Saugomų Teritorijų Būklė Ir Naudojimas Pajūrio Regioniniame Parke, Karklės Vietovės Pavyzdžiu

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS

ŢEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS

Sandra Rimkutė

SAUGOMŲ TERITORIJŲ BŪKLĖ IR NAUDOJIMAS PAJŪRIO REGIONINIAME PARKE, KARKLĖS VIETOVĖS PAVYZDŽIU

Magistro darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Inţinerija

Studijų šaka: Ţemėtvarka

Studijų programa: Ţemėtvarka

Akademija, 2016 Baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 140-PA, 2016 m. balandţio 24 d.)

Pirmininkas: mag. Audrius Petkevičius, UAB „Urbanistika“ direktorius

Nariai: 1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas; 2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas; 3. Doc. dr. Donatas Rekus, Aleksandro Stulginskio universitetas; 4. Mag. Vilma Kalendauskaitė, VĮ „Registų centras“ Alytaus filialo direktoriaus pavaduotoja.

Mokslinė vadovė: doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentė: Lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:

RIMKUTĖ, S. Saugomų teritorijų būklė ir naudojimas pajūrio regioniniame parke, Karklės vietovės pavyzdţiu. Iš: Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslinė konferencija. ASU, Akademija, 2016.

Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:

RIMKUTĖ, S. Saugomų teritorijų būklė ir naudojimas pajūrio regioniniame parke, Karklės vietovės pavyzdţiu. Iš: Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslo darbai, 2016.

Tyrimų rezultatų įvertinimas:

RIMKUTĖ, S. Antros vietos diplomas, nekilnojamojo turto kadastro mokslinėje sekcijoje. Uţ pranešimą „Saugomų teritorijų būklė ir naudojimas pajūrio regioniniame parke, Karklės vietovės pavyzdţiu“, 2016.

SANTRAUKA Sandra RIMKUTĖ Saugomų teritorijų būklė ir naudojimas pajūrio regioniniame parke, Karklės vietovės pavyzdţiu

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 75 puslapiai, 15 paveikslai, 13 lentelių, 70 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. Pagrindiniai ţodţiai: saugomos teritorijos, Pajūrio regioninis parkas, apklausa. Darbo objektas – Pajūrio regioninio parko saugomos teritorijos, esančios Karklės kadastro vietovėje. Tikslas – įvertinti saugomas teritorijas Pajūrio regioniniame parke ir ištirti urbanizacijos poveikį joms Karklės kaimo (kadastro vietovės) pavyzdţiu. Darbo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti Karklės kadastro vietovės Klaipėdos rajone ortofotoplaną ir sudaryti lankomų vietų empirinį ţemėlapį. 2. Įvertinti pasirinktus 3 lankomus objektus kadastro vietovėje atliekant anketavimą. 3. Ištirti Karklės kaimo esamų sodybų uţstatymą ir palyginti su buvusių sodybų vietomis. Darbo metodika. Sudarant lankytinų objektų empirinį ţemėlapį ir Karklės kaimo uţstatymo planą naudotasi ArcGIS programine įranga. Pagal imties skaičiavimo formulę, kai ţinomas populiacijos dydis, apskaičiuotas statistinei duomenų analizei pakankamas respondentų kiekis. Darbe įvertinti saugomi objektai, esantys Pajūrio regioniniame parke. Sudarytas lankytinų objektų empirinis ţemėlapis. Tyrimas atliktas Karklės kadastro vietovėje. Išanalizuoti trys pasirinkti populiariausi lankytini tiriamosios kadastro vietovės objektai – tai Olandų kepurės kalnas, ekologinis paţintinis takas „Litorina“ ir „Memel Nord“ baterija. Tyrimo metu apklausti 102 respondentai, kurie atsakė į 14 sudarytoje anketoje pateiktų klausimų apie parką ir apie tris tyrimui pasirinktus objektus Tyrimo rezultatai.. Išnagrinėta lankytojų nuomonė ir iškeltos problemos, kurios susisteminant suskirstytos į dvi pagrindines kryptis. Iš viso savo nuomonę pateikė 68 respondentai. Geriausiai lankytojų įvertintas Olandų kepurės kalnas (1217 balų). Nustatyta, kad 83 % respondentų nuomone parkas yra patrauklus. Siekiant įvertinti tiriamosios kadastro vietovės vidinę aplinką, atlikta SSGG analizė. Be to, atskirai analizuotas Karklės etnografinis kaimas. Išnagrinėti keturi senieji planai (1912, 1936, 1946, 1992 m.) ir palyginti su 2014 m. ortofoto planu. Nustatyta, kad 4 pastatai 5 yra pastatyti ne buvusių sodybų vietose. Šie pastatai galėjo būti pastatyti tik pateikus istorikų išvadas arba teisme įrodţius, kad ten yra buvusios sodybos. Išvados: 1. Išanalizavus Karklės kadastro vietovę, sudarytas lankytinų objektų ir vietovių ţemėlapis. Ţemėlapyje yra 11 objektų, 3 draustiniai, 4 gyvenvietės. 2. Iš trijų Karklės kadastro vietovėje vertintų lankytinų objektų geriausiai anketinėje apklausoje įvertinta Olandų kepurė (1217 balų, galimas maksimalus įvertinimas – 1530 balų). Remiantis atliktos anketinės apklausos duomenimis, nustatytos esminės problemų kryptys: informacijos, komunikacijos trūkumas ir prieţiūros stoka. 3. Nors Pajūrio regioniniame parke trūksta informacinių stendų, nėra pakankamai išvystyta infrastruktūra, tačiau, vertinant turizmo ir rekreacijos plėtros galimybes, čia yra palankios galimybės patraukliam Pajūrio regiono įvaizdţiui formuoti, be to, vietovėje yra didelę rekreacinę vertę turinčių gamtinių ir kultūrinių išteklių. 4. Išanalizavus 4 planus (1912, 1936, 1946, 1992 m.) ir palyginus jų duomenis su 2014 m. ortofoto planu, nustatyta kiek kuriais metais nebuvo dabar esančių pastatų: 1912 – 27, 1936 – 11, 1946 – 6, ir 1992 – 4. Po 1992 m. atsiradusieji keturi pastai galėjo būti pastatyti tik teisme pateikus ekspertų išvadas ar atkasus pamatus ir tokiu būdu įrodţius, kad toje vietoje yra buvusios sodybos.

Data parašas

SUMMARY Sandra RIMKUTE Protected areas condition and use of Seaside Regional Park, Karkle areas on the example

The final work of University Master Studies: 75 pages, 15 pictures, 13 tables, 70 references, the Lithuanian language. Keywords: protected areas, Seaside Regional Park, a survey. The purpose of research – to evaluate the Seaside Regional Park existing protected areas, and according to Karklės village (Karkles cadastral area) as an example, to investigate the impact of the urbanization. The subject of research – Seaside Regional Park, a protected area, the Karklė cadastral area. The tasks of research: 1. Analyze the Klaipeda region in Karklė cadastral area orthophoto plan and create in the area visiting place, empirical map. 2. Questionnaire survey way to collect data and assess them on the basis of 3 selected visiting objects in the exploratory cadastral area. 3. Investigate the existing Karklė village homestead pawning and as compared with homestead pawning. The methodology of research. When preparing of the empirical objects map and Karkle village pawning plan used ArcGIS software. According to the sample size calculation formula, the known size of the population, the calculated statistical data analysis sufficient number of respondents. The work assess objects protected in the Seaside Regional Park. Composed of the empirical objects empirical map. The study was conducted Karklė cadastral area. Analyze three to choose the most popular attractions object in the cadastral area - this Olando caps hill ecological educational trail "Litorina" and "Memel Nord battery. The research surveyed 102 respondents who answered the of 14 questions about the park and about three study selected objects. The results of research. Analyzed the visitors opinion and raised the problems that systematizing and divided into two main directions. Total delivered its opinion on 68 respondents. Most visitors evaluated hats Olando Hill (1,217 points). It was found that 83% of respondents Park is attractive. In order to evaluate research cadastral area internal environment, SSGG (Strengths, Foibles, Opportunities, Threats) analysis. 7

Moreover, analyzed Karklė ethnographic village. To analyze four old plans (1912, 1936, 1946 1992.) And compared to 2014. the orthophoto plan. It was found that 4 buildings are built at the homestead pawning pace. These buildings could be built only on presentation of the findings of historians and in court it is established that there have both been homesteads. The main conclusions: 1. The analysis Karklė cadastral area consisting of the empirical objects and locations on the map. The map has 11 objects, 3 reserves, 4 settlements. 2. Of the three Karklė cadastral area assess the best of the empirical objects of the research respondents assessed Olando hat (1,217 points, a maximum assessment - 1530 points). According to the questionnaire survey data to the basic problem areas: information, lack of communication and Deficient supervision. 3. Although the Seaside Regional Park, missing information stands, underdeveloped infrastructure, but in terms of tourism and recreation development opportunities, there are attractive opportunities to formation Seaside region of the image, in addition to the area is a large recreational value of natural and cultural resources. 4. The analysis of 4 plans (1912, 1936, 1946 1992.) and compared the data with 2014. the orthophoto plan, which set out how many years now has been located in buildings 1912 - 27 1936 to 11, in 1946 - 6, 1992 - 4. After the 1992. eventuators four paste could be built only upon the court expert conclusions or when dug the foundation, and thus it is shown that in the place have both been homestead.

Date signature

TURINYS

PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS ...... 9 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ...... 11 ĮVADAS ...... 12 1. LITERATŪROS APŢVALGA ...... 14 1.1. Saugomų teritorijų vertė ES ir pasaulyje ...... 18 1.2. Saugomos teritorijos Lietuvoje tarptautiniu mastu ...... 19 1.5. Pajūrio juostos būklė ...... 25 1.4. Pajūrio regioninio parko būklė ...... 27 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...... 32 3. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ...... 33 4. KARKLĖS KADASTRO VIETOVĖS ESTETINIS REKREACINIS VERTINIMAS ...... 39 4.1. Trijų lankytinų objektų vertinimas ...... 39 4.1.1. Teisiniai veiksniai ...... 45 4.1.2. Finansiniai veiksniai ...... 47 4.1.3 Rekreacinių objektų prieţiūra ir naudojimas ...... 49 4.1.4 Silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė ...... 53 4.2. Karklės kaimo sodybų analizė ...... 54 IŠVADOS ...... 58 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 59 PRIEDAI ...... 66 1 PRIEDAS Karklės kadastro vietovės rekreacinių objektų planas ...... 67 2 PRIEDAS Anketa ...... 68 3 PRIEDAS Anketos rezultatai ...... 70 4 PRIEDAS 1912 m. planas ...... 71 5 PRIEDAS 1936 m. planas ...... 72 6 PRIEDAS 1946 m. planas ...... 73 7 PRIEDAS 1992 m. planas ...... 74 8 PRIEDAS Karklės kaimo uţstatymo analizės planas ...... 75

PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS

1. 1.1 pav. Saugomas teritorijas apibūdinanti sąvoka (sudaryta autorės) ...... 15 2. 1.2 pav. UNESCO ir Ramsaro konvencijos saugomos teritorijos Lietuvoje (Sudaryta autorės, 2016) ...... 20 3. 1.3 pav. Estijos, Švedijos ir Latvijos fortai ...... 22 4. 1.4 pav. Kemerių nacionalinis parkas, takas pelkėje (Dreamplango..., 2016) ...... 23 5. 1.5 pav. Matsalu nacionalinis parkas ir Jasmundo nacionalinis parkas ...... 24 6. 1.6 pav. Lietuvos teritorinių vandenų ir ekonominės zonos principinė valdymo schema (Dailidienė ir kt., 2015) ...... 25 7. 3.1 pav. Rekreacinių objektų planas (sudaryta autorės) ...... 33 8. 3.2 pav. Karklės kadastro vietovės ortofoto planas (Hnit-Baltic..., 2016) ...... 34 9. 3.3 pav. Pajūrio regioninio parko tvarkymo zonos (Pajūrio..., 2016) ...... 38 10. 4.1 pav. „Memel Nord“ baterija (Nuotrauka autorės) ...... 39 11. 4.2 pav. Ekologinis paţintinis takas „Litorina“ (Nuotraukos autorės) ...... 40 12. 4.3 pav. Olandų kepurė (Nuotraukos autorės) ...... 41 13. 4.4 pav. Trijų objektų („Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės) vertinimas pagal tris kriterijus (būklę, pasiekiamumą ir informacijos pakankamumą) balų sistemoje nuo 5 iki 1 (kur 5 yra geriausias įvertinimas), pateikti respondentų įvertinimai stačiakampėje sklaidos diagramoje (Sudaryta autorės) ...... 44 14. 4.5 pav. Respondentų nuomonė apie analizuojamų objektų patrauklumą (Sudaryta autorės) ...... 45 15. 4.6 pav. Karklės kaimo uţstatymas (Registrų..., 2016) ...... 56

1. 1.1 lentelė. Saugomų teritorijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (Sudaryta pagal Saugomų..., 2014) ...... 15 2. 1.2 lentelė. Lietuvos saugomų teritorijų privalumai (Valstybinė..., 2016) ...... 17 3. 1.3 lentelė. Kultūros paveldo objektai Pajūrio regioniniame parke (Pajūrio..., 2016) . 28 4. 4.1 lentelė Objektų „Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės vertinimas pagal jų būklę, pasiekiamumą ir informacijos apie juos pakankamumą balų sistemoje nuo 5 iki 1, pateikiama respondentų įvertinimų suma ...... 42 5. 4.2 lentelė Trijų objektų („Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės) vertinimas pagal būklės kriterijų balų sistemoje nuo 5 iki 1 (kur 5 yra geriausias įvertinimas), pateikta respondentų įvertinimų suma ir procentinė išraiška ...... 42 10

6. 4.3 lentelė Trijų objektų („Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės) vertinimas pagal informacijos pakankamumo kriterijų balų sistemoje nuo 5 iki 1 (kur 5 yra geriausias įvertinimas), pateikta respondentų įvertinimų suma ir procentinė išraiška ...... 43 7. 4.4 lentelė Lankytojų nuomonė apie Memel Nord, Litorinos tako, Olando Kepurės objektų tobulintinus aspektus ...... 44 8. 4.5. lentelė. Bendrieji teisiniai ir parko veiklą reglamentuojantys dokumentai (sudaryta pagal Pajūrio..., 2016) ...... 46 9. 4.6. lentelė. Klaipėdos rajono savivaldybės Pajūrio regioniniam parkui ...... 48 10. skiriamos lėšos (sudaryta pagal Klaipėdos..., 2016, b)...... 48 11. 4.7 lentelė. Traukos objektų rūšys Karklės kadastro vietovėje (Sudaryta pagal Kempingų..., 2011) ...... 52 12. 4.8 lentelė. Silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė (Sudaryta autorės) ..... 53 13. 4.9 lentelė. Keturiuose senuosiuose planuose uţfiksuotų pastatų lyginimas su dabartiniais esamais pastatais ir jų neatitikimas (sudaryta autorės) ...... 56

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Nr. Santrumpa Paaiškinimas 1. a. Amţius 2. angl. Angliškai 3. Eur. Euras 4. ES Europos Sąjunga 5. GIS Geografinių informacinių sistemų 6. ha Hektaras 7. ir kt. Ir kiti 8. kv. km Kvadratiniai kilometrai 9. m. Metai 10. mln. Milijonas 11. pav. Paveikslas 12. PRP Pajūrio regioninis parkas 13. pvz. Pavyzdţiui 14. SSGG Stiprybės, silpnybės, galimybės grėsmės 15. t. y. Tai yra 16. tūkst. Tūkstantis 17. t.t. Taip toliau

Nr. Trumpinys Finansavimo lėšų šaltinio pilnas pavadinimas 18. ES Europos Sąjungos ir kitų uţsienio fondų lėšos 19. KT Išoriniai finansavimo šaltiniai, privačios lėšos 20. SB Savivaldybės biudţeto lėšos Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa Pajamos uţ patalpų nuomą Pajamos uţ teikiamas paslaugas Savivaldybės privatizavimo fondas 21. VB Valstybės biudţetas Valstybės investicijų programos Valstybės biudţeto specialioji tikslinė dotacija VB tikslinė dotacija moksleivio krepšeliui finansuoti Kelių prieţiūros ir plėtros programa

ĮVADAS

Kraštovaizdţio puoselėjimas ir išsaugojimas vis dar išlieka svarbi ir aktuali tema visuomenėje. Nors ţiniasklaidoje nuolat afišuojama „saugok gamtą“, „nešiukšlink“, tačiau dauguma vis tiek nesusimąsto apie ten esančias vertybes ir kodėl ta teritorija paskelbta saugoma, ar būtent ta teritorija paskelbta saugoma, ar kodėl būtent šis kraštovaizdis toks vertingas. Didţiąją dalį Lietuvos pajūrio uţima saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis, Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai. Juose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo estetinėmis savybėmis keliantis ţmonėms teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose daţnai gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi atsispindėti visa šalies kraštovaizdţio įvairovė (Ivavičiūtė ir kt., 2010). Saugomų teritorijų svarba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes yra itin didelė. Taip yra ne tik dėl to, kad saugomos teritorijos pasaulyje sudaro apie 12,9 procentų viso ţemės paviršiaus, bet ir dėl to, kad šiose vietovėse yra vertingiausi gamtos ir kultūros objektai, plėtojamos tradicinės, aplinkai palankios ţmonių veiklos. Pasaulyje nėra valstybės, kurioje nebūtų įsteigta saugomų teritorijų. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 100 000 tarptautiniu mastu pripaţintų saugomų teritorijų (Mierauskas, 2012). Valstybiniuose parkuose, rezervatuose yra saugomos vaizdingiausios ir vertingiausios valstybės gamtos ir kultūros vertybės. Svarbu tai, kad kiekviena teritorija yra vis kitokia, skirtinga. Kiekvienas gamtos peizaţas yra kitoks, neatkartojamas (Baškytė ir kt., 2013). Bendras regioninių parkų plotas Lietuvoje yra 449 479 ha (Jablonskienė, 2014). Pajūrio regioninio parko plotas – 5865 ha, tai 12 km ilgio pajūrio ruoţas tarp Klaipėdos ir Palangos. Pagrindinis parko tikslas – išsaugoti išskirtinę vertę turinčias teritorijas. Dalis parkui priklausančios sausumos ir akvatorijos yra įtraukta į Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ (Paplauskis ir kt., 2013). Temos aktualumas ir naujumas. Pastaruoju metu tampa vis sudėtingiau apsaugoti vaizdingo kraštovaizdţio teritorijas nuo sunaikinimo. Taip pat paţymėtina, kad yra labai svarbu patogus privaţiavimas ar prieiga prie lankytinų objektų saugomose teritorijose. Lietuvai priklausanti Baltijos jūros pakrantės dalis, lyginant su Latvijai ir Estijai priklausančiomis pakrantės atkarpomis, yra trumpiausia, todėl ypač svarbus tampa šis turimas jūros pakrantės ruoţas. Siekiant šioje teritorijoje išsaugoti kuo natūralesnę gamtą, įsteigtos dvi saugomos teritorijos: Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Pajūrio regioninis parkas. Nedidelis jūros ruoţas yra aktualus ir svarbus visiems lietuviams kaip rekreacijos objektas, kasmet 13 pritraukiantis daugybę poilsiautojų ne tik vasaros metu. Dideli lankytojų kiekiai reikalauja daugiau investicijų į pajūrio tvarkymą, ypač svarbios yra saugomų teritorijų vietovės, kuriose reikia nuolat atnaujinti informacinius stendus, paţintinius takus. Hipotezė. Siekiant uţtikrinti efektyvią saugomose teritorijose esančių objektų apsaugą bei darnią turizmo plėtrą, pirmiausia svarbu garantuoti, kad turizmo plėtros prioritetai nekonfliktuotų su saugomomis vertybėmis ir nekeltų grėsmės jų išlikimui. Be to, neigiamo poveikio aplinkai efektyvumas priklauso nuo laiku inicijuoto atitinkamų priemonių taikymo. Tinkama objektų prieţiūra bei geras jų pasiekiamumas taip pat yra reikšmingas šių objektų apsaugos strategijos elementas. Problema. Dėl nekontroliuojamos teritorijos urbanizacijos iškilusi grėsmė Pajūrio regioniniame parke saugomoms gamtinėms vertybėms. Dauguma naujų ţemės savininkų nori pasistatyti gyvenamuosius namus arba vasarnamius ir siekia kuo skubiau iškirsti jų sklypuose esantį mišką. Darbo objektas – Pajūrio regioninio parko saugomos teritorijos, esančios Karklės kadastro vietovėje. Darbo tikslas – įvertinti saugomas teritorijas Pajūrio regioniniame parke ir ištirti urbanizacijos poveikį joms Karklės kaimo (kadastro vietovės) pavyzdţiu. Darbą sudaro – Įvadas su skyriais, išvados, taip pat literatūros sąrašas (70 šaltinių) ir 8 priedai (lentelės, anketa, planai). Darbo apimtis – 75 puslapiai, darbe pateikiama 13 lentelių ir 15 paveikslėlių. Mokslinės periodikos sąrašą sudaro 25 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikiama 8 priedai, kurie papildo atlikto tyrimo duomenis.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

Nuo seno ţmonės pradėjo rūpintis gamta, kraštovaizdţiu, jiems rūpėjo išsaugoti gamtą ateities kartoms, kaip teigia indėnų išmintis, „Gyvenimas miestuose – tik dirbtinis egzistavimas. Kai ţmonės gyvena atitrūkę nuo Didţiosios Dvasios kūrinių, jie lengvai uţmiršta jos dėsnius. Mūsų pareiga numatyti, kad ateisiantys ţmonės turėtų pasaulį, ne blogesnį nei mūsų. Gerbti ir atsiţvelgti – apie ţemę ir vandenį, čia augančius ir gyvenančius augalus ir gyvūnus galvoti kaip apie turinčius tokias pat teises būti čia“ (Baškytė ir kt., 2006). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, saugomų teritorijų sistemoje įvyko gana nemaţų pokyčių, dėl kurių buvo steigiamos naujos saugomos teritorijos (draustiniai, biosferos poligonai), be to, kai kurioms susikūrusioms naujoms ir esamoms teritorijoms buvo suteiktas Europos Sąjungos svarbos (Natūra 2000) statusas (Kirstukas, 2004). Šiais laikais buvo sukurtas saugomų teritorijų tinklas ir steigiamos įvairios organizacijos, uţtikrinančios tvarką saugomose teritorijos, nėra nė vienos pasaulio valstybės, kurioje nebūtų saugomų teritorijų. Todėl ir Lietuvoje saugomų teritorijų sąvoka yra aiškiai apibrėţiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme – tai „sausumos ir vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripaţintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reţimas“ (Lietuvos..., 2014, c). R. Baškytė, V. Bezaras (2006) ir kt. pabrėţia, kad saugomos teritorijos – „tai tikra neįkainojamų mūsų vertybių saugykla“. Tuometinė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė R. Baškytė ir kt. (2013) teigė, kad „saugomos teritorijos – tai kiekvienos šalies vertingiausios bei vaizdingiausios teritorijos, tai kiekvienos šalies pasididţiavimas, indėlis į pasaulio paveldo išsaugojimą. Kiek sugebėsime jas išsaugoti, tiek išlaikysime krašto savitumą, patrauklumą. Ne viena Europos šalis jau prarado natūralias teritorijas, todėl ėmėsi atkurti paţeistus kraštovaizdţio kompleksus, ekosistemas. Atkurti gerokai sunkiau nei išsaugoti.“ Saugomas teritorijas V. Gurskienė ir G. Ivavičiūtė (2008) įvardija kaip „vieną svarbiausių priemonių natūraliai ir sveikai gamtinei aplinkai išsaugoti“. Saugomos teritorijos yra steigiamos siekiant išsaugoti kultūros ir gamtos paveldo teritorinius objektus ir kompleksus ateities kartoms, formuoti rekreacijos zonas bei supaţindinti visuomenę su gamtos ir kultūros objektais. Paveiksle (1.1 pav.), remiantis aukščiau minėtais teiginiais ir apibrėţimais, apibendrinama sąvoka „saugomos teritorijos“ ir reprezentuojami šią sąvoką apibūdinantys pagrindiniai kriterijai. 15

Saugomų teritorijų plotai apskaičiuoti naudojantis Geografinių informacinių sistemų (GIS) programine įranga. Iš viso saugomų teritorijų plotą Lietuvoje sudaro 1025958,17 ha, t.y. 15,71 procentų viso šalies ploto, kuriai priskiriami ir visi saugomi kraštovaizdţio objektai bei paminklai (regioniniai parkai sudaro 6,88%) (Jablonskienė, 2014).

1.1 pav. Saugomas teritorijas apibūdinanti sąvoka (sudaryta autorės)

Saugomas teritorijas ir jų veiklą reglamentuoja šeši pagrindiniai įstatymai (1.1 lentelėje).

1.1 lentelė. Saugomų teritorijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (Sudaryta pagal Saugomų..., 2014) Nr. Įstatymai Įstatymo apibūdinimas 1 2 3 1. Saugomų teritorijų Šis Įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su įstatymas saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. 2. Aplinkos apsaugos Įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos įstatymas srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, uţtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje. 3. Nekilnojamųjų Šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros vertybių kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas įstatymas visuomenei jį paţinti ir juo naudotis. 16

1 2 3 4. Miškų įstatymas Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, uţtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę ţaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdţio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant ţalos kitoms ekosistemoms. 5. Teritorijų Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, planavimo kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos įstatymas jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – uţtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. 6. Statybos įstatymas Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos uţbaigimo, statinių naudojimo ir prieţiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos prieţiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

Saugomų teritorijų plotai apskaičiuoti naudojantis Geografinių informacinių sistemų (GIS) programine įranga. Iš viso saugomų teritorijų plotai Lietuvoje sudaro 1025958,17 ha, t. y. 15,71 procentų viso šalies ploto, čia priskiriami ir visi saugomi kraštovaizdţio objektai bei paminklai (regioniniai parkai sudaro 6,88 %) (Jablonskienė, 2014). Lietuvoje saugomas teritorijas sudaro šie objektai: šeši rezervatai (Čepkelių gamtinis, Kamanų gamtinis, Viešvilės gamtinis, Ţuvinto gamtinis, Kernavės kultūrinis, Vilniaus pilių kultūrinis), penki nacionaliniai parkai (Aukštaitijos, Dzūkijos, Ţemaitijos, Kuršių nerijos, Trakų istorinis) ir trisdešimt regioninių parkų (Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Birţų, Dieveniškių istorinis, Dubysos, Graţutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Ţagarės) (Saugomos..., 2016). 17

Be to, Lietuvoje yra 371 draustinis ir 515 gamtos paveldo objektų, 157 iš jų – gamtos paminklai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustatė privalumus (1.2 lentelė), reprezentuojančius saugomų teritorijų esminius aspektus.

1.2 lentelė. Lietuvos saugomų teritorijų privalumai (Valstybinė..., 2016) Nr. Privalumas Paaiškinimas 1. Įvairumas steigiamos įvairių kategorijų ir rūšių saugomos teritorijos; 2. reprezentuojama visa kraštovaizdţio ir biologinė įvairovė, Reprezentatyvumas būdingi ir unikalūs kompleksai; 3. saugomi tiek gamtiniai (negyvosios ir gyvosios gamtos), tiek ir Kompleksiškumas kultūriniai kompleksai bei objektai; 4. steigiamos pakankamo dydţio saugomos teritorijos, galinčios Pakankamumas uţtikrinti vienų ar kitų kompleksų išsaugojimą; 5. saugomos teritorijos pagal galimybes išdėstomos tolygiai šalies Tolygumas ar regiono teritorijoje; 6. saugomos teritorijos atskiros grandys sujungiamos Susietumas geoekologiniais bei biomigraciniais ryšiais.

Jūrinis draustinis į bendrą saugomų teritorijų plotą nėra įskaičiuotas. Gamtinis karkasas visas saugomas teritorijas jungia į vientisą tinklą, bet pats nėra saugoma teritorija (Valstybinis..., 2016). Analizuojant bendrąją saugomų teritorijų sistemą, išskiriamos keturios apsaugos kryptys (Valstybinė..., 2016): 1. Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos. Rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai (gamtiniai, kultūriniai, kompleksiniai), gamtos ir kultūros paveldo objektai.

2. Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos. Bendrosios ekologinės apsaugos teritorijos (miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų, poţeminių vandenų, paviršinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų, intensyvaus karsto apsaugos). Buferinės apsaugos teritorijos ir objektai (valstybinių parkų, rezervatų ir draustinių, paveldo objektų apsaugos). Fizinės apsaugos objektai (paveldo objektų, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos). Regimosios apsaugos objektai (paveldo objektų, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos). Sanitarinės apsaugos objektai (gamybinių ir komunalinių objektų, ţemės ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos). 3. Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos. Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos yra skiriamos gamtos ištekliams atkurti, pagausinti bei apsaugoti. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai. 18

4. Kompleksinės saugomos teritorijos. Valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai), biosferos monitoringo teritorijos. Pajūrio regioninis parkas priklauso kompleksinėms saugomoms teritorijoms. Parke esančioje Karklės kadastro vietovėje išskiriamos šios zonos: rekreacinio prioriteto, gyvenamosios, ekologinės apsaugos prioriteto zona ir buferinės apsaugos zona. Apibendrinant pateiktą informaciją pastebėtina, kad yra skiriami keturi saugomų teritorijų tipai ir tiek pat saugomų teritorijų apsaugos sistemos krypčių. Saugomų teritorijų tinklas yra įtrauktas į gamtinį karkasą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatyti prioritetai atspindi 6 saugomų teritorijų patrauklumo rūšis.

1.1. Saugomų teritorijų vertė ES ir pasaulyje

Pasaulyje yra apie 200 000 vienetų saugomų teritorijų, kurios uţima maţdaug 14,6 % pasaulio sausumos ir apie 2,8 % vandenynų ploto (About..., 2016). Pirmoji saugoma teritorija pasaulyje įkurta 1872 m. JAV – tai Jeloustono (Yellowstone) nacionalinis parkas (Ivavičiūtė, 2006). Daug dėmesio tarptautiniu mastu saugomoms teritorijoms skyręs P. Mierauskas (2012) teigia, kad „gamtą, aplinką, gyvūnus ir kt. siekiama išsaugoti visame pasaulyje, šiais tikslais kuriamos sąjungos, steigiami saugomų teritorijų tinklai, pasirašomos sutartys. Pasaulyje nėra šalies, kuri neturėtų saugomų teritorijų. Siekiant šias teritorijas tinkamai priţiūrėti, leidţiami teisės aktai, taisyklės, kuriamos komisijos ir t. t.“ Tačiau svarbu palyginti skirtingų šalių situaciją, pavyzdţiui, Australijos mokslininkai teigia, kad „tvirta apsauga ir gamtos išteklių valdymas – tai sprendimai, kurie turi būti grindţiami patikimomis mokslo ţiniomis. Tačiau daţnai atsiranda mokslinių tyrimų ir apsaugos poreikių neatitikimas. Dėl šios prieţasties yra būtina, kad saugomų teritorijų valdymas ir nykstančių rūšių identifikavimas būtų prioritetas ţinių spragoms ištaisyti, kad apribojimai būtų veiksmingi, šie sprendimai turi būti grindţiami tiksliniais moksliniais tyrimais ir stebėsena“ (Simpson ir kt., 2015). Gana svarbus faktorius yra visuomenės poţiūris į saugomas teritorijas. Šiuo tikslu atliekami tyrimai, apklausiama visuomenė daugelyje šalių. Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Rumunijoje (ES šalis), juo buvo siekiama nustatyti visuomenės informavimo ir poţiūrio keitimo būdus. Tyrimo metu nustatyta, kad nors didţioji visuomenės dalis ţino apie saugomas teritorijas, vis dėlto nemaţai daliai apklaustųjų trūko informacijos, kai kurie buvo pasipiktinę saugomų teritorijų egzistavimu (Bratucu ir kt., 2014). 19

Saugomų teritorijų būklė ir apsaugos pobūdis yra daugiausia tarptautiniu mastu tarptautinėse organizacijose, konvencijose, komisijose ir kt. akcentuojami aspektai. Vienos iš pagrindinių gamtosauginių organizacijų yra Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. International Union for Conservation of Nature – IUCN) bei Nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų komisija (angl. Commission on National Parks and Protected Areas – CNPPA), vienas iš šių organizacijų tikslų – įspėti valstybių vadovus apie saugomų teritorijų svarbą, paskatinti valstybes vystyti saugomų teritorijų sistemas, pritaikytas prie nacionalinių ir vietinių sąlygų, tačiau įgalinančias išvengti įvairių nesusipratimų dėl galimų skirtingų saugomų teritorijų apibrėţimų (Lazdinis ir kt., 2011). Dar viena reikšminga organizacija – PAN parks asociacija (angl. Protected Areas Network) – tai visuomeninis saugomų teritorijų tinklas Europoje, siekia išsaugoti vertingiausias Europos laukinės, tačiau jis yra ne vienintelis, taikantis saugomų teritorijų tvarkymo ir vertinimo sistemą jam priklausančiose saugomose teritorijose (Mierauskas, 2012). Kitas ne maţiau svarbus aplinkos apsaugos tinklas – Emerald ekologinis tinklas – tai tarptautiniu mastu reikšmingi Europos saugomų teritorijų tinklai, skirti biologinės įvairovės apsaugai skatinti (Aplinkos..., 2010). Paţymėtina, kad siekiama išsaugoti ne tik sausumos, bet ir vandens teritorijas, todėl itin aktuali yra dar viena organizacija – Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). Šiuo metu IMO yra atsakinga uţ daugiau nei 40 tarptautinių konvencijų ir susitarimų, be to, ji yra priėmusi daugybę gamtos apsaugą reglamentuojančių protokolų ir pataisų (Juknevičius, 2006). Apibendrinant galima teigti, kad visame pasaulyje keliamos aktualios aplinkosauginės problemos ir ieškoma jų sprendimo būdų, tad, kitais ţodţiais tariant, svarbu atkreipti dėmesį į daugumos šalių pavyzdį ir pritaikyti jų patirtį iškilusioms problemos Lietuvos saugomose teritorijose spręsti.

1.2. Saugomos teritorijos Lietuvoje tarptautiniu mastu

Įstodama į ES Lietuva kartu priėmė įsipareigojimus, susijusius su saugomomis teritorijomis, kurių apsaugą reglamentuoja ES įstatymai. Be to, Lietuva atvėrė duris įvairioms aplinkosauginėms bendrijoms, pavyzdţiui, tokioms kaip visoje Europos Sąjungoje steigiamos Buveinių apsaugos ir Paukščių teritorijų apsaugos bendrijos (Natura 2000 vietovės). Jos steigiamos pagal Europos Sąjungos Mastrichto sutarties, ES Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos bei ES Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimus. 20

Kadangi svarbu išsaugoti ne tik sausumos plotus, bet ir akvatoriją, Lietuva taip pat priklauso programai „Baltijos jūros veiksmų planas“ (HELCOM), kurį priėmė Helsinkio komisija visų devynių Baltijos jūros regiono valstybių ir Europos bendrijos ministrų 2007 m. susitikime Krokuvoje. Tai yra programa, kuria siekiama iki 2021 m. atkurti gerą Baltijos jūros aplinkos ekologinę būklę (Jeţerskytė, 2014). Be to, Lietuva priklauso tokiems aplinkosauginiams projektams kaip UNESCO ir Ramsaro konvencija (1.2 pav.) (Šimkutė, 2014). Tarptautinės svarbos šlapţemių konvencija (Ramsaras) skirta stabdyti pelkių nykimą, Lietuvos šlapţemių esamą situaciją išsamiai analizavo J. Taminauskas su kitais autoriais (Taminskas ir kt., 2011).

1.2 pav. UNESCO ir Ramsaro konvencijos saugomos teritorijos Lietuvoje (Sudaryta autorės, 2016)

Po įstojimo į ES Lietuva tapo ir kai kurių organizacijų bei bendrijų, prisidedančių prie saugomų teritorijų išsaugojimo, nare. Gaudama ES paramą, Lietuva gali geriau vystyti rekreacines zonas ir saugomas teritorijas. A. Juknevičiūtė ir P. Mierauskas (Juknevičiūtė ir kt., 2012) savo moksliniame darbe akcentavo, kad nacionalinės saugomų teritorijų kategorijos neatitinka Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) klasifikavimo, nors zonavimo lygmeniu atitikimas yra akivaizdus. Pastebėta, kad Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje labiausiai akcentuojamas kraštovaizdţio išsaugojimas, nes daugiausia vyrauja kraštovaizdţio vertybės“ (Juknevičiūtė ir kt., 2012). 21

Apibendrinat poskyrį galima teigti, kad tarptautiniu mastu Lietuvos saugomos teritorijos yra labai svarbios ir vertingos, tačiau ne maţiau svarbu yra kitų šalių patirtį perimti taip, kad ji būtų pritaikoma Lietuvos gamtinėms vertybėms. Itin reikšmingas yra projektas „Baltijos ţalioji juosta“ (angl. Balltic Green Belt), kurio tikslas – išsaugoti, naudoti ir plėtoti bendrą gamtos ir kultūros paveldą pakrančių pasienio teritorijose, sukuriant pagrindą suinteresuotų subjektų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, gamtos apsaugos darbams ir darniam kūrimuisi pietinėje bei rytinėje Baltijos jūros pakrantėse. Į projektą įtraukti 25 kariniai objektai, tokių objektų, atitinkančių pateiktus paveldo objektams keliamus reikalavimus, daugiausia yra Latvijoje (10 objektų). Į sąrašą įtraukti ir 4 Lietuvos kariniai objektai (Kauno fortas, raketų bazė Ţemaitijoje, Nerijos fortas), greta jų tyrime taip pat analizuojama pakrančių apsaugos baterija „Memel Nord“. Šie kariniai objektai lyginami su kitų šalių analogiškais objektais, pavyzdţiui, su Estijos kranto gynybos baterija Ţaliojo Sõrve, dar vienu panašaus Antrojo pasaulinio karo forto Latvijoje įtvirtinimais prie Mangalsalos (Mangaļsala) ir kiek kitokiu Femore fortu Švedijoje (Military..., 2011). Estijos kranto gynybos baterija Ţaliojo Sõrve (1.3 pav.) buvo pastatyta 1941 metais, pietinėje Sarema (Saaremaa) salos dalyje. Bateriją sudarė 180 mm ginklai, skirti ginti Irbės (Irbe) sąsiaurį. Išsaugota keletas konstrukcijų, paveiksle pateikiamas informacinis stendas su istorine nuotrauka ir dabartiniu vaizdu. Netoliese miškuose yra dar keturios baterijos, kai kurios jų nebuvo rekonstruotos (Sepp, 2011). Švedijos Femore fortas (1.3 pav.) yra įsikūręs Okselosunde (Oxelösund) Švedijoje, ~ 100 km į pietus nuo sostinės. Tvirtovė yra unikali, nes, skirtingai nei daugelis pakrančių baterijų ir šio tipo tvirtovių, ji buvo pastatyta Šaltojo karo metu (1964 metais), tokiu būdu buvo siekiama ginti Švedijos pakrantę nuo galimo sovietų karinio puolimo. Branduolinis bunkeris buvo pastatytas giliai uolose, čia budėdavo iki 70 karių (poţeminio tunelio sistemos ilgis 450 m). Šiandien Femore tvirtovė yra populiari atrakcija turistams, čia organizuojamos ekskursijos, veikia ekspozicija, kavinė (Femorefortet..., 2016). Latvijos įtvirtinimai prie Mangalsalos (Mangaļsala) (1.3 pav.) yra netoli Latvijos sostinės Rygos, netoli Dauguvos upės ir šalia Rygos įlankos pakrantės. Daugelį šimtmečių šioje vietoje fortus statydavo ir atstatydavo vokiečiai, švedai ir rusai. Mangalsalos ginkluotė – du fortai su 254 mm ginklais, šeši 152 mm ginklai ir trys 138 mm ginklai. Kiekvienas fortas turėjo po du ginklinius įtaisus. Įtvirtinimų sistema prie Mangalsalos sudaryta iš kelių dalių ir apima gana didelį plotą. Kai kurie šios įtvirtinimų sistemos elementai nėra prieinami. Tačiau šis unikalus objektas yra apleistas (Mangalsala..., 2016). Panašiausia į „Memel Nord“ kultūros paveldo pakrančių apsaugos bateriją yra Estijos kranto gynybos baterija Ţaliojo Sõrve, kadangi abi gynybos baterijos buvo pastatytos Antrojo 22 pasaulinio karo metais, be to, jos turi panašius gelţbetoninius įvirtinimus, kuriuos karo metais statė vokiečiai, o rusai uţėmę pertvarkė fortus.

a b

c 1.3 pav. Estijos, Švedijos ir Latvijos fortai Nuotraukoje a – Estijos fortas ir stendas su istorine nuotrauka (Military..., 2011). Nuotraukoje b – Švedijos Femore fortas (Femorefortet..., 2016). Nuotraukoje c – apleistas fortas Latvijoje prie Mangalsalos) (Mangalsala..., 2016).

Pasaulyje gausu valstybinių parkų, kuriuose įrengti paţintiniai takai, siekiant supaţindinti visuomenę su ten esančiai vertingais gamtos ir kultūros objektais, pavyzdţiui, kaip Pajūrio regioniniame parke esančiame paţintiniame ekologiniame take „Litorina“. Siekiant nustatyti parkų panašumus ir skirtumus, analizei pasirinkti trys parkai – tai Kemerių nacionalinis parkas Latvijoje, Matsalu nacionalinis parkas, esantis vakarinėje Estijos dalyje, ir Jasmundo nacionalinis parkas, įsikūręs Vokietijos šiaurės rytuose. Šie parkai, kaip ir Pajūrio regioninis parkas (PRP), yra įkurti prie Baltijos jūros. Kemerių nacionalinis parkas, skirtingai nei PRP, yra pelkių parkas, įsikūręs Baltijos jūros pakrantėje. Jis laikomas viena iš dviejų vertingiausių Natura 2000 teritorijų Latvijoje. Parkas įkurtas 1997 metais, jis apima 38 165 ha plotą. Pelkėje įrengtas tik pasivaikščioti skirtas takas (1.4 pav.), jis yra ypatingas ne tik urbanizacijos nepaliestu gamtos groţiu, bet ir 23 pelkėje augančiais lapuočiais medţiais – juodalksniais. Kasmet pelkė uţtvindoma iki Vēršupīte upės. Pavasarį tai yra puiki vieta paukščiams, ypač geniams, stebėti. Take yra įrengti informaciniai stendai, skirti pristatyti lankytojus supančias gamtos vertybes (Balandina, 2012). Matsalu nacionalinis parkas yra įsikūręs vakarinėje Estijos dalyje prie Baltijos jūros. Parke 1957 metais buvo įkurtas rezervas, kurio pagrindinis tikslas buvo apsaugoti lizdus ir migruojančius paukščius. 1976 m. Matsalu parkas buvo įtrauktas į tarptautinės svarbos pelkių pagal Ramsaro konvenciją sąrašą. Čia gyvena 282 paukščių rūšys, be to, šiame gamtos rezervate uţfiksuotos 49 ţuvų ir 47 ţinduolių rūšys. Taip pat kraštovaizdis yra unikalus salpinėmis pievomis, pakrančių pievomis, miškų pievomis ir salelėmis, todėl ir nusipelno būti apsaugotas. Parke įrengti trys takai: 1) Penijõe takas (5 km); 2) Salevere Salumägi takas (1,5 km); 3) Suits takas (Matsalu..., 2016).

1.4 pav. Kemerių nacionalinis parkas, takas pelkėje (Dreamplango..., 2016)

Salevere takas (1.5 pav.) driekiasi keliolikos metrų aukštyje virš jūros lygio. Gūbrys yra padengtas Alvarais, kurių miške gausu, tai yra gana retas miško tipas Estijoje. Takas prasideda ant Alvaro su kadagynas, vidurinėje dalyje siūlo priešistorinius gynybos struktūros keteros ir pabaigoje gaivaus Natūralus mineralinis vanduo (Salevere..., 2016). Jasmundo nacionalinis parkas yra įsikūręs Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje, labiausiai į šiaurės rytus nutolusioje Vokietijos dalyje. Įspūdingiausia šio parko dalis, be abejonės, yra kreidos periodo uolos, vadinamos Karaliaus sostu (vok. Königsstuhl), įamţintos dailininko Kasparo Deivido Frydricho (Caspar David Friedrich). Nacionalinis parkas taip pat garsėja bukų miškais, datuojamais XIII amţiumi ir augančiais kreidinio Štubnico (Stubnitz) plokščiakalnio plynaukštėje, šis plokščiakalnis susiformavo per ledynmetį. Įspūdingos dešimties kilometrų ilgio ir iki 117 metrų aukščio kreidos uolos yra sudarytos iš aktyvių ir 24 neaktyvių uolų ir puikiai iliustruoja šiam regionui tipišką pakrantės erozijos ir dinamikos derinį (Jasmund..., 2016). Lankytojų mėgstamiausias takas tęsiasi 8,5 km palei Baltijos jūrą, išilgai uolų. Įspūdingos kreidos uolos (1.5 pav.) yra dešimties kilometrų ilgio ir iki 117 metrų aukščio, jos sudarytos iš aktyvių ir neaktyvių uolų, iliustruojančių šiam regionui tipišką pakrantės eroziją ir dinamiką. Be baltos kreidos, pastabūs lankytojai paplūdimyje dar gali pamatyti ledynmečio nuosėdas ir fosilijas. Parke gausu kitų pasivaikščiojimo, dviračių maršrutų (pvz., palei Baltijos jūros krantą besidriekianti maršruto Hamburgas–Riugenas (Hamburg–Rügen) dviračių trasa), siūloma įvairių ekskursijų ir kitų būdų, leidţiančių paţinti ir tyrinėti regioną, graţius jo miškus (Germany..., 2016).

a b 1.5 pav. Matsalu nacionalinis parkas ir Jasmundo nacionalinis parkas a – Matsalu nacionalinio parko Salevere takas (Salevere..., 2016), o b – Jasmundo nacionalinios parko kreidos uolos (Jasmund..., 2016)

Apţvelgus analizuojamų parkų takus, matoma, kad kiekvienas parkas turi panašumų su PRP, bet drauge yra visiškai skirtingas ir unikalus. Nors PRP, kitaip nei Kemerių nacionaliniame parke, tik nedidelę dalį sudaro pelkės, tačiau jos yra labai vertingos, vis dėlto, palyginus su „Litorinos“ taku, reikia konstatuoti, kad šių parkų takai yra labai skirtingi, nepaisant to, kad abiejuose takuose galima stebėti įvairias paukščių rūšis. Lyginant PRP su Jasmundo nacionaliniu parku, akcentuotina tai, kad abiejuose parkuose auga bukų miškai, ir takai yra įkurti prie jūros esančiuose skardţiuose, tačiau Jasmundo kreidos uolos labai skiriasi nuo Olandų kepurės skardţio. Kaip ir „Litorinos“ takas, Salevere takas yra virš jūros lygio ir apima karinius objektus (Litorinos takas – „Memel Nord“ pakrančių apsaugos bateriją), take vyksta geomorfologiniai procesai, tad, įvertinus minėtus faktorius, šis Estijoje esantis takas yra panašiausias į PRP esantį „Litorinos“ taką. 25

1.5. Pajūrio juostos būklė

Lietuvoje viena iš svarbiausių rekreacijai zonų yra pajūrio juosta1, tiek ţemyninė (paplūdimiai, kopagūbriai (1.6 pav.)), tiek priekrantės dalis. Analizuodami su Lietuvos pajūrio juosta susijusias problemas, Lietuvos mokslininkai iškėlė vieną iš opiausių problemų – tai jūros krantų erozija (Dailidienė ir kt., 2015).

1.6 pav. Lietuvos teritorinių vandenų ir ekonominės zonos principinė valdymo schema (Dailidienė ir kt., 2015)

Aplinkos apsaugos politikos centras akcentavo, kad išplaunamų krantų ilgis kasmet padidėdavo 367 m. Labiausiai ardomi Šventosios–sienos su Latvija, Ošusio rajono, Rąţės– Birutės kalno, Nemirsetos–Olandų Kepurės, I Melnragės ir gretimo Klaipėdos uosto Šiaurinio molo kranto ruoţai. Įdiegus krantotvarkos2 programose numatytas priemones, kranto būklė keliuose ruoţuose pagerėjo, tačiau tikėtina, kad 2023 m. bendras išplaunamų kranto ruoţų ilgis nuo 25 km padidės iki 32 km (Aplinkos..., 2013). R. Olšauskaitė ir E.Jurkus savo moksliniame darbe pabrėţia, kad paplūdimių rekreacija taip pat yra vienas iš svarbiausių aspektų. Jie atliko Pajūrio juostos ţemyninės dalies tyrimus, čia įvairūs paplūdimių rekreacinės aplinkos aspektai ir tyrimo rezultatai analizuojami imant tik šiame darbe nagrinėjamą kadastro vietovę, taip pat buvo įvertintas

1 Pajūrio juosta – sausumos (kopagūbris, prieškopė, klifas, paplūdimys) ir jūros akvatorijos (povandeninis šlaitas iki 20 m gylio izobatos) dalis, kurios apsaugos ir naudojimo reţimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos..., 2013). 2 Krantotvarka – natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma (Lietuvos..., 2013). 26 kopagūbris – tai yra nustatyta, kad jis iš dalies tinkamas arba visai netinkamas, o ties Olandų kepure kopagūbrio beveik nėra (kadangi Olandų kepurė yra saugomas gamtos paveldo objektas) (Olšauskaitė ir kt. 2013). Pajūrio juostos prieţiūra yra reglamentuojama tarptautinės jūrų institucijos – Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO), 2005 m. ir Lietuvos pakrantė buvo įtrauktą į ypač paţeidţiamų jūros regionų (PSSA) sąrašą (IMO..., 2016). Jūros būklė yra neatsiejama nuo pajūrio būklės. Todėl svarbu kontroliuoti ne tik Lietuvos, bet ir uţsienio valstybių veiklą, to siekiama bendradarbiaujant vykdomuose projektuose. Pateikiami penki nuo 2011 m. Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje vykdyti projektai: 1. Baltijos jūroje (Lietuvos ekonominėje zonoje) paskandinto cheminio ginklo poveikio aplinkai vertinimas (2011.10.24). 2. Pavojingų medţiagų valdymas Baltijos jūroje (COHIBA) (2012.01.27). ). Projekte dalyvauja Švedija, Suomija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija, Europos Sąjunga, Rusija – viso 22 partneriai. 3. Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo stiprinimas (2012.03.02). 4. Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas (2012.03.15). 5. Baltijos šalių veiksmai siekiant sumaţinti Baltijos jūros taršą pavojingomis medţiagomis – BaltActHaz (2012.10.11). Projekte dalyvauja 19 partnerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šiuo metu yra vykdomi trys projektai. Vienas pagrindinių projektų – tai „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimas“, pradėtas vykdyti 2014 m. Projekto tikslas yra sudaryti sąlygas įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB) Lietuvoje ir išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę iki 2020 m. Su pastaruoju projektu yra susiję ir šie projektai – „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“ ir „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“, kuriais siekiama įgyvendinti vandens būklės gerinimo priemones, identifikuoti potencialius taršos šaltinius ir pavojingų medţiagų kiekius. Įgyvendinus projekto veiklas, bus prisidėta prie programos „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“ bendro tikslo – pagerinti Europos jūrų ir vidaus vandenų būklę (Projektai..., 2015). Įvertinę tai, kad parke gausu lankomų vietų, ir remdamiesi J. Eidikonienės ir G. Ţilinsko (2011) atliktu tyrimu, galime teigti, kad poilsiautojus ypač vasaros metu vis dėlto labiausiai traukia jūros pakrantės. Svarbu pabrėţti ir tai, kad rekreacijos zonoje, besitęsiančioje nuo Girulių, poilsiautojų sklaidą riboja gargţdingas (akmenuotas) ir riedulingas paplūdimys, kuris nėra patrauklus tiems poilsiautojams, kurie nori kaitintis saulėje ar maudytis jūroje. Tačiau, nepaisant šio fakto, vis daugiau lankytojų renkasi aktyvų 27 laisvalaikio praleidimo būdą (aptariamojo šaltinio duomenimis, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad iš 102 apklaustųjų 93 Pajūrio regioniniame parke laisvalaikį leido aktyviai).

1.4. Pajūrio regioninio parko būklė

Didţiąją dalį Lietuvos pajūrio uţima saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis, Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai. Lietuvos pajūryje ţmonės gali rinktis ir pasyvų, ir aktyvų poilsio būdą. Čia puikiai išvystytas dviračių sportas – tam paskirtos bei įrengtos trasos, dviračių takai, sutvarkytos ar tvarkomos pakrantės, paplūdimiai. Tiek mokslininkai, tiek Aplinkos ministerijos specialistai pripaţįsta, kad jautriausia klimato pokyčiams Lietuvoje sritis yra Baltijos jūros pakrantė (Balsytė, 2014), todėl Klaipėdos rajonas patenka į Baltijos jūros saugomų teritorijų sistemą (HELCOM), į kurią taip pat yra įtraukti Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Pajūrio regioninis parkas. Pajūrio regioninis parkas įkurtas siekiant apsaugoti Baltijos jūrą nuo taršos šaltinių ir atkurti ekosistemos pusiausvyrą, pasitelkiant tarpvyriausybinio bendradarbiavimo projektus bei programas (HELCOM..., 2016). Bendrai regioninių parkų problemas analizavo P. Kavaliauskas ir A. Jasinavičiūtė (2012), tačiau daug maţiau randama informacijos apie iškilusias dideles ir tik į Pajūrio regioninį parką orientuotas problemas, pavyzdţiui, vietos laikraštyje ţurnalistė D. Šimkutė (2013) iškėlė ţvejybos ir laivų nuleidimo vietos problemą. Pajūrio regioninis parkas – tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija, besidriekianti pajūriu nuo Klaipėdos iki senosios Palangos. Parko plotas apima 5033 ha sausumoje ir 30 km2 jūros akvatorijos. Parke yra gamtinis Placio rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdţio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis ir Karklės etnokultūrinis draustiniai (Klaipėdos..., 2016, a). Kalbant apie patį regioninį parką, daţnai akcentuojamos lankytinos vietos (1.3 lentelė), galimybę susipaţinti su šiomis lankytinomis vietomis suteikia Pajūrio regioninio parko direkcijos išleistas leidinys „Kur susitinka vandenys ir ţemė“. R. Baškytės ir kt. autorių saugomų teritorijų ţinyne (2013) taip pat išvardijama ir analizuojama 12 Pajūrio regioniniame parke esančių objektų, kuriuos vertėtų aplankyti. Pajūrio regioninio parko tinklaraštyje išsamiai aprašyti ne tik lankytini objektai, bet ir saugoma gyvūnija bei augalija, keliavimo maršrutai ir poilsiui skirtos rekreacinės zonos – Karklės kaime ir Nemirsetoje. Puikūs reginiai – jūra su pakrantės riedulynais – atsiveria nuo Olandų kepurės skardţio. Dar viena apţvalgos aikštelė įrengta Nemirsetoje. Paţintiniai pėsčiųjų maršrutai nėra ilgi. Prie Olandų kepurės kalno įrengtas paţintinis takas „Litorina“, besidriekiantis senosios, prieš 7,5 tūkst. metų tyvuliavusios, Litorinos jūros krantu. Baltijos 28 jūros panorama galima gėrėtis iš 10–15 m. aukščio, be to, galima susipaţinti su pajūrio mišku, išvysti XX a. pradţioje sodintą promenadą, dvarų parkams būdingus iš svetur atkeliavusius medţius – šimtamečius bukus, kėnius, platanalpius klevus, raudonuosius ąţuolus. Keliaujantiems automobiliu įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias vietas (Pajūrio..., 2016). Regioninio parko teritorijos tvarkymo tikslai: išsaugoti gamtiniu bei kultūriniu poţiūriais vertingus pajūrio kraštovaizdţio kompleksus ir objektus, išlaikyti gamtos ekosistemų stabilumą, gamtinės aplinkos savitumą, įvairovę, taip pat atkurti sunaikintus ir paţeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus. Plėtoti gamtos, kultūros paveldo apsaugos (1.3 lentelė) ir kitų sričių mokslo tyrimus, propaguoti bei remti pajūrio regiono tradicinę gyvenseną, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia, paţintiniam turizmui, skatinti ekologiškai patikimą ūkinę veiklą, uţtikrinti Baltijos jūros pakrantės vandens kokybės apsaugą.

1.3 lentelė. Kultūros paveldo objektai Pajūrio regioniniame parke (Pajūrio..., 2016) Kultūros paveldo objektai (vnt.)1 Būklė (vnt.)2 Gera Patenkinama Nepatenkinama Karklės kaimas (etnografinis draustinis) 1 - - 1 Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimai Kukuliškėse 3 - 1 2 Laivų gelbėjimo stotis Nemirsetoje 1 - - 1 Senoji Karklės mokykla 1 - 1 - Senoji Kalotės mokykla 1 - - 1 Senoji Karklės kalvė 1 - - 1 Kalotės dvaro kumetynas 1 - - 1 Senoji eiguva Karklėje 1 - 1 - Senieji Kalotės dvaro ūkiniai pastatai 2 - - 2 Senosios Kalotės kapinės 1 - - 1 Senosios Karklės kapinės 3 - 1 2 Vertybes išlaikiusios pavienės sodybos 17 - 4 10 Iš viso: 32 - 11 21 1 – Lentelėje nurodytas bendras objektų skaičius Pajūrio regioniniame parke. 2 – Pajūrio regioninio parko direkcijos atliktas būklės vertinimas.

Analizuotoms regioninio parko kultūros paveldo vertybėms išsaugoti numatyti šie jų tvarkymo būdai: konservavimas, restauravimas, regeneravimas, renovavimas, rekonstravimas (Pajūrio..., 2016). 29

Remiantis atliktu kultūros paveldo vertybių vertinimu, didţioji dalis kultūros paveldo objektų įvertinta nepatenkinimai, todėl galima daryti prielaidą, kad objektai prastai priţiūrimi, jiems skiriama maţai dėmesio ar lėšų. Į Karklės kadastro vietovę patenka 8 kultūros paveldo vertybės (Karklės kaimas, Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimai Kukuliškėse, senoji Kalotės mokykla, Kalotės dvaro kumetynas, senieji Kalotės dvaro ūkiniai pastatai, senosios Kalotės kapinės, senosios Karklės kapinės ir viena vertybes išlaikiusi sodyba). Kadastro vietovėje yra tik viena vertybes išlaikiusi sodyba. Pastato istorinę vertę sudaro tai, kad jis yra vienas tokių Karklės senojo apstatymo elementų, kurių išliko labai maţai. Iš esmės išlikę autentiški fasadai yra XX a. pr. mūrinių gyvenamųjų pastatų architektūros tradicijų, tuo laiku buvusių retų pajūrio kaimų istoriniame kraštovaizdyje, pavyzdys (Kultūros..., 2016). Pajūrio zonos ir parkas yra įtraukti į Vyriausybės nutarimą „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“. Jame numatyta įgyvendinti šiuos uţdavinius (Lietuvos..., 2011): 1. Numatyta kraštovaizdţio struktūros pokyčius analizuoti nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu; šiuos tyrimus suderinus su Europos aplinkos agentūra, buvo įgyvendintas projektas „Lietuvos CORINE ţemės danga 2006“ ir nustatytas kraštovaizdţio klasių poliarizacijos laipsnis, taip pat duomenų kraštovaizdţio morfologiniuose ruoţuose ir srityse bei atlikta atskira analizė pajūrio juostoje. 2. Siekiama, kad, įgyvendinus Programos uţdavinius šioje srityje, būtų sudarytos sąlygos gauti duomenis, kurie leistų veiksmingai reguliuoti pajūrio paplūdimių ir kopų nykimą, krantų ardą, to tikimasi pasiekti parinkus tinkamas hidrotechnines, kopagūbrio auginimo, apţeldinimo ir kitas priemones. 3. Ketinama atlikti Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringą, siekiant nustatyti pajūrio ir ţemyninėms smėlynų buveinėms būdingų organizmų įvairovę ir gausumą, buveinių uţimamą plotą, fizinę aplinką formuojančius gamtinius veiksnius. Tikslui įgyvendinti stebėsena atliekama ne maţiau kaip 24 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne maţiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais. 4. Siekiama įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio bei kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą. Tikslui pasiekti surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uţdavinių įgyvendinimo planuose, apie krantų pokyčius pajūrio probleminiame areale. 30

5. Siekiama atlikti krantų pokyčių monitoringą; Pajūrio regioniniame parke tyrimas apima ne maţiau kaip 33 profilius 12,3 kilometrų ruoţe. Atlikti batimetrinius matavimus; Pajūrio regioninio parko zonoje – ne maţiau kaip 1 profilis. Remiantis 2011–2015 m. ataskaitomis, Pajūrio juostos monitoringo darbai buvo vykdyti tik Šventosios zonoje (2011 m.), kiti monitoringo darbai turėtų būti pradėti vykdyti nuo 2015 m. Parke esančiame etnografiniame kaime vis labiau akcentuojamas urbanizacijos procesas ir keliama hipotezė, kad nauji pastatai statomi ne buvusių sodybų3 vietose. Šis reikalavimas numatytas Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento pakeitime. Analizuojami Pajūrio regioniniame parko urbanizacijos procesai. Teritorijų planavimo įstatyme urbanizuotos teritorijos apibūdinamos kaip „pastatais uţstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai uţstatytų kaimų teritorijos su inţinerinių komunikacijų koridoriais ir neuţstatytais bendrai naudoti pritaikytais ţeldynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“ (Lietuvos..., 2014, e). Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane teigiama, kad turi būti puoselėjama etnokultūra, tradicinė kaimo gyvensena, vietos gyventojai skatinami imtis rekreacinio verslo, pvz., nuomoti patalpas regioninio parko lankytojams, tačiau draudţiama pertvarkyti išorės fasadus ir tradicinius elementus kultūros paminklų statusą turinčiose etnografinėse sodybose (Lietuvos..., 2005). Remiantis Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento pakeitimu, „Regioniniame parke, įvertinant kraštovaizdţio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, statiniai statomi, rekonstruojami ir remontuojami laikantis Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų bei tradicinės etnografinio regiono architektūros savitumų, paveldo objektų apsaugos reikalavimų išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį, formas, dydţius bei formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą“ (Lietuvos..., 2008). Gyvenamieji namai statomi esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose. Naujų sodybų kūrimas galimas formuojant vienkiemius buvusių sodybų vietose bei tvarkymo plane paţymėtose vietose. Karklės etnokultūriniame draustinyje pagal detalųjį planą atkuriamas etnografiškai vertingas kaimas su visais jame buvusiais pastatais (tvarkymo plane

1. 3 Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu arba kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodyba paţymėta vietovės ar kituose planuose (Lietuvos..., 2008). 31 buvusių sodybų vietos nenurodytos (tačiau paţymėtos Regioninio parko tvarkymo plane), taikoma bendra nuostata – atkurti kaimo pastatus buvusių sodybų vietose) (Lietuvos..., 2005). Buvusiose sodybose gali būti statomi nauji statiniai ar didinamas sklypo uţstatymo plotas ne daugiau kaip 500 m2 ir didţiausias gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – 4,0 m, iki kraigo – 8,5 m. Kai ţemės sklypo plotas didesnis nei 0,5 ha, pastatų bendras uţimamas plotas negali viršyti 500 m2, iš jų gyvenamuoju namu uţstatomas plotas – iki 140 m2. Pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medţiagos (sienoms – medis, degtos raudono molio plytos, tinkas ar jas imituojančios kitokios medţiagos; stogo dangai – nendrės, gontai, čerpės ar jas imituojančios kitokios medţiagos). Draudţiama statinius apkalti plastikinėmis dailylentėmis. Pastatus (sienas, stogus) rekomenduojama daţyti etnografiniam regionui būdingomis spalvomis: sienas – pilka, ruda ir gelsva (šviesia molio), o stogo dangą – pilka ar rausva (degto molio) spalvomis. Statiniuose draudţiama naudoti šiam regionui nebūdingus architektūrinius elementus (balkonus, kolonas, vitrininius langus iki grindų, išorės laiptus į mansardą ir kt.). Su stogu sutapatinti stoglangiai bei saulės energijos akumuliavimo įrenginiai gali būti įrengiami stogo plokštumoje tik iš kiemo pusės (Lietuvos..., 2008). Kaip akcentuojama nagrinėjamame Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento pakeitime, vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad atstatant sodybas buvusių sodybų vietose, turi būti išlaikyti kraštui būdingi bruoţai, t. y. Maţosios Lietuvos statybos ir architektūros bruoţai. Pasak R. Bernašiūtės ir kt., pajūrio ţvejų ūkiai daţniausiai būdavo menki. Ţvejai gyveno nedidėlėse sodybose, XIX a. statytose stubose. Stubos – tai netipiškas lietuviškas gyvenamasis namas, siena padalytas į du butus. Būdavo statomos ir ţvejų stubos tinklams dţiovinti bei tvarkyti, kur paliekama plati priemenė ir aukšta pastogė. Senieji pastai būdavo aukšti, pusskliautiniai, su uţdarais šiaudiniais arba storu nendrių sluoksniu dengtais stogais, trapeciniais skliautais, plačiomis pastogėmis. Vėliau stogai pradėti dengti čerpėmis. Skliautai puošiami įvairiakrypčiais lentų raštais. Apdailinamos pirmo aukšto langinės. Mėgstamos spalvos – raudonai ruda, sodriai mėlyna, geltona, puošybos detalės daţomos šviesiomis spalvomis, o jei pastatas balinamas, atvirkščiai, tamsiomis spalvomis (Bernašiūtė ir kt., 2013). Apibendrinant galima teigti, kad veikla Pajūrio regioniniame parke yra reglamentuojama įstatymais ir nuostatais, kuriais siekiama išsaugoti ne tik gamtos, bet ir kultūros vertybes. Karklėje esančiame etnografiniame kaime atstatymas vykdomas tik buvusių sodybų vietose. Statyba reglamentuojama teisės aktais, kuriuose nurodytas statomų pastatų aukštis, spalva ir kiti būdingi bruoţai. Be to, kraštui būdingi senųjų pastatų bruoţai yra išnagrinėti ir reprezentuoti moksliniuose darbuose, R. Bernašiūtė ir kt. (2013). 32

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas – įvertinti saugomas teritorijas Pajūrio regioniniame parke ir ištirti urbanizacijos poveikį joms Karklės kaimo (kadastro vietovės) pavyzdţiu. Darbo uţdaviniai: 4. Išanalizuoti Karklės kadastro vietovės Klaipėdos rajone ortofotoplaną ir sudaryti lankomų vietų empirinį ţemėlapį. 5. Įvertinti pasirinktus 3 lankomus objektus kadastro vietovėje atliekant anketavimą. 6. Ištirti Karklės kaimo esamų sodybų uţstatymą ir palyginti su buvusių sodybų vietomis.

3. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrimo objektu buvo pasirinkta Karklės kadastro vietovės teritorija. LR seimas priėmė nutarimą 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais, tai turėjo įtakos ir tyrimo objekto – Maţosios Lietuvos etnografinio regiono Karklės kadastro vietovėje esančio Karklės etnografinio kaimo – pasirinkimui. Atliekant tyrimą buvo išanalizuoti statistiniai duomenys, mokslinė literatūra, susipaţinta su galiojančiais teisės aktais, dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą bei tvarkymą, nagrinėtos mokslinių tyrimų ataskaitos bei statistiniai leidiniai – šiems darbams įvykdyti buvo taikomi literatūros analizės ir sintezės metodai. Darbe iškeltiems uţdaviniams spręsti panaudoti statistinės informacijos rinkimo, sisteminimo ir apdorojimo (duomenų analizė, grupavimas, grafinis vaizdavimas bei apibendrinimas) metodai. Be to, taikyti anketinės apklausos ir loginio palyginimo metodai. Darbe pateikiami ţemėlapiai suformuoti naudojant ArcGIS programinę įrangą – tai sistema, skirta kaupti, saugoti, vaizduoti, redaguoti, integruoti bei analizuoti skaitmeninius erdvinius duomenis (Vilutytė, 2015). Be to, tyrimo metu buvo lankomi analizuojamoje kadastro vietovėje esantys lankytini gamtos ir kultūros paveldo objektai bei atliekama jų vizualinė analizė.

3.1 pav. Rekreacinių objektų planas (sudaryta autorės)

Darbe analizuojama Karklės kadastro vietovė yra Pajūrio regioninio parko dalis, besitęsianti nuo Kukuliškių kaimo iki Karklės kaimo (3.1 pav.), taip pat atskirai analizuojamas Karklės kaimo sodybų uţstatymas ir uţstatymas čia buvusių sodybų vietose. 34

Viena svarbiausių rekreacijai dalių yra pajūrio juosta, kuri ir pritraukia daugiausia lankytojų. Tiriamojoje kadastro vietovėje yra kultūros objektų, pavyzdţiui, Kalotės kaimo senoji mokykla, senosios Karklės kapinės, pakrančių apsaugos baterija „Memel Nord“, gamtos paminklas – Olandų kepurės kalnas, kiti saugomi gamtos objektai, tokie kaip rieduliai, paţintiniame ekologiniame take „Litorina“ esantys šimtamečiai medţiai, supaţindinantis lankytojus su gamtos paveldo objektu. Visą reikiamą informaciją apie šią kadastro vietovę bei joje esančius kultūros ir gamtos paveldo objektus suteikia Pajūrio regioninio parko informacijos centras, kuris taip pat patenka į tiriamąją kadastro vietovę (paţymėtas plane 1 priede). Naudojant ArcGIS programinę įrangą buvo sudarytas lankytinų vietų empirinis ţemėlapis, šiam tikslui buvo reikalinga 2012–2014 m. ortofoto nuotrauka (2357) (3.2 pav.), taip pat Pajūrio regioninio parko planas, kuris reikalingas saugomos teritorijos riboms nustatyti. Formuojant planą atliekamas objektų vektorizavimas, nustatomos rekreacinių objektų vietos, ţemėlapis apipavidalinamas, objektai paţymimi sutartiniais ţenklais ir pateikiama šiaurinės krypties nuoroda.

3.2 pav. Karklės kadastro vietovės ortofoto planas (Hnit-Baltic..., 2016)

Antrajam darbo uţdaviniui išspręsti buvo pritaikytas internetinės apklausos – anketavimo – metodas. Apklausa – tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu (arba artimu) laiku atsako į raštu (anketoje) arba ţodţiu (interviu metu) pateiktus klausimus (Butkevičienė, 2011). Atliekant tyrimą buvo sudaryta 14 klausimų anketa, kurios tikslas – ištirti visuomenės nuomonę apie lankytinus objektus (būtent apie 35

„Memel Nord“ bateriją, taką „Litorina“, Olandų kepurės kalną), esančius Pajūrio regioniniame parke (Karklės kadastro vietovėje), nustatyti jų patrauklumą ir pasiekiamumą, informacijos apie juos sklaidą, taip pat ir su šių objektų lankymu susijusias problemas. Be to, siekta suţinoti, ar apklausos dalyviai lankosi kituose regioniniuose parkuose, ar daţnai lankosi Pajūrio regioniniame parke ir kokiu metų laiku. Ne maţiau svarbu išsiaiškinti ir tai, su kokiomis problemomis susiduriama lankant šiuos objektus. Anketavimo metu apklausti 102 įvairaus amţiaus ir išsilavinimo ţmonės. Apklausos tipas – t. y. internetinė apklausa – pasirinkta įvertinus įvairių apklausos būdų privalumus ir trūkumus. Apklausa buvo atliekama internetiniame puslapyje www.apklausa.lt. Internetinės apklausos turi daug privalumų lyginant su kitais apklausų tipais. Respondentai greitai ir patogiai gali uţpildyti anketą. Iškart gaunami rezultatai, kuriuos galima pradėti sisteminti. Kiekybinio tyrimo metodų privalumų ir trūkumų analizė rodo, kad daugiausia santykinių privalumų turi internetinė apklausa. Internetinė apklausa socialinių mokslų empirinių tyrimų srityje yra pakankamai naujas, tačiau sparčiai populiarėjantis tyrimo metodas. Šis metodas nereikalauja didelių finansinių ir laiko sąnaudų, o anketų grįţtamumo lygis yra santykinai aukštas. Respondentų pasiekiamumas, naudojant šį metodą, priklauso nuo tam tikrų tiriamiesiems būdingų savybių. Respondentų pasiekiamumui uţtikrinti reikalingi tiriamųjų gebėjimai naudotis kompiuteriu ir internetu. Formuojant apklausos vertinimo rezultatus remiamasi šiais parametrais (Butkevičienė, 2011): 1. Moda (mode) – daţniausiai duomenų aibėje pasikartojanti reikšmė. Galima skaičiuoti tiek kiekybinių, tiek kokybinių duomenų modą. 2. Mediana (median) – tai reikšmė, ţemiau kurios yra pusė visų reikšmių ir virš kurios yra kita pusė reikšmių, jei visos jos išrikiuotos didėjimo tvarka, o jei reikšmių skaičius lyginis, mediana yra dviejų vidurinių skaičių vidurkis. Imtis yra viena iš statistikos kategorijų – tai analizei paimtų ir jos metu ištirtų objektų visuma. Imtys viena nuo kitos skiriasi tuo, kiek objektų ištirta, ir todėl vienas iš imtį apibūdinančių parametrų yra jos didumas, arba tūris (Aprašomoji..., 2016). Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tiriamųjų objektų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Todėl būtina patikrinti, ar apklaustas pakankamas respondentų kiekis. Jei populiacijos dydis N, būtinas imties dydis apskaičiuojamas pagal šią formulę (1): 1 n  (1) 1 v 2  N 36

Čia: v – delta – paklaida tarp apklausoje nustatytų skaičių (procentų) ir iš tiesų esančių tikrovėje, pavyzdţiui, delta = 10 % arba delta = 0,1; N – populiacijos dydis. Šiuo atveju tai yra Klaipėdos rajonas, kur, pagal statistikos departamento duomenis, 2014 m. buvo 157 350 gyventojų (Teritorija..., 2016). 1 n   100 (2) 1 0,12  157350 Taigi, kaip parodė atlikti skaičiavimai (2), buvo apklaustas pakankamas respondentų kiekis, kad būtų galima statistiškai analizuoti surinktus duomenis. Galimas ir kitas imties apskaičiavimo būdas naudojant Microsoft Excel programą. Reikiamos imties skaičiavimas pagal duotą deltą, kai atsakymų pasiskirstymo tikimybės (proporcijos) yra neţinomos (t. y. vieno iš 2 galimų atsakymo variantų tikimybė – 50 %) naudojama formulė (3):

2 2 z * s n  2 (3) v 2 Čia: s2 (kai proporcijos neţinomos ir vieno ar kito atsakymo tikimybė yra vienoda, t. y. 50 %) apskaičiuojama pagal formulę (4): s2 = p*(1-p) s2 = 0,5*(1-0,5) = 0,25 (4) z (kai alfa = 5 %) apskaičiuojama pagal Microsoft Excel formulę =NORMINV(1- 5%/2;0;1) = 1,959964; v – ta pati kaip ir ankstesniame skaičiavime. Suvedant duomenis į Microsoft Excel, taikoma formulė (5): =CEILING((1,959964^2*0,25)/(0,01^2);1)=97 (5) Apskaičiavus duomenis pagal (3) formulę nustatyta, kad pakanka apklausti 97 respondentus. Taigi, analizuojant abu imties apskaičiavimo variantus, galima teigti, kad respondentų kiekis buvo pakankamas. Formuojant anketavimo rezultatus, pagrindinės duomenų charakteristikos yra vidurkis, moda ir mediana, kurios apibūdina duomenų „centrą“, taip pat kai kurie rezultatai įvertinami procentais, akcentuojama maksimali ar minimali reikšmė. Pateikiami ir koreliacijos ryšiai. Koreliacija apibūdina ryšio tarp kintamųjų stiprumą, o regresinė analizė įgalina nustatyti šio ryšio pobūdį ir aprašyti priklausomojo (pasekmės) kintamojo vidurinių reikšmių priklausomybę nuo vieno ar kelių nepriklausomų (prieţasties) kintamųjų reiškinių matematine formule ir kartu prognozuoti šio kintamojo reikšmes (Poţymių..., 2016). Koreliacijos 37 nustatymo tikslas – apibūdinti poţymių tarpusavio priklausomumo laipsnį ir kryptį. Poţymių tarpusavio priklausomumui įvertinti plačiausiai yra naudojamas koreliacijos koeficientas (r). Jis parodo tiesinio arba jam artimo priklausomumo laipsnį ir kryptį (Raudonis, 2008). Koreliacijos koeficientas skaičiuojamas remiantis nukrypimais nuo vidurkio pagal formulę x  xy  y (6): r   (6) x  x2 y  y2 Čia r – koreliacijos koeficientas, x  x – vieno poţymio reikšmių nuokrypis nuo vidurkio, y  y – kito poţymio reikšmių nuokrypis nuo vidurkio. Pagal koreliacijos koeficiento reikšmę sąlyginai nusakomas priklausomumo stiprumas: 1. kai r < 0,3 – priklausomumo nėra; 2. kai r = 0,3–0,49 – priklausomumas silpnas; 3. kai r = 0,5–0,69 – priklausomumas vidutinis; 4. kai r = 0,7–0,89 – priklausomumas stiprus; 5. kai r = 0,9–1 – priklausomumas labai stiprus. Determinacijos koeficientas yra priklausomo kintamojo sklaidos dalis, kurią paaiškina nepriklausomo kintamojo sklaida. Determinacijos koeficientas apskaičiuojamas r keliant kvadratu ir uţrašomas simboliu r2, tai yra 0 ≤ r2 ≤ 1. Tiriamosios kadastro vietovės vidinei aplinkai įvertinti taikoma stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė (Graudinis..., 2010): 1. Stiprybės – tai ištekliai, gebėjimai ir kitos stipriosios pusės lyginat su konkurentais. Tai gali būti finansiniai, rinkodaros, organizaciniai aspektai, darbo ištekliai ir t. t.; 2. Silpnybės – tai išteklių, meistriškumo, gebėjimų silpnosios pusės, trukdančios organizacijos darbą; 3. Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje (veiklos tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai konkurencijos srityje, reguliavimo pakitimai, naujos rinkos); 4. Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje (nauji konkurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra, išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia). Tyrimui buvo reikalinga 2012–2014 m. ortofoto nuotrauka (2357). Be to, buvo analizuojami senieji planai, gauti iš valstybinių įstaigų, tai 1912 m. (4 priedas), 1936 m. (5 priedas), 1946 m. (6 priedas) taip pat ir 1992 m. (7 priedas) ţemėlapiai. Realizuojant 38 uţsibrėţtą uţdavinį, reikėjo nustatyti saugomo etnografinio kaimo ribas (3.3 pav.), kurios paţymėtos Pajūrio regioninio parko internetiniame puslapyje pateiktame tvarkymo plane su nuodytomis saugomomis zonomis. Kad programa ArcGIS galėtų perskaityti kitų GIS programų geografinius failus, juos reikia pirmiausia konvertuoti į Shape formato failą. Shape formato failas yra sudarytas iš trijų ar daugiau failų, kurie turi būti laikomi tame pačiame aplanke, kad programa ArcGIS atpaţintų jį kaip Shape failą. Kai Shape failai perţiūrimi ArcMap ar ArcCatalog aplinkoje, atskiri aplanke esantys Shape failai matomi kaip vienas failas. Shape failai gali turėti tokius vardų plėtinius (Darbas..., 2016): 1. .shp – failas, kuriame yra saugoma elementų geometrijos informacija (taškai, linijos ar daugiakampiai); 2. .shx – failas, kuriame yra saugomi elementų geometrijos indeksai; 3. .dbf – dBASE failas, kuriame yra saugoma elementų atributų informacija. Pridėjus Shape failą prie ţemėlapio kaip sluoksnį, šis failas yra vaizduojamas elementų lentele; 4. .sbn ir .sbx – failai, kuriuose yra saugomi erdviniai elementų indeksai. Šių dviejų failų gali ir nebūti, kol iš atrinktų elementų nebus sukurtas naujas sluoksnis, nebus atliktas erdvinis sujungimas ar nebus sukurti sluoksnio Shape lauko erdviniai indeksai; 5. .pjr – failas, kuriame yra saugoma informacija apie projekciją. Šis failas egzistuoja, tik jei Shape failams nustatytos projekcijos.

3.3 pav. Pajūrio regioninio parko tvarkymo zonos (Pajūrio..., 2016)

Darbas ArcGIS 10.2 programine įranga atliekamas LKS 1994 Lithuania TM koordinačių sistemoje. 39

4. KARKLĖS KADASTRO VIETOVĖS ESTETINIS REKREACINIS VERTINIMAS

4.1. Trijų lankytinų objektų vertinimas

„Memel Nord“ (4.1 pav.) – tai pakrantės artilerijos baterija Kukuliškių kaime. Apie šiuos pastatus, kaip apie įslaptintus karinius objektus, duomenų yra maţai.

4.1 pav. „Memel Nord“ baterija (Nuotrauka autorės)

Ţinoma, kad jie buvo pastatyti Antrojo pasaulinio karo pradţioje. Fortus prie Klaipėdos sudarė 9 gelţbetoniniai įrenginiai, sujungti poţeminiais keliais. Fortas buvo apginkluotas pabūklais ir kulkosvaidţiais. Giruliuose buvo įkurdinta artilerijos bazė. Po Antrojo pasaulinio karo tokių fortų nebebuvo statoma (Baškytė ir kt., 2013). „Memel Nord“ – tai kultūros paveldo objektas (4.1 pav.) (Paplauskis ir kt., 2013). Netoli įtvirtinimų baigiasi ekologinis paţintinis takas „Litorina“. Tik 1944 metais, kai rytų frontas ėmė artėti Vokietijos link, buvo nuspręsta sustiprinti Klaipėdos oro erdvės gynybą. Šiuo tikslu buvo atgabenti patys galingiausi tuo metu priešlėktuviniai pabūklai – 12,8 cm kalibro „Flak 40“, galėję dengti 20 km spinduliu. Jie galėjo būti naudojami tiek ţemės, tiek jūros taikiniams naikinti. 1944 metų spalio mėnesį, kai Klaipėdą apsupo sovietinė armija, šie pabūklai prisidėjo prie to, kad miestas atsilaikė ilgiausiai iš visų Vokietijos miestų – apie tris mėnesius. Miestą uţėmusi sovietinė kariuomenė baterijas pritaikė savo reikmėms, čia įkūrė savo pakrantės artilerijos bateriją su B-13 pabūklais, kurie veikė iki 1955 metų liepos, kuomet buvo išformuoti (Įtvirtinimai..., 2016). 40

Ekologinis paţintinis takas „Litorina“ yra įrengtas unikaliame miške, kurį pasodino XX a. pr. Klaipėdos miesto pirklių gildija. Čia auga Klaipėdos kraštui visai nebūdingi medţiai – bukai, kėniai, maumedţiai, platanalapiai klevai. Juos galima atpaţinti pagal šalia įtvirtintas informacines lenteles. Take ant medinių kuoliukų įrengtos informacinės rodyklės (4.2 pav.) (Mytrips..., 2016).

a b 4.2 pav. Ekologinis paţintinis takas „Litorina“ (Nuotraukos autorės) a – tiltas per upelį, o b – taką ţymintys stulpeliai.

Takas „Litorina“ driekiasi Baltijos pajūriu. Ţingsniuojant šiuo taku, Baltijos krantas tarp medţių sušmėţuos iš 15 m aukščio. Prieš maţdaug 7 500 metų čia tyvuliavo Litorinos jūra, kurios vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis uţ dabartinį Baltijos vandens lygį. Dėl šios prieţasties skyrėsi ir kranto linijos aukštis (Ekologinis..., 2016). Olandų kepurė – prieš 12–15 tūkst. metų Lietuvos pajūryje ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu (4.3 pav.). Tai – 24 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio kalnagūbrio. Tai gamtos paminklo statusą turintis objektas (Baškytė ir kt., 2013). Pakrantė nusėta akmenimis ir rieduliais, kurie sukuria savotišką kraštovaizdį ir jūros dugne. Ant akmenų prisitvirtinę gali augti dumbliai, moliuskai, gyvena vėţiagyviai ir įvairiausios ţuvys (Paplauskis ir kt., 2013). Apibendrinat galima teigti, kad visi šie trys objektai tarsi siejasi vienas su kitu, yra gamtos ir kultūros paveldas, akivaizdus pavyzdys yra vienas tiriamųjų objektų – paţintinis 41 takas „Litorina“ – pats menantis senuosius laikus ir supaţindinantis lankytojus su gamtos paveldo objektu. Tyrimo metu atlikta apklausa (anketa pateikta 2 priede), kurios metu apklausti 102 respondentai. Anketos tikslas – nustatyti trijų tiriamųjų lankytinų objektų patrauklumą, pasiekiamumą, ţinomumą ir su šių objektų lankymu susijusias problemas, iškylančias lankytojams.

a b 4.3 pav. Olandų kepurė (Nuotraukos autorės) a – Olandų kepurės skardis, o b – rieduliai.

Atliktus skaičiavimus nustatyta, kad apklaustas respondentų kiekis (102) yra pakankamas statistinei analizei atlikti (plg. formules (1) ir (3), minimali pakankama imtis – 97). Tiriamųjų asmenų pasirinkimas yra pagrįstas vienu pagrindiniu – imties atsitiktinumo principu, t. y. visi populiacijos elementai turi turėti vienodas galimybes patekti į imtį. Apţvelgiant rezultatus, daugiausia atsakiusiųjų asmenų yra 18–25 metų amţiaus, pagal išsilavinimą – 40,2 % turintys aukštąjį išsilavinimą. Svarbu ir tai, kad 92 respondentai domisi saugomomis teritorijomis, esančiomis ir kitose savivaldybėse. Tačiau kaip parodė rezultatai, 9,8 % anketą uţpildţiusių asmenų nebuvo girdėję apie Pajūrio regioninį parką, ir tai gali liudyti informacijos sklaidos trūkumą. Remiantis apklausos rezultatais, Pajūrio regioniniame parke ţmonės lankosi retai, tik vasaros metu, kai galima aktyviai praleisti laisvalaikį, pavyzdţiui, vaţinėtis dviračiais ar tiesiog ilsėtis prie vandens telkinių, tai rodo, kad ţiemos metu lankytojams trūksta aktyvių ir patrauklių laisvalaikio praleidimo formų pasiūlos. 42

Išnagrinėjus lankytojų nuomonę apie tris tiriamuosius lankytinus objektus (4.1 lentelė) (t. y. jų būklę, pasiekiamumą ir informacijos apie juos sklaidą) iš galimo maksimalaus balų skaičiaus 1530 geriausiai įvertinta Olandų kepurė – 1217 balų, daţniausias visų trijų kriterijų įvertinimas yra 5, be to, šia moda (5) įvertintas ir baterijos „Memel Nord“ pasiekiamumas, tako „Litorina“ moda – 4. Nors Olandų kepurė šioje vietovėje įvertinta geriausiai, tačiau duomenų aibėje pusė šiam objektui skiriamų balų yra 4 arba maţiau. Šio objekto būklė geresnė nei kitų tiriamųjų objektų. Lankytojai iškėlė šias su Olandų kepurės lankymu susijusias problemas: trūksta nuorodų į šį objektą, prasta į pajūrį nusileisti skirtų laiptų būklė (6 %), nėra patogu ir saugu palikti automobilį ar pasiekti vietovę (4 %).

4.1 lentelė Objektų „Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės vertinimas pagal jų būklę, pasiekiamumą ir informacijos apie juos pakankamumą balų sistemoje nuo 5 iki 1, pateikiama respondentų įvertinimų suma Objektai Memel Litorinos Olando Kriterijai Nord Takas Kepurė Trijų lankomų objektų esama būklę 381 344 421 Trijų lankomų objektų pasiekiamumą 372 344 393 Informacija apie šiuos tris lankomus objektu 330 315 403 Suma 1083 1003 1217

Susisteminus kito tiriamojo objekto – tako „Litorina“ (4.2 lentelė) – būklei įvertinti skiriamus balus paaiškėjo, kad šiam objektui lankytojai daugiausia skyrė 4 ir 3 balus, tai rodo prastą ir nepatrauklią objekto būklę.

4.2 lentelė Trijų objektų („Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės) vertinimas pagal būklės kriterijų balų sistemoje nuo 5 iki 1 (kur 5 yra geriausias įvertinimas), pateikta respondentų įvertinimų suma ir procentinė išraiška Balai 1 2 3 4 5 Suma Objektai Memel Nord 2 (2.1%) 3 (3.1%) 20 (20.8%) 42 (43.8%) 29 (30.2%) 96 (100%) Litorinos takas 3 (3.2%) 7 (7.5%) 21 (22.6%) 46 (49.5%) 16 (17.2%) 93 (100%) Olando kepurė 2 (2.0%) 6 (6.0%) 10 (10.0%) 33 (33.0%) 49 (49.0%) 100 (100%)

Be to, lankytojai iškėlė daug problemų, susijusių su tako „Litorina“ pasiekiamumu ir informacijos apie jį sklaida. Respondentų teigimu, trūksta informacijos apie objektą, jį sunku rasti, neaišku, kur prasideda ir kur veda šis takas, takai nesutvarkyti, tiltai sulūţę (4.3 pav.). Vertindami objektą „Memel Nord“ respondentai teigė, kad nebuvo apie jį girdėję, kiti jį rado atsitiktinai vaikštinėdami, taigi didelė dalis apklaustųjų akcentavo informacijos trūkumą. Interpretuojant lentelėje (4.3) pateiktus duomenis, nors daug respondentų įvertino 43 objektą 4 ir 5 balais, tačiau šio objekto įvertinimų moda yra 4, be to, pusė respondentų maţiau nei 4 balais įvertino informacijos sklaidą apie objektą „Memel Nord“, tačiau prasčiau šiuo aspektu įvertintas takas „Litorina“, surinkęs maţiausiai balų (ţr. 4.1 lentelę).

4.3 lentelė Trijų objektų („Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės) vertinimas pagal informacijos pakankamumo kriterijų balų sistemoje nuo 5 iki 1 (kur 5 yra geriausias įvertinimas), pateikta respondentų įvertinimų suma ir procentinė išraiška Balai 1 2 3 4 5 Suma Objektai Memel Nord 15 (15.4%) 12 (12.4%) 15 (15.5%) 29 (29.9%) 26 (26.8%) 97 (100%) Litorinos takas 18 (18.8%) 10 (10.4%) 17 (17.7%) 29 (30.2%) 22 (22.9%) 96 (100%) Olando kepurė 6 (6.1%) 5 (5.1%) 11 (11.2%) 31 (31.3%) 46 (46.5%) 99 (100%)

Atlikus koreliacijos ryšių patikimumo statistinę analizę apskaičiuota, kad koreliacijos koeficientas lygus r = 0,4342. Taigi koreliacijos koeficientas yra tarp 0,3 ir 0,49, tai rodo, kad priklausomumas yra silpnas. Norint nustatyti, kokia lyginamųjų poţymių dalis pasikeitė dėl tiriamojo veiksnio, reikia koreliacijos koeficientą pakelti kvadratu. Taigi, jei koreliacijos koeficientas r = 0,4342, tai r2 = 0, 43422x, 100 = 18 %, tai rodo, kad tiriamieji poţymiai sudaro 18 % veiksnių įtakos, likę 82 % pasikeis dėl kitų veiksnių įtakos. Tai rodo, kad objekto patrauklumui įtakos turintis informacijos trūkumas yra tik 18 %. Stačiakampėje (Box plot), arba „dėţinėje-ūselinėje“ (Box-Whisker) sklaidos diagramoje duomenų eilutė charakterizuojama 5 charakteristikomis – didţiausia ir maţiausia reikšmėmis, I ir II kvartiliu, tarp kurių nubrėţtas stačiakampis ţymi intervalą, į kurį patenka 50 proc. reikšmių, išsidėsčiusių arčiausiai vidurkio, ir mediana – vidurine reikšme. Stačiakampė sklaidos diagrama parodo trijų objektų būklę, remiantis respondentų įvertinimais. Veiksmų seka: pirmiausia apskaičiuojama mediana (nustatoma eilės vidurinė reikšmė), toliau nustatoma eilės maksimali suma (max), atitinkanti 0,25 procentilę ir minimali (min) – 0,75 procentilę. Buvo atlikti skaičiavimai trijų objektų būklei įvertinti (4.4 pav.). Iš diagramoje pateiktų „ūsų“ ┬ galima matyti įvertinimų minimalią ir maksimalią reikšmes. Iš to galima darytis išvadas, kad visi trys objektai buvo įvertinti ir maksimaliu (t. y. penkiais), ir minimaliu (t. y. vienetu) balais. „Dėţės“ viršus yra viršutinis kvantilis, kuris parodo 0,75 procentilę, o „dėţės“ apačia yra apatinis kvantilis – 0,25 procentilė. O centras parodo medianą. Stačiakampės diagramos leidţia palyginti keleto kintamųjų, matuojamų tais pačiais vienetais, ar to paties kintamojo kelių imčių duomenis. 44

Kaip matyti 4.4 lentelėje, pagrindinė problema išlieka informacijos trūkumas, lankytojai apie objektus suţino iš draugų arba apie kai kuriuos būna net negirdėję. Geriausiai ţinomas objektas yra Olandų kepurės kalnas, kuris kasmet pritraukia daug lankytojų, tačiau susisiekimas su juo yra prastas. Nuo Girulių nėra į šį objektą vedančių nei dviračių nei pėsčiųjų takų, vienintelis būdas jį saugiai pasiekti yra pakrantė.

5 Max 50% visų 50% visų reikšmių 4 reikšmių 50% visų reikšmių

3 Balai

1 Min „Memel Nord“ Takas „Litorina“ Olandų kepurė

4.4 pav. Trijų objektų („Memel Nord“, tako „Litorina“ ir Olandų kepurės) vertinimas pagal tris kriterijus (būklę, pasiekiamumą ir informacijos pakankamumą) balų sistemoje nuo 5 iki 1 (kur 5 yra geriausias įvertinimas), pateikti respondentų įvertinimai stačiakampėje sklaidos diagramoje (Sudaryta autorės)

Lankytojų nuomone, taką „Litorina“ galima lengvai rasti tik einant nuo Olandų kepurės, kur takas baigiasi, tačiau nėra jokio informacinio stendo, kur takas prasideda, ta pati problema aktuali ir „Memel Nord“ atveju – jis randamas tik einant nuo pakrantės, o informacinio stendo su nuoroda į objektą nėra.

4.4 lentelė Lankytojų nuomonė apie Memel Nord, Litorinos tako, Olando Kepurės objektų tobulintinus aspektus Problemos Respondentų skaičius Informacijos trūkumas apie objektus, sunku surasti, trūksta 37 informacinių stendų Nepakankama prieţiūra, nepritraukia lankytojų 18 Teigiamai įvertinta arba nesusidūrė su problemomis 13 Suma 68

Be to, orientuojantis ir į uţsienio lankytojus bei norint jiems parodyti saugomo pajūrio kraštovaizdį, informaciniuose stenduose teikiamą informaciją reikėtų išversti į uţsienio kalbą. Akcentuojamos ir kitos su tiriamaisiais objektais susijusios problemos: objektai nepakankamai priţiūrimi, dėl audringų vėjų, kurie siaučia pajūryje ir yra neišvengiami, sulūţę laiptai, tačiau vienas iš Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymo tikslų – atkurti sunaikintus ir paţeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus. 45

Nepaisant visų minėtųjų problemų, tik 2 % respondentų nenorėtų grįţti ar nerekomenduotų parko aplankyti kitiems (4.5 pav.), vis dėlto parkas 83 % lankytojų yra patrauklus, o 79 % tris objektus rekomenduotų ir kitiems.

4.5 pav. Respondentų nuomonė apie analizuojamų objektų patrauklumą (Sudaryta autorės)

Apibendrinat anketavimo duomenis nustatyta, kad lankytojai susiduria su įvairiomis problemomis, iš kurių pagrindinė yra informacijos trūkumas ne tik apie analizuojamus objektus („Memel Nord“, taką „Litorina“ ir Olandų Kepurę), bet ir apie patį Pajūrio regioninį parką. Kadangi parkas yra patrauklioje rekreacinėje zonoje, reikia daugiau informacinių stendų, kad lankytojai keliaudami galėtų pastebėti ir aplankyti kultūros ir gamtos paveldo objektus.

4.1.1. Teisiniai veiksniai

Pajūrio regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Ţin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti ţemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti (Valstybinė..., 2016). Pajūrio regioninį parką valdo biudţetinė įstaiga – Pajūrio regioninio parko direkcija. Prie Direkcijos veikia Pajūrio regioninio parko taryba, kuri yra Direkcijos patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra parko direktorius. Direkcija atsako uţ parko kraštovaizdţio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų prieţiūrą ir tvarkymą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką (Pajūrio..., 2016). 46

Remiantis Pajūrio regioninio parko direkcijos pateikta informacija, sudaryta Pajūrio regioninio parko veiklą reglamentuojančių dokumentų bei teisės aktų registro lentelė (4.5 lentelė).

4.5. lentelė. Bendrieji teisiniai ir parko veiklą reglamentuojantys dokumentai (sudaryta pagal Pajūrio..., 2016) Nr. Dokumento Galio- Data Komentaras pavadinimas jimas 1. LR saugomų Taip 2001.12. Šis Įstatymas nustato visuomeninius santykius, teritorijų 4 d. Nr. susijusius su saugomomis teritorijomis, įstatymas IX – 628 saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. 2. LR Pajūrio Taip 2002.07. Šis Įstatymas apibūdina pajūrio juostos juostos 2 dNr. nustatymo tikslus, jos sudedamąsias dalis, įstatymas IX – nustato pajūrio kraštovaizdţio apsaugą ir 1016 naudojimą, ţemės ir jūros akvatorijos naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus. 3. Specialiosios Taip 1992.05. Reglamentuoja atskirų teritorijų panaudojimo ţemės ir miško 12 Nr. reţimą. naudojimo 343 sąlygos 4. Dėl regioninių Taip 1992.09. Šiuo teisės aktu buvo įsteigti regioniniai parkai parkų ir 24 Nr. I- ir draustiniai. draustinių 2913. įsteigimo 5. Pajūrio Taip 1997.03. Šiuo nutarimu Pajūrio regioninio parko (Karklės) 17 Nr. teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų regioninio 232 pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo parko zonavimo galimybes buvo suskirstyta į konservacinę, pagrindinės apsaugos, ūkinę, ir gyvenamąją funkcines nuostatos zonas. 6. Pajūrio Taip 1999.04. Reglamentuoja Pajūrio regioninio parko veiklą. regioninio 29 Nr. parko nuostatai 490 7. Pajūrio Taip 2002.08. Šis teisės aktas nustato specialius Pajūrio regioninio 10 Nr. regioninio parko teritorijos ir jo apsaugos zonos parko apsaugos 425 apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reglamentas reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.

Apibendrinant galima teigti, kad Pajūrio regioninio parko veiklą reglamentuoja pagrindiniai septyni šiuo metu galiojantys bendrieji teisiniai aktai ir dokumentai.

4.1.2. Finansiniai veiksniai

Didţioji dalis Pajūrio regioninio parko finansų yra gaunama iš ES struktūrinių fondų. Siekiant gauti finansavimą, teikiamos paraiškos dalyvauti projektuose. Šiuo metu vykdoma programa „2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.1.1-APVA-V-005 priemonės „Pajūrio juostos tvarkymas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo priedas“. Šioje programoje dalyvaujantys pajūrio juostoje vykdomi projektai turi atitikti šiuos tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus (Projektų..., 2016): 1. Planuojamu finansuoti projektu prisidedama prie bent vieno veiksmų programos prioriteto konkretaus uţdavinio įgyvendinimo, rezultato pasiekimo ir įgyvendinama bent viena pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą numatoma finansuoti veikla. 2. Projektas atitinka strateginio planavimo dokumentų nuostatas. 3. Projektu siekiama aiškių ir realių kiekybinių uţdavinių. 4. Projektas atitinka horizontaliuosius (darnaus vystymosi bei moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo) principus, projekto įgyvendinimas yra suderinamas su ES konkurencijos politikos nuostatomis. 5. Pareiškėjas ir partneris (-iai) organizaciniu poţiūriu yra pajėgūs tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą ir atitinka jam (jiems) keliamus reikalavimus. 6. Projektas turi apibrėţtus, aiškius ir uţtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius. 7. Uţtikrintas efektyvus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų panaudojimas. 8. Projekto veiklos vykdomos tinkamoje 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programos įgyvendinimo teritorijoje. Iš viso pajūrio juostos tvarkymui skiriama ES lėšų – 6 371 640 eurų (Eur). Iš visų vandens išteklių valdymui ir apsaugai skirtų 7 stebėsenos rodiklių 5 rodikliai yra skirti jūrų monitoringui. Bendras vandens išteklių valdymui ir apsaugai skiriamų lėšų kiekis – 13 322 521 Eur (Lietuvos..., 2014, a). Kitas vykdomas projektas – „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų metmenų projektas“. Šio projekto metu nuo 2012 iki 2020 metų skiriama lėšų šioms sritims vystyti (Plėtros..., 2016): 1. Pritaikyti Karklės kaimo paplūdimius ir jų aplinką turistiniams bei rekreaciniams poreikiams, lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudţeto (SB) 300 Eur ir ES 1700 Eur. 2. Įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės kelyje Klaipėda–Darguţiai, greta Olandų kepurės kraštovaizdţio draustinio ir Karklėje, lėšos skiriamos iš Valstybės biudţeto (VB) 800 Eur. 48

3. Įrengti nardymo centrą prie Rikinės prieplaukos ir stovyklavietę Karklės kaime (vakarinė kelio Nr. 2217 pusė), lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudţeto (SB) 33 Eur ir KT 220 Eur. 4. Parengti kempingų detalieji planai Drevernoje, Karklėje (rytinė kelio Nr. 2217 pusė), Svencelėje, Kukuliškių kaime, lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudţeto (SB) 150 Eur. 5. Inicijuoti bendrus savivaldybės turistinį potencialą pristatančius projektus su pajūrio savivaldybėmis, lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudţeto (SB) 40 Eur. Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014–2020 m. numatyta skirti lėšų ir PRP. Krantotvarkos priemonėms įgyvendinti kasmet skiriamos lėšos – 20,88 Eur, o vienkartinės lėšos – 2,2 Eur. Iš viso 2014–2020 m. Lietuvos Baltijos jūros ţemyno ir Kuršių nerijos krante numatytoms kasmetinėms ir vienkartinėms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti planuojama skirti apie 4,25 mln. Eur. Krantotvarkos priemonės – priekrantės ir paplūdimio sąnašų papildymas atveţtiniu smėliu – įgyvendinamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitas lėšas – apie 4,66 mln. Eur (Lietuvos..., 2014, b). Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat skiria lėšų Pajūrio regioninio parko saugomai teritorijai ir tokiu būdu prisideda prie vykdomų projektų (4.6 lentelė) (Klaipėdos..., 2016, b).

4.6. lentelė. Klaipėdos rajono savivaldybės Pajūrio regioniniam parkui skiriamos lėšos (sudaryta pagal Klaipėdos..., 2016, b) Nr. Programos pavadinimas Remiama sritis Skirta lėšų 1. 2016-2018 Metų aplinkos Karklės kaimo ir Pajūrio 2015 m. – 10.1 €, apsaugos programos tikslų, regioninio parko teritorijos 2016 m. – 20 €, uţdavinių ir priemonių asignavimų tvarkymo darbai 2017 m. – 10 €, suvestinė 2018 m. – 10 € 2. 2016-2018 metų ekonominio „Karklės atlasas“ 2016 m. – 4 €. konkurencingumo didinimo įgyvendinimas programos tikslų, uţdavinių ir priemonių asignavimų suvestinė 3. 2016-2018 metų susisiekimo ir Olandų kepurės automobilių 2015 m. – 95,5 € inţinerinės infrastruktūros plėtros stovėjimo aikštelė statyba programos tikslų, uţdavinių ir priemonių asignavimų suvestinė Priėjimo tako prie jūros 2015 m. – 17 € Karklės kaime techninio projekto parengimas ir darbų vykdymas

Apibendrinant galima teigti, kad Pajūrio regioniniam parkui skiriama lėšų tiek iš ES struktūrinių fondų, tiek iš Klaipėdos rajono savivaldybės, be to, regioninis parkas gauna papildomų lėšų dalyvaudamas įvairiuose projektuose, kuriais siekiama gerinti ne tik pačios 49

Baltijos jūros būklę, bet ir pajūrio zonos būklę, taip pat skatinamas rekreacinės veiklos vystymas.

4.1.3 Rekreacinių objektų prieţiūra ir naudojimas

Klaipėdos rajonui priklauso 9 kilometrai pajūrio ruoţo. Tai yra unikalus gamtos kampelis, kuriame reikia išsaugoti retas bei nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, tačiau visuomenei kyla poreikis tvarkyti šias teritorijas ir pritaikyti jas poilsiui bei turizmui. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. AV-1782 sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti Karklės kaimo paplūdimių ir jų aplinkos pritaikymo turistiniams bei rekreaciniams poreikiams galimybę įrengiant šioje teritorijoje įregistruotus paplūdimius (Beliokaitė, 2015). Šias veiklas numatoma vykdyti pagal programą „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų metmenų projektas“, kurioje skiriama lėšų pritaikyti paplūdimius turistiniams bei rekreaciniams poreikiams. Rekreaciniams ištekliams priskiriami šie objektai (Gurskienė ir kt., 2008): 1. Gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių ţeldynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti ţmonių poilsiui ir pramogoms, gamtos paveldo objektai); 2. Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės); 3. Turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apţvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos. Remiantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu (2005), išskiriami trys pagrindiniai tiriamojoje kadastro vietovėje esantys ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruoţai: Karklės etnokultūrinio draustinio, Olandų kepurės kraštovaizdţio draustinio ir Kukuliškių ekstensyvaus rekreacinio naudojimo rekreaciniai ruoţai. Minėtame plane numatyta Karklės etnokultūrinio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruoţe įrengti netinkamose vietose išvaţinėtų kelių uţtvaras, be to, Pajūrio regioninio parko ar Karklės kaimo tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai. Ties šiaurine ruoţo riba vasaros sezono metu planuojama įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais. Taikant gamtinę aplinką ir pajūrio kraštovaizdį tausojančias technologijas bei strategijas, paplūdimyje vasaros sezonu planuojama įrengti viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą, pritaikytą ekstensyviam lankymui. Svarbu tai, kad numatoma įrengti informacinius stendus ir pajūrio juostos riboţenklius. 50

Olandų kepurės kraštovaizdţio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruoţe, remiantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, numatoma atlikti šiuos darbus: 1. Įrengti netinkamose vietose išvaţinėtų kelių uţtvaras; 2. Pajūrio regioninio parko ar Olandų kepurės kraštovaizdţio draustinio tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai; 3. Įrengti informacinius stendus ir pajūrio juostos riboţenklius; 4. Taikant gamtinę aplinką ir pajūrio kraštovaizdį tausojančias technologijas bei strategijas, paplūdimyje vasaros sezonui įrengti minimalią rekreacinę inţinerinę infrastruktūrą. Kukuliškių ekstensyvaus rekreacinio naudojimo rekreaciniame ruoţe, remiantis planu, numatoma atlikti šiuos darbus: pagal paveldosaugos reikalavimus tvarkyti kultūros paveldo objektus – II Pasaulinio karo įtvirtinimus, Kukuliškių bateriją, įrengti netinkamose vietose išvaţinėtų kelių uţtvaras ir minimalią, prie natūralaus pajūrio kraštovaizdţio priderintą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą, be to, planuojama įrengti informacinius stendus ir pajūrio juostos riboţenklius (Lietuvos..., 2005). Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamente (2008), nurodoma, kad rekreacinio prioriteto zonose esančios sodybos gali būti pritaikomos rekreaciniams pastatams įrengti. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo paslaugų infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdţio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos. Be to, rekreacinių pastatų4 talpumas gali būti didinamas rekonstruojant esamus rekreacinius pastatus. Taip pat rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose esančiuose kaimuose galima rekreacinių statinių5 statyba, jeigu tai neprieštarauja Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui ir tenkina šiuos sklypų uţstatymo plotą reglamentuojančius reikalavimus (Lietuvos..., 2008): 1. Ţemės sklypų, kurių plotas iki 0,15 ha, bendras uţstatymo plotas negali viršyti 300 m2;

4 Rekreaciniai pastatai – poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingų pastatai, turizmo bazės, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, pirtys, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai, moteliai, svečių namai) (Lietuvos..., 2008). 5 Rekreaciniai statiniai – poilsio (ţaidimo) aikštelės, regyklos, apţvalgos bokštai, medţiotojų bokšteliai, pavėsinės, paţintiniai takai su informacijai skirtais statiniais, miestų, miestelių aikščių, parkų, skverų ir kitų ţeldynų įranga, paplūdimių įranga, jachtų ir valčių elingai, prieplaukos, krantinės, taip pat maţieji kraštovaizdţio architektūros statiniai (Lietuvos..., 2008). 51

2. Ţemės sklypų, kurių plotas nuo 0,15 iki 1,00 ha, bendras uţstatymo plotas negali viršyti 500 m2; 3. Ţemės sklypų, kurių plotas daugiau nei 1,00 ha, galimas bendras uţstatymo plotas iki 5 % ţemės sklypo ploto. Karklės kadastro vietovėje yra du kempingai – Karklės kaime ir Kalotės kaime (prie Kalotės eţ.) – taip pat yra turistinių stovyklų (stovyklaviečių), kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, pavyzdţiui, „Ţiogelis“ (Karklės k.), „Jūros pakrantė“ (Karklės k.), „Karklės kopos“ (Karklės k.). Mašinų stovėjimo aikštelių infrastruktūra. Klaipėdos rajonui priklausančioje pajūrio teritorijoje yra aktuali mašinų stovėjimo aikštelių infrastruktūros problema. Aiškiai išreikštų bei suformuotų automobilių parkavimo aikštelių nėra. Faktiškai atvykstančiųjų prie Olandų kepurės ir į Karklę automobiliai parkuojami prie pagrindinių gatvių kelkraščiuose, atvykstančiųjų pailsėti į sodybas – šių sodybų kiemuose, dalinis parkavimas vyksta miško laukymėse šalia kelių, vedančių jūros link. Programoje „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų metmenų projektas“ numatyta skirti lėšų mašinų stovėjimo aikštelei ties Olandų kepure įrengti. Kadastro vietovėje išskiriami du rekreacijai skirti kaimai – tai Kukuliškių kaimas ir Karklės kaimas. Kukuliškių kaimas yra rekreacine ir turistine prasme ypač atraktyvioje ir perspektyvioje vietoje – jūros prieigos, kopos, miškas, kultūros paveldas, greta driekiasi reikšmingas automobilių ir dviračių turizmo kelias Nr. 2217. Teritorija yra Pajūrio regioniniame parke ir patenka į pajūrio juostą, kurioje 100 metrų atstumu nuo jūros nauja statyba negalima. Toliau driekiasi valstybinės reikšmės miškas. Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos (2014 m.) nustato, jog miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros draudţiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai. Nors Klaipėdos rajono teritorijos bendruoju planu (2011 m.) zona įvertinta aukštu (R3) rekreacijos vystymo lygmeniu (galimybė kurti regioninės ir net nacionalinės svarbos rekreacinę infrastruktūrą), tačiau tas pats dokumentas reglamentuoja, kad šioje vietoje galimas tik minimalios rekreacinės infrastruktūros įrengimas (poilsio namų statyba negalima). Kempingo steigimui galimai tinkama teritorija, susiklosčiusi 2–3 ha plote, ~300 metrų atstumu nuo jūros. Vieta yra miškinga (kempingui ir privaţiavimo keliui įrengti tektų iškirsti dalį valstybinio miško) iš rytų pusės ribojasi su šlaitu. Iki Klaipėdos miesto yra ~7 km. Teritorija yra tinkama kempingui ar stovyklavietei įrengti, tačiau dėl galiojančių teisės normų kempingo ar stovyklavietės įrengimo galimybė šiuo metu yra ribota ir gali būti vertinama tik kaip tolimesnės perspektyvos galimybė. 52

Karklės kaime vystytinas intensyvus poilsis, vandens pramogų ir kultūros bei gamtos paveldo paţintinis turizmas ir jo infrastruktūra (apgyvendinimas, maitinimas, inventoriaus nuoma ir kt.). Prioritetas teikiamas saugomų teritorijų, kraštovaizdţio ir kultūros vertybių apsaugai. Karklės kaimas yra rytinėje rajoninio kelio Nr. 2217 pusėje. Analizuojama teritorija pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą (2011 m.) įvertinta indeksu R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad šioje teritorijoje „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Tiriamojoje Karklės kadastro vietovėje esantys traukos objektai susisteminti 4.7 lentelėje.

4.7 lentelė. Traukos objektų rūšys Karklės kadastro vietovėje (Sudaryta pagal Kempingų..., 2011) Rekreaciniai ištekliai Specialaus intereso objektai Kultūros Gamtos Maršrutai Infrastruk- Pramogos Muziejai, paveldo ištekliai tūros konferencij objektai objektai ų centrai ir Pajūrio RP kt. baţnyčios jūra ir pajūris; vandens Olando ţvejyba; Pajūrio pamatai; kraštovaizdis; maršrutai; kepurės nardymas; regioninio kapinės; upės; dviračių apţvalgos buriavimas; parko Kalotės eţerai; maršrutai; aikštelė pramoginiai lankytojų dvaro rieduliai; automobilių plaukiojimai; centras kumetynas; gamtos maršrutai; gintaro (Karklėje); vertybes paveldo pėsčiųjų gaudymas; kultūriniai išlaikiusi objektas maršrutai jodinėjimas renginiai; sodyba; (Olandų (takas kempingai Antrojo kepurė) „Litorina“) pasaulinio karo įtvirtinimai

Ties Karklės kaimu Baltijos jūroje galimi nardymai. Nors Baltijos jūra nepasiţymi gausia ir įdomia augalija ar gyvūnija, tačiau čia galima pamatyti įdomų per Antrąjį pasaulinį karą 19 m. gylyje nuskendusį karinį vokiečių transportinį laivą „Fusilier“. Be to, šioje vietoje dugnas yra nusėtas rieduliais ir akmenimis. Baltijos jūros pakrantėje lapkričio–geguţės mėnesiais susirenka ţiemoti dideli paukščių būriai, todėl ţiūronais ir teleskopais galima stebėti ledines antis, didţiuosius dančiasnapius, ausuotuosius kragus, klykuoles ir kt. Karklės kaimas yra viena iš seniausių ir didţiausių pajūrio istorinių gyvenviečių. Šis kaimas turistams įdomus savo etnografiniu savitumu, išsaugotomis paveldo vertybėmis. 53

Be to, didelis traukos objektas yra šalia Karklės kaimo esantis Olandų kepurės skardis, įtrauktas į gamtos paveldo objektų sąrašą. Apibendrinant galima teigti, kad nors tiriamajai kadastro vietovei taikoma daugybė statybas ir infrastruktūros plėtrą reglamentuojančių įstatymų, tačiau rekreacijos vystymas čia vis dėlto yra skatinamas. Esamose sodybose galima vystyti kaimo turizmą, kurio vystymas nepaţeistų įstatymų. Atvykus į Karklės kaimą, apsistoti galima kaimo turizmo sodybose ar kempinge. Be to, čia pakankamai lankytinų objektų ar kitokių pramogų.

4.1.4 Silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė

Atlikus SSGG analizę, galima sukonkretinti tiriamosios kadastro vietovės stiprybes ir silpnybes, suteikiamas galimybes bei kylančias grėsmes (4.8 lentelė). Atliekant SSGG analizę buvo remiamasi bendrais anketavimo rezultatais, surinkta informacija apie gaunamą finansavimą ir rekreacinių objektų prieţiūrą bei naudojimą. Remtasi teisine informacija ir kitais informaciniais šaltiniais. Analizei yra itin svarbūs anketinių apklausų duomenys, kuriais remiantis galima geriau suprasti realią vietovėje susiklosčiusią situaciją. Anketinių apklausų duomenys parodo rekreacinių objektų patrauklumą, esamą jų būklę ir informacijos apie tiriamus objektus sklaidą.

4.8 lentelė. Silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė (Sudaryta autorės) Stiprybės Silpnybės 1 2  Gausūs rekreaciniai ištekliai (eţerai, upės,  Ribotos savivaldybės finansinės miškai, pajūris). galimybės investiciniams projektams  Sparčiai auganti apgyvendinimo paslaugų įgyvendinti. ir laisvalaikio pramogų pasiūla.  Lėtai kuriama infrastruktūra.  Finansuojamos ir remiamos įvairios  Informaciniuose stenduose teikiama sritys, pajūriui tvarkyti ir rekreacijai informacija nėra išversti į uţsienio skatinti. kalbas.  Vaizdingas kraštovaizdis, paţintiniai takai  Nėra turizmo informacijos ir savitumą išlaikęs etnografinis Karklės infrastruktūros. Trūksta stovėjimo kaimas. aikštelių prie Olandų kepurės. Tačiau,  Sodybas galima pritaikyti rekreaciniams remiantis duomenimis apie skiriamas poreikiams. lėšas, aikšteles planuojama įrengti.  Unikalūs regiono gamtos ištekliai turi  Pajūrio regiono parkas patrauklus tik tarptautinę ekologinę vertę ir patenka į ES vasarą. bendrą ekologinį tinklą „Natura 2000“.  Lankytojams trūksta įvairių uţimtumo  Savivaldybės taikoma investicijų formų pasiūlos. skatinimo sistema.  Nepakankamai išnaudojami kadastro vietovės gamtiniai ir kultūriniai objektai.

1 2  Nėra informacinių stendų bei rodyklių į „Memel Nord“ bateriją ir taką „Litorina“.  Teisės aktai riboja Kukuliškių kaimo rekreacijos paslaugų plėtrą ir patogesnių kempingų įrengimą. Galimybės Grėsmės  Palankios galimybės toliau vystyti  Kasmetinės audros niokoja rekreacines informacijos infrastruktūrą. Įrengti vietoves (uţvirtę medţiai, sulūţę tiltai ar informacinių stendų su nuorodomis į laiptai). lankytinus objektus.  Galimas teisinės bazės,  Turistinių trasų parengimas ir sujungimas reglamentuojančios gamtinių ir kultūrinių į vientisą turizmo sistemą. Galimybė išteklių panaudojimą rekreacijai ir įrengti dviračių trasą nuo Girulių iki turizmo plėtrai, pasikeitimas. Olandų kepurės.  Urbanizacijos procesai Pajūrio regione,  Formuojant Pajūrio regioną, galima naikinantys gamtines vertybes. pasinaudoti ES teikiama parama, skirta Architektūrinės aplinkos unikalumo ir rekreacijos ir turizmo rinkai vystyti. savitumo neišlaikymas.  Pajūrio regiono įvaizdţio formavimas ir  Turizmo išteklių naudojimo galimybių jo gerinimas. apribojimas vykdant teritorijų  Skatinti lankytojų uţimtumui ne tik privatizaciją. vasaros metu skirtų paslaugų vystymą.  Blogėjanti Baltijos jūros ekologinė būklė.

SSGG analizė parodė, kad tiriamajai kadastro vietovei būdinga daug silpnybių. Kai kurios jų yra reglamentuojamos teisės aktais, pavyzdţiui, kaip ribotas rekreacijos vystymas Kukuliškių kaime. Tačiau šias silpnybes galima paversti galimybėmis. Remiant ES ir kitoms struktūroms, galima gerinti Pajūrio regioninio pako įvaizdį, skatinti lankytojų uţimtumo vystymą ir infrastruktūros plėtrą. Tačiau išlieka galimos grėsmės. Vis dėlto, remiant ir tvarkant regioniniame parke esančią kadastro vietovę, galima šias grėsmes susilpninti.

4.2. Karklės kaimo sodybų analizė

Svarbiausia rekreacijai dalis yra pajūrio juosta, kuri ir pritraukia daugiausia lankytojų, tačiau dėl vietos patrauklumo gali iškilti jos urbanizacijos grėsmė. Karklė kadaise buvo labai didelis ţvejų ir ţemdirbių kaimas – palei jūrą tęsėsi apie aštuonis kilometrų. Šiuo metu tikrų ţvejų liko tik keletas (Pajūrio..., 2014). Karklės kadastro vietovėje esančiame etnografiniame kaime leidţiama statyti pastatus tik buvusių sodybų vietose, išlaikant kraštui būdingus statinių elementus. Vis dėlto kyla klausimas, ar ten stovintys pastatai ir kylantys vis nauji iš tiesų yra buvusių sodybų vietose arba yra pastatyti iki 1992 m., kol Pajūrio regioninis parkas dar nebuvo įkurtas. Neteisėtai pastatyti pastatai yra nugriaunami, o savininkams teisme pateikus istorikų ekspertų išvadas apie ten buvusią sodybą, leidţiamos statybos tik išlaikant šiam kraštui būdingus architektūros principus. 55

Pajūrio regioninio parko teritorijos vienas iš tvarkymo tikslų yra atkurti sunaikintus ir paţeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus. Toliau pateikiamos pagrindinės Pajūrio regioninio parko tvarkymo priemonių įgyvendinimo kryptys (Pajūrio..., 2016) ir kylantys iššūkiai, kuriuos parkas planuoja realizuoti: 1. Parko vertybių apsaugos priemonių sistema orientuojama į natūralių ekosistemų bei gyvybingų populiacijų išsaugojimą, degraduotų teritorijų atkūrimą; 2. Karklės kaimo kultūros paveldo paminklų lokalizavimas; 3. Senojo Karklės kaimo ribų nustatymas ir restauracijos parengimas bei jos įgyvendinimas; 4. Nustatyti ir įgyvendinti reikiamus krantotvarkos darbus; 5. Sugrieţtinti statybų ir aplinkos pertvarkymo kontrolę; 6. Parengti ir įgyvendinti pėsčiųjų ir dviračių takų projektus; 7. Be to, aktualu išvystyti reikiamą teritorijos infrastruktūrą ir skatinti šeimyninę savaitgalio rekreaciją; 8. Įrengti trumpalaikio poilsio vietas; 9. Numatoma vykdyti ekologinio švietimo darbą, 10. Propaguoti gamtosaugos idėjas ir sukurti Pajūrio regioninio parko informacinę sistemą. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandţio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Lietuvos pajūrio ţemyninės dalies kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didţiuoju ir Maţuoju pajūrio skardţiais, jūrinės lygumos Placio eţeru, litorininės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir pajūriniais ţemyniniais skardţiais, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą (Valstybinė..., 2016). Tiriamojoje kadastro vietovėje etnografinio kaimo zonos plotas yra 62,65 ha, o analizuojamų pastatų skaičius – 115. Analizuojami duomenys apdorojami ArcGIS programine įranga ir atliekamas vektorizavimas (8 priedas). Atliekant analizę naudojami keturi senieji planai (1912, 1936, 1946, 1992 m.). Planai buvo perkeliami ant 2014 m ortofoto plano. Pastatų plotai nebuvo išskiriami, tik ţymima simboliu pastato buvimo vieta. Be to, buvo įvertinta galima pastatų lyginimo paklaida, kadangi senieji planai buvo braiţomi ranka. Tad esama padėtis buvo lyginama ir identifikuojama atsiţvelgiant į vietovės situaciją: kelius, upes ar kt. Nustatytas dabartinių pastatų skaičius bei vieta ir palygintas su kiekvieno senojo plano duomenimis, tokiu būdu ieškant pastatų, kurie yra pastatyti ne buvusių sodybų vietose. 2014 m. plane nerasta atitikmenų keturiems pastatams (4.9 lentelė). 56

Sudarytas planas (8 priedas), vaizduojantis dabartinius pastatus, neatitikusius jokių senuosiuose planuose paţymėtų pastatų.

4.9 lentelė. Keturiuose senuosiuose planuose uţfiksuotų pastatų lyginimas su dabartiniais esamais pastatais ir jų neatitikimas (sudaryta autorės) Lyginamų Sodybų / pastatų Lyginant su 2014 m. Pastatų neatitikimai planų metai skaičius nurodytais ortofoto planu neatitikę planuose metais pastatai (%) 1912m. 88 23% 27 1936m. 104 9% 11 1946m. 109 5% 6 1992m. 111 3% 4

Surinkus duomenis iš valstybinių įstaigų nustatyta, kad minėtieji keturi pastai galėjo būti pastatyti teisme pateikus ekspertų išvadas ar atkasus senos sodybos pamatus ir tokiu būdu įrodţius, kad toje vietoje yra buvusios sodybos. Tad vienu ar kitu būdu šie keturi pastatai yra oficialiai įteisinti. Remiantis Registrų cento pateiktais duomenimis (4.6 pav.) ir lyginant juos su 2014 m. ortofoto planu, aiškiai matoma, kad uţ etnografinio kaimo ribų (raudonai apvestas plotas) vyksta urbanizacijos procesas. Ţaliai apvesti apskirimai – 2014 m. statomi pastai, o mėlynai apvestieji ţymi ten esančius naujus pastatus, turinčius savo adresą.

4.6 pav. Karklės kaimo uţstatymas (Registrų..., 2016)

Kadangi statomi pastatai yra nutolę nuo jūros apie 600 metrų, todėl jiems netaikomi ribojimai, nustatyti Pajūrio juostos ţemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamajame rašte, reglamentuojančiame statybas, kur nurodoma, kad „įgyvendinant Pajūrio juostos įstatymą, teritorijose, kurios nuo jūros kranto linijos yra nutolusios 100 m. ar maţesniu atstumu ir pagal LR Vyriausybės 2005 m. nutarimą Nr. 155 nepatenka į pajūrio 57 juostą, rekomenduojama riboti naujų statinių statybą, nestatyti naujų gyvenamųjų kvartalų“. Be to, svarbu paminėti, kad „planuojant statybos darbus ir parenkant architektūrinius sprendimus, turi būti tinkamai įvertintas kraštovaizdţio pobūdis (esama urbanistinė ir gamtinė aplinka), nesumenkintos, neuţgoţtos esamos kraštovaizdţio vertybės, statiniai turi derėti prie kraštovaizdţio“. Įvertinus teisiniuose dokumentuose pateiktus reikalavimus ir detaliai išanalizavus 2014 m ortofoto planą galima teigti, kad urbanizacija vykdoma nepaţeidţiant kraštovaizdţio pobūdţio, statiniai statomi ţemės ūkio paskirties ţemėje keičiant paskirtį. Apibendrinat akcentuotina, kad nors uţ Karklės etnografinio kaimo ribų vyksta urbanizacijos procesas, tačiau išanalizavus keturis senuosius planus, nustatyti tik 4 pastai, kurie nebuvo pastatyti akivaizdţiai matomose buvusių sodybų vietose. Tačiau išsiaiškinta, kad net ir šių keturių pastatų statyba yra teisėta, kadangi teritorijoje negali būti vykdoma statyba, jei nėra pateiktos istorikų išvados arba teisme įrodyta, jog ten yra buvusios sodybos. 58

IŠVADOS

1. Išanalizavus Karklės kadastro vietovę, sudarytas lankytinų objektų ir vietovių ţemėlapis. Ţemėlapyje yra 11 objektų, 3 draustiniai, 4 gyvenvietės. 2. Iš trijų Karklės kadastro vietovėje vertintų lankytinų objektų geriausiai anketinėje apklausoje įvertinta Olandų kepurė (1217 balų, galimas maksimalus įvertinimas – 1530 balų). Remiantis atliktos anketinės apklausos duomenimis, nustatytos esminės problemų kryptys: informacijos, komunikacijos trūkumas ir prieţiūros stoka. 3. Nors Pajūrio regioniniame parke trūksta informacinių stendų, nėra pakankamai išvystyta infrastruktūra, tačiau, vertinant turizmo ir rekreacijos plėtros galimybes, čia yra palankios galimybės patraukliam Pajūrio regiono įvaizdţiui formuoti, be to, vietovėje yra didelę rekreacinę vertę turinčių gamtinių ir kultūrinių išteklių. 4. Išanalizavus 4 planus (1912, 1936, 1946, 1992 m.) ir palyginus jų duomenis su 2014 m. ortofoto planu, nustatyta kiek kuriais metais nebuvo dabar esančių pastatų: 1912 – 27, 1936 – 11, 1946 – 6, ir 1992 – 4. Po 1992 m. atsiradusieji keturi pastai galėjo būti pastatyti tik teisme pateikus ekspertų išvadas ar atkasus pamatus ir tokiu būdu įrodţius, kad toje vietoje yra buvusios sodybos.

Data parašas

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. BALSYTĖ, J. Aplinkosaugos priemonių veiksmingumas Baltijos jūros Lietuvos pajūrio teritorijoje. Iš: Jaunasis mokslininkas: studentų mokslo darbai. Aleksandro Stulginskio universitetas, 2014. 2. BALANDINA, A. Tourism Product Manual (Ėemeri National Park/Latvia). Nature Conservation Agency State Environment Inspector. Parks & benefit, Baltic protected areas and tourism: Jurmala, 2012. 3. BAŠKYTĖ, R., BEZARAS, V., KAVALIAUSKAS, P., KLIMAVIČIUS, A., RAŠČIUS, G. Lietuvos saugomos teritorijos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Lututė: Kaunas, 2006. 4. BAŠKYTĖ, R., KANOPKAITĖ, S., RAKAUSKAITĖ., Ypatinga Lietuva. Keliaukime po saugomas teritorijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Terra Publica: Kaunas, 2013. 5. BERNAŠIŪTĖ, R., ANDRIUŠYTĖ, A., BERTAŠIŪTĖ, R., BORTKŪNAS, R. ir kt. Kaimo statyba: Mažoji Lietuva. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. UAB „Petro ofsetas“: Vilnius, 2013. 6. BRATUCU, G. DINCA, M. S. DINCA G. Awareness reseach concerning the existence and implications of the avrig – Scorei – Fagaras protected area. Bulletin of the Transilvania University of Braşov. Romania, 2014. 7. DAILIDIENĖ, I., GELUMBAUSKAITĖ, L.Ţ, GRIGELIS, A., GULBINUKAS, S., KELPŠAITĖ, L., KRIAUČIŪNIENĖ, J. ZEMBLYS, P. Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai. Sudarytojas Grigelis, A. – Lietuvos mokslų akademija. Vilnius, 2015. 8 p. 8. EIDIKONIENĖ, J. ŢILINSKAS, G. Poilsiautojų srauto sklaida Klaipėdos rekreacinėje zonoje. Gamtos tyrimų centro, geologijos ir geografijos institutas ir Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdţio mokslo institutas. Geografija: Lietuvos mokslų akademija. Vilnius, 2011, T.47.Nr.1. 30 – 37 p. 9. GRAUDINIS, M. UAB „Agrochema“ Vadybinės veiklos gerinimas. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. LŢŢŪ, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Verslo vadybos katedra. Kaunas, 2010. 10. GURSKIENĖ, V., IVAVIČIŪTĖ G. Rekreacinė kraštotvarka. Mokomoji knyga. LŢŢŪ, Ţemėtvarkos katedra. Ardiva: Kaubas, 2008. 28 p. 11. KIRSTUKAS, M. Lietuvos gamta, saugomos teritorijos. Lututė: Kaunas, 2004. ISBN:9955575549 60

12. JABLONSKIENĖ, A. Gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga. Leidinį parengė Ţemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyrius. Lietuvos statistikos departamentas: Vilnius, 2014. ISSN 2029-5952 13. JUKNEVIČIŪTĖ, A., MIERAUSKAS, P. Saugomų teritorijų plėtra Lietuvoje. Valdymo iššūkiai. Mykolo Romerio universiteto Aplinkos politikos katedra. Darnaus vystimosi strategija praktika / Mokslo darbai. Vilnius, 2012. 14. KAVALIAUSKAS, P., JASINAVIČIŪTĖ, A. Rekreacinių regioninių parkų problema Lietuvoje. Vilniaus universitetas. Geografijos ir kraštotvarkos katedra. Geografijos metraštis: Vilnius, 2012. 15. LAZDINIS, I., ŠALTENYTĖ, A. Biologinės įvairovės apsaugos reglamentavimas. Iš Vagos: mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas, 2011, ISSN 2029-1558, P. 28- 37. 16. MIERAUSKAS, P. Saugomų teritorijų politika ir valdymas. Monografija. Vilnius: Vitae Litera, 2012. 17. OLŠAUSKAITĖ URBONIENĖ, R., JURKUS, E. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacinės aplinkos aspektai. Klaipėdos universiteto Kraštovaizdţio architektūros ir aplinkos planavimo katedra ir Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedra. Miestų ţeldynų formavimas: Klaipėda, 2013. 18. PAPLAUSKIS, E., MORKVĖNAITĖ-PAULAUSKIENĖ, J. Ten kur susitinka vandenys ir žemė. Pajūrio regioninis parkas, Všį :Nepriklausomi projektai“. Standartų spaustuvė: Vilnius, 2013. 19. RAUDONIUS, S. Mokslinių tyrimų planavimas ir analizė, Mokomoji knyga. LŢŢŪ, Agronomijos fakultetas, Ţemdirbystės katedra. Kaunas, 2008. 20. SAVICKIENĖ, I., PUKELIS, K., DANILEVIČIUS, E., DVARIONAS, D., ŠIDLAUSKAS, K. ir kt. Studijų rezultatų formulavimas ir studijavimo pasiekimų įvertinimas studijų modulio ir dalyko lygmenyje. Metodika Nr. 2. Vytauto Didţiojo universitetas. Kaunas, 2010 21. SEPP, K. The Estonian green belt. The Estonian university of life scieces. Baltic Green Belt Project :Tallinn, 2011. 22. SIMPSON, CJ. BEGER, M. COLMAN, JG. FRIEDMAN, KJ. HILL, AK. KENDRICK, AJ. WAPLES, KA. WHITING , SD. WILSON SK. Prioritisation of conservation research and monitoring for Western Australian protected areas and threatened species. Marine Science Program, Department of Parks and Wildlife, Australia. Conservation Science. Australia, 2015. 61

23. ŠIMKUTĖ, D. Kolizija: regioninis parkas – eismo reguliuotojas, žvejai – aptarnaujantys personalas. Vakarinė Palanga, Palangos miesto laikraštis. Palanga, 2013. 24. ŠIMKUTĖ, G. Saugomų teritorijų įtaka ūkinei veiklai Lietuvoje ir užsienyje. Iš: Jaunasis mokslininkas: studentų mokslo darbai. Aleksandro Stulginskio universitetas, 2014. 25. TAMINSKAS, J., ŠIMANAUSKIENĖ, R., LINKEVIČIENĖ, R., Lietuvos šlapynes klasifikacija ir sklaida. Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas; Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios geografijos katedra; Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra. BALTICA Volume 24 Special Issue 2011 : 151-162, Vilnius, 2011. Teisės aktai, ataskaitos: 26. Aplinkos apsaugos politikos centras. 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos tarpinis projektas. Viešosios politikos ir valdymo institutas. Vilnius, 2013. 50 psl. 27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo. Iš: Valstybės žinios, 2005-06-09, Nr. D1-282. 28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 425 "Dėl Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo . Iš: Valstybės žinios, 2008-04-03, Nr. D1-91. 29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo. Iš: Valstybės žinios, 2014.12.19, Nr. D1-1050, a. 30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, Pajūrio juostos tvarkymo programa 2014–2020 m. Iš: Valstybės ţinios, 2014.04.16, Nr. D1-360, b. 31. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2014-01-06, Nr. I-301, c. 32. Lietuvos Respublikos Pajūrio juostos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2013-06-27, Nr. IX-1016 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo. Iš: Valstybės žinios, 2011-03-22, Nr. 34- 1603. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. Iš: Valstybės žinios, 2014-07-09, Nr. 343, d. 62

35. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2014-07-15, Nr. I-1120, e. 36. Military heritage management gudelines. The report, These guidelines are partly financed by the European Unijon (ERDF) within the Baltic Sea Region Programme. Lauku celotajs: Latvia, 2011. Internetiniai šaltiniai: 37. About, IUCN Word Parks Congress [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://worldparkscongress.org/about/what_are_protected_areas.html 38. Aplinkos apsaugos agentūra ministerijos, Europos aplinkos agentūra minėdama Tarptautinei biologinei įvairovei skirtus 2010 metus, sausio 11 d. pradėjo leisti seriją trumpų, teminių biologinės įvairovės vertinimo pranešimų. Išėjo 2-as EAA pranešimas [interaktyvus]. 2010 [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://gamta.lt/cms/index?rubricId=e0a31680-b965-4816-a7d4-2351eecb280f 39. Aprašomoji statistika. Statistika filologams [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://spssanalize.lt/wp-content/uploads/2014/03/4_paskaita.pdf

40. Beliokaitė, D. Atveriamos naujos galimybės pažinti Klaipėdos rajoną. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja. Klaipėda, 2015 [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.regionunaujienos.lt/atveriamos-naujos-galimybes-pazinti-klaipedos- rajona/ 41. Darbas su ArcGIS10 [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.hnit-baltic.lt/mokymai/wp- content/uploads/2014/08/Darbas_su_ArcGIS10.pdf 42. Dreamplango [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://media.dreamplango.com/resources/dpg/760x520/34f1a8e8-2552-4015-b745- 5634e8d784d7.jpg 43. Ekologinis paţintinis takas „Litorina“ [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://grynas.delfi.lt/archive/pajurio-regioninis-parkas-ekologinis-pazintinis- takas-litorina.d?id=58173904#ixzz3xuIjuYhp 44. Femorefortet - The Femore Fortress –a Cold War museum [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.femorefortet.se/Femorefortet-eng.htm 45. Germany travel, Jasmund National Park – a picture of beauty, [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.germany.travel/en/leisure-and- recreation/natural-landscapes/national-parks/nationalpark-jasmund.html 63

46. HELCOM, about us [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://helcom.fi/about-us

47. Hnit-Baltic [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.maps.lt/map/ 48. IMO, International Maritime Organization, Particularly Sensitive Sea Areas [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.imo.org/OurWork/Environment/PollutionPrevention/PSSAs/Pages/Default .aspx 49. Įtvirtinimai "Memel-Nord" Giruliuose [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://poilsineskeliones.info/viewtopic.php?id=104110 50. Jasmund National Park Center “Königsstuhl”, Germany [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.ltandc.org/jasmund-national-park- centre-konigsstuhl-germany/#sthash.tNGhBTVd.dpuf 51. JEŢERSKYTĖ, M. HELCOM Baltijos jūros veiksmų planas. GNEK10101 [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://prezi.com/_uklcovajzyx/helcom-baltijos-juros-veiksmu-planas/ 52. JUKNEVIČIUS, R. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) ministerijos. Jūrinė ir ţuvininkystės politika [interaktyvus]. 2006 [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2281&p_d=22130&p_k=1 53. Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studija Parengė: UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT grupė), 2011 [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/User/Downloads/Kempingu%20studija_2011-04-26%20(1).pdf 54. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras ministerijos [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.klaipedadistrict.lt/index.php?lang=LT&page_id=125 , a. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas 2011 m. vasario 24 d., Nr. T11-111 [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://klaipedos- r.lt/oldweb/?lt=1252479830 , b. 55. Klaipėdos rajono savivaldybės strateginis veiklos planavimas [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Klaipedos- rajono-savivaldybes-strateginis-veiklos-planavimas-/991 56. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/5D59AFEF-9FB8-4E4B-9937- B779B8CAC946 64

57. Mangaļsala [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: https://en.wiki2.org/wiki/Manga%C4%BCsala 58. Matsalu rahvuspark [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.keskkonnaamet.ee/?lang=matsa 59. Mytrips, biologinis paţintinis takas „Litorina“ [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.mytrips.lt/Marsrutai/Ekologinis-pazintinis-takas- Litorina/204 60. Pajūrio regioninis parkas [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=62&Itemid =69&lang=lt 61. Poţymių priklausomumo tyrimas [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://svetikas.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2008/11/5-temaspss- pozymiu-priklanalize.pdf 62. Plėtros strateginis planas iki 2020 m. [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Klaipedos-rajono-pletros-strateginis- planasiki-2020-m/992 63. Projektai [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://gamta.lt/cms/index?rubricId=c26bf397-eafc-4f45-bbff-40a36aaa78e7 64. Projektų finansavimo sąlygų aprašai [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/projektu-finansavimo-salygu- aprasai 65. Registrų centras [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.registrucentras.lt/adr_pub/ 66. Saugomos teritorijos [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://saugomosteritorijos.wordpress.com/lietuva/teritoriju-sarasas/ 67. Salevere hiking trail [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://loodusegakoos.ee/where-to-go/national-parks/matsalu-national-park/salevere- hiking-trail-1-dot-5-km 68. Teritorija ir gyventojų skaičius . Poţymiai: administracinė teritorija, statistiniai rodikliai ir metai [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010211 &PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3767&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0 =&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar1 0=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= 65

69. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos [interaktyvus].

[ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/188 70. VILUTYTĖ, N. Geografinė informacinė sistema (GIS) aplinkosauginių projektų planavimui ir stebėsenai [interaktyvus]. [ţiūrėta 2016.01.11]. Prieiga per internetą: https://prezi.com/d-bsmtnl0xdi/2015-vyriausybes-konf-integruoti-it- sprendimai/?utm_campaign=share&utm_medium=copy

PRIEDAI

1 PRIEDAS Karklės kadastro vietovės rekreacinių objektų planas 2 PRIEDAS Anketa 3 PRIEDAS Anketos rezultatai 4 PRIEDAS 1912 m. planas 5 PRIEDAS 1936 m. planas 6 PRIEDAS 1946 m. planas 7 PRIEDAS 1992 m. planas 8 PRIEDAS Karklės kaimo uţstatymo analizės planas

1 PRIEDAS Karklės kadastro vietovės rekreacinių objektų planas

2 PRIEDAS Anketa

Mieli respondentai, Esu magistro studentė iš Aleksandro Stulginskio Universiteto, Ţemėtvarkos fakulteto, rašau baigiamąjį darbą. Maloniai kviečiu atsakyti į keletą klausimų. Ši anketa skirta ištirti visuomenės nuomonę apie lankomus objektus (Memel Nord, Litorinos taką, Olando Kepurę), esančius Pajūrio regioniniame parke, nustatyti jų patrauklumą ir pasiekiamumą. Labai ačiū uţ Jūsų sugaištą laiką. 1. Kokiai amţiaus grupei priklausote? a) iki 18 d) 36-45 b) 18-25 e) 46-55 c) 26-35 f) virš 55 2. Išsilavinimas. a) pagrindinis c) aukštesnysis b) vidurinis d) aukštasis

e) Kita: 3. Ar lankėtėse kituose regioniniuose parkuose? a) Taip b) Ne 4. Ar ankščiau girdėjoje apie Pajūrio regioninį parka? a) Taip b) Ne 5. Ką veikėte apsilankymo Pajūrio regioninio parko metu? (galimi keli atsakymo variantai) a) vaikščiojote f) jodinėjote ţirgais b) stebėjote gamtą g) buvote ţygyje (su nakvyne c) ilsėjotės prie vandens telkinių gamtoje) d) vaţinėjote dviračiu h) buvote mokyklos stovykloje e) uogavote/grybavote/ţvejojote

i) Kita: 6. Ar daţnai lankotės pajūrio regionine parke? a) Daţnai b) Retai c) Nesilankau 69

7. Kokiu metų laiku daţniausiai lankotės? a) vasarą c) ţiemą b) rudenį d) pavasarį 8. Įvertinkite esama būklę trijų lankomų objektų nuo 1 (blogai) iki 5 (puikiai). Ţymėti ˅. 1 2 3 4 5 Jūsų nuomonė Memel Nord Litorinos takas Olando Kepurė

9. Įvertinkite pasiekiamumą trijų lankomų objektų nuo 1 (blogai) iki 5 (puikiai). Ţymėti ˅. 1 2 3 4 5 Jūsų nuomonė Memel Nord Litorinos takas Olando Kepurė

10. Ar jums pakankamai informacijos, apie šiuos tris lankomus objektus, įvertinkite nuo 1 (visiškai nepakanka) iki 5 (visiškai pakanka). Ţymėti ˅ . 1 2 3 4 5 Jūsų nuomonė Memel Nord Litorinos takas Olando Kepurė

11. Su kokiomis problemomis susidūrėte lankant ankščiau minėtus tris objektus? Pateikite savo nuomonę.

12. Ar dar atvyktumėte į šį regioninį parką? a) taip b) ne c) neţinau 13. Ar rekomenduotumėte šią vietą kitiems? a) taip b) ne c) neţinau 14. Jei nerekomenduotumėte, tai kodėl? 70

3 PRIEDAS Anketos rezultatai

1. Kokiai amţiaus grupei priklausote? iki 18 18-25 26-35 36-45 46-55 virš 55 12 54 25 6 4 1 2. Išsilavinimas pagrindinis vidurinis aukštesnysis aukštasis Kitas variantas Neatsakė 8 28 21 41 2 2 3. Ar lankėtės kituose regioniniuose parkuose? Taip Ne Neatsakė 92 9 1 4. Ar ankščiau girdėjote apie Pajūrio regioninį parką? Taip Ne 91 10 5. Ką veikėte apsilankymo Pajūrio regioninio parko metu? vaikščiojote stebėjote ilsėjotės prie vaţinėjote uogavote/ jodinėjote gamtą vandens telkinių dviračiu grybavote/ ţirgais ţvejojote 93 57 60 40 7 3 6. Ar daţnai lankotės pajūrio regionine parke? Daţnai Retai Nesilankau Neatsakė 44 49 8 1 7. Kokiu metų laiku daţniausiai lankotės? vasarą rudenį ţiemą pavasarį Neatsakė 73 8 3 11 7 8. Įvertinkite esama būklę trijų lankomų objektų nuo 1 (blogai) iki 5 (puikiai). Memel Nord Litorinos takas Olando kepurė Nuomonė 381 344 421 Pateikė 16 respondentų 9. Įvertinkite pasiekiamumą trijų lankomų objektų nuo 1 (blogai) iki 5 (puikiai). Memel Nord Litorinos takas Olando kepurė Nuomonė 372 344 393 Pateikė 8 respondentų 10. Ar jums pakankamai informacijos, apie šiuos tris lankomus objektus, įvertinkite nuo 1 (visiškai nepakanka) iki 5 (visiškai pakanka). Memel Nord Litorinos takas Olando kepurė Nuomonė 330 315 403 Pateikė 20 respondentų 11. Su kokiomis problemomis susidūrėte lankant ankščiau minėtus tris objektus? Pateikite savo nuomonę. 28 respondentai pateikė nuomonę. 12. Ar dar atvyktumėte į šį regioninį parką? taip ne neţinau Neatsakė 85 2 11 4 13. Ar rekomenduotumėte šiuos tris objektus kitiems? taip ne neţinau Neatsakė 81 2 15 4 14. Jei nerekomenduotumėte, tai kodėl? 2 respondentai pateikė nuomonė, bet teigiama.

4 PRIEDAS 1912 m. planas

5 PRIEDAS 1936 m. planas

6 PRIEDAS 1946 m. planas

7 PRIEDAS 1992 m. planas

8 PRIEDAS Karklės kaimo uţstatymo analizės planas