EKOLOGIJA. 2004. Nr. 1. P. 27–35 © Lietuvos Vieðvilësmokslø akademija, rezervato 2004sausumos moliuskø (Mollusca, Gastropoda, Stylommatophora) rûðinë sudëtis 27 © Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2004

Vieðvilës rezervato sausumos moliuskø (Mollusca, Gastropoda, Stylommatophora) rûðinë sudëtis

Ingrida Ðatkauskienë 1997–1998 m. Viešvilës rezervate tirta sausumos moliuskø rûðinë sudëtis ir pa- siskirstymas skirtinguose biotopuose (pelkëtose vietose, pievose, miðriuose mið- Vytauto Didþiojo universitetas, kuose, spygliuoèiø miðkuose). Nustatytos vyraujanèios moliuskø rûðys skirtingose Gamtos mokslø fakultetas, augalø bendrijose. Iðaiðkinta, kad sausumos moliuskø atþvilgiu vertingiausi yra Biologijos katedra, miðraus miðko (rastos 27 rûðys) ir mëlyninio eglyno (rastos 24 rûðys) biotopai. Vileikos g. 8, Sausumos moliuskø nerasta viksvinës pelkës biotopuose. Rezervato moliuskø LT-44404 Kaunas sudëtis ávertinta zoogeografiniu poþiûriu. Pateiktas retø rûðiø, rastø rezervate, sàraðas bei nustatytos naujos kai kuriø rûðiø radimvietës. Raktaþodþiai: biotopai, ekologija, gastropoda, moliuskai, fitocenozë

ÁVADAS Ðiø tyrimø tikslas – nustatyti Vieðvilës rezervato sausumos moliuskø rûðinæ sudëtá ir ávertinti jø pasi- Dabar uþregistruotos 78 Lietuvos teritorijoje rastos skirstymà ávairiuose biotopuose. sausumos moliuskø rûðys (Gurskas, 1997). P. Ðivickis ir M. Valius atliko moliuskø tyrimus daugelyje Lietu- METODIKA vos vietoviø. P. Ðivickis susistemintà medþiagà pateikë knygoje „Lietuvos moliuskai ir jø apibûdinimas“ (Ði- Vieðvilës rezervate sausumos moliuskø tyrimas bu- vickis, 1960). Pastaruoju metu ðie duomenys papildyti vo atliekamas 1997 m. rugsëjá ir 1998 m. geguþæ, A. Gursko atliktais tyrimais, yra pateikti Lietuvos sau- liepà, rugpjûtá. Moliuskai buvo renkami iš 1 m2 sumos moliuskø radimvieèiø þemëlapiai (Gurskas, laukeliø, perþiûrint þolinæ dangà, slëptuves, paklo- 1997). Atlikti sausumos moliuskø pasiskirstymo bio- tæ. Suaugæ individai buvo renkami lauko sàlygomis topuose tyrimai Kauno rajone, Domeikavos apylinkë- ne tik moliuskø aktyvumo laikotarpiu, bet ir iðti- se (Èinikaitë, 1998) ir Verkiø regioniniame parke (Sku- sai (kadangi dauguma rezervato biotopø pastoviai jienë, Vaivilavièius, 2001). Taèiau kol kas tai prelimi- yra drëgni ir uþmirkæ). Smulkiems moliuskams, jau- nariniai duomenys apie Lietuvos malakocenoziø ir fi- nikliams ir kiauðiniams surasti virðutinis dirvos tocenoziø kompleksus, jø átakà moliuskø pasiskirsty- sluoksnis (5–10 cm.) buvo dedamas á polietileninius mui. Daugelis ávairiø Lietuvos vietoviø ir jø specifiniø maiðelius (pridedant etiketes su radimviete ir bio- biotopø dar yra neiðtirta ir moliuskø rûðinë sudëtis topo tipu) ir toliau analizuojamas laboratorijoje juose nenustatyta. Ðiuo atþvilgiu ypaè ádomûs yra na- (Pfleger, 1999; Boycott, 1934). Paminëtina tai, kad cionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai ir rezerva- ðie du metodai – moliuskø rinkimas lauko sàlygo- tai, kurie pasiþymi specifiniais biotopais. Vieni tokiø mis ir kiekvieno laukelio substrato perþiûrëjimas biotopø yra pelkës, raistai, turintys savità augalijà ir laboratorijoje – gali duoti pastovius rezultatus mo- gyvûnijà. Pelkës uþima tik apie 5% Lietuvos teritori- liuskø rûðinës sudëties atþvilgiu, taèiau moliuskø jos, taèiau jose galima rasti daugelá retøjø Lietuvos gausumo ávertinimas, ieðkant jø lauko sàlygomis, augalø ir gyvûnø rûðiø (Ðvaþas ir kt., 1993). yra netikslus. Ðiuo metodu galima iðaiðkinti ir nu- Miðko ir pelkiø biotopø ávairove pasiþymi ir Vieð- statyti daugiau ar maþiau yra gausios rûðys (Ca- vilës rezervatas, kuris ásteigtas 1991 m. Pelkës ir pel- meron, 1973). Kadangi ðio tiriamojo darbo pagrin- kiniai miðkai uþima bemaþ 60% rezervato ploto. Be- dinis tikslas – rûðinës sudëties nustatymas, tai gau- veik pusë visø pelkiø – aukðtapelkës. Þemapelkës sumui ávertinti speciali metodika nebuvo taikoma, uþima maþesná plotà, likusios – tarpinio tipo pelkës o buvo átraukti šie simboliai: (Ðvaþas ir kt., 1993). 1 – randami pavieniai individai (1–2 individai Vieðvilës rezervate sukaupta daug duomenø apie 1 m2); ávairias augalø ir gyvûnø rûðis, taèiau moliuskø fau- 2 – vidutiniðkai gausûs (3–5 individai 1 m2); na iki ðiol netirta. 3 – labai gausûs (daugiau kaip 5 individai 1 m2). 28 Ingrida Ðatkauskienë

Moliuskø rûðys buvo apibûdintos naudojant Ker- tose augalija iðretëja. Ant kupstø vyrauja þalios sa- ney ir kt. (Kerney, Cameron, 1979) ir Pfleger (1999) manos bei negausios mezofilinës þolës. apibûdintojus. Surinkta medþiaga etiketuota ir sau- Þolinis raistas. Augalines bendrijas formuoja Ca- goma Vieðvilës rezervato kolekcijoje. rex elongata, C. appropinquata, C. acutiformis, Iris Sausumos moliuskø pasiskirstymo tyrimas priklau- pseudacorus, Comarum palustre, Filipendula ulmaria. somai nuo augaliniø bendrijø buvo atliekamas bû- Drëgna pieva. Su gausiu ir tankiu ávairiaþolynu, dinguose Vieðvilës rezervato biotopuose, parinktuo- kuriame vyrauja Trifolium sp., Achillea millefolium, se pagal V. Uselio siûlomà biotopø klasifikacijos sis- Galium verum, Filipendula vulgaris. Laibaþolynà su- temà. Tyrimai buvo atliekami: daro Briza media, Dactylis glomerata, Phleum. 1) pelkëse ir pelkëtose vietose (þoliniame raiste, Pakranèiø þolynai. Pakranèiø þolynai buvo tirti Bu- viksvinëje pelkëje, pakranèiø þolynuose); veinio, Glièio eþerø ir Vieðvilës upelio pakrantëse. 2) pievose (drëgnoje pievoje, sausoje smiltpievë- Augalinës bendrijos formuojamos Carex sp., Cicuta je, stambiaþolinëje laukymëje); virosa, Comarum palustre, Equisetum fluviatile, Bi- 3) mišriuose miškuose (juodgiryje, mišriame dens cernuus. tràšiame miške); 4) spygliuoèiø miðkuose (mëlyniniame eglyne, ne- REZULTATAI IR DISKUSIJA moraliniame eglyne, mëlyniniame puðyne). Toliau pateikiama pagrindiniø biotopø, kuriuose Sausumos moliuskø rûðinë sudëtis ðlapiose, pelkëtose buvo tirti sausumos moliuskai, charakteristika. vietose Mëlyninis eglynas. Vyrauja eglës. Dirvoþemio pa- virðiø dengia samanos, krûmokðniai (Vaccinium myr- Vieðvilës rezervato pelkëtose vietose buvo tirti trijø tillus) bei smulkus ávairiaþolynas (Oxalis acetosella, tipø biotopai: pakranèiø þolynai, þolinis raistas, viks- Majanthemum bifolium). Trake daþniausi Sorbus vinë pelkë. aucuparia ir Frangula alnus, kartais Coryllus avel- Viksvinëje pelkëje sausumos moliuskø nerasta. lana. Greièiausiai taip yra dël didelio drëgmës kiekio ir Nemoralinis eglynas. Dirvoþemio dangoje vyrauja specifiniø augalø rûðiø, kurias nelabai mëgsta mo- þoliniai augalai, tarp jø nemoralinës rûðys (Galeob- liuskai (Boycott, 1934). Panaðûs rezultatai buvo gauti dolon luteum, Asarum europeum, Carex digitata, He- tiriant moliuskø rûðinæ sudëtá Olandijos pelkëtose patica nobilis). Trake pasitaiko Coryllus avellana. vietose. Buvo nustatyta, kad tokiø augalø bendrijø Tràðus miðrus miðkas. Gyvojoje dirvoþemio dan- biotopuose moliuskai yra labai reti. Rasti tik pavie- goje ðalia nemoraliniø þoliø rûðiø (Oxalis acetoslla, niai individai A. subfuscus, A.intermedius ir Nesovit- Majanthemum bifolium) galima krûmokðniø (Vacci- rea hammonis (Bruijns ir kt., 1959). nium myrtillus, V. vitis-idaea) priemaiða ir gana ryðki Þolinis raistas, kitas pelkëtø vietø biotopas, taip samanø danga. pat buvo skurdus moliuskø atþvilgiu. Rasta tik Zo- Juodgiris. Juodalksniø ir egliø tràðûs ðlapi medy- nitoides nitidus ir Succinea sp. rûðiø keli individai. nai. Pasitaiko gana ryðki samanø danga, taèiau ki- Buveinio, Glièio eþerëliø pakranèiø þolynø bio- minø ir krûmokðniø (Vaccinium myrtillus) nëra. Þo- topuose buvo rastos trys rûðys: Deroceras laeve, Suc- linëje dangoje vyrauja higrofilinis ávairiaþolynas. cinea sp. ir Bradybaena fruticum. Deroceras laeve vie- Mëlyninis puðynas. Uþpelkëjusiø nelabai derlingø na ið ðliuþø rûðiø, kuri mëgsta ir renkasi drëgnas vietø medynai. Dirvà dengia miðrus þaliøjø samanø vietas, vandens telkiniø pakrantes (Gurskas, 1997). ir kiminø kilimas. Gausu krûmokðniø, tarp kuriø vy- Daþniausiai ðie moliuskai buvo randami ant þoliniø rauja Vaccinium. Trake daþniausiai aptinkamas Fran- kupstø, pusiau panirusiø á vandená. Bradybaena fru- gula alnus. ticum laikësi kiek toliau nuo eþerëliø ir gausesnë Stambiaþolinës laukymës. Daþniausiai eglynø kir- buvo pelkiniuose pakranèiø krûmynuose ant Salex timvietëse, apleistose aikðtelëse. Jose vyrauja Rubus sp. lapø ir ðakø. idaecus. Ið stambiøjø þoliø aptinkamos Epiliobium Skirtingai nuo eþerëliø pakranèiø þolynø, Vieðvi- angustifolium, Calamagrostis arundinacea, Pteridium lës upelio pakrantëse sausumos moliuskø rûðinë su- aquilinum. dëtis buvo ávairesnë. Rasta 12 rûðiø. Palyginti su Sausa ávairiaþolinë smiltpievë. Sausa, dël drëg- eþerëliø pakranèiø þolynais, didesnis moliuskø hete- mës stokos nesusiverianti ir iðtisinës velënos nesu- rogeniðkumas galëjo bûti nulemtas ávairesniø auga- formuojanti þolynø bendrija. Ávairiaþolynà formuo- liniø bendrijø (upelis teka per miðkà) arba (ir) dir- ja Hieracium pilosella, Thymus serpyllum, Potentilla voþemio sudëties. Vyravo Perforatella bidentata ir Suc- argentea. cinea sp. moliuskai. Viksvinë pelkë. Pastoviai uþmirkæs þemapelkinis Ðlapios, pelkëtos vietos pasiþymi bûdinga higrofi- miðkas. Medynà formuoja Alnus glutinosa. Tarpukups- liniø moliuskø fauna. Daþnai tokiose vietose kartu èiuose vyrauja stambios viksvos. Vandeningesnëse vie- su sausumos moliuskais gali bûti randami ir gëla- Vieðvilës rezervato sausumos moliuskø (Mollusca, Gastropoda, Stylommatophora) rûðinë sudëtis 29 vandeniai moliuskai (Kerney, Cameron, 1979). Re- monis, Vallonia genties moliuskai, nëra obligatinës zervate taip pat buvo rastos kelios gëlavandeniø mo- bûtent drëgnø pievø gyventojos, taèiau ðio tipo bio- liuskø rûðys: Planorbis planorbis, Galba truncatula, topuose jos randamos beveik pastoviai. Pisidium sp. Rezervate tirta sausa ávairiaþolinë smiltpievë pa- Palyginus Vieðvilës rezervate gautus duomenis su siþymëjo smëlëta dirva, didele drëgmës stoka ir gal- tyrimais, atliktais Olandijos (Bruijns ir kt., 1959), bût todël buvo skurdi sausumos moliuskø atþvilgiu. D. Britanijos (Boycott, 1934), Ðvedijos (Walden, Iðtyrus buvo rasta tik viena rûðis – Deroceros reticu- 1955) drëgnose, pelkëtose vietose, matyti, kad hig- latus. Keista, nes tai yra moliuskai, kurie paprastai rofiliniø sausumos moliuskø rûðinë sudëtis, kuri bû- renkasi drëgnesnes vietas, kadangi nëra prisitaikæ dinga tokiems biotopams, yra panaði. Randamos rû- prie sausø biotopø. Rasti individai buvo jaunikliai ir ðys – tai Deroceras laeve, Succinea sp., Zonitoides laikësi vanagiø (Hieracium sp.) apatiniø lapø lakð- nitidus, Nesovitrea hammonis, Carychium minimum tuose, gaubianèiuose stiebà, kur susilaiko drëgmë. (þr. 1 lentelæ). Kiti pieviniai biotopai tirti rezervate, tai stam- biaþolinës laukymës. Jose surastos 7 moliuskø rûðys. Drëgnos pievos, ávairiaþolinës smiltpievës, Daugumos rûðiø rasti pavieniai individai. (þr. 5 len- stambiaþolinës laukymës biotopai telæ). Palyginus gautus duomenis su atliktais tyrimais Drëgnos pievos biotopams bûdingos ávairesnës au- D. Britanijoje (Boycott, 1934), Olandijoje (Bruijns galinës bendrijos nei pelkëse. Drëgnoje pievoje ties ir kt., 1959), Švedijoje (Walden, 1955) (þr. 2 lente- Vieðvilës upeliu buvo rasta 17 sausumos moliuskø læ), taip pat su tyrimais, atliktais Kauno rajone (Èi- rûðiø. Gausûs buvo Carychium minimum (10–15 in- nikaitë, 1998) bei Verkiø regioniniame parke (Sku- dividø 1 m2), Nesovitrea hammonis, Cochlicopa lub- jienë, Vaivilavièius, 2001), kaip tipiðkas pievø rûðis rica (5–7 individai 1 m2) moliuskai. Buvo rastos trys galima iðskirti Vallonia genties moliuskus ir Cochli- Vertigo genties rûðys: V. substriata, V. pygmaea, V. an- copa lubrica. Ðiuos moliuskus beveik visose pievose tivertigo. Ðie smulkûs moliuskai daþniausiai buvo rasti galima rasti po pûvanèia þoline augalija, dirvoþemio natûraliose slëptuvëse (po nukritusiomis ðakomis). pavirðiuje ar prie augalø ðaknø. Ðienaujamoje drëgnoje pievoje, ties Laukësos gy- venviete, rastos panaðios moliuskø rûðys. Vyravo Miðriø miðkø ir juodgiriø biotopai Cochlicopa lubrica, Nesovitrea hammonis, Vitrina pel- lucida. Kadangi ðis biotopas buvo netoli dirbamø Vieðvilës rezervate buvo tirti dviejø tipø miðrûs mið- laukø ir darþø, jame buvo rasta labiau sinantropinë kai: juodgiris ir miðrus tràðus miðkas. Juodgirio bio- rûðis – Deroceras agrestis. topuose surasta 17 sausumos moliuskø rûðiø. Daþ- D. Britanijos (Boycott, 1934), Olandijos (Bruijns, niausiai randama rûðis buvo Nesovitrea hammonis, 1959), Ðvedijos (Walden, 1955) drëgnø pievø bioto- kuri taip pat pasiþymëjo ir individø gausumu (10– puose nustatyta panaði rûðinë moliuskø sudëtis kaip 12 individø 1 m2). Tik juodgirio biotopuose buvo ras- ir rezervate. Vyraujanèios rûðys Vertigo pygmaea, Vit- ta reta sausumos moliuskø rûðis: Clausilia cruciata. rina pellucida, Cochlicopa lubrica, Nesovitrea ham- Tipiðkos, rezervate daþniausiai aptinkamos juodgirio

1 lentelë. Sausumos moliuskø, rastø Vieðvilës rezervato pelkëtose vietose, rûðinës sudëties palyginimas su D. Bri- tanijos, Ðvedijos, Olandijos pelkëtø vietø moliuskø rûðine sudëtimi (bendros rûðys paþymëtos *) Table 1. A comparison of terrestrial mollusc species in swamp biotopes of G. Britain, Holland, Sweden and Vieðvilë Reservation (this study). The common species are marked with an asterisk

A. E. Boycott (1934) H. W. Walden (1955) M. F. Bruijns (1959) Tyrimai Vieðvilës D. Britanija Švedija Olandija rezervate, 1998 Deroceras laeve* Succinea putris* Succinea putris* Succinea sp.* Zonitoides nitidus* Cochlicopa lubrica* S. sarsi Nesovitrea hammonis* Pupa anglica Vertigo pusilla S. pfeifferi N. petronella Vertigo antivertigo V. antivertigo Zonitoides nitidus* Vitrea crystallina V. moulinsiana V. pygmaea Vertigo antivertigo Zonitoides nitidus* V. lilljeborgi Vallonia pulchella Deroceras laeve* Deroceras laeve* V. angustior Columella edentula Carychium minimum* Vertigo substriata Succinea putris* Punctum pygmaeum Nesovitrea hammonis* Euconulus fulvus* S. elegans Discus ruderatus Euconulus trochiformes Perforatella bidentata S. oblonga Nesovitrea hammonis* Lymnea truncatula Carychium minimum* S. pfeifferi Euconulus fulvus* Bradybaena fruticum Carychium minimum* Cochlicopa lubrica* 30 Ingrida Ðatkauskienë

2 lentelë. Sausumos moliuskø, rastø Vieðvilës rezervato drëgnose pievose, rûðinës sudëties palyginimas su D. Bri- tanijos, Ðvedijos, Olandijos pievø moliuskø rûðine sudëtimi (bendros rûðys paþymëtos*) Table 2. A comparison of terrestrial mollusc species in grassland biotopes of G. Britain, Holland, Sweden and Vieðvilë Reservation (this study). The common species are marked with an asterisk

A. E. Boycott (1934) H. W. Walden (1955) M. F. Bruijns (1959) Tyrimai Vieðvilës D. Britanija Švedija Olandija rezervate, 1998 Deroceras agrestis* Cochlicopa minima Vitrea crystallina* Deroceras agrestis* Vitrea crystallina* Vallonia excentrica Zonitoides nitidus* Trichia hispida* Hyallinia radiatula Vertigo pygmaea* Nesovitrea hammonis* Malacolimax tenellus Hyallinia fulva Nesovitrea hammonis* Euconulus trochiformis Cochlicopa lubrica* Punctum pygmaeum* Vitrina pellucida* D. reticulatus Vitrina pellucida* Helix hispida* A. circumscriptus Punctum pygmaeum* Vertigo antivertigo Helix arbustorum Cepaea hortensis Vallonia excentrica Vertigo pygmaea* Vallonia excentrica Helix pomatia V. pulchella* Vertigo substriata. Cochlicopa lubrica* Vitrina pellucida* Vallonia pulchella* Vertigo pygmaea* Vertigo pygmaea* Aegopinella sp. Carychium minimum* Cochlicopa lubrica* Carychium minimum* Perforatella bidentata Nesovitrea hammonis* N. petronella Euconulus fulvus Succinea sp. Zonitoides nitidus* Vitrea crystallina* rûðys yra Discus ruderatus, Euco- 3 lentelë. Sausumos moliuskø, rastø Vieðvilës rezervato miðriuose lapuoèiø nulus fulvus, Carychium mini- miðkuose, rûðinës sudëties palyginimas su Ðvedijos ir Olandijos miðriø la- mum. puoèiø miðkø moliuskø rûðine sudëtimi (bendros rûðys paþymëtos*) Miðraus tràðaus miðko bendri- Table 3. A comparison of terrestrial mollusc species in mixed deciduous jose buvo rastos 27 sausumos forests of Holland, Sweden and Vieðvilë Reservation (this study). The com- moliuskø rûðys. Vyravo (≈10–12 mon species are marked with an asterisk individø 1 m2) rûðys, kurios pa- plitusios ir kituose biotopuose, H. W. Walden (1955) M. F. Bruijns (1959) Tyrimai Vieðvilës tai Euconulus fulvus, Carychium Švedija Olandija rezervate, 1998 minimum, Nesovitrea hammonis. Nesovitrea hammonis* Zonitoides nitidus* Zonitoides nitidus* Miðriame tràðiame miðke, Vertigo pusilla* Nesovitrea hammonis* Nesovitrea hammonis* Vieðvilës upelio þemupyje buvo V. substriata* Vertigo antivertigo* V. substriata* V. alpestris V. substriata* V. ronnebyensis nustatyta viena retos rûðies Ru- Vitrina pellucida* Vitrea crystallina* V. pusilla* thenica filograna radimvietë. Taip Columella edentula* Columella edentula* V. antivertigo* pat rastos 5 Vertigo genties mo- Acanthinula aculeata* Punctum pygmaeum* V. pygmaea liuskø rûðys. Virðutiniuose dir- Euconulus fulvus* Carychium minimum* Vitrea crystallina* vos sluoksniuose buvo aptinka- Clausilia bidentata Succinea sp.* Columella edentula* Punctum pygmaeum* Arion subfuscus* Euconulus fulvus* ma Vitrea crystallina, Nesovitrea Discus ruderatus* A. circumscriptus Punctum pygmaeum* petronella. Aegopinella pura* Aegopinella nitidula* Carychium minimum* Ir juodgirio, ir miðraus tràðaus Trichia hispida* Deroceras reticulatus Discus ruderatus* miðko biotopuose daþni buvo Cochlicopa lubrica ðliuþai: Limax cinereoniger, Mala- Nesovitrea petronella Aegopinella sp*. colimax tenellus, Lechmania mar- Acanthinula aculeata* ginata, Arion subfuscus. Trichia hispida* Palyginus sausumos moliuskø Arion hortensis(?) rûðinæ sudëtá su Ðvedijos ir Olan- A. subfuscus* dijos miðriuose miðkuose nusta- Limax cinereoniger Malacolimax tenellus tytomis rûðimis, matyti panaðios Lechmania marginata rûðys (þr. 3 lentelæ). Remiantis Succinea sp.* atliktais tyrimais, vyraujanèios re- Vitrina pellucida* zervato miðraus miðko biotopuo- Clausilia cruciata Ruthenica filograna se rûðys yra Nesovitrea hammo- Vieðvilës rezervato sausumos moliuskø (Mollusca, Gastropoda, Stylommatophora) rûðinë sudëtis 31 nis, Euconulus fulvus, Carychium 4 lentelë. Sausumos moliuskø, rastø Vieðvilës rezervato spygliuoèiø miðkuo- minimum, Punctum pygmaeum. se, rûðinës sudëties palyginimas su Ðvedijos ir Olandijos spygliuoèiø miðkø Ðlapiuose juodgirio miðkuose moliuskø rûðine sudëtimi (bendros rûðys paþymëtos*) daþniausiai randama rûðis Discus Table 4. A comparison of terrestrial mollusc species in coniferous forests of ruderatus. Holland, Sweden and Vieðvilë Reservation (this study). The common species are marked with an asterisk

Spygliuoèiø miðkø biotopai H. W. Walden (1955) M. F. Bruijns (1959) Tyrimai Vieðvilës Švedija Olandija rezervate, 1998 Vieðvilës rezervate didþiàjà dalá Cochlicopa arctica Arion subfuscus Euconulus fulvus* miðkø formuoja spygliuoèiai. Bu- Columella edentula* Malacolimax tenellus* Discus ruderatus* vo tirti trys biotopai: mëlyninis Discus ruderatus* Arion intermedius Nesovitrea hammonis* puðynas, nemoralinis eglynas ir Nesovitrea hammonis* Nesovitrea hammonis* Vertigo ronnebyensis mëlyninis eglynas. Spygliuoèiø Vitrina pellucida* Euconulus trochiformis Cochlicopa lubrica* miðkai daþniausiai yra skurdûs Euconulus fulvus* Columella edentula* Punctum pygmaea* sausumos moliuskø atþvilgiu Cochlicopa lubrica* Limax cinereoniger* Vertigo antivertigo (Bruijns ir kt., 1959). Gilumoje Vertigo substriata* Punctum pygmaeum* V. substriata* daþnai nebelieka þolinës dangos V. pusilla Lechmania marginata* Vitrina pellucida* Clausilia bidentata Cochlicopa lubrica* Zonitoides nitidus* arba ji labai sumenkëja, papras- Punctum pygmaeum* Macrogastra plicatula tai yra sausa ir moliuskai vengia Arion subfuscus* Acanthinula aculeata tokiø vietø. Vieðvilës rezervato Arion subfuscus* grynuose eglynuose, kuriø paklo- A. hortensis(?) tæ formuoja tik spygliø danga, Trichia hispida moliuskø nebuvo rasta. Panaðûs Columella edentula* rezultatai buvo gauti tiriant spyg- Nesovitrea petronella liuoèiø miðkà Verkiø regioninia- Malacolimax tenellus* Limax cinereoniger* me parke (Skujienë, Vaivilavièius, 2001). Eglynuose su gausesne ir ávairesne þoline augalija, miðko aikðtelëmis molius- kaip tipiðkiausià spygliuoèiø miðkø rûðá iðskyrë Co- kø atsiranda daugiau. Atlikti tyrimai parodë, kad re- lumella edentula. Ðis moliuskas taip pat rastas rezer- zervato mëlyniniai eglynai su pakankamu drëgmës vate tirtuose spygliuoèiø biotopuose, taèiau gausiau- kiekiu ir ávairesne þoline danga, moliuskø rûðiø ávai- siai ir daþniausiai eglynuose ir puðynuose buvo ran- rovës atþvilgiu prilygsta miðriems tràðiems miðkams. dama Discus ruderatus rûðis. Buvo rastos 24 sausumos moliuskø rûðys. Taèiau ras- toms rûðims atstovavo nedaug individø (daþniausiai REZULTATØ APTARIMAS ≈1–2 individai 1 m2 laukelyje). Po nukritusiomis me- dþiø ðakomis, þievëmis daþnai buvo galima rasti Li- Daþniausiai tam tikruose rezervato biotopuose randa- max cinereoniger ir Malacolimax tenellus šliuþus. Tik mos rûðys gali bûti iðskiriamos kaip tipiðkos to bioto- mëlyninio eglyno biotope buvo rasti keli Macrogast- po rûðys. Toliau pateikiamos sausumos moliuskø rû- ra plicatula individai ir nustatyta viena ið dviejø ra- ðiø, kurios daþniausiai buvo randamos tam tikrame dimvieèiø retos rûðies Acanthinula aculeata. Vieðvilës rezervato biotope, grupës (þr. 5 lentelæ). Kituose dviejuose biotopuose: mëlyniniame pu- Spygliuoèiø miðkø rûðys: Discus ruderatus, Euco- ðyne ir nemoraliniame eglyne rasta maþiau rûðiø: 12 nulus fulvus, Nesovitrea hammonis, Limax cinereoni- ir 7 (atitinkamai). ger, Malacolimax tenellus. Palyginus gautus duomenis trijuose tirtuose spyg- Miðriø miðkø rûðys: Carychium minimum, Euco- liuoèiø miðkø biotopuose, didþiausia rûðiø ávairovë nulus fulvus, Nesovitrea hammonis, Punctum pygma- nustatyta mëlyniniame eglyne (24 rûðys). eum, Discus ruderatus. Rezervato spygliuoèiø biotopuose vyraujanèios Pievinës rûðys: Cochlicopa lubrica, Nesovitrea sausumos moliuskø rûðys: Discus ruderatus (drëgmia- hammonis, Nesovitrea petronella, Vitrina pellucida, Val- mëgë rûðis, vienodai gausiai buvo randama visuose lonia pulchella, Euconulus fulvus. trijuose biotopuose), Euconulus fulvus (rasta mëly- Pelkëtø vietø rûðys: Deroceras laevis, Zonitoides ninio eglyno ir puðyno paklotëje), Nesovitrea ham- nitidus, Succinea sp., Nesovitrea hammonis. monis, Limax cinereoniger (daþniau buvo aptinkama Palyginus iðskirtas moliuskø grupes pievose, pel- nemoralinio eglyno biotopuose). këtose vietose, spygliuoèiø ir miðriuose miðkuose, ma- Panaði sausumos moliuskø rûðinë sudëtis buvo tyti, kad rûðinë sudëtis yra gana panaði (þr. 5 lente- nustatyta tiriant spygliuoèiø miðkus Olandijoje, Ðve- læ). Tie patys moliuskai gali gyventi ir miðkuose, ir dijoje (þr. 4 lentelæ). H. W. Walden (Walden, 1955) drëgnose pievose, ir pelkëtose vietose, pvz., Nesovit- 32 Ingrida Ðatkauskienë rea hammonis, Euconulus fulvus. Vadinasi galima neutralus (Valovirta, 1968). Galbût todël rezervate teigti, kad nei viena ið ðiø rûðiø nëra obligatinë vie- ðiø moliuskø buvo rastos vos kelios rûðys. nokio ar kitokio biotopo gyventoja. Buvo rastos 5 Vertigo genties rûðys. Radimvietëse Taèiau kai kurios rûðys labiau renkasi specifinius ðie moliuskai buvo surasti po pûvanèiais lapais, sa- biotopus ir bûtent juose daþniausiai galima rasti tuos manose, ant kelmø ar nukritusiø ðakø. Skirtingai nuo moliuskus. Viena tokiø rûðiø Deroceras laevis, kuri M. P. Kerney (Kerney, Cameron, 1979), kuris teigia, rezervate paplitusi eþeriukø pakrantëse. Nors Coch- kad V. pygmaea paprastai renkasi sausas kalkingas licopa lubrica gali bûti randama ávairiuose biotopuo- pievas, kartais pelkes, bet niekada miðkø, rezervate se, visgi didesnis ðios rûðies gausu- mas yra ávairiose pievose. Vallonia genties moliuskai taip pat labiau 5 lentelë. Vieðvilës rezervato biotopuose rastos sausumos moliuskø rûðys renkasi pievinius biotopus. Limax ir jø gausumas cinereoniger, M. tenellus tipiðkos re- Table 5. Species of terrestrial molluscs and their abundance in biotopes of zervato spygliuoèiø miðkø rûðys. Vieðvilë Reservation Discus ruderatus, Punctum pyg- Rûðis A B C D E F G H K L M maeum, Carychium minimum gali bûti randamos ávairiuose ðlapiuose Discus ruderatus 33232 2 Punctum pygmaeum 2232 biotopuose, taèiau didesnis jø po- Succinea sp. 11232 puliacijø tankumas stebimas ðla- Trichia hispida 2121 piuose, drëgnuose miðkuose. Zonitoides nitidus 32221 Ádomu tai, kad tiriant rezervato Nesovitrea hammonis 22333 32 2 miðkø biotopus, buvo rastos tik trys Nesovitrea petronella 21222 2 1 Clausiliidae ðeimos rûðys. Paprastai Aegopinella sp. 1 ðie moliuskai Lietuvos miðkuose yra Vitrina pellucida 2213 gausûs ir daþnai randami (Gurskas, Vitrea crystallina 11222 Cochlicopa lubrica 22123 1 1997; Ðivickis, 1960). Taèiau Vieð- Euconulus fulvus 22333 1 1 vilës rezervate jø buvo rasti tik ke- Vertigo ronnebyensis 222 li individai ir tik tam tikruose bio- Vertigo substriata 1111 topuose: Ruthenica filograna miðria- Vertigo pusilla 11 me tràðiame miðke Vieðvilës upelio Vertigo pygmaea 21 þemupyje, Macrogastra plicatula – Vertigo antivertigo 111 mëlyniniame eglyne, Clausilia cru- Columella edentula 22121 ciata – ðlapiame juodgiryje. Dvi ið Acanthinula aculeata 11 Macrogastra plicatula 1 ðiø rûðiø yra retos Lietuvoje. Rut- Clausilia cruciata 1 henica filograna iki ðiol buvo þino- Ruthenica filograna 1 mos dvi radimvietës, C. cruciata – Perforatella bidentata 12123 viena. Carychium minimum 33 3 3 Moliuskø rûðinæ sudëtá nulemia Vallonia pulchella 12 daugelis veiksniø, ir vienas ið tokiø Bradybaena fruticum 12 yra dirvoþemio pH. I. Valovirta Limax tenellus 32311 (1968), tirdamas sausumos molius- Lechmania marginata 113 Limax cinereoniger 33213 kø pasiskirstymà priklausomai nuo Deroceras reticulatus 11 dirvos pH, iðskyrë moliuskø grupes, Deroceras agrestis 11 kurios vyrauja esant tam tikroms Deroceras laeve 13 pH reikðmëms (Valovirta, 1968). Arion subfuscus 13 23 Kai pH reikðmë 5–6, gausios ir vy- Arion hortensis(?) 12 12 raujanèios yra Punctum pygmaea, Euconulus fulvus, Discus ruderatus, Bendras rûðiø 24 7 12 17 27 1 17 7 0 12 2 Vertigo genties rûðys. Nors rezerva- skaièius rastas biotope te pH vertë nebuvo nustatinëjama, A – mëlyninis eglynas; B – nemoralinis eglynas; C – mëlyninis puðynas; taèiau pelkiniai vandenys ir dirvo- D – juodgiris; E – miðrus tràðus miðkas; F – sausa ávairiaþolinë smiltpievë; þemiai daþniausiai yra rûgðtûs ir to- G – drëgna pieva; H – stambiaþolinë laukymë; K – viksvinë pelkë; L – dël rezervato daugelyje biotopø vy- pakranèiø þolynas; M – þolinis raistas. rauja bûtent tokios rûðys. Tuo tarpu Clausillidae genèiø moliuskai vyrau- 1 – randami pavieniai individai (1–2 individai 1 m2); 2 – vidutiniðkai gausûs 2 2 ja, kai pH yra silpnai rûgðtus arba (3–5 individai 1 m ); 3 – labai gausûs (daugiau kaip 5 individai 1 m ). Vieðvilës rezervato sausumos moliuskø (Mollusca, Gastropoda, Stylommatophora) rûðinë sudëtis 33

ði rûðis buvo rasta miðraus tràðaus 6 lentelë. Zoogeografinës sausumos moliuskø grupës Vieðvilës rezervate miðko biotope. Rezervato spygliuo- Table 6. Species of terrestrial molluscs in Vieðvilë Reservation from the èiø ir miðriø miðkø biotopuose bu- point of zoogeography vo rasta reta Vertigo genties rûðis Europinës Holarktinës Palearktinës Alpinës V. ronnebyensis. Lietuvoje ðios rû- rûðys rûðys rûðys rûðys ðies gausumas maþai iðtirtas. Iki ðiol þinoma viena radimvietë (Gurskas, Trichia hispida + Aegopinella sp. + 1997). Vitrea crystallina + Vertigo ronnebyensis + Rezervato moliuskai zoogeografiniu V. substriata + poþiûriu V. pusilla + Macrogastra plicatula + Rezervate rastas rûðis pagal jø pa- Limax cinereoniger + plitimo arealus galima suskirstyti á Limax tenellus + kelias grupes: Lechmania marginata + Arion subfuscus + Plaèiai iðplitæ holarktiniai mo- Arion hortensis(?) + liuskai (randami Europoje, Ð. Afri- Perforatella bidentata + koje, Eurazijoje, Ðiaurës–Rytø Azi- Ruthenica filograna + joje ir Ð. Amerikoje); palearktiniai Bradybaena fruticum + (paplitæ ten pat, kur ir holarktiniai, Succinea sp. + iðskyrus Ð. Amerikà); europiniai ir Carychium minimum + labai maþa grupë alpiniø rûðiø (pa- Punctum pygmaeum + grindinis arealas Europos kalnynuo- Zonitoides nitidus + Nesovitrea hammonis + se: Alpëse, Karpatuose, Karpatuo- Vitrina pellucida + se–Balkanuose ir Pirënuose) (Ðta- Cochlicopa lubrica + mol, 1993). Ið zoogeografinio rûðiø Euconulus fulvus + sàraðo (þr. 6 lentelæ) ir jø procen- Vertigo pygmaea + tinio pasiskirstymo matyti, kad gau- Vallonia pulchella + siausia rezervate yra europiniø rû- Deroceras laevis + ðiø grupë, kurià sudaro 51,5% (17 Discus ruderatus + rûðiø) visø rûðiø. Holarktinës rûðys Columella edentula + Vertigo antivertigo + sudaro 30,3% visø rûðiø, palearkti- Deroceras agrestis + nës – 12,1%. Alpinës rûðys sudaro Acanthinula aculeata + maþiausià grupæ, 6,06% visø rûðiø. Nesovitrea petronella + Buvo rastos tik dvi rûðys, priklau- Clausilia cruciata + sanèios pastarajai grupei: Nesovit- rea petronella ir Clausilia cruciata. Beveik visose tirtose augalø bendrijose vyravo eu- Deroceras laevis paprastai renkasi þoliø kupstus, ropinës grupës moliuskai. Iðimtá sudarë mëlyninis pu- kartais pusiau panirusius á vandená. ðynas ir stambiaþolinë laukymë, kur nustatyta dau- Zonitoides nitidus, Nesovitrea hammonis, Euconu- giau holarktiniø rûðiø nuo visø tame biotope rastø lus fulvus, Carychium minimum beveik visuomet yra rûðiø: atitinkamai 40 ir 42,8%. randami dirvos pavirðiuje, po pûvanèiais augalais. Pelkëtuose biotopuose ðias rûðis buvo galima rasti Vertikalus rûðiø pasiskirstymas prisitvirtinusias prie samanø rizoidø. Beveik visos pievø biotopuose rastos rûðys laikësi Vertikalus sausumos moliuskø pasiskirstymas rodo pa- dirvos pavirðiuje, po pûvanèia þoline danga. Nei viena siskirstymà dirvos atþvilgiu. Dauguma moliuskø gyve- rûðis nebuvo rasta aukðèiau dirvos pavirðiaus, t. y. ant na dirvos pavirðiuje, po þoline danga ar ant þoliø. Ávai- augalø stiebø ar lapø. Iðimtá sudaro drëgnoje pievoje riø klimato veiksniø (temperatûros, drëgmës) veikia- rasti Vertigo genties moliuskai, kurie paprastai telkda- mi jie gali migruoti, taèiau visgi dauguma rûðiø turi vosi ant (po) nukritusiø ðakø, þieviø. specifinius mikrobiotopus, kuriuose daþniausiai telkia- si. Toliau pateikiamas Vieðvilës rezervato moliuskø gru- Retosios sausumos moliuskø rûðys, rastos piø vertikalus pasiskirstymas (þr. 7 lentelæ). Vieðvilës rezervate Succinea sp. galima rasti ir dirvos pavirðiuje, ta- èiau daþniausiai ðie moliuskai laikosi ant augalø stie- Ðiuo metu Lietuvos raudonojoje knygoje (Lietu- bø ir lapø. vos…, 1992) pateiktas saugotinø ir retø moliuskø 34 Ingrida Ðatkauskienë

7 lentelë. Sausumos moliuskø vertikalus pasiskirstymas Vieðvilës rezervate Table 7. Vertical distribution of terrestrial mollusc species in Vieðvilë Reservation

Ant kelmø, nukritusiø 0,5 m aukðtyje ant Dirvos paviršiuje Ant þoliniø augalø ðakø ir kt. gamtinëse medþiø kamienø, po lapø, stiebø, krûmokðniø slëptuvëse (po þievëmis atðokusia þieve, ant ir pan.) kelmø Vallonia pulchella Succinea sp. Vertigo genties moliuskai Limax cinereoniger Carychium minimum Bradybaena fruticum Columella edentula Lechmania marginata Discus ruderatus Perforatella bidentata Arion subfuscus Nesovitrea hammonis Deroceras laevis Malacolimax tenellus N. petronella Arion sp. Euconulus fulvus Ruthenica filograna Cochlicopa lubrica Macrogastra plicatula Punctum pygmaeum Clausilia cruciata Aegopinella sp. Deroceras reticulatus Vitrina pellucida D. agrestis

sàraðas nëra iðsamus ir tikslus. Jame yra átrauktos A. Gursko nurodytos trys radimvietës (Gurskas, tik dvi sausumos moliuskø rûðys: Arion empiricum 1997). Vieðvilës rezervate ði rûðis buvo rasta më- ir Limax maximus. Tuo tarpu retø ir saugotinø lyniniame eglyne. sausumos moliuskø rûðiø sàraðas turëtø bûti ilges- 3. Limax cinereoniger (Wolf, 1803) nis. Vieðvilës rezervate nebuvo rasta nei viena ið Europinë rûðis nelabai daþna Lietuvoje (Gurs- dviejø rûðiø, átrauktø á Lietuvos raudonàjà knygà. kas, 1997). Taèiau Vieðvilës rezervate ðios rûðies ðliu- Taèiau buvo rasta keletas rûðiø, kurios yra retos þai yra gausiai aptinkami eglynuose, puðynuose ir Lietuvoje arba apie jø paplitimà ir gausumà trûksta miðriuose miðkuose. duomenø. 4. Deroceras laeve (Müller, 1774) Buvo rastos penkios Vertiginidae ðeimai priklau- Uþfiksuotos penkios radimvietës Lietuvoje (Gurs- sanèios rûðys. Ið jø labai reta: Vertigo ronnebyensis. kas, 1997). Rezervate ðie moliuskai gana daþnai bu- Ði rûðis Lietuvoje iðtirta maþai, iki ðiol P. Ðivickio vo randami Buveinio eþero pakrantëse, Vieðvilës upe- nustatyta viena radimvietë (prie Giedraièiø) (Ðivic- lio pakranèiø þolynuose. kis, 1960). Kitos rastos Vertiginidae ðeimos rûðys yra 5. Ruthenica filograna (Rössmassler, 1836) apyretës Lietuvos mastu: V. pusilla, V. antivertigo, V. A. Gursko rasta Ukmergës rajone, P. Ðivickio – substriata, V. pygmaea. Taigi, nors ir nebuvo rasta prie Kauno (Gurskas, 1997; Ðivickis, 1960). Rezer- ypaè daug ðiø moliuskø, taèiau rastø Vertiginidae ðei- vate ði rûðis buvo rasta tik viename tràðaus miðko mos rûðiø ávairovë rodo, kad ðiame rezervate esan- biotope, esanèiame Vieðvilës upelio þemupyje. tys specifiniai drëgni biotopai (gal turi teigiamos áta- Clausilia cruciata kos didelis dirvos ir vandens rûgðtingumas) yra tin- 6. (Studer, 1820) kami ðioms moliuskø rûðims. Uþregistruota viena radimvietë Lietuvos rytuose Vieðvilës rezervate taip pat buvo rasta reta sau- (Gurskas, 1997). Rezervate taip pat uþfiksuota vie- sumos moliuskø rûðis, priklausanti Clausiliidae šei- na radimvietë juodgirio biotope. mai, – Ruthenica filograna. Iki ðiol buvo uþfiksuotos dvi jos radimvietës: prie Kauno ir Ukmergës rajone IŠVADOS (Ðivickis, 1960; Gurskas, 1997). Rezervate ði rûðis buvo rasta tik viename miðraus tràðaus miðko bioto- 1. Ið viso Vieðvilës rezervate buvo surastos 35 sau- pe, esanèiame Vieðvilës upelio þemupyje. Tolstant sumos moliuskø rûðys, priklausanèios 14 ðeimø. 34 nuo þemupio, ðios rûðies jau nepavyksta rasti. sausumos moliuskø rûðys, priklausanèios Stylomma- Toliau pateikiamas retø ir apyreèiø sausumos mo- tophora bûriui, ir 4 rûðys, priklausanèios Basomma- liuskø rûðiø, rastø Vieðvilës rezervate, sàraðas. tophora bûriui, ið kuriø trys rûðys vandens moliuskø 1. Vertigo ronnebyensis (Westerlund, 1871) ir viena sausumos moliuskø rûðis. Gausumas Lietuvoje maþai ištirtas. P. Šivickio ras- 2. Didþiausia sausumos moliuskø rûðinë ávairovë ta prie Giedraièiø (Ðivickis, 1960). Rezervate rasta nustatyta miðraus tràðaus miðko (27 rûðys) ir mëly- mëlyninio ir nemoralinio eglyno biotopuose Vieðvi- ninio eglyno (24 rûðys) biotopuose. Skurdþiausias lës upelio þemupyje. sausumos moliuskø atþvilgiu viksvinës pelkës bioto- 2. Acanthinula aculeata (Müller, 1774) pas, kuriame nebuvo rasta moliuskø rûðiø. Vieðvilës rezervato sausumos moliuskø (Mollusca, Gastropoda, Stylommatophora) rûðinë sudëtis 35

3. Nustatytos vyraujanèios sausumos moliuskø rû- 9. Pfleger V. A field guide in colour to Molluscs. The ðys tirtuose Vieðvilës rezervato biotopuose: English edition published 1999 by Blitz Editions. Spygliuoèiø miðkuose: Discus ruderatus, Euconu- 10. Skujienë G., Vaivilavièius G. Preliminariniai duome- lus fulvus, Nesovitrea hammonis, Limax cinereoniger, nys apie sausumos moliuskø pasiskirstymà Verkiø re- gioniniame parke. Ekologija. 2001. Nr. 2. P. 51–55. Limax tenellus. 11. Šivickis P. Lietuvos moliuskai ir jø apibûdinimas. Vil- Mišriuose miškuose: Carychium minimum, Euco- nius, 1960. P. 351. nulus fulvus, Nesovitrea hammonis, Punctum pygma- 12. Štamol V. The influence of the ecological characteris- eum, Discus ruderatus. tics of phytocoenoses on the percentage proportions Pievose: Cochlicopa lubrica, Nesovitrea hammo- of zoogeographical elements in the malacocoenoses nis, Nesovitrea petronella, Vitrina pellucida, Vallonia of the land snails (Mollusca: Gastropoda terrestria). pulchella, Euconulus fulvus. Vegetatio. 1993. N 109. P. 71–80. 13. Ðvaþas S., Þalakevièius M., Drobelis E., Balèiauskas Pelkëtose vietose: Deroceras laevis, Zonitoides ni- L. Svarbios Lietuvos pelkës ir seklûs vandenys. 1993. tidus, Succinea sp., Nesovitrea hammonis. 14. Walden H. W. The land Gastropoda of the vicinity of 4. Vieðvilës rezervate nustatytos retø sausumos Stockholm. Arkiv for Zoologi. 1955. Bd. 7. N 21. moliuskø rûðiø Ruthenica filograna, Vertigo ronneby- P. 371–448. ensis, Clausilia cruciata, Acanthinula aculeata naujos 15. Valovirta I. Land molluscs in relation to acidity on radimvietës. hyperite hills in Central Finland. Annales Zoologici 5. Nesovitrea hammonis, Euconulus fulvus yra pa- Fennici. 1968. Vol. 5. N 3. P. 245–253. plitusios beveik visuose rezervato drëgnuose bioto- puose. Augalinës asociacijos ðioms sausumos molius- Ingrida Ðatkauskienë kø rûðims neturi átakos pasirenkant biotopus. THE SPECIES COMPOSITION OF TERRESTRIAL MOLLUSCS (MOLLUSCA, GASTROPODA, Gauta STYLOMMATOPHORA) IN VIEÐVILË 2003 04 01 RESERVATION Summary Literatûra This paper presents data on the species of terrestrial mol- 1. Boycott A. E. The habitats of land mollusca in Bri- luscs in the Vieðvilë Reservation. The influence of phyto- tain. Journal of Ecology. 1934. Vol. XXII. P. coenoses on the composition of the land malacofauna 2. Bishop M. J. The mollusca of acid woodland in West was analysed. The following categories of habitats were Cork and Kerry. Proceedings of the Royal Irish Acade- analysed: swamps and marshes, grasslands, mixed deci- my. 1977. Vol. 77. P. 227–244. duous forests, coniferous forests. The groups of predomi- 3. Bruijns M. F, Butot L. J. M., Altena C. O. The Net- nant mollusc species were established in different catego- herlands as an Environment for Land Mollusca. Bac- ries of habitats. The richest biotopes in the Vieðvilë Re- teria. 1959. Vol. 23. P. servation are deciduous mixed forests (27 species), spru- 4. Cameron R. A. D. Some woodland mollusc faunas cegroves (24 species), damp grassland (17 species). Carex from Southern England. Malacologia. 1973. N 14. sp. was predominant in marshes, in which terrestrial mol- P. 355–370. luscs were not found. 5. Èinikaitë I. Sausumos moliuskø rûðiø pasiskirstymas The composition of the land malacofauna was analy- priklausomai nuo biotopo. Ekologija. 1998. Nr. 1. sed from the point of zoogeography. A list of rare spe- P. 12–17. cies of terrestrial molluscs found in the reservation is 6. Gurskas A. Lietuvos sausumos sraigës. Kaunas, 1997. presented. P. 116. In total, 35 species of terrestrial molluscs in Vieðvilë 7. Kerney M. P., Cameron R. A. D. Land snails. Harper Reservation were recorded. Collins Publishers, 1979. P. 288. Key words: biotops, ecology, gastropoda, molluscs, phy- 8. Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius, 1992. P. 84–86. tocoenoses