ŽEMAIČIŲ Žemė2011/1 (66)

þemë2011/1 (66) ÞEMAIÈIØ

KRUOPIØ DVARO SODYBA (Akmenës rajonas)

Laimuèio Januðkevièiaus nuotraukose – dvaro sodybos fragmentai

AKMENËS RAJONAS: prie Ventos ir Virvytës

Laimuèio Januðkevièiaus nuotraukoje – Daubiðkiø dvaro parko (Akmenës r.) klevas aukðèiausias DABIKINËS

Daubiðkiø dvaro sodybos fragmentai DVARO (Akmenës rajonas) SODYBA DAUBIÐKIØ DVARO SODYBA (Akmenës rajonas)

Laimuèio Laimuèio Januðkevièiaus nuotraukos Januðkevièiaus nuotraukose:

Virðuje (ið kairës): Dabikinës dvaro centrinis pastatas; paprastasis bukalapis. Deðinëje – raudonlapis bukas ir Dabikinës parko fragmentas. Apaèioje – Dabikinës parko liepø alëjos fragmentas

Liepomis apsodintas kelias prie ávaþiavimo á Daubiðkiø dvaro sodybà M E N A S I S T O R I J A K U L T Û R A P A V E L D A S A R C H I T E K T Û R A Ð V I E T I M A S ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima þemë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs Þ e m a i t i u þ e m ë 2011/1(66)

2–5 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Akmenës rajonas. Akmenës rajono svarbiausios datos, ávykiai, faktai 6–7 / JURGIS ÞELVYS. Naujoji Akmenë 8–9 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Akmenë 10 / JURGA ÞEMAITYTË. Alkiðkiai 11 / RAMUNË LENKIMAITË. Dabikinë 12 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Kairiðkiai p. 2–7 13 / RAMUNË LENKIMAITË. Kivyliai 14 / DANUTË RAMONAITË. Klykoliai 15 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Daubiðkiai 16–17 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Kruopiai 18–27 / DANUTË MUKIENË. Papilë 28 / JURGA ÞELVYTË. Ramuèiai p. 8–9 28 / JURGA ÞELVYTË. Sablauskiai 29 / JURGIS ÞELVYS. Ðiaudinë 30–31 / MEÈISLOVAS SAKALAUSKAS. Ðemetaièiai 32 / DONATAS TYTUVA. Ventos miestas

Rengiant pagrindines leidinio publikacijas spaudai, daugiausia naudotasi ðia literatûra: B. Kviklys, Mûsø Lietuva, Bostonas, 1968, t. 4; Visuotinë Lietuviø enciklopedija, Vilnius: p. 16–17 Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 2001–2010, t. 1–20; Interneto leidinys Akmenës rajonas, http.akmene.lt; Interneto leidinys Papilë, http://www.papile.lt; Interneto leidinys Wikipedia, http://lt.wikipedia.org.

p. 18–27

Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilëje p. 32

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta Regëjuonu kultûrëniu LEIDËNI SODARË, MAKETAVA „ELEKTRUONINIS ÞORNALS inicetîvu cëntros, REDAKTUORË Mukienë Danutë. „ÞEMAITIU ÞEMË“ 2011“. Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Pruojekta rem LIETOVUOS El. p. [email protected]. Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, SPAUDUOS, RADËJË ËR http://www.samogit.lt. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë TELEVIZËJËS RIEMËMA Loreta, Mukienë Danutë. FONDS.

ZZ_2011_1_vidus.P65 1 1/23/2011, 2:38 PM 2 ISTORIJA

AKMENËS RAJONASRAJONAS

PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS Nuotraukos ið RKIC archyvo

Akmenës rajonas – vienas ið labiausiai nuo Lietuvos sostinës nutolu- siø rajonø, suformuotas Lietuvos ðiaurës vakarinëje dalyje. Jis priklauso Ðiauliø apskrièiai. Èia – Þemaitijos etnografinio regiono teritorija.

Akmenës rajono herbas. Dailininkas Arvydas Kaþdailis

Akmenës rajone yra 3 miesto tipo gyvenvietës. Tai Naujoji Ak- menë, kurioje 2001 m. gyveno 12,3 tûkst. þmoniø, Venta (3,4 tûkst. gyventojø), Akmenë (3,1 tûkst. gyventojø). Ið miesteliø didþiausia Papilë ir Kruopiai. Rajone yra 167 kaimai. Akmenës rajono teritorija uþima 843,7 kv. km. Þemës ûkio naud- menos sudaro 57,9 proc. ploto, miðkai – 31,6 proc. (didþiausi ið jø yra Kamanø, Lydmiðkis, Purviø, Vilioðiø), durpynai – 6,5 proc. Dalis rajono teritorijos priklauso 1992 m. ákurtam Ventos regioni- niam parkui. Rajono teritorijoje yra Kamanø rezervatas, Girkanèiø bei Karnið- kiø telmologiniai draustiniai, Kamanø eþeras (plotas – 6,5 ha). Rajono puoðmena – á Baltijà vandená plukdanti Venta. Rajono teritorijoje á jà áteka trys didþiausi jos intakai – Dabikinë, Vadakstis bei Virvytë ir daugelis maþesniø upeliø, tarp kuriø – ir vaizdingomis pakrantëmis iðsiskiriantis Uogis bei Aviþlis. Rajonas garsëja savo gamtiniais iðtekliais, kurie naudojami sta- tybø pramonëje. Dar prieð Antràjá pasauliná karà Lietuvos geologai rajono teritorijoje aptiko dideles klinèiø atsargas, ir èia buvo pradëta Akmenës rajono centras Naujoji Akmenë Lietuvos þemëlapyje vystyti statybiniø medþiagø gamybos pramonë. Rajone yra ir di- dþiulës kalkakmenio sankaupos. Ávertinus tai, sovietmeèiu èia plaèiu mastu pradëta plëtoti statybiniø medþiagø pramonë. Rajone gami- Akmenës rajonas – Ventos vidurupio þemumoje. Rajonas vaka- namas cementas, kalkës, stogø danga. ruose ribojasi su Maþeikiø, pietvakariuose – su Telðiø, pietryèiuo- se – su Ðiauliø, rytuose – su Joniðkio rajonais, o ðiaurëje – su Latvijos Respublika. Rajonas susisiekia su Aukðtaitijos etnografi- niu regionu. 150 km nuo Akmenës rajono centro Naujosios Akme- nës – Lietuvos uostamiestis Klaipëda, 120 km – Latvijos sostinë Ryga, 60 km – Ðiauliai, 50 km – Maþeikiai. Ið Akmenës rajono keliai tiesiai veda ne tik á ðiuos miestus, bet ir á Joniðká, Maþeikius, Telðius. Rajono teritorijà kerta geleþinkelis Ðiauliai–Maþeikiai (nutiestas 1871 m.). Rajono teritorija eina naftotiekis Ðiauliai–Maþeikiai. Gamtiniø dujø trasos nuvestos iki Naujosios Akmenës, Akmenës, Ventos ir Papilës. Akmenës rajonas ákurtas 1950 m. birþelio 20 dienà. 1966 m. rajono administraciniu centru tapo tuo metu sparèiai besivystantis pramonës miestas Naujoji Akmenë. Ðiuo metu rajono teritorija yra suskirstyta á 6 seniûnijas: Akme- nës, Naujosios Akmenës miesto, Naujosios Akmenës kaimiðkàjà,

Kruopiø, Papilës ir Ventos. Naujosios Akmenës centras

ZZ_2011_1_vidus.P65 2 1/23/2011, 6:08 PM ISTORIJA 3

AKMENËS RAJONO SVARBIAUSIOS DATOS, ÁVYKIAI, FAKTAI

Archeologø radiniai liudija, kad Akmenës rajono teritorijoje þmo- nës gyveno jau I m. e. tûkstantmetyje. X a. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Akmenës rajono vietovë Papilë (dabartinis Papilës miestelis). 1229 m. Livonijos magistro þygio á Alsiø kraðtà apraðyme (Eiliuo- toji Livonijos kronika) paminëti Alsiai, vietovë, kuri, anot istorikø, Paminklinis akmuo Naujojoje Akmenëje, skirtas miesto turëjo bûti dabartinëje Akmenës rajono teritorijoje, netoli Klykoliø. ákûrimo 50-meèiui 1253 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas vienas ið seniausiø 1915 m. balandþio mënesá Akmenës kraðte ásitvirtino kaizerinë miesteliø Lietuvoje – Papilë ir ðalia jos buvæs Dusø kaimas. kariuomenë. Tuometinës valdþios ásakymu dabartinës Akmenës 1359 m. prie Papilës ávyko Kalavijuoèiø ordino kariø mûðis su rajono teritorijoje ásteigta Dabikinës apskritis, kurios centras buvo þemaièiais, kurio metu kalavijuoèiai patyrë dideliø nuostoliø. Dabikinëje (Zubovo dvare). 1511 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Þemaitijos seniû- 1918 m. pabaigoje Akmenëje ákurtas ir veikë revoliucinis nams Kæsgailoms priklausæs Akmenës dvaras. Laikui einant prie komitetas. ðio dvaro susiformavo Akmenës gyvenvietë. 1923 m. Akmenëje buvo 1 453 gyventojai. 1531 m. karalius Þygimantas Senasis davë leidimà pradëti sta- 1944 m. rugpjûèio 7 d. Sovietø armija áþengë á rajono teritorijà ir tyti Akmenës miestelá bei jame rengti turgus. èia susidûrë su dideliu Vokietijos tankø divizijos, kuri buvo atitrauk- 1561 m. Akmenëje buvo 3 gatvës, 82 sodybø sklypai. ta nuo Rygos, pasiprieðinimu ir patyrë nemaþø nuostoliø. Fronto 1596 m. karalienë Ona leido Akmenëje statyti baþnyèià ir ásakë ruoþas per Akmenës rajono teritorijà ëjo daugiau kaip 2 mënesius. prie jos ásteigti Akmenës parapinæ mokyklà (ðie metai laikomi sim- Vykstant mûðiams labai nukentëjo Kruopiai, Papilë, Latvijos pasie- boline mokyklos ákûrimo data). nyje buvæs valsèiaus centras Vegeriai. 1625, 1626, 1656–1659 m. Akmenës kraðtà nusiaubë ðvedø ka- 1940–1950 m. buvo iðtremta apie tûkstantis Akmenës rajono riuomenë. gyventojø, didelë dalis jø mirë tremtyje. XVII a. raðytiniuose ðaltiniuose minimas dabartinës Naujosios 1945–1955 m. dalis rajono gyventojø dalyvavo ginkluotame pa- Akmenës teritorijoje buvæs, Akmenës dvarui priklausæs Karpënø siprieðinime sovietø valdþiai. kaimas. 1945 m. liepos 27 d. Lietuvos Vyriausybë priëmë nutarimà Kar- XVII a. Akmenë tapo valsèiaus centru. pënø kaime, kurio teritorijoje prieð Antràjá pasauliná karà buvo ap- 1705 m. deðiniajame Ventos upës krante vyko ðvedø ir lietuviø tikti dideli kokybiðkø klinèiø klodai, pastatyti cemento gamyklà kautynës. Vykstant mûðiams, sudeginta Akmenës gyvenvietë. 1947 m. rajone pradëti Akmenës cemento gamyklos (nuo XVIII a. pradþioje vykæ karai ir maro epidemija smarkiai nualino 1975 m. – Akmenës cemento ir ðiferio kombinato) statybos paren- Akmenës kraðtà. 1736 m. Akmenëje buvo tik 16 nuolatiniø gyventojø. giamieji darbai. 1810 m. Akmenëje dirbo 1 mokytojas. Jis mokë 60 berniukø 1947 m. uþ 1,3 km nuo bûsimos Akmenës cemento gamyklos ir 9 mergaites. paskirta 30 ha aikðtelë cemento gamyklos darbininkø gyvenvietës XIX a. Akmenës rajone veikë mokyklos, kurias lankë þydø ir rusø (bûsimojo Naujosios Akmenës miesto) statybai. Miestà statë profe- bendruomeniø nariai. sionalûs statybininkai ir darbams èia atveþti kaliniai, kuriems buvo 1863 m. kovo mënesá Ðiauliø apskrities sukilëliø vadas Jonas pastatytos laikinos gyvenamosios patalpos – barakai ir palapinës. Stanevièius Biliûniðkiø kaimo miðkuose pradëjo telkti ginkluotus 1947 m. Karpënø kaime pastatytas pirmasis gyvenamasis namas. vyrus, kurie atlaikë ne vienà reguliariosios kariuomenës atakà. 1949 m. Valstybinis statybos trestas Nr. 3 pastatë pirmuosius 1863 m. sukilëliø bûriai kovojo Suginèiø, Klykoliø, Akmenës apy- gyvenamuosius namus dabartinëje Naujosios Akmenës Taikos gat- linkëse. Tø paèiø metø birþelio 22 d. prie Papilës esanèiuose Dra- vëje. Ji ir laikytina seniausia miesto magistrale. giniø miðkuose B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujami sukilëliai 1950 m. birþelio 20 d. ákurtas Akmenës rajonas, kurio centras mûðyje áveikë èia kovojusias reguliariàsias Rusijos kariuome- buvo Akmenë. Rajonas suformuotas ið 14 buvusios Kurðënø ap- nës pajëgas. skrities apylinkiø ir 23 Maþeikiø apskrities apylinkiø (ið viso Akme- 1871 m. rajono teritorija nutiestas Ðiauliø–Maþeikiø geleþinke- nës rajonà tada sudarë 37 apylinkës). 1950 m. rajono teritorija uþ- lis, kurio atðaka eina iki Naujosios Akmenës. ëmë 845 kv. km. 1864–1904 m. Papilës apylinkëse, Akmenëje ir daugelyje kitø 1965 m. rajono teritorijoje buvo 9 apylinkës. Daugiausia þmoniø rajono vietø veikë slaptos lietuviðkos mokyklos, buvo platinama tuo metu gyveno Akmenëje, Naujojoje Akmenëje ir Viekðniuose. uþdrausta lietuviðka spauda lotyniðkais raðmenimis. 1897 m. Akmenëje buvo apie 1,5 tûkst. gyventojø. (Nukelta á 4 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 3 1/23/2011, 6:08 PM 4 ISTORIJA

1970 m. rajone buvo 33 tûkst. gyventojø. 1971 m. pakoreguotos Akmenës rajono ribos. 1971 m. Akmenës rajone pradëtos rengti Þemaitijos kapelø ðven- tës „Þemaitiðkas smuikelis“. 1972 m. rajono teritorija uþëmë 1083,84 kv. km. Ji buvo suskirstyta á 9 apylinkes (Akmenës, Alkiðkiø, Kairiðkiø, Klykoliø, Kruopiø, Papilës, Vegeriø, Ventos ir Viekðniø). Daugiausia gyventojø buvo susitelkæ Akmenës ir Naujosios Akmenës miestuose, miesto tipo gyvenvietëje Viekðniuose bei Papilës ir Kruopiø miesteliuose. Ra- jone tais metais buvo 245 kaimai, 9 kaimø dalys, 2 viensëdþiai. 1972 m. ákurta vaikø dailës studija „Saulëtekis“. 1976 m. rajono teritorija uþëmë 1055 kvadratiniø kilometrø. Èia buvo 40,1 tûkst. gyventojø. 1984 m. rajonui priklausë 1 054 kv. km teritorija, kuri buvo suskirstyta á 7 apylinkes (Akmenës, Kairiðkiø, Klykoliø, Kruopiø, Nau- josios Akmenës, Papilës, Viekðniø). Rajone buvo 2 miestai, 2 miesto tipo gyvenvietës, 2 miesteliai, 119 kaimø, 2 viensëdþiai. 1986 m. Papilëje, name, kuriame yra gyvenæs raðytojas, istorikas Simonas Daukantas, atidarytas S. Daukanto memorialinis muziejus. Naujosios Akmenës skvero, kuriame stovi obeliskas ir paminklinis 1989 m. rajonas uþëmë 1 055 kv. km. Jame buvo 5 apylinkës, akmuo, skirtas miesto ákûrimo 50-meèiui, fragmentas 37 595 gyventojai. 1989 m. Akmenëje buvo atstatytas Lietuvos nepriklausomybës (Atkelta ið 3 p.) 10-meèio sukakèiaiskirtas paminklas. 1991 m. P. Galaunës premijos laureate tapo vienintelë rajone me- 1950–1953 m. Akmenës rajonas priklausë Ðiauliø srièiai. dþio droþëja moteris Ona Ðimkienë (tautodailininkë mirë 2006 m.). 1952 m. pradëtos statybos antrojoje Akmenës miesto gatvës 1992 m. P. Galaunës premija apdovanota Akmenëje gyvenanti teritorijoje, kuri pavadinta Nepriklausomybës vardu. ir kurianti tapytoja primityvistë Elena Adomaitienë (1985 m. ji tapo 1952 m. sausio 31 d. Karpënø darbininkø gyvenvietë LTSR Aukð- Respublikinës dainø ðventës laureate, 1987 m. apdovanota Mask- èiausiosios tarybos prezidiumo ásaku pavadinta Naujàja Akmene, vos liaudies ûkio pasiekimø parodos aukso medaliu. 1989 m. ðiai jai suteiktos miesto teisës. menininkei suteiktas LTSR meno saviveiklos þymûnës vardas, 1952 m. rugsëjo 21 d. pradëjo veikti pirmoji Akmenës cemento 1992 m. ir 1996 m. paskirta Adomo Varno premija, 2003 m. su- gamyklos gamybos technologinë linija. teikta Kultûros ministerijos Valstybinë stipendija, 2005 m. – Me- 1956 m. Naujojoje Akmenëje susibûrë miðrus choras, kuris da- no kûrëjos statusas). lyvavo visose nuo to laiko vykusiose Lietuvos ir Pasaulio lietuviø 1995 m. Akmenës rajono vietoje ásteigta Ðiauliø apskrièiai paval- dainø ðventëse. di Akmenës rajono savivaldybë, kurios teritorijoje buvusios dvi miesto 1958 m. senamiestyje pastatytas tipinis Naujosios Akmenës tipo gyvenvietës (Venta ir Viekðniai) gavo miestø statusà. kultûros rûmø pastatas. 1999 m. vykstant savivaldybiø reformai Viekðniø seniûnija, ku- 1958 m. suburtas iki 1990 m. veikæs Akmenës liaudies teatras riai priklausë Kapënai, Pakalupis, Santekliai, Svirkanèiai, Viekðniø (vadovë reþisierë Stasë Niûniavaitë). miestas, prijungta prie Maþeikiø rajono savivaldybës. 1959 m. rajono teritorijoje buvo beveik 34 tûkst. gyventojø. 1998 m. balandþio 9 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Res- 1959 m. prie Akmenës rajono prijungtos keturios panaikinto Þa- publikos Prezidento aprobavo Naujosios Akmenës miesto herbo garës rajono apylinkës. etalonà (sukûrë dailininkas Arvydas Kaþdailis). 1962 m. prie Akmenës rajono prijungtos keletas panaikinto Kur- 1998 m. gruodþio 16 d. Akmenës rajono taryba priëmë spren- ðënø rajono vietoviø. dimà, kuriame Akmenës rajono savivaldybës herbas ir vëliava 1962 m. Akmenës rajono centru tapo Naujoji Akmenë. ðteisinti ir kaip Savivaldybës centro – Naujosios Akmenës mies- 1962 m. gruodþio 8 d. Akmenës rajonas buvo panaikintas, o jo to – herbas ir vëliava. teritorija prijungta prie Maþeikiø rajono. 1999 m. respublikiniame mëgëjø teatrø festivalio „Pastogë“ lau- 1965 m. sausio 7 d. atkurtas Akmenës rajonas. Jo teritorija buvo reatu pripaþintas Kruopiø kultûros ir laisvalaikio centro scenos më- suformuota ið 8 Maþeikiø rajono apylinkiø, Akmenës, Naujosios gëjø kolektyvas (vadovë G. Baliulienë). Akmenës miestø, Viekðniø miestelio ir vienos Joniðkio rajono apy- 2000 m. prestiþine „Aukso paukðtës“ nominacija pagerbtas linkës. Atkurto rajono centru tapo Naujoji Akmenë. Naujosios Akmenës moksleiviø choreografinis kolektyvas (vado- 1966 m. seserø raðytojø Sofijos Pðibiliauskienës ir Marijos Las- vë A. Pakeltienë). tauskienës, savo kûrinius leidusiø bendru Lazdynø Pelëdos slapy- 2001 m. rajonui priklausë 844 kv. km teritorija. Ji buvo suskirs- vardþiu, tëviðkëje (Paragiuose) atidarytas muziejus. tyta á 5 seniûnijas (Akmenës, Kruopiø, Naujosios Akmenës kaimið- 1967 m. rajono teritorija uþëmë 1 062 kvadratiniø kilometrø. Èia kàjà, Papilës, Ventos), jose buvo 30 221 gyventojas. Rajono terito- buvo 36,5 tûkst. gyventojø. rijoje buvo 3 miestai (Naujoji Akmenë, Akmenë, Venta), kuriuose 1968 m. pakoreguotos Akmenës rajono ribos. gyveno apie 62 proc. visø rajono gyventojø. Miesteliø statusà, kaip

ZZ_2011_1_vidus.P65 4 1/23/2011, 6:08 PM 5

ir anksèiau, iðlaikë Papilë ir Kruopiai. Rajone buvo 163 kaimai ir 2 viensëdþiai. Papilëje buvo apie 1,4 tûkst. gyventojø, Kruopiuose – daugiau negu 600, Kivyliuose, Daubiðkiuose, Ramuèiuose, Sab- AKMENËS RAJONO lauskiuose – beveik po 500, Alkiðkiuose – apie 450. 2002 m. rajone veikë Simono Daukanto memorialinis ir Lazdynø MÛRINIAI KOPLYTSTULPIAI Pelëdos muziejai, buvo 10 vieðøjø kultûros ástaigø, 75 rajono meno MEÈISLOVO SAKALAUSKO NUOTRAUKOS mëgëjø kolektyvai vienijo daugiau negu 900 rajono gyventojø. 2002 m. prestiþine „Aukso paukðtës“ nominacija pagerbtas Forografuota 1961 metais Naujosios Akmenës kultûros rûmø tautiniø ðokiø kolektyvas (va- dovë B. Viktoravièiûtë) ir Ventos muzikos mokyklos liaudies instru- mentø orkestras (vadovë M. Voronovienë). 2003 m. Pasaulio lietuviø dainø ðventëje dalyvavo 560 rajone gyvenusiø dainos, ðokio ir instrumentinës muzikos entuziastø. Daugelá pastarøjø metø rajonà garsino Ventos muzikos mokyklos liaudiðka kapela „Ventukai“ (vadovas R. Dievinas), Nau- josios Akmenës pedagogø folkloro ansamblis „Luokava“ (ákûrë- jai Helena ir Vidas Daugmaudþiai), Akmenës rajono kultûros rû- mø liaudiðkos muzikos kapela „Akmena“, Akmenës rajono dûdø orkestras, A. Tenienës vadovaujama humoro grupë, Papilës mo- terø ansamblis (vadovë D. Savickienë), Ventos folkloro kolektyvas (vadovë V. Mockuvienë). 2003 m. rajone veikë 7 vidurinës, 4 pagrindinës ir 4 pradinës mokyklos. Ið viso jose dirbo 560 mokytojø, mokësi 5 300 mokiniø. Tais metais rajone veikë 7 darþeliai, juos lankë 440 vaikø. 2007 m. sausio 2 d. ákurtas Akmenës kraðto muziejus. Pirmàja jo direktore tapo dailininkë apipavidalintoja, istorikë, pedagogë Lio- në Stupurienë. 2009 m. sausio 21 d. savivaldybës tarybos nutarimu Akmenës rajono teritorijoje ásteigtos 23 seniûnaitijos. 2010 m. rajono teritorija buvo suskirstyta á 6 seniûnijas (Akme- nës (centras Akmenëje), Kruopiø (centras Kruopiuose), Naujosios Akmenës kaimiðkàjà (centras Naujojoje Akmenëje), Naujosios Ak- menës miesto (centras Naujojoje Akmenëje), Papilës (centras Pa- pilëje), Ventos (centras Ventoje). 2010 m. Akmenës rajono savivaldybëje veikë ðios bendrojo lavinimo mokyklos: Akmenës rajono savivaldybës suaugusiøjø mokymo centras, Dabikinës specialioji mokykla Akmenës bei Naujo- sios Akmenës Ramuèiø gimnazijos, Kruopiø, Papilës Simono Dau- kanto, Ventos vidurinës mokyklos, Kairiðkiø, Kivyliø, Naujosios Ak- menës Saulëtekio, Sablauskiø pagrindinës mokyklos. Naujojoje Akmenëje veikë muzikos mokykla, kurios filialas ákurtas Akmenëje, bei Ventos muzikos mokykla. 2006 m. èia savo þinias ir ágûdþius muzikos srityje ugdë apie 460 moksleiviø. Didelës pagarbos rajone yra nusipelnæ mokytojai veteranai V. Lëgaudienë, K. Pakeltis, Kivyliø pagrindinës mokyklos peda- gogë G. Plûkienë, buvæs Papilës Simono Daukanto vidurinës mokyklos pedagogas A. Monkevièius (nuo 2000 m. – LR Seimo na- rys, kurá laikà dirbo ðvietimo ir mokslo ministru), daugelis kitø iðkiliø ðio kraðto þmoniø.

SVARBIAUSI RAJONO BENDRADARBIAVIMO PARTNERIAI: Latvijos Respublikos Dobelës rajonas www.dobele.lv/; Lenkijos Respublikos Konino miestas www.konin.pl/; Rusijos Federacijos Briansko miestas www.bryansk.032.ru/; Vokietijos Respublikos Bocholto miestas www.boholt.de/; Ukrainos Respublikos Èernivciø miestas http://chernivtsy.eu/.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 5 1/23/2011, 6:08 PM 6 ISTORIJA

NNAUJOJIAUJOJI AAKMENËKMENË

PARENGË JURGIS ÞELVYS Nuotraukos ið RKIC archyvo Naujoji Akmenë – miestas ðiaurës Lietuvoje, teritorijoje, kurioje senovëje buvo ásikûrusios þiemgaliø gen- tys. Ðaðytiniuose ðaltiniuose (Dirvënø teismo aktuo- se) 1668 m. minimas ðioje vietoje buvæs Menèiø kaimas. Naujoji Akmenë – 61 km á ðiaurës vakarus nuo Ðiauliø ir 46 km á rytus nuo Maþeikiø, greta sienos su Latvija. Jis – ne tik Akmenës rajono, bet ir miesto se- niûnijos bei kaimiðkosios Naujosios Akmenës seniû- nijos centras. Miestui priklauso 10,74 km² teritorija. Naujojoje Akmenëje veikia Ðv. Dvasios Atsiuntimo baþnyèia (paðventinta 1999 m.), biblioteka, Naujosios Akmenës Ramuèiø gimnazija, „Saulëtekio“ pagrindinë mokykla, Suaugusiøjø mokymo centras, 2 mokyklos- darþeliai („Atþalynas“ ir „Buratinas“), vaikø lopðelis- darþelis „Þvaigþdutë“, kultûros rûmai, Akmenës rajono centrinë ligoninë, pensionatas, paðtas. Rytiniame miesto pakraðtyje – botanikos sodas „Puoðmena“. Di- dþiausios miesto ámonës AB „Akmenës cementas“ pa- statai iðsidëstæ pietrytinëje dalyje.

ISTORIJA 1652 m. raðytiniuose ðalti- niuose pradedamas minëti Karpënø kaimas, buvæs dabar- tinëje Naujosios Akmenës miesto teritorijoje. Tuo metu kaimas priklausë Akmenës dvarui. 1923 m. kitame miesto teritorijoje buvusiame Menèiø kaime buvo 41 sodyba. Naujosios Akmenës Ðventos Dvasios atsiuntimo baþnyèia 1928–1930 m. Skuèo ir Kir- Tarpukario metais Pempiniø kaime veikë durpiø kasykla. Èia Naujosios Akmenës herbas ðos bendrovë ið Menèiø kaimo ûkininko Þadeikio nupirko nuolat dirbdavo 40 darbininkø. Durpiø kasykla, tik kiek maþesnë, apie 30 ha ûká, kurio teritorijo- veikë ir Venciðkiø kaime. je árengë kalkakmeniø kasyklas. Kkakmeniai buvo naudojami cuk- 1937–1940 m. Kairënuose buvo atlikti moksliniai tyrimai, kuriø raus gamyklose. metu nustatyta, kad ði vieta tinka cemento gamyklai statyti. Jos 1929 m. Kairënø kaime tyrinëjimus vykdë Lietuvos geologai Da- nespëta pradëti statyti, nes prasidëjo Antrasis pasaulinis karas. linkevièius, Pakuckas, Kaveckas ir keletas kitø. 1945 m. liepos 27 d. LTSR Vyriausybë priëmë nutarimà dël ce- 1934–1936 m. kalkakmeniø kasyklos Menèiø kaime buvo ið- mento gamyklos statybos pelkëtoje Karpënø kaimo teritorijoje, kur plëstos. Tuo laikotarpiu èia nulat dirbdavo po 150 darbininkø. buvo surasti dideli cemento gamybai tinkanèiø klinèiø telkiniai.

ZZ_2011_1_vidus.P65 6 1/23/2011, 2:39 PM ISTORIJA 7

Po Antrojo pasaulinio karo Karpënø ir aplinkiniø kaimø teritorijose binatas, Klaipëdos gelþbetoniniø konstrukcijø gamyklos ir Telðiø toliau buvo vykdomi geologiniai tyrinëjimai. Jø metu nustatyta, kad „Masèio“ trikotaþo fabriko cechai. Toliau buvo statomas miestas, po nestoru þemës sluoksniu èia glûdi 20–30 m kalkakmeniø klodai. plëtojama jo infrastruktûra, suformuoti Kosmonautø ir Tarybø gyve- 1947 m. Karpënø kaime buvo pradëti parengiamieji cemento namieji rajonai, sveikatos miestelis, kuriame veikë ligoninë, polikli- gamyklos statybos darbai – pastatytas pirmasis gyvenamasis nika, profilaktoriumas, sporto rûmai. Mieste iðkilo kultûros namai. namas, uþ 1,3 km nuo gamyklos paskirta 30 ha aikðtelë gyven- Nuo 1995 m. Akmenë – Akmenës rajono savivaldybës, Naujo- vietës statybai. sios Akmenës miesto seniûnijos, Naujosios Akmenës kaimiðko- 1949 m. Valstybinio statybos tresto Nr. 3 darbuotojai pastatë pir- sios seniûnijos centras, priklausantis Ðiauliø apskrièiai. muosius gyvenamuosius namus dabartinës Taikos gatvës teritorijoje. 1997–2000 m. Akmenës miesto seniûnu dirbo Pranciðkus Ti- 1952 m. miesto statybos buvo iðplëtotos dabartinëje Nepriklau- rius, 2000–2003 m. – Stanislovas Stonys, 2003–2009 m. – Klemas somybës gatvëje, pradëjo veikti pirmosios cemento gamyklos de- Inta, nuo 2009 m. – Rimvydas Juozapavièius. gimo krosnys. Rugsëjo 21 d. atidaryta pirmoji cemento gamybos 1998 m. balandþio 9 d. Lietuvos heraldikos komisijoje prie Res- technologinë linija. publikos Prezidento aprobuotas Naujosios Akmenës miesto herbo 1952 m. sausio 31 d. LTSR Aukðèiausiosios Tarybos prezidiumo etalonas (dailininkas Arvydas Kaþdailis). Herbo skydas yra pada- ásaku Karpënø kaimas pavadintas miesto tipo gyvenviete Naujàja lintas á du laukus. Pagrindiniame (juodame lauke) – raudonas ratas Akmene. su auksiniais ugnies lieþuviais. Skydo sidabrinëje galvoje – du 1952–1953 m. Naujoji Akmenë buvo Akmenës rajono miesto sukryþiuoti raudoni kirtikliai. tipo gyvenvietë, priklausiusi Ðiauliø srièiai. 1998 m. gruodþio 16 d. Akmenës rajono taryba Akmenës rajono 1959 m. iðplësta Akmenës cemento gamykla. Darbø apimtys èia savivaldybës herbu ir vëliava patvirtino Akmenës rajono savival- padidëjo du kartus, nuolat dirbdavo daugiau kaip 1 000 darbininkø. dybës centro – Naujosios Akmenës miesto – herbà ir vëliavà. 1959 m. Akmenëje buvo 5 400 gyventojø, 1965 m. – 6 500, 2009 m. mieste ásteigtos 5 seniûnaitijos: Vinco Kudirkos (V. Ku- 1970 m. – 10 127, 1979 m. – 14 195, 1989 m. – 13 590, 2001 m. – 12 345. dirkos g.), Naujamiesèio (Vytauto g. namai nuo Nr. 5 iki Nr. 13, 1953–1962 m. Naujoji Akmenë buvo Akmenës rajono miesto Turgaus skg., S. Nëries g., Mindaugo g., Gedimino g., Kæstuèio g. tipo gyvenvietë ir priklausë Ðiauliø apskrièiai. (dalis nuo Vytauto g. iki gatvës pabaigos), Algirdo g., Sodø g., (dalis 1962 m. Naujoji Akmenë buvo Akmenës rajono miesto tipo gy- nuo Vytauto g. iki gatvës pabaigos), Aukðtøjø g., Rûtø g., Þvirbuliø venvietë, Akmenës rajono centras, priklausæs Ðiauliø apskrièiai. g., s.b „Ramuèiai“ (dalis iki Vytauto g., Berþyno g., Klykoliø g., 1962–1965 m. Akmenë buvo Maþeikiø rajono miesto tipo gy- Vegeriø g., Luokavos g., Vëlaièiø g., Gaudþioèiø g., Suginèiø g.), venvietë, priklausiusi Ðiauliø apskrièiai. Ramuèiø seniûnaitija (Ramuèiø g.), Respublikos seniûnaitija (Res- 1965 m. Naujajai Akmenei suteiktas miesto statusas. publikos g.), Senamiesèio seniûnaitija (Þalgirio g., Nepriklausomy- 1965–1995 m. Akmenë buvo rajoninio pavaldumo miestas, Nau- bës al., Rasø g., Lazdynø Pelëdos g., Darbininkø g., Karpënø g., P. josios Akmenës apylinkës centras (kurá laikà), Akmenës rajono Jodelës g., Taikos g. (dalis nuo P. Jodelës g. iki Vytauto g.), J. Jano- centras (priklausë Ðiauliø apskrièiai). nio g., Þemaitës g., Kovo 11- osios g., Saulës skg., Mokyklos g., Sovietmeèiu mieste veikë Darbo raudonosios vëliavos ordino Sodø g. (dalis nuo gatvës pradþios iki Vytauto g.), Vytauto g. namai TSRS 50-meèio cemento ir ðiferio gamybinis susivienijimas „Ak- nuo Nr. 4 iki Nr. 26, s.b „Puoðmena“, s.b „Ramuèiai“ (dalis nuo mencementas“. Tais laikais, kai ámonë dirbdavo pilnu pajëgumu, Vytauto g.), J. Dalinkevièiaus g., Þibuèiø g., Eibuèiø g., Miðko g., èia bûdavo pagaminama tiek cemento, kurio uþtekdavo 100 butø Statybininkø g., Þalioji g., Þaliasis skg., Naujoji g., Auðros g., Parko gyvenamajam namui pastatyti. g., s. b „Àþuolas“, s. b „Eibuèiai“, s. b „Poilsis“). Sovietmeèiu mieste veikë statybiniø medþiagø gamybinis kom- 2010 m. Naujojoje Akmenëje buvo 11 093 gyventojai.

Naujoji Akmenë 1963 metais. Nuotrauka ið leidinio „Mûsø Lietuva“ (Parengë Bronius Kviklys, iðleista Bostone)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 7 1/23/2011, 2:39 PM 8 ISTORIJA

AKMENË

PARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS Nuotraukos Ið RKIC archyvo

Akmenë – miestas deðinëje Dabikinës upës pa- krantëje. Ðiandien ji – to paties pavadinimo se- niûnijos ir seniûnaitijos centras. Nuo rajono centro Naujosios Akmenës jis nutolæs 12 km á pietvakarius, 27 km. á pietryèius nuo Maþeikiø. 6 km nuo Akmenës yra Akmenës geleþinkelio stotis, ilgà lai- kà vadinta Dabikinës geleþinkelio stotimi.

Nuotraukoje – Kæstutis Ðiaulytis. Akmenes baþnyèia þvelgiant ið Dabikinës slënio. 2009, akvarelë, pieðtukas 29,7 x 42 cm

Yra dvi miesto vardo kilmës versijos. Pirmoji, kad pavadinimas 1652 m. Akmenëje jau buvo krautuviø. Tais metais gruodþio 30 d. kilo nuo þodþio akmuo. Antroji, kad perëmë á ðiauræ nuo miesto ástatymu patvirtinta prekybos tvarka Akmenëje ir mokesèiai. Tuo tekanèio upelio Akmenupis pavadinimà. laikotarpiu miestelyje pradëjo veikti baþnyèia, prie jos – mokykla. Pagrindinis miesto akcentas – 1912 m. pastatyta Ðv. Onos kata- XVII a. viduryje ir 1705 m. ðvedø antpuoliø metu (tais metais likø baþnyèia. Mieste veikia gimnazija, 1937 m. ákurta biblioteka, Akmenæ buvo uþpuolusi generolo Loevenhaupto vadovaujama ka- paðtas, vaikø lopðelis-darþelis „Gintarëlis“. riuomenë) Akmenë buvo sunaikinta. Neatlaikë ir Akmenës bei Vi- Istoriniuose ðaltiniuose Akmenës vardas pirmà kartà paminë- lioðiø átvirtinimai. Dar labiau miestelá nualino 1710–1711 m. ma- tas 1511 m., raðant apie didikams Kæsgailoms priklausiusá Akme- ras, po kurio èia visai neliko gyventojø. nës dvarà. 1724 m. karalius Augustas II Akmenei leido rengti 4 prekyme- 1531 m. Þygimantas Senasis davë leidimà Didþiøjø Dirvënø se- èius ir savaitinius turgus. niûnams statyti Akmenës miestelá, iki XVII a. vadintà Dabikine, ir 1736 m. Akmenëje buvo 16 gyventojø, 1859 m. – 790, 1897 m. – jame rengti turgus, pardavinëti svaigiuosius gërimus. 1 501, 1923 m. – 1 453, 1959 m. – 1 819, 1970 m. – 2 372, 1979 m. – Akmenës miestelis buvo formuojamas pagal Valakø reformos 3 075, 1989 m. – 3 458, 2001 m. – 3 140, 2007 m. – 2 813. nuostatus. 1754 m. Akmenei pakartotinai suteikta teisë rengti turgaus ir 1561 m. Akmenës teritorijoje buvo aikðtë, 3 gatvës, 82 sklypai, 4 mugiø privilegija. 28 smuklës (karèemos), stovëjo medinë katalikø baþnyèia. 1792 m. Akmenei buvo suteiktos miesto teisës ir herbas, kuria- 1592 m. Akmenei suteiktos miesto teisës. me buvo pavaizduota aukðtai iðkelta strëlë ir uþraðas „Pro Liberta- 1596 m. ásteigta Akmenës parapija, karalienës Onos rûpesèiu te!“ (Uþ laisvæ!). pastatyta nauja baþnyèia ðiaudiniu stogu, prie jos ákurta parapinë XVIII a. pabaigoje kun. Pranciðkus Kaubaravièius Akmenëje ástei- mokykla. gë altarijà ir pastatë jai namus. XVII a. Akmenë tapo valsèiaus centru.

Akmenës apylinkëse

ZZ_2011_1_vidus.P65 8 1/23/2011, 2:40 PM ISTORIJA 9

1908 m. Akmenës apylinkëse nukrito meteoritas. 1912 m. kun. Antano Naudþiûno rûpesèiu pastatyta nauja mûrinë Akmenës ðv. Onos baþnyèia.1920 m. baþnyèià konsekravo vyskupas Pranciðkus Karevièius. 1915–1918 m. Akmenës valsèiaus centras priklausë Dabikinës apskrièiai. 1918–1919 m. Akmenë buvo Akmenës apskrities centras.1941 m. Akmenëje ákurtas pirmasis Lietuvos kolûkis. 1919–1950 m. Akmenë buvo Akmenës valsèiaus centras ir pri- klausë Maþeikiø apskrièiai. 1923 m. Akmenëje buvo 231 gyvenamas namas, buvo 1 453 gyventojai, 1940 m. – 1 800. 1938 m. Akmenës katalikø parapija vienijo 4 038 parapijieèius. 1948 m. Akmenëje susprogdintas Nepriklausomybës paminklas. 1950–1953 m. ir 1953–1962 m. Akmenë buvo rajoninio pavaldumo miestas, Akmenës rajono centras ir priklausë Ðiauliø srièiai. 1959 m. Akmenëje buvo 1 819 gyventojø, 1963 m. – 2 100 gy- ventojø. 1962 m. Akmenë buvo rajoninio pavaldumo miestas, Akmenës Akmenës ðv. Onos baþnyèia apylinkës centras ir priklausë Maþeikiø rajonui. 1965–1995 m. Akmenë buvo rajoninio pavaldumo miestas ir priklausë Akmenës rajonui. Èia veikë vidurinë mokykla, biblioteka, XVI–XIX a. Akmenës kraðto valstieèiai buvo stipriai skriaudþia- kultûros namai, ligoninë, buitinio aptarnavimo kombinatas. mi vietos didikø. 1989 m. atstatytas 1948 m. susprogdintas Laisvës paminklas. 1800 m. Akmenës seniûnija kaip dovana iki gyvos galvos perëjo 1992 m. patvirtintas naujasis Akmenës herbas. rusø generolo Fitinhofo þmonos þinion. 1995 m. Akmenë tapo Akmenës seniûnijos centru. Ji priklauso 1810 m. Akmenës mokyklà lankë 69 mokiniai. Ðiauliø apskrities Akmenës rajono savivaldybei. 1859 m. Akmenëje buvo 62 gyvenamieji namai ir 790 gyventojø, Tarp þymiausiø Akmenës miesto kraðtieèiø yra spaudos dar- 1897 m. – 1 501 gyventojas. buotojas, teatro veikëjas Liudvikas Jakavièius (1871–1941), teatro 1863 m. sukilime ið Akmenës kraðto labiausiai pagarsëjo Klai- reþisierius, aktorius Juozas Miltinis (1907–1994), fotoþurnalistas ðiø dvare gimæs vienas ið sukilëliø vadø Jonas Daugirdas (1844– Romualdas Rakauskas (g. 1941) futbolo þaidëjas Aidas Preikðaitis 1863). Jis þuvo mûðyje su rusø kariuomene. Slapta palaidotas (g. 1970). Akmenës miesto kapinëse ilsisi kalbininko Kaliksto Ka- Kliðiø kapinëse. sakauskio (~1792–1866), 1832 m. iðleidusio lietuviø kalbos gra- 1905 m. Zubovo dvaro darbininkai paskelbë streikà ir atsisakë matikà, palaikai. eiti á darbà, pareikalavo padidinti atlyginimà. Juos 1906 m. numal- Naudota literatûra: ðino caro kariðkiai. 1906 m. sausio 2 d. buvo sulaikyta 19 asmenø. 1. „Akmenë“, Visuotinë lietuviø enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2001, t. 1, p. 231. 2. Akmenë. Þiemgaliø þemë: fotoalbumas [sudarytojas Leopol- das Rozga], Utena: Utenos Indra, 2008.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 9 1/23/2011, 2:40 PM 10 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

AALKIÐKIAILKIÐKIAI

PARENGË JURGA ÞEMAITYTË

Alkiðkiø evangelikø liuteronø baþnyèia

Alkiðkiai – gyvenvietë kairiajame Dabikinës upelio, kuris kaimo teritorijoje yra uþtvenktas, krante, nutolusi 3 km á ðiaurës rytus nuo Akmenës. Tai vienos ið Akmenës rajono savivaldybiø ir seniûnaitijos centras. Èia veikia paðtas, Alkiðkiø evangelikø liuteronø baþnyèia (paðventinta 1865 metais), geleþinkelio stotis (Raudþiuose), vaikø lopðelis-darþelis. Ðios apylinkës miðkingos, o þemës gelmëse glûdi dideli klinèiø ir smëlio telkiniai. Po Antrojo pasaulinio karo kaimo teritorijoje buvo surastas lobis. Já sudaro apie 370 vnt. XVI a. – XVII a. sidabriniø monetø. Dabar jos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Nuo seno ðiose vietose gyveno daug latviø tautybës þmoniø. XVII a. raðytiniuose ðaltiniuose pradedamas minëti Alkiðkiø dvaras, kuriame nuo seno gyveno nemaþai latviø tautybës þmoniø, veikë jø bendruomenë. Reformacijos laikotarpiu latviai pasuko reformacijos keliu. Þemaièiø vyskupas Motiejus Valanèius savo raðtuose yra nuro- dæs, kad apie 1837 m. Alkiðkiuose buvo pastatyta medinë evangeli- kø liuteronø baþnyèia, kurià suðelpë caras Mikalojus I. Alkiðkiø evan- gelikø liuteronø parapija 1862 m. vienijo apie 2 100 evangelikø. 1860–1865 m. ant kalnelio, kapinëse, pastatyta romantinio kla- sicizmo stiliaus Alkiðkiø evangelikø liuteronø baþnyèia. 1923 m. kaime buvo 53 sodybos, 321 gyventojas, 1959 m. – 271, 1970 m. – 258, 1979 m. – 352, 1989 m. – 468, 2001 m. – 444. Sovietmeèiu Alkiðkiai buvo kolûkio centrinë gyvenvietë, Alkiðkiø apylinkës centras, vëliau priklausë Naujosios Akmenës apylinkei. Geleþinkelio linija, kuri eina nuo Akmenës geleþinkelio stoties á Naujàjà Akmenæ buvo nutiesta pro Alkiðkius. 1971 m. uþdarytas daugelá metø eksploatuotas Alkiðkiø molio karjeras. Kaimo teritorijoje yra ir smëlio karjeras. 1977 m. balandþio 4 d. Alkiðkiø apylinkë prijungta prie Naujosios Akmenës apylinkës. Akmenës kraðto skulptûros (nuo virðaus): „Pieta“, Iki 2009 m. gyvenvietëje veikë pradinë mokykla. „Ðv. Dominykas“, „Kristaus krikðtas“ / „Ðv. Jonas krikðtytojas“. Meèislovo Sakalausko nuotraukos Alkiðkiuose yra gimæs, augæs iðkilus Latvijos generolas Janis Buivydas (1864–1937). Jo palaikai ilsisi Rygos Águlos kapinëse.

ZZ_2011_1_vidus.P65 10 1/23/2011, 2:40 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 11

DABIKINË

PARENGË RAMUNË LENKIMAITË

Dabikinës dvaro pastatas 1934 metais. Nuotrauka ið RKIC archyvo

Dabikinë – Akmenës rajono savivaldybës gyvenvietë Dabiki- tis geometriniø principø. Sodybos viduryje, ant nedidelio pakilimo, nës upës (Ventos deðiniojo intako) pakrantëje, prie kelio, vedanèio – vienaaukðtis dvaro centrinis pastatas. Ðiuo metu jis gerokai ap- ið Akmenës á Naujàjà Akmenæ (nuo Dabikinës iki Akmenës – 4 km, leistas. Rûmø pietinëje pusëje – dviejø privaþiavimo keliø kilpa o iki Naujosios Akmenës – 10 km). apjuostas apskritas parteris. Nuo rûmø á ðiaurinæ sodybos dalá te- 1554–1571 m. raðytiniuose ðaltiniuose (dvaro inventoriaus nuo- rasiniu ðlaitu veda alëjos. Ten – tvenkinys. Ið senojo parko iðliko raðe) jau randama þiniø apie Dabikinës dvarà. Jo buvusioje sody- graþios maþalapiø liepø alëjos. Jos suformuotos parko pakraðèiuo- boje yra iðlikæ keletas XIX a. statytø senøjø dvaro ûkiniø pastatø, XIX se, prie takø ir kt. Tokia alëja veda ir nuo pagrindiniø rûmø link a. suformuotas miðraus planavimo dvaro parkas. Nuo 1958 m. dvaro Dabikinës upelio. Nemaþai senø, graþiø liepø, daugiausia maþala- sodyba saugoma valstybës, 1986 m. jos parkas paskelbtas gam- piø, auga viso parko teritorijoje. Prie rûmø yra didþiøjø pocûgiø. Æia tos paminklu. To laikotarpio dokumentuose minimi ir ðiomis apy- auga ir sibirinis kënis, raudonasis àþuolas, 23 m aukðèio, 70 cm linkëmis tekëjæ Dabikinës, Ðventupio, Gulbës upeliai. skersmens raudonlapis bukas, 25 m aukðèio ir 92 cm skersmens XVI a. pr. Dabikinës dvaras ir jo apylinkës priklausë Stanislovui paprastasis bukas, melsvoji pocûgë, paprastieji kaðtonai, didþiala- Bartoðevièiui, o amþiaus pabaigoje – Maþøjø Dirvënø valsèiaus pës liepos, baltosios tuopos ir nemaþai kitø medþiø bei krûmø. þemininkui S. Daukantui. 1582 m. jo turtà buvo uþgrobæs Merkelis Graþios pro kaimà tekanèios Dabikinës upës apylinkës. Dabiki- Matusevièius ir jo þmona. në iðteka ið Vanagi kaimo (Latvijos Respublika, Duobelës rajonas, XVI a. ir vëliau Didþiøjø Dirvënø valsèiaus centras buvo Dabikinëje. Ukrø apylinkës), kuris yra apie 1,5 km á rytus nuo sienos su Lietuva. 1890 m. Dabikinës dvarà nusipirko grafas V. Zubovas. Zubovø Ji 5 km teka Latvijos teritorija, o toliau – Lietuvos. Upë vingiuoja pro giminei dvaras priklausë XIX–XX amþiuje. Jie kaime ákûrë mokyklà. Akmenës rajono gyvenvietes Akmenæ, Alkiðkius, Dabikinæ, Dabi- 1902 m. Dabikinës dvare vyko varpininkø suvaþiavimas. Jame kinëlæ, Keidus, Menèius, Pakalniðkius, Smiltinæ. Dainoriø kaime, 2 dalyvavo apie 40 þmoniø. Suvaþiavimo metu ákurta Lietuvos de- km á pietryèius nuo Palnosø, Dabikinë áteka á Ventà – 229,5 km nuo mokratø partija, jos valdybos nariais buvo iðrinkti: Povilas Viðins- jos þioèiø. Upës þemupyje ákurtas Dabikinës hidrografinis drausti- kis, Felicija Bortkevièienë, J. Bortkevièius. nis. Á Dabikinæ áteka Akmenupis, Drûktupis, Krûtis, Nyþuva, Pagal- 1915–1918 m. dvaro patalpose buvo Dabikinës apskrities centras. vys, Ðventupis, Dainoriai. 1925 m. Dabikinëje ákurta pieninë. Nuo 1973 m. rugpjûèio 1 d. gyvenvietëje veikia Dabikinës spe- 1930–1932 m. Dabikinëje veikë þemës ûkio mokykla. cialioji mokykla. Tai valstybinë internatinë dieninë, savarankiðko Dabikinëje buvusi geleþinkelio stotis 1932 m. pavadinta Akme- mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, kurioje vyksta pradinio, pa- nës geleþinkelio stotimi. grindinio ir papildomo ugdymo pamokos lietuviø kalba neágalie- 1933 m. gyvenvietëje pradëjo veikti vaikø prieglauda. siems. Èia mokosi aklieji, silpnaregiai, kurtieji, neprigirdintieji bei 1965 m. Dabikinëje buvo 280 gyventojø. Tais metais èia veikë turintys intelekto, judesio, padëties kalbos ir kitø komunikacijos aðtuonmetë mokykla, vaikø namai. sutrikimø. Prie mokyklos veikia bendrabutis. Mokyklai vadovauja Dvaro sodybos teritorija yra banguoto reljefo. Parko pagrindinë Vaclovas Laukys. dalis – sodybos rytinëje pusëje. Èia parkas buvo kuriamas laikan- Dabikinëje yra gimæs aktorius ir reþisierius Juozas Miltinis.

Þemaitija. Jono Strazdausko nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 11 1/23/2011, 2:40 PM 12 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

KAIRIÐKIAI

PARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS

Kairiðkiai – Akmenës rajono savivaldybës gyvenvietë, to paties pavadinimo seniûnaitijos centras pietvakarinëje rajono dalyje, de- ðiniajame Virvytës upës krante, prie kelio Viekðniai–Uþventis. Nuo èia 13 km á pietus – Viekðniø (Maþeikiø r.), tiek pat kilometrø á vakarus – Papilës miestelis. Kaimà kerta Ventos intakas Uogys. Kairiðkiø kaimo teritorijoje yra þemaièiø ðventu laikomas Kairiðkiø senkapis (Apþadø kapeliai). Jo teritorijoje yra rastas V a. – VIII a. ámovinis kirvis. Atvykstanèiøjø dëmesá patraukia senosiose XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo kapinëse stovintis koplytstulpis su Pietos skulptûra, koplytëlë su Jëzaus Nazarieèio skulptûra ir ornamentuo- tu kryþiumi, dvi koplytëlës medþiuose, jose esanti Ðvè. Mergelës Marijos skulptûra ir Ðv. Ðeimos skulptûrinë grupë. 1582–1640 m. Kairiðkiø seniûnas buvo Marcijonas Bogdanas Oginskis, 1640–1667 m. – Aleksandras Oginskis. Kaime yra iðlikusi Sirutavièiø dvaro sodyba. Èia yra gyvenæs, dirbæs Nepriklausomybës akto signataras, inþinierius, Lietuvos Þemaitija. Danutës Mukienës nuotrauka socialdemokratø partijos veikëjas Vladas Sirutavièius. 1904 m. Sirutavièiø dvare vyko Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sàjungos steigiamasis suvaþiavimas. Kairiðkiø dvaro sodyba buvo suformuota XIX a. II p. – XX a. I p. Ið 1936 m. kaime ákurta pradþios mokykla. 1950 m. ji reorganizuo- tø laikø yra iðlikæ keletas pastatø: mediniø ir mûriniø gyvenamøjø, ta á septynmetæ, 1961 m. – á vidurinæ, 1993 m. – á pagrindinæ. Vyks- ûkiniø (svirnas, rûsys), gamybiniø (Virvytës uþtvanka, V. Sirutavi- tant mokyklø reformai, mokykla dar kartà reorganizuota. Nuo 2008 m. èiaus kartono fabrikas, 1903 m. prie jø árengta viena pirmøjø hidro- kaime veikia Akmenës rajono Papilës Simono Daukanto vidurinës elektriniø Lietuvoje). mokyklos Kairiðkiø skyrius. 1998 m. mokyklai pradëjo vadovauti 1908 m. dvare buvo ásteigtas kartono fabrikas. 1919–1930 m. jis Ramûnas Perminas, 2005 m. – Vilija Perminienë. buvo iðplëstas. 1950–1995 m. Kairiðkiai buvo to paties pavadinimo Akmenës 1923 m. Kairiðkiø kaime buvo 403 gyventojai (218 ið jø – kaime, rajono apylinkës centras, sovietmeèiu – tarybinio ûkio centrinë 57 – I dvare, 128 – II dvare), 1959 m. – 449, 1970 m. – 419, 1979 gyvenvietë. m. – 364, 1989 m. – 361, 2001 m. – 396, 2005 m. – 396. 1953 m. kaime pradëjo veikti biblioteka, medicinos punktas.

Þemaitija. Danutës Mukienës nuotrauka

ZZ_2011_1_vidus.P65 12 1/23/2011, 2:41 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 13

KIVYLIAI

PARENGË RAMUNË LENKIMAITË

Kivyliai – kaimas paèiame Latvijos pasienyje, Vadaksties intako Agluonos deði- niajame krante, prie Kivyliø tvenkinio, Akmenës rajono savivaldybës ðiaurinëje dalyje, 10 km á ðiaurës vakarus nuo Naujosios Akmenës, 5 km á vakarus nuo Klykoliø, pasienyje su Latvija. Nuo èia iki Laiþuvos – 12 km, Juèiø – 7 km, Vadaksties ir Agluonos – 2,8 km, Aucës – 15 km, Gailaièiø – 7 km. Kivyliai – to paties pavadinimo seniûnaitijos centras.

XVIII a. bûta Kivyliø seniûnijos. 1738 m. Kivyliuose buvo 10 kiemø. Kunigaikðèio Kæstuèio paminklas Kivyliø kaime 1916 m. dvarininkas Vladimiras Zubovas, Akmenës valsèiaus (Akmenës rajonas). darbuotojas J. Bimba Kivyliuose ásteigë pradþios mokyklà. Pir- Nuotrauka ið RKIC archyvo

mosios mokytojos pavardës nebeprisimenama. 1917–1925 m. èia mokytojavo J. Kubiliûnas. 1923 m. Kivyliuose buvo 333 gyventojai, ið kuriø 88 – dvare. 1959 m. – 190, 1970 m. – 123, 1979 m. – 283, 1989 m. – 525, 2001 m. – 551. 1925 m. Kivyliø pradþios mokyklos pastatà ir þemæ nupirko J. Ðiau- èiûnas. Ðiame pastate vaikus vëliau, iki 1940 m., mokë jo þmona. 1932 m. Kivyliuose pastatytas paminklas Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui Kæstuèiui. Antrojo pasaulinio karo metais Kivyliø mokykla buvo uþdaryta. 1945 m. Kivyliuose veikë dvi pradþios mokyklos: buvusi O. Ðiau- èiûnienës mokykla ir O. Norkienës name buvusi mokykla. 1950–1995 m. Kivyliai buvo Klykoliø apylinkës centras. Nuo 1953 m. Kivyliuose veikë viena Ðiauèiûnø name buvusi mokykla. 1950–1977 m. Kivyliai priklausë Klykoliø apylinkei. 1950–1992 m. Kivyliai buvo kolûkio centrinë gyvenvietë. 1966 m. lapkrièio 7 d. duris atvërë nauja dviejø komplektø Kivy- liø pradinë mokykla. 1977–1995 m. Kivyliai buvo Klykoliø apylinkës centras. 1984 m. pastatytas naujas 192 vietø Kivyliø aðtuonmetës mokyklos pastatas. Mokykla 1988 m. tapo devynmete, vëliau reorganizuota á deðimtmetæ, o 1999 m. – á pagrindinæ. Dabar mokyklai vadovauja Eugenija Ona Èekanauskienë. Mokyklà paskutiniais metais lanko daugiau negu 110 mokiniø. 1971 m. kaime duris atvërë biblioteka. 1982 m. pradëjo veikti Kivyliø kultûros namai, medicinos punktas. 2000 m. uþbaigta statyti Kivyliø Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia. Nuo 1995 m. Kivyliai priklauso Naujosios Akmenës kaimiðkajai seniûnijai. Þemaitija. Danutës Mukienës nuotrauka Kivyliuose gimë iðkilus latviø kalbininkas Reinis Bertulis, buvæs Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas Jonas Januitis.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 13 1/23/2011, 2:41 PM 14 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

Gyvenvietë pa- èiame Latvijos pasienyje, prie kairiojo Vadaksties-Ventos intako Vëþupio kran- to, prie kelio Akme- në–Vytiniai. Nuo èia iki Maþeikiø – daugiau negu 30 km, iki Akmenës – apie 15 km, iki Naujosios Akmenës – 8 km.

Meèislovo Sakalausko nuotraukose (ið kairës: „Ðv. Antanas Paduvietis“ ir „Angelai“. Fotografuota 1961 m. Klykoliø kaime (Akmenës rajonas)

1938 m. Klykoliø parapijai priklausë 1 620 katalikø. PARENGË DANUTË 1863 m. prie Klykoliø vyko sukilëliø susirëmimas su rusø ka- KLYKOLIAI RAMONAITE riuomene. XIX–XX a. Klykoliai ir ðalia jø buvæ Vegeriai garsëjo èia gyvenu- siais arkliø vagimis. Jie vogdavo Lietuvoje, o parduodavo Latvijoje. 1757 m. karalius Augustas II suteikë teisæ statyti Klykoliø mies- 1865 m. Klykoliuose buvo 366 gyventojai, 1897 m. – 640, telá ir davë jam prekybos privilegijà. 1923 m. – 615, 1959 m. – 232, 1970 m. – 246, 1979 m. – 281, 1778 m. Igno Pilsudskio rûpesèiu Klykoliuose pastatyta medinë, 1989 m. – 145, 2001 m. – 154, 2005 m. – 160. ðiaudais dengta Ðvè. Mergelës Marijos Apsilankymo koplyèia. 1905 m. rugpjûèio 27 d. Klykoliuose ávyko revoliucingai nusitei- 1881 m. buvo gautas leidimas suremontuoti Klykoliø Ðvè. Mer- kusiø apylinkës gyventojø mitingas. gelës Marijos Apsilankymo baþnyèià. Tuo rûpinosi kun. Aleksan- 1911 m., miestelyje kilus gaisrui, sudegë nemaþai pastatø, tarp dras Gedvila. Baþnyèia buvo naujai atstatyta, joje árengti 5 altoriai, jø ir klebonijos trobesiai. vargonai, sutvarkytos ir mûro tvora aptvertos kapinës. Ðioje baþny- 1919 m. ir 1947–1950 m. Klykoliai buvo Maþeikiø apskrities èioje yra saugoma XVIII a. – XIX a. dailës paminklø. Klykoliø valsèiaus centras. 1906 m. Klykoliø baþnyèios ðventoriuje sumûrytos Kryþiaus ke- 1922–1947 m. Klykoliai priklausë Akmenës valsèiui. lio stoèiø koplytëlës. 1923 m. Klykoliø kaime buvo 79 sodybos ir 598 gyventojai. Vei- 1928 m. Klykoliø baþnyèiai suteiktos parapijos teisës (iki to lai- kë mokykla, 1938 m. ásteigtas sveikatos punktas, pasienio polici- ko ji buvo Akmenës parapijos filija). jos rajonas, sienos pereinamasis punktas, keletas krautuviø. 1944 m. kilusio gaisro metu sudegë nemaþai kaime buvusiø trobesiø. Miestelis ið pelenø këlësi labai sunkiai, ankstesnës savo reikðmës pokario metais nebeatgavo. 1949 m. Klykoliuose ákurta mokykla, kuri veikë iki 2000 metø. Sovietmeèiu Klykoliai buvo apylinkës centras. 1950–1991 m. Klykoliai buvo Kivyliø kolûkio pagalbinë gyvenvietë. 1950–1956 m. Klykoliai priklausë Akmenës rajono Klykoliø apylinkei. 1956–1977 m. Klykoliai – to paties pavadinimo apylinkës centras. 1977–1995 m. Klykoliai priklausë Akmenës rajono Klykoliø apylinkei. Nuo 1995 m. Klykoliai priklauso Akmenës rajono savivaldybës Naujosios Akmenës kaimiðkajai seniûnijai. 1999 m. Klykoliuose duris atvërë biblioteka. 2001 m. Klykoliuose atidarytas Kaimo buities muziejus. Klykoliuose veikia kaimo bendruomenë „Klykoliø sodþius“. Klykoliø Ðvè. Mergelës Marijos Apsilankymo baþnyèia Klykoliø kaime yra gimæs grafikas Telesforas Kulakauskas.

ZZ_2011_1_vidus.P65 14 1/23/2011, 2:41 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 15

DAUBIÐKIAI

PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS

Daubiðkiai – Akmenës rajono savivaldybës Papilës seniûnijos gyvenvietë, Daubiðkiø seniûnaitijos centras Ventos upës kairiajame krante. Kitame Ventos upës krante – Papilës miestelis. 1936 m. Daubiðkiuose buvo 75 gyventojai, 1959 m. – 98, 1970 m. – 171, 1979 m. – 269, 1989 m. – 470, 2001 m. – 493. 1950–1995 m. Daubiðkiai priklausë Akmenës rajono Papilës apylinkei. 1950–1992 m. Daubiðkiai – paukðtininkystës tarybinio ûkio centrinë gyvenvietë. 1961 m. Daubiðkiuose pradëjo veikti Kalniðkiø (dabar – Daubiðkiø) biblioteka. Ji kelis kartus buvo kilnojama ið vienos vietos á kità. 1968 m. biblioteka perkelta ið Urbonaièiø kaimo buvusio Beresnevièiaus dvaro patalpø á Grieþiø kaimà – á privatø namà pas Domà Èinèiukà. Nuo 1996 m. ji veikia buvusios Papilës ÞÛB administraciniame pastate. Pirmoji bibliotekos direktorë buvo Valerija Kuodienë, vëliau ðias pareigas ëjo Liucija Ðliamonienë. Ðiuo metu bibliotekai vadovauja Genovaitë Rupðytë-Gauèienë. Nuo 1995 m. Daubiðkiai priklauso Akmenës rajono savivaldybës Papilës seniûnijai. Danutës Mukienës nuotraukose – Ventos upë 2003 m. geguþës 5 d. ákurta ir veiklà pradëjo Daubiðkiø kaimo bendruomenë.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 15 1/23/2011, 2:41 PM 16 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

KRUOPIAI

PARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS Meèislovo Sakalausko nuotraukos

Kruopiai – vienas ið to paties pavadinimo Akme- nës rajono seniûnijos ir seniûnaitijos centrø. Jis – prie kelio Naujoji Akmenë–Ðiauliai, 10 km á pietry- èius nuo Naujosios Akmenës, 17 km á ðiaurës rytus nuo Elgesiø, 21 km nuo Papilës, 10 km á ðiaurës vakarus nuo Ðakynos ir 22 km nuo Gruzdþiø. Miestely- je veikia vidurinë mokykla su ikimokyklinio ugdymo skyriumi, vaikø darþelis-lopðelis, kultûros namai, biblioteka, paðtas, ambulatorija, Ðv. Onos baþnyèia, girininkija, keletas parduotuviø. Didelæ seniûnijos dalá uþima Girkanèiø-Tyrelio miðkai. Èia daug ávairiø þvë- riø bei paukðèiø, tarp jø ir tetervinø. Kruopiø miestelis – linijinio plano. Jo teritorijoje yra Kruopiø dvaro liekanø. Turistø daþnai lankomas Kruopiø parkas, Dovydþiø àþuolas. Miestelyje yra Antrojo pasaulinio karo kariø kapinës.

Kruopiø kaimo koplytstulpis ir skulptûra „Ðv. Florijonas“. Fotografuota 1961 metais

SVARBIAUSIOS DATOS, ÁVYKIAI, FAKTAI Raðytiniuose ðaltiniuose Kruopiø kaimas pradedamas minëti XVI a. viduryje. Gyvenvietë susiformavo prie buvusio Kruopiø dvaras. 1786 m. pastatyta medinë Kruopiø ka- talikø baþnyèia. 1804 m. Kruopiuose pradëjo veikti pa- rapinë mokykla. 1810 m. joje mokësi Kruopiø herbas. 40 berniukø ir 9 mergaitës. Dailininkas Rolandas Rimkûnas 1841 m. Kruopiuose buvo 159 gyventojai, 1886 m. – 282, 1923 m. – 328, 1959 m. 1926 m. Kruopiuose atidarytos laisvamaniø kapinës. – 262, 1970 m. – 245, 1979 m. – 400, 1989 m. – 562, 2001 m. – 614. Po Antrojo pasaulinio karo dalis gyventojø prieðinosi ávestai so- 1861–1950 m. Kruopiai buvo Kruopiø valsèiaus centras. vietø valdþiai. Kruopiø apylinkëse veikë Prisikëlimo apygardos Ge- 1870 m. Kruopiuose ásteigta valdinë pradinë vienklasë mokykla. nio (vëliau – Voverës, Kunigaikðèio Þvelgaièio) rinktinës partizanai. 1889 m. pastatyta nauja mûrinë Kruopiø ðv. Onos baþnyèia. 1946 m. ákurta Kruopiø biblioteka. Ji tuo metu veikë Bronës Ab- 1905 m. Kruopiø valstieèiai ir kumeèiai nuðalino nuo pareigø ramavièiûtës namuose, vedëja dirbo Zofija Karalienë. Pirmaisiais miestelyje ðeimininkavusius caro valdininkus ir iðsirinko naujà savo veiklos metais prie bibliotekos buvo atidarytas klubas-skai- valsèiaus valdybà ið þmoniø, kuriais pasitikëjo. tykla. Vëliau bibliotekos vedëju pradëjo dirbti Pranas Gerikas, klu- Apie 1909 m. Kruopiuose pradëjo veikti valdinë dviklasë mokykla. bo-skaityklos vedëja – Teresë Stanèikaitë. 1920 m. pradþioje Kruopiuose veikë su bolðevikais kovojusiø Iki 1947 m. Kruopiuose veikë pradinë mokykla, 1947–1949 Lietuvos savanoriø ðtabas. m. – progimnazija, 1949–1954 m. – septynmetë ir aðtuonmetë 1923 m. Kruopiuose ásteigtas Kultûros bûrelis. mokykla, kuri 1954 m. reorganizuota á vidurinæ mokyklà.

ZZ_2011_1_vidus.P65 16 1/23/2011, 2:42 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 17

Kruopiø kaimo skulptûra „Kristus, neðantis kryþiø“ ið priekio ir ðono. Fotografuota 1961 metais

Kruopiø kaimo koplytëlës skulptûros (ið kairës): „Ðv. Antanas“, „Ðv. Pranciðkus“, „Ðvc. Marija Maloningoji“. Fotografuota 1961 metais

1950 m. Kruopiø biblioteka veikë valsèiaus vykdomojo komiteto parengë þymus lietuviø architektas Petras Lapë). patalpose, vedëju dirbo Vytautas Pranulis. 1986 m. Kruopiø bibliotekos vedëja pradëjo dirbti Rima Meiþytë- Nuo 1951 m. vasaros biblioteka veikë suremontuotame O. Þu- Urmonienë. kauskienës name. 1995 m. Kruopiai tapo Kruopiø seniûnijos centru. 1952 m. bibliotekai pradëjo vadovauti buvusi skaityklos vedëja 1999 m. patvirtintas Kruopiø herbas (sukûrë dailininkas Rolandas Laura Gerikienë. Ji èia dirbo iki savo mirties – net 34 metus. Rimkûnas). 1950–1995 m. Kruopiai buvo Kruopiø apylinkës centras. Kruopiuose yra gimæs gydytojas terapeutas, habilituotas biome- Sovietmeèiu Kruopiai buvo to paties pavadinimo tarybinio ûkio dicinos mokslø daktaras Algimantas Irnius. centrinë gyvenvietë. Pokario metais Kruopiuose pradëjo veikti vaikø darþelis, medi- LITERATÛRA: cinos punktas. 1. Algimantas Miðkinis, „Kruopiai“, Visuotinë lietuviø enciklopedija, 1969 m. Kruopiø biblioteka buvo perkelta á tipiná apylinkës vyk- Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2007, t. 11, p. 144. domojo komiteto (dabar seniûnijos) pastatà. Èia ji veikia iki ðiol. 2. Kruopiai [sudarytojos: Romualda Gailiuðaitë-Dapðienë, Ste- 1978 m. Kruopiø miestelyje pastatyti kultûros namai (projektà fanija Eivaitë-Dimavièienë), Utena: Utenos Indra, 2006.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 17 1/23/2011, 2:42 PM 18 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

anksèiau þmonës kasdavo rûsius bulvëms, veþdavo þvyrà. Papilës miestelis patenka á Ventos regioninio parko teritorijà. Kraðtovaizdis èia áspûdingas, ypaè miestelio pietinë dalis, kur kilpà PAPILË daro Venta. Ventos upës pakrantëse stûkso jau minëti du piliakalniai. Unikali Papilës atodanga. Èia Ventos upës 2 km ilgio atkarpoje PARENGË yra atsivëræ Juros periodo dariniai. Jose gausu to laikotarpio faunos DANUTË MUKIENË liekanø. Èia dabar – geologinis draustinis. Atodangà pirmasis tyri- nëjo Eduardas Eichvaldas (1830 m.). Èia taip pat yra dirbæ moksli- Papilë – vienas ið seniau- ninkai Èeslovas Chmielevskis, Adolfas Damuðis, Alfredas Karlas siø, graþiausiø Þemaitijos Jenèas. 1863 m. pirmuosius iðmirusiø Juros periodo gyvûnø lieka- miesteliø. Jis – deðiniajame nø pavyzdþius èia rinko raðytojas Dionizas Poðka. Ventos upës Ventos upës krante. Èia pat, uþ slënio ðlaituose ir Jurakalnio griovoje ið viso yra 9 Juros periodo

upës, – Daubiðkiai. Papilës herbas uolienø atodangos. Jurakalnis – viena ið turistø ir poilsiautojø labiausiai lankomø vietø Papilëje. Ji yra Papilëje, kairiajame Ventos upës krante, apie 580 m á pietvakarius nuo gelþbetoninio tilto per Vaþiuojant keliu Kurðënai–Maþeikiai, Papilë ranka pasiekiama. Ventos upæ ir apie 150 m á pietvakarius nuo buvusio malûno.Tai Tai Akmenës rajono savivaldybës teritorijos pietinë dalis. Papilë – medþiais apaugusi kalva. Nuo skardþio jà skiria gili, á Ventos upës to paties pavadinimo seniûnijos ir seniûnaitijos centras. 4 km nuo slëná einanti griova. Ágyvendinant projektà „Beðeimininkiø pastatø jos – Dumbriai, 5 km – Kalniðkiai, 19 km – Romuèiai, 17 km – saugomose teritorijose likvidavimas, paþeistø teritorijø rekultiva- Þarënai, 23 km – Ðakyna, 24 km – Kurðënai. Pro Papilæ eina Liepo- vimas bei objektø atkûrimas“, ði griova sutvarkyta, pritaikyta poil- jos–Romnø geleþinkelis. siui ir turizmui. Spëjama, kad miestelio vardas yra kilæs nuo jo teritorijoje anks- Prieðais vienà ið Papilës kalvø auga liepa, ðiuo metu turinti èiau ant dviejø piliakalniø stovëjusiø piliø. Piliakalniai, kad ir stip- 13 kamienø (anksèiau bûta 17). riai apgadinti, yra iðlikæ iki ðiol. Daþniausiai lankomas piliakalnis, Mieste du pagrindiniai architektûriniai akcentai – 1887 m. pa- dunksantis Ventos upës kairiojoje pakrantëje. Pasak tyrinëtojø, jis statyta Ðv. Juozapo baþnyèia ir 1930 m. iðkilæs skulptoriaus Vinco pagal pirminæ paskirtá buvo naudojamas V–XIV amþiuje. Ðioje vie- Grybo sukurtas, ið bronzos padarytas Simono Daukanto paminklas. toje anksèiau á Ventà átekëdavo nedidelis upelis. Piliakalnis jau Papilës kraðtà garsina èia gimæ, gyvenæ, dirbæ iðkilûs kraðtie- XVIII amþiuje buvo stipriai apgadintas. Miestelio gyventojai ant ðio èiai. Pirmiausia tai kalbininkas, þodynininkas Chackelis Lemche- piliakalnio yra árengæ kapines. Jose – ir istoriko, raðytojo Simono nas (1904–2001), prozininkas, poetas, kunigas Stasys Bûdavas Daukanto amþinojo poilsio vieta. Ðiaurinëje ir vakarinëje piliakal- (1908–1966), literatûrologas Vincas Maciûnas (1909–2003), pir- nio papëdëje – senovinës papilio gyvenvietës vieta. Ði teritorija masis Panevëþio dramos teatro direktorius Jonas Sakas (1912– buvo tyrinëjama 1986, 1998, 2000 metais. 1987), mokslininkë, visuomenës veikëja Danutë Emilija Lapienie- Kitas Papilës piliakalnis – deðiniajame Ventos upës krante. në-Kiminaitë (g. 1928), þurnalistas Albinas Anuþis (g. 1944), tapyto- Tai – Paðalpos kalnas. Toje vietoje á Ventà taip pat seniau átekë- jas Henrikas Èerapas (g. 1952), matematikë, informatikë Joana davo nedidelis upelis. Tiek vieno, tiek kito pavadinimai neþino- Lipeikienë (g. 1946), karininkas, karinis diplomatas Edvardas Ma- mi. Ðis piliakalnis – tarsi natûraliai susiformavæs iðkyðulys. Jo þeikis (g. 1961). ðlaitai statûs ir aukðti (iki 13 m aukðèio). Piliakalnio virðûnëje anksèiau bûta aikðtelës. Rytinëje dalyje buvusios prieðpilio aikð- telës ilgis – 30 m, plotis – 28 metrai. Ðio piliakalnio teritorijoje SVARBIAUSI ÁVYKIAI, DATOS, FAKTAI Papilë pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëta 1339 m., apraðant Livonijos kariuomenës þygius á ðá kraðtà. Tais metais Pa- pilë buvo stipriai nuniokota. 1359 m. istoriniuose ðaltiniuose raðoma apie Kalavijuoèiø ordino veiksmus Papilës apylinkëse. Po 1413 m. Þemaièiø krikðto Papilë priklausë Medininkø (Var- niø) vyskupams. 1483–1492 m. Papilëje buvo statoma pirmoji katalikø baþnyèia. Ji pradëjo veikti 1493 metais. XV a. Papilë buvo Papilës pavieto centras. XVI–XVII a. susiformavo Papilës miestelis. Nuo 1600 m. Papilë raðytiniuose ðaltiniuose minima kaip miestelis. 1702 m. Papilei suteikta prekybos privilegija (gauta teisë miestelyje rengti turgusir muges). 1804 m. ákurta Papilës parapinë mokykla. Tuo metu èia mokësi

Kæstutis Ðiaulytis. Papilës baþnyèia. 2002m., akvarelë, pieðtukas, 26 mokiniai (11 berniukø ir 15 mergaièiø). Mokykla, laikui einant, 29,7 x 42 cm keletà kartø buvo reorganizuota. Dabar tai Papilës gimnazija.

ZZ_2011_1_vidus.P65 18 1/23/2011, 2:42 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 19

Ið kairës: skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas Simonui Daukantui ir S. Daukanto memorialinis muziejus Papilëje. Danutës Mukienës nuotraukos

1861–1864 m. Papilëje gyveno iðkilus lietuviø istorikas ir raðyto- naikinimo, Papilëje veikë atskiros mergaièiø ir berniukø mokyklos. jas Simonas Daukantas (1793–1864). Jis èia mirë. Palaidotas ka- XX a. I pusëje Papilës pradinë mokykla nuolat buvo kilnojama ið pinëse ant Papilës piliakalnio. 1925 m. antkapiná paminklà – ak- vienos vietos á kità, nes ji savo pastato neturëjo. Mokykla tuo metu menyje iðkaltà vëtros nulauþtà àþuolà – jam sukûrë buvæs knygne- veikdavo privaèiuose namuose bei valsèiaus pastate, kuris stovë- ðys, liaudies meistras Antanas Raudonis. jo netoli dabartinës Papilës Simono Daukanto gimnazijos. Papilëje yra iðlikæs namas, kuriame gyveno S. Daukantas. Ja- 1909–1911 m. Papilës mokykloje mokytojavo garsi to kraðto me dabar veikia S. Daukanto memorialinis muziejus (dabar – Ak- tautodailininkë Mikalina Glemþaitë. menës kraðto muziejaus padalinys). 1923 m. gruodþio mënesá Papilës Simono Daukanto knygyno- 1863 m. kovo mënesio pradþioje Biliûniðkiø miðke, ðalia dvari- skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Ðiuða, sekretorius P. Ðliau- ninko Vaþinskio palivarko, Ðiauliø apskrities sukilimo organizato- teris, nariai J. Ðliauteris ir L. Mockaitë) leidinyje „Lietuva“ paskel- rius kapitonas Jonas Stanevièius kartu su broliu Povilu ëmë burti bë kreipimàsi á Lietuvos visuomenæ dël bûtinybës pastatyti antka- sukilëlius. Per mënesá jø buvo èia surinkta apie 200. Ðis bûrys piná paminklà ant S. Daukanto kapo Papilëje. kovojo Akmenës, Papilës, Tryðkiø apylinkëse. 1926 m. spalio 31 d. iðkilmingai atidengtas naujas S. Daukanto 1863 m. birþelio 22 d. prie Papilës esanèiuose Draginiø miðkuo- antkapinis paminklas, kurá sukûrë tautodailininkas, buvæs knygne- se B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujami sukilëliai mûðyje áveikë ðys Antanas Raudonis. Iðkilmëse dalyvavo didelis bûrys to meto èia kovojusias reguliariosios Rusijos kariuomenës pajëgas. Po su- Lietuvos kultûros ir visuomenës veikëjø, kalbëjo Seimo pirminin- kilimo uþ dalyvavimà jame dalis Papilës gyventojø buvo nuteista. kas Justinas Staugaitis, prof. Mykolas Birþiðka ir daugelis kitø su- 1864–1904 m. Papilës apylinkëse, Akmenëje ir daugelyje kitø sirinkusiøjø. Tà dienà buvo suraðytas iðkilmingas paminklo atida- rajono vietø veikë slaptos lietuviðkos mokyklos, buvo platinama rymo aktas. Nulauþto àþuolo kamienà simbolizuojanèiame pamin- uþdrausta lietuviðka spauda lotyniðkais raðmenimis. kle yra iðkalti þodþiai: „Simanui Daukantui. Iki visuomenë pastatys 1867 m. Papilës parapinë mokykla reorganizuota á valdinæ pra- paminklà, atitinkamà nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atminèiai dinæ mokyklà. Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis drau- skiriu ðá savo rankø darbo paminklà A. Raudonis“. dimo metais èia dirbo tik rusø tautybës mokytojai. Vykstant naujojo paminklo kûrimo ir pastatymo darbams, pir- 1871–1873 m. nutiestas Liepojos–Romnø geleþinkelis. Jam pra- moji, 1864 m. padaryta S. Daukanto kapo akmens plokðtë buvo dëjus veikti, Papilës reikðmë ðiame kraðte iðaugo, miestelyje pa- perduota Kauno karo muziejui, kuris tada jà padëjo ðalia muziejuje daugëjo statybø, amatininkø. turëto S. Daukanto paminklinio biusto. 1880 m. Papilëje ákurta Rusijos paðto stotis. 1927 m. Lietuvoje buvo sudarytas komitetas, kuris pradëjo rû- 1884 m. Rygoje buvo pagaminta pirmoji Simono Daukanto kapo pintis tolimesniu istoriko, raðytojo Simono Daukanto atminimo áam- antkapinë plokðtë. þinimu. Tais metais apsispræsta dël paminklo S. Daukantui staty- 1887 m. Papilëje pastatyta mûrinë dvibokðtë Ðv. Juozapo baþny- bos Papilëje. èia, kuri èia stovi iki ðiol. Jos statyba rûpinosi kun. Juozapas Amb- 1928 m. paminklà S. Daukantui, kuris turëjo iðkilti Papilëje, su- razevièius ir parapijieèiai. Baþnyèiai pradëjus veikti, á vienà jos kûrë skulptorius Vincas Grybas. bokðtø ákelti varpai. Vargonai á naujàjà baþnyèià perkelti ið seno- 1930 m. rugsëjo 31 d. Papilës miestelio aikðtëje atidengtas skulp- sios baþnyèios. toriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas S. Daukantui, kuris pasta- Tarpukaryje Papilë buvo Papilës valsèiaus centras. Nuo 1904 m., lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis pa- (Nukelta á 20 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 19 1/23/2011, 2:42 PM 20 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

Kairëje – Simono Daukanto kapas Papilëje. Apaèioje ir deðinëje – Papilës piliakalnis (èia dabar – Papilës miestelio kapinës)

lëliams. Paminklo projektà parengë Papilës kraðte gimæs pedago- (Atkelta ið 19 p.) gas Kazimieras Skerstonas. tytas daugiausia uþ pedagogø paaukotas lëðas. Jas surinko komite- 1937 m. veiklà pradëjo dabartinë Papilës miestelio Kazio Nar- tas, vadovaujamas ið Viekðniø kilusio kultûros ir literatûros istori- èiaus biblioteka (Nepriklausomybës g. 33). Tada ji turëjo treèios ko, Lietuvos nepriklausomybës akto signataro Mykolo Birþiðkos. eilës bibliotekos statusà. Ji ásteigta ágyvendinant 1936 m. Lietuvos Tai vienas ið þymiausiø skulptoriaus V. Grybo kûriniø. Juo ne tik Vyriausybës patvirtintà Valstybiná vieðøjø bibliotekø ástatymà. áamþintas iðkilaus þemaièio atminimas, bet ir sukurtas þmogaus 1943 m. Papilëje atidaryta progimnazija. Jos ákûrimu labiausiai iðminties, laisvës ir valios simbolis. rûpinosi mokytojai Balèiûnas (jis buvo ir pirmasis progimnazijos Sovietmeèiu Papilë buvo Papilës apylinkës centras. direktorius), Dragûnas bei Mockus. Vieni ið pirmøjø gimnazijoje Apie 1934 m. pradëjo veikti naujai pastatyta tipinë ðeðiø skyriø pradëjo dirbti mokytojai Dragûnas, Poþarskytë, Ðilkas. Karo metais Papilës pradþios mokykla, vëliau pavadinta Simono Daukanto var- èia mokësi apie 150 vaikø. du. Tarpukario metais mokykloje dirbo mokytoja Maslauskaitë-Re- Karo pabaigoje, priartëjus frontui, mokykla kuriam laikui darbà kaðienë, Morkûnaitë, Þukauskaitë, kapelionas Pacevièius ir dau- nutraukë, nes jos patalpose buvo ákurta karo ligoninë. Progimnazija gelis kitø ðviesuoliø. Tuo laikotarpiu èia aktyviai veikë skautø, an- darbà atnaujino vokieèius iðstûmus ið Lietuvos. 1945–1946 m. pro- gelaièiø ir keletas kitø organizacijø. 1934 m. Papilës mokyklos gimnazijoje dirbo mokytojai Jonas Karèiauskas, Elena Ðtuopienë, direktoriumi dirbo Pranas Ðliauteris. Vëliau, po ávairiø mokyklos Bronë Siekytë, Joana Stulpinaitë, Bronius Ðtuopis ir kt. Tuo metu reorganizacijø, jos direktoriais yra dirbæ: Balèiûnas, Vladas Rasi- Papilëje veikë progimnazija ir pradþios mokykla, kuriai vadovavo kas, Aleksandras Ðeðelgis, Petras Vaiðvila, Algirdas Monkevièius, mokyklos vedëjas Jonas Karèiauskas. Progimnazija buvo ne tik Jovita Monkevièienë, nuo 2005 m. mokyklos direktorius yra Ramû- svarbiausias ðvietimo, bet ir kultûros, sporto auklëjimo centras nas Perminas. Papilës mokyklose yra mokytojavæ iðkilûs visuo- apylinkëje. Èia vykdavo reikðmingi kultûros, sporto ir kiti renginiai, menës, kultûros veikëjai Albinas Anuþis, Stasys Bûdavas, Edvar- sutraukdavæ didelá skaièiø miestelio ir jo apylinkiø gyventojø. das Maþeikis, Melchioras Raèkauskas, Antanas Ðliauteris ir dau- Antrojo pasaulinio karo metais stipriai nukentëjo Papilës ðv. Juo- gelis kitø. zapo baþnyèia – gaisro metu ji apdegë, buvo numuðti bokðtai. Baþ- 1934 m. Biliûniðkëse atidengtas paminklas 1963–1964 m. suki- nyèia suremontuota pokario metais. Atstatyti bokðtai yra þemesni

ZZ_2011_1_vidus.P65 20 1/23/2011, 2:43 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 21

negu buvusieji iki karo. Baþnyèios viduje derinamas neoklasicisti- bonaièiø apylinkës. Tuo laikotarpiu Papilës apylinkei vadovavo Mari- nis interjero stilius su neogotikiniu. Dabar Papilës ðv. Juozapo baþ- jona Barvydaitë. Prieð jà ðias pareigas ëjo Juozas Povilauskas. nyèioje (J. Basanavièiaus g. 4A) ganytojø pareigas atliekantys ku- 1978 m. Papilës centre, buvusios senosios „þydø ðulës“ vietoje, nigai aptarnauja ir Ðiaudinës Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèià. iðkilo kultûros namai. Ðiame pastate ásikûrë ir Papilës valstybinë 1945 m. naujai atidaryta Papilës valstybinë biblioteka. Tais me- biblioteka, iki to laiko ilgai veikusi apylinkës administracijos pastate. tais jos spaudiniø fondà sudarë 500 broðiûrø ir keletas knygø. 1980 m. iðkilo dar vienas Papilës vidurinës mokyklos priesta- Sovietmeèiu Papilë buvo paukðtininkystës tarybinio ûkio ir Si- tas – naujas trijø aukðtø pastatas. mono Daukanto kolûkio centrinë gyvenvietë. 1985–1987 m. Papilës apylinkës tarybos vykdomojo komiteto 1948 m. spalio 20 d. Papilës progimnazija reorganizuota á vidu- pirmininku dirbo Jonas Serapinas. rinæ mokyklà. Jos direktoriumi tapo Petras Vaiðvila. 1986 m. panaikinta Kairiðkiø apylinkë, o dalis jos teritorijos, 1951 m. Papilës vidurinëje mokykloje (taip ji vadinosi iki 1968 m.) esanèios deðiniajame Virvytës upës krante, priskirta Papilei. Taip veikë I–XI klasës, jose mokësi 460 mokiniø. susiformavo dabartinë Papilës seniûnijos teritorija, kuriai tuo metu 1958 m. ákurtas Papilës vidurinës mokyklos muziejus. Jo inicia- priklausë apie 250 km2 ploto. Vëlesniais metais ji maþai keitësi. toriai buvo mokytojai G. Putinaitë ir O. Viðtakis. 1986 m. Papilëje, buvusioje Papilës altarijoje, kunigo Ignoto 1960 m. Papilëje, Ventos upës skardyje, esantis 120 ha ploto Vaiðvilos name, kuriame 1861–1864 m. gyveno ir mirë Simonas atodangø ruoþas, kur itin daug Juros periodo liekanø, buvo paskelb- Daukantas, duris atvërë Akmenës rajono savivaldybës ásteigtas tas geologiniu draustiniu, 1964 m. – geologiniu paminklu. memorialinis Simono Daukanto muziejus. Jo vedëja dirbo Danutë 1962 m. pradëjo formuotis dabartinë Papilës seniûnijos teritori- Veisienë. Muziejuje sukaupta ir ekspozicijose pristatoma apie 2 000 ja. Po Antrojo pasaulinio karo iki to laiko èia buvo daug smulkiø eksponatø. Tai A. Banio, A. Kaþdailio, A. Surgailienës, S. Ðakalio, apylinkiø. Nemaþai Papilës seniûnijos kaimø anksèiau yra priklau- K. Ðimonio, A. Ðvaþo, R. Tarabildos ir daugelio kitø þmoniø muziejui sæ buvusiam Kurðënø rajonui. padovanoti, surinkti kûriniai, ávairûs su S. Daukanto gyvenimu ir 1963–1964 m. pastatytas pirmasis Papilës vidurinës mokyk- kûryba susijæ dokumentai, prisiminimai apie já, paties S. Daukanto los priestatas. ið obels ðakø padaryta këdë, Justino Marcinkevièiaus kûrinio „Dau- 1968 m. S. Daukanto 175-øjø gimimo metiniø proga Papilës vi- kantas“ rankraðtis, S. Daukanto antkapinë plokðtë. Lankytojø dë- durinei mokyklai suteiktas Simono Daukanto vardas. mesá patraukia ir uþ muziejaus prasidedantis XVIII a. iðgrástas ak- Iki 1970 m. dabartinës Papilës seniûnijos teritorijai priklausë ir meninis takas, kuriuo pasiekiamos Ventos upës pakrantë. tuometinës nedidelës Barvydþiø Biliûniðkiø, Kairiðkiø, Klaiðiø bei Ur- (Nukelta á 22 p.)

Papilës apylinkës. Alfonso Katkaus nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 21 1/23/2011, 2:43 PM 22 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

Kairëje – Papilës ðv. Juozapo baþnyèia. Virðuje: daugiakamienë Papilës liepa ir Simono Daukanto memorialinis muziejus. Danutës Mukienës nuotraukos

(Atkelta ið 21 p.) ugdymo skyrius. Gimnazijà lanko Papilës miestelyje bei Barvy- dþiø, Biliûniðkiø, Baubliø, Èiuiniø, Daubiðkiø, Draginiø, Dumbriø, 1986 m. prie Papilës bibliotekos prijungta Gumbakiø kaimo biblio- Eglesiø, Grieþèiø, Gamënø, Gumbakiø, Rimðiø, Latveliø, Kairiðkiø, teka. Tuo metu bibliotekos fonduose buvo apie 4 000 vnt. spaudiniø. Kalniðkiø, Kinkiø, Klaiðiø, Ðaltiðkiø, Ðiaudinës, Ðiliðkiø, Vegeriø, 1986, 1998 ir 2000 m. buvo tyrinëjama Papilës piliakalnio seno- Vienrankiø kaimuose gyvenantys vaikai. vës gyvenvietës teritorija. 1998 m. ákurtas Papilës seniûnijos rëmimo fondas. Daugiau kaip 1987–1991 m. Papilës apylinkës vykdomojo komiteto pirminin- 100 tûkst. litø, kuriuos skyrë ðis fondas, panaudota ágyvendinant ke dirbo Aldona Dagelienë. projektà „Papilës kultûros ir istorijos áamþinimas“. 1990 m. Papilës apylinkës virðaièiu iðrinktas Antanas Vaièius, 1999 m. geguþës 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas prieð tai dirbæs Papilës paukðtininkystës ûkio profsàjungos komi- Adamkus dekretu Nr. 431 patvirtino Papilës herbà (sukûrë dailininkas teto pirmininku. Papilës miesto reikalais jis rûpinasi iki ðiol. Dabar Saulius Bajorinas). Herbe þalia spalva pavaizduotas pilies kalnas sim- A. Vaièius – Papilës seniûnijos seniûnas. bolizuoja ryðá tarp þemës ir dangaus, amþinybæ, pastovumà, kalno 1995 m. Papilë tapo to paties pavadinimo seniûnijos centru. apaèioje esantys aukso spalvos trys nameliai – gyvenvietæ, o sidabro 1998 m. penkios Simono Daukanto vardà turinèios vidurinës fone esanti aðtuoniakampë mëlyna þvaigþdë – budrumà, apsaugà. mokyklos (Kretingos, Lenkimø, Papilës, Ðiauliø ir Vilniaus) pasira- 1999 m. geguþës 20 d. Heraldikos komisija prie Respublikos ðë sutartá dël bendradarbiavimo ir mokykloms keliamø uþdaviniø Prezidento patvirtino Papilës miestelio vëliavos projektà (sukûrë ágyvendinimo ugdant ir auklëjant jaunàjà kartà. Paskutiniais me- dailininkas Saulius Bajorinas). Vëliava paðventinta 1999 m. liepos tais Papilës Simono Daukanto gimnazijos direktoriumi dirba Ra- 6-àjà, miestelyje minint Valstybës dienà. Vëliavà, kartu ir herbà mûnas Perminas. Papilës S. Daukanto gimnazijoje mokosi dau- paðventino Papilës klebonas Jonas Buèelis. giau negu 570 vaikø. Veikia gimnazijos filialas – Klaiðiø pradinio 2001 m. Papilëje buvo 1 449 gyventojai.

ZZ_2011_1_vidus.P65 22 1/23/2011, 2:43 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 23

2003 m. vasario 15 d. VÁ „Lietuvos paðtas“ á apyvartà iðleido Papilës miestelyje daugiausiai atvykstanèiøjø dëmesio sulau- penkis tæstinës serijos „Miestø herbai“ paðto þenklus, tarp kuriø kia Simono Daukanto memorialinis muziejus, S. Daukanto kapas, buvo ir Papilës herbas. Paðto þenklo autorius – dailininkas Saulius ant kurio stovi skulptoriaus Antano Raudonio sukurtas antkapinis Bajorinas. Þenklà (1 lito nominalo) 0,5 mln. tiraþu iðspausdino Bu- paminklas, 13 kamienø Papilës liepa, Rudikiø bei Uþbrasèiø àþuo- dapeðto vertybiniø popieriø spaustuvë. lai, Papilës „beþdþioniø tiltas“ per Ventà, Papilës piliakalniai, Papi- 2003 m. kovo 4 d. veiklà pradëjo Papilës kultûros ir laisvalaikio lës atodanga, seniûnijos teritorijoje iðlikusios 6 dvaro sodybos ar centras. Jis rûpinasi pramogø organizavimu. Ðiame centre repe- jø fragmentai, 5 malûnai ar jø fragmentai, Apþadø kapeliai. tuoja 7 mëgëjø meno kolektyvai. Tai liaudiðkos muzikos kapela Papilës parke auganti Papilës liepa – gamtos paminklas. Spëja- (vadovas Antanas Erlickis), vaikø dramos ratelis, pramoginës mu- ma, kad ji èia auga nuo 1860 metø. Liepos kamienø storis – apie zikos grupë „Ekstra“ (vadovas Saulius Montvilas), jaunuèiø tauti- 0,3 metrø, medþio aukðtis – apie 23 metrai. 1982 m. liepa dar turëjo niø ir kitokio ðokio þanro kolektyvas, berniukø modernaus ðokio, 16 kamienø. 2007 m. vienas ið jø nulûþo, vëlesniais metais – dar du. merginø ðiuolaikinio ðokio kolektyvai (vadovas Marius Gedamins- Rudikiø àþuolas auga Rudikiø kaime, kairiajame Ventos upës kas), jaunimo skaitovø grupë (vadovë Kristina Grudþinskaitë). Ðio krante. Tai storiausias paprastasis àþuolas Akmenës rajone. Jo ap- centro darbuotojai bendradarbiauja su seniûnijos bendruomene, Pa- imtis krûtinës aukðtyje – 6,02 m, o laja siekia 27 x 30 metrø. pilës Simono Daukanto gimnazija, Simono Daukanto, Lazdynø Pe- Baubliø kaime, laukymëje tarp miðkø, auganèio Uþbrasèiø àþuo- lëdos muziejais Ventos ir Naujosios Akmenës muzikos mokyklo- lo apimtis krûtinës aukðtyje yra 5,80 m, o medþio aukðtis siekia mis, kitomis Akmenës rajono ir kaimyniniø rajonø kultûros, ðvieti- apie 28 metrai. mo ástaigomis. Papilës apylinkëse senøjø dvarø, parkø yra iðlikæ nedaug, daþ- 2003 m. balandþio 12 d., minint Papilës 750-àsias metines, se- niausiai – tai tik likusiø dvarø sodybø fragmentai, kuriuos dabar niûno Antano Vaièiaus iniciatyva iðkilmiø metu pradëtas sodinti priþiûri nuosavybës teises atgavæ ðeimininkai arba seniûnija, joje Papilës vardinis àþuolynas. veikianèios kaimø bendruomenës. 2004–2006 m. „Versmës“ leidykla iðleido du knygos „Papilë“ Geriausi dvarø kultûros liudininkai – buvusiø Eglesiø, Kairiðkiø, tomus. Juose paskelbti 96 autoriø paraðyti 127 straipsniai. Klaiðiø, Meðkënø, Papilës ir Paragiø dvaro sodybø parkai. 2006 m. uþbaigtas ágyvendinti projektas „Beðeimininkiø pastatø Eglesiai – 4 km á ðiaurës rytus nuo Papilës. Parkas – ðiaurës saugomose teritorijose likvidavimas, paþeistø teritorijø rekultiva- rytinëje kaimo dalyje, tarp kelio Papilë–Kruopiai ir Ðaltiðkiø tvenki- vimas bei objektø atkûrimas“. Jo metu Ventos regioninio parko nio. Jis uþima 2,7 ha þemës plotà. teritorijoje atkurta Papilës atodanga. Darbai buvo finansuojami ið Eglesiø dvaras nuo 1906 m. pradþios priklausë Aleksandro God- Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø. levskio dukrai Zofijau Buèekienei, kurios vyras Emanuelis buvo 2007 m. iðleistas fotoalbumas „Papilës kraðtas“. girininkas ir dvaro sodyboje suformavo graþø parkà. Èia augo daug 2009 m. iðleistas Leopoldo Rozgos spaudai parengtas Papilës vietiniø bei atveþtiniø (introdukuotø) medþiø, krûmø. Sovietmeèiu kraðto þymiø þmoniø autobiografijø þodynas „Papilë ðirdyse ir likimuose“. dvaro sodyba, kurioje jau nëra likæ pastatø, priklausë Simono Dau- 2009 m. Vytautas Fokas sukûrë ir Papilei padovanojo interneto kanto kolûkiui. Ðiuo metu parku rûpinasi Papilës seniûnija, Eglesiø svetainæ „Papilë“ http://www.papile.lt/. kaimo bendruomenë. Parke ðiuo metu auga àþuolai, tarp jø ir Lietu- Paskutiniais metais Papilës seniûnijai priklausë 23,8 tûkst. ha voje gana retas raudonasis àþuolas, klevai (yra 2 totoriniai), liepos, ploto teritorija. Èia, Papilës miestelyje ir 68 kaimuos, gyvena apie paprastieji uosiai, tuopos, paprastieji bukai, gudobelës, melsvoji 3,5 tûkst. þmoniø. 25-iuose kaimuose gyventojø jau nebëra – iðlikæ dygioji eglë, vakarinës tujos, Vanhuto lanksvos, Veimuto puðis, Su- tik kaimø pavadinimai. Didþiausios seniûnijos gyvenvietës yra Bi- kaèiovo maumedþiai, pilkasis kënis, 3 sidabriniai këniai, paprasta- liûniðkiai, Daubiðkiai, Eglesiai, Gumbakiai, Kairiðkiai, Kalniðkiai, sis skirpstas, baltaþiedis vilkmedis, paprastoji vinkðna, 2 melsvo- Klaiðiai, Papilë. (Nukelta á 24 p.)

Papilës kapinës. Alfonso Katkaus nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 23 1/23/2011, 2:43 PM 24 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

(Atkelta ið 23 p.)

sios pacûgës, alyvø ir ávairûs kiti krûmai. Yra iðlikæ ir dalis buvusio sodo medþiø. Kitas Papilës seniûnijos parkas yra Kairiðkiuose, gyvenvietës va- karinëje dalyje, deðiniojoje Virvytës upë pakrantëje. Jis priklauso Vladui Sirutavièiui. Parko teritorija uþima 12,6 hektarø. Yra èia ir 2 ha dydþio vaismedþiø sodas, kuris auga palei upæ. Vakarinëje ir pietinë- je sodo dalyje oðia liepos. Klevai, liepos juosia sode esantá nedidelá vandens telkiná. Ið vertingesniø parke auganèiø medþiø paminëtinas paprastasis kaðtonas, totorinis klevas, sibirinis maumedis. Klaiðiø parkas (plotas 11,1 ha) taip pat turi savo ðeimininkà. Tai Vincas Karvelis. Dar 1925 m. Klaiðiø dvarà jo tëvas nusipirko ið Eugenijaus Burbos. Parkas èia suformuotas deðinëje Pragalvio upelio pakrantëje. Dvaro klestëjimo laikus mena paprastasis àþuolas (skersmuo – apie 1,3 m), liepø ir kaðtonø eilë, senosios drebulës, klevai, uosiai ir kiti èia augantys senieji medþiai. Dvaro pastatø sodyboje iðliko nedaug. Buvusios Meðkënø dvaro sodybos parkas – apie 300 m nuo Ðiaudinës kaimo kapiniø. Jis uþima 4,4 ha dydþio plotà. Vaþiuojant keliu Papilë–Balsiai á ðià buvusià dvaro sodybà uþsukti kvieèia 100 liepø alëja, kuri nueina iki pat parko vidurio. Vienà liepà nuo kitos skiria 7,5 m. atstumas. Liepomis apsodintas ir visas parkas, kuriame auga alyvos, berþai, drebulës, paprastieji klevai, puðys, uosiai, Engelmano eglë, europinis maumedis, kaðtonai, paprastøjø kara- ganø krûmai. Sodyboje yra ir buvusio sodo fragmentø. Senojo Papilës dvaro liudininkai – iðlikæ dvaro parko fragmentai. Jie – deðinëje Ventos upës pakrantëje, Liepø gatvëje. Nuo tilto per Ventà iki parko – apie 300 metrø. Labiausiai lankomas objektas parke – 13 kamienø liepa (iki 1982 m. kamienø bûta 16). Galingos èia auganèios 6 kanadinës tuopos, kuriø storiausios apimtis – 4,6 metrø. Ið retesniø medþiø èia auga maþalapës liepos. Viena ið graþiausiø, geriausiai iðsilaikiusiø ir pastaraisiais metais priþiûrimø buvusiø dvarø sodybø yra Paragiuose. Ji – deðinëje kelio Balsiai–Papilë pusëje. Parkas uþima 3,4 ha teritorijà. Ði dvaro sodyba yra priklausiusi seserø raðytojø Marijos Lastauskienës ir Sofijos Pðibiliauskienës, kurios pasiraðinëjo bendru Lazdynø Pelëdos vardu, tëvams. Èia raðytojos yra kurá laikà gyvenusios. Dabar rekonst- ruotuose, atstatytuose dvaro pastatuose (stovi gyvenamasis namas, klëtis, darþinë, pirtis) veikia ðio dvaro, raðytojø atminimà saugantis ir jø kûrybà populiarinantis muziejus. Didingi senieji parko medþiai, paslaptingos iðlikusios liepø alëjos. Auga baltosios tuopos, klevai, uosiai, 2 karpotieji berþai, nemaþai lazdynø, kitø medþiø ir krûmø Papilëje dëmesá patraukia ir miestelio 750 metø jubiliejaus proga seniûno Antano Vaièiaus iniciatyva pradëtas sodinti vardinis àþuolynas. Jis suformuotas tarp senøjø kapiniø ir kelio Papilë– Raudënai, ant Ventos upës skardþio. Medeliai èia pradëti sodinti iðkilmiø metu 2003 m. balandþio 12 dienà. Tàsyk buvo pasodinti 75àþuoliukai. Jø skaièius nuolat auga. Pasodinti parke medelius suteikiama garbë á Papilæ atvykusiems iðkiliems visuomenës, mokslo, kultûros, valstybës veikëjams, þmonëms, savo darbais garsi- nantiems Papilæ. Atvykstanèiøjø ir technikos paminklus tyrinëjanèiø þmoniø dë- mesio nuolat sulaukia Papilës seniûnijos teritorijoje esantys 5 ma- lûnai – Augustaièiø, Papartynës, Papilës, Paðilës, Rûdikiø.

Kairëje – Simono Daukanto memorialinio muziejaus (Papilë) ekspozicijos fragmentai. Alfonso Katkaus nuotraukos

ZZ_2011_1_vidus.P65 24 1/23/2011, 2:44 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 25

Seniau Ventos upë Papilës apylinkëse buvo patvenkta ðeðiose vietose, prie kiekvienos ið uþtvankø veikë vandens malûnai. Augustaièiø malûnas – gyventojø jau apleistame Augustaièiø kaime, deðiniajame Ventos upës krante. Tai dviejø aukðtø graþus, ið iðorës dekoruotas raudonø plytø pastatas su rûsiu. Pirmasis ma- lûnas Augustaièiuose pastatytas XIX a. pabaigoje. Ðis, mûrinis, – 1932 metais. Ilgà laikà jis priklausë þydams – turtais garsëjusiam Ðeveliui Vilkui ir Leibai Kuðmanui, prekiavusiems grûdais, sëme- nimis ir miltais. Vëliau, apie 1938 m., malûnas atiteko Ð. Vilko sûnui (já naciai suðaudë 1941 m. rudená Ðiaudinës miðke). Po Antrojo pasaulinio karo malûnas perëjo komunalinës ámonës, vëliau – „Geguþës 1-osios“ kolûkio þinion, o 1963 m. buvo perduotas Papilës paukðtininkystës tarybiniam ûkiui. Po 1991 m. jis priklau- së Papilës þemës ûkio bendrovei, o vëliau buvo parduotas versli- ninkui Algirdui Martyðiui. Malûne yra iðlikæ visa, ko reikia, kad jis pradëtø vël veikti. Garsûs, vertingi jame esantys 1927 m. Ðvedijoje pagaminti ðvediðki valcai, kruopø darymo maðina. Artimiausiais metais malûno ðeimininkas èia planuoja árengti muziejø. Papartynës malûnas – Ventos upës pakrantës Papartynës slë- nyje. Ðiame malûne veikë fabrikinës gamybos turbina, buvo nau- dojamos dvi poros girnø, pitlius. Èia ne tik maldavo grûdus, bet ir gamindavo elektros energijà, pjaudavo medines lenteles, malks- Kairëje ir virðuje – Simono Daukanto memorialinio muziejaus (Papilë) ekspozicijos fragmentai. Alfonso Katkaus nuotraukos (Nukelta á 26 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 25 1/23/2011, 2:44 PM 26 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

(Atkelta ið 25 p.)

nomis vadinamas. XIX a. pab. – XX a. pr. malûnas priklausë Jo- niðkiams, nuo 1934 m. – Isaakui Vilkui (1941 m. naciø suðaudytas Ðiaudinës miðke). Malûnas veikë iki 1953 metø. 1999 m. jis perëjo verslininkø þinion. Jie atstatë buvusià uþtvankà, árengë hidroelektri- næ, nemaþai kà pertvarkë malûno pastate, sutvarkë aplinkà. Ventos upës pakrantëse, netoli malûno, randama prieð 150 mln. metø gyvenusiø suakmenëjusiø gyvûnø liekanø. Papilës malûnas pasiekiamas nuo Papilës miestelio einant Ven- tos pakrante þemyn. XX a. pr. jis priklausë Domui Borusui, 1931 m. perëjo Jono Mikuèiausko þinion. Èia taip pat, kaip ir Papartynës malûne, maldavo grûdus, pjaudavo malksnas, gamindavo elektros energijà, kuri bûdavo nukreipiama á Papilës miestelá. Ðiame malû- ne yra veikusi ir vilnø verpykla-karðykla. Buvusià Paðilës kaimo malûno vietà surandame nuo Papilës miestelio Ventos upelio pakrante keletà kilometrø paëjæ þemyn. 1927 m. ðio malûno ðeimininkai buvo Gaselkiai. Yra pagrindo manyti, kad malûnas nebeveikë jau Antrojo pasaulinio karo iðvakarë- se. Vëliau jis sunyko arba buvo sugriautas. Rudikiø malûnas veikë to paties pavadinimo Rudikiø kaime. Èia yra buvusios trys paprasto malimo girnos, pitlius ir kruopinë. Jis buvo populiarus tarp didesniø ûkininkø. Priklausë Elvyrai Gudavi-

Papilë; Simono Daukanto antkapinë plokðtë Papilëje.

Simono Daukanto memorialinio muziejaus (Papilë) ekspozicijos fragmentai. Danutës Mukienës ir Alfonso Katkaus nuotraukos

ZZ_2011_1_vidus.P65 26 1/23/2011, 2:44 PM ÞEMAITIJOS MIESTELIAI 27

èienei ir Antanui Opulskiui. 1936 m. jis perëjo Rudikiø Silvestro Ankëno ir Juozo Gaiþuèio nuosavybën. Malûnas sudegë Antrojo pasaulinio karo pradþioje. Viena ið lankomiausiø, garsiausiø vietø Papilës seniûnijoje – Apþadø kapeliai. Þmonës nuo seno ðià vietà laiko ðventa. Anksèiau ðiose vietose yra augæs didelis miðkas. Þmonës já pradëjo kirsti. Pasakojama, kad, kai likusios tik dvi puðys, pasirodæ þenklai, kurie áteigë þmonëms, kad ði vieta ðventa. XIX a. pradþioje vietiniai gyventojai puðis aptvërë, èia pradëjo statyti kryþius, medines skulp- tûrëles. Laikui einant buvo pastatyta ir koplytëlë, bromas su uþraðu „Bromas pastatytas dievobaimingø ir geraðirdþiø þmoniø aukomis bei darbu 1815–1932“. Anksèiau þmonës á ðià vietà daþnai atvyk- davo, norëdami pasimelsti ir papraðyti Dievo sveikatos. Èia net sovietmeèiu buvo statomi kryþiai, nors valdþia tai daryti ir drausda- vo. Ðioje vietoje nuo seno paþymimos Ðeðtinës, vyksta ðventos Miðios, po jø – vaiðës. Sutvarkant, priþiûrint ðià vietà, daug yra nuveikæ Stanislava ir Juozas Prielgauskai, Kostas ir Barbora Ðiur- kai, Jonas Stulpinas, V. Beniuðienë, S. Gauronskienë, Dapðiø, Jau- gø ðeimø nariai. Ið kaimo turizmo sodybø Papilëje pastaraisiais metais populia- riausia „Svajokliø slënis“ (Nepriklausomybës g. 96).

Literatûra: Papilë [sudarytojai: Vida Girininkienë, Leopoldas Rozga, Rita Regina Trimonienë], Vilnius: Versmë, 2004, kn. 1, 2006, kn. 2. Interneto leidinys „Papilë“ www.papile.lt.

Deðinëje – Simono Daukanto bareljefas. Autorius – A. Aleksandravièius. Vilnius, 1918 m. Nuotrauka ið RKIC archyvo. Apaèioje – griova Ventos pakrantëje Papilëje. Alfonso Katkaus nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 27 1/23/2011, 2:44 PM 28 AKMENËS RAJONAS

RAMUÈIAI

PARENGË JURGA ÞELVYTË

Ramuèiai – gyvenvietë ðiaurës rytinëje Akmenës rajono dalyje, kurioje yra daugiau negu 400 nuolatiniø gyven- tojø. Ji – prie pat Naujosios Akmenës, á ðiauræ nuo jos. Ramuèiai buvo pradëti formuoti kaip vienas ið Naujosios Akmenës apylinkës centrø.

SABLAUSKIAI

PARENGË JURGA ÞELVYTË

Sablauskiai – Akmenës rajono savivaldybës gyvenvietë 6 km á ðiaurës rytus nuo Ventos. Tai seniûnaitijos centras. Èia gyvena beveik 500 þmoniø. Veikia Sablauskiø pagrindinë mokykla, 1953 m. ákurta biblioteka. Ðiose apylinkëse yra turtingi klinties telkiniai. 1927 m. lapkrièio 1 d. Adomo Stryko name buvo ákurta Sablauskiø pradinë mokykla. 1931 m. ásteigtas antras mokyklos komplektas. Mokyklai patalpos buvo iðnuomotos pas ûkininkà Jonà Kiudulà. Nuo 1932 m. Sablauskiø mokykla veikë Antano Kiudulo dviejø galø name – kiekviename namo gale mokësi po du skyrius. 1933 m. Sablauskiø mokykloje buvo atidarytas Jono Ba- sanavièiaus liaudies universiteto skyrius. Èia ðeðtadieniais ir sekmadieniais apylinkës valstieèiams mokytojai skaity- davo paskaitas. 1949–1950 m. Maþeikiø apskrities vykdomojo komiteto liaudies ðvietimo skyriaus ásakymu Sablauskiø pradinë mokykla reorganizuota á Sablauskiø septynmetæ mokyklà. Ji tuo metu veikë Kanteikiø kaime, ten buvo dirbama trimis pamai- nomis. 1949 m. mokyklai vadovavo Valerija Gerolskytë-Gaurons- kienë, vëliau – Jonas Þièevièius, G. Grygolaitis. 1962–1963 m. Sablauskiø mokykla tapo aðtuonmete. 1964 m. rugpjûèio 15 d. duris atvërë Sablauskiø mokyklos direktoriaus Jono Þièevièiaus rûpesèiu Sablauskiuose pastatyta nauja mokykla. Vëlesniais metais prie jos dar iðki- lo ir priestatas. Mokyklà paskutiniais metais lanko apie 80 vaikø. Ástaigai nuo 1992 m. vadovauja direktorë Marijona Pelenienë.

Kairëje – koplytëlë ir koplytstulpis Akmenës apylinkëse. Meèislovo Sakalausko nuotraukos. Fotografuota 1961 metais

ZZ_2011_1_vidus.P65 28 1/23/2011, 2:44 PM AKMENËS RAJONAS 29

ÐIAUDINË

PARENGË JURGIS ÞELVYS

Ðiaudinës gy- venvietë – gatvinis kaimas abipus Aviþlio (kairiojo Ventos intako) upelio, prie kelio Kairiðkiai–Papilë. Nuo èia apie 9 km á vakarus – Papilë, apie 10 km á ðiau- rës rytus – Tryð- kiai. Yra pagrindo manyti, kad kaimo pavadinimas kilo nuo pirmosios jos baþnyèios, kurios stogas buvæs deng- tas ðiaudais. Ðios apylinkës miðkin- gos ir pelkëtos. Èia plyti Purvynës mið- kai ir Uþpelkiø durpynai. Ðiaudinës apy- Nukryþiuotasis prie Ðiaudinës Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèios sienos. linkëse, Aviþlio Danutës Mukienës nuotrauka upelio pakrantëse, prie buvusio malû- 1859 m. Ðiaudinës dvaras priklausë Zigmantui Beresnevièiui, no, papuoðalø, vëliau perëjo jo dviejø sûnø nuosavybën. XVIII–X a. plokðti- Seniau tarp Aviþlio upelio ir baþnyèios stovëjo malûnas. nio kapinyno teri- Nepriklausomos Lietuvos metais Ðiaudinëje veikë mokykla, torijoje, yra rasta paðto agentûra, girininkija, krautuvë, lentpjûvë, Papilës pieninës ir nemaþai þmoniø kooperatyvo skyriai. griauèiø, apyran- 1901 m. vëtra nugriovë baþnyèios bokðtà. 1902 m. jis atstatytas. 1915 m. vokieèiai iðsiveþë 2 Ðiaudinës baþnyèios varpus. kiø, ietigaliø, Ðiaudinës Ðvè. Mergelës Marijos 1923 m. Ðiaudinëje buvo 40 sodybø, 229 gyventojai. Ðiaudinë baþnyèia ir varpinë. Sigito Jurkaus nuotraukos tuo metu priklausë Papilës valsèiui. 1941 m. birþelio 26 d. Papilës daboklëje kartu su kitais èia kalin- tais lietuviais suðaudytas Ðiaudinës girininkas Stankaitis. 1775 m. Liudvikas Godliauskas Ðiaudinëje pastatë medinæ Sovietmeèiu Ðiaudinë buvo priskirta Akmenës rajonui, buvo Liau- Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèià, kuri visà laikà buvo Papilës para- dies draugystës kolûkio centras, èia veikë mokykla, biblioteka, pijos filija. Ði baþnyèia èia stovi iki ðiol ir yra viena ið vertingiausiø, kultûros namai, felèeriø-akuðeriø punktas, krautuvë. ádomiausios architektûros mediniø baþnyèiø Þemaitijoje. Ji – sta- 1959 m. Ðiaudinës kaime buvo 304 gyventojai. èiakampio plano, liaudies architektûros formø, su bokðteliu. Vidu- Ðiaudinëje yra gimæs filologas, literatûrologas, VU profesorius je – 3 altoriai. Ðventorius, kuriame stovi medinë varpinë, aptvertas Melchioras Raèkauskas (1885–1968) ir jo brolis raðytojas Karolis mûro tvora. Garsûs Ðiaudinëje nuo seno vykstantys Roko atlaidai. Raèkauskas- Vairas (1882–1970).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 29 1/23/2011, 2:45 PM 30

ÐEMETAIÈIAI

MEÈISLOVO SAKALAUSKO NUOTRAUKOS

„Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikiu“

Ðemetaièiai – Akmenës rajono kaimas, nuo Papilës nutolæs 5 kilometrus. Skulptûros, koplytëlës fotografuotos 1961 m. Jø autoriai neþinomi. Ið kairës: Ðv. Petras. Ðemetaièiø kapiniø koplytelës skulptûra; Ðemetaièiø kapiniø koplytelës ðventojo skulptûra

Ið kairës: Ðeletaièiø kaimo koplytstulpis; skulptûrinë kompozicija „Pieta“

ZZ_2011_1_vidus.P65 30 1/23/2011, 2:45 PM 31

Ið kairës: Ðemetaièiø kapiniø koplytëlës ðventojo skulptûra; Ðemetaièiø kapiniø skulptûra „Pieta“; Ðemetaièiø kapiniø vartai ÐEMETAIÈIAI

MEÈISLOVO SAKALAUSKO NUOTRAUKOS

Nuotraukose deðinëje: Ðemetaièiø kaimo koplytëlës. Apaèioje (ið kairës): Ðemetaièiø kaimo skulptûra „Laiminantis Kristus“ ir koplytëlë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 1

ZZ_2011_1_vidus.P65 31 1/23/2011, 2:45 PM 32 ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

organizuota á priauganèià Dabikinës vidurinæ mokyklà. Ji veikë tri- juose pastatuose. Èia dirbo 14 mokytojø, mokyklai vadovavo direktoriumi K. Rakauskas, mokësi 240 mokiniø. 1957 m. mokykla iðlei- VENTOS do pirmàjà abiturientø laidà. 1960 m. duris atvërë Dabikinës vidurinës mokyklos naujas pastatas. Tuo metu mokyklos direktore dirbo V. Lujytë. 1961 m. duris atvërë daugelá kartø reorganizuota, iki ðiol vei- MIESTAS kianti Ventos biblioteka. Ventos miesto herbas. 1966 m. buvo sujungti Bauskos ir Purviø II kaimai, o jø teritorija Dailininkas Raimondas ARENGË ONATAS pavadinta Ventos darbininkø gyvenviete. P D TYTUVA Miknevièius 1966 m. Dabikinës vidurinë mokykla pavadinta Ventos viduri- Venta – miesto statusà turintis to paties pavadinimo, deðiniaja- ne mokykla. me Ventos upës krante suformuotas seniûnijos centras. Ventos upë 1972 m. pastatytas Ventos vidurinës mokyklos trijø aukðtø teka pietiniu ir vakariniu jo pakraðèiu. Ðios upës vardu pavadintas priestatas. ir miestas. Nuo èia iki Viekðniø – 12 km, iki Papilës – 9 km. Prie 1978 m. balandþio 18 d. Akmenës rajono Ventos darbininkø miesto prigludæs ir to paties pavadinimo kaimas. Miestas áeina á gyvenvietei suteiktas miesto tipo gyvenvietës statusas. Ventos regioninio parko teritorijà. Ðiose vietose daug klinties (kal- 1979 m. Ventoje buvo 3 240 gyventojai, 1989 m. – 3 827, kakmenio) atsargø. 2001 m. – 3 412. Mieste veikia dvi seniûnaitijos (Ventos miesto ir „Draugystës“). 1991 m. Ventos vaikø darþelio pastate pradëjo veikti Ventos Bene labiausiai ðá miestelá yra iðgarsinusi liaudiðkos muzikos ka- katalikø baþnyèia. pela „Ventukai“ (vadovas Dievinas). 1995 m. Ventos darbininkø gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Yra iðlikæ þiniø, kad 1864–1904 m. Ventos miesto teritorijoje vai- Nuo 1995 m. Venta – Akmenës rajono savivaldybës Ventos kus raðto mokë Purviø II kaimo gyventojas siuvëjas, daraktorius seniûnijos centras. Slabys bei Þerkðèiø kaimo gyventojas daraktorius Jaraminas. 1999 m. rugpjûèio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1907 m. Purviø kaime buvo atidaryta liaudies mokykla, kurià patvirtintas Ventos miesto herbas (dailininkas Raimondas Miknevièius). lankë 20 mokiniø. Jø mokytojas buvo Jokubauskas. 2004 m. iðlieti pradëtos statyti Ventos katalikø baþnyèios pamatai. 1907–1939 m. èia nuolat mokydavosi apie 40 vaikø. Dirbo A. Vol- 2008 m. Ventos vidurinë mokykla reorganizuota á Ventos gimna- kuvienë ir Þukauskaitë. Ið pradþiø mokykla veikë privaèiame na- zijà. Joje dabar dirba apie 50 pedagogø. me, vëliau buvo perkelta á geleþinkelio stoèiai priklausiusá namà, 2009 m. pastatyta Ventos Ðvè. Mergelës Marijos Nekaltojo Pra- kuris iki ðiol tebestovi netoli stoties. sidëjimo baþnyèia. Tai ryðkiausias architektûrinis akcentas mies- 1877 m. pradëjo veikti sujungtas Liepojos–Romnø geleþinkelis. te. Ji dar vadinama ir Lietuvos tûkstantmeèio baþnyèia, nes tais Jo atkarpa ëjo ir pro ðiaurinæ Ventos dalá. metais, kai buvo paþymimas Lietuvos vardo pirmojo paminëjimo 1935 m. dabartinëje miesto teritorijoje pradëjo veikti kalkiø degykla raðytiniuose ðaltiniuose tûkstantmetis, Lietuvoje uþbaigta statyti tik AB „Kalkës“. Tuo metu èia veikë dvi degyklos ir buvo iðdegama viena baþnyèia ir tai buvo Ventoje. Ðios baþnyèios statybà dosniai daugiau negu vienas treèdalis visø Lietuvoje panaudojamø kalkiø. rëmë koncerno „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleièikas, jo Pokario metais uþ 6 km nuo miesto pastatytas Ventos statybiniø þmona Birutë bei kiti jø ðeimos nariai. medþiagø kombinatas. Èia pradëtas gaminti ðiferis, silikatinës ply- Ventos seniûnijai priklauso Ventos miestas ir 7 kaimai: Aviþliai, tos, bitumo plytelës, kitos statybinës medþiagos. Paðilë, Purviai, Ventos, Varvedþiø, Þerkðèiø. Daugiausia gyventojø 1949 m. Purviø pradinë mokykla reorganizuota á septynmetæ. yra susitelkæ Ventos mieste ir Ventos kaime. Èia tuo metu buvo 120 mokiniø, dirbo 14 mokytojø. 1949–1956 m. 2009 m. mieste ásteigtos 4 seniûnaitijos: „Draugystës“ (Stoties mokyklai vadovavo Kazimieras Rakauskas, 1956–1958 m. – Sta- g., Draugystës g., Ðaltiniø g., Geleþinkelio g., P. Cvirkos g., Akenës sys Stulpinas, 1958–1967 m. – Vladislava Lujytë, 1967–1969 m. – g., Auðros g., Gedimino g., Papilës g., Eglesiø g., Liepø g., S. Dau- Julija Timinskienë, 1969–1976 m. – Kazimieras Daukða, 1976– kanto g., Sodø g., Statybininkø g., Àþuolo skg., Paeglesiø k., Paðilës 1980 m. – Vytautas Balèiûnas, 1980–1986 m. – Petrovinas Boèkus, k., Vervedþiø k.), Ventos kaimo (Ventos kaimas), Ventos miesto 1986–1997 m. – Apolinaras Nicius, nuo 1997 m. mokyklos vadovu (Ventos g., Bausko g., Þemaièiø g., Topoliø g., Tilto g.), Þerkðèiø tapo Voldemaras Kuodys. 1954 m. Purviø septynmetë mokykla re- (Þerkðèiø, Purviø, Aviþliø kaimai).

Þemaitija. Danutës Mukienës nuotrauka

ZZ_2011_1_vidus.P65 32 1/23/2011, 2:45 PM