VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINI Ų MOKSL Ų FAKULTETAS ETNOLOGIJOS IR FOLKLORISTIKOS KATEDRA Regina Čičiurkien ÷ APEIGOS GYVULI Ų ŪKYJE XX A. – XXI A.: RYT Ų AUKŠTAITIJA Magistro baigiamasis darbas Etnin ÷s kult ūros studij ų programa, valstybinis kodas 62407H101 Etnologijos studij ų kryptis Vadovas doc. dr. Ar ūnas Vaicekauskas ___________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ÷) (Parašas) (Data) Apginta doc. dr. Jonas Vai čenonis ___________ ____________ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2009 TURINYS SANTRAUKA ...............................................................................................................................................3 SUMMARY ....................................................................................................................................................4 ĮVADAS .........................................................................................................................................................5 I. GYVULI Ų ŪKIS VELYK Ų APEIGOSE ............................................................................................12 I. 1. Verb ų sekmadienio apeigos, susijusios su gyvuli ų ūkiu ....................................................12 I. 2. Didžioji savait ÷ ....................................................................................................................14 I. 3. Velyk ų dienos apeigos ir papro čiai .....................................................................................19 II. PIRMOJI GYVULI Ų IŠGYNIMO DIENA .....................................................................................23 II. 1. Gyvuli ų išgynimas: laikas bei pob ūdis ...........................................................................25 II. 2. Sakramentalij ų panaudojimas .........................................................................................27 II. 2. 1. Gyvulio apr ūkymas ir apmušimas ......................................................................28 II. 2. 2. Apeigin ÷ duona bei kiaušiniai ............................................................................31 II. 2. 3. Šlakstymas vandeniu, žegnojimas ......................................................................34 II. 3. Mediatoriaus reikšm ę turin čių daikt ų panaudojimas .....................................................36 II. 3. 1. Saugos, galin čios apsaugoti gyvulius .................................................................36 II. 3. 2. Saugos, galin čios užtikrinti ūkin ę s ÷km ę ...........................................................41 II. 4. Tik ÷jimai ir draudimai pirmosios ganymo dienos metu ...................................................42 III. DIDŽIOJI PIEMEN Ų ŠVENT ö - SEKMIN öS ...........................................................................45 III. 1. Sekmini ų dienos apeig ų laiko ir erdv ÷s dimensijos .........................................................47 III. 2. Gyvuli ų vainikavimo ypatumai .........................................................................................50 III. 3. Šeiminink ų d ÷mesys gyvuliams ........................................................................................53 III. 4. Apeiginis bandos parginimas į namus ...............................................................................53 III. 5. „Piemen ų balius “ - gyvulius ganan čiųjų ritualin ÷ puota ...................................................55 III. 6. „Ryteli ų“ tradicijos .............................................................................................................58 IV. RUDENS METO APEIGOS GYVULI Ų ŪKYJE ........................................................................60 IV. 1. Baltojo ožio vedimo apeiga ................................................................................................60 IV. 1. 1. Apeiga ir jos vykdytojai .......................................................................................64 IV. 1. 2. Laukti apeigos rezultatai ......................................................................................68 IV. 2. Gyvuli ų savinink ų apeigos baigiant ganymo sezon ą .........................................................69 V. KAL öDŲ LAIKOTARPIO APEIGOS .............................................................................................72 V. 1. Kūč ių dienos ir vakaro ypatyb ÷s .........................................................................................72 V. 2. Kal ÷dų rytme čio apeigos gyvuli ų ūkyje..............................................................................80 IŠVADOS .....................................................................................................................................................83 ŠALTINIAI IR LITERAT ŪRA ..................................................................................................................85 PRIEDAS NR. 1. Klausimynas „ Ritualai gyvuli ų ūkyje: kalendorinis ciklas “ .........................................90 PRIEDAS NR. 2. Klausimynas „ Balto ožio vedimo aplink berž ą ceremonija “ ........................................98 2 SANTRAUKA Ilgainiui susiformuoja dvi asmen ų grup ÷s (savininkai ir piemenys), dalyvaujan čios gyvuli ų ūkin ÷je veikloje. Išsivysto apeigos, kurios v ÷liau tampa bendruomenin ÷s gyvensenos normomis. Veikiamos įvairiausi ų aplinkybi ų jos pasiek ÷ XXI a. Pirmiausia į žemdirbio kasdienyb ę sumaišties įneš ÷ kalendori ų (Grigaliaus ir Jurijaus) kaita, v ÷liau bažny čios įtakoje senieji tik ÷jimai susiliejo su naujaisiais ir tapo gyvybingi, t.y. modifikavosi, prisitaik ÷ prie esamos b ūties ir daugelis j ų išliko iki ši ų dien ų. Dar XIX a. žemdirbio gyvensenos b ūde vyravusi agrarin ÷ kult ūra XX a. pr. perauga į industrin ę, ta čiau gyvuli ų ūkiui didel į sm ūgį suduoda ir kiti veiksniai; XX a. pr. vykdyta žem ÷s reforma, kaimai skirstomi į vienkiemius; sovietizacija, atnešusi į Lietuv ą kolektyvizacijos proces ą; Nepriklausomos Lietuvos atk ūrimo laikas, kai gyventojams išdalijamos bendruomenin ÷s ganyklos (po 3 ha.); Lietuvos įstojimas į Europos S ąjung ą, sudav ęs galutin į sm ūgį gyvulininkystei Ryt ų Aukštaitijoje. Kaimo gyventojai beveik nustoja laikyti gyvuli ų ūkį. Dar XXI a. pr. randame kai kuri ų senov ÷s ritualin ÷s elgsenos liekan ų kalendoriniuose papro čiuose bei gyvuli ų ūkin ÷je veikloje. Esmin ÷ priežastis ta, kad Ryt ų Aukštaitijoje, ypa č Pietrytin ÷je dalyje, kaimo bendruomen ÷s kult ūrinis uždarumas išsaugojo archetipinei kult ūrai būdingus mitinio pasaul ÷vaizdžio elementus. Darbe nagrin ÷jamas tradicin ÷s kaimo gyvensenos form ų t ęstinumas XX a. - XXI a. Ryt ų Aukštaitijos gyvuli ų (raguo čių) ūkyje. Darb ą sudaro penki skyriai, kurie suskirstyti į poskyrius bei skirsnius. Pirmame skyriuje „ Gyvuli ų ūkis Velyk ų apeigose“ nagrin ÷jamos pirmosios gyvuli ų išgynimo dienos apeigos, gyvuli ų apsaugos b ūdai, draudimai ir tik ÷jimai. Antrame skyriuje „ Pirmoji gyvuli ų išgynimo diena “ analizuojamos apeigos, susijusios su gyvuli ų išgynimu į ganyklas. Tre čiame skyriuje „Didžioji piemenų švent ÷“ analizuojamos apeigos susijusios su gyvuli ų ganytoj ų didžiausia švente Sekmin ÷mis, kurios metu dalyvauja ir gyvuli ų augintojai. Ketvirtame skyriuje „ Rudens meto apeigos gyvuli ų ūkyje “ aprašoma piemen ų atliekama balto ožio vedimo apeiga bei apeigos baigiant ganymo sezon ą. Penktame skyriuje „ Kal ÷dų laikotarpio apeigos “ nagrin ÷jamos gyvuli ų savinink ų atliekamos apeigos K ūč ių – Kal ÷dų dien ą. Darbe keliama prielaida, kad, spar čiai nykstant gyvulių ūkiui, kartu su juo nyksta ir apeigos, atliekamos gyvuli ų ūkyje per didži ąsias kalendorines šventes. Ryt ų Aukštaitijos krašt ą galima laikyti fenomenaliu, ypatingai išskiriant Pietrytin ę jo dal į (Šven čioni ų r.), čia XXI a. pasiek ÷ nemažai su gyvuli ų ūkiu susijusi ų papro čių, kurie kituose regionuose seniai išnyk ę. 3 SUMMARY During the long period of the time two persons groups are formed (masters and herdsmen), which took part in the domestic animals economy. Different rites were developed later became the community living standards. Exposed to a variety of circumstances, they reached our age. First, the change of calendar (Grigaliaus and Juliaus) has made the routine of farmers more difficult and chaotic. Second, old traditions and rules in the church mixed with new beliefs and became use, that means adapted to the current existence. Many of them survived until our days. In the XIX century agrarian culture was dominated in the economy of the farmers, later in the XX century it developed into the industrial. However there were many others factors which made farmers economy weaker. During the XX century there was land reform, the villages were divided into farms. Sovietization brought to Lithuania the process of collectivization. At the time of independent Lithuania the community pastures were distributed to the all people (3 ha). When Lithuania joined to the European Union, the farm economy started to go down in the East Aukstaitija. People in the villages almost stop keeping the farm animals. During our days are found some remains of the ancient ritual behavior, customs and industrial livestock operations. The main reason is that rural community cultural reticence retained archetypal myths culture - specific elements in the East Aukstaitija and special in the South-eastern part of Lithuania. In the present research paper are considered a traditional rural lifestyle in the continuity of the forms of domestic animals farm in the East Aukstaitija of the XX - XXI century. The research paper