IŠ PAVERGTOS LIETUVOS KULTŪRINIO GYVENIMO DARBININKAS — Okupuotoje Lietuvoje nė janskienės, vaidino E. Leonavi­ viena knyga neišleidžiama be čius, J. Bindokas, L. Andriuške­ Vol. LXIII, Nr. 18 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. politinės cenzūros. O toje cen­ vičius, R. Šaltenytė. Antroji jau­ Gegužė-May 12, 1978 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 25 centai zūroje yra įsigalėjęs įprastinis nųjų aktorių grupė, kaip diplo­ sovietinis biurokratizmas, dėl minį darbą, pastatė V. Šukšino kurio knygų rankraščiai užsiguli apsakymo inscenizaciją “Iki tre­ net po keliolika metų. Ypač čiųjų gaidžių”. Režisavo konser­ nelengva su pirmomis debiuti­ vatorijos draminio kurso vadovė LIETUVOS BAŽNYČIA PAJĖGI nėmis knygomis. Grožinės lite­ 1. Vaišytė. ratūros ar literatūros mokslo vei­ — 1977 pabaigoje Vilniuje iš­ VADOVAUTI TAUTOS ATGIMIMUI kalų rankraščiai pirmiausia turi leista Andriaus Bulotos apysaka praeiti pro Rašytojų sąjungos re- “Limuzinas Nr. 4”. Autorius yra daktorių-cenzorių rankas. Tik po pesikėsinimo prieš A. Voldema­ Iš Lietuvos K.B. Kronikos Nr. 31 rą dalyvis, po nepavykusio aten­ JAV sutiko su Sov. S-gos rei­ redaktorių nutarimo, kad knyga tato pasitraukęs į užsienį, daly­ kalavimu, kad abiejų šalių toli­ Kaunas leistina, rankraštis atsiduria lei­ Saugumietis parodė savo tarny­ Klausinėjo, kas svečius pakvie­ vavęs Ispanijos pilietiniame mų atstumų strateginių raketų 1978 sausio 9 Jonučių (Kauno binį pažymėjimą ir pareiškė, jog tė į pobūvį, ką kunigas kalbėjo dyklos redaktorių rankose. Įdo­ kare komunistų pusėje, parašęs ir bombonešių skaičius nebūtų raj.) gyventojas Juozas Vitkūnas turįs teisę susirinkusius išvaryti, mus yra 1977 metų debiutantų ir pan. kelias propagandines knygeles didesnis kaip 2.250 ir daugia­ pakvietė pašventinti name kun. nes toks susirinkimas draudžia­ -o- atvejis. Tais metais išleistos 5 apie Ispanijos karą ir fašizmo galvių raketų skaičius — kaip Vincentą Jalinską. Ta proga mas. Pareigūnams pareikalavus, debiutinės poezijos knygelės ir Viduklė įsigalėjimą. “Limuzine” smul­ l. 200. Tokiu būdu pirmą kartą buvo suvažiavę daug svečių, kad kunigas rengtųsi ir sėstų į viena beletristikos. Poetas Algi­ 1978 sausio 17 Viduklės kle­ kiai aprašo sąmokslininkų pasi­ istorijoj JAV ir Sov. S-ga strategi­ ypač jaunimo ir moksleivių, ku­ mašiną, šis atkirto: “Nei mes, mantas Baltakis, Pergalės žur­ bonas kun. Alf. Svarinskas buvo rengimą atentatui. Be savęs, duo­ nių ginklų srity pasidarys lygios. riems kunigas pakalbėjo religi­ suaugusieji, nevažiuosime, nei nale (1978, Nr. 2) peržvelgdamas iškviestas į Vilnių pas Religijų da biografinių duomenų apie Visi 38 JAV respublikonai se­ ne tematika. Staiga pokalbio vaikų neatiduosime!” Milicinin­ tas debiutines knygas, rašo, kad reikalų tarybos įgaliotinį K. Tu­ Martyną Gudelį, Aleksandrą natoriai bendru pareiškimu viduryje į kambarį įsiveržė uni­ kai bandė suaugusius prievarta gabiam poetui Algirdui Verbai mėną. Pokalbyje dalyvavo ir Vosylių (pagautą ir nuteistą mir­ griežtai pasisakė prieš Sov. S-gai formuotas milicininkas. Paskui tempti į mašiną. O tuo tarpu už (g. 1941) nuo pirmojo eilėraščio RRT darbuotojas Raslanas (KGB ti). Būdinga, kad sąmokslininkai daromas JAV nuolaidas ir apkal­ jį įėjo dar du milicininkai ir keli sienos vaikai dainavo: “Du gai­ išspausdinimo periodikoje iki atstovas). Įgaliotinis kaltino kun. mokėsi atentatą vykdyti iš rusiš­ tino prez. Carter administraciją, deliai”, “Jurgeli, meistreli” irkt. pirmosios knygos išleidimo rei­ civiliai. Prie durų privažiavo A. Svarinską, kad jis per kun. J. kų brošiūrų, rodančių, kaip tero­ kad ji, nebodama jokių pasek­ dengta milicijos mašina, atsira­ Būreliui vaikų pasisekė pabėgti, kėję net 17 metų, Jonui Kali­ Aleksos laidotuves Tabariškėse ristai žudė carų gubernatorius, mių, žūt būt siekia susitarti dėl do ir daugiau mašinų, atvežu­ o kitus sulaikė visus įėjimus nauskui (g. 1948) — 10 metų, pietų metu pasakė kalbą ir šan­ ministerius, policijos viršinin­ strat. ginklų apribojimo sutar­ sių milicininkų ir saugumiečių. budriai saugą pareigūnai. Pobū­ Jurgiui Kunčinui (g. 1947) — 9 tažavo kunigus, taikos šalinin­ kus. Knyga išleista jau po auto­ ties. Namas buvo apsuptas, o kelias vio dalyviai, praėjus pirmam iš- metų, Dainai Pranckietytei (g. kus. riaus mirties (A. Bulota gyveno Izraelio min. pirm. Mena- iki centrinės gatvės — apstaty­ gąsdinimo įspūdžiui, šaipėsi iš 1951) — aštuonerių, Antanui Jo­ Iš tikrųjų kun. A. Svarinskas 1907-1974). chem Begin, lankydamas įvai­ tas milicininkais. Į kambarį įė­ pareigūnų ir nesiskirstė. Užpuo­ nynui (g. 1953) — penkerių me­ šia proga pasakė kalbą, kurio­ — 1977 Kultūros Barų Nr. 12 rius JAV miestus Izraelio nepri­ jęs milicininkas pareikalavo na­ likai pareikalavo skirstytis ir tų. Rašytojų sąjungoje gana daž­ je iškėlė kai kurias negero­ išspausdintas gana objektyvus klausomybės 30 m. sukakties mo šeimininko ir pirštu nurodė pradėjo surašinėti išeinančiųjų nai kalbama apie redakcinės ves ir klaidas kunigų gyvenime. Vlado Žulio straipsnis apie lie­ proga, savo kalbose karštai gynė keliems suaugusiems pereiti į pavardes. Dauguma pasisakė iš­ peržiūros laiko sutrumpinimą. Jis kalbėjo, kad yra kunigų, ku­ tuvių kalbą senajame Vilniaus Izraelio užimtą liniją derybose kitą kambarį. Jie buvo tardomi: galvotas pavardes, kad saugu­ Bet kalbos ir lieka kalbomis. rie važinėja į Berlyną ginti tai­ universitete. Rašoma, kad jėzui­ su arabais ir ragino JAV žydus iš kur atvykę, kokios pavardės ir mui būtų mažiau darbo tiagri- kos, kai tuo tarpu neturime ka­ O tie 1977 debiutantai esą tų įkurtoji Akademija neturėjo jo politiką remti. pan. Paklaustieji pareiškė, kad nėjant šį “nusikaltimą”. Tardy­ tekizmų ir maldaknygių. Šitokie verti dėmesio — ir turinio, ir tikslo ugdyti tautinę kultūrą. Jos Sov. S-gos prez. Brežnevui nusikaltimo nepadarę ir savo pa­ mui buvo nuvežti tik du suau­ kunigai, kurie negina savo Baž­ originalios formos atžvilgiu. uždavinys buvo kovoti su plin­ atvykus į V. Vokietiją oficialaus vardžių nesakysią. Viena pobū­ gusieji. nyčios, negali jai atstovauti, to­ Štai Jonas Kalinauskas “Pajevo­ tančia Lietuvoje reformacija. Il­ vizito, įvairios žmogaus teisių vio dalyvė įsibrovėliams kal­ Milicija, gaudanti bebėgan­ dėl, važiuodami į Berlyną, .tegu nio fragmentuose” pasižymi gą laiką dėstomoji Akademijos gynimo organizacijos ir Amnesty bėjo: “Ar mes kokie nusikaltė­ čius vaikus — koks “gražus” nusivelka sutanas. teminiu vieningumu, lyriškai kalba buvo lotynų kalba. Lenkų International surengė prieš jį liai? Jūs neturitee teisės įsi­ tikėjimo laisvės vaizdas dabarti­ Vieši ir drąsūs kunigų pasisa­ žvelgia į savo gimtinį Pajevo­ dideles demonstracijas. brauti ir gąsdinti žmones!” Sau­ kalba buvo laikoma valstybine nėje Lietuvoje! kymai aktualiausiais dabarties nio bažnytkaimį, į jo žmones, kalba, dėl to jai ir buvo daugiau Italijos Raudonosios brigados gumietis atrėžė: “Mes su tavimi Milicijos skyriuje tardytojas klausimais yra geri ženklai, neslepia meilės lietuviškam kai­ pagarbos negu prastuomenės teroristai įvairiuose Italijos atskirai susitvarkysime!” Kun. V. klausinėjo atvežtuosius ant stalo liudijantys, kad Lietuvos Kat. mui. Daina Pranckietytė rinki­ lietuvių kalbai. Tačiau religinės miestuose įvykdė eilę teroristi­ Jalinskas pareikalavo, kad įsibro­ pasidėjęs guminę lazdą — savo Bažnyčia yra pajėgi atsinaujinti nyje “Žemės duktė” iki maksi­ nių veiksmų. kovos reikalavo prabilti į žmo­ vėliai parodytų dokumentus. teisingumo ir galios simbolį. ir vadovauti tautos atgimimui. malaus glaustumo kondensuoto­ Pietiniam Libane tarp JT pa­ nes jų gimtąja kalba. Jau 1620 se miniatiūrose savo individua­ jėzuitai Akademijoje įsteigė lie­ liaubų priežiūros dalinių ir kai­ lius pergyvenimus stengiasi iš­ riųjų Libano ginkluotų organi­ tuvių kalbos būrelį. Lietuvių gryninti, suuniversalinti, taupo kalbos mokymosi reikalams atsi­ zacijų narių įvyko susišaudymų, žodį, jį suemblemindama. Algir­ rado ir K. Sirvydo trijų kalbų per kuriuos 3 priežiūros dalinių das Verba rinkinyje “Pakelės žodynas, su lenkišku ir lietuviš­ kariai buvo nukauti ir keletas su­ žalumos” lieka ištikimas klasiki­ ku tekstu “Punktai sakymų”, ne­ žeista. Prancūzų daliniai kuriam nės lyrikos tradicijoms ir nuošir­ žinomo autoriaus lotyniškai ra­ laikui sustabdė savo žvalgomuo­ džiai apdainuoja gimtosios Že­ šyta lietuvių kalbos gramatika, sius veiksmus. maitijos kaimo buitį. O Jurgis J. Jaknavičiaus ir kitų jėzuitų JT, 21, daugiausia vakarų vals­ Kunčinas rinkinyje “Takas per lietuviški raštai. Šv. Jono baž­ tybių, susilaikius, priėmė rezo­ girią” atskleidžia savo santykius nyčioje per šventes buvo sa­ liuciją, reikalaujančią vyriau­ su gimtąja Dzūkija, rodo didelę komi net du lietuviški pamoks­ sybes imtis prieš P. Afriką bau­ meilę gyvenimui. Ypač esą pui­ lai (1620-1773). Tačiau lietuvių džiamųjų ūkinių sankcijų už tai, kūs jo peizažiniai eilėraščiai. kalbos tebuvo mokomi tik patys kad ji nepasitraukia iš jos ad­ Antanas Jonynas rinkinyje “Me­ ministruojamos pietvakarių jėzuitai, o pats universitetas ma­ tai kaip strazdas” domisi žmo­ žai lietuvių kalba tesidomėjo. Afrikos, arba Namibijos. giškąja būtimi, sielos gelmėmis, Universiteto vadovybė nerėmė Rodezijos pereinamoji vy­ nuolatiniu būsenų kitimu, ke­ nė žemaičio K. Kontrimo suma­ riausybė atleido iš pareigų juo­ liančiu vidinį nerimą. Nevengia nymo įsteigti lietuvių kalbos ka­ dąjį teisingumo ministerį Byron ir šiuolaikinių aktualijų. Bet šio tedrą ir profesorium pakviesti R. Hove už jo padarytą nepalan­ jauno poeto kūryboje jaučiama žymų kalbininką Leoną Uvainį. kų pareiškimą dėl baltųjų tvar­ R. M. Rilkės