GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Algirdas AŽUBALIS Diana BUILIENĖ Rolanda KAZLAUSKAITĖ-MARKELIENĖ VALSTYBINĖ KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940) GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Algirdas AŽUBALIS Diana BUILIENĖ Rolanda KAZLAUSKAITĖ-MARKELIENĖ VALSTYBINĖ KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940 M.) MONOGRAFIJA VILNIUS, 2010 UDK 355.5(474.5)(091) Až-07 Monografijoje aptariami valstybinės lietuvių kalbos įvedimo Lietuvos kariuo- menėje, karybos lietuviškosios terminijos kūrimo klausimai 1918–1940 m. Analizuojamas karininkų dalyvavimas tobulinant bendrinę lietuvių kalbą. Pateikiamos 73 aktyviausiųjų šių visų procesų dalyvių biografijos. Mono- grafija skirta kariūnams, magistrantams, doktorantams, besigilinantiems į karybos lietuviškosios terminijos ir kalbos kultūros problemas. Recenzavo: Lietuvos žemės ūkio universiteto Profesinės pedagogikos ir psicholo gijos katedros vedėjas prof. (HP) dr. SIGITAS DAUKIlas Šiaulių universiteto Ugdymo sistemų katedros profesorius dr. ARKADIJUS KISELIOVAS Atsakingasis redaktorius ir autorių grupės vadovas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius habil. dr. ALGIRDAS AŽUBALIS Monografija apsvarstyta ir jos leidimui pritarta Generolo Jono Že maičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros posėdyje 2009 m. gruodžio 17 d. (protokolo Nr. VN-15(2). © Algirdas Ažubalis, 2010 © Diana Builienė, 2010 © Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, 2010 © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010 ISBN 978-9955-423-94-2 TURINYS 1. Valstybinės lietuvių kalbos įsigalėjimas Lietuvos kariuomenėje (1918– 1940 m.) ............................................................................................. 7 1.1. Karybos lietuviškosios terminijos kūrimas ................................. 7 1.2. Kaip valstybinės lietuvių kalbos buvo mokomi karininkai ........ 28 2. 1918–1940 m. lietuviškos karinės periodikos straipsniai apie karybos terminus ir lietuvių kalbą .................................................................. 33 2.1. Straipsniai apie karybos terminus ............................................ 33 2.2. Straipsniai apie lietuvių kalbą .................................................. 73 3. Asmenys, aktyviausiai kūrę lietuviškąją karybos terminiją ir diegę vals- tybinę lietuvių kalbą kariuomenėje .................................................. 113 IŠVADOS ....................................................................................... 183 SANTRAUKA ................................................................................ 184 SUMMARY .................................................................................... 185 SUTRUMPINIMAI ........................................................................ 186 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ...................................................... 195 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ ....................................................... 202 4 Valstybinė KALBA Lietuvos KARIUOMENĖJE (1918–1940 M.) ĮVADAS Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedra nuo 2000-ų metų tiria edukacinius procesus, vykusius Lietuvos kariuo- menėje 1918–1940 m. 2007 m. išėjo pirmoji to tyrimo metu parengta kolekty- vinė monografija apie karinės pedagogikos raidą Lietuvoje nagrinėjamuoju lai- kotarpiu1. Dėl įvairių priežasčių į šią monografiją nebuvo sudėta visa, kas buvo sumanyta iš pradžių. Kadangi karinio rengimo klausimai dabar vėl labai aktu- alūs, buvo sumanyta išleisti dar vieną, kiek plonesnę, bet išsamią monografiją2. Tragiška Aldonos Mackevičienės (1960–2004) mirtis neleido iki galo iša- nalizuoti dar poros aktualių tuo metu problemų – Lietuvos kariuomenės ka- rininkų valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo tobulinimo, lietuviškos pedago- ginės karybos terminijos kūrimo. Kadangi savo vos pradėtus tyrimus ir api- bendrinimus A. Mackevičienė nusinešė su savimi į Anapilį, suspėjusi paskelb- ti vos vieną straipsnį3 ir perskaityti pranešimą konferencijoje (Marijampolė, 2004), laikėme būtinu išanalizuoti šiuos klausimus. Analizės metu gimė vėl nauja monografija. Beje, dabartinė Lietuvos kariuomenė gali naudotis visa grupele karybos terminijos žodynų4. Šie žodynai buvo parengti remiantis lie- 1 Ažubalis A., Kazlauskaitė-Markelienė R., Petrauskaitė A., Puzinavičius B., Žigaras F. Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.). Vilnius, 2007. 2 Ažubalis A., Kazlauskaitė-Markelienė R., Žilėnienė V. Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (1929–1940 m.). Vilnius, 2009. 3 Mackevičienė A. Literatūros skyriaus veikla pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais//Ugdymo problemos realijų ir retrospektyvų kontekste. Marijampolė, 2004. 4 Civilinės aviacijos terminų žodynas. Vilnius, 1996; Kisinas E. Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas. Vilnius, 2002; Kisinas E. Artilerijos ir raketų enciklopedinis žodynas. Vilnius, 2003; NATO terminų žodynas. Vilnius, 2006; Smetona A. Karybos žodynas. Vilnius, 1995; Čiočys P. A., Janukevičius J., Jasiulionis E., Kisinas E. S., Kopūstas R., Lapinskas R., Norgėla J., Venckus A., Žarys P. Enciklopedinis karybos žodynas. Vilnius, 2008. Įvadas 5 tuvių bendrinės kalbos, tarptautinių žodžių ir kai kuriais specialiaisiais žo- dynais5. Atrodytų, ką čia bereikia tyrinėti. Tačiau visada svarbu pažvelgti į bet kurio reiškinio genezę. Taigi šios monografijos tyrimo objektas – valstybi- nės lietuvių kalbos skleidimas Lietuvos kariuomenėje 1918–1940 m. Tyrimo tikslas: Ištirti, kaip Lietuvos kariuomenės kūrimosi ir stiprėjimo laikotarpiu buvo diegiama į jos veiklą valstybinė lietuvių kalba, kaip buvo kuriama lietuviška karybos terminija, kas buvo pagrindiniai jos kūrimo ini- ciatoriai ir vykdytojai, kokios yra to meto ir dabartinių lietuviškos termini- jos kūrėjų veiklos sąsajos. Tyrimo metodai: 1. Karinės lietuviškos periodinės spaudos, skirtos Lietuvos kariuomenės karininkams, straipsnių apie lietuvių kalbos įdiegimą į kariuomenės veiklą analizė. 2. Archyvinių dokumentų analizė. 3. 1918–1940 m. kūrusių lietuvišką karybos terminiją, besirūpinusių kalbos grynumu Lietuvos kariuomenėje asmenų biografijų paieška. 4. Interviu su kai kuriais dabartinių karybos terminijos žodynų autoriais, monografijoje aprašytų asmenų artimaisiais. Naudojantis šiais metodais ir buvo parengta skaitytojo dėmesiui pateikia- ma monografija.J oje yra 3 skyriai. Pirmajame, pavadintame „Valstybinės lie- tuvių kalbos įsigalėjimas Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.)“, yra du poskyriai: 1) „Karybos lietuviškos terminijos kūrimas“ ir 2) „Kaip valstybi- nės lietuvių kalbos buvo mokomi karininkai“. Pirmasis poskyris skirtas lie- tuviškos karybos terminijos kūrimo istorijai apžvelgti. Antrajame aptaria- ma, kaip buvo realizuojamas Lietuvos kariuomenės karininkų, pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje silpnokai mokėjusių bendrinę ir rašytinę lie- tuvių kalbą, nes jie mokslus buvo baigę ne lietuvių kalba, arba kitataučių, valstybinės kalbos mokymas, kaip tas mokymas buvo tobulinamas ir antra- 5 Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Vilnius, 2003; Elektrotechnikos terminų žodynas. Kaunas, 1999; Fizikos terminų žodynas. Vilnius, 1979; Kartografijos ir geodezijos terminų žodynas. Vilnius, 2000; Matematikos terminų žodynas. Vilnius, 1994; Radioelektronikos terminų žodynas. Vilnius, 2000; Ryšių technikos terminų penkiakalbis žodynas. Vilnius, 1994. 6 Valstybinė KALBA Lietuvos KARIUOMENĖJE (1918–1940 M.) jame Nepriklausomybės dešimtmetyje. Antrajame skyriuje „1918–1940 m. lietuviškos karinės periodikos straipsniai apie karybos terminus ir lietuvių kalbą“ aptariami visi „Mūsų žinyno“ ir „Kardo“ straipsniai, kuriuose ra- šoma apie karybos lietuviškos terminijos kūrimo problemas (pirmasis posky- ris) bei apie bendrinės rašomosios lietuvių kalbos vystymąsi (antrasis posky- ris). Trečiajame skyriuje „Asmenys, aktyviausiai kūrę lietuviškąją karybos ter- miniją ir diegę valstybinę lietuvių kalbą kariuomenėje“ aptarta skyriaus pa- vadinime įvardytų 73 asmenų biografijos, visos šios biografijos apibendrintos. Pateiktos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, yra sutrumpinimų sąrašas. Valstybinės lietuvių kalbos įsigalėjimas Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.) 7 1. VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS ĮSIGALĖJIMAS L IETUVOS KARIUOMENĖJE (1918–1940 M.) 1.1. Karybos lietuviškosios terminijos kūrimas Jau XIX a. pradžioje stebimos lietuvių nacionalinio susipratimo, atgi- mimo užuomazgos, spėjusios ryškiai pasireikšti caro valdžios po 1831 m. sukilimo uždaryto Vilniaus universiteto auklėtinio Simono Daukanto (1793–1864), vėliau vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) ir kitų darbuose. Uždarius Vilniaus universitetą, lietuvių jaunimas stengėsi stu- dijuoti kituose Rusijos imperijos universitetuose, tarp jų – ir artimiausia- me Lietuvai Tartu (Estija) universitete1, būrėsi į ratelius, draugijas, akty- viai dalyvaudami lietuvių nacionalinio atgimimo veikloje, bendradarbiau- dami lietuviškoje spaudoje, nors ji po 1863 m. sukilimo ir buvo uždraus- ta, tačiau M. Valančiaus ir jo sekėjų pastangomis imta leisti Prūsijoje ir knygnešių gabenta į Lietuvą bei slaptai joje platinta. Kadangi buvo už- draustas ir mokymas mokykloje lietuvių kalba, steigtos slaptosios „darak- torių“ mokyklos, joms rašyti vadovėliai. Šioje veikloje aktyviai dalyvavo lietuviai studentai ir mokslus baigę inteligentai2. Tačiau neturint valsty- bingumo bendrinė lietuvių kalba, lietuviškoji terminija kūrėsi nelengvai. Aprimus Nepriklausomybės įtvirtinimo kovoms, Lietuvos vyriausy- bė susirūpino lietuvių bendrinės valstybinės kalbos grynumu. Apie tai rašė Antanas Vireliūnas (1887–1925), pabrėždamas, kad buvo sudaryta „Komisija <...> Ministerių