Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ. Idealistų sambūrio spiritus movens / 59 Istorijos puslapiai Redakcijos adresas Virgilijus ČEPAITIS. Nepriklausomybės blokada / 64 Valstybė be laužų. Reformacija Lietuvoje ar Lietuvos reformacija? / 73 Latako g. 3, 01125 Vilnius el. paštas: [email protected], Pro público bono [email protected] Kęstutis SKRUPSKELIS. Apie padermes ir priedermes. Eugenika Lietuvoje / 80 Faksas: 2 62 38 61 Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija ŠURKUTĖ. Susirado puodas dangtį / 87 © Leidėjas – VšĮ „Kultūros barų“ leidykla. SL 101 Metinis turinys / 89 Summaries / 95 Redakcija nereika lau­­ja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Artūras RAILA. Upė (fragmentas). 2006. Iš ciklo „Žemės galia“ (2005–2012) Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com 4 p.: Laura KAMINSKAITĖ. Be pavadinimo. 2011. Iš parodos „Vilniaus pavėsinė“ K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 3 · 12 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Žibartas JackūNAS VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS AR PROFANACIJA? iekvieną kartą, kai važiuoju pro grafičių subjau- nas jos narys laiko svarbiu, reikšmingu, vertingu. Krotą buvusį „Lietuvos“ kino teatrą, vis prisimenu Viešojo intereso sąvoka netektų prasmės, jei atskir- užrašą ant jo – „Laisvė geram kinui“, dabar dvelkiantį tume jį nuo daugumai žmonių bendro tikslo, juos karčia likimo ironija. „Lietuva“, regis, tapo simbo- saistančių vertybių. liu, atspindinčiu apgailėtiną padėtį, į kokią neretai Viešasis interesas nėra akivaizdi, juslėmis ap- pakliūva piliečių grupės, valdžios institucijos, siek- čiuopiama duotybė, tai veikiau reiškinys, vyksmas, damos įgyvendinti tikrą ar tariamą viešąjį interesą. kuris realiai egzistuoja tiek, kiek jis reiškiasi. Kei- Nesėkmės, patiriamos siekiant šio tikslo, yra visais čiantis aplinkybėms, viešasis interesas kinta, nes atžvilgiais kenksmingos, todėl verta pasiaiškinti, ko- visada siejamas su tomis vertybėmis, kurios ypač kios priežastys ar aplinkybės lemia, kad dedasi tokie aktualios tampa konkrečiais laiko tarpsniais, todėl negeri dalykai. būtina nuolatos jį tikslinti. Viešojo intereso nusta- tymas, apibrėžimas, tikslinimas – nuolatinė pilie- Viešasis interesas ir jo raiška čių, visuomeninių asociacijų, valdžios institucijų pareiga ir teisė. Pasak Manuelio Benabento F. de Teorinėje plotmėje esama įvairių viešojo intereso Cordobos, viešasis interesas yra „sociopolitinių gin- sampratų, bet joms visoms bendra tai, kad šį interesą čų apie visuomenės tikslus ir prioritetus rezultatas“ didžioji tam tikros visuomenės dalis ar net kiekvie- (Cordoba, 2010, p. 384). 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 3 · 12 Neretai manoma, kad nustatyti viešąjį interesą la- jie įpareigoja (tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus bai sunku, net išvis neįmanoma. Esą šiuolaikinė vi- savo atstovus), kad tai atliktų vietos savivalda ar centrinė suomenė, kurios viešojoje erdvėje vyrauja liberalios valdžia. Įgyvendinti viešąjį interesą yra vienintelis teisė- individualizmo, postmodernaus reliatyvizmo, multi- tas valdžios veiklos tikslas, o piliečių įpareigojimas – vie- kultūralizmo nuostatos, asmeniniai poreikiai, intere- nintelis jos teisėtumo pagrindas. Kitaip tariant, „tai, sai labai skiriasi, o vertybės ir jų hierarchija nuolatos ką galima daryti politikoje, paprastai apsiriboja tuo, ką kinta, turi mažai vilties, kad pavyks rasti kokį nors galima įteisinti“ (Skinner p.105). Manau, šis teiginys daugumai žmonių bendrą vertybinį branduolį, su ku- taikytinas visai valstybės veiklai. riuo būtų galima sieti viešąjį interesą. Joks viešasis interesas, kaip ir įstatymas, pats sa- Nors toks požiūris iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįs- vaime „neveikia“, jį reikia įgyvendinti. Tai bendras tas, besąlygiškai su juo sutikti negalima. Patį bendrų ir piliečių, ir valstybės rūpestis: „Valstybė ir pilietinė vertybių klausimą prasminga kelti tik atsižvelgiant į visuomenė turėtų veikti kaip partneriai, kurie pade- tai, kad piliečių interesai ir tikslai yra skirtingi. Dau- da vienas kitam ir kontroliuoja vienas kitą“ (Giddens, gelis vertybių yra tradicinės, bendros, paveldėtos, bet 1998 p. 79). Abiejų pusių bendradarbiavimas turėtų kiekviena demokratinė visuomenė turi dar ir šalies būti grindžiamas subsidiarumo ir partnerystės prin- konstitucijoje įtvirtintas pamatines asmens ir visuo- cipais. Subsidiarumas * skatina partnerius tikslingai menės vertybes. Tas iš jų, kurios susijusios su viešuo- pasidalyti veiklos ir atsakomybės sritis. Kiekvienas iš ju interesu, daugiau ar mažiau adekvačiai atspindi jų – piliečiai, jų asociacijos, vietos savivaldos įstaigos, įstatymai, kiti teisės aktai, moralės normos. Todėl ir centrinės valdžios institucijos – turi dirbti savo dar- galima įžvelgti daugeliui bendras vertybes, atitinka- bą, t. y. daryti tai, ką gali padaryti geriausiai, ir nesi- mai ir bendrą viešąjį interesą (Pettit, p. 172). imti to, ką kiti padarytų geriau. Atsižvelgiant į viešojo Niekas, matyt, nėra tiksliai nustatęs (tikriausiai ir intereso pobūdį, konkrečias aplinkybes ir iššūkius, su neįmanoma to padaryti), kiek ir kokių vertybių įtvir- kuriais susiduriama juos įgyvendinant, partnerių, pa- tinta mūsų Konstitucijoje. Galime neabejoti, kad tai vyzdžiui, vyriausybinių ar visuomeninių asociacijų, – įspūdingas rinkinys: Nepriklausomybė, pagrindinės veiklos ir atsakomybės sritys gali būti plečiamos arba politinės, socialinės, ūkinės, kultūrinės, dvasinės as- siaurinamos: „Nėra nekintamų ribų tarp vyriausybės ir mens teisės ir laisvės, demokratinė, teisinė valstybė, pilietinės visuomenės“ (Giddens, 1998, p. 79–80). Tie nuosavybės apsauga, asmens ir valstybės saugumas, pokyčiai nebūna savitiksliai: vienintelė jų prasmė – teritorinis šalies vientisumas ir t. t. Konstitucija buvo veiksmingai įgyvendinti viešąjį interesą. priimta bemaž keturiais penktadaliais balsų – tai aki- Nei asmenys, nei piliečių asociacijos, nei verslo su- vaizdi referendume dalyvavusių piliečių dauguma. O, bjektai, nei valdžia bemaž niekada neveikia atsietai pasak Quentino Skinnerio, „kai sakome žmonių valia, nuo viešojo intereso, net ir tada, kai jų veikla, atro- iš tikrųjų turime omenyje jų daugumos valią“ (Skin- dytų, neperžengia privatumo ribų. Sąsajos būna labai ner, p. 29). Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos verty- įvairios ir priklauso nuo aplinkybių: toji veikla arba bės neabejotinai yra mūsų visuomenės pripažintos, padeda įgyvendinti viešąjį interesą, arba yra neutra- įteisintos. Lygiai toks pat teisėtas yra jas atspindintis li jo atžvilgiu, arba jį pažeidžia. Jei cigarečių pakelį viešasis interesas (kalbu apie visą jų spektrą), todėl perkame parduotuvėje, padedame įgyvendinti vie- įgyvendinti jį – tiesioginė tiek kiekvieno piliečio, tiek šąjį interesą (surinkti mokesčius), jei iš kontraban- valstybės teisė, pareiga ir atsakomybė. Viešasis inte- dininko, – kenkiame viešajam interesui (stipriname resas yra susijęs ir su privačiais piliečių interesais, už kuriuos atsakingi pirmiausia jie patys. Jei pavieniai * Subsidiarumas – sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad jie turi asmenys ar piliečių asociacijos nepajėgia to užtikrinti, būti priimami tuo lygmeniu, kuriame yra veiksmingiausi – TŽŽ. K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 3 · 12 3 šešėlinę ekonomiką), žinoma, geriausia apskritai ne- viešuoju interesu. Kai vienam interesui priešprieši- rūkyti, tačiau tai susiję jau su kitu viešuoju interesu. namas kitas tikras viešasis interesas, šio šalininkams Bandydami suvokti kokių nors konkrečių sprendi- tenka atkakliai įrodinėti, kad tai, ką jie gina, yra ne mų ar veiksmų santykį su viešuoju interesu, turime mažiau svarbu ar net reikšmingiau už tai, kam jie itin kruopščiai įvertinti su tuo susijusias aplinkybes, priešinasi.