Prien
rajono savivaldybs BP paruošiamieji darbai

1. PRIEN RAJONO GEOGRAFINS PADTIES LIETUVOS RESPUBLIKOJE BEI TRANSPORTO MAGISTRALI ATŽVILGIU APIBDINIMAS

Vertinant pagal geografin
padt, Prien rajonas yra išsidst
strategiškai svarbioje ir geografiškai patogioje Lietuvos vietoje: šalia didžiausi Lietuvos miest - Kauno, Marijampols ir Alytaus. Todl geografin padtis suteikia Prien rajonui daug privalum, lyginant su kitais rajonais. Prien rajono savivaldyb yra Lietuvos Respublikos pietuose. Savivaldybs teritorija šiaurje ribojasi su Kauno ir Kaišiadori rajon savivaldybmis, rytuose - su Trak, Birštono savivaldybmis, pietuose - su Alytaus rajono savivaldybe, vakaruose - su Marijampols savivaldybe. Teritorijos bendras plotas - 114.100 ha, iš j 66.780 ha užima žems kio naudmenos. Regione vyrauja smulks, pusiau natriniai kiai. Žems kio ir kaimo verslo registre valdas registravo 8.000 asmen, 2005 metais žems kio paslius ir naudmenas deklaravo 5.354 žemdirbiai. Deklaruotas bendras plotas – 47.657 ha, tai sudaro 71 proc. vis savivaldybs žems ko naudmen. Savivaldybje gyvena 34.522 gyventojai1, iš j Prien mieste – 11.072 gyventojai, Jiezno mieste – 1.400 gyventoj, kaimiškosiose vietovse – 22.050 gyventoj. Savivaldybs teritorija suskirstyta  10 seninij: Prien miesto, Jiezno, Stakliški, Balbieriškio, Veiveri, Išlaužo, Naujosios tos, Šilavoto, Pakuonio, Ašmintos.

1 Prien rajono savivaldybs duomenys 1

1 pav. Prien rajono žemlapis

Savivaldybs centras – Prien miestas. Prienai - miestas Lietuvos pietuose, 39 km  pietus nuo Kauno, sikr
s prie Nemuno, Mažosios Birštono kilpos pietryći kampe. Didesnioji miesto dalis siaura juosta išsistaćiusi kairiajame, mažesnioji - dešiniajame ups krantuose. Abi dalis jungia tiltas per Nemun. Dešiniajame krante yra tik Papriens mikrorajonas, kuriame yra centrin ligonin. Taip pat yra seneli globos namai. Miesto centre yra Laisvs aikšt, Kristaus Apsireiškimo bažnyćia, krašto muziejus, kultros namai, link šiaurs - miesto kapins. Šiaurs vakariniame Prien pakraštyje yra kolektyvini sod. Miestas yra 100 km  vakarus nuo Vilniaus, 30 km  šiaur
nuo Alytaus, 40 km  rytus nuo Marijampols. Pasiekti Kaun galima plentu nuvažiavus 30 km, Nemunu - nuplaukus 80 km atstum. Netoli Prien (apie 5 km), Nemuno kilp regioniniame parke sikr
s kurortinis Birštono miestelis. Taigi Prien rajono kraštovaizd puošia didžiausia Lietuvos up Nemunas su intakais Jiesia, Perške, Verkne. kurtas Nemuno kilp regioninis parkas. Krašto aviacij reprezentuoja Pocin aviaturizmo centras. Ćia teikiamos mažj lktuv remonto (UAB „Termikas”), sklandytuv remonto ir gamybos (AB „Sportin aviacija”), oro taksi (Kauno apskrities aviacijos sporto klubas), parašiutizmo paslaugos (Parašiutinink klubas).

2 Prien rajonui ypatingai svarbus Pocin aviacijos centras. Bendrov „Sportin Aviacija“ kuria, gamina, testuoja ir remontuoja sklandytuvus, o bendrov „Termikas“ remontuoja mažus lktuvus. Prienai yra netoli Birštono kurorto, todl turizmo sektorius turi nemažas perspektyvas šiame rajone. Šiuo metu aktyviai vystomas kaimo turizmas, taip pat teikiamos specifins paslaugos, tokios kaip oro taksi ir šuoliai su parašiutu. Ekonominiu požiriu Prien rajonas turi išskirtini bruož: rajonas yra šalia antro pagal dyd Lietuvos miesto Kauno, turinćio didelio ekonominio-socialinio vystymosi potencial. Ši kaimynyst sudaro slygas bendradarbiauti pltojant rajono infrastruktr, žmogiškuosius išteklius, rengiant bendrus projektus. Rajono geografin padtis ir ypatingai gausus kultros ir etnografinis paveldas - palanks veiksniai turizmo ir poilsio infrastruktros pltrai. Teigiam galimybi rajono pltrai teikia ir palyginti aukšta darbo jgos kvalifikacija ir pakankam potencial turinti švietimo sistema. Pakankamai gerai išpltota švietimo, socialins ir sveikatos apsaugos, kultros ir sporto paslaug infrastruktra. Pastebima teigiam tendencij kaimo ki struktroje (specializacija, stambjimas, alternatyvi žems kio verslo šak pltra). Rajone pakankamai gerai išpltotas keli tinklas, pakanka geriamojo vandens resurs.

2 pav. Prien rajonas šalies ir tarptautini automagistrali atžvilgiu

Prien rajono savivaldybje registruot juridini asmen skaićius 2005 met rugsjo 1 d.: AB - 4, UAB - 201, Vš - 17, asociacijos - 95, valstybs biudžetins staigos - 51, kredito unija - 1, tikrosios kins bendrijos (TB) - 4, komanditins kio bendrijos (KB) - 2, individualios mons - 549, sodinink bendrijos - 23, bendrijos - 35. Prien rajono savivaldybs teritorij kerta valstybins reikšms keliai: Kaunas–Marijampol, Kaunas-Alytus, Vilnius-Marijampol, tarptautin magistral VIA BALTICA (žr. 2 pav.). Kadangi Prien rajonas ribojasi su didžiaisiais šalies miestais Kaunu, Marijampole, Alytumi, todl pagrindiniai rajono keliai jungia Prienus btent su šiais miestais. Prien rajon kerta magistralinis kelias Nr. A16 (Vilnius–Prienai–Marijampol), kelias Nr. A5 (Kaunas-Marijampol-Suvalkai), kuris Lietuvos teritorijose sutampa su pagrindiniu tarptautins reikšms koridoriumi VIA BALTICA (žr. 3 pav.). Prien rajon kertanći magistralini keli A5 ir A16 charakteristikos yra pateiktos 1 lentel
je.

3

1 lentel
. Prien rajon kertanći magistralini keli charakteristikos Keli valdo, naudoja ir juo disponuoja Kelio ilgis Susisiekimo ministerijos steigtos kiti Kelio Nr. Kelio pavadinimas (km) valstybs mons subjektai nuo (km) iki (km) ilgis (km) ilgis (km) A5 Kaunas-Marijampol-Suvalkai 97,06 0 97,06 97,06 0 A16 Vilnius-Prienai-Marijampol 137,51 15,55 135,48 119,93 17,58 Šaltinis: Lietuvos automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Prien rajon taip pat kerta krašto kelias Nr. 129 (Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkin), krašto kelias Nr. 130 (Kaunas-Prienai-Alytus-Druskininkai), krašto kelias Nr. 189 (Prienai-Skriaudžiai) ir krašto kelias Nr. 230 (Maurućiai-Vinćai-Puskelniai) (žr. 2 lentel
).

3 pav. Prien rajon kertantys magistraliniai ir krašto keliai

2 lentel
. Prien rajono krašto keli charakteristikos Keli valdo, naudoja ir juo disponuoja Kelio Kelio  Kelio pavadinimas ilgis Susisiekimo ministerijos steigtos kiti Nr.    (km) valstyb s mon s subjektai nuo (km) iki (km) ilgis (km) ilgis (km) 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkin 80,87 0 80,87 80,87 0 130 Kaunas-Prienai-Alytus 60,18 5,82 60,09 54,27 11,91 189 Prienai-Skriaudžiai 23,33 0 23,33 23,33 0 230 Maurućiai-Vinćai-Puskelniai 30,04 0 30,04 30,04 0 Šaltinis: Lietuvos automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Šie krašto, magistraliniai ir tarptautins reikšms keliai turi didel
reikšm
Prien rajono vystymuisi, kadangi eismo intensyvumas šiuose keliuose yra didelis, jais atvyksta didžioji dalis rajono lankytoj ir vykdomas tranzitinis krovini gabenimas. Iš 4 paveikslo matyti, kad Prien rajonas yra išsidst
s netoli pagrindini šalies keli (tarptautins reikšms keli), kuriuose eismo intensyvumas yra didžiausias, lyginant su kitais šalies keliais. Be aukšćiau nagrint, Kauno apskrityje yra kiti krašto keliai, atliekantys susisiekimo funkcij šiaurs-piet kryptimi. Taćiau eismo intensyvumas juose nedidelis, jie dažniausiai tarnauja vietiniam susisiekimui nedideliais atstumais. Eismo intensyvumas yra toks: kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus – apie 1,2 tkst. automobili per par, kelyje Maurućiai-Puskelniai – apie 2,8 tkst. automobili per par. 4 Eismo intensyvumo Kauno apskrityje 2004 metais duomenimis didžiausias vidutinis metinis paros eismo intensyvumas iš vis Prien rajon kertanći keli buvo A5 kelyje (10,5 tkst. automobili per par), krašto kelyje Nr. 130 (7,2 tkst. automobili per par) ir A16 kelyje (5,2 tkst. automobili per par) (žr. 4 pav.). Tai rodo, kad Prien rajonas, esantis pusiaukelje tarp Vilniaus ir Marijampols, turi gerai išvystyt susisiekimo sistem, o perspektyvos šioje srityje taip pat yra geros.

4 pav. Eismo intensyvumas Kauno regione ir Prien rajone

Vietini keli ilgis Kauno apskrityje - 8818 km (skaitant gatves Kaune ir kituose miestuose), iš j 1817 km - su patobulinta danga (21 proc.), kas viršija Lietuvos vidurk (16 proc.). Blogiausia padtis Raseini (11 proc.), Prien (12 proc.) ir Kaišiadori rajonuose (12 proc. vietins reikšms keli su patobulinta danga). Tai rodo, kad reikalingas didesnis dmesys keli rekonstrukcijai rajone. 2004 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 58 patvirtino Keli priežiros ir pltros programos lš paskirstym 2004 metams ir j panaudojimo per 2003 metus ataskait. Met viduryje buvo paskirstytos programai vykdyti skirtos papildomos lšos – 113,01 tkst. lit. Didelis dmesys buvo skirtas psćij tak rengimui, automobili stovjimo aikšteli rengimui ne tik Prien mieste, bet ir seninijose, nuošalesni gatvi remontui, duobi užtaisymui. Sutvarkyta Ašmintos gyvenviets centrin gatv, iš papildom lš – Ašmintos seninijos kelias Važatkiemis – Pošventis, kuris  keli program buvo rašytas tarybos nario pasilymu. Gatvi remonto darbai vyko N. tos gyvenvietje, Išlauž, Pakuonyje rengtas privažiavimas prie pagrindins mokyklos. Atskira problema Prien rajono savivaldybje yra keli ir gatvi rekonstrukcija. Keli lšos respublikoje yra skiriamos Susisiekimo ministerijos Automobili keli direkcijai ir Transporto investicij direkcijai. Prien Kauno gatvs rekonstrukcija buvo pradta iš Automobili keli direkcijos lš dar 2003 metais, nes tais metais Kauno gatvje iš kito, aplinkosauginio PHARE projekto, buvo paklota 440 metr nuotek ir vandentiekio tinkl. Savivaldyb 2004 metais sugebjo gauti apie 1000,0 tkst.Lt likusioje gatvs dalyje (apie 1 km) nuotek ir vandentiekio tinkl statybos darbams ir skmingai š aplinkosaugin projekt gyvendino. Taćiau projektas iš Keli tvarkymo lš strigo, 2004 metais savivaldyb visiškai negavo lš, todl tik minimaliai buvo sutvarkyta po žems darb Kauno gatvs danga ir atstatytas eismas. Šiuo metu baigiamos derybos su rangovu dl darb užbaigimo, atidedant finansavim mažiausiai metams. Dl finansavimo baigiame parengti paraišk ES Struktrini fond Transporto investicij direkcijai ir kartu bandome gauti lš objektui užbaigti iš Automobili keli direkcijos.

5 Pagal susitarim su rangovu, Kauno gatvje darbus planuojame užbaigti ši vasar, nepriklausomai nuo to, ar šiemet gausime lš iš ES ar iš Automobili keli direkcijos. Geresn padtis su Vytauto ir Basanavićiaus gatvi rekonstrukcija, kuriai savivaldyb gavo lš iš ES struktrini fond. Š objekt baigsime ši met vasar. ES skyr 1125,0 tkst.Lt, savivaldyb savo ruožtu iš Keli pltros programos turi skirti 375,0 tkst.Lt bendram finansavimui.

2. DETALIZUOTI IR PATIKSLINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROJO PLANO SPRENDINIUS PRIEN RAJONO TERITORIJOJE.

Ilgalaikje kultros vertybi išsaugojimo programoje (patvirtinta 2002-08-02 Kultros ministro sakymu Nr. 271) vieni iš pagrindini nustatyt kultros vertybi išsaugojimo prioritet ir kriterij yra j „reikšm valstybs mastu, teikiant pirmenyb
dvarams, etnografiniams kaimams bei vertinant Lietuvos Respublikos bendrajame plane nustatytus verts arealus ir valstybs gebjim rpintis kultros paveldu“. Vertinant Prien rajono vietoves, kurios atitinka gamtini buveini apsaugai svarbi teritorij atrankos kriterijus, galima teigti, jog nemaža j dalis reikalauja kultros vertybi išsaugojimo. Kaip viena pagrindini spr
stin problem, nurodyta, kad kultrinis Prien kraštovaizdis nepakankamai pažintas, atskleistas ir vertintas, jo teritorin apsaugos sistema nepakankamai išvystyta, ypać stokojama specializuot kultros paveldo kompleks ir objekt saugom teritorij tinklo ar tinkl gamtine aplinka. Prien rajono kraštovaizd puošia didžiausia Lietuvos up Nemunas su intakais Jiesia, Perške, Verkne. kurtas Nemuno kilp regioninis parkas. Krašto aviacij reprezentuoja Pocin aviaturizmo centras. Ćia teikiamos mažj lktuv remonto (UAB „Termikas”), sklandytuv remonto ir gamybos (AB „Sportin aviacija”), oro taksi (Kauno apskrities aviacijos sporto klubas), parašiutizmo paslaugos (Parašiutinink klubas). Prien rajone yra išlikusi kultros paminkl. Vien tik archeologijos paminkl - piliakalni, senkapi, pilkapi, mitologini akmen - suskaićiuojama 48. Iš 33 žinom piliakalni kai kurie apaug
miškais, sunkiai prieinami, kiti stkso lygumose, pastebimi iš tolo. Labai spdingai atrodo Paverkni, Klebiškio, Pašlavanćio, Lepelioni, Pieštuvn piliakalniai. Savo architektra pasižymi Prien, Jiezno, Stakliški katalik bažnyćios, kuriose, kaip ir visose krašto bažnyćiose, yra daug verting dails krini. Iš istorijos paminkl btina paminti XVIII amžiaus popieriaus dirbtuves Prienuose, Veiveri pašto rmus (vliau mokytoj seminarija), žymi žmoni tviškes - poeto Vinco Mykolaićio-Putino, keliautojo ir rašytojo, Šauli sjungos krjo Mato Šalćiaus. Žemiau pateiktoje lentelje pateikta rengiam Prien rajono teritorij planavimo dokumentai. Šie dokumentai iš dalies parodo bendrojo plano sprendinius.

1. lentel. Rengiami Prien rajono teritorij planavimo dokumentai Pavadinimas Planavimo pradžia Planavimo tikslas Rajono savivaldybs 0,30 ha ploto žems sklypo, tarybos 2005 m. Žems sklypo rib keitimas laisvo valstybins žems fondo esanćio Vilniaus g. 11a, rugpjćio 16d. sskaita, nekeićiant jo ploto Prien m., detalusis planas sprendimas Nr. T3-188 Žems sklypo formavimo Rajono savivaldybs Žems sklypo formavimas laisvo valstybins žems fondo Šilavoto kaimo urbanizuotos tarybos 2005 m. žemje, teritorij tvarkymo režimo ir statybos reglament, vietovs nuotek valyklai rugpjćio 16 d. pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties, naudojimo detalusis planas sprendimas Nr. T3-187 bdo ir pobdžio nustatymas 1,2014 ha ploto žems Rajono savivaldybs Žems sklypo padalijimas  du atskirus žems sklypus ir vieno iš sklypo, esanćio Gražući k., tarybos 2005 m. j pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas iš Išlaužo sen.,Prien r., rugpjćio 16 d. žems kio  kitos paskirties žem
, nustatant naudojimo bd – detalusis planas sprendimas Nr. T3-186 gyvenamoji teritorija, ir pobd – mažaaukšći gyvenamj nam

6 statyba 2,0 ha ploto žems sklypo, Rajono savivaldybs Žems sklypo naudojimo bdo nustatymas - rekreacinio esanćio Grigalin k., tarybos 2005 m. liepos naudojimo žems sklypas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo Veiveri sen., Prien r., 21d. sprendimas Nr. režimo nustatymas, nekeićiant esamos pagrindins tikslins detalusis planas T3-166 paskirties Žems sklypo naudojimo bdo keitimas iš pramons ir 0,85 ha ploto žems sklypo, Rajono savivaldybs sandliavimo objekt žems  gyvenamj teritorij, nustatant esanćio Narav k., tarybos 2005 m. liepos žems naudojimo pobd – sodybinio užstatymo teritorija, Balbieriškio sen., Prien r., 21d. sprendimas Nr. T3- nekeićiant esamos pagrindins tikslins paskirties, teritorijos detalusis planas 166 tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas Žems sklypo naudojimo bdo keitimas iš individualiems Rajono savivaldybs namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti  komercins paskirties 0,3494 ha ploto žems tarybos 2005 m. liepos objekt teritorij, nustatant pobd - prekybos, paslaug ir sklypo, esanćio Kauno g. 34, 21d. sprendimas Nr. T3- pramog objekt statybos, nekeićiant esamos pagrindins Prien m., detalusis planas 166 tikslins paskirties, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas Rajono savivaldybs Žems sklypo, esanćio tarybos 2005 m. liepos Pramons g. 5, Prien m., Žems sklyp formavimas prie naudojam statini 21d. sprendimas Nr. T3- detalusis planas 166 Prien m. bendrojo plano korektra prie F. Vaitkaus Rajono savivaldybs gatvs, suplanuojant Formuoti gyvenamj vietovi ir infrastruktros pltojimo tarybos 2005 m. mažaaukšći gyvenamj politik; nustatyti žems sklyp pagrindin
tikslin
žems gegužs 26 d. nam kvartal nuosavybs naudojimo paskirt, bd ir pobd. sprendimas Nr. T3-125 teisi atkrimui  turt žem
Prien mietse 2,620 ha ploto, 0,1600 ha Rajono savivaldybs Trij žems sklyp rib keitimas; vieno žems sklypo pagrindins ploto, 0,2200 ha ploto, žems tarybos 2005 m. tikslins žems paskirties keitimas iš žems kio  kitos sklyp, esanći Dambravos gegužs 26 d. paskirties, nustatant bd – gyvenamoji teritorija, pobd – k., Išlaužo sen., detalusis sprendimas Nr. T3-121 mažaaukšći gyvenamj nam statyba planas Trij žems sklyp pagrindins tikslins žems naudojimo 1,9900 ha ploto, 5,55 ha paskirties keitimas iš žems kio  kitos paskirties žem
, nustatant ploto, 2,98 ha ploto, 5,50 ha Rajono savivaldybs naudojimo bd- pramons ir sandliavimo objekt teritorija, ir ploto, 2,400 ha ploto, žems tarybos 2005 m. pobd – pramons ir sandliavimo moni statybos; dviej žems sklyp, esanći Aštuonli k. gegužs 26 d. sklyp rib keitimas; pravažiavimo kelio, esanćio laisvo ir Pakuonio k., Pakuonio sen., sprendimas Nr. T3-121 valstybins žems fondo žemje ir esanćio tarp ši penki žems detalusis planas sklyp vietos keitimas, atidalijant jam reikaling plot iš dviej žems sklyp Žems kio paskirties žems sklypo padalijimas; dalies žems Žems sklypo 5,15 ha ploto, Rajono savivaldybs sklypo pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas esanćio Kbkliški k., tarybos 2005 m. iš žems kio  kitos paskirties žem
, nustatant naudojimo bd – Pakuonio sen. Prien r., gegužs 26 d. inžinerin infrastruktros teritorija, ir pobd – susisiekimo ir detalusis planas sprendimas Nr. T3-121 inžinerini tinkl koridoriams. Rajono savivaldybs Kitos paskirties žems sklypo naudojimo bdo keitimas iš 0,0679 ha žems sklypo, tarybos 2005 m. privaćioms nam valdoms išdstyti  komercins paskirties esanćio F.Martišiaus g. 2, gegužs 26 d., objekt teritorij, nustatant naudojimo pobd – prekybos, Prien m., detalusis planas sprendimas Nr. T3-121 paslaug ir pramog statyboms 3,65 ha žems sklypo, Rajono savivaldybs Žems sklypo pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties esanćio Ćiurli k., Veiveri tarybos 2005 m. keitimas iš žems kio  kitos paskirties žem
, nustatant

7 sen., detalusis planas gegužs 26 d. naudojimo bd – pramons ir sandliavimo objekt teritorija, ir sprendimas Nr. T3-121 pobd – pramons ir sandliavimo moni statybai 1,2653 ha ploto ,esanćio Vieno žems sklypo teritorijos tvarkymo režimo ir statybos Vilniaus g. 52, Jiezno m., Rajono savivaldybs reglament nustatymas, kito žems sklypo pagrindins tikslins Prien r. ir 1,1300 ha ploto, tarybos 2005 m. žems paskirties keitimas iš žems kio  kitos paskirties žem
, esanćio Strazdiški k., Jiezno gegužs 26 d., nustatant naudojimo bd – pramons ir sandliavimo objekt sen., Prien r. detalusis sprendimas Nr. T3-121 teritorija, ir pobd – pramons ir sandliavimo moni statybai planas 1. suformuoti savivaldybs teritorijos vystymo koncepcij, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus; 2. tobulinti susiklosćiusi rajono teritorijos erdvin
struktr, vystyti jos urbanistin
sistem; 3. formuoti mišk ir želdyn sistemas, numatyti užstatyt teritorij gyvenimo ir aplinkos kokyb
gerinanćias priemones; 4. nustatyti priemones, užtikrinanćias gamtos ištekli racional naudojim, kraštovaizdžio tvarkym, ekologin
pusiausvyr, Rajono savivaldybs gamtinio karkaso formavim, gamtos ir kultros paveldo objekt Prien rajono savivaldybs tarybos 2005 m. išsaugojim; teritorijos bendrasis planas gegužs 26 d. 5. pltoti inžinerin
, susisiekimo ir kit visuomens poreikiams sprendimas Nr. T3-120 tenkinti reikaling infrastruktr; 6. rezervuoti teritorijas, kuriose bt pltojami komunikaciniai koridoriai, inžinerinei bei susisiekimo infrastruktrai ir kit visuomens poreikiams reikaling objekt pltrai; 7. nustatyti pagrindines tikslines žems naudojimo paskirtis; 8. atlikti teritorijos funkcin zonavim; 9. numatyti pagrindines regionins politikos formavimo bei gyvendinimo nuostatas. 0,2900 ha ploto žems Rajono savivaldybs Žems sklypo padalijimas  du atskirus žems sklypus ir vienoiš sklypo, esanćio Ćiurli k., tarybos 2005 m. j pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas iš Veiveri sen., Prien r., balandžio 19 d. žems kio  kitos paskirties žem
, nustatant bd - gyvenamoji detalusis planas sprendimas Nr. T3-83 teritorija ir pobd – mažaaukšći gyvenamj nam statyba 1,2014 ha ploto žems Rajono savivaldybs Pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas iš sklypo, esanćio Gražući k., tarybos 2005m. žems kio  kitos paskirties žem
, nuststnt bd - gyvenamoji Išlaužo sen., Prien r., balandžio 19 d. teritorija ir pobd – mažaaukšći gyvenamj nam statyba detalusis planas sprendimas Nr. T3-83 0,2123 ha ploto žems Rajono savivaldybs sklypo, esanćio Žalgirio g. tarybos 2005 m. Žems sklypo rib ir ploto keitimas laisvo valstybins žems 169, Prien m., detalusis balandžio 19 d. fondo sskaita ir šio sklypo dalijimas  du atskirus žems sklypus planas sprendimas Nr. T3-83 0,2900 ha ploto žems sklypo Rajono savivaldybs Pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas iš , esanćio Pakuonio k., tarybos 2005m. žems kio  kitos paskirties žem
, nustatnt bd - komercins Pakuonio sen., Prien r. balandžio 19 d. paskirties objekt teritorija ir pobd – mažaaukšći gyvenamj detalusis planas sprendimas Nr. T3-83 nam statyba 0,3500 ha žems sklypo , Rajono savivaldybs Pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas iš esanćio Lepelioni k., tarybos 2005 m. žems kio  kitos paskirties žem
, nustatnt bd - komercins Stakliški sen., Prien r. balandžio 19 d. paskirties objekt teritorija ir pobd detalusis planas sprendimas Nr. T3-83 0,9500 ha ploto žems Rajono savivaldybs Pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas, sklypo, esanćio Pieštuvn tarybos 2005 m. nustatant naudojimo bd - gyvenamoji teritorija ir pobd – k., Stakliški sen., Prien r., balandžio 19 d. mažaaukšći gyvenamj nam statyba detalusis planas sprendimas Nr. T3-83 5,7222 ha ploto žems Rajono savivaldybs Žems sklypo padalijimas  du atskirus žems sklypus, ir vieno iš

8 sklypo, esanćio Maurući k., tarybos 2005 m. j pagrindins tikslins žems naudojimo paskirties keitimas, Veiveri sen., Prien r., balandžio 19 d. nustatant naudojimo bd - gyvenamoji teritorija ir pobd – detalusis planas sprendimas Nr. T3-83 mažaaukšći gyvenamj nam statyba Šaltinis: Prien rajono savivaldyb

Apibendrinant galima teigti, jog prieš priimant sprendimus dl bendrojo ir detaliojo planavimo, privalu atlikti poveikio istorinei aplinkai bei kraštovaizdžiui vertinim. Beto reikia išnagrinti teritorij, reikaling saugom kultros paveldo teritorini kompleks skelbimo ar steigimo tikslams, rezervavimo ir teisinimo situacij Prien rajone.

3. SAUGOMOS GAMTINS IR VERTINGO KULTRINIO KRAŠTOVAIZDŽIO TERITORIJOS, ATSIŽVELGIANT  ATLIKT INVENTORIZACIJ IR BIOLOGINS VAIROVS TYRIMUS. 1. lentel. Prien rajono vietovs, atitinkanćios gamtini buveini apsaugai svarbi teritorij atrankos kriterijus, srašas, skirtas pateikti Europos komisijai. Pastabos dl vietovi
, atitinkanći
Eil. Vietovs Savivaldybs Vertybs, dl kuri
Plotas, ha gamtini
buveini
apsaugai svarbi
Nr. pavadinimas pavadinimas atrinkta vietov teritorij
atrankos kriterijus, rib
1. Balbieriškio 6 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Silikatini uolien atodanga (dalis regioninio parko ekologins atodangos apsaugos zonos ir yra gamtos paminklas). Preliminarios ribos nustatomas pagal pridedam plan 2. Nemuno 1269 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Dumblingos upi kilpos (dalis Didžij Nemuno kilp pakrants hidrografinio draustinio). 3. Ošvenćios 472 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Žoli turtingi up ir jos (dalis Ošvenćios hidrografinio eglynai slnis draustinio). 4. Prien šilas 469 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Vakar taiga (dalis Prien šilo kraštovaizdžio draustinio). 5. Revuonos 23 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Tarpins pelks ir ištakos (dalis Prien šilo kraštovaizdžio linai draustinio). 6. Rdgiri 29 Prien r. ------Degradavusios pelk aukštapelks 7. Tartoko pelk 39 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Šarmingos (dalis regioninio parko ekologins žemapelks apsaugos zonos) 8. Verkns ups 594 Prien r. Patenka  Nemuno kilp regionin park Silikatini uolien slnis (Verkns kraštovaizdžio draustinis ir dalis atodangos parko ekologins apsaugos zonos). 9. Verkns 419 Prien r., Ribos sutampa su Aukštadvario Upi sraunumos su vidurupys regioninio parko Verkns botaninio kurkli bendrijomis zoologinio draustinio ribomis. 10. Vizdijos ups 198 Prien r. Ribos sutampa su Nemuno kilp Vakar taiga slnis regioninio parko Vizdijos hidrografinio draustinio ribomis. 11. Balbieriškio (Balbieriškio Prien r. Paukšći apsaugai svarbios teritorijos Vidutiniai margieji miško miškas ribos sutampa su patvirtintomis geniai biosferos Balbieriškio miško biosferos poligono poligonas ribomis. 12. Nemuno Numunas Prien, Paukšći apsaugai svarbi teritorija užima Upins žuvdros, kilp tarp Prien ir Birštono r. dal saugomos teritorijos. mažosios žuvdros 9 regioninio Lengveniški parko dalis

2. lentel. Valstybiniai draustiniai (Prien r.) Eil. Draustinio pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb Nr. 1. Skriaudži 198 Prien r. 2. Alšios 274 Prien r. 3. Ažuol 268 Prien r.

4. PASKUTINIUS DUOMENIS (INTERNETE) SURAŠYTI KULTROS PAVELDO OBJEKTUS PRIEN RAJONE. LENTEL
.

Nekilnojamo kultros paveldo ir kilnojam kultros vertybi apsaugos, kultros paveldo apskaitos bei kitas statym ir kit teiss akt pavestas funkcijas Lietuvoje vykdo Kultros paveldo departamentas prie LR Kultros ministerijos (toliau, Kultros paveldo departamentas). Kultros paveldo departamento 2006 m. gruodžio mn. duomenimis, Prien rajone yra 138 kultros paveldo objektai, rašyti  kultros vertybi registr: 47 archeologiniai, 22 istoriniai, 6 architektriniai, 2 monumentai, 7 mitologiniai, 53 dails objektai ir 1 urbanistikos objektas.

2 lentel. Kult ros paveldo objektai Prien
rajono seni nijose

AŠMINTOS SENINIJA: Pagaršvio piliakalnis su gyvenviete Maćin piliakalnis Žarij piliakalnis  Archeologiniai objektai Žarij piliakalnis II su gyvenviete Akmens amžiaus stovykla Pocin k. Senovin gyvenviet Vanag k. Senkapis Bagrno k. Senkapis Pagaršvio k., vadinamas Miežioni kapais Architekt riniai/istoriniai Paminklinis akmuo Pašventupio k. objektai BALBIERIŠKIO SENINIJA: Kieliško piliakalnis su gyvenviete Narav piliakalnis Narav kapinynas Norkn piliakalnis su gyvenviete   Archeologiniai objektai Nork n piliakalnis II su gyvenviete Pabrasći piliakalnis Geruli piliakalnis su gyvenviete Geruli pilkapynas Senkapis Nešeiki k. Senkapis Uosos k., vadinamas Uosos kapinmis Architekt riniai/istoriniai Lietuvos partizan kapai, Balbieriškio mstl. objektai Dails objektai Balbieriškio mstl. Bažnyćios paveikslas „Marija Rožanćin“

10 Balbieriškio mstl. Bažnyćios paveikslas „Mykolas Arkangelas“ Balbieriškio mstl. Bažnyćios paveikslas „Marija Magdalena“ Balbieriškio mstl. Bažnyćios Stacijos (14) Balbieriškio mstl. Bažnyćios paveikslas „Marija su kdikiu“ Balbieriškio mstl. koplyćios skulptra „Šventasis su knyga dešinje rankoje“ Balbieriškio mstl. koplyćios skulptra „Šventasis su knyga kairje rankoje“ Balbieriškio mstl. koplyćios altorlis su Marijos ir Šv. Juozapo paveikslais Balbieriškio mstl. Bažnyćios altoriai (3) IŠLAUŽO SENINIJA: Archeologiniai objektai Ćiudiški piliakalnis su gyvenviete Architekt riniai/istoriniai Sodyba, Ćiudiški k. objektai Monumentai Koplytl Išlaužo k. kapini p.v. dalyje Dails objektai Išlaužo k. kapini koplyćios skulptra „Kristus surištomis rankomis“ JIEZNO SENINIJA: Dukurnoni piliakalnis, vadinamas Bob kalnu, su gyvenviete Piliakalnis I, Pelekoni k. Pelekoni piliakalnis, vadinamas Pilike  Archeologiniai objektai Pelekoni piliakalnis II, vadinamas Pilale Pelekoni piliakalnis III, vadinamas Pilale Pelekoni senovs gyvenviet Senkapis Valiniški k. Senkapis Dambravos k., vadinamas Pranczkalniu Architekt riniai/istoriniai objektai Jiezno Lietuvos partizan kapai Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyćia Buvusi dvaro rm liekanos, Jieznas Žyd žudyni vieta ir kapas, Strazdiški k. Kapins, Jieznas Sodyba Jundeliški k. Dails objektai Sienin tapyba Jiezno bažnyćios centriniame skliaute Sienin tapyba Jiezno bažnyćios lunetse. Bažnyćios tvai ir šventieji Sienin tapyba Jiezno bažnyćios tarpuskliautse. Vienuoli ir šventj atvaizdai Jiezno Bažnyćios paveikslas „Mykolas Arkangelas“ Jiezno Bažnyćios varpas Jiezno Bažnyćios žvakid NAUJOSIOS TOS SENINIJA: Architekt riniai/istoriniai Sodyba Pilotiški k. Lietuvos partizan kapai, Skersabalio miške objektai Mitologiniai objektai Akmuo Pilotiški k., vadinamas Akmenine pinigine PAKUONIO SENINIJA: Baćkininkli piliakalnis su gyvenviete Archeologiniai objektai Pašventupio piliakalnis su gyvenviete Pašventupio piliakalnis II Dails objektai Pakuonio k. bažnyćios kryžius su koplytle ir Nukryžiuotojo skulptrine grupe I

11 Pakuonio k. bažnyćios kryžius su koplytle ir Nukryžiuotojo skulptrine grupe II PRIEN MIESTO SENINIJA: Archeologiniai objektai Prien dvarviet, vadinama Butlerio pilimi Senkapis su X-XII m.e.a. dg.kp., Prienai Architekt riniai/istoriniai Bažnyćia objektai Popieriaus dirbtuv Kapins Kapins II Kapas miesto kapinse Prien bažnyćios vargonai Lietuvos partizan kapai Urbanistikos objektai Karinis miestelis Dails objektai Bažnyćios paveikslas „Marijos mimas  dang“ Bažnyćios paveiklas „Trys karaliai“ Bažnyćios paveikslas „Apaštalas Judas Tadas“ Bažnyćios Stacijos (14) Bažnyćios paveikslas „Jzaus krikštas“ Bažnyćios paveikslas „Šv. Petras“ Bažnyćios paveikslas „Šv. Jurgis“ Bažnyćios paveikslas „Šv. Antanas“ Bažnyćios paveikslas „Šv. Martynas“ Bažnyćios varpas LDK K
stućio paminklas STAKLIŠKI SENINIJA: Archeologiniai objektai Lepelioni piliakalnis, vadinamas Napoleono kepure, su gyvenviete Medžioni piliakalnis su gyvenviete Noreikiški piliakalnis, vadinamas Guzeliu, su gyvenviete Noreikiški piliakalnis II Pramieži pilkapynas Stakliški piliakalnis Stakliški piliakalnis II Pieštuvn pilkapynas Stakliški pilkapynas Pieštuvn piliakalnis, vadinamas Didžiulu kalnu Architekt riniai/istoriniai Žyd senosios kapins, Strazdiški k. objektai Bažnyćia, koplyćia ir šventoriaus tvora su vartais, Stakliški mstl. Kapas Stakliški kapinse Sodyba Gripiški k. Stakliški alaus darykla su Salyklo bokštu ir sandliu Mitologiniai objektai Užukalnio kalnas, vadinamas Sienakalniu, Senapiliu Bd k. akmuo, vadinamas Gaidžio akmeniu Akmenys Noreikiški k. (Laums akmuo I ir Laumi akmuo II) Intuponi akmenys Akmuo Noreikiški k., vadinamas Raganos pećiumi Akmuo Intuponi k., vadinamas Užkeikta merga Dails objektai Stakliški k. Bažnyćios varpas Stakliški k. Bažnyćios altorius su skulptrine grupe „Jzaus krikštas“ Stakliški k. Bažnyćios sakykla su skulptra Stakliški k. bažnyćios paveikslas „Mirštantis Kristus“ Stakliški k. bažnyćios paveikslas „Šv. Antanas“

12 Stakliški k. bažnyćios paveikslas „Šv. Simonas ir Tadas“ Stakliški k. bažnyćios paveikslas „Šv. Jurgis“ Stakliški k. bažnyćios paveikslas „Marija Škaplierin“ Stakliški k. bažnyćios vitražas „Aušros vart Marija“ Stakliški k. bažnyćios paveikslo „Šventoji Trejyb“ aptaisas Stakliški k. bažnyćios paveikslo „Marija, pamynusi žalt“ aptaisas Stakliški k. bažnyćios žvakids (2) I Stakliški k. bažnyćios žvakids (2) II Užuguosćio k. Bažnyćios paveikslas „Marija su kdikiu“ Užuguosćio k. bažnyćios Arnotas II Užuguosćio k. bažnyćios Arnotas VI Užuguosćio k. bažnyćios Arnotas VII ŠILAVOTO SENINIJA: Archeologiniai objektai Klebiškio piliakalnis su gyvenviete Naujasodžio piliakalnis Pažarsćio piliakalnis Pašlavanćio piliakalnis su gyvenviete Prienlaukio piliakalnis su gyvenviete Architekt riniai/istoriniai Sodyba, Mieleiškampio k. objektai Lietuvos partizan kapai, Šilavoto k. Dails objektai Šilavoto k. bažnyćios skulptra „Mykolas Arkangelas“ VEIVERI SENINIJA: Architekt riniai/istoriniai Veiveri mstl. Pašto stoties pastat kompleksas (paštas, arklid, raštin) objektai Kapas, Skriaudži k. Paminklinis akmuo Monumentai Paminklas T. Žilinskui, Veiveri mstl. Dails objektai Veiveri mstl. Bažnyćios skulptra „Nukryžiuotasis“ Skriaudži k. bažnyćios varpas I Skriaudži k. bažnyćios varpas II Skriaudži k. bažnyćios stacijos (14) Veiveri k. bažnyćios skulptra „Nukryžiuotasis“

Dar 13 objekt yra rašyti  kultros vertybi registro naujai išaiškinam arba laikinos apskaitos srašus, tai: ° Buvusios dvaro sodybos fragmentai Ašmintos k., Ašmintos seninijoje; ° Balbieriškio buvusios dvaro sodybos fragmentai, Balbieriškio mstl., Balbieriškio seninijoje; ° Buvusios dvaro sodybos fragmentai Daukšiagirs k., Pakuonio seninijoje; ° Buvusios dvaro sodybos fragmentai Išlaužo k., Išlaužo seninijoje; ° Jundeliški (Paverkni, Ustrons) buvusios dvaro sodybos fragmentai, Jiezno seninijoje; ° Buvusios dvaro sodybos fragmentai Lielioni k., Stakliški seninijoje; ° Pagermuoni buvusios dvaro sodybos fragmentai Pagirmuonio k., Pakuonio seninijoje; ° Buvusio dvaro sodyba Patamulšio k., Pakuonio seninijoje; ° Pramezio buvusios dvaro sodybos fragmentai Pramieži k., Stakliški seninijoje;

13 ° Prien buvusios dvaro sodybos fragmentai, Prienuose; ° Pastatas Prienuose; ° Buvusios dvaro sodybos fragmentai Radomisls k., Stakliški seninijoje; ° Buvusios Petkeliški dvaro sodybos fragmentai Veiveri k., Veiveri seninijoje. 1999 m. lapkrićio mn. 3 d. aplinkos ministro sakymu patvirtintas valstybs saugom gamtini kraštovaizdžio objekt srašas. Vertingiausius objektus LR Vyriausyb 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dl gamtos paminkl paskelbimo“ (Žin., 2000, Nr. 24-621) paskelb gamtos paminklais. 2001 m. sausio mn. 22 d aplinkos ministro sakymu papildytas valstybs saugom gamtini kraštovaizdžio objekt srašas. 2001 m. gruodžio 4 d. primus LR saugom teritorij statymo pakeitimo statym, saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo saugomais gamtos paveldo objektais. 2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro sakymu Nr. 652 „Dl valstybs saugom gamtos paveldo objekt srašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-146; 2005, Nr. 71-2566) patvirtintas valstybs saugom gamtos paveldo objekt srašas.

1 lentel. Valstybs saugom
gamtos paveldo objekt
srašas2 Pavadinimas Savivaldyb/ Gamtos paveldo objekto buvimo vieta Saugoma teritorija Seni nija Geologiniai objektai Balbieriškio Prien r. sav. Prien mišk urdijos Balbieriškio g-jos (456 Nemuno kilp atodanga* Balbieriškio sen. kv., 12, 13, 14 skl.) teritorija, Žydaviškio k. regioninis parkas Ožk pećius* Prien r. sav. Prien mišk urdijos Verkns g-jos (335 kv., 4 Nemuno kilp Jiezno sen. skl.) teritorija, Žideikoni k. regioninis parkas, Verkns kraštovaizdžio draustinis Prien r. sav. Prien mišk urdijos Meškapievio g-jos (2 Šiauliški
Ašmintos sen. kv., 12 skl.) teritorija, Maćin miškas akmuo* Hidrogeologiniai objektai Balbieriškio Prien r. sav. Balbieriškio mstl. Nemuno kilp versms* Balbieriškio sen. regioninis parkas Žiupos šaltiniai* Prien r. sav. Žiupos k. Žiupos šaltiniai* Stakliški sen. Botaniniai objektai Aukšćiausias Prien r. sav. Prien mišk urdijos Balbieriškio g-jos (29 Nemuno kilp Lietuvos medis Balbieriškio sen. kv., 1 skl.) teritorija, Degsns miškas regioninis parkas, (Degsns miško Degsns botaninis maumedis) draustinis Gojaus miško Prien r. sav. Prien mišk urdijos Verkns g-jos (24 kv., 7 žuolas Stakliški sen. skl.) teritorija, Gojaus miškas, Pakrov k.

2 2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro sakymas Nr. 652 „Dl valstybs saugom gamtos paveldo objekt srašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-146; 2005, Nr. 71-2566) 14 * Gamtos paminklais paskelbti objektai, vadovaujantis LR Vyriausybs 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dl gamtos paminkl paskelbimo“ (Žin., 2000, Nr. 24-621)

5 SUŽYMTI VEIKIANĆIAS MOKYMO STAIGAS. LENTEL
.

Iš viso Prien rajone veikia 39 švietimo paslaugas silanćios staigos. Didžioji dalis švietimo paslaugas teikianći staig veikia Prien rajone, Prien mieste veikia vos 14 švietimo staig.

3 lentel. Prien
rajono veikianćios ugdymo staigos Profesinis ugdymas Balbieriškio žems kio mokykla Klev g. 10, LT-59243 Balbieriškis, Prien r. Gimnazijos „Žiburio“ gimnazija Basanavićiaus g. 1, LT-59129 Prienai Prien r. savivaldybs Jiezno gimnazija Vytauto g. 42, LT-4362 Jieznas, Prien r. Prien r. Veiveri Tomo Žilinsko gimnazija Kauno g. 29, LT-59292 Veiveriai, Prien r. Vidurins mokyklos Prien „Revuonos“ vidurin mokykla S.Dariaus ir S.Girno g. 6, LT-59114 Prienai Prien r. Stakliški vidurin mokykla Prien g. 8, LT-59370 Staklišks, Prien r. Prien r. Stakliški vidurin mokykla, Pieštuvn LT-59352 Pieštuvn k., Stakliški sen., Prien r. skyrius Pagrindins mokyklos Prien „ žuolo“ pagrindin mokykla K
stućio g. 45, LT-59129 Prienai Prien r. Balbieriškio pagrindin mokykla Klev g. 12, LT-59243 Balbieriškis, Prien r. Prien r. Išlaužo pagrindin mokykla Žvej g. 1, LT-59302 Išlaužas, Prien r. Prien r. Klebiškio pagrindin mokykla LT-59100 Klebiškio k., Šilavoto sen., Prien r. Prien r. Kunigiški pagrindin mokykla LT-59258 Paprdži k., Balbieriškio sen., Prien r. Prien r. Kunigiški pagrindin mokykla, Tartupio LT-59255 Žemaitkiemio k., Naujosios tos sen., skyrius Prien r. Prien r. Naujosios tos pagrindin mokykla LT-59260 Naujoji ta, Prien r. Prien r. Pakuonio pagrindin mokykla Sod g. 36, LT-59317 Pakuonis, Prien r. Prien r. Šilavoto pagrindin mokykla LT-59272 Šilavotas, Prien r. Prien r. Šilavoto pagrindin mokykla, Jiestrakio LT-59265 Jiestrakio k., Šilavoto sen., Prien r. skyrius Prien r. Skriaudži pagrindin mokykla LT-59276 Skriaudži k., Veiveri sen., Prien r. Prien r. Užuguosćio pagrindin mokykla LT-59367 Užuguosćio k., Stakliški sen., Prien r. Prien r. Želkn pagrindin mokykla LT-59403 Vyšnin k., Stakliški sen., Prien r. Prien Jaunimo mokykla Dariaus ir Girno g. 2, LT-59114 Prienai Pradins mokyklos Prien „Nemuno“ pradin mokykla Kauno g. 2a, LT-59147 Prienai Prien „Nemuno“ pradin mokykla, Ašmintos skyrius LT-59326 Ašminta, Prien r. Prien „Nemuno“ pradin mokykla, Strielći skyrius LT-59104 Strielći k., Ašmintos sen., Prien r. Prien r. Veiveri Tomo Žilinsko gimnazija, Lizdeiki k., Veiveri sen., Prien r. sav. Lizdeiki pradinio ugdymo skyrius Ikimokyklinis ugdymas Prien r. Balbieriškio pagrindin mokykla, Parko g. 8, LT-59241 Balbieriškis, Prien r. ikimokyklinio ugdymo skyrius Prien r. savivaldybs Jiezno gimnazija, Mokyklos g. 11, LT-59427 Jieznas, Prien r. ikimokyklinio ugdymo skyrius Prien r. Skriaudži pagrindin mokykla, Stadiono g. 1, LT-59276 Skriaudži k., Veiveri sen., ikimokyklinio ugdymo skyrius Prien r. Prien r. Stakliški vidurin mokykla, ikimokyklinio Vilniaus g. 14, LT-59369 Staklišks, Prien r.

15 ugdymo skyrius Prien r. Išlaužo pagrindin mokykla, ikimokyklinio ---- ugdymo skyrius Lopšeliai-darželiai Prien lopšelis-darželis „Gintarlis“ Statybinink g. 17, LT-59136 Prienai Prien lopšelis-darželis „Pasaka“ F.Vaitkaus g. 2, LT-59113 Prienai Prien lopšelis-darželis „Saulut“ J.Basanavićiaus g. 16, LT-59150 Prienai Meno ir muzikos mokyklos Jiezno vaik muzikos mokykla Mokyklos g. 11, LT-59427 Jieznas, Prienai Prien meno mokykla Dariaus ir Girno g. 4, LT-59114 Prienai Prien r. Veiveri Antano Kućingio meno mokykla Kauno g. 54, LT-59292 Veiveriai, Prienai Papildomas ugdymas ir neformavus švietimas Prien r. švietimo centras Laisvs a. 12, LT-59126 Prienai Prien r. savivaldybs kno kultros ir sporto centras K
stućio g. 81G, LT-59139 Prienai Pedagogin psichologin tarnyba J.Brunzos g. 12a, LT-59127 Prienai

1 pav. Prien
rajono savivaldybs teritorijoje esanći
mokykl
tinklas 2004-2005 m.m. Šaltinis: www.smm.lt

6. DUOMENYS APIE VEIKIANĆIAS VANDENVIETES, VALYMO RENGINIUS, KITUS CENTRALIZUOTUS INŽINERINIUS INFRASTRUKTROS OBJEKTUS.

16 3. lentel. Veikianćios vandenviets, valymo renginiai 2006 m. Prien rajone Vandenviets Vandenvieći
Valymo rengini
Valymo rengini
Vieta pavadinimas skaićius pavadinimas skaićius Prien m. Prienu 1 - - Ašmintos sen. Ašmintos 1 - - Balbieriškio sen. Balbieriškio 1 Balbieriškio 1 Išlaužo sen. Išlaužo 1 Išlaužo 1 Jiezno sen. Jiezno 4 Jiezno 1 Strazdiški Vžioni Kašoni Naujosios tos N.tos 1 - - sen. Pakuonio sen. Pakuonio 2 Pakuonio 1 Purvinink Prien sen. - - - - Stakliški sen. Stakliški 5 Stakliški 1 Lekioni Vyšnin Užuguosćio Pieštuvn Šilavoto sen. Šilavoto 1 - - Veiveri sen. Veiveri 2 Veiveri 1 Skriaudži Šaltinis: Prien vandenys

4. lentel. Rajono vietins reikšms (viešj) keli ir gatvi suvestin Iš j
Iš j
Eil. Vietiniai keliai Gatvs Seni nija Juoda žvyro grunto juoda žvyro Nr. ir gatvs (km) iš viso danga danga keliai danga danga 1. Ašminta 62,56 3,0 40,26 19,3 - - - 2. Balbieriškis 103,6 10,2 84,7 8,7 9,3 6,7 2,6 3. Išlaužas 48,25 9,45 34,3 4,5 7,15 5,35 1,8 4. Jieznas 166,23 16,78 114,95 34,5 10,85 6,28 4,57 5. N. ta 49,91 0,42 35,01 14,48 - - - 6. Pakuonis 66,46 2,9 37,9 25,66 5,0 2,9 2,1 7. Staklišks 166,08 20,1 145,18 0,8 7,4 3,1 4,3 8. Šilavotas 52,75 3,83 44,62 4,3 - - - 9. Veiveriai 155,95 12,7 116,23 27,02 16,15 4,4 11,75 Iš viso: 871,79 79,38 653,15 139,26 55,85 28,73 27,12 Prien
m. gatvs 1. Prien - - - - 52,82 33,14 19,68 Iš viso keli
ir gatvi
924,61 112,52 672,83 139,26 - - - Šaltinis: Prien rajono savivaldyb

5. lentel. Prien miesto gatvi, kurios yra Europos tarptautinio keli tinklo t
siniai, srašas. Esamos gatvs – tarptautini
keli
Eil. Tarptautinio Savivaldyb Miestas t siniai Nr. kelio Nr. Pavadinimas Ilgis (km) Vytauto 0,977 1. Prien rajono Prienai E28 F. Martišiaus 1,106

6. lentel. KAUNO ET / regiono Prien ET skyri aptarnaujamoje teritorijoje esanćio 10-0.4kV tinklo suvestin (duomenis ETS pateikia  CDG ir DVT) Duomenys Matavi- 10kV 0.4kV Pastaba

17 mas

Oro linij
duomenys :

OL (AC-16) km OL (AC-25) km 43,876 OL (AC-35) km 244,149 OL (AC-50) km 387,032 0.4kV oro linij OL (AC-70) km 144,472 vidutinis OL (AC-95) km 0,579 skerspjvis OL (AC-120) km 0,37 25 OL (AC-150) km 6 OL (AC-185) km 4,946 Bendras 0.4kV OL (AC-240) km oro linij ilgis Viso oro linij
km 831,424 1855,052

Kabeli
linij
duomenys :

KL (3x16) km KL (3x25) km KL (3*35) km 0,6 KL (3*50) km 4,165 0.4kV kabeli KL (3*70) km 0,790 linij vidutinis KL (3*95) km 21,131 skerspjvis KL (3*120) km 27,404 70 KL (3*150) km 5,905 Bendras 0.4kV KL (3*185) km 5,246 kabeli linij KL (3*240) km 4,223 ilgis Viso kabeli
linij
km 69,464 177,222

Viso linij
km 900,888 2032,274 Viso fideri
vnt 60 1841 Šaltinis: Vakar skirtomieji tinklai 2006 m.

(Apie magistralinius dojotiekius Prien rajone, informacijos nra)

7. PRAMON PRIEN RAJONE IR SVARBIAUSI RAJONO PRAMONS OBJEKTAI

Lietuvos pramon per pastaruosius 15 met iš esms pasikeit. Iki 1990 m. joje ryškiai dominavo stambios mons, o dabar mons, kuriose dirba daugiau negu 250 darbuotoj, sudaro tik apie 1 proc. bendro moni skaićiaus. Kauno apskrityje yra sukoncentruota žymi dalis visos Lietuvos pramons, ypać tai pasakytina apie tradicines veiklos sritis. Kauno apskrities lyginamasis pranašumas pagal veikianći kio subjekt skaići ir veiklos specifik yra maisto produkt ir grim, medienos bei

18 medienos gamini, drabuži siuvimo, kit nemetalo mineralini produkt, tekstils, leidybos, metalo gamini ir bald gamybos sektoriuose. Kauno apskrityje yra pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramons produkcijos. Apskritis yra pripažinta preki lydere Lietuvoje, pralenkianti ne tik Klaipdos, bet ir Vilniaus apskrit. Joje yra išpltota mašin ir prietais gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybini medžiag, tekstils ir trikotažo, poligrafijos, bald, stiklo ir maisto pramon, kurios svarbiausieji produktai yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, msa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralins tršos, sieros ir fosforo rgštis, konservuoti produktai, vinys, statybins plytos, padarin mediena, durps, popierius, alus ir nealkoholiniai grimai, degtins ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys ir t.t. Kauno mieste yra sikruios daugelio šak mons, todl sunku vardinti konkrećias dominuojanćias pramons ir gamybos sritis, mieste gaminami vairaus pluošto verpalai ir audiniai, tekstils gaminiai, metalo dirbiniai, medikamentai, popieriaus gaminiai, konditerijos gaminiai, vaisvandeniai, alkoholiniai grimai ir kt. Kituose Kauno apskrities rajonuose situacija yra aiškesn. Jonavoje tradiciškai dominuoja chemijos pramon (trš gamyba) ir bald pramon. Apie ši srići, o ypać apie „Achemos“ grups, mones koncentruojasi nemažai vietini ir aplinkini rajon moni. Kdainiuose yra dominuoja mons, susijusios su žems kiu: trš gamintojai AB „Lifosa“, cukraus - AB „Danisco Sugar Kdainiai“, AB „Kdaini grdai“, iš pieno produkt gamybos - mon AB „Vikeda“. Kaišiadori rajono ekonomika itin stipriai susijusi su maisto pramons monmis - Kaišiadori ir Girels paukštynais bei ŽB „Nematekas“. Kauno rajone išpltota statybini medžiag gamyba, durpi gavyba. Pagrindins pramons šakos Prien rajone – maisto pramon ir tekstil. Pramon Prien mieste pradjo kurtis XVII a. pabaigoje, krus popieriaus fabrik - maln. Dabartiniu metu Prien rajone vyrauja labai vairios pramons šakos, taćiau labiausiai išpltotos yra šios pramons sritys: drabuži siuvimas, medienos perdirbimas, žems kio produkt gamyba ir perdirbimas, statyba, gyventoj aptarnavimo ir paslaug sfera. Prien rajono savivaldybje pagaminama 0,5 proc. šalies pramons produkcijos. Pagrindins Prien rajono pramons mons yra pateiktos 3 lentel
je.

3 lentel
. Pagrindins pramons mons Prien rajone Eil. mons pavadinimas Veiklos r šis Nr. 1 ALMEDIJA, UAB Siuvimas, siuvimo pramon 2 ALSENA, UAB Tara, pakuot, Mediena, medienos gaminiai. 3 BAREMA, UAB Interjero elementai, rengimas, Langai, Vartai 4 A. Kristućio mon Msa, msos gaminiai 5 ARBORATOR, UAB Mediena, medienos gaminiai 6 AVIATIKA, UAB Plastikas, plastikiniai gaminiai 7 B. Kleinauskiens I Duona, miltiniai gaminiai 8 DARGINTA, UAB Baldai 9 INĆAS, UAB Prien
skyrius Popierius, popieriaus gaminiai 10 INTERLINIJA, UAB Mediena, medienos gaminiai 11 LIEPALOTAS, UAB Msa, msos gaminiai 12 LIETUVIŠKAS MIDUS, UAB Alkoholiniai grimai 13 NOVIKSAS, UAB Popierius, popieriaus gaminiai 14 PRIEN DUONA, UAB Duona, miltiniai gaminiai 15 SKAIDRIS, J. Paulausko I Plastikas, plastikiniai gaminiai 16 SOLLOR, UAB Baldai

19 21 STRIELĆI LENTPJV, UAB Mediena, medienos gaminiai 17 TERINA, UAB Siuvimas, siuvimo pramon 18 TERMID, UAB Mediena, medienos gaminiai 19 VALMIND, M. Pyrago I Baldai 20 VIRAGIS, UAB Msa, msos gaminiai Šaltinis: Lietuvos moni katalogas

Svarbiausi gaminami pramons produktai Prien rajone yra (žr. 4 lentel
): tekstils gaminiai (kelns, skaitant moteriškas), midaus trauktins, nesaldyti ir negazuoti mineraliniai ir gazuoti vandenys, duonos ir pyrago gaminiai, msos produktai ir kt.

4 lentel
. Svarbiausi pramons gamini gamyba Prien rajone 2000-2004 metais Produkcijos r šis 2000 2001 2002 2003 2004 Prien
r. sav Msa ir I kategorijos subproduktai, tkst. t 0,3 0,2 0,1 0,2 0,3 Duona ir pyrago gaminiai, tkst. t 1,2 0,9 0,8 0,8 0,7 Midaus trauktins, tkst. dal 19 19,7 17 15,7 12,4 Nesaldyti ir negazuoti mineraliniai ir gazuoti vandenys, tkst. dal - - 4 1 3 Kelns (skaitant moteriškas), tkst. 1391 1675 1886 1595 1274 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb
s

Svarbiausi pramons gamini gamybos tendencijos Prien rajone 2000-2004 metais tik pabržia, kad Prien rajone yra labiausiai išvystyta yra tekstils, alkoholini, negazuot ir mineralini grim ir maisto produkt gamybos pramon (žr. 4 lentel
). Pagal 2004 met duomenis Prien rajono savivaldybje didžiausios buvo tekstils gamini (kelni, skaitant moteriškas) gamybos apimtys 1.274 tkst. t, midaus trauktins gamini gamybos apimtys siek 12,4 tkst. dal., nesaldyti ir negazuoti mineraliniai ir gazuoti vandenys – 3 tkst. dal. (žr. 4 lentel
). Taćiau 2004 met pramons duomenis palyginus su 2000 met duomenimis išryškja pramonje pagaminam gamini gamybos mažjimo tendencijos. Labiausiai sumažjo duonos ir pyrago gamini gamyba (41,67 proc.), midaus trauktins gamini gamybos apimtys (-34,74 proc.), tekstils gamini (kelni, skaitant moteriškas) gamybos apimtys (-8,41 proc.). Nepakito msos produkt ir subprodukt gamybos apimtys, o per 2000-2004 metus išaugo tik nesaldyt ir negazuot mineralini ir gazuot vanden gamyba.

2005 metai - tai ekonomikos augimo metai. Dauguma darbdavi sparćiai dieg naujas technologijas, modernizavo savo veikl. Tai juos skatino daryti sparćiai gerjanti ekonomin situacija, didjantis produkcijos, paslaug poreikis, didjanti konkurencija bei kvalifikuotos darbo jgos trkumas. Toliau sparćiai vystsi medžio apdirbimo pramon. Sparćiausia vystsi UAB „Alsena“, sikrusi Veiveriuose bei G.Kaminsko firma, sikrusi Pakuonyje. Prien rajone skmingai veikia 12 medžio apdirbimo moni. Skmingi metai buvo lang gamintojams UAB „Doleta“ ir UAB „Rdupis“ gaminami langai paklaus turi ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir visame pasaulyje. Dinamiškai situacija klostsi siuvimo pramonje. Per ataskaitin laikotarp neišvengta ir neigiam tendencij. Met pradžioje bankroto byla buvo iškelta buvusiai didžiausiai rajono siuvimo monei UAB „ Prienius“.

20 Darbo neteko per 250 darbuotoj. Bankroto neišveng ir UAB „Akmara“. Skmingai dirbo didžiausia rajono mon UAB „Terina“, kurioje darbuojasi per 400 darbuotoj. Savo padalin Prienuose kr ir veikl pradjo AB „Audimas“. Maisto pramons sektoriuje esmini pokyći nevyko, išskyrus tai, kad savo veikl nutrauk AB „Stumbras“ Balbieriškio spirito gamykla. Vertinant 2004-2005 met duomenis apie kio subjekt, veikianći pramons srityje, skaićiaus kitim, galima pastebti, kad didžiausias neigiamas pramons subjekt skaićiaus augimo tempas pastebimas btent Birštono ir Prien rajonuose. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs duomenimis 2005 metais Birštono rajono pramonje veik 3, o Prien rajone - 4 kio subjektais daugiau nei 2004 metais (žr. 5 pav.).

5 lentel
. Veikiantys kio subjektai pramonje 2004-2005 metais Pavadinimas Metai Veikianći
kio subjekt
skaićius Pokytis, vienetais Pokytis, proc. 2004 11 Birštono sav. -3 -27,3% 2005 8 2004 91 Jonavos r. sav. -2 -2,2% 2005 89 2004 69 Kaišiadori
r. sav. 7 10,1% 2005 76 2004 1359 Kauno m. sav. 11 0,8% 2005 1370 2004 221 Kauno r. sav. 5 2,3% 2005 226 2004 75 Kdaini
r. sav. -1 -1,3% 2005 74 2004 64 Prien
r. sav. -4 -6,3% 2005 60 2004 70 Raseini
r. sav. 2005 67 -3 -4,3% 2005 39 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb
s

Šie duomenys parodo, kad Prien rajone nra sudaroma pakankamai slyg pramonei vystytis, o labiau orientuojamasi  poilsio ir turizmo veiklas. LR teritorijos bendrajame plane pagal areal patrauklumo kategorijas Birštono ir Prien rajonai laikomi didelio potencialo regionins svarbos rekreacijos rajonais, kuriuose skatintinas pltoti poilsis gamtoje bei pažintinis turizmas. Visa Nemuno slnio juosta (Druskininkai-Kaunas-Nemuno delta) išskirta kaip viena svarbiausi vietos ir užsienio turizmo zon. Ši zona turizmo pltrai svarbi ir tuo, kad yra 100 km atstumu nuo pagrindini turizmo centr - didžij miest, ir turi didel
turistin
trauk. Kadangi Prien rajonai yra sikr
greta didžiausi regione verslo traukos centr – Kauno, Alytaus, Marijampols miest, kuriuose veikia didžioji dalis Lietuvos gamybos bei pramons moni, todl Prien rajono moni veikla, pramons ir sandliavimo žems verts labai priklauso nuo ši didmiesći takos. Svarbiausias pramons ir sandliavimo žems kain veikiantis kriterijus yra jos dislokacijos vieta. Taip pat daug takos turi privažiavimo patogumas bei inžinerin infrastruktra. Kadangi didžiausia žems sklyp ir nekilnojamojo turto paklausa (taip pat j kainos) yra Kauno, Alytaus,

21 Marijampols miestuose, todl šios tendencijos takoja ir gretimus rajonus. Prien rajone pramons ir sandliavimo žems kaina priklausomai nuo vietos kainuoja apie nuo 130 iki 600 Lt už ar (žr. 5 pav.). Pramons ir sandliavimo žems verći žemlapis (žr. 5 pav.) taip pat parodo pramons moni išsidstym Lietuvos teritorijoje, taip pat ir tai, kad Prien rajonas priklauso centriniam-ryt Lietuvos regionui (Vilniaus ir Kauno apskritys), kuriame yra labiausiai išvystyta pramon (žr. 5 pav.).

5 pav. Pramons ir sandliavimo žems verći žemlapis, Lt/a Šaltinis: V Registr centras

APLINKOS KOKYB 3.1 Aplinkos oras

3.1.1 Oro kokyb Pagrindiniai taršos šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose ir pramons centruose. Didžiausi teršjai – transportas, energetika ir pramon. Daugumos pramons moni ir energetikos objekt emisija sumažjo dl gamybos apimći mažjimo bei kuro ršies pakeitimo. Daugelio energetikos objekt katilinse vietoje skysto kuro daugiau buvo deginama duj. Kai kuriose monse buvo diegtos gamtosaugins tarš mažinanćios priemons.

22 Kitas svarbus faktorius, nuo kurio priklauso oro kokyb Lietuvos miestuose ir pramons centruose, yra meteorologins sklaidos slygos. Dl intensyvios ciklon veiklos Lietuvoje vyrauja penkios teršal sklaidai slygos - nepastovs, dažnai besikeićiantys, vjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna, nusodina or teršianćias medžiagas. Taćiau, kai orus lemia anticiklonas, gbrys, mažagradientinis barinis laukas, sklaidos slygos pablogja. Tokiais atvejais didžiuosiuose miestuose, kur daug taršos šaltini, išdstyt visame mieste, dl silpno oro maišymosi, temperatros inversijos, trukdanćios teršalams išsisklaidyti aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, gali padidti oro užterštumas. Svarbiausieji oro teršal išsisklaidym ar kaupimsi lemiantys veiksniai yra vertikalusis ir horizontalusis oro maišymasis, atmosferoje vykstantys cheminiai procesai: duj transformacija  aerozolio daleles, daleli kondensacija, koaguliacija, iškritimas ir panašiai. Pagal Lietuvos higienos norm HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos or teršianći medžiag koncentracij ribin
s vert
s“, DLK yra nustatytos 851 medžiagai. Taćiau bendram Kauno apskrities oro kokybs apibdinimui šiame skyriuje remiamasi tik pagrindini priemaiši koncentracij vertmis. Pagrindini oro priemaiš srašas paimtas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymo dl teršal, kuri kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sjungos kriterijus, srašo patvirtinimas ir ribini aplinkos oro užterštumo verći nustatymas ir pateiktas žemiau esanćioje lentelje.

1 lentel Oro užterštumas Eil. Nr. Pavadinimas Vienkartin Paros DLK, DLK, mg/m3 mg/m3 1 Anglies monoksidas 5 3 2 Arsenas - 0,003 3 Azoto dioksidas 0,085 0,040 4 Benzenas 1,5 0,1 5 Gyvsidabris - 0,0003 6 Kadmis - 0,0003 7 Nikelis - 0,001 8 Ozonas 0,16 0,03 9 Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 10 Sieros dioksidas 0,50 0,05 11 Smulkios kietosios dalels PM10 - 0,05 12 Smulkios kietosios dalels PM25 - 0,04 13 Suspenduotos kietosios dalels 14 Švinas 0,0003

Anglies monoksidas Didžiuosiuose Lietuvos miestuose 75 procentai teršal patenka  or dl transporto veiklos. Vienas iš transporto išmetam teršal – anglies monoksidas. Jo koncentracija pastaraisiais metais matuota tik

23 didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Klaipdoje, Šiauliuose, Panevžyje. Kauno apskrities ribose,  kurias patenka Prien rajonas, matavimai nebuvo atlikti. Taćiau vertinant tai, kad rajone nra vystoma pramon, transporto srautai, palyginti su didžiaisiais Respublikos miestais, nedideli, galima spr
sti, kad vidutin anglies monoksido dienos koncentracija neviršija ribins verts. Azodo dioksidas Azoto oksidai yra vieni iš svarbiausi rgšći krituli sudarymo komponentai. Reaguodami su vandeniu jie sudaro azoto rgšt. Mažesns už vidutin
koncentracij fonins azoto dioksido koncentracijos matuojamos vasar ir ruden, didesns – žiemos mnesiais. Kauno apskrityje didžiausios azoto oksido valandos koncentracijos fiksuojamos Jonavoje, kur yra azotini trš gamykla. Kitose apskrities zonose, tarp j ir Prien rajone, azoto oksido vienos valandos koncentracija svyruoja nuo 52 iki 194 µg/m3. Pavojaus slenkstis ir ribin vert su leistinu nuokrypiu nebuvo viršyti. Ozonas Bendr (stratosferos ir troposferos) ozono kiek matuoja Kauno meteorologijos stotis. Šis kiekis yra išreiškiamas Dobsono vienetais (DV – tai 0,01mm storio ozono molekuli sluoksnis). Mažiausias bendras ozono kiekis (apie 300DV) bna užfiksuotas ruden, didžiausias (apie 400DV) – žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Kadangi bendro ozono kiekio kait virš Lietuvos iš esms lemia globaliniai procesai, vertinant tik vietinio poveikio veiksnius beveik nemanoma numatyti šios kaitos dinamikos. Sieros dioksidas Sieros dioksidas yra atmosferos teršalas, susidarantis degimo proceso metu, taip pat naftos produkt perdirbimo, sieros rgšties gamybos metu. Sieros dioksido kiekio aplinkos ore sumažinimas gali bti pasiekiamas naudojant mažai sieros turint kur ar naudojant nusierinimo renginius. Prien rajone naftos produkt perdirbimo pramon, sieros rgšties gamybos pramon nra vykdoma. Rajone sieros dioksido koncentracij padidjimai galimi tik esant oro pernašom iš Jonavos, Kdaini rajon, kadangi sieros rgšties lašeliai ir kiti sulfatai gali bti lengvai pernešami dideliais atstumais. Sieros dioksido koncentracijos padidjimai gali pasireikšti rgšćiais lietumis, nes sieros dioksidas – pagrindinis rgšći liet komponentas. Prien rajone rgšći liet pasireiškimo nra užfiksuota. Kietosios dalels Mažos kietos dalels ar skysćio lašeliai gali taip pat sudaryti dulkes ar aerozolius, kurie, esant pakankamai didelms koncentracijoms, yra pavojingi teršalai. atmosfer patenkanćios dalels skiriasi savo dydžiu ir chemine sudtimi, todl j taka žmoni sveikatai ir aplinkai tiesiogiai susijusi su šiais parametrais. Atmosferos ore esanći daleli skersmuo 24 dažniausiai yra ne didesnis už 100 mikro m, didesnio skersmens dalels nusda žemn veikiamos sunkio jg. Dažniausiai sutinkami taršos smulkiomis dalelmis šaltiniai yra katilins, naudojanćios iškastin kur (išmeta pelenus ir suodžius), pramoniniai procesai (metalo, audini dulkes), dirvos erozija, fotocheminiai procesai bei transportas, kuris ne tik tiesiogiai išmeta kietsias daleles, bet ir jas pakelia nuo kelio dangos. Degimo metu susidariusios dalels bna mažesns už 1 mikro m, industrins ir dirvos dalels - didesns už 1 mikro m.

Kietj daleli tyrimai Kauno apskrityje yra atliekami Jonavoje ir Kdainiuose. KD10 koncentracijos maksimalus paros vidurkis zonos miestuose buvo didesnis už tuo metu galiojusi norm. Nors 2003 m. galiojusios normos viršijimo atvej skaićius niekur neviršijo 35 dien per metus, taćiau vertinant užterštum kietosiomis dalelmis pagal 2005 m. kriterijus, matyti, kad KD10 koncentracijos paros vidurkis daugelyje zonos miest viršijo ribin vert dažniau nei nurodyta teiss aktuose (38 – 46 kartus). Prien rajone kietj daleli tyrimai nra vykdomi. Taćiau rajone kietj daleli koncentracija neturt viršyti ribini norm.

3.1.2 Stacionar s taršos šaltiniai Prien rajonas priklauso Kauno regionui. Regione be Kauno miesto yra dar keletas stambi oro teršj, tai Jonava ir Kdainiai. 2000 metais Lietuvoje iš stacionari taršos šaltini išmesta 1400kg teršal  1 km2. Pagal š rodikl Kauno apskrit lenkia tik Telši apskritis. Oro taršos šaltiniai Kauno apskrityje pasiskirst
netolygiai. Kauno mieste 1 km2 išmetama 3500 kg, Jonavos rajone – 9000 kg teršal, o Prien
, Birštono ir Raseini rajon teritorijose – 200-300kg.

2. lentel Aplinkos apsaugos agentros duomenys apie teršal emisij struktr iš stacionari šaltini 2001 – 2003 m Bendras išmetam
Kietos Sieros Azoto Anglies Miestas Eil. Nr. medžiag
medžiagos anhidridas oksidai monoksidas (rajonas) kiekis (%) (%) (%) (%) (t/metus) 2001 m. 1 Birštonas 32,32 0,62 26,40 73,27 2 Kaunas 5276,13 9,87 20,65 20,33 14,50 3 Jonavos raj. 6542,62 8,07 1,64 8,60 76,31 4 Kaišiadori raj. 539,22 5,62 34,98 7,96 45,57 5 Kauno raj. 611,46 16,03 36,09 12,36 40,76 6 Kdaini raj. 1998,05 10,77 37,54 6,61 34,26 7 Prien
raj. 247,21 11,23 45,28 9,85 44,16 8 Raseini raj. 409,33 5,71 61,49 8,39 29,29 Viso Lietuvoje: 98281,47 5,43 38,10 11,17 21,55 2002 m.

25 Bendras išmetam
Kietos Sieros Azoto Anglies Miestas Eil. Nr. medžiag
medžiagos anhidridas oksidai monoksidas (rajonas) kiekis (%) (%) (%) (%) (t/metus) 1 Birštonas 30,38 0,66 25,30 74,35 2 Kaunas 4945,73 7,07 15,66 23,55 20,26 3 Jonavos raj. 6493,82 8,23 0,85 8,65 75,42 4 Kaišiadori raj. 479,70 7,67 29,90 8,99 57,80 5 Kauno raj. 499,67 12,25 28,71 14,35 46,79 6 Kdaini raj. 2176,89 12,36 52,48 7,26 16,87 7 Prien
raj. 270,09 6,98 53,45 10,05 35,75 8 Raseini raj. 357,88 5,96 58,48 8,93 32,13 Viso Lietuvoje: 94179,32 4,97 33,23 12,30 23,50 2003 m. 1 Birštonas 30,60 - - 25,60 74,05 2 Prien
raj. 218,25 6,20 52,28 11,66 35,23 3 Raseini raj. 357,44 4,86 62,22 8,29 29,38 4 Kauno raj. 471,28 16,76 23,65 16,14 51,19 5 Kaišiadori raj. 552,80 11,98 30,44 8,78 55,69 6 Kdaini raj. 2532,79 10,39 58,87 5,67 15,48 7 Kaunas 5580,26 7,21 13,04 25,21 23,62 8 Jonavos raj. 5906,29 10,38 0,48 10,60 71,87 Viso Lietuvoje: 88167,90 5,31 25,24 13,84 25,77

Prien rajone gaminama produkcija pateikiama žemiau esanćioje lentelje 3 lentel Prien rajone gaminama produkcija Prien r. sav 2000 2001 2002 2003 Msa ir I kategorijos subproduktai, tkst.t 0,3 0,2 0,1 0,2 Duona ir pyrago gaminiai, tkst. t 1,2 0,9 0,8 0,8 Midaus trauktins, tkst. dal 19,0 19,7 17,0 15,7 Nesaldyti ir negazuoti mineraliniai ir gazuoti vandenys, tkst. dal - - 4 1 Kelns (skaitant moteriškas), tkst. 1391 1675 1886 1595

Pagrindins Prien rajone pltojamos kio šakos – drabuži siuvimas, medienos perdirbimas, žems kio produkt gamyba ir perdirbimas, gyventoj aptarnavimo ir paslaug sfera. Šios kio šakos nra taršios, taigi rajone tarša iš stacionari šaltini yra nedidel. Visgi rajone btina atlikti nuolatin oro monitoring, kad bt galima stebti oro kokybs pasikeitimus.

3.1.3 Mobil s taršos šaltiniai

Transporto priemons yra vienas iš didžiausi aplinkos teršj. Miest teritorijose autotransportas teršia aplink išmetamosiomis dujomis bei transporto triukšmu. Tai pakankamai specifinis taršos šaltinis, nes jis labai dinamiškas, siskverbia  visas miest teritorijas – gyvenamuosius ir pramons rajonus, miesto centro, poilsio zonas.

26 Neigiamas transporto išmetam duj poveikis vertinamas kompleksiškai – kaip poveikis žmoni sveikatai, pramonei, žems kiui, rekreaciniam ištekliam. Neigiamas poveikis tiesiogiai priklauso nuo esam transporto sraut, naudojamo kuro ršies. Didžiausias oro užterštumas bdingas centrinms miesto dalims, kur intensyviausias transporto eismas. Pagrindins toksiškos medžiagos, kurias išmeta autotransportas yra : Anglies monoksidas, angliavandeniai, azoto oksidai, sieros dvideginis, kietosios dalels. Prien rajonas yra vienas iš kaimiškiausi rajon Kauno apskrityje, taigi eismo intensyvumas rajone nra didelis. Didesni transporto srautai galimi tik kai kuriose rajono vietovse. Prien rajon kerta tarptautin magistral Via Baltica, taip pat praeina valstybins reikšms keliai: Kaunas – Marijampol, Kaunas – Alytus, Vilnius – Marijampol. Oro kokybs tyrimai šiuose transporto koridoriuose nebuvo atlikti. Duomen apie neigiam mobili šaltini taka Prien rajono oro kokybei nra.

3.2 Vandens telkini kokyb

3.2.1 Baseininis vandens kokybs valdymas Lietuvai stojus  Europos Sjung pasikeit ir tapo griežtesni aplinkosaugos reikalavimai. Taip pat turi bti diegtas visiškai naujas vandens telkini valdymo principas – jie bus tvarkomi ir saugomi atsižvelgiant ne  administracines, bet  upi basein ribas. Ups baseinas – tai teritorija, iš kurios visas paviršinis vanduo suteka  vien up
. Vandens telkini kokyb
nulemia vieno baseino teritorijoje vykstantys gamtiniai procesai bei kin veikla. Vandens apsaugos priemons efektyvios tik tos, kuri imamasi visame konkrećiame baseine. Sprendžiant apie vandens telkini kokyb
yra vertinama konkretaus ups baseino vandens užterštumo situacija. Upi baseino valdymo planai rengiami kiekvienam ups baseinui. Šiuose planuose turi bti numatomos priemoni programos, padsianćios pasiekti ger vandens telkini bkl
. Vandensaugos tikslai yra: ‹ Pasiekti GER paviršinio ir požeminio vandens ir nuo j priklausom sausumos ekosistem bkl
ir apsaugoti juos nuo bkls prastjimo ‹ Skatinti ilgalaik tausojant ir racional vandens telkini naudojim ir apsaug ‹ Palaipsniui sumažinti pavojing ir visiškai nutraukti prioritetini pavojing medžiag išleidim ‹ Sušvelninti potvyni ir sausr padarinius Apibdinant ups basein rajonus btina vertinti žmogaus veiklos poveik vandens telkiniams ir atlikti vandens naudojimo analiz
.

27 Už baseininio valdymo sistemos gyvendinim atsako Aplinkos apsaugos agentra, taćiau planuojant ir gyvendinant vandens politik tarpusavyje turi bendradarbiauti vairi sektori bei vis lygi, tame tarpe ir apskrities, institucijos. Pagrindinius reikalavimus baseininio valdymo sistemos sukrimui nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. pabaigoje priimta 2000/60/EB direktyva, nustatanti Bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus, vadinama Bendrj vandens politikos direktyva (BVPD). Svarbiausi BVPD reikalavimai yra sukurti vandens apsaugos ir valdymo upi basein rajon pagrindu sistem bei užtikrinti, kad iki 2015 m. bt pasiekta “gera” vis vandens telkini bkl. Prien rajonas patenka  Nemuno ups basein. Nemuno baseinas turi 10 pabaseini: 1. Nemuno mažj intak (su Nemunu) pabaseinis, 2. Merkio pabaseinis, 3. Neries mažj intak (su Nerimi) pabaseinis, 4. Žeimenos pabaseinis, 5. Šventosios pabaseinis, 6. Nevžio pabaseinis, 7. Dubysos pabaseinis, 8. Šešups pabaseinis, 9. Jros pabaseinis, 10. Minijos pabaseinis.

1pav. Kauno apskrities upi pabastiniai Prien rajonas priskiriamas Nemuno mažj intak pabaseiniui. Nemuno baseino valdymo panas dar yra ruošiamas. Prien rajonas turs prisidti prie plane numatyt baseino kokybs gerinimo priemoni. Nemuno baseino didžiausia problema – tarša organinmis medžiagomis. Dl šio taršos vyksta sedimentacija – upi vag ir ežer dumbljimas, labai suvešja dumbliai (vandens žydjimas). Ši dumbli spart dauginimsi stimuliuoja didelis biogenini medžiag, ypać fosfat ir nitrat kiekis.

28 Daugiausiai biogenini teršal (46%)  Nemuno basein, kuris apima ir vis KA teritorij, patenka iš Neries ups pabaseinio, daugiau kaip 10% patenka iš Nevžio ir Šešups upi basein. Mažiausiai biogenini teršal (mažiau kaip 9%) patenka iš Merkio, Jros, Minijos ir Šyšos upi pabaseini. Sunkij metal (net 73%)  Nemuno up
patenka iš Neries ups baseino. Iš Merkio, Jros ir Minijos upi pabaseini  Nemuno up
patenka apie 15% sunkij metal ir tik iš Šešups, Nevžio ir Šyšos upi pabaseini patenka mažiau kaip 9%. Prien rajonas didelio neigiamo poveikio vandens telkiniams nedaro.

3.2.2 Paviršini
vanden
kokyb Prien
rajone valstybinio monitoringo vietose

Per Prien rajon teka Nemunas su savo intakais Jiesia, Persuke, Verkne. Yra 32 ežerai, 5 tvenkiniai. Nemuno ups vandens kokyb buvo tirta 11-oje viet. Vandens mginiai imami aukšćiau ir žemiau Druskinink, Alytaus, Kauno miest, ties Prienais, Smalininkais ir Rusne. 2000 m. pradti tyrimai ties Zapyškiu ir Kulautuva - žemiau naujj Kauno miesto nuotek mechaninio valymo rengini išleistuvo ir žemiau Nevžio tekjimo. Šiose tyrim vietose Nemuno vandens kokybei turi takos tiek apvalytos Kauno miesto nuotekos, tiek ir tekanćio Nevžio vanduo. Nemuno deltoje Atmatos atšakoje ties Uostadvariu tyrimus atlieka Jrini tyrim centras. Nemuno vandens kokyb
formuoja teršalai, atitekantys iš kaimynini šali, bei teršalai, patenkantys iš didžij Lietuvos miest ir žemdirbysts rajon. Be to, Nemuno vandens kokyb kinta sezoniškai, priklausomai nuo hidrometeorologini slyg. Šiltuoju periodu Nemuno vandenyje vyksta eutrofikacijos procesas, todl padidja organini medžiag kiekis ir ups vanduo bna persotintas deguonimi. Šaltuoju periodu, irstant per vasar susikaupusioms organinms medžiagoms, padidja biogenini medžiag (azotini ir fosfatini) koncentracijos. Didžiausia vandens kokybs sezonin kaita stebima žemupyje.

3.2.3 Vandens sunaudojimas ir nuotekos Prien
rajone

Kauno regione eksploatuojama apie 100 užteršto vandens nuotek valymo rengini. 2000 m. duomenimis iki sanitarini normatyv buvo išvalyta tik 7 % užteršto vandens nuotek. Tok žem nuotek išvalymo lyg lemia tai, kad Kauno miesto nuotekos, kurios sudaro du trećdalius vis apskrities nuotek, vis dar valomos tik mechaniškai. Pagal miest nuotek valymo rengini išvalymo rodikli atitikim nuotek užterštumo normoms, KA tik Raseiniuose šios normos neviršijamos. Kaune normos viršijamos pagal visus parametrus (2004 m.

29 duomenys). Kdainiuose, Jonavoje, Kaišiadoryse ir Prienuose normos viršijamos pagal SM, BDS5 ir neviršijamos pagal bendr azot ir fosfor. 4. Lentel Išvalyt iki normatyv nuotek kiekis Kauno apskrities savivaldybse (be Kauno m.). Eil. Nr. Savivaldyb Išvalyta nuotek
iki normatyv
, % 1 Birštono 100 2 Jonavos r. 26 3 Kaišiadori r. 43 4 Kauno r. 72 5 Kdaini r. 4 6 Prien
r. 47 7 Raseini r. 20

5 lentel Vandens pamimas ir suvartojimas per 2003 metus Kauno apskrityje Rajonas Paimta vandens Sunaudota vandens iš viso požeminio perduotakitiems iš viso pože- iš jo reikmms minio pramons pože- kio- energe- žems žuvinin- kitoms iš viso minio buities tikos kio kysts

Birštonas 257.1 249.0 79.4 205.3 197.2 0 0 134.0 0 0 0 71.3 Jonavos raj. 12172.0 2296.0 0 11681.0 1805.0 9756.0 0 1753.0 122.0 50.0 0 0 Kaišiadori raj. 2172785.0 1870.0 297.0 2172628.0 1713.0 440.0 440.0 1272.0 2168200.0 13.0 2703.0 0 Kaunas 26470.0 23474.0 4125.0 17924.0 14928.0 5016.0 2097.0 12759.0 144.0 0 0 5.0 Kauno raj. 1711.0 1607.0 104.0 1540.0 1436.0 14.0 14.0 1169.0 63.0 280.0 0 14.0 Kdaini raj. 9639.0 2425.0 504.0 8874.0 1784.0 3238.0 166.0 1062.0 2609.0 215.0 1750.0 0 Prien
raj. 3333.8 1000.8 68.0 2945.6 822.6 487.1 321.1 482.1 58.4 9.0 1896.8 12.2 Raseini raj. 5450.0 921.0 0 5281.0 752.0 41.0 27.0 730.0 0 0 4510.0 0 Viso Lietuvoje: 5450387.7 157332.6 15946.5 5410655.2 120276.9 47527.2 17089.1 98561.6 5185832.8 1658.7 74554.7 2520.2

3.2.4 Krituli
užterštumas Nra informacija

3.2.5 Geriamo vandens kokyb

Pirmas nuo paviršiaus slgso gruntinis vandeningasis horizontas. Jo slgsojimo gylis priklauso nuo talpinanći uolien, vietovs reljefo, hidrografinio tinklo. Prien rajone šios slygos yra labai vairios, gruntinio vandens gylis kinta plaćiame intervale – nuo pirmj dešimći centimetr iki keliolikos metr. Gruntinio vandens slgsojimo gylis gali skirtis netgi arimuose taškuose, ypać kalvotuose plotuose. Vyraujantis gylis – 2-4 metrai. Gruntinis vanduo naudojamas individuali poreiki tenkinimui, išgaunamas šachtiniais šuliniais. Centralizuotam vandens tiekimui dl ribot ištekli gruntinis vanduo neperspektyvus.

30 Centralizuotam vandens tiekimui naudojami kvartero vandeningojo komplekso požeminio vandens ištekliai. Pavieni pramonini, žems kio, socialini objekt bei privaći asmen aprpinimui arteziniais gr
žiniais plaćiausiai naudojami taip pat kvartero vandeningojo komplekso požeminio vandens ištekliai. Kvartero nuogulos, kuri storis svyruoja nuo 20 iki 220m, vyraujantis yra 90-120m, sudaro daugiasluoksn
storym
, kurioje išskiriami vairaus amžiaus ir kilms vandeningi ir vandenspariniai sluoksniai. Vandeningi sluoksniai sudaryti iš smlio, žvirgždo, gargždo, o silpnai laids – iš priemolio, priesmlio, molio, aleurito. Neretai vandenspariniai sluoksniai yra paplit
neištisai, todl vandeningi sluoksniai sudaro sudting vientis hidrodinamin
sistem. Prien rajone yra viena didesn Prien bei kelios mažesns – Išlaužo, Jiezno, Veiveri – centralizuotos vandenviets, apjungianćios po kelis gr
žinius. Prien vandenviet. Nuo 1965 met eksploatuojamas Žemaitijos – Dainavos vandeningasis horizontas, slgsantis 50-60 m gylyje. Vanduo talpinasi vairaus rupumo smliuose. Jos ištekliai – apie 8,5 tkst. m3 /d. Pilnu pajgumu Prien vandenviet niekada neveik. Šiuo metu ćia išgaunama apie 2 tkst. m3/d. Atsižvelgiant  mažas požeminio vandens gavybos apimtis lyginant su vandeningojo sluoksnio ištekliais, požeminio vandens eksploatacija nesukelia neigiam pasekmi aplinkai ir požeminei hidrosferai. Net aktyvesns eksploatacijos laikotarpiu požeminio vandens spdžio pažemjimas nesiek 15m. Tai leidžia teigti, kad Prien mieste artimiausiu metu geriamo vandens aprpinimo problem nekils. Svarbiausia užtikrinti tinkam eksploatuojamo požeminio vandens apsaug. Veiveri ir Jiezno vandenvietse eksploatuojami Varduvos – Žemaitijos vandeningo horizonto ištekliai. Stakliškse požeminio vandens poreikiai patenkinami eksploatuojant Žemaitijos-Dainavos vandeningj horizont. Vis ši vandenvieći eksploatacijos mastai nra dideli. Intensyviausiu gavybos laikotarpiu išgaunamo požeminio vandens kiekiai neviršijo 200 m3/d. Dabartiniu metu kiekiai apie 100 m3/d. Taigi ši vandenvieći eksploatacijos galima taka aplinkai yra minimali, požeminio vandens poreiki tenkinimo perspektyvos – geros. Viena iš pagrindini problem su kuria susiduriama apsirpinant požeminiu vandeniu pavieniais gr
žiniais Prien rajono teritorijoje yra padidinta požeminio vandens mineralizacija kai kuriose rajono teritorijos dalyse. Padidintos mineralizacijos plotai daugiausia sutinkami Nemuno slnyje bei Stakliški apylinkse. Prien rajonas gali pasigirti mineralinio vandens ištekliais, kurie yra aptikti Stakliški apylinkse. Natrals Stakliški mineralinio vandens šaltiniai žinomi nuo sen laik. Dar XVII amžiuje buvo bandoma išgauti iš j drusk. 31 Skirtingai nuo netoliese esanćio Birštono mineralinio vandens telkinio, kuris yra injekcinio tipo, Stakliški mineralinio vandens telkinys yra sluoksninio tipo. Jis susidar normaliai padidjus požeminio vandens mineralizacijai sultjusios apytakos zonoje. Dabartiniu metu Prien rajono požeminio vandens poreikiai yra pilnai patenkinami. Taćiau tolimesnis aprpinimas kokybišku požeminiu vandeniu priklauso nuo požeminio vandens apsaugos. Požeminio vandens apsauga galima keliais bdais: ‹ apsaugant išžvalgytus ir eksploatuojamus požeminio vandens išteklius sudarant vandenvieći, gr
žini bei šulini sanitarins apsaugos zonas, kaip numatyta LR vandens statyme; ‹ derinant kin
veikl su gamtinmis slygomis, vis pirma su gamtine požeminio vandens apsauga. Ypatingas dmesys turt bti skiriamas vandenvieći eksploatacini ištekli apsaugai, kuri realizuojama reglamentuojant kin
veikl j sanitarins apsaugos zonose.

3.3 Dirvožemio ir žems gelmi kokyb

3.3.1 Pažeistos žems Šiuo metu Kauno apskrityje palaipsniui uždaromi seni, neatitinkantys aplinkosaugini reikalavim svartynai, rengiami j rekultivavimo projektai. Kdaini rajone uždaryti 9 buitini atliek svartynai, likviduota 10 laikin kaupimo aikšteli. Atliekos deponuojamos tik naujai rengtame Zabieliškio svartyne. Kauno rajone uždaryti 12 buitini atliek svartyn. Raseini r. uždaryta per 20 nelegali svartyn. Pagal Valstybin strategin atliek tvarkymo plan iki 2010 m. numatyta sukurti 10 regionini atliek tvarkymo sistem ir uždaryti visus senus svartynus. Kauno regione numatoma palikti 2 komunalini atliek svartynus : Kauno miesto Lapi svartyn ir Kdaini r. Zabieliškio svartyn. Pagal š plan uždaryt svartyn rekultivavim numatoma užbaigti iki 2012 m. Prien r. uždaryti 2 buitini atliek svartynai, likviduojami svartynai Nemuno kilp RP. Rajone susikaupusios komunalins atliekos pilnai bus utilizuojamos regioniniame svartyne Takniški kaime, Alytaus rajone, nes Prien rajonas priskiriamas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Buitini atliek surinkimo paslauga Lietuvoje kol kas teikiama tik miestams ir miesteliams, o iš kaim atliekos beveik nesurenkamos. Valstybiniame atliek tvarkymo plane numatyta iki 2007 m. ši paslauga silyti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Paskutiniais metais Kauno regione pltojama konteinerin atliek surinkimo sistema. Su buitinmis atliekomis  svartynus patenka dideli kiekiai pavojing atliek (sauso baterijos, dienos šviesos lempos ir pan.). Šiuo metu nra tinkamai funkcionuojanćios ir gamybini pavojing atliek

32 tvarkymo sistemos, todl dideli j kiekiai sukaupti paćiose gamyklose. Seni pesticidai taip pat yra rimta problema, taćiau Kauno regione šiuo metu yra lik
tik keliasdešimt ton nesutvarkyt pesticid. Jonavos, Kaišiadori, Kdaini, Prien
ir Raseini rajon savivaldybse ši problema visiškai išspr
sta. 6 lentel Atliek suminiai kiekiai pagal šaltini teritorij Šaltinio teritorija Tvarkytoj
kiekiai, t gautas met
pradžioje sutvarkytas netvarkytas Birštono miestas 0,006 0,000 0,006 0,000 Prien
rajonas 4509,949 2,000 4494,569 17,380 Kauno rajonas 6719,745 17329,136 6641,025 17407,856 Kaišiadori rajonas 13457,474 742,099 11612,143 2587,430 Jonavos rajonas 13931,466 858,311 13934,110 855,667 Raseini rajonas 17055,748 0,000 17022,538 33,210 Kauno miestas 425617,538 50085,031 343848,330 131854,239 Kdaini rajonas 1802508,022 8606,344 1801628,554 9485,812

3.3.2 Dirvožemio erozija Erozini proces aktyvum ir intensyvum lemia keletas faktori: 1. Granuliometrin nuogul sudtis 2. Morfometriniai paviršiaus rodikliai 3. Augalijos danga 4. Teritorijos kinis naudojimas. Vertinant erozij, labai svarbus erozinis potencialas – tai galimos erozijos maksimalios reikšms, kada žmoni kins veiklos rezultate visiškai arba sezoniškai sunaikinama augalijos danga. Tokie procesai vyksta visose agrarinse teritorijose, todl erozinio potencialo reikšms svarbiausios yra joms. Be to, ženkls reljefo morfometrini rodikli pokyćiai kartu su augalijos dangos visišku sunaikinimu vykdomi urbanizuotose teritorijose. Erozinio potencialo areal sklaida laido išskirti kelias erozijos zonas. Tos zonos susij
su reljefo nelygumais bei natralios augalijos dangos paplitimo arealais (remiantis Prien rajono geoekologini tyrim teritorij planavimo tikslams ataskaita, Vilnius, 2006)

33

2 pav. Prien rajono erozinio potencialo arealai Labai silpno erozinio potencialo Veiveri arealas Šiame areale nra iškilesni reljefo form, tai prisideda prie mažo erozijos potencialo. Erozijos mast dar labiau stabdo šiame rajone auganći mišk masyvai: Mikalins, Klebiškio, Pagraižio, Mozriški miškai. kins veiklos reglamentavimo požiriu šis labai silpno erozinio potencialo arealas yra stabilus. Kiek žymens erozija manoma tik upi paslniuose ir slni šlaituose. Dl silpnos erozijos, Veiveri areale galima vystyti agrarin
ir pramonin
veikl. Ribojimai kinei veiklai taikytini tik upi slniuose bei draustinyje. Vidutinio erozinio potencialo Šilavoto arealas Šiame areale vyrauja vidutinio stambumo žemos ir vidutinio aukšćio kalvos, pereinanćios  banguot lygum. Reljefo formos raiškios. Reljefo form šlaitai statoki ir gana ilgi, tai sudaro palankias slygas erozijai vykti. Ypać aktyvi erozija vyksta ankstyv pavasar, tirpstant sniegui. T lemia areale paplitusios vandeniui nelaidžios ar mažai laidžios paviršins nuogulos. Didel erozijos intensyvum areale lm ir intensyvi žemdirbyst. Areale mažai mišk masyv. kins veiklos reglamentavimo požiriu šis arealas nra stabilus. Agrarin ir pramonin veikla galima tik taikant prevencines antierozines priemones. Didesni apribojimai taikytini tik upi slniuose. Vidutinio ir stipraus erozinio potencialo Prien arealas Šis arealas apima Prien miesto apylinkse esanći teritorij. Šiame areale erozij stabdo paplitusios rupios paviršins nuogulos: žvirgždas ir stambiagrdis smlis. Aukšta infiltracija lemia, kad tirpsmo

34 vandenys susigeria  gilesnius sluoksnius. Kitas svarbus erozij stabdantis faktorius – dideli mišk masyvai. kins veiklos reglamentavimo požiriu šis arealas nra stabilus. Upi paslniuose ir ypać Nemuno slni šlaituose vyksta reali stipri erozija ir paviršin nuoplova. Šiame areale btina vykdyti stiprias antierozines priemones – neplikinti slni šlait, netiesti keli skersai šlait. Prien zandre negalima formuoti didelio ploto ištisini kirtavieći. Silpno ir stipraus erozinio potencialo Balbieriškio arealas Šiame areale reali erozij didina paplitusios smulkiagrds paviršins nuogulos: priemolis ir molis. Taigi, didžioji sniego tirpsmo ir vasaros lići krituli dalis, susidariusi upi takoskyrose gali nutekti slni link, sukurdama gana tank erozin tinkl. Pietin arealo dalis bemišk, tuo tarpu vakarinje dalyje yra stambus Balbieriškio miško masyvas, stabdantis paviršiaus erozij. kins veiklos reglamentavimo požiriu arealas nestabilus. Peršks, Mikasos, Rings, Dms, Varpućio, Nemuno slni šlaituose vyksta reali stipri erozija bei paviršin nuoplova.. Šio arealo upi slniuose ir paslniuose btina vykdyti prevencines antierozines priemones. Griežti apribojimai kinei veiklai privalo bti taikomi Nemuno slnyje. Silpno ir stipraus erozinio potencialo Pakuonio arealas Areale erozij didina smulkiagrds paviršins nuogulos – priemolis ir molis. Sniego tirpsmo ir lići krituli dalis, susidariusi upeli takoskyrose gali nutekti slni link, sukurdama gana tank erozin tinkl. Areale erozij mažina miškai, augantys Nemuno teras šlaituose. Pltojant kin
veikl areale btina taikyti prevencines priemones erozijai. Vidutinio ir stipraus erozinio potencialo Jiezno – Stakliški arealas Rajone vyrauja raižytas reljefas. Erozij didina vyraujanćios smulkiagrds nuogulos- priemolis ir molis. Jiezno-Stakliški areale vyrauja agrarins teritorijos, kurios dar labiau didina erozij. Rupesni smling nuogul paplitimo plotuose auga miškai, stabdantys erozij. kins veiklos reglamentavimo požiriu tai problematiškas arealas. Agrarinse teritorijose vyksta paviršin nuoplova, intensyviausiai pasireiškia pavasar ir lići metu. Erozij stabdyti galima taikant prevencines priemones: arti skersai šlait, statesniuose šlaituose formuoti ganyklas. Ypatingai ribojama kin veikla turi bti Nemuno slnyje. Stipraus ir vidutinio erozinio potencialo Užuguosćio arealas Areale erozij didina smulkiagrds nuogulos – priemolis, molis. Areale vyrauja agrarins teritorijos. Rupesni smling nuogul plotuose auga miškai, stabdantys erozij. 35 kins veiklos reglamentavimo požiriu yra problematiškas. Agrarinse teritorijose vyksta paviršin nuoplova, pasireiškianti pavasar ir vasaros lići metu. Erozij stabdyti patartina taikant prevencines priemones. Stipraus erozinio potencialo Verkns arealas Areale paplit
vairios granuliometrins sudties nuogulos. Areale vyrauja agrarins teritorijos, mišk masyv nebuvimas dar labiau skatina erozij. kins veiklos reglamentavimo požiriu arealas problematiškas. Ćia yra paviršiaus plot, kuriuose didžiausios reljefo nulemtos erozinio potencialo reikšms visame Prien rajone. Erozij stabdyti galima taikant prevencines agrarines priemones: skaidyti ilgus šlaitus  mažesnius dirbamus segmentus, arti skersai šlait, statesniuose šlaituose formuoti ganyklas. Šlaituose, kuri polinkis didesnis nei 7 laipsniai kas 50 m reikt suformuoti nedirbamos žems ruožus, arba dirbamos žems sklypus kaitalioti su ganyklomis.

36

3 pav. Prien rajono paviršiaus erozinio potencialo žemlapis

37 3.4 Fizin tarša fizins taršos svoka patenka triukšmas, vibracija, elektromagnetin nejonizuojanćioji ir jonizuojanćioji spinduliuot aplinkoje. Triukšmo lygis aktualiausias užstatytose teritorijose. Dažniausi triukšmo šaltiniai: ‹ autotransporto triukšmas nuo gatvi ir sankryž ‹ autotransporto stovjimo aikšteli triukšmas ‹ geležinkelio linij triukšmas ‹ aviacinis triukšmas ‹ lokalini šaltini (ventiliatori, transformatori) triukšmas. Autotransporto keliamas triukšmas Prien rajone nra intensyvus. Tai vienas kaimiškiausi rajon Kauno apskrityje. Didesni transporto srautai gali bti jaućiami tik Prien mieste. Taćiau jokie triukšmo tyrimai nra atlikti. Prien rajonas garsja kaip aviaturizmo centras. Taćiau oro transporto keliamas triukšmas neigiamo poveikio aplinkai nedaro. Tokia tarša kaip vibracija, elektromagnetin jonizuojanćioji ir nejonizuojanćioji spinduliuot Prien rajonui nra aktuali. Tyrim šiose srityse nra atlikta.

3.5 Oro bei vandens monitoringas Prien rajone

Aplinkos monitoringas – tai sistemingas aplinkos bei jos komponent ir j pokyći stebjimas, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimas ir prognozs. Oro kokyb, kaip numato valstybin monitoringo 2005-2010 m. programa, vertinama aglomeracijose ir zonose. Taip pat turi bti stebima iš kit šali mus pasiekianti oro tarša, bendras – foninis – šalies oro baseino užterštumo lygis, ozono sluoksnio bei meteorologini parametr stratosferoje pokyćiai, radiologin aplinka ir meteorologins slygos, nuo kuri itin priklauso, ar ore teršalai kaupsis, ar išsisklaidys.

Aplinkos oro kokybei stebti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 m. Didžiausiuose miestuose ir pramons centruose matuotos pagrindini ir kai kuri specifini teršal, bding tai vietovei, koncentracijos: bendrosios dulks, sieros dioksidas, anglies monoksidas, sulfatai, formaldehidas, fenolas, sieros vandenilis, fluoro vandenilis, azoto oksidai, metalai ir benz(a)pirenas. 1999-2004 m. laikotarpyje miest aplinkos oro kokybs monitoringo tinklas buvo modernizuotas ir 2004 m. j sudar 13 automatizuot oro kokybs tyrimo stoći, nepertraukiamai matuojanći azoto oksid, sieros dioksido, anglies monoksido, kietj daleli, ozono, benzeno, tolueno koncentracij, meteorologinius parametrus. Prien rajone valstybini oro monitoringo stoći nra. Kauno apskrityje oro monitoringas vykdomas tik Kauno, Jonavos ir Kdaini miestuose.

Vandens monitoringas Prien rajone atliekamas Nemuno upje.

39