Harė Krisˇna Vegetariniai valgiai Jo Dievi§kosios Kilnyb¢s A. C. Bhaktivedantos Svamio Prabhupƒdos knygos Bhagavad-gŒtƒ, kokia ji yra rŒmad-Bhƒgavatam, 1Ä3 giesm¢s K‚‰†a, Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo (3 tomai) Vie§paties Caitanyos mokymas Atsidavimo nektaras Sav¡s pa¨inimo mokslas rŒ œopani‰ada Anapus laiko ir erdv¢s Pamokym¤ nektaras Yogos tobulyb¢ Akistata su mirtimi Kelion¢ £ sav¡s atradim Anapus gimimo ir mirties Tobuli klausimai, tobuli atsakymai Gyvyb¢ kyla i§ gyvyb¢s Adiradža dasa Harė Krisˇna Vegetariniai valgiai THE BHAKTIVEDANTA BOOK TRUST The Hare Krishna Book of Vegetarian Cooking (Lithuanian) Skaitytojus, susidom¢jusius knyga, Tarptautin¢ Kri§nos s mon¢s bendrija kvie¦ia ra§yti arba apsilankyti centruose: ISKCON Raugyklos g. 23-1, 01140, Vilnius tel. +370-5-2135218 www.gauranga.lt ISKCON Savanori¤ pr. 37, 44255, Kaunas tel. +370-37-222574 [email protected] www.nitaigauracandra.lt Vie§oji £staiga ÀVed¤ kultros centrasÐ [email protected] www.vedukultura.lt Kauno Ved¤ kultros centras Paneri¤ g. 187, 48437, Kaunas tel. +370-37-360710 [email protected] www.veducentras.lt Knygas angl¤ kalba galima u¨sisakyti adresu: Bhaktivedanta Library Services Petite Somme 2, 6940 Durbuy, Belgium www.blservices.com Copyright Ñ 1994 The Bhaktivedanta Book Trust www.krishna.com www.bbt.se ISBN 978-91-7149-606-5 Knyga i§leista 2011 m. Knyga skiriama ms¤ dvasiniam mokytojui, Jo Dievi§kajai Kilnybei A. ¶. Bhaktivedantai Svamiui Prabhupadai, kuris rpindamasis ¨mogaus tobul¢jimu savo gyvenim paskyr¢ Vedinei kultrai visame pasaulyje skleisti. Turinys Pratarm¢ 9 ³¨anga 11 Vegetarin¢ mityba kaip bdas tobul¢ti 15 Kri§nos §ventykla js¤ namuose 33 Vegetarin¢ mityba ir Har¢ Kri§na jud¢jimas 39 Teisinga mityba ir sveikata 45 Virtuv¢s reikmenys 51 Keletas meniu 53 Kaip gaminti ir serviruoti Ved¤ valgius 57 Receptai 61 Prieskoniai 63 Pieno produktai 75 Ry¨iai 85 Dalai ir sriubos 103 Duona ir blynai 123 Dar¨ovi¤ patiekalai 139 U¨kand¨iai 175 ¶atniai ir raitos 197 Saldumynai 213 G¢rimai 243 Kur gauti pagrindini¤ produkt¤ 257 ¸odyn¢lis 259 Rodykl¢ 263 Pratarm¢ KNYGA ÀHar¢ Kri§na vegetariniai valgiaiÐ Ä tai dar vienas ¨ings- nis dvasios ir fizinio kno tobul¢jimo link. Lietuvi¤ kalba ma¨ai para- §yta knyg¤, kurios filosofi§kai pagr£st¤ moralin¡, fizin¡ ir ekonomin¡ vegetarinio maisto naud . ¶ia negai§tama laiko ai§kinant apie maisto sud¢t£, kalorijas bei vitamin¤ ir mineralini¤ med¨iag¤ reikalingum , o kreipiamas ypatingas d¢mesys £ maisto sudvasinim , jo palaiminim . Ritualinis nedidel¢s pagaminto maisto dalies pateikimas Dievui Kri§- nai kartojant mantr , skirt Jo garbei, be abejon¢s, suteikia tam mais- tui papildomus kosmin¢s energijos kiekius, apvalo maist nuo blog¤ energij¤, apvalo pat£ ¨mog¤. To, kas para§yta §ios knygos bendroje dalyje, nerasite jokioje kitoje lie- tuvi§koje kulinarijos knygoje. Ji gali bti naujo gyvenimo bdo vadovas. ÀHar¢ Kri§na vegetariniai valgiaiÐ ¨ini¤ semiasi i§ Indijoje jau gilioje senov¢je klest¢jusios Ved¤ filosofijos, ai§kinusios, jog maistas turi bti ruo§iamas kaip auka Dievui, jog ¨mogus savo meil¡ Dievui gali i§reik§ti ne tik maldomis, bet ir gamindamas bei aukodamas Jam maist . Vedin¢ virtuv¢ pagr£sta vegetarizmu, tod¢l Indijoje vegetar¤ ¨ymiai daugiau negu nevegetar¤. Pagal Ved¤ filosofij m¢sa, kiau§iniai ir ¨uvis nevalgomi; valgomi tik augaliniai ir pieno produktai. Lietuvos gyventoj¤ mityba yra labai neteisinga, m¢sa yra svarbiau- sias maisto produktas. ¸mogaus organizmas nepritaikytas valgyti m¢s , nes jis neturi iltini¤ dant¤ m¢sai draskyti ir ilg¤ nag¤ grobiui laiky- ti. Be to, ¨mogaus ¨arnynas yra dvigubai ilgesnis negu lito arba tigro. M¢sos liku¦iai i§ ¨mogaus ¨arnyno ilgai nepa§alinami, jie pva ir nuo- dija krauj . U¨trunkantis m¢sos ir kit¤ gyvulini¤ produkt¤ vir§kinimas skrandyje ir j¤ puvimas ¨arnyne yra daugelio chroni§k¤ lig¤ prie¨astis. 9 ÀBhagavad-gitojeÐ spausdinamas labai £domus paveikslas su trimis siu¨etais. Kair¢je paveikslo pus¢je pavaizduota m¢sos parduotuv¢ su kaban¦iais kumpiais, vi§tomis ir de§romis. Prie prekystalio artinasi ligo- tas ¨mogus su lazdele. M¢sa ir jos produktai vadinami apsileid¢li¤ ir palieg¢li¤ maistu. Gali valgyti m¢s , bet ¨inok, kad senatv¢je tu tikrai bsi invalidas. Paveikslo apa¦ioje de§iniajame kampe pavaizduotas res- torano kampelis, kur prie stalo, apkrauto alkoholiniais g¢rimais, s¢di dekoltuota moteris su dviem vyrais ir rko. ÀBhagavad-gitaÐ tai vadina aistr¤ ir nei§manymo maistu. Tai irgi ne ¨moni¤ maistas. Vartodamas tok£ maist , ¨mogus griauna save ir §vaisto savo fizin¡ bei psichin¡ ener- gij . Tre¦ias vaizdelis yra paveikslo de§in¢s pus¢s vir§uje. Pavaizduo- ta vaisi¤ ir dar¨ovi¤ parduotuv¢ su spalvingais vaisiais ir dar¨ov¢mis, su skais¦iomis raudonskruost¢mis pardav¢jomis. ÀBhagavad-gitaÐ §£ saul¢s maist vadina geradari¤ maistu. Valgydamas tok£ maist , tu pats pasidarysi geras ir skleisi gro¨£ kitiems. ÀHar¢ Kri§na vegetariniai valgiaiÐ yra kelias £ g¢r£ ir gro¨£, £ sveik gyvenim . Knygoje pateikiami receptai nesud¢tingi, valgiai gaminami i§ paprast¤ natrali¤ produkt¤. Pagal senas Ved¤ tradicijas daug valgi¤ gaminama i§ ry¨i¤ ir kit¤ grd¤ su dar¨ov¢mis ir £vairiais priesko- niais. Lietuviams §ie valgiai labai priimtini, nes Lietuva Ä grd¤ ir pieno kra§tas. ÀK valgai, tas ir esiÐ, Ä sako sena indi§ka patarl¢. Jeigu valgysi- me sveik , sudvasint , piln kosmin¢s energijos maist , mes atstatysi- me visas savo kno l steles; ir mes sunaikinsime save, jeigu valgysime negyv ¨iauriai nu¨udyt¤ gyvn¤ m¢s bei nu¨udyt ¨uv£. Baigdama pratarm¡, noriu pasakyti, kad knyga, kuri dabar imate £ rankas, naudinga ne tik Kri§nos s mon¢s jud¢jimo nariams, bet ir labai reikalinga Lietuvos gyventojams atgimimo laikotarpiu. Ji praskaidrins daugelio ¨moni¤ s mon¡, sustiprins dvasi , suteiks sveikatos ir gro¨io fiziniam knui, jeigu jie patik¢s ir darys visa tai, k silo ÀHar¢ Kri§na vegetariniai valgiaiÐ. Lietuvos vegetar¤ draugijos prezident¢, VU docent¢ Ksavera Vai§tarien¢ Vilnius, 1993 m. spalis 10 PRATARM² ³¨anga RENGDAMI §i recept¤ knyg , mes steng¢m¢s, kad ji bt¤ prak- ti§ka, pad¢t¤ jums namuose pasigaminti autenti§k¤ indi§k¤ patiekal¤, supa¨indint¤ su garsiosios ind¤ vegetarin¢s virtuv¢s tradicijomis. Kny- goje pateikiami vedi§ki, arba klasikiniai ind¤ vegetarini¤ valgi¤ recep- tai, bet vien tuo neapsiribojama. I§ jos skaitytojas su¨inos ir apie Ved¤ mitybos men Ä apie tai, kaip pasotinti ne tiktai kn , bet ir prot bei siel . Pirmuose keturiuose skyriuose, remiantis §iuolaikinio mokslo faktais, religija bei etika, aptariamos Ved¤ filosofijos id¢jos ir vegetarizmas. Kiti trys skyriai jau i§ kulinarijos srities: ¦ia kalbama apie virtuv¢s reikmenis, patiekal¤ suderinamum , pateikiama i§samios informacijos apie indi§ko maisto gaminim , serviravim bei pat£ valgym . Toliau rasite 130 nam¤ s lygomis patikrint¤ recept¤. Tai tik ma¨a dalis vis¤ t¤ galimybi¤, kurias teikia Ved¤ kulinarijos tradicijos. Ta¦iau ir §ie receptai, £traukti £ knyg d¢l j¤ £vairov¢s ir paprastumo, gerai iliustruoja Ved¤ virtuv¢s turtingum . Receptus padiktavo geriausi Har¢ Kri§na jud¢jimo vir¢jai, Ä kai kurie i§ j¤ mok¢si virti i§ paties ·rilos Prabhupados. Priede js rasite termin¤ ¨odyn¢l£, patarim¤, kur gauti svarbiausi¤ komponent¤, ir Har¢ Kri§na jud¢jimo centr¤ adresus, kur gal¢site para- gauti patiekal¤, pagamint¤ pagal knygos receptus. Geriau suvokti Ved¤ virtuv¢s principus pad¢t¤ Ved¤ kultros kon- teksto pa¨inimas. ¸od¨iai ÀVed¤, vedi§kasÐ kilo i§ sanskrito ¨od¨io veda, kuris rei§kia Àabsoliuti i§mintisÐ. Senieji Indijos §ventra§¦iai, para§yti sanskritu, vadinami Ved¤ §ventra§¦iais arba tiesiog Vedomis, nes juose pateikiama ¨ini¤ apie Absoliut . Senoji Indijos Ved¤ kultra, pagr£sta §iais §ventra§¦iais, net ir ms¤ dienomis turi daugyb¡ pasek¢j¤. 11 Pasak Ved¤, ¨mogaus paskirtis Ä £sis moninti savo tikr j esm¡, t.y. suvokti save kaip am¨in Dievo tarn . Tam pirmiausia turime suprasti, jog esame ne laikini materials knai, o am¨inos dvasin¢s sielos, gl- din¦ios juose. Klaidingai laikydami save materialiomis btyb¢mis, mes ken¦iame, nes i§ prigimties esame am¨ini, kupini i§minties ir palaimos. Bhakti-joga, arba Kri§nos s mon¢, Ä tai metodas, atgaivinantis ms¤ pir- min¡ d¨iaugsmu spinduliuojan¦i s mon¡ ir pa¨adinantis snaud¨ian¦i meil¡ Dievui. Vardas ÀKri§naÐ ypatingas. Nors Dievas yra vienas, ¨mon¢s J£ vadina £vairiausiais vardais, kiekvienas i§ kuri¤ nusako tam tikr Jo asmeny- b¢s aspekt . Ta¦iau Vedose minimas Dievo vardas, kuris talpina savyje begalini¤ Dievo ypatybi¤ visyb¡. ·is visa apimantis vardas Ä Kri§na, Àvis¤ patraukliausiasÐ. Vedos Ä tai ¨ini¤ apie Kri§n ir apie ms¤ am¨inus ry§ius su Juo lobynas. Kad pad¢t¤ ¨mogui pa¨adinti meil¡ Dievui, Vedos, skirtin- gai nuo kit¤ pasaulio §vent¤j¤ ra§t¤, ypa¦ smulkiai apra§o asmeni§- kus Dievo bruo¨us ir moko, kaip i§reik§ti t meil¡ kasdienin¢je veikloje. Indija dovanoja pasauliui kultr , susiejan¦i visus ¨mogaus siekius su dvasiniu tobulinimusi, kuris da¨nai laikomas medituojan¦i¤ atsiskyr¢- li¤ privilegija. Tuo tarpu Ved¤ kultroje Kri§nos s mon¢ apr¢pia visas gyvenimo sritis: ne tik men , muzik , architektr ir literatr , bet ir mityb . Ry§kiausias bruo¨as, i§skiriantis Ved¤ virtuv¡ i§ vis¤ kit¤, yra paties vir¢jo dvasin¢ nuostata. Gamindamas maist , jis ruo§ia auk Dievui. Daugelio religij¤ i§pa¨in¢jai pra§o Diev kasdienin¢s duonos, o Kri§nos bhaktas* pats j silo Dievui, tuo i§reik§damas savo meil¡. Ir Dievas atsiliepia £ §£ jausm . ÀBhagavad-gitojeÐ, viename i§ Ved¤ §ventra§¦i¤, Vie§pats Kri§na sako, kad Jis priima su atsidavimu aukojam vegeta- rin£ maist , Ä tegu tai bus lapelis, vaisius ar vandens stiklin¢, Ä ir i§ Savo nesuvokiamos malon¢s sudvasina §i auk , Pats jos paragaudamas. Taip paprastas maistas virsta kri§na-prasadu, Vie§paties Kri§nos malone, o valgymas Ä §lovinimo aktu, meil¢s s saja su Vie§pa¦iu. Prasadas veikia ¨mog¤ visi§kai kitaip negu maistas, skirtas parduoti, patenkinti lie¨uv£ ar net pamaitinti alkstant£.