v Religinės BENDRIJOS LIETUVOS ISTORIJOJE: GYVENIMAS IR Tapatybė VILNIUS 2012 l i e t u v i ų k a t a l i k ų m o k s l o a k a d e m i j a / l i t h u a n i a n c a t h o l i c a c a d e m y o f s c i e n c e l k m a humanitarinių t y r i m ų i n s t i t u t a s / h u m a n i t i e s r e s e a r c h i n s t i t u t e o f t h e l c a s b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s , v RELIGINĖS BENDRIJOS LIETUVOS ISTORIJOJE: GYVENIMAS IR TAPATYBĖ s t u d i e s i n c h u r c h h i s t o r y , v RELIGIOUS COMMUNITIES IN LITHUANIAN HISTORY: LIFE AND IDENTITY VILNIUS, 2012 1 Projekto kodas: VP1-3.2-ŠMM-V-02-002 Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas LKMA METRAŠTIS, t. XXXVI / LCAS ANNUALS, vol. XXXVI Serija B: Bažnyčios istorijos studijos / Series B: Studies in Church History BA ž N Y č I O S ISTORIJOS S T U D I J ų redaktorių kolegija / Editorial Board Dr. Liudas Jovaiša (vyr. redaktorius / chief editor) Vilniaus universitetas / Vilnius University Dr. Vytautas Ališauskas Vilniaus universitetas / Vilnius University Dr. Darius Baronas Lietuvos istorijos institutas / The Lithuanian Institute of History Dr. Mindaugas Paknys Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute Dr. Arūnas Streikus Vilniaus universitetas / Vilnius University Dr. Paulius Subačius Vilniaus universitetas / Vilnius University Mingailė Jurkutė (ats. sekretorius / executive secretary) Tomo sudarytojas / Editor of volume dr. Liudas Jovaiša LKMA Metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas LKMA akademikas / Chairman of the LCAS Annuals editorial board LCAS academician vysk. dr. Jonas Boruta SJ Pilies g. 8, Vilnius, LT-01123 [email protected], www.lkma.lt © LKMA, 2012 ISSN 1392-0502 2 TURINYS Sudarytojo pratarmė . 5 Editor’s Comment . 7 Vytautas Ališauskas . 9 Kulto tradicija lokalioje religinėje bendrijoje: Birutės atvejis Wioletta Pawlikowska-Butterwick . 25 The Prelates and Canons of Vilnius in the Second Half of the 16th Century: A Prosopographical Study of Selected Questions Darius Baronas . 47 Stačiatikių Šv. Dvasios brolijos įsisteigimas Vilniuje 1584–1633 m. Liudas Jovaiša . 99 Žemaičių vyskupijos dvasininkai 1601–1650 m. Reinis Norkākls. 209 Diocesan Clergy of Livonia-Courland 1685–1772/1795 Mindaugas Paknys . 231 Vienuolių pareigos Pažaislio kamaldulių vienuolyne 1718–1756 m. Martynas Jakulis. 281 Vilniaus bonifratrų Šv. Kryžiaus konvento bendruomenė XVIII a.: struktūra, sudėtis, sugyvenimas Aldona Prašmantaitė . 307 Žemaičių vyskupijos dvasininkai, 1863 m. sukilimo tremtiniai, Tunkos dvasininkų tremtinių bendruomenėje Arūnas Streikus . 343 Klaipėdos krašto katalikų integravimas į Lietuvos bažnytinę provinciją 1926–1939 m. 3 turinys Regina Laukaitytė . 371 Katalikų ir religinių mažumų pogrindis Lietuvoje 1944–1956 m. Regina Laukaitytė . 393 Evangelikų Liuteronų Bažnyčios likimas Lietuvoje: istorija be vokiečių Arūnas Streikus . 401 Krikščionybės Lietuvoje istorijos tyrimai 2011–2012 m. Santraukos / Summaries . 409 Asmenvardžių rodyklė / Index of Persons . 423 Vietovardžių rodyklė / Index of Places . 433 Apie autorius / Notes on Contributors . 437 Atmena autoriams . 443 4 SUdarytojo pratarmė Penktasis Bažnyčios istorijos studijų tomas skirtas įvairiems Lietuvoje kitados veikusių ar ir dabar tebegyvuojančių religinių (daugiausia krikščioniškų) bendruo- menių, bendrijų, grupių istorijos aspektams. Tokį šio tomo leitmotyvą iš dalies paska- tino šių dienų gyvenimo realijos – bendruomeniškumo, be kurio neįsivaizduojamas autentiškas krikščioniškas tikėjimas, krizė. Pavargusi nuo sovietinio kolektyvizmo, Lietuvos visuomenė noriai atsidavė egoistiško individualizmo pagundai. Tam tikras susvetimėjimas paženklino ir specifines profesionalų grupes. Džiugu, kad viltingą perspektyvą įveikti atskirtį tarp negausių Lietuvoje triūsiančių Bažnyčios ir krikš- čionybės istorijos tyrinėtojų 2012 m. atvėrė atnaujinta Tarptautinės lyginamosios Bažnyčios istorijos komisijos (Commission Internationale d’Histoire Ecclésiasti- que Comparée) Lietuvos skyriaus veikla. Šis skyrius dar Lietuvos atgimimo metais buvo įkurtas Jerzy Kłoczowskio iniciatyva, tačiau vadovaujant dr. Juozui Tumeliui savo veiklos neišplėtojo. Norisi tikėtis, kad maždaug dvi dešimtys tyrinėtojų, naujai susibūrusių į šią bendruomenę, ne vien intensyviau keisis informacija apie tarp- tautinius mokslo renginius, organizuojamus už Lietuvos ribų, bet ir geriau pažins vienas kitą. Tokią viltį simboliškai įkūnija šiame Bažnyčios istorijos studijų tome skelbiama Arūno Streikaus parengta 2011–2012 m. krikščionybės Lietuvoje istorijos tyrimų bibliografija. Be to, dialogą kuriančią pastangą ne vien kalbėti, bet ir klau- sytis, išgirsti bei reaguoti atliepia tradicinę, „monologinę“ straipsnių dalį papildantis Reginos Laukaitytės atsiliepimas apie Dariaus Petkūno monografiją. Galbūt kitame Bažnyčios istorijos studijų tome jau pavyks suformuoti recenzijų skyrių? Dešimtyje šio tomo straipsnių gvildenami įvairūs religinių bendruomenių, grupių ir bendrijų gyvenimo, tapatybės ir veiklos aspektai. Bene daugiausia tekstų skirta katalikų dvasininkų grupėms – Reinis Norkākls pristato iki šiol netyrinėtą Livonijos-Kuršo vyskupijos dvasininkiją, o Liudas Jovaiša skelbia XVII a. 1-osios pusės Žemaičių vyskupijos dvasininkų prozopografinį sąrašą. Specifinėms dvasi- ninkijos grupėms skirti dar du tekstai – Wioletta Pawlikowska-Butterwick piešia tipišką XVI a. 2-osios pusės Vilniaus kapitulos nario portretą, o Aldona Prašmantaitė supažindina su Žemaičių vyskupijos dvasininkais, po 1863 m. atsidūrusiais eg- zotiškoje katalikų kunigų bendruomenėje tolimame Sibiro kaime. Dviejų labai skirtingų vienuolinių bendruomenių – kamaldulių ir bonifratrų – santvarkai, struktūrai ir kasdieniam gyvenimui XVIII a. skirti Mindaugo Paknio ir Martyno 5 bažnyčiossudarytojo istorios pratarmė studijos. t. 1. lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 31. Jakulio straipsniai. Darius Baronas nagrinėja įvairialuomės pasauliečių bendruo- menės – stačiatikių Šv. Dvasios brolijos – kūrimosi ir sugyvenimo daugiatautėje ir polikonfesinėje Vilniaus miesto erdvėje aspektus. Arūnas Streikus atkreipia dėmesį į specifinės regioninės bendruomenės – Klaipėdos krašto katalikų – integracijos į Telšių vyskupiją procesą XX a. 3-iajame–4-ajame dešimtmečiais. Regina Laukaitytė apta- ria visų sovietų valdžios neįregistruotų religinių bendruomenių gyvavimą Lietuvoje pogrindžio sąlygomis 1944–1956 m. Žvilgsnio platumas, – tiesa, kitoks, – būdingas ir Vytauto Ališausko tekstui, kuriame lokalinis kuršių kulto reiškinys, sumišęs su istorijos pasakojimais apie didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmoną, gvildenamas itin visapusiškai – iš istorijos, tekstologijos, mitologijos ir religijotyros perspektyvų. Apvaizdos šypsniu reikėtų laikyti faktą, kad dalis šio Bažnyčios istorijos studijų tomo tekstų visai neplanuotai atliepia 2013-aisiais minimas sukaktis – pra- dedamą minėti Žemaičių krikšto jubiliejų ir 150-ąsias 1863 m. sukilimo metines. Belieka tai priimti kaip paakinimą bendruomeniškumui, kuris neapsiriboja savojo cecho erdve ir atveria bendrystės su visuomene, tauta, Bažnyčia ir valstybe pojūtį. Liudas Jovaiša 6 EDITOR’S COMMENT The th5 volume of the Studies in Church History is dedicated to various historical aspects of former and present religious communities and groups (mainly Christian) in Lithuania. This motive was encouraged partly by realities of contemporary life – the crisis of community spirit, which appears to be the foundation for authentic Christian faith. Exhausted by the Soviet collectivism, Lithuanian society willingly gave in to temptation of selfish individualism. Certain groups of professionals were also affected by alienation. In this situation a good news comes from Lithuanian section of the International Commission for Comparative Church History (Commission Internationale d’Histoire Ecclésiastique Comparée), which resumed its activity in 2012 and thus opened a new perspective for uniting the sparse researchers of history of the Church and Christianity in Lithuania. This section was established during the years of national revival by the initiative of Jerzy Kłoczowski, but failed to develop its activity under the leadership of Dr. Juozas Tumelis. Hopefully, a couple of dozen researchers, gathered in a new community will manage not only monitor information about international events and conferences more successfully, but also will get to know each other more. This hope is symbolically embodied in the bibliography of historical research of Christianity in Lithuania of 2011–2012, arranged by Arūnas Streikus. Moreover, a response from Regina Laukaitytė to the study by Darius Petkūnas supplements a traditional monologue in the articles’ chapter and indicates a movement towards a dialogue. Maybe the next volume of the Studies in Church History will introduce a separate review chapter? In ten articles of this volume various aspects of life, identity and activity of religious communities and groups are being analyzed. Probably the better half of this volume is dedicated to clusters of clergy: Reinis Norkākls presents an unexplored diocesan clergy of Livonia-Courland, and Liudas Jovaiša publishes a prosopographical list of clergy of Samogitia diocese in the 1st half of the 16th century. Other articles present special groups of clergy. Wioletta Pawlikowska-Butterwick depicts a typical portrait of a member of Vilnius Chapter in the 2nd half of the 16th century, while Aldona Prašmantaitė introduces the clergy of Samogitian diocese after their exile to the exotic community of the Roman Catholic