LIETUVOS Lietuvos EDUKOLOGIJOS istorijos UNIVERSITETAS institutas KRISTIJONAS DONELAITIS IR JO EPOCHA Mokslo straipsnių rinkinys Vilnius, 2014 UDK 821.172(092) Do-256 Straipsnių rinkinys leidžiamas pagal ES SF finansuojamą projektą „Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-007) Sudarė dr. Jurga Trimonytė Bikelienė (Lietuvos edukologijos universitetas) Redaktorių kolegija Atsakingoji redaktorė doc. dr. Lina Murinienė (Lietuvos edukologijos universitetas) Nariai prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) prof. dr. Gintautas Kundrotas (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) prof. dr. Sigutė Radzevičienė (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) prof. dr. Aivas Ragauskas (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Stokholmo universitetas, Švedija) dr. Tatjana Vologdina (Vroclavo universitetas, Lenkija) Leidinio recenzentai dr. Jūratė Pajėdienė (Lietuvių kalbos institutas) doc. dr. Regina Rinkauskienė (Lietuvos edukologijos universitetas) Kiekvienas straipsnis anonimiškai recenzuotas dar dviejų recenzentų. Tekstą anglų kalba redagavo Jūras Barauskas. © Jurga Trimonytė Bikelienė, sudarymas, 2014 ISBN 978-609-417-102-4 TURINYS PRATARMĖ ................................................................................................5 Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė Kristijono Donelaičio kūrybos refleksija Kazio Bradūno poemoje Donelaičio kapas ............................................................................................6 The reflection of Kristijonas Donelaitis’ creative work in Kazys Bradūnas’ poem The Tomb of Donelaitis ........................................14 Indrė Brokartaitė-Pladienė „Ak, kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės“: sociokultūrinė lietuvių kalbos situacija tarpukario Tilžėje ...........................16 “Oh, where did you go, old Lithuanian times”: Sociocultural Situation of the Lithuanian Language in Interwar Tilžė .................................................25 Laimutė Bučienė Kristijono Donelaičio „Metų“ sudėtiniai sakiniai: sandaros ir vartosenos ypatumai ..................................................................27 Composite Sentences in the poem Metai by Kristijonas Donelaitis: Peculiarities of Composition and Use .............................................................38 Birutė Gudelienė Simono Daukanto rašyba – tradicija ir naujovės ..........................................40 Simonas Daukantas’ Orthography: Tradition and Innovations .........................48 Silvija Papaurėlytė Jutiminės ir kultūrinės patirties įtaka Lietuvos viešajam sveikatos diskursui (remiantis konceptualiosios stichinės jėgos metaforos pavyzdžiu) ...................................................................................................49 Influence of Sensual and Cultural Experience in Lithuanian Public Health Discourse (On the Basis of Example of Conceptual Metaphor ELEMENTAL POWERS) ...........................................................................61 Jolita Šliogerienė Giedrė Valūnaitė-Oleškevičienė Vilma Asijavičiūtė Lacuna Elimination Strategies in Translationof Metai by Donelaitis ............63 Lakūnos eliminavimo strategijos Donelaičio Metų vertime ..............................73 3 Sonata Vaičiakauskienė Dėl kilmininko konkurencijos atvejų tikslui reikšti: realiosios vartosenos polinkiai .....................................................................76 Cases of Genitive Vying to Express Purpose: Real Usage Tendencies ..................................................................................85 Jolanta Vaskelienė Apie Kristijoną Donelaitį – kitaip ................................................................86 Kristijonas Donelaitis: a Different Approach ..................................................96 4 PRATARMĖ Minėdamas iškilų Kristijono Donelaičio gimimo jubiliejų, 2014 m. gruodžio 14–15 d. Lietuvos edukologijos universitetas organizavo tarptau- tinę mokslinę konferenciją „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“. Konferen- cija vyko Vroclavo universitete (Lenkija). Renginį, organizuotą pagal Euro- pos socialinio fondo agentūros (ES SF) finansuojamą projektą „Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plė- tra“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-007), Lietuvos edukologijos universitetas rengė drauge su partneriais: Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos istorijos insti- tutu, Mykolo Romerio universitetu ir Šiaulių universitetu. Konferencijoje pranešimus skaitė Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusi- jos ir kt. šalių mokslininkai ir praktikai. Iš viso perskaityta daugiau negu 20 pranešimų. Šis straipsnių rinkinys atspindi pagrindines tarptautinio rengi- nio „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“, įvykusio Vroclavo universitete, na- grinėtas temas. Leidinyje publikuojami konferencijos pranešimų pagrindu pareng- ti moksliniai straipsniai, aktualizuojantys klasiko, vienos iš kertinių lietu- vių kultūros figūrų, humanistinį universalumą, tautinio tapatumo problemas. Rinkinyje aptariamos kalbinės, kultūrinės, literatūrologinės problemos, ky- lančios reflektuojant K. Donelaitį, naujai apmąstoma klasiko kūrybos recep- cija, nagrinėjamos dabartinės kalbos aktualijos. Šis straipsnių rinkinys leidžiamas pagal Europos socialinio fondo agentū- ros (ES SF) finansuojamą minėtą projektą. Už globą, rengiant šį leidinį, nuo- širdžiai dėkoju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, ES SF, Lietuvos edukologijos universiteto vadovams: Rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui, Mokslo ir plėtros prorektoriui prof. dr. Aivui Ragauskui. Už pa- galbą ir darnų darbą rengiant leidinį nuoširdžiai dėkoju straipsnių rinkinio atsakingajai redaktorei doc. dr. Linai Murinienei, straipsnių autoriams, re- daktorių kolegijai, recenzentams ir būsimiems skaitytojams. Tikiuosi, kad šis leidinys tiek užsienio baltistikos centrams, tiek Lietuvos akademinei bend- ruomenei dar kartą atskleis K. Donelaičio universalų intelektualinį paveldą, jo asmenybę, teiks kūrybinių minčių ir idėjų. Dr. Jurga Trimonytė Bikelienė Projekto „Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“ vadovė 5 KRISTIJOnO DOneLAIčIO KūRyBOS RefLeksija KAzIO BRADūnO POeMOJe Donelaičio kapas Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė Lietuvos edukologijos universitetas Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra Straipsnyje aptariama Kristijono Donelaičio kūrybos recepcija Kazio Bradū- no poemoje Donelaičio kapas. Donelaičio gyvenimas ir kūryba joje yra tapę intertekstais ir todėl keliamas klausimas – kas aktualizuojama ir kokias pras- mes intertekstai kuria. Donelaičio kapas – viena iš Bradūno Lietuviškos trilo- gijos dalių (jai dar priklauso Sonatos ir fugos bei Pokalbiai su karalium). Tri- logiją vienija tautos išlikimo problema. Trilogijos pratarmėje pats poetas yra rašęs, kad visą gyvenimą jį jaudino rūpestis – kodėl lietuvių tauta, ta salelė tarp slavų ir germanų, istorijoje išliko, o ne ištirpo. Bradūno teigimu, lietu- vių tautai atsilaikyti padėjo trys bruožai: žemdirbiškumas, valstybingumas ir kūrybiškumas. Svarbiausiu laikomas kūrybiškumas. Straipsnyje atskleidžia- ma, kad kūrybos tema yra tapusi paradigmine prasmine struktūra, vieni- jančia trilogijos dalis; poemoje nuosekliai ryškėja idealizuojantis santykis su Donelaičio kūryba, kuri iškyla kaip tautos gyvybės sergėtoja iki mūsų dienų. esminiai žodžiai: Donelaitis, tautiškumas, intertekstai, liaudies daina, kū- rybos refleksija. Įžanga Kazio Bradūno lyrinė poema Donelaičio kapas yra vienas iš ryškiausių lietuvių literatūros tekstų, skirtų Kristijono Donelaičio kūrybai. Apie poemą yra rašę ir egzodo, ir Lietuvos kritikai (Vitas Areška, Viktorija Skrupskely- tė ir kt.). Į jau esamus darbus stengtasi kūrybiškai atsiremti, bet svarbiausias šio straipsnio tikslas yra atskleisti nuoseklią Donelaičio kūrybos refleksi- ją Bradūno poemoje. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinkti du analizės aspektai. Straipsnio pradžioje, remiantis intertekstualumo teorijos nuostatomis, apta- riamas poemos meninis pasaulis, nusakomos intertekstų meninės funkcijos. Vėliau, siekiant konkretizuoti bendresnio pobūdžio mintis, analizuojamas vienas svarbiausių poemos tekstų – eilėraštis „Raitelių ir dainos baladė“. Jo struktūrinė semantinė analizė padeda išryškinti paradigmines poemos struk- tūras ir meninį savitumą. 6 Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė Kristijono Donelaičio KūryBos refleKsija Kazio BraDūno poemoje Donelaičio kapas erdvės ir laiko prasmės beieškant Lyrinė poema Donelaičio kapas – yra viena iš Bradūno Lietuviškos trilogi- jos dalių. Be jos, trilogijai dar priklauso Pokalbiai su karalium bei Sonatos ir fugos. Trilogiją sieja bendras sumanymas. Savo Lietuviškosios trilogijos pra- tarmėje Bradūnas rašė: „Kone visą gyvenimą neatstoja nuo manęs rūpestis ir klausimas: kaip ir kodėl palyginti nedidelė skaičiumi mūsų tauta, ta sale- lė tarp slavų ir germanų jūrų, nebuvo užlieta ir nuplauta audringos istorijos bangų, o išliko lyg baltiškojo kranto nepajudinama uola. Ir ji žadino smalsu- mą paieškoti lietuvių tautos būdingų dvasios bruožų“ (Bradūnas, 1994, įrašas pirmame viršelyje). Tuos bruožus – tautos kūrybiškumą, žemdirbišką dvasią ir valstybingumą – poetas yra suradęs, svarbiausiu iš jų laikydamas kūrybiš- kumą. Kūrybos tema yra tapusi esmine paradigmine struktūra, vienijančia trilogiją, bet kiek skirtingai iškylančia atskirose dalyse. Reikia prisiminti, kad Pokalbiai su karalium yra skirti