LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTOPvIJA NAUJI HORIZONTAI: DINASTIJA, VISUOMENĖ, VALSTYBĖ. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ 1386-1529 m. Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas baltos lankos UDK 947.45 Li237 KNYGOS PARENGIME IR IŠLEIDIMĄ PARĖMĖ: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija m MG BALTIC REDAKTORIŲ KOLEGIJA: Artūras Dubonis, Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė (ats. red.), Česlovas Laurinavičius, Rimantas Miknys, Gintautas Sliesoriūnas ATS. TOMO REDAKTORĖ Jūratė Kiaupienė RECENZENTAI: prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, prof.dr. Irena Valikonytė Ant aplanko: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudas, 1420-1430 m. (Vyriausiasis senųjų aktų archyvas, Varšuva) REDAKTORĖ Loreta Daukšytė DAILININKĖ Agnė Dautartaitė-Krutulienė ŽEMĖLAPIUS BRAIŽĖ Gražina Pariokienė © Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, tekstai, 2009 © Lietuvos istorijos institutas, 2009 © Baltų lankų leidyba, 2009 Printed in Lithuania ISBN 978-9955-23-239-1 (4 tomas) ISBN 9955-584-91-2 (12 tomų) TURINYS Pratarmė 11 ĮVADAS. Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas 12 I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėlyvųjų viduramžių istorijos kraštovaizdis: laikas, erdvė, ŽmOgUS. Jūratė Kiaupienė 20 Istorijos kraštovaizdis: naujas būdas kalbėti apie praeitį 21 1. GEOPOLITINIS PAVELDAS IR JO KAITA, ARBA KRIKŠČIONIŠKOSIOS LIETUVOS VALSTYBĖS KŪRIMASIS 25 1.1. Pokyčių prielaidos 25 1.2. Geopolitinis pagoniškosios Gediminaičių Lietuvos palikimas 27 1.3. Politinė erdvė: dinastija, valdovas, valdžia, valstybė 31 1.4. Valstybinė erdvė: teritorija ir ribos 45 2. TERITORINĖS, ADMINISTRACINĖS IR ŪKINĖS NAUJOVĖS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VIDAUS ERDVĖJE 61 2.1. Teritorijos administracinė valstybės erdvės pertvarka 61 2.2. Kaimiškojo kraštovaizdžio kitimas 74 2.3. Miestietiškosios erdvės plėtra 85 2.4. Dinamiškas pirklių, prekių ir pinigų pasaulis 107 3. KRIKŠTAS KEIČIA KRAŠTOVAIZDĮ 3.1. Tarptautinis Lietuvos krikšto kontekstas 117 3.2. Kelias iš alkvietės į bažnyčią 117 3.3. Krikščioniškųjų vertybių sklaida, arba nauji kasdienybės pavidalai 120 4. NAUJI SOCIOKULTŪRINĖS ERDVĖS PAVIDALAI 125 4.1. Raštas keičia kraštovaizdį 139 4.2. Etninių ir kalbinių procesų dinamika 139 4.3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos gimimas 153 4.4. Ideologinis valstybinės erdvės įprasminimas 159 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: suvereni teritorinė vėlyvųjų Vidurinių amžių valstybė 162 II. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institUCijOS. Rimvydas Petrauskas 177 Nauja visuomenės struktūra ir politinė organizacija: prielaidos europėti 179 1. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS SOCIOKULTŪRINIS PAVEIKSLAS 181 1.1. Agrarinės visuomenės charakteristika 181 1.2. Miesto bendruomenės formavimosi pradžia 183 1.3. Pakraščių žmonės ir svetimšaliai 184 2. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ETNOKONFESINĖ SANDARA IR JOS TRANSFORMACIJOS 188 2.1. Katalikiškas krikštas 188 2.2. Bažnytinės organizacijos ir tikinčiųjų bendruomenės: vyskupijos, parapijos, brolijos .... 189 2.3. Vienuolijos Lietuvoje 202 2.4. Bažnyčia ir visuomenė: fundacijos ir atminimo kultūra 206 2.5. Stačiatikių padėties Lietuvos pokyčiai: nuo konfesinių apribojimų prie lygiateisiškumo 209 2.6. Bažnytinės unijos idėja 212 2.7. Nekrikščioniškos bendruomenės Lietuvos visuomenėje 217 3. LUOMINĖS VISUOMENĖS FORMAVIMASIS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE . .220 3.1. Luomų idėjos recepcija: europinė tradicija ir vietos ypatumai 220 3.2. Socialinis ir politinis bajorijos dominavimas Vidurinių amžių visuomenėje 223 3.3. Feodalizmo problema ir diduomenės titulai 226 3.4. Riterystės plitimas Lietuvos bajorų visuomenėje .. .234 3.5. Neprivilegijuotų luomų samprata 240 3.6. Giminės struktūros pokyčiai reformų epochoje 241 3.7. Šeima ir individas luominėje visuomenėje 248 4. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDYMO STRUKTŪRA IR INSTITUCIJOS 252 4.1. Gediminaičių dinastija 252 4.2. Jogailaičiai 255 4.3. Didysis kunigaikštis 259 4.4. Didžiojo kunigaikščio dvaras ir valdymo reformų projekto genezė 262 4.5. Pareigybės ir administracinės sistemos kūrimas ...267 4.6. Didžiojo kunigaikščio kanceliarija ir valdžios surašymo pradžia 272 4.7. Nuo valdovo tarybos iki bajorų seimo: luominio atstovavimo institucijos atsiradimas 276 4.8. Politinės grupuotės ir jų įtaka valstybės valdymui 282 5. VALSTIEČIAI FEODALINĖJE ŽEMĖVALDOJE . .286 5.1. Stambiosios žemėvaldos susiformavimas 286 5.2. Įbaudžiavinimas ir laisvės samprata 290 5.3. Valstietijos kategorijos, organizacinės formos ir prievolių kaita 293 6. MIESTIEČIAI IR SAVIVALDOS GENEZĖ LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE 298 6.1. Vokiška teisė Vidurio Rytų Europoje 298 6.2. Magdeburgo teisė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 300 6.3. Miestų savivaldos institucijos ir gyventojų grupės ..304 7. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TEISĖ IR TEISMAI 312 7.1. Tarp paprotinės ir rašytinės teisės 312 7.2. Teisės surašymo pradžia - pirmosios rašytinės privilegijos 315 7.3. Kodifikacijos užuomazgos - Kazimiero teisynas ir valdovų nuostatai 320 7.4. Teisminių institucijų kūrimas 322 8. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS KARINĖ ORGANIZACIJA 326 8.1. Permainos bajorų pašauktinėje kariuomenėje 326 8.2. Kariuomenės reorganizacija karų su Maskva epochoje 330 8.3. Samdomosios kariuomenės pradžia 332 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės modernizacija tarp vėlyvųjų Vidurinių amžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų 336 III. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vidurio ir Rytų Europoje 34o Vidurio ir Rytų Europa: valstybinės politinės erdvės sandara vėlyvaisiais viduramžiais. Jūratė Kiaupienė 341 1. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS IR LENKIJOS KARALYSTĖS DINASTINIS RYŠYS IR JO TRANSFORMACIJOS. Jūratė Kiaupienė . .352 1.1. 1386-1398 metai: Jogaila - Lenkijos karalius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tėvonis 352 1.2. 1401-1501 metai: Lenkijos ir Lietuvos ryšio pavidalų kaitos šimtmetis 357 2. VYTAUTO LAIKAI. SUVERENUS VALDOVAS. Rimvydas Petrauskas 368 2.1. Kova dėl tėvonijos 368 2.2. Pokyčiai: dalinių kunigaikščių šalinimas ir teritorinės valdžios įtvirtinimo pradžia 373 2.3. Suverenumo link 375 2.4. Karalystės idėja 380 3. VYTAUTO ĮPĖDINIAI. Rimvydas Petrauskas 387 3.1. Švitrigailos iškilimas 387 3.2. Vidaus karas: Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kova dėl valdžios 389 3.3. Kazimiero Jogailaičio valdymas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės konsolidacija 397 4. SANTYKIAI SU VOKIEČIŲ ORDINU: IŠ PRIEŠO Į SĄJUNGININKĄ. Rimvydas Petrauskas 403 4.1. Kryžiaus karų epochos pabaiga 403 4.2. Kova dėl Žemaitijos ir Žalgirio mūšis 407 4.3. Vokiečių ordinas tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių interesų 417 5. VAKARŲ KRYPTIS. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ IR JOGAILAIČIŲ MONARCHIJOS 420 5.1. Aleksandras Jogailaitis ir jo laikų reformos. Rimvydas Petrauskas 420 5.2. Žygimanto Senojo valdymas iki 1530 metų: politinio prestižo Europoje stiprėjimas ir vidaus reformų pradžia. Jūratė Kiaupienė 434 5.3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės ir Jogailaičių dinastijos: bendrumas ir prieštaravimai. Rimvydas Petrauskas 446 6. RYTŲ IR PIETRYČIŲ KRYPTYS: LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS KOVA DĖL TERITORIJŲ IR ĮTAKOS. Jūratė Kiaupienė 449 6.1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Bizantijos paveldas 449 6.2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karų dėl išlikimo Rytų erdvėje pradžia 457 6.3. Prieštaravimų mazgas Pietryčių Europoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąlyčio su islamo pasauliu patirtys pradžioje 467 „Lietuviškasis feodalizmas." Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinės ir ekonominės raidos vėlyvaisiais viduramžiais ypatumai. Jūratė Kiaupienė 476 Lietuvos Didžioji kunigaikštystė vėlyvųjų viduramžių Europoje: kultūrinės refleksijos apraiškos ir istorinės savimonės genezė. Rimvydas Petrauskas 482 Svarbiausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčios hierarchai ir pasauliečiai pareigūnai. Rimvydas Petrauskas 493 Chronologinė lentelė. 1386-1529 m. Rimvydas Petrauskas 501 Literatūra 505 Asmenvardžių rodyklė 531 Vietovardžių rodyklė 539 Iliustracijų sąrašas 547 I. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VĖLYVŲJŲ VIDURAMŽIŲ ISTORIJOS KRAŠTOVAIZDIS: LAIKAS, ERDVĖ, ŽMOGUS Istorijos kraštovaizdis: naujas būdas kalbėti apie praeitį Istorijos šaltiniuose užfiksuoti faktai laikui bėgant nesikeičia. Tačiau kin­ tant visuomenei, keičiasi jos santykis su praeitimi, atsiranda poreikis turėti apmąstytą ir papasakotą istoriją. Tai nenutrūkstamas vyksmas. Todėl ir sakoma, kad kiekviena karta kuria savąjį istorijos paveikslą, praeityje ieško atsakymų į gyvenamo laiko iššūkius. Laikui bėgant taip pat keičiasi ir istorikų pasakojimo apie praeitį būdai bei formos. XX amžiuje buvo atsisakyta besąlygiško XIX a. istorikų tikėjimo, kad autentiškais šaltiniais paremtas istorinis pasakojimas yra praeities atspindys, nustota įsivaizduoti, kad įmanoma atkurti praeitį. Žodžiams praeitis ir istorija buvo suteiktos skirtingos prasmės. Žodžiu praeitis api­ būdinama visa tai, kas yra įvykę, ko neįmanoma atkurti ar pakartoti, kaip neįmanoma sugrįžti į praeitį ir pamatyti, kaip buvo iš tikrųjų. Žodis isto­ rija suprantamas kaip pasakojimas apie praeitį, istorikų kuriami praeities paveikslai arba interpretacijos. Taip suprantant praeities ir istorijos tarpusavio ryšį pabrėžiama, kad istorikai dėl savo profesinio pasirengimo geba pasinaudoti ankstesnių laikų žmonių paliktais tekstiniais ar daiktiniais liudijimais ir gali aprašyti praeitį kaip tam tikrą tolimą ar artimą kraštovaizdį, kurio kontūrai dažnai skendi migloje. Žodžiui