VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BOTANIKOS KATEDRA RIMA VITKAUSKIENĖ VARĖNOS RAJONO SAUGOMI BOTANINIAI OBJEKTAI IR JUOSE AUGANČIŲ AUGALŲ RŪŠIŲ, ĮRAŠYTŲ Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ, ANALIZĖ MAGISTRO DARBAS ( Botanika) Moksliniai vadovai Prof. dr. R. Noreika Doc. dr. Ž. Lazdauskaitė Vilnius-2006 TURINYS 1. ĮVADAS..................................................................................................................................4 2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI..................................................................................6 3. LITERATŪROS APŽVALGA.............................................................................................7 3.1.Gamtosaugos ekologinės problemos.....................................................................................7 3.2.Gamtosaugos istorija Lietuvoje............................................................................................8 3.3.Varėnos rajono floros mokslinių tyrimų apžvalga............................................................12 3.4. Lietuvos saugomų teritorijų tinklas...................................................................................13 3.5. Pokyčiai Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje...............................................................14 3.6.Varėnos rajono geografinė apžvalga...................................................................................16 3.7.Varėnos rajono saugomų teritorijų tinklas........................................................................17 3.7.1. Čepkelių gamtinis rezervatas.....................................................................................22 3.7.2. Dzūkijos nacionalinis parkas.....................................................................................24 3.8.Varėnos rajono augalų rūšys ir bendrijos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Lietuvos RK).......................................................................................................................29 3.9. Europinės svarbos buveinių ir augalų rūšių paplitimas Varėnos rajone.......................30 3.10. Kertinių miško buveinių paplitimas Varėnos rajone.....................................................33 4. DARBO METODIKA IR MEDŽIAGA..............................................................................35 5. DARBO REZULTATAI........................................................................................................42 5.1. Varėnos rajono augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos RK, sąvadas.........................................42 5.2. Varėnos rajono saugomų augalų rūšių taksonominė kategorizacija...............................54 5.3. Varėnos rajono augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos RK, paplitimas Lietuvoje...................59 5.4. Varėnos rajono augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos RK, sisteminė sudėtis..........................61 5.5. Varėnos rajono saugomų augalų ekologinė analizė...........................................................66 5.5.1. Saugomų augalų ekologinė analizė.............................................................................67 5.5.2. Saugomų augalų rūšių ekologinės grupės pagal prieraišumą hidrologiniam rėži- mui.................................................................................................................................72 5.5.3. Varėnos rajono saugomų augalų augavietės.............................................................73 5.5.4. Saugomų augalų rūšių gyvenimo formos...................................................................77 .5.6. Biologinė saugomų augalų charakteristika......................................................................79 5.6.1. Saugomų augalų rūšių žydėjimo ir sporofikavimo laikas........................................79 5.6.2. Varėnos rajono saugomų augalų dauginimasis ir vaisių įvairovė...........................81 5.6.3. Saugomų augalų morfologiniai tipai..........................................................................82 2 5.7. Varėnos rajono saugomų augalų chorologinė analizė......................................................83 5.8. Varėnos rajono saugomos augalų bendrijos......................................................................91 5.9. Žygis Marcinkonių kaimo pakraščiais...............................................................................95 5.10. Merkinės botaninis takas ir botaninis draustinis............................................................98 6. IŠVADOS................................................................................................................................109 LITERATŪRA...........................................................................................................................111 SANTRAUKA............................................................................................................................116 ABCTRACT...............................................................................................................................118 PRIEDAS....................................................................................................................................120 1 priedas......................................................................................................................................120 2priedas.......................................................................................................................................123 3 priedas......................................................................................................................................124 4priedas.......................................................................................................................................133 5 priedas......................................................................................................................................135 6 priedas......................................................................................................................................137 7 priedas......................................................................................................................................139 8 priedas......................................................................................................................................140 9 priedas......................................................................................................................................141 10 priedas....................................................................................................................................142 11 priedas....................................................................................................................................144 12 priedas....................................................................................................................................146 13 priedas....................................................................................................................................148 3 1. ĮVADAS Varėnos rajonas yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. Tai − miškų, smėlingų lygumų ir žemyninių kopų kraštas. Bene didžiausia smėlingosios Dainavos paviršiaus įžymybė yra senovinės žemyninės kopos, susiformavusios po antro paskutiniojo ledynmečio etapo. Nederlingi Dainavos lygumos smėlynai nulėmė tai, kad šioje teritorijoje vyrauja miškai, užimantys 66% Varėnos rajono teritorijos. Dideli miškų plotai, kuriuose vyrauja sausi pušynai su šilumamėgėmis augalų bendrijomis, užliejamosios ir žemyninės pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, žemyniniai smėlynai, tapo daugeliui augalų prieglobsčiu. Šio krašto biologinę įvairovę ir floros savitumus nulėmė geografinė padėtis, unikalus Pietryčių smėlėtosios lygumos ir Dzūkų moreninės aukštumos derinys, gausūs upių slėniai, specifinis klimatas ir hidrologinis režimas. Poledynmečio upių smėlynais, besidriekiančiais nuo Oderio per Lenkiją ir Baltarusiją rytiniu Lietuvos pakraščiu, iš Centrinės ir Pietryčių Europos į šį kraštą atkeliavo daug pietinio paplitimo rūšių, retai arba visai nesutinkamų kitose vietose. Labai svarbūs rūšių plitimui Merkio, Nemuno, Ūlos bei kitų upių slėniai. Nemažai ir šiaurėje paplitusių augalų rūšių, išlikusių iš poledynmečio laikų drėgnuose spygliuočių miškuose, šaltavandenėse upėse, pelkėse. Daugumas jų yra retos ar visiškai nesutinkamos kitose Lietuvos vietose, o pietų Lietuvoje aptinkama ne viena jų radvietė. Visos šios rūšys teikia esminę informaciją apie krašto gamtines sąlygas, jų įvairovę, apie Lietuvos augalijos istorinę raidą. Dabartinei Dzūkijos gamtai daug įtakos turėjo ir per šimtmečius nusistovėję harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai. Lydiminė žemdirbystė, gyvulių ganymas miškuose, paupių pievų šienavimas, kirtaviečių palikimas savaime atželti formavo mozaikišką kultūrinį kraštovaizdį. Ypač dideli atviri plotai susidarė XIX a. pabaigoje, kai suintensyvėjo vėjo erozijos procesai. Labai pakeitė kraštovaizdį po Antrojo pasaulinio karo vykusi kolektyvizacija, kai iš žmonių atimta žemė buvo užsodinta mišku, ir teritorijos miškingumas per keletą metų padidėjo nuo 50– 55 iki 85%. Miškingumas didėja ir mūsų dienomis dėl ekonominių procesų, dėl demografinės situacijos Dzūkijos kaimuose. To pasekoje mažėja kraštovaizdžio įvairovė, o tuo pačiu ir biologinė įvairovė. (Lapelė, 2004). Daugelis gamtos vertybių išliko iki šių dienų nepakitusios, tokios, kokios buvo gilioje senovėje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus veikla pasidarė tokia intensyvi, kad natūralių gamtos procesų balansas sutriko. Drastiškas gamtos išteklių