Kauno Maironio gimnazija BENDROJO LAVINIMO MOKYKL Ų VEIKLA PAŽYMINT POETO JONO MA ČIULIO- MAIRONIO GIMIMO METINI Ų SUKAKTIS Metodin ÷s rekomendacijos mokykloms Pareng ÷: Daiva Garnien ÷, direktor ÷, lietuvi ų kalbos mokytoja ekspert ÷ Marija Karpavi čien ÷, lietuvi ų kalbos mokytoja metodinink ÷, Judita Sakalien ÷, lietuvi ų kalbos mokytoja metodinink ÷ Kaunas, 2007 TURINYS Įžanga 3 Maironie čių draugijos veikla 4 Svarbiausios Jono Ma čiulio - Maironio 5 gyvenimo ir k ūrybos datos 5 Lankytinos vietos, susijusios su Maironiu 6 Bibliografija 19 Maironio (Jono Ma čiulio) pavard ÷s formos, kriptonimai ir slapyvardžiai 22 Literat ūros s ąrašas 23 Kryžiažodžiai 24 2 Įžanga Lietuvi ų literat ūros klasikas Jonas Ma čiulis - Maironis (1892-1932) padovanojo mums nuostabius poezijos posmus, kuriuose kaip svarbiausia ir amžina vertyb ÷ apdainuota T ÷vyn ÷s meil ÷. Maironis – poetas, kur į gerbiame, skaitome, puosel ÷jame jo atminim ą. Daugelis poet ų mok ÷si iš jo kūrybos, ta čiau taip ir nepranoko. Paradoksalu: Maironio eil ÷raš čiai – paprasti, ne įmantr ūs, nuošird ūs – nepalyginamai ilgaamžiškesni ir prasmingesni (jie kelia žmogaus dvasi ą, moko myl ÷ti ir ginti t ÷vyn ę) nei sud ÷tingi, modern ūs, original ūs šiuolaikini ų poet ų k ūriniai. Dviej ų amži ų sand ūroje poetas iškilo visa savo didybe, kaip lietuvi ų tautos šauklys, nacionalinio atgimimo žadintojas, T ÷vyn ÷s meil ÷s saugotojas. Art ÷jant šio Lietuvos dainiaus 150- ųjų gimimo metini ų sukak čiai, norisi dar kart ą atsigr ęžti į jo gyvenim ą bei k ūryb ą ir paskatinti mokinius bei mokytojus savo veikla prisid ÷ti prie Maironio vardo puosel ÷jimo. Į knygel ę sud ÷jome viet ų, menan čių Mairon į, apraš ą, primin ÷me poeto gyvenimo ir k ūrybos faktus, jo slapyvardžius, bibliografij ą, pasidalijome savo gimnazijos patirtimi, įgyta puosel ÷jant Maironio vard ą. Prieduose rasite įvairi ų kryžiažodži ų ir užduo čių, kurios, tikim ÷s, pravers organizuojant literat ūrines viktorinas ar popietes. Linkime s ÷km ÷s! Sudarytojos 3 Maironie čių draugijos veikla Kauno Maironio gimnazijos tradicijos neatsiejamai susijusios su Maironio vardo puosel ÷jimu. Čia, tuometin ÷je Kauno gubernijos gimnazijoje, poetas mok ÷si (1873-1883 metais), tobul ÷jo kaip asmenyb ÷, ugd ÷ literat ūrinius geb ÷jimus, prad ÷jo k ūrybin į keli ą. Pagerbiant Jono Ma čiulio - Maironio (1862-1932) atminim ą, ruošiantis pamin ÷ti didžiojo dainiaus 150-ąsias gimimo metines, tikslinga b ūtų didesn į d ÷mes į skirti jo asmenyb ÷s, k ūrybos pažinimui, išsamesn ÷ms literat ūrin ÷ms studijoms. Gimnazijoje veikianti maironie čių draugija – aktyvi Maironio id ÷jų, jo k ūrybinio palikimo puosel ÷toja. Kauno Maironio gimnazija, kuri yra Lietuvos maironie čių draugijos Kauno skyriaus centras, kasmet rengia tradicini ų rengini ų, skirt ų dainiaus atminimui, cikl ą. Tai: rašinio konkursas „Rašome Maironiui“ (žanras pasirenkamas laisvai), kuris skelbiamas rugs ÷jo m ÷nes į ir skiriamas Maironio gimtadieniui; piešinio konkursas „Kuriame įkv ÷pti Maironio“; literat ūros viktorina 9-12 klasi ų mokiniams (jai parengiami klausimai iš tais metais jubiliejus minin čių rašytoj ų bei Maironio k ūrybos); kalbos viktorina 5-8 klasi ų mokiniams (viena k ūrybin ÷ užduotis skiriama remiantis Maironio poezija); tiriam ųjų darb ų konferencija 8-12 klasi ų mokiniams (mokiniai pristato tiriamuosius darbus iš tautosakos, Maironio ir kit ų tais metais jubiliejus šven čian čių rašytoj ų k ūrybos); jaun ųjų k ūr÷jų popiet ÷ (jos metu mokiniai, įkv ÷pti Maironio, skaito savo poetinius bandymus, paskui savo darbelius spausdina Lietuvos maironie čių draugijos laikraštyje „Sandrava“, laureatai v ÷liau, pavasar į, dalyvauja respublikiniame „Poezijos pavasar ÷lyje“); dalyvavimas respublikiniame maironie čių Jurgini ų samb ūryje – vaidintoj ų ir Jaun ųjų k ūr÷jų švent ÷je balandžio m ÷nes į skirtingose Lietuvos vietov ÷se; viet ų, susijusi ų su Maironio gyvenimu, lankymas; dalyvavimas respublikin ÷je maironie čių stovykloje, kurios metu renkama (užrašoma, šifruojama, rengiama spausdinimui) tautosakin ÷ ir kraštotyrin ÷ medžiaga; medžiagos „Sandravai“ rengimas (straipsniai aktualiais kult ūros, literat ūros ir draugijos veiklos klausimais). 4 Svarbiausios Jono Ma čiulio - Maironio gyvenimo ir k ūrybos datos Jonas Ma čiulis Maironis gim ÷ 1862 m. lapkri čio 2 d. (pagal nauj ą kalendori ų – spalio 21 dien ą) Pasandravio dvare Šiluvos vals čiuje, Raseini ų apskrityje. 1873 m. prad ÷jo mokslus Kauno gubernijos gimnazijoje. Iš pradži ų dvejus metus parengiamojoje klas ÷je mok ÷si rus ų kalbos. V ÷liau t ęs÷ mokslus gimnazijoje. Čia mokydamasis dom ÷josi literat ūra, prad ÷jo eiliuoti. Tiesa, jo pirmieji eil ÷raš čiai buvo užrašyti lenkiškai. 1883 m. baig ęs Kauno gubernijos gimnazij ą, įstojo į Kijevo universitet ą, kur studijavo literat ūrą. Mok ÷si tik pusmet į. 1884 m. įstojo į Kauno kunig ų seminarij ą. Tais pa čiais metais Maironis prisijung ÷ prie lietuvi ų nacionalinio jud ÷jimo. 1885 m. laikraštyje „Aušra“ pasirod ÷ jo pirmasis spausdintas k ūrinys – eil ÷raštis „Lietuvos vargas“, pasirašytas Zvalionio slapyvardžiu. 1888 -1892 m. mok ÷si Peterburgo dvasin ÷je akademijoje. 1891 m. išleista Maironio Lietuvos istorija, arba „Apsakymai apie Lietuvos praeig ą“. Tais pa čiais metais buvo įšventintas Maironis įšventinamas į kunigus. 1892 m. gr įžo į Lietuv ą ir dirbo Kauno kunig ų seminarijoje. 1994 m. paskirtas Peterburgo dvasin ÷s akademijos profesoriumi (iki 1909 m.) 1895 m. pasirod ÷ pirmasis eil ÷raš čių rinkinys „Pavasario balsai“. 1900 m . prisid ÷jo kuriant Lietuvos kalbos teisi ų atk ūrimo s ąjung ą, nors jos narys ir nebuvo. 1905 m. tapo komisijos Lietuvos kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti nariu. 1907 m. pasirod ÷ poema „Jaunoji Lietuva“. 1909 m . tapo Kauno kunig ų seminarijos rektoriumi. Jam pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti ši ą seminarij ą. 1911 m. tapo prelatu. 1915 – 1918 m. per Pirm ąjį pasaulin į kar ą kartu su Kauno kunig ų seminarija persik ÷l÷ į Vašuok ÷nus, gyveno Krekenavoje, raš ÷ poem ą „M ūsų vargai“. 1917 m. dalyvavo Berno konferencijoje kaip Lietuvos delegatas. 1922 m. Kauno universitete prad ÷jo d÷styti literat ūrą, tapo moralin ÷s teologijos katedros ved ÷ju. 1932 m. birželio 28 dien ą mir ÷. Palaidotas Kaune. 5 Lankytinos vietos, susijusios su Maironiu Pasandravys ir Bernotai (Raseini ų rajonas Pagojuk ų seni ūnija) Maironio gimtin ÷ – Pasandravys . Čia prab ÷go keleri poeto vaikyst ÷s metai. Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveld ÷tojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Ma čiuliui (poeto t ÷vui) 3 - 4 metams perleido Pasandravio dvar ą. Palik ęs savo ūkyje ( Bernotuose ) šeimininkauti giminait ę, A. Ma čiulis su šeima persik ÷l÷ gyventi į Pasandrav į. Čia 1862 m. lapkri čio 2 d. Ma čiuliams gim ÷ s ūnus Jonas (b ūsimas poetas Maironis). Jo krikštamot ÷ buvo bajor ų Astrausk ų vyriausioji dukra Katerina. Ma čiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865 m. Tada, iš moksl ų gr įžus Pasandravio dvaro paveld ÷tojui P. Astrauskui, Ma čiuliai v ÷l persik ÷l÷ gyventi į Bernotus. Bernotuose išlikusioje sodyboje 1989 m. įkurtas muziejus (Raseini ų krašto istorijos muziejaus filialas), veikia poetui Maironiui skirta ekspozicija. Bernotai, Pasandravys, j ų aplinka simboliškai įamžina įdom ų, sud ÷ting ą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir k ūrybos keli ą. 1987 m., minint poeto 125-ąsias gimimo metines, įrengtas p÷sčiųjų takas, sujung ęs Bernot ų ir Pasandravio sodybas. Abiejose tako pus ÷se nuo Lukn ÷s iki Sandravos upeli ų prad ÷ti sodinti ąžuolai – Maironio ąžuol ų takas (apie 1 km). Tais metais pasodinti 125 ąžuoliukai. Jie toliau sodinami kas penkeri metai – poeto jubiliejiniams gimtadieniams skirt ų rengini ų metu. Ąžuoliukus, skirtus poeto atminimui įamžinti, jau yra pasodin ę nemažai žinom ų Lietuvos mokslo, kult ūros veik ÷jų, tarp j ų ir J. Aputis, S. Geda, Č. Kudaba, M. Martinaitis, J. Ma čiukevi čius, A. Maldonis, J. Nekrošius, V. Zaborskait ÷, taip pat Maironio giminai čiai ir daugelis kit ų žmoni ų. Poeto Maironio t ÷vų sodyboje stovi gražus kryžius. Senasis, stov ÷jęs čia Maironio laikais, sunyko ir nugriuvo dar 1912 m. Dabartinis atstatytas 1989 m. rugs ÷jo 2 d. (meistras – Raseini ų mišk ų ūkio stalius J. Malinauskas). Netoli šio kryžiaus poeto giminai čiai, nor ÷dami, kad ši ą sodyb ą, kaip ir Maironio laikais puošt ų liepos, yra pasodin ę keturias liepaites. Pasandravio ir Bernot ų aplink ą, takus puošia 1991 m. Lietuvos tautodailinink ų k ūrybin ÷s stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti kryžiai bei koplyt ÷l÷s: „Marijos Maloningosios“ skulpt ūra (aut. G. Dudaitis, Kauno r.); kryžius (aut. J. Binkis, Širvint ų r.); koplytstulpis su „Šv. Jono Nepamuko“, „Šv. Jurgio“, „Šv. Cecilijos“, „Šv. Kazimiero“ bareljefais (autoriai S. Karanauskas ir A. Jurkaitis, Utena); kryžius su „Šv. Jono Nepamuko“ bareljefu (aut. J. Tvardauskas, Anykš čiai); koplytstulpis su „Šv. Florijono“ skulpt ūra (aut. J. Dzv ÷ga, Šiauliai); kolytstulpis su „Šv. Jono krikštytojo“ bareljefu (aut. J. Grabauskas, Raseiniai); koplytstulpis su „Šv. Jurgio“ skulpt ūra (aut. A. Česnulis, Var ÷nos r.); kryžius 1863 m. kapinait ÷se, kuriose palaidota ir poeto Maironio krikštamot ÷, Pasandravio dvarininkait ÷ K. Astrauskait ÷ (aut. A. Baranauskas, E. Akulauskas, Pr. Paleckis, Kaunas); koplytstulpis su „Šv. Marijos Sopulingosios“ ir „Kristaus Nazarie čio“ skulpt ūromis (aut. R. Puškorius, Kretinga); kryžius su dvylikos apaštal ų bareljefais 6 (aut. A. Urbšys, Anykš čiai); „Šv. Marijos Maloningosios“ skulpt ūr÷l÷ Bernot ų km. sodyboje- muziejuje (aut. G. Gaidys, Raseiniai). Ma čiuli ų šeimos kapaviet ÷ Betygalos kapin ÷se