Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2019 m. lapkričio 22 d., penktadienis Nr. 38 (1317) | Kaina 1,30 Eur

D ailė | M uzika | T eatras | K inas | F otografija 3 Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ Vilniuje 8 Jaunojo tapytojo prizo paroda 12 Iš „Scanoramos“ dienoraščio Augustino Savicko parodos vaizdas M. Krikštopaitytės nuotr. Gausos briaunos Trys svarbios parodos Vilniuje

ir sovietmečiu (tapė, dėstė, sprendė, sušešėlėja. Manau, kad perviršio Monika Krikštopaitytė rašė), ir po to, įkuriant privačią mo- ir nepakankamos šviesos keliami kyklą, buriant bendruomenę, dali- trūkumai yra labai rimti, tačiau ra- Antros lapkričio savaitės parodų nantis išmintimi ir kūrybos švente. miai pareikšti, kad paroda netikusi, atidarymai ant vienos smilgos su- Tapytojas ir dailėtyros mokslų dak- neleidžia trys aplinkybės. vėrė tris nepalyginamus autorius: taras čia atskleidžiamas pirmiausia Svarbiuosius darbus, kurių dide- a.a. Augustiną Savicką, Kęstutį Gri- kaip tapytojas, o tam pasitelkiamas lėje Savicko retrospektyvoje tikė- galiūną ir Rūtą Spelskytę. Tai trys dirbtuvės, kaip ypatingos vietos, siesi pamatyti, pamatai ir gali ge- skirtingos kartos, visiškai kitokios stačiai atskiro pasaulio, įvaizdis. rai apžiūrėti. Tai ir didieji figūriniai raiškos, interesai bei parodų for- Repšytė pasistengė, kad dirbtuvės sovietmečio užsakominiai, ir gerai matai (retrospektyvinė, teminė ir motyvas skleistųsi ne tiesiogiai, o žinomas sūnaus portretas, skarota disertacijos pagrindu). Tačiau vi- konceptualiai – per parodos „baldų“ motina atsisukus (žmonės prisi- sose teko pamąstyti apie kūrybos medžiagą (fanera, plytos), per eks- mena, kad ji, išvargusi nuo slaps- gausą. Kaip su ja elgiamasi ir ką ji ponavimą – jos ryškus darbas labai tymosi ir vargų prieš pasitraukiant Mieli skaitytojai, gali reikšti. Šio keblaus reikalo im- įsimena. iš gyvenimo, kaip tik tokia matyta siuosi chronologine tvarka, pagal Dirbtuvės idėja teisinama, ko paskutinį kartą) lyg vaiduoklis vis Nepamirškite užsiprenumeruoti „7 meno dienų“ 2020 metams. vyresnybę. gero, rekordinė kūrinių gausa: ta- kartojasi per paveikslus, keli etapi- Prenumeratos kaina 1 mėn. – 4,39 Eur, 6 mėn. – 26,32 Eur, pyba rodoma trimis, keturiais (kar- niai peizažai, apsikabinę žmonės, Paroda „Dirbtuvė. Kūrinio ge- metams – 43,86 Eur. tais ir daugiau) aukštais, be jokių dar šis tas būtino išstatyta grupė- nezė. Augustinas Savickas“ Na- pertvarų (tai, sakė, reiškia laisvę), mis. Kitaip tariant, asmens istorija cionalinėje dailės galerijoje (ku- „Kino“ žurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 2,75 Eur, glaudžiant paveikslus vieną prie rutuliojasi mums prieš akis. An- ratorius Vidas Poškus, parodos pusmečiui – 8,25 Eur, metams – 16,50 Eur. kito šonais ir nugaromis. Neįpras- tra – yra įdomybių: iš dingusiųjų architektė Marija Repšytė). tas eksponavimas palieka didelę prikeltas siaubingas diplominis Prenumeruodami sutaupote ir remiate mūsų leidinius. Tai grandiozinė Augustino Sa- dalį darbų be šviesos, jie tarsi taip darbas, keli nebaigti darbai, padykę Prenumeratą galima užsisakyti „Lietuvos pašto“ skyriuose, vicko (1919–2012) retrospektyva, ja ir lieka dirbtuvėje, nes juos apžiū- piešiniai dienoraščiuose, sienelė taip pat internetu www.prenumeruok.lt bei telefonu 8 700 55 400 siekiama pristatyti svarbią Lietuvos rėti nėra paprasta. O Savickas, ir dailės elito figūrą, kuri buvo ryški taip linkęs į tamsius tonus, visai Nukelta į 9 psl.

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 1 psl. M uzika Felikso Romualdo Bajoro dedikacija Mintys po jubiliejinių autorinių koncertų

(1974) – iki šiol kelia ypatingų emo- „Iš ten“ styginiams, „Ženklą“ sty- Rita Nomicaitė cijų atlikėjams. Štai ir LRT spalio giniams ir sopranui M. Tomonio 24-osios autorinio koncerto anonse eilėmis. „Iš ten“ – abstraktus, lyg „Kas daržely žydėjo“ – taip kadaise kalbėjęs Valstybinio Vilniaus kvar- muzikines figūras raižantis opu- sovietmečiu straipsnį apie Felikso teto altininkas Donatas Katkus gy- sas, koncerte jis skambėjo pirmą Romualdo Bajoro kūrybą pavadino rėsi sulaukęs autoriaus pritarimo jo kartą. Ne kartą girdėtas „Ženklas“ prof. Vytautas Landsbergis. Viena pasiūlytai interpretacijai, rengiant aštriais tembrais, pasakalijos pobū- šios metaforos reikšmių – pabrėžti Kvartetų premjerą dar 1977 metais. džio bosų žingsniais, nesibaigiančia Bajoro muzikoje atsispindintį mūsų Ta proga – atsiminimas iš Jaunimo polifonine pyne skleidžia sovieti- gimtosios padangės lopinėlį – ne kamerinės muzikos dienų Druski- nių struktūrų kankinamo (galiau- mažiau svarbiai skamba dabarti- ninkuose, kai kavinėje minimas al- siai nukankinto) poeto M. Tomonio niame globaliame pasaulyje. Ypač tininkas provokavo kompozitorių (1940–1975) būseną, desperatišką jo todėl, kad Bajoro muzika per arti- klausdamas: „Feliksai, ar tu atsi- dvasios stiprybę. Finalinėje kūrinio mesnį vaizdinį praveria aukščiau- meni, kaip mus kankinai?“, o kom- padaloje atsiradęs sopranas neįkai- Feliksas Romualdas Bajoras M. Raškovskio nuotr. sius horizontus. Vieno žmogaus li- pozitorius atsakė: „O ar tu atsimeni, tina gyvenimo pozityvo, tik šviesiai kimu simbolizuoja visos žmonijos kaip jūs mane kankinot?“ kalba apie mirties prasmę: „Kas tau nuostabiai perteikė Simona Liamo. tradicinę 6-ojo dešimtmečio II pu- lemtį. Nepaisant su laiko vingiais Kvartetą palikęs ir įkūręs Šv. Kris- sakė / kad žemėj tamsu / švies vei- Koncerto šventinę kulminaciją su- sės chorinio stiliaus sampratą. Po pakitusios kūrybos tematikos, ar toforo kamerinį orkestrą, tapęs jo dai / po velėna / kai žvelgsim / į kūrė Romualdas Gražinis, stojęs bažnyčios skliautais sklido gies- tai būtų kompozicijos su liaudies meno vadovu ir dirigentu, profe- dangų“ („Kvietimas“). prie dirigento pulto ir iškilmingam mės iš trejų mišių, originalios dai- dainomis, egzistencinių apmąs- sorius D. Katkus toliau rūpinasi Tarp šių „muzikinių eilėraščių“ veikalui „Po šituo stogu“ sutelkęs nos pagal lietuvių poetų eiles (tarp tymų persunktos vaikų dainos, ar lietuvių muzika. Nors dabar meno įsiterpė dvi miniatiūros. „Dedika- orkestrą, Nacionalinės M.K. Čiur- jų – „Išsilaušiu lazdą“ Algimanto pastaraisiais dešimtmečiais įsivy- vadovo tiltelis perduotas dirigen- cija J. J.“ – polifoninė variacija iš lionio menų mokyklos chorą bei Baltakio ž. vyrų chorui). Čia pat – ravę dvasinio pobūdžio žvilgsniai, tui Modestui Barkauskui, būtent or- Juzeliūno kompozicijos studentų kamerinį chorą „Aidija“. išradingos liaudies dainų išdailos: Bajoro muzika liudija dvasinį išsi- kestro garbės dirigento D. Katkaus sukurto ciklo, grįsto Juzeliūno *** polifonijos šedevras „Kiškio rytas“, gelbėjimo kelią. iniciatyva spalio 24 d. įvyko Bajoro akordo intervalais. Greta pirmą Netrukus po „Dedikacijų“ va- dvejinę rinktinę sutartinę sunars- Tokia Bajoro meno misija išreiš- autorinis koncertas, skirtas kom- kartą išgirdome Intermezzo, para- karo abiejų minėtų chorų siela ir tęs iki penkiabalsės imitacinės bei kiama daugiasluoksne kalba, kurios pozitoriaus 85-erių metų sukakčiai. šytą 1966 m.; taip ilgai nepastebėta Bajoro muzikos gerbėjas R. Gra- kontrastinės polifonijų ažūro; vaikų gyvastį kuria teatro genas. Turbūt Koncertas pavadintas Felikso Ro- žavinga pjesė rodo, kad manantieji žinis parengė jo muzikos chorui a dainų ciklas ne tik iš pavienių dainų, galima sakyti, kad iš esmės Bajoras mualdo Bajoro dedikacijų vakaru. lietuvius nesukūrus skoningo mu- cappella koncertą, įvykusį lapkri- bet ir iš gabalėlių, kurių kiekvienas yra savotiško muzikinio teatro kū- Atsižvelgiant į šio gyvojo klasiko zikinio humoro tiesiog neskuba juo čio 11 d. ten pat, Šv. Kotrynos baž- suaustas iš dviejų dainų („Galva rėjas. Sunku įsivaizduoti labiau kūrybos tematiką, pavadinimas pasidomėti. nyčioje. Tai būta įspūdingos apim- gula“ ir „Lek gervi“ bei kt.) teatrui tinkantį veikalą nei Virgi- sukėlė svarstymų, kas kam iš tiesų Kūrinį „Po šituo stogu“ mišriam ties ir pakylėtų emocijų renginio. Koncertą įrėmino didžiųjų kū- lijaus Noreikos vadovavimo laikais yra skiriama. Keletas programos chorui, styginių orkestrui ir muša- Chorai dainavo pavieniui ir kartu, rinių fragmentai, renginio meno Lietuvos nacionaliniame operos ir kūrinių reiškia pagarbą konkrečiai – miesiems galėtume laikyti kantata. priklausomai nuo margaspalvės vadovo R. Gražinio valia likę be baleto teatre užblokuota opera-ba- „Ženklas“ poetui Mindaugui Tomo- Remiantis Antano Baranausko programos. Bajoro choro muzika, instrumentinio pritarimo, kuris letas „Dievo avinėlis“ (1982), poten- niui, „Dedikacija Juliui Juzeliūnui“, eilėmis, apdainuojama Anykščių be visų pagrindinių šio kompozi- yra autorinėje versijoje. Pripratus cialiai suformavęs ir įspūdingą sce- kantata „Po šituo stogu“ – Anykš- žemė – kompozitoriaus giminių toriaus kalbėsenos savybių, dar yra prie originalaus skambėjimo vari- nos reginį, ir turtingą, visą sceną čių miestui. Tarsi koncerto moto ta- kraštas, kur „tikra širdis per lūpas ypatinga atskirų choro grupių gir- anto, galima suabejoti, ar tai pasitei- pripildantį veiksmą, ir stiprių pęs opusas „Iš ten“ gali skrieti atgal, girdis“. Apgaulingai paprasta kan- dėjimu, siekiant išgauti skambesio sino meniškai. Tokias mintis žadino jausmų muziką. Bajoro kameriniai „Į ten“, nes tas opusas yra veikalo tatos muzikinė kalba bei dramatur- gyvumą, erdvės efektą. Kolektyvi- kantatos „Po šituo stogu“ spalviškai instrumentiniai kūriniai kvėpuoja „V. V.“, skirto tapytojui ir grafikui gija kuria teatrališką pilnatvę, o jos nio garso masė naudojama itin retai, supaprastintas, kantatos kontekste vidiniu teatriškumu. Pagrindinis Vytautui Valiui atminti, redakcija. gražiausia išraiška – lyrika, kuriai o ir tais atvejais – ne tiesioginėms himną primenąs finalas „Anykščių tokio efekto kūrybos būdas – poli- Todėl, regis, koncertas buvo de- kantatoje skiriamas pagrindinis dė- agresyvioms emocijoms, bet tauru- miestas kalnais apriestas“. Netikė- fonija; ar būtų klaidinga šį kompo- dikuotas mums visiems, muzikos mesys. Opusas parašytas Anykščių mui garsiai ar tyliai išreikšti. tai persimainė a cappella pateikta zitorių laikyti didžiausiu mūsų poli- galia suvienijęs gyvųjų ir mirusiųjų užsakymu, minint 170-ąsias miesto Kaip paaiškino po koncerto prie oratorijos „Varpo kėlimas“ bai- fonistu? Esame išmokę, kad Bajoras pasaulį. metines, ten įvyko ir jo premjera. mikrofono pakviestas kompozito- giamoji dalis. Jos sakrali muzika polifonines linijas įsivaizduoja kaip Kaip įvardyti Bajoro orkestri- Atlikimo istoriją jau sukaupę rius, programą sudarė pats abiejų sustiprina vaizdinius „Tėvyne, tu atskirus personažus. Tačiau „dabar nių kūrinių žanrus ir formas, kai beveik visi spalio 24-ąją skambėję chorų vadovas ir dirigentas, su bangos, / Kur neša visus. / Tėvyne, jau taip nebesakau“, – neseniai jis kūrinys ženklinamas žodžiu nu- kūriniai. Antai kantata pristatyta ir kompozitoriumi nesikonsultuo- tu langas / Per amžius šviesus“, pataisė šių eilučių autorę. Lyginant sakytu vaizdiniu, trunka maždaug Kaune, o Vilniuje dabar aidėjo antrą damas. R. Gražinis pateikė Bajoro arba „Giesmė prakilnioji / Gi- su oratorija „Varpo kėlimas“ (Jono 20 minučių, plėtojamas iš vienos kartą. „Ženklas“ ir dar trys (į kon- chorinės kūrybos retrospektyvą, mimo varpų. / Gėlė amžinoji / Ant Strielkūno eilės) ir kitais ankstes- ląstelės, tačiau yra suformuotas iš certo programą neįtraukti) kūriniai atsirinkdamas įvairiausių žanrų mūsų kapų“. Ji pagiedota su tokia niais kūriniais, instrumentų parti- padalų, kuriose kinta muzikos cha- „Naxos“ išleisti kompaktinėje plokš- kūrinius. Atrasdamas ir tokių, ku- vidine jėga, kad išgrynino pagrin- jos pastarųjų metų opusuose lyg ir rakteris? Muzika keliauja tarsi pa- telėje. Tuomet atlikimui vadovavo rie neatlikti per 60 metų: „Kur tos dinę oratorijos mintį ir be orkestri- glaudesnės, labiau sekančios viena sakojimas, rutuliojantis pagrindinę D. Katkus. Šįkart „Dedikacijų“ kon- svajonės“ (Liudo Giros ž.), „Eže- nės simbolikos. Tačiau šių eilučių paskui kitą. O pirmas mūsų padan- mintį. Gal tai primintų muzikines certe dirigavo Modestas Barkaus- rai“ (Prano Rasčiaus ž.). Tai dai- autorė nėra beatodairiška reduka- gėje avangardinės polifonijos opu- esė, o gal muzikinius eilėraščius? kas, interpretacijas nuspalvinęs len- nos, sukurtos dar nepradėjus stu- vimo šalininkė – kai kurie dalykai sas – Vilniaus kvarteto diptikas Taip mėginčiau apibūdinti kūrinį gva lyrika, „Ženklo“ soprano partiją dijuoti kompozicijos, atspindinčios turėtų išlikti originaliai didingi.

Kronika Šiais metais konkurse dalyvavo Publikos simpatijų prizą vargoni- koncertinis prizas atiteko Gabrielei vargonininkams, atitinkamai Janui 22 vargonininkai ir 26 pianistai iš ninkų kategorijoje pelnė Hyun Sun Sutkutei, „Kaunas Piano Fest“ pri- Šprtai ir Filipui Šmerdai. M.K. Čiurlionio pianistų viso pasaulio. Šeši vargonininkų Park (Pietų Korėja), pianistų kate- zas geriausiam Lietuvoje studijuo- Vienintelį pianistų konkurso ir vargonininkų konkurso konkurso finalininkai pirmąkart gorijoje didžiausio palaikymo su- jančiam pianistui – Linai Žutau- diplomą gavo Lietuvai ir Lenki- rezultatai istorijoje savo finalinius pasiro- laukė Gabrielė Sutkutė (Lietuva). taitei (Lietuva). Religinės muzikos jai atstovavęs Edvinas Švaikovskis. dymus atliko ne Vilniuje, o Klai- Sauliaus Karoso labdaros ir pa- centro įsteigtą koncertinį prizą, Konkurso žiuri paskyrė net dvi tre- pėdoje, Šv. Pranciškaus Asyžiečio ramos fondo įsteigtus piniginius rečitalį Šv. Kazimiero bažnyčioje, čiąsias premijas – jos atiteko lietu- VIII Tarptautinis M.K. Čiurlionio bažnyčioje, kuri didžiuojasi įspū- prizus už geriausią M.K. Čiurlio- pelnė vargonininkė Hyun Sun Park, vių pianistėms Gabrielei Sutkutei pianistų ir vargonininkų konkursas dingu austrišku instrumentu. Azar- nio kūrinio atlikimą gavo vargoni- o Lietuvos nacionalinėje filharmo- ir Neringai Valuntonytei. Antroji baigėsi. Per iškilmingą apdovano- tiški pianistų finalo koncertai vyko ninkas Filipas Šmerda (Čekija) ir nijoje 2020 m. sezone rečitalį gros vieta paskirta pianistui iš Pietų Ko- jimų ceremoniją Lietuvos naciona- Lietuvos nacionalinėje filharmoni- pianistė Lina Žutautaitė (Lietuva). Aleksandras Kašpurinas. rėjos Young Ho Parkui. Pirmosios linėje filharmonijoje paaiškėjo, kad joje, kur šeši konkurso finalininkai Specialiuoju „Tango Brücke“ Vargonininkų konkurso diplo- vietos nugalėtoju tapo Sankt Peter- vargonų kategorijoje pirmąja vieta pasirodė su Lietuvos nacionaliniu prizu, vardine stipendija „Feu- mantais paskelbti Tyleris Jaso- burge studijuojantis Aleksandras įvertinta korėjiečių vargonininkė simfoniniu orkestru ir maestro Mo- erwerk“ akademijoje apdovanoti nas Boehmeris (JAV), Josefas Kašpurinas. Hyun Sun Park, o pianistų konkurso destu Pitrėnu. pianistai Young Ho Parkas (Pietų Kratochvilis (Čekija) ir Somang nugalėtoju tapo rusų pianistas Alek- Apdovanojimų ceremonijoje pa- Korėja) ir Aleksandras Kašpuri- Lee (Pietų Korėja). Antroji ir tre- Rengėjų inf. sandras Kašpurinas. aiškėjo ir specialiųjų prizų laimėtojai. nas (Rusija). „Impetus Musicus“ čioji konkurso vietos atiteko čekų

2 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) M uzika Vakarų vėjas į sostinę atpūtė „Prūsus“ Giedriaus Kuprevičiaus operos įspūdžiai

Pagrindinis „Prūsų“ herojus – Beata Baublinskienė Herkus Mantas, 1260–1274 m. vy- kusio Didžiojo prūsų sukilimo prieš Lapkričio 15 d. Lietuvos nacionali- kryžiuočius vadas. Operoje atsklei- niame operos ir baleto teatre buvo džiama ir jo žmogiškoji prigimtis rodoma Giedriaus Kuprevičiaus per meilę žmonai – vokietei Kris- opera „Prūsai“. Tai Klaipėdos vals- tinai, šeiminę dramą (jųdviejų vai- tybinio muzikinio teatro gastrolinis kas likęs pas kryžiuočius) ir tragišką spektaklis, skirtas kompozitoriaus atomazgą (Kristina žūsta), kuri 75-mečiui. Beje, 2019-ieji Lietuvos man susišaukė su minėtos „Graži- muzikos kultūrai – turtingi ju- nos“ finalu, kur irgi žmona pasiau- biliejų: Juozo Naujalio 150-metis, koja iki mirties dėl vyro ir bendro Eduardo Balsio 100-metis, na ir reikalo – tautos išlaisvinimo. Giedriaus Kuprevičiaus 75-metis! Libretą parašė pats G. Kuprevi- G. Kuprevičiaus „Prūsai“ – ypa- čius, remdamasis Juozo Grušo tra- tingas spektaklis Klaipėdai. Opera gedija „Herkus Mantas“. Beje, kom- buvo rašoma specialiai Klai- pozitorius sukūrė muziką 1972 m. pėdos muzikiniam teatrui, kur pastatytam to paties pavadinimo 1997 m. ir įvyko „Prūsų“ prem- Marijono Giedrio filmui. Kas pa- jera. 2018-aisiais „Prūsai“ sulaukė žįsta G. Kuprevičiaus braižą, ne- dar vieno pastatymo – premjera tikėtumų „Prūsuose“ neišgirs: tai buvo numatyta vasario 17-ąją ir meistriškai parašyta, „draugiška“ Scena iš operos M. Aleksos nuotr. skirta Lietuvos valstybės atkūrimo klausytojui, ryški teatrališka mu- šimtmečiui. zika, pripildyta melodingų arijų, vokaliniu požiūriu ryškus, muzika- Juškevičių ir Virginijų Pupšį (Pa- švari ir abstrakti Sigitos Šimkūnai- Kompozitoriaus kūrybos kon- duetų, ansamblių ir kitokios sudė- lus ir išties vertas šios partijos pir- sakotojai) bei kitus. Yra spektaklyje tės scenografija sukūrė erdvę scenos tekste „Prūsai“ artimi jo po dvejų ties epizodų. mojo atlikėjo – Virgilijaus Norei- ir šokėjo partija – tai Žynys (Šama- vyksmui (režisierius Gediminas Še- metų sukurtai „Karalienei Bonai“ Klaipėdos valstybinio muziki- kos – įpėdinis. Kristiną dainavusi nas), kurį įspūdingai įkūnijo Aure- duikis), vaizdiniais akcentais tapo (jos premjera įvyko Kaune). Abi nio teatro trupė labai nuoširdžiai Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė lijus Liškauskas. ryškūs, stilizuoti, tačiau drauge operos – istorinės tematikos: ma- vaidino spektaklį. Žinoma, paki- jautriai vedė savo partiją, pasižy- Dirigavo KVMT vyriausiasis di- ir šiuolaikiškos estetikos Sandros tyt, anuomet, 10-ojo dešimtmečio tusi erdvė turėjo įtakos skambesiui – mėjo vokalo kultūra, tačiau kartais rigentas Tomas Ambrozaitis. Rei- Straukaitės kostiumai, visumą pa- pabaigoje, G. Kuprevičiui ji buvo kartais buvo juntama, kad LNOBT norėjosi, sakyčiau, didesnio balsinio kėtų pabrėžti, kad ir choras, ir or- pildė skoningas apšvietimas (šviesų aktuali. Lietuviškos operos kon- scena ir salės masteliai yra per di- monumentalumo šioje scenoje. kestras skambėjo gerai, partitūrą dailininkas Julius Kuršys). tekste „Prūsai“ tęsia ganėtinai gy- deli galbūt prie kameriškesnių er- Gražiai pasirodė Beata Ignatavi- dirigentas vedė stilingai. O choro Klaipėdos „Prūsus“ galima būtų vybingą istorinių operų tradiciją, dvių arba (turint minty KVMT re- čiūtė (Nomeda), ryškiai – Artūras partijoje atsižvelgta net į tokius pavadinti spektakliu iš Vakarų – ir kurią galima kildinti iš Miko Pe- pertuarą, kuriame nemažai vietos Kozlovskis (Sachsė), Vilniaus pu- niuansus, kaip antrajame veiksme tiesiogine, ir perkeltine prasme, trausko „Birutės“ (1906), bet pagal užima miuziklai) prie dainavimo su blika taip pat išvydo ir išgirdo Valdą „kryžiuočių“ choro dainuojamas nes vaizdinė jo švara ir estetika kovų su kryžiuočiais tematiką ir garso pastiprinimu pratusiems so- Kazlauską (Krivis), Dalią Kužmars- „Kyrie eleison“, taisyklingai tariant yra vakarietiška. Operos atlikimas tragišką – katarsinį – finalą „Prū- listams. Vienintelis Herkaus Manto kytę (Lauma), Kęstutį Nevulį (Kol- „e-lei-son“ (o ne „ele-i-son“), kas liu- LNOBT scenoje tapo išties gražiu sus“ derėtų gretinti su Jurgio Karna- vaidmenį atlikęs Mindaugas Rojus tis), Roką Spalinską (Samilis), Tadą dija dėmesingumą detalėms. Giedriaus Kuprevičiaus jubiliejinių vičiaus „Gražina“ (1933) ir Vytauto puikiai įveikė LNOBT akustiką (jis Jaką (Ragūnas), Vilių Venckų (Ei- Apskritai spektaklis kaip teatri- metų akcentu. Klovos „Pilėnais“ (1956). čia yra nemažai dainavęs), buvo sutis), puikiai pažįstamus Šarūną nis veikalas paliko labai gerą įspūdį:

Anonsai kompozitoriaus dainų koncertu Beje, pirmasis operos „Kelionė į Pagrindinius vaidmenis operoje klausimų. „Per 40 metų viskas pasi- „Aš – senas jūrininkas“. Finali- Tilžę“ pastatymas 1980 m. nuvylė „Kelionė į Tilžę“ atliks ne tik klai- keitė: patobulėjo instrumentai, mu- Eduardo Balsio „Kelionės niu E. Balsio jubiliejinių metų ak- autorių, nes buvo pernelyg kon- pėdiečiai, bet ir sostinės solistai. zikantų pasirengimas ir t.t. E. Balsio į Tilžę“ premjera centu netrukus taps operos „Ke- servatyvus, o ir ano meto solistai Indrės partiją dainuos pajūrio sce- muzika tokia sodri, gili ir daugia- lionė į Tilžę“ premjera“, – džiaugiasi nebuvo pasirengę atlikti tokio pa- nos perlu vadinama Rita Petraus- planė, kad jau po pirmos repeticijos L. Vilimienė. žangaus kūrinio. kaitė ir dvi jaunos solistės – Agnė valandos orkestro muzikantai pasi- Klaipėdos valstybinis muzikinis Po 40 metų naujam gyvenimui „Labai jaudinuosi statydamas šią Stančikaitė ir Ieva Barbora Juoza- prašė trumpos pertraukos apmąs- teatras kompozitoriaus Eduardo atgimstanti opera – svarbus įvykis operą. Būtina įtvirtinti „Kelionę į paitytė. Anso partiją pasikeisdami tymams. Prie tokios muzikos reikia Balsio 100-osioms gimimo meti- ne tik Muzikinio teatro gerbėjams, Tilžę“ tarp iškiliausių nacionalinių atliks Mindaugas Zimkus ir Rapo- priprasti“, – teigia maestro. nėms šįmet dedikavo 14 renginių pamariui, bet ir visai Lietuvai. Tai operų, tokių kaip „Gražina“ ar „Pi- las Baranauskas, jo meilužės Bušės – T. Ambrozaitis akcentuoja, kad 5 šalies miestuose. Lapkričio 22 ir kone ilgiausiai brandintas E. Bal- lėnai“. Tai užduotis ir klausytojui: at- Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuz- E. Balsys mąstė į priekį: gili ko- 24 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose, o sio kūrinys, kuriame jis panaudojo eiti, klausyti, suprasti. Tik nuo žiū- mickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės duotė operoje paslėpta netgi plačiai gruodžio 3 d. Vilniuje, Lietuvos na- visą sukauptą kompozitoriaus pa- rovų priklausys, ar opera nedings tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas žinomoje dainoje „Žuvėdra, žuvė- cionaliniame operos ir baleto teatre, tirtį, preciziškai kaupė medžiagą iš repertuaro. Žiūrovai „balsuoja ir Artūras Kozlovskis, kaimynės dra“. Tad žiūrovams teks pasitelkti atgis ir vienintelė kompozitoriaus ir ilgai ieškojo tinkamo scenari- kojomis“. Kiekviena tauta turi tokį Anės – Dalia Kužmarskytė ir Au- vaizduotę. opera „Kelionė į Tilžę“. Naujam sce- jaus. Sumanymas įgavo pagreitį, teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos relija Dovydaitienė. Choreografės Editos Stundytės niniam gyvenimui ją prikelia reži- kai E. Balsiui buvo pasiūlyta Her- valstybinis muzikinis teatras šiais Akyliausi operos gerbėjai „Kelio- teigimu, baleto trupė šiame pasta- sierius Gytis Padegimas, scenografė mano Zudermano novelė „Kelionė metais išskleidė platų Balsio kūry- nėje į Tilžę“ ras G. Padegimo užko- tyme tiesiog šoks pagal be galo so- Birutė Ukrinaitė ir choreografė į Tilžę“. Nors po pirmosios kūrinio bos spektrą, tad palaikykime teatrą duotą mizansceną, skirtą režisieriaus drią muziką. Bus pasitelkti ir šiuo- Edita Stundytė. Pastatymo mu- premjeros 1980 m. sakyta, kad tuo- ir ateikime. Reikia, kad visi žinotų, Eimunto Nekrošiaus atminimui. laikinio šokio elementai. zikos vadovas – Klaipėdos vals- metiniai klausytojai nesugebėjo jog E. Balsys buvo didis kompozito- Su operos „Kelionė į Tilžę“ mu- „Laukiame „Kelionės į Tilžę“ tybinio muzikinio teatro vyriausia- priimti savo laiką pranokusios rius!“ – kviečia G. Padegimas. zikine medžiaga dirbo net trys premjeros: šioje operoje E. Balsys, sis dirigentas Tomas Ambrozaitis. operos, L. Vilimienė neabejoja, Scenografė Birutė Ukrinaitė dirigentai: Klaipėdos valstybinio pripažintas instrumentuotės meis- Teatro vadovė Laima Vilimienė kad dabar teatro gerbėjai ją tin- nesistengė tiksliai atkurti etno- muzikinio teatro vyriausiasis di- tras, atskleidė visą savo, kaip kom- sako, kad premjera taps vienu ryš- kamai įvertins. grafinių Mažosios Lietuvos kos- rigentas Tomas Ambrozaitis, taip pozitoriaus, meistriškumą. Turbūt kiausių E. Balsio jubiliejinių metų Režisierius Gytis Padegimas tei- tiumų detalių: jos bus pastebimos pat Giedrius Vaznys ir Egidijus niekas šiais metais Lietuvoje nėra programos akcentų Klaipėdoje ir gia, kad „Kelionė į Tilžę“ – tarsi tik akylam stebėtojui. Kostiumai Miknius. Operos muzikinę me- atlikęs daugiau E. Balsio kūrinių kartu vienu svarbiausių jubiliejinio E. Balsio Requiem, nes kompozi- operai „Kelionė į Tilžę“ dažnai džiagą redagavo E. Balsio moki- už mūsų teatro orkestrą. Tapome teatro sezono įvykių: 2020 m. sausį torius ją parašęs tegyveno ketverius išeidavo netikėti, nes buvo pa- nys, garsus kompozitorius Giedrius kompozitoriaus šimtmečio minė- sukanka 200 metų, kai Klaipėdoje metus. Tad vienintelė jo opera – iš- sitelkta batikos technika. O sce- Kuprevičius. jimo kalnu, kai visi kiti liko stovėti buvo pastatyta pirmoji opera. jausta ir patirties subrandinta. He- nografijos sprendimas siejasi su Pastatymo muzikos vadovas papėdėje“, – nesikuklindamas pa- „Publika buvo pamaloninta E. Bal- rojai gvildena meilės, gyvenimo H. Zudermano papasakota isto- T. Ambrozaitis juokavo, kad net brėžia T. Ambrozaitis. sio muzikos simfoniniu koncertu, prasmės, žmogiškosios būties ke- rija, su Eduardo Balsio muzika, su jei šiandien šią operą statytų pats baletu „Eglė žalčių karalienė“ ir lionės temas. marių vėju... E. Balsys, jam taip pat kiltų daug KVMT inf.

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 3 psl. M uzika Vilnius Mama Jazz Įspūdžiai iš festivalio

kiekvieno garso, kiekvieno niuanso. pradėjo ją ne bet kas, o šiuolaiki- Algirdas Klova Kontrabosininko Petroso Klampa- nio džiazo grandai Juozas Mila- niso technika ir garsas taip pat iš- šius, Skirmantas Sasnauskas ir Ar- Po, matyt, nemažai rūpesčių ir bė- skirtiniai. Pristatant menininkus kadijus Gotesmanas, paslaptingai giojimų, susijusių su festivalio vie- buvo gerai pasakyta, kad saksofo- pasivadinę „Trio Trys“. Tai iš ti- tos pakeitimu, dviejų scenų statyba, nininko Odedo Tzuro instrumento krųjų buvo muzika, kurią girdėti kūrybinėmis kančiomis, itin gau- garsas beveik kiekvienoje kompozi- privalu, ir labai gaila, kad šie žmo- sia reklama ir t.t., festivalis „Vilnius cijoje skamba kitaip. Kartais jis pri- nės negrojo pagrindinėje scenoje. Mama Jazz“ įvyko ir, kaip reikėjo minė klarnetą, net obojų, kartais la- Jų kūrybinė energija ir išmonė yra tikėtis, sėkmingai. bai griežtą saksofoną. Kritikai labai neišmatuojama, jie scenoje nepa- Pirmasis festivalyje užgrojo pia- gražiai atsiliepia apie šį muziką ir kartojami, kiekvienas skleidžia ir nistas, muzikos kūrėjas Django Ba- vadina jį vienu ryškiausiu šių dienų rodo visiems iš anksto sukurtą gėrį. Vladimiras Čekasinas ir Vladimiras Tarasovas tesas su savo trio „Belovèd“. Matyt, mąstytojų. Kolektyvas dabar rezi- Pirmasis jų atliktas kūrinys – lietu- Vilniuje muzikas labai sušalo, nes duoja Niujorke, tačiau negalima pa- viška liaudiška lopšinė, kurią pra- Su giliu liūdesiu turiu pranešti, grupės – „Tiesulas“ ir „Aureolė/ į sceną įšoko su striuke. Tada kilo miršti, kad karjerą Tzuras pradėjo dėjo dainuoti Sasnauskas su skai- kad „Portico Quartet“ iš Didžiosios Nimbus“. Sekmadienio koncer- gana kontroversiškų minčių dėl Tel Avive. Beje, sužinojau, kad didy- driu arpedžiniu Milašiaus gitaros Britanijos, deja, negirdėjau. tuose išgirdome labai brandų, dau- publikos negerbimo, muzikinių sis pianistas Shai Maestro buvo pir- palydėjimu, po to vos girdimai at- O va jau šeštadienį grojusių gybės elektroninių efektų kupiną reikalų numenkinimo ir panašių muoju pianistu Tzuro grupėje, nes sirado Gotesmanas ir visa tai labai dviejų Nacionalinės kultūros ir Denisso Pashkevichaus ir Arkadi- dalykų, bet po pirmojo pagroto kū- jie abu buvo studijų draugai. Kvar- skyrėsi nuo to, kokius esame įpratę meno premijos laureatų – Vladi- jaus Gotesmano duo, „Ąžuolinius rinio, striukei nuskriejus į šalį ir pa- teto lyderis ilgai mokėsi indų mu- matyti šiuos menininkus. Antroje miro Čekasino ir Vladimiro Ta- berželius“ su Klaipėdos orkestro sirodžius geltonai (kone auksinei) zikos paslapčių, tačiau aš girdėjau dainos pusėje pasigirdo jau drąses- rasovo – tikrai labai laukiau. Tai muzikantais, giliai bosinį Dovydo liemenei, negeros mintys išsisklaidė. kūrinių, kuriuose puikiai atsiskleidė nės vokalinės improvizacijos. Ki- du muzikai, kurių veikla, kūryba, Stalmoko „Low Blow“, kuriame Django yra puikus, labai subtilus žydų muzikos ypatumai. tose pjesėse suskambo Sasnausko gyvenimas yra ir liks išskirtiniai. kartais pasiilgdavau aukštesnių ir elegantiškas muzikantas, esame Po geros valandėlės pasirodė jau- trombonas ir dūdmaišis. Visumoje Programa pavadinta „Invazija į kla- garsų, ir Vyčio Nivinsko „Cina- Lietuvoje jį girdėję gyvai. Šį kartą jis nimo pamėgtas ir lauktas „The Co- šis trio atrodė kaip trijų skirtingų siką“, jos koncepciją sugalvojo Če- mono“ su Laura Budreckyte. Ypač atvyko kartu su savo skandinavais met is Coming“. Beje, galiu pasakyti, muzikinių pasaulių, suprantančių kasinas. Joje buvo panaudoti Igorio man patiko jų pirmosios dvi kom- kolegomis: kontrabosininku Pet- kad šios grupės koncertas virto šo- ir papildančių vienas kitą, junginys. Stravinskio baleto „Ugnies paukštė“ pozicijos, iš kurių antroji galėtų teriu Eldhu ir būgnininku Peteriu kių vakarėliu. Su džiazu čia tikrai Sasnauskas atrodė nuosaikiausias, elementai. Tarasovas tradiciškai tapti didžiojo režisieriaus Davido Bruunu, arba tiesiog trio „Belovèd“. nedaug kas buvo bendro, bet roko, jungiamasis vaidmuo teko Gotes- puikiai valdė mušamuosius ir cim- Lyncho filmų muzika. Batesas karjerą pradėjo praėjusio elektronikos ir psichodelikos ne- manui, o labiausiai kraštutinis, ta- bolus, o Čekasinas grojo saksofo- Ir festivaliui baigiantis išgir- amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, trūko. Net nežinau, kaip galėčiau pa- čiau dar palyginti saikingas buvo nais, fortepijonu ir sintezatoriais, dome tai, ko bent jau aš labiau- per britų džiazo renesansą. Tuo- vadinti šią itin garsią muziką su daug Milašius. Kompozicijos labai aiškiai beje, ir dainavo, žinoma, puikiai siai laukiau, – į sceną užkopė trio met jis studijavo kompoziciją Ka- dūmų, šviesų, paslėptais tamsoje vei- sugalvotos ir tvarkingai sudėliotos. viską apžaisdamas, apvaidinda- rališkajame muzikos koledže, bet dais ir raiškiais judesiais. Saksofonu Šis projektas tikrai pranoko dau- mas. Kaip sakė pats Čekasinas, studijas metė ir pasuko džiazo link. grupėje groja King Shabaka, kuris gumą užsieniečių. nieko naujo, viskas jau buvo su- Kelias nuvedė į Didžiosios Britani- jau yra dalyvavęs šiame festivalyje Antrasis scenon užlipo gausus Le- kurta prieš 200 metų. Tiesiog tai jos džiazo bigbendą „Loose Tubes“. prieš ketverius metus su grupe „Sons onardo Pilkausko kolektyvas „Birt- muzikinis koliažas su akustiniais Vėliau jis įkūrė savo bigbendą „De- of Kemet“. Tai tikrai labai aštrus ir hday“, kuris netikėtai man labai pri- ir elektroniniais instrumentais bei lightful Precipice“. impulsyvus menininkas, grojantis minė Jievaro Jasinskio „Rainless“ – gal Čekasino balsu. Įsitvirtinęs tarp Didžiosios Brita- Esu grojęs su Čekasinu jo projek- nijos bei apskritai Europos džiazo tuose kelis kartus, tačiau būdamas elito, Batesas ir dabar išlaiko aukš- drauge su juo scenoje nespėdavau tus standartus ir nepaliauja stebinti pajausti tos begalinės jėgos ir kūry- savo gerbėjų bei muzikos kritikų. binės galios, kurią šis muzikas turi Kažkiek nustebino, manau, ir mus. ir spinduliuoja klausytojui. Tiesiog Išgirdome kitokią muziką nei tikė- tai buvo taip gerai, taip profesio- jomės. Django, be jokios abejonės, nalu ir įtaigu, kad pasakyti ką nors „The Bad Plus“ pianistas Orrin Evans labai jautrus muzikas, grojantis ra- naujo tikrai negalėčiau. Ir ko nors miai ir įtaigiai, nepaprastai gražiai dar klausytis po šio koncerto tikrai ir įtikinamai kontaktuojantis su nebesinorėjo. Tačiau teko sulaukti „The Bad Plus“. Tai buvo paskuti- drauge muzikuojančiais kolegomis, smarkiai išgirto „Flat Earth Society“ nis ir pats brandžiausias festivalio puikiai valdantis stilių. Muzikuojant orkestro. akordas. Kolektyvas suskambo pil- su skandinavais buvo neįmanoma Daug buvo rašyta apie šį Belgijos nai, plačiai ir pažėrė kraitę puikių nepastebėti britiško ir skandina- kolektyvą – profesionali netvarka, kompozicijų. Nepaisant prieš porą viško džiazo junginių bei didžiulio bepročiai gerąja prasme, nutrūkt- metų patirto didelio praradimo – bebop eros poveikio, Charlio Parke- galviai džiazo anarchistai, džiazuo- grupę paliko beveik aštuoniolika rio įtakos. O tą patį vakarą buvo pa- jantys pankai ir panašūs epitetai metų drauge grojęs pianistas Et- Django Bates D. Klovienės nuotraukos rodytas filmas apie didžiąją džiazo naudojami jiems apibūdinti. Viskas hanas Iversonas, dabar trio skamba asmenybę Johną Coltrane’ą. gerai, bet aš viso to kaip ir nepaste- puikiai. Rašau apie praradimą, nes Kitą dieną, po trijų pranešimų taip aktyviai, kad kartais net pagal- todėl, kad buvo panaši muzika ir bėjau – vidutinio profesionalumo, ansamblio nariai visuomet akcen- apie Egipto, Estijos ir Lietuvos voji, kaip jam nepritrūksta jėgų ir šiek tiek tų pačių žmonių. Dar iš nežinia kokią muziką grojantis or- tuodavo, kad visi yra labai svarbūs. džiazo ypatumus bei naujojo 2019 m. oro. Sintezatorius valdo šoklusis lietuviškų kolektyvų girdėjome kestras su skurdokais solo epizodais, Tačiau didelio praradimo kaip ir rinkinio „Jazz from Lithuania“ per- Danalogue The Conqueror (ne- „Castor Stetson“ ir „Brave Noises“. ir tiek. Manau, visa tai galima buvo nesijautė, nes grupė labai greitai klausos, scenoje išvydome „Oded nustebkite, tai irgi pseudonimas), Net nežinau, kokiu vardu ga- padaryti su kur kas mažiau žmonių pasipildė puikiu pianistu Orrinu Tzur“ kvartetą, kurio sudedamosios o mušamuosius rokiškai smarkiai lėčiau apibūdinti britų kolektyvą ir instrumentų, tačiau jeigu žmonės Evansu. Kontrabosu groja Reidas dalys aprėpia Izraelį, Graikiją ir JAV. muša Betamax Killer pasivadinęs „Gogo Penguin“. Jis pristatomas kaip drauge groja jau dvidešimt metų – Andersonas, o mušamaisiais Da- Sužavėjo ypatingo subtilumo ir ri- ypač techniškas būgnininkas. Jų akustinės elektronikos trio. Graži, matyt, tai yra gerai. ve’as Kingas. Trio muzikoje puikiai tminio lankstumo juodaodis būgni- kūryboje ryškiai lyderiauja moks- besiliejanti muzika, geri muzikantai, Šeštadienio Lietuviško džiazo jaučiamas paprastumo ir džiazinio ninkas Johnathanas Blake’as. Jo kas- linės fantastikos temos, jungiančios puikūs tembriniai dariniai. Buvo ti- vitrinoje sušvito nemažai gerai ži- profesionalumo suderinamumas, kadiniai muzikiniai dariniai buvo fanko, roko, elektronikos ir gal šiek krai nemažai minimalistinės muzi- nomų Lietuvos muzikų, tokių kaip puiki instrumentų tembrų dermė, tikrai nepakartojami. Norėčiau tiek džiazo muzikos elementus. Kai kos elementų, gražiai vingiuojančių Dima Golovanovas ir Janas Maksi- tobula kompozicijų forma. ypač išskirti ir pianistą Nitai Hers- kas juos lygina su didžiuoju Sun Ra, struktūrų junginių, iš lėto keičian- movičius, Nedos, Vytauto Labučio Žodžiu, festivalis baigėsi tuo, kuo hkovitsą. Labai minkštai ir jautriai bet, manau, tai gerokai perdėta. čių vienas kitą. Tačiau ilgainiui po ir Richardo Banio trio, Veronika ir turėjo baigtis – aukščiausiu lygiu. užgaunama fortepijono klaviatūra Trečiąją festivalio dieną pra- truputį tas grožis nusibodo. Gal pri- Chichi su Dmitrijaus Golova- tiesiog prikaustė, liepė klausytis dėjo Lietuviško džiazo vitrina. Ir trūko džiazo. novo trio ir dvi mažiau žinomos

4 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) T eatras Antigonės, kurių vardas – legionas „Antigonė“ Klaipėdos dramos teatre

pat ir tekstinės, ekvilibristikos lygmenį. pražūdamas Lenino mauzoliejaus Julijus Lozoraitis Čia galima žongliruoti viskuo – žo- gelmėse. Matyt, jam (ir aktoriui, ir džiais, veiksmais, triukais, „gegais“, personažui) pritrūko „neišmoktų Latvių teatro režisūros klasikė Māra koncertiniais ir šokio numeriais, pamokų“ patirties. Ķimelė Lietuvos teatruose jau yra intonacijomis, – tą aktorius ir Kardinaliai išspręstas vaidmuo, pastačiusi nemažai spektaklių. Ypač demonstruoja, maudydamasis ir kurį galingai atlieka klaipėdiečių išgarsėjo jos Klaipėdos dramos teatre turkšdamasis visame tame, tarsi scenos žvaigždė Regina Šaltenytė. Į (KLDT) 2016 m. pastatyta Augusto jaunas delfinas okeanariume. Jo jos juodą gedulingos pranašės su el- Strindbergo drama „Tėvas“. Ir štai demoniškos klounados triukus getos ar piligrimės lazda personažą 2019 / 2020 m. sezono pradžioje ji iliustruoja, utriruoja arba paro- sujungti (režisierės apkarpyti ir sa- padovanojo mūsų teatro publikai dijuoja vaizdo įrašų koliažai arba vaip sudėlioti) du Anouilh’o pjesės smagų pusantros valandos trukmės karikatūros, iš kurių ryškiausias vaidmenys: Auklės ir Choro. Klasi- vieno veiksmo politinį komiksą pa- simbolis – sovietinio tipo kon- kiniu kontūru ir tragiškomis into- gal Jeano Anouilh’o intelektualią servų atidarytuvas, panašus į kūjo nacijomis ji suteikia spektakliui So- dramą „Antigonė“. Spektaklis vai- ir pjautuvo logotipą. Meškausko foklio tragedijos atgarsį, įkūnydama dinamas Klaipėdos dramos teatro Darius Meškauskas ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Antigonė“ politinės klounados siautėjimui čia katastrofiškų negandų pranašo Mažojoje salėje, premjera įvyko čia panaudotos įvairios vaizdinės Teiresijaus temą. spalio 5 dieną. ar afrodiziakas, įdarą. Pažvelgus grupės išsiskyrė: iniciatyvumu ir iliustracijos iš skirtingų diktatorių Ir pabaigoje – apie dar vienas Tarsi išmani ir įgudusi fokusi- įdėmiau, Ķimelės ir Klaipėdos pernelyg ankstyva aktorine „meis- charakteristikų, taip pat į bendrą šio spektaklio režisūrines „duris“. ninkė, turinti neišsenkantį triukų dramos teatro „Antigonė“ atrodo tryste“ – Raulynaitytė, taip pat gi- žaizdrą metami ir Baltijos šalių At- Šių žodžių autorius nuo pat pra- lobyną, garbioji režisierė šįsyk pa- jau ne kaip komiksas, o kaip epi- lumu ir sugebėjimu kurti „stambų gimimo epochos atributai. Visa tai džių jautė virš jo plasnojant kito naudojo modernių, akį ir ausį rė- nio pobūdžio gerai apmąstytas ir planą“ – Semionovaitė. (Po to, kai stipriai keičia Anouilh’o pjesės pri- Anouilh’o „Antigonės“ pastatymo žiančių priemonių rinkinį. Su pjese kruopščiai struktūruotas kūrinys. LRDT Mažojoje scenoje buvo likvi- gimtinį patosą. Į pirmą planą čia dvasią. Tai jau legenda tapęs ji pasielgė labai drąsiai. Tekstas iš- Visi iškilūs scenos menininkai (o duota jaunųjų iniciatyvų programa iškeliamas Kreontas – savanaudis 1978 m. Valstybinio akademinio kupiūruotas ir išretintas, o tai, kas iš Ķimelė yra būtent tokia) turi savąjį „Erdvė A-Z“, vienas tos programos despotas, įsisiautėjęs visko ir visų dramos teatro spektaklis, kuriame jo liko, aktoriai atlieka labai laisvai, kosmosą. Jų kūriniai yra anaiptol ne spektaklių – Strindbergo „Kredito- stumdytojas, amoralus demagogas, vaidino Eglė Gabrėnaitė (Antigonė), improvizuodami be jokio tariamo gabaliukai to kosmoso, o durys į jį. riai“ (kuratorius Meškauskas) – at- kurio egzistencijos tikslas tėra kuo Vaiva Mainelytė (Ismenė), Henrikas vergavimo autoriaus kūrybai. Kartais tų durų kūrinyje būna net sidūrė KLDT repertuare; jame taip ilgau pratęsti savosios nežabotos Kurauskas arba Juozas Meškauskas Ir tai nėra jokia nuodėmė, ver- kelerios. Tokia yra ir klaipėdiečių pat aktorinį solo atlieka Raulynai- prabangos pertekusios gyvense- (Kreontas), Juozas Kisielius (Hemo- tinant pagal politinio sceninio ko- „Antigonė“. tytė.) Ķimelės spektaklyje jos vai- nos orgiją. nas) ir kiti, jį režisavo Irena Bučienė. mikso dėsnius. Intermedijos, pa- Atverkime vienas duris. Prieš dina Antigonę kartu, paeiliui arba Nieko čia nebelieka iš autoriaus Scenografės Virginijos Idzelytės to rodijos, iliustracijos, muzikiniai dvejus metus Vilniuje, po Lietu- duetu. Raulynaitytės ir Semiono- intelektualiame tekste užkoduoto spektaklio replika – antikinės kolo- ir žanriniai intarpai, karikatūri- vos muzikos ir teatro akademijos vaitės Antigonės, iš išorės tokios Kreonto vidinio konflikto tarp parei- nos nuolauža – atkeliavo į šio 2019 m. nės vaizdo projekcijos ir efektingi (LMTA) stogu, susibūrusi jaunų ak- gležnos ir silpnos, yra nenugalimos. gos ir jausmo. Lieka tik negailes- Ķimelės pastatymo dekoraciją, kai solo numeriai – visa tai organiškai torių grupė vaidino spektaklį „Neiš- Teisus šio spektaklio bendraauto- tinga kraštutinio blogio konstata- jo pradžioje trys „neišmoktų pa- ir kryptingai panaudota vienam moktos pamokos“. Tai buvo skardus ris, KLDT meno vadovas rašytojas cija ir kardinalus jo pasmerkimas. mokų“ fėjos tą koloną demonstra- tikslui: atsispyrus nuo Anouilh’o Bet tai nesutrukdo Meškauskui tyviai išniekina (nugriauna). Taip (ir šiek tiek – nuo Sofoklio) „Anti- sukurti dar vieną artistišką ir siau- režisierė, regis, vienu ypu dekla- gonės“, susikurti savąją istoriją apie tulingą, jo taip puikiai įvaldyto re- ravo ne tik personažų priešpriešą kosminio masto niekšą diktatorių žisieriaus diktatoriaus charakterio tradicinėms vertybėms, bet ir savo Kreontą ir jam pasipriešinti išdrį- variaciją. Kreontas, tarsi pašėlęs dialogą su tradicija, ir sąsają su Bu- susią... išdrįsusias... diskžokėjas, manipuliuoja penkiais čiene bei jos „Antigone“. Iš pradžių jų trys. Jos labai pa- raudonais sovietinio stiliaus tele- Mat taip susiklostė, kad mūsų našios, vienodomis trumpomis, fonais ir sukelia pasaulyje (ekrane) teatrinėje erdvėje tik trys asme- menkai ką dengiančiomis infan- ugnies ir kraujo chaosą: „the show nys – amžiną atilsį Bučienė, jos tiliomis palaidinukėmis, laibomis must go on!“ Sąmoninga režisū- bendrakursė (Maskvos teatro ins- blyškiomis basomis kojytėmis, pa- rinė „nuodėmė“ – vaikas scenoje, titutas GITIS, 1965–1969 m.) latvė laidais plaukais ir, lyg ką tik sumeš- važinėjantis triratuku. Tai Kreonto Ķimelė ir šių žodžių autorius (GI- keriotos kuojos, atviromis akimis ir pažą vaidinantis berniukas (Elijas TIS, 1982–1987 m.) – atstovauja praviromis lūpomis. Šios baikščios Malinauskas), jis iliustruoja dik- garsaus sovietinio rusų režisie- „trys gracijos“ šoka keistą ritualinį tatoriaus silpną vietą – baimę dėl riaus Anatolijaus Efroso režisūros šokį, panašų į Kinijoje uždraustą ateities ir naivų norą užsiauginti mokyklai. Pripažintas faktas, kad Falun Gong gimnastiką. Tas šokis įpėdinį. Efroso spektakliai kadaise padarė reiškia Antigonės brolio, išdaviko Dėl teksto ir jo funkcijų pakei- svarbią įtaką mūsų režisierių Eimunto Poliniko, palaidojimo apeigas, už- Fausta Semionovaitė ir Regina Šaltenytė spektaklyje „Antigonė“ timų į pirmą planą neproporcin- Nekrošiaus, Rimo Tumino ir kitų draustą vyksmą, į kurį („spoileris“!) K. Meliausko nuotraukos gai iškyla ir tradiciniai antraeiliai kūrybai. Efroso metodo ašis jo pa- tarsi banga į uolą vyksmo eigoje su- vaidmenys. Turiu galvoje tris sar- ties buvo įvardyta kaip „fizinių sce- dūžta diktatoriaus Kreonto (Darius jaunosios kartos choro klyksmas Gintaras Grajauskas, sakydamas, gybinius, kuriuos puikiai charak- ninių veiksmų metodas“. Tad Ķime- Meškauskas) despotiškos užmačios. apie jų vienišumą, ypatingumą ir kad spektaklyje „yra kelios scenos, teringai vaidina aktoriai Jonas lės spektaklyje „Antigonė“ regime Jos šoka, o recenzentas drauge su aistringą norą skleisti sparnus jų kuriose norėtųsi kokio šimto an- Viršilas, Karolis Maiskis ir Liudas ne tik drąsų ir meistrišką sceninio kitais žiūrovais karštligiškai suka pačių sukeltuose, o ne kažkieno iš tigonių“. Už Antigonių dueto čia Vyšniauskas (ypač pastarasis). Ap- politinio komikso eksperimentą, galvą: kuri iš trijų yra Antigonė? šalies primestuose vėjuose. (Jauno stovi ne tik visa „Neišmoktų pa- karstyti euroatlantinės kariaunos ne tik neformalią talentingą akto- Prabėgus nemenkai laiko paaiš- dramaturgo Aleksandro Špilevo- mokų“ grupė – jos yra visos „ne- atributais, jie taip pat vykdo teksto rių vaidybą, ne tik efektingą Klai- kėja, kad vieną Antigonę vaidina... jaus tekstai apie paauglių mokyklinę išmoktų pamokų“ kartos kovinis ir intonacijų klounadą, tampa at- pėdos teatro Mažosios scenos ga- dvi aktorės, Iveta Raulynaitytė ir kasdienybę 2016 m. laimėjo Dalios avangardas, nenugalimas savuoju pažįstami ir „gimti“, o jų primityvi limybių išnaudojimą (scenografas Fausta Semionovaitė..! (Trečia yra Tamulevičiūtės dramaturgijos kon- tariamu silpnumu, nes įkūnija sti- agresyvi esmė – netikėtai aktuali ir Toms Jansons), bet ir jos moky- Antigonės sesuo Ismenė – Justina kurso premiją; LMTA aktorių gru- chines prigimtines gamtos jėgas. Jos realiai grėsminga. tojo Efroso metodo įgyvendinimą Vanžodytė). pės (kurso vadovas Jonas Vaitkus, jau išmoko pirmąsias gyvenimo ir Aktorius Jonas Baranauskas didvy- ir vystymą; spektaklis turi ir „antrą Susidaro įspūdis, kad režisierė pedagogai Darius Meškauskas ir profesijos pamokas. „Nomen illis riškai brėžia Antigonės sužadėtinio dugną“, ir „slaptąsias duris“. Papil- į šį lyg ir maloniai sukramtomą Airida Gintautaitė) spektaklį ku- legio“ (lot. „mūsų vardas – legio- Haimono vaidmens liniją. Nuo len- domų meno ir gyvenimo prasmių vos ne pramoginio žanro „saldai- ravo ir režisavo aktorė Gintautaitė; nas“) – toks galėtų būti jų šūkis. gvapėdiško pasipiršimo Antigonei išsiilgusioms sieloms tai suteikia ir nuką“ įvyniojo anaiptol ne saldų, spektaklis buvo rodomas Lietu- Meškauskas savąjį Kreonto per- diskotekoje, per vyriškumo egza- turiningo peno, ir naujų potyrių, ir o aitrų, svaiginantį, erzinantį ir vos rusų dramos teatro (LRDT) sonažą taip pat atplėšia nuo įprasto miną dvikovoje su despotu tėvu netikėtų paradoksų. „dopinguojantį“, tarsi narkotikas scenoje.) Iš „Neišmoktų pamokų“ teatrinio lygmens į sceninės, taip Kreontu, jis ją tragiškai užbaigia

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 5 psl. T eatras Juodoje dėžutėje kalba jaunieji „Black Box“ vitrina Jaunimo teatre

gyventojų tarpusavio santykiai. kampe ant sienos pakabinta len- Aistė Šivytė Veikėjai kasdieniškai kalbasi, tačiau telė. Joje projektuojamas lygtimis tarp eilučių pilna neišsipildžiusių, paverstas pjesės veiksmas bei vei- Lapkričio 5–9 d. Jaunimo teatre vyko užslėptų jausmų, šeimos problemų. kėjų tarpusavio santykiai: „Griša – jaunųjų menininkų spektaklių bei Sveta (Viktorija Kuodytė) kalbasi su Katia = Liza“, „Uma = Audrey?“, skaitymų / eskizų vitrina „Black savo ir fiziškai, ir morališkai nutolu- „Liza + Griša + Sveta + Benua + Box“. Žiūrovai išvydo Ievos Ka- siu vyru kompiuterio ekrane, Julka Julka – Stasik (zzzzz)“. niušaitės bei Eglės Švedkauskaitės (Asta Zacharovaitė) apie savo ne- Bumšteino režisuotas eskizas režisuotas Asios Vološinos pjeses pasisekusią meilę (kurios objektas, „Kalkwerkas. Skaitymo grupė“ pa- „Mama“ ir „Žmogus iš žuvies“, Ar- beje, gyvena gretimame kamba- sakoja apie niekaip nepradedamą turo Bumšteino „Kalkwerką. Skai- ryje) lieja širdį nelabai ją supran- rašyti knygą. Garso įrašai su akto- tymo grupę“ pagal Thomo Bern- tančiam prancūzui. Atskirtį tarp rių balsais, gyvai skaitomas tekstas, hardo romaną „Kalkverkas“ ir žmonių, negebėjimą vienas kito muzikiniai instrumentai scenoje Adomo Juškos „Miego brolį“ pa- pasiekti, susikalbėti, suprasti pa- kuria romano veikėjo realybę, yra gal Roberto Schneiderio to paties rodanti pjesė pilna juokingų, ab- naudojami mąstymo procesui pa-

pavadinimo romaną. surdiškų ir kasdieniškai siurrealių vaizduoti. Eskizo pradžioje iš cha- „Black Box“ vitrina Iliustracijos autorė Medilė Šiaulytytė Kaniušaitės režisuotame eskize dalykų. Šie besipindami su veikėjų otiškų, abstrakčių garsų iškylantis „Mama“ matome merginą (Gabrielė dramomis verčia į jas žvelgti ironiš- melodingas, darnus motyvas netru- Juškos eskizo „Miego brolis“ cen- Tai ne pirmi metai, kai Jaunimo Ladygaitė), kiekvieną gimtadienį kai, o į save, kaip į su veikėjais besi- kus vėl pavirsta chaosu – tai perteikia tre – Johanesas Elijas Alderis (Džiu- teatras rengia būsimų spektaklių es- gaunančią laišką nuo savo mirusios tapatinantį (ir greičiausiai panašias išblaškomos, pasimesti linkusios gas Grinys), kaip sako režisierius, kizų pristatymus. Pernai buvo ga- motinos. Pjesės laikas – 28-asis mer- dramas išgyvenusį ar išgyvenantį) minties ir tinkamo žodžio paieš- „žmogus, kuris gyvena, jaučia ir lima išvysti Olgos Lapinos „Namų“ ginos gimtadienis, kurį ji leidžia at- žiūrovą, – saviironiškai. kas. Aktoriai, skaitydami romano galiausiai miršta be jokių kompro- (pagal Mindaugo Nastaravičiaus sisėdusi prieš mažą medinę dėžutę, Per „Žmogaus iš žuvies“ skaitymą fragmentus, savo balsams akompo- misų“. Spektaklyje, pasakojančiame pjesę) bei dabar jau spektakliais padėtą ant grindų, joje – paskutinis aktoriai nebuvo visą laiką įnikę į nuoja muzikos instrumentais. Taip apie nepaprastai jautrią asmenybę, tapusių Kamilės Gudmonaitės laiškas. Mergina neskuba jo skaityti, tekstą – jie vaidino ir skaitydami, ir paryškinamos intonacijos, o garsai beveik nesinaudojama žodžiais. „Sapnavau sapnavau“ ir Juškos pasineria į gyvenimo apmąstymus, per pauzes, taip pat judėjo, keitėsi prisideda kuriant veikėjų portre- Jie tampa nereikšmingi – nugula „Fikcijų“ eskizus. Šiais metais skai- o savo monologą kartais pertrau- vietomis. Alekso Kazanavičiaus vei- tus. Emilija Jaujininkaitė, savo bal- murmesiuose, automatiškai kar- tymai rado prieglobstį po vitrinos kia nueidama į kitą kambario galą kėjas – kaimynas Stasikas, į sceną iš sui akomponuojanti bosinės gitaros tojamose maldose. Kaip ir kituose idėja ir vietoj pavienių renginių prie monitoriaus sudainuoti kara- žiūrovų salės įsilieja, nors gal tiks- garsais, šalia savo, kaip atlikėjos, Juškos spektakliuose, čia susidu- tapo erdve jauniesiems kūrėjams okės. Ji tempia laiką nenorėdama liau būtų sakyti „įsirauna“, tik pje- portreto kuria ir garsinę veikėją – riama su lėtu, tačiau ne tuščiu, o pristatyti esamus ir būsimus spek- padėti taško – perskaityti paskuti- sei artėjant prie pabaigos. Sukaitęs, piktą, žemu balsu burbančią vy- žaidimų teksto prasmėmis ir simbo- taklius. „Black Box“ vitrinos eski- nių motinos žodžių. Mergina pa- ant kaktos sušukuotais nuo prakaito resnio amžiaus kaimynę, be kurios liais pripildytu laiku. Eskizas muzi- zai pasižymėjo tiek kūrinių pasirin- sakoja apie savo gyvenimą, tačiau sudrėkusiais plaukais, „naminėmis“, neapsieina nė viena laiptinė. Ser- kalus, pilnas garsų: žeme spardomas kimo, tiek savito jų pristatymo bei sulig kiekviena istorija neišvengia greičiausiai purvinomis treninginė- gejus Ivanovas, grojantis būgnais, akmuo, į grindis krinta kaštonai, sulig režisūrinio mąstymo įvairove: vieni prisiminimų apie motiną, ir ši ne- mis kelnėmis, išsipešusiais marški- kuria aukštabalsį, taupiais, aštriais kiekvienu žingsniu žvanga ant Joha- režisieriai telkėsi į teksto skaitymą jučia tampa istorijos centru. Pjesėje niais ir guminėmis šlepetėmis – vi- ir aiškiais žodžiais kalbantį vyriškį. neso draugo (Aurelijus Pocius) kaklo ir atlikimą, kiti – į eksperimenta- kartu su merginos gyvenimu atsi- zualiai tiesiog trenkiantis alkoholiu, Mantas Zemleckas savo žodžius kabantys raktai, skamba vargonai ir ri- vimą, treti skaitymo beveik atsi- skleidžia gilus artimojo netekties Kazanavičius sukūrė labai ryškų ir įkalba dainoje, prieš kurią aktoriai tmą diktuojančio metronomo (kartais sakė ir rodė gryną spektaklio es- paliktas rėžis ir pyktis dėl dalykų, dėmesį prikaustantį veikėją. pasinaudoja jau seniai kliše tapusia nervingai greito, kartais primenančio kizą. Įdomu bus pažiūrėti galutinius kurių neįmanoma pakeisti. Absurdiškumo ar bent komiš- ir dėl to gana juokinga prisistatymo ramų, monotonišką laikrodį) tiksėji- spektaklius ir pamatyti, kiek kelio Švedkauskaitės eskize „Žmogus kumo efektą sustiprino ir pjesės su- forma: „Šį vakarą su jumis esame mas. Taip sukuriama už žodžių eg- nueita nuo skaitymo iki premjeros. iš žuvies“ narpliojami vieno buto pratimą lengvino kairiame scenos mes – Kalwerko skaitymo grupė.“ zistuojanti teatrinė realybė.

Anonsas visada yra magiškas. Jei aš nugalėjau Man atrodo, kad Tumino režisūra – tiesiog laikinai išeina į antrą planą, į save, jei atradau kažką svarbaus – ta- tai tarsi himnas teatrui. Viskas taip dešimtą planą, o po to vėl priartėja. Ar teatras gali gydyti pau tyresnis, geresnis, tai visada pa- preciziškai atlikta, taip sujungta į Taigi ir susidūrimas su praeitimi, ir sielas? lies ir žiūrovo širdį. visumą, kad tampa išbaigtu, savo atleidimo aktas kiekvienam iš mūsų, Genadijus Chazanovas: Man at- gyvenimą turinčiu kūriniu. Akto- anksčiau ar vėliau, yra neišvengiamas. Lapkričio 27–29 d. Vilniuje, koncertų rodo, kad meno paskirtis – gydyti rystė šiame procese yra neatsiejama A. G.: Šiame spektaklyje man salėje „Compensa“, bus rodomas sielą. Jei menas neturi tokio tikslo, nuo „tuminiškojo teatro“ sąvokos. teko detalus ir tikrai dramatiškas režisieriaus Rimo Tumino naujau- tada, mano manymu, jis kenks- A. G.: Tuminas įkūnija nuosta- vaidmuo. Aš vaidinu dirigentą, ku- sias spektaklis, pastatytas Maskvos mingas. Štai Tumino režisūra – tai bią lietuvių teatro mokyklą, pasižy- ris per kiekvieną savo koncertą or- J. Vachtangovo teatre, – „Lemtinga gryno šaltinio vandens režisūra. minčią labai senomis tradicijomis. kestre girdi suklastotą natą. Jis tie- nata“ pagal šiuolaikinio prancūzų Per visas kliūtis, kančias, tamsą Lietuvių teatras turi be galo savitą siog negali suprasti, iš kur atsiranda dramaturgo Didier Carono pjesę. ir trukdžius jis perkelia žiūrovą į veidą, kuris šiandien jau žinomas ši klaida: ar iš pirmojo smuiko, prie Prie šio pastatymo prisidėjo sceno- šviesą. Toks teatras kaip Tumino ir visame pasaulyje. kurio jis prisikabina, ar iš jo paties grafas Adomas Jacovskis ir kompozi- niekada negali mirti. Tiesą sakant, neteisingai perskaitytos partitūros. torius Faustas Latėnas. Spektaklyje tikrasis teatras yra nemirtingas. Kuriant personažą reikia tapti jo Dirigentas laužo galvą bandydamas vaidmenis sukūrė vieni iškiliausių Mano manymu, mados nuolat at- dalimi, atrasti jo atitikmenį sa- suvokti, kodėl jo simfoninis orkes- Rusijos aktorių Aleksejus Guskovas Aleksejus Guskovas ir Genadijus eina ir išeina, o tai, kas tikra ir turi vyje. Kokį asmeninį santykį Jums tras negali pasiekti tobulo skambe- ir Genadijus Chazanovas. Juos kal- Chazanovas spektaklyje „Lemtinga šaknis, gyvuoja dešimtmečius. Jei pavyko užmegzti su savo vaidme- sio. Simfoninis orkestras šiuo atveju nata“ niu spektaklyje „Lemtinga nata“? bino Deimantė Bartninkaitė. J. Vachtangovo teatro archyvo nuotr. kalbame apie spektaklį „Lemtinga simbolizuoja idealų žmonijos mo- nata“, man sunku pačiam daryti iš- G. Ch.: Šį kartą mano persona- delį. Mes visi į šį pasaulį ateiname Šiandien yra begalė teatro spek- yra simbolinis žmogaus įsikūnijimas vadas, bet atrodo, kad režisierius su- žui teko sunki atgailos ir atleidimo lyg skirtingi instrumentai, turintys taklių, daug teatrų veiklos, o gal į kažką kitą. Kiekvienas spektaklis gebėjo pjesę tarsi pakelti „ant pirštų našta, tačiau problemų dėl savo per- savą skambesį. Savo būtimi galime ir jos imitacijos. Kaip Jums at- visada suranda savo žiūrovą, o tai galų“, pastatyti ją, atplėšti nuo žemės. sonažo aš neturėjau. Nekilo jokių sukurti kakofoniją arba išgauti patį rodo, ar iš esmės teatras turinio tik įrodo, kad teatras buvo, yra ir Šia prasme Tuminas, kaip režisierius, principinių nesutarimų. Žinote, bet nuostabiausią ir gryniausią garsą. Šis ar sukuriamos vertės požiūriu bus reikalingas žmonijai. Prade- meistriškai suvaldantis teatro erdvę, kuriame gerai dramaturgo aprašy- spektaklis ir yra apie tai, kaip mums nėra nykstantis?.. Ar teatras dar dant senovės graikais, šis poreikis iš šios pjesės sugebėjo išgauti labai tame personaže žmogus gali lengvai sukurti savojo skambesio tyrumą. gali gydyti sielas? nedingo iki šiol. O gydo jis sielą ar daug vertingo, reikalingo ir naudingo. atpažinti save. Tai tampa puikia Publika labai subtiliai jaučia melą, ne- Aleksejus Guskovas: Teatras ne- ne... aš nežinau. Man teatras yra atrama kuriant vaidmenį. Jei kal- tikrumą, lygiai kaip ir sąžiningumą ar išnyks niekada, tai neįmanoma. Te- menas, kuris padeda gyventi. Tea- Kokį teatro suvokimą Jums at- bėsime apie atleidimo temą šiame nuoširdumą. Jos neįmanoma apgauti atras yra visur. Štai maža mergaitė, tre aš imuosi tik tokių veikalų, ne- skleidė susitikimas su Tuminu? spektaklyje, manau, kad mūsų pa- kažką imituojant. Štai kuo mano per- iš spintos ištraukusi ir apsiavusi ma- svarbu, ar tai komedija, ar tragedija, G. Ch.: Mano manymu, Tuminas saulyje praeitis neegzistuoja! Vis- sonažas dalijasi su žiūrovais. mos batus, ištaria: „Aš esu mama.“ kai galiu ką nors savyje transfor- turi unikalų požiūrį, nepanašų į jokį kas slypi informaciniame lygme- Tai jau yra savotiškas teatras, tai jau muoti. Vakaras, kai išeinu į sceną, kitą. Jo braižas be galo individualus. nyje, niekas niekur nedingsta. Viskas Pagal rengėjų inf.

6 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) T eatras Visada jaučiau skausmą dėl savo šalies Susitikimas su dramaturge Asia Vološina

Tačiau tai, apie ką mama svajojo ir galimybes. Klausydamasi savo pje- Brigita Kulbytė ko tikėjosi, stipriai skiriasi nuo tikro- sių lietuviškai – nustebau. Ne dėl vės... „Kai rašiau „Mamą“, buvau kalbos barjero, bet dėl skambesio. Atsinaujinęs Jaunimo teatras, siek- didžiausiame dugne per visą savo Intonacijos, muzikalumas ir ritmiš- damas tarpsritinio ir tarptautinio gyvenimą. Buvau visiškai palūžusi, kumas man labai patiko“, – prisipa- bendradarbiavimo, ieškodamas daug verkiau – tai buvo labai depre- žįsta Vološina. naujų talentų bei dialogo su žiū- syvus metas. Griebiausi už minties: Noriu sužinoti, ar kūrėja turi rovais būdų, pristatė jaunųjų me- kad ir kokie esame skirtingi, galime savo darbo kampelį, kuriame pa- nininkų programą „Black Box“ būti susivieniję ir reikalingi vieni sislėpusi rašo tekstus, ar renkasi (Juodoji dėžė). Kaip teigia organiza- kitiems. Ir spektaklyje tamsoje sė- viešąsias erdves, tarkim, biblio- toriai: „Black Box suprantama kaip dinti mergina ne kaip kitaip, o per tekas. Ar šiomis dienomis, rodos, pirminė klasikinė teatro matrica su empatiją susieja save su žiūrovais“, – nenutylantis aplinkos triukšmas jai aiškiomis ribomis ir taisyklėmis, sako dramaturgė. trukdo? „Gyvenau bendrabutyje – galinti tapti erdve įvairiems scenos Teiraujuosi, ar ji sutiktų su teigi- man nereikia tylos, kad galėčiau su- meno veiksmams – spektakliams, niu, kad tikras menas gali kilti tik iš sikaupti, – sako ji. – Kai darbas rei- interaktyviems projektams, insta- tikro skausmo. Kiek šiame kūrinyje kalauja ekstremalaus susikaupimo, liacijoms, performansams.“ Lap- matome atvirumo, o kiek simbo- kartais einu rašyti į nuostabaus kričio 5–9 d. vykusioje „Black Box“ lių? „Manau, kad skausmas gali būti grožio Sankt Peterburgo biblioteką. skaitymų / eskizų vitrinoje prista- įrankis, – svarsto Vološina. – Kar- Vienas tokių atvejų buvo, kai rašiau tytos dvi rusų dramaturgės Asios tais gali naudoti skausmą kaip me- „Žmogų iš žuvies“. Vieną dieną pa- Vološinos pjesės „Žmogus iš žuvies“ džiagą – ne aprašinėti savo skausmą, sakiau sau, kad šiandien turiu pa- ir „Mama“. 2018 m. išleistas jos pje- bet transformuoti tuos išgyvenimus daryti tiek ir tiek, antraip pjesės iš sių rinkinys „Miršta choras“. Ketu- ir patirtis. Simbolių yra labai daug. viso nebus.“ rios pjesės apie Rusiją tapo ryškiu Tai istorija toli gražu ne apie mer- Dramaturgė sako, kad rašy- pastarųjų metų dramaturgijos įvy- gaitę, o apie Rusiją. Mergaitė, ku- dama negalvoja apie garsinį kūri- kiu. Su kūrinių autore susitikome rios mama mirė, jautėsi vieniša nio skambesį. Ritmas ir tonai, pasak Vilniuje, kai ji lankėsi savo kūrybai ir gyveno su močiute (praeitimi), jos, išeina natūraliai, tačiau iki tokio skirtame vakare. kuri tarsi Sovietų Sąjungos etalo- rezultato tekę eiti beveik dešimtmetį: Klausiu, kur buvo jos kelionės nas nieko daugiau nematė ir buvo „Kai prieš aštuonerius metus pradė- pradžia, nes prieš pradėdama ra- įsprausta į savo pažinimo ribas. Rė- jau rašyti, turėjau didelių sunkumų Asmeninio archyvo nuotr. šyti ir sulaukusi pripažinimo, kaip Asia Vološina mai ir sienos gniaužė jas abi, tiesa, dėl dialogų. Jie buvo tokie literatū- ir dažnas jaunas žmogus, ji ieškojo Pasak dramaturgės, kartais sunku metafizika. Tai kur kas... poetiškiau. skirtingai. Sunku, kai nėra randama riški... Pamenu, kai per perklausą savęs skirtingose srityse. „Iš pradžių suprasti, kur yra asmeniškumo ri- Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, jokio ryšio su aplinka, jautiesi su- aktoriai pradėjo skaityti tekstą, nu- studijavau žurnalistiką, tačiau keli bos, nes spaudimas ir kontrolė noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir dužęs, menkas.“ stebau – negi tikrai aš tai parašiau? greito tempo ir įtampos metai įrodė, Rusijoje vis didėja. Kiekviename metafizinius dalykus, keisčiausias Po sovietmečio prabėgo beveik Turiu keletą mėgstamų rašytojų, iš kad tai ne man, – prisimena Volo- žingsnyje bandoma kontroliuoti hipotezes ir galimybes. Noriu kal- trys dešimtys metų. Klausiu, ar Ru- kurių mokausi. Vienas jų – Josifas šina. – Turėjau ką nors keisti. Klau- laisvą žmogaus valią. „Tas paprastas bėti apie susinaikinimą ir apie tai, sijoje vis dar jaučiama režimo įtaka. Brodskis. Jis yra sakęs, kad rašytojas siausi intuicijos ir klausiau savęs – įrašas socialiniame tinkle buvo lyg kiek tai gali tęstis.“ „Žinoma, SSRS būtent mums, kaip yra kalbos instrumentas, o ne prie- ko iš tikrųjų noriu? Galvoje buvo ženklas, pirminis impulsas ir idėja. Klausiu dramaturgės, ar aplin- niekam kitam, paliko didžiausius šingai. Kartais iš tiesų pavyksta pa- du atsakymai – Sankt Peterburgas Netrukus parašiau pjesės įžangą “, – koje, kurioje ne tik elgesys, bet ir randus, – neabejoja dramaturgė. – justi save kaip kalbos instrumentą.“ ir teatras. Nors turėjau gyvenimą, sako Vološina. žodžiai dažnai yra cenzūruojami, Mes norime turėti ryšį, jį kurti, ta- Vološina, kaip dramaturgė, taip šeimą ir pamatus Maskvoje, viską Tikrovėje vykę reikšmingi įvykiai ji su savo požiūriu ir kiek kitokiu čiau – su kuo? Vyresnieji ieško jo su pat bendradarbiauja su didelį tarp- mečiau ir išvažiavau studijuoti papildė pjesę. „Atėjus laikui, pjesę gyvenimo matymu, nei įprastas di- Rusija iki revoliucijos. Kokia Rusija tautinį atgarsį sukėlusiu režisieriaus teatrologijos. Tai buvo didelis ir parašiau labai greitai, – prisimena džiajai visuomenės daliai, nesijau- galėtų būti, jei viskas tada būtų pa- Iljos Chržanovskio megaprojektu lemtingas žingsnis, tačiau tuo metu autorė. – Tuo metu viskas sugulė į čia tarsi atvykėlė iš kitos planetos. sisukę kitaip? Bet nėra, „kas būtų, „DAU“ Londone. „Tai projektas apie neturėjau ko prarasti. Ketverius me- tinkamas vietas, lyg magnetu traukė „Taip, mes, meno / teatro bendruo- jeigu būtų“. Yra taip, kaip yra šian- pasimatymus... su savimi, – sako ji. – tus gyvenau studentų bendrabutyje, rašyti, o siužetas ir įvykiai, tarsi vei- menės žmonės, dažnai jaučiamės dien. Tačiau vis dar norisi tiesti til- Nuo pornofilmų aktorių iki kas- tai leido pažinti save ir prisiliesti prie kiami gravitacijos, dėliojosi aplink taip, lyg ne čia priklausytume, lyg tus į praėjusį laiką. „Mamos“ veikėja dien sutinkamų valstybės tarnau- kūrybos, teatro. Buvome studentai, ga- pagrindinę mintį. Tačiau niekada svetimšaliai savo gimtinėje, – sako taip pat nešasi su savimi gilius ran- tojų. Yra 700 valandų nufilmuotos lėjome nemokamai vaikščioti į teatrus nesitikėjau, kad mano tekstas ga- Vološina. – Gaila, bet iš tiesų daž- dus, stengiasi suprasti save, bando medžiagos. Tai tarsi gyvenimas ir diskutuoti iki išnaktų, kol išsemda- lės atsidurti tokioje didelėje scenoje. nai jaučiuosi kitokia. Ne konkrečiai vis iš naujo, iš skirtingų kampų, ta- ekrane.“ vome visas rūpimas temas.“ Taip, įsivaizdavau, kad mažose er- aš, bet mūsų bendruomenė. Manau, čiau neįstengia. Mano, kad jau viską Nors šiuo metu kūrėjai veriasi „Black Box“ programoje skaity- dvėse, gal net virtuvėse tokie po- kad yra žmonių, negalinčių turėti supranta, bet konfliktai aplink ją ir įdomių projektų durys, klausiu, tos dvi pjesės iš rinkinio „Miršta kalbiai galėtų vykti. Bet Maskvos tokios geros atmosferos ir aplinkos, joje nesiliauja.“ ar ji rinktųsi gyventi kur nors ki- choras“. Pjesę „Žmogus iš žuvies“ dailės teatre... Tai didelė, 900 žiū- kokią turime mes, menininkai. Bet „Mama“ – vienas populiariausių tur, ne Rusijoje. „Nebijočiau persi- įkvėpė atsitiktinumas, atvėręs ne- rovų salė, turinti savo vardą ir at- tikrai yra žmonių, kurie jaučiasi dramaturgės kūrinių, ne kartą sta- kelti iš didmiesčio į mažą miestelį pasitenkinimą sistema. Kaip sako garsį visoje Rusijoje ir už jos ribų. taip pat, tik mano esantys vieni. Si- tytas Rusijoje, taip pat Rygos bei ir kurti ten. Bet tai darytų kitokią Vološina: „Pirminis impulsas šiai Netikėjau, kad tai vyksta iš tikrųjų tuacija Rusijoje dabar labai įtempta, Talino teatruose. Teiraujuosi, ką jai įtaką. Kol kas mano kūryba yra Ru- pjesei atsirasti buvo draugės pra- ir kad tokį provokatyvų spektaklį, niekas nežino, kaip bus toliau.“ reiškia rašyti ir atiduoti savo kūri- sija ir apie Rusiją, nes tai didžiausias nešimas feisbuke apie tai, kad jos kalbantį opiomis temomis, bus lei- Kita „Black Box“ vitrinoje pri- nius į kitų rankas, kai toliau nie- mano įkvėpimo šaltinis, o Sankt dukters neįleido į kultūrinį renginį, džiama rodyti. Seksas, keiksmažo- statyta Vološinos pjesė – „Mama“. kas nuo tavęs nepriklauso. „Para- Peterburgas šiuo metu vienintelis mat buvo per jauna. Rusijoje, kaip džiai, kitoniškumas – viskas drau- Vienos pirmųjų jos pjesių veikė- šyta pjesė – tarsi tavo kūdikis, bet miestas, kuriame galiu gyventi su ir kitur, galioja amžiaus cenzas – džiama. Galėjau galvą guldyti, kad jai kiekvienas gimtadienis suke- iš karto suaugęs. Laukiuosi, lau- savo pažiūromis ir būti labai arti N7, N14, S. Atėjusioms į kiną joms būsiu uždrausta.“ lia skausmą ir įsiūtį. Kai merginai kiuosi, o tada... ji išteka! Dažnai savo įkvėpimo šaltinio. Negaliu net buvo uždrausta pirkti bilietus, nes 2018 m. „Žmogų iš žuvies“ pa- buvo vos keleri metai, nuo vėžio girdžiu, kad kūrėjams jų darbai – prisiminti, kaip gyvenau seniau, vi- filmas N14, o mergaitei – aštuoneri. statė režisierius Jurijus Butusovas. mirė jos motina, palikdama keletą lyg vaikai. Tai mano pjesė – kaip ką sada jaučiau skausmą dėl savo ša- Mano bičiulė nusistebėjo ir supyko, Kritikai apie spektaklį atsiliepė laiškų, kuriuos duktė turės per- tik gimęs kūdikis, tik iš karto ga- lies, todėl negaliu įsivaizduoti sa- kad kažkas visiškai svetimas (vals- kaip apie „vieną karščiausių teatri- skaityti per ateinančius gimtadie- lintis funkcionuoti vienas, jau be vęs kitokioje situacijoje. Tai mano tybė!) gali kontroliuoti kiekvieno nio sezono premjerų“. Kaip sako nius. Juose – linkėjimai gimtadienio manęs. Man tai labai įdomu, sten- įkvėpimas, tai skausminga, bet ne- gyvenimą, kištis į jos pasirinkimą, Vološina: „Tai spektaklis ne apie proga ir mamos vizijos, koks turėtų giuosi nieko nesitikėti, o tiesiog prisimenu, kada rašiau ar galvojau kaip auginti savo vaiką.“ visuomenę, kaip visuomenę, – tai būti tolesnis dukters gyvenimas. žiūrėti, kas vyksta, ir priimti visas apie ką nors kita“, – teigia Vološina.

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 7 psl. D ailė Jangsteriai ir makalaurai Jaunojo tapytojo prizo paroda VDA parodų salėse „Titanikas“

Nesiimsiu diskutuoti apie šiuolai- Rita Mikučionytė kinės tapybos krizes ir perspektyvas, juolab kad XI JTP proga pareng- Pastarąjį dešimtmetį įpratome kas- tame internetiniame leidinyje greta met sulaukti konkursinės Jaunojo 20 autorių konkursinių kūrinių ka- tapytojo prizo parodos. Neabejoti- talogo ir interviu su Sandra Strele nai šis tapytojo Vilmanto Marcin- pateikta išsami 2011–2018 m. rašytų kevičiaus sumanymas, sėkmingai lietuvių, latvių, estų tapytojų, dailė- įgyvendinamas ir plėtojamas dailė- tyrininkų ir dailės kuratorių teori- tyrininkės Julijos Dailidėnaitės, iki nių įžvalgų retrospektyva (https:// šiol yra vis dar reikšmingas. Viena www.yumpu.com/en/document/ vertus, tai išties puiki galimybė read/62913844/xi-ypp-book), kur pamatyti dabarties jaunuomenės publikuojami Jolantos Marcišaus- kūrybos panoramą, išryškinan- kytės-Jurašienės, Danutės Gambic- čią dominuojančias tapybos kryp- kaitės, Jurgitos Juospaitytės-Bitinie- tis. Vien prisiminę keletą šiandien nės, Julijos Dailidėnaitės, Gerdos ryškesnių mūsų šalies tapytojų, JTP Paliušytės, Edgaro Gerasimovičiaus,

pagrindinio prizo laimėtojų pavar- Aistės Marijos Grajauskaitės, An- Sandra Strele, „Nostalgija“. 2019 m. XI JTP konkurso nugalėtoja M. Krikštopaitytės nuotr. des – Andrius Zakarauskas, Jolanta driaus Zakarausko, Justinos Augus- Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Rosanda tytės ir kitų tekstai. Tiesiog trumpai Sorakaitė, Monika Plentauskaitė – aptarsiu XI JTP parodą, kurios ko- paaiškinimo, nes tapybos ribos internete (http://www.ypp.lt/2019/), juo- įžūlumo – kūrybinių biografijų ir pasidžiaugsime šių dienų kūrybi- kybė šįkart, mano manymu, kelia tiek praplečiamos, kad visa, kas lab kad jas yra pateikę ir kai kurie teikiamo darbo sumanymo apra- nių strategijų įvairove, pradedant daug klausimų. Tiesa, garbingos turi spalvą, jau pradedama įvardyti Lietuvos dailininkų sąjungos nariai šymuose. Atradau net paminėtą neoekspresionizmu ar naujuoju komisijos vertinimo nekvestionuo- tapyba. Mano manymu, studijuo- (Rūta Matulevičiūtė, Adelė Liepa „makalauro“ studijų pakopą, kuri popmenu ir baigiant foto- ar alter- siu – Sandros Strelės tapybos dar- jant konkrečią specialybę, norom Kaunaitė, Goda Lukaitė, Mantas aptartos makalynės požiūriu at- natyviuoju realizmu. bas „Nostalgija“ (2019, drobė, mišri nenorom yra formuojamas tam ti- Daujotas, Eglė Norkutė, Paulius rodo visai ne atsitiktinė korektū- Kita vertus, 2009 m. susiforma- technika, 200 x 405 cm), manau, ti- kras profesinis pasaulio matymas Šliaupa), „Vartų“ (Dominykas Si- ros klaida, o sąmoningai sukurta vusi ambicinga privati iniciatyva krai vertas pagrindinio prizo. ir mąstymas, t.y. perprantamos dorovas, Adelė Pukelytė), „The ironiška metafora. Jaunųjų meni- per dešimt metų tapo žinoma ir Vis dėlto norėtųsi žinoti ben- konkrečios disciplinos (tapybos, Rooster“ (Raminta Blaževičiūtė) ninkų tekstuose pastebimas auto- laukiama Baltijos šalyse: renginyje drąsias kasmet vis kitos komisijos skulptūros, grafikos etc.) kūrybos galerijų autoriai. rių pasitikėjimas savimi ir tikėjimas ne tik pasirodo Latvijos, Lietuvos, vertinimo pozicijas. Suprantu, kad galimybės. Todėl ir skiriasi VDA ta- Visada įdomu išsirinkti savo de- pasąmonės srauto galia. Tačiau šią Estijos jaunieji 18–30 metų amžiaus jos neišvengiamai kinta ir bendrų pybos ar monumentaliosios tapy- šimtuką (savuoju reitingu ir ironiš- manipuliavimo menamais dalykais kūrėjai, turintys ar beįgyjantys me- vertinimo kriterijų turbūt ir nerei- bos katedrų studentų darbai. Be to, kais, kartais ciniškais pastebėjimais propagandą suvokiu kaip elementa- ninį išsilavinimą, bet ir sistemin- kia ieškoti – juk kasmet naujų ar iš daugėja tapančių dizainerių, archi- apie savo kolegas pasidalino jauna- rią viešųjų ryšių problemą, nežino- gai plečiasi meno rinka, įtraukdama naujo prisistatančių jaunųjų kūrėjų tektų, animatorių ir kt. Suprantama, sis tapytojas Kazimieras Brazdžiū- jimą ir nemokėjimą tinkamai save naujus potencialius interesantus – požiūriai ir vertybinės nuostatos šiandien nėra svarbus specialybės nas: http://literaturairmenas.lt/daile/ pristatyti. Pasinaudojusi copy–paste kolekcininkus, meno galerijų atsto- gali kardinaliai skirtis. Ką renkame klausimas, tiesiog niveliuojant ta- kazimieras-brazdziunas-poziurio-tas- funkcija iš kelių sudėliojau vieną la- vus, dailės kritikus ir parodų kura- ir norime kitiems parodyti – domi- pybos ribas daugėja tuščio, bepras- kas-iv). Vis dėlto norėčiau stabtelti bai charakteringą tekstą, gal kam torius. Tai liudija iškalbinga XI JTP nuojančias tapybos kryptis ar tapy- mio eksperimentavimo, trūksta prie bendro pobūdžio pastabų ir kitąmet pravers: statistika. bos formų, gal priemonių įvairovę, konceptualių tapybos sprendimų. lietuvių autorių, kurių yra daugiau Šiemet VDA „Titaniko“ 2 a. sa- tam tikrus raidos dėsningumus ar Nesu prieš naujas tapybos techni- ir juos labiau žinome, kūrybos Simboliškai dvi sesutės, kurios lėje matome dvidešimties autorių skaitmeninės aplinkos suponuotas kas ir priemones, tik noriu aiškiau prisistatymo. per kalnelį nesusieina – tai akys. konkursinių kūrinių kolekciją, ku- skirtybes? Vienas iš JTP tikslų – „pri- artikuliuotų apibrėžimų, kurie pa- Apskritai vertinti tapybos dar- Kiekvieno žiūrovo žvilgsnis. (...) Te rią iš 72 pretendentų darbų atrinko statyti savo šalies tapatybę, meno dėtų susigaudyti, kas konkrečiais bus vien iš skaitmeninio atvaizdo, tobulėja technologijos, ko šiandien garbinga komisija: kuratorius, re- mokyklų praktikas ir asmeninį kū- metais atitinkamoje konkursinėje jei nesi jų matęs realybėje, yra keblu nesuprantame rytoj perprantame! / zidencijų centro „SomoS“ Berlyne rybos potencialą“. Neabejotinai as- parodoje akcentuojama, juk, suti- (įdomu, kaip šį klausimą sprendė Racionalus protas diktuoja prasmę, steigėjas ir vadovas Paulus Fuger- meninį kūrybos potencialą pristato kite, savaiminė įvairovė nereiškia komisijos nariai), na, kompiute- naratyvą ryšius tarp objektų, man sas; Lietuvos dailės muziejaus di- visi 2019 m. JTP konkurso dalyviai, įprasminto vertumo. Na, bendrą rinė grafika čia visais parametrais įdomiau kuomet žmogaus kūnas, rektorius Arūnas Gelūnas; meno na, o kalbėti apie šalių ir tapybos padėtį šiek tiek paaiškina šių metų „išloš“. Kita vertus, matyti, kad jau- širdis, viduriai reaguoja į meno kū- kolekcininkas, „Lewben Art Foun- mokyklų praktikas man kebliau, renginį pristatančiuose spaudos nieji nesugeba išsirinkti iš penkių rinį. / Žmogus „siurbia“ viską į save, dation“ ir Lietuvos išeivijos dailės kadangi šįmet iš 72 pretendentų pranešimuose cituojami JTP ini- kūrinių to vienintelio, kuris galėtų versdamas tai savo dalimi. Saulė, fondų įkūrėjas ir valdytojas Vilius 55 atstovauja Lietuvai, 10 – Latvijai, ciatoriaus Vilmanto Marcinkevi- geriausiai reprezentuoti jų galimy- dangus, jūra – viskas nuspalvinama Kavaliauskas; žymi Estijos tapytoja 7 – Estijai (finalininkų parodoje da- čiaus žodžiai: „Jaunieji Baltijos ša- bes (kai kuriais atvejais akivaizdžiai žmogiškumu. Apmėčius visa savo- hiperrealistė Maarit Murka; meno lyvauja 12 lietuvių, 6 latvių, 2 estų lių kūrėjai tapybos priemonėmis kyšo mokytojų įtaka). Pažiūrėjus mis šiukšlėmis ilgai rausiamės ieško- kritikė ir kuratorė iš Latvijos Šelda autoriai). Be abejo, galiu daryti tik žengia įvairiausiais keliais, tačiau daugiau to paties autoriaus darbų dami kas gi slypi po jomis. / Mąstau Pukite. Pagrindinis 5 000 Eur ver- trumparegiškus, išankstinius stere- matome, kad atsigręžiama į figū- internete, ypač asmeniniuose kū- apie save kaip gamtos kūrinį, moterį, tės prizas, kurį sudaro dviejų mė- otipus patvirtinančius apibendrini- ratyvą, žmogaus būsenas ir išgyve- rybos pristatymuose ir sociali- kūrėją, savąją estetišką prigimtį. / nesių rezidencija „SomoS“ meno mus: lietuvių jaunieji kūrėjai vis dar nimus, žmogų supančią aplinką ir niuose tinkluose, matyti, jog turbūt Todėl perteikiu savo jausmus pačioje centre Berlyne, piniginis prizas bei jausmingesni, latvių – dekoratyvesni, situacijas, animacijos ir kompiute- tik trečdalis jaunųjų kūrėjų dirba tyriausioje to formoje – kūryboje. / galimybė surengti personalinę estų – racionalesni. Manyčiau, di- rinių žaidimų atėjimą į tapybą, ko- nuosekliai – turi išgrynintą stilistinį (...) paveikslas gimsta man kaip pa- parodą Vilniuje, Pamėnkalnio ga- desnė projekto sklaida Latvijoje ir duojamos meno istorijos pavyzdžių braižą ir tendencingai puoselėjamą sakojimas. Pasakojimas, kuris kalba lerijoje, atiteko latvei Sandrai Stre- Estijoje padidintų galimybes labiau citatos. Tai labai pozityvūs ženklai jo estetiką. Kitur daug naivumo, man. Pasakojimas, kuris paaiškina lei. Be to, jos kūrinys papildys LDM atliepti renginio tikslus ir kelti tapa- tapybos ateičiai.“ atgrasančio primityvumo, nepa- man kažką apie mane patį arba išo- Nacionalinės dailės galerijos tapy- tybės ar meno mokyklų klausimus. Iš dalies tai matome šiųmetėje grįstų kūrybos kraštutinumų, atsi- rinį pasaulį. Pasakojimas, kuris gali bos fondus. Galerija „The Rooster“ Kita vertus, akivaizdi XI JTP ten- ekspozicijoje, kurioje yra pakan- tiktinumų, siužeto susmulkėjimo. būti interpretuojamas kitų, savaip. projekto finalininkei Eglei Norkutei dencija, kurią tik patvirtina eks- kamai erdvės kiekvienam darbui. Galiu visus vadinti „jangsteriais“ skyrė paskatinamąją premiją „The ponuojami kūriniai, – vis dažniau Tačiau visuma labai fragmentuota – (angl. youngster – jaunuolis, paau- Paroda veikia iki gruodžio 7 d. Rooster Open“, kuri menininkei sąmoningai atsisakoma „grynosios idealu būtų eksponuoti visus penkis glys) ir teisinti užsitęsusia vaikyste, suteikė galimybę dirbti su galerija tapybos“, tad tapymo įvairių spalvų (ne tik konkursui paties autoriaus tačiau tai jau ne vidinės laisvės, o VDA „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) rengiant personalinę parodą. Kū- dažais procesą keičia ready-made pasiūlytą variantą) to paties meni- brandos ir atsakomybės reikalas, iš Dirba antradienį-šeštadienį 12–18 val. rybinė agentūra „Autoriai“ latviui inkorporavimas ar vaizdų progra- ninko darbus ir sumanymo tekstą. dalies mūsų visų išgirtų ir pergirtų Arnoldsui Andersonui skyrė „Spe- mavimas ir kompiuterinė grafika. Kompensuodami šį tarpinės, ri- vaikų problema. cial mention“ prizą, kurio vertė – Tikėčiausi detalesnio JTP rengėjų binės tapybos situacijos būvį, ap- Tačiau daugiausia neprofesio- 750 Eur. ir vertinimo komisijos nuostatų žvelkime XI JTP dalyvių paraiškas nalumo, kai kur net infantilaus

8 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) D ailė Gausos briaunos

Atkelta iš 1 psl.

portretų iš beprotnamio („kaip ir velnias koją nusilaužtų, kiek visko priklauso genijui“). Ir svarbiausia prikurta: grafika, tapyba, skulp- aplinkybė – Repšytė minėjo, jog tūra, drožiniai ir jų visų hibridai, bandant aprėpti Savicko palikimą fluxus menai, judantys atrakcionai kilo įspūdis, kad jis yra masyvas, ir ir didžiuliai istoriniai vaizdoveikos svarstyta, kaip elgtis, ar to neparo- tyrimai, meninės knygos, bendra- dant Savickas vis dar bus Savickas. darbiavimas su kitais autoriais ir t.t. Parodos sprendiniai rodo, kad Mastas ėmė aiškėti per VDA „Tita- Savickas mums pateikiamas kaip nike“ veikusią parodą 2017 ir 2018 vientisa masė, leidžiant patirti jo m. sandūroje. Dar aiškiau, kai pa- kūrybos mastą it koralų rifą, tačiau matai personalinių parodų sąrašą – paaukojant atskirų kūrinių teisę į skaičius lipa per 100-ą. Bet kadangi buvimą pasauliu. Tai drąsu verti- Grigaliūnas meną naudoja vietoj nant kaip elgesį su patriarchu, bet kalbos, tai nieko nuostabaus... Ir ekspoziciniu požiūriu – ne nauja, o jei priimame faktą, kad meninin- jau tendencija tampanti strategija. kas per savo kūrybinę biografiją Esu girdėjusi gyvų klasikų riau- kūrė ir plėtė savo žodyną, sakinių mojimą reaguojant į NDG atnau- stilių, drožė žodžius, spaudė vaiz- jintos ekspozicijos tirštį. Sutarimą dinius, kalė frazes, jo darbų lipdy- tarp trokštančių atsižvelgti į kūri- mas į naują „koralų rifą“ yra labai nio autonomiją (įvertinant jo sukū- organiškas. rimo kontekstą) ir padaryt kitaip, Taigi ir dabar veikianti paroda „išreikšti“ save ar savo / laikotarpio „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėne- Augustino Savicko ekspozicijos fragmentas idėją, lengva rasti nebus. Turbūt sienoje“, – nors grubiai kalbant yra paroda yra proga būtent šiai dis- tarsi retrospektyvinė (vyrauja pas- Ir visi tie jo spalvingi darbai, ku- kaip iš likusių skiaučių didžiosios kiekvieno nuostabaus dalyko, viską kusijai. Tuo ji ir gera. Kita vertus, taraisiais dešimtmečiais kurti kū- riuos neretai linkstama klaidingai skruzdėlės formuoja skruzdėlyną, patirti ir iki galo išgyventi. Tačiau Savicko hiperproduktyvumas yra riniai), tikrasis kūrinys yra visuma, interpretuoti kaip poparto adeptus, dar ji stebi daubas, kalnus ir (min- kai su tokia atida ir dosnumu tei- lengvinanti aplinkybė ekspozicijos kuri yra naujas kūrinys. Joje prafil- yra kur kas daugiau ir visai kitkas – timis) į viršūnę kopiantį tėvą, iš kiamas vaizdas-patyrimas, gali kilti konceptualumo rėmėjams. truotas dėmesys vyro vaizdavimui, šimtas kontekstų. Laimė, pageidaujantiems dai- o prierašas „pokalbiai mėnesienoje“ Rūtos Spelskytės paroda „El- lėtyrinio žvilgsnio ir griežtesnės suteikia intymumo, bet ne to, kurį niaragio ūsas“ Vilniaus dailės atrankos su paroda (švenčiant Sa- žada žurnalai, mėgstantys veiks- akademijos parodų I a. salėje vicko 100 metų jubiliejų) pasirodė mažodžius „atsivėrė“, „prisipažino“, „Titanikas“ ir albumas „Esu Savickas. Ir man to „atskleidė“, „išpažino“. Grigaliūno užtenka“, jį sudarė Danutė Zovienė, vyras yra visoks: tikintis viduram- Paroda primena keistenybių išleido Savickų paveikslų galerija. žiškais mitais (grafika), įsimylėjęs kabinetą, gamtos mokslininko la- Joje sudarytoja, peržvelgusi gausią iki sielos gelmių (nuostabaus gro- boratoriją. Daiktai, dalykai, daly- bibliografiją ir atrinkusi kūrinius, žio rankų darbo knyga „Omaras kėliai gražiai padėti ant rankomis ryškina pasakojimą apie prarasto Chajamas ir Šventas vynas“, 1992), nugludintų, kiekvienam atskirai rojaus paiešką, prasidėjusią su šei- gyvuliškai geidžiantis (skulptūra padarytų lentynėlių. Patogiai, kad mos praradimu ir įgavusią rojaus „Švyturys“, 1990), kažkoks neaiš- galėtum pauostyti, apžiūrėti, gerai sodų pavidalą kūriniuose. Man kus (cikle „Nuo aušros iki sutemų“, apšviesta. Kiekvienas aprašytas la- Savicko tapybos gausa ir jos pobū- 2015), lekiantis vaivorykšte mons- pelyje, o tas raudona juosta prikli- dis, mokėjimas laviruoti politine tras („Kelionė į pragarą“, 2019) ir juotas. Negana to, pritempta žemių ir žmogiškąja prasmėmis straips- t.t. Čia ir vėl galima pasiskirstyti iš gelmių, parengta palapinė, pada- niuose kalbėjo ir apie stiprų išgy- į dvi grupes: tų, kurie sakys, kad rytas išdidintas vabalas, iš parašiuto venimo instinktą, nešusį ir saldžius, einama paviršiumi, pateiktas kaž- susuktas kokonas ir dar daug kas. ir karčius vaisius. koks asorti viena tema, kiti – kad Tai dėmesio aplinkai ir žiūrovui vyrams jų metalinio įvaizdžio difu- dosnumas. Kęstučio Grigaliūno paroda zija yra gyvybiškai reikalinga ir čia Spelskytė stebi, kaip auga mine- „Vyrų pasaulis arba pokalbiai sąmoninga. Aš prisišliečiau prie an- ralai, tiria šernų takus (mums at- mėnesienoje“ galerijoje „Meno tros grupės, nes Grigaliūnas, nors neša jų pėdsakų), mąsto apie lede niša“ kūryboje būna ir ironiškas, ir niū- pražuvusią stirną, kuria „lapių nu- Jeigu kada nors tektų rengti pa- rus, ir pašaipus, visada išlieka labai raminimo“ ritualą, gamina skruz- našios apimties Grigaliūno parodą, empatiškas. Iki skausmingų gelmių. džių liūtą iš popieriaus, o po to stebi, Rūtos Spelskytės parodos fragmentas

ąžuolo išgaunamą spalvą, kukur- kaltės jausmas, o ir pyktis, kad ne- dvelkių sporų teikiamas paviršių begali visko aprėpti. Baisu pagalvoti, savybes, kriauklę, tokią, ant kurios kiek klodų prisidės per disertacijos Botticelli Venera stovi, o jos tarnai- tekstą. Tačiau ši patyrimų painiava čių drabužius puošia augalai, pana- paakina kur kas sąmoningiau pa- šūs į tuos eile išrikiuotus iš „Sodo, stebėti supančią aplinką ir pripa- kurio nemačiau“. Žiūrintysis supasi žinti pasaulio gausą apskritai. Taip ant dvipusių gamta–kultūra sūpy- atsiranda dar vienos sūpynės – nuo nių, bet beveik visada yra nuleidžia- mikroskopinio prie milžiniško, nuo mas gamtos pusėje. Ryšiai tarp jų detalės prie kalno. Todėl paroda la- dviejų labai subtilūs, jų jungtis – au- bai savotiškai ir sulėtina, ir ramina, torė, jos įsiklausymas, minties per- ir svaigina. davimas be pamokymų ir madingų šūktelėjimų. Augustino Savicko paroda veikia iki Spelskytės paroda yra ne šiaip 2020 m. sausio 26 d., Kęstučio Griga- ekspozicija, o erdvė, kurioje yra liūno – iki 2019 m. gruodžio 6 d., vienintelis trūkumas – gausa. Trū- Rūtos Spelskytės – iki lapkričio 30 d. kumas, aišku, sąlyginis. Juk ir Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas M. Krikštopaitytės nuotraukos miške neįmanoma priklaupti prie

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 9 psl. F otografija Fotoobjektyvumas Fotografijos šventė Klaipėdoje

fotomenininkų sąjungos Klaipėdos Kertinė šių metų fotografijos Rosana Lukauskaitė skyrius pakvietė į jau ketvirtą kartą šventės ašis yra Rimaldo Vikšrai- rengiamą Fotografijos šventę. Jos čio fotoparoda „Vienkiemių godos“, Aktorius Jamesas Deanas mirė prieš metu buvo atidarytos trys parodos: vaizduojanti Lietuvos provincijos 64 metus, bet kitąmet galėsite jį iš- Edžio Jurčio „Ieškojimai“, Rimaldo dekadansą. Kaip ir amerikiečių fo- vysti skaitmeninėmis technologijo- Vikšraičio „Vienkiemių godos“ ir tografo Rogerio Balleno Pietų Af- mis atgaivintą naujame filme apie Arūno Baltėno „Dirbame. Esame“. rikos Respublikos apylinkėse foto- Vietnamo karą. Po šios naujienos Jau daug metų Jungtinėse Ame- grafuotų vietinių žmonių skurdžios kino bendruomenė pradėjo disku- rikos Valstijose gyvenančio Edžio buities ir ryškių charakterių studi- tuoti apie tokio elgesio etiškumą, Jurčio fotografijų paroda „Ieškoji- joje, Vikšraitis, bendradarbiauda- tačiau teisiškai prie to negalima mai“ – tarsi gero filmo sustabdyti mas su subjektais ir atlikdamas prikibti, nes velionio šeima sutiko kadrai (menininkas yra baigęs kino objektyvų įvykių metraštininko leisti filmo kūrėjams naudoti jo at- operatoriaus mokslus, aštuonerius vaidmenį, leidžia savo fiksuoja- vaizdą. Panašu, kad greitai į mūsų metus dirbęs televizijoje ir iki šiol moms figūroms tapti egzistenci- duris pasibels prancūzų filosofo Je- užsiima kino operatoriaus veikla). nės dramos veikėjais. Tautos gai- ano Baudrillard’o išpranašauta hi- Autoriaus fotografijų centras – žmo- valai rodomi be jokių pagražinimų, perrealybė. Nebeliks nieko tikrai gus. Jo darbai suskamba naujai dėl matome visus tamsiausius jos mo- autentiško. Pripažinkime: jau da- vietai neįprastų kontekstų ir mo- mentus. Bet tai nėra visiškos tamsos bar įdomūs veidai viešojoje erdvėje tyvų: tamsiaodžių žmonių vaizda- pasaulis, greičiau šešėlinė būtis. Be- Arūnas Baltėnas, iš serijos „Dirbame. Esame“ po truputį nyksta – pradedame vimas, rodeo pasirodymai, taip pat viltiškose situacijose įstrigę žmonės, masiškai panašėti, stengdamiesi kelionių po įvairius pasaulio kraš- greičiausiai dėl iš kartos į kartą per- pagautas groteskiškas kūnų geidu- slepia? Nors dauguma šios parodos įtikti dirbtiniams grožio standar- tus kadrai. Jo nuotraukos kartais at- einančio skurdo, priklausomybių, lingumas spinduliuoja veik gyvu- fotografijų sukurta 2016–2017 m., tams, kiekvieną trūkumą užglaisty- rodo artimos fotožurnalistikai, bet gal net negydomų psichinių sutri- lišką vitališkumą. Jų nuoširdumas, savo darbo vietose užfiksuoti įvai- dami šimtais filtrų ir efektų. Tampa kartu išsiskiria jautriai išlaikomu kimų, nuotraukose neretai šypsosi skaudus autentiškumas pastatytas rių profesijų žmonės asocijuojasi su svarbu įamžinti tai, kas tikra, kol pagarbiu atstumu. Atrodo, bent in- nelyg visas pasaulietines viliones kaip stiprus kontrastas dirbtinai su- sovietmečio aistra vaizduoti darbo dar turime šiek tiek laiko. tuityvus leidimas fotografuoti buvo įveikę budistai vienuoliai, viso ko generuotai „gyvenimo būdo“ kultū- žmones, bet tai, matyt, tik dėl Vikš- KKKC Parodų rūmuose (Di- duotas. Pasak menininko, fotogra- tuštumoje ir beprasmybėje atradę rai, kurios vartotojai esame, net jei raičio laukiniškumo poveikio. Tur- džioji Vandens g. 2, Klaipėda) lap- fija prisideda prie abejingumo ma- prasmę (prasmės nebuvimą). Ger- nenorime to pripažinti. būt todėl patrauklesnis už balerinas kričio 15 d., penktadienį, Lietuvos žinimo pasaulyje. dami ir rūkydami distiliuotą chaosą, Apžiūrėjus iš 135 fotografijų suda- atrodo malkų skaldytojas, bebrų šie žmonės atrodo lyg užsilikę civi- rytą ekspoziciją „Vienkiemių godos“ gaudytojas ar net duobkasiai, fo- lizacijos užribiuose, ten, kur arklys ir įžengus į kitą parodinę salę apima tografijos aprašyme sakantys, kad tempia automobilį, ožka ganosi vir- lengvas šokas – nors Arūno Baltėno „Darbo kaip pasitaiko. <...> nevie- tuvėje, o vaikas pozuoja kamerai su „Dirbame. Esame“ nuotraukos irgi nodai miršta žmonės, ne nuo mūsų cigarete dantyse. Tačiau tai ne poza, nespalvotos, tad bent spalviškai priklauso.“ Įdomu, kad viename fo- tai vyksta iš tikrųjų. Televizijos ka- perėjimas nėra toks kardinaliai rė- tografijos aprašyme patologas pa- nalai ciniškai išnaudoja šią žmonių žiantis akį, jose neberandame to- sakoja, jog medicinos studentai grupę, žiūrimiausiu metu kiekvieną kio mizantropinio pasitenkinimo nebesimoko anatomijos iš realių dieną transliuodami jų konfliktus ir ieškant žmonių veiduose feliniško kūnų – tai dabar vyksta naudojan- romanus kaip savotišką degradaci- cirko atšvaitų. Staiga nustembi – tai tis kompiuteriais. Kūnai ir veidai jos pornografiją, nes kažkam ma- normalūs, atsakingi ir nuspėjami skaitmeninami, analizuojami at- lonu stebėti kito žmogaus skausmą žmonės. Tokie kaip mes, savo gy- randant vidurkį atitinkantį, išves- ar pažeminimą. venimo būdu ir kasdienybe daug tinį biologinės rūšies atstovą. Trys Vikšraičio darbų personažai neiš- artimesni mūsų patirčiai, bet perė- fotografijos parodos yra dar ne apie statomi pajuokai ar visuotiniam pa- jus Vikšraičio fotografinę skaisty- juos. sišlykštėjimui – jiems palikta žmo- klą nauji veikėjai kelia nepasitikė- Edis Jurčys, „Rodeo užkulisiai“ giškojo orumo galimybė. Aktuose jimą ir netikrumo jausmą – ką jie Parodos veikia iki gruodžio 15 d.

Kronika Nacionalinė „Izaoko“ premjera nu- Puipos „Kita tylos pusė“. Šioje Tai Sergejaus Loznicos „Valstybinės Lietuvos atstovai dalyvaus ir ki- matoma 2020 metais. programoje bus rodomi ir kartu laidotuvės“. tuose „Baltic Event“ renginiuose. Kino festivalyje Taline – Antrą kartą rengiamas Baltijos su lietuviais kurti filmai. Vienas jų – Traukos tašku lietuviams taps ir Industrijos programoje vyks ir te- naujausi lietuvių filmai šalių filmų konkursas atrinko sep- bendras Latvijos, Lietuvos, Belgijos, kino industrijos renginys „Baltic levizijos serialų kūrėjams skirtas fo- ir kino projektai tynis lietuvių arba kartu su lietu- Prancūzijos vaidybinis filmas „Ole- Event“, į Taliną sukviečiantis ben- rumas „TV Beats Forum“. Jame bus viais kurtus filmus. Dėl geriausio gas“. Šiame latvių režisieriaus Jurio dros gamybos galimybių ieškan- analizuojami sėkmingiausi serialų Nuo lapkričio 1-osios iki gruo- šios programos filmo titulo varžosi Kursiečio filme vieną pagrindinių čius prodiuserius, finansuotojus, kūrimo pavyzdžiai. Šiemet ypatin- džio 1 d. Estijos sostinėje vyksta 15 Latvijos, Estijos ir Lietuvos kino vaidmenų atlieka Valentinas No- svarbiausių kino festivalių pro- gas dėmesys skiriamas Lietuvoje didžiausias regiono kino rengi- darbų. Lietuvai atstovaus Karolio vopolskis. Taip pat bus parodytas gramų sudarytojus ir ekspertus. Į kurtam HBO serialui „Černobylis“. nys – festivalis „Juodosios nak- Kaupinio „Nova Lituania“, Igno Jo- Lailos Pakalniņos filmas „Šaukštas“ bendros gamybos kino mugę at- Diskusijoje apie serialą dalyvaus lie- tys“. Į svarbiausią industrijos at- nyno „Nematoma“, Aistės Žeguly- (Latvija, Lietuva, Norvegija). rinktas Inesos Kurklietytės projek- tuvių prodiuserė Lineta Mišeikytė stovų susitikimo vietą Baltijos tės „Animus Animalis (istorija apie Dar vienas bendros su Lietuva tas „Drugelio širdis“ (prod. Živilė (UAB „Baltic Film Services“), at- šalyse pristatyti naujausių filmų, žmones, žvėris ir daiktus)“, Tomo gamybos filmas bus rodomas fes- Gallego, „Fralita Films“). Geriau- skleisianti, kaip sekėsi dirbti su viena būsimų filmų idėjų, vystyti scena- Vengrio „Gimtinė“ ir Algimanto tivalio dokumentikos programoje. siu pripažintam projektui bus skir- didžiausių serialų kūrimo studijų. rijų, susipažinti su tendencijomis tas 20 tūkstančių eurų vertės „Eu- Talentingiems pradedantiems ak- vyks kelios dešimtys lietuvių. Bus rimages“ apdovanojimas tolesniam toriams skirtoje programoje „Black parodyta 12 lietuvių arba kartu su jo vystymui. Nights Stars“ tobulinsis ir atrankos lietuviais sukurtų istorijų. Gamybos etapo filmams skir- agentūrų ieškos aktorius Povilas Vienas laukiamiausių įvykių – toje sesijoje „Baltic Event Works in Jatkevičius. pasaulinė Jurgio Matulevičiaus Progress“ bus pristatyti du būsimi Tarptautinis Talino kino festivalis filmo „Izaokas“ premjera tarp- filmai: Tomo Smulkio „Žmonės, „Juodosios naktys“ yra didžiausias tautinėje konkursinėje festivalio kuriuos pažįstame“ (prod. Dagnė Baltijos ir Šiaurės šalių kino fes- programoje „First Feature“. Fil- Vildžiūnaitė, „Just a Moment“) ir tivalis, turintis A klasės festivalio mas Antano Škėmos apysakos mo- Andriaus Blaževičiaus „Paralyžius“ kvalifikaciją ir patenkantis tarp 15 tyvais pasakoja apie Holokausto, (prod. Marija Razgutė, „M-Films“). didžiausią įtaką turinčių kino fes- karo žiaurumų ir praeities traumų Tarptautinės žiuri geriausiu išrink- tivalių pasaulyje. nulemtus dviejų draugų santy- tas filmas gaus 10 tūkstančių eurų kius bei jų meilę vienai moteriai. „Izaokas“ prizą postprodukcijos darbams. LKC inf.

10 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) K inas Istorijos perspektyvos „Scanoramos“ filmai

Priešingai nei V.V. Landsber- Stalino mirtį, žmonių kolonos su Santa Lingevičiūtė, gis, kuriam, rodos, visai nerūpi ne vainikais driekiasi prospektais, siel- tik brandesnis herojaus paveikslas, vartaujančiųjų vora juda pro gėlė- Ilona Vitkauskaitė bet ir Vanago mylimosios, žmo- mis apkamšytą Stalino karstą, be- nos Birutės Mažeikaitės likimas riamos jaudinančios kalbos apie Bertrand’o Bonello antropologi- (filme ji minima fragmentiškai, o tautos tėvo didybę ir šviesią komu- niame pseudosiaubo filme „Zombi apie likimą po suėmimo daugiau nizmo ateitį. Liūdesys ir gedulas Ta- vaikas“ Garbės legiono mokyklos nieko nesužinome), Kantemiras džikistane ir Čiukotkoje, Donbase, vadovė retoriškai pareiškia, esą Balagovas filme „Ilgšė“ koncen- Latvijoje, jūroje ir sausumoje, šiau- mokyklos įkūrėjas imperatorius truojasi į moterų likimus po An- rėje ir pietuose... Loznica tiki do- Napoleonas 1802 m. teigęs, kad trojo pasaulinio karo. Filmas, kurį kumentinio vaizdo galia, įtaiga. Jo mokykla turi rengti ne mąstančias, įkvėpė Svetlanos Aleksijevič knyga nuomone, vaizdas kalba pats, todėl o tikinčias auklėtines. Kartu džiū- „Karo veidas nemoteriškas“, nukelia žiūrovui jis tikrai nepalengvins už- gauja, kad imperatorius nustebtų, į 1945-ųjų Leniningradą, bandantį duoties, nepadės suvokti, ką ir ko- jog šiuolaikinės merginos išmoko atsigauti po protu nesuvokiamos dėl jis mato. Todėl jokio komentaro ir mąstyti. Aišku, mokyklos dvasia „Zombi vaikas“ tragedijos. Filmo centre – slaugės (išskyrus garso takelį, sudarytą iš grindžiama nacionalinėmis verty- Ijos (Viktorija Mirošničenko), ka- „ašaringų“ simfonijų, eilių, šlovi- bėmis, bet pastangos, sunkus dar- išnaudojimą. Aišku, Prancūzijos filmas „Vanago portretas“. Tikrai muojamos potrauminio sindromo, nančių Staliną, ir retus užrašus, nu- bas, solidarumas ir rungtyniavimas ir Haičio santykiai buvo sudėtingi, nesistengiame diskredituoti Lie- ir jos draugės Mašos (Vasilisa Pere- rodančius, kuriame imperijos kam- bei baltaodžių moksleivių privilegi- tačiau režisieriaus siūlomos temos tuvos pasipriešinimo istorijos, ta- lygina) komplikuoti santykiai, apie pelyje buvo filmuojama) nėra, net jos kelia dviprasmišką jausmą. universalios. Ne veltui jis sujungia čiau žmonės, bandantys traktuoti kurių prigimtį filme nėra kalbama nepasivarginta nurodyti komunistų Dviprasmybę ir paradoksą reži- du laikotarpius: 1962 m. Haitį ir šių praeitį ne lėkštai, suvokia, kad ne atvirai (mat Balagovas įsitikinęs, partijos vadų pavardžių. O kukliuose sierius kuria visame filme. Vienas dienų Prancūziją. Simboliškai ga- viskas gražu, užtenka kad ir pri- kad kuo personažas paslaptingesnis – pabaigos titruose Loznica net neužsi- kertinių jo epizodų – garsaus pran- lima kalbėti apie kiekvieno individo siminti, kokias laidas pastaruoju tuo įdomesnis). Ija, regis, įsimylė- mena apie masinėje gedinčiųjų spūs- cūzų istoriko Patricko Boucherono nelaisvę, socialinę mirtį, kai, tapęs metu siūlo nacionalinis transliuo- jusi Mašą, o ši turi savų tikslų, todėl tyje žuvusius žmones. Kaip taikliai istorijos pamoka. Jis merginoms savotišku zombiu, jis pasiduoda tojas. Vyksta tikra raganų medžio- terorizuoja ir Iją, ir savo viršininką. „The New Yorker“ rašė Maša Gessen, bando paaiškinti, kad istorija yra kažkieno kito kontrolei, įtakai, juo klė. Viešojoje erdvėje veši viduti- Po išties stipraus debiutinio „Ankš- Loznicos filmas, pateikdamas tokį dviprasmiška: išoriškai viena ar lengva manipuliuoti. nybės, kalbančios ir kuriančios tumo“ antrasis Balagovo filmas gali kruopštų ir hipnotizuojantį žudiko kita gali atrodyti gražu, bet ar taip Šiuo filmu tekstą pradedame „teisingai“. Tad kyla klausimas, ar pasirodyti šiek tiek palaidos drama- mirties portretą, jo nesuskaičiuo- iš tiesų yra? Studijuojant istoriją neatsitiktinai – tokios istorijos pa- V.V. Landsbergis laiko mus idiotais, turgijos, „skystokas“ ir ištampytas, jamų aukų mirtis nesąmoningai nuolat turi būti keliamas klausi- mokos Lietuvoje lieka tik pavydėti. ar užsiima konjunktūra, ar kuria o ir veikėjos atrodo pasiklydusios padaro dar nematomesnes. mas, kaip ją užrašyti. Bouchero- Ypač stebint dabartinį nacionalinį vedamas pilietinės pareigos. Ste- laike. Vis dėlto sunku nesutikti su Nuskambės banaliai, bet ir ofi- nas teigia, kad liberalizmas tam viešąjį diskursą, kuriame nebeįma- bėdamas kino salėje, kaip beveik režisieriaus pozicija: karas – tai su- ciali istorija yra subjektyvi. Ją daž- tikra prasme užgožia laisvę ir užti- noma kvestionuoti praeities, o is- visi 600 žiūrovų po jo filmo ploja žaloti kūnai ir griuvėsiai, jo patirtis niausiai rašo nugalėtojai ar esantieji krina, kad ji niekada iki galo nebūtų torikai tapo aptarnaujančiu dabar- atsistoję, nenorom prisimeni kole- persismelkia į psichologiją, būtį, o galios pozicijose, tad atsirenkama, pasiekta. Istorija nėra vientisa – ji tinės ideologijos personalu. Aišku, gės Živilės Pipinytės feljetoną apie šlovės spinduliais blizga tik monu- kas bus patogu, kas matoma, o kas – trūkinėjanti, net neryžtinga. Nuos- ne visi, bet tie, kurie neaptarnauja, audringas reakcijas ir, aišku, ne to- mentai ir propagandinių, patrioti- ne. Ją skaitančiajam lieka pačiam tabu, kaip įtraukdamas į pasakojimą viešumon nebepatenka. Liūdina kią seną praeitį, kad ir per televiziją nių filmų herojai. nuspręsti, ar to pakanka, ar vis dėlto teorinį aspektą Bonello išvengia di- dar viena detalė – net ir mažieji vaikystėje stebėtus suvažiavimus. Sergejus Loznica „Valstybinėse verta pasikapstyti už oficialios isto- daktikos ir sklandžiai pasakoja apie Vilniaus kino teatrai kratosi į re- Tad meniškumo V.V. Landsbergio laidotuvėse“ taip pat gręžiasi į so- rijos ribų. Ar būti tik tikinčiam, ar nuožmų praeities ir dabarties susi- pertuarus įtraukti „Zombi vaiką“. filme tiek pat, kiek ir galiausiai jo vietinę praeitį ir montuoja Stalino dar ir mąstančiam? dūrimą. Pasitelkęs Haičio istorijos Juk kam įdomu kitų šalių istorija ir pabaigoje nupieštame Adolfo Ra- laidotuvių archyvinę medžiagą. Su nerimu, bet kartu ir su viltimi aspektus – vudu ir zombius, Bo- patirtis? Mes ir taip patys sau faini, manausko-Vanago portrete. Tai at- Filme rodoma, kaip sovietų liau- laukiame Šarūno Barto filmo „Su- nello poetiškai ir filosofiškai pro- gyvendami savo burbule. sainiai, be didesnio akademinio ir dis atsisveikina su didžiuoju vadu. temose“ premjeros. vokuoja kalbėti apie istorijos su- Istorinį burbulą pučia ir „Scanora- kontekstinio bagažo pakeverzotas Sustingę žmonės klausosi iš gar- vokimą, kolonializmą, vergovę ir moje“ rodytas Vytauto V. Landsbergio primityvus eskizas. siakalbių sklindančios žinios apie Piktos kino kritikės

Kronika įkūrėja ir meno vadovė Gražina miške“, o lenkų režisieriaus Karo- „Scanorama“ sostinėjė Arlickaitė. lio Lindholmo filmas „Liūto viduje“ uždaryta Tarptautinį pripažinimą pel- sulaukė paminėjimo už politinio niusiose dokumentinėse juostose sąmoningumo skatinimą. „Barzakh“ (2011) ir „Mariupo- Konkursui pateiktus darbus Sekmadienio vakarą Vilniuje su- lis“ (2016) tyrinėjęs sapnus, mirtį, vertino tarptautinė žiuri: Slovėni- rengta Europos šalių kino forumo meno formas ir karą, „Partenone“ jos kino centro Sklaidos ir infor- „Scanorama“ uždarymo ceremo- Kvedaravičius atsigręžia į atminties macijos skyriaus vadovė Nerina nija, paskelbti geriausi konkursi- ir kūniškumo temą. Pasaulinė filmo T. Kocjančič, prodiuserė ir scena- nės programos „Naujasis Baltijos premjera įvyko Venecijos kino fes- ristė Ruth Lev Ari (Izraelis), Nor- kinas“ filmai. Festivalio uždarymo tivalio konkursinėje programoje vegijos kino instituto patarėjas ko- filmu šiemet pasirinktas kultūros „Kino kritikų savaitė“. Lietuvos kino munikacijos klausimais Jakobas antropologo ir kino režisieriaus teatruose filmas žiūrovų lauks nuo Bergas, tarptautinių kino festivalių Manto Kvedaravičiaus filmas gruodžio 6 dienos. patarėjas Miroljubas Vučkovićius „Partenonas“. Per „Scanoramos“ uždarymo (Serbija). Žiuri vadovavo Liubeko „Labai džiaugiamės ir didžiuo- ceremoniją tradiciškai paskelbti ir kino festivalio meno vadovė Linde jamės „Scanoramos“ uždarymui trumpametražių filmų konkursinės „Žmogiškojo žvėries traktatas nr. 38: Širdgėla“ Fröhlich. pasirinkę Manto Kvedaravičiaus programos „Naujasis Baltijos kinas“ „Scanorama“ lapkričio 18–19 d. „Partenoną“. Didžiuojamės, kad laureatai. Šiemet „Scanorama“ pra- traktatas nr. 38: Širdgėla“ („A Tre- Režisierei atiteko audiovizualinių Vilniuje pakartos populiariausius turime režisierių, kuris savo fil- plėtė konkurso geografiją iki viso atise of the Human Animal no. 38: kūrinių autorių teisių asociacijos festivalio filmus. Klaipėdoje festi- mais žiūrovus pirmiausia verčia Baltijos jūros regiono – į programą Heartache“). Režisieriui atiteko „AVAKA“ įsteigtas 3000 eurų pi- valis baigėsi lapkričio 20, o Kaune mąstyti. Ir tikiu, kad jis nesiliaus pateko 19 filmų, atstovaujančių de- „Scanoramos“ įsteigtas piniginis niginis prizas. Specialaus žiuri pa- vyks iki 24 dienos. šito daręs. Manau, kad Kvedara- vynioms šalims. Geriausiu progra- 5000 eurų prizas. minėjimo sulaukė dar du konkurso vičius žengia labai drąsų ir ryškų mos filmu paskelbtas danų režisie- Už geriausią lietuvišką trumpa- dalyviai. Už išskirtinį meninį išpil- „Scanoramos“ inf. žingsnį į kiną“, – pristatydama už- riaus Jacobo Møllerio darbas ilgu metražį filmą apdovanotas Mari- dymą pagerbtas estės Anu Lauros darymo filmą sakė „Scanoramos“ pavadinimu „Žmogiškojo žvėries jos Stonytės „Vienas gyvenimas“. Tuttelberg filmas „Žiema atogrąžų

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 11 psl. K inas Žiaurios metaforos Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Afrikoje, ar Ukrainoje, – visur ta primityvaus natūralizmo, bet, re- Živilė Pipinytė pati tamsa, skurdas, degradacija, gis, patenka į paties paspęstus spąs- pasaulio sunykimas. Panašiai kaip tus. Ryšys tarp atskirų epizodų sun- Šiųmetis „Scanoramos“ uždarymo skirtingos erdvės, filme susilieja kiai nuspėjamas. Regis, dar Béla filmas – lyg šiuolaikinio kino meta- veikėjų fantazijos, prisiminimai, Balázsas yra pastebėjęs, kad žiūro- fora. Manto Kvedaravičiaus „Parte- pokalbių nuotrupos. Vaizdų srautas vas neišvengiamai pats pradeda su- nonas“ primena nesugebančią su- atrodo begalinis. Sunku užčiuopti teikti prasmę abstraktiems vaizdams. „Vienas gyvenimas“ stoti vaizdų gamybos mašiną, be ryšį tarp atskirų epizodų. „Parteno- Išvarginti kaleidoskopiško „Parte- atvangos generuojančią banalybes nas“ gali ir prasidėti, ir pasibaigti nono“ srauto žiūrovai mintyse ima dviprasmiškoje filmo pabaigoje. Iš išnykusį metaforišką poetinį kiną. apie šių dienų pasaulį. Štai čia – mu- bet kurią ilgo seanso minutę – esmė kurti savo istorijas, iliustruojančias intelektualios režisierės Szumows- Priešingai nei daugumai jaunųjų sulmonas, būtinai pjaunantis avį, ir nepasikeis. vaizdus, ir jos dar banalesnės nei ga- kos nesitikėjau atviro kičo ir su- kūrėjų, Stonytei svarbu formu- raudonos kraujo dėmės kadre. Štai Kvedaravičius nuolat pabrė- lėtų būti, nes šiuo atveju žiūrovų lo- paprastinimų, bet, matyt, kai kuri luoti klausimus. Režisierė provo- rusų prostitutės varganame Atėnų žia (judančia kamera, rakursais ir gika remiasi ne autentiška patirtimi, filmą – naujos kartos moterų ma- kuoja, o paskata pasižiūrėti į save viešnamyje. Po darbo jos būtinai pan.) „Partenono“ vaizdų subjek- o žiniasklaidos klišėmis. nifestą, neišvengiamai tenka aukoti yra drugelis, kurio vienos dienos kalbėsis apie tikrą meilę. Štai karo tyvumą, todėl neišvengiamai pats Ne vieno šiųmetės „Scanoramos“ meninius principus. gyvenimą rodo filmas. Neabejoju, ligoninės Ukrainoje vaizdai, išvargę tampa pagrindiniu filmo herojumi, filmo kūrėjai bandė analizuoti šiuo- Kartais „Scanoramoje“ stebino ir kad ir drugelių augintoja, ir „popsi- žmonės ir giesmes savo Dievui pa- tegu ir nematomu, bet nuolat jun- laikinį pasaulį, pasitelkdami gajas visiškas kino kalbos anachronizmas. nio“ muzikinio šou „Siemens“ are- latoje giedantys ligoniai. Štai bega- tamu, tačiau lyg ir bijančiu kalbėti klišes, norėdami įtikti žiūrovui, jo Tokio primityviai literatūriško, bet noje rengėjai, perkantys iš augin- linis Afrikos skurdas. Karo pabė- savo vardu. Gal todėl „Partenone“ masinės kultūros suformuotam kartu paviršutiniško filmo kaip Lie- tojos drugelius, ir žiūrovai, kurie gėliai. Žmonių kontrabandininkai. trikdo ne autoriaus subjektyvumas, skoniui. Toks man pasirodė Airijoje tuvoje daugiausia filmuotas Hanso pamatys į laisvę išleistus drugelius Aukso ieškotojai. Pasų padirbi- o tai, kad jis neužduoda klausimų, kurtas Małgorzatos Szumowskos Petterio Molando „Vogti arklius“, šou kulminacijoje, žavisi jų grožiu, nėtojai. Žiauri, prievartos kupina iš esmės tik konstatuoja rodomą „Nešventas avinėlis“. Filme rodoma seniai neteko matyti. Kita vertus, visiškai nesusimąstydami, kad yra kasdienybė, tūnanti kiekviename tikrovę, paversdamas ją svetimu šiuolaikinė religinė sekta, kurioje tradicinis, istorijas pasakojantis tik primityvūs vartotojai. Nepa- apšnerkštame būste ar gatvės posū- prisiminimu. „Scanoramos“ kata- yra tik moterys ir kuriai vadovauja kinas nežada pasiduoti. Tai įrodo galvos, kad patekęs į nenatūralią kyje. Nualinti, namų pasiilgę kūnai. loge „Partenono“ aprašymas pra- tarsi iš saldžių religinių paveikslė- Floriano Henckelio von Donners- aplinką drugelis pavirs dar vienu Žudikai ir savižudžiai. sideda taip: „Pigiame viešnamio lių atkeliavęs šiuolaikinis Kristus, marcko „Kūrinys be autoriaus“ ir totalaus lietuviško kičo elementu ir Kvedaravičius stebi kelis klajoklius, kambarėlyje Atėnų tvirtovės papė- filme vadinamas Piemeniu. Jis žiau- Marco Bellocchio „Mafijos išdavi- atsidurs tarp šiukšlių kartu su vi- kurių keliai kartais susikerta ko- dėje žmogus prisimena nepaprastus rus, nepakantus, linkęs į prievartą, kas“. Abu filmai ilgi, bet neprailgsta, sais ant žiūrovų galvų iškritusiais kiame nors tamsiame pasaulio savo gyvenimo įvykius.“ Vis dėlto nors vis pamokslauja apie grožį ir matyt, todėl, kad abiejų pagrindas – konfeti, tarsi iliustruodamas ne tik krašte: juodaodį iš Afrikos, kurdą, tarp režisieriaus subjektyvumo, jo gėrį. Szumowska nekuria realis- dramatiški realių žmonių gyveni- popso menkumą, bet ir žiaurią var- merginą iš Mariupolio, prostitu- buvimo kadre (tegu nematomo) ir tiško filmo, pakylėja tai, kas vyksta mai, atkurti filme pasitelkiant tra- totojų visuomenės tikrovę. Gražus tes, jų „globėją“ ir klientus. Tiks- tariamo filmo pasakotojo atsiranda sektoje, į simbolinį lygmenį, bet dicines išraiškos priemones ir gerus drugelis filme tampa ir šiuolaikinio liau, stebi jų kūnus, nes kamera disonansas – niekuo neužpildyta kartu atsisako ir bet kokio psicho- aktorius. Istorijų pasakojimas, regis, žmogaus dvasios skurdo metafora. nuolat arti žmogaus odos, plaukų, erdvė. Kitaip tariant, tuštuma. logizmo. Filmo herojė paauglė Sela vis dar laikosi gerai. „Vienas gyvenimas“ – paprastas fil- tarsi norėtų užfiksuoti jo išskyras Kvedaravičius renkasi nena- iš pradžių žavisi savo tėvu Pieme- Žiūrėdama Marijos Stonytės mas, bet, prisipažinsiu, jis sužadino ar sklindantį kvapą. Taip pamažu ratyvinį kiną ir neprofesionalius niu, bet po pirmųjų menstruacijų trumpo metražo dokumentinį filmą tikrą siaubą, nes kas gali būti bai- formuojasi klaustrofobiška filmo aktorius, kurie jam turėtų pa- pradeda matyti vizijas, o laikui bė- „Vienas gyvenimas“ (apdovanojimas siau už milžiniškoje salėje susirin- erdvė, kuri, regis, universali: ne- dėti išvengti nusibodusių isto- gant ir suvokti Piemens žiaurumą. geriausiam lietuviškam konkursi- kusią minią, besimėgaujančią sa- svarbu, ar filmuota Graikijoje, ar rijų pasakojimo, literatūriškumo, Tai ir leis jai užimti tėvo vietą gana nės programos filmui) prisiminiau vimi ir atviru kiču?

Rodo TV Haginsas (Zach Galifianakis), vado- austrų režisieriaus motyvus: tai vaujantis vietiniam turizmo centrui. skausmingiausi prisiminimai, ref- Kinas ir gyvenimas Netrukus šių kandidatų dvikova leksijos apie kino prigimtį, griežtas taps tikru politiniu karu. Jo dalyviai auklėjimas, slopinamos seksualinės Kartais ir pats nustembu, kiek pui- neturi jokių principų. Regis, filmo perversijos, imigrantai. Nebūčiau kių siužetų voliojasi po lietuvių ki- kūrėjai pasitelkė vieno kandidato įtaręs, kad ankstesnių filmų baimes nematografininkų kojomis, bet šie į JAV prezidentus šūkį „Purvina Haneke gali akumuliuoti viename jų nepastebi. Posakis „kaip kine“ vis kampanija už švarius rinkimus“, bet filme, tačiau „Laiminga pabaiga“ – labiau neatitinka realybės. Greit sa- „Balsuok už mane“ epigrafas – „Po- juk pasakojimas apie krizės ištiktą kysime „kaip gyvenime“, norėdami litikoje nėra jokių taisyklių“. šiuolaikinę Europą. Loranai gy- pagirti filmo kūrėjų fantaziją. Kai Filmo situacija visiškai atpažįs- vena Kalė, Prancūzijos šiaurėje, į perskaičiau, kad į Seimą rengiasi tama: rinktis nėra iš ko (aš tai sa- kurią plakasi vis naujos imigrantų kandidatuoti viena Kauno ponia, kau sau per kiekvienus rinkimus), o bangos. Šeimos galva (Jean-Louis kuri buvo teisiama už vaiko mu- šūkis „Amerika, Jėzus, laisvė“, ma- Trintignant) svajoja, kad kažkas pa- „Laiminga pabaiga“ šimą, keistų su Kaunu susijusių nau, galėtų įkvėpti ir lietuvių rinkė- galiau sutrumpintų jo kančias. Jo nutikimų kiekybė, matyt, peraugo jus. Man patiko epizodas, kuriame duktė Ana (Isabelle Huppert) po kad demokratija yra ne nuomonių bataliniam reginiui, meilės istori- į kokybę: supratau, kad ir Lietuvoje viešųjų ryšių specialistas nepatyru- gražiu kostiumu slepia akmeninę pliuralizmas, bet viešumo diktatūra, jai, šeimos dramai, vyriškai drau- turime tikrą Tvinpyksą. Kaune nuo- siam kandidatui aiškina, koks šuo širdį. Išsiskyręs Toma (Mathieu egocentrizmo triumfas, kai niekas gystei. Po kelių skandalų ir homo- lat randasi tiek nesuprantamos, bet atitinka politinę madą. Taip „Bal- Kassovitz) svajoja apie gyvenimą su niekam nieko neskolingas, o nusikal- fobinių replikų Gibsonas Holivude kartu labai vaizdingos bjaurasties, o suok už mane“ autoriams pavyksta moterimi, kuri pagimdė jam sūnų. timai daromi laisvės – individo, parti- tapo persona non grata. Nemėgsta- iš pirmo žvilgsnio kvailoki perso- parodyti, kokie niekai tampa rin- Yra dar dvylikametė sociopatė Eva jos, šalies, liberalaus pasaulio – vardu. mas Gibsonas ir Europoje, nors Lie- nažai staiga patiria tokias neįtikėti- kimų kampanijų ir didžiosios po- (Fantine Harduin), stebinti pasaulį Melo Gibsono filmo „Pjūklo tuvoje jis tikrai rastų bendraminčių, nas transformacijas, kad tik imk ir litikos pagrindu. per telefono kamerą, ir maištinin- ketera“ (TV3, 23 d. 21 val.) hero- nepaisant garsaus posakio apie aš- filmuok serialą apie iš žmonių len- LRT „Elito kinas“ (28 d. 21.30) kas Pjeras (Franz Rogowski), skan- jus Desmondas Dossas gyveno iš triadančius lietuvius. 2016 m. Vene- dančias pabaisas. rodys Michaelio Haneke’s „Lai- dinantis egzistencinį liūdesį alko- tikrųjų. 1942 m. po japonų atakos cijoje daugiausia ovacijų teko Dossą Kiek jų pamatysime per neišven- mingą pabaigą“. Kaip dažnai būna holyje. Žinoma, ir aptarnaujantis prieš Perl Harborą jis savanoriškai suvaidinusiam Andrew Garfieldui, giamai artėjančią rinkimų kampa- šio režisieriaus filmuose, pavadini- personalas – imigrantai, ir miesto užsirašė į armiją, tačiau atsisakė bet „Pjūklo ketera“ buvo sutikta gerai, niją, net baisu pagalvoti. Todėl ir mas tik pabrėžia, kad po juo slypi gyventojai, jau seniai balsuojantys imti į rankas ginklą ir žudyti prie- nors filmas ir persunktas sunkiasvo- siūlau pasižiūrėti neįpareigojančią tragedija. Šįkart Haneke pasakoja už Marine Le Pen ir nacionalistus. šus, nes to neleido religija. 1945 m. rės gibsoniškos patetikos bei natūra- Jay’aus Roacho 2012 m. komediją didelės buržuazinės Loranų šeimos Režisierius tradiciškai supina fabulą per kruviną Okinavos mūšį jam pa- lizmo. Filmas rodo įvairius didvyriš- „Balsuok už mane“ (TV1, 25 d. 21 val.). istoriją. Jos nariai nemyli vieni kitų, su simboliškuoju filmo sluoksniu: vyko išgelbėti 75 žmonių gyvybę, ir kumo veidus, ir tai, bent jau pas mus, Filmo herojus – Kongreso narys juos sieja nebent noras nusižudyti, viskas filme virsta moralinės degra- prezidentas Trumanas apdovanojo vis dar aktualu. Kine ir gyvenime. Bredis (Will Ferrell), kuris viešai nors jie turi viską, kad galėtų būti dacijos simboliu ar bent įrodymu. Dossą aukščiausiu kariniu apdova- apsikvailino prieš pat rinkimus ir laimingi. Pamenu, viena kolegė net pava- nojimu – Garbės medaliu. Jūsų – dabar yra priverstas konkuruoti „Laiminga pabaiga“ – filmas, ku- dino „Laimingą pabaigą“ nihilizmo Dosso biografija – puiki me- Jonas Ūbis su kitu. Konkurentas – naivuolis riame rasime visus mėgstamus manifestu. Pasak jos, Haneke teigia, džiaga filmui, nes joje yra vietos

12 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) M uzika

Anonsai centre Briuselyje, Liuksemburgo fil- Bibliografinės žinios harmonijos, R. Schumanno Diusel- Rečitaliai VI Vilniaus dorfe, Varšuvos nacionalinės filhar- GROŽINĖ LITERATŪRA fortepijono festivalyje monijos, „Rudolfinumas“ Prahoje Baltas popieriaus lapas : …seniai toli… : eilėraščiai / Romas Sadauskas ; [knygos autoriaus ir kitose. iliustracijos]. – Vilnius : Žuvėdra, 2020. – 45, [4] p. : iliustr., faks.. – ISBN 978-609-8219-28-9 Koncerte Vilniuje N. Mndoy- Dvigubo dugno keleiviai / Sigitas Parulskis. – Vilnius : Alma littera, 2019. – 167, [1] p. : iliustr.. – Fortepijono rečitaliai – esmingoji antsas skambins trijų XIX a. ro- Tiražas 2200 egz.. – ISBN 978-609-01-3877-9 (įr.) Lietuvos nacionalinės filharmoni- mantikų, kompozitorių ir pianistų jos rengiamo Vilniaus fortepijono muziką. Po fortepijono poeto Kalėdų šviesos : romanas / Karen Swan ; iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius : festivalio programos dalis. Tarsi Chopino lyriško Noktiurno H-dur, Tyto alba, 2019. – 463, [1] p.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-466-434-2 (įr.) duona kasdienė ir kartu neeilinė op. 62 Nr. 1, skambės Schumanno Misteris : [romanas] / E.L. James ; iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė. – Vilnius : Alma lit- prabanga, nes geras, pianisto su- „Davidsbiundlerių šokiai“ („Da- tera, 2019. – 477, [2] p.. – Tiražas 4000 egz.. – ISBN 978-609-01-3896-0 (įr.) brandintas rečitalis ilgam paso- vidsbündlertänze“), op. 6, – įsta- Naktis, kai užgeso šviesos : romanas / Karen White ; iš anglų kalbos vertė Ieva Albertavičienė. – tina. VI Vilniaus fortepijono fes- bus romantizmo epochos kūrinys. Vilnius : Tyto alba, 2019. – 447, [1] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-466-428-1 (įr.) tivalyje laukiama būtent tokių. Jo Schumanną keis Brahmsas, ku- Chopino ir Roberto Schumanno Pražūtinga meilė : [romanas] / Elena Ferrante ; iš italų kalbos vertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio. – meno vadovės Mūzos Rubackytės rio skambinimą Schumannas va- kūrybai, yra tituluojama geriausia Vilnius : Alma littera, 2019. – 158, [2] p.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-3865-6 (įr.) kvietimu rečitalius surengs ryš- dino genialiu. Skambės Brahmso dabarties Schumanno interpreta- kiausi kelių kartų pianistai, atsto- Trečioji sonata f-moll, persmelkta tore. Tad nenuostabu, kad Vilniaus Rožės vardas : [romanas] / Umberto Eco ; iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. – Peržiūr. vaujantys fortepijono tradicijoms audringu temperamentu pasižy- fortepijono festivalio koncerte ir patais. vert.. – Vilnius : Alma littera, 2019. – 514, [5] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978- ir naujovėms: Lietuvos publikai minčio jauno kompozitoriaus ir skambės vienas monumentaliau- 609-01-3897-7 (įr.) gerai pažįstama gruzinų maestra aistringo svajotojo dvasia. sių Schumanno kūrinių, Fantazija Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys : romanas / Juliet Grames ; iš anglų kalbos Elisso Virsaladze, vulkaniškasis C-dur, op. 17, – asmeninėmis dra- vertė Ina Rosenaitė. – Vilnius : Alma littera, 2019. – 449, [1] p.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN vengras Jánoszas Balázsas, subti- Gruodžio 3 d. festivalyje įvyks momis ir romantizmo aktualijo- 978-609-01-3858-8 (įr.) lusis prancūzas Adamas Laloumas, „Dvigubas rečitalis“, jį surengs du mis apipintas kūrinys, perteikian- Siena : dokumentinis romanas / Vytautas Čepas. – Vilnius : Tyto alba, 2019. – 343, [1] p.. – prestižinių konkursų nugalėtojai prestižinių konkursų laureatai. Kai tis jausmus būsimai žmonai Clarai Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-466-430-4 (įr.) Nikita Mndoyantsas, Antonas Yas- muzikinės varžytuvės iš konkursi- Wieck, talentingiausiai to meto pi- Žaliųjų krioklių viešbutis : [romanas] / Kimberley Freeman ; iš anglų kalbos vertė Renata hkinas ir Théo Fouchenneret. nės erdvės persikelia į koncertinę anistei ir kompozitorei. Valotkienė. – Vilnius : Alma littera, 2019. – 381, [3] p.. – Tiražas 1800 egz.. – ISBN 978-609- sceną, klausytojams suteikiama iš- E. Virsaladzė nuolat koncertuoja 01-3827-4 (įr.) Lapkričio 26 d. Filharmonijos skirtinė proga pasidžiaugti tikra Europoje, JAV, Japonijoje, groja su Didžiojoje salėje prie fortepijono muzikine fiesta. Toks būtent yra šio Sankt Peterburgo filharmonijos, GROŽINĖ LITERATŪRA VAIKAMS IR JAUNIMUI išvysime jaunosios kartos vengrų festivalio vakaro sumanymas – net Londono karališkosios filharmo- pianistą Jánosą Balázsą. Šis ugningo dviejų ryškių pianistų pasirodymai. nijos, Šiaurės Amerikos, Japonijos Blogos mergaitės dienoraštis : romanas / Kristina Gudonytė. – Vilnius : Tyto alba, 2019. – temperamento muzikas publikos Filharmonijos scenoje muzikuos ir kitais kolektyvais, diriguojant 199, [1] p.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-466-431-1 (įr.) niekada nepalieka abejingos. Į savo pernai vykusių konkursų nugalėto- tokiems maestro kaip Rudolfas Dar penkias minutes / Marta Altés ; iš anglų kalbos vertė Eva Bagočė. – Vilnius : Nieko pasirodymus Budapešte po atviru jai – prancūzų pianistas Théo Fou- Barschai, Riccardo Muti, Kurtas rimto, 2019. – [30] p. : iliustr.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-441-579-1 (įr.) dangumi jis sutraukia tūkstan- chenneret, su rusų atlikėju Dmitri- Sanderlingas, Wolfgangas Sawal- Išradėjas Jonas : [eiliuotas pasakojimas] / R.J. Nabus ; [iliustracijų autorė Indrė Salangi- čius klausytojų. Ne veltui 2015 m. jumi Shishkinu pasidalinęs pirmąją lischas, Eugenijus Svetlanovas, Ju- naitė]. – Vilnius : Mažoji raidė, 2019. – 37, [1] p. : iliustr.. – ISBN 978-609-8203-04-2 (įr.) jis pelnė F. Liszto premiją – aukš- premiją Tarptautiniame fortepijono rijus Temirkanovas ir kt. Pastarai- Kaip Vinstonas Kalėdas atnešė / Alex T. Smith ; iš anglų kalbos vertė Vytautas Varanius. – Vilnius : čiausią Vengrijos vyriausybės ap- konkurse Ženevoje, bei rusų pianis- siais metais pianistė rengia solo ir Nieko rimto, 2019. – 174, [2] p. : iliustr.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-441-599-9 (įr.) dovanojimą muzikams. Rečitalyje tas Antonas Yashkinas, užėmęs pir- kamerinės muzikos rečitalius nuo „Romantika vengriškai“ išgirsime mąją vietą Tarptautiniame F. Liszto Liono, Milano, Maskvos iki Seulo ir Kaip zuikis jausmus pažino / Šarūnė Baltrušaitienė ; iliustravo Edgaras Straukas. – 3-iasis jo atliekamą fortepijono poetų Ro- konkurse Veimare ir pelnęs publi- Tokijo, veda meistriškumo kursus leid.. – Vilnius : Nieko rimto, 2019. – 43, [4] p. : iliustr.. – Tiražas 5000 egz.. – ISBN 978- berto Schumanno, Fryderyko Cho- kos simpatijų prizą. Abiejų rečita- Europoje ir Japonijoje, dalyvauja 609-441-453-4 (įr.) pino, Ferenco Liszto muziką. lių programoje – XIX a. kompozito- konkursų Hamamacu ir Honkonge Kakė Makė ir draugystės šluota : [pasaka] / Lina Žutautė. – Vilnius : Alma littera, 2019. – [34] Romantinės muzikos fortepi- rių, Claros Schumann bendražygių, žiuri darbe. Jos repertuaro spektrą p. : iliustr.. – Tiražas 20 000 egz.. – ISBN 978-609-01-3851-9 (įr.) jonui lobynas veikiausiai neįsi- šedevrai. Tarp jų – itin retai mūsų bei interpretacijų brandą atspindi Kalėdų bičiulis / Greg Kincaid ; iš anglų kalbos vertė Rita Bakanienė. – Vilnius : Nieko rimto, vaizduojamas be Liszto palikimo. scenoje atliekami Gabrielio Fauré daugybė įrašų, išleistų firmoje „Live 2019. – 205, [3] p.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-441-600-2 (įr.) Kompozitorius ne tik išpuoselėjo noktiurnai. Classics“. Rečitalyje „Elisso legenda“ Kalėdų giesmė / Charles Dickens ; iliustravo Robert Ingpen ; iš anglų kalbos vertė Vilija stulbinančią virtuozeriją ar tur- dar išgirsime Piotro Čaikovskio Vitkūnienė. – Vilnius : Nieko rimto, 2019. – 184, [8] p. : iliustr.. – (H.Ch. Anderseno medalis : tingą melodijų kraitį, išsidriekusį, ir Sergejaus Prokofjevo kūrinių geriausios pasaulio rašytojų ir dailininkų knygos vaikams). – Tiražas 3000 egz.. – ISBN pavyzdžiui, į tris „Klajonių metų“ fortepijonui. 978-609-441-408-4 (įr.) sąsiuvinius, bet ir plačiai Europos Į rečitalių, o ir visą festivalio pro- auditorijai atvėrė vengrų muzikos gramą įsilies ir pirmą kartą Lietu- Maitintoja : [apysaka] / Deborah Ellis ; iš anglų kalbos vertė Diana Gancevskaitė. – Vilnius : paveldą – nuotaikingų šokių (tokių voje rengiami Prancūzų fortepijono Aštuntoji diena, 2019. – 156, [2] p. : portr., žml.. – Tiražas 700 egz.. – ISBN 978-609-8196-07-8 kaip verbunkošas, friska) ritmus ar muzikos meistriškumo kursai. „Per Mažasis princas : [pasaka] / Antoine de Saint-Exupéry ; iš prancūzų kalbos vertė Vio- ilgesingas melodijas (pvz., lassan). patį šių metų festivalio vidurį sim- leta Tauragienė ; [iliustravo Manuela Adreani]. – Vilnius : Nieko rimto, 2019. – 83, [5] p. : Šio krašto muzika patraukė ir kitų boliškai nusikelsime į Prancūziją. iliustr.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-441-603-3 (įr.) kūrėjų dėmesį – antai Johanne- Nepaprastai džiaugiuosi, kad ilga- Mažosios moterys : [apysaka] / Louisa May Alcott ; iš anglų kalbos vertė Lina Paulauskaitė. – Vil- sas Brahmsas sukūrė pluoštą ven- laikėmis bendromis pastangomis nius : Alma littera, 2019. – 331, [3] p. : iliustr.. – („Pegaso“ vaikų kolekcija, ISSN 2538-8126 ; 8). – grų šokių, kurie šiame rečitalyje Elisso Virsaladzė šiemet festivalio kontekste pagaliau Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-01-3903-5 (įr.) skambės legendinio vengrų pia- G. Anderhub nuotr. įvyks prancūzų muzikos interpre- Mopsas, svajojęs tapti vienaragiu / Bella Swift ; iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla. – Vil- nisto György’o Cziffros transkrip- tavimo kursai“, – sako M. Rubac- nius : Nieko rimto, 2019. – 116, [3] p. : iliustr.. – (Aš skaitau : 2 [lygis]). – Tiražas 3000 egz.. – cijų pavidalu. Taip pat šio rečitalio Gruodžio 5 d. festivalio pro- kytė. Kursai, kuriuos ves Naciona- ISBN 978-609-441-602-6 (įr.) programoje – nuotaikingų kaukių gramoje numatytas rečitalis iškal- linės Paryžiaus aukštosios muzikos panorama Schumanno „Vienos kar- bingu pavadinimu „Elisso legenda“. ir šokio konservatorijos profesorius Pasakėlės apie gerumą : [pagrįsta A.A. Milne ir E.H. Shepard kūriniais] / [Nancy Parent] ; [iš navale“ bei dvi Chopino baladės. Skambins įžymi gruzinų kilmės pi- Denisas Pascalis, vyks gruodžio 1 d. lenkų k. vertė Žana Kairienė] ; [iliustravo The Disney Storybook Art Team]. – Vilnius : Egmont anistė ir pedagogė Elisso Virsala- Lietuvos muzikos ir teatro akade- Lietuva, [2019]. – 191, [1] p. : iliustr.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-05-0457-4 (įr.) Lapkričio 28 d. rečitalį „Forte- dzė. Jos pasaulinės karjeros pradžią mijoje, įėjimas į juos bus laisvas, Plėšikas Hocenplocas : istorija apie Kaspariuką, kurią papasakojo Otfrydas Proisleris / Otf- pijono poetai“ surengs tarptautinių žymi studijos Maskvoje pas tokius pradžia 14 val. ried Preussler ; iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas ; iliustravo F.J. Tripp, iliustra- Paderewskio ir Klivlando pianistų grandus kaip Heinrichas Neuhau- cijas nuspalvino Mathias Weber. – 3-iasis leid.. – Vilnius : Nieko rimto, 2019. – 116, [4] p. : konkursų pirmųjų vietų nugalėto- sas ir Jakovas Zakas, prestižinio VI Vilniaus fortepijono festivalio iliustr.. – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-441-448-0 (įr.) jas Nikita Mndoyantsas (Rusija). P. Čaikovskio konkurso trečioji vieta, rečitaliai vyks lapkričio 26 ir 28 d. Sniego sesė : Kalėdų istorija / Maja Lunde ; iliustravo Lisa Aisato ; iš norvegų kalbos vertė Jis, beje, pelnė pirmąsias premijas R. Schumanno konkurso Cvikau pir- bei gruodžio 3 ir 5 d. 19 val., o vi- Alvyda Gaivenienė. – Vilnius : Tyto alba, 2019. – 195, [5] p. : iliustr.. – Tiražas 2500 egz.. – ir kaip muzikos kūrėjas tarptauti- moji premija, daugybė įsimintinų sas festivalis – nuo lapkričio 23 d. iki ISBN 978-609-466-429-8 (įr.) niuose Miaskovskio ir Prokofjevo koncertų ir apdovanojimų. E. Vir- gruodžio 7 dienos Visi koncertai Sniego žmogelių žiema / Selemonas Paltanavičius ; iliustravo Vilija Kvieskaitė. – Vilnius : kompozitorių konkursuose. Pi- saladzė yra Maskvos konservatori- rengiami atnaujintoje Lietuvos na- Alma littera, 2019. – 61, [3] p. : iliustr.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-01-3878-6 (įr.) anistas koncertuoja tokiose sce- jos ir Miuncheno aukštosios mu- cionalinės filharmonijos Didžiojoje nose kaip „Carnegie Hall“ Niujorke, zikos mokyklos profesorė, bene salėje, publiką pasitinkančioje nau- Veidas kaip stiklas / Frances Hardinge ; iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius : Didžioji Maskvos konservatorijos, visų svarbiausių tarptautinių kon- jomis šviesomis ir spalvomis. Dau- Nieko rimto, 2019. – 413, [3] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-441-604-0 (įr.) Sankt Peterburgo Marijos teatro, El- kursų žiuri narė. Savo repertuare giau informacijos apie koncertus: bės filharmonijos Hamburge salės, pianistė ypač daug dėmesio skiria www.filharmonija.lt. Parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos „Salle Cortot“ ir „Auditorium du Wolfgango Amadeus Mozarto, Lu- mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyrius Louvre“ Paryžiuje, „Bozar“ menų dwigo van Beethoveno, Fryderyko LNF inf.

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 13 psl. Lapkričio 22–gruodžio 1 Parodos Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Dailininkų sąjungos galerija „7md“ rekomenduoja Užupio g. 40 Vokiečių g. 2 Vilnius Paroda „Romantizmo amžius“ nuo 22 d. – Lino Liadzbergio paroda Muzika Nacionalinė dailės galerija MO muziejus Pylimo galerija Konstitucijos pr. 22 Pylimo g. 17 Pylimo g. 30 Lapkričio 30 d. 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje VI Vilniaus for- Atnaujinta XX a. II pusės–XXI a. Lietuvos Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ iki 30 d. – Gražinos Vitartaitės tapyba tepijono festivalį tęsia koncertas „Dixit Dominus“, skiriamas Sauliaus dailės ekspozicija Karoso atminimui. Su Lietuvos kameriniu orkestru muzikuos tarptauti- Valdovų rūmai AV17 galerija Paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie nių konkursų laureatas prancūzų pianistas Adamas Laloumas, jis atliks Katedros a. 4 Totorių g. 5 meistriškumą“ Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 24 Paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir iki 30 d. – Rūtos Butkutės paroda Taktilinė paroda „Blind Date 2“ c-moll, KV 491. Koncerto pradžioje skambės Lietuvos kamerinio orkestro paveldas“ Paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė. Augus- Jono Meko vizualiųjų menų centras ir dirigento Modesto Pitrėno atliekamas kompozitoriaus bei aranžuotojo Vieno šedevro tarptautinė paroda „Šlovin- tinas Savickas“, skirta Augustino Savicko Malūnų g. 8 Jievaro Jasinskio opusas „Dedikacija Czesławui Miłoszui“. Koncerto kulmi- gas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Mas- šimtosioms gimimo metinėms Redo Dirzio paroda „Situgrafai“ nacija – Georgo Friedricho Händelio „Dixit Dominus“ solistams, chorui kvos caro priesaika“ nuo 22 d. – paroda „Eimunto Nekrošiaus Galerija „Kunstkamera“ ir orkestrui, atlieka choras „Jauna muzika“ ir solistai: Ieva Gaidamavičiūtė iki 24 d. – paroda „Liublinas – Lietuvos ir meno fortas“ Ligoninės g. 4 (sopranas), Ieva Skorubskaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopra- Lenkijos unijos miestas“ Vilniaus paveikslų galerija nuo 22 d. – Viktoro Paukštelio kūrybos nas), Vaidas Bartušas (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas). Šiuolaikinio meno centras Didžioji g. 4 paroda „The House of Jäger“ Vokiečių g. 2 Teatras Chodkevičių rūmų klasicistiniai interjerai Teatro, muzikos ir kino muziejus iki 30 d. – „JCDecaux premija: ne dėl to, Lietuvos dailė XVI–XIX a. Vilniaus g. 41 Lapkričio 21–30 d. Vilniuje vyksta renginių ciklas „Eimuntas Nekrošius. kad kas prašė“ Jurgio Baltrušaičio memorialiniai baldai iki XII. 1 d. – Marijos ir Natalijos Pečiatni- Paskutinieji“. Programoje rodomi paskutiniai Lietuvoje sukurti Nekro- Paroda „Vilnius dailėje. 1939–1956“ VDA parodų salės „Titanikas“ kovų projektas „Pabaltys“ šiaus spektakliai, įvyks jo kūrybai apmąstyti skirta tarptautinė konferen- Maironio g. 3 cija, susitikimai su režisieriaus spektaklių aktoriais, dokumentinių filmų Jono Rustemo paveikslas „Veneros gi- Vilniaus vaikų ir jaunimo meno XI Jaunojo tapytojo prizas peržiūros, o Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Eimunto mimas“ iš Ramučio Petniūno privačios galerija iki 30 d. – Rūtos Spelskytės paroda „Elnia- Nekrošiaus meno fortas“. Visa programa – www.jaunimoteatras.lt. kolekcijos Vilniaus g. 39 / 6 ragio ūsas“ Lapkričio 27–29 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, rodomas reži- Ciklo „Vilniaus gatvės“ paroda „Didžioji gatvė“ Kristinos Norvilaitės-Geniušienės darbų sieriaus Rimo Tumino Maskvos J. Vachtangovo teatre pastatytas spektaklis Paroda „Artur Grottger. „Lituania“. 1863– VDA galerija „Artifex“ paroda „Braižau savo žemėlapį“ 1864 metų sukilimas Lietuvoje“ Gaono g. 1 „Lemtinga nata“ pagal šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Didier Carono Vilniaus rotušė pjesę. Spektaklyje vaidina Genadijus Chazanovas ir Aleksejus Guskovas. Taikomosios dailės ir dizaino muziejus iki 23 d. – Jurgos Barilaitės paroda „Kaulai Didžioji g. 31 Kaip teigia pastarasis: „Savo būtimi mes galime sukurti kakofoniją arba Arsenalo g. 3A ir nuosėdos“ iki 30 d. – Algimanto Aleksandravičiaus išgauti patį nuostabiausią ir gryniausią garsą. Šis spektaklis ir yra apie tai, Paroda „XX amžiaus mados šedevrai“ VDA galerija „ARgenTum“ paroda „Vilnius – mano pasakų miestas“ kaip mums sukurti savojo skambesio tyrumą.“ Vytauto Kasiulio dailės muziejus Latako g. 2 iki 24 d. – paroda „Čekijos Respublika – pi- A. Goštauto g. 1 Urtės Balčaitės autorinės juvelyrikos lių ir tvirtovių šalis“ paroda „Besislapstantys“ „SHCH/ŠČ galerija“ Šiauliai Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija Valstybinio Vilniaus Gaono žydų Teatro g. 7A „Laiptų“ galerija iki 24 d. – šiuolaikinio slovakų stiklo ir VDA parodinė erdvė „Krematoriumas / muziejaus Tolerancijos centras Agnės Juodvalkytės paroda Žemaitės g. 83 keramikos dizaino paroda „Daugiau yra meno krosnys“ Naugarduko g. 10 / 2 Tarptautinio festivalio-plenero „Šiaulių daugiau II“ Maironio g. 6, VDA senųjų rūmų II vidinis kiemas nuo 28 d. – paroda „Brazilijos modernistas Galerija „Atletika“ Monmartro Respublika 2019“ dailininkų Lietuvos nacionalinis muziejus Gedimino Pranckūno fotografijų paroda iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“ Vitebsko g. 21, 23 paroda „Mėlyna ir 2 kitos spalvos“ Arsenalo g. 1 „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ iki 29 d. – Igno Pavliukevičiaus instaliacija Vlado Vildžiūno galerija Latvijos Nepriklausomybės dienai skirta Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. Galerija „Kairė–dešinė“ „Vandeniui atspari širdis“ Lobio g. 6 A paroda. Aleksandr Djačenko, Mārīte Dja- Lietuvių liaudies menas Latako g. 3 „AP galerija“ Annos Strumiłło (Lenkija) paroda „Foto- čenko, Lolita Zikmane, Uldis Zuters Kryždirbystė iki 23 d. – Rimanto Sakalausko piešiniai grafija. Tekstilė“ Polocko g. 10 Tarpukario Lietuvai skirta ekspozicija Mikalojaus Povilo Vilučio paroda „Gyvu- iki 24 d. – Ditos Lūsės (Latvija) tapybos Dailės galerija Galerija-studija RA Paroda „Lietuvos partizanų 1949 m. vasario liška saviraiška“ darbų paroda „Branduolys“ Vilniaus g. 245 Pranciškonų g. 8 16 d. deklaracija ir jos signatarai“ nuo 26 d. – Laisvydės Šalčiūtės paroda nuo 25 d. – Jolantos Rudokienės persona- Ievos Mediodios kūrybos paroda „Ieva Me- Algirdo Mikučio juvelyrikos paroda Paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius „Meliuzinų rojus“ linė paroda „Neformatas“ diodia / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ „Galera“ Leonavičius“ Prospekto fotografijos galerija Fotografijos muziejus Užupio g. 2 A Arsenalo g. 3 Gedimino pr. 43 Kaunas Vilniaus g. 140 Monikos Gedrimaitės paroda „Uola ir vėjas“ Lietuvos archeologija iki 30 d. – Gyčio Skudžinsko paroda „Die- Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės iki 29 d. – Justino Vilučio fotografijų Gedimino pilies bokštas noraščiai, eskizai, pastabos, citatos ir kitos Užupio meno inkubatoriaus galerija muziejus paroda „Baimė ryja sielą“ Arsenalo g. 5 kasdienybės, arba GyS CHAOS“ „Kalnas“ V. Putvinskio g. 55 Šiaulių universiteto dailės galerija Krivių g. 10 A Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės Gedimino pilies istorija ir ginklai Vilniaus fotografijos galerija Vilniaus g. 141 iki 29 d. – Andrii Sachenko (Ukraina) tapy- paroda „Duoklė mūzoms“ Interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaiz- Stiklių g. 4 iki 27 d. – Ryčio Garalevičiaus tapybos bos darbų paroda „Paskirties vieta“ dai pro Gedimino pilies bokšto langus“ Artūro Jendovickio fotografijų paroda „Pri- Kauno paveikslų galerija paroda „Šviesa...“ Apžvalgos aikštelė vatus miesto peizažas“ Galerija „Menų tiltas“ K. Donelaičio g. 16 Užupio g. 16 Paroda „Atminties popierius“ Panevėžys Kazio Varnelio namai-muziejus Pamėnkalnio galerija Rūtos Jusionytės paroda „Pusryčiai ant žolės“ Česlovo Lukensko videoprojekcijų, tekstų ir Panevėžio miesto dailės galerija Didžioji g. 26 Pamėnkalnio g. 1 objektų paroda „Kliedesių terminalas“ Respublikos g. 3 K. Varnelio kūrybos ir kolekcijos Kęstučio Lupeikio tapybos paroda „Tinklai: „Gobis / Lauko ekspo“ Paroda „Kęstučio Grigaliūno žaidimų gale- Keramikos paviljone – Beatričės Kelerienės ekspozicija nuojautos ir struktūros“ Maironio g. 4 rija: viešnagė pas laureatus“ anagamos keramikos paroda „5 objektai, Signatarų namai iki 27 d. – Dalios Gentvainytės-Arčikaus- Galerija „Vartai“ 6 stichijos“ kienės paroda „Ruduo. Ir vėl ruduo“ ir Jono A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių Pilies g. 26 Vilniaus g. 39 Arčikausko paroda „Fleita, taurė ir garbė“ muziejus Fotografijos galerija Ekspozicija „Lietuvos kelias į valstybingumą iki 29 d. – Donatos Minderytės paroda V. Putvinskio g. 64 Vasario 16-osios g. 11 nuo XIX a. II p. iki 1918 m. vasario 16 d.“ „Vaizdinis vertimas / Translation error“ Rašytojų klubas iki 30 d. – Prano Griušio paroda Zenono Bulgakovo fotografijų paroda „Aly- Tautinis atgimimas ir valstybės kūrimas: Aido Bareikio paroda „Omeny“ K. Sirvydo g. 6 taus metraštininkas“ medaliai, monetos Elenos Nonos Zavadskienės piešinių Galerija „Meno parkas“ Šv. Jono gatvės galerija paroda „Kita veidrodžio pusė“ Rotušės a. 27 „Galerija XX“ Vilniaus gynybinės sienos bastėja Šv. Jono g. 11 Redos ir Arūno Uogintų paroda Laisvės a. 7 Bokšto g. 20 / 18 iki 29 d. – Juozo Kalinausko paroda Čiurlionio namai Eglės Knyzės paroda „Vietos laiku“ iki 28 d. – Gretos Grendaitės ir Tomo Vosy- Vilniaus gynybinės sienos istorijos ir 30, XII. 1, 3, 4 d. – LDS kalėdinė meno mugė Savičiaus g. 11 Dovilės Dagienės paroda „Čia tada, ten dabar“ liaus paroda „Medus ir vanilė“ ginkluotės ekspozicija Ričardo Dailidės fotodokumentikos paroda Galerija „Arka“ Pastarųjų metų Lietuvos archeologijos at- „Iš praeities atgimstantys...“ Aušros Vartų g. 7 radimų paroda Klaipėda Tekstilės miniatiūrų bienalė „Matmuo/Me- Antakalnio galerija Netikėtai netekus kolegos Tarptautinė paroda „200 batų – 700 metų“ Lietuvos dailės muziejaus Prano asure“; Japonijos menininkų paroda Antakalnio g. 86 Domšaičio galerija Vytauto Kazanavičiaus XIX a. buvusi politinių kalinių areštinė Galerija „Meno niša“ Antano Kmieliausko (1932–2019) kūrybos Liepų g. 33 reiškiame nuoširdžią užuojautą nr. 14 J. Basanavičiaus g. 1 / 13 paroda „Žinomas–nežinomas“ Paroda iš Rytprūsių krašto muziejaus Liune- žmonai, OKT / Vilniaus miesto T. Kosciuškos g. 1 Kęstučio Grigaliūno paroda „Vyrų pasaulis Meno ir edukacijos centras „Rupert“ burge (Vokietija) rinkinių „Briedis kopose“ teatro direktorei Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų Vilijai Kryžanauskienei. arba pokalbiai mėnesienoje“ Vaidilutės g. 79 KKKC parodų rūmai sukilėlių istorija“ Vilija, negalime užpildyti Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus iki 30 d. – Tomo Daukšos paroda „t“ Didžioji Vandens g. 2 Bažnytinio paveldo muziejus Tavo netekties, bet norime Pilies g. 40 „Skalvijos“ kino centras Rimaldo Vikšraičio fotoparoda „Vienkie- Šv. Mykolo g. 9 pasidalinti Tavo skausmu. iki XII. 1 d. – Dianos Radavičiūtės instalia- Goštauto g. 2 / 15 mių godos“ iki 30 d. – paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Kolegos iš OKT / Vilniaus miesto cija „Aleksandros sodas“ iki 30 d. – Austės Urbanavičiūtės fotogra- Arūno Baltėno fotoparoda „Dirbame. Esame“ Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė teatro Konkursinė paroda „Lietuvių austos juostos“ Lietuvai“ fijų paroda „Buvimo triptikai“ Edžio Jurčio fotoparoda „Ieškojimai“

14 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) Spektakliai Koncertai 24 d. 12 val. – A. Čechovo „KAŠTONĖ“. 28 d. 18 val. Šiaulių apskr. P. Višinskio viešo- Lietuvos valstybinis simfoninis Rež. M. Čaplina jojoje bibliotekoje – „NOKTIURNAS“. Lietuvos nacionalinė filharmonija orkestras Vilnius 24 d. 18.30 – M. Macevičiaus „PRAKEIKTA Rež. G. Padegimas VI Vilniaus fortepijono festivalis 22 d. 19 val. Jonavos kultūros centre, 23 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto MEILĖ“ (pagal P. Sanajevo apysaką Kauno lėlių teatras 23 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 18 val. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“, teatras „Palaidokite mane už grindjuostės“). 23 d. 12 val. – „ŽALIAS ŽALIAS OBUOLIU- joje salėje, – pradžios koncertas „Namų 24 d. 17 val. Utenos kultūros centre – 22 d. 18.30 – W.A. Mozarto „IDOMENĖJAS“. Rež. A. Jankevičius KAS“. Rež. A. Lebeliūnas pašventinimas“. Lietuvos nacionalinis I.B. Juozapaitytė (sopranas), E. Davidovi- Muzikos vad. ir Dir. J. Wildneris (Austrija). Vilniaus teatras „Lėlė“ 24 d. 12 val. – „ZUIKIO KAPRIZAI“. simfoninis orkestras. Solistė M. Rubackytė čius (tenoras), Lietuvos valstybinis simfo- Dir. M. Barkauskas Mažoji salė Rež. A. Stankevičius (fortepijonas). Dir. R. Balsadonna. Progra- ninis orkestras. Dir. R. Šumila. Programoje 23 d. 18.30 – „PIAF“ (pagal É. Piaf, G. Fauré, 23 d. 12 val. – „ČIA BUVO / ČIA NĖRA“. moje L. van Beethoveno, R. Schumanno, L. van Beethoveno, G. Puccini, G. Verdi, M. Ravelio ir kt. muziką). Choreogr. M. Bi- Rež. Š. Datenis Klaipėda J. Brahmso kūriniai A. Dvořáko ir kt. kūriniai gonzetti (Italija) 24 d. 12 val. – R. Mikučio „LIUNĖS NUOTY- Klaipėdos valstybinis dramos teatras 24 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 27–30 d. 18.30 – L. Bernsteino „KANDIDAS“. KIAI“. Rež. A. Grybauskaitė 22 d. 19 val. Kamerinėje salėje – N. De Pon- joje salėje, – koncertas visai šeimai „Maes- Vilnius Muzikos vad. ir dir. S. Quatrini, dirigentas 24 d. 15 val. – N. Indriūnaitės „SNIEGUOLĖ charra „ŽIURKIAGALVIAI“. Kūrybinė ko- tra ir jaunieji talentai“. Valstybinis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia R. Šumila IR SEPTYNI NYKŠTUKAI“ (pagal brolių manda V. Masalskis, D. Želvys, P. Pinigis, kvartetas, M. Rubackytė (fortepijonas), 22 d. 19 val. – koncertas „Tango Argentino“. XII. 1 d. 12, 18 val. – P. Čaikovskio „SPRAG- Grimmų pasaką). Rež. N. Indriūnaitė L. Akstinaitė (Klaipėdos jaunimo teatras) M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos Atlikėjai E. Gimenezas (vokalas, gitara), TUKAS“. Dir. M. Barkauskas 28 d. 18.30 – A. Jarry „KARALIUS UBU“ (pa- 23 d. 18.30 Mažojoje salėje – A. Strindbergo fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ globo- Brigita ir Carlos Rodriguez (šokėjai), N. Ba- Nacionalinis dramos teatras gal A. Jarry pjesę). Rež. ir dail. N. Tranteris „TĖVAS“. Rež. M. Ķimele jami jaunieji atlikėjai: L. Jurgutavičiūtė kula (akordeonas). Programoje A. Piazzol- 22, 23 d. 18.30 Didžiojoje scenoje (įėjimas Palėpės salė 24 d. 17 val. Didžiojoje salėje – G. Grajausko (smuikas), U. Katinskaitė (smuikas), los, J. Padulos, J.C. Cobiano, F. Canaro ir iš Odminių g.) – PREMJERA! J. Lochte 23 d. 14, 16 val., 24 d. 16 val., XII. 1 d. 14 val. – „MERGAITĖ, KURIOS BIJOJO DIEVAS“. R. Juknevičiūtė (violončelė), S. Poška (for- kt. kūriniai „CHECKPOINT WOODSTOCK“. Rež. M. Da- „KAIME NĖRA WI-FI“ (pagal D. Kandrotie- Rež. J. Vaitkus tepijonas), R. Makštutis (klarnetas), 26 d. 19 val. – J. Veklenko koncertas vydova, scenogr. ir kost. dail. Z. Margolinas, nės knygą). Rež. Š. Datenis 26 d. 18.30 Mažojoje salėje – R. Bugaviču- P. Paškevičius (obojus). Programoje 27 d. 18 val. – E. Sašenko (vokalas), D. Golo- vanovas (fortepijonas), D. Bagurskas (kon- komp. V. Rannevas. Vaidina F. Knoppas, „Menų spaustuvė“ tes-Pēces „MAMA DRĄSA“ (pagal G. Fauré, J. Brahmso, J. Massenet, R. Schu- trabosas), G. Augustaitis (būgnai), J. Maksi- M. Sandmeyeris, S. Levin, V. Gonzalesas, 22, 23 d. 19 val. Juodojoje salėje – „SU(si)TI- B. Brechtą). Rež. E. Seņkovas (Latvija) manno, J.S. Bacho kūriniai movičius (saksofonas) L. Pawelka, J.A. Haynes KIMAS“. Idėja, režisūra L. Liepaitės, chore- 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje – P. Süskindo 26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 23 d. 16 val. Studijoje – I. Šeiniaus „KUPRELIS“. ogr. A. Gudaitė, L. Žakevičius (šokio teatras „KONTRABOSAS“. Rež. V. Masalskis (Klai- joje salėje, – rečitalis „Romantika vengriš- Vilniaus rotušė Insc. aut. A. Vozbutas, rež. P. Markevičius „Low air“) pėdos jaunimo teatras) kai“. J. Balászas (fortepijonas). Programoje 22 d. 19 val. – Vilniaus miesto savivaldybės 26 d.18.30 Valstybiniame jaunimo teatre – 23 d. 12 val. Kišeninėje salėje – „KAIP ŽVE- 28 d. 12 val. Mažojoje salėje – „PIKSELIUKAI R. Schumanno, F. Chopino, F. Liszto, choro „Jauna muzika“ ir grupės „Merope“ A. Puškino „BORISAS GODUNOVAS“. JYS Į DANGŲ ĖJO“ (pasaka iš J. Basana- arba KAS TELEFONE GYVENA“ (Panevėžio J. Brahmso–G. Cziffra kūriniai programa „Naktės“ Rež. E. Nekrošius vičiaus tautosakos bibliotekos). Scenogr. teatras „Menas“) 28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžiojoje Lietuvos muzikų rėmimo fondas 29 d. 19 val. „Menų spaustuvėje“ – D. Za- S. Degutytė, muzikuoja G. Žilys (Stalo 28 d. 18 val. Mažojoje salėje – J. Paškevi- salėje, – rečitalis „Fortepijono poetai“. N. Mn- S. Vainiūno namuose vedskaitės „ORFEO. MIESTO ŠVIESOS“. teatras) čiaus „PARAZITAI“. Rež. ir scenogr. T. Mon- doyantsas (fortepijonas). Programoje F. Cho- 26 d., 18.00 val. – Retro muzikos vakaras. Rež. N. Jasinskas 24 d. 11 val. Juodojoje salėje – „MOZAIKA“. trimas (Panevėžio teatras „Menas“) pino, R. Schumanno, J. Brahmso kūriniai Dalyvauja „Liepaičių“ chorinio dainavimo 30 d. 18 val. Utenos kultūros centre – K. Bin- Choreogr. B. Banevičiūtė (šokio teatras 28 d. 18.30 Kamerinėje salėje – P.O. Enquisto 30 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- mokyklos merginų ansamblis (koncertmeis- kio „ATŽALYNAS“. Rež. J. Vaitkus „Dansema“) „LŪŠIES VALANDA“. Rež. M. Ķimele joje salėje, – „Dixit Dominus“, koncertas teris P. Jaraminas), G. Skerytės ir S. Dudė- 30 d. 19 val. „Menų spaustuvėje“– 26 d. 18.30 Juodojoje salėje – „CV, ARBA Klaipėdos muzikinis teatras skiriamas S. Karoso atminimui. Lietuvos nienės mokinės. Programoje A. Raudonikio, J. Strømgreno „DURYS“. KAS AŠ ESU“. Rež. J. Tertelis (teatras „Atvi- 22 d. 19 val., 24 d. 17 val. Žvejų rūmuose – kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika“ M. Noviko, D. Prusevičiaus, S. Joplino ir Rež. J. Strømgrenas ras ratas“) PREMJERA! E. Balsio „KELIONĖ Į TILŽĘ“. (meno vad. ir dir. V. Augustinas). Solistai kitų kūriniai Valstybinis jaunimo teatras 26 d. 10 val. Kišeninėje salėje – ČIA TU? ČIA Dir. T. Ambrozaitis, rež. G. Padegimas, sce- A. Laloum (fortepijonas), I. Gaidamavičiūtė 27 d., 17.30 val. – Trečiadienio vakaras-kon- 22 d. 19 val. – S. Šaltenio „KALĖS VAIKAI“. AŠ! (Klaipėdos jaunimo teatras) nogr. ir kost. dail. B. Ukrinaitė, videopro- (sopranas), I. Skorubskaitė (sopranas), certas „Lietuvos totoriai – šeši istorijos Rež. E. Nekrošius (Klaipėdos dramos teatras) 27 d. 19 val. Juodojoje salėje – spektaklis- jekcijų dail. L. Urniežis, šviesų dail. N. Petročenko (mecosopranas), V. Bartušas šimtmečiai“. Susitikimas su M. Romerio 23 d. 18.30 – „JOBO KNYGA“ (pagal Senąjį koncertas „NEIŠMOKTOS PAMOKOS“. A. Stasiulis, choreogr. E. Stundytė (tenoras), N. Masevičius (bosas-baritonas). universiteto profesoriumi, Lietuvos totorių Testamentą). Rež. E. Nekrošius (teatras Rež. ir pjesės aut. – A. Špilevojus 23 d. 18 val. Žvejų rūmuose – Romansų Dir. M. Pitrėnas. Programoje J. Jasinskio, bendruomenių sąjungos pirmininku „Meno fortas“) vakaras. Atlikėjai V. Balsytė, A. Dovydai- W.A. Mozarto, G.F. Händelio kūriniai A. Jakubausku. Koncertuoja LMTA magis- 28 d. 18.30 – Dante Alighieri „INFERNO- Kaunas tienė, J. Grikšienė, L. Ramelienė, 23 d. 19 val. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir trantė K. Alejūnaitė (kanklės, prof. PARADISO“. Rež. E. Nekrošius (teatras Nacionalinis Kauno dramos teatras A. Kozlovskis, K. Nevulis. Koncertmeis- Pauliaus katedroje – ansamblis „Musica L. Naikelienės kl.), koncertmeisterė „Meno fortas“) 22 d. 18 val. Rūtos salėje – Ch. Hamptono terė L. Piaseckienė humana“ (meno vad. ir dir. R. Beinaris), E. Knižnikovaitė-Būrė. Programoje V. Klovos, 29 d. 18.30 – F. Kafkos „BADO MEISTRAS“. „PAVOJINGI RYŠIAI“. Rež. A. Jankevičius Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagi- J. B. Krumpholzo, E. von Kocho, J. K. Mertzo, Rež. E. Nekrošius (teatras „Meno fortas“) 23 d. 12 val. Mažojoje scenoje – „BŪTYBĖS“ Šiauliai lėlis“ (meno vad. ir dir. R. Adomaitis), cho- M. Pokela-T. Väänäneno kūriniai 30 d. 18.30 – „CINKAS (ZN)“ (pagal S. Alek- (K. Zylės knygos „Didžioji būtybių knyga“ Šiaulių dramos teatras ras „Vilnius“ (meno vad. ir vyr. dir. Vakarai sijevič knygas). Rež. E. Nekrošius motyvais). Rež. E. Kižaitė 22 d. 18.30 – Just. Marcinkevičiaus, A. Dambrauskas), choras „Junges Consor- XII. 1 d. 15 val. – „BROLIAI LIŪTAŠIRDŽIAI“ 23 d. 15 val. Rūtos salėje – „LIETUVIŠKOJI N. Darnstädto „MINDAUGAS“. tium Berlin“, merginų choras „Aurin“, miš- (pagal A. Lindgren knygą). NORA“ (aktorės M. Mironaitės gyvenimo Rež. N. Darnstädtas (Vokietija) rus jaunimo choras „Axaudi“ (meno vad. Vilnius Rež. K. Dehlholm ir kūrybos motyvais). Rež. B. Mar (Solo 23 d. 18 val. – „VARDAN TOS…“ (pagal V. Liaudanskaitė-Vaitkevičienė). Rašytojų klubas 1 d. d. 19 val. Salėje 99 – „UŽŠALIMAS“. teatras) P. Vaičiūno dramą „Patriotai“). Dir. R. Adomaitis. Programoje O. Gjeilo 22 d. 18 val. – Atviro mikrofono renginių ciklo Rež. M. Ivanauskas 23, 24 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – A. Škė- Rež. A. Giniotis „Saulėtekio mišios“ „Literatūrinis sprintas“ renginys. Renginio 24 d. 15 val. Trakų pilies Didžiojoje menėje – Vilniaus mažasis teatras mos „BALTA DROBULĖ“. Rež. J. Jurašas 24 d. 12 val. – V. Ludwigo „BELA, BOSAS IR vedėja poetė A. Kaziliūnaitė „Antonio Vivaldi muzikos ekspresija“. Ansam- 22 d. 18.30 – PREMJERA! „AŠ NIEKO NEAT- 24 d. 12 val. Ilgojoje salėje – I. Paliulytės BULIS“. Rež. A. Gluskinas 25 d. 18 val. – G. Alkausko poezijos ir mu- blis „Musica humana“. Solistai I. Girdžiū- SIMENU“ (pagal A. Millerio pjesę). „ANDERSENO GATVĖ“ (H.Ch. Anderseno 24 d. 18 val. Mažojoje salėje – A. Nicolaj zikos vakaras. Renginys iš ciklo „Poezijos naitė (smuikas), R. Beinaris (obojus), Rež. K. Glušajevas biografijos ir pasakų motyvais). „RUDENS ISTORIJA“. Rež. J. Žibūda posmai virtę dainomis“. Dalyvauja muzi- V. Kiminius (birbynė) 23 d. 19 val. – I. Bergmano „DVASINIAI REI- Rež. I. Paliulytė 26 d. 18.30 Mažojoje salėje – „Virus ’24“. kantai Ž. Galinis (baritonas), P. Galinienė 25 d. 17 val. Kupiškio meno mokykloje, KALAI“. Rež. K. Glušajevas 26 d. 14 val. Rūtos salėje – „LĖ-KIAU-LĖ- A. Müller „MY SATURDAY WENT PRETTY (fortepijonas) 26 d. 12 val. Rokiškio kultūros centre – kon- 24 d. 18.30 – W. Gibsono „DVIESE SŪPUO- KIAU“. Rež. E. Kižaitė WELL UNTIL I REALIZED IT WAS MON- M.K. Čiurlionio namai DAY“ („Hartmannmueller“) certas visai šeimai „Metų laikai“. Čiurlionio KLĖSE“. Rež. U. Baialievas 26 d. 19 val. Mažojoje scenoje – B. Kapus- 23 d. 16 val. – susitikimas su kino režisie- 27 d. 11 val. Plungės kultūros centre – „KUKUČIO kvartetas. Koncertą veda S. Zajančauskaitė. XII. 1 d. 11 val. – PREMJERA! „MANULIU- tinskaitės „VIETINIAI“ (pagal K. Gibrano riumi A. Stoniu ir jo dokumentinio meninio KELIONĖ“ (pagal M. Martinaičio „Kukučio ba- Programoje J. Haydno, E. Griego, KAI“. Rež. G. Latvėnaitė-Glušajeva, scenogr. kūrybą). Rež. P. Markevičius filmo „Avinėlio vartai“ (2014 m.) peržiūra lades“). Inscenizacijos aut. ir rež. I. Norkutė B. Bartóko, W.A. Mozarto, A. Glazunovo, ir kost. dail. A. Dubra, komp. Z. Bružaitė. 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje – B. Srbljanovič 27 d. 18 val. Plungės kultūros centre – A. Vivaldi, P. Čaikovskio, M. Ravelio, Rotušė Vaidina G. Latvėnaitė-Glušajeva, I. Kviet- „SKĖRIAI“. Rež. R. Atkočiūnas „TOBULA PORA“ („THE PERFECT MATCH, A. Dvořáko kūriniai 26 d. 18 val. – S. Žalneravičiūtės paskaita kutė, B. Aleksandrovič 28 d. 18 val. Rūtos salėje – „TROJIETĖS“ ARBA SU NAUJAIS METAIS, IONESCO!“) 28 d. 18 val. Palangos kurhauzo salėje – „Pasivaikščiojimas po šimtametę Vilniaus (Euripido tragedijų motyvais). Oskaro Koršunovo teatras (pagal E. Ionesco pjesę „Kliedesiai dviem“). koncertas „Menų pakylėti“. Valstybinis kino teatrų istoriją“ Rež. P. Makauskas Vilniaus kvartetas, M. Rostropovičiaus 24 d. 19 val. OKT studijoje– T. Dorsto, Rež. P. Ignatavičius M. Mažvydo biblioteka Kauno valstybinis muzikinis teatras labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietu- U. Ehler „AŠ, FOJERBACH“. Rež. L. Židonytė 27 d. 18.30 Mažojoje salėje – valstybinio 22 d. 12 val. Kino salėje – dok. f. „Žemaitis 23 d. 19 val. Šiaulių arenoje – E. Johno, vos vaikams“ globojami jaunieji talentai. 29 d. 19 val. OKT studijoje – I. Vyrypajevo ansamblio „Lietuva“ muzikinis spektaklis – pas Beriją“ peržiūra (rež. G. Sviderskytė) T. Rice’o „AIDA“. Dir. J. Janulevičius Dalyvauja dailininkė J. Stauskaitė. Koncertą „ŠOKIS DELHI“. Rež. O. Koršunovas misterija „Dievai ir žmonės“. Idėjos aut. ir 22 d. 17 val. Konferencijų salėje – E. Skers- XII. 1 d. 16, 18.30 Šiaulių dramos teatre – Kauno kamerinis teatras veda muzikologė L. Navickaitė-Martinelli rež. L. Dabužinskaitė tono knygos „Meniniai audiniai. Personažų „PIZDUKAS“ (pagal R.W. Fassbinderio pjesę 22 d. 19 val. – A. Oz „VĖJO PRIGIMTIS“. 29 d. 18.30 Klaipėdos koncertų salėje, 30 d. išvaizdos triumfas“ pristatymas „Katzelmacher“). Rež. P. Ignatavičius Rež. G. Aleksa 15 val. Paežerių dvaro rūmuose – koncertas Panevėžys 22 d.18 val. Renginių erdvėje – leidinio „Klarnetininkų karnavalas“. Rygos klarnetų 23 d. 18 val. – „NIGGAZ“. Juozo Miltinio dramos teatras Rusų dramos teatras „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ III tomo kvartetas, Vilniaus klarnetų kvartetas, an- 22 d. 18.30 – A. Jankevičiaus „LEDAS“ Rež. A. Jankevičius 22–24 d. 18 val. – PREMJERA! M. Walczako samblis „Musica humana“. Dir. R. Beinaris. pristatymas (pagal V. Sorokino romaną). 24 d. 12, 14 val. – „7 RATAI“. „MŪSIŠKIAI“. Rež. ir scenogr. A. Areima Programoje W.A. Mozarto, J. Françaix, 25 d. 17.30 Valstybingumo erdvėje – dok. f. Rež. A. Jankevičius Rež. I. Jackevičiūtė 27 d. 18 val. Biržų kultūros centre – PREM- „Greit sugrįšim namo. Geislingeno pabėgė- 23 d. 18.30 – G.B. Shaw „PIGMALIONAS“. 27 d. 18 val. – M. McDonagho „PAGALVI- JERA! V. Šukšino „PAŠNEKESIAI MĖNE- L. Bernsteino, S. Barberio, A. Chačaturiano, lių vaikai“ (rež. He. Merits) peržiūra Rež. L. Urbona NIS“. Rež. G. Varnas SĖTĄ NAKTĮ“. Rež. K. Siaurusaitytė V. Striaupaitės-Beinarienės kūriniai

7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317) 15 psl. Lapkričio 22–28

Savaitės filmai Ki­no re­per­tu­a­ras

Daktaras Miegas **** Vilnius Praėjo daug metų nuo įvykių, kurie parodyti Stanley Kubricko filme Forum Cinemas Vingis „Švytėjimas“. Tada berniukas Denas tapo tėvo beprotystės ir mirties tuš- 22–28 d. – Pasmerkti. Pajūrio džiazas čiame viešbutyje liudininku. Suaugęs, bet taip ir neatsikratęs vaikystėje (rež. R. Rudokas) – 11.40, 13.20, 15.45, 19, patirtos traumos, Denas Torensas (Ewan McGregor) yra marginalas ir 21.40 alkoholikas. Jis sutinka mergaitę, turinčią panašių į jo aiškiaregystės ge- Manu. Gimęs skraidyti (Vokietija) – 11, bėjimų. Denas stengiasi paslėpti mergaitę nuo sektos, kurios nariai gaudo 13.10, 15.20 ypatingomis galiomis apdovanotus vaikus. Mike’o Flanagano filme taip pat 22–24, 26–28 d. – Valstybinės laidotuvės vaidina Rebecca Ferguson, Carlas Lumbly, Zahnas McClarnonas, Emily (dok. f., Olandija, Lietuva, Ukraina) – 17.30; Alyn Lind, Bruce’as Greenwoodas, Joselin Donahue. (JAV, 2019) 25 d. – 18.20 Devintoji *** 22–28 d. – 21 tiltas (JAV) – 19.40, 21.45 „O tada mes šokome“ XIX a. pabaigos Peterburgas masiškai domėjosi okultiniais mokslais ir Forpostas (Rusija) – 21 val. ezoterika. Anglų mediumė Olivija atvyksta į Rusijos imperijos sostinę gas- 28 d. – Sutemose (rež. Š. Bartas) – 18.30 24 d. – Kino klasikos vakarai. Daktaras 22.30, 23.20; 23, 24 d. – 15, 17.30, 20, 23.20; trolių ir į viešus seansus surenka žmonių minias. Mieste vyksta ritualinės 26 d. – Ph. Glasso „Echnatonas“. Tiesio- Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jau- 25 d. – 16, 18.30, 21 val.; 26 d. – 11, 13.30, žmogžudystės: gatvėse vagiamos merginos, o jų sužaloti kūnai randami ginės premjeros transliacijos iš Niujorko dintis ir pamilau atominę bombą 19.20, 22.30; 27, 28 d. – 16, 18.30, 19.45, 21 val. skirtingose miesto vietose. Žmogžudystes tiria jaunas policijos karininkas Metropoliteno operos įrašas – 18 val. (D. Britanija, JAV) – 18.30 (filmą pristatys 22, 27, 28 d. – Manu. Gimęs skraidyti (Vo- Rostovas ir jo padėjėjas Ganinas. Su kiekviena nauja auka tyrimas tampa 27 d. – A. Adamo „Korsaras“. Tiesioginės kino kritikas N. Kairys) kietija) – 10.10, 12.20, 14.30; 23, 24 d. – 10.10, vis painesnis. Įtarimai atveda Rostovą pas Oliviją. Jis tikisi, kad tikras ar transliacijos iš Maskvos Didžiojo teatro Pasaka 12.50, 14.40; 25, 26 d. – 10.40, 12.10, 14.20 tariamas jos sugebėjimas iššaukti mirusiųjų dvasias padės aptikti žudiko įrašas – 17 val. 22 d. – Kusama (dok. f., JAV, Japonija) – 17.15; 22 d. – 21 tiltas (JAV) – 10.30, 15.40, 19, pėdsakus. Nikolajaus Chomerikio filme pagrindinius vaidmenis sukūrė 26–XII. 3 d. – „Sporto kino festivalis 2019“ 25 d. – 20 val.; 26 d. – 20.15; 27 d. – 19.45 23.59; 23, 24 d. – 21 val.; 25, 26 d. – 10.30, Daisy Head, Jevgenijus Cyganovas, Dmitrijus Lysenkovas, Jevgenijus Ko- 23, 24 d. – Adamsų šeimynėlė (JAV) – 22 d. – O tada mes šokome (Švedija, Gruzija, 15.40, 18.50; 27, 28 d. – 10.30, 15.40, 19 val. lokolnikovas. (Rusija, 2019) 13.20 Prancūzija) – 19 val.; 23 d. – 18.45; 24 d. – 16.15; 22 d. – Valstybinės laidotuvės (dok. f., Olandija, 25 d. – „Lil Peep. Everybody’s Lietuva, Ukraina) – 13 val.; 27, 28 d. – 12.25 Džokeris **** 25 d. – 18 val.; 27 d. – 20.30 Everything“ – 18.15 26 d. – Ph. Glasso „Echnatonas“. Tiesio- Rugsėjį Venecijos „Auksiniu liūtu“ apdovanotas Toddo Phillipso filmas 22 d. – Le Manas '66. Plento karaliai 27 d. – Ištraukti peiliai (JAV) – 18.20 ginės premjeros transliacijos iš Niujorko rodo „Betmeno“ piktadario priešistorę. ...Gotamas, 9-ojo dešimtmečio (JAV) – 21.15; 23 d. – 21 val.; 24, 26 d. – 20.30; Visą repertuarą rasite www.forumcinemas.lt Metropoliteno operos įrašas – 18 val. pradžia. Komikas Arturas Flekas gyvena kartu su sergančia motina, nuo 25 d. – 17.30 27 d. – A. Adamo „Korsaras“. Tiesioginės mažens jį mokiusia „vaikščioti su šypsena veide“. Bandydamas dovanoti Forum Cinemas Akropolis 22 d. – Valstybinės laidotuvės (dok. f., Olan- transliacijos iš Maskvos Didžiojo teatro žmonėms džiaugsmą ir nešti pasauliui gėrį, Arturas susiduria su žmonių 22, 23 d. – Pasmerkti. Pajūrio džiazas dija, Lietuva, Ukraina) – 17 val.; 23 d. – 16.15; įrašas – 17 val. žiaurumu ir pamažu prieina išvadą, kad pasaulis gaus iš jo ne šypseną, o (rež. R. Rudokas) – 11.20, 13.45, 16.50, 19.20, 24 d. – 13.45; 25 d. – 20.15; 27 d. – 18 val. 25–26 d. – „Scanorama 2019“ piktadario Džokerio grimasą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Joaqui- 21.50, 23.20; 24–28 d. – 11.20, 13.45, 16.50, 22 d. – Čia buvo Brita Marija (Švedija) – 19.30; 26–XII. 3 d. – „Sporto kino festivalis 2019“ nas Phoenixas, taip pat vaidina Robertas De Niro, Zazie Beetz, Frances 19.20, 21.50 23 d. – 19.15; 24 d. – 18.30; 26 d. – 18 val.; 23, 24 d. – Adamsų šeimynėlė (JAV) – 12.30 Conroy, Marcas Maronas, Billas Campas. (JAV, Kanada, 2019) 22–28 d. – Manu. Gimęs skraidyti (Vokie- 27 d. – 20.15 tija) – 10.10, 12.20, 16.30 (lietuvių k.); 10.30, 22 d. – Čarlio angelai (JAV) – 21.30; 26 d. – 25 d. – „Lil Peep. Everybody’s Everything“ – 17.45 Midvėjaus mūšis *** 14.20 (rusų k.) 20 val. 27 d. – Ištraukti peiliai (JAV) – 17.50 Rolandas Emmerichas šįkart nusprendė kino ekrane atkurti vieną di- 22, 23 d. – 21 tiltas (JAV) – 18.50, 21, 23.40; 22 d. – (Ne)tikros prancūziškos vestuvės 2 28–30 d. – festivalis „Lux“ kino dienos – džiausių ir strategiškai svarbiausių Antrojo pasaulinio karo mūšių Ramia- 24–28 d. – 18.50, 21 val. (Prancūzija) – 18.45; 23 d. – 16.45, 19 val.; 19 val. jame vandenyne, kai 1942-ųjų birželį amerikiečių karinis laivynas nugalėjo 22, 23 d. – Forpostas (Rusija) – 17.25, 20.30, 24 d. – 19 val.; 24 d. – 20.45; 25 d. – 20.30; Visą repertuarą rasite www.forumcinemas.lt japonus netoli Midvėjaus atolo. Filme vaidina Edas Skreinas, Patrickas 23.30; 24–28 d. – 17.25, 20.30 26, 27 d. – 18.30 Romuva Wilsonas, Luke’as Evansas, Aaronas Eckhartas, Nickas Jonasas, Woody 23, 24 d. – Adamsų šeimynėlė (JAV) – 12.30 22 d. – Geriausios „Kanų liūtų“ reklamos – 22 d. – Čia buvo Brita Marija (Švedija) – 18 val.; Harrelsonas, Dennisas Quaidas, Mandy Moore. (JAV, 2019) 27 d. – Ištraukti peiliai (JAV) – 18 val. 21 val. 23 d. – 20.15; 24 d. – 14 val.; 26 d. – 17 val., O tada mes šokome **** Visą repertuarą rasite www.forumcinemas.lt 23 d. – Manu. Gimęs skraidyti (Vokietija) – 14.15 28 d. – 20.15 Skandalą Gruzijoje sukėlęs, bet Švedijos pristatytas „Oskarui“ Levano Skalvija 23 d. – Dauntono abatija (D. Britanija, 27 d. – O tada mes šokome (Švedija, Gruzija, Akino filmas pasakoja apie šokėją Merabą. Kaip ir partnerė Mari, jis nuo 22 d. – Čia buvo Brita Marija (Švedija) – JAV) – 15 val.; 24 d. – 16.30 Prancūzija) – 20 val.; 24, 27 d. – 18 val. mažens kasdien repetuoja su Gruzijos nacionaliniu ansambliu, laukda- 17 val.; 24 d. – 16.40; 25 d. – 15 val. (seansas 23 d. – Aviuko Šono filmas. Fermagedonas 23 d. – Aš iš kitos veidrodžio pusės (Vokie- mas galimybės sužibėti didžiojoje scenoje. Į ansamblį atėjęs naujas na- senjorams); 26 d. – 16.50 (JAV) – 17.30 tija) – 14 val. rys Iraklijus tampa pagrindiniu Merabo konkurentu, kartu ir didžiausia 22 d. – Auksinė pirštinė (Vokietija) – 21.20; 23 d. – Džokeris (JAV) – 21.30 23 d. – Aš esu Leonardo (Italija) – 16 val.; jo aistra. Pasak gruzinų, šokdamas vyras negali parodyti savo silpnybės. 26 d. – 21.10 23 d. – Aš esu Leonardo (Italija) – 14.45; 26 d. – 19.30 Šiame filme šokis, muzika, maistas ir kraštovaizdis tampa tapatybės at- 23 d. – Kita tylos pusė (rež. A. Puipa) – 18 val.; 24 d. – 14.15; 24 d. – 18.45 23 d. – Po vedybų (JAV) – 18 val. radimo istorijos fonu. Vaidina Levanas Gelbakhianis, Bachia Valishvilis, 25 d. – 16.50 23 d. – Pats sau milijonierius (rež. T. Vidman- 24 d. – Kusama (dok. f., JAV, Japonija) – 16 val. Ana Javakishvili. (Švedija, Gruzija, Prancūzija, 2019) 24 d. – Daktaras Miegas (JAV) – 20.30; tas) – 21.15; 24 d. – 21 val. 27 d. – Medaus šalis (Makedonija) – 18 val. Terminatorius: tamsus likimas *** 27 d. – 20.30 24 d. – Pavarotti (JAV, D. Britanija) – 13.30; Sara Konor (Linda Hamilton) tapo tikra terminatorių medžiotoja ir jau 23 d. – Animus Animalis (dok. f., rež. A. Že- 25 d. – 17.45 KLAIPĖDA kelis dešimtmečius naikina robotus žudikus iš ateities. Mūsų dienų Mek- gulytė) – 14.30; 27 d. – 19 val. 24 d. – Aušros pažadas (Belgija, Forum Cinemas sikoje ji turi apginti dvidešimtmetę Dani Ramos (Natalia Reyes), dirban- 22 d. – Valstybinės laidotuvės (dok. f., Olan- Prancūzija) – 16 val.; 27 d. – 18.15 22–28 d. – Pasmerkti. Pajūrio džiazas čią automobilių gamykloje, nuo kurios priklauso žmonijos ateitis. Timo dija, Lietuva, Ukraina) – 18.50; 23 d. – 20.10; 26 d. – Medaus šalis (Makedonija) – 18.15 (rež. R. Rudokas) – 14.20, 16.45, 17.50, 19.10, Millerio filme taip pat vaidina Arnoldas Schwarzeneggeris, Mackenzie 26 d. – 18.40; 27 d. – 16.30; 28 d. – 20.40; MO salė 20.30, 21.40 Davis, Edwardas Furlongas, Gabrielis Luna. (JAV, 2019) 30 d. – 14.30 22 d. – O tada mes šokome (Švedija, Gruzija, Manu. Gimęs skraidyti (Vokietija) – 10.30, Žinutė *** Karlsono kinas Prancūzija) – 18 val.; 23 d. – 17.30 13.40 (originalo k.); 12.40, 15.50 (lietuvių k.) Pagrindinis Klimo Šipenkos filmo herojus – dvidešimt septynerių Ilja. 23 d. – Aviuko Šono filmas. Fermagedonas 22 d. – Čia buvo Brita Marija (Švedija) – 20.15 22–26, 28 d. – 21 tiltas (JAV) – 18 val. Jis kalėjo septynerius metus, nes buvo melagingai apkaltintas narkotikų (D. Britanija, Prancūzija, JAV) – 12.40 23 d. – Medaus šalis šalis (Makedonija) – 15.30 22–26, 28 d. – Forpostas (Rusija) – 20.10; platinimu. Išėjęs į laisvę Ilja supranta, kad ankstesnis jo gyvenimas su- 24 d. – Romi salonas (Olandija) – 12.15 23 d. – Valstybinės laidotuvės (dok. f., 27 d. – 21 val. griautas. Anksčiau jis nesirengė keršyti žmogui, pasiuntusiam jį į kalėjimą, 23 d. – Moteris, vyras ir šuo (Bulgarija, Vo- Olandija, Lietuva, Ukraina) – 19.30 26 d. – Ph. Glasso „Echnatonas“. Tiesio- bet kitos išeities nėra. Ilja gauna Piotro išmaniojo telefono prieigą, gali kietija, Prancūzija) – 16 val. 24 d. – Aviuko Šono filmas. Fermagedonas ginės premjeros transliacijos iš Niujorko matyti viską, kas vyksta jo gyvenime, ir net laikinai tapti Piotru... Filmas Seansas iš renginių ciklo „Eimuntas Nekro- (JAV) – 15 val. Metropoliteno operos įrašas – 18 val. sukurtas pagal vieno garsiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Dmitrijaus Glu- šius. Paskutinieji“ 24 d. – Kusama (dok. f., JAV, Japonija) – 17 val. 27 d. – A. Adamo „Korsaras“. Tiesioginės chovskio („Metro“) romaną. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Aleksandras 25 d. – Kuriant „Qudsja Zaher“ (dok. f., sce- 24 d. – Kodėl mes kūrybingi? – 18.45 transliacijos iš Maskvos Didžiojo teatro Petrovas, Kristina Asmus, Ivanas Jankovskis. (Rusija, 2019) narijaus aut. ir rež. V. Želakevičiūtė) – 19 val. (po įrašas – 17 val. seanso susitikimas su režisiere ir kompozito- Kaunas 26–XII. 3 d. – „Sporto kino festivalis 2019“ riumi P. Szymanskiu) Forum Cinemas 23, 24 d. – Adamsų šeimynėlė (JAV) – 12.30 22 d. – Pasmerkti. Pajūrio džiazas (rež. R. Ru- ****** – šedevras, ***** – pasižiūrėti būtina, **** – geras filmas, 28 d. – Armėnijos ambasada pristato: Alter 27 d. – Ištraukti peiliai (JAV) – 18 val. dokas) – 11, 13.30, 15, 16, 17.30, 18.30, 20, 21, *** – būna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas Ego (Armėnija) – 18 val. Visą repertuarą rasite www.forumcinemas.lt

Redaktorė – Monika Krikštopaitytė (dailė) © „7 meno dienos“. Kultūros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorė – Rūta Jakimavičienė Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius. Tel. 2613039. El. paštas [email protected]. ISSN 1392-6462. 4 sp. l. Tiražas 800 egz. Kinas – Živilė Pipinytė | Teatras, šokis – Ieva Tumanovičiūtė Spausdino UAB „Valdo leidykla“, Gedimino g. 34, Ukmergė Muzika – Laimutė Ligeikaitė | Stilius – Rita Markulienė, Violeta Kundrotienė Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Dizainas – Jokūbas Jacovskis | Maketas – Vanda Čemerkaitė Lietuvos kultūros taryba LR kultūros ministerija Finansininkė – Brigita Misiuvienė | Direktorius – Linas Vildžiūnas Lietuvos kino centras

16 psl. 7 meno dienos | 2019 m. lapkričio 22 d. | Nr. 38 (1317)