VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS ESAMOS BŪKLöS ANALIZö (TARPINö ATASKAITA)

BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENGöJAS KAUNO SĮ „KAUNO PLANAS“ DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

KAUNAS, 2013 VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

VEIVERIŲ MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGöJAI:

PROJEKTO VADOVAS: PV (A 1761) DONATAS DUOBA

RENGöJAI: INŽ. EDITA ŠALNö ______PDV (22132) AIVARAS BRAGA ______ARCH. (A 1707) MARIUS IVAŠKEVIČIUS NKPS NR. (0733) NIJOLö STEPONAITYTö INŽ. (17744) ZITA NORMANTIENö INŽ. (8813) ELENA KANCLERYTö ARCH. (A 1920) JURGITA EIVAITö ARCH. (A 1563) RŪTA SIPAVIČIENö

2 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

TURINYS BRöŽINIAI 1. Br÷žinys. Žem÷s naudojimas. M 1: 5000 TURINYS 3 ĮVADAS 5 1. .. VEIVERIŲ MIESTELIO ISTORINö RAIDA 7 2. .. PLANUOJAMOS TERITORIJOS URBANISTINö STRUKTŪRA 10 2.1. Veiverių miestelio geografin÷ pad÷tis ir išoriniai ryšiai ...... 10 2.2. Veiverių urbanistin÷ analiz÷ ir situacija aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ...... 11 3. .. GAMTINö APLINKA 13 3.1. Reljefo formos ir dirvožemis ...... 13 3.2. Paviršiniai vandens ...... 14 3.3. Klimatas ...... 15 3.4. Gamtinis karkasas ...... 15 3.5. Aplinkos kokyb÷ ...... 17 3.5.1. Oro kokyb÷ 3.5.2. Vandens kokyb÷ 3.5.3. Dirvožemio kokyb÷ 4. .. KULTŪROS PAVELDAS 20 4.1. Statiniai ir statinių kompleksai ...... 20 4.2. Memorialiniai objektai ...... 21 5. .. SOCIALINö APLINKA 23 5.1. Gyventojai ...... 23 5.2. Gyventojų skaičius ir sud÷tis ...... 23 5.3. Santuokos ir ištuokos ...... 24 5.4. Socialin÷s rizikos šeimos ...... 25 5.5. Migracija ...... 25 5.6. Užimtumas ir bedarbyst÷ ...... 27 5.7. Nusikalstamumas ...... 27 5.8. Būstas ir gyvenamasis fondas ...... 28 5.9. Komunalin÷s paslaugos ir patogumai ...... 28 5.10. Viešoji infrastruktūra...... 29 5.11. Švietimo ir ugdymo įstaigos ...... 30 5.12. Kultūra ...... 32 5.13. Sportas ...... 33 5.14. Medicinin÷ priežiūra ...... 33 5.15. Socialin÷s paslaugos ...... 34 5.16. Ekonomin÷ ir verslo aplinka ...... 34 6. .. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA 37 6.1. Vandentieka ...... 37 6.2. Vanduo žaliųjų plotų laistymui ...... 37 6.3. Vandens kiekiai priešgaisriniams reikalams ...... 38 6.4. Buitin÷s nuotekos ...... 38 6.5. Lietaus nuotekos ...... 39 6.6. Šilumos tiekimas ...... 39 6.7. Elektros tiekimas ...... 39 6.8. Gamtinių dujų tiekimas ...... 40 6.9. Atliekų tvarkymas ...... 40 7. .. SUSISIEKIMO SISTEMA 41

3 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

7.1. Automobilių keliai ir gatv÷s ...... 41 7.2. Automobilizacija ...... 44 8. .. VEIVERIŲ MIESTELIO VYSTYMO YPATYBöS 45

4 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

ĮVADAS

Veiverių miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis:

• 2011m. geguž÷s 26d. Prienų rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu Nr.T361 „D÷l Prienų rajono savivaldyb÷s teritorijos dalies <...> bendrojo plano rengimo“ ;

• 2012m. lapkričio 13d. Prienų rajono savivaldyb÷s Balbieriškio ir Veiverių miestelių bendrųjų planų parengimo paslaugų sutartimi Nr. (9.28)D12012/626;

• 2012m. kovo 6d. Prienų rajono savivaldyb÷s administracijos direktoriaus įsakymu Nr.(7.7)A32012/137 patvirtinta Planavimo užduotimi, Veiverių miestelio bendrojo plano darbų programa.

• Miestų ir miestelių teritorijų bendrojo plano rengimo taisykl÷mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguž÷s 7 d. įsakymu Nr. D1263;

• Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 867 (Žin., 2012, Nr. 84 4397 );

• Lietuvos Respublikos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. spalio 12 d. Nr. X851 (Žin., 2006, Nr. 1114198);

• Kauno apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu LR Vyriausyb÷s 2009m. birželio 3d. nutarimu Nr.672;

• Prienų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendruoju planu (2012 vasario 29d., Nr.T365);

• kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausyb÷s nutarimais, ministerijų įsakymais ir kitais teis÷s aktais, darančiais įtaką bendrųjų planų sprendiniams.

Planuojama teritorija yra apie 190 ha, kurią sudaro Veiverių miestelis.

5 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1. Suformuoti Veiverių miestelio teritorijos vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus;

2. Tobulinti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą ir formuoti architektūrinę erdvinę kompoziciją;

3. Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų bei apsauginių želdynų sistemą;

4. Pl÷toti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomen÷s poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5. Nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus;

6. Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

7. Rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomen÷s poreikiams reikalingų objektų statybai;

8. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus;

9. Pagal bendrus vyraujančius požymius ir teritorijos naudojimo prioritetus išd÷styti planuojamos teritorijos dalis. Rengiant bendrąjį planą masteliu M 1:2000 nurodomas teritorijos naudojimo tipas ir numatoma galima pagrindin÷ žem÷s naudojimo paskirtis, galimi naudojimo būdai ir/ar pobūdžiai (pobūdžiai pažymimi tais atvejais, kai jų turinys turi įtakos nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimams). Tuo atveju, kai nustatomi keli teritorijos ar žem÷s sklypo naudojimo būdai, juos būtina nurodyti;

10. Išnagrin÷ti Mauručių kaimo socialinę, ekonominę, geografinę įtaką Veiverių miestelio pl÷trai, numatyti Veiverių miestelio vystymo erdvinę koncepciją link Mauručių kaimo, sujungiant urbanizuotas teritorijas ir nustatant šių teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijų integruotumą ir (ar) jų ypatumus.

6 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

1. VEIVERIŲ MIESTELIO ISTORINö RAIDA Miestelis garsus pasipriešinimu caro, v÷liau sovietinei diktatūroms. Čia nuo 1872 m. veik÷ mokytojų seminarija lietuvyb÷s centras. Ir dabar savo patriotine veikla žinomi Šv.Liudviko bažnyčia, Šaulių namai, Laisvalaikio ir kultūros centras, Tomo Žilinsko gimnazija. Pradžia. Veiverių miestelio pavadinimas kilęs sp÷jama XVIIIa. iš šioje vietoje apsigyvenusio Jono Ilgio, praminto V÷javariu, kas reikštų v÷javaikį. Piemenys iškreip÷ pravardę į Veiverį ir nuo to laiko keistuolio buvein÷ imta vadinti Veiveriais. Esminis miestelio kūrimosi akstinas buvo kelias, kur vyko keleivių ir prekių jud÷jimas. Pirmą kartą Veiverių kaimo vardas (Weywery) pamin÷tas 1744m. Vilniaus sinodo parapijų sąrašuose, pagal kuriuos Veiveriai priklaus÷ Kauno parapijai. 1818m. Fredos dvaro savininkas J. Godlevskis pastat÷ medinę bažnyčią vietoje buvusios koplyčios ir 1846m. Veiveriams suteiktos parapijos teis÷s. 1853m. buvo pastatyta dabartin÷ mūrin÷ neorenesansin÷, stačiakampio plano, vienabokšt÷ Šv. Liudviko bažnyčia, šiandieninę išvaizdą įgavusi po 19341935 m. atnaujinimo: padidintas tūris, paaukštintas bokštas.

1 pav. 1899m. Kauno gubernijos žem÷lapio detal÷, 2 pav. Veiveriai (Weiwery). 1914m. žem÷lapio detal÷ pažym÷ti Veiveriai (Wejwery) (išleistas Vokietijoje)

XIXa. , Suvalkijai būnant Rusijos imperijos sud÷tyje, 1815m. buvo pastatytas imperinio klasicizmo stiliaus pašto statinių kompleksas, kurį sudar÷ centriniai pašto rūmai, arklid÷s ir vežimin÷. Miestelio pagrindin÷ arterija vieškelis 18381839m.buvo paverstas plentu ir Veiveriai tapo didele pasienio pašto stotimi. Čia sustodavo pašto ir keleivių vežimai, buvo keičiami arkliai, pro čia vykdavo žymūs asmenys keliavę iš tuometin÷s Rusijos sostin÷s Petrapilio į Berlyną. Miestelis ÷m÷ sparčiau augti. Minima, kad dvarininkas J. Godlevskis buvo pastatęs kelias smukles, kurios vis būdavo sudeginamos baudžiauninkų, šeimininko verstų jose gerti degtinę. 1827m. Veiveriuose buvo 30 sodybų ir 249 gyventojai.

7 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

18591860m. Rusijos valdžia nuties÷ geležinkelio linijas, kurios per÷m÷ keleivių ir prekių gabenimą, tod÷l miestelyje likusiame nenaudojame pašto stoties pastate, po 1863m. sukilimo, smarkiai palietusio Veiverius, kai po sukil÷lių pralaim÷jimo rusai taik÷ išimtinas priespaudos priemones miesteliui, o iš parapijos at÷m÷ žemę, 1866m. caro Aleksandro II patvarkymu buvo įsteigta mokytojų seminarija, su tikslu – izoliuoti Šiaur÷s vakarų kraštą nuo lenkų įtakos ir kuo greičiau jį surusinti. Tačiau Veiverių mokytojų seminarija, iki Pirmo pasaulinio karo vienintel÷ lietuvių mokytojų rengimo įstaiga, joje dirbusių mokytojų ir mokinių d÷ka tapo reikšmingu švietimo ir kultūros židiniu Lietuvoje. 1905m. Veiveriuose ir apylink÷se stipriai reišk÷si priešrusiškas revoliucinis jud÷jimas, kurio centras buvo ši mokytojų seminarija.

3 pav. Veiveriai prieš I Pasaulinį karą 4 pav.Veiveriai tarpukario laikotarpiu Nesugeb÷jus maištaujančių seminaristų nuraminti, po 50 metų gyvavimo Veiveriuose įstaiga buvo uždaryta ir iškelta į Rusiją. Jos vietoje buvo įsteigti dvejų metų mokytojų kursai, o galiausiai įkurta Tomo Žilinsko progimnazija. 1897m. miestelyje gyveno 921 gyventojai. I Pasaulinio karo metu buvo sudeginta dauguma apylink÷s ūkininkų sodybų. Atsirado rusų ir vokiečių žuvusių karių kapų Veiveriuose ir kituose kaimuose. 1918m. Lietuvos atstatymo ir vietin÷s savivaldyb÷s kūrimo darbe veiveriškiai buvo aktyvūs, įkūr÷ valsčiaus komitetą ir sudar÷ ginkluotą miliciją. Tarpukario laikotarpiu Veiveriuose buvo 125 gyvenamieji namai ir 813 gyventojų, taip pat miestelis tur÷jo valsčiaus savivaldybę, 5 komplektų pradžios mokyklą, vidurinę mokyklą, paštą, liaudies universitetą, sveikatos ir veterinarijos punktus, vaistinę, kooperatyvą, smulkaus kredito draugiją, pieninę, krautuvių, užeigų, smulkaus amato dirbtuvių, kepyklą, motorinį malūną (1923m.duomenimis).

8 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

1935m. apylink÷se stipriai reišk÷si Suvalkų krašto ūkininkų streikas, kurio dalyviams atminti Veiveriuose stovi paminklas. 1940m. čia gyveno jau per 1000 gyventojų. Tais metais buvo baigti statyti mūriniai dviejų aukštų pradžios mokyklos rūmai su sale. Po IIojo Pasaulinio karo, sovietmečiu Veiverių apylink÷se vyko didžiul÷s rezistencin÷s kovos, daug gyventojų paaukojo savo gyvybes partizanin÷se kovose prieš okupantus. Miestelis kelis kartus buvo užimtas partizanų, tačiau palaužę jų pasipriešinimą, rusai pl÷š÷ ūkininkus, degino jų sodybas, žud÷, tr÷m÷ partizanus r÷musius žmones. Veiveriai tapo apylink÷s ir Stalino „kolchozo“ centru, centrine gyvenviete. 1959m. beliko 351 gyventojas. Sovietų valdžia žuvusių partizanų kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus, ant kurių sovietmečiu slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams. Atgimimo laikotarpiu, 1989m., prie kelio Marijampol÷n supiltas Skausmo kalnelis. Jame palaidoti apylink÷se žuvę pokario partizanai, jiems atminti pastatytas paminklas, daug kryžių ir koplytstulpių.

5 pav. Skausmo kalnelis

Veiveriai pamažu augo, 1970m. čia gyveno 732, 1983m. 822, 1987m. 902 gyventojai. Nepriklausomyb÷. Pagal administracinį suskirstymą Veiveriai iki šiol yra miestelis ir Veiverių seniūnijos centras Prienų rajono savivaldyb÷s teritorijoje. Svarbiausias šio laikmečio įvykis tas, kad 1996m. prad÷ta tiesti Via Baltica magistral÷ į pietus nuo miestelio, pietvakarių šiaur÷s rytų kryptimi. Nukreipus nuo miestelio tranzitinį transportinį srautą (10500 automobilių per parą) nauja trasa, Veiveriai tapo ramiu, jaukiu provinciniu miesteliu. 2004 m. liepos 7 d. buvo patvirtintas Veiverių miestelio herbas. Herbo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus. 2011 m. surašymo duomenimis Veiveriuose gyvena 1167 žmon÷s, o šiuo metu priskaičiuojama apie 1250 miestelio gyventojų.

9 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

2. PLANUOJAMOS TERITORIJOS URBANISTINö STRUKTŪRA 2.1. VEIVERIŲ MIESTELIO GEOGRAFINö PADöTIS IR IŠORINIAI RYŠIAI Prienų rajono šiaurin÷je dalyje, Veiverių kalvagūbryje (8095m virš jūros lygio) apie 190ha plotą užimantis miestelis išsid÷stęs abipus kelio KaunasMarijampol÷. Į pietvakarius nuo metropolinio centro Kauno Veiveriai nutolę 22km, o į šiaur÷s rytus nuo Marijampol÷s 38km, netolimi Prienai 29km. Veiveriai išsid÷stę lygioje vietov÷je, kurios žem÷nauda yra ryškiai vyraujančio žem÷s ūkio. Dirbama žem÷ apima visus plotus aplinkui miestelį, kuriuos riboja Via Baltica ir Rail Baltica keliai. Apie 5 km spinduliu aplink miestelį išsid÷stę miškai. Į vakarus, šiaurę Skriaudžių miškas, Pav÷sgir÷, Liudvipolio, Girininkų miškas, Žalgiris, toliau rytų kryptimi Pajiesio, Mozūriškių miškas, pietuse Pagraižo miškas.

6 pav. Transeuropiniai koridoriai kertantys Lietuvą 7 pav. Europin÷s reikšm÷s magistral÷s Lietuvos teritorijoje Miestelis vietov÷je yra „įr÷mintas“ tarp dviejų svarbių kelių, kurių vienas pietin÷je miestelio pus÷je Europin÷s reikšm÷s magistral÷ E67 (Helsinkis Talinas Ryga Panev÷žys Kaunas Varšuva Vroclavas Praha), kitaip tariant Via Baltica (A5KaunasMarijampol÷ Suvalkai), o kitasšiaurin÷je pus÷je geležinkelio linija Rail Baltica . Abu šie keliai sudaro vieną iš dviejų Lietuvą kertančių Trans European Network (transeuropinis koridorius) traktų (žiūr. 1 pav.). Veiverius liečiantis transeuropinis Iasis transporto koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica ) (žiūr. 6,7 pav). Miestelio pagrindin÷ Kauno gatv÷ yra 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai krašto kelio kategorijos atkarpa. Jeigu šią gatvę laikytume ašimi vietov÷s plane, tai Via Baltica ir Rail Baltica keliai būtų veidrodiniai vienas kito atspindžiai, nutolę nuo Kauno g. apie 11,5km atstumu, o jų susikirtimo taškas dviejų lygių sankryža ties Mauručių gyvenviete.

10 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Veiverių pagrindinę Kauno g. skersine kryptimi kerta rajonin÷s reikšm÷s keliai 1933 GarliavaPaž÷raiVeiveriai, 3329 VeiveriaiBelavičiai, 3330 Klebiškis–Juodbūdis–Veiveriai. Veiveriai iš Kauno pasiekiami apie 27min automobiliu, iš Marijampol÷s apie 34min tuo pačiu būdu. Važiuojant į šalies sostinę Vilnių tektų įveikti 120km atstumą ir užtrukti apie 1h 48min, į jūrų uostą Klaip÷dą 235km/2h 26min, Į Alytų 61km/49min. Artimoje perspektyvoje, t.y. nuo 2015m., bus prad÷ta magistral÷s E67 Via Baltica antros kelio juostos statyba.

2.2. VEIVERIŲ URBANISTINö ANALIZö IR SITUACIJA AUKŠTESNIO LYGMENS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTUOSE Nedideli atstumai iki Kauno, Marijampol÷s, Prienų miestų sukūr÷ geras miestelio vystymosi galimybes. Miestelis išaugo prie vieno svarbiausių Lietuvos transportinių traktų, dabar virtusių VIA BALTICA ir RAIL BALTICA. Veiverių urbanistin÷ struktūra – linijin÷ senojo plento Kaunas Marijampol÷ pagrindu. Atsišakojantys spinduliai į Prienus ir Paž÷rus. Nuo 18a. prad÷ję kurtis Veiveriai ir 19a. pradžioje tapę pašto trakto St. Peterburgas–Varšuva dalimi kūr÷si palei pagrindinę urbanistin÷s kompozicijos ašį Kauno gatvę, užstatytą pagrindiniais visuomeniniais pastatais, socialin÷s infrastruktūros objektais, tarp jų: bažnyčia, parduotuv÷s, dvi mokyklos, vaikų darželis (dienos centras), paštas, seniūnija, dvi gydymo įstaigos, vaistin÷, biblioteka ir kt. Kitos miestelio ašys yra tankiai užstatytos arčiau miestelio centro ir tolstant tolydžio ret÷ja iki pavienių sodybų (vienkiemių). Ryškiausios iš jų Belevičių, Paž÷rų g. (šakojasi į šiaurę) bei Kaštonų, Petkeliškių g. (į pietus, pietryčius). Miestelyje yra XX a. pr. tarpukario laikotarpio namų, tačiau dominuoja XXa. antrosios pus÷s standartin÷s architektūros pastatai gyvenamieji, gamybiniai ir visuomeniniai pastatai. Tačiau miestelis turi keletą išlikusių prieškarinių pastatų, taip pat reikšmingą miestovaizdžio istorinį formantą Šv.Liudviko bažnyčią. Jos reikšm÷ viršija lokalinio akcento lygmenį. Gyvenamosios struktūros morfologin÷ sandara smulki, beveik 100% ją sudaro individualūs mažaaukščiai gyvenamieji namai, pasitaiko keli miestelio periferijoje sovietmečiu pastatyti pavieniai blokiniai dviejų trijų aukštų daugiabučiai pastatai, vienas iš jų renovuotas. Miestelio teritorijoje, šiaur÷s rytų dalyje, telkšo dirbtinis apie 5ha plotą užimantis Veiverių tvenkinys. Miestelyje yra daug nedidelių tvenkinių ir kūdrų prie sodybų ar kitų didesnių statinių (buvusios dvaro sodybos, fermų). Iš miestelio teritorijos šiaur÷s vakarų kryptimi išteka melioruotas Jaučimušio upelis, į kurį suvesti kiti melioracijos grioviai. Miestelio apželdinimas koncentruojasi daugiausiai tik prie sodybų ir miestelio teritorijoje, kurioje yra du didesni želdynai prie Tomo Žilinsko gimnazijos stadiono ir sporto aikštelių bei parkas už parduotuv÷s „Veiverių aib÷“.

11 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

750m už miestelio ribų, prie kelio 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai Marijampol÷s kryptimi įrengtos apie 1,5ha plotą užimančios kapin÷s. Šalies Bendrajame plane Via Baltica ir Rail Baltica, prie kurių išsid÷stę Veiveriai, yra 1 lygmens 1B kategorijos urbanistin÷s integracijos ašis (8 pav.). 2010 metais patvirtinto Prienų rajono Bendrojo plano koncepcija nurodo strategines rajono pl÷tros gaires. BP sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų pl÷tros principus, formuojančius subalansuotą Prienų rajono pl÷trą. Konkretus žem÷s naudojimo būdas ar pobūdis nustatomi atskirų miestelių ir gyvenviečių bendraisiais ar specialiaisiais planais apimančiais esamą ir numatomą pl÷tros teritoriją . Patvirtintąja koncepcija išskirti pl÷tojamų miestelių prioritetai: • Aukščiausiojo– Prienų miestas, • Aukštojo– Jieznas; • Prioritetinio 9 gyvenviet÷s: Pakuonis, Veiveriai, Skriaudžiai, Išlaužas, Ašminta, Šilavotas, Naujoji Ūta, Balbieriškis ir Staklišk÷s. Rajono Bendrojo plano koncepcija numato nuoseklų miestelio vystymą, panaudojant esamas vertybes ir pritaikant jas šiandieniniams poreikiams.

8 pav. Veiverių miestelis LR teritorijos bendrojo plano apibr÷žtame urbanistiniame kontekste

12 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

3. GAMTINö APLINKA 3.1. RELJEFO FORMOS IR DIRVOŽEMIS Lietuvos dirvožemių įvairovę nul÷m÷ paviršiaus nuogulos. Dirvožemiai susidar÷ ant mineralinių ir biogenin÷s kilm÷s (pelkinių) dirvodarinių nuogulų. Mineralinių uolienų vyraujanti mechanin÷ sud÷tis (dirvožemio dalelių dydis) – tai priemolis, priesm÷lis, sm÷lis ir molis. Šiose uolienose nevienodai esti karbonatų ir augalams reikalingų medžiagų. Veiverių miestelis bei jo apylink÷s patenka į Vidurio Lietuvos žemumos zoną, kur dirvodarin÷s uolienos yra karbonatingiausios. Ant dirvodarinių uolienų, veikiant fiziniams, cheminiams ir biogeniniams procesams (jaur÷jimui, vel÷n÷jimui, išplovimui, pelk÷jimui), susidar÷ skirtingi dirvožemiai. Veiverių apylink÷se vyrauja vel÷niniai jauriniai menkai pajaur÷ję (karbonatingieji išplautžemiai) ir vel÷niniai jauriniai gl÷jiški (gl÷jiškieji išplautžemiai) dirvožemiai. Paviršiaus nelygumai, dirvodarin÷s uolienos, dirvožemio tipai ir ūkininkavimo sąlygos lemia dirvožemių eroziją. Prienų rajone išskirtinos 8 erozin÷s zonos, pagrįstos erozinio potencialo arealų sklaida. Jose dominuoja skirtingo erozinio potencialo elementarios geosistemos ( pav.)

9 pav. Prienų rajono erozinio potencialo arealai. Šaltinis: Geologijos ir geografijos institutas

Veiverių miestelis patenka į labai silpno erozinio potencialo Veiverių arealą. Tai nedidelio erozinio potencialo arealas, apimantis Prienų rajono šiaur÷s vakarinę dalį. Jam priklauso Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukšt÷s geomorfologinio rajono Veiverių moreninio kalvagūbrio, Garliavos limnoglacialin÷s lygumos ir Pakuonio morenin÷s lygumos mikrorajonai. Erozinio arealo riba eina šiaurvakarine Šilavoto moreninio kalvagūbrio pap÷de. Šiame erozinio potencialo areale vyrauja plokščios ir banguotos lygumos, kuriose tik atskiruose plotuose iškyla 13 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

neaukštos teigiamos reljefo formos (Veiverių moreniniame kalnagūbryje). Tai, kad šiame areale n÷ra iškilesnių reljefo formų, lemia ir labai žemą erozinį paviršiaus potencialą.

3.2. PAVIRŠINIAI VANDENYS Vandens išteklius sudaro požeminio ir paviršinio vandens atsargos, o vandens kokyb÷ priklauso nuo teršalų savybių ir jų kiekio patenkančio į visų šių rūšių vandens telkinius. Paviršiniai vandenys – aplinkos taršai jautriausia vandenų grup÷. Paviršinio vandens tarša skatina eutrofikacijos procesą ir taip blogina vandens kokybę. Paviršinio vandens telkinių apsaugą užtikrinti padeda pakrančių apsaugos juostos bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Pakrant÷s apsaugos juostose draudžiama: lieti srutas arba skystą m÷šlą, neįterpiant į gruntą, įrengti sąvartynus, kapines, statyti pastatus užliejamose teritorijose, keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ar buvusiose sodybose. Pakrant÷s apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras (išskyrus kai tai leidžiama), dirbti žemę, naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus, taip pat statyti transporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio krašto. Pakrant÷s apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius ir įrenginius, tiltus, prieplaukas, paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus. Vandens telkinių pakrant÷s apsaugos zonose draudžiama: statyti statinius, tiesti kelius naudoti trąšas, dirbti žemę, įrengti poilsiavietes, kirsti medžius. Visa Veiverių seniūnijos teritorija patenka į Nemuno up÷s baseino Šešup÷s pabaseinį. Veiverių miestelyje teka sureguliuota Jaučinmūšio (Jaučimušio) up÷ (atstumas nuo žiočių – 2,4 km), kuri yra ketvirtos eil÷s Šešup÷s intakas. Jaučinmūšis žemiau įteka į Plaušin÷s upę, ši – į Pilvę, kuri yra antros eil÷s Šešup÷s intakas.

10 pav. Dalis Šešup÷s mažųjų intakų pabaseinio

14 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Didžiausias Veiverių miestelio paviršinio vandens telkinys – vakarin÷je miestelio dalyje telkšantis Veiverių tvenkinys.

3.3. KLIMATAS Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje ir pagal B. Alisovo klimatų klasifikaciją priklauso Atlanto kontinentin÷s miškų srities pietvakariniam posričiui. Dažniausiai į Lietuvą atklysta Atlanto ciklonai, kurie atneša dr÷gnus, tačiau neatšiaurius orus. Veiverių miestelis, kaip ir didžioji dalis Prienų rajono teritorijos patenka į Vidurio žemumos rajoną, Nemuno žemupio parajonį. Čia kritulių per metus iškrenta nuo 650 iki 750 mm. D÷l vandens blogo nutek÷jimo plokščiu paviršiumi dažnas dirvožemių perdr÷kis. Per metus būna vidutiniškai 70 80 dienų su sniego danga ir 150 – 160 dienų be šalnų. Klimato juosta vidutin÷, tipas pereinamasis. Vidutin÷ sausio m÷nesio temperatūra 5 0C, liepos +17,5°C. V÷jai dažniausiai pučia 3,04,8 m/s greičiu. Vasarą vyrauja V, PV, P krypčių v÷jai, žiemą P, PR, PV, V 4,24,4 m/s greičio v÷jai.

11 pav. Kritulių kiekis per metus Lietuvos teritorijoje, 2011 m.

3.4. GAMTINIS KARKASAS Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin÷ pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, bei ekstensyvi rekreacija palaikoma ir didinama biologin÷ įvairov÷ bei bendras teritorijos miškingumas, saugomi bei plečiami želdynai ir želdiniai agrarin÷se bei urbanizuotose teritorijose, vykdomi teritorijų ir akvatorijų rekultivacijos bei

15 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

išvalymo nuo užteršimo darbai, neutralizuojamos, kitaip nukenksminamos arba iškeliamos pramon÷s įmon÷s ir mažinamas vizualiai agresyvių objektų poveikis.

12 pav. Ištrauka iš Prienų rajono bendrojo plano.

Pagal geosistemų, kurios atlieka ekokompensacines funkcijas, dydį ir svarbą gamtinio karkaso struktūrin÷s dalys skirstomos į europin ÷s, nacionalin ÷s, regionin ÷s ir vietin ÷s reikšm ÷s. Pagal natūralumo laipsnį ir geb÷jimą atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas, teritorijų planavimo dokumentuose išskiriamos patikimo, riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos .

16 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Pagrindin÷ Veiverių miestelio kraštovaizdžio, kaip teritorin÷s sistemos stabilumo garantija – pilnaverčio gamtinio karkaso kaip kompensacin÷s ekologin÷s sistemos su atitinkama reglamentų sistema suformavimas. Saugomų teritorijų planuojamoje Veiverių miestelio teritorijoje n÷ra, o gamtinis karkasas vaidina svarbų vaidmenį ekologin÷s pusiausvyros bei biologin÷s įvairov÷s užtikrinimui. Artimiausia saugoma teritorija yra apie 5km į pietryčius nuo Veiverių, kur įsteigtas Skriaudžių valstybinis geomorfologinis draustinis (196 ha) su tikslu išsaugoti Veiverių moreninio gūbrio fragmentą. Veiverių miestelio teritorija patenka į rajoninio ir vietinio lygmens silpno geoekologinio potencialo vidinio stabilizavimo arealą.

3.5. APLINKOS KOKYBö Aplinkos būklę Veiverių miestelio teritorijoje reprezentuoja:
oro kokyb÷;
vandens kokyb÷;
dirvožemio kokyb÷. Šių aplinkos elementų kokyb÷s pokyčiai apsprendžia bendrą aplinkos kokybę, o jų pokyčiai daro įtaką natūralaus kraštovaizdžio, biotos struktūros bei populiacijos pokyčiams.

3.5.1. Oro kokyb÷ Lietuvos miestų ir pramon÷s centrų oro kokyb÷ daugiausia priklauso nuo vietinių taršos šaltinių – transporto, energetikos, pramon÷s įmonių išmetamų teršalų, taip pat didelę įtaką daro mobiliųjų taršos šaltinių išmetimai bei iš šaltuoju sezonu kūrenamų krosnių ir katilinių į orą išmetamos medžiagos. Daugeliui oro teršalų būdinga tai, kad jie gali išlikti aplinkos ore gana ilgą laiką, o oro mas÷s juos perneša toli nuo kilm÷s šaltinių. D÷l oro taršos keičiasi klimatas, prast÷ja miestų ie miestelių oro kokyb÷, susidaro troposferinis ozonas, rūgšt÷ja dirvožemis ir paviršinis vanduo, vyksta vandens telkinių eutrofikacija. Vienas iš darnaus vystymosi prioritetų oro srityje mažinti pagrindinių ūkio šakų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, švelninti klimato kaitos padarinius.

3.5.2. Vandens kokyb÷ Vandens kokyb÷ labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų savybių ir jų kiekių. Pagrindiniai vandens terš÷jai yra pramon÷s įmon÷s, žem÷s ir namų ūkis. Tačiau Veiverių miestelio teritorijoje n÷ra stambesnių pramon÷s ar energetikos objektų, tod÷l didesnio neigiamo poveikio nedaroma.

17 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Geriamas vanduo Lietuvos gyventojams yra tiekiamas tik požeminis vanduo. Kol kas Lietuvos teritorijoje vyrauja pakankamai kokybiškas vanduo. Vandens kokyb÷ gali prast÷ti tiek d÷l gamtinių, tiek d÷l antropogeninių veiksnių. Pagrindin÷s paviršinio vandens kokyb÷s problemos kyla d÷l ežerų eutrofikacijos, upių vagų užaugimo ar jų numelioravimo žem÷s ūkio rajonuose, pernelyg didelio nuotekų į mažesnius upelius kiekio, taršos iš gyvenamųjų namų ar rajonų, neprijungtų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, mažo nuot÷kio up÷se vasarą. Dalis Veiverių miestelio gyventojų neturi kanalizacijos sistemos. Čia nuotekos išleidžiamos į nuotekų surinkimo rezervuarus, kurie nepritaikyti joms surinkti ir neturi izoliacinio pagrindo. Prisipildžius rezervuarams, nuotekos yra išvežamos į senus valymo įrenginius, kurie nepaj÷gūs išvalyti papildomo teršalų kiekio, o tai sukelia paviršinio vandens taršą. Veiverių miestelio teritorijoje paviršinio vandens monitoringas neatliekamas. Požeminis vanduo skirstomas į tarpsluoksninį , gruntinį ir dirvožemio . Tarpsluoksninis vanduo yra bene pagrindinis miestelio gyventojų geriamojo vandens šaltinis. Didžioji dalis Veiverių mstl. gyventojų, kurie nenaudoja centralizuotai tiekiamo vandens, naudoja gruntinį vandenį iš šulinių. Tarpsluoksninis vanduo slūgso giliai ir yra apsaugotas nuo žmogaus veiklos poveikio, tod÷l yra žymiai švaresnis už paviršinius bei gruntinius vandenis. Tarpsluoksninio vandens ištekliai yra atsinaujinantys, o baseinai, iš kurių vanduo tiekiamas miesteliui, yra pakankami, o tiekiamo vandens kokyb÷ yra gera. Gruntinis vanduo – tai pirmas nuo žem÷s paviršiaus besl÷gis vandeningas horizontas, tod÷l slūgso negiliai ir dažniausiai yra pasiekiamas šachtiniais šuliniais. Jį maitina atmosferos krituliai, tod÷l su jais į vandeningą horizontą patenka žmonių veiklos atliekos. Nedaug Miežiškių miestelio gyventojų aprūpinami centralizuotai tiekiamu išvalytu geriamuoju vandeniu. Didžioji dalis miestelio gyventojų g÷rimui ir buitiniams poreikiams tenkinti naudoja gruntinį vandenį. Dauguma miestelio šachtinių šulinių, kuriuose išgaunamas gruntinis vanduo, daugiau ar mažiau užteršti. Šachtinių šulinių vandenyje yra padid÷jęs mineralinių medžiagų kiekis . Dauguma kastinių šachtinių šulinių yra techniškai netvarkingi, o išgaunamas vanduo išvalomas nepakankamai arba išvis nevalomas, tod÷l tokio vandens naudojimas maistui yra pavojingas žmonių sveikatai. Gruntinį vandenį teršia tiek pasklidoji atmosferos, tiek iš periferijos veikianti pasklidoji žem÷s ūkio tarša, tiek lokali taškin÷ tarša bei užteršti paviršiniai vandenys. Viena svarbiausių aplinkosauginių problemų Lietuvoje yra paviršinių vandenų kokyb÷. Pagrindin÷s paviršinio vandens kokyb÷s problemos kyla d÷l ežerų eutrofikacijos, upių vagų užaugimo ar jų sureguliavimo žem÷s ūkio rajonuose, pernelyg didelio nuotekų į mažesnius upelius kiekio, taršos iš gyvenamųjų namų ar rajonų, neprijungtų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, mažo nuot÷kio up÷se vasarą.

18 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

3.5.3. Dirvožemio kokyb÷ Nors dirvožemis nemažiau svarbus kaip oras ir vanduo, tačiau jo kokyb÷s tyrimams skiriamas žymiai mažesnis d÷mesys, tod÷l galima pateikti tik labai apytikrį dirvožemio bendro užterštumo vertinimą. Dirvožemis labiausiai užterštas pramon÷s įmonių, transporto magistralių, transporto mazgų teritorijoje bei įtakos zonose. Nustatyta, kad dirvožemiuose iki 25 metrų atstumu nuo stambių ir intensyvių automagistralių labiausiai kaupiasi švinas, kadmis, cinkas, chromas ir nikelis. Dirvožemio užterštumas d÷l žem÷s ūkio veiklos dažniausiai neviršija leistinų koncentracijų, tačiau galimi pavieniai didesnio užterštumo trąšomis, pesticidais ir kitomis chemin÷mis medžiagomis atvejai. Veiverių miestelio teritorijoje n÷ra stambesnių pramon÷s ar energetikos objektų, tod÷l didesnio neigiamo poveikio dirvožemiui nedaroma.

19 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

4. KULTŪROS PAVELDAS Palyginti nesename, susiformavusio linijinio plano su dominuojančia pagrindine gatve Veiverių miestelyje palikta keletas ryškesnių pagrindinių gyvenviet÷s kūrimosi ir gyvavimo istorijos įvykių p÷dsakų. Kultūros vertybių registre yra įregistruotos 5 kultūros paveldo vertyb÷s iš kurių dvi statiniai ir statinių kompleksai ir 3 – memorialiniai objektai.

4.1. STATINIAI IR STATINIŲ KOMPLEKSAI Pašto stoties pastatų kompleksas (unikalus kodas1563), Veiverių mstl., Kauno g. 54 Objektas įregistruotas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 19971231, paskelbtas valstyb÷s saugomu. Kompleksą sudaro paštas (u.k 10540), arklid÷ (u.k 23528), ratin÷(23529). Stambi pasienio arklių pašto stotis pastatyta 18201829 m. Pašto stotį sudar÷ nakvyn÷s namai, tarnautojų butai, dirbtuv÷s vežimams ir ratams remontuoti, kalv÷ arkliams kaustyti, arklid÷s 3050 arklių ir kiti ūkio trobesiai. Rangovas buvo Garliavos dvaro savininkas J. Godlevskis. Apie 1860 m. buvo nutiesta geležinkelio linija, kuria nukrypo keleivių ir prekių jud÷jimas, didžiul÷ arklių pašto stotis liko nenaudojama. Caro Aleksandro II potvarkiu stoties rūmuose 1866 m. įsteigta mokytojų seminarija., kuri veik÷ 52 metus. Nepriklausomyb÷s metais jos vietoje įsteigti dviejų metų mokytojų kursai., v÷liau Tomo Žilinsko vardo progimnazija.

13 pav. Buvusi Arklių pašto stotis. Dabar A. Kučingio menų mokykla.

Nuo 1993 m. buv. mokytojų seminarijoje savo veiklą prad÷jo Antano Kučingio meno mokykla. Komplekse dominuoja dviejų aukštų klasicizmo stiliaus centriniai rūmai.

Petkeliškių buv. dvaro sodybos fragmentai (unikalus kodas 21219), Veiverių mstl. Objektas įregistruotas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (data nenurodyta), n÷ra paskelbtas valstyb÷s ar savivaldyb÷s saugomu. Teritorijos plotas, apsaugos zonos ribos ir plotai nenustatyti. N÷ra išlikę dvaro laikotarpio statinių.

20 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

14 pav. Buvęs Petkeliškių dvaras prie Veiverių miestelio

4.2. MEMORIALINIAI OBJEKTAI Lietuvos partizanų žuvimo vieta (unikalus kodas 31697) Veiverių mstl. Objektas įregistruotas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 20080201, skirtas atminti 1947 m. K.Daunoro sodyboje bunkeryje žuvusiems Tauro apygardos Birut÷s rinktin÷s štabo 6 partizanams. Teritorijos plotas –1,89 kv.m. Paminklinis akmuo (unikalus kodas 12166) Veiverių mstl. Pastatytas 1935m. Užnemun÷s valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti. Paminklas Tomui Žilinskui (unikalus kodas 13376) Veiverių mstl. Pastatytas 1931 m. seminarijos mokytojui Tomui Žilinskui atminti (autorius skulptorius Antanas Aleksandravičius.

21 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

16 pav. Paminklinis akmuo Užnemun÷s valstiečių streiko (1935m.) dalyvių mitingams atminti

15 pav. Paminklas T.Žilinskui

Išvados: 1. Veiverių miestelio vystymosi veiksniai buvo pašto stotis ir svarbus kelias. 2. Nors miestelis nepasižymi originalia istorine plano struktūra, ar vertingų autentiškų istorinių pastatų gausa, jame yra vienas reikšmingesnių Lietuvos kultūros paveldo objektų – Veiverių pašto stotis, kurioje veik÷ seniausia Lietuvoje mokytojų seminarija, mok÷si daug žymių asmenybių.

22 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

5. SOCIALINö APLINKA

Bet kurioje šalyje demografinę ir socialinę situaciją atspindi šie rodikliai: gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas kaimo ir miesto vietov÷se, jų amžius, lytis, vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷, gimstamumas, mirtingumas, santuokų, ištuokų skaičius, nedarbo lygis, socialin÷s rizikos šeimų skaičius, nusikalstamų veikų skaičius.

5.1. GYVENTOJAI Šiandienin÷ Lietuva pergyvena penktąją savo demografin÷s raidos modelio stadiją, kuri yra vadinama depopuliacija (gyventojų maž÷jimas). Pastarajam raidos etapui būdinga labai mažas gimstamumas, mažas mirtingumas ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Priežastys, d÷l kurių maž÷ja gimstamumas: 1. šeimos planavimas ir gimstamumo kontrol÷; 2. aukštas pragyvenimo lygis; 3. moterų pad÷ties visuomen÷je kaita; 4. v÷lesn÷s vedybos. Priežastys d÷l kurių maž÷ja mirtingumas: 1. aukštas medicinos lygis; 2. visavert÷ mityba.

5.2. GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR SUDöTIS Veiverių seniūnijoje gyventojų tankumas apie 35 asm./ 1km 2. Šis rodiklis didesnis už bendrą Prienų rajono gyventojų tankumą (28,5 asm./ 1km 2).

1lentel÷. Gyventojų skaičius Veiverių seniūnijoje

Teritorija, km 2 Gyventojų skaičius metų pradžioje 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2011 m. * 140 4380 3619 3805 4065 Šaltinis: Veiverių seniūnija, *Visuotinis gyventojų surašymas 2011 m.

2011 m. vykusio paskutiniojo Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Veiverių miestelyje gyveno 1167 asmenys. Veiverių seniūnijos duomenimis, 2008 ir 2009 m. gyventojų skaičius buvo šiek tiek didesnis – atitinkamai 1206 ir 1235 asmenys. Tai sudaro apie 31 % visų Veiverių seniūnijos gyventojų.

2008 2009 m. Veiverių miestelio gyventojų sud÷tis pagal amžių ir lytį pateikti 2 lentel÷je. 23 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

2 lentel÷.

VEIVERIŲ MIESTELIO GYVENTOJŲ SUDöTIS PAGAL AMŽIŲ IR LYTĮ

Amžiaus 2008 m. 2009 m. Viso amžiaus grup÷ grup÷je

Vyrai Moterys Vyrai Moterys 2008/ 2009

0 – 7 m. 17 18 28 21 35/ 49

8 – 16 m. 37 38 47 52 75/ 99

17 – 18 m. 25 19 16 17 44/ 33

19 – 25 m. 70 74 77 69 144/ 146

26 – 45 m. 185 161 174 163 346/ 337

46 – 65 m. 158 161 180 174 319/ 354

66 – 85 m. 72 140 67 122 212/ 189

Virš 85 m. 8 22 9 27 30/ 36

Iš viso 572 633 598 645 1205/ 1243

Šaltinis: Veiverių seniūnija.

Konstatuotina, kad demografin÷s situacijos tendencijos optimizmo nekelia, nes pati mažiausia gyventojų pagal amžiaus požymį yra grup÷ nuo 0 iki 18 m. bendrame skaičiuje sudaro tik apie 13 %. Gyventojų skaičius Veiveriuose svyruoja, tačiau pastebima maž÷jimo tendencija. Gyventojų amžiaus grupių dinamika nevienoda. Pagrindin÷ demografin÷ tendencija yra maž÷jantis gimusiųjų ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tačiau darbingo amžiaus gyventojų skaičius auga. Tuo remiantis konstatuotina, kad miestelio visuomen÷ sensta, ir tod÷l galima daryti prielaidą, kad miestelyje maž÷s ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo paslaugų poreikis, o did÷s medicinos, slaugos, socialin÷s rūpybos paslaugų bei jų prieinamumo ir kokyb÷s poreikis. Kartu did÷s būtinyb÷ labiau atsižvelgti į asmenis su specialiais poreikiais ir universalizuoti gyvenamąją aplinką.

5.3. SANTUOKOS IR IŠTUOKOS Statistikos departamento duomenys apie santuokas ir ištuokas analizuoti Prienų rajono mastu. 1 ir 2 grafikas parodo santuokų ištuokų skaičiaus svyravimą 20072012 m. laikotarpiu.

24 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

17 pav. Santuokų/ ištuokų skaičius Prienų r. savivaldyb÷je Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

5.4. SOCIALINöS RIZIKOS ŠEIMOS Veiverių seniūnijos duomenimis, 2012 m. seniūnijoje buvo 17 socialin÷s rizikos šeimų, kuriose augo 45 vaikai. N÷ra žinomas socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus pokytis ataskaitiniame laikotarpyje. Pagal statistikos departamento Prienų r. sav. duomenis, soc. rizikos šeimų skaičius Prienų rajono savivaldyb÷je nežymiai did÷ja, bet jose augančių vaikų skaičius nuosekliai maž÷ja (3 lentel÷).

3 lentel÷. Socialin÷s rizikos šeimų ir juose augančių vaikų skaičius Prienų r.sav.

Rodiklis 2009 2010 2011 Socialin÷s rizikos šeimų skaičius 193 197 207 Vaikų skaičius socialin÷s rizikos 472 466 412 šeimose Šaltinis: Veiverių seniūnija

5.5. MIGRACIJA Tarptautin÷ Lietuvos gyventojų (e)migracija palengva prasid÷jo dar iki 1990 metų. V÷liau jos mastai padid÷davo vos tik šalyje kildavo ekonominiai sunkumai, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir ratifikavus Šengeno sutartį, taip pat d÷l bevizio įvažiavimo į kai kurias šalis, tarptautin÷ migracija išaugo ir tapo sunkiai kontroliuojama. Viena iš pagrindinių vidin÷s ir tarptautin÷s migracijos priežasčių yra ekonominiai – socialiniai valstybių skirtumai.

25 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Nuo 2007 m. migracijos mastai Lietuvoje ima sparčiai augti ir 2009 m. migracijos saldo Lietuvoje jau buvo 15483. Skaičius augimas per trejus metus buvo 68,63 %. Emigrantų tarpe didžiausią dalį sudaro darbingo amžiaus asmenys. Aktyviausiai emigruoja 25 – 29 metų amžiaus grup÷s gyventojai, tai bene labiausiai nedarbo paliesta amžiaus grup÷ šalyje (ir Josvainiuose taip pat). Migracijos departamento duomenimis, dažniausiai išvykimo nedeklaruoja vykstantys uždarbiauti asmenys. Tarpe visų, nedeklaravusių išvykimo, jie sudar÷ 70,1 % (2008 m.).Migracija yra dviejų pagrindinių tipų – vidin÷ ir tarptautin÷. Ji taip pat būna savanoriška arba priverstin÷, nuolatin÷ (kai įsikuriama visam laikui), laikinoji (kai naujoje vietoje neplanuojama apsistoti visam laikui), sezonin÷ (kai trumpalaikis apsigyvenimas, nuo kelių iki keliolikos ar keliasdešimt parų, pvz.: turizmas) ir švytuoklin÷ (intensyvus migravimas paros b÷gyje). Kol kas Lietuvoje skaičiuojami tik emigracijos mastai ir beveik nesvarstoma kiek tai gali valstybei padaryti žalos, o kiek naudos. Prienų rajono savivaldyb÷je migracijos mastai pateikiami 2 lentel÷je. Veiverių seniūnijos duomenimis, 2012 m. gyvenamosios vietos deklaracijas , pildomas gyventojui pakeitus gyvenamąją vietą LR užpild÷ 234 gyventojai (atvyko gyventi į seniūniją). Išvykimo iš LR deklaracijas užpild÷ 33 gyventojai. Migracijos mastai Veiverių miestelio mastu n÷ra žinomi.

18 pav. Vidaus ir tarptautin÷s migracijos tendencijos Prienų rajono savivaldyb÷je. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

26 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

5.6. UŽIMTUMAS IR BEDARBYSTö Politin÷s ir socialin÷s permainos Lietuvoje bei ūkio transformacija rinkos ekonomikos link tur÷jo labai didelę įtaką užimtumui ir situacijai darbo rinkoje: transformacijos metu pasikeit÷ visi užimtumą charakterizuojantys rodikliai – bendras užimtųjų skaičius, užimtųjų struktūra, užimtumo lygis, darbo apmok÷jimas ir pan., atsirado nauji reiškiniai – nedarbas, pasl÷ptas nedarbas, neoficialus užimtumas, susiformavo darbo rinkos administravimo institucijų sistema. Šios bendros šalies darbo rinkos charakteristikos regionuose dar pasipildo vietiniais bruožais. Gana opi problema yra jaunimo bedarbyst÷, kuriai užsitęsus, miestelis gali prarasti ženklią darbo j÷gos potencialo dalį. Darbo negaunantys jauni žmon÷s emigruoja, likusieji tampa socialiai remtinais. Artimiausiu metu vietin÷ darbo rinka ir toliau bus įtakojama globalių ekonominių problemų. Šalies ūkio smukimas, pasauliniu mastu vis dar tebesitęsiantis ekonomikos nuosmukis ir vartojimo sumaž÷jimas verčia stabdyti investicijas, o tai neigiamai veikia darbo rinką.

5.7. NUSIKALSTAMUMAS Nusikalstamų veiklų spektras yra labai platus (nuo viešosios tvarkos sutrikdymų iki sunkių nusikaltimų prieš asmenį), o suminis jų pobūdis dažnai yra skirtingas net greta esančiose gyvenamosiose vietov÷se. Nusikalstamumo lygį ir pobūdį lemiantys pagrindiniai veiksniai yra menkas išsilavinimas, neišvystyti (kartais ir neįgyti) asmens socialinio bendravimo įgūdžiai, vertybin÷ skal÷, vietos (ir šeimos) tradicijos, o taip pat nedarbo lygis. Greta jau išvardintų dalykų nusikalstamumo lygį taip pat įtakoja asmenų piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichotropin÷mis medžiagomis. Ataskaitinio laikotarpiu prasid÷jęs šalies ūkio nuosmukis dalį opių problemų tik dar labiau užaštrino. Remiantis statistiniais duomenimis nusikalstamumas ataskaitinio laikotarpio metu šalyje sumaž÷jo. Tačiau iki 2007 m. maž÷jęs nusikalstamumo lygis per pastaruosius du metus v÷l išaugo. Tam tikra dalimi tai sietina ekonomin÷s kriz÷s padariniais, nes darbo praradimas skatina nusikaltimus. Didžiausią dalį sudaro nusikaltimai nuosavybei, po to seka visuomen÷s saugumui ir viešajai tvarkai, asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui. Apie trečdalį nusikaltimų padaromi grup÷mis. Mažų miestelių ir kaimų gyventojai yra mažiau linkę daryti nusikaltimus. Vis daugiau nusikaltimų padaroma viešosiose vietose. Veiverių miestelyje nusikalstamumo dinamiką lemia padarytų nusikaltimų skaičius, kadangi baudžiamųjų nusižengimų skaičius beveik nekinta (12 baudžiamieji nusižengimai per metus). Apie 41 proc. visų nusikalstamų veikų sudaro vagyst÷s. Nepilnamečiai padaro apie 17 proc. visų nusikalstamų veikų.

27 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

4 lentel÷. Veiverių miestelio nusikalstamumo rodikliai 2008 – 2012 m.

Metai Nusikalstamos Nusikaltimai Baudžiamieji Iš jų, padarytos Daugiausia padaryta veikos nusižengimai nepilnamečių nusikaltimų 2008 13 12 1 6 Iš jų 5 vagyst÷s 2009 20 18 2 0 Iš jų 8 vagyst÷s 2010 15 13 2 2 Iš jų 5 vagyst÷s 2011 22 20 2 0 Iš jų 10 vagysčių 2012 8 7 1 5 Iš jų 4 vagyst÷s Viso 78 70 8 13 Iš jų 32 vagyst÷s Šaltinis: Prienų rajono policijos komisariatas.

5.8. BŪSTAS IR GYVENAMASIS FONDAS Gyvenamojo būsto kokyb÷ ir patrauklumas ženkliai priklauso nuo komunalinių patogumų ir paslaugų lygio. Dauguma Veiverių miestelio namų yra aprūpinti geriamuoju vandeniu, prijungti prie nuotekų pašalinimo sistemos arba turi vietinius valymo įrenginius, būstai elektrifikuoti (praktiškai 100 %). Veiverių Tomo Žilinsko gimnnazijazijos pastatas yra 4482,74 m 2 šildomo ir valomo ploto. Bendras teritorijos plotas – 28000 m2. Teritorija neaptverta, gimnazijos patalpos nesaugomos. Sporto aikštynas nerenovuotas. Gimnazijos kiemo dangai reikalingas remontas. Gimnazijoje yra 9 administracin÷s patalpos, 28 kabinetai, sporto sal÷, aktų sal÷, biblioteka, valgykla. Gimnazijai yra atlikta išor÷s renovacija, renovuota šildymo sistema, pakeisti langai ir lauko durys, kai kurių patalpų grindų danga. Vidaus patalpoms reikalingas kosmetinis remontas, baldai kabinetuose seni, trūksta sanitarinių įrenginių. Gimnazijoje yra 56 kompiuterizuotos darbo vietos, visose patalpose veikia interneto ryšys. Yra 2 interaktyvios lentos, 12 projektorių

5.9. KOMUNALINöS PASLAUGOS IR PATOGUMAI Ataskaitiniu laikotarpiu gyvenamųjų namų aprūpinimas komunaliniais patogumais buvo ne vienodas. Visi miestelio gyvenamieji ir kitos paskirties pastatai yra aprūpinti elektra, tačiau centralizuota vandens tiekimo sistema aprūpinta tik ~11 % gyventojų, kita vartotojų dalis vandenį gauna iš šachtinių šulinių. Miestelio buitinių nuotekų tinklais, kurie prijungti prie biologinio valymo įrenginių, naudojasi 40% gyventojų, kiti jas tvarko individualiai t.y. netvarkytos nuotekos šalinamos gyvenamojoje aplinkoje, surenkamos duob÷se. Miestelis neturi lietaus kanalizacijos tinklų, tod÷l polaidžių ar liūčių metu d÷l patenkančio vandens siurblin÷ nesp÷ja išpompuoti nuotekų.

28 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Miestelis n÷ra dujofikuotas, gyvenviet÷ turi centralizuotą šildymo sistemą. Nauja, 2010m. statybos katilin÷, kūrenama medienos granul÷mis, šilumą tiekia 33 abonementus bei 1 biudžetinę įstaigą. Kita gyventojų dalis apsišildo savarankiškai.

5.10. VIEŠOJI INFRASTRUKTŪRA Gyvenamosios aplinkos viešoji infrastruktūra Veiveriuose tenkina nedidelius poreikius. 73% gatvių miestelyje yra asfaltuotos, pagrindin÷ Kauno g. turi apsaugines tvoreles ir asfaltuotus kelkraščius, nuovažos į įvažiavimus asfaltuoti. Miestelis turi siaurą (apie 1m pločio asfalto dangos) p÷sčiųjų ir dviračių taką palei visą pagrindinę Kauno g. miestelio ribose, o centrin÷je dalyje abipus. Miestelis turi vieną viešojo transporto stotelę netoli Kauno g. Ir Paž÷rų g. sankryžos, kitoje gatv÷s pus÷je įrengta autobusų/ mikroautobusų apsisukimo aikštel÷. Iš miestelio kapinių link yra nutiestas siauras asfaltuotas p÷sčiųjų/dviračių takas (20 pav. Esamas asfalto takelis iki kapinių ).

19 pav. Tarpmiestinio viešojo transporto stotel÷ ir apsisukimo 20 pav. Esamas asfalto takelis iki kapinių aikštel÷ Gatvių apšvietimas įrengtas nenuosekliai, centrin÷je dalyje prie pagrindinių visuomeninių miestelio pastatų, pasitaiko keletas apšviestų vietų ir kitose miestelio gatv÷se, besidriekiančiose tankiausiai užstatytose dalyse siauruose „koridoriuose“ be šaligatvių palei individualių gyvenamųjų namų tvoras, kitais atvejais taip pat be šaligatvių. Prie T. Žilinsko gimnazijos yra įrengta nedidel÷ asfalto sporto aikštel÷ bei stadionas be dangos su gruntiniais takais. Gimnazijos kiemas reikalauja remonto, o sporto aikštynas nerenovuotas. Menų mokykla, įsikūrusi kultūros paveldo objekte pašto rūmuose turi įrengtą kiemą/ mini aikštę renginiams su vasaros estrada, moderniais suoliukais, šiukšlių d÷ž÷mis, lauko apšvietimo įranga. Miestelyje numatytas įrengti parkas, esančiame želdyne, už parduotuv÷s „Veiverių aib÷“, tačiau šiuo metu bendras vaizdas sudaro miškelio įvaizdį, t÷ra gruntiniai takai, n÷ra suoliukų,

29 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

informacinių stendų. N÷ra aiškaus pri÷jimo ar privažiavimo. Parkas pasiekiamas iš parduotuv÷s „Veiverių aib÷“ pravažiavimo. Miestelyje esamas viešo naudojimo tvenkinys lengvai privažiuojamas asfaltuotomis gatv÷mis, privažiavimai ir pri÷jimai yra žvyro. Savaime susiformavusios vietos maudykloms neturi jokios įrangos, išskyrus prie išvažiavimo stovintį atliekų konteinerį. Miestelyje yra vienintel÷ apie 20a ploto aikšt÷, naudojama prekybinei funkcijai (turgus) ir parkavimui. Kadangi miestelis nedidelis, vyraujančios gyvenamosios funkcijos, didelio poreikio parkavimui n÷ra, išskyrus gal Šv.Lauryno bažnyčią, kurios šventoriaus tvora ribojasi su siauru šaligatviu, o artimiausia automobilių stov÷jimo aikštel÷ yra prie greta esančios nedidel÷s parduotuv÷s. Kiti visuomeniniai objektai Veiveriuose turi numatę stov÷jimo vietas savo valdų ribose.

21 pav. Parkavimas prie bažnyčios 22 pav. Vienintel÷ miestelio aikšt÷turgus prie „Veiverių aib÷s“

5.11. ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS Veiverių miestelyje yra vienintel÷ Tomo Žilinsko gimnazija, kurioje teikiamas pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas. Mokykloje taip pat yra neformalusis ugdymas (apie 18 įvairaus profilio užklasin÷s veiklos būrelių). Tai savivaldyb÷s biudžetin÷ įstaiga, kurioje 20112012m. duomenimis mok÷si 379 mokinių, dirbo 33 pedagogai, 1 socialinis pedagogas ir 18 personalo darbuotojų. Gimnazijoje yra 9 administracin÷s patalpos, 28 kabinetai, sporto sal÷, aktų sal÷, biblioteka, valgykla. Gimnazijai yra atlikta išor÷s renovacija, renovuota šildymo sistema, pakeisti langai ir lauko durys, kai kurių patalpų grindų danga. Vidaus patalpoms reikalingas kosmetinis remontas, baldai kabinetuose seni, trūksta sanitarinių įrenginių. Gimnazijoje yra 56

30 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

kompiuterizuotos darbo vietos, visose patalpose veikia interneto ryšys. Yra 2 interaktyvios lentos, 12 projektorių.

T.Žilinsko gimnazijos mokinių skaičiaus pokyčiai 20072013m.

494 500 456 410 399 400 379 364 300

200 Mokinių skaičius 100 0 2007 2008 2009 2010 2001 2012 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.

23 pav. Mokinių skaičiaus kaitos tendencijos T. Žilinsko gimnazijoje. Šaltinis: Veiverių seniūnija

Mokyklos ugdymo programose dalyvauja mokiniai gyvenantys virš 20ties skirtingų kaimų, išsid÷sčiusių apie 10 km spinduliu aplink Veiverius, taip pat yra mokinių ir iš artimiausių Kauno rajono ir Kazlų Rūdos savivaldyb÷s artimiausi kaimų. 20122013m. mokslo metais transportas į mokyklą reikalingas 206 mokiniams, jie naudojasi maršrutiniu transportu arba mokykliniu autobusu. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Veiveriuose n÷ra, tačiau poreikis ryškus pateikta 20 t÷velių prašymai. Patalpos darželiui išskirtos, tačiau joms reikalingas remontas. Artimiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra Skriaudžių kaime, kur veikia pagrindin÷ Skriaudžių mokykla, joje mokosi 176 mokiniai, dirba 16 mokytojų, 1 soc. pedagogas ir 14 personalo darbuotojų. Prie šios mokyklos yra įsteigtas ikimokyklinio ugdymo skyrius (atskirame pastate). Mokykloje (biudžetin÷ įstaiga) teikiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo paslaugos. Miestelis turi garsią Antano Kučingio meno mokyklą, kurioje d÷stomi muzikinio, dail÷s ugdymo dalykai, be to veikia ir suaugusiųjų dail÷s studija. Mokiniai dalyvauja ir turi laim÷jimų tarptautiniuose, respublikiniuose ir vietin÷s reikšm÷s renginiuose. Mokykloje mokinių skaičius yra stabilus 125 mokiniai, nuo 2011m. įsteigus studiją suaugusiems išaugo iki 142 mokinių, pedagogų – 20. Mokykla didžiąja dalimi gyvuoja Prienų savivaldyb÷s l÷šomis, kita dalis mokinių t÷velių. 2012m. baigti mokyklos pastatų ir aplinkos gerinimo darbai. Restauruoti buvusių pašto rūmų – dabartin÷s meno mokyklos pagrindinis pastatas – keista stogo danga, restauruoti fasadai, renovuota biblioteka, sal÷, audimo, keramikos klas÷s, moderniai atnaujinti tualetai, pakeista dalis langų. Taip pat dalinai restauruoti buvusių arklidžių fasadai, pakeistas stogas, langai, kur v÷liau planuojama įkurdinti meno mokyklos audimo ir keramikos klases. Mokykla turi vidaus

31 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

kiemą/skverą su p÷sčiųjų takais, vasaros estrada, teritorijos aptv÷rimu, lauko apšvietimo įrengimais, prie mokyklos sutvarkyta 10 vietų automobilių stov÷jimo aikštel÷.

5.12. KULTŪRA Miestelio kultūrinę veiklą palaiko Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, tačiau jis įsikūręs už Veiverių miestelio administracinių ribų, kitoje gyvenviet÷je Skriaudžių kaime, Jaunimo g.11a. Susidaro kiek daugiau nei 5km atstumas vykstant nuo Veiverių centrin÷s dalies. 2013m. kultūros centras išrinktas geriausiai dirbančia kultūros įstaiga Prienų rajone. Centre „gyvena“ daugiau nei 5 folkloriniai kolektyvai, ansambliai susirenkantys iš Veiverių, Skriaudžių ir Juodbūdžio kaimų. Kartu su šalimais esančiu Skriaudžių buities muziejumi rengiamos kasmetin÷s tradicin÷s švent÷s, min÷jimai, koncertai, šokių varžytuv÷s ir kt. Veiverių Šaulių namuose įsikūrusi bendruomen÷ „Veiverių kraštas“ vienija 133 narius, kurie organizuoja miestelio viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo iniciatyvas, taip pat rengia susitikimus, bendrauja, rengia poezijos vakarus. 2012m. renovuoti Šaulių namai, itin reikalingi miestelio kultūriniams renginiams, gyventojų susibūrimams. Juose vyksta kasmetin÷s miestelio mokyklų moklseivių darbų parodos. Įgyvendinus ES paramos projektą ir suremontavus pastatą, jame įsikūrusi bendruomen÷ ir toliau organizuos renginius, vykdys šviet÷jišką veiklą. Tai bus produktyvi laisvalaikio ir poilsio praleidimo vieta tiek jaunimui, tiek pagyvenusių, socialiai pažeidžiamų ir neįgalių žmonių poreikiams tenkinti. Veiveriuose, parapijos kluonelyje, 2006m. atidarytas ilgamečio parapijos klebono kun. Kazimiero Skučo pagamintų brikų, važių ir pakinktų Rimoryst÷s muziejus, kuris yra ne tik eksponatų saugykla, bet ir senovinio amato mokykla. Nacionalines šventes organizuoja Veiverių seniūnija, kultūrin÷je veikloje aktyvi Šv.Liudviko parapija, T.Žilinsko gimnazija, A.Kučingio meno mokykla. Kartu su pastarąja, buvusiuose arklių pašto stoties pastatuose, įsikūręs ir Veiverių krašto istorijos atminties muziejus, partizano Juozo Lukšos Daumanto ekspozicija, įsteigta 2008m. Muziejuje įrengta sal÷, kurioje demonstruojama vaizdin÷ medžiaga, vyksta edukaciniai užsi÷mimai partizaninių kovų istorijos temomis. Čia galima rengti istorijos pamokas, seminarus, įvairius renginius. T.Žilinsko gimnazija taip pat turi savo istorijos muziejų, leidžia savo m÷nesinį laikraštį „Veiveriukas“. Rajonin÷s bibliotekos vaidina labai svarbų vaidmenį kaimo bendruomenių gyvenime. Bibliotekos kaimo vietov÷se šiandieną yra tapę svarbiausiu ir bene pagrindiniu kultūros bei informacijos šaltiniu. Veiveriuose, kartu su A.Kučingio menų mokykla, buvusiuose pašto rūmuose, įsikūrusi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Veiverių filialin÷ biblioteka, gaunanti 28 pavadinimų periodinius leidinius, fonde turinti per 8000 fiz. vnt.

32 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

dokumentų. Per metus bibliotekoje apsilanko 11 763 lankytojai, jiems išduodama 26 669 fiz. vnt. spaudinių. Vietos bendruomen÷s nariams skirtos 4 kompiuterin÷s darbo vietos. Jie noriai dalyvauja literatų svetain÷s „Verden÷“ ir vaikų klubo „De legi gojo“ veikloje. Bibliotekoje dirba 3 darbuotojai. Miestelis išnaudoja turimas miestelio įstaigų patalpas ir erdves kultūriniams renginiams rengti. Kultūrinių renginių organizavime bendromis j÷gomis dalyvauja miestelio mokslo įstaigos, bažnyčia, Veiverių seniūnijos bendruomen÷s centras, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras ir visos kitos įstaigos ir įmon÷s.

5.13. SPORTAS Miestelyje sporto klubų n÷ra. Sportuojančių gyventojų skaičius kinta nuo 150 iki 200, jie naudojasi Veiverių T.Žilinsko gimnazijos sporto sale. Šios mokyklos sporto materialin÷ baz÷ yra vieninteliai sporto inventoriaus ištekliai miestelyje.

5.14. MEDICININö PRIEŽIŪRA Veiverių miestelio ir jo apylinkių gyventojų sergamumo statistikoje vyrauja kraujotakos sistemos ligos, navikin÷s ligos, endokrinin÷s sistemos, ūminių kv÷pavimo sistemos ligos ir kt. Veiverių seniūnijos gyventojų, amžiaus grup÷je iki 14m., sveikata labiausiai trikdoma kv÷pavimo takų sistemos ligomis, 1517m. amžiuje gyventojai daugiausiai turi jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos negalavimų, o nuo 18m. amžiaus gyventojai daugiausiai serga kraujotakos sistemos ligomis: išemin÷ širdies liga, hipertenzin÷s ligos, cerebrovaskulin÷s ligos.

Dispanserizuotų pacientų, sergančių l÷tin÷mis ligomis, skaičius

21 32 Kraujotakos sistemos ligos 39 Navikin÷s ligos Endokrinin÷s ligos Urogenitalin÷s ligos 65 236 Kv÷pavimo sistemos ligos

24 pav. Pagrindinių sveikatos sutrikimų pasiskirstymas dispanserizuotų pacientų tarpe. Šaltinis: Veiverių seniūnija

Miestelyje yra dvi medicinos įstaigos VŠĮ Veiverių pirmin÷s sveikatos priežiūros centras ir VŠĮ „Veiveriečių sveikata“. Veikia ambulatorija bei slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Vykdomos visos ligonių kasų finansuojamos prevencin÷s programos: gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencin÷, priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios diagnostikos, atrankin÷s mamografin÷s

33 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

patikros d÷l krūties v÷žio prevencijos, asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didel÷s rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių, vaikų krūminių dantų dengimo silantin÷mis medžiagomis, storosios žarnos v÷žio ankstyvosios diagnostikos programos.

Veiverių medicinin÷se įstaigose teikiamos šeimos gydytojo praktikos, bendrosios praktikos odontologo, bendruomen÷s slaugos, stengiamasi gyventojų tarpe propaguoti ir ugdyti sveiką gyvenseną. Miestelyje veikia dvi vaistin÷s: UAB „Gintarin÷ vaistin÷“ ir UAB “Išlaužo vaistin÷“.

Veiveriuose neteikiamos antrojo lygio gydymo paslaugos. Artimiausios antrojo lygio ligonin÷s yra Garliavos ligonin÷ už 15km (16min kelion÷ automobiliu, ) Kazlų Rūdoje už 21 km (22min), Prienų ligonin÷ už 30km (31min). Trečio lygio didžiausios Lietuvoje universitetin÷s klinikos yra Kaune – už 35km (31min). Tod÷l prieiname prie išvados, kad Veiverių miestelio gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos yra lengvai pasiekiamos ir pilnai atitinka poreikius.

5.15. SOCIALINöS PASLAUGOS Socialiai remtinų asmenų skaičius 20072012m. did÷ja. Socialines pašalpas gaunančių šeimų skaičius 2007 m. 78; 2008m. – 80; 2009m. 75; 2010 m. 168; 2011m.97; 2012m. 135. Socialines paslaugas seniūnijoje teikia dvi Prienų paslaugų centro darbuotojos. Viena socialin÷ darbuotoja teikia paslaugas seneliams ir neįgaliesiems, o kita socialin÷ darbuotoja dirba su socialin÷s rizikos šeimomis.

5.16. EKONOMINö IR VERSLO APLINKA Neišsamiais duomenimis Veiverių miestelyje registruotos dvi didesn÷s įmon÷s. UAB „Veiverių skonis“ (Ąžuolo g.2), užsiima maisto produktų gamyba, didmenin÷ ir mažmenine prekyba (majonezas, kečupas, margarinas, aliejus, pomidorų padažai gamyba,), įmon÷je dirba (2013m. duomenimis) 28 darbuotojai. 1993m. įkurta UAB „Alsena“, turi apie 100 darbuotojų ir nuo 1997m. užsiima europinio standarto medienos pad÷klų (europad÷klai) gamyba, didmenine prekyba. Naudojama medžio apdirbimo įranga, pakavimo medžiagos (pl÷vel÷, kartonas) didmenin÷, mažmenin÷ prekyba.Ši įmon÷ į įeina į Prienų r.sav. didžiausių pramon÷s įmonių dešimtuką pagal darbuotojų skaičių. Veiveriuose 2010m. veik÷ 13 parduotuvių. Didžiausia UAB „Veiverių aib÷“, Kauno g. 46, įsikūrusi sovietmečio statybos pastate. Parduotuv÷ yra padalinys įmon÷s UAB „Gulbel÷“, kurios veiklos kryptis – nedidelių parduotuvių tinklo miesteliuose ir kaimuose pl÷tra, užtikrinant jų pelningą veiklą, teikiant kokybiškas prekes ir paslaugas. Šiuo metu įmonei priklauso 39 “Aib÷s“ parduotuv÷s 9iose savivaldyb÷se. Įmon÷ užsiima mažmenine prekyba (ūkin÷s ir namų apyvokos

34 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

prek÷s), gamyba (picerija, kepykla), teikia maitinimo paslaugas. Aikšt÷je vyksta turgūs, smulkioji prekyba kioskuose g÷rimais, maisto prek÷mis.

5 lentel÷. Žinomos įmon÷s Veiverių miestelyje

Įmon÷ Veikla Korpus, UAB Didmenin÷ prekyba restauruotomis Kauno g. 90, Veiveriai padangomis, prekyba padangomis, automobilių dalys. L. Starkevičien÷s IĮ Parduotuv÷ Kauno g. 46A, Veiveriai P. Jelovecko veterinarijos aptarnavimo įmon÷ Veterinarija Vyturių g. 3, Veiveriai R. Vaičiuko IĮ Parduotuv÷ Kauno g. 68, Veiveriai Atminimas, filialas, IĮ Ritualin÷s paslaugos Kauno g. 37, Veiveriai A. Aksomaitien÷s komercijos įmon÷ Parduotuv÷ G÷lių g. 4, Veiveriai Baltic Petroleum, degalin÷, UAB Degalin÷ Veiveriai Gintarin÷ vaistin÷ Vaistin÷ Kauno g. 44, Veiveriai Granbaltas, UAB Kuras ir naftos produktai Petkeliškių g. 16, Veiveriai Granagra, UAB Atliekų tvarkymas Veiveriai, 59290 Prienų r. Išlaužo vaistin÷, filialas, UAB Vaistin÷ Kauno g. 41, Veiveriai Veiverių žirgynas, UAB Žirgininkyst÷, žirgynai Veiveriai L. Barauskien÷s ūkis Žem÷s ūkio produktai Suvalkiečių g. 13, Veiveriai PRIENŲ TAUPA, kredito unija, Veiverių kasa Kreditai Kauno g. 33, Veiveriai Prienų r. Veiverių seniūnijos komunalinio ūkio Komunalin÷ technika ir paslaugos tarnyba Kauno g. 33, Veiveriai Robotex, uab Automatizavimas, pakuot÷s, tara Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r. R. Vaičiuko IĮ Parduotuv÷ Kauno g. 68, Veiveriai

Veiverių miestelio šiaurin÷je dalyje išsid÷stęs buvusio kolūkio centro pastatų kompleksas. Šiuo metu objektas eksploatuojamas. Už 3km esantis Mauručių kaimas turi didelį ekonominį potencialą. Čia įsikūrusi Agro koncerno grup÷ „Mauručių agrocentras“ yra didžiausias žemdirbių aptarnavimo kompleksas pietų Lietuvoje, savo veikla apr÷piantis didelį žemdirbišką regioną. Šiam agrocentrui priklauso didel÷

35 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

agrochemin÷ baz÷, skystų trąšų terminalas, specializuoto krovininio transporto padalinys, stambus grūdų elevatorius, bei grūdų sand÷lis ir – geležinkelio transporto sistema. Dirba iki 250 darbuotojų. Mauručių kaime, kuriame yra geležinkelio stotis, yra kitų stambesnių įmonių UAB „Baltijos anglis“ (Prienų akmens anglies aikštel÷, 11 darbuotojų), UAB „Grasta“ (Mauručių kietojo kuro sand÷lis, 150 darbuotojų), UAB „Kukras“ (medienos įmon÷, 70 darbuotojų), UAB „Vilža“ (kietojo kuro sand÷lis, 20 darbuotojų) ir kt. Veiverių esama ekonomin÷ aplinka apibūdintina žodeliu agro ir komercija, papildomai galima prid÷ti – reikalingiausios paslaugos gyventojams. Kaip ir miestelio pradžioje taip ir šiandien svarbiausius gyvybiškumo impulsus užduoda čia pat esantys transporto traktai ir geografin÷ pad÷tis. Veiverių miestelis įsikūręs palankioje gyventi, kurti gamybos, sand÷liavimo ir prekybos verslą pozicijoje.

36 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

6. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA 6.1. VANDENTIEKA Vandens tiekimo sistema miestelyje vandeniu aprūpina ~11 % gyventojų. Kita vartotojų dalis vandenį gauna iš šachtinių šulinių. 80 % geriamos kokyb÷s vandens naudoja gyventojai (20 % kiti abonentai). Buitinių nuotekų sistema naudojasi 40 % gyventojų. Sudaryta 120 sutarčių su vartotojais, abonentų yra 12. Geriamos kokyb÷s vanduo miestelyje tiekiamas iš vandenviet÷s, kurioje yra du gręžiniai su panardinamais siurbliais. Abu vandentiekio gręžiniai yra miestelio ribose (padidintas Fe kiekis, tačiau vandens kokyb÷ atitinka HN reikalavimus). Gręžinio SAZ įrengta 1ha plote, monitoringas nevykdomas. Vandentiekio tinklų būkl÷ patenkinama, susid÷v÷jusius vamzdžius reikia renovuoti arba pakeisti naujais (jie yra seno tipo – špižiniai ir metaliniai). Vandentiekio tinklų ilgis apie 2033m. Vandens sl÷gis pakankamas. Maksimalus gręžinių našumas iki 360 m 3/p. Sl÷gio k÷limui naudojami du giluminiai gręžiniai su siurbliais 4kW ir 5.5kW galingumo. Yra nugeležinimo įrenginiai (12 m 3/h našumo). Vandentiekio paj÷gumas šiuo metu yra pakankamas ir vandens kiekis aprūpina visus esamus vartotojus. Priešgaisrinio vandens atsarga gal÷tų būti l laikoma bokšte, bet jam reikalingas remontas, šiuo metu jis yra neveikiantis. Yra keletas priešgaisrinių hidrantų. Gamybinių įmonių n÷ra, kurioms reikalingas techninis arba geriamas vanduo, tod÷l gamybinio vandentiekio n÷ra.

6 lentel÷. Komunikaciniai koridoriai

Vandentiekis Buitin÷s Nuotekų Lietaus Vandens Gyventojai nuotekos valymas, nuotekos gerinimas Abonentai Suvartojama 3 vnt. tūkst. m 3/metus tūkst.m /m. našumas tūkst. tūkst. m3/met. 3 m3/parą_tūkst.m3/m m /metus 1100 12 33 12 20 50 n÷ra Fe šalinimas

6.2. VANDUO ŽALIŲJŲ PLOTŲ LAISTYMUI

7 lentel÷. Miestelio gatvių ir žaliųjų plotų plaistymui tenkantis vandens kiekis

Laistymo Gyventojų m3/parą Pavadinimas norma skaičius, 1 gyv./parą vnt. Žaliųjų plotų, aikščių gatvių 50 1100 55.0 laistymas T.sk. iš vandentiekio tinklų (50 %) 27.5

37 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Pagal pateiktus duomenis, vanduo žaliųjų plotų laistymui naudojamas iš šachtinių šulinių arba individualiai panaudojant lietaus vandenį.

6.3. VANDENS KIEKIAI PRIEŠGAISRINIAMS REIKALAMS Pagal „Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos“ direktoriaus įsakymo (NR. 1168 ) 2009.05.22. lentelę 1 Veiverių miestelyje vienu metu kilusių gaisrų skaičius būtų: 8 lentel÷. Vandens kiekiai priešgaisriniams reikalams

Gaisrų Debitas l/sek Pavadinimas skaičius Vienam Bendras Gaisro trukm÷ Vandens kiekis, vnt. gaisrui val. m3 Išor÷s gaisrų 2 10 20 3 216.0 gesinimas

Reikalingas bokšto remontas laikytis papildomam vandens kiekiui gaisrų gesinimui. Sekančiame vandentvarkos pl÷tros etape numatomi perspektyviniai darbai 20142020m. Išžvalgytų vandenviečių n÷ra. Siurblin÷s yra vandenviet÷je, reguliuojančių talpų n÷ra. Šiuo metu n÷ra poreikio įrengti papildomai vandens gerinimo įrenginius.

6.4. BUITINöS NUOTEKOS Veiverių miestelyje veikia centralizuota atskirtoji buitinių nuotekų sistema biologinio valymo įrengimai. Dauguma nuotekų tinklų yra susid÷v÷ję, juos reikia renovuoti arba pakeisti naujais. Nuotekų tinklų ilgis 2470 m. Vamzdžiai keraminiai, PE, PVC; d160 – 200m (600m renovuoti plastmasiniai). Yra valymo įrenginiai, jų paj÷gumas 50 m 3/p, BDS7 – 28 mmg/l ir SM – 30 mg/l (metin÷ vidutin÷). Valymo įrenginiai paj÷gūs išvalyti prognozuojamą buitinių nuotekų kiekį. Prie nuotekų valyklos yra siurblin÷, kurios galingumas apie 20 m 3/h. Azoto (N) ir fosforo (P) šalinimas iš buitinių nuotekų šiuo metu nenumatytas. Buitinių nuotekų sistema naudojasi 11 abonentų, vartotojų sutarčių 120. Buitinių nuotekų tinklais naudojasi apie 40 % gyventojų. Vandenvalos įrenginių SAZ (sanitarin÷ apsaugos zona) 50m. Kadangi n÷ra gamybinių nuotekų, tai neeksploatuojami ūkinių – gamybinių pastatų valymo įrenginiai. Netvarkytos nuotekos individualiai šalinamos gyvenamojoje aplinkoje, surenkamos duob÷se bei kitais būdais. UAB „Prienų vandenys“ teikia nuotekų surinkimo bei išvalymo paslaugas iš išs÷mimo duobių (išvežamos į Prienų nuotekų perpumpavimo stotį}. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai rekonstruoti 2003 m.

38 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Yra buitinių nuotekų siurblin÷ – jos našumas 20 m3/h. Į valymo įrenginius atitekančios nuotekos išvalomos 100%. Liūčių, polaidžių metu d÷l patenkančio vandens siurblin÷ nesp÷ja išpompuoti nuotekų. Perteklinis dumblas kaupiamas valymo įrenginių aikštel÷je. Dumblas numatytas tręšimui. Perteklinis dumblas išvežamas į Jiezno valymo įrenginių aikštelę. Išvalytas vanduo išleidžiamas į melioracijos griovį.

6.5. LIETAUS NUOTEKOS

Veiverių miestelyje lietaus nuotekų tinklų n÷ra.

6.6. ŠILUMOS TIEKIMAS Veiveriuose yra 2010m. įrengta 0,95 MW galios medienos granul÷mis kūrenama katilin÷. Ateityje šilumos trasų ir katilin÷s modernizavimo nenumatoma. Yra veikianti CŠT sistemos gyvenviet÷s katilin÷ joje naudojamas kuras –medienos granul÷s( permetus sunaudojama apie 200 t.) Šios katilin÷s galia –0.95 MW. Trasų ilgis 537 m. Yra 33 abonentai.(iš jų 1 biudžetin÷ įmon÷ ir 32 buitiniai vartotojai). Naujų katilinių statyti neplanuojama. Taip pat neplanuojama senosios katilin÷s modernizuoti. Galimas šilumos tiekimas numatomoje miestelio pl÷troje, numatomoje urbanizuoti teritorijoje. Šilumos tiekimui numatomas techninis aptarnavimas, eksploatacija. Nenumatyta šilumos tiekimo decentralizacija, nenumatytos šilumos gamybos ir paskirstymo zonos. Išvados:

1. Mažinti šilumos perdavimo nuostolius; 2. Įgyvendinti šilumos taupymo priemones pastatuose; 3. Skatinti vartoti vietinį, ekologiškai švaresnį organinį kurą (medžių atliekas, skiedras, šiaudus, šieną, medžių gen÷jimo atliekas, pakelių šienavimo atliekas ir kt.).

6.7. ELEKTROS TIEKIMAS Veiverių miestelio elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetin÷s sistemos, susidedanti iš aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams bei žemesn÷s įtampos skirstomojo tinklo. Veiverių miestelyje visi gyvenamieji ir kiti pastatai elektrifikuoti. Elektros sunaudojimas kiekvienais metais yra beveik pastovus. Elektra naudojama gatvių apšvietimui, buityje patalpų apšvietimui, maisto gaminimui ir kitoms reikm÷ms. Esamų transformatorinių būkl÷ gera.

39 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

9 lentel÷. Pagrindin÷s elektros trasų technin÷s charakteristokos Veiverių miestelyje.

Pavadinimas Vienetai Veiverių miestelis 35kV transformatorių pastot÷s vnt. 1

610 kV transformatorin÷s vnt. 12

610 kV oro linijos km 6,5/4

610 kV kabelin÷s linijos km 0,55

0.4 kV kabelin÷s linijos km 0,63

0.4 kV oro linijos km 33,85

6.8. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS Veiverių miesteliui gamtin÷s dujos šiuo metu netiekiamos. Investiciniai projektai arba dujofikavimo schemos neparengtos.

6.9. ATLIEKŲ TVARKYMAS Veiverių miestelio seniūnijos vaidmuo, pl÷tojant atliekų tvarkymo sistemą yra apibr÷žtas Prienų rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykl÷se bei Lietuvos Respublikos teis÷s aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą. Nepavojingos atliekos iš Veiverių miestelio vežamos į Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalin÷s atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitin÷s atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Individualių namų bendrojo naudojimo konteineriai išvežami kartą per savaitę. Susikaupusias stambiagabarites atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į atliekų pri÷mimo punktą. 2012m. išduotas leidimas naujai Prienų rajono savivaldyb÷s didelių gabaritų surinkimo aikštel÷s statybai adresu Kauno g.34A. Į atliekų pri÷mimo aikštelę gyventojai gali atvežti: medienos atliekas, skaidrų ir spalvotą stiklą, popierių; plastiką, buitinius prietaisus (šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius), metalą, padangas, pavojingas buitines atliekas (liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei itas pavojingas buityje susidarančias atliekas); buityje susidariusias statybines atliekas. Biologiškai suįrančias atliekas (smulkias medžių ir krūmų šakas, lapus, nupjautą žolę) gyventojai gali vežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Takniškių kaime.

40 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

7. SUSISIEKIMO SISTEMA 7.1. AUTOMOBILIŲ KELIAI IR GATVöS Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 441076; 1997, Nr. 962424) numato, kad šalies keliai, atsižvelgiant į jų reikšmę, skirstomi į valstybin÷s reikšm÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelius. Valstybin÷s reikšm÷s keliai dar skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Vietin÷s reikšm÷s keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius kelius bei vidaus kelius. Keliai ar jų ruožai, esantys miesto (miestelio) ar kaimo gyvenamosios vietov÷s teritorijoje ir paprastai turintys pavadinimus yra gatv÷s. Veiverių miestelio bendrajame plane gatv÷ms priskirtos kategorijos pagal jų funkcinę paskirtį, taip, kaip tą apibr÷žia STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos. Kelias 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai yra svarbiausiais miestelio išoriniam susisiekimui. Abejuose galuose jis įsijungia į magistralin÷s reikšm÷s kelią A5 Kaunas – Marijampol÷ – Suvalkai, Lietuvą kertančio Io transeuropinio koridoriaus, Via Baltica, dalis. Krašto keliu 230 ir magistraliniu keliu A5 pasiekiami artimiausi stambūs miestai. Kelias sutampa su miestelio pagrindine Kauno gatve ir formuoja miestelio urbanistinętransportinę ašį. Ši gatv÷ vienintel÷ priskirta B kategorijos gatv÷ms.

25 pav. Valstybin÷s reikšm÷s keliai

41 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

Veiverių miestelio transportiniai ryšiai realizuojami išskirtinai automobilių keliais. Nors už 1 km driekiasi magistralinio geležinkelio atšaka Kaunas – Marijampol÷, Veiveriuose traukiniai nestoja artimiausia geležinkelio stotis yra Mauručiuose (už 3 km). Be jau min÷to krašto reikšm÷s kelio 230 , Veiverių miestelis pasiekiamas rajonin÷s ir vietin÷s reikšm÷s keliais. Reikšmingiausias iš rajonin÷s reikšm÷s kelių yra kelias 1933 Garliava–Paž÷rai–Veiveriai. Miestelio ribose kelias sutampa su Paž÷rų gatve. Kelias naudojamas susisiekimui su Paž÷rais bei kitomis šio kelio atkarpoje iki Garliavos esančiais kaimais, taip pat su netoliese esančia Dievogala. Su pačia Garliava, Mastaičiais ir Kaunu patogiau susisiekti keliais 230 ir A5. Rajonin÷s reikšm÷s keliu 3314 Klebiškis–Juodbūdis–Veiveriai galima pasiekti magistralinį kelią A5 , tačiau iš miestelio galimi ir alternatyvūs privažiavimo maršrutai prie kelio A5 vietin÷s reikšm÷s keliais Kaštonų gatve, taip pat iš dalies Petkeliškių gatve. Rajonin÷s reikšm÷s keliu 3329 Veiveriai–Belavičiai, kuris miestelyje sutampa su Belavičių gatve, vyksta susisiekimas su Tarpišk÷mis, Pabališkiais, Belavičiais.

10 lentel÷. Valstybin÷s reikšm÷s keliai Veiverių mietelyje ir jo prieigose.

Kelio reikšm÷ Kelio Nr. Kelio pavadinimas Miestelio ribose sutampa su gatv÷mis Magistralin÷ A5 Kaunas – Marijampol÷ – Suvalkai Krašto 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai Kauno g. Rajonin÷ 1933 Garliava–Paž÷rai–Veiveriai Paž÷rų g. Rajonin÷ 3314 Klebiškis–Juodbūdis–Veiveriai Aleksoto g. Rajonin÷ 3329 Velžys–Jotainiai–Pagiriai–Š÷ta Belevičių g.

Apie privažiavimo kelių svarbą byloja ir eismo intensyvumas juose. Intensyviausias Veiverių miestelio prieigose yra magistralinis kelias A5 , kuriuo (ties Veiveriais) šiuo metu per parą pravažiuoja virš 11 tūkst. automobilių. Krašto reikšm÷s keliu 230 ir tuo pačiu miestelio centrine Kauno gatve per parą pravažiuoja apie 3,7 tūkstančius automobilių. Rajoniniuose keliuose eismas ženkliai mažesnis kelyje 1933 442 auto. per parą, 3314 ir 3329 – tik apie 100 automobilių per parą.

42 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

12000 10891 11171 10326 10000 8453 8616

8000

6000 3922 3714

4000 3721 3354 VMPEI, aut./parą VMPEI, 3725 3275 n.d. 3332 n.d. 3533 A5 (30,0 42,84 km) 2000 401 386 230 (Mauručių kryptis) 53 383 191 385 230 (Skriaudžių kryptis) 87 190 442 0 84 191 1933 112 99 2008 113 3314 (iki kelio nr.A5) 2009 115 2010 3329 2011 Metai 2012

26 pav. Eismo intensyvumo dinamika valstybin÷s reikšm÷s keliuose Veiverių prieigose, automobiliai per parą. Šaltinis: Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

4500 4497 4383 4157

4000 3638

3500 3132

3000

2500

2000

1500 VMPEI, aut./parą VMPEI, n.d. n.d.

1000 659 476 A5 (30,0 42,84 km) 490

26 413 419 500 26 490 230 (Mauručių kryptis) 8 26 427

49 26 405 230 (Skriaudžių kryptis) 15 48 50 0 15 49 1933 10 12 2008 10 3314 (iki kelio nr.A5) 2009 10 2010 3329 2011 Metai 2012

27 pav. Krovininio eismo intensyvumo dinamika valstybin÷s reikšm÷s keliuose Veiverių prieigose, automobiliai per parą. Šaltinis: Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Miestelio gatvių tinklas susiformavęs gatvinio kaimo principu. Centrin÷ Kauno gatv÷ pasižymi ženkliai didesniu intensyvumu ir atitinkamai didesne svarba miestelio gatvių tinkle nei kitos gatv÷s. Ji vienintel÷ priskirtina B kategorijos gatv÷ms. Gatv÷s, kurios sutampa su rajonin÷s reikšm÷s keliais, priskirtinos C kategorijos gatv÷ms, o likusios miestelio gatv÷s D kategorijos gatv÷ms. Iš viso teritorijoje yra apie 15,5 km vietin÷s reikšm÷s viešųjų (Prienų rajono savivaldyb÷s) bei valstybin÷s reikšm÷s keliams priskiriamų gatvių. Asfalto dangos yra 11,2 km gatvių, žvyrkelių 4,2km. Gatvių tinklas pasižymi gatviniam kaimui būdingais trūkumais yra

43 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

nepakankamai rišlus ir netolygus. Rajonin÷s reikšm÷s keliai Veiverių miestelio ribose yra asfaltuoti.

7.2. AUTOMOBILIZACIJA Duomenų apie automobilizaciją Veiverių miestelyje n÷ra. Pagal bendrą demografinę socialinę situaciją galima teigti, kad automobilizacijos tendencijos Veiveriuose yra artimos tendencijoms Kauno rajone ir Prienų rajone. Abejuose šiuose rajonuose tiek bendras automobilizacijos lygis, tiek jo augimo tempai yra vieni didžiausių apskrityje. Atitinkamai galima teigti, kad automobilizacija Veiveriuose siekia apie 510530 automobilių tūkstančiui gyventojų, o jos augimo tempai per 20052010 m. laikotarpį sudar÷ vidutiniškai 4,5 proc. per metus. Kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu automobilizacijos augimo tempai yra ženkliai kritę (2 kartus ar net dar daugiau).

11 lentel÷. Automobilizacijos lygis (individualių automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų) šalyje, Prienų rajono savivaldyb÷je ir kitose savivaldyb÷se 20052010 metais

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Lietuvos Respublika 395 433 429 453 468 479 Kauno apskritis 405 443 442 467 482 490 Birštono sav. 403 447 447 475 480 479 Jonavos r. sav. 355 394 407 438 454 459 Kaišiadorių r. sav. 365 408 424 463 487 500 Kauno m. sav. 417 450 446 467 479 486 Kauno r. sav. 441 491 487 513 527 536 K÷dainių r. sav. 384 424 416 439 459 472 Prienų r. sav. 406 450 446 479 499 510 Raseinių r. sav. 354 393 404 441 462 469 Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

44 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected] VEIVERIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS. ESAMA BŪKLö

8. VEIVERIŲ MIESTELIO VYSTYMO YPATYBöS

Rajono pl÷tra numatoma, remiantis esamos būkl÷s tyrimo, urbanistin÷s analiz÷s rezultatais. Gyventojų skaičius šiuolaikiniame etape kol kas maž÷ja (vid. po 200 žm. į metus). Kiti demografiniai rodikliai taip pat blog÷ja, kaip ir visoje šalyje, – rajonas gyventojų amžiumi sensta. Gyvenamųjų namų statoma vis mažiau. Maž÷ja sveikatos, kultūros darbuotojų, įstaigų skaičius. Reikia restruktūrizuoti švietimo įstaigų tinklą. Nors Prienų rajono gyventojai, šalies atžvilgiu palyginti neblogai apsirūpinę gyvenamuoju plotu (27,4 kv. m vienam žmogui), tačiau butų įrangos kokyb÷ prasta. Veiveriuose centralizuotą vandentiekį, kanalizaciją, centralizuotą šildymą turi tik šeštadalis gyvenamųjų būstų. Taigi, darni ir efektyvi rajono miestelių pl÷tra tur÷tų vykti, išnaudojant potencialias regiono galimybes ir taisant, gal anuliuojant, negatyvių praeities ir dabartinių demografinių, socialinių, regioninių skirtumų, urbanistinių procesų įtaką. Remiantis urbanistin÷s analiz÷s nuostatomis, galima piešti tokią tolimesnio miestelio vystymo ateitį: * artimiausiame laikotarpyje miestelis nedid÷s, atvirkščiai, gali tęstis demografin÷ degradacija, * teritorin÷ miestelio pl÷tra planuojama minimali. Ypatingą reikšmę gali įgauti teritorijos prie autostrados. Čia gal÷tų įsikurti miestelio ,,ambasados“ prekyba, turgelis, aptarnavimas su naujomis darbo vietomis veiveriečiams. Numatoma teritorija pramon÷s, verslo, logistikos įmon÷ms, * pagrindin÷ miestelio raidos kryptis gyventojų sąlygų gerinimas. Visų pirma tai inžinerin÷s infrastruktūros modernizavimasvandentiekis, nuotekos, gatvių, šaligatvių, dviračių takų, apšvietimo įrangos kokyb÷, poilsio, švenčių, mugių, sporto galimybių pl÷tra.

45 SĮ “KAUNO PLANAS” Kęstučio 66A; tel.: 220 146; faks.: 337 774; El. paštas: [email protected]