Dotnuvos Miestelio Bendrasis Planas

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

KONCEPCIJA

BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENGĖJAS KAUNO SĮ "KAUNO PLANAS" DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

KAUNAS, 2011 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGĖJAI:

PROJEKTO VADOVAS: PV (A 1760) JURGA MISIŪNĖ

RENGĖJAI: ARCH. (A 175) ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS PDV INŽ. (17744) ZITA NORMANTIENĖ ARCH. (A 1761) DONATAS DUOBA ARCH. (A 1576) LAURYNAS BYLA ARCH. (A 1707) MARIUS IVAŠKEVIČIUS ARCH. (A 1564) EDMUNDAS JACKUS ARCH. EDMUNDAS BAGUCKIS NKPS NR. (0733) NIJOLĖ STEPONAITYTĖ INŽ. (8813) ELENA KANCLERYTĖ INŽ. (22132) AIVARAS BRAGA INŽ. EDITA ŠALNĖ

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 2 TURINYS

ĮVADAS ...... 4 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ...... 5 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCIJAI ĮTAKOS TURINTYS VEIKSNIAI ...... 10 PLANINĖ – ERDVINĖ STRUKTŪRA ...... 11 FUNKCINĖ STRUKTŪRA ...... 12 MIESTELIO TERITORIJOS VYSTIMĄSI VEIKIANTYS VEIKSNIAI ...... 13 DOTNUVOS MIESTELIO PLANINėS IR ERDVINėS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI ...... 14 KONCEPCINIAI PASIŪLYMAI ...... 17 URBANISTINĖS PLĖTROS KRYPTYS, FUNKCINIO ZONAVIMO PRIORITETAI ...... 17 INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ...... 20 VANDENS TIEKIMAS IR BUITINĖS NUOTEKOS ...... 20 ŠILUMOS TIEKIMAS ...... 22 ELEKTROS TIEKIMAS ...... 22 ATLIEKŲ TVARKYMAS ...... 23 SUSISIEKIMO SISTEMA ...... 24 FUNKCINIU ZONŲ VYSTYMO POBŪDIS, ERDVINĖS MORFOSTRUKTŪROS ELEMENTAI ...... 27 SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA ...... 27 EKONOMINĖ IR VERSLO APLINKA ...... 30 APLINKOSAUGINIŲ, PAMINKLOSAUGINIŲ, VIZUALINIŲ IR KITŲ TERITORIJOS NAUDOJIMO APRIBOJIMŲ PASIŪLYMAI ...... 33 APLINKOSAUGINIAI SIŪLYMAI ...... 33 PAMINKLOSAUGINIAI NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMO PASIŪLYMAI ...... 34 TERITORIJOS VIZUALINIO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI ...... 36 IŠVADOS ...... 38

Grafinė dalis: 1. Brėžinys. I variantas. Teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymas. M 1:10000 2. Brėžinys. I variantas. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. M 1:5000 3. Brėžinys. II variantas. Teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymas. M 1:10000 4. Brėžinys. II variantas. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. M 1:5000

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 3 ĮVADAS

Dotnuvos miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-296 „Dėl Dotnuvos miestelio bendrojo plano rengimo“ ir Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano rengimo paslaugų pirkimo sutartimi su užduotimi, darbų programa ir planavimo sąlygomis Nr. 10-10. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taisyklėmis ir kitais planavimą reglamentuojančiais norminiais dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (LRS 2002-10-29 nutarimas Nr.IX-1154), Kėdainių rajono savivaldybes teritorijos bendruoju planu (patvirtintas 2009 m. vasario 27 d. Kėdainių rajono savivaldybes tarybos sprendimu Nr. TS-68), specialiaisiais planais.

Dotnuvos miestelio bendrojo plano koncepcijos analizės stadijoje atliekama: . parengiami miesto teritorijos vystimosi koncepciniai pasiūlymai; . nustatomi teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystimosi principai:  parenkant teritorijos plėtros kryptis, zonų vystymo tipus, morfostruktūros elementų formavimo modelius;  nustatant teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus (funkcinis zonavimas);  nustatant miestų ir miestelių įtakos zonas bei už miestų ir miestelių teritorijų ribų esančių teritorijų tolesnio vystymo ar naudojimo perspektyvas; . parengiami aplinkosauginiai, paminklosauginiai, vizualiniai ir kiti teritorijos naudojimo apribojimu pasiūlymai. Kartu parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą (Žin., 2004, Nr. 130-4650). Kaip to reikalauja Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189), planavimo organizatorius (Kėdainių rajono savivaldybės administracija ) dėl koncepcijos rengimo stadijoje parengtų sprendinių ir vertinimo ataskaitos konsultuojasi su visuomene. Rengiant koncepciją, vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginiais planais. Teritorijos vystymo erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir aprobuojama savivaldybės taryboje.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 4 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

PLANUOJAMA TERITORIJA: apie 950 ha teritorija, kurią sudaro Dotnuvos miestelis (181,67 ha), Gėlainių kaimas (~240 ha), dalis Urnėžių (~51,4 ha), Aušros (`426 ha) ir Valinavos (~60 ha) kaimų.

1 pav. Teritorija, kuriai rengiamas bendrasis planas

PLANAVIMO TIKSLAI:

. nustatyti Dotnuvos miestelio vaidmenį apskrities ir rajono ekonominės, socialinės aplinkosauginės ir urbanistinės plėtros raidoje; . subalansuoti miestelio teritorijos socialines, ekonomines ir ekologines raidos pusiausvyras; . suformuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją darbo ir poilsio politiką; . suformuoti gyvenamųjų erdvių ir infrastruktūros plėtros politiką; . saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos rekreacinius išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 5 . suformuoti gamtinį karkasą sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai ir nykstančiai - atkurti; . vadovaujantis urbanistines darnos principais miestelio teritorijas suskirstyti funkcinėmis zonomis; . suderinti fizinį ir juridinį asmenų ar jų grupių, visuomenės, rajono savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir atskirų sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo; . numatyti optimalias apgyvendinimo struktūros plėtojimo kryptis ir demografines prognozes; . numatyti inžinerines ir susisiekimo komunikacijų infrastruktūros pusiausvyrą, darną su gyvenamąja aplinka; . sudaryti sąlygas investicijoms socialinėje ir ekonominėje miestelio veikloje; . numatyti Dotnuvos miestelio plėtros urbanistinius ryšius su Akademijos miesteliu; . numatyti gaires Dotnuvos miestelio ir Aušros kaimo bei Akademijos miestelio ir Vainotiškių kaimo sujungimui į vieną urbanistinį vienetą- Dotnuvos miestelį.

BENDROJO PLANAVIMO UŽDAVINIAI

Pagrindinės nuostatos: . sudaryti Dotnuvos miesteliui subalansuotai plėtotis, gerinti aplinkos kokybe, plėtoti ekonominį ir socialinį potencialą; . išanalizuoti teritorijas, tinkamas įvairiai ekonominei veiklai, pateikti sprendinius, išlyginančius miestelio teritorijos plėtros netolygumus; . sudaryti prielaidas europinių ir šalies programų ir projektų įgyvendinimui miestelio teritorijoje; . numatyti optimalias apgyvendinimo struktūros plėtojimo kryptis, gyventojų demografines prognozes; . pasiūlyti priemones efektyviai ekonominei veiklai vystyti; . atsižvelgti į miestelio žemėvaldos ypatumus, žemės grąžinimo pasekmes, žemės naudotojų interesus; . išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibrėžti jų naudojimą ir sąveiką su žemės ūkio bei urbanistinio karkaso teritorijomis; . sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi miestelio įvaizdžio formavimui;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 6 . numatyti gamtinių teritorijų ekologines pusiausvyros palaikymo ir atkūrimo, aplinkos kokybes pagerinimo kryptis ir sprendinius; . numatyti susisiekimo infrastruktūros plėtojimo kryptis; . numatyti inžinerinės infrastruktūros ir energetines sistemos bei vietinių energijos šaltinių plėtojimo kryptis ir sprendinius; . numatyti ir pateikti pasiūlymus dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo; . numatyti paimamas visuomenes poreikiams teritorijas; . parengti žemės naudojimo reglamentus. Išorės aplinka: . detalizuoti ir patikslinti Kėdainių rajono savivaldybes teritorijos bendrojo plano sprendinius Dotnuvos miestelio teritorijoje; . susieti bendrojo plano sprendinius su parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais; . suderinti Dotnuvos miestelio ir gretimų teritorijų plėtros raidos interesus; . atsižvelgti į valstybinių kelių ir geležinkelių plėtros programų pasiūlymus, numatyti aptarnavimo teritorijas greta jų; . apibrėžti ir integruoti į plano struktūrą šalies ir regiono lygmenų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas bei objektus. Gamtinė aplinka ir ištekliai: . įvertinti Dotnuvos miestelio gamtinę aplinką, nustatyti jos vertę ir galimybę naudoti tikslinei veiklai; . nustatyti vietinių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo galimybes ir numatyti zonas tokiai energetikai plėtoti; . nustatyti gamtinių išteklių panaudojimo būdus ir tausojimo priemones konkrečiose teritorijose; . numatyti gamtinių teritorijų ekologines pusiausvyros palaikymo ir atkūrimo, biologinės įvairovės didinimo kryptis ir sprendinius. Ekonomine raida: . pasiūlyti ekonominės veiklos sritis ir verslo struktūrą, palankią verslui miestelyje plėtoti; . numatyti priemones miestelio investicinės aplinkos gerinimui, tinkamų komercinei veiklai sklypų pasiūlą; . numatyti netaršios pramonės ir smulkios gamybos plėtros kryptis ir tam reikalingas teritorijas; . nustatyti prekybos ir paslaugų tinklo plėtrą;

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 7 . nustatyti gyvenamojo busto programos miestelyje apimtis; . nustatyti rekreacijos ir turizmo plėtros kryptis, numatyti tam reikalingas teritorijas. Socialine raida: . apibūdinti miestelio gyventojus, jų demografinę ir socialinę struktūrą, pateikti prognozę 2012 - 2022 metams; . pateikti miestelio socialinių grupių kitimo prognozę, priemones jai reguliuoti, siekiant sumažinti nedarbo lygį; . pateikti įmonių darbo jėgos panaudojimo pasiūlymus; . pateikti socialines globos ir aplinkos gerinimo priemones nedarbingumui mažinti; . pateikti pasiūlymus socialiai remtinų žmonių būsto ir kitoms socialinėms problemoms spręsti. Apgyvendinimo sistema: . sukurti subalansuotą. su gamtinėmis teritorijomis apgyvendinimo sistemą; . numatyti teritorijų ir funkcinių zonų žemės naudojimo paskirtis, naudojimo reglamentus ir naudojimo prioritetus; . numatyti priemones gyvenamajai plėtrai optimizuoti; . numatyti priemones užstatytų gyvenamųjų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybei subalansuoti; . nustatyti teritorijas, kur užstatymo sutankinimas nepageidautinas; . rezervuoti teritorijas naujai apgyvendinimo infrastruktūrai kurti ir esamai pagal prognozuojamą poreikį. plėtoti; . patikslinti miestelio viešųjų erdvių visuomenės reikmėms patenkinti poreikį ir numatyti galimybes formuoti tokias erdves prie vandens telkinio; . nustatyti galimos teritorijų už miestelio ribų plėtros prioritetus - pirmos eilės statybos kvartalus; . nustatyti galimus užstatymo reglamentus. Kultūros vertybės: . nustatyti saugomų teritorijų, kultūrinio kraštovaizdžio ribas, reglamentus, veiklos apribojimus ir naudojimo galimybes; . įvertinti kultūros vertybių semantinę svarbą miestelio įvaizdžiui formuoti; . nustatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių regeneracijos kryptis ir prioritetus; . pateikti pasiūlymus, kaip integruoti kultūros vertybių teritorijas ir objektus į pažintinio turizmo rajono savivaldybėje plėtrą. Susisiekimo sistema:

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 8 . parengti optimalią miestelio gatvių tinklo schemą numatant prioritetus, atsižvelgiant į kvartalų svarbą ir dydį ir užtikrinti gerus ryšius tarp objektų; . nustatyti miestelio esamų gatvių remonto prioritetus; . atsižvelgti į kelių transporto susiliejimo mazgus, numatant aptarnavimo infrastruktūros zonas. Komunalinė ir inžinerinė infrastruktūra: . išanalizuoti esamą padėtį ir, esant reikalui, numatyti vietas Dotnuvos ir Gėlainių kapinių plėtrai; . apibrėžti centralizuotos ir vietinės inžinerinės infrastruktūros (šilumos ūkio, vandentiekio ir nuotekų) plėtros zonas, pažymėti pagrindines trasas; . nustatyti gamtinių dujų tiekimo trasas ir zonas; . parengti elektros energijos tiekimo schemą numatant elektros pastočių teritorijas; . numatyti alternatyvios atsinaujinančios energijos šaltinių vietas ir jų galimas įtakos zonas; Numatyti kitų visuomeninių miestelio poreikius užtikrinančių objektų išdėstymo schemą.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 9 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCIJAI ĮTAKOS TURINTYS VEIKSNIAI

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Kėdainiai – Šiauliai. Miestelis yra seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Nuo rajono centro – Kėdainių miesto, Dotnuva nutolusi 11,4 km, kelionės trukmė apie 15 min. Trumpiausi atstumai iki svarbiausių Lietuvos miestų: Vilnius – 133 km, Kaunas – 59,6 km, Klaipėda – 193 km, Šiauliai – 81,1 km, Panevėžys – 57,4 km.. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ir Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendraisiais planais Dotnuvos miestelis yra formuojamas kaip b kategorijos centras, kuriam teikiamas kokybinės ir kiekybinės plėtros prioritetas. Tai yra antra pagal reikšmę kategorija bendroje rajono gyvenamųjų vietovių struktūroje: a kategorija – Kėdainių miestas; b kategorija – Dotnuva, Josvainiai, Aristava; c kategorija – Šėta, Krakės, Labūnava, Plėdnagiai. d kategorija - papildomieji vietiniai centrai kuriami mažesnių miestelių ir kaimų, kurių socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, bet teritorijos patogios gyventojams, žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugoms teikti, bei skatinti centralizuotų inžinerinių sistemų plėtrą

2 pav. Dotnuva Kėdainių rajono kontekste b kategorijos centrų socialinę ir ekonominę bazę sudaro esamos ir plėtojamos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, globos ir rūpybos, kultūros įstaigos su tinkamo lygio technine įranga. Šiuose centruose turėtų būti koncentruojamos materialinės investicijos, apjungiamos lėšos

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 10 skirtos teritorijos priežiūrai ir inžinerinių sistemų naudojimui. Minimalus vietinių centrų privalomo institucinio aprūpinimo įstaigų sąrašas: mokykla, medicinos ir priešmokyklinės įstaigos, globos ir rūpybos tarnybos, gaisrinė, policija, greitoji medicininė pagalba, įvairios techninės komunalinės ūkio tarnybos. Vietinių b kategorijos centrų plėtroje privalomąją savivaldybės dalį sudaro: Socialinis būstas, kurio dalis bendroje rajono būsto struktūroje turėtų sudaryti 5-10 %. Šis būstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems žmonėms, bet ir tiems vyresnio amžiaus vienišiems gyventojams, kurių būstas kaimuose, vienkiemiuose yra nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa; Aukštos kokybės būstas, kuris būtų finansuojamas privačių specialistų (kurių darbu suinteresuoti vietiniai centrai) lėšomis ir kurio statybai savivaldybė teiktų paramą, pagalbą ir pan; Inžineriniai tinklai, gatvės, atliekų surinkimo sistemų, jų plėtra, modernizavimas, naudojimas ir priežiūra; Viešojo transporto sistemos vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokybės užtikrinimas; Galimiems investuotojams (pramonė, transportas, sandėliavimas, medicinos, prekybos ir kt. paslaugos) parengta pasiūlos investuoti sistema, kurią sudarytų iš anksto paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibrėžtos sąlygos bei reikalavimai ir t. t.

PLANINĖ – ERDVINĖ STRUKTŪRA

Dotnuvos seniūnija yra viena tankiausiai apgyvendintų seniūnijų Kėdainių rajone. Dotnuvos miestelyje 2001 metais gyveno 775 gyventojai. Tai vienas didžiausių miestelių Kėdainių rajone. Iš šiaurės ir rytų pusių miestelį juosia Dotnuvėlės upė, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. Kiek atokiau į rytus nuo miestelio praeina geležinkelis. Vakarinėje miestelio dalyje gamtinių ribų nėra, čia yra žemės ūkio paskirties žemės. Į šiaurės vakarus nuo Dotnuvos yra Akademija – buvęs Dotnuvos dvaras. Už 4 km nuo miestelio yra Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietė. Miestelio teritorijos plotas apie 182 ha, beveik visa teritorija yra užstatyta ir betarpiškai jungiasi su Aušros kaimo užstatyta teritorija. Dotnuvos miestelio erdvinę kompoziciją reikia vertinti jos istoriškai susiformavusio gatvių tinklo atžvilgiu. Svarbiausia miesto kompozicinė ašis – Vytauto gatvė, kuri taip pat yra ir kelias – jungiantis Kėdainius ir Šiaulius. Prie šios gatvės suformuotas užstatymas pabrėžia jos erdvę, prie jos telkiasi intensyviausias judėjimas, intensyviausio užstatymo teritorijos. Dotnuvos miestelio kompozicinis branduolys yra išlikęs miestelio senasis centras su svarbiausia miestelio dominante – bažnyčia.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 11 Didžiąją daugumą miestelio užstatytų teritorijų sudaro vienbučiai gyvenamieji namai. Pagrindiniai miestelio socialinę aplinką formuojantys objektai: Dotnuvos bažnyčios ir kapucinų vienuolyno (buvęs bernardinų) ansamblis, Dotnuvos pagrindinė mokykla, paštas, biblioteka ir globos namai.

FUNKCINĖ STRUKTŪRA

Šiame skyriuje apžvelgiamos gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, pramonės, želdynu, žemės ūkio funkcinės zonos. Rekreacijos, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros teritorijos apžvelgiamos atskiruose skyriuose.

Gyvenamosios paskirties teritorijos Dotnuvos miestelio užstatymas yra gana vientiso charakterio. Dominuoja vienbučiai sodybinio tipo gyvenamieji namai, greta to yra ir keletas daugiabučių gyvenamųjų namų. Visuomeninės paskirties teritorijos Visuomeninės įstaigos išsidėstę po visą miestelio teritoriją. Pagrindinė jų dalis išsidėsčiusi vienoje vietoje - centrinėje miestelio dalyje – seniūnija, kultūros centras, pašto skyrius, maisto prekių parduotuvė. Mokykla yra rytinėje Dotnuvos dalyje, netoli Dotnuvėlės tvenkinio. Visuomeniniai pastatai išsimėtę plane, todėl nesudaro vieningesnio komplekso miestelio erdvinėje kompozicijoje. Komercinės paskirties teritorijos Komercinius objektus galima išskirti į prekybos ir pramogų. Prekybos objektai koncentruojasi miestelio centrinėje dalyje. Pramonės teritorijos Pagrindinės Dotnuvos miestelyje veikiančios įmonės yra: ŽŪB “Dotnuvos agroservisas” ir UAB „Sibena“ Prekybos centras (Vytauto g. 72). Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi įvairių lengvatų iš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo smulkiesiems verslininkams, kurie savo veiklą vykdo Kėdainių r. teritorijoje ir jų įmonės yra įregistruotos Kėdainių r. įmonių registre.

Funkciniais, socialiniais – ekonominiais ir kultūriniais ryšiais Dotnuva yra glaudžiai susijusi su Akademijos miesteliu, kuris yra už 3,59 km (kelionės trukmė 5 min.) šiaurės vakarų kryptimi prie to paties kelio Kėdainiai – Baisogala – Šiauliai. Dotnuva ir Akademija yra savotiškas natūraliai susiformavęs minidipolis, todėl abu miesteliai yra traktuotini kaip vienas kito funkcinių interesų, skatinančių konkurencingumą ir bendradarbiavimą, zona.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 12 MIESTELIO TERITORIJOS VYSTIMĄSI VEIKIANTYS VEIKSNIAI

Miestelio vystimąsi įtakoja įvairūs išorės ir vidaus veiksniai. Nemaža ju dalis sunkiai prognozuojami ir apibrėžiami, tačiau, atsižvelgiant i šiuos veiksnius, turi buti nustatyti vystymo principai. Dotnuvai didžiausia įtaką turintys išorės veiksniai yra šie: 1. Neigiami ekonominiai demografiniai procesai vykstantys Lietuvoje ir ES: menkas miestelio plėtros finansavimas, senstanti visuomenė, emigracija, bedarbystė. 2. Nuošali miestelio geografinė padėtis, prasti keliai (vienas asfaltuotas išorės kelias). 3. Valstybės teisinė aplinka, pokyčiai teritorijų planavimo ir nuosavybės reglamentavime. 4. Galimybės pasinaudoti EU struktūrinių fondų lėšomis gyvenimo kokybei miestelyje gerinti ir investicijų pritraukimui. 5. Aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. 6. Prognozuojamas ekonomikos ir gyvenimo standartų augimas Lietuvoje. 7. Turizmo verslo nusiteikimas investuoti miestelyje.

Vidiniai veiksniai Dotnuvos miestelyje yra tokie: 1. Dotnuvos miestelio gamtinė situacija, turimi rekreaciniai ir kultūriniai ištekliai. 2. Galimybės patiems gyventojams daryti įtaką savo miestelio vystimuisi ir bendruomeninis aktyvumas. Gyventojų nusiteikimas kelti savo kvalifikacija, imtis verslo, patiems siekti gerinti savo gyvenimo sąlygas. 3. Miestelio erdvinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir regione.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 13 DOTNUVOS MIESTELIO PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI

Dotnuvos miestelio vystymo principai nustatomi, atsižvelgiant i planavimo tikslus bei uždavinius, iškeltus teritorijų planavimą reglamentuojančiuose dokumentuose bei nustatytus Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos bei administracijos. Vadovaujantis nustatytais vystymo principais, rengiami koncepciniai pasiūlymai bei konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai. Vystymo principai nustatomi plėtros kryptims, funkcinėms zonoms bei jų tipams. Šiame bendrojo plano rengimo etape nustatyti tokie pagrindiniai plėtros krypčių tipai: . urbanistinė kryptis, . ekonominė kryptis, . socialinė kryptis.

URBANISTINĖ PLĖTROS KRYPTIS apima tokius bendrojo plano rengimo aspektus kaip geografinės plėtros kryptys, erdvinė struktūra, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kokybė, transportiniai ryšiai ir inžinerinė infrastruktūra. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: 1. tolygi urbanistinė plėtra, 2. racionalus teritorijų išnaudojimas, kompaktiško miestelio kūrimas, 3. pagrindinis dėmesys gyvenimo kokybės, inžinierinės infrastruktūros gerinimui, 4. minimizuojamas neigiamas poveikis aplinkai, 5. ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą, 6. pagarba miesto urbanistiniam paveldui bei kraštovaizdžiui ir gamtinei aplinkai jų vystymas. Rengiant BP koncepciją, pagal urbanistinės sandaros bei architektūrinės-erdvinės kompozicijos vystymo elementų struktūrą, planuojama teritorija skirstoma į užstatomas (esamas užstatytas ir naujai plėtrai skirtas teritorijas) ir neužstatomas teritorijas. Užstatomos teritorijos apima: . teritorijas, tinkamas gyventi, kuriose yra šios funkcinių prioritetų zonos:  centrų teritorijos - multifunkcinės intensyviai užstatomos teritorijos. Šiose teritorijose keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūros kokybei, kurie turi būti nurodomi išduodant planavimo ir projektavimo sąlygas;  mišrios gyvenamojo prioriteto teritorijos – daugiabutės ir vienbutės statybos kvartalai su reikiama socialine, paslaugų ir aptarnavimo infrastruktūra

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 14 (rengiant BP sprendinius bus diferencijuota į gyvenamųjų teritorijų grupes, išskirtas pagal kvartalų intensyvumo parametrus);  mišrios viešojo prioriteto teritorijos - teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, švietimo, sveikatos apsaugos, maldos namų) ir gyvenamai statybai, kurios, rengiant BP sprendinius, bus išskaidytos į atskirus funkcinius vienetus; . teritorijas, netinkamas gyventi, kuriose yra šios funkcinės zonos:  verslo, gamybos, pramonės teritorijos - teritorijos darbo vietų plėtrai. Bet kokia esama ir planuojama ūkinė veikla privalo atitikti higienos normų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms;  infrastruktūros teritorijos - teritorijos transporto infrastruktūros objektų statiniams ir tiesiniams. Neužstatomose teritorijose nenumatoma nauja statyba, išskyrus esamas namų valdas bei konversiją iš taršios veiklos srities į netaršią, nesukeliant naujų neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Šiose teritorijose koncepcija išskiria: . svarbiausius kultūros paveldo kompleksus; . esamus vandenis; . svarbiausias rekreacijai tinkamas vietas. Rengiant BP sprendinius, neužstatomas teritorijas numatoma diferencijuoti į šias funkcines zonas: . intensyviam naudojimui įrengiamus želdynus (rekreaciniai, kultūriniai, memorialiniai želdynai); . ekstensyviam naudojimui įrengiamus želdynus (ekstensyviai rekreacijai ar tik pažintiniam lankymui įrengiamos teritorijos); . valstybinius, kitus miškus ir miškingas teritorijas; . žemės ūkio ir kitas neužstatomas teritorijas (teritorijos, kurių nenumatoma urbanizuoti iki BP skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos); . vandenis (upės ir kiti atviri vandens telkiniai); . vandenvietes (su jų griežto režimo apsaugos zonomis). Toks užstatomų ir neužstatomų teritorijų zonavimas užtikrins šio lygmens dokumentui keliamus reikalavimus, pagal kuriuos turi būti nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 15 EKONOMINĖ PLĖTROS KRYPTIS apima tokias sritis kaip sąlygos verslui plėtoti, investicijų pritraukimas, gyventojų užimtumas ir darbo jėgos kokybė. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: 1. esamo miestelio verslumo lygio palaikymas ir kėlimas, teritorijų darboviečių steigimui rezervavimas, 2. sąlygų sudarymas darbo jėgai kelti savo kvalifikacija, 3. vengimas tų ekonominės veiklos rūšių, kurios gali pakenkti miesto geroms gamtinėms ir kraštovaizdinėms sąlygoms, 4. sąlygų turizmo verslo plėtrai sudarymas. SOCIALINĖ KRYPTIS — tai visuomeninis aptarnavimas, sveikatos apsauga, švietimas, socialiniu paslaugų poreikis ir prieinamumas, būstas ir jo kokybė. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: 1. socialinių paslaugų kiekis, atitinkantis poreikius ir pagal juos kintantis, 2. saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas, 3. visuomeninio aptarnavimo, sveikatos ir švietimo įstaigų modernizavimas. Dotnuvos miestelio būsimų urbanistinės plėtros zonų vystymo principai nustatomi tokie: . kokybiškos gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimas, . vertingų gamtinių komponentų išsaugojimas ir įjungimas į naują urbanistinę miesto struktūrą, . urbanistinių ir transportinių konfliktų vengimas.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 16 KONCEPCINIAI PASIŪLYMAI

URBANISTINĖS PLĖTROS KRYPTYS, FUNKCINIO ZONAVIMO PRIORITETAI

Dotnuvos miestelyje nagrinėjamos dvi pagrindinės bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Pirmoji — tai Esamos būklės išlaikymo alternatyva. Ji atitinka esamą miestelio būklę ir natūralias raidos tendencijas, nustatytas esamos būklės analizės stadijos metu. Šiuo atveju nekoreguojamos esamos miestelio ribos. Racionalios plėtros alternatyva numatanti aktyvinti vidinį miestelio gyvenimą, išnaudojant esamus istorinius ir gamtinius privalumus, didinti gyventojų užimtumą, tuo pačiu gerinant ekonominę padėtį ir plečiant veiklos galimybes. Taip pat išspręsti neatitikimus tarp esamos ir faktinės žemės naudojimo paskirties, pakoreguoti miestelio administracines ribas. Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, detalizuojamos jame numatytos kitos paskirties teritorijos, numatant jų įsisavinimo eiliškumą. Būtina pažymėti ir neigiamus veiksnius, įtakojančius miesto raidą. Tai dabartiniai demografiniai procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas, bedarbystės didėjimas. Ekonominė aplinka taip pat pažeista krizės. Prie neigiamų reikia priskirti urbanistinės raidos detales, atsiradusias atstatant po karo sugriautą iki pamatų miestą: dispersišką miesto centrą (išsibarsčiusius viešuosius objektus) Racionalios plėtros koncepcijos alternatyva remiasi nuosekliais miestelio struktūros vystymo principais, teikdama šiuos prioritetus:

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 17 . GYVENIMO KOKYBĖ. Tai modernūs individualių gyvenamųjų namų kvartalai, su visa būtina inžinierine infrastruktūra, geras visuomeninis aptarnavimas, patrauklus miestelio centras, geri transportiniai ryšiai su darbovietėmis ir metropoliniais centrais. Tai periodiškai vykstantys kultūros, pramogų renginiai, miesto šventės. . ŽMOGAUS IR APLINKOS DARNA. Tai esamo kultūros paveldo, esamos urbanistinės struktūros vystymo galimybių panaudojimas. Tai gamtinio karkaso saugojimas, gausinimas ir panaudojimas. Dotnuvėlės paupių želdynų pritaikymas poilsiui, dviračių takams. . DARBO VIETŲ GAUSINIMAS. Gera miestelio geografinė padėtis svarbaus autokelio ir geležinkelio atžvilgiu, palyginti pigi darbo jėga gali lemti staigias investicijas į logistikos, pramonės įmonių statybą. Tam tikslui BP rezervuojami specialūs sklypai.

Miestelio centre siūlomos įvairios aplinkos kokybės gerinimo priemonės. Šia alternatyva bus siekiama spręsti susikaupusias miestelio urbanistines problemas: miestelio centro gyvinimo ir architektūrinės išvaizdos gerinimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, kultūros paveldo vertybių puoselėjimo, gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimo ir panaudojimo miesto želdynų sistemai formuoti, inžinerinio aprūpinimo. Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcija ruošiama dvidešimčiai metų. Per tokį ilgą laikotarpį gali labai reikšmingai pasikeisti demografinė situacija, ekonominė ir teisinė aplinka. Šiuo metu miestelyje, kaip ir visoje Lietuvoje, vykstantys procesai yra dažniausiai neigiami. Tačiau recesijos periodai paprastai vėliau ar anksčiau yra keičiami aktyvios plėtros periodais. Todėl siūlomi Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai yra orientuoti į optimistinį miestelio vystymosi scenarijų. Taip pat laikoma, kad šie pasiūlymai turi būti lankstūs ir sugebėti atitikti besikeičiančią situaciją ir galimus urbanistinius iššūkius miesteliui. Teritorijos urbanistinės plėtros kryptis Teritorijoje numatoma minimali gyvenamosios statybos plėtra, prioritetą teikiant centro formavimui ir verslo, gamybos vystymui. Sutvarkoma miestelio planinė ir funkcinė struktūra. Urbanistinė struktūra formuojama maksimaliai įsisavinant rytinėje Tilto gatvės pusėje ir vakarinės miestelio dalies teritorijas ruože palei Lauko gatvę. Visa galima plėtra organizuojama taip, kad būtų išsaugoti vertingiausi urbanistinę struktūrą sudarantys gamtiniai, kultūriniai kompleksai, sudaromos sąlygos patogiems struktūriniams ryšiams ir gyvybingam funkcionavimui. Pramonės ir kitų darbo vietų plėtros galimybės numatomos racionaliau išnaudojant esamą pramoninę zoną, sudarant galimybes ją konvertuoti mišriems viešojo prioriteto poreikiams.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 18 Miestelio centro plėtojimas Ryškinimas istoriškai vertingas miestelio gyvavimo periodas – pastatai, užstatymo charakteris, svarbios vietos. Pagrindines miestelio kompozicines ašis sudaro Gamtinės teritorijos, rekreacija, turizmas Miesto plane išskiriamos erdvės, tinkančios epizodiniams renginiams: muzikos, teatro, kino, mugių, parodų, religiniams – patriotiniams ir kitiems veiklos atvejams. BP numato galimybę šių erdvių teritoriniam vystymui: reikia miestelio parko, amfiteatro, vandens telkinio. Dotnuvėlės terasoje numatoma galimybė formuoti rekreacinę zoną, kuri galėtų būti skirta ne tik gyventojams, bet ir miestelio svečiams, įkuriant strategiškai patogų regioninio poilsio infrastruktūros tinklo segmentą.

Svarbiausias Racionalios plėtros koncepcijos privalumas yra reali bendrojo plano sprendinių teikiama nauda vietos gyventojams (bendrojo plano galimybių ribose), tai esminis skirtumas nuo Esamos būklės išlaikymo alternatyvos.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 19 INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Inžinerinės infrastruktūros srityje, laikomasi dviejų pagrindinių nuostatų: modernizuoti ir gerinti esamus tinklus; plėtoti inžinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei plėtrai.

VANDENS TIEKIMAS IR BUITINĖS NUOTEKOS

Dotnuva - miestelis Kėdainių rajone šalia kelio Kėdainiai – Šiauliai, prie Dotnuvėlės upės, yra nedidelis tvenkinys. Gyvena 867 gyventojai. Vandens tiekimo sistema vandenį tiekia 60 % gyventojų. Kita gyventojų dalis vandenį gauna iš šachtinių šulinių. Vanduo šuliniuose yra prastos kokybės. Centralizuoto vandentiekio vandenvietė yra miestelio ribose (suvartojama 51100 m3/metus). Gamybinio vandentiekio nėra. Tiekiamas vanduo yra geležingas. Prisijungusiųjų prie vandens tiekimo sistemos gyventojų sudaro 60 %. Nuotekų sistema naudojasi 40.9 % gyventojų (15.0 m3/p). Vandentiekio tinklai (ilgis~10,7 km) įrengti maždaug prieš 30 metų yra susidėvėję ~ 40 %.

Vidutiniai parduodamo vandens kiekiai ir esamos vandenvietės Lentelė 1 Eil. Vandenvietės Projektuojami pajėgumai Vidut. parduodami vandens Kiti duomenys pavadinimas t.m3/metus kiekiai t.m3/metus Nr. 1 Dotnuvos 438.000 51.100 Gyv. skaičius 867 vandenvietė Išnaudojamas pajėgumas 3,6 % Vartotojai 223

Gręžinių skaičius- 3

Vandentiekio tinklų ilgis apie 10,70 km

Komunikacijų rodikliai Lentelė 2 Buitinės Nuotekų Lietaus Vandens Vandenviet Vandentiekis Meta nuotekos valymas, nuotekos gerinimas ės Abonentai Suvartoja tūkst. m3/metus i 3 3 tūkst.m3/m našumas tūkst. našumas, vnt m /parą; m /metus tūkst.m3/m m3/m tūkst. m3/parą 2009 223 140 51100 5600 Siurblinė nėra Fe 3.6 šalinimas 18300 nėra 60 % gyventojų naudojasi vandentiekio sistema. 40.9 % gyventojų naudojasi buitinių nuotekų sistema.

Buitinių nuotekų tinklų ilgis – 2,0 km.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 20 Pagal patvirtintą LR vyriausybės nutarimą 2003.09.11. (Nr.1160) vienas iš uždavinių yra išplėsti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklą, kad jis pasiektų ne mažiau 95% gyventojų. Planuojamoje Dotnuvos miestelio planuojamoje teritorijoje vandens tiekimas numatomas iš Dotnuvos vandenvietės. Vandenvietės pajėgumas šiuo metu išnaudojamas dalinai. Įvertinus vandenvietės pajėgumą pagal vandenvietėje instaliuotų siurblių projektinį našumą ir dabartinį vandens suvartojimą, gyventojų demografinę situaciją, pramonės nebuvimą, galima daryti išvadą, kad eksploatuojama vandenvietė yra pajėgi aptarnauti perspektyviniame laikotarpyje prognozuojamą gyventojų skaičių. Ateityje plėtojant verslo sektorių vandens poreikis turi būti nustatomas atskirai. Yra padaryta prielaida, kad vandenvietė bus pajėgi aprūpinti geriamuoju vandeniu visus vartotojus. Esamų geriamo vandentiekio tinklų ilgis yra 10,70 km. 19 % vamzdžių būklė gera, apie 15 % patenkinama, apie 66% vamzdžių būklė bloga, reikia keisti naujais. Vandenvietėje yra 3 gręžiniai. Vandens slėgis tinkluose pakankamas, yra II-o pakėlimo siurblinė ir nugeležinimo įrenginiai. Dotnuvos vandenvietės II-o pakėlimo siurblinė aprūpina geriamuoju vandeniu Dotnuvos miestelį ir Akademiją. SAZ įrengta 50 m. atstumu, monitoringas nevykdomas. Dotnuvos miestelyje vandentiekio tinklo zonų nėra. Atskira vandentiekio tinklo zona yra Akademija, gaunanti vandenį iš Dotnuvos miestelio vandenvietės. Vandens suvartojimas Dotnuvoje: 140 ,m3/p, 51100 m3/metus. Centralizuotai tiekiamo vandens abonentų skaičius - 223 vnt. Geriamo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normą HN 24:2003. Žaliųjų plotų laistymui vanduo imamas iš gyventojų šachtinių šulinių.

VANDUO ŽALIŲJŲ PLOTŲ LAISTYMUI

Miestelio gatvių ir žaliųjų plotų laistymui Lentelė 3 Eil. Pavadinimas Laistymo norma Gyventojų skaičius Nr. 1 gyv /parą vnt. m3/parą 2 Žaliųjų plotų,aikščių gatvių laistymas 50 867 43,35 3 T.sk. Iš vandentiekio tinklų (50 %) - 21,68

VANDENS KIEKIAI PRIEŠGAISRINIAMS REIKALAMS Pagal „Priešgaisrines apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos“ direktoriaus įsakymo (NR. 1-168 ) 2009.05.22. lentelę 1 Dotnuvos miestelyje vienu metu kilusių gaisrų skaičius būtų: Lentelė 4 Eil. Pavadinimas Gaisrų skaičius Debitas l/sek Gaisro trukmė Vandens kiekis Nr. vnt Vienam gaisrui Bendras val. m3

1 Išorės gaisrų 1 10 10 3 10,8 gesinimas

BUITINĖS NUOTEKOS

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 21 Dotnuvos miestelyje veikia centralizuota mišrioji buitinių nuotekų sistema biologinio valymo įrenginiai, kurių būklė patenkinama. Nuotekų tinklų ilgis apie 2.2 km. Išvalytų ir perpumpuotų nuotekų kiekiai, gyventojų, besinaudojančių vandentiekio-nuotekų sistema, skaičius Perpumpuotų nuotėkų kiekiai pateikiami Lentelė 5 Gyventojų skaičius Gyventojų skaičius procentais Nuotekų kiekis tūkst. m3/metus vanduo nuotekos vanduo nuotekos Nuotekų kiekis 625 305 60 35 18300 5600 Buitinių nuotekų sistema naudojasi 305 abonentai. Netvarkytos nuotekos individualiai šalinamos gyvenamojoje aplinkoje, surenkamos duobėse bei kitais būdais. UAB „Kėdainių vandenys“ teikia nuotekų surinkimo bei išvalymo paslaugas iš išsėmimo duobių. Veikia nuolatinio veikimo biologiniai valymo įrenginiai be azoto ir fosforo šalinimo (50.0 m3/p). Išvalymas pagal BDS7-99%, pagal SM-95%. Perteklinis dumblas vežamas į Kėdainių nuotekų valyklos įrenginius, po to sandėliuojamas dumblo aikštelėse. Nuotekų dumblo sausinimo ir saugojimo aikštelės yra su apatiniu drenažu ir su paviršinio vandens nuleidimu. Nuotekų surinkimas 7.0 m3/p. Tarša pagal bendąjį azotą (N) -0.5kg/p, pagal fosforą (P) – 0.1 kg/p. Atitekančių nuotekų apkrova N.V.J. Yra biologiniai valymo įrenginiai. Išvalytas vanduo išleidžiamas į Dotnuvėlės upę. LIETAUS NUOTEKOS Lietaus nuotekos nuo kietųjų dangų ir žaliųjų plotų surenkamos ir be valymo išleidžiamos į atskirus vandens telkinius.

ŠILUMOS TIEKIMAS Dotnuvos miestelyje eksploatuojama viena katilinė, kuras – malkos ir anglys.

ELEKTROS TIEKIMAS Josvainių miestelio elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo.

Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Dotnuvos miestelio ribose Lentelė 6 Pavadinimas Vienetai Dotnuvos miestelis 35 kV transformatorių pastotės vnt 1 35 kV oro linijos km. ~ 3,0 6-10 kV transformatorinės vnt. 6-10 kV oro linijos, 6-10 kV kabelinės linijos km. ~10 0.4 kV oro linijos, 0.4 kV kabelinės linijos

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 22 ATLIEKŲ TVARKYMAS

Dotnuvos miestelio seniūnijos vaidmuo, plėtojant atliekų tvarkymo sistemą yra apibrėžtos Kėdainių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse bei Lietuvos respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą. Nepavojingos atliekos iš Dotnuvos miestelio vežamos į Kėdainių Zabieliškio regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Į jį atliekos vežamos iš viso Kėdainių regiono. Uždarius visus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, tai vienintelis regione veikiantis nepavojingų atliekų sąvartynas. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Individualių namų Dotnuvos bendrojo naudojimo konteineriai išvežami kartą per savaitę. Susikaupusias stambiagabaritės atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvės gale įrengtą atliekų priėmimo punktą. Aikštelė pastatyta įgyvendinant projektą "Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas", finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Į Kėdainių atliekų priėmimo aikštelę gyventojai gali atvežti: medienos atliekas, skaidrų ir spalvotą stiklą, popierių; plastiką, buitinius prietaisus (šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius), metalą, padangas, pavojingas buitines atliekas (liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei itas pavojingas buityje susidarančias atliekas); buityje susidariusias statybinias atliekas. Biologiškai suįrančias atliekas (smulkias šakas, lapus, nupjautą žolę) - gyventojai gali vežti į aikštelę Zabieliškio sąvartyne.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 23 SUSISIEKIMO SISTEMA

Atsižvelgiant į Dotnuvos miestelio bendrojo plano tikslus bei į esamos būklės analizėje nustatytus Dotnuvos miestelio susisiekimo ypatumus ir trūkumus, formuojami tokie strateginiai miestelio susisiekimo sistemos plėtros tikslai: . Gerinti susisiekimą miestelio viduje, automobilių bei pėsčiųjų eismo sąlygas miestelio gatvėse ir bendrą gatvių būklę; . Mažinti Dotnuvos miestelį kertančio tranzitinio krašto reikšmės kelio nr.144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva neigiamą poveikį; . Formuoti susisiekimo infrastruktūrą numatomose urbanizuoti teritorijose; . Skatinti keliones nemotorizuotu transportu.

Pagrindiniai Dotnuvos miestelio išoriniai transporto ryšiai realizuojami automobilių keliais. Nors planuojama teritorija šiaurės rytuose ribojasi su geležinkelio linija Jonava – Radviliškis, Dotnuvos geležinkelio stotis yra už 4 km nuo Dotnuvos ir į planuojamą teritoriją nepatenka, o geležinkelio įtaka miestelio pasiekiamumui yra nereikšminga. Dotnuvos miestelis ir likusi planuojamos teritorijos dalis yra pasiekiami krašto keliu nr.144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva bei rajoninės ir vietinės reikšmės keliais. Svarbiausiais miestelio tiek išoriniam, tiek vidiniam susisiekimui yra krašto reikšmės kelias nr. 144, kuris užtikrina prisijungimą prie magistralinių kelių tinklo. Kelias pietryčių kryptimi jungia Dotnuvos miestelį su rajono centru Kėdainiais bei su artimiausiu magistralinės reikšmės keliu nr. A8 Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (tarptautinis kelio nr. E67), priklausančiu vienam iš svarbiausių Lietuvos respublikos teritoriją kertančių automobilių transporto koridorių Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis (Via Baltica). Šiaurės vakarų kryptimi kelias jungia Dotnuvą su magistralinės reikšmės keliu nr. A9 Panevėžys – Šiauliai. Miestelio ribose kelias nr. 144 sutampa su pagrindine Vytauto gatve ir formuoja miestelio gatvių tinklo ašį. Šiaurės vakarų kryptimi Vytauto gatvė pereina į Tilto gatvę, kuri yra užstatyta kelio nr. 144 dalis, jungianti Dotnuvos miestelį su už 4 km esančiu Akademijos miesteliu. Taigi, ištisas 6 km ilgio kelio nr. 144 ruožas eina per užstatytas Dotnuvos ir Akademijos miestelių ir priemiesčių teritorijas. Eismo intensyvumo duomenys leidžia manyti, kad kelias nr. 144 pasižymi gan dideliu tranzitiniu eismu. 2009 metais eismo intensyvumas kelyje siekė 4857 automobilių per parą Kėdainių kryptimi ir 4635 auto. per parą Akademijos, Baisiogalos kryptimis. Net 15 proc. keliu važiuojančių automobilių buvo sunkvežimiai. 2010 metais bendras eismas kelyje šiek tiek sumažėjo, tačiau sunkvežimių skaičius išliko nepakitęs.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 24 Avaringumo požiūriu Vytauto gatvė, jos sankryžos ir perėjos yra pavojingiausios planuojamoje teritorijoje, nes būtent tose vietose, kur vietiniai automobilių ir pėsčiųjų srautai kerta tranzitinius automobilių srautus (t.y. sankryžose ir perėjose), avarijų pavojus smarkiai padidėja. Įvertinant tai, kad kelias nr. 144: 1) pasižymi dideliu tranzitiniu eismu; 2) ilgoje 6 km atkarpoje eina per užstatytas teritorijas, todėl jame ribojamas greitis, kas kelia nepatogumų juo važiuojantiems tranzitu; 3) yra potencialiai pavojingas visiems eismo dalyviams, ypač vietose, kur jį kerta (arba įsilieja) vietiniai pėsčiųjų ir automobilių srautai; 4) yra vienas didžiausių Dotnuvos miestelio taršos šaltinių, siūloma suformuoti Dotnuvos miestelį apeinančią trasą (aplinkkelį), į kurią būtų galima nukreipti keliu važiuojantį tranzitinį sunkvežimių eismą. Aplinkkelį siūloma formuoti kiek įmanoma trumpesnį ir ekonomiškesnį, panaudojant esamus vietinės reikšmės kelius ar mažai užstatytas gatves. Koncepcijos stadijoje rodomi galimi miestelio aplinkkelio trasos variantai. Bendrojo plano sprendinių stadijoje tokio aplinkkelio planavimas galimas tik suderinus su už valstybinės reikšmės kelius, jų priežiūrą ir plėtrą atsakinga Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir gavus šios institucijos pritarimą. Valstybinės reikšmės kelių (rajoninių kelių nr. 2018 ir 2022) tęsiniais yra ir kitos svarbiausios Dotnuvos miestelio gatvės - Vilties, Ąžuolaičių, Volučių, o Ruokio, Lauko, Sodų ir Daumantų gatvės už miestelio ribų pereina į vietinės reikšmės kelius. Visos šios gatvės miestelio ribose turi asfaltbetonio dangą, jų būklė ir eismo sąlygos jose yra geros. Dalis miestelio gatvių yra neasfaltuotos. Tokių gatvių dangos (žvyro arba grunto) linkę greičiau dėvėtis, yra nelygios, dulka, o tai blogina eismo sąlygas bei sąlygoja didesnę taršą, kelia nepatogumų gyventojams. Nepatogumų miestelio gatvėse kelia ir šaligatvių, pėsčiųjų bei dviračių takų trūkumas. Šaligatviai bei pėsčiųjų takai pilnai įrengti tik Vytauto gatvėje, o kitose svarbesnėse (net ir asfaltuotose) gatvėse šaligatviai įrengti ne visame ilgyje, o epizodiškai, daugiausiai arčiau miestelio centro. Žvyruotų gatvių asfaltavimas, šaligatvių ar pėsčiųjų takų prie gatvių įrengimas, bei bendros gatvių būklės gerinimas šiame bendrajame plane įvardinamas kaip vienas iš prioritetinių susisiekimo infrastruktūros plėtros uždavinių. Dėl tankaus kai kurių gatvių užstatymo šaligatviams įrengti trūksta vietos. Kad pėstieji ir dviratininkai jaustųsi saugiai naudodamiesi gatvių važiuojamąja dalimi ateityje, pageidautina, kad eismo intensyvumas miestelio gatvėse nedidėtų. Tačiau keliones automobiliais miestelio ribose skatina nekompaktiškas miestelio išplanavimas, kuris primena žvaigždės formą- užstatytos teritorijos driekiasi tolyn nuo centrinės miestelio dalies pagrindinių gatvių tęsinyje esančių kelių pakraščiais. Gatvių tinklas yra nerišlus, o dėl tokio išplanavimo kelionių miestelio viduje atstumai neracionaliai pailgėja.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 25 Siekiant padidinti gatvių tinklo rišlumą planuojamos naujos gatvės, didesnė dalis kurių patenka į numatomas urbanizuoti teritorijas. Gatvės planuojamos prisiderinant prie esamo gatvių tinklo išplanavimo. Tokiu būdu siekiama: . Miestelio gatvių tinklui suteikti daugiau rišlumo bei “sutrumpinti” atstumus tarp atskirų miestelio dalių; . Tankinti miestelio gatvių tinklą. Tankesniame gatvių tinkle automobilių eismas pasiskirstys optimaliau, todėl tikėtina, kad esamose gatvėse automobilių eismo intensyvumas ateityje didės labai neženkliai arba nedidės visai. Taip pat tikėtina, kad pagerėjęs susisiekimas miestelio viduje ir sutrumpėję kelionės atstumai paskatins miestelio gyventojus daugiau keliauti pėsčiomis arba naudojant nemotorizuotas transporto priemones.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 26 FUNKCINIU ZONŲ VYSTYMO POBŪDIS, ERDVINĖS MORFOSTRUKTŪROS ELEMENTAI

SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA

Gyvenamoji vietovė turi būti saugi, patogi gyventi, mokytis, dirbti ir ilsėtis. Tai pasiekiama, derinant visos bendruomenės ir atskirų socialinių grupių interesus. Atskirties mažinimas ir integracija yra pagrindiniai universaliai patrauklios socialinės aplinkos kūrimo veiksniai. Vertinant Dotnuvos socialinę aplinką, būtina atsižvelgti į keletą aspektų, kurie labiausiai veikia ją dabar ir veiks ateityje. Tikrosios būklės analizės išvadose konstatuota, kad miestelyje daug spręstinų problemų, o siūlomų sprendinių įgyvendinimas priklausys nuo komplekso veiksnių, pvz.: verslo sąlygų gerinimas, modernizuojant gamybą ir pritraukiant investicijas, naujų darbo vietų kūrimas, socialinės rūpybos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, gyvenamųjų namų renovacija, naujų statybų skatinimas, infrastruktūros modernizavimas ir t.t. Demografija. Dotnuvos miestelis, vienas iš trijų sudarančių Dotnuvos konurbaciją (Dotnuva, Akademija, Vainotiškis), kurioje bendras gyventojų skaičius yra apie 2700 žmonių. Demografinė tendencija yra mažėjantis gimusiųjų ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir augantis darbingo amžiaus asmenų skaičius. Tai yra senstančios visuomenės požymis, todėl daroma prielaida, kad mažės ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo paslaugų poreikis, o didės medicinos, slaugos, socialinės rūpybos paslaugų poreikis ir būtinybė, labiau atsižvelgti į asmenis su specialiais poreikiais. Būstas. Gyvenamojo būsto patrauklumas labai priklauso nuo jo fizinės ir estetinės kokybės, aplinkos gerbūvio ir komunalinių patogumų lygio, o tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių apsrendžiančių vietovės patrauklumą. Ataskaitinio laikotarpio metu gyvenamoji statyba vyko labai vangiai. Komunalinės paslaugos ir viešoji infrastruktūra. Miestelyje komunalinių paslaugų tiekimas nepakankamas – prastas gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir buitinių nuotekų surinkimas. Netolygiai išvystyta viešoji infrastruktūra – šaligatviai, nuovažos nuo jų ant grindinio, apšvietimas ir t.t. Opi buitinių atliekų surinkimo, rūšiavim ir tvarkymo problemų. Švietimas ir neformalus ugdymas. Kėdainių raj. savivaldybės teritorijoje švietimo sistemos pokčiai vyksta, prisilaikant Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. TS-482 patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 m. bendrojo plano.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 27 Dotnuvoje bendrojo lavinimo ir plataus spektro neformalaus ugdymo paslaugas teikia Dotnuvos pagrindinė mokykla, geros galimybės šias paslaugas gauti Akademjos miestelyje. Kultūra ir sportas. Kultūriniai miestelio gyventojų poreikiai tenkinami. Dotnuvos miestelyje veikia dvi kultūros įstaigos: Kėdainių M. Daukšos bibliotekos Dotnuvos filialas ir Akademijos KC Dotnuvos skyrius. Miestelio gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas yra glaudžiai susijęs su Akademijos kultūros centru, kuriame vyksta įvairūs pramoginiai ir švietėjiški renginiai, yra galimybės dalyvauti Akademijos KC meno mėgėjų kolektyvų veikloje. Sportinė veikla Dotnuvoje merdi, nes šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių sporto aikšelių su modernia įranga nėra. Sveikatos priežiūra. Dotnuvoje veikia ambulatorija, teikianti pirminio lygio paslaugas, bet prisirašiusiųjų gyventojų skaičius viršija normatyvinį. Ambulatorijos pastatas kompleksiškai renovuotas 2005 m., įstaiga aprūpinta transportu, tačiau ligonių pervežimui pasitelkiama Kėdainių GMP. Socialinės paslaugos. Socialiai pažeidžiamiems asmenims teikiamų paslaugų daugėja. Tai lemia ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas nestacionarių socialinių paslaugų centrų kūrimas ir plėtra. Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo Dotnuvos miestelyje finansavimo šaltinis – Savivaldybės ir valstybės lėšos. Miestelyje socialines paslaugas teikia Dotnuvos slaugos namai, esant poreikiui, kreipiamasi į Kėdainių raj. socialinės globos namus. Seniūnijos darbuotojų pateiktais duomenimis, socialinių paslaugų poreikis didėja, bet darbuotojų skaičius nekinta.

Dotnuvos miesteluio BP koncepcijos sprendiniai parengti vadovaujantis šiomis išvadomis: . Dotnuvoje butų fondo būklė ir komunalinių paslaugų teikimo lygis yra nepatenkinamas, tačiau plėtra merdi. . Silpnai išvystyta inžinerinė ir viešoji infrastruktūros. . Nuo 1996 m. gyvenamųjų namų bendrijoms parama teikiama pagal LRV ir Pasaulinio banko iniciatyva pradėtas būsto atnaujinimo ir energijos taupymo programas, tačiau Dotnuvoje daugiabučių pastatų renovacija praktiškai nevyksta, o namų bendrijos kuriasi vangiai. Pagrindinis šio proceso stabdis greičiausiai yra mažos gyventojų pajamos ir teisinės bazės stoka. . Dotnuvoje švietimo ir neformalaus lavinimo poreikiai tenkinami pakankamai, tačiau trūksta profesinio rengimo įstaigų, kurios galėtų būti bendros visai Dotnuvos konurbacija. . Kultūros įstaigų darbą teigiamai charakterizuoja vykdoma švietėjiška veikla, tęstiniai projektai, vietinių tradicijų puoselėjimas ir propagavimas.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 28 . Trūksta šiuolaikiškai įrengtų sporto salių ir atvirų aikštynų, aprūpintų modernia įranga, o esamų būklė neatitinka šiuolaikinų reikalavimų. . Medicinos įstaigų apkrovimas yra per didelis, tačiau teikiamos paslaugos ir jų kokybė atitinka gyventojų poreikius, nae dalies paslaugų trūkumą ar kokybę kompensuoja geras medicinos įstaigų esančių Kėdainiuose ir Kaune. . Savivaldybės institucijų, socialinės paskirties įstaigų, viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių gyventojams socialines paslaugas, pastangomis gyventojų poreikiai yra tenkinami pakankamai. . Daugiau dėmesio skirta nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai, darbui su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis ir socialinės rizikos šeimomis. . Socialinio būsto fondo plėtra yra per lėta, pasiūla nedidėja, o paklausa auga.

Socialinės dalies koncepcijoje suformuluoti sprendiniai, kurių įgyvendinimas, užtikrintų gyventojams platesnę teikiamų paslaugų įvairovę ir aukštesnę jų kokybę. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, koncepcijoje numatomi tokie sprendiniai: . Numatyti lėšas inžinerinės infrastruktūros plėtrai, kad atsirastų galimybės pagerinti komunalinių paslaugų tiekimo gyventojams apintis ir kokybę. . Numatyti lėšas viešosios infrastruktūros – gatvių apšvietimo, šaligatvių, nuovažų, dviračių takų, parkų ir t.t., įrengimui, renovavimui ir eksploatavimui. . Intensyviau skatinti ir remti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų steigimą – tai sukurtų palankesnes sąlygas tokių namų ir jų aplinkos kompleksiškai renovacijai. . Kompleksiškai renovuojamose ir naujai įsisavinamose teritorijose formuoti universalią aplinką, kuri užtikrintų asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, laisvą judėjimą be lydinčiųjų asmenų pagalbos. . Didinti socialinio būsto ir būsto asmenims su specialiais poreikiais pasiūlą – integruojant juos bendroje gyvenamojoje erdvėje, siekti didesnio socialinės aplinkos universalumo ir skatinti socialinį gyventojų jautrumą. . Siekiant padidinti būstų renovacijai panaudojamų lėšų efektyvumą, skatinti gyventojus rengti būstų renovacijos investicinius projektus. . Gyventojų tarpe propaguoti, būtinai pabrėžiant ekonominę naudą bei ekologiškimo aspektą, ir įdiegti buitinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo sistemą. . Siekiant, kad švietimo įstaigų patalpos visiškai atitiktų higienos normų keliamus reikalavimus, užtikrinti reikalaujamą temperatūrą žiemos metu, renovuoti pastatus, gerinti jų energetinį efektyvumą. Darbams atlikti turi būti naudojamos Valstybės investicijų programos, Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 29 aprūpinimo mokymo priemonėmis programos, ES struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, kitų fondų ir seniūnijos lėšos. . Parengti ir įgyvendinti sporto aikštelių ir sporto salių renovacijos ir plėtros programą, siekiant, kad sporto objektai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. . Vykdyti gyventojų tarpe šviečiamąjį – prevencinį darbą, skatinant periodiškai tikrintis sveikatos būklę. . Švietimo įstaigose nuolat atnaujinti techninę mokomąją bazę – didinti kompiuterių skaičių – vienas kompiuteris turi tekti ne daugiau kaip 10-čiai mokinių, kaip numato Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcija. . Plėtoti bendradarbiavimą su KC, Viešąją biblioteka, medicinos įstaigomis, policija ir kitomis visuomeninėmis institucijomis, organizuojant mokiniams šviečiamuosius – informacinius kursus apie neigiamų socialinių reiškinių: alkoholizmo, narkomanijos, rūkymo, nusikalstamumo, nekultūringo vairavimo ir t. t. žalą individui bei visuomenei. . Sukurti arba prisijungti prie profesinio orientavimo sistemos, apimančios visą rajoną, siekiant stebėti ir analizuoti pokyčius darbo rinkoje bei 10 – 15-kai metų prognozuoti paklausių specialybių dinamiką. Tai padėtų mokyklų absolventams, įvertinus savo gebėjimus, pomėgius ir asmenines savybes, geriau pasirinkti studijų programas. . Gyventojus skatinti „mokytis visą gyvenimą“, informuoti apie nuotolinių aukštojo mokslo studijų galimybes. Siekiant, kad profesinė kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius, skatinti gyventojus nuolat ją kelti arba sudaryti galimybes persikvalifikuoti. . Vykdyti nuolatinę socialiai pažeidžiamų asmenų skaičiaus dinamikos ir socialinių grupių poreikių pokyčių stebėseną ir skirti lėšų vasaros ar mokyklinių atostogų metu organizuoti laisvalaikį vaikams iš socialinės rizikos šeimų, pagal socialinio bendravimo įgūdžių formavimo ir tobulinimo programą.

EKONOMINĖ IR VERSLO APLINKA

Ekonominė krizės ir ūkio nuosmūkis neaplenkė Kėdainių rajono įmonių – jos buvo likviduojamos dėl įvairių priežasčių, pvz.: ženkliai sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa, vėluojantys atsiskaitymai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kt. Didelių pokyčių artimiausiais metais nenumatoma – dar didelis nedarbas, maža perkamoji galia, daug socialiai remtinų šeimų, o smulkus

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 30 ir vidutinis verslas, kuris iš esmės turėtų nulemti ekonominės ir verslo aplinkos patrauklumą, vegetuoja. Atsigaunat ūkiui, teks regeneruoti sunykusią verslo šakų ar paslaugų infrastruktūrą bei intesyviai skatinti naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių steigimą, siekiant maksimaliai išnaudojant vietinį potencialą. Būtina vykdyti gyventojų, ypač jaunimo, verslumo didinimo politiką, siekiant, kad didėtų vietinių darbdavių skaičius. Tam galima pasitelkti Kėdainių VIC patirtį ir teikiamos paslaugas, kurios labiausiai orientuotos į pradedančius verslą. Smulkieji verslininkai, kurie veiklą vykdo Kėdainių raj. teritorijoje ir jų įmonės yra įregistruotos Kėdainių raj. įmonių registre, gali pasinaudoti Savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo parama.

Išanalizavus esamą verslo ir ekonominės aplinkos būklę Dotnuvoje parengtos išvados, kuriomis remiantis suformuluoti šios bendrojo plano dalies koncepciniai sprendiniai. . Funkciniais, socialiniais – ekonominiais ir kultūriniais ryšiais Dotnuva ypač glaudžiai susijusi su Akademija, todėl abu miesteliai yra traktuotini kaip vienas kito funkcinių interesų, skatinančių konkurencingumą ir bendradarbiavimą, zona. . Miestelyje dominuoja smulkios ir mažos įmonės. Darbo vietų skaičius jose netenkina miestelio gyventojų poreikių. . Vietinis darbo jėgos potencialas išnaudojamas nepakankmai (neigiama darbo pasiūla, aukštas vietos gyventojų nedarbo, ypač jaunimo tarpe, lygis. Situacijai negerėjant, bus prarasta dalis darbo jėgos potencialo. . Žemas darbo užmokestis skatina gyventojų emigraciją į užsienį ar kitus Lietuvos miestus, todėl siekiant stabdyti šias negatyvias tendencijas, būtina gerinti sąlygas verslo plėtrai bei investicijų pritraukimui (pagal tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų lygį labai atsiliekama nuo šalies vidurkio). . Neišnaudojami gamtiniai resursai turizmo ir su juo susijusių apgyvendinimo, maitinimo ir t.t paslaugų plėtotei.

Verslo ir ekonominės dalies koncepcijos sprendiniai, numato priemones kurių įgyvendinimas, skatintų investicijas, padėtų gyventojams plėtoti verslus, mažintų bedrabystės lygį ir t.t. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, numatomi tokie sprendiniai: . Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi, daugiau dėmesio skiriant tradiciniams vietos amatams ir verslams, nes mažėjant dirbančių ŽŪ asmenų skaičiui, tai taptų alternatyva, ieškant pragyvenimo šaltinio.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 31 . Skatinti ŽŪ produkcijos perdirbimo įmones diegti modernias technologijas, kurios efektyviai prisidėtų prie ir maisto produktų kokybės gerinimo, konkurencingų ES aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo. . Skatinti įmones modernizuoti gamybą, siekiant mažinti energijos sąnaudas, reikalingas vienam santykiniam produkcijos vienetui pagaminti, nes pagal šį rodiklį atsiliekama nuo ES šalių. . Skatinti įmones efektyviau diegti aplinkosaugines priemones, siekiant mažinti miesto gamtinės aplinkos teršimą. Informuoti apie paramos lėšas ir numatyti lėšų reikiamos dokumentacijos parengimo išlaidų kompensavimui, naujoms įmonėms taikytinos mokestinės lengvatas, pvz.: nekilnojamojo turto, žemės mokesčio tarifo sumažinimas. . ES šalių kontekste Lietuva priskiriama sąlyginai pigesnės darbo jėgos šalių kategorijai. Todėl būtina informuoti potencialius užsienio investuotojus apie verslo kūrimą, įmonės steigimą ar bendradarbiavimą su vietos bendrovėmis, taip pat apie galimybes eksportuoti įmonių produkciją ir pan. Seniūnijai reiktų dalyvauti verslo informacinėse mugėse bei, pasitelkiant Kėdainių raj. Savivaldybę, pačiai jas rengti, plėtoti kontaktus su užsienio savivaldybėmis ir verslo subjektus vienijančiomis asociacijomis. . Kvalifikacijos suteikimo ie perkvalifikavimo paslaugų plėtra yra svarbi – vystantis ekonomikai, Kėdainių raj. mažės ŽŪ dirbančiųjų skaičius. Siekiant užkirsti kelią galimų neigiamų socialinių pasekmių – nedarbo lygio augimui, asmens pajamų mažėjimui, priklausomybei nuo socialinių pašalpų, alkoholizmo – plitimui, profesijos įgijimo ar persikvalifikavimo programos turi būti prieinamos kaip galima platesniam Dotnuvos seniūnijos gyventojų ratui. . Sanglaudos veiksmų skatinimo programai 2007 – 2013 m. laikotarpiu numatyta virš 9 mlrd. lt. Pagal daugumą šios programos priemonių pareiškėjas galės būti savivaldybė (gamtinės aplinkos, kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas rekreacijai bei turizmo plėtrai, viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo, ugdymo ir socialinė infrastruktūra, aplinka ir darnus vystymasis ir t.t.). Dotnuvos seniūnijai tikslingai pasirinkus prioritetus, reikėtų aktyviau dalyvauti, rengiant investicinius projektus ir įsisavinant lėšas. Įgyvendinami projektai (per organizuojamus darbų ir paslaugų pirkimų konkursus) sudarys sąlygas uždirbti vietos įmonėms (pvz. statybos rangos, projektavimo darbai, projekte numatyto materialaus turto įsigijimas, projekto administravimo, finansinių, teisinių paslaugų pirkimas etc.).

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 32 APLINKOSAUGINIŲ, PAMINKLOSAUGINIŲ, VIZUALINIŲ IR KITŲ TERITORIJOS NAUDOJIMO APRIBOJIMŲ PASIŪLYMAI

APLINKOSAUGINIAI SIŪLYMAI

Aplinkosauginiai bendrieji tikslai Dotnuvos mieste yra išlaikyti ir stiprinti esamą aplinkos kokybės, gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės palaikymo sistemą. Specialieji aplinkosauginiai tikslai yra: 1) išsaugoti miesto gamtinį kraštovaizdį ir vertingus gamtinio karkaso elementus; 2) užtikrinti miesto žaliųjų plotų kiekybinę ir kokybinę plėtrą; 3) sumažinti vandenų, oro, dirvožemio ir akustinę taršą.

Koncepciniai pasiūlymai aplinkosaugos srityje: 1) Mažinti oro taršą: . sudaryti sąlygas bei skatinti bemotorio transporto naudojimą, . modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, . pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo katilines naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

2) Mažinti paviršinių ir gruntinių vandenų taršą: . centralizuoti nuotekų surinkimą miesto ir priemiesčio teritorijose, garantuojant nuotekų nepatekimą į paviršinius vandens telkinius bei į gruntinius vandenis, . Įrengti fekalinių vandenų surinktuvus necentralizuoto nuotekų surinkimo kvartalams ir stambiems ūkiams,

3) Kraštovaizdžio apsaugai: . išsaugoti esamas gamtinio karkaso struktūras ir žaliuosius plotus, . išlaikyti esamą natūralaus kraštovaizdžio pobūdį bei pagausinti kraštovaizdžio natūralumą bei istorinį atmintį atkuriančius elementus, . stiprinti (įteisinti) gamtinio karkaso struktūras pagrindinėje miestelio dalyje ir apymiestyje, . Konfliktų zonose (urbanizuojamų ir gamtinių teritorijų sandūrose) pirmenybę teikti gamtinio karkaso išsaugojimui, . Išlaikyti esamą miestelio ir apymiesčio želdynų struktūrą bei tinkamai prižiūrėti miestelio teritorijoje esančius želdynus.

4) Užtikrinti saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės apsaugą:

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 33 . išlaikyti esamą saugomų teritorijų tinklą, . suderinti saugomos teritorijos naudojimą su esamų gamtinių vertybių apsauga, . neskatinti urbanizacijos teritorijose jautriose antropogeniniam poveikiui ir vertingose gamtinių vertybių požiūriu.

PAMINKLOSAUGINIAI NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMO PASIŪLYMAI

Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo koncepcijos dalyje detalizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei gairės. Šios bendrojo plano dalies tikslas — užtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje miesto teritorijos raidoje, integruojant jas į kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų apsaugos užtikrinimui numatytas objektų tinkamas panaudojimas, kuris užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą. Dotnuvos miestelio bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo dalyje nagrinėjami visi teritoriniai kultūros paveldo objektai ir pavieniai, nedidelę teritoriją užimantys objektai. Tai statinių kompleksai, statiniai, laidojimo, įvykių vietos. Dotnuvos bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinančias kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Plano sprendiniai bus rengiami vadovaujantis Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.). Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas turi būti laikomas neatsiejama Dotnuvos miestelio teritorijos plėtros dalimi. Pagrindinė strateginė teritorijos plėtros kryptis — plano sprendiniai atitiks integralios kultūros paveldo apsaugos sampratą — siekiama kultūros paveldo objektų išsaugojimo, naudojant juos visuomenės reikmėms. Sprendiniai taip pat atitiks tikslus, numatytus Lietuvos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (5 str.; Žin., 1997, Nr. 19-411): Pateikiami sprendiniai yra siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr. 104-4621). Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos (kurios yra nustatytos) pažymėtos brėžiniuose.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 34 Dotnuvos miestelio bendrojo plano sprendiniai bus įgyvendinami, remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis: . išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą regiono savitumą atspindintį kultūros paveldą; . stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą. Kultūros paveldo objektai kartu yra ir kultūrinio turizmo ištekliai. Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos, jas tinkamai naudojant. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statinių kompleksai, statiniai. . Dotnuvos bažnyčios su buv. vienuolynu ansambliui(unikalus kodas 1408) inicijuoti vertingųjų savybių ir reikšmingumo lygmens nustatymą. Būtina nustatyti komplekso teritorijos ir apsaugos zonos ribas. Priėmus sprendimą dėl reikšmingumo lygmens, parengti kultūros paveldo specialųjį planą (ar kitą kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantį teisės aktą), įteisinantį paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą. . Vertingi statinių kompleksai ir statiniai turi būti įtraukti į turistines trasas.

Laidojimo, įvykių vietos, monumentai . Senosios kapinės ir kapavietės, įvykių vietos, saugomos viešajam pažinimui ir viešajai pagarbai. Būtina užtikrinti šių objektų vertingųjų savybių išsaugojimą, skirti lėšas jų teritorijų ir prieigų tvarkymui. Numatyti ir įrengti privažiavimus, priėjimo takus, informacinius ženklus, nuorodas. . Geriausiai atspindinčias regiono savitumą, kapines, reikšmingiausias Lietuvos ir regiono istorijai kapavietes, pažyminčius svarbius Lietuvai ir regionui įvykius, įtraukti į turistines trasas.

Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, (derinant su viešosios pagarbos reikalavimais) kultūros puoselėjimui ir propagavimui.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 35 Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui — kultūrinėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia išvystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Pagrindinis Dotnuvos miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo objektų integravimo į miestelio ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra.

TERITORIJOS VIZUALINIO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI

Saugomos gamtinės teritorijos. Gamtinis karkasas. Šiuo metu planuojamoje teritorijoje nėra vienareikšmiškai nustatyta, kurios teritorijos priklauso gamtiniam karkasui. Tačiau remiantis 1993 m. prof. P. Kavaliausko ir VU Kraštotvarkos grupės parengtu projektu, Dotnuvos miestelio teritorija patenka į mikroregioninės reikšmės migracijos koridoriaus zoną. Tai teritorijos kuriose vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Dotnuvėlės upės slėnis vaidina svarbų vaidmenį ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės užtikrinimui, jis svarbus kaip regioninis migracijos koridorius, o taip pat gamtinio karkaso elementas, kuriam būtina grąžinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus. „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijų planuojamose ribose nėra. Visose gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, bei ekstensyvi rekreacija palaikoma ir didinama biologinė įvairovė bei bendras teritorijos miškingumas, saugomi bei plečiami želdynai ir želdiniai agrarinėse bei urbanizuotose teritorijose, vykdomi teritorijų ir akvatorijų rekultivacijos bei išvalymo nuo užteršimo darbai, neutralizuojamos, kitaip nukenksminamos arba iškeliamos pramonės įmonės ir mažinamas vizualiai agresyvių objektų poveikis.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 36 Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui – kultūrinėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia vystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Plėtoti informacijos apie kultūros paveldo objektus leidybą ir platinimą. Pagrindinis Dotnuvos miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo teritorijų integravimo į miestelio, regiono ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 37 IŠVADOS

Dotnuvos miestelis yra aktyvioje Kėdainių rajono, visos centrinės Lietuvos urbanistinės integracijos ašies zonoje. Nors miestelio esamos būklės analizė nerodo demografinių, ekonominių procesų gerėjimo, Bendrasis planas ir tuo labiau plėtros Koncepcija, kuri ruošiama 20-čiai metų, turi būti orientuoti į optimistinį scenarijų. Geografinė miestelio padėtis palanki gyventojams naudotis 10 km. nutolusių Kėdainių ir 60 km Kauno miestų visų rūšių aptarnavimo galimybėmis. Kasdieninio aptarnavimo įstaigos miestelyje yra Turtingo kultūros paveldo likučiai, išlikusi istorinė miestelio centro terpė nutiesia gijas į praeitį. Greta Dotnuvos yra unikalus, XX a. pradžioje specialiai suplanuotas mokyklos statinių kompleksas (Akademijos miestelis), kuris susijęs su Dotnuva istoriniu (susiformavo Dotnuvos dvaro teritorijoje), urbanistiniu požiūriu (yra prie to paties kelio, nedideliame atstume, tarp objektų yra vizualinis ryšys. Gyventi Dotnuvoje galėtų būti patrauklu, jei pagerėtų šios BP esamos padėties analizės išryškinti negatyvūs aspektai: . Prasta inžinierinė infrastruktūra.40% gyventojų neturi vandentiekio.60% gyventojų nesinaudoja nuotėkų tinklais .Kadangi dujotiekio nėra, būstai šildomi daugiausia kietu kuru. Tai prisideda prie bendros oro taršos. . Visuomeniniai pastatai ,,pabirę“ po visą miestelio terpę. Nėra gerai įrengto, patrauklaus miestelio centro. . Tranzitinio auto eismo miestelio centre keliamos triukšmo, taršos, eismo saugos problemos. Ateityje bus reikalingas aplinkkelis. . Trūksta gerai įrengto parko, kur galėtų vykti miestelio šventės, kiti renginiai.

Miestelio vizija pagal šią koncepciją būtų ne kiekybinė- teritorinė plėtra ,bet miesto terpės kokybės gerinimas. O tam reikės sutvarkyti inžinierinę infrastruktūrą. Vandens ir nuotėkų tinklai turi pasiekti daugumą pastatų.. Gatvės turi būti kokybiškos dangos, su šaligatviais Naujų gyvenamųjų namų kvartalų numatoma nedaug, tačiau siūloma skatinti darbo vietų kūrimą. Tai galėtų būti nedidelės tradicinių metalo, keramikos gaminių, suvenyrų kulinarinio paveldo gamyklėlės, siuvyklos, mezgyklos ir t.t. Svarbu kad būtų nedideli, neaukšti pastatai, nesiskiriantys iš konteksto.

DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2011-2031 METAMS 38