LIETUVOS LITERATŪROS ANTOLOGIJA 1795–1831 KLASICIZMAS PREROMANTIZMAS LIETUVOS LITERATŪROS ANTOLOGIJA 1795–1831 KLASICIZMAS PREROMANTIZMAS VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2014 Sudarė ir parengė Brigita Speičytė P. K. Bogušo Traktatą parengė Reda Griškaitė Vertė: Vladas Braziūnas, Irena Daugirdaitė, Birutė Jonuškaitė, Regina Koženiauskienė, Vilius Litvinavičius, Kornelijus Platelis, Brigita Speičytė, Eugenijus Žmuida Recenzavo: doc. dr. Dalia Čiočytė doc. dr. Darius Kuolys ISBN 978-609-459-302-4 © Brigita Speičytė, 2014 © Vilniaus universitetas, 2014 Turinys PRATARMĖ . 10 Brigita Speičytė VĖLYVOSIOS APŠVIETOS LITERATŪRA LIETUVOJE 1795–1831 . 12 ŠVIEČIAMOJO KLASICIZMO LITERATŪRA Poezija Vertė Regina Koženiauskienė Józef Morelowski TREN I . 48 Juozapas Moreliovskis I ELEGIJA Rajmund Korsak WIERSZ O PRÓŻNOŚCI ŚWIATA . 51 Raimundas Korsakas EILĖS APIE PASAULIO TUŠTYBĘ Euzebiusz Słowacki WIERSZ NA JANA RUSTEMA... 53 Euzebijus Slovackis EILĖS JONUI RUSTEMUI... Wiersze znalezione po śmierci Euzebiusza Słowackiego... 53 Eilės, rastos po Euzebijaus Slovackio mirties... Tekla Wróblewska DO SNU . 54 Teklė Vrublevska MIEGUI Turinys 5 Antoni Gorecki HYMN DO BOGA O ZACHOWANIE WOLNOŚCI . 55 Antanas Goreckis HIMNAS DIEVUI APIE LAISVĖS IŠSAUGOJIMĄ ŚMIERĆ ZDRAYCY OYCZYZNY . 56 TĖVYNĖS IŠDAVIKO MIRTIS WOŁY FOLWARCZNE . 60 DVARO JAUČIAI ZERA . 60 NULIAI Leon Unicki WIERSZ ZA LUDEM . 61 Leonas Unickis EILĖS LIAUDIES GARBEI Ignacy Szydłowski DOBROCZYNNOŚĆ . 65 Ignotas Šidlovskis LABDARYSTĖ FRASZKI I EPIGRAMATA . 72 MAŽMOŽIAI IR EPIGRAMOS Franciszek Zatorski TRIOLETY . 75 Pranciškus Zatorskis TRIOLETAI Proza: nenaudėlių satyra Vertė Brigita Speičytė [Anonimas] SKELBIMAS . 78 [Jokūbas Šimkevičius] RAGANŲ LIŽĖ . 83 [Jokūbas Šimkevičius] KELIONĖ ANT RAGANŲ LIŽĖS . 84 [Anonimas] ANTROJI KELIONĖ ANT RAGANŲ LIŽĖS . 87 [Jokūbas Šimkevičius] KELIONĖS ANT RAGANŲ LIŽĖS TĘSINYS . 90 [Mykolas Balinskis] GELEŽINĖ SKRYNIA SU RANKRAŠČIAIS . 93 [Andrius Sniadeckis] DYKINĖTOJO-FILOSOFO IŠKYLA GRINDINIU . 96 6 LIETUVOS LITERATŪROS ANTOLOGIJA • 1795–1831 [Andrius Sniadeckis] DYKINĖTOJO-FILOSOFO IŠKYLA GRINDINIU. Tęsinys . 103 [Mykolas Balinskis] APEY ISZKAŁBA SUDYNE MOKSŁAS . 108 Drama Euzebijus Slovackis MINDAUGAS, LIETUVOS KARALIUS . 115 Vertė Irena Daugirdaitė ir Brigita Speičytė ŽEMAIČIŲ KULTŪRINIO SĄJŪDŽIO RAŠTAI Pranciškus Ksaveras TRAKTATAS APIE LIETUVIŲ TAUTOS Bogušas IR KALBOS PRADŽIĄ . 176 Vertė Brigita Speičytė Antoni Klementt NAŁOGU MOŻNA POZBYĆ SIĘ . 208 Antanas Klementas YDINGŲ ĮPROČIŲ GALIMA ATSIKRATYTI Vertė Regina Koženiauskienė [Anonimas] BAUBLIS . 212 BAUBLYS Vertė Regina Koženiauskienė FILOMATŲ KŪRYBA Poezija Adam Mickiewicz JUŻ SIĘ Z POGODNYCH NIEBIOS . 222 Adomas Mickevičius JAU NUO GIEDRO DANGAUS Vertė Kornelijus Platelis [PIEŚŃ] . 226 [DAINA] Vertė Kornelijus Platelis [JAMBY POWSZECHNE] . 227 [JAMBAI VISIEMS] Vertė Kornelijus Platelis Turinys 7 Tomasz Zan SZCZĘŚLIWY, KOGO CNOTA... 233 Tomas Zanas LAIMINGAS, KĄ DORYBĖ... Vertė Vladas Braziūnas NERYS . 235 NERIS Vertė Vladas Braziūnas TRYOLETY . 242 TRIOLETAI Vertė Vladas Braziūnas Publicistika, draugijos dokumentai Adomas Mickevičius PASTABOS APIE DIZMOS BONČOS TOMAŠEVSKIO „JOGAILIADĄ“ . 244 Vertė Brigita Speičytė PASTABOS APIE DŪMAS . 253 Vertė Eugenijus Žmuida Juozapas Ježovskis KVALIFIKACINIS RAŠTAS . 255 Vertė Eugenijus Žmuida PENKIOLIKA ELGESIO TAISYKLIŲ . 257 Vertė Brigita Speičytė 8 LIETUVOS LITERATŪROS ANTOLOGIJA • 1795–1831 PREROMANTIZMO IMPULSAI: GOTIKINĖ IR ISTORINĖ PROZA Ona Radvilatė MANO PRAMOGOS. SKAITYTOJUI . 262 Mostovska Vertė Brigita Speičytė PILAITĖS VAIDUOKLIS . 264 Vertė Brigita Speičytė MATILDA IR DANILA . 276 Vertė Brigita Speičytė ASTOLDA . 289 Vertė Brigita Speičytė Sofija Tyzenhauzaitė BARBORA RADVILAITĖ . 305 de Šuazel-Gufjė Vertė Vilius Litvinavičius Feliksas Bernatavičius PAJAUTA, LIZDEIKOS DUKTĖ, ARBA LIETUVIAI XIV AMŽIUJE . 322 Vertė Birutė Jonuškaitė APIE AUTORIUS . 351 Turinys 9 Pratarmė i vėlyvosios Apšvietos Lietuvos literatūros antologija skirta visų pirma studijoms Šatverti lietuvių kalba neskelbtą XIX amžiaus pradžios literatūrinį palikimą. Dėl to elektronine forma čia pristatoma spaudai rengiamos dvitomės Antologijos, apimančios ir lietuviš- kus tekstus, dalis – nauji vertimai iš lenkų ir prancūzų kalbų. Bendroji Antologijos idėja – praktiš- kai sumažinti šio laikotarpio studijose vėliau įsitvirtinusį ir įsisenėjusį atstumą tarp skirtingomis kalbomis parašytų Lietuvos literatūros tekstų. Atstumo būta, bet ne tokio, kokį mums sukūrė laiko nuotolis. Dėl to Antologijos „Įvade“ siekta pristatyti visą literatūrinę epochos panoramą, išryškin- ti skirtingų literatūros reiškinių sąsajas ir analogijas, kartu aptarti ir čia skelbiamus daugiausiai lenkiškus, ir kituose leidiniuose prieinamus lietuviškus tekstus – Žemaičių kultūrinio sąjūdžio poeziją, preromantizmo kūrybą. Tekstai Antologijai atrinkti, laikantis tokiams leidiniams įprasto reprezentatyvumo principo. Pastarasis suvoktas ne tik kaip nulemtas teksto meninės kokybės ir kultūrinio poveikio, bet ir to, ką patys amžininkai laikė reprezentatyviais dalykais. Pavyzdžiui, Ignotas Šidlovskis, ilgainiui be- veik pamirštas rašytojas, anuomet laikytas pagrindiniu Vilniaus poetu klasicistu; savu metu ganė- tinai populiari buvo Antano Goreckio, Raimundo Korsako kūryba. Kita vertus, epochos vaizdas nebūtų išsamus ir be paraštinių, nuošalės reiškinių, tokių kaip moterų kūryba (T. Vrublevska), saloninė poezija (P. Zatorskis), mažiau žinomų, bet svarbiomis savo epochos temomis rašiusių autorių (J. Moreliovskis, L. Unickis). Jų kūryba liudija vieno ar kito literatūrinio reiškinio, sąmo- ningumo elementų paplitimo mastą. Šis elektroninis leidinys yra skirtas literatūros istorijos studijoms, tad ir tekstai pateikiami, laikantis bendrojo kultūrinės epochos ir jos literatūros krypčių bei žanrų modelio, tačiau išski- riami saviti to meto kultūros reiškiniai, tokie kaip Žemaičių kultūrinis sąjūdis, Filomatų draugija. Šiuo atveju, siekiant atspindėti tų reiškinių savitumą, nesilaikoma žanrinio principo, ir šalia gro- žinės literatūros tekstų skelbiami moksliniai ar publicistiniai – žemaičių kultūrinę veiklą išjudi- nęs Pranciškaus Ksavero Bogušo traktatas, filomatų pranešimai, skaityti posėdžiuose, recenzijos. Pažymėtina, kad Žemaičių kultūrinis sąjūdis čia reprezentuojamas minimaliai, kadangi didžiuma 10 LIETUVOS LITERATŪROS ANTOLOGIJA • 1795–1831 jo tekstų parašyta ir skelbta lietuvių kalba, o į Antologiją tuo tarpu pateko vienas dar neskelbtas Antano Klemento eilėraštis – ne tiek specialiai susijęs su žemaičių kultūrine veikla, kiek įdomus šio autoriaus rankraštiniams tekstams būdingomis autobiografinėmis detalėmis, atskleidžiantis tipišką XVIII a. bajoro gyvenimo būdą ir savivoką. Poezijos tekstai pateikiami dvejopai – ir originalo kalba (paraidiniai perrašai iš nurodytų šal- tinių), ir poetiniai vertimai; prozos, dramos – tik vertimai. Vienintelis eiliuotas kūrinys – Euzebi- jaus Slovackio tragedija „Mindaugas, Lietuvos karalius“ – perteikta filologiniu vertimu. Poetinių tekstų pabaigoje nurodomi publikacijos metai, jei laužtiniuose skliaustuose – parašymo metai. Tekstus lydi dalykiniai komentarai, vienu kitu atveju aiškinami kalbinės raiškos dalykai, neat- sispindintys vertime. Skyrelių pabaigoje nurodyti skelbiamų tekstų šaltiniai. Leidinį užbaigian- čiame skyriuje „Apie autorius“ skaitytojai gali susipažinti su trumpomis Antologijoje skelbiamų rašytojų biogramomis ir pagrindinėmis nuorodomis tolesniam skaitymui. Sudarytoja Pratarmė 11 Vėlyvosios Apšvietos literatūra Lietuvoje 1795–1831 Napis, którym spowite usnęło znaczenie... Užrašas, kuriuo suvystyta užsnūdo reikšmė... ADOMAS MICKEVIČIUS, „Popas w Upicie“ („Sustojimas Upytėje“), 1825 am teko gyventi vėlyvosios Apšvietos epochoje Lietuvoje, galėtų pasakyti kaip po- Ketas Antanas Strazdas (1760–1833): „mano gyvenimą nuolat lydėjo revoliucijos“1. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ir Amerikos nepriklau- somybės karo atgarsiai, Tado Kosciuškos sukilimas, „napoleonmetis“ (1812 m. Prancūzijos–Ru- sijos karas), galiausiai 1830–1831 m. sukilimas – visi šie įvykiai, politiniai, socialiniai visuomenės sukrėtimai, kurių pakaktų šimtmečiui, išsiteko viename žmogaus amžiuje. Šį metą pažymėjo ir reikšmingą pėdsaką Vakarų istorijoje palikusi meno revoliucija – romantizmo literatūros prover- žis su George‘o Gordono Byrono (1788–1824), Adomo Mickevičiaus (1798–1855), Aleksandro Puškino (1799–1837), Victoro Hugo (1802–1885) kūryba. Tad vėlyvosios Apšvietos epocha – skirtingų politinių, socialinių, kultūrinių projektų, kūrybinių pasaulėvaizdžių sankirtos laukas, kuriame kristalizavosi XIX amžiaus Europos modernizacijos2 linkmės. Šios epochos Lietuva – buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, po trečiojo ATR padalijimo įjungtos į Rusijos imperiją. XIX a. I pusėje ši teritorija oficialiai vadinta Vilniaus, Gar- dino ir Minsko gubernijomis, tačiau kasdienėje krašto gyventojų sąmonėje tai tebebuvo Lietuva 1 Antanas Strazdas, Giesmė apie siratas, parengė ir vertė Vytautas Vanagas, Vilnius: Vaga, 1974, p. 80. 2 Modernizacija – luominės visuomenės transformacija į modernią, kurios pagrindas – autonomiškas indivi- das; šiam procesui būdinga progreso vertės dominavimas tradicijos ir paveldo atžvilgiu, mokslinio pasau- lėvaizdžio įsivyravimas, keičiantis religinės sąmonės ir paveldėtų papročių vaidmenį asmens ir visuomenės gyvenime. 12 LIETUVOS LITERATŪROS ANTOLOGIJA • 1795–1831 su jos istoriniais regionais3. Literatūrinis gyvenimas Lietuvoje šiuo laikotarpiu telkėsi kultūros centre – Vilniuje su Vilniaus universitetu, jo akademine bendruomene