RECENZIJA

Vytautas Levandauskas, Renata Vaièekonytë-Kepeþinskienë. NAPOLEONAS ORDA: SENOSIOS LIETUVOS ARCHITEKTÛROS PEIZAÞAI

Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla, 2006, 341 p.

Vytautas Levandauskas, Renata Vaièekonytë-Kepeþinskienë. NAPOLEON ORDA: ARCHITECTURAL LANDSCAPES OF HISTORICAL LITHUANIA

Vilnius: Vilnius Academy of Fine Arts Press, 2006, 350 p.

NAPOLEONO ORDOS PIEÐINIAI SUGRÀÞINA SENOSIOS LIETUVOS VAIZDUS Paintings of Napoleon Orda Restore the View of Historical Lithuania

SUMMARY OF THE REVIEW

This year is the 200th jubilee of the birth of painter, composer and intellectual Napoleonas Orda (1807– 1883). He was an artist who considered himself to be a citizen of the Grand Duchy of Lithuania. Orda realized the significance of the quickly vanishing valuables of the former states’ culture. He hurried to immortalize its castles, churches, estates and towns by a pencil and brush. Year-by-year he traveled across the former territory of Grand Duchy of Lithuania and created over a thousand pictures of old Lithuania. On the occasion of the artist jubilee it is recommended to recall his heritage, to look through V. Levandauskas and R. Vaièekonytë-Kepeþinskienë is monograph about N. Orda, and to appreciate the work of art critics. This monograph is the most thorough and lavishly illustrated publication about the artist. The gestation of the book took over ten years because the manuscripts and documents of N. Orda are spread throughout museums and archives of Belarus, Poland, Lithuania and France. Thus the monograph is distinguished by an abundance of new information, reproductions of high quality, as well as by the design of the book and elegant shaping of the text and illustrations. The well planned structure of the book is convenient for readers who have various interests. The review of the artist’s life and oeuvre is produced in a separate chapter. The biggest part of the book is intended for discussion of the objects which the artist painted. In the discussion the standpoints of art critics and architecture are merged. This fundamental monograph pf V. Levandauskas and R. Vaièekonytë-Kepeþinskienë significantly supplements researches of architectural iconography in Lithuania. Auðrinë Kulvietytë-Slavinskienë Art Institute, Vytautas Magnus University

LOGOS 52 219 2007 LIEPA • RUGSËJIS RECENZIJA

iemet vasario 19 d. buvo minimas tas Kobrinëje, o jo ðeimos turtas – Va- Ðdailininko, kompozitoriaus, intelek- racevièiø dvaras buvo konfiskuotas. Ma- tualo Napoleono Ordos (1807–1883) 200 të jis naikinamas baþnyèias ir jose su- metø gimimo jubiliejus. Ta proga meni- kauptas meno vertybes, nykstanèius ap- ninko gimtajame Varacevièiø kaime, leistus bajorø dvarelius. Genamas pa- Baltarusijoje atidaryta Ordos paveikslø triotiniø minèiø bei skaudaus naikina- galerija ir muziejus, o Minske surengta mos kultûros netekties jausmo, skubëjo jam skirta konferencija. Lietuvos visuo- pieðiniuose áprasminti LDK teritorijoje menei menininko kûryba iðsamiai pri- pasklidusias dvarø sodybas, sakralinius statyta prieð metus pasirodþiusioje prof. pastatus, apgriuvusias, bet istoriðkai Vytauto Levandausko ir Renatos Vaièe- svarbias pilis, unikalø miestø ir mieste- konytës-Kepeþinskienës monografijoje liø urbanistiná vaizdà. Tad jo kûrybos Napoleonas Orda: senosios Lietuvos archi- palikimas yra ádomus ne tik dailëtyri- tektûros peizaþai. Tad, minint menininko ninkams, bet ir architektûrologams, gimimo sukaktá, siûlau pavartyti ðios kraðtotyrininkams, istorikams, todël ir jo monografijos puslapius, prisiminti Or- darbø vertë nusakoma ne vien tik dai- dos kûrybos palikimà ir ávertinti meno- lës istorijos kontekste. Þvelgiant meni- tyrininkø darbà. niø inovacijø prasme dailininkas netap- Màstant apie þymiausius XIX a. Lie- tø iðskirtine asmenybe, bet nuoseklus tuvos menininkus ir skaitant apþvalgi- tarsi metraðtininko darbas, suðildytas nes to laikotarpio dailës studijas, rikiuo- jautriu þvilgsniu á aplinkà, suteikia jo jasi visa eilë kûrëjø pavardþiø, tarp ku- kûriniams iðskirtinumo, þavi tolydþio riø Orda net ne visada minimas. Ar taip vis tobulëjanèia atlikimo technika, sub- atsitinka dël vis dar fragmentiðkø XIX a. tiliai ðvelniu koloritiniu sprendimu ir Lietuvos dailës istorijos tyrimø, ar dël svarbiausia – paties objekto pasirinki- to, kad Lietuvos muziejuose maþai yra mu. Pats Orda save laikë dailininku më- jo kûrybos pavyzdþiø, ar todël, kad Or- gëju, nes nebuvo baigæs akademiniø da nepriskiriamas prie þymiausiøjø? At- dailës studijø, lankæs tik akvarelininko, sakymas nëra vienareikðmis. Gimæs ba- architektûros peizaþo meistro Pierre’o joriðkoje ðeimoje, gavæs Napoleono var- Girard’o dailës mokyklà Paryþiuje. Kita dà, kuris gali bûti susijæs su dþiaugs- vertus, bajoriðkosios kultûros tradicijoje mingu Prancûzijos imperatoriaus lauki- gebëjimas pieðti ir muzikuoti buvo ne- mu, tikintis iðsilaisvinti ið caro valdþios atskiriama iðsilavinimo dalis, daþnai net gniauþtø, Orda atstovavo senàjà LDK nesiejama su profesine veikla. pilietiðkumo sampratà. Kaip ir daugu- Ordos kûrybinës kelionës tæsësi per ma kitø bajorø jis savo gyvenimu skau- Gardino, Voluinës, Podolës, Minsko, Ki- dþiai patyrë caro represijas: po 1831 m. jevo, Vitebsko, Kauno, Vilniaus guberni- sukilimo priverstinëje emigracijoje Pary- jas, atitinkamai ir jo kûrybinis palikimas þiuje iðgyveno dvideðimt tris metus bei archyviniai dokumentai pabiro po (1832–1856), po 1863 m. sukilimo ákalin- Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Baltarusi-

220 LOGOS 52 2007 LIEPA • RUGSËJIS RECENZIJA jos, Prancûzijos muziejus ir archyvus. Di- kumentai, rasti menininko namuose kra- dþioji dalis jo pieðiniø (apie 1000) saugo- tos metu. Gaila, kad ði byla liko nepilnai ma Krokuvos nacionaliniame muziejuje, iðnagrinëta ir per maþai cituota. Visgi o Lietuvoje rasta tik keletas. Todël lietu- Ordos anticarinë veikla monografijoje viø menotyrininkams, siekiantiems iðsa- gana plaèiai analizuojama, atsekama ðios miai pristatyti dailininko kûrybinæ biog- veiklos pradþia nuo Svislovièiaus gimna- rafijà, surinkti jo pieðinius, iðtirti jø doku- zijos laikø, kuomet penktos klasës jau- mentiná turiná ir ávertinti kûrybos savitu- nuolis (1822–1823 m.) buvo ásijungæs á mà, kilo tikrai nelengva uþduotis, kurios slaptà jaunimo draugijà Auðrieèiai. Tai ávykdymui ir monografijos subrandini- yra dar vienas naujas ir tikrai ne pasku- mui reikëjo daugiau nei deðimtmeèio. tinis mûsø menotyrininkø atrastas Ordos Ankstesni Ordos kûrybos tyrinëjimai gyvenimo ir kûrybos faktas. V. Levandausko ir R. Vaièekonytës-Ke- Knygoje jungiamas dailëtyrinis ir ar- peþinskienës monografijoje yra gausiai chitektûrologinis poþiûriai. Þvelgiant á papildyti naujais duomenimis. Paryþiu- Ordos pieðinius vertinama jø meninë ið- je ásikûrusiame A. Mickevièiaus muzie- raiðka, objekto atitikimas natûrai, tiria- juje knygos autoriai atrado pluoðtelá me- mas kompozicinës dermës, fantazijos ir nininko korespondencijos su ávairiais as- realybës santykis. Todël darbas vyko ne menimis, kuriame iðsiskiria Ordos laið- tik muziejuose, archyvuose ir biblioteko- kas filomatui Ignotui Domeikai. Jo ver- se, buvo rengiamos ekspedicijos Ordos timas, pateiktas knygos prieduose, at- kelioniø marðrutais. Dailininko pavaiz- skleidþia Ordos kûrybinius uþmojus ir jø duoti ir ðiandien iðlikæ objektai tirti tik- prieþastis. Menininkas átikinamai raðo: rovëje, ieðkota jo pasirinkto þiûros tað- „Nuo 1856 m. esu gimtajame kraðte, o ko. Ekspedicijos padëjo patikslinti meni- kadangi, kaip þinai, buvau dailininkas ninko kelioniø marðrutus, taip atsirado mëgëjas, gráþus dingtelëjo laiminga min- papildoma informatyvi medþiaga – tis aplankyti mûsø provincijà, tokià bran- V. Levandausko sudaryti Kauno, Vil- già mûsø ðirdims, ir kadangi ji menkai niaus, Minsko ir Gardino gubernijose paþástama patiems tautieèiams, keliau- menininko apkeliautø vietoviø su nuro- damas su pieðtuku rankoje nupieðiau mûsø buvusios ðlovës ir civilizacijos ske- dytomis datomis þemëlapiai. veldras.“ Daugiausia naujø faktø meno- Gerai apmàstyta knygos struktûra tyrininkai atrado Baltarusijos Nacionali- yra patogi ávairiø interesø turinèiam niame istorijos archyve Gardine. Tai skaitytojui. Atskirame skyriuje pateikta anksèiau niekur nepublikuotas dailinin- menininko gyvenimo ir kûrybos apþval- ko kelionës á Paryþiø dienoraðtis ir jo ga, o kitoje, didþiojoje, monografijos da- jausmai iðlieti iðgyvenant artimo bièiulio lyje aptariami atskiri menininko vaiz- A. Mickevièiaus netektá, odëje Adomui duoti objektai. Senosios Lietuvos archi- mirus, kuri taip pat yra pirmà kartà pub- tektûros peizaþai iðskirstyti pagal pa- likuojama. Itin ádomus radinys tame pa- grindinius architektûros tipus: didieji èiame archyve – byla, kurioje sutelkti do- miestai ir miesteliai, pilys, dvarø sody-

LOGOS 52 221 2007 LIEPA • RUGSËJIS RECENZIJA

bos, sakraliniai pastatai, memorialiniai ir Fundamentali V. Levandausko ir kiti paminklai, kurie iðdëstomi abëcëlës R. Vaièekonytës-Kepeþinkienës monog- tvarka. Gera vaizdo ir teksto dermë lei- rafija svariai papildo Lietuvoje dar ne- dþia nesunkiai atrasti rûpimà objektà ir pakankamai iðvystytus architektûros jo iðsamø istoriná, architektûrologiná, ikonografijos tyrimus. Þinoma, negalima dailëtyriná apibûdinimà. pamirðti Algës Jankevièienës, Algiman- Skaitytojà patraukia ir puikus knygos to Miðkinio indëlio á ðià sritá, visgi pa- dizainas, elegantiðkas teksto ir iliustraci- gal uþmojá ir apimtá aptariamam veika- jø apipavidalinimas, taip pat iðskirtinë lui prilygtø tik Vlado Drëmos studija geros kokybës reprodukcijø gausa. Dingæs Vilnius. Auðrinë Kulvietytë-Slavinskienë Vytauto Didþiojo universitetas

222 LOGOS 52 2007 LIEPA • RUGSËJIS