ŠIAULI Ų UNIVERSITETO HUMANITARINIO FAKULTETO ISTORIJOS KATEDRA

RASA MARTINKUT Ė Istorijos specialyb ės IV kurso student ė

VISUOMENINIS IR KULT ŪRINIS GYVENIMAS VIEKŠNIUOSE XIX - XX A. I PUS ĖJE

Bakalauro darbas

Mokslin ė vadov ė doc. Rita Regina Trimonien ė

Darbas originalus – Rasa Martinkut ė (...... )

Šiauliai, 2011

2

TURINYS

ĮVADAS...... 3 1. KULT ŪRINIO IR VISUOMENINIO GYVENIMO SAMPRATOS...... 13 2. ŠVIETIMO RAIDA VIEKŠNIUOSE...... 14 2. 1. Parapijin ė mokykla Viekšniuose...... 14 2. 2. Viekšni ų pradin ė valdžios mokykla...... 16 2. 3. Daraktorin ės mokyklos Viekšniuose...... 17 2. 4. Viekšni ų aukštesnioji keturklas ė pradin ė mokykla...... 18 2. 5. Viekšni ų vidurin ė mokykla...... 19 2. 6. Priva čios mokyklos Viekšniuose...... 22 2. 7. Viekšniški ų studijos kitose švietimo įstaigose...... 23 3. VIEKŠNI Ų INTELIGENTIJA...... 24 3. 1. Biržišk ų šeima...... 24 3. 2. Aleksandravi čių šeima...... 26 3. 3. Inteligentijos kult ūriniai ryšiai...... 27 4. SKAITYMO TRADICIJOS VIEKŠNIUOSE...... 30 4. 1. Inteligent ų bibliotekos...... 30 4. 2. Valstie čių bibliotekos...... 31 4. 3. Visuomenin ės bibliotekos, skaityklos, knygynai Viekšniuose...... 33 5. TEATRINIS IR MUZIKINIS GYVENIMAS VIEKŠNIUOSE...... 38 5. 1. Mėgėjų teatras Viekšniuose...... 38 5. 2. Muzikinis gyvenimas Viekšniuose...... 39 6. KULT ŪRINIO GYVENIMO PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI DIDMIESTYJE IR PROVINCIJOJE...... 41 6. 1. Vilniaus ir Viekšni ų inteligent ų panašumai...... 41 6. 2. Draugij ų veiklos panašumai bei skirtumai Kaune ir Viekšniuose...... 42 7. VIEKŠNI Ų BAŽNY ČIOS VISUOMENIN Ė IR SOCIALIN Ė VEIKLA...... 45 7. 1. Religin ės brolijos Viekšni ų bažny čioje...... 45 7. 2. Socialin ė Viekšni ų bažny čios veikla...... 47 7. 3. Katalikišk ų draugij ų ir organizacij ų veikla Viekšniuose...... 48 8. DRAUGIJ Ų IR ĮVAIRI Ų ORGANIZACIJ Ų VEIKLA VIEKŠNIUOSE...... 52 8. 1. Ugniagesi ų draugija Viekšniuose...... 52 8. 2. Šauli ų draugija...... 55 8. 3. Dr. J. Basanavi čiaus vardo s ąjunga Viekšniuose...... 56 8. 4. Kit ų draugij ų ir organizacij ų veikla Viekšniuose...... 57 IŠVADOS...... 61 ŠALTINIAI IR LITERAT ŪRA...... 63 SANTRAUKA……………………………………………………………………………………...71 SUMMARY...... 72 PRIEDAI...... 73

3

ĮVADAS

Temos aptarimas : Viekšniai – vienas iš Žemaitijos miesteli ų, įsik ūręs Ventos dešiniajame krante, 15 km. į pietry čius nuo Mažeiki ų. Ši teritorija jau buvo gyvenama nuo IX – XII a. Šaltiniuose Viekšniai pradedami min ėti nuo XVI a. Didel ę reikšm ę šio miestelio klest ėjimui tur ėjo XVIII a. vidurys, kada Viekšniai buvo paskelbti dekanato centru. 1792 m. Viekšniai gavo miesto teises. 1 Viekšniai nuo šio laikotarpio tampa ir vystosi, kaip savivaldus miestas. XIX a. Viekšniams ypa č reikšmingas laikotarpis, nes šio amžiaus viduryje miestas tampa vienu iš didžiausi ų Žemai čių vals čių centr ų. 1859 m. Viekšniuose gyveno 469 gyventojai, o 1897 m. jau 2951 gyventojas. 1918 m. miestelyje gyveno 2236 viekšniškiai. 2 Tuo laikotarpiu mieste gyveno garsios asmenyb ės: Biržišk ų šeima, išauginusi tris brolius šviesuolius – Mykolą, Vaclov ą ir Viktor ą. Šiame Žemaitijos kampelyje savo paskutinius gyvenimo metus praleido aviacijos pradininkas Aleksandras Griškevi čius. Spaudos draudimo laikais čia buvo vienas iš draudžiamos spaudos platinimo centr ų.3 Yra žinoma, kad Viekšniuose sve čiuodavosi gars ūs lietuvi ų šviesuoliai. Visa tai paskatino, kad XIX - XX a. pirmoje pus ėje Viekšniai virst ų stambiu kult ūros ir lietuvi ų jud ėjimo centru. Darbo tema yra priskiriama mikroistorijai, nes analizuojama konkre čios vietov ės bendruomen ė, jos tarpusavio santykiai. Pastaruoju metu, kaip ir daugeliu Lietuvos miest ų, taip ir Viekšniais, j ų istorija imta ypa č dom ėtis. Viekšni ų visuomeninio ir kult ūrinio gyvenimo XIX - XX a. pirmoje pus ėje tema mažai tyrin ėta, tod ėl šis darbas tur ėtų užpildyti Viekšni ų istorijos spragas, pla čiau nušvieti XIX ir XX a. pirmos pus ės kult ūrinius, visuomeninius įvykius šiame miestelyje. Istoriografija: Egidijaus Aleksandravi čiaus, Antano Kulakausko knygoje „ Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva “4 pateikiama apibendrinto pob ūdžio informacij ą apie XIX a. Lietuvoje. Šis leidinys ypa č svarbus, nes jame nurodoma informacija apie Katalik ų bažny čios įtak ą kult ūrai, Lietuvi ų inteligentijos vaidmen į kult ūriniame gyvenime, švietimo pad ėtį XIX a. Lietuvoje. Ar ūno Gumuliausko knygoje „ Lietuvos istorija (1795 – 2009 m.) “5 galima rasti informacijos ne tik apie XX a. pirm ą pus ę, bet ir apie XIX a. Autorius labai pla čiai nagrin ėja šio laikotarpio istorij ą, nurodo daugyb ę visuomeninio ir kult ūrinio gyvenimo fakt ų. Bendr ą vaizd ą apie Lietuvos kult ūros įvykius galima susidaryti iš Anel ės Butkuvien ės knygos „ Lietuvos kult ūros istorijos metmenys “6. Joje aptariami svarbiausi Lietuvos kult ūros įvykiai ir reiškiniai.

1 Kviklys B., Mūsų Lietuva, T. 4., Vilnius, 1991, p. 427. 2 Ten pat, p. 430. 3 Ten pat, p. 430. 4 Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996. 5 Gumuliauskas A., Lietuvos istorija (1795 – 2009 m.) , Šiauliai, 2010. 6 Butkuvien ė A., Lietuvos kult ūros istorijos metmenys, Kaunas, 2000. 4

Antano Gaidžio straipsnyje „ Lietuvi ų katalik ų draugij ų bruožai 1905-1907 “7 analizuojamos katalikiškos draugijos Kauno, Suvalk ų gubernijose, taip pat Šiauliuose. Autorius aptaria veikusi ų draugij ų pagrindinius bruožus, ypatumas, j ų veikl ą. Šiame straipsnyje taip pat yra žini ų apie slapta veikusias draugijas, t. y. iki 1905 m. Apie Viekšniuose veikusias draugijas šiame tyrime duomen ų n ėra, ta čiau šis darbas, deja, vienintelis, kuris pateikia mokslin ės informacijos apie draugijas ir supažindina su j ų veikla. Jono Gutausko knygoje „ Krikš čionyb ė Lietuvoje “8 taip pat galima rasti glaustos informacijos apie Katalik ų bažny čioje veikusias draugijas ir organizacijas. Ta čiau ši informacija yra ne mokslinė, o labiau mokyklinio pob ūdžio. Atskir ų draugij ų veiklai aptarti buvo naudingi šie darbai: Lietuvos šauli ų s ąjungos istorijos fragmentai 9, Lietuvos šauli ų sąjunga valstyb ės ir visuomen ės tarnyboje 1919 – 2004 10 , Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m .11 , Lietuviškoji skautija 12 . Lyginant draugij ų veikl ą didmiestyje – Kaune ir provincijoje – Viekšniuose labai naudingas buvo K. Straigio straipsnis „ XX a. pradžios Kauno kult ūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvi ų periodikoje (1907 - 1914 m.) “13 . Šiame darbe atspindimi Kauno kult ūrinio gyvenimo elementai, kuriuos buvo galima palyginti su Viekšniuose buvusiais, taip nurodant skirtumus ir panašumus tarp provincijos ir didmies čio draugij ų veiklos. J. Dieliauto straipsnyje „ Kas yra provincija ?“14 aptariama provincijos s ąvoka. Autorius teigia, kad laisvoje visuomen ėje provincijos neegzistuoja. Savo straipsnyje „ Bajoriškojo Vilniaus daugiakult ūriškumas ir tolerancijos problema “15 Saulius Pivoras aptaria Vilniaus bajor ų inteligent ų vaidmen į kult ūros baruose, bandoma išanalizuoti tolerancijos problem ą Vilniaus mieste. Šio autoriaus straipsnis vertingas tuo, kad buvo galima palyginti Viekšni ų inteligentij ą su Vilniaus inteligentais, j ų veikl ų panašumus ir skirtumus.

7 Gaidys A., Lietuvi ų katalik ų draugij ų bruožai 1905-1907, Lietuvi ų atgimimo istorijos studijos. Atgimimas ir Katalik ų Bažny čia , t. 7, Vilnius, 1994. 8 Gutauskas J., Krikš čionyb ė Lietuvoje , Kaunas, 1992. 9 Lietuvos šauli ų s ąjungos istorijos fragmentai , konferencijos pranešim ų medžiaga( 2002 kovo 7 d.), Kaunas, 2002. 10 Lietuvos šauli ų s ąjunga valstyb ės ir visuomen ės tarnyboje 1919 – 2004 , Kaunas, 2005. 11 Sinaitis V., Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m., Vilnius, 1995. 12 Jurg ėla P., Lietuviškoji skautija , Bruklinas, 1975. 13 Straigis K., XX a. pradžios Kauno kult ūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvi ų periodikoje (1907 - 1914 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 49 – 89. 14 Dieliautas J., Kas yra provincija?, Provincija lietuvi ų kult ūroje, tarpdisciplinin ės mokslin ės konferencijos pranešim ų santraukos (1999 m. birželio 2 d.), Šiauliai, 1999, p. 16 – 18. 15 Pivoras S., Bajoriškojo Vilniaus daugiakult ūriškumas ir tolerancijos problema, Kult ūros barai, 2002, Nr. 5, p. 81 - 86. 5

Vytauto Merkio straipsnyje „ Lietuvos valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje. – XX a. pradžioje “16 tyrin ėjamos valstie čių bibliotekos, j ų išsid ėstymas pagal vietoves, aptarta bibliotek ų sud ėtis, j ų savininkai. Straipsnio gale yra pateikta lentel ė, kurioje slapt ųjų bibliotek ėli ų savininkai pateikiami pagal apskritis. Iš autoriaus sudarytos lentel ės galima sužinoti daug svarbios informacijos: asmens vard ą, pavard ę, su ėmimo dat ą, vietov ę, paimt ų leidini ų tip ą (periodiniai, kalendoriai ir t. t.). Šiame darbe yra naudingos informacijos apie Viekšni ų valstie čių slaptas bibliotekas, j ų turin į. Genovait ė Raguotien ė darbe „ Spaud ą atgavus “17 pla čiai analizuoja įvairius bibliotekų tipus, skaityklas, knygynus. Autor ė gausiai naudoja įvairius šaltinius, literat ūrą, kuri ų dėka pateikia nauj ų fakt ų. G. Raguotien ė tyrin ėja ne tik spaud ą 1904 – 1918 m. laikotarpiu, bet ir skaitytoj ą, jo savimon ę, spaudos teikiam ą reikšm ę ir supratim ą apie j ą. Mano darbui ši knyga ypa č svarbi, nes suteik ė daug svarbios faktografin ės informacijos apie Viekšni ų spaudos institucijas. Libertas Klimka straipsnyje „ Lietuvišk ųjų kalendori ų leidyba spaudos draudimo metais: kult ūrin ė ir švie čiamoji reikšm ė“18 apžvelgia lietuvišk ųjų kalendori ų leidyb ą spaudos draudimo laikotarpiu, atskleidžia kalendori ų leidybos uždavinius bei tikslus, j ų strukt ūrą bei turin į. Autorius teigia, kad kalendoriai tur ėjo reikšm ės lietuvi ų tautin ės savimon ės formavimui. Vytauto Berenio darbas „ Kult ūros intarpai istorijoje “19 analizuoja pa čias įvairiausias kult ūros istorijos problemas. Autorius nemažai d ėmesio skiria atskiroms asmenyb ėms, tur ėjusioms reikšm ės Lietuvos kult ūrai. Visa tai praple čia kult ūrin į suvokim ą. Rašant darb ą buvo naudingas V. Berenio knygos poskyris „Knygos kult ūra ir istoriniai mentalitet ų tyrimai“. Susidaryta bendra nuomon ė apie knygos samprat ą, jos istorij ą bei vaidmen į visuomen ėje iš – D. Maskuli ūnien ės straipsnio „ Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime“20 , V. Stonien ės straipsnio „Lietuvos knyga ir visuomen ė XX amžiuje “21 , J. Zinkevi čien ės straipsnio „ Knygos vaidmens kaita visuomen ėje “22 . Rima Praspaliauskien ė savo darbe „ Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pus ės elgetos, valkatos ir pl ėšikai Lietuvoje “23 tyrin ėja tokias marginalines visuomen ės grupes, kaip elgetas, valkatas ir pl ėšikus, visuomen ės poži ūrį į juos, valdžios pastangas siekiant

16 Merkys V., Lietuvos valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje. – XX a. pradžioje, Iš Lietuvos bibliotek ų istorijos , Vilnius, 1985, p. 82 – 98. 17 Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996. 18 Klimka L., Lietuvišk ųjų kalendori ų leidyba spaudos draudimo metais: kult ūrin ė ir švie čiamoji reikšm ė, Lietuvi ų raštijos istorijos studijos , t. 1, Iš spaudos draudimo istorijos, Vilnius, 2005, p. 56 – 62. 19 Berenis V., Kult ūros intarpai istorijoje, Vilnius, 2007. 20 Maskuli ūnien ė D., Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime, Knygotyra , Vilnius, t. 44, p. 50 – 57. 21 Stonien ė V, Lietuvos knyga ir visuomen ė XX amžiuje, Knygotyra, Vilnius, t. 25 (32), 1998, p. 400 – 429. 22 Zinkevi čien ė J., Knygos vaidmens kaita visuomen ėje, Knygotyra, Vilnius, t. 44, 2005, p. 267 – 275. 23 Praspaliauskien ė R., Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pus ės elgetos, valkatos ir pl ėšikai Lietuvoje , Vilnius, 2000. 6

sustabdyti ši ų grupi ų gaus ėjim ą. Mano darbui aktuali pirmoji grup ė – elgetos, kurie buvo špitoli ų gyventojai. Špitoli ų veikla buvo neatsiejama nuo bažny čių, taigi ir Viekšni ų bažny čios, visuomenin ės, labdaringos veiklos. M. Ju čas knygoje „ Lietuvos parapijos XV – XVIII a. “24 nušvie čia Katalik ų bažny čios istorij ą. Savo darbe jis nurodo Lietuvos parapij ų įsteigimo datas, tarp kuri ų yra ir Viekšni ų parapijos įsteigimo metai. Šis darbas yra labai svarbus, nes aptariamos ir Bažny čios institucijos: špitol ė, parapijin ė mokykla ir t. t., j ų funkcijos ir veikla. A. Bagdonavi čiaus straipsnyje „ Medicinos pagalba XVI a. pab. – XIX a. pr. Žemaitijos miestuose ir miesteliuose “25 pateikiama informacija apie špitoles, vaistines, bendr ą medicinos pad ėtį Žemaitijoje. Tiriamai temai naudinga informacija apie špitoles, kurios priglausdavo elgetaujan čius žmones. Špitoli ų steigim ą ir išlaikym ą galima laikyti bažny čios, kartu ir parapijie čių, visuomeninio gyvenimo reiškiniu, j ų labdaringos veiklos ženklu. Edvardas Vidmantas savo darbe „ Religinis tautinis s ąjūdis Lietuvoje XIX a. antroje pus ėje – XX a. pradžioje “26 atskleidžia Bažny čios istorij ą ir pad ėtį šiuo periodu, išsamiai nagrin ėja religin į tautin į s ąjūdį Žemai čių, Vilniaus ir Sein ų vyskupijose. Darbe nurodomos problemos su kuriomis susid ūrė dvasininkija. Daug vertingos informacijos apie religines brolijas suteik ė Rasos Varsackyt ės straipsnis „ Tik ėjimo vardan: religin ės brolijos Kaune XVII – XVIII a .“ 27 . Jame nagrin ėjami draugij ų tikslai, pareigos, strukt ūra, religinio gyvenimo ypatumai. Šis straipsnis supažindino su dvasin ės brolijos samprata, ši ų brolij ų priederm ėmis. A. Kajackas darbe „ Lietuvos šventieji glob ėjai “28 pateikia trumpus švent ųjų apib ūdinimus ir istorijas. Reikia pasteb ėti, kad šiame darbe pateikti ne visi švent ųjų apib ūdinimai. M. Lukšien ė savo knygoje „ Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pus ėje “29 pateikia išsami ą švietimo pad ėtį XIX a. pradžios Lietuvoje. Bendrame Lietuvos kontekste aptariami švietimo įvykiai iliustruojami pavyzdžiais, tarp kuri ų pamin ėti ir Viekšniai. V. Burkevi čiaus knygoje „ Iš m ūsų mokykl ų praeities “30 taip pat yra informacijos apie Viekšnius, būtent apie rus ų mokini ų bendrabu čius Viekšniuose. Autorius remiasi Kauno gubernijos pradžios mokykl ų direkcijos archyv ų medžiaga.

24 Ju čas M., Lietuvos parapijos XV – XVIII a. , Vilnius, 2007. 25 Bagdonavičius A., Medicinos pagalba XVI a. pab. – XIX a. pr. Žemaitijos miestuose ir miesteliuose, Žemai čių praeitis, t. 1, Vilnius, 1990, p. 141 – 149. 26 Vidmantas E., Religinis tautinis s ąjūdis XIX a. antroje pus ėje – XX a. pradžioje , Vilnius, 1995. 27 Varsackyt ė R., Tik ėjimo vardan: religin ės brolijos Kaune XII – XVIII a., Kauno istorijos metraštis , t. 7, Kaunas, 2006, p. 7 – 21. 28 Kajackas A., Lietuvos šventieji glob ėjai , Kaunas, 2006. 29 Lukšien ė M., Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pus ėje, Kaunas, 1970. 30 Burkevi čius V., Iš m ūsų mokykl ų praeities, Kaunas, 1940. 7

Virginijos Jur ėnien ės straipsnyje „ Moter ų jud ėjimas Šiaur ės Vakar ų krašte: lietuvi ų ir lenki ų veikla bei siekiai “31 analizuojama moter ų veikla, išskiriant lietuvi ų ir lenki ų jud ėjim ą, nesutarimus, politin ę veikl ą. Deja, šiame straipsnyje daugiau d ėmesio skiriama politinei, o ne kult ūrinei veiklai, tod ėl jis mažiau reikšmingas tiriamam darbui. Antano Tylos publikacija „ Iš Lietuvos kil ę Tartu universiteto studentai 1802 – 1918 metais “32 labai svarbi, nes joje nurodomi asmenys, kurie stojo į Tartu universitet ą iš Lietuvos. Iš pateiktos informacijos galima sužinoti stojan čiojo vard ą, pavard ę, t ėvo vard ą, gimimo dat ą, t ėvų luom ą, įstojimo ir užbaigimo dat ą, fakultet ą ir specialyb ę, o svarbiausia, iš kur kil ęs studentas. Šie duomenys svarb ūs dauguma aspekt ų. Šios publikacijos s ąraše yra ir iš Viekšni ų kilusi ų student ų. Bronislovo Malinovskio darbas 33 ir knyga Kult ūros prigimtis 34 supažindina su kult ūros ištakomis, samprata, jos objektu ir elementais. Tai ypa č svarbu norint išnagrin ėti ir tiksliai apibr ėžti kult ūros, kult ūrinio gyvenimo samprat ą. Aldona Gaigalait ė savo straipsnyje „ Lietuvi ų tautinio atgimimo epizodas: Antano Buivydo laiškas Vincentui Aleksandravi čiui “35 aptaria pirminio šaltinio, t. y. laiško turin į. Šis laiškas si ųstas į Viekšnius, tod ėl yra labai svarbus šaltinis. Atskleidžiamas inteligentijos tarpusavio bendravimas, išryškinami to laikotarpio svarbiausi klausimai, lie čiantys kult ūrą. Labai svarbu, kad šalia autor ės teksto yra pateikiama ir originalaus laiško kopija. Tai leidžia skaitytojui j į perskaityti ir daryti savas prielaidas. Pranešim ų santrauka „ Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos “36 yra labai informatyvi. Mano aptariamai temai ypa č vertingas, konferencijos medžiagoje esantis, Leopoldo Rozgos straipsnis „Intelektualin ė ir kult ūrin ė aplinka Viekšniuose XIX ir XX amži ų sand ūroje“ (12 – 14 p.) bei Algirdo Gedvilo straipsnis „Profesori ų Biržišk ų T ėvai amžinink ų prisiminimuose“ (35 – 38 p.). Nors kult ūriniai reiškiniai Viekšni ų miestelyje konferencijos medžiagoje, kaip ir daugelyje kit ų, siejami su Biržišk ų šeima, ta čiau nurodoma vertinga informacija, amžinink ų prisiminimai. Leopoldo Rozgos ir Bronislovo Kerio darbas „ Viekšniai “37 yra kraštotyrinio, informacinio pob ūdžio. Viekšni ų miesto istorija aptarta nuo seniausi ų laik ų iki ši ų dien ų. Nors informacija

31 Jur ėnien ė V., Moter ų jud ėjimas Šiaur ės Vakar ų krašte: lietuvi ų ir lenki ų veikla bei siekiai, Baltijos regiono istorija ir kult ūra: Lietuva ir Lenkija, Klaip ėda, 2008, p. 113 – 121. 32 Tyla A., Iš Lietuvos kil ę Tartu universiteto studentai 1908 – 1918 metais, Lietuvos istorijos metraštis, 1981 m., p. 62 – 87. 33 Малиновский Б., Научная теория культуры , Москва , 2000. 34 Kult ūros prigimtis , sudaryt. Ž. Bieliauskas, S. Juknevi čius, Vilnius, 2003. 35 Gaigalait ė A., Lietuvi ų tautinio atgimimo epizodas: Antano Buivydo laiškas Vincentui Aleksandravi čiui, http://193.219.88.12/7501/7674.pdf , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010 02 24]. 36 Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, mokslin ės konferencijos medžiaga (1995 m. rugpj ūč io 25 – 26 d.), sudaryt. A. Ruž ė, Vilnius, 1995. 37 Kerys B, Rozga L., Viekšniai, Viekšniai, 2005. 8

glausta, ta čiau šiame darbe yra verting ų fakt ų. Beveik visa bibliografin ė informacija apie Viekšnius surinkta Bronislovo Kerio CD kompakte „ Viekšni ų kraštas: bibliografija ir žinios krašto istorijai “38 . Nors š į kompakt ą sudaro virš 6 t ūkstan čių puslapi ų informacija, ta čiau ji dažnai kartojasi po kelet ą kart ų ir mano tiriamai temai informacijos daug nebuvo. Reikia pasteb ėti, kad kai kuriose vietose istoriniai faktai sumaišyti, tikriausiai d ėl informacijos gausos. Žinoma, į šiuose leidiniuose pateiktus faktus reikia ži ūrėti atsargiai. Tik palyginus su moksline literat ūra ir šaltiniais galima neabejoti j ų tikrumu. Daug gausios ir svarbios informacijos pateikia enciklopedijos 39 bei žodynai 40 . Prie enciklopedinio pob ūdžio knyg ų priskir čiau ir Broniaus Kviklio informacin į leidin į „ Mūsų Lietuva “41 4 tom ą. Jame B. Kviklys pateikia nemažai informacijos apie Viekšnius. Šiame darbe yra nurodyta daug svarbios istorin ės informacijos apie š į miestel į. Ta čiau šiuose, informacinio ir enciklopedinio pob ūdžio, leidiniuose pateikiama informacija yra panaši ir bendrojo pob ūdžio. Šaltiniai: Rašant bakalauro darb ą buvo naudojamasi rašytiniais ir žodiniais šaltiniais. Rašytinius šaltinius galima išskirti į nepublikuotus ir publikuotus šaltinius. Labai svarbus publikuotas šaltinis yra Mykolo Biržiškos prisiminim ų knyga „ Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose “42 , kurioje daug vietos skiriama gimtiesiems Viekšniams. Pasakotojas pateikia daug informacijos apie savo t ėvus, miestelio gyventojus, kunigus ir įvairius valdininkus, aptaria svarbiausius įvykius, palietusius š į miestel į. M. Biržiškos prisiminim ų knyga labai svarbi mano darbui, nes yra pateikiama daug fakt ų, istorini ų žini ų, autentišk ų detali ų, o svarbiausia, išsamiai nupasakojamas Viekšni ų inteligentijos kult ūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Knygoje „ Jų testamentai vykdomi “43 , kuri ą sudar ė Aldona Gaigalait ė, prisimenama Aleksandravi čių šeima, j ų gimin ės istorija. Knygos turinys apr ėpia tris Aleksandravi čių šeimos kartas. Mano darbui ypa č vertingi Zofijos Aleksandravi čiūtės – Navickien ės prisiminimai apie jos senel į, Viekšni ų vaistinink ą, Vincent ą Aleksandravi čių, kur panaudotas jos t ėvo, Vincento s ūnaus, užrašyt ų prisiminim ų rankraštis. Čia gausu informacijos apie to laikotarpio kasdien į gyvenim ą, įsimintinus įvykius, šventes, Viekšni ų žmones. Reikšmingas Aleksandravi čių palikuon ės pranešimas „ Senoji vaistin ė ir jos kult ūriniai ryšiai “44 , kuris buvo pasakytas per Viekšni ų vaistin ės 150 met ų jubiliej ų. Šis straipsnis yra nepublikuotas šaltinis, gautas asmeniškai iš jo autor ės. Šiame pranešime

38 Viekšni ų kraštas: bibliografija ir žinios krašto istorijai [CD], sudarytojas B. Kerys, Viekšniai, 1996 – 2010. 39 Lietuvi ų enciklopedija, t. 9, 13, 16, 23, 28, 34, Bostonas, 1956 - 1966; Lietuviškoji Tarybin ė enciklopedija , t. 12, Vilnius, 1984. 40 Ramonien ė D., Krikš čioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997, p. 124 – 125. 41 Kviklys B., Mūsų Lietuva, t.4., Vilnius, 1991. 42 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938. 43 Gaigalait ė A., Jų testamentai vykdomi, Vilnius, 2006. 44 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Senoji Viekšni ų vaistin ė ir jos kult ūriniai ryšiai , Viekšniai, 2010 liepos 17 d. 9

atskleidžiama vaistin ės kult ūrin ė reikšm ė, farmacininko V. Aleksandravi čiaus visuomenin ė pad ėtis, inteligentijos tarpusavio ryšiai. Kit ą gausi ą publikuot ų šaltini ų dal į sudaro senieji laikraš čiai – Dienos naujienos, Lietuva, Lietuvis, Lietuvos aidas, Lietuvos žinios, Moteris, Šaltinis, Šiauli ų naujienos, Šiaur ės Lietuva, Trimitas, Vakarai, Vienyb ė, Žemai čių balsas, Žemai čių prietelius. Šiuose leidiniuose buvo rasta labai svarbios ir naudingos informacijos apie viekšniški ų kult ūrin į ir visuomenin į gyvenim ą XX a. pirmoje pus ėje. Buvo suteikta galimyb ė susipažinti su to meto kult ūrine erdve, politiniais ir visuomeniniais įvykiais. Labai svarbus šaltinis yra žmoni ų prisiminimai. 2010 m. vasar ą buvo atlikta etnologin ė praktika Viekšniuose. Naudojant interviu metod ą apklausti keturi žmon ės „ Kult ūrinis gyvenimas Viekšniuose XX a. I pus ėje “45 tema. Jadvyga Ablingien ė (Vainutyt ė) 84 met ų amžiaus buvusi Viekšni ų vidurin ės mokyklos k ūno kult ūros mokytoja. Viekšniuose gyvena apie 60 met ų. Moteris kilusi iš Viekšni ų apylinki ų. Stanislovas Kriau čiūnas 85 met ų amžiaus vietinis viekšniškis. Jaunyst ėje aktyviai reišk ėsi miestelio saviveikloje. Pranciškus Ar ūnas Šarkis 73 met ų amžiaus. Vyras Viekšniuose gyvena beveik vis ą gyvenim ą, išskyrus studij ų metus. Muzikos specialistas, organizuodavo kapelas, orkestrus. Edmundas Levitas 80 met ų. Viekšniuose gyveno iki studij ų laikotarpio. Vyras domisi Viekšni ų istorija, jo t ėvas Jonas Levitas buvo Viekšni ų vals čiaus sekretorius. Žmon ės prisimin ė daug vertingos informacijos apie veikusias tuo laikotarpiu draugijas, rengiamas šventes, vakarones. Ta čiau jie patys tuose įvykiuose nedalyvavo. Šie prisiminimai – tai jų t ėvų papasakoti arba reg ėti dar ankstyvoje vaikyst ėje. Tyrin ėjant Viekšni ų visuomeninio ir kult ūrinio gyvenimo ypatumus XIX - XX a. I pus ėje ypa č verting ą reikšm ę turi nepublikuoti šaltiniai, esantys Lietuvos istorijos ir Lietuvos centriniame archyvuose bei Mokslo Akademijos bibliotekos rankraš čių skyriuje. Visi šie šaltiniai rašyti lenk ų kalba, išskyrus esan čius Lietuvos centriniame valstyb ės archyve, kurie parašyti lietuvi ų kalba. Lietuvos valstybiniame istorijos archyve (LVIA) rasti keturi Viekšni ų bažny čios vizitacijos aktai iš XIX a.: 1821 m. 46 ; 1831 m. 47 ; 1845 m. 48 ; 1886 m. 49 . Šiuose aktuose yra dokumentai apie Bažny čios pastatus, vis ą jai priklausant į inventori ų, pajamas ir išlaidas, apie parapijines mokyklas ir špitoles, taip pat dvasines brolijas. Pastaroji medžiaga apie parapijines

45 Jadvygos Ablingien ės (Vainutyt ės), Stanislovo Kriau čiūno, Pranciškaus Ar ūno Šarkio, Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 46 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1821 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 227. 47 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1831 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 240. 48 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1845 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 265. 49 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1886 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 3, b. 2220. 10

mokyklas, špitoles ir dvasines brolijas yra labai svarbi mano aptariamai temai, kaip kult ūrinio ir visuomeninio gyvenimo apraiškos. Lietuvos centriniame valstyb ės archyve (LCVA) tiriamai temai rasti keturi šaltiniai: L.M.T. D – ro J. Basanavi čiaus s ąjungos Viekšni ų skyriaus dokumentai50 ; Viekšni ų vidurin ės mokyklos 1935 - 36 m. 3 klas ės žurnalas 51 ; Viekšnių savanori ų ugniagesi ų draugijos susirašin ėjimo dėl įstojimo į s ąjung ą dokumentai52 bei Leli ūnų Angelo Sargo vaik ų pulko gaunam ų rašt ų byla 53 . Kadangi Viekšni ų Angelo Sargo vaik ų pulko dokument ų nebuvo rasta, tai panaudotas pastarojoje byloje esantis šios organizacijos statutas, kuris visiems skyriams buvo vienodas. Visi šie šaltiniai buvo labai naudingi nurodant Viekšni ų XX a. pirmos pus ės visuomeninio ir kult ūrinio gyvenimo ypatumus, o ypa č aptariant draugij ų veikl ą. Lietuvos moksl ų akademijos bibliotekos rankraš čių skyriuje (LMAB RS) esanti medžiaga yra įvairaus pob ūdžio ir gana skirtinga. Ten yra 1843 m. Viekšni ų bažny čios vizitacijos aktas 54 ir dokumentas su pateiktomis statistin ėmis žiniomis apie mokini ų skai čių Lietuvos mokyklose 1857 – 1863 m., tarp kuri ų nurodytas ir Viekšni ų dekanatas.55 Darbe buvo naudojami ir Viekšni ų miestelyje esan čių archyv ų dokumentai – Viekšni ų mokyklos 56 ir V. Deniušio muzikos mokyklos 57 archyv ų duomenys. Šiuose archyvuose esantys dokumentai leido susipažinti su garsaus to meto Viekšni ų muziko biografija, Viekšniuose veikusi ų mokykl ų istorija, jose dirbusiais mokytojais. Rašant darb ą visi įvardyti šaltiniai buvo analizuojami remiantis kritišku, objektyviu poži ūriu. Tyrimo problema: Galima išskirti kelet ą problem ų: istoriografijoje nurodoma, kad Katalik ų bažny čia žymiai prisid ėjo prie kult ūros pl ėtimo Lietuvoje. Ar ši nuostata taikytina visiems regionams? Tod ėl viena iš mano darbo problem ų b ūtų išanalizuoti, kaip dvasininkai prisid ėjo prie kult ūrinio bei visuomeninio gyvenimo Viekšniuose. B ūtų naudinga išsiaiškinti, kokie viekšniškiai arba kokios j ų grupės įsitrauk ė į kult ūrin į bei visuomenin į miestelio gyvenim ą ir kaip. Pagaliau, kaip Viekšni ų miestelis įsilieja į bendr ą XIX – XX a. I pus ės Lietuvos kult ūros raid ą.

50 L.M.T. D – ro J. Basanavi čiaus s – ga centro valdyba Viekšni ų skyrius, Lietuvos centrinis valstyb ės archyvas (toliau LCVA ), f. 952, ap. 1, b. 163. 51 Viekšni ų vidurin ės mokyklos 1935 - 36 m. 3 klas ės žurnalas, LVCA , f. 1516, ap. 2, b. 75. 52 Susirašin ėjimas su Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugija įstojimo į s ąjung ą ir veiklos klausimais, LCVA , f. 1641, ap. 1, b. 193. 53 Leli ūnų Angelo Sargo vaik ų pulko gaunam ų rašt ų byla, LCVA , f. 1408, ap. 1-s, b. 2. 54 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1843 m. aktas , LMAB RS , f. 255 – 897. 55 Statistin ės žinios apie mokini ų skai čių Lietuvos mokyklose 1857 – 1863 m., LMAB RS , f. 12 – 3072. 56 Viekšni ų mokyklos archyvas. 57 V. Deniušio muzikos mokyklos archyvas. 11

Temos aktualumas ir naujumas: Mano darbo tema aktuali tuo, kad pastaruoju laikotarpiu ypatingas d ėmesys skiriamas miest ų ir miesteli ų istorijai, t. y. lokalinei istorijai. Viekšniai XIX a. buvo ypa č svarbus Žemaitijos centras, ta čiau dabar miestelis tapo pamirštas, prarad ęs savo tur ėtą galyb ę. Viekšniai tapatinami su Biržišk ų šeimos vardu ir trimis garsiais broliais, tod ėl miestelio vardas dažnai minimas. Ta čiau be Biržišk ų vardo Viekšniai, tarsi, praranda savo buvusi ą galyb ę ir nieko nebereiškia, miestelis nukeliamas į antr ą plan ą. Tod ėl šiame darbe bus stengiamasi atskleisti Viekšni ų, kaip miestelio, kult ūrin ę ir visuomenin ę reikšm ę, iškeliant j į į pirm ą ir reikšmingiausi ą viet ą. Šis darbas gal ėtų b ūti svarbus kult ūros bei lokalinei istorijai ir j į b ūtų galima pl ėtoti toliau. Temos chronologin ės ribos: Tyrin ėjama tema apima XIX - XX a. I pus ės laikotarp į iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kada Viekšniai buvo vienas iš žinomiausi ų centr ų Žemaitijoje. XIX a. siejamas su kult ūrinio gyvenimo pagyv ėjimu, lietuvyb ės žadinimu, Tautiniu atgimimu. XX a. I pus ė siejama su draugij ų steigimu, visuomeninės veiklos pl ėtojimu. Tyrimo objektas: Visuomeninis ir kult ūrinis gyvenimas Viekšniuose. Tyrimo tikslas – atskleisti Viekšni ų visuomeninio ir kult ūrinio gyvenimo apraiškas ir ypatumus XIX - XX a. I pus ėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kunig ų ind ėlį į Viekšni ų kult ūrin į - visuomenin į gyvenim ą. 2. Nurodyti, remiantis turimais šaltiniais, Viekšni ų švietimo raidos bruožus aptariamame laikotarpyje. 3. Išskirti žymiausius Viekšni ų inteligentijos atstovus ir atskleisti j ų tarpusavio ryšius. Išanalizuoti inteligentijos kult ūrin ę veikl ą Viekšniuose. 4. Nurodyti Viekšniuose ir Lietuvoje vykstan čių kult ūrini ų bei visuomenini ų įvyki ų skirtumus ir panašumus. 5. Nustatyti spaudos reikšm ę Viekšni ų visuomenei. 6. Išnagrin ėti Viekšniuose veikusi ų draugij ų kult ūrin ę ir visuomenin ę veiklą. 7. Nurodyti Viekšni ų teatrinio ir muzikinio gyvenimo ypatumus.

Tyrimo metodai:
Lyginamasis metodas. Šis metodas naudojamas, lyginant Viekšni ų ir Lietuvos kult ūrinius, visuomeninius reiškinius. Ieškant panašum ų ir skirtum ų. Šiame darbe lyginamasis metodas naudojamas teritoriniu aspektu. Šis aspektas reiškia fakt ų nustatym ą remiantis analogijomis, priežastini ų ryši ų tarp fakt ų paieška ir dabartini ų hipotezi ų tikrinimu remiantis faktais ir ryšiais tarp fakt ų. 12

Hermeneutinis metodas. Metodas naudojamas, siekiant kritiškai vertinti turim ą istoriografij ą ir šaltinius, siekiant nesugretinti tiriamojo laikotarpio ir dabarties.
Biografinis metodas. Šis metodas tiria ir įvertina gyvenimiškus liudijimus, kuriuos remdamiesi asmenine patirtimi ir paži ūromis, pateikia individai. Biografin į metod ą buvo tikslinga panaudoti renkant ir šifruojant Viekšni ų gyventoj ų prisiminimus apie kult ūrin į gyvenim ą XX a. I pus ėje, skaitant M. Biržiškos ir Z. Aleksandravi čiūtės – Navickien ės prisiminimus. Darbo strukt ūra: Bakalauro darb ą sudaro įvadas, 8 skyriai, išvados, šaltiniai ir literat ūra, santrauka bei priedai. Darbo tem ą – „Visuomeninis ir kult ūrinis gyvenimas Viekšniuose XIX - XX a. I pus ėje“ bandyta atskleisti 8 skyriais. Darbo skyri ų suskirstymas pasirinktas atskiriant kult ūrin į ir visuomenin į – socialin į gyvenim ą. Pirmajame skyriuje bandoma nurodyti kult ūrinio ir visuomeninio gyvenimo sampratas, pateikiamas asmeninis poži ūris į šias s ąvokas. Švietimas visada tur ėjo ir tur ės didel ę reikšm ę visuomenei, jos kult ūriniam lygiui. Tod ėl antruoju skyriumi bandyta atskleisti švietimo pad ėtį Viekšniuose, aptariant mokykl ų, jose dirbusi ų mokytoj ų ir mokini ų veikl ą, bendravim ą su likusia visuomene. Tre čiasis skyrius susideda iš 3 poskyri ų. Jame siekiama atskleisti inteligentijos ind ėlį į Viekšni ų kult ūrin į ir visuomenin į gyvenim ą. Inteligentija buvo svarbiausias miestelio kult ūrinis elementas, tod ėl š į visuomen ės sluoksn į b ūtina aptarti. Poskyriais stengiamasi nurodyti įtakingiausias Viekšni ų inteligent ų šeimas, j ų kult ūrinius ryšius. Ketvirtas skyrius susideda iš 3 poskyri ų, kuriais siekiama aptarti spausdinto žodžio reikšmę Viekšniuose tiriamuoju laikotarpiu. Mieste jau nuo XIX a. vidurio pastebimos gilios skaitymo tradicijos, kurios neabejotinai tur ėjo reikšm ės kult ūrai, jos kilimui. Penktajame skyriuje analizuojamas teatrinis ir muzikinis gyvenimas Viekšniuose, jo bruožai ir ypatyb ės. Šeštajame skyriuje buvo m ėginama palyginti didmies čio ir provincijos kult ūrin į gyvenim ą, nurodant panašumus ir skirtumus. Poskyriuose lyginami Vilniaus ir Viekšni ų inteligentai, draugij ų veikla Kaune ir Viekšniuose. Septintajame skyriuje aptariama Viekšni ų bažny čia, jos veikla. Šis skyrius pasirinktas neatsitiktinai, nes Katalik ų bažny čia skleid ė ne tik religij ą, bet kartu k ėlė ir miestelio kult ūrin į, visuomenin į bei socialin į gyvenim ą, šviesdama liaud į, steigdama dvasines brolijas, katalikiškas draugijas ir r ūpindamasi vargšais. Aštuntajame skyriuje analizuojamos miestelyje veikusios draugijos. Atskleidžiami istorin ėje atmintyje išlik ę prisiminimai apie jas, j ų mastas, reikšm ė.

13

1. KULT ŪRINIO IR VISUOMENINIO GYVENIMO SAMPRATOS

Bakalauro darbo tiriamas reiškinys, kult ūrinis ir visuomeninis gyvenimas, turi b ūti pakankamai aiškiai aptartas ir tiksliai apibr ėžtas. Tod ėl reikia nustatyti s ąvok ų kult ūrinis ir visuomeninis gyvenimas sampratas bei j ų turin į. Deja, tiksliai apibr ėžt ų s ąvok ų - kult ūrinis ir visuomeninis gyvenimas - n ėra. Tod ėl šios sampratos bus bandomos atskleisti per kult ūros ir visuomen ės s ąvokas. Kult ūros s ąvoka turi daugyb ę reikšmi ų, tod ėl nėra bendros nuomon ės, kas yra kult ūra ir kas j ą sudaro. Kult ūra – tai visuma, apimanti žinias, įsitikinimus, men ą, teis ę, moral ę, papro čius ir bet kuriuos sugeb ėjimus ir įpro čius, įgytus žmogaus kaip visuomen ės nario.58 A. L. Kroeber taip apib ūdina kult ūrą: „kult ūra yra įprastas veikimo, jautimo, galvojimo b ūdas, visuomen ės rekomenduojamas iš begalinio kiekio ir įvairov ės galim ų gyvenimo būdų“. 59 Autorius pabr ėžia, kad kult ūrai kurti reikia kažko daugiau, negu kaimen ė, nes kitaip kult ūrą tur ėtų ir karv ės. Vien tik visuomen ė nepakelia elgesio į viršorganin į lygmen į, nes daugelis žemesni ųjų gyv ūnų gyvena visuomen ėse, o kult ūros neturi. Taigi, visuomen ės, nors ji ir labai svarbi, nepakanka kult ūrai paaiškinti. G. P. Murdock kult ūrą įvardija, kaip unikal ų žmogišk ą fenomen ą, nepriklausant į nuo biologijos ir sociologijos d ėsni ų. Anot jo, kult ūrin ė veikla, kaip ir visi kiti įpro čiai, yra įgyjami, o ne įgimti. 60 Individai neabejotinai yra kult ūros neš ėjai, ta čiau nepaisant to, ji nepriklauso nuo individ ų, nes paprastas įprotis miršta kartu su jo tur ėtoju, bet grup ės įprotis toliau gyvuoja liekan čiuose ir perduodamas iš kartos į kart ą. Veikiantys kult ūrą, darantys nauj ą kult ūrą žmon ės patys yra formuojami kult ūring ų žmoni ų, vadinasi, ankstesn ės kult ūros produkt ų. Kult ūra yra pagrindinis žmoni ų bruožas, skiriantis juos nuo gyv ūnų. Tik žmogus turi geb ėjimus: įgyti įpro čius, turi socialin į gyvenim ą, prot ą ir kalb ą. Dideli kult ūros segmentai pradeda gyvuoti tik po to, kai yra patenkinti pirminiai poreikiai, t. y. menas, religija, mokslas atsiranda tose visuomen ėse, kur nejau čiamas badas, karo baim ė ir t. t. Įvair ūs mokslininkai kult ūros s ąvoka aiškina skirtingai, joje įžvelgia ir išryškina skirtingus dalykus. Tod ėl beprasmiška kalb ėti apie vien ą ir visiems priimtin ą kult ūros s ąvok ą, nes ji yra daugiareikšm ė, tiesiogiai priklauso nuo tyrin ėtojo poži ūrio. Vadinasi, ir kult ūrinio gyvenimo sąvoka yra labai plati ir kiekvienas tyrin ėtojas j ą supranta skirtingai. Mano manymu, kult ūrinio gyvenimo samprata apima švietim ą, bibliotekas ir knyg ų leidyb ą, inteligent ų k ūryb ą ir meno

58 Малиновский Б., Научная теория культуры , Москва , 2000, p. 47. 59 Kroeber A. L., Vertyb ės kaip gamtos moksl ų tyrimo objektas, Kult ūros prigimtis , Vilnius, 1993, p.138. 60 Murdock G. P., Kult ūros prigimtis, Kult ūros prigimtis , Vilnius, 1993, p. 169. 14

kūrinius, teatr ą ir muzik ą, įvairias socialines organizacijas ir t. t. Visus šiuos kult ūros elementus ir bandžiau atskleisti savo darbe. Net ir XIX a. pabaigoje, o tam tikrose situacijose ir kontekstuose dar ir šiandien, kult ūros s ąvoka liko neatskirta nuo visuomen ės s ąvokos. 61 Alfredas Weberis visuomenei priskiria ne tik socialinius, bet ir ekonominius, politinius fenomenus bei procesus. 62 Juk kiekvienos kult ūros išankstin ė s ąlyga yra žmoni ų visuomen ė, ir priešingai, vis ą žmoni ų visuomen ę lydi jos k ūrinys – kult ūra, kuri kartu yra tos visuomen ės tolesn ė išankstin ė s ąlyga. Visuomen ė – tai organizaciniais ryšiais ir tikslinga veikla susij ęs bendras žmoni ų gyvenimas, kurio pagrindas yra materialin ė ekonomin ė j ų tarpusavio priklausomyb ė, gamybiniai santykiai. Visuomen ės s ąvoka apima socialinius santykius, gamybines j ėgas ir gamybinius santykius, visuomen ės politin ę santvark ą, klasi ų ir kit ų socialini ų grupi ų organizacij ą, visuomen ės sąmon ę.63 Vadinasi, visuomeninio gyvenimo samprata yra žymiai platesn ė nei kult ūrinio gyvenimo ir apima žymiai platesn ę sfer ą. Many čiau, kad visuomeninio, dar kitaip vadinamo socialinio, gyvenimo sampratai galima b ūtų priskirti įvairias žmoni ų susib ūrimo formas. Tai įvairios parduotuv ės, vaistin ės, įvair ūs organizaciniai susib ūrimai, kaip draugijos, brolijos, komandos ir mug ės, šven čių šventimas, kuri ų metu susitinka žmon ės ir t. t. Žmon ės priklausantys vienai bendruomenei, pavyzdžiui miestelio, ir atliekantys bendr ą veikl ą gyvena visuomeninį gyvenim ą.

61 Kroeber A. L., Kult ūros s ąvoka moksle, Kult ūros prigimtis, Vilnius, 1993, p. 108. 62 Kroeber A. L., Realyb ės kult ūra ir vertybi ų kult ūra, Kult ūros prigimtis , Vilnius, 1993, p. 145. 63 Lietuviškoji Tarybin ė enciklopedija, t.12, Vilnius, 1984, p. 306. 15

2. ŠVIETIMO RAIDA VIEKŠNIUOSE

Mokslas buvo ir teb ėra pažangos rodiklis, atveriantis keli ą naujoms id ėjoms. Visais amžiais gyven ę šviesuoliai siek ė įtvirtinti pažangesnes, humaniškesnes id ėjas. Senesn ėse epochose į juos ži ūrėta įtariai, su nepasitik ėjimu. Ta čiau ilgainiui šis neigiamas poži ūris pasikeit ė. Švietimas ir jo raida tur ėjo didel ės įtakos valstybi ų bei visuomeni ų vystymuisi ir rod ė j ų pažangos lyg į. Švietimas skirtingais amžiais buvo įvairiai traktuojamas. XIX a. švietimas buvo neatsiejamas nuo kult ūros ir buvo pats svarbiausias kult ūrinio gyvenimo rodiklis. XX a. I pus ėje šis santykis pasikeit ė nežymiai. Draugij ų k ūrimui, visuomeninio – kult ūrinio gyvenimo pl ėtojimui reik ėjo išsimokslinusi ų žmoni ų. Beje, XX a. I pus ėje visuomenin ėje – kult ūrin ėje veikloje aktyviausiai reišk ėsi, b ūtent, pedagogai. Švietimas tur ėjo reikšmingos ir lemiamos įtakos kult ūrai ir aktyviam visuomeniniam gyvenimui.

2. 1. Parapijin ė mokykla Viekšniuose

Pirm ąsias pradines mokyklas steig ė Katalik ų bažny čia. Valstyb ė nesikišo į š į reikal ą iki 1773 m. Edukacijos komisijos – pasaulietin ės švietimo ministerijos atsiradimo. Bet ir jos suformuota (1783 m.) daugiapakop ė švietimo sistema Bažny čiai paliko pradinio mokymo teis ę.64 Pradinio mokymo r ūpes čiai buvo palikti parapij ų klebonams. Šie iš savo beneficij ų išlaik ė mokytojus, savo pastangomis stat ė mokyklas ar surasdavo jai nuomojam ą patalp ą, priži ūrėjo mokymo proces ą, o kartais net patys mokydavo vaikus. Dauguma klebon ų nenor ėjo užsikrauti papildom ų r ūpes čių, o ypa č papildom ų išlaid ų. D ėl šios priežasties ne prie vis ų dekanat ų bažny čių veik ė mokyklos, o tik prie keli ų pagrindini ų bažny čių. Ne išimtis buvo ir Viekšniai. Viekšni ų dekanate iš 13 bažny čių tik prie 4 veik ė mokyklos. 65 Aleksandro Davainio Silvestrai čio iniciatyva atsirado 1789 m. lapkri čio 17 d. Seime priimtas įstatymas d ėl vaik ų mokymo. 66 Šiuo įstatymu klebonai buvo įpareigoti teisiškai išlaikyti parapijines mokyklas ir mokyti vaikus ne vien religijos, bet lotyn ų, lenk ų kalb ų, rašymo pradmen ų ir aritmetikos. Tokia parapijin ės mokyklos mokymo programa tur ėjo parengti vaikus apygardos mokykloms.

64 Ju čas M., Lietuvos parapijos XV – XVIII a. , Vilnius, 2007, p. 128. 65 Lukšien ė M., Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pus ėje, 1970, Kaunas, p. 238. 66 Ju čas M., Lietuvos parapijos XV – XVIII a. , Vilnius, 2007, p. 123. 16

1636 m. Viekšniuose įsteigta pirmoji parapijin ė pradin ė mokykla, kuri po paskutiniojo Lietuvos – Lenkijos padalijimo buvo uždaryta. 67 Taigi, ši data yra švietimo pradžia Viekšniuose. Viekšni ų mokyklos istorijai pirmin ę medžiag ą rink ęs lietuvi ų kalbos ir literat ūros mokytojas D. Vai čius, deja, nepažym ėjo, kokiais šaltiniais r ėmėsi, nurodydamas min ėtąją dat ą. Kostas Bauža, remdamasis Lietuvos valstyb ės istorijos archyvo duomenimis, nurod ė, kad 1804 m. Viekšniuose v ėl veik ė parapijin ė mokykla. 68 Joje mok ėsi 35 berniukai ir 5 mergait ės, tod ėl, tik ėtina, kad ji veik ė ne pirmus metus. 1821 m. Viekšniuose tebeveik ė parapijin ė mokykla. 69 Joje mok ėsi 62 mokiniai, iš j ų 5 mergait ės. Vizitacijos akte pabr ėžiama, kad tik kunig ų pastangomis ši mokykla atsirado, nes nei lėšų, nei sklypo šiai mokyklai niekas nesuteik ė. Sklypas mokyklai buvo gautas 1820 m. Mokiniai buvo mokomi poezinio skaitymo, rašymo, aritmetikos ir privalom ų krikš čionišk ų kanon ų. Tuo metu mokytojas buvo A. Butkevi čius. Viekšni ų parapijin ė mokykla veik ė, kaip ir daugelis Lietuvoje, tiktai žiem ą, tod ėl kad pavasar į vaikai gal ėtų gr įžti į namus ir pad ėtų t ėvams dirbti. Tai rodo didel į Viekšni ų bažny čios ir joje dirbusi ų kunig ų nor ą ir pastangas mokyti jaun ąją kart ą. Katalik ų bažny čia vardan švietimo tiksl ų netgi taikydavosi prie liaudies. 1831 m. Viekšni ų parapijin ėje mokykloje mok ėsi 34 vaikai, tarp kuri ų buvo 4 mergait ės. 70 Daugum ą mokini ų sudar ė valstietiškos kilm ės ir tik 4 vaikai buvo bajoriško kraujo (2 berniukai ir 2 mergait ės). Mokytojo pareigas ėjo bajoras P. Juzefas Legeckis. Mokymo programa nieko nesiskyr ė nuo ankstesni ų met ų. Buvo d ėstomi tie patys dalykai. 1843 m. prie Viekšni ų bažny čios veik ė parapijin ė mokykla, kurioje mok ėsi 63 mokiniai, iš j ų 53 berniukai ir 10 mergai čių.71 Mokykla savo pastato bei patalp ų netur ėjo, nes buvo nuomojamas butas name. Mokytojo pareigas atliko tas pats P. Juzefas Legeckis. Vizitacijos akte priduriama, kad jis yra vargonininkas. Mokytojas ne tik mok ė vaikus, bet ir dirbo bažny čioje. Vadinasi, bažny čios patarnautojas atliko kelet ą pareig ų, turb ūt, taupant l ėšas, kuri ų ir taip tr ūko. Mokiniai buvo mokomi skaityti, rašyti, aritmetikos, katekizmo ir kitokio krikš čioniško paklusnumo. Vadinasi, Viekšniuose mokslas r ėmėsi 1789 m. įstatymu ir buvo orientuotas ne tik į krikš čionišk ąją, bet ir į pasaulietin ę krypt į. Mokiniai vis dar mokomi tik žiemos metu.

67 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Viekšni ų mokyklos archyvas. 68 Ten pat. 69 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1821 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2., b. 227, l. 196 – 197. 70 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1831 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2., l. 240, p. 167 – 189. 71 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1843 m. aktas, LMAB RS , f. 255 – 897, l. 6. 17

1845 m. Viekšni ų bažny čios vizitacijos akte nurodoma, kad šalia bažny čios yra parapijin ė mokykla. 72 Mokytojo pareigas atlieka patirt į jau turintis P. Juzefas Legeckis. Šioje mokykloje mokosi 53 mokiniai, j ų lytis nenurodyta. Mokomieji dalykai išlieka tie patys, kaip ir ankstesniais metais. Reikia nepamiršti, kad ne visi tur ėjo galimyb ę mokytis. Tik turtingesnieji mok ė vaikus ir tik žiem ą, laisvu nuo lauko darb ų laiku. Statistin ės žinios apie mokini ų skai čių Lietuvos mokyklose nurodo, kad nuo 1857 iki 1863 m. Viekšni ų dekanate buvo 10 parapijini ų mokykl ų.73 1857 m. Viekšni ų parapijoje mok ėsi 73 mokiniai; 1858 m. – 94; 1859 m. – 60; 1860 m. – 176; 1861 m. – 150; 1862 m. – 167; 1863 m. – 367 mokiniai. Iš 10 parapij ų Viekšni ų parapija mokini ų skai čiumi už ėmė pirm ą viet ą, čia mok ėsi daugiausia mokini ų, grei čiausiai tod ėl, jog Viekšniai buvo dekanato centras. Kaip matyti iš pateikt ų duomen ų, mokini ų skai čius nuolat augo, o 1863 m. pasiek ę savo galyb ės virš ūnę. Po 1863 m. sukilimo parapijin ė mokykla buvo uždaryta. Katalik ų bažny čia į savo rankas buvo sutelkusi vis ą liaudies švietim ą. Pradinio vaik ų mokymo prieži ūrą ji paved ė parapij ų klebonams. Bažny čia buvo suinteresuota savo konfesijos sumetimais mokyti ir aukl ėti vaikus. Vaikai buvo mokomi gramatikos ir krikš čioniškojo tik ėjimo. Jie prival ėjo mok ėti mintinai T ėve M ūsų, Sveika Marija, Dešimt Dievo Įsakym ų.74

2. 2. Viekšni ų pradin ė valdžios mokykla

Po 1863 m. sukilimo nuslopinimo, švietimo reikalai pasikeit ė Katalik ų bažny čios nenaudai. Pagrindinis vaidmuo Lietuvos rusinimo programoje atiteko mokyklai, pirmiausia – pradžios. 1865 m. Viekšniuose buvo įsteigta rus ų kalba d ėstoma pradin ė mokykla. 75 Š į fakt ą savo prisiminim ų knygoje nurodo ir M. Biržiška. 76 Jis teigia, kad dažnai ši mokykla buvo vadinama cerkvine. To priežastis, matyt, bus d ėl to, kad ši mokykla buvo pastatyta šalia cerkv ės, kuri jau minima 1859 m. Šios pradin ės mokyklos įsteigim ą reikia sieti su jau min ėtu 1863 m. sukilimu, nes po šio sukilimo į Viekšni ų žem ę pradedami atkelti rus ų kolonistai tam, kad nutautint ų krašt ą, paverst ų j į rus ų kolonija.

72 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1845 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 265, l. 40. 73 Statistin ės žinios apie mokini ų skai čių Lietuvos mokyklose 1857 – 1863 m., LMAB RS , f. 12 – 3072, l. 3. 74 Ju čas M., Lietuvos parapijos XV – XVIII a. , Vilnius, 2007, p. 118. 75 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Viekšni ų mokyklos archyvas. 76 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 100. 18

Kauno gubernijoje 1871 – 1873 m. buvo nutarta įsteigti kelet ą mokini ų bendrabu čių prie pradžios mokykl ų, skirt ų rus ų kolonist ų vaikams. 77 Tarp toki ų mokykl ų buvo ir Viekšni ų pradžios mokykla. Taigi kuo toliau, tuo labiau buvo r ūpinamasi rus ų vaik ų švietimu, skiriant jiems daugiau l ėšų ir įvairi ų privilegij ų. 1876 m. Viekšniuose buvo pasirašyta sutartis su mokyklos ved ėju - mokytoju Batalinu d ėl 10 vaik ų išlaikymo už 550 rubli ų metinio atlyginimo. Sutartyje nurodoma, kad mokiniai bendrabutyje turi b ūti viskuo apr ūpinti, pamaitinti, apskalbti ir visokeriopai priži ūrimi tiek, kad s ėkmingai eit ų j ų mokymosi darbas. Taigi, nuo 1876 m. rus ų kolonist ų vaikai jau gal ėjo gyventi Viekšniuose esan čiame bendrabutyje. Tokie bendrabu čiai veik ė ir anks čiau. Nuo 1871 m. rus ų kolonist ų vaik ų reikalams laikinai veik ė 5 bendrabu čiai, vienas iš j ų buvo Viekšniuose. 78 Vadinasi, Viekšniuose bendrabutis, nors ir laikinai, veik ė jau nuo 1871 m. Toks bendrabutis miestelyje veik ė dar ir 1904 m. bei 1905/06 mokslo metais. 1865 m. įkurta rusiška mokykla, v ėliau prie jos įsteigtas bendrabutis buvo skirti rus ų, daugiausia kolonist ų, vaikams, ta čiau joje teko mokytis ir lietuvi ų vaikams, norintiems siekti aukštesnio lygio mokslo. Viekšni ų kraštas buvo apgyvendintas rus ų tautyb ės atvyk ėliais, kuriems buvo suteikiamos įvairios privilegijos. Ne išimtis buvo ir švietimas, kuris tur ėjo pasitarnauti rusifikacijai ir nutautinti Viekšni ų gyventojus.

2. 3. Daraktorin ės mokyklos Viekšniuose

Boikotuojant valdišk ą pradžios mokykl ą, svarbiausiu Lietuvos švietimo veiksniu tapo pa čių gyventoj ų organizuojamos ir išlaikomos slaptos kaimo arba daraktorin ės mokykl ėlės ir vadinamoji „motinos“ mokykla. 79 Lietuvos kaime ši mokymo forma jau buvo XIX a. pirmoje pus ėje. Ta čiau po 1863 m. sukilimo šios mokyklos buvo uždraustos, tad jos tur ėjo veikti slaptai. Ankstyvas daraktorini ų mokykl ų atsiradimas siejamas su patogiu ir pigiu b ūdu, norint išmokti skaityti ir rašyti. Tokiu b ūdu vaikams nereik ėdavo eiti už keli ų ar net keliolikos kilometr ų esan čią mokykl ą. Viekšniškiams su šiomis problemomis susidurti neteko. Viekšniams esant dekanato centru, mokykla veik ė vietoje. Mokslas daraktorin ėse mokyklose dažniausiai vykdavo patogiu laiku: nuo lauko darb ų pabaigos iki j ų pradžios. Taip vaikai neatitr ūkdavo nuo ūkio darb ų. Slaptosiose mokyklose buvo mokoma mald ų, giesmi ų, tikybos pradmen ų, skaitymo, o neretai ir rašymo, kartais skai čiuoti, kai kur dar rus ų bei lenk ų kalb ų, istorijos ir geografijos. 80 Daraktorin ės mokyklos, bent jau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, veik ė visuose miestuose,

77 Burkevi čius V., Iš m ūsų mokykl ų praeities, 1940, p. 25. 78 Ten pat, p. 26. 79 Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996, p. 278. 80 Butkuvien ė A., Lietuvos kult ūros istorijos metmenys , Kaunas, 2000, p. 101 – 102. 19

miesteliuose ir daugumoje bent kiek didesni ų kaim ų. Tokia slaptoji mokykla tuo laikotarpiu veik ė ir Viekšni ų apylink ėse. Pluog ų kaimas buvo vienas iš draudžiamosios spaudos platinimo centr ų, kuriame aktyviai darbavosi Beržanski ų šeima. Jonas Beržanskis Viekšni ų apylink ėje buvo žinomas, kaip knygnešys bei slapt ų daraktorini ų mokykl ų organizatorius labiau pasiturin čių valstie čių sodybose. 81 Šitas faktas atskleidžia, jog slaptos mokyklos buvo organizuojamos tik turtingesni ų valstie čių namuose. Knygnešiai ir daraktorin ės mokyklos buvo neatsiejami ir vienas kit ą papildydavo: slaptoms mokykloms reik ėjo knyg ų ir asmen ų, kurie mok ėtų jas skaityti, o knygnešiams – skaitytoj ų, kurie mok ėtų perskaityti j ų atgabent ą spaud ą. Aktyviai daraktorin ė mokykla veik ė Viekšni ų apylink ėje, Reke čių kaime. Toki ų slapt ųjų mokykl ų Viekšni ų krašte tur ėjo b ūti ir daugiau. Kadangi šios mokyklos veik ė slaptai, j ų niekas neregistravo, tod ėl ir fakt ų apie jas išliko labai mažai.

2. 4. Viekšni ų aukštesnioji keturklas ė pradin ė mokykla

1911 m. pilininko Knabiko namuose buvo atidaryta rusiška aukštesnioji keturklas ė pradin ė mokykla, kuri vadinosi „Vekšniaskoje na čalnoje u čylyš če“. 82 Informacija apie šios mokyklos įsteigim ą randama ir to meto Lietuvos žiniose .83 Mokykla savo veikl ą prad ėjo t ų pa čių met ų rugs ėjo 1 d. Šioje mokykloje buvo galima mokytis vokie čių, pranc ūzų ir 4 klas ėje lotyn ų kalb ų. Metinis mokslo užmokestis buvo 10 – 15 rubli ų. Neturtingi mokiniai buvo atleidžiami nuo šio mokes čio. Tuo laikotarpiu, norint lankyti mokykl ą, mokini ų amžius tur ėjo b ūti 11 – 15 m. 1911 m., prad ėjus veikti mokyklai, mokytojai buvo paskirti rus ų tautyb ės asmenys: direktorius Michailas Ivanovi čius Žeraninas ir mokytojas Aleks ėjus Archipovi čius Podoliakas. 1915 m. mokykloje jau veik ė visos 4 klas ės. Tais pa čiais metais I klas ėje buvo 44 mokiniai, II – 40, III – 30, IV – 26. 84 Iš viso ŀ40 mokini ų, tarp kuri ų 64 buvo lietuviai, 42 – rusai, 24 – žydai, 7 – latviai, 2 – lenkai ir 1 vokietis. Taigi, moksleivi ų daugum ą pagal tautyb ę sudar ė lietuviai ir rusai. Mokykloje dirbo 8 mokytojai. Pažym ėtina, kad mokykla nevykd ė savo išsikelt ų plan ų, nes 1915 m. dar nebuvo mokoma užsienio kalb ų, kaip buvo žad ėta, o lotyn ų kalbos išvis atsisakyta.

81 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Viekšni ų mokyklos archyvas. 82 Ten pat. 83 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1911 08 13 (26), p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70072 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 12]. 84 Aukštesnioji liaudies mokykla, Lietuvos žinios , 1915 01 18 (31), p. 2 – 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69425 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 20

1916 m. kaizerin ės okupacijos metu ši keturklas ė mokykla buvo atkurta su d ėstom ąja lietuvi ų kalba. 1917 m. veik ė trys klas ės, kuriose mok ėsi apie 70 mokini ų iš miestelio bei gretim ų kaim ų. Direktorius buvo J. Petrauskis, mokytojai: A. Šarkyt ė, A. Glodenis ir Viekšni ų klebonas Vasiliauskas. 85 Deja, d ėl karo 1917 m. švietimo darbas nutr ūko.

2. 5. Viekšni ų vidurin ė mokykla

1919 m. Lietuvai atk ūrus valstyb ę, Viekšni ų mokykla prad ėjo savo veikl ą su dėstom ąja lietuvi ų kalba. Veik ė 4 klas ės. 86 1922 m. greta sta čiatiki ų cerkv ės buvo išskirtas žem ės sklypas keturklasei mokyklai statyti. 1925 m. pedagogin ė veikla naujoje mokykloje jau vyko. Iki 1936 m. mokykla buvo vadinama „Viekšni ų vidurin ė mokykla“, o v ėliau – „Viekšni ų valstybin ė progimnazija“. 1940 m. Viekšni ų mokykla perorganizuota į vidurin ę.87 1935 – 1936 mokslo metais Viekšni ų III klas ės mokiniams buvo d ėstomi tokie dalykai: tikyba, lietuvi ų k., vokie čių k., lotyn ų k., aritmetika, algebra, k ūno kult ūra, istorija, paišyba, visuomen ės mokslai, geografija, gamtos mokslai ir muzika. 88 Galima teigti, kad mokymo programa tik nežymiai skyr ėsi nuo ši ų dien ų. Tais mokslo metais III klas ėje buvo 31 moksleivis: 16 mergai čių ir 15 berniuk ų. 1919 – 1940 m. laikotarpiu Viekšni ų progimnazijoje kasmet mok ėsi po 120 – 130 mokini ų, dirbo 6 mokytojai. Mokyklos susik ūrimo pradžioje pedagogais dirbo: B. T ėvelis, E. Kentrait ė – Tėvelien ė, M. Kislien ė, J. Kislys, M. Roznikait ė, J. Urbietis, J. Sliesoraitis, J. Žilevi čius. Pirmieji Viekšni ų progimnazijos mokytojai buvo: V. Aleksandravi čiūtė – vokie čių k., Z. Girdvainyt ė – istorijos, J. Žilevi čius – gamtos - matematikos, J. Aukštikalnis – lietuvi ų k., Ka činskas – muzikos, P. Brazdžius – dail ės bei fizinio aukl ėjimo. 1919 – 1924 m. mokyklos direktorius buvo A. Tašk ūnas; 1925 – 1933 m. - J. Sliesoraitis; 1933 –1940 m. - J. Lazauskas. 89 Viekšni ų mokyklos mokiniai organizuodavo įvairus viešus renginius. Juose buvo vaidinami įvairi ų žanr ų spektakliai, vykdavo gimnastikos, šoki ų, baleto, mokyklos choro pasirodymai. Toks mokini ų surengtas vakaras jau minimas ir 1922 m. spaudoje.90 Moksleiviai toki ų rengini ų metu daug l ėšų surinkdavo iš loterij ų, vadinam ų „Laim ės šuliniu“. Dažniausiai vakaro

85 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Viekšni ų mokyklos archyvas. 86 Ten pat. 87 Ten pat . 88 Viekšni ų vidurin ės mokyklos 1935 - 36 m. 3 klas ės žurnalas, LVCA , f. 1516, ap. 2, b. 75, l. 2 – 33. 89 Mokyklos istorija Viekšniuose, Viekšni ų mokyklos archyvas. 90 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1922 12 16, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69235 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 21

pelnas buvo skiriamas neturting ų mokini ų mokes čiui už moksl ą.91 1922 m. mokyklos surengto vakaro pelnas ir aukos buvo skirti vidurin ės mokyklos statyboms. 92 Matyti, kad surinktos l ėšos išimtinai buvo skiriamos tik mokyklos ir mokini ų reikm ėms. Buvo rengiami ir šeimyniniai vakarai įvairi ų šven čių tematika: Užgav ėni ų ir t. t. 93 Vakarus rengdavo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Pavyzdžiui, 1931 m. Viekšni ų vals čiaus pradžios mokytoj ų pedagoginis b ūrelis sureng ė vieš ą vakar ą.94 Tai rodo, kad mokytojai buvo susiorganizav ę ne tik Viekšniuose, bet ir visoje apylink ėje. Mokytojai aptariamu laikotarpiu aktyviai reišk ėsi kult ūrin ėje veikloje. „Mokykloje dirbantys mokytojai ne tik mok ė vaikus, bet ir aktyviai organizuodavo popamokinius užsi ėmimus“ 95 . Buvo rengiamos progimnazijos ir pradžios mokykl ų sporto ir dain ų švent ės, kuriose dalyvaudavo per 600 mokini ų.96 Toki ų šven čių programose aktyviai reišk ėsi mokykl ų sportininkai, chorai, šok ėjai ir t. t. Viekšniuose vasaros metu netgi vykdavo mokytoj ų iš visos Lietuvos kursai. Juose buvo mokoma lipdybos, paišybos, medžio darb ų, n ėrimo, mezgimo, dailyraš čio ir darbo psichologijos. 97 Taigi, mokytojams buvo suteikta galimyb ė prapl ėsti savo profesines žinias. 1925 m. kursai buvo orientuoti į rankdarbi ų specializacij ą ir psichologini ų žini ų prapl ėtim ą. 1930 m. v ėl surengti mokytoj ų kursai skirti pagilinti lietuvi ų kalbos, literat ūros ir pedagogikos žinias. 98 Kursus lank ė 75 asmenys: 40 vyr ų ir 35 moterys. Kurs ų metu, sekmadieniais, buvo organizuojamos ekskursijos. J ų įvyko trys. Mokytojai aktyviai reišk ėsi ne tik Viekšni ų, bet ir Lietuvos kult ūriniame gyvenime. 1932 m. balandžio 29 d. visi Viekšni ų vidurin ės mokyklos mokytojai nutar ė 1% savo gaunamos algos skirti Vytauto Didžiojo muziejaus statybos reikalams. 99

91 Rūpinasi mokiniais, Šiaur ės Lietuva , 1931 11 15, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=151826&biRecordId=9640 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 92 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1922 06 21, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69191 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 15]. 93 Šeimyninis vakaras, Šiauli ų naujienos , 1924 03 14, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=99139 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 30]. 94 Viekšniai, Lietuvos aidas , 1931 02 11, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89117 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 95 Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. p.16. 96 Mokykl ų švent ė, Vakarai , 1938 06 01, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=54776 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18]. 97 Vasaros mokytoj ų kursai, Lietuva , 1925 07 13, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38298 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18]. 98 Viekšni ų vasarini ų mokytoj ų kursai, Šiaur ės Lietuva , 1930 08 29, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=94776 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 99 Remia V. D. muziej ų, Dienos naujienos , 1932 05 09, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=43626 [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 22

Mokiniai viekšniškiams rengdavo parodas, kuriose b ūdavo ornament ų, lipdybos, paišybos, rankdarbi ų ir kit ų dirbini ų.100 Šiuos dirbinius parod ų lankytojai gal ėdavo įsigyti. Mokykla taip pat aktyviai rengdavo literat ūros vakarus įvairiems lietuvi ų visuomen ės veik ėjams pagerbti, pvz.: rašytojui Simonui Daukantui 101 , knygnešiui Jurgiui Bieliniui 102 ir t.t. Tokie šviet ėjiški vakarai ne daug tesiskyr ė nuo šiandienini ų konferencij ų: buvo skaitomos paskaitos, mokini ų darbai, deklamuojamos įvairios eil ės, rodomos parodos. Viekšni ų mokykloje aktyviai veik ė „Literat ų b ūrelis“. Buvo rengiami literat ūros vakarai. Viekšni ų progimnazija netgi tur ėjo pedagogin į – literat ūrin į kabinet ą, kur į įkūrė ir jam vadovavo mokytojas J. Kirlys. Šis mokini ų b ūrelis leido neperiodinius savo leidinius: „Aras“ (data nenurodyta), „Gojelis“ (1925 – 1926 m.). 103 Reikia pažym ėti, kad aktyviai mokyklos leidini ų leidyboje reišk ėsi ir kitos mokyklos organizacijos. „Lapin ų uola“ (1927 – 1929 m.) buvo leidžiama mokyklos „Lapin ų“ skaut ų, „M ūsų tikslas“ (1926 – 1927 m.) – ateitinink ų kuopel ės, „Pirmieji žingsniai“ (1926 – 1927 m.) – j ūrų skaut ų, „Šviesa“ (1922 m.) – ateitinink ų, „Švyturys“ (1925 m.) – katalikišk ų moksleivi ų, „Viekšni ų skautas“ (1927 m.) – skaut ų.104 Buvo ir nepriklausom ų nuo organizacij ų, grynai moksleivi ų leidini ų: „Laim ės žiburys“ (1926 m.), „Mokini ų mintys“ (1926 m.), „Mokini ų žingsniai“ (1928 – 1931 m.), „Moksleivi ų mintys“ (1926 – 1927 m.). 105 Mokykloje aktyviai reišk ėsi ir sportininkai. 1924 m. čia įsik ūrė mokini ų Sportinink ų kuopel ė.106 Šios moksleivi ų organizacijos tikslas – lavintis k ūno kult ūroje, vadovaujantis posakiu „sveikame k ūne sveika siela“. Viekšni ų mokykla buvo aktyvus miestelio kult ūros, visuomeninio gyvenimo elementas. Buvusi Viekšni ų k ūno kult ūros mokytoja, teigia: „daug padarydavom rengini ų mes, mokytojai, su savo mokiniais. Ži ūrėk, kokia švent ė tai tuojau mokykloj renginys koksai. Prisimenu, kokias įsp ūdingas surengdavom sporto šventes, naujametinius karnavalus ar šiaip liaudies šoki ų kolektyvo programas“. 107 Mokiniai ir mokytojai Viekšni ų žmon ėms rengdavo vakarus, parodas,

100 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 07 21, p. 3 – 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69019 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18]. 101 Pagerbiamas Simonas Daukantas, Lietuvos aidas , 1931 12 30, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88921 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 102 Pagerbiami knygnešiai, Šiaur ės Lietuva , 1931 11 01, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=151826&biRecordId=9640 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 103 Mokyklos istorija Viekšniuose, Viekšni ų mokyklos archyvas. 104 Ten pat. 105 Tenpat. 106 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 05 13, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68694 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 30]. 107 Jadvygos Ablingien ės (Vainutyt ės) prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 2. 23

kuri ų metu rodydavo įvairias programas. Mokykla palaik ė labai artimus ryšius su miestelio žmon ėmis. To meto spaudoje, dažnai pabr ėžiama, kad mokykla – vienintel ė kult ūros skleid ėja Viekšniuose. Ši ą mint į pabr ėžė ir viekšnišk ė Jadvyga Ablingien ė, teigianti, kad visi renginiai daugiausia vykdavo mokykloje. 108 Moksleiviai priklaus ė įvairioms organizacijoms, leido daug įvairi ų leidini ų.

2. 6. Priva čios mokyklos Viekšniuose

Viekšniuose pradžios mokyklos, kuri b ūtų skirta vien bajorijos vaikams, nebuvo. D ėl šios priežasties vietos dvarinink ų pastangomis čia atsirado priva čios mokyklos. Žinoma, jose buvo mokoma lenk ų kalba. Viena toki ų mokykl ų veik ė Daubiški ų dvare, kuris priklaus ė dvarininkui A. Morui. 109 Ten buvo įrengta klas ė ir kambarys mokytojui bei mokiniams. M. Biržiška prisimena: „gyvenome ir dirbome antrame aukšte, kur bendras m ūsų miegamasis buvo greta mokytojo kambario, o priešingoje pus ėje buvo m ūsų klas ė“. 110 1892 – 1894 m. laikotarpyje šioje mokykloje mok ėsi dvarininko įsūnis Ignas Moras ir kaimyn ų vaikai: Vaclovas Moncevi čius, Zbignevas Chominskis, Mykolas Biržiška. Vadinasi, mokykloje mok ėsi tik Viekšni ų bajorijos vaikai. Iki 1892 m. vaikus mok ė Leonija Ramanauskait ė, v ėliau Dorpato universiteto studentas Vladislovas Korsakas. 1894 m. j į pakeit ė Petrapilyje studijav ęs Aleksandras Hasselkus. 111 Be įprast ų mokymo dalyk ų: istorijos, gamtos, geografijos, matematikos, buvo mokoma užsienio kalb ų – vokie čių ir pranc ūzų. Dvare buvo turtinga biblioteka, kuria naudojosi ir mokiniai. Atostogaujama buvo vasar ą, taip pat per Kal ėdas ir Velykas. Vaikai buvo mokomi nuo pirmadienio iki šeštadienio, o sekmadienis buvo skiriamas laisvalaikiui arba gr įžimui į namus. Viekšniuose atskir ų dalyk ų – muzikos – buvo mokoma priva čiai dr. A. ir E. Biržišk ų namuose. Ten norin čius mokytis muzikos bei etikos dalyk ų mok ė E. Biržiškien ė, tur ėjusi praktikos panašioje mokykloje Maskvoje. 112 Ji taip pat du kartus per savait ę fortepijono pamokas vesdavo ir Daubiški ų mokykloje. Priva čiai muzikos mok ė ir vaistininko J. Aleksandravi čiaus žmona Sofija, gavusi aukšt ąjį muzikin į išsilavinim ą Varšuvos konservatorijoje.

108 Jadvygos Ablingien ės (Vainutyt ės) prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 3. 109 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Viekšni ų mokyklos archyvas. 110 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 142. 111 Ten pat, p. 139. 112 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Viekšni ų mokyklos archyvas. 24

2. 7. Viekšniški ų studijos kitose švietimo įstaigose

XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje veik ė tik 4 gimnazijos: viena Kaune ir Panev ėžyje bei dvi Šiauliuose, ir viena realin ė mokykla. 113 Gimnazijose mokytis gal ėjo nedaugelis, nes mokslas buvo mokamas. D ėl šios priežasties gimnazijas lankyti gal ėjo tik pasiturintys asmenys. Nemažai Lietuvos moksleivi ų mok ėsi už Lietuvos rib ų, daugiausia Latvijos vidurin ėse mokyklose – Liepojoje, Mintaujoje, Daugpilyje, kur nebuvo tokios smarkios rusifikacijos. Iš Viekšni ų kil ęs Vaclovas Moncevi čius mok ėsi Liepojos gimnazijoje. 114 Ignas Moras buvo baig ęs Mintaujos, Šiauli ų ir Maskvos gimnazijas. 115 Dalis gimnazijas baigusi ų Lietuvos jaunuoli ų toliau studijavo Maskvos, Peterburgo, Dorpato, Kijevo, Charkovo, Kazan ės, Novorosijos, Varšuvos bei Vakar ų Europos universitetuose. Daugiausia student ų iš Lietuvos mok ėsi Maskvos ir Peterburgo universitetuose. Ne išimtis buvo ir Viekšni ų moksleiviai, kurie pabaig ę pradžios mokykl ą Viekšniuose, toliau mokslus t ęsdavo Šiauli ų berniuk ų gimnazijoje, po to Maskvos ar Tartu universitetuose. 1802 - 1918 m. laikotarpyje Tartu universitete studijavo 3 studentai iš Viekšni ų.116 Klementas Skobeika, kil ęs iš Viekšni ų apylink ės, Knabik ų kaimo, į Medicinos agronomijos skyri ų įstojo 1905 ir 1907 m. Dvi įstojimo datos nurodytos neatsitiktinai. 1905 m. K. Skobeika buvo pašalintas iš universiteto, tod ėl 1907 m. stojo dar kartą. Studijos buvo baigtos 1916 m., t. y. po 9 m. D ėl ilgo studij ų laikotarpio, tik ėtina, kad mokslas vyko su pertraukomis. Agronomijos specialybė buvo pasirinkta neatsitiktinai. Jo t ėvai buvo valstie čiai. Vladislovas Lebeckis (Lebeckij), kil ęs iš Viekšni ų, į Teis ę įstojo 1909 m, o studijas baig ė 1913 m. Jo t ėvai buvo Viekšni ų miestie čiai. Šar Chias, kil ęs iš Viekšni ų, į Medicin ą įstojo 1916 m., ta čiau tais pa čiais metais buvo išmestas iš universiteto. Jo t ėvai taip pat buvo miestie čiai.

113 Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996, p. 281. 114 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 141. 115 Ten pat, p. 142. 116 Tyla A., Iš Lietuvos kil ę Tartu universiteto studentai 1802 – 1918 m., Lietuvos istorijos metraštis , 1981, Vilnius, 1982, p. 62 -87. 25

3. VIEKŠNI Ų INTELIGENTIJA

Inteligentas – šviesuolis, iš ėjęs bent vidurin į moksl ą ir dirbantis protin į darb ą.117 XIX a. pirmoji pus ė s ąlyginai laikytina inteligentijos, kaip visuomen ės sluoksnio, formavimosi pradžia. Inteligentija buvo visa to meto Lietuvos šviesuomenė, kuri buvo labai skirtingos tautin ės ir luomin ės pad ėties. 118 Kiekvieno miesto ar miestelio gyvenime didel į kult ūrin į, politin į, visuomenin į vaidmen į tur ėjo inteligentija. Tai buvo išsilavin ę žmon ės, už ėmę aukštas pareigas, tur ėję miesto valdži ą savo rankose. Toki ų „kult ūring ų“ žmoni ų, žinoma, buvo ir Viekšniuose. Juk kult ūros reiškiniai pirmiausia pasiekdavo inteligentus, j ų namai tapdavo „kult ūros židiniais“. Tod ėl aptariant kult ūrin į ir visuomenin į gyvenim ą, neaptarti j ų b ūtų didel ė klaida.

3. 1. Biržišk ų šeima

Garsieji Biržiškos Lietuvos kult ūriniame gyvenime paliko gil ų p ėdsak ą. Čia bus siekiama analizuoti, kok į kult ūrin į ir visuomenin į ind ėlį ši šeima bus palikusi savo gimtuosiuose Viekšniuose. Antanas Biržiška nuo 1880 m. apsigyveno Viekšniuose, čia dirbo gydytoju ir buvo gerbiamas miestelyje asmuo. Šis Viekšni ų inteligentas savo namuose tur ėjo bibliotek ą, kurioje buvo lenkišk ų ir rusišk ų knyg ų.119 A. Biržiška buvo lenk ų kalbos myl ėtojas, ypa č m ėgo šiuos lenk ų autorius – Kondrotavi čių ir Mickevi čių, kuri ų eiles mok ėdavo atmintinai. Tai atspindi, kad šis žmogus, nepaisant savo profesijos, dom ėjosi literat ūra bei poezija. Kartu su Antanu Biržiška Maskvos universitete studijavo Jonas Basanavi čius, Vincas Pietaris, Antanas Eidukaitis, Jonas Kudirka, brolis Jonas Biržiška. 120 Šie gars ūs Lietuvos šviesuoliai, matyt, tur ėjo įtakos gydytojui, kad šis baig ęs universitet ą gr įžo į T ėvyn ę, į Žemaitij ą, ir ten pasiliko dirbti. Viekšniai tapo jo pirm ąja ir vienintele darbo vieta, čia jis buvo vis ų gerbiamas ir plačiai pripažintas gydytojas. „Lenk ų kalboje užaug ęs, bet gražiai mok ėjęs žemaitiškai, t ėvas nesvetimas buvo šiam prasidedan čiam tautiniam lietuvi ų bruzd ėjimui“. 121 Kaip pažymi M. Biržiška, jo t ėvas, b ūdamas lenk ų patriotu, nesipriešino lietuvi ų tautiniam atgimimui. Viekšni ų gydytojas ir baig ęs universitet ą

117 Lietuvi ų enciklopedija , t. 9, Bostonas, 1956, p. 18. 118 Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996, p. 225. 119 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 9. 120 Jovaišas A., Mykolas Biržiška – Lietuvi ų literat ūros profesorius, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p. 17. 121 Vitkauskas V., Biržiškos – Atgimimo S ąjūdžio žmon ės, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p. 15. 26

bendravo su Jonu Basanavi čiumi, duodavo jam žemaitišk ų dain ų. O tai, kad šis inteligentas mok ėjo žemaitiškai kalb ėti, atskleidžia jo nor ą bendrauti su paprastais žmon ėmis, liaudimi, nor ą išlaikyti ši ą kalb ą. Žemai čių kalbos mok ėjimas ir sen ųjų dain ų rinkimas atspindi, kad Antanui Biržiškai nebuvo svetimi lietuvyb ės reikalai, jam šie dalykai r ūpėjo. Tik kyla klausimas, kaip b ūdamas lenk ų patriotu, lenk ų kalbos myl ėtoju, jis išlaik ė pusiausvyr ą tarp lenk ų ir lietuvi ų kult ūrų? Meil ės Lukšien ės nuomone, nors daugelis bajor ų buvo atitr ūkę nuo etnini ų vertybi ų ir kalbos, ta čiau r ėmėsi LDK politinio atskirumo ir LDK pilietin ės ištikimyb ės tradicija. 122 Vadinasi, visi tarpusavyje lietuviškai nekalb ėję Lietuvos bajorai kalbos nelaik ė tautin ės priklausomyb ės kriterijumi. Tautin ė priklausomyb ė jiems buvo Lietuvos valstybingumo tradicija. Elžbieta Biržiškien ė buvo išsilavinusi bajor ė, išlaikiusi lietuvi ų kalb ą. Ji buvo šeimos siela, vaik ų mokytoja, savarankiškai parengusi visus vaikus stoti į gimnazij ą. E. Biržiškien ė buvo muzikali moteris, m ėgdavusi dainuoti ir skambinti fortepijonu, kuris vien jai ir stov ėjo salone. Mykolo Biržiškos prisiminimuose teigiama, kad „motina vakarais mus tild ė ir migd ė prie dažn ų vakarini ų koncert ų: motina fortepijonu pritar ė Stanislavos Adomien ės Daugirdien ės dainavimui, vėliau, trio iš Daugirdien ės, mano motinos ir violin čelisto Antano Viskauskio“. 123 Iš šit ų Mykolo prisiminim ų matyti, kad Biržišk ų namuose dažnai buvo muzikuojama, rengiami muzikiniai vakarai. Jų namuose susirinkdavo inteligentai, neabejingi ir gab ūs muzikai. Biržišk ų šeima nebuvo labai religinga, ta čiau su kunigais bendravo. 124 Tarp dvasinink ų ir inteligentijos buvo palaikomas tvirtas ryšys. Kunigai, bendraudami su vietine šviesuomene, s ėmėsi iš j ų nauj ų žini ų, informacijos, gaudavo įvairi ų knyg ų ir naujausios periodikos. Šios žinios buvo perteikiamos viekšniškiams. Galima padaryti išvad ą, kad Biržišk ų namai XIX a. antroje pus ėje buvo kult ūros židinys. Čia susirinkdavo vietiniai ir nevietiniai inteligentai, gars ūs ir žym ūs kult ūros veik ėjai, kaip J. Basanavi čius, J. Jablonskis, kunigas J. Tumas – Vaižgantas, rašytoja S. Ivanauskait ė – Lazdyn ų Pel ėda, B. Sruoga su žmona. 125 Buvo rengiami muzikos vakarai, literat ūriniai pasis ėdėjimai ir t. t. Jų namuose buvo biblioteka – žini ų ir mokslo šaltinis, kuria naudojosi studentai ir apylinki ų inteligentija.

122 Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996, p. 237. 123 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 141. 124 Vitkauskas V., Biržiškos – Atgimimo S ąjūdžio žmon ės, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p.14. 125 Gedvilas A., Švietimo raida Viekšniuose – nuo parapijin ės mokyklos iki progimnazijos (1804 – 1919 m.), Iš Viekšni ų mokyklos archyvo . 27

3. 2. Aleksandravi čių šeima

Kitas svarbus asmuo miestelio kult ūriniame bei visuomeniniame gyvenime buvo vaistininkas Vincentas Aleksandravi čius, kuris nuo 1883 m. rudens gyveno ir dirbo Viekšniuose. 126 Vaistin ė Viekšniuose buvo įsteigta 1860 m. Tai buvo tre čioji vaistin ė Žemaitijoje, po Palangos ir Telši ų vaistini ų.127 V. Aleksandravi čius Maskvoje baig ė vaistininko mokslus. Studij ų laikotarpiu jaunuolis draugavo su žagariškiu medicinos studentu Antanu Buivydu ir kitais „aušrininkais“. 128 Jau studentaudamas, V. Aleksandravi čius buvo susir ūpin ęs lietuvyb ės reikalais ir aktyviai įsitrauk ęs į lietuvi ų student ų visuomenin ę veikl ą. Tam įtakos, matyt, bus tur ėjusi jo vaikyst ės aplinka, kurioje j į aukl ėjo d ėdė Kazimieras Aleksandravi čius. Šis kunigas buvo vyskupo M. Valan čiaus labai vertinamas ne tik už ger ą parapij ų tvarkym ą, bet ir nuopelnus lietuvybei, kult ūrai, s ąsajas su „Aušra“ ir aušrininkais. 129 Baigęs mokslus bei apsigyven ęs Viekšniuose, Vincentas neatitr ūko nuo savo prad ėtos lietuvyb ės veiklos. Tai matyti iš A. Buivydo si ųsto laiško į Viekšnius V. Aleksandravi čiui teksto: „Aš matau, kad myli m ūsų žem ę Lietuv ą brangi ą, nes renki dainas, giesmes, o gal ir vardus vaistažoli ų, pasakas, priežodžius ir taip toliau ir kaip žinau gerai duodi pašalp ą nemaž ą apsirgusiems m ūsų broliams, s ūnums Lietuvos, taipgi matau, kad iš tikros širdies nori matyti lietuvninkus kaip medžiagiškuose, taip dvasiškuose dalykuose ne mažesniais už kitas tautas jau seniai apšvie čiamas šviesa visoki ų moksl ų“. 130 Iš laiško teksto išryšk ėja, kad Viekšni ų vaistininkas rinko žemai čių dainas, posakius, patarles, liaudiškus vaistažoli ų pavadinimus. Jis r ūpinosi ir susirgusiais tautie čiais – lietuvyb ės siek ėjais. V. Aleksandravi čius skait ė lietuvi ų Tilž ėje ir kitur leidžiam ą bei nelegaliai į krašt ą gabenam ą spaud ą, r ėmė knygnešius. Perskait ęs periodinius leidinius ir knygas, jas skolindavo savo vaistin ės mokiniams. 131 Su savo bendramin čiais, studentavimo draugais V. Aleksandravi čius ryši ų nenutrauk ė. Laiškas atspindi, kad buvo bendraujama ir toliau, pasidalijant mintimis, patirtimi, o gal ir netolimomis svajon ėmis, pavyzdžiui siekiu atgauti lietuvišk ą spaud ą. Nors Aleksandravi čių šeimoje vyravo dvikalbyst ė – lenk ų ir lietuvi ų kalba, Viekšni ų vaistininkas, aptarnaudamas savo klientus steng ėsi su jais kalb ėti ta kalba, kuria į j į kreip ėsi

126 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Vaistininkas iš pašaukimo Juozas Aleksandravi čius 1896 – 1977, Jų testamentai vykdomi , Vilnius, 2006, p. 89. 127 Kerys B., Rozga L., Viekšniai , Viekšniai, 2005, p. 6. 128 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 87. 129 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Senoji Viekšni ų vaistin ė ir jos kult ūriniai ryšiai , Viekšniai, 2010 liepos 17d., p.1. 130 Gaigalait ė A., Lietuvi ų tautinio atgimimo epizodas: Antano Buivydo laiškas Vincentui Aleksandravi čiui, http://193.219.88.12/7501/7674.pdf , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010 02 24]. 131 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Vaistininkas Vincentas Aleksandravi čius 1853 – 1926, Jų testamentai vykdomi , Vilnius, 2006, p. 53. 28

valstietis žemaitis, prašalaitis lietuvis, šl ėkta bajoras, miestietis žydas ar valdininkas rusas. Vincentas Aleksandravi čius gerai kalb ėjo lietuviškai aukštai čių ir žemai čių tarm ėmis, mok ėjo lenkiškai, vokiškai ir rusiškai. 132 Šioje šeimoje kalb ų mok ėjimas buvo labai vertinamas ir pagirtinas dalykas, nes tai leido bendrauti ne tik su Viekšni ų krašto žmon ėmis, bet ir su užsienie čiais. Vincentui Aleksandravi čiui jo d ėdė Žagar ės kunigas Kazimieras Aleksandravi čius Viekšni ų vaistin ę dovanojo su s ąlyga, kad jis ir b ūsimieji vaistin ės paveld ėtojai kasmet skirt ų po 6% nuo dovanotojo turto, t. y. 300 rubli ų sidabru, vieno gabaus neturtingo giminai čio mokymui. Po 10 met ų j į tur ėjo pakeisti kitas jaunuolis, o jei gimin ėje neatsirast ų tinkamo kandidato, j į tur ėjo parinkti Naujosios Žagar ės kunigas iš savo parapijie čių.133 Vincentas Aleksandravi čius per 42 darbo metus Viekšni ų vaistin ėje į mokslus išleido ne vien ą jaunuol į: savo jaunesn įjį brol į Dominyk ą, pusbrolio Čaplinskio s ūnų Jon ą ir pastarojo s ūnų Stepon ą, pad ėjo besimokan čiam Vincui Čepinskiui. Jam mirus, ši ą tradicij ą per ėmė jo s ūnus Juozas Aleksandravi čius: globojo mirusio brolio Broniaus dukr ą Iev ą, leido į mokslus jaunesn įjį brol į Konrad ą, gydytojo Edvardo Kontrimo vaikus. Kaip tikr ą dukr ą myl ėjo ir globojo savo dukters draug ę Danut ę Gulbinait ę, sušelpdavo kitus moksleivius. 134 Aleksandravi čių namuose lankydavosi įžym ūs to meto lietuviai: kunigas J. Tumas – Vaižgantas, poetas, kunigas J. Ma čiulis – Maironis, generolas V. Nagevi čius ir kt. Vincentas Aleksandravi čius aktyviai reišk ėsi ir visuomeniniame miestelio gyvenime. Daug d ėmesio kult ūrinei miestelio ir jo apylink ės veiklai skyr ė gaisrininkai. Jie tur ėjo orkestr ą, chor ą, reng ė vakarus, valstybini ų šven čių min ėjimus, paradus. V. Aleksandravi čius buvo renkamas į Viekšni ų gaisrinink ų draugijos Taryb ą.135 Juozas Aleksandravi čius buvo ketvirtas vaikas Vincento šeimoje. 1926 m. t ėvui mirus, Juozas Aleksandravi čius paveld ėjo Viekšni ų vaistin ę ir t ęsė t ėvo tradicijas. 136 Juozo Aleksandravi čiaus namuose lankydavosi daug šviesi ų žmoni ų: Kazimiero Daugirdo šeima, Vanda Daugirdait ė – Sruogien ė, Antanavos Giedrai čiai, Santekli ų dvaro savinink ės: Tekl ė Gružauskait ė ir Ona Bagnickait ė, kanauninkas Jonas Navickas, visa Biržišk ų šeima.

3. 3. Inteligentijos kult ūriniai ryšiai

132 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Vaistininkas Vincentas Aleksandravi čius 1853 – 1926, Jų testamentai vykdomi , Vilnius, 2006, p. 32. 133 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Senoji Viekšni ų vaistin ė ir jos kult ūriniai ryšiai , Viekšniai, 2010 liepos 17d., p.2. 134 Ten pat, p.2. 135 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Vaistininkas Vincentas Aleksandravi čius 1853 – 1926, Jų testamentai vykdomi , Vilnius, 2006, p. 52. 136 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Senoji Viekšni ų vaistin ė ir jos kult ūriniai ryšiai , Viekšniai, 2010 liepos 17d., p.5. 29

Antanas Biržiška ir Vincentas Aleksandravi čius bei j ų šeimos artimai bendravo, nes juos siejo profesiniai interesai, išsilavinimas bei artima pasaul ėži ūra. Jie bendravo ne tik tarp sav ęs, bet ir su Viekšni ų miestelio ir apylinki ų inteligentais: Daugirdais, Morais, Chominskiais, Šimkevi čiais, Moncevi čiais, Paulavi čiais, Kontrimais, Rimgailomis, su kanauninku I. Zaleskiu. Šie žmon ės buvo kult ūringi, apsiskait ę, patys mok ęsi bei savo vaikus leidžiantys į Dorpato, Peterburgo, Varšuvos, Maskvos universitetus. Daugumos j ų gimin ės iš didmies čių atvykdavo vasaroti į vaizdingas Viekšni ų apylinkes, atveždami ir naujausios informacijos apie kult ūrin į bei politin į gyvenim ą. Viekšni ų apylink ėse prieš Pirm ąjį pasaulin į kar ą vasarodavo net kelios rygie čių inteligent ų šeimos: Mašiotai, Fedaravi čiai, Grigaravi čiai. Su visais jais Kotryna Aleksandravi čien ė, antroji Vincento žmona, draugavo Rygoje ir pasi ūlė vasarai atvykti į Viekšnius. 137 Per trump ą atostog ų laikotarp į sve čiai iš Rygos sp ėdavo pasireikšti miestelio kult ūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Per jaunimo šoki ų vakarus pianinu grodavo Kotryna Aleksandravi čien ė arba Marija Mašiotien ė. Visi šie vasarotojai lankydavosi Viekšni ų vaistin ėje, klebonijoje, Biržišk ų namuose. Sekmadieniais Viekšni ų inteligentai susirinkdavo pas klebon ą Vincent ą Jarulait į. Atvykdavo jauna našl ė Sofija Kymantait ė – Čiurlionien ė, Jadvyga ir Valerija Čiurlionyt ės, karo gydytojas ir archeologas Vladas Nagevi čius. Kita susib ūrim ų vieta buvo Daugird ų namai B ūgiuose, ypa č tada, kai iš Kauno atvykdavo Kazimiero Daugirdo dukt ė istorik ė Vanda su vyru rašytoju Baliu Sruoga. 138 Taigi, Viekšniai tuo laikotarpiu tikrai nebuvo tamsus Lietuvos užkampis, o daugumai inteligent ų paž įstamas ir savas kampelis. Neabejotina, kad visi šie žmon ės tur ėjo įtakos Viekšni ų „gyvybingumui“. 1886 m. kovo 13 d. Viekšni ų bažny čios vikaras Kazimieras Bublevskis bajor ų Antano ir Elžbietos Biržišk ų teis ėtos santuokos s ūnų, gimus į 1886 m. vasario 11 d., pakrikštijo Viktoro vardu. Krikštat ėviai – bajorai Antanas Magas ir Karolina Daugirdaitė.139 Šitas faktas, kad krikšto tėvai pasirinkti iš vietini ų dvarinink ų, dar kart ą liudija, kad vietin ė inteligentija tarpusavyje bendravo. Krikštat ėvi ų garsios pavard ės, leidžia manyti, kad Biržišk ų šeima buvo gerbiama ir tur ėjo autoritet ą Viekšniuose ir j ų apylink ėse. Inteligentai dažnai keisdavosi periodiniais leidiniais. Iš vaistininko V. Aleksandravi čiaus Biržiškos skolindavosi Peterburgo lenk ų savaitrašt į „Kraj“, iš Daubiški ų dvaro –

137 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Vaistininkas Vincentas Aleksandravi čius 1853 – 1926, Jų testamentai vykdomi , Vilnius, 2006, p. 46. 138 Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Vaistininkas iš pašaukimo Juozas Aleksandravi čius 1896 – 1977, Jų testamentai vykdomi , Vilnius, 2006, p. 106. 139 Jasi ūnas H., Viktoras Biržiška – profesorius, matematikas, patriotas, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p. 29. 30

mėnrašt į „Russkaja mysl“, savaitrašt į „Niva“ ir „Tygodnik illustrowany“, iš Pavirvyt ės – „W ędrowiec“. 140 Galima susidaryti nuomon ę, kad to meto spauda, kuri pasiekdavo Viekšnius, tai populiar ūs Rusijos ir Lenkijos leidiniai. Vadinasi, buvo domimasi buvusios Abiej ų Taut ų Respublikos (ATR) ir Rusijos imperijos politiniais ir visuomeniniais įvykiais.

140 Rozga L., Intelektualin ė ir kult ūrin ė aplinka Viekšniuose XIX ir XX amži ų sand ūroje, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p. 13. 31

4. SKAITYMO TRADICIJOS VIEKŠNIUOSE

Knyga ir spausdintas žodis – tai savotiškas ideologinis, kult ūrinis ir ekonominis ženklas. 141 Knyga visada tur ėjo didel ę reikšm ę visuomeniniam ir kult ūriniam gyvenimui. Įvairiais laikotarpiais ji atliko skirting ą vaidmen į visuomen ėje, ta čiau visuomet išliko kaip pažangos ir informacijos šaltinis, kult ūros vertyb ė ar istorinis palikimas. 142 Žmon ės skaitydami knyg ą įgydavo nauj ų žini ų, praktini ų patarim ų ar pa įvairindavo savo kasdienyb ę. Anuomet knyga buvo prabangos, pasididžiavimo objektas, tiesa, nepigus, nes ne kiekvienas j ą gal ėjo įsigyti. Turtingesniam ūkininkui namie tur ėti knyg ą buvo garb ės reikalas. 143 Ji taip pat pabr ėždavo socialin ę priklausomyb ę kuriai nors visuomen ės daliai. Iki XIX a. pabaigos daugiausia skait ę ir tur ėję knyg ų buvo bajorai ir išsilavin ę žmon ės. Knygnešyst ė ir knygnešiai daug prisid ėjo keliant knygos ir kit ų spaudini ų autoritet ą XIX a. Lietuvos kaime. 144 Spaudos plitimas priklaus ė ne tik nuo gyventoj ų kult ūros lygio ar profesini ų interes ų, bet ir nuo j ų ekonomin ės pad ėties, materialini ų galimybi ų įsigyti knyg ą ar laikrašt į.145 Spausdintas žodis vienas iš svarbiausi ų kult ūros element ų, tod ėl, norint išsiaiškinti kult ūrinio ir visuomeninio gyvenimo tendencijas Viekšniuose, labai svarbu atkreipti d ėmes į į knygos reikšm ę šiame Žemaitijos kampelyje.

4. 1. Inteligent ų bibliotekos

Mykolo Biržiškos prisiminimuose nurodoma, jog apie 1870 m. iš Pavirvyt ės kil ęs pedagogas, buv ęs Kališo (dab. Lenkija) realin ės mokyklos direktorius, E. Paulavi čius parsivež ė jam dovanot ą mokyklos bibliotek ą.146 Šios bibliotekos pagrindu buvo įsteigta kilnojamoji biblioteka, kuria naudojosi visas Viekšni ų kult ūrinis elitas. Deja, tai pirmosios mums žinomos žinios apie Viekšni ų krašte esan čias asmenines ir bendro naudojimo bibliotekas. Dvaruose ir dvareliuose spausdinto žodžio tradicijos buvo senos ir gilios. Jos daugiausia atspind ėjo lenkiško žodžio keli ą.147 Tod ėl nereikia abejoti, ir anks čiau šio krašto dvarinink ų namuose buvus knyg ų ir bibliotek ų, nes dvar ų kult ūroje knygos buvo vienas iš svarbesni ų jos sudedam ųjų dali ų.

141 Berenis V., Kult ūros intarpai istorijoje , Vilnius, 2007, p. 44. 142 Zinkevi čien ė J., Knygos vaidmens kaita visuomen ėje, Knygotyra, Vilnius, t. 44, 2005, p. 274. 143 Maskuli ūnien ė D., Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime, Knygotyra, Vilnius, t. 44, 2005, p. 52. 144 Ten pat, p. 57. 145 Stonien ė V., Lietuvos knyga ir visuomen ė XX amžiuje, Knygotyra, Vilnius, t. 25 (32), 1998, P. 408. 146 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 298. 147 Maskuli ūnien ė D., Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime, Knygotyra, Vilnius, t. 44, 2005, p. 54.

32

Viekšni ų inteligentija, kult ūrine prasme aktyviausia miesto gyventoj ų dalis, neabejotinai tur ėjo savo namuose asmenines bibliotekas. Randame žinių, kad Biržišk ų ir Aleksandravi čių namuose buvo lenkišk ų, rusišk ų knyg ų ir periodikos leidini ų, kurie sudar ė asmenines ši ų šeim ų bibliotekas.148 Neabejoju, kad ir kiti miesto šviesuoliai tur ėjo, gal ir ne tokias gausias asmenines bibliotekas, ta čiau bent po kelias knygas savo namuose. Š į teigin į patvirtina ir tai, jog inteligent ės savo vaikus ruošdavo mokyklai namuose. 149 Tokiam tikslui, t. y. vaikų mokymui namuose, reik ėjo tur ėti įvairios literat ūros.

4. 2. Valstie čių bibliotekos

Kaip teigia Vytautas Merkys: „svarbus rodiklis, kaip augo sistemingas spaudos poreikis, yra valstie čių bibliotek ų atsiradimas“. 150 Tai, kad spausdintu žodžiu pradeda dom ėtis ne tik inteligentija, miesto šviesuomen ė, bet ir paprastas valstietis, liaudis, rodo pakitusi ą visuomen ės, tautos savimon ę. 1864 – 1904 m. lietuvi ų spaudos draudimo laikotarpis. Ta čiau net ir tokiomis aplinkyb ėmis spaudos poreikis did ėjo. Jam patenkinti radosi žmoni ų, kurie buvo vadinti knygnešiais, nelegalios spaudos platintojais. Apie j ų didžiul ę reikšm ę platinant lietuvišk ą spausdint ą žod į šiame darbe nebus kalbama, nes tai pla čiai tyrin ėta ir yra ne šio darbo tema. G. Raguotien ės teigimu, XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje veik ė slaptos kaimo žmoni ų knygneši ų, j ų draugij ų bibliotekos, iš kuri ų apie 40 buvo susektos žandar ų.151 N ėra abejon ės, kad aptariamuoju laikotarpiu ši ų bibliotek ų buvo žymiai daugiau. Deja, ne įmanoma nurodyti visos informacijos apie valstie čių bibliotek ėles ir tur ėtą literat ūrą, nes ši veikla vyko nelegaliai ir niekur n ėra užfiksuota. Bibliotek ėle buvo laikoma ne mažiau kaip 10 skirting ų knyg ų, broši ūrų (j ų form ą anuomet tur ėjo taip pat daugelis laikraš čių) tur ėjus į rinkin į.152 Jei knyg ų b ūdavo randama po kelis egzempliorius, tai reišk ė, jog čia knygnešio spauda. V. Merkys teigia, jog Šiauli ų apskrityje viena iš seniausi ų bibliotek ėli ų buvo Pluog ų kaime, Viekšni ų vals čiuje, Barboros Šiuipait ės – Beržanskien ės namuose. 153 Tai rodo, gilias ir senas spausdinto žodžio skaitymo, platinimo ir knygos vert ės supratimo tradicijas valstie čių tarpe. Pažymima, jog 1870 – 1893 m. savinink ė platino knygas, buvo knygneš ė, tod ėl jos bibliotekos

148 Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938, p. 9. 149 Ten pat, p. 124. 150 Merkys V., Lietuvi ų valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Iš Lietuvos bibliotek ų istorijos, Vilnius, 1984, p. 82. 151 Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996, p. 13. 152 Merkys V., Lietuvi ų valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Iš Lietuvos bibliotek ų istorijos, Vilnius, 1984, p. 82. 153 Ten pat, p. 84. 33

rinkinys buvo gausiai papildomas bei atnaujinamas. Galima teigti, jog dauguma knygneši ų tur ėjo savo asmenines bibliotekas ir su savo platinamais leidiniais buvo pla čiai susipažin ę. Tame pa čiame Viekšni ų vals čiuje bibliotek ėlę tur ėjo Santekli ų dvaro keltininkas Jonas Lapkus (42 m.), kil ęs iš Purv ėnų kaimo. 154 Galima padaryti išvad ą, jog valstie čių bibliotekos Viekšni ų krašte buvo paplit ęs reiškinys. Toki ų bibliotek ėli ų tur ėjo b ūti žymiai daugiau. Tokios liaudiškos bibliotekos daugiausia priklaus ė knygnešiams ir j ų šeimoms, ta čiau, kaip pastebime iš J. Lapkaus pavyzdžio, pasitaikydavo ir išim čių. Įdomu b ūtų sužinoti, ar knygnešiai ir vietin ė inteligentija palaik ė kokius ryšius? Šiandien į š į klausim ą atsakyti negalime, nes neturime joki ų duomen ų. V. Merkys pateikia lentel ę „ Slaptosios Lietuvi ų valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje “155 , kurioje nurodomi su čiupt ųjų asmen ų nelegali ų bibliotek ų rinkiniai ir turinys pagal apskritis. Ta čiau į ši ą lentel ę ne įtraukta B. Šiuipait ės – Beržanskien ės namuose rasta biblioteka. Tai padaryta tod ėl, jog turima labai mažai duomen ų apie šios bibliotekos turin į. T ėra žinoma, jog B. Šiuipait ės – Beržanskien ės bibliotekoje buvo visi S. Daukanto, Juzum ų, L. Ivinskio, D. Poškos, M. Valan čiaus raštai. 156 Šios bibliotekos sud ėtis pasižymi svarbiausiais to laikotarpio lietuvi ų literat ūros veikalais. Tai rodo buvus aukšt ą literat ūrin į lyg į Viekšni ų krašte. Kaip jau min ėjau, autorius ši ą liaudišk ą bibliotek ą laiko seniausia Šiauli ų apskrityje. Šiauli ų apskrityje iš viso nurodyti 5 nelegali ų bibliotek ų savininkai, tarp j ų, jau ankš čiau pamin ėtas, Jonas Lapkus iš Viekšni ų vals čiaus. Tai rodo aktyvi ą draudžiamos spaudos platinimo veikl ą ir stipr ų spaudos centr ą krašte. Nurodoma, jog Jonas Lapkus įkliuvo 1901 m. rugs ėjo 21 d. Panagrin ėkime pla čiau šios bibliotek ėlės rinkin į. Joje iš viso rasta 13 leidini ų, tarp j ų 5 nurodomi, kaip anticariniai. Didžiausi ą dal į bibliotekos rinkinio sudaro periodiniai leidiniai, j ų rasta 5. Periodinius leidinius sudaro 1898 m. „ Tėvyn ės sargo “ 10 – 12 numeriai. 157 Tai atskleidžia, kad buvo domimasi Lietuvos aktualijomis, politiniu, kult ūriniu gyvenimu. Visuomenini ų, politini ų, istorijos leidini ų rasta 2 - A. Baranausko „ Paskutin į pamoksl ą vieno žemai čių kunigo prieš smert į“ ir K. Pakalniškio „ Rašt ų“ T.1. Pastarieji leidiniai sudar ė atskir ą grup ę ir buvo nukreipti prieš prievartin į sta čiatikyb ės, kaip valstybin ės religijos, brukim ą.158 Nurodomas vienas rastas grožin ės literat ūros leidinys – V. Smo činskio „ Veselijos arba pagir ėnų gobtuv ės“. Bibliotek ėlėje buvo 4 kalendoriai – „ Lietuviškas kalendorius “ (1892 m.), „ Lietuvos ūkinink ų kalendorius “ (1893 m., 1894 m.), „ Tikras t ėvyniškas kalendorius “ (1896 m.). Lietuviškieji kalendoriai tuo laikotarpiu atliko

154 Merkys V., Lietuvi ų valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Iš Lietuvos bibliotek ų istorijos, Vilnius, 1984, p. 84. 155 Ten pat, p. 94. 156 Ten pat, p. 90. 157 Ten pat, p. 88. 158 Ten pat, p. 89. 34

visuotin ės enciklopedijos, praktinio ūkio patar ėjo bei literat ūros žurnalo funkcijas. 159 D ėl ši ų priežasčių j ų populiarumas nestebina. Vienas rastas leidinys priskiriamas prie „kit ų“. V. Merkys, teigia, kad šio tipo knygos daugiausia buvo knyg ų katalogai. Bibliotek ėlėje nerasta ūkini ų patarim ų, švie čiam ųjų leidini ų. Ta čiau negalima teigti, jog Viekšni ų krašte nesidomima ūkiniais patarimais, nes ši ą funkcij ą taip pat atliko kalendoriai, kuri ų pas Jon ą Lapk ų rasta net 4. Taip pat nerasta vadov ėli ų. Manau, jog šie buvo paplit ę ten, kur veik ė daraktorin ės mokyklos. Nerasta ir religin ės paskirties leidini ų. Knygos istorija neatskiriama nuo skaitytojo ir jo aplinkos. Proklamacijos, pamfletai, maldaknyg ės ir istoriniai dokumentai gali daug k ą paaiškinti apie mentalin ės visuomen ės nuostatas. 160 Juk tam tikros knygos skaitomos tik tam tikromis aplinkyb ėmis, tik nedaugeliui iš j ų lemta išlikti populiariomis ilg ą laik ą. Iš pateikto Jono Lapkaus bibliotekos turinio, galima daryti išvad ą, jog XX a. pr. Viekšniuose ir j ų apylink ėse žmon ės dom ėjosi politiniu, visuomeniniu gyvenimu, buvo aktualu, kokie įvykiai vyksta Lietuvoje. Mažiau paklausi buvo grožin ė literat ūra ir istorija. Populiar ūs buvo kalendoriai, kuriuose buvo gausu ūkini ų ir buitišk ų pamokym ų. Viekšni ų vals čiuje rasta bibliotek ėlė pagal leidini ų kiek į Šiauli ų apskrityje buvo 2, ta čiau palyginus su kit ų apskri čių bibliotek ų knyg ų skai čiumi sudaro vien ą iš mažiausi ų bibliotek ėli ų. Galima teigti, kad Viekšniai visos Šiauli ų apskrities atžvilgiu buvo vienas aktyviausi ų kult ūrini ų centr ų.

4. 3. Visuomenin ės bibliotekos, skaityklos, knygynai Viekšniuose

1904 m. atgavus spaud ą, nutarta steigti bibliotekas ir skaityklas. Biblioteka, skaitykla ir knygynas pirmiausia ir dažniausiai suvokti kaip labai svarbios ir įtakingos žmoni ų švietimo priemon ės. 161 Taigi, šios įstaigos tuo laikotarpiu buvo steigiamos d ėl švietimo poreikio, o ne, kaip dabar atrodyt ų įprasta, ir d ėl skaitymo malonumo. Kadangi ne kiekvienas žmogus gal ėjo įsigyti knyg ą d ėl jos didel ės kainos, tam tikslui, kad nenukent ėtų švietimo reikalai, nutarta steigti bibliotekas. „Ne visi, o ypa č suaugusieji ir betur čiai, tur ėjo s ąlygas ir galimybes mokytis, kiti jau nebesimok ė, o prasilavinti poreik į jaut ė arba j į reik ėjo sužadinti. Tad manyta, kad tokiomis sąlygomis biblioteka ar skaitykla gali atstoti ir mokykl ą, pirmiausia suaugusiems žmon ėms, iš dalies ir vaikams“. 162 Tai suprato ir įvairios švietimo, kult ūros draugijos, kurios bibliotek ų ir skaitykl ų steigim ą laik ė vienu iš pagrindini ų savo tiksl ų. Biblioteka buvo suvokiama, kaip tautos

159 Klimka L., Lietuvišk ųjų kalendori ų leidyba spaudos draudimo metais: kult ūrin ė ir švie čiamoji reikšm ė, Lietuvi ų raštijos istorijos studijos , t. 1, Iš spaudos draudimo istorijos, Vilnius, 2005, p. 56. 160 Berenis V., Kult ūros intarpai istorijoje , Vilnius, 2007, p. 44. 161 Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996, p. 9. 162 Ten pat, p. 10. 35

kult ūros ir švietimo sistemos ypatinga dalis, teikianti ne vien žinias, bet ugdanti tautiškum ą ir dvasingum ą.163 „Vilniaus aušros“ švietimo draugija taip pat steigė bibliotekas ir skaityklas. Kai kurie šios draugijos skyriai jau 1907 m. pabaigoje tur ėjo susipirk ę bibliotekoms knyg ų. Tarp ši ų skyri ų nurodomas ir Viekšni ų skyrius, kuris tur ėjo per 300 knyg ų, bet nesulauk ė gubernatoriaus leidimo. 164 Lieka neaišku, ar ši draugijos biblioteka visgi veik ė negavusi leidimo, ar neveik ė? Joki ų duomen ų apie jos veikla nerasta. Lietuvi ų katalik ų blaivyb ės draugija buvo apr ėpusi beveik vis ą Lietuv ą. Ji tur ėjo daugiausia skyri ų visoje Lietuvoje palyginus su kitomis draugijomis. Vienas iš šios draugijos tiksl ų buvo bibliotek ų steigimas. „Blaivyb ės“ draugijos biblioteka Viekšniuose buvo atidaryta 1913 m. 165 Jos, kaip ir kit ų kult ūros įstaig ų, veikla buvo sutrikdyta prasid ėjus Pirmajam pasauliniam karui. Greta draugij ų steigiam ų bibliotek ų, k ūrėsi ir parapij ų bibliotekos. J ų steig ėjai paprastai buvo kunigai, įkurdindav ę jas klebonijose, prieglaudos namuose („špitol ėse“), pas bažny čios tarnautojus ar šiaip parapijie čius. Vienos parapij ų bibliotekos atsirado iš kunig ų asmenini ų ar j ų l ėšomis įkurt ų bibliotek ėli ų, kitoms panaudoti parapijie čių suaukoti pinigai. 166 Tokios bibliotekos laikytos priva čiomis, nes jose esan čios knygos buvo laikomos bažny čios nuosavybe. Parapij ų bibliotekoms nereik ėjo valdžios leidim ų. 1906 m. Viekšniuose buvo atidaryta parapijos biblioteka, kuri ą įsteig ė kunigas Pranas Vili ūnas. 167 Šis asmuo, kaip ir daugelyje tokio tipo bibliotek ų, dirbo ir bibliotekininku. Viekšni ų parapijos biblioteka buvo pirmoji visuomeninio pob ūdžio biblioteka šiame mieste, ta čiau ten buvusios knygos buvo religinio pob ūdžio, o tai negal ėjo patenkinti visos visuomen ės poreiki ų, aktuali ų visuomenei klausim ų. Kada parapijos biblioteka nustojo veikusi, n ėra žinoma. Manau, kad tai susij ę su 1913 m. atidaryta „Blaivyb ės“ draugijos biblioteka. Kadangi ši draugija buvo katalikiška, tai atidarant jos bibliotek ą tur ėjo susitelkti visos Viekšni ų katalikiškos j ėgos, kunigai. Tokiu atveju, mano manymu, dviej ų religin ės krypties bibliotek ų šiame mieste nereik ėjo, tad parapijos biblioteka buvo uždaryta. Išsipl ėtojus katalik ų švietimo ir kult ūros draugij ų bibliotekoms, parapij ų bibliotekos nebeteko reikšm ės, nyko. Vien ų parapij ų bibliotekos buvo perduotos draugijoms, kartais jos jungtos su draugij ų bibliotekomis į vien ą.168

163 Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996, p. 10. 164 Ten pat, p. 29. 165 Ten pat, p. 324. 166 Ten pat,p. 22. 167 Ten pat, p. 300. 168 Ten pat, p. 22. 36

Reikia pabr ėžti, kad draugij ų bibliotekos buvo skirtos j ų nariams, ta čiau ir j ų, ir priva čių asmen ų bei parapij ų bibliotekomis dažniausiai už tam tikr ą mokest į naudojosi ir pašaliniai skaitytojai. Deja, toki ų bibliotek ų fondai neretai buvo tam tikros krypties arba sukomplektuoti iš specialios literat ūros. 169 Tad jos negal ėjo patenkinti vis ų skaitytoj ų skirting ų poreiki ų ir interes ų. Knygynai buvo pagrindinis bibliotek ų komplektavimo šaltinis. Nemažai knygyn ų provincijoje priklaus ė spaudos draudimo laik ų knygnešiams, toliau t ęsusiems lietuviškos spaudos darb ą legaliai arba slaptai. Tarp toki ų buvusi ų knygneši ų minimas ir Juozas Vil čekauskas (Vil čechovskis). 170 Knygynas Viekšniuose veik ė 1914 – 1918 m. Knygyn ų kult ūrines, švie čiam ąsias funkcijas rod ė j ų ryšiai su bibliotekomis ir skaitymu. 1921 m. prie vartotoj ų bendrov ės ‚ Ąžuolas“ įkurtas viešas knygynas. 171 Jam įsikurti pad ėjo Amerikos viekšniškiai pinigais, knygomis, laikraš čiais. 1922 m. pabaigoje prie šio knygyno atidaryta skaitykla, kuri veik ė sekmadieniais, antradieniais ir penktadieniais. Knygynas 1924 m. tur ėjo virš 1000 knyg ų ir 300 lankytoj ų.172 Per savait ę knygyn ą ir skaitykl ą vidutiniškai aplankydavo apie 100 žmoni ų. Religinio turinio knyg ų buvo 35, istorijos, visuomen ės moksl ų ir geografijos 180, gamtos, žem ės ūkio 196, įvairaus turinio – 163, beletristikos 540, vaikams 76, iš viso 1190 knyg ų. 1923 m. skaitykloje buvo ši ų laikraš čių: „Lig Žinios“, „Lietuvos Ūkininkas“, „Laisv ė“, „T ėvyn ės Sargas“, „Vienyb ė“, „Darbininkas“, „Socialdemokratas“, „Talka“, „Trimitas“, „Lietuvos Ūkis“, „M ūsų Žinynas“, „Atspindžiai“. Iš Amerikos Viekšnius pasiekdavo „Naujienos“, „Draugas“, „T ėvyn ė“, „Garsas“, „Keleivis“, „Telegramas“, „Sandara“, „Vienyb ė“, „Amerikos Lietuvis“, „Darbininkas“, „Vanagas“. Vadinasi, skaitykla gausiai prenumeravo vis ą to meto periodik ą, net ir iš JAV. Skaityklos ved ėja tapo Z. Perminait ė. Nurodoma, jog skaitytoj ų skai čius siek ė net iki t ūkstan čio, kuri ų dalis buvo iš artimiausi ų kaim ų. Kaip matyti, ši skaitykla buvo skirta ne vien Viekšni ų miesto gyventojams: čia lankydavosi ir iš tolimesni ų apylinki ų atvyk ę skaitytojai. Viekšni ų aplinkini ų kaim ų gyventojai nebuvo atitr ūkę nuo kult ūrinio gyvenimo, dom ėjosi literat ūra, periodika. Tai k ėlė j ų žini ų lyg į, pl ėtė akirat į. Ši ą skaitykl ą viekšniškiai prisimena dar ir šiandien. Tai rodo, kiek svarbi čionykš čiams gyventojams buvo ši įstaiga. Stanislovas Kriau čiūnas pasakoja, kad „biblioteka jau buvo Smetonos laike čia. To pastato dabar jau neb ėra. Visi gal ėjo skaityti. Mokiniai, kurie gerai

169 Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996, p. 31. 170 Ten pat, p. 225. 171 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 02 26, p.3, http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68865 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 05]. 172 Ten pat, p.3 37

mokindavosi, gaudavo teis ę pasiimti knygas iš bibliotekos į namus“ 173 . Pasakotojas skaitykl ą tapatina su biblioteka, nes šioji, kaip nurodo S. Kriau čiūnas, atliko ne tik skaityklos, bet ir bibliotekos funkcijas. Toks bibliotek ų, skaitykl ų ir knygynų tapatumas ir funkcij ų susimaišymas anuomet buvo labai dažnas reiškinys, norint pritraukti skaitytoj ą. Šios skirtingos institucijos buvo traktuojamos vienodai. Kitas Viekšniuose aug ęs pasakotojas, Edmundas Levitas, teigia, jog 1934 m. atvažiavus į Viekšnius gyventi, biblioteka jau buvo. Kada tiksliai ji įkurta, jis negali pasakyti. 174 Kyla klausimas, ar šioji biblioteka yra 1922 m. įkurta skaitykla ar kokia kita biblioteka? Norint atsakyti į š į klausim ą, reikia pažvelgti į tolesn ę skaityklos istorij ą. 1935 m. skaitykla buvo pertvarkyta į bibliotek ą. 1937 m. šioji biblioteka pertvarkyta į Viekšni ų vieš ąją bibliotek ą.175 Atskir ą skaitykl ų r ūšį sudar ė priva čių asmen ų ir draugij ų išlaikomos arbatini ų (arbatnami ų) skaityklos, tiksliau skaitymo vietos. Tokios arbatin ės gyvavo ir anks čiau, bet intensyviau prad ėtos steigti nuo 1905 m. pradžios, pabr ėžiant j ų svarb ą žmoni ų bui čiai, dorovei, švietimui. 176 Tokiose vietose buvo galima ne tik atsigerti arbatos, bet ir pasiskaityti periodikos. Tai buvo patogus ir praktiškas būdas praleisti laisvalaik į bei „apsišviesti“ pa čiomis naujausiomis žiniomis iš Lietuvos ir pasaulio. Prasid ėjus karui arbatini ų padaug ėjo, nes tada ypa č susidom ėta laikraš čiais, kurie skelb ė naujienas apie karo įvykius. 1911 met ų Vienyb ės savaitiniame laikraštyje randame trump ą žinut ę apie Viekšnius. Laikraštyje rašoma, kad: „27 d. lapkri čio įvyko „Blaivyb ės” susirinkimas. Nutar ė įsteigti arbatin ę špitol ėje. Daugeliui netinka tas užmanymas. Labiau jiems tikt ų, kad b ūtų sutar ę alin ę įsteigti“. 177 Taigi, nuo 1911 – 1912 m. tokia skaitykla – arbatin ė tur ėjo veikti ir Viekšniuose. Iš šios žinut ės galima susidaryti nuomon ę, kad arbatin ė buvo įsteigta ne vien dėl šviet ėjišk ų, bet ir d ėl liaudies dorovini ų, blaivinimo tiksl ų. Vadinasi, dar ir XX a. pradžioje Viekšni ų kunigai kovojo su girtavimo yda, t ęsė Motiejaus Valan čiaus prad ėtą blaivinimo tradicij ą. Tai puikus pavyzdys, kaip knygos istorija leidžia pažinti konkre čius praeityje gyvenusi ų žmoni ų s ąmon ės raiškos b ūdus, kult ūrinio išsilavinimo lygius. Lietuvi ų knygos istorijoje

173 Stanislovo Kriau čiūno prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 6. 174 Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 18. 175 Virpša K. Iš bibliotekos albumo , Viekšni ų kraštas: bibliografija ir žinios krašto istorijai [CD], p. 2117. 176 Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996, p. 41. 177 Viekšniai, Vienyb ė, 1911 Nr. 50, p. 15, http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_100017_1&biRecordId=10036 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 12]. 38

toki ų objekt ų yra tikrai ne mažai, iš kuri ų išsiskiria unikalus Europoje reiškinys – knygneši ų gadyn ė.178 Viekšniai nuo XIX a. vidurio (o mano nuomone, ir nuo dar seniau, deja, tam patvirtinti n ėra šaltini ų) tur ėjo gilias skaitymo tradicijas, kurios skatino visuomen ę aktyviai įsitraukti į kult ūrin į gyvenim ą. Spausdintas žodis šiame krašte buvo labai gerbiamas. Jau XIX a. antroje pus ėje dauguma inteligent ų tur ėjo savo asmenines bibliotekas, o taip pat ir bendro naudojimo, kaip dabar pavadintume, vieš ąją bibliotek ą Pavirvyt ės dvare. Valstie čiai taip pat jaut ė žini ų poreik į, tam tikslui kaup ė ir steig ė savo bibliotek ėles. XX a. pradžioje čia veikusios draugijos steig ė bibliotekas, veik ė knygynas, parapijos biblioteka, arbatin ė, skaitykla, kuri v ėliau tapo vieš ąją biblioteka. Taigi, knyga ir spausdintas žodis Viekšniuose buvo vienas iš ryškiausi ų ir aktyviausi ų kult ūrinio ir visuomeninio gyvenimo element ų. D ėl to gal ėjo klest ėti švietimas ir įvairios draugijos. Knyga čia buvo pamatas ir veik ė vis ą kult ūrin į gyvenim ą.

178 Berenis V., Kult ūros intarpai istorijoje , Vilnius, 2007, p. 57. 39

5. TEATRINIS IR MUZIKINIS GYVENIMAS VIEKŠNIUOSE

Kult ūrinis gyvenimas turi įvairias formas – tai teatras, kinas, šoki ų ir muzikos vakarai, įvairios parodos ir kita. Visos šios formos ir atspindi miesto ar miestelio kultūrin į bei visuomenin į gyvenim ą, jo aktyvum ą. Teatras ir muzika yra vienas iš kult ūrinio gyvenimo element ų. Reikia pabr ėžti, kad tai yra ir viena iš aukš čiausi ų kult ūrinio gyvenimo pakop ų. Tod ėl labai įdomu sužinoti, ar viekšniškiai puosel ėjo miestelio teatrines bei muzikines tradicijas.

5. 1. M ėgėjų teatras Viekšniuose

XX a. pradžioje profesionalaus lietuvi ų teatro nebuvo. Jo sprag ą užpild ė m ėgėjų teatro, neprofesionali ų vaidintoj ų rengti spektakliai, prat ęsę spaudos draudimo laik ų „klojimo“ teatro tradicij ą. Galimyb ė pla čiau išsiskleisti m ėgėjišk ų teatr ų veiklai susidar ė po spaudos draudimo panaikinimo, kai buvo leista rengti viešus lietuviškus vakarus. 179 1910 m. spaudoje randame informacij ą, kad t ų pa čių met ų birželio 13 d. Viekšniuose įvyko pirmasis lietuvi ų vakaras. 180 Jame mėgėjai artistai vaidino trumpas lietuviškas komedijas „Neatmezgamas mazgas“ ir „Nutr ūko“, kurios pašiep ė lenkofilines nuostatas. Į spektakl į atvyko miestelio ir apylinki ų inteligentija, Viekšni ų žydai ir miestie čiai. Šiame renginyje nedalyvavo dvasininkija ir valstie čiai. Vadinasi, dvasininkijos ir valstie čių tarpe tokie vakarai didelio susidom ėjimo dar nebuvo susilauk ę. Jau 1911 m. balandžio 12 d. Viekšniuose įvyko antrasis lietuvi ų vakaras. M ėgėjai artistai suvaidino komedij ą „Velnias ne boba“. 181 Šio renginio pelnas buvo skirtas Viekšni ų keturklas ės miesto mokyklos buto nuomai. Pasibaigus vaidinimui kelias dainas atliko choras, v ėliau vyko šokiai. Šiame renginyje jau dalyvavo dvasininkija ir valstie čiai, kas rodo lietuviško vakaro susidom ėjim ą ir s ėkm ę. 1913 m. geguž ės 26 d. v ėl įvyko lietuvi ų vakaras, per kur į artistai m ėgėjai suvaidino dviej ų veiksm ų komedij ą „Pirma pasimir ė, paskui apsived ė“ ir vieno veiksmo komedij ą „Nesipriešink“. 182 Šis renginys surengtas Ugniagesi ų draugijos paramai. Pasteb ėtina, kad vaidinim ų repertuare dominavo komedijos, siekiant žmog ų prablaškyti nuo r ūpes čių ir kasdien ės rutinos. Nors menin ės išraiškos formomis tai nebuvo aukšto lygio pastatymai, ta čiau j ų reikšm ė ir poveikis buvo

179 Butkuvien ė A., Lietuvos kult ūros istorijos metmenys , Kaunas, 2000, p.135. 180 Žinios, Lietuvos žinios , 1910 06 26 (07 09), p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70223 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15]. 181 Teatras, Lietuvos žinios , 1911 05 3 (16), p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70063 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15]. 182 Teatras, Lietuvos žinios , 1913 06 08 (21), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69688 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15]. 40

labai svarb ūs. Lietuviški vakarai k ėlė gimtosios kalbos vert ę, skatino lietuvi ų literat ūros raid ą. Vaidinimus ži ūrėjo ir tie valstie čiai, kurie nemok ėjo skaityti. Taigi, scenos žodis tautinio sąmon ėjimo linkme veik ė ir nerašting ą lietuv į.183 Vaidinim ų sal ė Viekšniuose buvo didel ė, joje gal ėjo sutilpti apie 300 žmoni ų. Deja, visi užrašai bei plakatai sal ėje buvo rus ų kalba. Tai akivaizdžiai rod ė ir ant kiemo vart ų buvusi didel ė iškaba, kurioje užrašyta „Teatralnaja zala“. 184 Viekšnius aplankydavo ir kit ų miest ų teatr ų trup ės. 1914 m. balandžio 13 d. Juozo Vai čkaus trup ė iš Vilniaus Viekšni ų teatro sal ėje suvaidino trij ų veiksm ų dram ą „Arti bedugn ės krašto“ ir vieno veiksmo komedija „Tarnas inpainiojo“. 185 Režisierius Juozas Vai čkus buvo aktyvus prieškario m ėgėjų teatro dalyvis. Studijuodamas Sankt Peterburgo universitete, vasaromis gimtojoje Lietuvoje suburdavo klajojan čią aktori ų trup ę, miesteliuose ir kaimuose rengdavo vaidinimus. 1928 m. birželio 12 d. Viekšniuose lank ėsi „M ūsų teatras“ iš Kauno, kuris parod ė prolog ą „Pasiilg ę aušros vart ų“ ir trij ų veiksm ų komedij ą „Mirandolina“. 186 Lankytoj ų daugum ą tokiose spektakliuose sudar ė kalb ėję „šl ėktiška“ kalba, tarp kuri ų buvo ir kunigas. Tokie renginiai nepigiai kainuodavo, matyt, d ėl šios priežasties valstie čiai ir miestel ėnai nedalyvavo šiuose renginiuose. Miestelio teatro tradicijas prisimena ir Viekšniuose užaug ęs Edmundas Levitas. Jis teigia, kad klojimo teatras veik ė maždaug iki 1930 m. Jame vaidindavo mokytojai ir miestie čiai, ypa č aktyviai spektaklius rengdavo įvairios draugijos ir mokyklos mokiniai. Pasakotojas teigia, jog ši ų tradicij ų nebuvo pamiršta: „ir v ėliau vietiniai buvo susiorganizav ę, vaidindavo įvairius vaidinimus miestie čiams. Netgi važiuodavo su savo programa į kitus miestus“. 187 Vadinasi, viekšniškiai aktyviai reišk ėsi šioje srityje.

5. 2. Muzikinis gyvenimas Viekšniuose

Viekšni ų miestelis buvo žymus savo muzikantais ir d ūdų orkestru, be kuri ų neapseidavo n ė viena didesn ė ar mažesn ė švent ė. Klaip ėdos muzikos konservatorijoje mok ėsi keli viekšniškiai, kurie vasaros atostog ų metu su pakviestais draugais koncertuodavo Viekšniuose. 188

183 Butkuvien ė A., Lietuvos kult ūros istorijos metmenys , Kaunas, 2000, p.112. 184 Teatras, Lietuvos žinios , 1913 06 08 (21), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69688 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15]. 185 Teatras, Lietuvos žinios , 1914 04 17 (30), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69504 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15]. 186 „M ūsų teatro“ gastrol ės, Lietuvos žinios , 1928 06 16, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82165 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 18]. 187 Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 17. 188 Provincijoj, Lietuvis , 1927 08 31, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=37708 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 18]. 41

Sekmadieniais min ėtos konservatorijos aukl ėtiniai - Deniušis, Bulvydas, Ka činskas, Laucius, Senkevi čius - koncertuodavo Viekšni ų bažny čioje. 1929 – 1930 m. Vincas Deniušis, vienas iš buvusi ų Klaip ėdos konservatorijos aukl ėtini ų, Viekšniuose apsigyveno, prad ėjo dirbti muzikos mokytoju. Nuo 1931 m. jis vadovavo dr. J. Basanavi čiaus liaudies universiteto Viekšni ų skyriaus chorui, taip pat viekšniški ų pu čiam ųjų orkestrui. 1932 m. jo pastangomis Viekšniuose pastatyta M. Petrausko opera „Birut ė“. 189 Reikia pažym ėti, kad XX a. pradžioje muzikin į gyvenim ą labai pagyvino lietuvišk ų chor ų s ąjūdis. Propaguodami lietuvišk ą dain ą, jie ugd ė tautin ę savimon ę.190 V. Deniušis reng ė įvairius koncertus ir renginius, jo polkos ir valsai skamb ėdavo Juodeiki ų pušyne gegužini ų ir Jonini ų naktimis. Šis garsus muzikas ir miestelio saviveiklininkas su pagarba prisimenamas iki ši ų dien ų. P. A. Šarkis teigia, kad V. Deniušis muzikiniam gyvenimui Viekšniuose vadovavo nuo Smetonos laik ų. Jis tur ėjo chor ą. Gegužin ėse visada grodavo jo d ūdų orkestras. 191 Vadinasi, muzikin ė kult ūra Viekšniuose buvo labai svarbi visuomeninio gyvenimo dalis. Šiam darbui ypa č nusipeln ė gabus muzikas Vincas Deniušis. Būtina pamin ėti ir Viekšni ų gegužines, kurios vykdavo už Ventos up ės esan čiame Juodeiki ų miške. Gegužin ės, d ėl suprantamos priežasties, vykdavo vasaros laikotarpiu. Viekšniškiai prisimena: „gegužin ės vykdavo didel ės, susirinkdavo jose netgi iš aplinkini ų kaim ų. Žmon ės šokdavo, dainuodavo, vaidindavo, kartais netgi buvo surengiamos įvairios gegužini ų programos“. 192 Gegužines daugiausia organizuodavo miestelyje veikusios draugijos, ypa č Ugniagesi ų ir Šauli ų draugijos: „vien ą sekmadien į gaisrininkai keldavo pasilinksminim ą, o kit ą šauliai“. 193 Gegužini ų pelnas draugijoms suteikdavo reikaling ų pajam ų.

189 V. Deniušio muzikos mokyklos archyvas. 190 Butkuvien ė A., Lietuvos kult ūros istorijos metmenys , Kaunas, 2000, p.138. 191 Pranciškaus Ar ūno Šarkio prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 11. 192 Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 18. 193 Stanislovo Kriau čiūno prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 7. 42

6. KULT ŪRINIO GYVENIMO PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI DIDMIESTYJE IR PROVINCIJOJE

Šiame skyriuje bus bandoma palyginti didmies čio ir provincijos kult ūrin į gyvenim ą, nurodant panašumus ir skirtumus. Rašant darb ą ne kart ą kilo klausimas, koki ą įtak ą provincijos kult ūrai gal ėjo tur ėti didieji centrai. Jurgis Dieliautas savo straipsnyje, teigia, kad jei yra provincija ar provincijos, tai turi b ūti vienintelis centras, iš kurio į visus kraštus, į visas puses sklinda stiliai, mados, manieros, elgsenos, nurodymai, pavyzdžiai ar provaizdžiai. 194 Vadinasi, provincija gali egzistuoti tada, kai yra vienas negin čijamas centras. XIX a. galime kalb ėti apie Rusijos imperijos centrus: Maskv ą, Sankt Peterburg ą, apie gubernij ų centrus buvusiose LDK žem ėse: Vilni ų ir Kaun ą. Kyla klausimas, ar pastarieji diktavo madas, pavyzdžius visai to meto Lietuvai? XIX a. viduryje Rusijos valdžios administruojamoje Lietuvos teritorijoje buvo 2 gubernijos, 12 apskri čių ir 17 kit ų miestų. Viekšniai aptariamuoju laikotarpiu priklaus ė Šiauli ų apskri čiai, o nuo 1919 m. Mažeiki ų apskri čiai. Tarpukario Lietuvoje nenugin čijamu centru, diktavusiu madas, elgsenos pavyzdžius ir kita, tapo Kaunas. Įdomu ar labai skyr ėsi kult ūrinis gyvenimas didmies čiuose ir mažesniuose miesteliuose, kaip Viekšniai. O gal šiame procese būta panaši ų tendencij ų, neži ūrint į mast ą?

6.1. Vilniaus ir Viekšni ų inteligent ų panašumai

XIX a. pirmoje pus ėje kiekviename mieste, miestelyje, o gal net ir kaime, buvo susidariusios inteligent ų grup ės, kurios buvo kult ūrinio gyvenimo toje vietov ėje atspindys. Vienas iš didžiausi ų toki ų kult ūrini ų židini ų buvo Vilnius. Lietuvos sostin ės inteligentija tur ėjo savas tradicijas, pom ėgius, užsi ėmimus. Naujausia informacija pirmiausia ateidavo b ūtent į š į miest ą. Šiame darbe aptariami Viekšniai buvo mažas kult ūros centras, palyginus su Vilniumi, ta čiau Žemaitijos kontekste už ėmė svarbi ą viet ą. Šiame poskyryje bus aptariama Viekšni ų kult ūrin ė reikšm ė, lyginant Vilniaus ir Viekšnių inteligentij ą, nurodant j ų bendrus požymius. S. Pivoras savo straipsnyje Bajoriškojo Vilniaus daugiakult ūriškumas ir tolerancijos problema nurodo, kad nemažai dvarinink ų atvykdavo į Vilni ų žiemoti, kad juos šis miestas trauk ė, kaip draugijinio gyvenimo, pramog ų ir šven čių vieta. 195 Į Viekšnius taip pat daug dvarinink ų atvykdavo vasaroti. Tai reiškia, jog ir Vilnius, ir Viekšniai pritraukdavo nemažai žmoni ų, tik skirtingu met ų laiku. Žmoni ų skai čiaus lyginti negalime, d ėl akivaizdži ų kriterij ų: ploto ir gyventoj ų skai čiaus santyki ų skirtumo. Žmon ės Vilniuje gal ėdavo kult ūriškai praleisti laik ą – nueiti

194 Dieliautas J., Kas yra provincija?, Provincija lietuvi ų kult ūroje, tarpdisciplinin ės mokslin ės konferencijos pranešim ų santraukos (1999 m. birželio 2 d.), Šiauliai, 1999, p. 17. 195 Pivoras V., Bajoriškojo Vilniaus daugiakult ūriškumas ir tolerancijos problema, Kult ūros barai, 2002, Nr. 5, p. 82. 43

į teatr ą, pasiklausyti muzikos taip vadinamose salonuose, pabendrauti su mokslo žmon ėmis. Viekšniuose viešintys sve čiai tokio plataus pasirinkimo netur ėjo, ta čiau muzikos vakar ų ir inteligentijos šneku čiavimosi iki ryto čia tikrai buvo (pvz., Biržišk ų, Aleksandravi čių namuose). Kiekvieno inteligento namuose b ūtinai tur ėjo b ūti kelios ar net keliolika knyg ų. Vilniuje, žinoma, knyg ų netr ūko. Viekšniuose j ų taip pat buvo daug, k ą jau kalb ėti apie toki ų bajor ų, kaip Biržišk ų, Aleksandravi čių ir kit ų asmenines bibliotekas, kurios pralenk ė ir daugel į Vilniaus miestie čių nam ų bibliotek ėles. Reikia nepamiršti ir jau min ėtos, Pavirvyt ėje esan čios, buvusios Kali čo mokyklos, gausios bibliotekos, kuria naudojosi visa Viekšni ų inteligentija. Taigi, nesvarbu, ar sostin ė ar nedidelis provincijos miestelis, visur buvo skaitoma, kaupiamos bibliotekos (Viekšni ų atveju netgi gausios). S. Pivoro manymu, Vilniaus salonuose buvo mielai priimin ėjami ir studentai, ir mokytojai, o provincijoje toks elgesys laikytas netinkamu. 196 Šis teiginys kelia abejoni ų, nes Biržiškos tur ėjo didel ę bibliotek ą savo namuose, kuria naudojosi studentai ir apylinki ų inteligentija. 197 Vadinasi, Biržišk ų šeimos namuose studentai nebuvo nepageidaujami, o gal ir visuose Viekšniuose. Studentams netgi buvo leidžiama naudotis asmenine biblioteka. Matome teigiam ą poži ūrį į student ų lankym ąsi inteligent ų namuose. Galima daryti prielaid ą, kad tiek Vilniuje, tiek Viekšniuose, į studentus poži ūris buvo panašus, žinoma, su kai kuriomis išlygomis. Kita vertus, Viekšniuose negalime kalb ėti apie salonin į gyvenim ą, čia tam nebuvo nei terp ės, nei kult ūrini ų poreiki ų. Dauguma istorik ų pabr ėžia Vilniaus tolerancij ą kit ų kult ūrų atžvilgiu. XIX a. Viekšniai buvo daugiatautis miestelis. Be vietini ų žemai čių ir lenkuojan čių dvarinink ų bei tarnautoj ų, gyveno daug žyd ų ir rus ų. Taut ų santarv ę retai kada sudrumsdavo kokie nors valdžios inspiruoti incidentai.198 Vadinasi, viekšniškiai steng ėsi b ūti tolerantiški kitoms kult ūroms, kaip ir Vilniaus gyventojai. Vilniaus ir Viekšni ų negalime lyginti d ėl daugelio priežas čių, ta čiau ši ų miest ų kult ūrinis gyvenimas, ypa č inteligentijos tarpe, kai kuri ų bendr ų bruož ų tur ėjo.

6. 2. Draugij ų veiklos panašumai bei skirtumai Kaune ir Viekšniuose

196 Pivoras V., Bajoriškojo Vilniaus daugiakult ūriškumas ir tolerancijos problema, Kult ūros barai, 2002, Nr. 5, p. 84. 197 Gedvilas A., Profesori ų Biržišk ų t ėvai amžinink ų prisiminimuose, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p. 36. 198 Rozga L., Intelektualin ė ir kult ūrin ė aplinka Viekšniuose XIX ir XX amži ų sand ūroje, Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, 1995, Vilnius, p. 13 - 14. 44

Kaunas XX a. pradžioje tapo lietuviškuoju katalikybės centru, „tikruoju lietuvi ų miestu“. Šiuo laikotarpiu čia ėmė kurtis įvairios draugijos, užsi ėmusios tiek kult ūrine, tiek ekonomine veikla. 199 Prieš I pasaulin į kar ą Viekšniai buvo vienas iš didžiausi ų Žemai čių vals čių centr ų. Miestelyje veik ė tankus lietuvišk ų draugij ų skyri ų tinklas. Šiame poskyryje bus bandoma palyginti draugij ų veiklos panašumus ir skirtumus didmiestyje ir provincijoje, lyginant Kaun ą ir Viekšnius. 1905 – 1907 m. Kaune įsisteig ė didžioji dauguma šiame mieste veikusi ų draugij ų: „Dainos“, „Saul ės“, „Šv. Juozapo“, „Lietuvi ų Kataliki ų Moter ų“, „Blaivyb ės“, „Šv. Zitos“ ir kt. Kęstu čio Straigio teigimu, draugij ų ind ėlis į XX a. pradžios Kauno miesto kult ūrą bus didžiausias. 200 Viekšniuose veikusi ų draugij ų veikla aptariamuoju laikotarpiu taip pat buvo labai reikšminga miestelio kult ūriniam gyvenimui. Jau XIX a. pradžioje Peterburge, Maskvoje ir didesniuose gubernij ų miestuose buvo organizuotos policin ės ugniagesi ų komandos, atsirado savanori ų ugniagesi ų organizacijos. Kaune pirmoji miesto profesin ė ugniagesi ų komanda buvo įsteigta 1815 m. 201 Viekšniuose savanori ų gaisrinink ų draugija įsteigta 1871 m. Vadinasi, provincijoje šios draugijos įsteigimas v ėlavo kiek daugiau nei 50 met ų. Tai patvirtina fakt ą, kad miestuose vykstantys reiškiniai miestelius ir kaimus pasiekdavo žymiai v ėliau. Nors Viekšniai veikusi ų draugij ų gausa negali lygintis su Kaunu, ta čiau kai kuri ų draugij ų skyriai veik ė ir didmiestyje, ir provincijoje, pvz.: Lietuvi ų Katalik ų Moter ų draugijos. Tiesa, Viekšniuose ši draugija prad ėjo veikti žymiai v ėliau, t. y. tik 1920 m. pabaigoje. Blaivyb ės draugija taip pat veik ė abiejuose miestuose: Viekšniuose prad ėjo veikti 1908 – 1909 m. Šalia blaivyb ės platinimo, kaip pagrindinio draugijos tikslo, kai kurie skyriai tur ėjo vaidintoj ų b ūrelius, chorus, rengdavo gegužines, vakarus. 202 Viekšniuose, kaip ir Kaune, ši draugija reng ė blaivyb ės vakarus, spektaklius, chorus, šokius ir žaidimus. Vadinasi, Blaivyb ės draugijos veikla Kaune ir Viekšniuose kai kuri ų panašum ų tur ėjo. Kaune XX a. pradžioje vyko lietuviški vakarai su vaidinimais, koncertais, literat ūrine dalimi ir šokiais. Šiuos vakarus dažniausiai rengdavo draugijos. 203 Viekšniuose šie vakarai su savo programa taip pat buvo labai populiar ūs. Miestelyje 1910 m. surengtas pirmasis lietuvi ų vakaras. Viekšniuose lietuvišk ų vakar ų programose labai populiar ūs tapo m ėgėjų artist ų vaidinti spektakliai.

199 Straigis K., XX a. pradžios Kauno kult ūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvi ų periodikoje (1907 1914 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 50. 200 Ten pat, p. 50. 201 Sinaitis V., Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m., Vilnius, 1995, p. 9. 202 Straigis K., XX a. pradžios Kauno kult ūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvi ų periodikoje (1907 1914 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 73. 203 Ten pat, 2000, p. 77. 45

Šiuos vakarus dažnai rengdavo miestelyje veikusios Ugniagesi ų ir Šauli ų draugijos. Vadinasi, draugijos buvo ne tik didmies čio Kauno, bet ir Viekšni ų provincijos kult ūros žadintojos. K. Straigis teigia, kad tokie vakarai ypatingai buvo reikšmingi miestams, kurie XX a. pradžioje buvo toli gražu nelietuviški. 204 Viekšniuose tuo metu gyveno nemažai rus ų, žyd ų, taip pat buvo nemažai lenkuojan čių inteligent ų. 1909 m. Kaune gyveno 17 027 lietuvi ų, 8 235 lenk ų, 15 968 rus ų, 3 234 vokie čių ir latvi ų, 32 518 žyd ų, 1 621 kit ų tautybi ų.205 Taigi, Kaune lietuviai tesudar ė tik ketvirtadal į gyventoj ų. Galima daryti išvad ą, kad tiek Viekšniai, tiek Kaunas susid ūrė su daugiakult ūriškumo problema. XX a. pradžioje Kaune vyko vakarai, skirti studentams. Tai vakarai turintys kiln ų tiksl ą – visas ši ų vakar ų pelnas ir surinktos aukos b ūdavo skirtos neturting ų student ų, Lietuvos prot ų, studijoms paremti. 206 Toki ų akcij ų pasitaikydavo ir Viekšniuose, tik ne studentams remti, o neturtingiems moksleiviams arba mokyklos reikm ėms. Tai rodo, kad provincijoje buvo kopijuojami mieste vykstantys visuomeniniai – kult ūriniai reiškiniai, šiuo atveju labdaringos akcijos. Kauno ir Viekšni ų lyginti negalime d ėl daugyb ės priežas čių, bet m ėginant palyginti didmies čio ir provincijos draugij ų veikl ą, galima teigti, kad tendencijos iš dalies buvo panašios. Žinoma, čia nekalbama apie mast ą ir įvairov ę, toki ų dalyk ų lyginti nereikia. Draugij ų veikla, nors jos Viekšniuose steig ėsi v ėliau, teatrinis ir muzikinis gyvenimas vyko ir Kaune ir Viekšniuose. Miestelis steng ėsi, nors ir ne visada, pam ėgdžioti centro, šiuo atveju Kauno, kult ūrin į gyvenim ą.

204 Straigis K., XX a. pradžios Kauno kult ūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvi ų periodikoje (1907 1914 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, p. 78. 205 Ten pat, p. 54. 206 Ten pat, p. 83. 46

7. VIEKŠNI Ų BAŽNY ČIOS VISUOMENIN Ė IR SOCIALIN Ė VEIKLA

Katalik ų bažny čia tur ėjo labai didel ės įtakos ne tik religiniam, bet ir visuomeniniam bei kult ūriniam parapijie čių gyvenimui. Kult ūros reikalais Bažny čia ypa č susidom ėjo XIX a. Dvasininkai steig ė parapijines mokyklas, dvasines brolijas, platino religinio pob ūdžio leidinius. Kunigai, nor ėdami priart ėti prie liaudies, bendravo su ja lietuvi ų kalba. Taigi, Katalik ų bažny čia buvo liaudies „kult ūrintoja“. To meto kasdieniniame visuomen ės gyvenime Bažny čia ir dvasininkai už ėmė ypa č aukšt ą pad ėtį. XIX – XX a. I pus ėje žmogaus religingumas buvo labai svarbus rodiklis. Netikintis žmogus buvo pasmerktas ne tik Katalik ų bažny čios, bet ir parapijie čių tarpe. Bažny čia visais laikais buvo miesto, miestelio ar kaimo širdis, o taip pat visuomeninio gyvenimo centras. Žmon ės per sekmadienines mišias ir krikš čioniškas šventes čia susitikdavo, sužinodavo naujienas iš Lietuvos ir savo parapijos gyvenimo. Šalia Bažny čių b ūdavo įsik ūrusios turgaus aikšt ės, jose vykdavo jomarkai, įvairios mug ės. Katalik ų bažny čia buvo ne tik kult ūros skleid ėja, bet ir parapijie čių bendravimo, įvairi ų susib ūrim ų centras. Pirmoji medin ė bažny čia Viekšniuose buvo pastatyta 1597 m. Dabartin ė m ūrin ė Šv. Jono Krikštytojo bažny čia baigta statyti 1853 - 1854 m. 207

7. 1. Religin ės brolijos Viekšni ų bažny čioje

Dvasininkai steng ėsi aktyviai dalyvauti ne tik religiniame, bet ir visuomeniniame pasaulie čių gyvenime. Tai matyti pažvelgus į įvairi ų religini ų brolij ų k ūrim ąsi. S ąvoka brolija apibr ėžiama kaip bažny čios ar vienuolyno įsteigta ir jai pavaldi religin ė dvasinink ų ir pasaulie čių draugija, turinti savo administracij ą, įstatus ir nuosavyb ę.208 Iš Viekšni ų bažny čios vizitacijos akt ų yra žinoma, kad 1768 m. vasario 9 d. buvo įkurta Šv. Jono Nepomuko brolija prie Viekšni ų bažny čios. J ą įkūrė popiežius Klemensas XIII. Deja, joki ų žini ų apie ankstesnes religines brolijas n ėra. Jonas Nepomukas (gyven ęs apie 1340 – 1393 m.) ček ų šventasis, kanonizuotas 1792 m. Jis yra Bohemijos glob ėjas, taip pat laikomas tilt ų

207 Kerys B., Rozga L., Viekšniai, Viekšniai, 2005, p. 10. 208 Varsackyt ė R., Tik ėjimo vardan: religin ės brolijos Kaune XVII – XVIII a., Kauno istorijos metraštis , t. 7, Kaunas, 2006, p. 9. 47

glob ėjų, saugan čių nuo potvyni ų ir apskritai nuo vandens nelaimi ų, be to tikima, jog globoja visus neteisingai apkaltintus žmones. 209 1792 m. balandžio 20 d. įkurta Šv. Mergel ės Rožan čiaus brolija. Šios religin ės brolijos įkūrėjas buvo popiežius Pijus VI. Mergel ės Marijos įvaizdis aptinkamas jau Šv. Jono Apreiškimo knygoje. Mergel ė Marija ragina žmones eiti doros ir maldingo gyvenimo keliu, pamaldiesiems žad ėdama savo glob ą, ypa č ragino kalb ėti rožin į.210 Svarbiausias šios brolijos tikslas buvo platinti dominikon ų itin išpopuliarint ą Rožinio mald ą – kas savait ę buvo privalu sukalb ėti visas tris Rožinio dalis. Šios brolijos rinkosi 4 kartus į metus, išskyrus brolijos švent ę.211 1843 ir 1845 m. bažny čių vizitacijos aktuose šios religin ės brolijos dar minimos, t. y. jos dar veik ė, ta čiau kada j ų veikla buvo nutraukta, n ėra aišku. Brolijos siek ė pl ėsti vieš ąjį kult ą bažny čioje, gilinti nari ų krikš čionišk ąjį gyvenim ą, užsiimti tam tikra religine ar visuomenine veikla. Brolijos nariai prival ėjo reguliariai lankyti pamaldas bei pasitarimus, rinkti vyresniuosius, pažym ėti brolijos šventes su savo atributais, dalyvauti religin ėse iškilm ėse, tur ėjo tur ėti savo s ąraš ą ir brolijos nuostat ų knyg ą.212 Religin ės brolijos suburdavo skirting ų luom ų atstovus, nes buvo priimami visi norintys, taip pat ir moterys. XIX a. viduryje Europoje prasid ėjęs blaivyb ės s ąjūdis paliet ė ir Lietuv ą. XIX a. antroje pus ėje čia prad ėtos steigti religin ės brolijos kovai su girtavimu. 1858 m. birželio 18 – 19 d. Pal ėven ės ir Kupiškio bažny čiose Motiejus Valan čius įraš ė pirmuosius blaivyb ės brolijos narius. 213 Blaivyb ės brolijos tvark ė knygas, stiprino brolijos nari ų dvasi ą, baud ė v ėl prad ėjusius girtauti. Svarbiausia Blaivyb ės brolij ų taisykl ė – griežtai draudžiama vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus. Vyskupo M. Valan čiaus laikais Viekšniuose taip pat buvo propaguojama blaivyb ės id ėja. Iš 30 680 Viekšni ų dekanato katalik ų į blaivininkus buvo prisiraš ę net 27 918. 214 Šie skai čiai aiškiai parodo, jog Viekšni ų gyventojai aktyviai palaik ė ši ą akcij ą. Motiejaus Valan čiaus iniciatyva išsipl ėtęs blaivyb ės jud ėjimas puosel ėjo lietuvi ų tautin į kult ūrin į darb ą.215 1864 m. Muravjovo įsakymu brolijos buvo uždraustos kaip antivyriausybin ės organizacijos.

209 Ramonien ė D., Krikš čioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997, p. 124 – 125. 210 Kajackas A., Lietuvos šventieji glob ėjai , Kaunas, 2006, p. 53. 211 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1843 m. aktas, LMAB RS , f. 255 – 897, l. 13. 212 Varsackyt ė R., Tik ėjimo vardan: religin ės brolijos Kaune XVII – XVIII a., Kauno istorijos metraštis , t. 7, Kaunas, 2006, p. 9. 213 Gumuliauskas A., Lietuvos istorija (1795 – 2009), Šiauliai, 2010, p. 58. 214 Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 4., Vilnius, 1991, p. 428. 215 Vidmantas E., Religinis tautinis s ąjūdis Lietuvoje XIX a. antroje pus ėje – XX a. pradžioje, Vilnius, 1995, p. 175. 48

Viekšniuose veikusios religin ės brolijos buvo aktyvaus visuomeninio gyvenimo atspindys. Viekšniškiai, ši ų brolij ų nariai, rod ė ne tik savo religingum ą ir pamaldum ą, bet ir sprend ė opias socialines problemas, pvz.: girtavim ą.

7. 2. Socialin ė Viekšni ų bažny čios veikla

Katalik ų bažny čia vykd ė socialin ės globos funkcijas per prieglaudas, skirtas nusenusiems, ligotiems, invalidams, silpnapro čiams ir kitiems neturintiems pastovios gyvenamos vietos bei pragyvenimo šaltinio žmon ėms. Prieglaudas, dar kitaip vadinamas špitoles, turėjo beveik visos parapijos. Kunigai buvo įpareigoti r ūpintis savo parapij ų elgetomis, taigi jie buvo pagrindin ė fig ūra sprendžiant socialin ės globos problemas parapijose. Globojant vargingus žmones buvo tikimasi permaldauti Diev ą K ūrėją ir Diev ą Išganytoj ą, kad nebaust ų už nuod ėming ą gyvenim ą.216 Iš parapij ų vizitacij ų matyti, kad prieglaudoms buvo skiriamas vos ne didesnis d ėmesys negu mokykloms. Beje, prieglaudos ir mokyklos kartais b ūdavo viename pastate. A. Bagdonavi čiaus teigimu, pirmosios špitol ės Lietuvoje atsirado XVI a. pradžioje Vilniuje ir Kaune, kaip improvizuotos ligonin ės, kuriose pastog ę rasdavo sergantys ir invalidai. 217 Elgeta to meto visuomen ėje buvo suprantamas, kaip asmuo renkantis išmald ą ir gyvenantis iš jos. Elgetos buvo suvokiami kaip atskira visuomen ės grup ė, ta čiau, nors jie ir buvo prilyginami kitoms marginalin ėms visuomen ės grup ėms, buvo labiausiai toleruojami, stengiamasi juos integruoti į visuomen ę.218 Patarnavimas bažny čioje, darbas jos ūkyje buvo viena iš svarbiausi ų elget ų pareig ų. Be prieglaudose gyvenan čių elget ų buvo ir kita elget ų grup ė – parapijos elgetos. Tai parapij ų ir miesteli ų elgetos, kuriems leidimus elgetauti savoje parapijoje suteikdavo kunigai. D ėl vietos stokos jie negyvendavo špitol ėje, kad išgyvent ų rinkdavo išmald ą. Pastarosios elget ų grup ės kiekvienoje parapijoje buvo kelis kartus daugiau nei prieglaud ų elget ų.219 1821 m. Viekšni ų bažny čios vizitacijos aktas nurodo, kad tais metais prie Viekšni ų bažny čios veik ė špitol ė – vargš ų prieglauda. Joje gyveno 22 žmon ės: 13 moter ų ir 9 vyrai. Tuo metu klebonas buvo kn. K. Bytautas. Minima, kad špitol ė Viekšni ų bažny čioje prad ėjo veikti nuo

216 Ju čas M., Lietuvos parapijos XV – XVIII a. , Vilnius, 2007, p. 129. 217 Bagdonavi čius A., Medicinos pagalba XVI a. pab. – XIX a. per. Žemaitijos miestuose ir miesteliuose, Žemai čių praeitis, t.1, Vilnius, 1990, p. 147. 218 Praspaliauskien ė R., Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmos pus ės elgetos, valkatos ir pl ėšikai Lietuvoje, Vilnius, 2000, p. 36. 219 Ten pat, p. 46. 49

1819 m. 220 1831 m. špitol ėje jau gyveno 54 žmon ės. Klebonu buvo tas pats K. Bytautas. 221 1843 m. Viekšni ų špitol ėje gyvenusi ų žmoni ų skai čius buvo 35, iš j ų 11 vyr ų ir 24 moterys. Klebono pareigas tuo metu ėjo kn. P. Kontrimas. 222 Iš vizitacijos akt ų duomen ų galima pasteb ėti, kad elgetaujan čių moter ų Viekšniuose buvo žymiai daugiau nei vyr ų, kaip ir visoje Lietuvoje. Reikia pažym ėti, kad prieglaudose - špitol ėse buvo globojama tiek žmoni ų, kiek leido pinigin ės l ėšos ir pastato dydis. 223 1845 m. Viekšni ų bažny čios vizitacijos akte apie špitol ę iš viso neužsimenama. 1886 m. vizitacijos akte, pasakyta, kad 1886 m. Viekšni ų miestelyje kilo gaisras, kurio metu sudeg ė špitol ė.224 Apie pus ę parapij ų prieglaud ų gyveno iš parapijos žmoni ų išmaldos. Vadinasi, buvo akivaizdi visuomen ės parama Bažny čiai. Viekšni ų špitol ę taip pat aktyviai r ėmė parapijie čiai.

7. 3. Katalikišk ų draugij ų ir organizacijų veikla Viekšniuose

XX a. pradžioje nebuvo aiškaus juridinio – kanoninio poži ūrio į nereligines katalikiškas draugijas. Jos ap ėmė daugel į Lietuvos visuomeninio gyvenimo sri čių – švietim ą, kult ūrą, socialini ų klausim ų sprendim ą, kooperacij ą.225 Vakar ų Europoje XX a. pradžioje katalikišk ų nereligini ų draugij ų tinkl ą sudar ė profesin ės, moter ų, jaunimo, švietimo ir kitos draugijos. Kiekvienoje šalyje šios draugijos tur ėjo savo specifini ų bruož ų, kuriuos s ąlygojo šalies politin ė situacija, nacionaliniai ir religiniai santykiai. D ėl carizmo priespaudos Lietuvoje katalikišk ų draugij ų veikla buvo suvaržyta ir nuolat ribojama. Neabejotinai, Vakar ų Europos pavyzdys dav ė teorini ų ir praktini ų impuls ų lietuvi ų katalik ų veik ėjams imtis organizacin ės veiklos. Ta čiau pagrindines katalikišk ų draugij ų veikimo prielaidas subrandino Lietuvoje prasid ėjęs tautinis atgimimas ir kapitalistini ų gamybini ų santyki ų pl ėtra. 226 Didžiojoje Lenkijoje, įė jusioje į Pr ūsijos sud ėtį, pirmosios moter ų draugijos prad ėjo kurtis XIX a. viduryje ir užsi ėmė labdara. 227 Jos veik ė globojamos Bažny čios. Tokios moter ų draugijos kaimyn ės pavyzdžiu kiek v ėliau k ūrėsi ir Lietuvoje.

220 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1821 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 227, l. 197 – 202. 221 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1831 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 240, l. 167 – 189. 222 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1843 m. aktas, LMAB RS , f. 255 – 897, l. 7. 223 Praspaliauskien ė R., Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmos pus ės elgetos, valkatos ir pl ėšikai Lietuvoje, Vilnius, 2000, p. 43. 224 Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1886 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 3, b. 2220, l. 150. 225 Gaidys A., Lietuvi ų katalik ų draugij ų bruožai 1905 – 1907 m., Lietuvos atgimimo istorijos studijos, t. 7, Vilnius, 1994, p. 260. 226 Ten pat, p. 262. 227 Jur ėnien ė V., Moter ų jud ėjimas Šiaur ės Vakar ų krašte: lietuvi ų ir lenki ų veikla bei siekiai, Baltijos regiono istorija ir kult ūra: Lietuva ir Lenkija , Klaip ėda, 2008, p. 115. 50

Lietuvi ų Kataliki ų Moter ų draugijos Viekšni ų skyrius įsik ūrė 1920 m. pabaigoje. 228 Tuo laikotarpiu draugij ą sudar ė 56 katalik ės. Nar ės buvo tikin čios, paprastos moterys ir mergait ės. To meto spaudoje teigiama, kad inteligent ės prie šios draugijos dar neprisid ėjo. Draugija kviesdavo susirinkimus, kuri ų metu buvo skaitomos paskaitos. Pirmajame susirinkime buvo nutarta įkurti suaugusiems kursus. Vadinasi, draugija aktyviai vykd ė švie čiam ąją veikl ą. Viekšnišk ės moterys dom ėjosi ir Lietuvos politiniu gyvenimu. 1922 m. birželio 11 d. moter ų draugij ą aplank ė Steigiamojo Seimo ir L. K. Moter ų Draugijos Centro Tarybos atstov ė A. Spudait ė Gvildien ė.229 Atvykusi atstov ė pabr ėžė moter ų draugijos reikalingum ą, ragino moteris organizuotis, šviestis bei paaiškino Steigiamajame Seime Katalik ų Moter ų grup ės darbotvark ę. Viekšni ų moter ų draugija savo patalp ų netur ėjo, nes dar 1921 m. nari ų susirinkimas įvyko Viekšni ų pradžios mokyklos bute. 230 Moter ų draugija, globojama Bažny čios, akcentavo kov ą su girtuokliavimu, kaip didžiausia visuomen ės yda. Jos kreip ėsi į Viekšni ų vals čiaus valdyb ą ir Taryb ą, kad ši šventadieniais ir prekyme čiais girtuokliavimo įstaigas uždaryt ų, kad neb ūtų atidaryta nauj ų tokio tipo įstaig ų ir kad sumažint ų esam ų įstaig ų skai čių. Taigi, draugija band ė užkirsti keli ą girtuokliavimui, kovojo su socialin ėmis visuomen ės problemomis. Viekšni ų moterys aktyviai reišk ėsi ir Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Draugijos susirinkimuose buvo renkamos atstov ės į Katalik ų Kongresus. 231 Per savo 5 veiklos metus draugija nemažai nuveik ė kult ūros, švietimo srityse: reng ė šventadieniais kursus analfabet ėms, 21 nar ė iš 60 skait ė Moter į.232 Kaip daug nuveikusi draugijos labui, minima mokytoja E. Kentrait ė. Laikui b ėgant, draugija pasipild ė vietos inteligent ėmis, nors j ų į draugijos veikl ą visgi įsitrauk ė nedaug. Netgi 1929 m. rašoma: „daugumoje yra kaimo moterys, kurios net nemoka savo pavard ės pasirašyti. Ta čiau jos turi žymi ų ir pasišventusi ų moter ų ir mergai čių, kurios dirba, kruta kaip bitut ės, stengdamos apšviesti prot ą, duoti tikr ą supratim ą kaimo

228 Viekšniai, Moteris, 1921 03, p. 16. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6752&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 229 Viekšniai, Moteris, 1922 08, p. 10. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6738&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 230 Viekšniai, Moteris, 1921 12, p. 16. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6754&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 231 Viekšniai, Moteris, 1921 12, p. 16. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6754&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 232 Viekšniai, Moteris , 1925 12, p. 13. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6713&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 51

moterims“. 233 Pažym ėtina, kad po kiekvieno susirinkimo moterys eidavo į Blaivyb ės arbatin ę pasivaišinti. Galima teigti, kad draugijos moterys užsi ėmė ir socialine globa. Vienas iš toki ų pavyzdži ų b ūtų – K ūč ių suruošimas vargšams, per kurias Blaivyb ės draugijos arbatin ėje pavaišinta ir sušelpta iš viso apie 200 žmoni ų.234 Moter ų draugija reng ė vakarus, susirinkimus kaimuose, kur buvo skaitomos religin ės bei moterims skirtos paskaitos. Pirmas toks susirinkimas įvyko 1936 m. kovo 4 d. Mili ų kaime. 235 Moter ų draugija r ėmė kitas Viekšniuose veikusias draugijas. Moter ų skyrius Kariuomen ės ir Visuomen ės dienos proga vietos šauli ų b ūriui įteik ė vien ą šautuv ą.236 Pažymima, jog šautuvas pirktas skyriaus l ėšomis ir šauli ų Pažerskien ės bei dant ų gydytojos Pilinkait ės aukomis. Vadinasi, moter ų draugija bendravo su kitomis Viekšni ų draugijomis, o ypa č su šauliais. Viekšni ų draugij ų veiklose aktyviai reišk ėsi ne tik suaug ę gyventojai, bet ir vaikai. Miestelyje veik ė Angelo Sargo Vaik ų S ąjunga, dar kitaip vadinta Angelai čiu pulku . Ši s ąjunga buvo Blaivyb ės draugijos skyrius, tod ėl pla čiai propagavo blaivyb ės id ėją. S ąjungos nariais gal ėjo būti berniukai ir mergait ės nuo 7 iki 15 met ų.237 Nariai per metus tur ėjo sumok ėti 25 cent ų nario mokest į. Ši vaik ų s ąjunga tur ėjo savo v ėliav ą, uniformas. Angelaitis tur ėjo b ūti geras katalikas. Ši draugija buvo religin ė, tod ėl aktyviai dalyvavo bažny čios gyvenime, min ėdavo religines šventes. Pavyzdžiui, 1935 m. spalio 6 d. Viekšni ų Angelai čių pulkas švent ė savo glob ėjų Angel ų Sarg ų švent ę.238 Po pamald ų buvo surengta religin ė programa, kurios metu suvaidinta „Du Angelu Sargu“. Buv ęs viekšniškis Edmundas Levitas priklaus ė šiai vaik ų organizacijai. Jis prisimena, kai jam buvo 7 – 8 metai, parapijos sal ėje vyko Angelai čių vaidinimas, kuriame jis vaidino nykštuk ą plaktuk ą.239 Viekšniuose aktyviai veik ė religin ė Blaivyb ės draugija , ta čiau n ėra žinoma tiksli jos įsik ūrimo data. 1907 m. liepos m ėnes į buvo sušauktas blaivinink ų suvažiavimas, kuriame aptarti

233 Viekšniai, Moteris , 1929 01, p. 15. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6671&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 234 Įsp ūdingos K ūč ios, Moteris , 1935, Nr. 1, p. 18. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6605&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 235 Naujas veikimo b ūdas, Moteris , 1936, Nr. 4, p. 18. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6587&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 236 Viekšniai, Trimitas , 1938 06 10, p. 24. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39368&biRecordId=4059 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 237 Leli ūnų Angelo Sargo vaik ų pulko gaunam ų rašt ų byla, LCVA , f. 1408, ap. 1-s, b.2, l. 44. 238 Viekšniai, Žemai čių prietelius , 1935 10 20, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=87301 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 06]. 239 Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 17. 52

būsimos draugijos reikalai. Draugija įregistruota 1908 m. pradžioje Kaune. 240 Galima daryti prielaid ą, kad 1908 – 1909 m. laikotarpyje Blaivyb ės draugija buvo įsteigta ir Viekšniuose. Blaivininkai palaik ė tvirt ą ryš į su Viekšni ų mokykla. Viekšni ų vidurin ė mokykla reng ė blaivyb ės vakarus, per kuriuos kunigai, mokytojai ir mokiniai skaitydavo paskaitas, buvo deklamuojama poezija. 241 Taip blaivyb ės id ėjos buvo platinamos mokykloje. Blaivyb ės draugija reng ė spektaklius, choro pasirodymus, šokius ir žaidimus. 242 Taigi, ši draugija vykd ė švietimo ir kult ūros funkcijas, aktyviai reišk ėsi vaik ų aukl ėjimo srityje. Miestelyje veik ė ir Pavasarininkai . Jau 1926 m. Pavasario kuopa reng ė viešus vakarus, per kuriuos vaidindavo šventus veikalus. 243 Vadinasi, draugija tur ėjo įsikurti daug anks čiau nei 1926 m. Ši jaunimo organizacija buvo religin ė ir taip pat glaudžiai bendradarbiavo su Blaivyb ės draugija. Tai buvo sodžiaus jaunimo organizacija, prad ėjusi slapta veikti 1912 m., pasirodžius Pavasario laikraš čiui. 244 Pavasarininkai šauk ė kongresus, ruoš ė paskaitas, kursus, steig ė liaudies universitetus, tur ėjo knygyn ų, muziej ų, reng ė vaidinimus, koncertus. Pavasarinink ų vakaruose, kaip ir draugijos tarpe, dažniausiai dalyvaudavo moterys. XX a. pradžioje Viekšniuose veikusios katalikiškos draugijos k ėlė ne tik religinius, bet ir kult ūrinius bei socialinius tikslus. Galima teigti, kad į katalikišk ų draugij ų veikl ą buvo įtrauktos beveik visos Viekšni ų amžiaus grup ės, netgi vaikai. Reikia pažym ėti, kad katalikiškos draugijos palyginus su V. Europos panašiomis organizacijomis Viekšniuose, kaip ir visoje Lietuvoje, įsisteig ė vėlai – tik XX a. pradžioje.

240 Gaidys A., Lietuvi ų katalik ų draugij ų bruožai 1905 – 1907 m., Lietuvi ų atgimimo istorijos studijos, t. 7, Vilnius, 1994, p. 300. 241 Jaukus blaivyb ės vakaras, Šaltinis , 1930 03 08, p. 14. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=126707&biRecordId=13795 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 242 Teatras, Lietuvos žinios , 1913 05 16 (29), p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69773 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 243 Viekšniai, Šiauli ų naujienos , 1926 01 17, p. 2 – 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=99014 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 244 Gutauskas J., Krikš čionyb ė Lietuvoje , Kaunas, 1992, p. 58. 53

8. DRAUGIJ Ų IR ĮVAIRI Ų ORGANIZACIJ Ų VEIKLA VIEKŠNIUOSE

XX a. pradžios Lietuvos kult ūriniam gyvenimui didel ės įtakos tur ėjo įvairios pasaulietin ės draugijos. Organizuoto kult ūrinio gyvenimo pl ėtot ė pa čiose įvairiausiose srityse rod ė, kad Lietuvos visuomen ėje vyksta esminiai poky čiai. 245 Termino draugija ir organizacija s ąvokos dažnai tapatinamos, ta čiau j ų reikšm ės yra skirtingos. Draugijos s ąvok ą apibr ėžė 1906 m. kovo 4 d. Laikinieji draugij ų ir s ąjung ų nuostatai. Pagal juos draugija – tai samb ūris asmen ų, kurie nesiekia pelno ir savo bendra veikla įgyvendina tam tikrus tikslus. 246 Tuo tarpu organizacijos s ąvoka buvo žymiai platesn ė. Steig ėjai tur ėjo nurodyti draugij ų tiksl ą, pateikti duomenis apie save, draugij ų veikimo viet ą ir kt. 1905 – 1907 metai laikomi daugelio lietuvišk ų draugij ų k ūrimosi pradžios laikotarpiu. 247

8.1. Ugniagesi ų draugija Viekšniuose

Viekšniai, kaip ir kiti Lietuvos miesteliai, dažnai buvo niokojami ugnies: gaisrai čia buvo ypa č opi problema. 1886 m. gaisras sunaikino 42 gyvenamuosius namus. 1915 m. per Rusijos ir kaizerin ės Vokietijos kariuomeni ų kautynes miestelyje v ėl kilo 2 didžiuliai gaisrai: balandžio 23 d. sudeg ė 120 nam ų, o birželio 14 d. ugnis sunaikino Viekšni ų bažny čią.248 Ugniagesi ų draugija čia buvo ypa č reikalinga. Ankstyviausios žinios apie tokio pob ūdžio draugij ą sutinkamos jau XIX a. antroje pus ėje. 1871 m. Viekšniuose įsteigta savanori ų gaisrinink ų draugija. 249 Kada pastaroji draugija

245 Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996, p. 305. 246 Gaidys A., Lietuvos katalik ų draugij ų bruožai 1905 – 1907 m., Lietuvi ų atgimimo istorijos studijos, t. 7, Vilnius, 1994, p. 256. 247 Ten pat, p. 257. 248 Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 4., Vilnius, 1991, p. 428 - 429. 249 Susirašin ėjimas su Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugija įstojimo į s ąjung ą ir veiklos klausimais, LCVA , f. 1641, ap. 1, b. 193, puslapiai nesunumeruoti. 54

nustojo veikti n ėra žinoma. Ta čiau Viekšni ų informaciniame leidinyje rašoma, kad 1910 m. žyd ų verslinink ų pastangomis įsteigta Viekšni ų gaisrinink ų draugija. 250 Tik ėtina, kad čia bus sumaišyti istoriniai faktai, nes archyviniuose šaltiniuose Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugijos 1910 m. įsteigimo data neužfiksuota. Tikriausiai, 1871 m. įkurta gaisrinink ų draugija netur ėjo savo įstat ų. Jie buvo priimti tik 1910 m., tod ėl ši data klaidingai ir laikoma draugijos įkūrimo faktu. Draugija viekšniškiams rengdavo vakarus. Tokie vakarai - gegužin ės jau pamin ėti 1910 m. spaudoje. Jie buvo surengti birželio 27 d. ir liepos 4 d. vietiniame miške. 251 Ugniagesiai reng ė ir vakarus šeimoms. 252 Draugija savo veikl ą pl ėtė ir kult ūrine linkme. Steig ėjai įstatuose įraš ė galimyb ę tur ėti savo chor ą, teis ę rengti vaikštynes, puotas, koncertus ir spektaklius. 253 Per rengiamus vakarus vietiniai artistai vaidindavo įvairius spektaklius. Tikrieji draugijos nariai tur ėjo mok ėti tam tikr ą nario mokest į ir dalyvauti gesinant gaisrus. Nariai r ėmėjai šelp ė draugij ą pinigais. Garb ės narius rinkdavo susirinkimuose už ypatingus nuopelnus draugijai ir miesteliui. Pirmasis pasaulinis karas sustabd ė daugelio draugij ų veikl ą. Manau, kad ne išimtis buvo ir Viekšni ų savanori ų gaisrinink ų draugija, nes apie j ą tuo laikotarpiu daugiau jokios informacijos nerasta. 1921 m. lapkri čio 10 d. v ėl įsteigta Viekšni ų gaisrinink ų draugija. 254 Draugij ą sudar ė 73 nariai. Jos pirmininkas buvo 53 met ų Teodorius Meištas. Pagal užsi ėmim ą šeimininkas, grei čiausiai ūkininkas. Ugniagesiai l ėšų gaudavo iš viekšniški ų ir savo rengiam ų vakar ų. Taigi, draugija, kaip ir jos pirmtak ė, ir toliau pl ėtojo savo veikl ą kult ūrine linkme. Draugijai buvo svarbu palaikyti ryšius, bendrauti su Viekšni ų žmon ėmis, nes šie j ą išlaik ė. Ugniagesi ų komand ą sudar ė 43 asmenys, iš kuri ų 11 priklaus ė buvusiai prieš kar ą ugniagesi ų komandai. 255 Vadinasi, naujai įkurta gaisrinink ų draugija patirties jau tur ėjo. Draugija tur ėjo savo v ėliav ą, kuri buvo pasi ūta 1922 m. sausio 20 d. Visi Viekšni ų ugniagesiai tur ėjo uniformas, kurias sudar ė varin ės kepur ės ir „drabužiai“. Ugniagesiai tur ėjo ir savo patalp ą, kas rod ė j ų nepriklausomum ą. Techninis viekšniški ų pasirengimas taip pat buvo neblogas: tur ėjo 4 rankinius siurblius, ta čiau nei vieno mechaninio, ir 8 „tikusias rankoves“ žarnas. Ugniagesiai buvo pasiruoš ę gaisro pavojui. Draugija automobilio dar netur ėjo, nes įranga į gaisraviet ę buvo pristatoma arkliais ir komandos nari ų pagalba. 256 Gaisro metu vanduo buvo imamas iš šulini ų, kurie buvo netoliese. Draugijos įsteigimo anketoje nurodoma,

250 Kerys B., Rozga L., Viekšniai, Viekšniai, 2005, p. 6. 251 Viekšniai, Lietuvos žinios, 1910 07 21 (08 03), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70181 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07]. 252 Viekšniai, Lietuvos žinios, 1913 05 16 (29), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69773 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07]. 253 Rozga L., Viekšni ų gaisrinink ų draugija, Vienyb ė, 1999 08 10, [ži ūrėta per CD Viekšniai ], p. 1745. 254 Susirašin ėjimas su Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugija įstojimo į s ąjung ą ir veiklos klausimais, LCVA , f. 1641, ap. 1, b. 193, puslapiai nesunumeruoti. 255 Ten pat. 256 Ten pat. 55

kad Viekšniuose namai buvo visi mediniai. Tai dar labiau didino gaisro tikimyb ę. 1921 m. įsteigtos ugniagesi ų komandos brandmeisteris arba viršininkas buvo 37 met ų Samuila Šaltandas, kuris ir prieš kar ą už ėmė šias pareigas. 257 Viekšni ų apylink ėse min ėtoji ugniagesi ų komanda buvo vienintel ė. Ta čiau jau 1928 m. Lietuvos žiniose teigiama, kad Viekšniuose atsirado 2 ugniagesi ų komandos. 258 Viekšni ų vals čiaus valdyba, pasiremdama kit ų miesteli ų pavyzdžiu, at ėmė iš žyd ų ugniagesi ų draugijos vadovyb ę ir perdav ė j ą vietos šauli ų b ūriui. 1928 m. rugs ėjo 20 d. šauli ų b ūrys sudar ė nauj ą vadovyb ę ir per ėmė vis ą inventori ų. Žydai šiuo valdžios sprendimu buvo labai nepatenkinti, tod ėl ėmė organizuoti nauj ą komand ą. Tokia komanda buvo įsteigta 1929 m. sausio 13 d. 259 Taip Viekšniuose atsirado dvi tarpusavyje konkuruojan čios ugniagesi ų komandos – praktikos jau turin čių senbuvi ų žyd ų ir naujoji šauli ų b ūrio. Nors Viekšni ų gaisrininkai buvo stipri draugija ir pasirengusi darbui, ta čiau iš vadovyb ės sulaukdavo priekaišt ų. 1938 m. rugs ėjo 26 d. rašte priekaištaujama Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugijos valdybai, kad draugija iki šiol nebuvo užsiprenumeravusi nei vieno Ugniagesio numerio, nors draugijos atstovai žad ėjo prie laikraš čio platinimo darbo aktyviai prisid ėti. 260 Senieji viekšniškiai prisimena ugniagesi ų draugijas. Jonas Levitas pasakoja, kad draugij ą sudar ė žydai ir vietiniai gyventojai. Nam ų savininkai prival ėjo stoti į ši ą draugij ą. Taip pat prisimenama, kad kai „1939 m. deg ė Viekšni ų bažny čia, j ą gesino ne tik Viekšni ų gaisrininkai, bet ir dar 10 mašin ų suvažiavo iš vis ų apylinki ų, pad ėti gesinti bažny čios“. 261 Esant dideliam gaisrui Viekšni ų apylinki ų ugniagesi ų komandos pad ėdavo viena kitai. Kitas Viekšni ų gyventojas Stanislovas Kriau čiūnas, kurio t ėvas priklaus ė šiai draugijai, priduria, kad „ugniagesi ų draugija buvo didel ė, Viekšniuose stipriausia“. 262 Šiai draugijai mašin ą ir stipr ų motor ą nupirko vietiniai gyventojai iš savo surinkt ų l ėšų. Komanda tuo metu tur ėjo 2 motorus ir 5 žarnas. Į draugij ą prival ėjo stoti nam ų savininkai. Viekšniškis pabr ėžia, kad ši draugija buvo žyd ų rankose. Gaisrin ės viršininku buvo žydas Jaš čikas. Vadinasi, Viekšni ų žmoni ų atmintyje išlikusi žyd ų ugniagesi ų

257 Ten pat. 258 Dvi ugniagesi ų komandos, Lietuvos žinios, 1928 10 03, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82395 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07]. 259 Nauja ugniagesi ų komanda, Lietuvos žinios, 1929 01 29, p. 5. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81209 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07]. 260 Susirašin ėjimas su Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugija įstojimo į s ąjung ą ir veiklos klausimais, LCVA , f. 1641, ap. 1, b. 193, puslapiai nesunumeruoti. 261 Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p.17 - 18. 262 Stanislovo Kriau čiūno prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė, p. 8. 56

draugija, o ne šauli ų b ūrio. Anot S. Kriau čiūno, žydai buvo labai aktyv ūs, ruoš ėsi pastatyti gaisrin ę, bet karas jiems sutrukd ė. Žydai neatsitiktinai Viekšniuose buvo tokie aktyvūs ir steig ė draugijas. Jie šiame miestelyje gyveno nuo seno. 1897 m. miestelyje gyveno 1305 krikš čionys ir 1646 žydai, veik ė 60 įvairi ų parduotuvi ų.263 Šios konfesijos atstovai čia buvo įsitvirtin ę ir tur ėjo stipri ą įtak ą ne tik Viekšni ų ekonominiam, bet ir kult ūriniam bei visuomeniniam gyvenimui. Kaip teigia pasakotojas: „nori nenori, prival ėjai apmokymu momentu sekmadienio vakarais manevruose dalyvauti“. Tai rod ė aukšt ą žyd ų komandos profesinio pasirengimo lyg į. Karas sustabd ė abiej ų Viekšni ų ugniagesi ų komand ų veikl ą.

8.2. Šauli ų draugija

Šauli ų s ąjunga buvo didžiausia visuomenin ė karin ė organizacija nepriklausomoje Lietuvoje. Ši draugija buvo centralizuotai tvarkoma bei valdoma, ta čiau įkurta ne nurodymu iš centro, o sukurta „iš apa čios“ patriotiškai nusiteikusi ų žmoni ų iniciatyva. 264 Šauli ų b ūrys Viekšniuose įsik ūrė pirmaisiais valstyb ės atgimimo metais, 1919 m. 265 Pabr ėžiami draugijos nuopelnai krašto gynime nuo lenk ų ir bermontinink ų, taip pat švietimo srityje. Draugija tur ėjo savo knygyn ėlį, kuriuo gal ėjo naudotis visi norintys. Moksleiviai šauliai atostog ų metu rengdavo vakarus, pasilinksminimus. Teigiama, kad šauliai Viekšniuose buvo viena veikliausi ų organizacij ų. Viekšniuose šauliai pasižym ėjo aktyvia visuomenine veikla. Pastaroji veikla ypač reišk ėsi gegužini ų rengimu. 1927 m. spalio 23 dienos Viekšni ų šauli ų b ūrio susirinkime vietin ės darbo federacijos pirmininkas V. Šaulys netgi priekaištavo: „kam b ūrys kas sekmadien į rengi ąs gegužines – vakarus, o mažai lavinasi kautyni ų srityje“. 266 Šauliai buvo aktyvi miestelio draugija. Jie tur ėjo daug sumanym ų: įreng ė miestelyje čiuožykl ą, buvo nutarta steigti sporto klub ą, kuriame tur ėjo b ūti sporto sal ė, b ūrio skaitykla, kambarys sporto reikm ėms. 267 Deja, karas visus šiuos sumanymus įgyvendinti sutrukd ė. Viekšniuose buvo susik ūręs atskiras nuo vyr ų moter ų Šauli ų b ūrys. Iki 1927 m. šaul ės nesudar ė savo atskiro vieneto, bet labai organizuotai reng ė įvairius kursus, paskaitas, kitus

263 Kerys B., Rozga L., Viekšniai, Viekšniai, 2005, p. 15. 264 Lietuvos šauli ų s ąjunga valstyb ės ir visuomen ės tarnyboje 1919 – 2004 , Kaunas, 2005, p.12. 265 Viekšniai, Šiauli ų naujienos , 1924 07 18, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=99131 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 266 Provincija. Nesutarimas, Lietuvos žinios , 1927 10 27, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82689 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 267 Viekšniai, Trimitas , 1937 01 08, p. 24. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39498&biRecordId=4059 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 57

renginius, k ūrė kari ų ir student ų šelpimo fondus. 268 Šaul ės 1931 m. liepos 12 d. Juodeiki ų pušyne sureng ė gegužin ę su vaidinimais, šokiais ir žaidimais. 269 Šioje gegužin ėje apsilank ė ir sve čiai iš užsienio – Viekšniuose vasarojantis amerikie čių lietuvi ų b ūrelis. Gegužin ėje tvark ą palaik ė pa čios moterys šaul ės. Viekšniuose šauli ų draugija tur ėjo sub ūrusi ir savo orkestr ą. Šis orkestras buvo suburtas 1936 m., ta čiau jau po met ų susilauk ė puikaus įvertinimo iš klausytoj ų.270 Orkestrui vadovavo vidurin ės mokyklos mokytojas Vincas Deniušis. Šauli ų orkestras tur ėjo tik pus ę nuosav ų instrument ų. Šauli ų b ūrys už surengtus vakarus gautas pajamas skirdavo įvairiom reikm ėm. Pavyzdžiui, 1937 m. per Velykas surengto vakaro pelno dalis buvo skirta šauli ų aviacijai. 271

8.3. Dr. J. Basanavi čiaus vardo s ąjunga Viekšniuose

1927 m. spalio 8 d. Kaune įsteigta Lietuvi ų Mokytoj ų Tautinink ų Dr. J. Basanavi čiaus vardo s ąjunga, nuo 1935 m. pasivadinusi Lietuvos mokytoj ų s ąjunga (L.M.S). 272 S ąjunga steig ė komitetus ir skyrius visoje Lietuvoje, reng ė įvairius kursus, mokytoj ų dienas, skait ė paskaitas. Lietuvi ų mokytoj ų tautinink ų dr. J. Basanavi čiaus vardo s ąjungos Viekšni ų skyrius įsteigtas 1930 m. rugpj ūč io 15 d. 273 Įsteigimo dien ą nari ų buvo 19. 1931 m. s ąjungoje nari ų buvo 18, tarp kuri ų 12 buvo pradžios mokyklos ir 6 vidurin ės mokyklos mokytojai. Ši s ąjunga buvo grynai šviet ėjiška, j ą sudar ė vien mokytojai, taip vadinamoji vietos inteligentija. Nurodoma, jog Viekšni ų vals čiuje yra dar 10 pradžios mokyklos mokytoj ų, kurie ne įsiraš ę į skyriaus narius. Per 9 sąjungos veiklos m ėnesius įvyko 6 susirinkimai. Kiekviename susirinkime buvo skaitytos paskaitos: „S ąjungos ideologiniai pagrindai“, „Mokytojo asmenyb ė“, „Tautiškumas ir ugdymas“, „Vaik ų literat ūra“, „Kelion ės įsp ūdžiai po Vilniaus krašt ą“. 274 Paskait ų temos atskleidžia, jog mokytoj ų sąjunga daugiausia d ėmesio skyr ė jaunosios kartos aukl ėjimo reikalams, taip pat neapseita be politini ų paži ūrų d ėstymo.

268 Lietuvos šauli ų s ąjungos istorijos fragmentai , konferencijos pranešim ų medžiaga( 2002 kovo 7 d.), Kaunas, 2002, p. 121. 269 Pavyzdinga gegužin ė, Žemai čių balsas , 1931 07 23, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=93142 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 270 Gerai išlavintas orkestras, Vakarai , 1937 09 17, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=55304 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 271 Viekšniai, Trimitas , 1937 04 08, p. 23. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39493&biRecordId=4059 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20]. 272 Lietuvi ų enciklopedija, t. 16, Bostonas, 1959, p. 66. 273 L.M.T. D – ro J. Basanavi čiaus s – ga centro valdyba Viekšni ų skyrius, LCVA , f. 952, ap. 1, b. 163, puslapiai nesunumeruoti. 274 Ten pat. 58

Labai svarbus šios mokytoj ų draugijos darbas – 1930 m. lapkri čio 9 d. įsteigtas Liaudies universitetas. 275 Į š į universitet ą susirinko 107 klausytojai (64 vyrai ir 43 moterys). Klausytojus sudar ė: 81 lietuvis, 13 žyd ų, 12 rus ų ir 1 lenkas. Vadinasi, kaip ir Viekšni ų miestelio gyventojai, taip ir „studentai“ buvo įvairi ų tautybi ų. Paskait ų aktyviau klaus ėsi miestie čiai. J ų buvo 83, o kaimie čių 24. Profesiniu atžvilgiu klausytojai pasiskirst ė taip: 42 darbininkai, 27 amatininkai, 22 ūkininkai, 8 nam ų šeiminink ės, 5 prekybininkai, 1 tarnautojas, 2 savamoksliai. Nors didžioji dalis „student ų“ tur ėjo profesij ą ir buvo dirbantys asmenys, tai nesutrukd ė jiems toliau šviestis. Universitete dirbo 13 lektori ų, kurie per 9 m ėnesius buvo perskait ę 203 paskaitas: 57 rudens ir 146 pavasario semestre. 276 Paskait ų skai čius rodo, jog mokslas Liaudies universitete vyko visu paj ėgumu. Paskaitos vyko tris kartus per savait ę po 3 valandas. 277 D ėstytojai buvo Viekšni ų mokyklos mokytojai. Viekšni ų Liaudies universitetas buvo suorganizav ęs ir chor ą, kur į sudar ė 55 choristai. Per savo trump ą gyvavimo laikotarp į choras buvo išmok ęs 8 dainas ir tautos himn ą. Universiteto choras netgi buvo pakviestas dalyvauti latvi ų draugij ų S ąjungos „Ausma“ rengiamoje latvi ų – lietuvi ų dain ų švent ėje Auce. 278 Taigi, choras pripažinimo susilauk ė ne tik Viekšniuose, bet ir toliau. Viekšni ų skyrius aktyviai reišk ėsi ir S ąjungos reikaluose: dalyvavo visuotiniame S ąjungos skyri ų atstov ų suvažiavime Kaune, apskrities savanori ų konferencijoje. Liaudies universitetas taip pat reng ė Viekšni ų visuomenei viešus vakarus.

8.4. Kit ų draugij ų ir organizacij ų veikla Viekšniuose

Viekšniuose XX a. I pus ėje veik ė daugyb ė draugij ų. Viekšnie čiai pamat ė, kad užgydyti karo padarytas žaizdas, atsistoti ant koj ų tebus galima tik tvirtai susib ūrus į draugijas arba sąjungas. 279 Šitas organizacinis darbas vyko b ūtent per įvairi ų draugij ų ir organizacij ų steigim ą. J ų veikla Viekšni ų žmones įtrauk ė į visuomenin į darb ą, ugd ė j ų pilietin į s ąmoningum ą.

275 L.M.T. D – ro J. Basanavi čiaus s – ga centro valdyba Viekšni ų skyrius, LCVA , f. 952, ap. 1, b. 163, puslapiai nesunumeruoti. 276 Ten pat. 277 Viekšniai, Lietuvos aidas , 1930 11 18, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65690 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26]. 278 L.M.T. D – ro J. Basanavi čiaus s – ga centro valdyba Viekšni ų skyrius, LCVA , f. 952, ap. 1, b. 163, puslapiai nesunumeruoti. 279 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 04 21, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68902 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26]. 59

1911 m. sausio m ėnesio Lietuvos žiniose nurodoma, kad Vartotoj ų draugija Viekšniuose veikia jau beveik pusantr ų met ų.280 Vadinasi, ši draugija buvo įsteigta 1909 m. viduryje. Prie šios draugijos įkūrimo daugiausia prisid ėjo kunigas P. Vitutis. 281 Tai nestebina, nes Vartotoj ų draugijoms daugiausia vadovavo kunigai arba katalikišk ų paži ūrų pasaulie čiai, nors draugijos programose nebuvo akcentuojamas katalikiškumas. 282 Pažymima, kad Vartotoj ų draugija Viekšniuose vienintel ė kult ūriškai – ekonomin ė įstaiga. Taigi, draugija be kult ūrin ės vykd ė dar ir ekonomin ę funkcij ą. Vėlesni ų met ų spaudoje sutinkama žinia, kad Viekšniuose veikia Mažeiki ų apskrities Vartotoj ų bendrov ė „ Ąžuolas“ , kuri tur ėjo virš 900 nari ų.283 Tai bus, mano manymu, v ėl naujai įkurta Vartotoj ų draugija, nes draugijos pirmtak ė savo veikl ą nutrauk ė d ėl karo. 1920 m. bendrov ė Viekšniuose pastat ė nam ą, kuriame veik ė bendrov ės krautuv ė, viešas knygynas – skaitykla ir sal ė, skirta susirinkimams. Už surinkt ą peln ą draugija finansuodavo Viekšni ų vidurin ę mokykl ą, bažny čią, vieš ąjį knygyn ą ir t. t. 1921 m. prie vartotoj ų bendrov ės „ Ąžuolas“ įkurtas viešas knygynas. 284 1922 m. pabaigoje prie šio knygyno atidaryta skaitykla, kuri veik ė sekmadieniais, antradieniais ir penktadieniais. Ši draugija – bendrov ė miesteliui buvo ne tik kult ūros, švietimo, visuomeninio gyvenimo skleid ėja, bet ir aktyvi finansin ė aukotoja. Draugijos populiarum ą rodo ir gausus jos nari ų skai čius. Savo draugijas Viekšniuose steig ė ir ūkininkai. 1923 m. įsik ūrė „Ūkio draugija“ bei „Ūkio kredito draugija“ .285 Vasario 9 d. įvyko Ūkio kredito draugijos steigiamasis susirinkimas, per kur į į draugija įsiraš ė virš 100 žmoni ų, daugiausia ūkinink ų. Ši draugija pad ėdavo ūkininkams: duodavo įvairi ų ūkiui reikaling ų mašin ų išsimok ėtinai, suteikdavo paskol ų, supirkin ėjo javus ir t. t. Ūkio kredito draugijos tikslas – teikti savo nariams param ą, suteikiant jiems kredit ą ūkio k ėlimui ir kitiems ūkio reikalams, tarpininkaujant įvairiais reikalais, steigiant įvairias įstaigas ir įmones ir t. t. 286 Draugija skatino imtis pažangesni ų ūkininkavimo metod ų, suimti į savo rankas prekyb ą. Ji buvo kooperatin ė, priklaus ė Šiauli ų „Gamintojo“ ir „Koper“ banko nariams. Taigi, šios draugijos

280 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1911 01 27 (02 09), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70101 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26]. 281 Aidas nuo Viekšni ų, Lietuvos žinios , 1912 05 19 (06 01), p. 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69920 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26]. 282 Gaidys A., Lietuvi ų katalik ų draugij ų bruožai 1905 – 1907 m., Lietuvi ų atgimimo istorijos studijos, t. 7, Vilnius, 1994, p. 298 – 315. 283 Viekšniai, Lietuvos žinios, 1924 02 21, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68861 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26]. 284 Nepriklausomoj Lietuvoj. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 02 26, p.3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68865 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 285 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 04 04, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68894 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 286 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 06 19, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68882 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18]. 60

atliko ekonomines ir ūkines funkcijas. O tai didel ės reikšm ės Viekšni ų kult ūriniam gyvenimui netur ėjo. 1930 m. spalio 15 d. Lietuvos aide nurodoma, kad Lietuvi ų Taut ų S ąjungos Viekšni ų skyrius veikia jau metus laiko. 287 Vadinasi, ši draugija įsteigta 1929 m. Per susirinkimus skaitomos paskaitos, pavyzdžiui, „kaip dabar tvarkosi italai“, išrenkami atstovai į L. T. S ąjungos suvažiavimus. Ši ą s ąjung ą galima laikyti politine. Jos d ėka viekšniškiai buvo supažindinami su Europos politiniu gyvenimu ir naujienomis. S ąjungos pastangomis Viekšniuose įsteigti ir kit ų draugij ų - L.J.S. „Jaunosios Lietuvos“ ir L.M.T. dr. Basanavi čiaus vardo skyriai, kurie tur ėjo didesn ės kult ūrin ės reikšm ės miesteliui. Deja, daugiau žini ų apie draugijos veikl ą nerasta. 1924 m. kovo 23 d. buvo įsteigtas V inco Kudirkos Lietuvai šviesti draugijos Viekšni ų skyrius. 288 Draugija tur ėjo 16 nari ų. Šios draugijos pastangomis buvo įsteigtas V. Kudirkos vardo liaudies universitetas su dviem pagrindiniais skyriais: visuomen ės moksl ų ir gamtos moksl ų.289 Deja, apie šio universiteto veikl ą Viekšniuose žinių n ėra. Draugija Viekšniuose ir apylink ėje reng ė paskaitas, organizavo artist ų m ėgėjų b ūrel į ir įsteig ė bendrojo lavinimo suaugusiems kursus. Taigi, ji vykd ė švie čiam ąją – kult ūrin ę veikl ą Viekšniuose. Viekšniuose k ūrėsi taip pat politini ų paži ūrų organizacijos. 1925 m. rugpj ūč io 15 d. Gordono sal ėje įvyko viešas socialiai demokratinio jaunimo, susispietusio s ąjungoje „Žiežirba“ , vakaras. 290 Kada draugija įsteigta, n ėra žinoma. „Žiežirbai“ priklaus ė socialdemokrat ų partijos paži ūroms pritariantis jaunimas. Vilniui vaduoti s ąjunga įsteigta 1925 m. Tai Lietuvoje ir užsienyje veikusi visuomenin ė organizacija, reiškusi lietuvi ų tautos pasiryžim ą atgauti Lenkijos j ėga užvaldyt ą Lietuvos sostin ę Vilni ų ir pietrytin ę jos teritorijos dal į.291 S ąjunga organizavo propagandines ir politines priemones savo tikslui pasiekti, steng ėsi pad ėti Lenkijos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje gyvenusiems lietuviams atsilaikyti prieš lenk ų administracijos varžymus bei represijas. 1929 m. Viekšni ų pašto įstaigos viršininko Skobo iniciatyva buvo įkurtas Vilniui vaduoti s ąjungos skyrius. 292 Į ši ą draugij ą įsiraš ė visi vietos inteligentai. 1931 m. vasario 2 d. vidurin ės mokyklos

287 Viekšniai, Lietuvos aidas , 1930 10 15, p. 7, http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65811 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 288 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 04 02, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68619 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 289 Lietuvi ų enciklopedija, t. 13, Bostonas, 1958, p. 287. 290 Viekšniai, Lietuvos žinios , 1925 08 26, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68470 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 291 Lietuvi ų enciklopedija, t. 34, Bostonas, 1966, p. 209. 292 Vilniui vaduoti S – gos skyrius, Lietuvos žinios , 1928 10 04, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82398 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18]. 61

būstin ėje buvo atgaivinta šio skyriaus veikla. 293 Daugiau žini ų apie šios s ąjungos veikl ą Viekšniuose nerasta. Sąjunga Jaunoji Lietuva įsteigta 1927 m. Tai lietuvi ų tautin ės jaunuomen ės s ąjunga, kurios tikslas: „laisva Lietuva, vieninga tauta, sava tautiška kult ūra ir stipri asmenyb ė, telkiant lietuvi ų jaunuomen ę į tautišk ą darb ą, stiprinant jos tautin ę ir valstybin ę s ąmon ę, aukl ėjant jaunuomen ę doro b ūdo, stiprios dvasios bei sveiko k ūno, s ąjungos darbe vadovaujantis dorov ės dėsniais“ 294 . L.T.J. „Jaunoji Lietuva“ s ąjungos Viekšni ų skyrius 1930 m. gruodžio 26 d. vidurin ėje mokykloje sureng ė vieš ą vakar ą.295 Jame buvo suvaidinta komedija. Šios draugijos nariai buvo dar vadinami jaunalietuviais. Kada draugija įsteigta n ėra žinoma. Skautai – visuomeninis lietuvi ų susivienijimas, turintis tiksl ą pagal skautyb ės sistem ą aukl ėti lietuvi ų jaunim ą religiniais savo konfesijos nariais, dorais, kilnios dvasios, tvirto b ūdo, sveikais žmon ėmis, s ąmoningais lietuviais ir naudingais pilie čiais. 296 Skautai buvo skirstomi į grupes pagal amži ų. 1929 m. Viekšniuose veik ė Lapin ų skaut ų skiltis, kuriai vadovavo P. Pocius, ir skau čių skiltis. 1932 m. buvo įsteigta K ęstu čio draugov ė (vadovavo J. Lazauskas), Ąžuol ų skiltis (J. Navasaitis) ir 2 skau čių vienetai. Tais pa čiais metais Viekšniuose veik ė 2 jaun ųjų skaut ų draugov ės, kurioms vadovavo O. Lazauskien ė ir P. Lazdauskas. 1935 m. miestelyje buvo 70 skautų, o 1939 m. 154 skautai. 297 Vadinasi, organizacijos veikla kiekvienais metais pl ėtėsi, o nari ų skai čius did ėjo. Viekšniuose skautus suorganizavo miestelio pradini ų klasi ų mokytoja Stas ė Šulcait ė.298 Ši organizacija tur ėjo apimti didži ąją dal į Viekšni ų vidurin ės mokyklos mokini ų. Viekšnius XX a. pradžioje buvo apraizg ęs tankus įvairi ų draugij ų tinklas. Suvaržius visuomenini ų draugij ų veikl ą buvo steigiamos bendrov ės, s ąjungos. Įvairios draugijos k ėlė skirtingus uždavinius ir atliko skirtingas funkcijas. Viekšniuose veikusios draugijos įneš ė labai reikšming ą ir svarb ų vaidmen į į kult ūros, švietimo ir visuomeninio gyvenimo sferas. Viekšniškiams draugijos suteik ė galimyb ę ne tik šviestis, kult ūriškai patobul ėti, bet ir bendrauti su skirtingais visuomen ės nariais.

293 Viekšniai, Lietuvos aidas , 1931 02 11, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89117 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 29]. 294 Lietuvi ų enciklopedija, t. 9, Bostonas, 1956, p. 348. 295 Iš viso krašto. Viekšniai, Lietuvos aidas , 1931 01 05, p. 9. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89084 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 29]. 296 Lietuvi ų enciklopedija, t. 28, Bostonas, 1963, p. 21. 297 Jurg ėla P., Lietuviškoji skautija , Bruklinas, 1975, p. 133 – 134. 298 Išsik ėlė darbšti mokytoja, Vakarai , 1937 10 23, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=55335 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 29]. 62

IŠVADOS

1. Jau 1636 m. Viekšniuose buvo įsteigta pirmoji parapijin ė pradin ė mokykla. Nuo šios datos Viekšniuose ir prasideda švietimo raida. Parapijinio švietimo iniciatoriai savo parapijose buvo vietiniai klebonai, jie kartais ir mokydavo vaikus. Po 1863 m. sukilimo parapijin ės mokyklos visoje Lietuvoje buvo uždarytos. 2. Vietoje parapijin ės mokyklos 1865 m. miestelyje buvo įsteigta rus ų kalba d ėstoma pradin ė mokykla, prie kurios veik ė bendrabutis. Šios mokyklos dažnai vadintos cerkvinėmis, nes jos turėjo surusinti liaud į. Tuo laikotarpiu didžiausias d ėmesys švietimo srityje skiriamas rus ų vaik ų mokymui ir jų mokslo s ąlyg ų gerinimui. 3. Aktyviai Viekšni ų aplinkiniuose kaimuose, Pluog ų ir Reke čių, veik ė daraktorin ės mokyklos. Nuo 1911 m. prad ėjo veikti aukštesnioji keturklas ė pradin ė mokykla, kurioje taip pat buvo dėstoma rus ų kalba. 4. 1919 m. Viekšniuose prad ėjo kurtis vidurin ė mokykla, kuri buvo labai aktyvus kult ūrinio ir visuomeninio gyvenimo elementas. Miestelio bajorija tur ėjo savo priva čią mokykl ą Daubiški ų dvare. Muzikos priva čiai mok ė inteligent ės E. Biržiškien ė ir S. Aleksandravi čien ė. Viekšniškiai savo mokslus dažnai t ęsdavo ir už Lietuvos rib ų esan čiose mokslo įstaigose. 5. Žymiausios Viekšni ų bajor ų inteligent ų šeimos buvo – Biržiškos ir Aleksandravi čiai. Šie asmenys tur ėjo didžiules asmenines bibliotekas, bendravo su to meto lietuvi ų šviesuoliais, kurie dažnai apsilankydavo ir Viekšniuose. Viekšni ų inteligentija tarpusavyje palaik ė tvirtus ir draugiškus santykius: krikštydavo vieni kit ų vaikus, mainydavosi knygomis ir periodikos leidiniais, rengdavo muzikinius ir literat ūrinius vakarus. 6. Viekšni ų kult ūrin į lyg į k ėlė spauda. 1870 m. buvo įsteigta poros t ūkstan čių tom ų kilnojamoji biblioteka, kuria už tam tikr ą mokest į naudojosi vietin ė inteligentija. Biržiškos ir Aleksandravi čiai savo namuose tur ėjo asmenin ės bibliotekas. Į Viekšnius naujausius to meto leidinius atveždavo didmies čiuose gyvenantys giminai čiai. 7. Nuo XIX a. antros pus ės miestelyje veik ė valstie čių bibliotek ėlės. Viena iš toki ų bibliotek ėli ų buvo B. Šiuipait ės – Beržanskien ės namuose, Pluog ų kaime. Ji laikoma viena iš seniausi ų bibliotek ėli ų Šiauli ų apskrityje. Nelegali ą bibliotek ėlę savo namuose taip pat tur ėjo Jonas Lapkus iš Purv ėnų kaimo. 8. 1906 m. Viekšniuose veik ė parapijos biblioteka. 1913 m. miestelyje buvo atidaryta Blaivyb ės draugijos biblioteka. 1914 – 1918 m. veik ė Juozo Vil čekausko knygynas. 1922 m. Viekšniuose atidaryta skaitykla, kuri tur ėjo labai turting ą knyg ų ir periodini ų leidini ų fond ą. 63

Ši skaitykla 1935 m. perorganizuota į bibliotek ą, o šioji 1937 m. į Viekšni ų vieš ąją bibliotek ą. 9. 1910 m. Viekšniuose įvyko pirmasis lietuvi ų vakaras. Tokia vakar ų tradicija nenutr ūko ir vėliau, jie tapo labai populiar ūs. Ši ų vakar ų programose savo spektaklius rodydavo m ėgėjai artistai. Tai buvo galimyb ė jiems pasireikšti. Kad Viekšniuose teatras buvo m ėgstamas atspindi tai, kad miestelyje apsilankydavo ir kit ų miest ų teatr ų trup ės. 10. Muzikiniam gyvenimui Viekšniuose labai nusipeln ė Vincas Deniušis, kuris dar b ūdamas studentas, vasaros atostog ų metu kartu su savo bi čiuliais koncertuodavo miestelyje. Šis gabus muzikas vadovavo Viekšniuose veikusiems chorams, pu čiam ųjų orkestrui. Vasaros metu Viekšniuose gegužines dažniausiai rengdavo Šauli ų ir Ugniagesi ų draugijos. 11. Lyginant Vilniaus ir Viekšni ų inteligentij ą, kult ūrines apraiškas, rasta panašum ų tarp ši ų skirting ų miest ų. Tai leidžia daryti prielaid ą, kad Lietuvoje ir Viekšniuose kult ūriniai procesai klost ėsi panašia linkme. Palyginus Kauno ir Viekšni ų draugij ų veikl ą, galima teigti, kad kult ūrinis gyvenimas didmiestyje ir provincijoje skyr ėsi nežymiai. Žinoma, nelyginant masto ir didesn ės įvairov ės Kaune. 12. Viekšni ų kunigai visuomenin ę veikl ą vykd ė per dvasines brolijas, kurios buvo įkurtos dar XVIII a. antroje pus ėje. Jono Nepomuko ir Šv. Mergel ės Rožan čiaus dvasin ės brolijos Viekšniuose veik ė dar ir XIX a. Be dvasini ų brolij ų visuomenin ę bei kult ūrin ė veikl ą vykd ė XX a. pirmoje pus ėje susiorganizavusi Lietuvi ų Kataliki ų Moter ų draugija, Angelo Sargo vaik ų s ąjunga, Blaivyb ės draugija, Pavasarininkai. Nuo 1819 m. Viekšni ų bažny čioje prad ėjo veikti špitol ė – vargš ų prieglauda. Bažny čia globodama elgetas miestelyje vykd ė socialin ės globos funkcijas. 13. XX a. pirmoje pus ėje visuomeninis ir kult ūrinis gyvenimas buvo paženklintas įvairi ų draugij ų ir organizacij ų k ūrimusi. Viekšniuose pirmosios draugijos p ėdsak ų randame dar XIX a. antroje pus ėje. 1871 m. čia įsteigta savanori ų gaisrinink ų draugija, kuri savo veikl ą atnaujino 1921 m. 1928 m. Viekšniuose buvo dvi ugniagesi ų komandos – senoji žyd ų ir šauli ų b ūrio. 14. Nuo 1919 m. savo veikl ą miestelyje prad ėjo Šauli ų draugija. Draugija aktyviai rengdavo vakarus viekšniškiams, buvo sub ūrusi savo orkestr ą. 1930 m. miestelyje buvo įsteigta dr. J. Basanavi čiaus vardo s ąjunga, kitaip dar vadinama Mokytoj ų s ąjunga, kurios iniciatyva tais pa čiais metais buvo atidarytas Liaudies universitetas. 15. Be min ėtų draugij ų ir s ąjung ų veik ė: Vartotoj ų draugija, Ūkio draugija, Lietuvi ų Taut ų Sąjung ą, Vinco Kudirkos Lietuvai šviesti draugija, Žiežirbos s ąjunga, Vilniui vaduoti sąjunga, L.T.J. Jaunoji Lietuva s ąjunga, Skaut ų organizacija. 64

ŠALTINIAI IR LITERAT ŪRA

Nepublikuoti šaltiniai 1. Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1821 m. aktas, Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (toliau LVIA ), f. 669, ap. 2, b. 227. 2. Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1831 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 240. 3. Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1845 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 265. 4. Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1886 m. aktas, LVIA , f. 669, ap. 3, b. 2220. 5. Statistin ės žinios apie mokini ų skai čių Lietuvos mokyklose 1857 – 1863 m., Lietuvos moksl ų akademijos bibliotekos rankraš čių skyrius (toliau LMAB RS ), f. 12 – 3072. 6. Viekšni ų bažny čios vizitacijos 1843 m. aktas, LMAB RS , f. 255 – 897. 7. L.M.T. D – ro J. Basanavi čiaus s – ga centro valdyba Viekšni ų skyrius, Lietuvos centrinis valstyb ės archyvas (toliau LCVA ), f. 952, ap. 1, b. 163. 8. Leli ūnų Angelo Sargo vaik ų pulko gaunam ų rašt ų byla, LCVA , f. 1408, ap. 1-s, b.2. 9. Viekšni ų vidurin ės mokyklos 1935 - 36 m. 3 klas ės žurnalas, LVCA , f. 1516, ap. 2, b. 75. 10. Susirašin ėjimas su Viekšni ų savanori ų ugniagesi ų draugija įstojimo į s ąjung ą ir veiklos klausimais, LCVA , f. 1641, ap. 1, b. 193. 11. V. Deniušio muzikos mokyklos archyvas. 12. Viekšni ų mokyklos archyvas.

Publikuoti šaltiniai

1. Remia V. D. muziej ų, Dienos naujienos , 1932 05 09, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=43626 [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

2. Vasaros mokytoj ų kursai, Lietuva , 1925 07 13, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38298 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18].

3. Provincijoj, Lietuvis , 1927 08 31, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=37708 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 18].

4. Viekšniai, Lietuvos aidas , 1930 10 15, p. 7, http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65811 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

5. Viekšniai, Lietuvos aidas , 1930 11 18, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65690 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26]. 65

6. Viekšniai, Lietuvos aidas , 1931 01 05, p. 9. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89084 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 29].

7. Viekšniai, Lietuvos aidas , 1931 02 11, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89117 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

8. Pagerbiamas Simonas Daukantas, Lietuvos aidas , 1931 12 30, p. 7. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88921 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

9. Viekšniai, Lietuvos žinios, 1910 07 21 (08 03), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70181 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07].

10. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1911 01 27 (02 09), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70101 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26].

11. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1911 08 13 (26), p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=70072 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 12].

12. Aidas nuo Viekšni ų, Lietuvos žinios , 1912 05 19 (06 01), p. 1. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69920 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26].

13. Teatras, Lietuvos žinios , 1913 05 16 (29), p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69773 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

14. Teatras, Lietuvos žinios , 1913 06 08 (21), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69688 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15].

15. Teatras, Lietuvos žinios , 1914 04 17 (30), p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69504 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 15].

16. Aukštesnioji liaudies mokykla, Lietuvos žinios , 1915 01 18 (31), p. 2 – 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69425 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

17. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1922 06 21, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69191 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 15].

18. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1922 12 16, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69235 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 66

19. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 04 04, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68894 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

20. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 04 21, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68902 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26].

21. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 06 19, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68882 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

22. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1923 07 21, p. 3 – 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=69019 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18].

23. Viekšniai, Lietuvos žinios, 1924 02 21, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68861 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 26].

24. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 02 26, p.3, http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68865 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 05].

25. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 04 02, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68619 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

26. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1924 05 13, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68694 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 30].

27. Viekšniai, Lietuvos žinios , 1925 08 26, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68470 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

28. Provincija. Nesutarimas, Lietuvos žinios , 1927 10 27, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82689 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

29. „Mūsų teatro“ gastrol ės, Lietuvos žinios , 1928 06 16, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82165 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 04 18].

30. Dvi ugniagesi ų komandos, Lietuvos žinios, 1928 10 03, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82395 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07].

31. Vilniui vaduoti S – gos skyrius, Lietuvos žinios , 1928 10 04, p. 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82398 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18]. 67

32. Nauja ugniagesi ų komanda, Lietuvos žinios, 1929 01 29, p. 5. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81209 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 07].

33. Viekšniai, Moteris, 1921 03, p. 16. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6752&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

34. Viekšniai, Moteris, 1921 12, p. 16. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6754&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

35. Viekšniai, Moteris, 1922 08, p. 10. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6738&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

36. Viekšniai, Moteris , 1925 12, p. 13. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6713&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

37. Viekšniai, Moteris , 1929 01, p. 15. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6671&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

38. Įsp ūdingos K ūč ios, Moteris , 1935, Nr. 1, p. 18. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6605&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

39. Naujas veikimo b ūdas, Moteris , 1936, Nr. 4, p. 18. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6587&biRecordId=2366 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

40. Jaukus blaivyb ės vakaras, Šaltinis , 1930 03 08, p. 14. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=126707&biRecordId=13795 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

41. Šeimyninis vakaras, Šiauli ų naujienos , 1924 03 14, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=99139 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 30].

42. Viekšniai, Šiauli ų naujienos , 1924 07 18, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=99131 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

43. Viekšniai, Šiauli ų naujienos , 1926 01 17, p. 2 – 3. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=99014 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 18].

44. Viekšni ų vasarini ų mokytoj ų kursai, Šiaur ės Lietuva , 1930 08 29, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=94776 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29]. 68

45. Pagerbiami knygnešiai, Šiaur ės Lietuva , 1931 11 01, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=151826&biRecordId=9640 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

46. Rūpinasi mokiniais, Šiaur ės Lietuva , 1931 11 15, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=151826&biRecordId=9640 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 01 29].

47. Viekšniai, Trimitas , 1937 01 08, p. 24. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39498&biRecordId=4059 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

48. Viekšniai, Trimitas , 1937 04 08, p. 23. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39493&biRecordId=4059 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

49. Viekšniai, Trimitas , 1938 06 10, p. 24. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39368&biRecordId=4059 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

50. Gerai išlavintas orkestras, Vakarai , 1937 09 17, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=55304 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

51. Išsik ėlė darbšti mokytoja, Vakarai , 1937 10 23, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=55335 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 29].

52. Mokykl ų švent ė, Vakarai , 1938 06 01, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=54776 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 18].

53. Viekšniai, Vienyb ė, 1911 Nr. 50, p. 15, http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_100017_1&biRecordId=10036 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 12].

54. Pavyzdinga gegužin ė, Žemai čių balsas , 1931 07 23, p. 2. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=93142 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 03 20].

55. Viekšniai, Žemai čių prietelius , 1935 10 20, p. 4. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=87301 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011 02 06].

Atsiminimai 1. Aleksandravi čiūtė – Navickien ė Z., Senoji Viekšni ų vaistin ė ir jos kult ūriniai ryšiai , Viekšniai, 2010 liepos 17d. 2. Biržiška M., Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose, Kaunas, 1938. 3. Gaigalait ė A., Jų testamentai vykdomi, Vilnius, 2006. 69

4. Jadvygos Ablingien ės (Vainutyt ės) prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 5. Stanislovo Kriau čiūno prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 6. Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 7. Pranciškaus Ar ūno Šarkio prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė.

Literat ūra 1. Aleksandravi čius E., Kulakauskas A., Car ų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva , Vilnius, 1996. 2. Bagdonavi čius A., Medicinos pagalba XVI a. pab. – XIX a. per. Žemaitijos miestuose ir miesteliuose, Žemai čių praeitis, t.1., Vilnius, 1990, p. 141 – 149. 3. Berenis V., Kult ūros intarpai istorijoje , Vilnius, 2007. 4. Burkevi čius V., Iš m ūsų mokykl ų praeities , Kaunas, 1940. 5. Butkuvien ė A., Lietuvos kult ūros istorijos metmenys , Kaunas, 2000. 6. Dieliautas J., Kas yra provincija?, Provincija lietuvi ų kult ūroje, tarpdisciplinin ės mokslin ės konferencijos pranešim ų santraukos (1999 m. birželio 2 d.), Šiauliai, 1999, p. 16 – 18. 7. Gaidys A., Lietuvi ų katalik ų draugij ų bruožai 1905 – 1907 m., Lietuvi ų atgimimo istorijos studijos, t. 7, Vilnius, 1994, p. 254 – 316. 8. Gaigalait ė A., Lietuvi ų tautinio atgimimo epizodas: Antano Buivydo laiškas Vincentui Aleksandravi čiui, http://193.219.88.12/7501/7674.pdf , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010 02 24]. 9. Gumuliauskas A., Lietuvos istorija (1795 – 2009), Šiauliai, 2010. 10. Gutauskas J., Krikš čionyb ė Lietuvoje , Kaunas, 1992. 11. Ju čas M., Lietuvos parapijos XV – XVIII a. , Vilnius, 2007. 12. Jur ėnien ė V., Moter ų jud ėjimas Šiaur ės Vakar ų krašte: lietuvi ų ir lenki ų veikla bei siekiai, Baltijos regiono istorija ir kult ūra: Lietuva ir Lenkija , Klaip ėda, 2008, p. 113 – 121. 13. Jurg ėla P., Lietuviškoji skautija , Bruklinas, 1975. 14. Kajackas A., Lietuvos šventieji glob ėjai , Kaunas, 2006. 15. Kerys B., Rozga L., Viekšniai , Viekšniai, 2005. 70

16. Klimka L., Lietuvišk ųjų kalendori ų leidyba spaudos draudimo metais: kult ūrin ė ir švie čiamoji reikšm ė, Lietuvi ų raštijos istorijos studijos , t. 1, Iš spaudos draudimo istorijos, Vilnius, 2005, p. 56 – 62. 17. Kult ūros prigimtis, sudaryt. Ž. Bieliauskas, S. Juknevi čius, Vilnius, 1993. 18. Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 4., Vilnius, 1991, p. 426 – 431. 19. Lietuvi ų enciklopedija , t. 9, Bostonas, 1956, p. 18; 348 – 351. 20. Lietuvi ų enciklopedija, t. 13, Bostonas, 1958, p. 287. 21. Lietuvi ų enciklopedija, t. 16, Bostonas, 1959, p. 66. 22. Lietuvi ų enciklopedija, t. 23, Bostonas, 1961, p. 531 – 533. 23. Lietuvi ų enciklopedija, t. 28, Bostonas, 1963, p. 21. 24. Lietuvi ų enciklopedija, t. 34, Bostonas, 1966, p. 209 – 211. 25. Lietuviškoji Tarybin ė enciklopedija, t.12, Vilnius, 1984, p. 306. 26. Lietuvos šauli ų s ąjungos istorijos fragmentai , konferencijos pranešim ų medžiaga( 2002 kovo 7 d.), Kaunas, 2002. 27. Lietuvos šauli ų s ąjunga valstyb ės ir visuomen ės tarnyboje 1919 – 2004 , Kaunas, 2005. 28. Lukšien ė M., Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pus ėje, Kaunas, 1970. 29. Maskuli ūnien ė D., Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime, Knygotyra, Vilnius, t. 44, 2005, p. 50 – 57. 30. Merkys V., Lietuvi ų valstie čių bibliotek ėlės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Iš Lietuvos bibliotek ų istorijos, Vilnius, 1984, p. 82 – 98. 31. Pivoras S., Bajoriškojo Vilniaus daugiakult ūriškumas ir tolerancijos problema, Kult ūros barai, 2002, Nr. 5, p. 81 - 86. 32. Praspaliauskien ė R., Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmos pus ės elgetos, valkatos ir pl ėšikai Lietuvoje, Vilnius, 2000. 33. Raguotien ė G., Spaud ą atgavus, Vilnius, 1996. 34. Ramonien ė D., Krikš čioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997, p. 124 – 125. 35. Sinaitis V., Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m., Vilnius, 1995. 36. Stonien ė V., Lietuvos knyga ir visuomen ė XX amžiuje, Knygotyra, Vilnius, t. 25 (32), 1998, p. 400 – 429. 37. Straigis K., XX a. pradžios Kauno kult ūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvi ų periodikoje (1907 1914 m.), Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 49 – 89. 38. Varsackyt ė R., Tik ėjimo vardan: religin ės brolijos Kaune XVII – XVIII a., Kauno istorijos metraštis , t. 7, Kaunas, 2006, p. 7 – 21. 71

39. Vidmantas E., Religinis tautinis s ąjūdis Lietuvoje XIX a. antroje pus ėje – XX a. pradžioje, Vilnius, 1995. 40. Viekšni ų kraštas: bibliografija ir žinios krašto istorijai [CD], sudarytojas B. Kerys, Viekšniai, 1996 – 2010. 41. Viekšni ų kraštas ir profesoriai Biržiškos, mokslin ės konferencijos medžiaga (1995 m. rugpj ūč io 25 – 26 d.), sudaryt. A. Ruž ė, Vilnius, 1995. 42. Tyla A., Iš Lietuvos kil ę Tartu universiteto studentai 1802 – 1918 m., Lietuvos istorijos metraštis , 1981, Vilnius, 1982, p. 62 - 87. 43. Zinkevi čien ė J., Knygos vaidmens kaita visuomen ėje, Knygotyra, Vilnius, t. 44, 2005, p. 267 - 275. 44. Малиновский Б., Научная теория культуры , Москва , 2000.

72

SANTRAUKA

Tyrin ėjant „Visuomeninio ir kult ūrinio gyvenimo Viekšniuose XIX – XX a. I pus ėje“ tem ą buvo bandoma atskleisti, kaip dvasininkai prisid ėjo prie kult ūrinio bei visuomeninio gyvenimo Viekšniuose. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokios viekšniški ų grup ės ir kaip įsitrauk ė į miestelio kult ūrin į ir visuomenin į gyvenim ą. Viena iš tyrimo problem ų buvo nurodyti, kaip Viekšniai įsilieja į bendr ą XIX – XX a. I pus ės Lietuvos kult ūros raid ą. Didel ės įtakos visuomeniniam ir kult ūriniam gyvenimui Viekšniuose tur ėjo švietimas ir jo raida. Nuo 1865 m. Viekšniuose veik ė pradin ė valdžios mokykla, o nuo 1911 m. aukštesnioji keturklas ė pradin ė mokykla. 1919 m. savo veikl ą prad ėjo Viekšni ų vidurin ė mokykla. Viekšniuose veik ė ir priva čios mokyklos. Viekšni ų miestelyje didel į kult ūrin į ir visuomenin į vaidmen į tur ėjo vietin ė inteligentija. Ypa č didel į autoritet ą tur ėjo Biržišk ų ir Aleksandravi čių šeimos, kurios artimai bendravo. Viekšni ų inteligentus aplankydavo gars ūs ir žym ūs to meto Lietuvos kult ūros veik ėjai: J. Basanavi čius, J. Jablonskis, B. Sruoga ir kt. Viekšni ų inteligentija savo namuose tur ėjo asmenines bibliotekas, o nuo 1870 m. buvo įsteigta kilnojamoji biblioteka, kuria naudojosi visas Viekšni ų kult ūrinis elitas. Viekšni ų krašte buvo paplitusios ir valstie čių bibliotek ėlės, kurios dažniausiai priklaus ė knygnešiams ir j ų šeimoms. XX a. pradžioje Viekšniuose veikusios draugijos steig ė bibliotekas, veik ė knygynas, parapijos biblioteka, arbatin ė, skaitykla, kuri v ėliau tapo vieš ąja biblioteka. 1910 m. Viekšniuose įvyko pirmasis lietuvi ų vakaras, kurio metu vietiniai m ėgėjai artistai vaidino vaidinimus. V ėlesniais metais m ėgėjų teatras Viekšniuose įgavo vis didesn į populiarum ą. Miestel į aplankydavo ir kit ų miest ų teatr ų trup ės. Viekšni ų muzikiniam gyvenimui daug nusipeln ė Vincas Deniušis, kuris vadovavo miestelyje veikusiems chorams, orkestrui. Prie Viekšni ų bažny čios veik ė Šv. Jono Nepomuko ir Šv. Mergel ės Rožan čiaus brolijos, kurios vykd ė ne tik socialin ę, bet ir kult ūrin ę veikl ą. Nuo 1819 m. Viekšni ų bažny čioje prad ėjo veikti špitol ė – vargš ų prieglauda, kuri vykd ė socialin ės globos funkcijas. XX a. I pus ėje Viekšnius buvo apraizg ęs tankus įvairi ų draugij ų tinklas, kuris suaktyvino viekšniški ų visuomenin į bei socialin į gyvenim ą. Miestelyje veik ė katalikiškos draugijos: Lietuvos Kataliki ų Moter ų, Blaivyb ės, Pavasarinink ų. Be katalikišk ų draugij ų veik ė Ugniagesi ų, Šauli ų, Vartotoj ų, Ūkio ir kitos draugijos bei organizacijos.

73

SUMMARY

While carrying out the research on the social and cultural life in Viekšniai in the first half of the 19 th and the -20 th century, the contribution of the clergymen has been tried to reveal. The aim was to find out which Viekšniai-bound groups were involved in the town’s cultural and social life and what their contribution was. One of the goals of the research was to demonstrate how Viekšniai blended into the overall cultural development in Lithuania in the 19 th and the -20 th century. The social and cultural life in Viekšniai was greatly influenced by the education and its development. A primary state school was established in 1865 and from the year 1911 a higher 4- grade primary school was operating in Viekšniai. Viekšniai secondary school was opened in 1919. The local intelligentsia played an important role in the town’s cultural and social life. Particularly authoritative were the Biržiškos and Aleksandravi čiai families, who also were close associates. The well-known representatives of the Lithuanian cultural life – J. Basanavi čius, J. Jablonskis, B. Sruoga used to pay visits to Viekšniai at that time. Viekšniai intelligentsia owned personal libraries in their homes, and in 1870 a mobile library was established which was being used by all the members of Viekšniai cultural elite. Peasants’ libraries were also quite popular in Viekšniai region. These libraries were mostly owned by the book-smugglers and their families. In the beginning of the 20 th century libraries were being established by the associations operating in Viekšniai. There also was a bookshop, a parish library, a tea-house and a reading room which later was turned into a public library. The first Lithuanians’ Evening took place in Viekšniai in 1910, during which theatre plays were performed by the local amateur actors. The amateur theatre gained more and more popularity in Viekšniai as the years went by. Theatrical troupes from other towns used to visit Viekšniai as well. Vincas Deniušis contributed greatly to Viekšniai musical life by leading the local choirs and the orchestra. Fraternities of St. John of Nepomuk and Virgin Mary Rosary were operating in close relation to the church of Viekšniai. The fraternities carried out not only social, but also cultural activities. “Špitol ė” – the shelter for the poor, specializing in the social custody area opened in Viekšniai church in 1819. In the first half of the 20 th century a close network of the various associations was operating around Viekšniai. This made the local residents’ public and social life more active. Lithuanian Catholic Women, Abstinence, “Pavasarininkai” were the catholic associations that operated in the town. Apart from the catholic ones, there also were Firefighters, Riflemen, Consumers, Agricultural and other organizations and associations. 74

PRIEDAI

1 priedas. Jadvygos Ablingien ės (Vainutyt ės) prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 2 priedas. Stanislovo Kriau čiūno prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 3 priedas. Edmundo Levito prisiminimai . Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė. 4 priedas. Pranciškaus Ar ūno Šarkio prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė.

75

1 priedas. Jadvygos Ablingien ės (Vainutyt ės) prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė.

Asmens vardas, pavard ė (mergautin ė pavard ė); gimimo metai; iš kur kil ęs/usi. Kiek ilgai gyveno Viekšniuose. JADVYGA ABLINGIEN Ė (VAINUTYT Ė) gimusi 1926 m. Kilusi: tėvišk ė buvo prie Žiemal ės, už Tirškli ų yra Žiemal ė. Ten buvo mokykla. Aš dar esu toj mokykloj mokytojavusi, kadangi tr ūko mokytoj ų, o aš čia Viekšniuose dirbau, tai mane pasikviet ė, kad pad ėč iau. Viekšniuose aš gyvenu nuo 1951 m., kai baigiau K ūno kult ūros institut ą ir atvažiavau į Viekšnius dirbti fizinio lavinimo mokytoja. Svarbiausia čia buvo krepšinis. Mergait ės buvo krepšinink ės, o aš jas mokiau. Aš, kai atvažiavau, taip ir likau vis ą gyvenim ą gyventi Viekšniuose. Dabar jau yra kažkur apie 60 met ų, kai gyvenu Viekšniuose. Aš į Viekšnius atvažiavau tod ėl, kad čia mano t ėvišk ė, mano t ėveliai, man juos reik ėjo priži ūrėti. Bet taip likimas l ėmė, kad čia suk ūriau šeim ą, dirbau savo m ėgstam ą darb ą ir tapau tikra viekšniške. Ar Viekšniai pasižym ėjo tarpukariu/II Pasaulinio karo metu aktyviu kult ūriniu gyvenimu? Kod ėl taip manote? Čia buvo viskas mano vyro, Stasio Ablingio, kuris dabar jau mir ęs. Vyras buvo kil ęs iš Viekšni ų aplinkini ų apylinki ų. Ablingis labai daug raš ė. Jis dirbo lietuvi ų kalbos, literat ūros mokytoju. Abu buvom mokytojai. Jis buvo labai labai aktyvus kult ūrinis veik ėjas. Man buvo sportas, man buvo mergait ės, kad mes laim ėtume išvažiavusios. Mes nevažiuodavom į bet kokius miestelius, mums buvo Kaunas ir Vilnius. Ir mes parvažiuodavom su diplomais, ne bet kaip jau, nosis išk ėlusios. Mano vyras buvo labai didelis aktyvistas. Viskas čia tik jo. Mano vyras Ablingis pad ėdavo moteriai, kuri buvo kult ūros nam ų direktor ė. Ar tuo metu miestelyje gyveno daug inteligent ų? Įvardinkite žymiausius. Didži ąją dal į inteligent ų sudar ė mokytojai, kaip Gedvilai, Kontu čiai. Bet svarbiausia tai buvo mano vyras Ablingis. Visur buvo jis. Vienu žodžiu, tai buvo žmogus, kuris buvo pasišvent ęs tokiam darbui, bet kam ir viskam. Aš padėdavau vyrui. Tarkim, mokykloj šoki ų ratelis, šoki ų rateliui vadovavau aš. Nu bet jei aš vadovauju, tai davai Ablingi ateik čia, nu ir viskas ir turi b ūti. Šitaip buvo. Jis ir šokdavo kartu. B ūdavo mokiniai, bet b ūdavo ir mokytoj ų ir iš visuomen ės žmoni ų. Kaip inteligentija k ėlė/palaik ė miestelio kult ūrin į gyvenim ą? Na tai savo rengiamais įvairiais renginiais, kuri ų anuomet tikrai netr ūko. Ypa č daug padarydavom rengini ų mes, mokytojai, su savo mokiniais. Ži ūrėk, kokia švent ė tai tuojau mokykloj renginys koksai. Prisimenu, kokias įsp ūdingas surengdavom sporto šventes, naujametinius karnavalus ar šiaip liaudies šoki ų kolektyvo programas. Koks buvo vietin ės inteligentijos ir miestie čių bendravimas/ ryšys? Bendravom, kaip ir su visais, jokio skirtumo nebuvo. Užtat, kad j ų vaikai, j ų mergait ės ir berniukai, buvo m ūsų mokiniai ir mes su jais dirbom. Buvo kaip savi vaikai. Ar mokytojai k ėlė/palaik ė kult ūrin į gyvenim ą Viekšniuose? Kokiomis priemon ėmis jie tai dar ė? Daugiausia visi renginiai vykdavo mokykloje, kas jau buvo tokio. Kai buvo kult ūros nam ų direktor ė, tai jinai organizuodavo, kad čia b ūtų ir šokiai, ir vaidinimai, ir viskas. Nebuvo taip, kad jau tamsu niekur nieko neb ūtų. Labai daug buvo. Namie surinkdavom tik gimtadienius šv ęsti. Koks buvo kunig ų indėlis į kult ūros reikalus miestelyje? Sakykim bažnytininkas ir buvo mano mokinys, bet mes buvom bendri, savi žmon ės. Daleiskim, kai mano vyras sirgo, jis ( kunigas ) buvo m ūsų mokinys ir jis ateidavo, aplankydavo. Kunigai ateidavo su mumis ( inteligentija ) visais pabendrauti, pab ūti. Nesipriešino ir kunigai ateidavo mokykloje į renginius. Bažny čia palaik ė, nesipriešino tam. Kunigai visados bendraudavo. Daleiskim, mokykloje būdavo koks nors susirinkimas, jau čia sueidavo ir t ėvai ir vyresni ųjų mokini ų, visados b ūdavo mano kunigas, mano mokinys. Visos švent ės, visi renginiai buvo bendrai su miestel ėnais. Tuo rūpindavosi kult ūros nam ų direktor ė. Ar prisimenate, ar iš t ėvų/artim ųjų pasakojim ų esate gird ėjusi/gird ėjęs, kaip miestelio gyventojai kėlė/palaik ė miestelio kult ūrin į gyvenim ą iki tarpukario? Kokiomis priemon ėmis jie tai dar ė? 76

Mano vyro t ėvelis buvo mir ęs anks čiau. Buvo jo mama, bet nepamenu, kad k ą b ūtų pasakojusi. Žinot, senesnis žmogus jau ir kažkaip jau ne taip prisimena, tad nesinor ėdavo klausin ėti. Ar miestelyje buvo koki ų tradicini ų – kasmetini ų rengini ų/ šven čių/ gegužini ų? Kai aš čia atvažiavau dirbti į Viekšnius, tai buvo visoki ų daug, net sunku prisiminti. Jonin ės tai jau čia buvo su Ablingiu. Jau jis čia buvo organizatorius. B ūdavo mokykloj kasmetin ės švent ės su mano pagalba, kai mokykla šven čia. B ūdavo daugiausia surišta su sportu, nes b ūdavo daug laim ėjim ų. Gegužin ės b ūdavo, bet, daleiskim, aš asmeniškai ten mažai buvau. Čia daugiau kult ūros namai ir mano vyras Ablingis. B ūdavo tokie renginiai miške. Čia per up ę išeidavo ir ten jie šokdavo. Nu ir aš dalyvaudavau, kaip šok ėja. Ar visi gyventojai dalyvaudavo tokiose renginiuose? Visur dalyvaudavo kas nor ėjo, niekam nebuvo uždrausta dalyvauti. Buvo net padarytas tiltas per up ę, kad visi, kas nori, gal ėtų susirinkti. Kokios draugijos veik ė tarpukariu/II Pasaulinio karo metu Viekšniuose? Kurios draugijos buvo populiariausios ir kod ėl? Nu buvo kažkokios, bet jau be man ęs, gal net ir Ablingis prisid ėjo. O konkre čiai negaliu pasakyti. Mes tur ėjom ne draugij ą, o savo sporto komand ą, kad galėtume važiuoti po Lietuv ą, po Kaun ą, Klaip ėdos krašt ą. Kuo Viekšniai išsiskyr ė iš kit ų XX a. pr. (tarpukario; II Pasaulinio karo laikotarpio) miesteli ų? Nu tai čia priklaus ė nuo m ūsų aktyvumo. Daleiskim, mano vyras buvo labai aktyvus. Jis ir raš ė, net paraš ė knygeles. Iš viso pradžioj, daleiskim, merginos arba moterys arba vyrai kažkaip susieidavom, susiburdavom. O ži ūrėk, aha čia pradžios mokyklos neb ėra, kuri buvo anks čiau, kurioj būdavo šokiai, ten viskas. Nu tai ten m ūsų b ūdavo jaunyst ė kartu su mokiniais. Kartu ir mokiniai būdavo iš didesni ų klasi ų. Mums visiems savaime ėjo tas toks gyvenimas aktyvus. Kai tur ėjom pradžios mokykl ėlę, tai netur ėjom vietos ir negal ėjom pritalpinti daug žmoni ų, mes tik savo rato, savus kviesdavom, o iš kit ų miest ų ne. Miestelyje gyveno daug kitos tikybos žmoni ų – rus ų, žyd ų. Ar jie prisid ėjo prie kult ūrinio gyvenimo Viekšniuose? Jai taip, tai kaip? Aš pati su žydais reikal ų netur ėjau. O mat, iš t ų rus ų buvo viena mokytoja, tai j ą palaik ė. Bet rus ų daug nebuvo čia, j ų nebuvo tarp m ūsų. Buvo viena mokytoja rus ė, tai ji tur ėjo savo tok į ratel į. Kad taip jau mes ir vieni, ir kiti nesiskyr ėm. Kad taip jau jie pasirod ė pas mus, mes juos labai priimdavom. Ir laiko nebuvo, kad taip jau gal ėtum artimai su jais bendrauti. O aš apie žydus nieko nežinau. Ar Viekšni ų gyventojams didel ės reikšm ės tur ėjo kult ūra ir miestelio kult ūrinis gyvenimas? Kod ėl? Ta kult ūra, bent m ūsų rato žmon ėms ( mokytojams ) buvo labai svarbi ir reikšminga. Daleiskim, jei neb ūtum ę organizav ę visoki ų rengini ų ir šven čių, b ūtum ę buv ę pilki ir tušti. Neb ūtų buv ę tokio ryšio su mokiniais, kok į mes palaik ėme. Visa ta veikla buvo tarsi gaivus oro g ūsis, t ų laik ų prablaškymas. Tai mums suteik ė džiaugsmo. Ar tuo laikotarpiu buvo kult ūros veik ėjų, kilusi ų iš Viekšni ų, kurie pasireišk ė Lietuvos kult ūroje, o gal ir toliau? Įvardinkite juos. Na buvo toki ų, kaip ir visuose miestuose. Visa Biržišk ų šeima, Griškevi čius, Miltinis. Na o daugiau taip staigiai negaliu prisiminti. Kur į laikotarp į laikytum ėte Viekšni ų kult ūrinio gyvenimo žemiausiu tašku/ nusmukimu? Kod ėl? Kadangi, kai aš jau atvažiavau, karas buvo pasibaigęs ir viskas buvo m ūsų rankose, tai to nusmukimo ir nepajutau. Bet per kar ą ir po karo čia buvo sunku. O kai mes jau buvom, tai mums atrod ė, kad mes oi čia jau mes per daug sugebam tiek visko, o gal ir nesugeb ėjom, bet vat atrod ė. O Viekšniuose buvo teatras koks? Buvo ir yra buv ę d ėka mano vyro Stasio Ablingio. Jis čia susikviesdavo, jis čia darydavo, kurdavo scenarijus. B ūdavo ir vietini ų vaidintoj ų, bet jau toki ų išrinkt ų, ne bet kas gal ėjo vaidinti. Vaidino savo malonumui.

77

2 priedas. Stanislovo Kriau čiūno prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė.

Asmens vardas, pavard ė (mergautin ė pavard ė); gimimo metai; iš kur kil ęs/usi. Kiek ilgai gyveno Viekšniuose. STANISLOVAS KRIAU ČIŪNAS gim ęs 1925 m. Gim ęs Viekšniuose ir vis ą gyvenim ą gyven ęs Viekšniuose. O kur dirbot? Jaunyst ėj tarnavau pas ūkininkus, paskui kariuomen ėj ir dar laikiau karo, nemažai vargo teko. Supraskit, jeigu 1945 m. pavasar į buvau kareivis, 29 kilogramus tesv ėriau. Tai laim ė, kad dar sirgau ir kad karas baig ės. Ligonin ėj dirbau ūkvedžiu 27 metus. 1949 m. dirbau Viekšni ų pašte paštininku ir aš tur ėjau išvažiuoti mokintis, bet man tr ūko kelio girnel ė ir taip nieks nebeiš ėjo. Ir taip po ligos prad ėjau dirbti grud ų pašar ų punkte. Įsteig ėm bendrom j ėgom savarankiškai Griškevi čiaus muziej ų, kult ūros namus, bibliotek ą. To Griškevi čiaus nieko gero nebuvo. Paskui mes čia bendrai ir k ūrėm, ir eksponatus rinkom, ir pas mane daug buvo ir kitur, taip ir įsik ūrė. Labai daug ten eksponat ų buvo, kur jie dabar, taip kaip ir viskas žuvo. Ar Viekšniai pasižym ėjo tarpukariu/II Pasaulinio karo metu aktyviu kult ūriniu gyvenimu? Kod ėl taip manote? Po karo žmon ės labai sunkiai atsigavo: 1948 m. vežimai, 1950 m. vežimai, tr ėmimai. Žmon ės buvo labai sutrik ę. Čia buvo kažkokie kult ūros namai, bet sunku pasakyti. O prieš kar ą, Smetonos laikais, buvo, kaip sakant, inteligentija, prie mokyklos savigloba, ir aš stojau. O po karo buvo viskas sunaikinta, išblašk ė, žmones išsklaid ė. Vienam tas nepatiko, kitam tas nepatiko. O mes jau nuo 1950 m., kaip tie tr ėmimai aprimo, prad ėjo kol ūkius kurti. V ėlgi tokia neramyb ė at ėjo, tie miškiniai visk ą dar ė, dabartiniai didvyriai, bandit ų gabalai, aš juos kitaip nevadinu. Ar tuo metu miestelyje gyveno daug inteligent ų? Įvardinkite žymiausius. Gyveno labai daug, visi mokytojai. Mokytojas Žilevičius, mokytojas Dainius, paskui į Kaun ą išvažiav ęs universitete d ėst ęs. Ablingiai, Putraitis inteligentas, kur palaik ė saviveikl ą, visur dalyvavo ir žmon ės suprato t ą. Aukšt ų buvo žmoni ų inteligent ų. Paskui mes prad ėjom iš t ų jaunim ėli ų, kult ūros namai. Visa valdžia keit ės: naikinos vals čiai, rajonai k ūrės, at ėjo žmon ės dirbti į apylink ę. Visi mes prad ėjom visai kit ą, tuos visus lauk, su jais nesutikti. Ir susik ūrė saviveikla ir viskas jau 1953 m. Tada ir Ablingis saviveikloj pirm ą kart ą pastat ė stipresn į veikal ą, nebepamenu ką. Jis vaidino, Deniušis su Saladžiuviene režisavo. O 1954 m. mes pastat ėm „Užburt ą veidrod į“ didel į veikal ą. Daug žmoni ų tame dalyvavo. Čia jau buvo pakilimas ir netilpo žmon ės į mokyklos sal ę. Pastat ėm ne vien ą syk į. Vat, tada žmon ės prad ėjo atsigauti. Susidom ėjimas buvo didelis. Vaidino vietiniai tie patys ubageliai. Į metus vien ą didel į veikal ą pastatydavom, kit ą mažesn į, kaip kada. Atvažiuodavo viens kits į mokyklos sal ę. Paskui, kai pastat ėm kult ūros namus, į juos atvažiuodavo. Mes su savo teatru važiuodavom į kitus miestus. Toliausiai mes buvom lig Sedos nuvažiav ę, į Salantus. Samdydavom mašin ą. Saladžiuvien ė buvo labai aktyvi m ūsų meno vadov ė, tai jinai suorganizuodavo. Režis ūrą kurdavom bendrom pastangom, bet daugiausia Saladžiuvien ė ir mokytojas Deniušis. Ir r ūbus si ūdavom ės, visk ą patys. Per šventes, Jonines dainuodavo bendras choras, buvo ten ir mokini ų. Buvo ir šoki ų rateliai. Buvo per šventes programa didžiausia, įjungdavau studentus. Atvažiuodavo vasar ą studentija, pad ėdavo. Buvo susik ūręs m ūsų orkestras ir mes dideles pastangas d ėjom. Buvom gav ę orkestro instrumentus. Deniušis mok ė, mokytojai visi ir taip žmon ės grojo. Buvo suorganizuota. Pirmos Jonin ės buvo su akardijonu, o antrais metais jau mok ėjo maršus groti. Por ą vals ų jau tada orkestras grojo. O paskui jau atsirado plokštel ės. Labai gražiai dainuodavo Uzvicevi čiai per šventes, prisijungdavo per visas šventes. 1953 m. choras buvo didžiausias, jis irgi važiuodavo į gastroles. Mes čia visi susirinkdavom pušyne pasilinksminti. Kiekvien ą šeštadien į b ūdavo vakaruškos. Šaltuoju laiku kult ūros namuose, o šiltuoju miške. Kartais net su programa šokiai b ūdavo. O čia pas jus buvo kokia biblioteka? Čia biblioteka per amžius buvo. Biblioteka jau buvo Smetonos laike čia. To pastato dabar jau neb ėra. Visi gal ėjo skaityti. Mokiniai, kurie gerai mokindavosi, gaudavo teis ę pasiimti knygas iš 78

bibliotekos į namus. Taip prad ėjo pokariniu laiku keltis po biški, po biški stipr ėjo. Kol ūkiai prad ėjo atsigauti. Va taip ir prad ėjo žmon ės kult ūrą kurti. Kaip inteligentija k ėlė/palaik ė miestelio kult ūrin į gyvenimą? Tai per renginius visokius, spektakli ų statymus ir šventes jau prad ėjo organizuoti, ir tas Jonines. Visk ą jau prad ėjom atkurti, sen ąją praeit į. Kad tokie dalykai buvo, kad reikia. Koks buvo vietin ės inteligentijos ir miestie čių bendravimas/ ryšys? Mat buvo paprastumas. Žmon ės buvo draugiškesni, nes buvo karas. Žmon ės buvo nukent ėję, turt ų neteko ir visko. Vežimai, šaudymai, kvietimai aikštėj, aš jau nema čiau, buvau Rusijoj. Žmon ės buvo įbauginti, nebuvo to draugiškumo. Paskui jau tas liov ėsi, žmon ės nebebuvo užgaudin ėjami. Prad ėjo bendrauti, žmogus žmogui pad ėti, paremti. Tai iš senov ės pas mus buvo, kad b ėdoj vienas kitam pad ėti, paremti, ypa č prie laidotuvi ų. Žmogus ateidavo pad ėti. O dabar nieko n ėra. O tada buvo labai draugiškumas žmoni ų. Jeigu vienišas turi koki ą b ėdą, tuoj kaimynas to kito klausia: gal ką reikia pad ėti. O dabar tav ęs nepaklaus. Ar mokytojai k ėlė/palaik ė kult ūrin į gyvenim ą Viekšniuose? Kokiomis priemon ėmis jie tai dar ė? Nu tai bendrai mokydami vaikus, organizuodami renginius, visk ą. Bendrai su kult ūra, su visuomene ir k ėlė visk ą. Mokykla tur ėjo chor ą savo. Ir mokytojai dalyvaudavo ir vyresni ų klasi ų mokiniai, nu taip ir prasid ėjo. Ar mokiniai tur ėjo kokios reikšm ės Viekšni ų kult ūrai? Jai taip, tai kuo tai pasireišk ė? O kaip gi, o kaip gi. Žinoma, kad tur ėjo. Koks buvo kunig ų ind ėlis į kult ūros reikalus miestelyje? O kas juos prileido. Juk j ų nieks neprileido. Jie iš viso negal ėjo dalyvauti toje kult ūroje. Komunist ų valdžia įtak ą padar ė, jog jie negal ėjo dalyvauti. Band ė juos atskirti. O po Pirmo Pasaulinio karo, kaip kunigai prisid ėjo prie kult ūros, gal teko k ą gird ėti? Tada kunigai organizuodavo visk ą. Buvo parapijos sal ė, buvo angeliukai, pavasarininkai ir jiems priklaus ė. Jie renginius ruošdavo ir veikalus statydavo kokius. Tai kunigai organizatoriai buvo. O po karo tas viskas buvo užslopinta, juk kunigs netur ėjo galios ir taip kai kurie nebijojo daug ko, žmon ėms tarnavo. Bet paskui varž ė varž ė, kad negal ėjai nei laidotuvi ų iš nam ų paimti. Nebeleido ir į kapines nenor ėjo leisti, reik ėjo gauti leidim ą. Ar bažny čia r ėmė/palaik ė kult ūrinius renginius Viekšniuose? Kaip ir sakiau, jie netur ėjo galios ir nesikišo, nes gal ėjo nukent ėti. Gal tur ėjot kok į paž įstam ą kunig ą? Tur ėjau ne vien ą, aš daug jų tur ėjau. Tai reiškia, kad bendraudavot? Aš bendravau, aš tokioj vietoj dirbau. Dirbau nam ų valdyboj, jei remontas koks, eidavom į remontus. Buvom pas tok į klebon ą Bagdon ą. Bendravom. O bendraujant su kunigais, jie dom ėdavosi kas vyksta miestelio kult ūriniame gyvenime? O vienas ateidavo ir į pušyn ą, kai aš prad ėjau tas Jonines organizuoti. Sutapo mums t ą dien ą j ų atlaidai ir Jonin ės. Aš 12 valand ą išvedžiau parad ą ir at ėjo kunigas. Sako: k ą čia padirbai, nuo Bažny čios žmoni ų nevok. Aš ži ūriu, kad tas klebonas stovi. Sako jis: at ėjau paži ūrėti. Žmon ės sako: nu nie puikiai. Buvo žmon ės kur bendravo, nebijojo to ir jo nieks neišvež ė. Jis buvo paskui Plung ėj, mir ė Telšiuose. Labai puikus žmogus, bendravo su visais, nebijojo nieko. J į ir tamp ė, ir baud ė, sak ė, nesikišk į politik ą. Jis buvo savo vietoj. Labai puikus žmogus. Ir matai, kaip koks supranta. Ar prisimenate, ar iš t ėvų/artim ųjų pasakojim ų esate gird ėjusi/gird ėjęs, kaip miestelio gyventojai kėlė/palaik ė miestelio kult ūrin į gyvenim ą iki tarpukario? Kokiomis priemon ėmis jie tai dar ė? Aš tada ne įsigilinau, bet buvo Šauli ų organizacija stipri labai. Jie vakarus keldavo, gegužines Viekšniuose. Gaisrin ė buvo labai didel ė. Vien ą sekmadien į gaisrininkai keldavo pasilinksminim ą, o kit ą Šauliai. Šauliai imdavo tam tikr ą mokest į, kad surinkti, padengti. Jie nuomodavo Juodeiki ų pušyn ą ir, jeigu nor ėdavai daugiau, tai vienu žodžiu, nusipirk biliet ą. Ir veikalus statydavo ir visk ą, bendrom j ėgom, bet b ūdavo Šauli ų organizacijos. Jie visk ą organizuodavo ir gegužines. Buvo labai stipr ūs. Pavasarinink ų čia buvo mažiau. Buvo ir Jaunalietuviai, jaunimas. Labai buvo uniforma graži. Nu ir tokia retenyb ė, į tokius reik ėjo pinig ą tur ėti. Stodavo tik ūkinink ų turtingieji vaikinai. 79

Buvo kažkokia Moter ų s ąjunga. Buvo daug visko, veik ė aktyviai tokie dalykai. Ir buvo vaik ų suvažiavimas, kongresas buvo labai didelis. Šven čių religini ų buvo labai daug, kunigai veik ė. Tokia parapijel ė: buvo kapelionas, 2 vikarai ir kanauninkas, kiek kunig ų, o dabar tik vienas. Tais laikais kunigai didel ę gali ą tur ėjo. Krikš čioni ų demokrat ų partija buvo ir jie visur kišosi. Dabar užtat man tai patinka, kad jeigu kanauninkas gaudavo atlyginim ą. Kunigai gaudavo, juk visi kunigai dirbo mokyklose, tikyb ą d ėst ė ir jie visi gaudavo atlyginim ą. Nu ar reik ėjo? Juk tai bažny čia, juk laiko pamaldas, laidotuves, visk ą, nu už tas ir gauna. 1937 – 1938 m. Viekšniuose veik ė futbolo komanda, tur ėjo sportin ę aprang ą. Finansuodavo žydai. J ą sudar ė vietiniai. Ir butsai ( sportiniai batai ) buvo geri ir apranga, kaip reikiant. Ir patys žydai žaid ė, ir vietinius pri ėmė draugiškai. Važin ėjo po vis ą Lietuv ą, buvo Žemaitijos nugal ėtojai. Ar miestelyje buvo koki ų tradicini ų – kasmetini ų rengini ų/ šven čių/ gegužini ų? Nu tai Jonin ės pati didžiausia švent ė. Viekšniai turi Šv. Jono parapij ą ir Šv. Jono bažny čią, nu tai Jonin ės buvo Šv. Jono jomarkas. Buvo 4 jomarkai per metus: Trij ų Karali ų žiem ą jomarkas, Stanislovo jomarkas pavasar į, Šv. Jono vasar ą ir ruden į Ražon čavos jomarkas. Tai keturi dideli jomarkai. Viekšniuose didžiausi jomarkai b ūdavo per Šv. Jono ir Stanislovo atlaidus. Vieno jomarko metu šiek tiek įsilinksmin ęs dvarininkas Kondratavi čius keturiais arkliais pakinkyta karieta pervažiavo per puodži ų išd ėstytus dirbinius. Buvo priverstas atlyginti nuostolius. Kol nebuvo Viekšni ų mal ūno, Venta b ūdavo plukdomi medžiai. Plaustais b ūdavo gabenami ir gyvuliai į jomarkus. Per jomarkus gyvuliai b ūdavo pardavin ėjami ar čiau prie Ventos, Užbravar ėse. Ar visi gyventojai dalyvaudavo tokiose renginiuose? Miesto gyventojai tai visi dalyvaudavo. Mes visi kartu buvom, bendravom, mums nebuvo jokio skirtumo. Iš aplinkini ų kaim ų tai retas atvejis, kad prisijungdavo žmon ės. Kokios draugijos veik ė tarpukariu/II Pasaulinio karo metu Viekšniuose? Buvo Moter ų draugija. Buvo didel ė Ugniagesi ų draugija, Viekšniuose stipriausia. Ji, tikriausiai, tur ėjo ir mašin ą. Žmonės, valdžia nedav ė, surinko, sud ėjo, nupirko mašin ą, tais laikais motor ą labai stipr ų. 2 motorus tur ėjo ir 5 žarnas gal ėjo varyti vandeniu. Tur ėjai nam ą, buvai namo savininkas, tur ėjai b ūti gaisrininkas. Šitaip buvo ir žyd ų rankose buvo, tik nebesp ėjo žydai gaisrin ės pastatyti, pamatai paliko. Buvo labai aktyv ūs žydai. Jaš čiks, kaimynas, buvo gaisrin ės viršininkas. Nori nenori, privalai apmokymu momentu vakarais, sekmadieniais, manevrai tokie b ūdavo ir prival ėjai dalyvauti. Buvo labai stipr ūs gaisrininkai. Veik ė Šauliai, Pavasarininkai, Jaunalietuviai, dar atrodo buvo kažkokios religin ės draugijos. Buvo t ų toki ų organizacij ų ir organizavo. Mano t ėvukas priklaus ė Ugniagesi ų organizacijai, aš pats dar jaunas buvau. O karo metu jau viskas buvo suardyta, gaisrin ės mašina išvaryta, išsib ėgiojo. Karas visk ą išdrask ė. Kuo Viekšniai išsiskyr ė iš kit ų XX a. pr. (tarpukario; II Pasaulinio karo laikotarpio) miesteli ų? Kad aš gr įžau iš po karo, buvo skurdas didelis. Tai laim ė, kad žmon ės tur ėjo darb ą, buvo molio, dirbo puodus, buvo puod ų dirbtuv ės. Buvo stipr ūs puodininkai. Paskui plytin ė atsirado, plytas gamino. Biški, kai sako, daugiau darbo čia buvo. Žmon ės buvo visi paprasti, labai bendraujant įs, to bendravimo nepamiršo. Gal teko k ą nors gird ėti iš pasakojim ų/prisiminim ų apie Viekšni ų knygnešius? [ Įvardinkite įžymiausius? Koki ą įtak ą jie dar ė Viekšni ų kult ūrai? Ar Viekšniuose iki spaudos atgavimo veik ė daraktorin ės mokyklos? Jai taip, apib ūdinkite jas?] Čia yra Viekšniuose senose kapin ėse palaidotas knygnešys Šarkis. J ų ūkis buvo. Tai tais laikais jis buvo knygnešys. Daugiau nieko neteko gird ėti, labai seni laikai. Miestelyje gyveno daug kitos tikybos žmoni ų – rus ų, žyd ų. Ar jie prisid ėjo prie kult ūrinio gyvenimo Viekšniuose? Jai taip, tai kaip? Labai prisid ėjo visomis priemon ėmis. Ir žydai ir rusai buvo bendri, ir švent ės šv ęsdavom kartu, kai reik ėdavo kai kurias. Ateidavo rusai į tokias Velykas ar k ą. Specialiai m ūsiškiai eidavo ten, puikiausiai priimdavo, nieks nieko nevar ė. O žydai tai labai prisid ėjo, jeigu kokia b ėda, jeigu laidotuv ės ar k ą, visados žydas pad ėdavo. Joki ų prieštaravim ų tarp m ūsų neb ūdavo. Buvo viskas puikiai, gerai, tvarkoj. Viekšniškiai bendravo ir gan artimai su kit ų tautybi ų žmon ėmis. Nebuvo joki ų pyk čių. Kai Popo žmona mir ė, parapijoj ir vainikus dar ėm, ir pamaldose, ir laidotuv ėse 80

dalyvavom. Viekšniuose buvo labai stipri bendruomenė. Su Viekšni ų žydeliais aš kartu užaugau. Šalia buvo žyd ų Jaš čik ų šeima. Jie vert ėsi odos ir medpadži ų gamyba. Patys viskam vadovavo, o dirbo darbininkai, pastarieji ruoš ė odos ruošinius. Samdyti meistrai dar ė padus. Medpadžiai tada tur ėjo didel ę paklaus ą. Dal į čia parduodavo, dal į kažkur Jaš čikai išveždavo ir parduodavo. Juos sušaud ė Mažeikiuose. Lesemano mal ūnas yra išlik ęs. J ų šeimoje buvo šeši vaikai: trys berniukai ir trys mergait ės — Fame, B ėris, Leibis. Vienas iš s ūnų mok ėsi Telši ų rabin ų seminarijoje. Dukra Feige buvo buhalter ė. Ji tvark ė vis ą mal ūno apskait ą. Visus juos sušaud ė. Buvo tokie Apk ės. Jie važin ėjo su diližanu į geležinkelio stot į, vežiojo keleivius ir dar vert ėsi žem ės ūkiu. Bet jie vis ėjo, krov ė, neš ė. J ų taip pat buvo 4 ar 5 vaikai. Mes, miestelio vaikai, Paven čiuose parinkdavome rūgštyni ų ir nešdavome parduoti. Mama griežtai mums buvo prisakiusi iš žydo nieko neimti. Tik, žinoma, pinigus galima. Jeigu neperka, išvaro, tai ir eikite. O mes, jeigu nepirkdavo, tai išeidami visas r ūgštynes išbarstydavome ant žydo laipt ų. Viekšniškiai gerai sugyveno su žydais. Jie buvo atlaid ūs žmon ės. Jeigu kas, visk ą gausi iš žydo. Jeigu kokia b ėda, kreipkis į žyd ą. Jis visada pad ės. Pagelb ėjo, kad tur ėjo iš ko. Ar Viekšni ų gyventojams didel ės reikšm ės tur ėjo kult ūra ir miestelio kult ūrinis gyvenimas? Kod ėl? Tikrai r ūpėjo ir žmon ės dom ėjosi. Ar tuo laikotarpiu buvo kult ūros veikėjų, kilusi ų iš Viekšni ų, kurie pasireišk ė Lietuvos kult ūroje, o gal ir toliau? Įvardinkite juos. Smiltinis iš čia kil ęs, Lietuvos pažiba, Pan ėvežio teatro įkūrėjas pokarinis. Biržišk ų šeima, Zubovas labai daug nusipeln ęs buvo puikus žmogus. Aleksandravi čius vaistininkas garsus buvo. Jis labai daug pasižym ėjo karo metais. Jis išgelb ėjo lak ūną nukritus į, pagyd ė j į ir daugel į kit ų. Pas Biržiškas atvažiuodavo Basanavi čius, Sruoga. Daugirdait ė – Sruogien ė kilusi iš Viekšni ų, čia buvo Daugird ų dvaras. Kur į laikotarp į laikytum ėte Viekšni ų kult ūrinio gyvenimo žemiausiu tašku/ nusmukimu? Kod ėl? Karas, pokarinis laikotarpis. Nustojo veikti tos draugijos, Jonini ų neberengdavo, viskas sustojo. Atsigavom tik nuo 1953 m.

81

3 priedas. Edmundo Levito prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė.

Asmens vardas, pavard ė (mergautin ė pavard ė); gimimo metai; iš kur kil ęs/usi. Kiek ilgai gyveno Viekšniuose. EDMUNDAS LEVITAS gim ęs 1930 m. Mažeikiuose. Į Viekšnius atsikraust ėm 1934 m. Nuo 1934 m. iki 1948 m. gyvenau Viekšniuose, čia mokiausi. Po to prad ėjau studijuoti Kaune, ten dirbti. Ar Viekšniai pasižym ėjo tarpukariu/II Pasaulinio karo metu aktyviu kult ūriniu gyvenimu? Kod ėl taip manote? Viekšniškiams kult ūra visada buvo svarbus dalykas. Čia gyveno daug aktyvi ų ir organizuot ų žmoni ų, kurie k ėlė t ą kult ūrą. Tais laikais, kai pagalvoji, ko čia tik nevykdavo, visokiausi ų rengini ų, šven čių, mugi ų. Ar tuo metu miestelyje gyveno daug inteligent ų? Įvardinkite žymiausius. Pirmoje vietoje inteligentij ą sudar ė kunigai. Viekšniuose buvo labai daug klebon ų. Klebonas Jonas Navickas Viekšniuose buvo. Nužud ė j į 1941 m. birželio 27 d. karui prasid ėjus. Gr įžo čia bolševikai, su ėmė j į, nuved ė 5 km ir čia, Maig ų miške, j į nužud ė. Viekšni ų šventoriuje jis yra palaidotas, ten yra jo kapas, ant paminklo užrašyta: “Mano tauta, ką aš tau padariau“. Šviesuomen ę Viekšniuose be kunigo dar sudar ė antroje vietoje Juozas Aleksandravi čius, didžiul ės pagarbos vaistininkas. Jis buvo žinomas ir už Viekšni ų apylinki ų, kaip geras žmogus ir savo darbui atsidav ęs specialistas. O tre čias buvo mano t ėvas, Viekšni ų vals čiaus sekretorius, Jonas Levitas. Kaip inteligentija k ėlė/palaik ė miestelio kult ūrin į gyvenim ą? Buvo rengiami įvair ūs renginiai, susib ūrimai, kurie skatino žmones dom ėtis muzika, menu ir kitais dalykais. Mokykloje dirbantys mokytojai buvo ypa č aktyv ūs ne tik mokydami vaikus, bet ir organizuodami popamokinius užsi ėmimus. Juk, daugelis garsi ų žmoni ų, kilusi ų iš Viekšni ų, yra dėkingi b ūtent savo mokytojams, kurie atskleid ė j ų talent ą. Mokiniai savo paruoštas programas, vaidinimus, dainavim ą rodydavo miestie čiams. Koks buvo vietin ės inteligentijos ir miestie čių bendravimas/ ryšys? Na miestie čiai ir, taip vadinami, inteligentai bendravo, tarp j ų jau nebebuvo jokio skirtumo, kaip seniau. Inteligentai buvo mokytesni už miestie čius, tuo jie ir tesiskyr ė, daugiau niekuo. Koks buvo kunig ų ind ėlis į kult ūros reikalus miestelyje? Kunigai ypa č prieš Pirm ąjį Pasaulin į kar ą k ėlė kult ūrą ir kult ūrin į gyvenim ą, nes steig ė prie bažny čių mokyklas, mok ė vaikus. J ų indelis buvo labai didelis. Ta čiau po karo j ų veikla buvo apribota, jiems į kult ūrinius reikalus buvo leidžiama vis mažiau kištis. O Viekšniuose buvo koki ų bar ų/kar čem ų? Buvo netgi kelios, kaip ir viešnami ų buvo, bijau pameluoti, atrodo netgi 3. Amelijos Urbienės užrašuose yra surinkta medžiaga apie šias moteris, pardavin ėjan čias savo k ūną. Pasirodo, Viekšniai gars ėjo savo k ūrvomis. Ten viskas aprašyta pla čiau. Tas skyrius pavadintas „Viekšni ų k ūrvos“. Ar miestelyje buvo koki ų tradicini ų – kasmetini ų rengini ų/ šven čių/ gegužini ų? Pati didžiausia ir seniausia švent ė Viekšniuose buvo Šv. Jono – Jonin ės, nes Viekšniuose yra Šv. Jono krikštytojo bažny čia. O kas rengdavo Jonines? Visi viekšniškiai rengdavo. Kadangi mano t ėvas buvo Jonas, Jonas Levitas, tai anksti ryt ą buvo tokia tradicija: po langais 6 valand ą kapela ateidavo pasveikinti, pagrodavo, įteikdavo koki ą dovanel ę. Tada eidavo pas kit ą Jon ą. Taip apeidavo ir visus Viekšni ų Jonus pasveikindavo. O dar koki ų šven čių nebuvo? Nu b ūdavo gegužin ės, jomarkai. Į jomarkus suvažiuodavo iš vis ų apylinki ų, kadangi Viekšniai būdavo amat ų ir prekybos miestas Žemaitijoje, tai ir surengdavo didžiausius jomarkus. O kokie amatai b ūdavo? Pagrindinis amatas buvo puodininkyst ė. Viekšniuose buvo Puodinink ų gatv ė, kurioje buvo net 6 dirbtuv ėlės puodži ų, 2 iš j ų priklaus ė žydams. Kiti amatininkai buvo bl ėkininkai. Bl ėkinink ų buvo ir Viekšni ų mieste, bet į jomarkus atvažiuodavo ir iš kit ų miesteli ų. Klest ėjo čia ir klumpininkai. Jie 82

savo klumpes pardavin ėjo ir per jomarkus, ir turgaus dienomis. Taip pat buvo medpadinink ų, kurie į jomarkus kartais atvažiuodavo iš artim ų miesteli ų, iš Mažeiki ų ir Akmen ės. Ar visi gyventojai dalyvaudavo tokiose renginiuose? Tokiose renginiuose dalyvaudavo visi, kas tik nor ėjo ir tur ėjo laiko. Kokios draugijos veik ė tarpukariu/II Pasaulinio karo metu Viekšniuose? Viekšniuose draugij ų buvo daug. Šauliai, Šauli ų kuopa Viekšni ų skyrius. Mano t ėvas tur ėjo uniform ą. Jaunalietuviai, Pavasarininkai, na tokios buvo organizacijos. Pavasarinkai rengdavo vaidinimus parapijos sal ėje. Man buvo kokie 8 – 7 metai, vaidinau nykštuk ą plaktuk ą. Buvau Angelai čių organizacijos narys. Šita Angelai čių organizacija buvo panaši, kaip Spaliuku. Ar viekšniškiai vaidindavo, tur ėjo kok į susib ūrim ą? Vaidindavo. Buvo klojimo teatras maždaug iki 1930 m. Ten vaidindavo mokytojai ir kiti miestie čiai spektaklius. Švarnas buvo artistas. Ir v ėliau vietiniai buvo susiorganizav ę, vaidindavo įvairius vaidinimus miestie čiams. Netgi važiuodavo su savo programa į kitus miestus. Ir į Viekšnius kartais atvažiuodavo įvairios artist ų trup ės su parengtomis programomis, bet retais atvejais. Mat, didelio vaidinim ų poreikio nebuvo, nes aktyviai šioje srityje reišk ėsi vietiniai. Aktyviai vaidinimus rengdavo draugijos ir mokyklos mokiniai. Gal jums ar j ūsų t ėveliui teko ką nors gird ėti apie Ugniagesi ų, Moter ų organizacijas? Ne tik teko gird ėti, bet ir ma čiau. Gaisrinink ų organizacija buvo, tur ėjo mašin ą su vandeniu. 1939 m. deg ė Viekšni ų bažny čia, tai gesino ne tik Viekšni ų gaisrininkai, bet ir dar 10 mašin ų suvažiavo iš vis ų apylinki ų, pad ėti gesinti bažny čios. Kas sudar ė t ą organizacij ą? Sudar ė žydai ir vietiniai gyventojai. Kas tur ėjo nam ą, tas ir tur ėjo stot į į t ą draugij ą. O apie Moter ų organizacij ą teko k ą nors gird ėti? Atrodo, Viekšniuose tokia organizacija buvo, bet apie j ą nieko nežinau. Žydai prie Viekšni ų kult ūrinio gyvenimo prisid ėjo? Jie aktyviai dalyvavo kult ūriniame gyvenime. Dalyvaudavo kai kuri ų draugij ų veiklose, buvo sub ūrę futbolo komand ą. Kadangi žydams nebuvo problem ų su pinigais, tai jie aktyviai reikšdavosi tokiose srityse, kuriose vietiniai Viekšni ų gyventojai negal ėdavo pasireikšti d ėl pinig ų stygiaus. Žydai buvo neblogi žmon ės, pad ėdavo vietiniams b ėdoje. Prisimenu žyd ą daktar ą Lipman ą, kuris mane 1938 m. gyd ė nuo skarlatinos, labai sunkios ligos. Jei ne jis, tai tikriausiai šiandien čia nesed ėč iau. Gegužin ės b ūdavo didel ės? Gegužin ės vykdavo didel ės, susirinkdavo jose netgi iš aplinkini ų kaim ų. O b ūdavo kokios tradicijos? Žmon ės šokdavo, dainuodavo, vaidindavo spektaklius iš pradži ų klojime, po to gimnazijos sal ėje. Gimnazija Viekšni ų kult ūriniame gyvenime buvo labai svarbi. Kartais netgi buvo surengiamos įvairios gegužini ų programos. Ar gimnazijos mokiniai rengdavo kokius renginius viekšniškiams? Rengdavo, visokius vaidinimus, mokyklos, sporto šventes, netgi labai dažnai. Šiame darbe ypa č daug nusipeln ė mokytojai, kurie buvo Viekšni ų šviesuomen ės didžioji dalis. O biblioteka buvo Viekšniuose? 1934 m., kada mes atvažiavom į Viekšnius, biblioteka jau buvo. Kada tiksliai ji įkurta, aš negaliu pasakyti. Joje buvo ger ų knyg ų. Tais laikais knygas reik ėjo labai branginti, saugoti. Ar tuo laikotarpiu buvo kult ūros veik ėjų, kilusi ų iš Viekšni ų, kurie pasireišk ė Lietuvos kult ūroje, o gal ir toliau? Įvardinkite juos. Visiems gerai žinomi broliai Biržiškos. Iš čia kilusi Vanda Daugirdait ė – Sruogien ė, Balio Sruogos žmona. Taip pat Sofija Kymantait ė – Čiurlionien ė, M. K. Čiurlionio žmona. Kur į laikotarp į laikytum ėte Viekšni ų kult ūrinio gyvenimo žemiausiu tašku/ nusmukimu? Kod ėl? Karas sustabd ė vis ą žmoni ų gyvenim ą, taigi ir kult ūra buvo sustabdyta, kult ūrinis gyvenimas nutrauktas. Žmon ėms nebe tas galvoje buvo. R ūpėjo, kaip tik išsigelb ėti, než ūti, išsimaitinti. Na o po karo, šiaip ne taip, po truputi viskas gr įžo į savo vietas. 83

4 priedas. Pranciškaus Ar ūno Šarkio prisiminimai. Medžiaga surinkta Viekšniuose 2010 liepos 12 – 17 d., surinko R. Martinkut ė.

Asmens vardas, pavard ė (mergautin ė pavard ė); gimimo metai; iš kur kil ęs/usi. Kiek ilgai gyveno Viekšniuose. PRANCIŠKUS AR ŪNAS ŠARKIS gim ęs 1937 m. Kil ęs iš Viekšni ų, negyvenau Viekšniuose tik studij ų laikotarpiu. Pagal specialyb ę bojistas. Dirbau kelet ą met ų Viekšni ų kult ūros nam ų direktoriumi. Po to dirbau Akmen ės rajono kult ūros namuose, vadovavau pu čiam ųjų orkestrui, kapelai. Kartu dirbau vidurin ėj mokykloj muzikos mokytoju, tur ėjau aukl ėjimo klas ę. Senojoj Akmen ėj padirb ėjau 8 metus. Po to Naujojoj Akmen ėj prad ėjau vadovauti pu čiam ųjų orkestrui, ceche tur ėjau orkestr ą. Iš viso apie tris orkestrus tur ėjau. Visi mano orkestrai pradedant nuo Viekšni ų, visi imdavo prizines vietas Respublikoj. Važin ėdavom ės po Vilni ų, Kaun ą. Naujojoj Akmen ėj išdirbau 8 metus. Muzikos mokykloj dirbau mokytoju ir kult ūros namuose. Ar Viekšniai pasižym ėjo tarpukariu/II Pasaulinio karo metu aktyviu kult ūriniu gyvenimu? Kod ėl taip manote? Nu Deniušis, muzikos mokytojas, buvo, taip pat ir mano mokytojas, tur ėjo chor ą. Jo vardu pavadinta meno mokykla Viekšniuose. Buvo čia tos kult ūrin ės veiklos visada ir vietiniai žmon ės aktyviai dalyvaudavo. Ar tuo metu miestelyje gyveno daug inteligent ų? Įvardinkite žymiausius. Buvo inteligent ų nemažai, visi mokytojai, daktarai. Mokytojas Deniušis, mokytojas Žilevi čius, mokytojas Vai čius, Levitas. Buvo daug. Kaip inteligentija k ėlė/palaik ė miestelio kult ūrin į gyvenim ą? Visi mokytojai buvo įtraukti į t ą saviveikl ą. Tokia mokytoja Kontutien ė ir Kontutis ved ė šoki ų būrel į, paskui suorganizavo Biržišk ų ansambl į „Poils ėlį“, bet čia jau šiais laikais. Koks buvo vietin ės inteligentijos ir miestie čių bendravimas/ ryšys? Jie bendrai su visais žmon ėmis bendravo ir buvo labai m ėgiami vis ų, neišsiskyr ė. Ar mokytojai k ėlė/palaik ė kult ūrin į gyvenim ą Viekšniuose? Kokiomis priemon ėmis jie tai dar ė? Mano laikais, kai mokinaus, tai Deniušis vadovavo tai inteligentijai, mokytojams. Deniušis vadovavo nuo Smetonos laik ų. Ir d ūdų orkestrai gegužin ėse grodavo. Tur ėjo chor ą. Ar mokiniai tur ėjo kokios reikšm ės Viekšni ų kult ūrai? Jai taip, tai kuo tai pasireišk ė? Na mokiniai ir mokytojai, galima sakyti, daugiausia prisid ėjo prie visoki ų rengini ų, aktyviai dalyvavo juose. O tai tur ėjo didel ės reikšm ės tai kult ūrai. Koks buvo kunig ų ind ėlis į kult ūros reikalus miestelyje? Kad jie negal ėjo kištis. Buvo uždrausta ir mums patiems mokiniams bendrauti su jais. Ar miestelyje buvo koki ų tradicini ų – kasmetini ų rengini ų/ šven čių/ gegužini ų? Jo gegužini ų tai b ūdavo. Grodavo Deniušio orkestras ir gegužini ų b ūdavo. Kol ūkio laikais tai būdavo derliaus pabaigtuv ės, aš pats pagrodavau. Būdavo t ų šven čių. Puodininkai buvo pagars ėję, tai vat, puodinink ų švent ės b ūdavo, mug ės b ūdavo. Per puodinink ų šventes visi demonstruodavo savo darbus. Atvažiuodavo iš Kurš ėnų pagars ėję puodininkai, iš visos Lietuvos. Švent ės vykdavo vasar ą. Ar visi gyventojai dalyvaudavo tokiose renginiuose? Visi kas gal ėjo, kas laiko tur ėjo, visi dalyvaudavo. Kokios draugijos veik ė tarpukariu/II Pasaulinio karo metu Viekšniuose? To negal ėč iau pasakyti, nepriklausiau nei vienai. Kuo Viekšniai išsiskyr ė iš kit ų XX a. pr. (tarpukario; II Pasaulinio karo laikotarpio) miesteli ų? Viekšniškiai paprasti žmon ės, bet buvo ir toki ų jau įžymi ų žmoni ų, pagars ėjusi ų. Biržiškos tie patys pasižym ėję. Buvo skulptorius Punzius. Griškevi čius pradininkas aviacijos. Mano uošvelis Rušinas. Gal teko k ą nors gird ėti iš pasakojim ų/prisiminim ų apie Viekšni ų knygnešius? [ Įvardinkite įžymiausius? Koki ą įtak ą jie dar ė Viekšni ų kult ūrai? Ar Viekšniuose iki spaudos atgavimo veik ė daraktorin ės mokyklos? Jai taip, apib ūdinkite jas?] 84

Iš t ų knygneši ų, galiu pasakyti tik tiek, kad buvo mano toks giminaitis Šarkis Jonas, Kazimieras. Buvo jie knygnešiai. Ir Viekšniuose kapin ėse yra kryžius pastatytas tiems knygnešiams. O daugiau nieko negaliu papasakoti. Miestelyje gyveno daug kitos tikybos žmoni ų – rus ų, žyd ų. Ar jie prisid ėjo prie kult ūrinio gyvenimo Viekšniuose? Jai taip, tai kaip? Nu turb ūt prisid ėjo. Švent ėse jie kartu dalyvaudavo. Į gegužines visi bendrai eidavo. Buvo ir muzikant ų: Rimkevi čiai tokie muzikantai, Linkevi čius. Su žydais, su rusais nesipykdavom, draugiškai bendravom. Ar Viekšni ų gyventojams didel ės reikšm ės tur ėjo kult ūra ir miestelio kult ūrinis gyvenimas? Kod ėl? Tur ėjo daug reikšm ės. Jeigu neb ūtų buv ę muzikos, vaidinim ų, žmon ės b ūtų netur ėję k ą veikti. Vaidinti nevaidinau, bet nuo vaikyst ės grojau ir gegužin ėse, ir tautinius šokius esu šok ęs ilg ą laik ą, vadovavo tokia Šimkut ė. Skaitykloj buvo tautini ų šoki ų b ūrelis ir stiprus kolektyvas buvo. Ar tuo laikotarpiu buvo kult ūros veik ėjų, kilusi ų iš Viekšni ų, kurie pasireišk ė Lietuvos kult ūroje, o gal ir toliau? Įvardinkite juos. Na tai Biržiškos, Aleksandravi čius. Tas pats Griškevi čius, nors jis ir ne iš čia kil ęs, bet savo amžiaus pabaigoj gyveno Viekšniuose. Erlickas ilg ą laik ą dirbo Viekšniuose muzikantas, to rašytojo Erlicko brolis. Kur į laikotarp į laikytum ėte Viekšni ų kult ūrinio gyvenimo žemiausiu tašku/ nusmukimu? Kod ėl? Nusmukimo tokio negal ėč iau pasakyti, kad buvo tokio. Gal buvo žymi ų meno žmoni ų, vadov ų tai ir klest ėjo. Biški buvo toks laikotarpis, kada Saladžiuvien ė mir ė, Kontu čiai išmir ė. Aišku, karas įtakos tur ėjo. Po karo eidavom į šokius, gegužines vis ą laik ą su dainom, joki ų peštyni ų, joki ų muštyni ų. Neb ūdavo joki ų g ėrim ų, nieko. Linksmai pašokdavom, pagrodavom. Ir gegužin ės visai b ūdavo kitokios, ir rateliai visokie b ūdavo.