LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Žemėtvarkos katedra

Vytautas Sakalauskas

ŠAKIŲ RAJONO ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Kraštotvarka Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2009

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija) (patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2009 04 08, Nr. 97-Kb)

Pirmininkas: prof., habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Mokslinis vadovas:...... (parašas) (doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Recenzentas:...... (parašas) (doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Katedros vedėjas:...... (parašas) (doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Oponentas: ...... (parašas) (doc. dr. Vilma SUDONIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

ŠAKIŲ RAJONO ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS

Vytautas Sakalauskas

Santrauka

Magistriniame darbe išnagrinėti Šakių rajono bei Marijampolės apskrities žemės fondo naudojimas ir šių administracinių teritorijų bendrųjų planų sprendiniai. Pagrindiniai bendrojo planavimo tikslai – kompleksiškai suplanuoti visų ūkio šakų plėtrą 10 metų laikotarpiui. Kartu sprendžiami ir aplinkos apsaugos bei racionalaus žemės naudojimo klausimai. Pagal bendrojo plano sprendinius apskrityje ir rajone numatoma didinti kitos paskirties žemės, rekreacinių teritorijų bei miškų plotus. Žemės ūkio gamybos specializavimas bei plėtimas sprendžiamas atsižvelgiant į dirvožemio ypatumus bei gamtinio karkaso reikalavimus. Šakių rajonas (savivaldybė) priklauso intensyviai žemės ūkio veiklos zonai. Žemės ūkio verslo struktūroje vyrauja prekinę žemės ūkio produkciją gaminantys įvairių formų ūkio vienetai: ūkininkų ūkiai, šeimos ūkiai bei žemės ūkio įmonės. Rekomenduojama plėsti stambiuosius ūkius ir išsaugoti vertingas žemės ūkio naudmenas. Prasminiai žodžiai: bendrasis planas, žemės naudojimas, žemės ūkio naudmenos. THE USAGE OF AGRICULTURE LAND IN ŠAKIAI DISTRICT

Vytautas Sakalauskas

Summary

The usage of the land funds and gross arrangement soliutions in Šakiai district and Marijampolė area administration territories are analysed in this article. The main aims of gross arrangement are to plan the expantion of all economy branches for 10 years period. Anti-pollution standards and racional land – usage questions are solved as well. According to the solutions of general plan of area and district increasing of the other purpose land, tourist areas and forrest areas are planed. Agriculture production specialisation and development are solved considering soil peculiarity and natural frame demand. It is recommending extend large agrarians and save valuable agricultural.

Keywords: general plan, land – use, agricultural.

TURINYS

ĮVADAS...... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA...... 9 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...... 14 3..TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...... 15 4. MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS...... 16 4.1 Esamos padėties analizė...... 16 4.2 Apskrities teritorijos plėtros perspektyvos...... 18 4.3 Aplinkos apsaugos klausimai...... 21 4.4 Transporto ir ūkio plėtra...... 23 4.5 Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimas...... 26 5. ŠAKIŲ RAJONO ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS...... 28 5.1 Esamos padėties analizė...... 28 5.2 Rajono teritorijos planavimo problemos...... 30 5.3 Rajono teritorijos plėtros perspektyvos...... 32 5.4 Rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai...... 37 6. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES TERITORIJŲ NAUDOJIMO ANALIZĖ...... 49 6.1 Žemės fondo sudėtis ir jo pokyčiai...... 49 6.2 Ūkininkų ūkių plėtros analizė...... 57 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS...... 65 LITERATŪROS SĄRAŠAS...... 66 PRIEDAI...... 69

ĮVADAS

Žemės naudojimas sukelia kraštovaizdžio, ekosistemų ir aplinkos pokyčius. Paprastai miestai plečiasi derlingų žemės ūkio naudmenų sąskaita. Kaimo vietovių kraštovaizdis keičiasi dėl žemės ūkio veiklos aktyvėjimo, žemės plotų apleidimo ir miškų naudojimo. Siekiant suderinti tarpusavyje įvairių ūkio šakų plėtrą rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Apskrities ar rajono teritorijos planavimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais ir specialiaisiais planais. Bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Svarbiausias bendrojo plano rengimo principas yra užtikrinti teritorijos tvarią ir pusiausvirą raidą sudarant strategines visuomenės ir ūkio plėtotės prielaidas (Lietuvos..., 2004a). Specialusis planas – tai (schema, projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiama į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Specialiojo planavimo objektu gali būti: žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė, vandens ūkio paskirties žemė ir kitos paskirties žemė, inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo ir socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ir jų dalys, saugomų teritorijų sistema ir jos dalys, rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys, komunikaciniai koridoriai. Specialieji planai rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti konkrečios teritorijos vystymą, išsprendžiant visus su ūkine veikla ir tai veiklai reikalinga infrastruktūra, susijusius klausimus (Lietuvos..., 2004a). Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuota Marijampolės apskrities ir Šakių rajono bendrieji planai, jų koncepcijos, prognozės, trūkumai ir problemos. Taip pat buvo atliktas rajono žemės naudojimo tyrimas, nustatytas žemės pasiskirstymas pagal žemės naudotojus, išnagrinėti pasėlių deklaruoti žemės plotai, nagrinėti žemės fondo duomenys 2005 – 2008 m. laikotarpio, buvo atlikta Šakių rajono savivaldybės teritorijos žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitos analizė. Pagal europinį žemės ūkio modelį žemės ūkis – tai modernus ir konkurencingas sektorius, galintis užimti vyraujančią poziciją pasaulinėje rinkoje ir kartu išsaugantis ES gamintojų gyvenimo standartus bei pajamas; tai darnus, efektyvus sektorius, naudojantis aplinką tausojančius gamybos metodus ir teikiantis kokybiškus, paklausius produktus; be to, tai sektorius, tarnaujantis kaimo bendruomenėms, palaikydamas jų tradicijas ir įvairovę, garantuojantis kaimo vietovių gyvenamosios, darbo ir gamtos erdvės išlikimą. Kaimas ateityje bus vis labiau vertinamas kaip visuotinė šalies infrastruktūra. Jo paslaugoms, tokioms kaip turizmas, rekreacija, rezidencinė gyvenamoji vietovė, grynas oras, gražus kraštovaizdis, tiesioginis specifinių maisto ir amatų gaminių pirkimas, etnokultūros paminklai, visuomenė nusiteikusi skirti vis daugiau lėšų, kurios ir bus viena iš svarbiausių šaltinių ateities kaimo, kuris formuosis kaip integruota poindustrinės visuomenės gamybos ir vartojimo erdvė, plėtrai. Kaimo vietovių inovacijų ir augimo šaltiniu tampa ne atskiras individas (ūkininkas) ar jų grupė, bet naujais ryšiais susiję ekonominės ir socialinės veiklos subjektai. Kaimo plėtros politika – tai dalis valstybinės ekonominės politikos, kuri suprantama kaip vyriausybės vykdoma strategija ekonominei gerovei pasiekti. Ekonominė gerovė siejama su materialinių gėrybių vartojimu, žmonių psichologine būsena ir aplinka, kurioje jie gyvena. (Lietuvos...,2002a). Valstybės ekonomikos politika yra palanki tiems sektoriams, kuriems ji suteikia prioritetą. Jau daugiau kaip dešimt metų žemės ūkis Lietuvoje laikomas prioritetiniu sektoriumi dėl savo ekonominės, socialinės, gamtosauginės ir etnokultūrinės reikšmės, todėl valstybės yra remiamas. Lietuvos kaime gyvena trečdalis visų šalies gyventojų. Apie pusė dirbančiųjų kaime užsiima žemės ūkio veikla. Vykstant restruktūrizacijos procesui mažėja darbo vietų žemės ūkio sektoriuje, atsiranda gyventojų užimtumo problema. Tačiau kaimo gyvenamųjų vietovių plėtrai trukdo bloga infrastruktūros būklė. Socialinė ir ekonominė atskirtis tarp miesto bei kaimo ir tarp atskirų regionų yra viena ryškiausių visoje ES. Lietuvai tapus ES nare, sudaromos palankios sąlygos žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtotei bendroje politinėje ir ekonominėje erdvėje. ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) orientuota į tris pagrindines sektoriaus plėtros kryptis: ekonominės veiklos konkurencingumą, aplinkosaugą ir gyvenimo kokybės gerinimą kaimo gyvenamosiose vietovėse. Lietuvoje šios kryptys siejamos su nacionalinės strategijos prioritetais: žinių visuomene, konkurencinga ekonomika, socialine sanglauda ir vietos plėtra. Lietuvos kaimas – darbui, gyvenimui ir poilsiui patraukli erdvė. Jame bus išplėtota gamybinė ir socialinė infrastruktūra, susiformuos išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių bendruomenė, sveika aplinka bei gražus kraštovaizdis. Šaliai tapus ES nare, kaimo plėtros politiką galima apibrėžti trimis pagrindinėmis nuostatomis: parama ir didelis dėmesys žemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės konkurencingumo didinimui, aplinkos apsaugai ir gyvenimo kokybės gerinimui kaime. Šios politikos kryptys yra ryškios jau dabar ir mažai tikėtina, kad iš esmės keisis netolimoje ateityje, t. y. pradėjus įgyvendinti ES naująją finansinę perspektyvą. Pirmoji kaimo plėtros politikos kryptis skirta didinti žemės ūkio veiklos, įdarbinančios daugiau nei pusę kaimo gyventojų, konkurencingumą ir užtikrinti jų užimtumą bei pajamas. Svarbiausi šios krypties elementai yra pajamų palaikymo ir rinkos reguliavimo priemonės, parama žmoniškųjų išteklių vystymui bei investicinė parama ūkių modernizavimui ir restruktūrizavimui. (Lietuvos...,2002a). Nuo 2004 metų pagal ES BŽŪP šalyje tiesiogines išmokas žemdirbiai gauna ne vien tik už plotus, kuriuose užaugina žemės ūkio produkciją, bet ir už visas turimas žemės ūkio naudmenas, kurias gebėjo tinkamai prižiūrėti, t. y. laiku nušienavo, neapleido sumedėjusiomis piktžolėmis ar krūmokšniais. Šalia tiesioginės paramos už tinkamai prižiūrėtas visas žemės ūkio naudmenas žemdirbiai gauna papildomai už tai, jog jų žemės ūkio naudmenos yra apsėtos javais, rapsais, bulvėmis krakmolui, proteininiais augalais bei linais pluoštui, o pievose ganosi karvės žindenės ir ėriavedės. Be to, už pieną bei skerdimui pristatytą suaugusį galviją (tarp jų ir bulių) taip pat skiriama parama. Bendra tiesioginės paramos suma, tenkanti visiems šalies žemdirbiams, išaugo, palyginti su 2003 metais, apie septynis kartus. 2004 metais žemdirbiams buvo išmokėta per 600 mln. Lt tiesioginės paramos. Tai padidina žemdirbių pajamas ir sudaro geresnes galimybes jiems pirkti žemę ir žemės ūkio techniką, statyti gamybinius pastatus. Magistro baigiamajame darbe, analizuojant kaimo plėtros perspektyvas, daug dėmesio skirta ūkių veiklos stiprinimui ir įvairių kaimo plėtros priemonių įdiegimui palankių ūkininkauti žemių regione – Marijampolės apskrityje bei, detaliau – Šakių rajone. Siekiant išnagrinėti žemės naudojimo ir ūkių kūrimo perspektyvas geras ūkininkavimo sąlygas turinčiame regione, magistro baigiamajame darbe pasirinkti Marijampolės apskrityje bei Šakių rajone žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir ūkių plėtros planavimo dokumentų analizė. Tema aktuali, kadangi teritorijų planavimo darbai reikalingi norint kompleksiškai plėtoti žemės ūkio, miškų ūkio, pramonės ir kitą veiklą. Baigiamąjį darbą sudaro: santrauka, įvadas, 6 skyriai išvados, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis: 68 puslapiai spausdinto teksto, jame yra 11 paveikslėlių, 7 lentelės. Darbe panaudoti 38 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikti 5 priedai. 1. LITERATŪROS APŽVALGA

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas (Lietuvos..., 2004). Šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. (Lietuvos...,2006). Visiems pagrindiniams žemės tvarkymo darbams reikalingi leidimai juos atlikti, arba darbus galima vykdyti tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės naudotojai – ūkininkai, juridinių asmenų ūkiai (žemės ūkio įmonės) ir gyventojų asmeniniai ūkiai. Jų pareigos tinkamai naudoti žemę įrašytos Žemės įstatymo 21 straipsnyje. Tai: (Žemes...,2004a). 1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; 2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius; 4) įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė; 5) laikytis teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų; 6) vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės; 7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ūkininkų ūkių steigimą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas (Lietuvos...,2002). Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad: 1. Ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. 2. Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Jei ūkininko pajamos per metus neviršija 12 minimaliųjų gyvenimo lygių dydžio, jis Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę gauti papildomas socialines išmokas. 3. Ūkininkas arba jo partneris (partneriai) turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Ūkius ūkininkų ūkių registre registruoja savivaldybės administracija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ūkininkų ūkių registre turi būti nurodyti šie ūkio duomenys: 1) ūkininko vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 2) ūkininko žemės naudojimo teisinis pagrindas; 3) ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys; 4) žemės ūkio ir kitokios veiklos pobūdis (pagrindinė ir papildoma veikla); 5) ūkio įregistravimo data ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris. Ūkininko ūkis savo veiklą vykdo vieno asmens ar jo šeimos darbo pagrindu, tai – privatus ūkis. Pirmieji ūkiai kūrėsi 1989 m. pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą. Šis įstatymas nustato ekonomines, organizacines bei socialines steigiamo valstiečio ūkio veiklos sąlygas ir teisinius pagrindus. Įstatymas garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių teisę savarankiškai ūkininkauti, nustato pagrindinius valstiečio ūkio vystymo ir socialinio teisingumo principus. Valstybė visokeriopai remia valstiečių ūkius, sudaro palankias sąlygas jiems vystytis, garantuoja jų teises bei teisėtų interesų gynimą. Valstiečio ūkis buvo steigiamas savanoriškumo pagrindu. Valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento. Valstybinį žemės nuosavybės aktą išduodavo rajono tarybos vykdomasis komitetas. (Lietuvos...,1991). Tuo metu žemė ir kitos naudmenos (miškai, vandens telkiniai ir kt.) valstiečio ūkiui buvo suteikiamos nemokamai. Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems steigti valstiečio ūkį, žemė buvo suteikiama iš valstybinio rezervo, valstybinio miškų fondo, tarybinių ūkių, kolūkių bei kitų įmonių ir organizacijų žemės, paimtos į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą. Pilietis, norintis steigti valstiečio ūkį, prašymą skirti žemės sklypą turėdavo pateikti rajono tarybos vykdomajam komitetui. Pirmumo teisė steigiant valstiečio ūkį priklausė teisėtiems žemės paveldėtojams, gyvenantiems ar dirbantiems toje vietovėje. Prašymą valstiečio ūkiui steigti padavimo ir svarstymo, žemės sklypų suteikimo tvarką, žemės įvertinimą ir žemėtvarką nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Žemės suteikimo valstiečių ūkiams klausimams spręsti buvo sudaroma centrinė ir rajonų žemės skirstymo komisijos. Centrinės žemės skirstymo komisijos sprendimas buvo galutinis, pakeičiamas ar panaikinamas tik teismine tvarka. Valstiečio ūkis negalėjo būti mažesnis kaip 10 ha ir didesnis kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų. Specializuotas valstiečio ūkis galėjo būti steigiamas ir mažesnis. Pirminė valstiečio ūkio žemėtvarka buvo atliekama valstybės lėšomis. Valstiečio ūkį įregistruodavo gyvenvietės ar apylinkės tarybos vykdomasis komitetas. Žemės įstatymu sureglamentavus ūkininko ūkio dydį, Žemės ūkio ministro įsakymu (1994 m. rugpjūčio 4 d., Nr. 411) buvo patvirtinta Ūkininkų ūkių registravimo tvarka (Žemės...,2004a). Joje nustatyta, jog ūkininko ūkiu laikoma įsigyta arba sugrąžinama privatinėn nuosavybėn bei išsinuomota daugiau kaip 3 metams žemėnauda, jeigu savarankiškai naudojamas žemės ūkio naudmenų plotas yra ne mažesnis kaip 3 ha, o siaurai specializuotuose augalininkystės ūkiuose – kaip 0,30 ha; žemė naudojama prekinei žemės ūkio produkcijai gaminti; asmuo, kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis, yra Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažintas pasirengusiu ūkininkauti. Asmuo, kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis, gyvena arba kuriasi ūkininko ūkio sodyboje, arba gyvena ne toje vietoje, kur yra ūkininko ūkis, tačiau turi galimybę savarankiškai organizuoti žemės ūkio darbus. Įregistruojant ūkininko ūkį, buvo pristatomi šie dokumentai: - apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma apie tai, kiek ūkininkas savarankiškai naudoja žemės. Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje turi būti nurodytos savarankiškai naudojamos žemės ploto dalys: privati žemė; susigrąžinama žemė; išsinuomota iš valstybės žemė; išsinuomota iš privačių asmenų žemė. Išsinuomota žemė pridedama tik tuo atveju, jeigu yra sudarytos raštiškai žemės nuomos sutartys. Pažymą patikrina ir suderina rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba; - kai savarankiškai naudojama mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų (0,30–3,00 ha) – rajono valdybos žemės ūkio skyriaus sudarytos ekspertų komisijos protokolas, pripažįstantis (pagal pretendento pateiktus duomenis ir vietoje išvykusios komisijos nustatytus požymius), kad šis ūkis yra siaurai specializuotas prekinės augalininkystės produkcijos gamybai. Esant reikalui gali būti pateikiama papildoma gamybinių ir visuomeninių organizacijų informacija (pvz., apie ūkius, specializuotus bitininkystėje, gėlininkystėje, vaistingųjų augalų auginime ir kt.). Pažymoje nurodoma auginamos produkcijos rūšis, kiekis, turima technika, įrenginiai ir kt.; - asmenims, kurie gyvena arba dirba (dirbo) kaimo vietovėje, – apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma apie praktinio darbo žemės ūkyje patirtį; - asmenims, gyvenantiems ne kaimo vietovėje, – rajono valdybos žemės ūkio skyriaus pažyma apie jų kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“; - asmenims, negyvenantiems toje vietovėje, kur yra ūkininko ūkis, ir nekuriantiems ūkininko ūkio sodybos, – apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma apie pretendento galimybę savarankiškai organizuoti žemės ūkio darbus. Pažyma parengiama išplėstiniame apylinkės agrarinės reformos tarnybos posėdyje, dalyvaujant rajono valdybos sudarytai ekspertų komisijai, apsvarsčius pretendento, ne mažiau kaip vienerius metus naudojusio susigrąžintą arba išsinuomotą ūkininko ūkiui steigti žemę, veiklos rezultatus ir sugebėjimą organizuoti žemės ūkio darbus. (Ūkininko...,2002). 1999 m. gegužės 4 d. buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymas, kurio paskirtis nustatyti ūkininko ūkio teisinę padėtį, veiklos pagrindus, registravimo tvarką, jam teikiamą valstybės paramą ir veiklos nutraukimą. Šiuo įstatymu buvo kiek patikslinti reikalavimai ūkio dydžiui ir jo registravimui. Registruojamo ūkio žemės valdoje turėjo būti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų (neįskaičiuojant kitiems asmenims išnuomotos žemės), o jei ūkio žemės valdoje yra mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, turėjo būti deklaruojama tokia per kalendorinius metus gautų iš žemės ūkio veiklos pajamų suma, kuri sudarytų ne mažiau kaip 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą. Ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos turėjo sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkis vertėsi dar ir agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visų per metus gautų verslo pajamų. ( Ūkininko...,1991). Ūkio registravimo dokumentų turinį, formą ir konkrečią registravimo tvarką nustatė Žemės ūkio ministerija. Ūkius registruoja rajonų žemės ūkio skyriai ūkininkų ūkių registre. Nustatyta, jog: 1. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų ūkiui įregistruoti pateikimo ūkis turi būti įregistruotas arba pareiškėjui raštu nurodyta ūkio neįregistravimo priežastis. 2. Įregistravus ūkį, ne vėliau kaip per 5 dienas ūkininkui išduodamas ūkio įregistravimo pažymėjimas. 3. Pasikeitus ūkiui įregistruoti pateiktuose dokumentuose nurodytai informacijai, ūkininkas per mėnesį nuo šių pokyčių atsiradimo dienos pateikia pakitimus patvirtinančius dokumentus ūkius registruojančiai institucijai. 4. Pagal įstatymą ūkiui skiriama valstybės parama. Ūkiai, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priskirti prie visiško ir dalinio užimtumo ūkių ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti, turi teisę naudotis valstybės parama. Valstybės paramą nustato Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Valstybės parama skiriama ūkio atkūrimui, įkūrimui ir jo veiklai, pirmenybę teikiant ūkiams, kuriuose ūkininkauja asmenys iki 40 metų ir aukštųjų bei kitų žemės ūkio mokyklų absolventai. 2002 metų gruodžio 10 d. priimtame ir nuo 2003 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiame Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo įstatyme nustatomas ūkininko teisinį statusas, ūkininko ir jo partnerių veiklos pagrindai, ūkininko ūkio įregistravimo bei išregistravimo sąlygos ir tvarka, ūkininkui teikiama parama. (Ūkininko...,2002). Pagal patikslintą tvarką ūkius ūkininko vardu turi įregistruoti Ūkininkų ūkių registre savivaldybės administracija. Ūkininkų ūkių registre turi būti nurodyti šie ūkio duomenys: ūkininko vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; ūkininko žemės naudojimo teisinis pagrindas; ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys; žemės ūkio ir kitokios veiklos pobūdis (pagrindinė ir papildoma veikla); ūkio įregistravimo data ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris. (Ūkininko...,2002). Jeigu ūkiui įregistruoti pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys pasikeičia, ūkininkas per 6 mėnesius nuo šių pokyčių atsiradimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijai prašymą, kad šiuos pakitimus įregistruotų, ir dokumentus, patvirtinančius, kad duomenys pasikeitė.

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – nustatyti problemas susijusias su Šakių rajono žemės ūkio paskirties žemės pasiskirstymu teritorijoje, bei ūkininkų ūkių plėtros perspektyvomis ir tendencijomis. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti Marijampolės apskrities bendrojo plano ypatumus. 2. Išanalizuoti Šakių rajono bendrojo plano ypatumus. 3. Išnagrinėti Marijampolės apskrities ir Šakių rajono bendrųjų planu prioritetus. 4. Atlikti Šakių rajono žemės ūkio paskirties teritorijų naudojimo analizę. 5. Šakių rajono žemės fondo sudėties ir pokyčių analizė 2006 – 2008 m. 6. Atlikti Šakių rajono ūkininkų ūkių plėtros analizę.

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Magistrinio darbo tyrimas buvo atliktas remiantis įstatymais ir įstatymo aktais, Marijampolės apskrities ir Šakių rajono bendraisiais planais, žemės fondo 2005 – 2008 metų statistiniais duomenimis, Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus duomenimis, rajono žemės ūkio skyriaus duomenimis, Nacionalinės mokėjimo agentūros statistiniais duomenimis. Taip pat išnagrinėti įstatymai bei įstatymų lydimieji aktai, susiję su žemės naudojimo planavimu. Naudotasi statistiniais leidiniais ir internetiniais puslapiais. Naudoti tyrimų metodai: literatūros šaltinių analizė, matematinis statistinis bei palyginimo. Tyrimo objektas – Šakių rajono žemės ūkio paskirties žemė ir jos naudojimas.

4. MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS

4.1. Esamos padėties analizė

Marijampolės apskritis - tai šešta pagal dydį Lietuvos apskritis (mažesnė už Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskritis), įsikūrusi šalies pietvakariuose ir esanti patogioje geografinėje padėtyje: pietvakariuose ji ribojasi su Kaliningrado sritimi (Rusija) ir Lenkija, o Lietuvoje – su Kauno, Alytaus ir Tauragės apskritimis. Apskrities plotas – 4463 km2, tai sudaro 6,8 proc. šalies ploto. Apskritis išsidėsčiusi Šešupės žemupyje. Šiauriniu jos pakraščiu teka Nemunas, o per visą teritoriją – Šešupė, trečioji pagal ilgį Lietuvos upė, vienas gražiausių ir ilgiausių Nemuno intakų. Regione yra 105 ežerai (didžiausi - Vištytis, Paežeriai, Amalvas, Orija), daugiausia jų tyvuliuoja Vilkaviškio rajone. Aukščiausia vieta – Pavištyčio kalnas (285 m.). Bendras apskrities miškingumas yra vienas mažiausių iš visų Lietuvos apskričių - 21,7 proc. Daugiausia miškų yra Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Apskrityje gyvena 182,6 tūkst. gyventojų. Tai sudaro 5,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. 49,5 proc. iš jų gyvena mieste, 50,5 proc. – kaime. Gan didelį gyventojų sutelktumą kaime lemia tai, jog regione gilias tradicijas turi žemės ūkis. Marijampolės apskritis turi gera susisiekimą su Lenkija – nuo apskrities centro (Marijampolės) iki Lenkijos sienos tik 38 km, iki Kaliningrado srities (Karaliaučiaus) – 39 km, iki Baltarusijos sienos – 83 km, iki Latvijos sienos – 195 km, o iki Klaipėdos – net 235 km, iki Vilniaus – 138 km. Marijampolės apskrities teritorijoje kertasi du europinės reikšmės transporto koridoriai, įtakojantys ne tik nagrinėjamos teritorijos, bet ir visos šalies ekonomine, socialine, turizmo, tranzito bei investicinio potencialo plėtra. Tai automagistralė Via Baltica, Šiaurės valstybes jungianti su Centrine bei Vakarų Europa, ir IXB transporto koridoriaus atšaka IXD Kaliningradas – Marijampolė – Kaunas. Geopolitiniu požiūriu Marijampolės apskritis yra svarbus tranzito regionas. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu apskrities ūkio struktūroje dominuoja prekyba, transportas ir sandėliavimas, pramonė ir pirminis ekonomikos sektorius (žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė). Viena dominuojančių ekonominės veiklos sričių Marijampolės apskrityje yra transportas ir sandėliavimas. Marijampolės apskrityje susiformavusi intensyvios augalininkystės, pieno ir mėsos galvijininkystės specializacija. BVP vienam gyventojui sudaro apie 65% Lietuvos vidurkio (2004 metu pabaigos duomenys). Vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro apie 80 % šalies vidurkio. Šis rodiklis Marijampolės apskrityje tiek absoliučia suma, tiek santykinai yra vienas mažiausiu Lietuvoje (mažesnis tik Tauragės apskrityje). Pensijinio amžiaus gyventojų dalis yra viena didžiausių Lietuvoje. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietovių tinklas yra vidutiniškai tankus. Miestų tinklas yra išplėtotas, tačiau jų reikšmė apskrities gyvenamųjų vietovių tinkle nedidelė. Pagrindinis urbanistinis centras ir plėtros židinys yra Marijampolės miestas. Čia susikoncentruota dauguma apskrities gyventojų, paslaugų ir ūkinės veiklos. Apskrityje, kaip ir visos šalies mastu, pastebima gyventojų mažėjimo tendencija. Tarp apskrities savivaldybių daugiausia gyventoju gyvena Marijampolės savivaldybėje, o kalbant bendrai apie regiono teritorija – abipus ašies Liudvinavas – Marijampolė – Šunskiai – Pilviškiai – Vilkaviškis. Didesne gyvenamųjų vietovių tinklo dalį sudaro smulkios gyvenvietės, kurių gyventojų skaičius tesiekia 1-50 žmonių. Regione susiklosčiusi žemėnaudos struktūra nepalanki gamtinio kraštovaizdžio stabilumui. Apskrities gyvenamųjų vietovių tinklo ir urbanistinio karkaso plėtra regione nepaliečia gamtiniu požiūriu svarbių teritorijų, kuriose siekiama išsaugoti natūralų kraštovaizdį. Tačiau tokioms natūralioms teritorijoms, esančioms regiono centrinėje dalyje, plečiantis pagrindiniams apskrities urbanistinės plėtros židiniams, daromas didžiausias antropogeninis poveikis. Gamtinių rekreacinių išteklių potencialas planuojamoje teritorijoje yra palyginti žemas. Žemas rekreacinių išteklių potencialas labiausiai sietinas su rekreacijai tinkamų miškų ir vandens telkinių trūkumų, nedidele kraštovaizdžio įvairove. Tuo pačiu regione nėra išplėtota rekreacijos ir turizmo infrastruktūra, nedaug visuomeninės paskirties rekreacinių teritorijų ir paplūdimių, taip pat nepakankamai aktyviai vykdoma rinkodaros, regiono populiarinimo veikla. Visgi regiono rekreaciniai ištekliai, esantys netoli vienos svarbiausių šalyje turizmo rinkų – Kauno miesto, galėtų būti naudojami intensyviau, plėtojant turizmo ir rekreacinę infrastruktūrą ir kuriant atitinkamus turizmo produktus. Paviršinio vandens ištekliai regione yra nedideli: mažai vandeningos upės, nedidelį plotą užimantys ežerai ir tvenkiniai. Šių vandenų panaudojimas žemės ūkiui, poilsiui ir energijos gamybai yra nedidelis. Nors aktyvesniam šių išteklių naudojimui sąlygos yra nepalankios, visgi regiono vandens išteklių naudojimas turizmo ir poilsio reikmėms gali būti plėtojamas. Bendras ūkinis apskrities dirvožemių potencialas yra aukštas – žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumo balas aukštesnis už šalies vidurkį. Tačiau medienos, žuvų, medžiojamos faunos bei laukinės augalijos ištekliai yra neturtingi, todėl ribotos galimybės šiuos išteklius naudoti regiono ūkyje. Bendrojo plano esamos būklės analizės stadijoje Marijampolės apskritis ir jos savivaldybės buvo įvertintos pagal įvairias problemas generuojančius veiksnius. Kiekvienas rodiklis buvo sąlyginai vertintas balais: 0 balų – problemų nėra, 1 – vidutinio aštrumo problemos; 2 – didelio aštrumo problemos. Koncepcijos rengimo stadijoje minėtas įvertinimas apibendrintas ir, apjungus analizuotus veiksnius į stambias probleminių situacijų grupes, nustatyti apskrities teritorijoje esantys probleminiai arealai (savivaldybės). Probleminių situacijų grupės atitinka darnios plėtros palaikymui ir užtikrinimui svarbias sritis: gyvenimo kokybę (socialinę aplinka ir susisiekimo infrastruktūrą), ekonominę aplinką ir gamtinės aplinkos kokybę. Pagal vertinimą didesniu problematiškumu išsiskiria Šakių rajono teritorija, kiek mažiau problemų nustatyta Vilkaviškio rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Šių teritorijų problematiškumo įvertinimo vidurkis yra didesnis už 1,0 (>1,0). Kaip santykinai vidutinį problematiškumą turinti teritorija įvertinta Marijampolės savivaldybė, o mažiausiu problematiškumu išsiskyrė Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija. Šių teritorijų problematiškumo įvertinimo vidurkis yra mažesnis už 1,0 (<1,0).

4.2. Apskrities teritorijos plėtros perspektyvos

Dabartinė regiono plėtra nekeičiant dabartinės situacijos, gyvenamųjų vietovių tinklo raidos tendencijos išliks stabilios, t.y. tinklas retės dėl kaimiškųjų vietovių gyventojų migracijos į regiono miestus. Tokiu būdu šiuo metu esantys urbanistinės plėtros židiniai dar labiau sustiprės ir išsiplės, tuo pačiu koncentruojant bendrą regiono plėtros potencialą tik palyginti nedidelėje apskrities teritorijoje. Be to, šiuo atveju bus veikiamos apskrities centrinėje dalyje esančios natūralaus kraštovaizdžio teritorijos. Urbanistinės plėtros židiniais apskrityje laikytini miestai. Rekonstruojant ir modernizuojant geležinkelio transportą, didėjant krovinių apyvartai su Kaliningrado sritimi, tikėtina, kad atsinaujins Kybartai ir Virbalis. Šių miestų reikšmę, aptarnaujant tranzitinius krovinių ir keleivių pervežimus, dar labiau padidės. Tranzitas taip pat bus geras pagrindas verslo plėtrai Kalvarijos mieste. Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje plėtosis pramoninė gamyba. Vilkaviškio ir Šakių miestai išliks intensyvaus žemės ūkio teritorijų aptarnavimo centrais, jeigu Vilkaviškio ir Šakių rajonuose nebus sudarytos sąlygos plėtoti kitas veiklas. Vienas pagrindinių paskatų ir svarbiausias pagrindas bendrai regiono plėtrai išliks veiklų, susijusių su transportu, sandėliavimu, pervežimais, susisiekimu ir pan., taip pat apdirbamosios pramonės plėtra. Plėtojantis paslaugų sektoriui kartu bus plėtojamos ir paslaugos turistams bei vietos gyventojams. Tam bus naudojamas negausus, bet vertingas rekreacinių išteklių potencialas. Tikėtina, kad plėtojantis paslaugoms, bus panaudotos ir galimybės pagausinti rekreacijos išteklių potencialą prie regiono upių, upelių ir kitų vandens telkinių. Privati iniciatyva šioje srityje bus skatinama plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą Europos struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybių lėšomis. Tikėtina, kad turizmo ir rekreacijos paslaugų bei infrastruktūros plėtrai bus naudojami kultūros paveldo objektai, bus skiriamos lėšos jų apsaugai, tvarkymui, pritaikymui pažintinio turizmo poreikiams ir propagavimui. Reikšminga ūkio ir infrastruktūros plėtra ties Marijampole suformuos naujus poreikius ir galimybes. Plėtojantis Lietuvoje gamybos klasteriams bei geležinkelio infrastruktūrai tikėtina, kad regiono įmonėms atsiras poreikis tiesiogiai susisiekti su pajūrio regionu. Šis poreikis bus realizuotas nutiesus geležinkelio linija Pilviškiai – Tauragė. Tai savo ruožtu skatins ūkio plėtra Šakių bei Vilkaviškio savivaldybėse. Regiono žemės ūkyje pirmojo dešimtmečio pabaigoje tikėtina sustiprės ūkių stambėjimo tendencijos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose. Stambėjant ūkiams bus sparčiai diegiamos naujos intensyvios žemės ūkio gamybos technologijos. Kaime plėtosis kaimo turizmo paslaugos ir kitos alternatyvios veiklos. Socialinė aplinkos plėtra Marijampolės apskrityje dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų ir ūkininkavimo tradicijų kaimo ir miesto gyventojų santykis keisis ne taip greitai kaip kituose Lietuvos ir ES regionuose. Prognozuojama, kad palyginus didelė (ne mažiau kaip 30%) apskrities gyventoju dalis gyvens kaimo vietovėse. Diegiant naujas žemės ūkio gamybos technologijas ir stambėjant ūkiams darbo jėgos kaime reikės vis mažiau. Tačiau plėtojamos rekreacijos, kaimo turizmo ir kitos paslaugos, alternatyvios veiklos, taip pat blogėjanti gyvenimo kokybė miestuose, sulaikys gyventojus kaimo vietovėse. Pastebima miesto gyventoju tendencija keltis gyventi į kaimo vietoves. Daugumai apskrities kaimo gyventojų (apie 60%) šiuo metu sunkai pasiekiamos viešosios paslaugos ir pirmosios pakopos viešoji infrastruktūra. Ateityje tokia situacija pagerės tik modernizavus technine apskrities infrastruktūrą, renovavus viešojo susisiekimo sistemą bei plėtojant viešasias paslaugas kaimiškosiose vietovėse. Vadovaujantis parengtomis regiono plėtros prognozėmis nustatomos svarbiausios regiono plėtros prielaidos, t. y. konkrečių objektų ar veiklos sričių plėtra, kuri galėtų radikaliai pakeisti ne tik konkrečios vietovės ar savivaldybės, tačiau viso regiono veiklų ir kraštovaizdžio struktūrą. • Geležinkelio plėtra. Regiono geležinkelio tinklo plėtra (naujos jungties atsiradimas, esamos modernizavimas iki europinės vėžės geležinkelio parametrų ir jo plėtra) sudarys naujas galimybes Šakių ir Vilkaviškio rajono ekonominei plėtrai, prielaidas regiono pramonės dekoncentracijos procesams, sąlygas tolygesnei regiono plėtrai. • Logistikos infrastruktūra. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai (Rail Baltika Braginės KPS ir Via Baltika rekonstrukcija) ir su ja susijusioms veikloms, skatins logistikos infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtrą labiausiai paveiktų Kalvarijos, Vilkaviškio, Marijampolės rajono savivaldybių ūkio sistemas, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams) skatintų regiono vidaus ūkinės integracijos procesus, sudarytų sąlygas tolygesnei regiono plėtrai • Viešojo susisiekimo sistemos rekonstrukcija. Rekonstruota, gyventojų poreikius atitinkanti viešojo susisiekimo sistema sukurs prielaidas laisvam paslaugų ir prekių judėjimui regiono kaimo vietovių lygmenyje, sustabdys kaimiškų vietovių degradavimą, išplės kaimo gyventojų galimybes kurti naujus alternatyvius ūkius ir verslus. • Miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtins regiono gamtos išteklius, tačiau netiesiogiai paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis gyventojų veiklos struktūra. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku pagausins rekreacinius išteklius ir pakeis regiono kraštovaizdį, skatins alternatyvių veiklų plėtrą kaimiškosiose vietovėse, turės įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Marijampolės regione buvo nustatyti dviejų tipų arealai: 1) plėtojamojo tipo arealas (didesnė Marijampolės apskrities teritorijos dalis: Šakių rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybių teritorija, Vilkaviškio rajono šiaurinė ir centrinė dalys, Kalvarijos savivaldybės šiaurės-rytų dalis), kur numatomas esamo naudojimo intensyvinimas; 2) konversinio tipo arealas (Vilkaviškio rajono pietinė dalis, Kalvarijos savivaldybės pietvakarių teritorija), kur reikalinga dabartinio tradicinio naudojimo krypčių pertvarka bei ypatingas aplinkosauginis reglamentavimas. LR teritorijos bendrajame plane numatyti tokie techninės infrastruktūros, esančios Marijampolės apskrityje, modernizavimo darbai: 1) Transeuropinio I (Via Baltica) transporto koridoriaus „Helsinkis – Talinas – Ryga – Panevėžys – Kaunas – Varšuva – Vroclavas – Praha“ labiausiai apkrautų kelio ruožų rekonstrukcija (Marijampolės apskrityje esantis kelias A5); 2) Pietryčių transporto koridoriaus „Lazdijai – Alytus – Vilnius – Utena“ su atšaka į Marijampolę: atkarpos Marijampolė – Alytus – Daugai rekonstrukcija. Geležinkelio transporto infrastruktūrai, kuri bus viena iš alternatyvų automobilių transportui sprendžiant aplinkosaugines ir ekologines problemas, Marijampolės apskrityje numatyti tokie darbai: 1) Transeuropinio IX D koridoriaus šaka Kaunas-Karaliaučius: Kybartų pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija; 2) Transeuropinis I transporto koridorius Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas: europinės vėžės kelio atkarpos Lenkijos siena-Marijampolė-Kaunas įrengimas; 3) Naujo geležinkelio Pilviškiai-Tauragė įrengimas. LR teritorijos bendrajame plane išskirtos funkcinių prioritetų sritys, kurios apima dideles šalies teritorijas, pasižyminčias savita gamtine bei ūkine sankloda bei besiklostančiais skirtingais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais. Iš šiame planavimo dokumente išskirtų funkcinių prioritetų sričių Marijampolės apskrities teritorija priskirtina prie: 1) Šiaurės ir vidurio Lietuvos – ši sritis apima dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje, viduryje bei pietvakariuose, iš esmės sutampančias su derlingąja Vidurio žemuma ir vakarinėmis Baltijos aukštumų plynaukštėmis. Tiek esamas naudojimas, tiek ateities prioritetai pirmiausia susiję su intensyviu žemės ir miško ūkiu, taip pat su transportu. Tai vienintelė neginčijamo gamybinių interesų prioriteto sritis šalyje. 2) Nedidelė pietvakarinė Marijampolės apskrities dalis patenka i Rytų ir pietų Lietuvos sritį. Ji apima kalvotąjį Baltijos aukštumų ruožą bei gretimas jam pietrytines teritorijas. Esamam naudojimui būdinga žemės ir miškų ūkis bei žvejyba, o prioritetinės perspektyvinės funkcijos tektų tausojančiam miškų ūkiui, rekreacijai bei konservacijai, taip pat transportui. Tai antroji (po pajūrio) funkcinė sritis, kurioje išryškėjęs nacionalinės svarbos rekreacinis prioritetas. Pagrindinis Marijampolės regiono erdvinės plėtros dėmesys koncepcijoje yra skiriamas šio regiono plėtros klausimams, gyvenamųjų vietovių sistemos tolimesnei raidai. Todėl pirmiausia pateikiami pasiūlymai, susiję su gyvenviečių sistema, bendrų regiono plėtros ašių formavimu, t.y. svarbiausiu apskrities plėtros objektų ir krypčių lokalizavimu apskrities teritorijoje.

4.3. Aplinkos apsaugos klausimai

Gamtinis karkasas. Marijampolės apskrities bendrojo plano koncepcijoje išskiriamos teritorijos, kuriose būtina esamo regiono natūralių gamtinių teritorijų apsauga ir plėtra. Gamtinių išteklių gausinimas, t.y. nederlingų žemių apsodinimas mišku, ypač rekomenduojamas pietinėje Marijampolės apskrities dalyje, kurioje yra daugiausia eroduojamu dirvožemių. Prie tokių teritorijų priskirtina didžioji dalis Kalvarijos savivaldybės teritorijos, taip pat pietinė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija, ribojama rajoniniais keliais, jungiančiais Girėnus, Pajevonį, Užbalius, Bartninkus, Patilčius (išskyrus saugoma Vištyčio regioninio parko teritorija). Ypač saugotini gamtinio karkaso elementai yra išsidėstę centrinėje Marijampolės apskrities teritorijoje (šios teritorijos gamtiniams ištekliams neigiamos įtakos turi šalia praeinantys svarbiausius regiono transporto koridorius formuojantys magistraliniai keliai A7 ir A5), taip pat saugomos teritorijos pietrytinėje Marijampolės savivaldybės dalyje (Žuvinto valstybinio rezervato prieigos), Vilkaviškio rajono savivaldybėje esantis Vištyčio regioninis parkas, šiaurinėje regiono dalyje esantis Panemuniu regioninis parkas, taip pat Natūra 2000 teritorija (biosferos rezervatas) užimantį didesnę dalį Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Kiti gamtinio karkaso elementai yra rytinėje Marijampolės apskrities dalyje esantys miško masyvai Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje ir šiaurinėje apskrities dalyje esantys miško masyvai prie Nemuno, Siesarčio, Jotijos ir Orijos upių Šakių rajono teritorijoje. Rekreacijos vystymas. Marijampolės regione labai didelio rekreacinio potencialo arealui priskirtina palyginti nedidelė teritorija prie apskrities šiaurinės ribos palei Nemuno kairįjį krantą (Panemunių regioninio parko pietinė dalis). Didelio potencialo rekreacinis arealas, išskirtinas Marijampolės apskrities teritorijoje, yra pietvakarinėje apskrities dalyje (Vilkaviškio-Vištyčio arealas). Kaip nurodyta LR teritorijos bendrajame plane, šios dvi teritorijos yra nacionalinės svarbos rekreacinės sistemos Kauno-Jurbarko ir Vilkaviškio- Vištyčio arealų dalis. Kita Marijampolės apskrities teritorija turi maža ar gana maža rekreacinį potencialą. Šioje teritorijoje tikslingiausia kurti lokalinės svarbos rekreacines sistemas, funkcinį žemės naudojimo prioritetą skiriant kitų verslo, žemės ūkio ir pramonės sričių plėtrai. Marijampolės apskritis nėra turtinga rekreacijai tinkamais vandens telkiniais, kurie galėtų būti vienu svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijai plėtoti. Rekreacijai svarbus Vištyčio, Paežerių, Alvito, Orijos, Jurgežerių ežerai, Nemuno ir Šešupės upės. Vertingiausiems Marijampolės apskrities kraštovaizdžiams, tinkamiems rekreacijai plėtoti, galima priskirti Vištyčio-Gražiškių aukštumos (kalvų ir kalvelių, miškų bei dirbamų laukų mozaika), Nemuno vidurupio (Nemuno slėnis, jo miškai, pievos), Šešupės ir jos intakų slėniu. Siekiant pagausinti gamtinius ir rekreacinius išteklius regione siūloma, bendradarbiaujant valstybinėms, savivaldybių institucijoms ir vietos bendruomenėms, atkurti juos prie regiono upių – Jotijos, Orijos, Siesarčio, Novos, Višakio, Jūrės, Pilvės, Rausvės, Širvintos. Kadangi Marijampolės apskrityje dar nėra išplėtota viešoji turizmo infrastruktūra, pirmiausia siūloma įrengti regionines dviračių turizmo trasas. Jas tikslinga formuoti Nacionalinių dviračių trasų specialiajame plane pasiūlytų trasų pagrindu, papildant jas vietinių trasų tinklu. Rekreacija intensyviai plėtoti siūloma prie Šešupės upės. Šioje teritorijoje siūloma plėtoti įvairias turizmo ir rekreacijos paslaugas: kaimo turizmą, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, pramogų paslaugas. Teritorija palei šia upę ir palei Nemuną laikytinos pagrindinėmis regiono rekreacinių išteklių susitelkimo vieta ir prioritetinėmis teritorijomis turizmo paslaugoms plėtoti. Prie kitų Marijampolės apskrities teritorijoje esančių upių: Jotijos, Orijos, Siesarčio, Novos, Višakio, Jūrės, Pilvės, Rausvės, Šeimenos, Senaširvintės siūloma paruošti naudojimui arba sukurti turizmo plėtrai tinkamus rekreacinius išteklius. Šiose teritorijose vystytinos vietinės reikšmės turizmo paslaugų plėtra, kuri prisidėtų prie socialinės ir regioninės regiono plėtros (smulkių verslų steigimas, naujų darbo vietų gyventojams sukūrimas, didesnės pasyvaus ir aktyvaus poilsio, laisvalaikio praleidimo galimybės regiono ir Kauno miesto gyventojams). Rekreacija su apribojimais plėtotina regiono saugomose teritorijose, t.y. Panemunių regioniniame parke, Vištyčio regioninio parko pietvakarinėje dalyje, Novos ir Širvintos hidrografiniuose draustiniuose, taip pat visoje teritorijoje palei Nemuno upę. Rekreacijos centrams siūloma priskirti šias gyvenvietes: Lukšiai, Višakio Rūda, Pilviškiai, Antanavas, Kazlų Rūda, Kudirkos Naumiestis, Pajevonys, Liudvinavas, Igliauka. Rekreacijos centruose turėtų būti teikiamos elementariausios turizmo paslaugos, sudarytos sąlygos vietinių gyventojų ir atvykstančių turistų trumpalaikiam poilsiui. Kaip turizmo centrus, kuriuose teikiamos platesnio spektro paslaugos (apgyvendinimo, pramogų), siūloma išskirti tokius miestus ir miestelius: Kriūkai, Plokščiai, Gelgaudiškis, Sudargas, Vištytis. 4.4 Transporto ir ūkio plėtra

Transporto infrastruktūra ir logistika. Marijampolės apskrities susisiekimo sistemos perspektyvinė koncepcija formuojama esamos susisiekimo sistemos pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Esamos regiono padėties analizė parodė, kad nors tiek valstybinių kelių ilgis, tiek ir jų tankis Marijampolės apskrityje yra pakankamas užtikrinti gerus transportinius ryšius, tačiau nepakankami yra daugelio kelių techniniai parametrai. Be to labai blogos būklės yra vietiniai keliai. Tai yra rimtas trukdis plėtoti viešojo susisiekimo sistemą regiono kaimo vietovėse. Pagrindiniai Marijampolės apskrities susisiekimo sistemos prioritetai yra išnaudoti savo kaip tranzitinės apskrities padėtį bei užtikrinti greitą, patogų, saugų vidaus ir išorės susisiekimą, išvengiant žalingo poveikio aplinkai. Realizuojant šiuos koncepcinius teiginius reikėtų: • Sukurti subalansuotą multimodalinę transporto sistemą, užtikrinančią gyventojų susisiekimo bei krovinių pervežimo poreikius, skatinti skirtingų transporto rūšių sąveiką vežant keleivius ir krovinius; • Marijampolės apskrities transporto tinklą integruoti į Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių tinklus techniniais – technologiniais ir teisinio reguliavimo aspektais; • Sukurti ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, derinant visų rūšių transporto vystimąsi, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui; • Modernizuoti geležinkelio tinklus atliekant jų rekonstrukciją, elektrifikuojant kai kuriuos ruožus, tokiu būdu didinant susisiekimo traukiniais greitį, komfortą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai; • Užtikrinti greitą ir patogų susisiekimą su Vakarų Europa geležinkelių transportu, realizuojant Rail Baltica projektą; • Plėsti pakelės aptarnavimo infrastruktūrą kiekybiniais ir kokybiniais parametrais, formuoti logistikos centrus išnaudojant transeuropinių transporto koridorių potencialą; • Užtikrinti greitą, patogų, saugų ir aplinkai palankų vidaus ir išorės susisiekimo automobiliu keliais tinklą, papildant jį trūkstamomis jungtimis, išvengiant nepakankamo pralaidumo vietų, mažinant apskrities žvyrkelių skaičių; • Viešojo transporto paslaugų lygį priartinti prie Europos Sąjungos valstybių paslaugų lygio, modernizuojant viešojo transporto priemones, tobulinant maršrutinį tinklą ir jo funkcionavimo rodiklius, gerinti keleivių aptarnavimo lygį, koordinuoti vežimus tarp traukinių ir autobusų; • Mažinti žalingą tranzitinio transporto poveikį miestuose ir gyvenvietėse, plėtojant tranzitinius transporto koridorius ir apvažiuojamuosius kelius; • Skatinti biotransporto priemonių naudojimą, tobulinant jo infrastruktūrą, įrengiant naujas nacionalinės reikšmės dviračių trasas. Labai svarbu sudaryti geras sąlygas regiono gyventojams ir ūkio subjektams nevaržomai pasiekti jiems reikalingas paslaugas, teikiamas regiono centruose, pocentriuose ir kaimo plėtros centruose. Tam tikslui būtina modernizuoti kelius, jungiančius gyvenvietes koncepcijoje numatytose ekonominės ir socialinės plėtros ir kaimo plėtros ašyse, sukurti vientisą vietinių ir rajoninių kelių tinklą. Aktualu sutvarkyti privažiavimą prie Sudargo-Romaniškių sienos kirtimo posto. Turizmo plėtrai regione yra svarbūs privažiavimai prie numatomų naujų sienos kirtimo punkto Varteliai-Vyžainiai. Siekiant sumažinti tranzito poveikį Marijampolėje, Kybartuose, Virbalyje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Kazlų Rūdoje ir Pilviškiuose planuojama: • Bendras Virbalio – Kybartu aplinkkelis. Jo realizavimui reikalinga sutartis su Rusija, nes aplinkkelio užbaigimas (įjungimas i E28 kelia) turėtų būti Kaliningrado srities teritorijoje; • Marijampolės šiaurės rytų aplinkkelis tarp magistralinių kelių A16 ir A5; • Pilviškių aplinkkelis; • Kazlų Rūdos aplinkkelis; • Kalvarijos aplinkkelis srautui iš rytų nukreipti; • Vilkaviškio aplinkkelis (srautui rytai-šiaurė nukreipti); • Šakių pietrytinis aplinkkelis. Marijampolės apskrities kelių tinklas yra pakankamas aptarnauti esamus ir perspektyvinius transporto srautus, tačiau techniniais rodikliais netenkina šiandieninių poreikių. Esamas kelių tinklas turi būti tobulinamas. Siūloma tikslinti LR teritorijos bendrojo plano sprendinį, kuriame numatyta krašto kelio Nr. 182 atkarpa nuo Krosnos iki Marijampolės (per Liudvinavą) modernizuoti iki magistralės kategoriją atitinkančių parametrų. Ši kelio atkarpa eina per taršai jautrias gamtinio karkaso teritorijas, kerta Šešupės slėnį, vertinga rekreaciniu požiūriu, suardo susiklosčiusią kraštovaizdžio darna. Ūkio plėtra. Regione palankiausios sąlygos plėtoti tokias ekonominės veiklos sritis kaip transportavimas, logistika, sandėliavimas, prekyba, perdirbamoji pramonė, turizmo ir poilsio organizavimas, taip pat konkurencingas ir ekologiškas žemės ūkis, miškininkystė. Tokių ūkio šakų, kaip transportas ir logistika bei turizmas ir rekreacija. Šiuo metu visas ūkio plėtros potencialas yra susitelkęs pagrindiniame regiono urbanistiniame židinyje – Marijampolėje, šio miesto aplinkinėse teritorijose, taip pat tranzitiniuose miestuose šalies pasienyje. Siekiant darnios regiono plėtros, svarbiausia ūkio plėtros kryptis turėtų būti jos pramonės plėtros dekoncentracija. Svarbiausią prielaidą dekoncentracijos procesams yra naujos geležinkelio atšakos Pilviškiai – Tauragė įrengimas. Tikslinga skatinti pramonės šakų klasterizacijos procesus (medienos-baldų, maisto, statybos) ir ypač tų šakų, kurios naudoja atsinaujinančius vietos išteklius, skatina smulkius ir vidutinius verslus, prisideda prie pramonės plėtros dekoncentracijos.

4.5. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimas

Įgyvendinant apskrities bendrąjį planą, siekiama tokių strateginių tikslų: - užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtra bei regiono teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai išnaudoti vietos sąlygų ypatumus bei išsaugoti regiono unikalumą; - mažinti gyvenimo kokybės regione disproporcija mažinant socialinius ir ekonominius skirtumus regiono viduje. Visi apskrityje rengiami specialieji planai bei strategijos turi neprieštarauti apskrities arba atitinkamos savivaldybės bendrojo plano nuostatoms. Rekomenduojama formuoti regioninei politikai vykdyti reikalingų apskrities programų sistema: • Kompleksinės regioninės programos ir planavimo dokumentai: 1. Švietimo ir mokymo įstaigų infrastruktūros plėtros programa; 2. Viešūjų paslaugų gyventojams ir verslui Marijampolės regione plėtros programa; 3. Turizmo ir rekreacijos centrų Marijampolės regione plėtros programa; 4. Kultūros paveldo vertybių apsaugos ir tvarkymo Marijampolės regione specialusis planas; 5. Regioninių turizmo trasų specialusis planas; 6. Vietinių kelių tinklo plėtros programa; 7. Viešojo susisiekimo sistemos rekonstrukcijos programa; 8. Aplinkos kokybės ir paslaugų plėtros tranzitinių transporto koridorių įtakos zonoje programa; 9. Šakių rajono žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa; 10. Kalvarijos savivaldybės žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa; 11. Geležinkelio plėtros Marijampolės apskrities teritorijoje galimybių studija (įvertinant geležinkelio plėtros galima įtaka regiono ūkiui ir socialinei plėtrai); 12. Infrastruktūros koridorių plėtros Marijampolės regione specialusis planas; 13. Logistikos ir transporto paslaugų plėtros specialusis planas. Įgyvendinant bendrąjį planą tikėtina, kad pirmojo dešimtmečio pabaigoje sustiprės ūkių stambėjimo tendencijos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose. Stambėjant ūkiams bus sparčiai diegiamos naujos intensyvios žemės ūkio gamybos technologijos. Kaime plėtosis kaimo turizmo paslaugos ir kitos alternatyvios veiklos. Marijampolės regiono susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtros plane numatyta, kad iki 2010 metų bus nutiestas Virbalio ir Kybartų aplinkkelis (5,8 km), kuris išspręs transporto tranzito per šiuos miestus problema. Sprendžiant didelių tranzitinių srautų per Marijampolę problemą, 2011-2015 laikotarpiu bus tiesiamas Marijampolės rytinis apvažiavimas (6 km). Jau nuo 2007-2008 metų nuo Lenkijos sienos per Marijampolės apskrities teritoriją bus pradėtas tiesti „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelis, kuriuo traukiniai galėtų važiuoti 160-250 kilometrų per valandą greičiu. Bus parinkta vieta krovinių terminalui ir logistikos centrui. Numatyta, kad iki 2010 metų turėtų būti modernizuoti geležinkeliai iki pat Kauno. „Rail Baltica“ projektas – greitojo geležinkelio linija tarp Helsinkio ir Varšuvos.

5. ŠAKIŲ RAJONO ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS

5.1. Esamos padėties analizė

Šakių rajono savivaldybė – tai viena iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių, įsikūrusi pietvakarių Lietuvoje, prie sienos su Kaliningrado sritimi. Savivaldybė per 150 km nutolusi nuo sostinės Vilniaus ir 62 km nuo Kauno. Šiaurėje savivaldybės teritorija Nemunu atskirta nuo Jurbarko rajono, vakaruose – Šešupe nuo Kaliningrado srities ir Vilkaviškio rajono, Liekės upeliu ir Rūdšilio miškais – nuo Kauno apskrities (žr. 5.1 pav.). Savivaldybės plotas – 145337 ha. Tai didžiausia Marijampolės apskrities savivaldybė. Ji užima 32,5 proc. apskrities ploto ir 2,2 proc. visos Lietuvos teritorijos. Net 72,8 proc. teritorijos – derlingos žemės, 21,6 proc. – miškai, 1,3 proc. – vandenys, 0,09 proc. – konsevasinės paskirties žemė, o likusieji 8,1 proc. – miestai ir gyvenvietės bei kitos paskirties plotai.

5.1 pav. Šakių rajono savivaldybės teritorija

Šakių kraštas turi ne tik didelius derlingos žemės plotus, bet ir daugelyje vietovių išlikusį natūralų gamtovaizdį. Nuo Pavilkijo iki Sudargo 34 km driekiasi keliomis dešimtimis upelių ir upeliūkščių, piliakalnių ir pilkapių išmargintos Nemuno pakrantės, formuodamos 5036,5 ha Panemunių regioninį parką. Jis įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį, mažųjų upelių žemupius, vertingų ir retų augalų bendrijas, gamtinę ekosistemą bei istorijos ir kultūros paveldo vertybes. Šakių rajonas – vienas ekologiškai švariausių Lietuvoje. Gamtos grožį čia saugo net septyni valstybiniai draustiniai. Keliautojus ir kultūros žmones vilioja ne tik žavios panemunės, bet ir senųjų dvarų sodybos Gelgaudiškyje ir Ilguvoje, Kiduliuose ir Zypliuose, Griškabūdžio bei Kudirkos Naumiesčio bažnyčių architektūra, Vinco Kudirkos ir Zanavykų krašto muziejai, Plokščių Šventaduobė bei buvusi Sudargo piliakalnių kompleksas ir daugelis kitų valstybės saugomų kultūros bei gamtos vertybių, kurių čia išties gausu: 39 archeologinės vietos, 2 urbanizuotos vietovės, 175 laidojimo vietos ir įvykių vietos, 12 statinių kompleksų, 1 monumentas, 100 kilnojamųjų vertybių (pvz. dailės) ir statinių priklausinių, 15 savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos paveldo objektų, 2 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 2 gamtos paminklai. Rajono savivaldybėje veikia 20 Romos katalikų ir 2 evangelikų liuteronų religinės bendruomenės. Šakių rajono teritorija yra išsidėsčiusi Marijampolės apskrities šiaurės vakarinėje dalyje. Pagal Lietuvos fizinį geografinį rajonavimą Šakių rajono savivaldybė patenka į Nemuno žemupio lygumą (C XII). Nemuno žemupio lygumoje išsidėsčiusi visa rajono savivaldybės teritorija. Šis rajonas priklauso Pabaltijo žemumos sričiai (C). Bendras rajono miškingumas yra palyginti mažas – 22,85 % ir netolygus, miškai užima 33 216 ha. Šiaurine rajono riba teka Nemunas, tinkantis upių laivininkystei vystyti, ties vakarine ir pietine ribomis – Šešupė (kairysis Nemuno intakas). Upių ir upelių tinklas nėra tankus, bendras vandenų plotas užima apie 1,3 % visos rajono teritorijos. Šakių rajonas patenka į valstybinį Lietuvos – Rusijos Federacijos pasienio regioną. Vakarine rajono riba driekiasi pasienio ruožas, šiuo metu veikia tik Sudargo valstybinės sienos perėjimo punktas. Šaliai įstojus į ES ir NATO struktūras, sienos su Rusijos Federacija apsauga įgijo didelę svarbą. Šiaurėje Šakių rajonas ribojasi su Tauragės apskrities Jurbarko rajonu, šiaurės rytuose – su Kauno apskrities Kauno rajonu, rytuose – su Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija, pietuose – su Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija. Rajono centras – Šakių miestas turi gerą susisiekimą su didesniais Lietuvos miestais: į rytus iki Kauno yra 62 km, į šiaurę iki Jurbarko (tiltu per Nemuną) 29 km, į pietryčius iki Vilkaviškio – 44 km, iki apskrities centro Marijampolės – 58 km, o į šiaurės vakarus iki Sudargo pasienio perėjimo posto - 41 km. Rytinė rajono dalis patenka į Kauno įtakos zoną. Svarbiausi tarptautiniai transporto koridoriai aplenkia rajono teritoriją. Pagal LR bendrojo plano sprendinius savivaldybės teritorijoje planuojamas antro rango automagistarlinis kelias Kaunas – Zapyškis – Šakiai – Jurbarkas – Pagėgiai, planuojama geležinkelio linija Pilviškiai – Tauragė, kerta magistraliniai dujotiekiai, vidaus vandens kelias Klaipėda – Kuršių marios – Nemuno upė – Kaunas. Rajone gyvena 37200 gyventojų, kurie sudaro 1/5 Marijampolės apskrities gyventojų. Šakių rajonas yra kaimiškiausias apskrityje - rajono miestuose gyvena 10 452 gyventojai, o kaimo gyventojų skaičius yra beveik 2,5 karto didesnis – 26 748 ir sudaro 72 % visų rajono gyventojų. Tuo tarpu visoje Marijampolės apskrityje miesto ir kaimo gyventojai yra pasiskirstę beveik vienodai. Savivaldybės ūkio struktūroje vyraujantys verslai: žemės ūkis ir medienos perdirbimas. Žema vartotojų perkamoji galia ir maža paslaugų paklausa neleidžia suklestėti prekybai ir paslaugoms.

5.2. Rajono teritorijos planavimo problemos

Gamtinio potencialo ir kraštovaizdžio struktūros požiūriu pagrindinės problemos: nepakankami paviršinio vandens resursai, gamtinį rekreacinį potencialą menkina natūralių vandens telkinių trūkumas, veikiama aktyvios žemės ir miškų ūkių veiklos mažėja biologinė įvairovė, nemažoje savivaldybės dalyje blogas gelmių izoliuotumas. Dideli derlingi žemės ir miškų plotai, daugelyje vietovių, ypač saugomose teritorijose, išlikęs natūralus gamtovaizdis formuoja pagrindą esamai kraštovaizdžio struktūrai išlikti mažai pakitusiai. Demografiniu bei socialiniu požiūriu problematiškos išlieka šios sritys: labai didelė kaimo gyventojų dalis rajone, didelis neigiamas natūralus gyventojų prieaugis, mažas gyventojų su aukštuoju išsilavinimu procentas bei labai mažas sportuojančių gyventojų skaičius. Neblogai išvystytas kultūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų tinklas sudaro realias galimybes sukurti socialiniu požiūriu pilnavertę aplinką, nemažai investuojant į objektų materialinės bazės atnaujinimą ir socialinio tinklo pasiekiamumą. Ekonominiu požiūriu Šakių rajono bendrasis vidaus produktas yra vienas žemiausių šalyje. Mažą visų ūkio subjektų skaičių ir pramonės sektoriaus stoką bando kompensuoti vyraujantys verslai: žemės ūkis ir medienos perdirbimas. Žema vartotojų perkamoji galia ir maža paslaugų paklausa neleidžia suklestėti prekybai ir paslaugoms. Kultūros paveldo objektų gausa, išvystytas dviračių turizmas sudaro palankias sąlygas turizmo bei rekreacinių paslaugų plėtrai. Spartūs tiesioginių užsienio investicijų bei materialinių investicijų augimo tempai sukuria realias galimybes sumažinti Šakių rajono ekonominį atsilikimą. Gyvenviečių struktūros ir darnios plėtros požiūriu gyvenamųjų vietovių tinklas yra vidutiniškai tankus. Smulkios nykstančios gyvenvietės sudaro apie pusę seniūnijos gyvenviečių tinklo, tačiau didžiausia gyventojų koncentracija yra didesniuose kaimuose ir miesteliuose, kuriuose lengvai pasiekiama pirmosios pakopos viešoji infrastruktūra. Nors visi trys savivaldybės miestai (Šakiai, Kudirkos Naumiestis ir Gelgaudiškis) tarnauja rajono plėtros tolygumui užtikrinti, Šakių miestas, kaip urbanistinės plėtros židinys, ir greta esantys aukšto urbanizacijos lygio Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų interesai įtakoja kaimo vietovių plėtros netolygumą. Dalyje gyvenamųjų vietovių, patenkančių į Panemunių regioninio parko teritoriją, būtina riboti plėtrą, saugant esamą natūralaus kraštovaizdžio pobūdį. Žemės naudojimo požiūriu žemė nuolat naudojama žemės ūkio veiklai. Šakių rajono savivaldybėje žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip du trečdalius teritorijos. Apleistų žemės plotų ekonominis nenaudingumas ir jautrių antropogeniniam poveikiui arealų kraštovaizdžio apsauga sudaro geras sąlygas miškininkystės sektoriaus plėtrai. Smulkių ūkių skaičiaus didėjimo tendencija, ekologinio ūkininkavimo spartėjimas rodo, kad kaimo turizmas, kaip nauja verslo rūšis, turi ateitį. Susisiekimo infrastruktūros požiūriu automobilizacijos lygio augimo tempai išryškino Šakių rajono savivaldybės teritorijos susisiekimo problemas: nepakankamai gerai išvystytas valstybinių kelių tinklas ir prasta jų būklė, nemažas avaringumo lygis, pakelės infrastruktūros, ypatingai kempingų, motelių, poilsio aikštelių, trūkumas. Prastų techninių parametrų, tačiau tolygiai išvystytas ir tankus rajoninių ir vietinės reikšmės kelių tinklas, nevaržo kaimiškųjų vietovių gyventojų judėjimo galimybės. Maži, tačiau stabilūs yra vežimai viešojo naudojimo autobusais. Inžinerinės infrastruktūros požiūriu Šakių rajono savivaldybėje problematiškos išlieka šios sritys: nepakankamai išvystyti ir visiškai susidėvėję nuotekų tinklai, centralizuotų šilumos tinklų stoka miestuose ir miesteliuose, sąvartynų būklė neigiamai veikia aplinkos kokybę. Šakių rajono savivaldybės teritorijoje neblogai išvystyta vandentiekio struktūra, tačiau neužtikrinama tiekiamo vandens kokybė pakankami dujų, elektros tinklų pajėgumai, ryšių tinklų plėtra sudaro galimybes vystyti ir atnaujinti trūkstamas ar silpnas inžinerinės infrastruktūros sritis. 5.3 Rajono teritorijos plėtros perspektyvos

Plėtros prioritetai (kryptys). Šakių rajono savivaldybės plėtros strateginiame plane numatytos prioritetinės kryptys: • Saugi, sveika, sutelkta, besimokanti, kultūros tradicijas puoselėjanti pilietinė visuomenė; • Modernus kaimas ir konkurencingas ūkis; • Ekonomiškai, socialiai ir ekologiškai saugi aplinka; • Naudinga ir efektyvi infrastruktūra. Darni rajono plėtra. Šakių rajono derlingose žemėse bus plėtojamas bioprodukcinis ūkis – augalininkystė, gyvulininkystė ir miškininkystė. Ūkio plėtra bus tausojanti gamtinę aplinką, žmogaus sveikatą ir darną. Todėl tikėtina, kad dėl vietos ūkio augimo rajone nekils darnios plėtros problemų. Gretimose Marijampolės apskrities savivaldybėse sprendžiant iš rengiamų strateginių ir teritorijų bendrųjų planų numatomas panašių ūkio šakų dominavimas ir plėtros prioritetai. Intensyvi ūkio (pramonės, transporto infrastruktūros, komercijos, gyvenviečių statybos, rekreacijos ir kt.) plėtra Kauno apskrities (Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių) teritorijose, besiribojančiose su Šakių savivaldybės teritorija, gali įtakoti Šakių rajono teritorijos plėtros darną. Jų pobūdį ir mastą šiuo metu sunku nustatyti. Žemės ir miškų ūkio plėtra. Vyraujančio žemės ūkio verslo bei aukštos žemdirbystės kultūros krašte tikimasi, kad intensyvaus žemės ūkio ir tausojančio miškų ūkio kryptis išsilaikys iki planuojamo periodo pabaigos. Planuojama išlaikyti augalininkystės ūkių dominavimą, vietomis plėtojant gyvulininkystę ir alternatyvias žemės ūkio veiklas, vystyti tausojantį miškų ūkį. Plėtojantis intensyviam žemės ūkiui, svarbu imtis prevencinių priemonių aplinkosauginėms problemoms išvengti. Būtina ieškoti galimybių žemės ir miškų ūkio gamybos atliekas naudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį, tuo pačiu plėtojant ir rajono energetikos sektorių. Išteklių naudojimas ir aplinkos kokybė. Tikėtina, kad šiuo metu vykdoma valstybinė išteklių apsaugos politika duos teigiamus rezultatus. Derlinga Šakių rajono žemė bus išsaugota žemės ūkio gamybai, o miškų plotai, nors ir nežymiai, bet pagausinti. Dėl to padidės biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė, pagerės aplinkos kokybė. Rekreaciniai ištekliai bus įsisavinami ir išnaudojami. Negausių rajono naudingųjų iškasenų naudojimas, atsižvelgiantis į kraštovaizdžio apsaugą, skatins vietinio ūkio plėtrą. Atvirų vandens telkinių tarša bus sumažinta iki minimumo dėka vykdomos Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos. Socialinės aplinkos plėtra. Numatoma, kad gyventojų skaičius iki planuojamo periodo pabaigos, sekant esamomis tendencijomis Šakių rajone sumažės neženkliai (ne daugiau 3%). Gyventojų demografinė struktūra turėtų pagerėti, t.y. gyventojai turėtų pajaunėti. Kadangi ūkio struktūroje dominuos žemės ūkio gamyba ir paslaugos, tai prognozuojama, kad gyventojų sklaida teritorijoje taip pat keisis nežymiai. Dauguma rajono gyventojų gyvens kaimo vietovėse. Gali padidėti kaimo gyventojų koncentracija stambesnėse gyvenvietėse, aprūpintose pirminių (būtinųjų) paslaugų infrastruktūra. Tačiau susisiekimo viešuoju transportu, vietinių kelių kokybės klausimai bus aktualūs iki planuojamo periodo pabaigos. Ūkio, turizmo ir rekreacijos plėtra. Ateityje Šakių rajono ūkio sistemoje dominuos pirminis ūkinės veiklos sektorius, jame žemės ūkio veikla. Tikėtina, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ūkio politikos įtakoje planuojamo periodo pabaigoje (po 20–25 metų) ūkininkų ūkiai sustambės ir gamins konkurencingą, žemės ūkio produkciją. Smulkūs ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai versis papildoma turizmo ir rekreacijos paslaugų veikla, tradiciniais amatais ir pan. Susisiekimo infrastruktūros plėtra. Didelę įtaką bendrai teritorijos raidai turėtų Lietuvos bendrajame plane numatyta krašto geležinkelio linija Tauragė – Pilviškiai, kertanti Šakių rajono savivaldybės teritoriją. Planuojama, kad pastačius geležinkelio liniją, aplink ją susidarys palankios sąlygos pramonės, sandėliavimo ir komercinių objektų plėtrai. Manoma, kad iki planuojamo periodo pabaigos pramonė netaps dominuojančia rajono ūkio kryptimi, tačiau sukurs naujas žemės ūkio ir miškų ūkio verslų vystymo galimybes, inicijuos galimas konversijas. Rekreacijos ir turizmo plėtra. Šių sričių plėtra turi būti nukreipiama į Šakių rajono kaip pažintinio ir pramoginio turizmo su išvystytomis paslaugomis vietovės populiarinimą. Didelė smulkių ūkių sklaida sudarys palankias sąlygas tolygiai plėtoti turizmo infrastruktūrą. Tikėtina, kad turistus pritrauks pažintinio kultūrinio turizmo objektų gausa ir išlikęs Suvalkijai būdingas mažų upių ir agrarinių teritorijų kraštovaizdis. Didelio rekreacinio potencialo arealas, kaip nurodyta LR teritorijos bendrajame plane, yra nacionalinės svarbos Kauno – Jurbarko rekreacinė sistema, kurios nemaža dalis yra Šakių rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau intensyvios rekreacijos plėtrą Šakių rajono šiaurinėje dalyje (ties Nemunu) riboja gamtinės ašys su išvystytu saugomų teritorijų tinklu. Turizmo ir rekreacijos infrastruktūros išvystymui numatomi mažųjų laivų uostas Kriūkuose ir stacionarus Nemuno upės uostas Gelgaudiškyje, modenizuojama esama Nemuno upės perkėla Pavilkijys – Vilkija bei mobili Plokščių prieplauka, numatomi mažųjų lėktuvų nusileidimo takai prie Nemuno Gelgaudiškyje ir Kriūkuose. Šakių rajonas nėra turtingas rekreacijai tinkamais vandens telkiniais, todėl siekiant išnaudoti negausų centrinės ir pietinės rajono teritorijos rekreacinį potencialą koncepcijoje šalia esamų vandens telkinių bei kitų rekreacinės traukos objektų formuojamos rekreacinės plėtros teritorijos, kuriose plėtotina intensyvi rekreacija su laisvalaikio paslaugų pakraipa (paplūdimiais, kempingais, vasaros renginių teritorijomis, trumpalaikio bei ilgalaikio poilsio pastatų kompleksais). Aplink upes formuojamos mažųjų upių turizmo plėtros zonos, į kurias įtraukiamos ir saugomos teritorijos, kuriose vystoma ribota turizmo veikla (Aukspirtos ir Novos hidrografiniai draustiniai, Šešupės kraštovaizdžio draustinis). Turizmo plėtros zonoms suteikiama kaimo ir vandens turizmo plėtros pakraipa, jų kryptys sutampa su pagrindinėmis turistų srautų kryptimis ir nurodo teritorijas, kuriose plėtotinos turizmo paslaugos bei infrastruktūra. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą potencialą, turistinį interesą, plėtojamą susisiekimo bei inžinerinę infrastruktūrą, svarbiausiais rajono turizmo centrais įvardijami Lukšiai (Zyplių dvaras), Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio miestai. Viešąsias turizmo paslaugas ir infrastruktūrą siūloma intensyviai plėtoti Šakių mieste ir kitose gyvenvietėse, patenkančiose į turizmo plėtros zonas, arba esančiose greta svarbiausių turistinių trasų: Griškabūdyje, Ilguvoje, Kiduliuose, Kriūkuose, Lekėčiuose, Mikytuose, Panoviuose, Plokščiuose, Sintautuose, Slavikuose, Sudarge. Palanki rajono teritorijos geografinė padėtis, plėtojamas vietinių ir tarptautinių turistinių maršrutų tinklas, patogus susisiekimas su aukšto urbanizacijos lygio gretimomis (Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių) teritorijomis leis sėkmingai plėtoti rekreacinį tinklą. Palanku turizmo plėtrai yra ir tai, kad rajoną aplenkia svarbiausi ekonominės plėtros ir infrastruktūros koridoriai. Kultūros paveldo objektų gausa sudaro galimybę Šakių rajonui būti pažintinio ir pramoginio turizmo vieta Pietvakarių Lietuvos regione ir suformuoti atitinkamą šiam įvaizdžiui paslaugų paketą. Kaip rodo turizmo ir rekreacijos plėtros tendencijos, tokių paslaugų poreikis nuolat auga. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Šakių rajono valstybinių kelių techninė būklė bus tobulinama rekonstruojant kelius, stiprinant bei atstatant dangas, asfaltuojant žvyrkelius, tiesiant aplinkkelius, siekiant kuo mažesnio skirtumo tarp regionų, planuojama sumažinti žvyrkelių dalį valstybinės reikšmės keliuose. Siekiant sukurti stabilesnį pagrindą Šakių rajono savivaldybės ekonominei plėtrai bei gerinti transporto ryšius su kitomis šalies teritorijomis, plėtoti techninę viso regiono struktūrą, siūloma šioje teritorijoje tiesti naują geležinkelio liniją, kuri įsijungtų į esamą geležinkelį ties Stirnėnais (Vilkaviškio rajone) ir tiestųsi per Šakių rajono savivaldybės teritoriją. Teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Išnagrinėjus pagal plotą mažesnius funkcinio zonavimo vienetus (porajonius), paaiškėja, kad juose nustatyti perspektyviniai funkciniai prioritetai iš principo atitinka LR teritorijos bendrajame plane išskirtus sričių ir rajonų prioritetus. Pagrindiniu funkciniu Šakių rajono teritorijos naudojimo prioritetu išlieka intensyvus ir tausojantis žemės ūkis, intensyvus ir tausojantis miškų ūkis, įstatymiškai nustatyta konservacija bei ekstensyvi rekreacija. Teritorijos funkcinių prioritetų sritys bei rajonai, išskirti LR teritorijos bendrajame plane, bei funkcinių prioritetų porajoniai, nustatyti Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcijos variantuose, yra nepakankamai apibrėžti rajono teritorijų naudojimo funkciniams prioritetams nustatyti. Todėl šiuose bendrojo planavimo dokumentuose pateikti funkciniai prioritetai turi būti konkretizuoti bei teritoriškai lokalizuoti planuojamo rajono teritorijoje. Vadovaujantis parengtais rajono bendros erdvinės plėtros konceptualiais pasiūlymais teritorijoms priskirtini tokie funkciniai (naudojimo) prioritetai (skliausteliuose nurodyti inicialai – tai pažymėjimai bendrojo plano brėžinyje): (žr. 1 priedas). • Intensyvus žemės ūkis, pramonės ir infrastruktūros plėtra, intensyvi rekreacija, ekstensyvi aglomeruota urbanizacija (ŽPRu) – teritorijos aplink Šakius, Giedraičius, Girėnus, Lukšius, Išdagus, Sintautus bei aplink Gelgaudiškį ir Kudirkos Naumiestį, kuriose numatoma užstatymo plėtra; • Aglomeruota urbanizacija, pramonės ir infrastruktūros plėtra, intensyvi rekreacija (UPR) – teritorijos laikytinos rajono plėtros branduoliais; • Intensyvi rekreacija, aglomeracinė urbanizacija (RU) – teritorijos, koncepcijoje numatytos laisvalaikio paslaugoms plėtoti poilsio kompleksams statyti; • Intensyvi rekreacija, tausojantis žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (Ržm) – teritorijos, kurios apima koncepcijoje numatytas turizmo plėtros zonas; • Intensyvi rekreacija, intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (RŽm) – teritorijos, kuriose plėtojamas turizmą būtina derinti su intensyvaus žemės ūkio plėtra; • Intensyvus miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, įstatymiškai organizuota konservacija (Mžk) – teritorijos, apimančios miškų masyvus bei koncepcijoje formuojamas gamtines ašis, žemės ūkio plotus, kuriuose numatomas miško įveisimas; • Įstatymiškai organizuota konservacija, tausojantis žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (kžm) – teritorijos, kuriose prioritetas suteikiamas aplinkos išsaugojimui; • Intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (Žm) – žemės ūkio teritorijos, esančios centrinėje ir pietinė rajono dalyse; • Intensyvus žemės ūkis, intensyvus miškų ūkis (ŽM) – žemės ir miškų ūkio teritorijos, esančios šiaurinėje rajono dalyje. • Infrastruktūros ir pramonės plėtra, intensyvus žemės ūkis, (PŽ) – teritorijos, kuriose plėtotina susisiekimo infrastruktūra, pramonės ir sandėliavimo objektų statyba. • Intensyvus žemės ūkis, intensyvus miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija (ŽMr) – šiaurinėje rajono dalyje esančios žemės ir miškų ūkio teritorijos, kuriose plėtotini pavieniai kaimo turizmo objektai. • Intensyvus žemės ūkis, infrastruktūros ir pramonės plėtra, ekstensyvi rekreacija (ŽPr) – šiaurinėje rajono dalyje (tarp Žygėnų ir Gelgaudiškio) esančios žemės ūkio teritorijos, kuriose plėtotinos atskiros infrastruktūros, naudingų iškasenų gavybos zonos su pavieniais kaimo turizmo objektais. Intensyviai įvairių sričių (pramonės, infrastruktūros, rekreacijos, žemės ūkio) veiklai naudotina teritorija, turinti didžiausią potencialą plėtrai ir dėl šios priežasties koncepcijoje priskirta svarbiausiam rajono plėtros židiniui. Didžiojoje Šakių rajono teritorijos dalyje kaip vienas iš žemės funkcinio naudojimo prioritetų išlieka intensyvus arba tausojantis (ekologinis) žemės ūkis, intensyvus (ūkininkavimas pagal IV grupės miškų tvarkymo reikalavimus) arba tausojantis (ūkininkavimas pagal II-III grupės miškų tvarkymo reikalavimus) miškų ūkis. Teritorijose, įvertintose kaip tinkamos rekreacijos plėtrai, nors ir vienas iš siūlomų funkcinių naudojimo prioritetų išlieka žemės ar miškų ūkis, tačiau prioritetiškumo prasme rekreacija yra labiau skatinama. Esant situacijai, kai toje pačioje teritorijoje susikerta gamtosauginiai interesai (koncepcijoje įvardintos gamtinės ašys) ir galimybė plėsti kitas sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai ir tausojimui. Tokiu būdu tokiose teritorijose visos veiklos dalinai apribojamos, nustatant tam tikrus reikalavimus (tausojantis žemės ir miškų ūkis, konservacija).

5.4 Rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai

Bendrosios nuostatos. Vadovaujantis parengtomis rajono plėtros prognozėmis nustatomos svarbiausios planuojamos teritorijos plėtros prielaidos, t. y. konkrečių objektų ar veiklos sričių plėtra, kuri galėtų radikaliai paveikti ne tik konkrečią, nedidelio ploto teritoriją (pvz., seniūniją), tačiau viso rajono veiklų ir kraštovaizdžio struktūrą. Svarbiausia Šakių rajono savivaldybės teritorijos erdvinės plėtros koncepcijos prielaida yra planuojama geležinkelio linija Pilviškiai - Tauragė. Ji sudarys sąlygas dekoncentruoti bendrą regiono plėtrą ir pramonės potencialą, stiprinti pramonės ir verslo plėtros pozicijas rajono savivaldybės teritorijoje greta pagrindinės ūkinės veiklos - žemės ūkio, sukurs galimybes plėtoti Šakių miestui kartu su Lukšiais tapti pilnaverčiu regiono gyvenviečių sistemos plėtros branduoliu. Svarbi rajono teritorijos erdvinės plėtros koncepcijos prielaida yra kokybinė socialinių ir ekonominių procesų rajone plėtra, naudojant vietos išteklius, galimybes ir potencialą. Numatoma plėtoti Nemuno upės vandens kelio infrastruktūrą. Mažiau svarbi prielaida yra planuojama naujo tilto per Šešupę ties Kudirkos Naumiesčiu statyba. Ją įgyvendinus sustiprėtų regiono ir lokaliniai ryšiai su gretimomis teritorijomis, esančiomis kitapus Šešupės Rusijos Federacijos Kaliningrado srities rytinėje dalyje, sumažėtų pietinių ir pietvakarinių savivaldybės teritorijų ekonominis ir socialinis atsilikimas, stiprėtų pramonės, logistikos ir kitų verslų plėtros pozicijas pietvakarinėje rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Aplink visas kompaktiškai užstatytas gyvenvietes galima gyvenamųjų teritorijų plėtra. Gamtinės ašys apjungia didžiąją dalį Šakių rajone esančių saugomų teritorijų: Panemunių regioninį parką, Liekės ir Jotijos hidrografinius draustinius, Novaraisčio ornitologinį, Baltkojų pedologinį, Europos saugomų teritorijų tinklo “Natura 2000” ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas bei miško ūkiui ir ekologinei žemdirbystei svarbius miško plotus šiaurinėje ir šiaurės rytinėje rajono teritorijose. Perspektyviomis naudingųjų iškasenų gavybos ir su ja susijusios pramonės teritorijoms priskirtini plotai šiaurės rytinėje rajono dalyje tarp Kidulių, Žygėnų ir Gelgaudiškio. Priklausomai nuo parinktų prioritetinių gavybos teritorijų turi būti kuriama gavybos infrastruktūra. Aplink upes formuojamos mažųjų upių ir Nemuno upės turizmo plėtros zonos, kurioms suteikiama kaimo ir vandens turizmo plėtros pakraipa, jų kryptys sutampa su pagrindinėmis turistų srautų kryptimis ir nurodo teritorijas, kuriose plėtotinos turizmo paslaugos bei infrastruktūra. Svarbiausiais rajono turizmo centrais įvardijami Lukšiai (Zyplių dvaras), Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio miestai. Viešąsias turizmo paslaugas ir infrastruktūrą siūloma intensyviai plėtoti Šakių mieste ir kitose gyvenvietėse, patenkančiose į turizmo plėtros zonas. Intensyvios rekreacijos plėtrą Šakių rajono šiaurinėje dalyje (ties Nemunu) riboja gamtinės ašys su išvystytu saugomų teritorijų tinklu. Panemunės turizmo ir rekreacijos infrastruktūros išvystymui plėtojami upės uostai, stacionarios ir mobiliosios prieplaukos, modernizuojama esama perkėla Pavilkijys – Vilkija. Turizmo ašis papildo intensyvios rekreacijos plėtros teritorijos, kuriamos šalia esamų vandens telkinių bei kitų rekreacinės traukos objektų. Šiose zonose plėtotina intensyvi rekreacija su laisvalaikio paslaugų pakraipa. Svarbiausia ūkio veikla – žemės ūkis – palaikoma ir stiprinama, didinant rajono žemės ūkio gamybos konkurencingumą bei ekologinių ūkių plėtrą. Paslaugos kaimo gyventojams, ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams pirmiausia siūloma plėtoti seniūnijų centruose ir kitose gyvevietėse, kuriuose koncentruojasi didžioji dalis kaimo gyventojų. Verslo paslaugas (finansines, konsultacines, komunikacijų, nekilnojamojo turto ir kt.) siūloma plėtoti praktiškai visame rajone. Kaimo plėtros centrai planuojami Bizieriuose, Griškabūdyje, Panoviuose ir Sintautuose. Šių centrų paskirtis plėtoti rajoninę ar lokalią viešojo susisiekimo sistemą, tankinti ir apjungti vietinių ir rajoninių kelių tinklą, užtikrinant laisvą prekių ir paslaugų judėjimą kaimo vietovių lygmenyje. Kraštovaizdžio apsauga ir naudojimas. Gamtinis karkasas yra itin svarbi daugiafunkcinė sistema, užtikrinanti bendrą teritorijos kraštovaizdžio stabilumą, gyvybingumą bei jame vykstančių migracinių ryšių nepertraukiamumą. Gamtinės aplinkos stabilumo užtikrinimas palaikant, formuojant ar gausinant gamtinio karkaso elementų kokybę teritorijoje savo ruožtu garantuoja didesnį teritorijos ūkinį potencialą bei geresnę gyvenamosios aplinkos kokybę. Šakių rajono savivaldybės teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama bendro šalies teritorijos gamtinio karkaso dalis. Visos gamtinio karkaso dalys, lokalizuotos Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, užima 77624,03 ha ir sudaro 53,4 proc. bendro rajono ploto. Gamtinio karkaso sistemą sudaro šios dalys: geoekologinės takoskyros; geosistemų stabilizavimo mazgai ir juostos; migracijos koridoriai. Geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčios vietovės. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. Svarbiausios kraštovaizdžio formavimo kryptys geoekologinės takoskyros teritorijose – išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas, kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimas ir gausinimas. Geosistemų stabilizavimo mazgai ir juostos – tai teritorijos, užimančios tarpinę padėtį tarp geoekologinių takoskyrų ir migracijos koridorių, galinčios pakeisti šoninius migracijos srautus ), taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms sistemoms. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis - esamo natūralaus kraštovaizdžio pobūdžio išlaikymas ir saugojimas. Likusioje geosistemų stabilizavimo mazgų ir juostų dalyje numatyta palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Migracijos koridoriai – tai slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Regioniniai ir svarbiausi rajoniniai migracijos koridoriai apima 10558,33 ha teritoriją, o kiti rajoniniai ir svarbiausi vietiniai migracijos koridoriai – 19567,55 ha. Šakių rajono savivaldybėje migracijos koridoriai daugeliu atveju sutampa su rajono teritorijoje esamų upių ir upelių (Nemunas, Šešupė, Jotija, Orija, Nova ir kt.) slėniais. Pagrindinių gyvenviečių sistema. Šakių rajono savivaldybės gyvenviečių sistema jungia tarpusavyje įvairaus intensyvumo ir reikšmės socialinius ir ekonominius ryšius, kurie susieti su esamu ir plėtojamu kelių tinklu. Šių ryšių pagrindu koncepcijoje suformuotos ekonominės ir socialinės integracijos ašys bei koridoriai konkretizuojami, užtikrinant skirtingų lygmenų kategorijų rajono plėtros centrų tarpusavio ir išorinių ryšių tamprumą. Vadovaujantis Šakių rajono tarybos patvirtinta Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrosios erdvinės plėtros koncepcija savivaldybėje plėtojami du III lygmens lokaliniai a ir b kategorijos centrai: • Šakiai (a kategorija) – esamas savivaldybės centras, susiformavęs mažas miestas, pakankamo plėtros potencialo, palyginti stiprus; • Kudirkos Naumiestis (b kategorija) – naujas plėtojamas rajono lygmens aptarnavimo centras, formuojamas mažo miesto pagrindu, šiuo metu dar palyginti silpnas, tačiau turintis plėtros potencialą. Administracinės reformos atveju Kudirkos Naumiesčio miestas turėtų būti įvertintas kaip galimas naujos savivaldybės centras. IV lygmens a kategorija (polifunkciniai centrai) priskiriama šioms gyvenvietėms: • Gelgaudiškis - esamas seniūnijos centras, kurio prioritetinės funkcijos yra viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, verslo paslaugų centras, infrastruktūros ir pramonės plėtros centras. Planuojamas stacionarus Nemuno upės uostas padidins Gelgaudiškio miesto plėtros potencialą ir ateityje leis pretenduoti į III lygmens lokalinį (b kategorijos) centrą; • Griškabūdis - esamas seniūnijos centras, kurio prioritetinės funkcijos yra viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, verslo paslaugų centras, infrastruktūros ir pramonės plėtros centras, kaimo plėtros centras; • Lukšiai - esamas seniūnijos centras, kurio prioritetinės funkcijos yra viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, verslo paslaugų centras; • Lekėčiai - esamas seniūnijos centras, kurio prioritetinės funkcijos yra viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, verslo paslaugų centras; • Kriūkai - esamas seniūnijos centras, kurio prioritetinė funkcija yra viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų centras, tačiau planuojamas atnaujinti mažųjų laivų uostas sukurs galimybę vystyti papildomas funkcijas; Tolygiai plėtojami Šakiai ir Kudirkos Naumiestis kartu su didelį potencialą turinčiais Gelgaudiškiu ir Lukšiais formuoja pagrindinius rajono aktyvios plėtros branduolius, sudaro sąlygas lokaliam tolygumui palaikyti bei dėl didžiųjų miestų bei transporto koridorių, pramonės bei rekreacijos aglomeracijų galimai tolygesnei šalies teritorijos plėtotei. Šiose teritorijose prioritetas suteikiamas aglomeruotos urbanizacijos plėtrai kartu su pramonės ir infrastruktūros vystymo bei intensyvios rekreacijos galimybėmis – numatoma teritorijas naudoti intensyviai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai. Ekonomiškai silpnuose Šakių rajono centrinių gyvenviečių sistemos gyvenamosiose vietovėse rekomenduojama koncentruoti rajono kaimo gyventojus (naujų gyvenamųjų namų statybą) kartu plėtojant inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Rengiant šių gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus turi būti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti, gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį. Žemės fondo struktūra ir jos pokyčių prognozė. Šiuo metu žemės ūkio naudmenos Šakių rajono savivaldybėje sudaro 67,98 % nuo bendro rajono ploto. Rajono žemės ūkio naudmenų įvertinimas geras – 45,4 balo (Lietuvos vidurkis – 39,1 balo). Dėl gero žemės ūkio naudmenų našumo ir dėl palyginti mažo rajono miškingumo (22,85% nuo bendro teritorijos ploto) didžioji teritorijos dalis naudojama žemės ūkio veiklai. Rajono teritorijos žemės naudojimo intensyvumas yra panašus ir kaip kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse, ir kaip šalyje. Prioritetine žemės naudotojų veikla Šakių rajono savivaldybėje kol kas išlieka žemės ūkis. Kitai veiklai žemės plotus numatoma panaudoti didinant miškingumą, plėsti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus bei objektus. Šioms veiklos sritims reikalingų žemės plotų tarpusavio proporcijų dinamika pateikiama 5.1 lentelėje. 5.1 lentelė. Žemės fondo pokyčiai Šakių rajono savivaldybėje (%)

Pagrindinė tikslinė Metai Pokyčiai Prognozė Pokyčiai žemės naudojimo vidut. per 2027 per 20 2005 2007 paskirtis metus metais metų Žemės ūkio 73,7 72,8 -0,9 57,6 -15,2 Miškų ūkio 21,1 21,6 +0,5 27,6 +6 Vandens ūkio 1,3 1,3 - 1,3 - Konservacinė 0,04 0,09 +0,05 0,09 - Kita 3,8 4,2 +0,4 9,1 +4,9 Laisvos žemės fondas 0,05 3,9 +3,85 0 - Iš viso: 100 100 X 100 X

Esama ir 2027 m. planuojama žemės fondo struktūra pateikiamos 5.2 ir 5.3 paveiksluose.

Žemės ūkio paskirties žemė 4,2% Miškų ūkio paskirties žemė 0,09% 3,9% 1,3% Vandens ūkio paskirties žemė

21,6% Konsevacinės paskirties žemė 72,8% Kitos paskirties žemė

Laisvos žemės fondas

5.2 pav. Šakių rajono savivaldybės žemės fondo sudėtis 2007-01-01

Žemės ūkio paskirties žemė 0,09% 9,1% 1,3% Miškų ūkio paskirties žemė

27,6% Vandens ūkio paskirties žemė

Konsevacinės paskirties žemė 57,6%

Kitos paskirties žemė

5.3 pav. Šakių rajono savivaldybės numatoma žemės fondo sudėtis 2027 m.

Esamo žemės naudojimo transformacija (iš vienos paskirties į kitą) sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka išduodant leidimus miško įveisimui ar rengiant detaliuosius planus ir jų pagrindu pakeičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės ūkio veiklos prioritetai svarbesni teritorijose, kuriose yra našiausios žemės ir intensyvesnė žemės ūkio gamyba. Miškų ūkio paskirties žemės didėjimas siejamas su miško įveisimu, gavus leidimą, arba apleistų žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žemės plotų didėjimas siejamas su Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Gelgaudiškio miestų (plėtros centrai) ir perspektyvių vietinės reikšmės centrų plėtra (Griškabūdis, Kiduliai, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai), ūkinės - komercinės, rekreacinės, paslaugų veiklos plėtra, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimu, vietinės reikšmės kelių tinklo sutvarkymu, išimant juos iš žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės. Planuojami žemės naudojimo prioritetai, Teritorijoms žemės naudojimo paskirties prioritetai yra nustatomi vadovaujantis „Teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principų“ nuostatomis, taip pat Marijampolės apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytais teritorijų funkcinio naudojimo prioritetais Šakių rajono savivaldybės teritorijai. . Bendrojo plano sprendiniuose išskiriamose funkcinių zonų teritorijose žemė naudojama pagal įvairias paskirtis, t.y. daug skirtingos žemės naudojimo tikslinės paskirties sklypų. Bendrojo plano teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinyje nustatomas tik žemės naudojimo prioritetas, t.y vyraujanti sklypų žemės naudojimo paskirtis. Didžiojoje Šakių rajono savivaldybės teritorijos dalyje kaip vienas iš teritorijos naudojimo prioritetų išlieka intensyvus arba tausojantis (ekologinis) žemės ūkis, intensyvus (ūkininkavimas pagal IV grupės miškų tvarkymo reikalavimus) arba tausojantis (ūkininkavimas pagal II-III grupės miškų tvarkymo reikalavimus) miškų ūkis. Intensyviai ūkinei veiklai (pramonei, infrastruktūrai, rekreacijai) naudojama teritorija, turinti didžiausią potencialą plėtrai ir dėl šios priežasties koncepcijoje priskirta rajono plėtros branduoliui. Rekreacinė veikla yra skatinama teritorijose, turinčiose rekreacinius vandens išteklius (upių, ežerų ir tvenkinių pakrantėse). Esant situacijai, kai toje pačioje teritorijoje susikerta gamtosauginiai interesai (koncepcijoje įvardintos gamtinės ašys) ir galimybė plėsti kitas sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai ir tausojimui. Tokiu būdu tokiose teritorijose visos veiklos dalinai apribojamos, nustatant tam tikrus reikalavimus (tausojantis žemės ir miškų ūkis, konservacija). Šakių rajono savivaldybės teritorijos struktūra pagal ūkinės veiklos prioritetus (dalis % nuo viso savivaldybės ploto): • Intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (Žm) – 30,2%; • Intensyvus miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, įstatymiškai organizuota konservacija (Mžk) – 22,9%; • Intensyvi rekreacija, tausojantis žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis - 20,1%; • Intensyvus žemės ūkis, pramonės ir infrastruktūros plėtra, intensyvi rekreacija, ekstensyvi aglomeruota urbanizacija (ŽPRu) – 7,3%; • Intensyvus žemės ūkis, intensyvus miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija (ŽMr) – 5,1%; • Infrastruktūros ir pramonės plėtra, intensyvus žemės ūkis (PŽ) – 4,6%; • Aglomeruota urbanizacija, pramonės ir infrastruktūros plėtra, intensyvi rekreacija (UPR) – 2,8%; • Intensyvus žemės ūkis, intensyvus miškų ūkis (ŽM) – 2,7%; • Įstatymiškai organizuota konservacija, tausojantis žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (kžm) – 2,2%; • Intensyvus žemės ūkis, infrastruktūros ir pramonės plėtra, ekstensyvi rekreacija (ŽPr) – 1%; • Intensyvi rekreacija, intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis (RŽm) – 0,7%; • Intensyvi rekreacija, aglomeracinė urbanizacija (RU) – 0,4%; Žemės ūkio veiklos prioriteto teritorijos, Dėl vertingų dirvožemių galimybės panaudoti ariamajai žemei (vienmečiams augalams), ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai vystomą ūkių specializaciją. Tai – dirvai reiklių žemės ūkio augalų auginimas pardavimui bei javų auginimas pašariniams grūdams (galvijininkystės, kiaulininkystės poreikiams tenkinti). Pagalbinė gamybos šaka, pvz. pienininkystė gali būti vystoma tik dėl sėjomainose būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu. Zonose su rekomenduojama intensyvia žemės ūkio veikla gamyba bus efektyvi tik pasiekus atitinkamus jos pajėgumus ir sustambinus ūkių žemėvaldas. Perspektyvių ūkių dydžiai priklauso nuo jų verslo planuose numatytų gamybos apimčių. Esant tradiciniam ūkininkavimui, siektinas ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei rekomenduojamos ūkiuose. Tausojamojo žemės ūkio zona. Šios teritorijos apima labai geros ir geros ūkinės vertės žemes. Žemė naudotina intensyviai mišrios specializacijos ūkių veiklai, auginant prekinę augalininkystės produkciją ir dalį pašarinių augalų, reikalingų gyvulininkystei plėtoti. Naudojant žemę, rekomenduotina diegti tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas, laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų: • ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių, išskyrus pavienes piktžoles ar pavienius jų kupstus. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę; • ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; • šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpjūčio 1 d.; • ariamoje žemėje bei ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis; • ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.); • ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė negali būti deginama. Žolės ir ražienų deginimas laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Orientacinis žemės plotas, skirtas žemės ūkio veiklai 2027 metais sudarys 57,6 % nuo viso rajono ploto. Žemės ūkio paskirties teritorijose draudžiamas žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į ne žemės ūkio paskirtį (kitą paskirtį), išskyrus atvejus nustatytus teisės aktuose. Rekomenduojama intensyvios žemės ūkio paskirties teritorijose plėtoti prekinę žemės ūkio gamybą ir siekti ūkio dydžio, ne mažesnio nei numatyta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3 D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimalūs racionalios žemėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkystės - gyvulininkystės specializacijos ūkiuose – 40 ha žemės ūkio naudmenų, kiaulininkystės specializacijos arba vien augalininkystės specializacijos ūkiuose – 100 ha žemės ūkio naudmenų. Siekiant įgyvendinti Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės ūkio paskirties teritorijoms rekomenduojama rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus arba seniūnijų kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros planus, taip pat žemės konsolidacijos projektus. Rekomenduojamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais nustatomas: • vietinės reikšmės kelių tinklas; • rekomenduojamas racionalus stambiųjų ūkių centrų išdėstymas bei jų gamybos apimčių ribos; • sausinimo sistemų remonto ar rekonstrukcijos poreikis; • miško želdinių detalesnis išdėstymas ir jų funkcijos (miško grupė); • žemės ūkio naudmenų laukų masyvai, tinkami naudoti tam tikroms augalų grupėms; • žemės gerinimo priemonės; • natūralių kraštovaizdžių, dirvožemio ir vandens apsaugos priemonės. Miškų ūkio veiklos prioriteto teritorijos. Miškų ūkio veikla turi skatinti efektyvų daugiatikslį miškų naudojimą, siekiant užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir platų aplinkosauginių bei socialinių funkcijų spektrą. Tačiau kartu ūkinė veikla šios grupės miškuose turi išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą. Tausojamojo ūkininkavimo zonai priskirti ekosistemų apsaugos miškai (IIA miškų grupė) – draustinių miškai, buveinių ir gamtos išteklių miškai ir priešeroziniai miškai, rekreaciniai miškai (IIB miškų grupė) – miško parkų miškai bei rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III miškų grupė) –draustiniuose esantys miškai, laukų apsauginiai miškai, miško sėkliniai medelynai ir vandens telkinių apsaugos zonų miškai. Tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrintų miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose. Bendrą miškų plotą numatoma padidinti nuo 33 216 ha 2007 m. iki 42552 ha 2027 metais. Esamas rajono teritorijos miškingumas – 22,85 %, įveisus naujai suprojektuotus miškus, teritorijos miškingumas padidėtų 6,4 % ir būtų 29,25 %. Miškų ūkis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas laikantis Lietuvos miškų ūkio politikos nuostatų, iš kurių pažymėtinos: • miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas; • racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; • miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; • miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas; • biologinės įvairovės išsaugojimas bei miškų sveikatingumo gerinimas; • su miškais susijusių visuomenės bendrųjų reikmių tenkinimas; • valstybinio ir privataus miškų ūkio plėtra bendrosios kaimo plėtros kontekste. Kitos ūkinės veiklos prioriteto teritorijos. Įstatymiškai organizuotos konservacijos teritorijos - tai valstybinių draustinių ir biosferos poligono taip pat kitų saugomų teritorijų ir gamtinio karkaso teritorijos. Šiose teritorijose galima plėtoti veiklą tausojančią gamtos išteklius, gausinančią biologinę įvairovę, puoselėjančią vietos kraštovaizdį ir tradicinį ūkininkavimą. Aglomeruotos urbanizacijos teritorijos - tai intensyvios gyvenamųjų vietovių plėtros teritorijos prie miestų ir miestelių, kuriose pagal parengtus bendruosius planus (Šakių, Kudirkos Naumiesčio ir Gelgaudiškio miestų), specialiuosius planus (plėtros branduolio teritorijai) ir detaliuosius planus vystytina gyvenamoji, visuomeninės, komercinės, pramoninės paskirties statyba bei kita ne žemės ūkio veikla. Šakių rajono teritorijos bendrąjame plane numatytose rekreacinėse teritorijose, turizmo zonoje, taip pat plėtros branduolio teritorijose, miestų, miestelių ir kompaktiškai apstatytų kaimų urbanizuotinose teritorijose žemės naudojimo tikslinė paskirtis gali būti keičiama į kitą tik savivaldybei parengus šių teritorijų plėtros specialiuosius arba detaliuosius planus. Šakių rajono teritorijos bendrojo plano reglamentų nuostatos turi būti įrašytos išduodant sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (žr.1 priedas) žemės ūkio paskirties teritorijose esančios žemės ūkio naudmenos ir žemė su veikiančiais melioracijos įrenginiais turi būti saugoma nuo jų ploto sumažėjimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje (didesnis kaip 39 balai) taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės“ (Lietuvos..., 2004). Siekiant jose nustatyti ekologiškai nuskurdintų teritorijų ribas turi būti atlikti papildomi skaičiavimai. Gamtinio karkaso teritorijose ūkinė veikla ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamųjų namų kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus“(Žin., 2001, Nr. 108-3902), LR aplinkos ministro 2007-02- 14 d, įsakymu Nr. D1-96 patvirtintais gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2007, Nr. 22-858) bei kitais teisės aktais.

6. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES TERITORIJŲ NAUDOJIMO ANALIZĖ

6.1.Žemės fondo sudėtis ir jo pokyčiai

Šakių rajonas yra palankus žemdirbystei. Rajono dirvožemis yra mažai užterštas, o aukštas našumo balas leidžia plėtoti ekologiškus ūkius ir natūralių produktų gamybą. Šakių rajonas yra palankus plėsti augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą ir perdirbimą, ypatingai pieno ir mėsos ūkius. Rajone pakankamai daug modernių ūkių, tačiau juose trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų imtis ūkių plėtros, pagerintų šio pobūdžio veiklą ir prisidėtų prie Šakių rajono savivaldybės 2004-2010 metų patikslinto plėtros strateginio plano įgyvendinimo, kuriame žemės ūkio konkurencingumas numatytas kaip prioritetinė Šakių rajono plėtros kryptis. 2008 m. sausio 1 d. bendras Šakių rajono žemės plotas buvo 145337,02 ha. Tai sudarė 32,6 proc. Marijampolės apskrities ir 2,3 proc. šalies bendro žemės ploto. Šakių rajonas yra pats didžiausias pagal bendrą žemės plotą Marijampolės apskrityje (žr. 6.1 pav.).

Vilkaviškio Kalvarijos raj. raj. 44044,01 Kazlų Rūdos 125897,97 raj. 55468,87

Marijampolės raj. 75507,16 Šakių raj. 145337,02

6.1 pav. Šakių rajono bendras žemės plotas Marijampolės apskrityje

2008 m. duomenimis žemės ūkio naudmenos Lietuvos Respublikoje užėmė 53,1 proc. visos šalies teritorijos, apskrityje 22,1 proc. teritorijos ploto, tuo tarpu Šakių rajone žemės ūkio naudmenos užėmė net 68 proc. viso rajono ploto. Remiantis tais pačiais duomenimis ariama žemė Šakių rajone sudarė 63,7 proc. pievos ir natūralios ganyklos 3,3 proc. o sodai 0,9 proc. Šakių rajono žemės ūkio naudmenų ploto (žr. 6.2 pav.).

Lietuvos Respublikos žemės fondo sudėtis pagal apskritis ir savivaldybes 2008 m. 100,00 90,00 80,00 70,00 60,00 Respublikoje 67,98 50,00 67,01 Marijampolės apsk. 63,73 proc. 40,00 58,21 Šakių raj. 53,05

30,00 44,84 20,00 7,84 10,00 7,30 3,33 0,91 0,92 0,96 0,00 viso ariama soda pievos Žemės ūkio naudmenos

6.2 pav. Lietuvos Respublikos žemės fondo sudėtis pagal apskritis ir savivaldybes.

Iš ketverių metų analizės duomenų nustatyta, kad žemės ūkio naudmenų plotas respublikoje užima didžiausią plotą ir viršija 50% visos Lietuvos teritorijos. Tačiau yra matoma tendencija, kad žemės ūkio naudmenų kasmet mažėja. Lyginant 2005 – 2008 metų duomenis yra aiškiai matomas plotų kitimas tai sudaro 0,29% visų žemės ūkio naudmenų ploto. 18467 ha tiek žemės ūkio naudmenų sumažėjo nuo 2005 iki 2008 metų. Ariamoji žemė užima didžiausią žemės ūkio naudmenų plotą apie 45% visos Lietuvos Respublikos ploto. Sodai 0,91% . O natūralių pievų ir ganyklų plotai taipogi tendencingai mažėja, jeigu 2005 m. šios naudmenos užėmė 7,61% visos respublikos teritorijos tai 2008 m jau tik 7,30% Marijampolės apskrityje žymių žemės ūkio naudmenų plotų kitimo nepastebėta, per ketverius metus žemės ūkio naudmenų padidėjo tik 10 ha. Iš viso žemės ūkio naudmenų respublikos mastu Marijampolės apskrityje yra 4,58% visos Lietuvos respublikos teritorijos. Sodai užima 0,07% visos Lietuvos teritorijos ir šie duomenys visiškai nekito per keturis metus. Natūralių pievų ir ganyklų plotas taipogi per ketverius metus visiškai nepakito. Šakių rajone žemės ūkio naudmenos užima 2,23% visos Lietuvos teritorijos tai yra 145337,02 ha iš kurių net 68% viso rajono teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos kurių didžiąją dalį sudaro ariama žemė net 93,6% (92517,33ha) pastabėta, kad 2008 m. ariamos žemės plotas rajone padidėjo 103,55 ha. analogiškai tais pačiais metais sumažėjo sodų žemė. Sodai užima 0,07% (1340,9 ha) visos respublikos teritorijos. Natūralios pievos ir ganyklos per analizuotą laikotarpį Šakių rajone visiškai nepakito. Privati žemės ūkio paskirties žemė. Visos privačios žemės ploto palyginimas (procentais) Lietuvos Respublikoje, Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone pateiktas 6.3. paveiksle.

Privati žemės ūkio paskirties žemė 2008 m.

100,00 90,00

80,00 94,61 93,90 91,31 70,00 88,08 85,42

60,00 77,45 Respublikoje 50,00 Marijampolės apsk. proc. 40,00 Šakių raj. 30,00 20,00 9,46 10,00 7,64 1,17 0,84 0,79 2,51 0,00 viso ariama sodai pievos žemės ūkio naudmenos 6.3 pav. Privati žemės ūkio paskirties žemė

Iš ketverių metų žemės fondo duomenų analizės nustatyta, kad privati žemės ūkio paskirties žemė užima 40 % visos šalies teritorijos. Lyginant 2005 ir 2008 metų duomenis buvo pastebėtas tendencingas privačios žemės ūkio paskirties žemės didėjimas. 2008 metais buvo užregistruota 297847 ha daugiau privačios žemės ūkio paskirties žemės negu 2005 metais. Didžiąją privačios žemės ūkio paskirties žemės dalį užima žemės ūkio naudmenos net 35, 22%. Didžiąją žemės ūkio naudmenų dalį užima ariama žemė 77,45% (2283938,21 ha). Sodai užima tik 1,17% visos privačios žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Pievos ir natūralios ganyklos lyginant 2005 – 2008 metus padidėjo 0, 45% o tai yra 43086 ha. Marijampolės apskrityje privačios žemės ūkio paskirties žemės pagal 2008 žemės fondą yra 244263,81ha ir tai sudaro 8,55 % visos privačios žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikoje. Žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas viršija šalies vidurkį 5,82%. Didžiąją žemės ūkio naudmenų dalį sudaro ariama žemė, kuri užima 222200,01 ha arba 85,42% visos privačios žemės ūkio paskirties žemės Marijampolės apskrityje. Sodai užima 0,84% visos apskrities privačios žemės ūkio paskirties žemės. Pievos ir natūralios ganyklos jau atsilieka nuo bendro šalies vidurkio ir užima 7,64% visos privačios žemės ūkio paskirties žemės apskrityje, nors lyginant 2005 – 2008 metus pievų ir natūralių ganyklų plotas išaugo 3779,38 ha arba 0,7%. Šakių rajone privati žemės ūkio paskirties žemė užima 90579,59 ha arba 3,07 %visos privačios žemės ūkis paskirties žemės respublikoje. Lyginant 2005 – 2008 metų duomenis aiškiai pastebimas bendras privačios žemės ūkio paskirties žemės didėjimas Šakių rajone, kuris nuo 2005 iki 2008 metų padidėjo net 9751,05 ha. Lyginant visą privačios žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudmenų plotą procentaliai su respublikos matyti, kad Šakių rajono vidurkis yra gan didesnis už šalis vidurkį. Šakių rajono vidurkis yra 6,53% didesnis negu šalies. Kaip šalyje, apskrityje taip ir rajone didžiausią privačios žemės ūkio paskirtie žemės plotą sudaro ariama žemė. Ji Šakių rajone sudaro net 91,31% visos privačios žemės ūkio paskirties žemės, kai tuo tarpu šalies vidurkis 77,45%, o Marijampolės apskrities 85,42%. Tačiau kitos žemės ūkio naudmenos procentaliai užima kur kas mažiau ploto negu šalies ar apskrities vidurkis. Sodai privačios žemės ūkio paskirties žemės užima tik 0,79% kai tuo tarpu valstybės vidurkis 1,17%. Didžiausias skirtumas tarp šalies ir rajono vidurkių matomas kai kalbama apie natūralias pievas ir ganyklas. Skirtumas yra akivaizdus net 6,95% nuo 2005 metų šalies vidurkis kiekvienais metais kilo 0,15%, Šakių rajono krito 0,05%. Privati fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė (be sodų bendrijų). Fizinių asmenų privačios žemės ploto palyginimas (procentais) Lietuvos Respublikoje, Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone pateiktas 6.4. paveiksle

Privati fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė (be sodų bendrijų) 2008 m.

100,00 90,00 80,00 96,26

70,00 93,90 86,75 87,93 85,60 60,00 77,55 Respublikoje 50,00 Marijampolės apsk. proc. 40,00 Šakių raj. 30,00 20,00 9,65 8,90 10,00 7,68 0,74 0,00 0,62 0,61 viso ariama sodai pievos žemės ūkio paskirties žemė

6.4 pav. Privati fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė (be sodų bendrijų)

Pagal 2008 metų žemės fondo duomenis privati fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė Lietuvos Respublikoje sudaro 87,76% proc. visos privačios žemės ūkio paskirties žemės. Atliekant duomenų analizę pastebėta, kad nuo 2005 metų privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės kasmet daugėja. Jeigu 2005 metais šios žemės buvo įregistruota 2587925 ha tai jau 2008 metais privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės buvo 2829073 ha tai yra 241148 ha daugiau. Didžiąją dalį privačių fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemių sudaro žemės ūkio naudmenos 87,93% iš kurių ariama žemė sudaro 77,55% visos ūkio paskirties žemės, nors nuo 2005 metų žemės ūkio paskirties žemė įskaitant ariama žemę, sodus ir natūralias pievas ir ganyklas procentaliai nežymiai mažėjo, tačiau plotai hektarais gan žymiai padidėjo. Taip atsitiko dėl to, kad bendras privačių fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės plotas didėjo nes valstybinė žemė buvo perleista privatiems asmenims. Sodų užimamas plotas per analizuojamą ketverių metų laikotarpį padidėjo 800,95 ha jie ir toliau užima mažiausią plotą iš žemės ūkio naudmenų ir sudaro 0,74% visos privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemių. Natūralios pievos ir ganyklos užima 9,65% visų žemės ūkio naudmenų ploto privačių fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemių. Lyginant duomenis šių naudmenų plotas pakito ganėtinai ženkliai apie 37598 ha nuo 2005 iki 2008 metų. 2005–2008 metų žemės fondo duomenimis Marijampolės apskrities privačių fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės plotas procentėliai kito nedaug, tačiau ploto atžvilgiu jis buvo ganėtinai didelis 21642,26 ha. Didžiausią žemės ūkio naudmenų plotą užima ariama žemė, kuri užima 85,60% visos privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės. Sodai užima 0,62% visos privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės. Natūralios pievos ir ganyklos 2008 metų žemės fondo duomenimis užima 7,68% visos privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės. Tai vienintelė žemės ūkio naudmena, kuri nuo 2005 metų didėjo ir procentaliai ir ploto atžvilgiu. Nuo 2005 metų ši naudmena padidėjo 0,71%, ploto atžvilgiu 3393 ha. Šakių rajone privati fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės užima net 96,26% visos privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemių. Nors šis procentas yra didžiausias per nagrinėjamą ketverių metų laikotarpį, tačiau ploto atžvilgiu jis ko ne per pus mažesnis už 2005 – 2007 metus. Jeigu 2007 metais žemės fondo duomenimis buvo 87353 ha tai jau 2008 metais 46288 ha. Skirtumas net 41065 ha. Ta pati situacija yra ir su ariama žeme, nors ši naudmena ir užima didžiausią plotą iš visų žemės ūkio naudmenų tačiau jos plotas lyginant su ankstesniais metais yra per pus mažesnis, taip pat ir lyginant procentus 2008 m su ankstesniais matomas nemažas skirtumas, jeigu 2005 ariama žemė užėmė 91,43% tai 2008 metais jau tik 86,75%. Tačiau procentaliai Šakių rajonas gan stipriai lenkia bendrą šalies vidurkį. Sodų plotai mažiausiai pakito privačių fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemėse. Kiekvienais metais nuo 2005 iki 2008 metų sodų plotas kasmet padidėdavo 20 ha. Nors ženkliai sumažėjo ariamos žemės plotai, tačiau visas plotas perėjo į natūralias pievas ir ganyklas. Jeigu 2007 metais ši naudmena užėmė tik 2,48% visos privačios fizinių asmenų žemės ūkio paskirties žemių ploto, tai jau 2008 metais - 8,90% arba apie 40 tūkst. ha. daugiau negu 2007 metais. Privati juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė. Juridinių asmenų privačios žemės ploto palyginimas (procentais) Lietuvos Respublikoje, Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone pateiktas 6.5 paveiksle. Diagramoje pavaizduota kaip kito žemės ūkio naudmenos privačių juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemėse. Žemės fondo duomenimis nuo 2005 m iki 2008 m. privati juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo 89502,8 ha ir 2008 m. sudarė 105882,95 ha, nors procentaliai palaipsniui mažėjo nuo 94,37% sumažėjo iki 90,83 % ta pati situacija vyko ir su Marijampolės apskrities žemėmis stipriai išaugo šios žemės plotas tačiau procentaliai sumažėjo tik Šakių rajono privati juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė nuo 2005 m. augo ne tik ploto atžvilgiu, bet augo ir procentaliai.

PRIVATI JURIDINIŲ ASMENŲ ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ (žemės ūkio naudmenos) 95,00 94,50 94,00 93,50 Respublikoje 93,00 Marijampolės apsk.

proc. 92,50 Šakių raj. 92,00 91,50 91,00 90,50 2005 2006 2007 2008

6.5 pav. Privati juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė Tiek valstybėje, tiek Marijampolės apskrityje tiek ir Šakių rajone didžiausią plotą žemės ūkio naudmenų užėmė ariama žemė. Bendras ariamos žemės plotas šiuose analizuojamuose administraciniuose vienetuose išaugo gan stipriai, tačiau procentaliai kai kuriuose iš jų ženkliai ir krito. Respublikos mastu šis kritimas matomas ryškiausia nuo 2005 m. iki 2008 m. ariamos žemės sumažėjo 5,6 %. Tačiau Šakių rajone net ir procentaliai šiek tiek padidėjo. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė. Valstybinės žemės ploto palyginimas (procentais) Lietuvos Respublikoje, Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone pateiktas 6.6 paveiksle.

VALSTYBINĖ ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

82,00 81,00 80,00 Respublikoje 79,00 Marijampolės apsk.

proc. 78,00 Šakių raj. 77,00 76,00 75,00 2005 2006 2007 2008

6.6 pav. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė

Analizuojant žemės ūkio paskirties žemių pasiskirstymą Šakių rajone ir lyginant duomenis su šalies ir Marijampolės apskrities duomenimis nuo 2005 m. iki 2008 m. pastebėta, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kasmet ženkliai mažėja tiek Šakių rajone, tiek Marijampolės apskrities tiek ir visos šalies masto. Didžiausią įtaką šiems rodikliams turi besibaigianti žemės reforma, nes visos žemės pereina į privačių asmenų nuosavybę. Iš diagramos matyti, kad Šakių rajone 2005 m. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės buvo mažiau už valstybės vidurkį, 2006 m. Šakių rajonas pasivijo šalies vidurkį ir net jį pralenkė, o per paskutiniuosius dvejus metus Šakių rajono ir šalies duomenys susilygino. Tik Marijampolės apskrityje valstybinės žemės ūkio paskirties žemės procentas yra didesnis už Lietuvos Respublikos ir Šakių rajoną tai rodo, kad atskirose Marijampolės apskrities savivaldybėse žemės reformos darbai yra dar ne iki galo užbaigti. Gyventojų asmeninio ūkio valstybinės žemės ūkio paskirties žemė. Asmeninio ūkio žemės ploto palyginimas (procentais) Lietuvos Respublikoje, Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone pateiktas 6.7 paveiksle.

101,00

100,00

99,00

98,00 Respublikoje

Proc. Marijampolės apsk. 97,00 Šakių raj. 96,00

95,00 2005 2006 2007 2008

6.7 pav. Gyventojų asmeninio ūkio valstybinės žemės ūkio paskirties žemė

Per analizuojamą ketverių metų laikotarpį gyventojų asmeninio ūkio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sumažėjo per pus. Jeigu šalyje 2005 m. metais tokios žemės buvo 357311,3 ha tai jau 2008 m. tik 161476,34 ha. Didžiausią šios žemės ūkio naudmenų plotą sudaro ariama žemė, po to natūralios pievos ir ganyklos, o likę sodai. Šakių rajone žemės ūkio naudmenos žemės užima, net 99,74 % visos asmeninio ūkio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, tačiau lyginant 2008 m. su 2005 m. sumažėjo 2,7 karto tai yra 7451,9 ha. Šakių rajone, kaip ir valstybėje didžiausią asmeninio ūkio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudmenų plotą 2008 m. žemės fondo duomenimis užima ariama žemė, net 95,4 % tai kur kas daugiau už valstybės ir apskrities vidurkį. Tačiau toks didelis ariamos žemės plotas yra neatsitiktinis, todėl, kad lyginant natūralių pievų ir ganyklų plotus yra aiškia matomi skirtumai tarp Šakių rajono apskrities ir visos šalies. Šakių rajone natūralios pievos ir ganyklos užima tik 1,85 % visų žemės ūkio naudmenų ploto, kai tuo tarpu šalyje šios naudmenos sudaro 17,99 % visų žemės ūkio naudmenų priklausančių asmeninio ūkio valstybinės žemės ūkio paskirties žemėms. O Marijampolės apskrityje šios naudmenos sudaro 26,97 % visų žemės ūkio naudmenų. Fizinių asmenų nuomojama valstybinės žemės ūkio paskirties žemė. Nuomojamos iš valstybės žemės ploto palyginimas (procentais) Lietuvos Respublikoje, Marijampolės apskrityje ir Šakių rajone pateiktas 6.8 paveiksle

98,50 98,00 97,50 97,00 96,50 Respublikoje 96,00 Marijampolės apsk. Proc. 95,50 Šakių raj. 95,00 94,50 94,00 93,50 2005 2006 2007 2008

6.8 pav. Fizinių asmenų nuomojama valstybinės žemės ūkio paskirties žemė

Fizinių asmenų nuomojama valstybinės žemės ūkio paskirties žemė per analizuojamą valstybės atžvilgiu pakito nežymiai. Tačiau Šakių rajono fizinių asmenų nuomojama valstybinės žemės ūkio paskirties žemė per analizuojamą pakitimai buvo gan dideli. Tai matyti ir diagramoje, Šakių rajono kreivė svyravo daugiausia. Didžiausias šios žemės kritimas ploto atžvilgiu buvo 2006 m. tačiau 2007 m. Šakių rajono fizinių asmenų nuomojama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas viršijo šalies vidurkį. O 2008 m. žemės ūkio naudmenos jau sudarė 98,26 % visos fizinių asmenų nuomojama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto.

6.2 Ūkininkų ūkių plėtros analizė

Žemės ūkio paskirties žemės naudotojai. Atskirų Šakių rajono (savivaldybės) žemės ūkio subjektų rūšių skaičius per 2004 – 2008 metus kito netolygiai. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos duomenys, kurių pagrindu sudaryta lentelė atspindi šiuos subjektų skaičiaus pokyčius Šakių rajone (savivaldybėje). Iš 6.1 lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad 2008 metais žemės ūkio paskirties žemės savininkų ar naudotojų skaičius siekė 15 174 (neįskaitant sodininkų bendrijų narių, kurių užregistruota 1052). Lyginant 2008 metų žemės ūkio paskirties žemės savininkų ar naudotojų skaičių su 2004 metais, bendras asmenų skaičius sumažėjo 1 571 arba 9,4 proc. Toks pokytis vertinamas palankiai, kadangi tai sietina su žemės ūkyje vykstančiais teigiamais struktūriniais pasikeitimais. Kaip matyti iš 6.1 lentelės, tiek Šakių rajone, tiek ir visoje Lietuvoje pastebimas ūkininkų ūkių skaičiaus augimas. Per tiriamą laikotarpį (2004 – 2008 m.) Šakių rajone jų įsikūrė 1 490 arba 42,4 proc. daugiau, o gyventojų asmeninių ūkių skaičius sumažėjo iki 1732 arba 70,2 proc. Ūkininkų ūkių registre 2008 m. sausio 1 d. įregistruotų ūkių vidutinis dydis Šakių rajone siekė 20,14 ha. Ekonominiu požiūriu tokios žemės naudmenos yra per smulkios, kadangi tuomet pasireiškia nuosavo kapitalo trūkumas, dėl kurio kyla sunkumai imant paskolas. Dėl minėtų priežasčių, galima teigti, kad ūkininkai neturi finansinių išteklių būtinoms investicijoms vykdyti, todėl ES ir valstybės teikiama parama sudaro palankias prielaidas šių ūkių stambėjimo procesams. 6.1 lentelė. Žemės ūkio struktūrų pokyčiai Šakių rajone (savivaldybėje) 2004–2008 m.. Iš jų – Juridinių asmenų Gyventojų Bendras Fizinių asmenų ūkiai įregistruoti Iš to skaičiaus Metai ūkiai asmeniniai ūkiai naudoja ūkininkai (sausio mas pl pl. pl. pl. 1 d.) Skai- Skai- Skai- plotas žemės ūkio iš jų ariama tūkst. tūkst. Skaičius tūkst. tūkst. čius čius čius tūkst. ha naudmenos žemė ha ha ha ha 2004 21 1,85 5809 14,38 10915 83,58 2025 52,04 99,82 94,79 91,47 2005 21 3,95 4874 11,94 11501 84,00 2421 56,59 99,90 95,23 91,79 2006 20 3,82 3719 9,11 12713 86,67 3122 64,53 99,60 94,67 91,25 2007 22 3,74 3002 7,92 13237 88,49 3384 67,88 100,16 94,99 91,53 2008 37 4,99 1732 4,50 13405 90,49 3515 70,78 99,99 94,85 91,63

Remiantis Statistikos departamento duomenimis Šakių rajone 2007 m. žemės ūkio veikla užsiėmė tik 17 žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Pažymėtina, kad šios kategorijos ūkinės struktūros, nesudarydamos nei 1 proc. visų žemės ūkio subjektų skaičiaus Šakių rajone, naudoja 22,7 proc. žemės ploto. Jų vidutinis ūkio dydis siekė net 1381,9 ha, tuo tarpu, ūkininkų ir šeimos ūkių vidutinis ūkio dydis tesudarė 12,1 ha, tačiau jie išlieka didžiausi žemės ūkio produkcijos gamintojai. Tokia situacija, kai vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, yra ekonomiškai neefektyvi. Todėl valstybei svarbu skatinti šių ūkių restruktūrizavimą, siekiant stambių ir vidutinių ūkininkų ūkių dominavimo. Apibendrinant Šakių rajono žemės ūkio plėtojimo privalumus, galima teigti, kad šis rajonas priklauso intensyviai žemės ūkio veiklos zonai. Žemės ūkio verslo struktūroje vyrauja prekinę žemės ūkio produkciją gaminantys įvairių formų ūkio vienetai: ūkininkų ūkiai, žemės ūkio įmonės bei smulkūs 2-3 ha žemės naudotojai. Rajono ūkinės struktūros turi potencialą dar labiau intensyvinti žemės ūkio gamybą, diegti naujas technologijas, gilinti žemės ūkio specializaciją. Kaip blogybė išskirtina tai, kad dėl intensyvėjančios žemės ūkio veiklos rajone didėja grėsmė negatyvių gamtosauginių efektų. Stambiųjų ūkių žemės naudojimo analizė. Stambieji ūkiai rajone yra ekonomiškai stipresni nei smulkieji ūkininkai. Iš 6.2 lentelės matyti, jog ūkiai stambesni kaip 300 ha deklaruotų žemės ūkio naudmenų, 2006 – 2008 metais rajone buvo 39. Iš jų deklaruotos žemės plotas – 34285 ha arba 48,4 proc. nuo visų rajone deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Per 2 metų laikotarpį juridinių asmenų ūkių naudojama žemė padidėjo 1224,2 ha arba 5,2 proc., stambiųjų ūkininkų naudojama žemė - 855,7 ha arba 7,65 proc. 6.2 lentelė. Šakių rajono stambiausi ūkiai 2006 – 2008 metais

Eil. Deklaruotas žemės ūkio Ūkio pavadinimas Nr Seniūnija Kaimas plotas ha (Ūkininko v. ,pavardė) 2006 2007 2008

Žemės ūkio įmonės 1 UAB Grūduva Šakių. sen Gotlybiškių.k 4182,4 4228,3 4190 2 L. Stonkuvienės agroserviso įm. Žvirgždaičių. sen Tupikų. k 3436,1 3643,5 3786 3 Lukšių ūkio bendrovė Lukšių. sen Lukšių. k 3154,2 3227,8 3362,7 4 UAB Melkinta Griškabūdžio. sen Paluobių.k 1899,9 2419,5 1899,9 5 Griškabūdžio ūkio bendrovė Griškabūdžio. sen Griškabūdžio. mstl 1540,3 1560,2 1587,4 6 Kubilių žemės ūkio bendrovė Plokščių. sen Kubilių. k 1366,3 1459 1470,3 7 Voniškių žemės ūkio bendrovė Plokščių. sen Voniškių. k 1340,9 1329,3 1323,7 8 UAB Agrolita Kriūkų. sen Joginiškių. k 1182,6 1227,9 1242,6 9 Plokščių žemės ūkio bendrovė Plokščių. sen Plokščių. k 1084,6 1083,3 1085,5 Gelgaudiškio žemės ūkio Gelgaudiškio. sen Gelgaudiškio. m 937,4 1006,1 1077,3 10 bendrovė UAB Šaka Kudirkos Kudirkos Naumi. 878,2 986,2 1005,1 11 Naumiesčio. 12 UAB Gargždų agrostata Barzdų. sen Barzdų. mstl 597,6 607,1 623,9 13 Norvestas žemės ūkio bendrovė Griškabūdžio. sen Paluobių.k 590,4 553 583,6 14 Grūduvos žemės ūkio bendrovė Sudargo. sen Sudargo. k 574,6 689 787,1 Daukantiškių žemės ūkio Gelgaudiškio. sen Daugantiškių. k 155,6 140,2 125,1 15 bendrovė 16 UAB Lekėčiai Gelgaudiškio. sen Daugantiškių. k 124,8 135,3 17 UAB Sarrimmer Linkuvos sen. Veselkiškių k. 289,3 289,6 410,9 Marijampolės prof. rengimo Kudirkos Bublelių. k 50,3 48,4 48,57 18 centras Naumiesčio. sen Iš viso: 23385,5 24633,7 24609,67 Ūkininkų ūkiai 1 A. Matijošaitis Šakių sen. Girėnų k. 990,0 995,9 995,6 2 A. Blockis Šakių sen. Bizierių k. 968,4 1112,33 1112,8 3 R. Maskvytis Barzdų sen. Barzdų mstl. 874,0 941,1 988,2 4 J. Antanavičius Sintautų sen. Skardupių k. 754,1 700,2 715,6 5 S. Stanaitis Kriūkų sen. Gerdžiūnų k. 655,2 854 892,4 6 K. Bacevičius Slavikų sen. Juodupšnų k. 570,2 582,5 588,6 7 Z. Balkonis Sintautų sen. Sintautų mstl. 539,1 576,9 620,3 8 R. Šlapikas Šakių sen. Šakių m. 538,6 629,9 649,7 9 A. Naujokaitienė Sintautų sen. Veršių k. 490,7 465,8 487,8 10 R. Masevičienė Kudirkos Naumiesč Gustaitiškių k. 481,6 477,9 482,5 11 A. Bublaitis Šakių sen. Šakių m. 481,6 474,4 474,3 12 A. Zokaitis Šakių sen. Bizierių k. 430,8 448,7 455,1 13 V. Markauskienė Griškabūdžio sen. Degutinės k. 402,7 380,7 391,7 14 J. Mockevičius Šakių sen. Šakių m. 382,2 431,2 421,6 15 L. Galginaitis Griškabūdžio sen. Griškabūdžio mstl. 374,3 403,4 349,2 16 G. Simokaitis Šakių sen. Gotlybiškio k. 349,4 353,7 282 17 J. Valaitis Griškabūdžio sen. Degutinės k. 348,4 345 392,6 18 G. Orintas Sintautų sen. Sintautų mstl. 335,1 355,5 391 19 V.Kamaitis Sintautų sen. Skardupių k. 315,3 345,2 356 20 E. Bertašius Griškabūdžio sen. Degutinės k. 303,6 304,3 309,4 21 Z. Zakarauskas Kriūkų sen. Žeimio k. 302,1 357,5 388,3 22 K. Daudėla Sintautų sen. Veršių k. 301,8 295,8 300,2 Viso: 11189,2 11831,9 12044,9 Iš viso: 34574,7 36465,6 36654,6 Išnagrinėjus deklaruotus plotus nustatyta, kad stambiausiuose ūkiuose auginama daugiau vienmečių pasėlių (ypač – kviečių, rapsų, miežių, kitų grūdinių augalų), o mažiau – pievų, ganyklų ir daugiamečių žolių. Tai rodo, jog stambiuose ūkiuose žemė naudojama intensyviau ir, kad jų specializacija – daugiau augalininkystės krypties (karvių ir kitų galvijų laikoma santykinai mažai). Iš 6.3 lentelės matyti, kaip stambiausiuose ūkiuose bei vidutiniškai rajone pasiskirsto vienmečiai ir daugiamečiai žemės ūkio augalai. Pažymėtina, kad deklaruojami pasėliai išsiskirsto nedideliais sklypais. Iš viso stambieji ūkiai 2006 - 2008 m. deklaravo 2384 sklypų, arba vidutiniškai 12,8 ha vienam sklypui. 6.3 lentelė. Deklaruotų augalų struktūra Šakių rajono stambiausiuose ūkiuose 2006 m. Iš to ploto Deklaruotas Deklaruotų Eil. Kiti Ūkio pavadinimas (bedrovės) žemės ūkio Ganyklos skypų Nr Kviečiai Rapsai vienmečiai plotas ha ir pievos skaičius augalai 1 Grūduva 4182,4 443,8 1431,4 674,2 1633 212 Laimos Stomkūnienės 2 agroserviso įm 3436,1 7 2006,4 306,1 1116,6 181 3 Lukšių žemės ūkio bendrovė 3154,2 540,1 569,9 361,7 1682,5 157 4 UAB Melkinta 1899,9 457,5 611,8 104 934,6 104 Griškabūdžio žemės ūkio 5 bendrovė 1540,3 482 452,6 0 605,7 82 6 Kubilių žemės ūkio bendrovė 1366,3 336,8 258,8 0 770,7 102 7 Voniškių žemės ūkio bendrovė 1340,9 40,9 432,5 0 867,5 117 8 UAB Agrolita 1182,6 13,9 602,7 159,5 406,5 110 9 Plokščių žemės ūkio bendrovė 1084,6 270,6 363,1 0 450,9 53 10 UAB Gelgaudiškio melioracija 1034,2 333,3 290,8 121,1 289 119 11 UAB Šaka 878,2 3,1 240,6 354,8 279,7 106 12 UAB Barzdų agroservisas 597,6 0 275,3 131,7 190,6 40 13 UAB Norvestas 590,4 74,8 208,8 111 195,8 25 14 Grinaičio žemės ūkio bendrovė 574,6 192,1 0 0 382,5 42 Daukantiškių žemės ūkio 15 bendrovė 155,6 2,3 80,6 0 72,7 20 16 UAB Lekėčiai 124,8 0 0 0 124,8 10 17 UAB Saerimmer 289,3 289,3 0 0 0 21 Iš viso: ha 23432,0 3487,5 7825,3 2324,1 10003,1 1501 Iš viso: proc 100 14,9 33,4 9,9 42,7 Iš to ploto Deklaruotas Deklaruotų Eil. Kiti Ūkio pavadinimas (ūkininkai) žemės ūkio Ganyklos skypų Nr Kviečiai Rapsai vienmečiai plotas ha ir pievos skaičius augalai 1 A. Matijošaitis 990 8,1 239,8 217 525,1 50 2 A. Blockis 968,4 9 673,3 173,5 112,6 72 3 R. Maskvytis 874 0 302,7 355,1 216,2 45 4 J. Antanavičius 754,1 8,4 235,6 343,9 166,2 45 5 S. Stanaitis 655,2 266,6 61,4 49,8 276,9 63 6 K. Bacevičius 579,2 9,3 298,3 192 79,6 56 7 Z. Balkonis 539,1 0,8 292,6 200,2 45,5 48 8 R. Šlapikas 538,6 0 306,3 177,3 55 59 9 A. Naujokaitienė 490,7 0,7 219,4 132,8 137,8 48 10 R. Masevičienė 481,6 0 247,8 182,5 51,3 21 11 A. Bublaitis 481,6 4,1 232,2 234 11,3 52 12 A. Zokaitis 430,8 0 187,8 243 0 36 13 V. Markauskienė 402,7 7,5 250,2 105,3 39,7 33 14 J. Mockevičius 382,2 0 247,1 116,1 19 27 15 L. Galginaitis 374,3 2,9 206,6 164,8 0 22 16 G. Simokaitis 349,4 0 118,9 108,5 122 34 17 J. Valaitis 348,4 0 184,8 116,8 46,8 28 18 G. Orintas 335,1 3,3 72,2 155,3 104,3 41 19 V.Kamaitis 315,3 53,3 87 64 111 26 20 E. Bertašius 303,6 0 131,1 20 152,5 18 21 Z. Zakarauskas 302,1 2,7 105,7 87,3 106,4 37 22 K. Daudėla 301,8 0 176,9 69 55,9 22 Iš viso: ha 11198,2 376,7 4877,7 3508,2 2435,1 883 Iš viso proc 100 3,4 43,6 31,3 21,7 Vidutiniškai rajone: 90450 22110 29330 8380 30640 Proc: 100 24.4 32.4 9.3 33.9

Po 2 metų deklaruotų žemės plotų duomenys apie stambiųjų ūkių naudojamus pasėlius pateikti 6.4 lentelėje. 6.4 lentelė. Deklaruotų augalų struktūra Šakių rajono stambiausiuose ūkiuose 2008 m. Iš to ploto Deklaruotas Deklaruotų Eil. Kiti Ūkio pavadinimas (bedrovės) žemės ūkio Ganyklos skypų Nr Kviečiai Rapsai vienmečiai plotas ha ir pievos skaičius augalai 1 Grūduva 4190,0 342,6 1582,4 682,8 1582,2 221 Laimos Stomkūnienės 2 agroserviso įm 3785,9 1,5 1808,7 437,9 1537,8 220 3 Lukšių žemės ūkio bendrovė 3362,7 547,4 948,5 392,2 1474,6 190 4 UAB Melkinta 1899,9 457,4 563,7 101 777,7 104 Griškabūdžio žemės ūkio 5 bendrovė 1587,4 298 602,7 100,8 585,9 97 6 Kubilių žemės ūkio bendrovė 1470,3 398 290,7 65,9 715,7 107 7 Voniškių žemės ūkio bendrovė 1323,7 162,1 486,9 266,4 408,3 98 8 UAB Agrolita 1242,6 103,6 552,6 227,5 358,9 109 9 Plokščių žemės ūkio bendrovė 1085,5 190,2 395,4 0 499,9 50 10 UAB Gelgaudiškio melioracija 1077,3 311,3 227,7 138,2 400,1 129 11 UAB Šaka 1005,1 0,74 327,7 336,6 340,1 133 12 UAB Barzdų agroservisas 623,9 0 472,3 85,5 66,1 36 13 UAB Norvestas 583,6 119,3 156 0 308,3 25 14 Grinaičio žemės ūkio bendrovė 787,1 201,8 52,2 62,1 471 68 Daukantiškių žemės ūkio 15 bendrovė 125,1 0 42,3 69,9 12,9 12 16 UAB Lekėčiai 135,3 0 0 0 135,3 11 Marijampolės prof. rengimo 17 centras 48,6 0 16,9 10,1 21,6 10 Iš viso: ha 24334,0 3134 8526,7 2976,9 9696,4 1620 Iš viso: proc 100 12,9 35,0 12,2 39,9 Iš to ploto Deklaruotas Deklaruotų Eil. Kiti Ūkio pavadinimas (ūkininkai) žemės ūkio Ganyklos skypų Nr Kviečiai Rapsai vienmečiai plotas ha ir pievos skaičius augalai 1 A. Matijošaitis 995,6 4,4 670,4 227,7 93,1 55 2 A. Blockis 1112,8 9,9 790,9 178,4 133,6 99 3 R. Maskvytis 988,2 0 455,8 335,6 196,8 59 4 J. Antanavičius 715,6 9,3 313,4 147,8 245,1 38 5 S. Stanaitis 892,4 202 51,8 101,8 536,8 95 6 K. Bacevičius 588,6 5,7 345,8 104,3 132,8 48 7 Z. Balkonis 620,3 0,8 376,1 145,5 97,9 58 8 R. Šlapikas 649,7 0 392,4 153,9 103,4 75 9 A. Naujokaitienė 487,8 0,7 381,2 98,7 7,2 43 10 R. Masevičienė 482,5 0 233,6 234,8 14,1 21 11 A. Bublaitis 474,3 0,4 172,8 187,2 113,9 44 12 A. Zokaitis 455,1 0 435.8 0 19,3 34 13 V. Markauskienė 391,7 5,2 300,9 32,6 53 33 14 J. Mockevičius 421,6 1,5 302,1 57,3 60,7 31 15 L. Galginaitis 349,2 0 284,6 64,6 0 22 16 G. Simokaitis 282 0 137,5 62,2 82,3 27 17 J. Valaitis 392,6 0 204 73 115,6 36 18 G. Orintas 391 2 266 105,8 17,2 58 19 V.Kamaitis 356 40,7 161,5 61,1 92,7 32 20 E. Bertašius 309,4 0,6 195 43,2 70,6 18 21 Z. Zakarauskas 388,3 0 267 88,3 33 41 22 K. Daudėla 300,2 0 188,3 32,5 79,4 22 Iš viso: ha 12044,9 283,2 6491,1 2536,3 2298,5 989 Iš viso proc 100 2,4 53,9 21,1 19,1 Vidutiniškai rajone: 91795 18196 32069 8959 32571 Proc: 100 19,8 34,9 9,8 35,5

Analizės duomenys rodo, kad rajone palaipsniui didėja stambiųjų ūkių naudojamos žemės plotas ir stambieji ūkiai. Palyginus 2006 ir 2008 metų lentelių duomenis matyti, kad nuo 2006 iki 2008 metų deklaruotų augalų struktūra Šakių rajono ūkio bendrovėse padidėjo 902 ha, ganyklų plotas sumažėjo 353,5 ha. plotų kuriuose auga kviečiai, padidėjo 701,4 ha. Rapsų plotas per analizuojamą laikotarpį taip pat išaugo 652,8 ha, o kitų kultūrų užimamas plotas sumažėjo 306,7 ha. Lyginant tų pačių metų duomenis, deklaruotų augalų struktūra Šakių rajono stambiausiuose ūkininkų ūkiuose pastebimos panašios tendencijos. Bendras deklaruotas žemės ūkio plotas lyginant dviejų metų duomenis padidėjo 846,7 ha. ganyklų plotas kaip ir žemės ūkio bendrovėse sumažėjo, nuo 2006 m. 93,5 ha. Pastebima, kad plotų kuriuose yra auginami kviečiai kasmet didėja iš lentelės duomenų matyti, kad deklaruotų kviečių plotai 2006 iki 2008 metų padidėjo 1613,4 ha, tačiau rapsų tarp ūkininkų ūkių per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 971,9 ha. Kitų vienmečių augalų plotas 2008 metus lyginant su 2006 m. sumažėjo 136,6 ha. Išanalizavus pateiktų lentelių duomenis galima daryti prielaidą, kad kylant žemės ūkio produkcijos kainoms, gerėjant žemės ūkio technikai ir didėjant Europos Sąjungos paramoms žemės ūkiui didėja ir žemės ūkio paskirties žemės. Kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gautų tiesiogines išmokas už pasėlius pirmiausia turi būti pateiktos paraiškos gauti išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemones. Paraiškos yra dviejų tipų: viena paraiška yra skirta Nacionaliniai mokėjimo agentūrai, o kita yra skirta pačiam ūkininkui. Deklaracijų paraiškų pavyzdžiai pateikti 2 ir 3 prieduose. 6.5. lentelė. Ūkininkų ūkių naudojamos žemės pokyčiai 2006 – 2008 m. Šakių rajone

Metai Dinamika Eil.Nr Rodikliai 2006 – 2008 2006 2007 2008 proc. 1 Ūkininkų ūkių skaičius 3122 3384 3515 112,6 Ūkininkų naudojamos žemės ūkio 64530 67879 70783 109,7 naudmenos, ha iš viso Iš jų nuosavoje žemėje, ha 2 22712 23734 25088 110,5 Iš jų nuomojamos ha 41818 44145 45695 109,3 Ūkių skaičius, stambesnių kaip 50 ha iš viso: 250 267 276 110,4 Iš jų > 500 7 6 8 114,3 3 301 – 500 ha 10 8 16 160,0 201 – 300 ha 22 22 25 113,6 101 – 200 ha 71 69 69 97,2 51 – 100 ha 140 162 158 112,9

Stambėjant ūkiams vis aktualesnė problema – žemės įsigijimas nuosavybėn. Nuomojama ūkininkų žemė 2006 m. sudarė 64,8 proc. 2008 m. – 64,6 visos deklaruotos žemės. Tai rodo, kad ūkininkas turi palaipsniui pirkti savo nuomojamą žemę iš savininkų. Pagal Šakių rajono savivaldybės teritorijos žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitos duomenis, rajone parduotos privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų skaičius sudarė: 2003 m. – 254, 2004 m. – 221, 2005 m. – 695, 2006 m. – 330, 2007 m. – 542. 2008 m. ataskaitoje apibendrinti žemės pirkimo-pardavimo sutartyse įrašyti duomenys apie žemės pardavimo kainas. Nustatyta, kad vidutinė žemės vertė rajone - nuo 2,2 tūkst. Lt/ha iki 5,2 tūkst. L/ha, priklausomai nuo žemės sklypų išsidėstymo ir žemės kokybės, išreikštos našumo balu. Vidutiniai žemės rinkos vertės aritmetiniai vidurkiai pateikti 6.6 lentelėje.

6.6 lentelė. Šakių rajono žemės ūkio paskirties žemės vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2008 m. atlikto masinio vertinimo duomenis. Zonos Nr. Vyraujančios seniūnijos Vidutinė rinkos vertė Lt/ha Sandorių Minim. Maksim. Aritmetinis sk. vidurkis 42.2 Žemė arti Šakių miesto 16 2500 16667 5227 42. 5–42.14 Žemė arti seniūnijų centrų 14 3000 8182 4971 42.15 Šakių 45 3000 6250 4206 42.16 Gelgaudiškio 37 2777 6787 4312 42.17 Plokščių 65 2772 6200 4252 42.18 Kudirkos Naumiesčio 98 2913 8000 4510 42.19 Lekėčių 31 1000 4300 2212

Išanalizavus Šakių rajono rinkos duomenų, panaudotų masiniam vertinimui, statistinius rodiklius ir Šakių rajono savivaldybės teritorijos žemės verčių zonų žemėlapį galima teigti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kainos Šakių rajono seniūnijose yra panašios. Brangiausios žemės ūkio paskirties žemių kainos yra išsidėsčiusios aplink Šakių miestą (42.2 zona). Tokią kainą labiausiai įtakoje didelis žemės našumo balas (žr. 4 priedą) ir gera infrastruktūra. 42.5 – 42.15 zonose (žr. 5 priedą) žemės ūkio paskirties žemės yra pakankamai brangios dėl to, kad šios žemės yra miestelių ir kaimų teritorijose. 42.15 – 42.18 šiose zonose žemės ūkio paskirties žemių kainos yra gan panašios, tarp brangiausios ir pigiausios sumos už ha yra apie 300 Lt skirtumas. Tokius nedidelius skirtumas tarp kainų lemia panašus žemės našumo balas, taipogi panašiai išplėtota infrastruktūra t.y. privažiavimas prie sklypų. Tik 42.19 zonoje esanti žemės ūkio paskirties žemė yra pastebimai pigesnė, taip yra dėl to, kad ši zona pasižymi smėlingomis žemėmis ir palyginti dideliu miškingumu, tai lemia mažesnį žemės derlingumą ir žemės naudojimą žemės ūkio veiklai. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Bendrieji planai, rengiami apskričių ir savivaldybių teritorijoms, padeda planingiau išdėstyti urbanizuotinus plotus, nustatyti gamtinį karkasą ir ūkinės veiklos ribojimus, suplanuoti racionalų žemės naudojimą; 2. Marijampolės apskrityje Šakių rajonas pasižymi didžiausiu žemės naudojimo intensyvumu. Pagrindinės problemos apskrityje – mažas miškingumas, ribotos galimybės rekreacijai; 3. Šakių rajono bendrajame plane numatyta plėtoti du miestus ir 5 miestelius. Juose siūloma vystyti pramonę ir gyventojų aptarnavimo (paslaugų) centrus; 4. Šakių rajono žemės ūkio veiklos plėtrą turi apspręsti atliktas teritorijos zonavimas į intensyvaus ūkininkavimo zoną derlingose žemėse ir tausojamojo ūkininkavimo zoną gamtinio karkaso teritorijoje. 5. Bendrojo plano sprendinius turi detalizuoti specialieji planai, jų tarpe – žemėtvarkos planavimo dokumentai. 6. Šakių rajonas (savivaldybė) priklauso intensyviai žemės ūkio veiklos zonai. Žemės ūkio verslo struktūroje vyrauja prekinę žemės ūkio produkciją gaminantys įvairių formų ūkio vienetai: ūkininkų ūkiai, šeimos ūkiai bei žemės ūkio įmonės. 7. Per 2004-2008m. laikotarpį Šakių rajone žemės ūkio naudmenų ir ariamosios žemės plotas nesumažėjo, o juridinių asmenų naudojama žemė padidėjo 3,14 tūkst. ha, ūkininkų ūkių naudojama žemė padidėjo 18,74tūkst. ha, asmeninio ūkio naudojama valstybinė žemė sumažėjo 9,88 tūkst. ha. tai rodo, jog prekinę produkciją auginantys ūkiai palaipsniui didina savo žemėvaldas, turi galimybes plėtrai. 8. Pasiūlymai: 8.1. Šakių rajone nemažai modernizuojamų ūkių, tačiau juose trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų imtis ūkių plėtros, pagyvintų šio pobūdžio veiklą. Rajono ūkinės struktūros turi potencialą dar labiau intensyvinti žemės ūkio gamybą, diegti naujas technologijas, gilinti žemės ūkio specializaciją; 8.2. Šakių rajone yra palankios sąlygos plėsti augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą ir perdirbimą, ypač pieno ir mėsos ūkius; 8.3. dėl geros ūkinės vertės rajone reikia siekti išsaugoti visas žemės ūkio naudmenas, o žemės plotus, nepanaudotus dėl melioracijos defektų ar kitų priežasčių, skatinti naudoti intensyviai žemės ūkio veiklai; 8.4. rajone reikia skatinti ūkių stambėjimo ir žemės konsolidacijos procesus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALEKNAVIČIUS. P Žemės santykių pertvarkymas Lietuvos kaime 1989-2008 metais: monografija. Pranas Aleknavičius.-Jandrija, 2008. 447 [1] p. 2. ALEKNAVIČIUS, P. Žemėtvarka. Vilnius, 1999, 279 p. 3. Dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" administravimo taisyklių - 2004-07-16, 3D-430 Valstybės žinios, 2004, Nr. 115-4309 4. ČAPLIKAS, J. Lietuvos žemės ūkio subjektų kitimo tendencijos. Iš: Vagos: mokslo darbai. LŽŪU, 2005, 44(21). 5. Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio - 1989-07-04, Nr. XI-3066 // Valstybės žinios, 1989, Nr. 20-242. 6. Dėl paramos už augalų sertifikuotą dauginamąją medžiagą 2007 m. teikimo taisyklės- 2007 m. kovo 13 d. Nr. 3D-111, Valstybės žinios, 2007, Nr. 31-1142. 7. GURSKIENĖ, V. Žemės naudojimo optimizavimas Vidurio Lietuvos augalininkystės krypties ūkiuose. Iš: Vagos: daktaro disertacijos santrauka. LŽŪU, 2001, 30p. 8. Kriščiukaitienė I., Tamošaitienė A., Andrikienė S. Ūkio veiklos modeliavimas ieškant pelningiausių sprendimų. // Žemės ūkio mokslai, 2006. 9. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, 1994 (Nauja redakcija, 2004) Iš: Valstybės žinios, 1994, Nr. 34 – 620, 2004, Nr.28 – 868. 10. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas// Valstybės žinios, 1995, Nr 107 – 2391; 2004 Nr.21 – 617. 11. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 263 „Dėl apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029). 12. Lietuvos Respublikos Konstitucija: Priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume. – http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm. 13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1994 m. rugpjūčio 4 d. Įsakymas Nr.411 "Dėl ūkininkų ūkių registravimo tvarkos" // Valstybės žinios, 1994, Nr. 65-1267. 14. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 3D-431 "Dėl geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų" // Valstybės žinios, 2004, Nr. 113- 4253; 2006, Nr. 39-1411. (Pg). 15. Lietuvos apskritys 2006 – 2007. // Statistikos departamentas. Vilnius, 2008. 16. Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 metų planas. // Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 2004 m. birželio 14 d. 17. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonių projektas. // Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 2006m. spalio 24 d. 18. Lietuvos statistikos metraštis 2007. // Statistikos departamentas. Vilnius, 2007. 19. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra . // Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, 2005. 20. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas 1991 M. Liepos 25 D. NR. I- 1607. 21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr. 45 − 1574. 22. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2004 − 2008 m. sausio 1d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras [interaktyvus]. [žiūrėta 2009-02-15]. Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt//failai/Zemesfondas_060101.pdf. 23. Lietuvos statistikos metraštis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2006, p. 715. 24. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 03 14]. Prieiga per internetą: http://www.laei.lt/lib_view.php?id_leid=22. 25. Marijampolės apskrities viršininko administracija. [interaktyvus], [žiūrėta 2009 02 05] prieiga per internetą: http://www.marijampole.aps.lt/dokumentai/bendrasis_planas/2007/2Marijampoles_aps_B P_aiskinrastis_0407.pdf. 26. Monkevičius E. Žemės teisė: monografija. // Justitia, 2006. 27. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Vilnius, 2003. 28. Nacionalinės mokėjimo agentūros ataskaita prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. 29. Nacionalinės mokėjimo agentūros ataskaita 2007 metų spalio 18 d. 30. Parama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). // Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Vilnius, 2001. 31. Rosenov S., Soltysiak U., Verschuur G. Ekologinis ūkininkavimas – tausojimo įgyvendinimas žemės ūkio praktikoje. – Kaunas: LR ŽŪR, 1997. – 18p. 32. Šakių rajono savivaldybės tarybos įsakymu Nr. AT-247 “Dėl Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo planavimo darbų programos patvirtinimo“ 33. Šakių rajono savivaldybė [interaktyvus], [žiūrėta 2009 02 05]prieiga per internetą: http://www.sakiai.lt/uploaded_files/110/Sakiu_r_BP_sprendiniai.doc.cd. 34. Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Esamos būklės analizė, 2008. 35. Tamošaitienė A. Investicijų efektyvumas ūkinės veiklos plėtojimui mažo našumo žemėse // Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą žemės ūkio uždaviniai ir mokslo vaidmuo. Mokslinės konferencijos pranešimai. Vilnius, 1999 m. balandžio 22 d. – V., 1999, - P. 112 – 116. 36. Ūkininko ūkio įstatymas - 2002-12-10, Nr. IX-1250 // Valstybės žinios, 1999, Nr. 43-1358, 2002, Nr. 123-5537. 37. Vaičiūnaitė R. Europos Sąjungos lėšos ekologinės žemdirbystės plėtrai // Mano ūkis. – 2001. – Nr.5. – P. 28-29. 38. Vaičiūnaitė R. Europos Sąjungos lėšos ekologinės žemdirbystės plėtrai // Mano ūkis. – 2001. – Nr.5. – P. 28-29.