 7. BOUCHARD, P.; SMITH, A. B. T.; DOUGLAS, H.; GIMMEL, M. L.; BRUNKE, A. J.; KANDA, K. 2017. Biodiversity of Coleoptera, in Insect Biodiversity: Science and Society (Foottit R. G., Adler P. H. Eds.). Vol. 1, 2nd ed. John Wiley & Sons Ltd. 8. BURAKOWSKI, B.; MROCZKOWSKI, M.; STEFAŃSKA, J. 1978. Katalog fauny Polski. Tom. 5: Histeroidea i Staphylinoidea prócz Staphylinidae. Warzawa, Poland. 9. BURAKOWSKI, B.; MROCZKOWSKI, M.; STEFAŃSKA, J. 1979. Katalog fauny Polski. Tom. 6: Chrząszcze – Coleoptera. Kusakowate – Staphylinidae. Warzawa, Poland, 310 p. 10. BURAKOWSKI, B.; MROCZKOWSKI, M.; STEFAŃSKA, J. 1991. Katalog fauny Polski. Tom. 17 Chrząszcze – Coleoptera. Stonkowate – Chrysomelidae. Warzawa, Poland, 227 p. 11. BURAKOWSKI, B.; MROCZKOWSKI, M.; STEFAŃSKA, J. 2000. Katalog fauny Polski. Chrząszcze – Coleoptera, Uzupełnienia tomóv 2-21. Tom. 23. Warzawa, Poland, 252 p. 12. DARROW, G. 1966. The Strawberry - History, Breeding and Physiology. USA: The New England Institute for Medical Research. 13. DÖBERL, M. 2010. Alticinae, in Catalogue of Palaearctic Coleoptera (Löbl I., Smetana A., Eds.), vol. 6. Stenstrup, Apollo Books. p. 491-563. 14. DURSKA, E. 2001. Secondary succession of scuttle fly communities (Diptera:Phoridae) in moist pine forest in Bialowieža Forest. Fragmenta faunistica, vol. 44, p. 79-128. 15. FERENCA, R. 2014. Vabalų (Insecta, Coleoptera) fauna ir paplitimas Lietuvos pajūrio buveinėse: daktaro disertacija. Vilnius, 18 p.

16. FERENCA, R.; TAMUTIS, V.; INOKAITIS, V.; MARTINAITIS, K. 2016. Data on Beetle (Coleoptera) Species New to Lithuanian Fauna. Naujos ir retos vabzdžių rūšys, t. 28, p. 21- 31. 17. FREUDE, H.; HARDE, K. W.; LOHSE, G. A. 1967. Die Käfer Mitteleuropas. Band 7. Clavicornia. Goecke & Evers, Krefeld, Germany. 18. HANCOCK, J. F.; SJULIN, T. M.; LOBOS, G. A. 2008. Strawberries. In Temperate fruit crop breeding: Germplasm to genomics. (Hancock J. F., Ed.). Netherlands, p. 393-455. 19. HORÁK, J. 2008. Mordellidae, in Catalogue of Palaearctic Coleoptera (Löbl I., Smetana A., Eds.). Vol. 5: Tenebrioinoidea. Apollo Books, Stenstrup, Denmark, p. 87–105. 20. HUMMER, K. E.; BASSIL, N.; NJUGUNA, W. 2011. Fragaria. In Wild Crop Relatives: Genomic and Breeding Resources (Kole Ch., Ed). Springer, Berlin, p. 17-44. 21. KIKAS, A.; LUIK, A. 2002. The Influence of Different Mulches on Strawberry Yeld and Beneficial Entomofauna. Acta horticulturae, 567, p. 701-704. 22. KOSEWSKA, A.; NIETUPSKI, M.; KORDAN, B.; MECH, K. 2012. Epigeic Carabid Beetles (Coleoptera: Carabidae) in Strawberry Plantations in Northeastern Poland. Baltic Journal of Coleopterology, vol. 12 (1), p. 77-90. 23. KRISTEN, A. 2013. The Mid-Atlantic Berry Guide for Commercial Growers 2013-2014. USA: The Pennsylvania State University, p. 49-114. 24. LOHSE, G. A. 1964. Familie Staphylinidae I (Micropeplinae bis Tachyporinae). Die Käfer Mitteleuropas, Band 4 (Freude, H., Harde K. W., Lohse, G. A., Eds.). Goecke & Evers, Krefeld, Germany, p. 7–264. 25. LUFF, M. L. 1980. The Biology of the Ground Beetle Harpalus Rufipes in a Strawberry Fielf in Northumberland. Annals of Applied Biology, vol. 94 (2), p. 153-164. 26. MAŁGORZATA, T.; MALUSA, E.; ŁABANOWSKA, B. H.; CEZARY, T.; LORENDANA, C.; FLAVIA P. 2018. Effective control of Melolontha spp. in organic strawberry plantations by means of holistic approach. In 18th International Conference on Organic Fruit Growing. Hohenheim (Germany), 19-21 February, 2018. [žiūrėta 2020 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/330369451_Effective_control_of_Melolontha_spp _in_organic_strawberry_plantations_by_means_of_holistic_approach 27. MCEWEN, P. 1997. Sampling, handling and rearing insects, in Methods in Ecologial and Agricultural Entomology (Dent D. R., Walton M. P., Eds). CAB International, New York, p. 5-26. 28. MOHR, K. H. 1966. Chrysomelidae, in Die Käfer Mitteleuropas, Band 9, Cerambycidae, Chrysomelidae (Freude H., Harde K., Lohse G., Eds). Goecke & Evers, Krefeld, p. 1–299.

29. MÜLLER-MOTZFELD, G. 2004. Adephaga 1. Carabidae (Laufkäfer) in Die Käfer Mitteleuropas Band 2 (Freude H., Harde K. W., Lohse, G. A., Klauznitzer B., Eds.), Spectrum-Verlag, Heidelberg/Berlin, Germany. 30. NUNBERG, M. 1976. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 65. Łyszczynkowate – Nitidulidae. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, Poland. 31. NUNBERG, M. 1987. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 15. Grzybinki – Leiodidae. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, Poland. 32. OLBRYCHT, T. 2007. Biegaczowate (Col., Carabidae) wybranych ekotopów południowo- wschodniej Polski. Progress in Plant Protection, vol. 47 (4), p. 193-196. 33. SÄLL, C. 1999. Ekologisk jordgubbsodling. Jordbruksinformation. vol. 2. [žiūrėta 2019 m. balandžio 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.vaxteko.nu/html/sll/sjv/jordbruksinfo/JIN99-02/JIN99-02.HTM 34. SMETANA, A. 2004. Omaliinae, in Catalogue of Palaearctic Coleoptera (Löbl I., Smetana A. Eds). Vol. 2: Hydropiloidea, Histeroide, Staphylinoidea. Apollo Books, Stenstrup, Denmark, 237–272. 35. SMRECZYŃSKI, S. 1974. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 65. Ryjkowce– Curcuionlidae, Curcolioninae: Barini, Coryssomerini, Ceutorhynchini. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, Poland. 36. SZUJECKI, A. 1961. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 24b. Kusakowate – Staphylinidae. Myśliczki – Steninae. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa. 37. SZUJECKI, A. 1965. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 24c. Kusakowate – Staphylinidae. Kiepurki – Euaesthetinae i żarlinki - Paederinae. Państwowe Wydwnictwo Naukowe, Warszawa, Poland. 38. SZUJECKI, A. 1976. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 24d. Kusakowate – Staphylinidae. Wyglużaki –Xantholininae. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, Poland. 39. SZUJECKI, A. 1976. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 24d. Kusakowate – Staphylinidae. Wyglużaki –Xantholininae. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, Poland. 40. SZUJECKI, A. 1980. Klucze do oznaczania owadów Polski. Cz. XIX. Chrząszcze – Coleoptera, Zes. 24e. Kusakowate – Staphylinidae, Kusaki Staphylininae. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa-Wrocław, Poland.

41. PEEZ, A. V. 1971. Familie: Leiodidae in Die Käfer Mitteleuropas Band 3 (Freude H., Harde, K. W., Lohse, G. A., Eds.). Goecke & Evers, Krefeld, Germany, p. 243–265. 42. PERREAU, M. 2004. Leiodidae, in Catalouge of Palaearctic Coleoptera (Löbl I., Smetana A., Eds). Vol. 2, Apollo Books, Stemstrup, Denmark. 43. PETROVA, V.; ČUDARE, Z.; CIBUĻSKIS, R. 2006. Predators and Herbivores Beetles (Coleoptera) Natutally Occuring on Strawberry (Latvia). Acta Biologica Universitatis Daugavpiliensis, vol. 6 (1-2), p. 155-159. 44. PETROVA, V.; JANKEVICA, L.; SAMSONE, I. 2013. Species of Phytophagous Insects Associated with Strawberries in Latvia. Proceedings of the Latvian Academy of Sciences, vol. 67, No. 2 (683), p. 124-129. 45. PILECKIS, S.; REPŠIENĖ, D.; VENGELIAUSKAITĖ, A.; ŽUKLIENĖ, R.; ŽUKLYS, L. 1994. Sodo kenkėjai ir ligos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 46. PRITTS, M.; MALDONADO, L. A. 2011. Nitrogen Management in Strawberry Production. New York fruit Quarterly, vol. 19 (3), p. 16-19. 47. RAUDONIS, L. 2006a. The Effect of Abamectin of Strawberry Mite Tarsonemus Pallidus (Acari: Tarsonemidae) in Strawberries. Sodininkystė ir daržininkystė, t. 25 (4), p. 153-161. 48. RAUDONIS, L. 2006b. Comparative Toxicity of Spirodiclofen and Lambdachihalotrin to Tetranychus urticae, Tarsonemus pallidus and Predatory Mite Amblyseius andersoni in Strawberry Site under Field Conditions. Agronomy Research, vol. 4, p. 317-322. 49. REYNAUD, PH. 2010. Thrips (Thysanoptera). BioRisk, vol. 4 (2), p. 767-791. 50. RIMKUS, P.; ŽIEVYTĖ-KULVIETIENĖ, Z. 1964. Vadovas kovai prieš augalų ligas ir kenkėjus. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 51. STONIS, J. R.; SRUOGA, V.; DIŠKUS, A.; REMEIKIS, A.; AUKSORIŪTĖ, A.; ŽVIRONIENĖ, J. 2015. Vabzdžių grupių apžvalga ir siūlymai dėl terminijos vartosenos. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, p. 61-62. 52. ŠURKUS, J.; GAURILČIKIENĖ, I. 2002. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita. Akademija: Lietuvos žemdirbystės institutas. 53. TAMUTIS, V.; TAMUTĖ, B.; FERENCA, R. 2011. A Catalogue of Lithuanian Beetles (Insecta, Coleoptera). Zookeys 121, p. 1-494. 54. TARNAWSKI, D.; BUCHHOLZ, L. 2008. Klucze do oznaczania owadów. Polski Cz. XIX (34a): Chrząszcze – Coleoptera: Sprężykowate –Elateridae. Część ogólna oraz podrodziny: Agrypninae, Negastriinae i Diminae. Polskie Towarzystwo Entomologiczne, Torún, Poland. 55. TREJO-TÉLLEZ, L. I.; GÓMEZ-MERINO, F. C. 2014. Nutrient management in strawberry: effects on yield, quality and plant health. In Strawberries. (Malone N., Ed.). Nova Science Publishers, p. 239-264.

56. USELIS, N. 2002. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. Babtai: Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. 190 p. 57. USELIS, N.; VALIUŠKAITĖ, A.; RAUDONIS, L. 2006. Incidence of Fungal Leaf Diseases and Phytophagous Mites in Different Strawberry Cultivars. Agronomy Research, vol. 4. p. 421-425. 58. USELIS, N.; LANAUSKAS, J.; VALIUŠKAITĖ, A.; VIŠKELIS P. 2009. Braškių veislių tyrimas, auginant jas profiliuotoje dirvoje po priedanga. Sodininkystė ir daržininkystė, t. 28 (4), p. 51-60. 59. USELIS, N.; RAŠINSKIENĖ A. 2000. Braškės. Kaunas, p. 3-61. 60. VALIUŠKAITĖ, A. 2016. Ligų, kenkėjų ir piktžolių prevencijos taikant tausius integruotus augalų apsaugos metodus galimybių studija. 2016 m galutinė ataskaita [interaktyvus], [žiūrėta 2019 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys_Mokslas_mokymas _ir_konsultavimas_Moksliniu_tyrimu_ir_taikomosios_veiklos_darbu_galutines_ataskaitos_ LAMMC%20ligu%20kenkeju%20prevencija1.pdf 61. VENSKUTONIS, V. 1999. Sodininkystė. Vilnius. 296 p. 62. VILKONIS, K. K. 2000. Lietuvos žaliasis rūbas. Kaunas, p. 154. 63. VOGEL, J. 2015. Aleocharinae, in Hydrophiloidea – Staphylinoidea (Löbl I., Löbl D., Eds). Revised and updated edition. Vol. 1. Brill, Leiden - Boston Denmark, p. 487–735. 64. VRDOLJAK, S. M.; SAMWAYS, M. J. 2012. Optimising colored pan traps to survey flower visiting insects. Journal of Insect Conservation, vol. 16 (3), p. 345-354. 65. WARCHAŁOWSKI, A. 1978. Klucze do oznaczania owadów. Polski, Cz. XIX (94c): Chrząszcze – Coleoptera: Stonkowate – Chrysomelidae (Halticinae, Hispinae i Cassidinae). Warszawa–Wrocław, Poland. 66. ZANETTI, A. 2011. Unterfamilie Omaliinae, in Die Käfer Mitteleuropas – Freude, Harde, Lohse, Klausnitzer, Band 4, Staphylinidae I (Zweite neubearbetete Auflage) (Assing V., Schülke M. Eds). Heidelberg: Spectrum Akademisher Verlag, I XII, p. 49–117. 67. ЛОПАТИН, И. К. 1986. Жуки-листоеды фауны Белорусии и Прибалтики. Определитель. Minsk, Belarus, 131 p. 68. ОДНОСУМ, В. К. 2010. Фауна Украины. Том 19. Жесткокрылые. Выпуск 9. Жуки- горбатки (Coleoptera, Mordellidae). Kиев: Наукова думка. 69. СЕМЁНОВ, В. Б.; ЕГОРОВ, Л. В.; ВИНОГРАДОВА, Е. Ю. 2015. Аннотированный список стафилинид (Insecta, Coleoptera, Staphylinidae) Чувашской Республики. Чебоксары: Новое время, c. 78.

PRIEDAI

1 priedas

R. Romankevičiūtės ūkyje, braškių plantacijose, naudojant skirtingus rinkimo metodus, 2019 m. aptiktų vabalų taksonominis rūšių sąrašas, jų ekologinė charakteristika pagal prieraišumą maistui, rūšių ir individų kiekis (bendras kiekis pavyzdžiuose per tyrimo laikotarpį) ir individų santykinis gausumas. Mitybinė specializacija: zoofagai – z, dendrofagai – d, herbofagai – h, mikofagai – m, saprofagai – s, pantofagai – p. Tyrimo metodai: dm – dirvožemio mėginių metodas, bar – duobutinės Barberio gaudyklės, mor-b – baltos Morickio gaudyklės, mor-g – geltonos Morickio gaudyklės. Dominavimo klasės: eudominantai (E) – rūšys sudarančios daugiau nei 15 %, dominantai (D) – sudarančios 5,1-15 %, subdominantai (S) – sudarančios 1,1-5 %, antraeilės rūšys (R) – sudarančios iki 1 %. Faunistinės kategorijos: * - rūšis pirmą kartą aptikta Biržų rajone (pagal publikuotą

informaciją), ** - rūšis pirmą kartą aptikta Lietuvoje.

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Anthicidae (ind./sp.) 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 4/2 1/1 0/0 6/2 *Anthicus antherinus (L.) p - - - - - R - - 1 *Notoxus monocerus (L.) p - - R - - R R - 5 Attelabidae (ind./sp.) 0/0 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 *Neocoenorrhinus pauxillus h - - - R - - - - 1 (Germ.) Buprestidae (ind./sp.) 0/0 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 1/1 1/1 3/2 *Trachys fragaria (Bris.) h ------R R 2 Agrilus sp. d - - - R - - - - 1 Byrrhidae (ind./sp.) 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 2/2 0/0 0/0 2/2 *Curimopsis paleata h - - - - - R - - 1 (Erich.) *Morychus aeneus (Fabr.) h - - - - - R - - 1 Cantharidae (ind./sp.) 0/0 21/1 0/0 1/1 0/0 6/3 1/1 3/2 32/3 *Cantaris fusca (L.) z - R - R - R - R 27 *Cantaris livida (L.) z - - - - - R - - 1 *Rhagonycha fulva (Scop.) z - - - - - R R R 4 73/ 2693/ 35/ 980/ 3822/ Carabidae (ind./sp.) 21/8 8/5 6/3 6/5 14 51 10 44 62 *Acupalpus meridianus (L.) z - R ------2 *Agonum muelleri (Herbst) z R R - - - R - - 9 *Agonum sexspunctatum z - R - - - R - - 8 (L.) 45

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Amara aenea (DeG.) p - R - - - R - - 13 *Amara aulica (Panzer) p - R ------2 *Amara communis (Panzer) p - R ------1 *Amara consularis (Duft.) p - R - - - S - - 20 *Amara convexior (Steph.) p - R ------3 *Amara crenata (Dejean) p - R ------2 *Amara curta (Dejean) p - R - - - R - - 5 *Amara equestris (Duft.) p - - - - - R - - 1 *Amara famelica (Zimm.) p - R ------2 *Amara familiaris (Duft.) p S R - R - R - R 23 *Amara fulva (Müller) p - R - - - S - - 20 *Amara lunicollis p - R ------1 (Schiödte) *Amara nitida (Sturm) p - R - - - R - - 5 *Amara plebeja (Gyll.) p S R - - S R - - 13 *Amara similata (Gyll.) p - R S R - R - - 42 *Amara spreta (Dejean) p - - - - - R - - 3 *Anchomenus dorsalis z - R - - - R - - 14 (Pont.) *Anisodactylus binotatus p S R - - S R - R 18 (Fabr.) *Asaphidion flavipes (L.) z - R ------1 Bembidion sp. ------R - 1 *Bembidion guttula (Fabr.) z - R - - S R - - 11 *Bembidion lampros z S S R - S S - - 73 (Herbst) *Bembidion properans z E S - - - R - - 101 (Steph.) *Bembidion z D S - R E S - R 189 quadrimaculatum (L.) *Calathus fuscipes (Goeze) z - D R R - D S R 411 *Calathus melanocephalus z - - - - - R - - 2 (L.) *Carabus cancellatus z - S - - - S - - 124 (Illiger) *Carabus granulatus (L.) z - R - - - R - - 3 *Carabus hortensis (L.) z - R R - - R - - 9 *Carabus nemoralis z - R - - - R - - 44 (Müller) *Chlaeniellus nitidulus z - R ------9 (Schrank) *Cicindela campestis (L.) z - R - - - R - - 7 *Clivina fossor (L.) z S R R - S R - - 13 *Cychrus caraboides (L.) z - R - - - R - - 5 *Dolichus halensis z - R - - - R - - 17 (Schaller) *Dyschiriodes aeneus z - R ------1 (Dejean) *Dyschiriodes globosus z S R - - - R - - 22 (Herbst) *Harpalus affinis (Schrank) p S S - - - R - - 53 *Harpalus calceatus (Duft.) p - - - - - R - - 1

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Harpalus latus (L.) p - R ------2 *Harpalus progrediens p - R ------1 (Schaub.) *Harpalus rufipes (De p R D R - - D S R 433 Geer) *Harpalus tardus (Panzer) p - - - - - S - - 24 *Lebia cruxminor (L.) z - - - - - R - - 1 *Loricera pilicornis (Fabr.) z - R ------1 *Microlestes minutulus z - R - - - R - - 2 (Goeze) *Nebria brevicollis (Fabr.) z - R - - - R - - 3 *Notiophilus aquaticus (L.) z - - - - - R - - 1 *Notiophilus palustris z S R - - S - - - 4 (Duft.) *Ophonus rufibarbis (Fabr.) p - - - - - R - - 2 *Poecilus cupreus (L.) z D E R R S S - - 930 *Poecilus versicolor z R E - - S D - - 933 (Sturm) *Pterostichus melanarius z - S R - - S - - 167 (Illiger) *Pterostichus z - R ------1 oblongopunctatus (Fabr.) *Pterostichus strenuus z - R - - - R - - 5 (Panzer) *Pterostichus vernalis z - R ------2 (Panzer) *Syntomus truncatellus (L.) z - - - - S R - - 4 *Synuchus vivalis (Illiger) z - - - - - R - - 1 *Trechus quadristriatus z - R ------1 (Schranck) Cetoniidae (ind./sp.) 0/0 0/0 11/1 5/1 0/0 0/0 5/2 1/1 22/3 *Cetonia aurata (L.) s ------R 1 *Oxythyrea funesta (Poda) s - - S S - - S - 19 *Trichius fasciatus (L.) s ------S - 22 128/ 92/ 116/ 60/ 567/ Chrysomelidae (ind./sp.) 0/0 1/1 90/16 80/18 19 20 26 16 43 *Altica oleracea (L.) h - R - S - - S S 14 *Apthona violacea (Koch) h - R - - - R - R 5 *Batophila rubi (Paykull) h - - R - - - - - 1 *Bruchus rufimanus (Boh.) h - - - R - - R - 2 *Cassida flaveola (Thun) h - R - - - R - R 5 *Cassida margaritacea h ------R - 1 (Schaller) *Cassida nebulosa (L.) h - - S R - R S S 21 *Cassida nobilis (L.) h - R - R - - R R 5 *Cassida viridis (L.) h ------R - 1 *Chaetocnema concinna h - R D D S R S S 79 (Marsham) *Chaetocnema hortensis h - R S S - S D D 115 (Geoffroy) *Chaetocnema mannerheimi h - - R R - R S S 15 (Gyll.)

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Chaetocnema picipes h - S - - - R - - 37 (Steph.) *Chrysolina staphylea (L.) h - R ------1 *Crepidodera aurata d - - - R - - - - 1 (Marsham) *Crepidodera fulvicornis d - - R - - - - - 1 (Fabr.) *Cryptocephalus moraei h - - - R - - - - 2 (L.) *Dibolia cryptocephala h - - - R - - - - 1 (Koch) *Galeruca tanaceti (L.) h - - - R - - - - 1 *Galerucella tenella (L.) h - - - R - - - - 1 *Hippuriphila modeeri (L.) h - R R - - - - - 7 *Lema cyanella (L.) h - - R R - - - - 3 *Longitarsus atricillus (L.) h - - R S - - - R 7 *Longitarsus curtus (Allard) h - - R S - - R - 11 *Longitarsus gracilis h - - S R - - - R 5 (Kutsch.) *Longitarsus longiseta h - R R R - - - - 3 (Weise) *Longitarsus luridus h - R S S - R S S 47 (Scopoli) *Longitarsus lycopi h - R S S - R S S 24 (Foudras) *Longitarsus nasturtii h - - R S - R R R 12 (Fabr.) **Longitarsus ochroleucus h ------R 1 (Marsham) *Longitarsus parvulus h - - R - - - - 1 (Paykull) *Longitarsus suturellus h - R R - - - - - 2 (Duft.) *Lythraria salicariae h - R S - - - S S 10 (Paykull) *Neocrepidodera ferruginea h - R - R - R - - 10 (Scopoli) *Neocrepidodera motschulskii h - - - - - R - - 2 (Konst.) *Oulema gallaeciana h - - - R - - - - 1 (Heyden) *Pachnephorus pilosus h - - - - - R - - 1 (Rossi) *Phyllotreta atra (Fabr.) h - - R R - - - R 3 *Phyllotreta nemorum (L.) h - R D S - R S S 75 *Phyllotreta striolata h - R - - - S - - 3 (Fabr.) *Phyllotreta undulata h - R S S - R S R 26 (Kutsh.) *Sphaeroderma testaceum h - R R R - - - - 4 (Fabr.) Coccinellidae (ind./sp.) 0/0 3/3 5/3 6/5 14/1 12/4 4/3 12/3 56/6 48

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Coccinella z - R R R - R - - 8 quinquepunctata (L.) *Coccinella septempunctata z - R R R E R S S 32 (L.) *Psyllobora m - - - R - - - - 1 vigintiduopunctata (L.) Scymnus sp. z - - R R - R R R 7 *Subcoccinella h - R - R - - - - 2 vigintiquatuorpunctata (L.) *Tytthaspis sedecimpunctata m - - - - - R R R 6 (L.) Corylophidae 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 Orthoperus sp. s - - R - - - - - 1 Cryptophagidae (ind./sp.) 0/0 24/2 1/1 1/1 0/0 12/3 2/2 2/2 42/4 Antherophagus sp. s ------R 1 Atomaria sp. s - R - - - R R R 17 Cryptophagus sp. s - R R R - R R - 23 Ephistemus sp. s - - - - - R - - 1 147/ 31/ 52/ 116/ Curculionidae (ind./sp.) 16/3 11/3 7/4 15/8 395/39 24 11 13 22 *Anthonomus rubi (DeG.) h - R R S - - R - 12 Apion sp. h - R R R - - - - 4 *Apion miniatum (Germar) h ------R - 1 *Apion urticarium (Herbst) h - R ------1 *Apion virens (Herbst) h S R - - - R - - 7 *Baris artemisiae (Herbst) h - - - - - R - - 1 *Barypeithes trichopterus h - S R R - R - R 52 (Gautier) *Brachysomus echinatus d - R ------2 (Bons.) *Ceutorhynchus erysimi h - R R R - R - R 17 (Fabr.) *Ceutorhynchus floralis h - - S D - - - S 35 (Paykull) *Ceutorhynchus obstrictus h - - - R - - - R 3 (Marsham) *Ceutorhynchus h - - - R - R - S 7 pallidactylus (Marsham) *Ceutorhynchus rapae h - - - R - - - - 1 (Gyll.) *Ceutorhynchus rugulosus h - - - - - R - - 1 (Herbst) *Chlorophanus viridis (L.) h - R - - - R - - 3 *Chromoderus fasciatus h - R - - - S - - 18 (Müller) *Cleonis pigra (Scopoli) h R R R R - R - - 27 *Grypus equiseti (Fabr.) h - R ------3 Hylastes sp. d - - - R - - - - 1 *Hypera dauci (Olivier) h - - - - - R - - 2 *Hypera zoilus (Scopoli) h - R ------3 *Nedyus quadrimaculatus h ------R 1 (L.) *Otiorhynchus ovatus (L.) h - R ------1 49

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Otiorchynchus raucus h - R - - - R - - 3 (Fabr.) Pelenomus sp h - - - - - R - - 1 *Phyllobius pomaceus h - - - - - R - - 2 (Gyll.) *Phytonomus arator (L.) h - R R - - R - - 14 *Phytonomus rumicis (L.) h - R ------1 *Phytonomus variabilis h - R ------2 (Herbst) *Rhamphus pulicarius h - - R - - - - - 1 (Herbst) *Rhinoncus bruchoides h - R S - - R - - 6 (Herbst) *Rhinoncus pericarpius (L.) h - R - - - R - - 3 *Sciaphilus asperatus h - R - - S R R R 9 (Bons.) *Sitona crinitus (Herbst) h - - - - - R - - 1 *Sitona lepidus (Gyll.) h - R S R - R - - 27 *Sitona lineatus (L.) h D R S S D S S S 112 *Sitona sulcifrons (Thun.) h - R - R - R - - 7 *Tanymecus palliatus h - R - - - R - - 2 (Fabr.) Xyleborus sp. d - - - - S - - - 1 Elateridae (ind./sp.) 0/0 24/6 3/2 5/3 0/0 14/5 3/2 4/3 53/10 *Adrastus limbatus (Fabr.) h - R R - - - S R 7 *Adrastus pallens (Fabr.) h - R - R - R - - 8 *Agriotes lineatus (L.) h - R ------3 *Agriotes obscurus (L.) h - R - R - R - R 24 *Agriotes sputator (L.) h - R - - - R - - 2 *Agrypnus murinus (L.) z - - - - - R - - 1 *Athous haemorrhoidalis z ------R 1 (Fabr.) *Hemicrepidius hirtus p ------R - 1 (Herbst) *Oedostethus h - R R R - R - - 6 quadripustulatus (Fabr.) Erotylidae (ind./sp.) 0/0 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 *Tritoma bipustulata (Fabr.) m - - - R - - - - 1 Eucinetidae (ind./sp.) 0/0 1/1 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 *Eucinetus haemorrhoidalis s - R ------1 (Germar) Hydrophilidae (ind./sp.) 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 1/1 Helophorus sp. h - - - - - R - - 1 Hysteridae (ind./sp.) 0/0 4/2 0/0 0/0 0/0 2/1 0/0 0/0 6/2 *Margarinotus z - R ------1 purpurascens (Herbst) Saprinus sp. z - R - - - R - - 5 Kateretidae (ind./sp.) 0/0 0/0 1/1 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 *Brachypterus urticae h - - R - - - - - 1 (Fabr.) Latridiidae (ind./sp.) 1/1 14/2 5/1 17/2 1/1 46/4 6/2 9/2 99/4 *Corticaria impressa m - R - - - R - - 2

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 (Olivier) *Corticarina minuta (Fabr.) m R R R S R S S S 87 *Cortinicara gibbosa m - - - R - R - - 4 (Herbst) *Enicmus transversus m - - - - - R R R 6 (Olivier) Leiodidae (ind./sp.) 0/0 59/2 2/2 2/1 0/0 39/2 0/0 0/0 102/5 Choleva spinipennis s - - - - - R - - 1 (Reitter) Colon sp. s - - R - - - - - 1 *Colon calcaratum (Erich.) s - - R - - - - - 1 *Leiodes obesa (Schmidt) m - - - R - - - - 1 **Liocyrtusa vittata (Curtis) m - R - R - - - - 2 *Sciodrepoides watsoni s - S - - - S - - 96 (Spence) Lucanidae (ind./sp.) 0/0 1/1 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 *Dorcus parallepipedus (L.) s - R ------1 Melyridae (ind./sp.) 0/0 0/0 6/2 0/0 0/0 1/1 1/1 1/1 9/2 *Dasytes niger (L.) s - - S - - - R R 7 *Dasytes plumbeus (Müller) s - - R - - R - - 2 Mordellidae (ind./sp.) 0/0 0/0 31/1 26/4 0/0 0/0 19/2 20/3 96/5 *Hoshihananomia perlata s - - - R - - - - 1 (Sulzer) Mordella sp. s ------R 1 **Mordella brachyura s - - - R - - - - 3 (Mulsant) Mordellistena sp. s - - - S - - R S 10 *Variimorda fasciata (Fabr.) s - - D D - - D D 81 Nitidulidae (ind./sp.) 0/0 5/2 49/2 70/2 0/0 5/3 20/3 14/2 163/7 *Epuraea limbata (Fabr.) s - - - - - R - - 1 *Glischrochilus hortensis h - - - - - R - - 1 (Geoffrey) *Glischrochilus grandis h - R ------1 (Tournier) *Meligethes aeneus (Fabr.) h - R E E - R S S 144 *Meligethes nigrescens h - - R R - - S - 9 (Steph.) *Meligethes ovatus (Sturm) h ------S - 6 *Meligethes subrugosus h ------R 1 (Gyll.) Oedemeridae (ind./sp.) 0/0 0/0 2/1 8/1 0/0 0/0 0/0 2/2 12/2 *Oedemera lurida h - - R S - - - R 11 (Marsham) *Oedemera virescens (L.) h ------R 1 Phalacridae (ind./sp.) 0/0 2/1 1/1 3/2 0/0 1/1 2/1 1/1 10/2 *Olibrus aeneus (Fabr.) h - R - R - - - - 3 *Olibrus bicolor (Fabr.) h - - R R - R S R 7 Ptiliidae (ind./sp.) 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 0/0 1/1 1/1 Acrotrichis sp. s ------R 1 Rutelidae (ind./sp.) 0/0 1/1 0/0 6/1 0/0 13/1 29/1 82/1 131/1 *Phyllopertha horticola (L.) h - R - S - R E E 131 Scarabaeidae (ind./sp.) 0/0 5/2 0/0 5/2 0/0 14/1 3/1 7/1 34/3 51

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Melolontha melolontha d - - - R - - - - 1 (Fabr.) *Psammodius asper (Fabr.) s - R ------1 *Serica brunnea (L.) h - R - S - R S S 32 Silphidae (ind./sp.) 1/1 278/5 7/2 0/0 1/1 83/6 2/1 1/1 373/8 *Aclypea opaca (L.) h R - - - S R - - 4 *Nicrophorus vespillo (L.) s - S S - - S S R 203 *Nicrophorus vespiloides s - - - - - R - - 1 (Herbst) *Oiceptoma thoracica (L.) s - R ------5 *Silpha obscura (L.) p - - - - - R - - 6 *Silpha tristis (Illiger) p - R S - - S - - 53 *Thanatophilus rugosus (L.) s - R ------9 *Thanatophilus sinuatus s - S - - - S - - 92 (Fabr.) 19/ 192/ 130/ Staphylinidae (ind./sp.) 11/7 16/6 14/8 8/5 11/6 401/67 12 37 46 Staphylinidae sp. - R - - S - R - 3 *Aleochara bilineata (Gyll.) z - R - - - R - R 9 *Aleochara bipustulata (L.) z - R - R S S - R 44 *Aleochara brevipennis z - R - - - R - - 13 (Grav.) *Aleochara curtula (Goeze) z - R - - - R - - 8 **Aleochara grandeguttata z - R - - - R R - 26 (Assing) *Aleochara sparsa (Heer) z - - - - - R - - 1 *Aloconota gregaria p S R - - S - - - 7 (Erich.) *Amischa analis (Grav.) p R R R R - R S S 17 *Anotylus rugosus (Fabr.) p R R - - - R - - 26 *Arpedium quadratum p - R - - - R - - 3 (Grav.) *Astenus pulchellus (Heer) z R ------1 Atheta sp. p - R R - - R - R 13 **Atheta amplicollis p - - S - - - - - 3 (Mulsant et Rey) *Atheta ebenina (Mulsant et p - - - - - R - - 1 Rey) *Atheta euryptera (Steph.) p - R ------4 *Atheta fungi (Grav.) p R R - - - R - - 3 *Atheta graminicola (Grav.) p - - - - - R - - 1 *Atheta laticollis (Steph.) p - R - - - R - - 2 *Atheta palustris (Kiesen.) p - R - R - R - - 17 *Atheta triangulum (Kraatz) p - R - - - R - - 12 *Bledius gallicus (Grav.) p R R - - - R - - 5 *Bledius longulus (Erich.) p R R - - - R - - 7 *Brachygluta fossulata z - - - - - R - - 1 (Reich.) Carpelimus sp. p - R R R - R - - 5 *Drusilla canaliculata p - R - - S R - - 32 (Fabr.) *Erichsonius cinerascens z - - - - - R - - 1 52

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 (Grav.) *Gabrius appendiculatus z S R - R D - - - 11 (Sharp) *Gabrius breviventer z R R - - S - - - 7 (Sperk) *Gabrius osseticus z - R - - - R - - 7 (Kolenati) *Gyrohypnus angustatus m - - - - - R - - 5 (Steph.) *Ischnosoma splendidum m - - - - - R - - 1 (Grav.) *Lordithon pulchellus z - - - - - R - - 1 (Mann.) Mycetoporus sp. m - - - - - R R - 2 *Ochtephilum fracticorne z - - - - S - - - 1 (Paykull) *Ocypus fuscatus (Grav.) z - R - - - R - - 4 *Olophrum assimile p - R ------1 (Paykull) *Ontholestes tessellatus z - R ------2 (Geoffroy) **Orochares angustatus p S ------3 (Erich.) Oxypoda sp. p - R ------1 *Oxyporus rufus (L.) z - - R S - - S R 15 *Philonthus atratus (Grav.) z - R ------2 *Philonthus carbonarius z - - - - - R - - 1 (Grav.) *Philonthus concinnus z - R - - - R - - 5 (Grav.) *Philonthus lepidus (Grav.) z - - - - - R - - 1 *Philonthus mannerheimi z - R - - - R - - 9 (Fauvel) *Philonthus rufipes (Steph.) z - R - - - R - - 12 *Platydracus latebricola z - - - - - R - - 1 (Grav.) *Platydracus stercorarius z - R - - - R - - 4 (Olivier) *Platystethus cornutus p R ------1 (Grav.) *Proteinus brachypterus p - - - - - R - - 1 (Fabr.) *Rabigus tenuis (Fabr.) z - - - - - R - - 2 *Rugilus erichsoni (Fauvel) z - R ------1 *Sepedophilus pedicularius m - - - - - R - - 2 (Grav.) *Staphylinus dimidiaticornis z - R - - - R - - 6 (Gemm.) *Stenus circularis (Grav.) z - - R - - - - - 1 *Stenus clavicornis z - - - - S - - - 1 (Scopoli) *Stenus pallipes (Grav.) z - R ------1 *Tachinus corticinus (Grav.) p - R - - - R - - 4 53

Plantacijos Iš viso Taksono pavadinimas III metų V metų Tyrimo metodai

Mitybinė specializacija Mitybinė dm bar mor-b mor-g dm bar mor-b mor-g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 *Tachinus signatus (Grav.) p ------R 1 *Tachyporus chrysomelinus p S - - - - R - - 3 (L.) *Tachyporus corpulentus p - - - - S R - - 4 (Sahlberg) *Tachyporus pallidus p - - R - - R - - 3 (Sharp) Thinobius sp. p - - - - - R - - 1 *Xantholinus laevigatus z - - - - - R - - 1 (Jacobsen) *Xantholinus longiventris z - R - - - R - - 8 (Heer) *Zyras limbatus (Paykull) p - R ------1 6443/ 110 3602 281 350 77 1569 180 273 290