Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 8 652 32034 Almantas SAMALAVIČIUS. Pandemija ir tikėjimas / 2 Rengia Rūta BAGDANAVIČIŪTĖ. Ties riba / 7 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS Leon KRIER. Bendrojo gėrio kūrimas / 13 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta GAIDAMAVIČIŪTĖ Kalbą „užmigdo“ net perdėtas mandagumas. Su senosios škotų gėlų kalbos dėstytoju (muzika) 2 62 38 61 Deusanu BONDU kalbasi Mindaugas PELECKIS / 15 Monika MEILUTYTĖ Nuomonės apie nuomones (teatras) 8 614 12855 Tadas GINDRĖNAS Juozas BRAZAUSKAS. Intelektualų „klasės“ saulėlydis? / 18 (dizaineris) 2 61 05 38 Algimantas ČEKUOLIS. Rojus šaltoje žemėje / 20 Romena RAČKAITYTĖ-ČEPAITIENĖ Girėnas POVILIONIS. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, paskelbtos Rimanto (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Asta DEKSNYTĖ Gučo straipsnyje (Kultūros barai, 2020 m. lapkritis) / 22 (korektorė) Ramūnas TRIMAKAS. Kimerika / 25 Irena ŽAGANEVIČIENĖ Kūryba ir kūrėjai (buhalterė) 2 62 31 04 Raminta JURĖNAITĖ. Autentiškas protesto liudijimas / 29 „Būti veiksmažodžiu“. Su menininke, menotyrininke, dailės pedagoge Malvina JELINSKAITE Redakcinė kolegija kalbasi Jūratė STAUSKAITĖ / 38 Alfredas BUMBLAUSKAS „Tikiuosi, žiūrovai mano spektakliuose jaučiasi saugūs“. Su režisiere Karolina ŽERNYTE Pietro U. DINI (Italija) kalbasi Dovilė ZAVEDSKAITĖ / 41 Stasys EIDRIGEVIČIUS Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Jurga MINČINAUSKIENĖ. Vytautas Valius – prisiekęs estetas, ištikimas pašaukimui / 46 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Lietuvos žemųjų balsų dinastija. Vladimiro Prudnikovo ir jo mokinių kūrybos vakaras / 51 Algis MICKŪNAS (JAV) Stasys EIDRIGEVIČIUS. Erdvės kristalizacija pagal Ludwiką Ogorzelec / 57 Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ Giedrius SUBAČIUS (JAV) „Subordinacija prieštarauja kūrybai“. Su šiuolaikinio meno kūrėju Tadu ČERNIAUSKU Antanas ŠILEIKA (Kanada) kalbasi Ugnė KAČKAUSKAITĖ / 60 Vygantas VAREIKIS Zecharia PLAVIN. Laisvė / 65 Kazys VARNELIS jr. (JAV) Romualdas LANKAUSKAS. Žmogus, kuris nebesišypso. Akistatoje su vienatve / 68 Paveldas ir paminklai Redakcijos adresas Algimantas GRAŽULIS. Piktybiškas bejėgiškumas? Dingstantis Vilnius – apie tai, kas Latako g. 3, 01125 Vilnius sunaikinta ar sužalota / 72 el. paštas: [email protected], Ilona JUKONIENĖ, Monika KALVAITIENĖ, Mindaugas RASIMAVIČIUS. Vertingi istoriniai [email protected] Faksas: 2 62 38 61 duomenys apie brioforą. Kazimierzo Szafnagelio samanų rinkiniai / 80 Laikai ir žmonės Vida GIRININKIENĖ. Uždraustos kalbos tyrėjų keliais / 84 © Leidėjas – VšĮ „Kultūros barų“ leidykla. SL 101 Kazys SAJA. Juos šiek tiek pažinojau / 90 Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija ŠURKUTĖ. Karūnuota „pokazucha“ / 94 Redakcija nereika lau ja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Vincas KISARAUSKAS. Nutilęs sekmadienis. 1979. Drobė, aliejus; 146 x 146 4 p.: Griša BRUSKIN. Iš serijos „Abėcėlė“. 1998. Porcelianas. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Iš parodos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com Antano Lukšėno nuotr. K u l t ū r o s b a r a i 2 0 2 0 · 12 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Almantas SAMALAVIČIUS PANDEMIJA IR TIKĖJIMAS žsitęsusi ir vis šiurpesnį mastą Lietuvoje įgau- tančios globaliu mastu, subjektas, didžiuma ofcialių Unanti koronaviruso pandemija (o kartu ir nuolat asmenų, pasisakančių šia tema, viešumoje itin dažnai kintantis, daugelį varginantis jos užkardymo režimas) vartoja tokias karinio žodyno sąvokas kaip „kova“, ne tik privertė susidurti su vis aštriau juntamomis „grumtynės“, „ginklai“, „priešas“, „fronto linija“, „at- masinio, iki šiol nepatirto (net nesapnuoto) reiškinio sitraukimas“, „persigrupavimas“, „pergalė“ ir t. t. Su- socialinėmis pasekmėmis, bet ir suvokti, perpras- prantama, šios retorinės fgūros turėtų nuteikti visuo- ti daugybę kitų, ypač kultūrinių bei intelektualinių menę, kad grumtynėse su galingu ir klastingu priešu šios pandemijos aspektų. Galima būtų iki užkimimo kaunamasi be baimės ir visa „karaliaus kariauna“ jį ginčytis, kiek veiksmingos ar neveiksmingos buvo ir neabejotinai įveiks, pasitelkdama šiuolaikiškiausias tebėra pasirinktos jos įveikimo strategijos, retrospek- modernaus „karo“ priemones, t. y. naujausią ir tobu- tyviai aiškinantis iš politinės arenos besitraukiančios liausią medicinos, kitų mokslų, pavyzdžiui, mikrobi- valdžios priimtus sprendimus, kuriuos, beje, lydėjo ologijos „ginklų“ arsenalą. Vilniaus universiteto in- įvairiausios keistenybės, kad ir plačiai nuskambė- ternetinės svetainės naujienų puslapyje mikrobiologė jusi vyriausiojo pandemijos vadybininko atostogų Aurelija Žvirblienė užtikrino, kad kovoje su klastin- istorija. Arba spėlioti, kokie bus naujosios valdžios guoju virusu „nesame beginkliai“. veiksmai. Tačiau tokiems sėkmių ir nesėkmių verti- Oficialiam pandemijos žodynui neatsitiktinai nimams bus tinkamesnis metas, kai viruso grėsmė, skiriu tiek daug dėmesio – juk puikiai žinoma, kad tikėkimės, bent kiek atslūgs ir mėginsime išpešti pa- žodžiais ne tik interpretuojame, bet ir kuriame pa- mokų ateičiai. saulį. Šiame straipsnyje aptarsiu kai kuriuos kitus, mano Palyginti lengvai susidorojusi su pirmuoju „karū- galva, nė kiek ne mažiau svarbius ypatumus, kurie nuoto priešo“ antpuoliu, Lietuva suklupo, susidūrusi atsiskleidė, gyvenant dabartiniu pandemijos reži- su antruoju. Netrukus paaiškėjo, kad koronaviruso mu. Jie nemažai pasako apie šiuolaikinės visuomenės įveikimo scenarijus, paramstytas kariniais vaizdi- įsitikinimus, neretai įgaunančius kone mitologinio niais ir pergalinga retorika, leido pasiekti ne tiek jau mąstymo pobūdį. Aptardamas pandemijos mestus ir daug, atvirkščiai – prarastas laikas, kai dar galėjo- iššūkius, dar birželio mėnesį, slūgstant pirmajai jos me pasirengti lemiamai, militariniu žargonu tariant, bangai, Kultūros baruose atkreipiau dėmesį į tai, kaip šio žudiko „atakai“. Pavasariui baigiantis, daugelis suklestėjo ugninga militarinė retorika. Visuotinai atsipalaidavo, atrodė, kad „priešas“, nors klastingas, pripažinus, kad virusas yra nuožmios kovos, vyks- tačiau ne toks ir baisus, gal jau net negyvai užmėtytas 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 2 0 · 12 velykiniais kiaušiniais... Tikėta, kad jį pavyko (bent mos, kad ir kaip sparčiai didėtų koronaviruso aukų laikinai) įveikti. Niūrias žiniasklaidos intonacijas ir skaičius. dar niūresnes kai kurių mokslininkų prognozes ėmė Kadaise, kai užklupdavo didelės nelaimės, pavyz- keisti viltingesnė, net optimistiška retorika. Orams džiui, įsisiautėdavo maras, žmonės ieškodavo pa- atšilus ir sulaukus vasaros, tiek pandemijos vadybi- guodos, prieglobsčio ir užtarimo bažnyčiose. Karštai ninkai, tiek iš pradžių siaubingai išgąsdinta plačioji melsdamiesi, atlikdami religinius ritualus, tikėda- visuomenė lengviau atsikvėpė. Paskelbta, kad koro- vosi Dangaus malonės. Buvo tikima ir išskirtine kai navirusas nusilpo, pasidžiaugta, kad jo aukų skai- kurių stebuklingais laikytų objektų galia. Vilniaus čius, palyginti su kai kuriomis pandemijos nusiaub- Šv. Petro ir Povilo bažnyčios transepte yra altorius, tomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje nedidelis. kurio reljefas vizualiai atskleidžia anuometinio ti- Net atkakliausi „kovotojai“ suskato rūpintis pel- kėjimo stiprybę. Čia vaizduojama suklupusi, mir- nytu poilsiu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus ties agonijos apimta maro auka, greta jos meldžiasi Veryga, akivaizdžiai nukamuotas sekinančios kovos, vyskupas ir moterys, maldaujančios visagalio Dievo tiesa, trukusios vos kelis mėnesius (sic!), už herojiš- pagalbos. Virš jų – Kristus, rankose laikantis strėles. kas pastangas paties premjero apdovanotas vardiniu Šis atributas sietinas su maro kaip bausmės simboli- šaunamuoju ginklu, išvyko vasaroti. Mėgautis atos- ka. Bažnyčią dekoravę italų skulptoriai taip perteikė togomis ketino ištisą mėnesį, todėl desperatiškai pri- Faencos miestietės Joanos de Kostumis viziją. Greta sišaukti ministrą pavyko tik vargais negalais, pačiam esančiame reljefe pavaizduota ir paveikslo, esą turė- valstybės Prezidentui pasitelkus visas turimas galias, jusio stebuklingų galių, pernešimo į Šv. apaštalų Pe- nes patarėjai įžvelgė, kad koronavirusas trauktis ne- tro ir Povilo bažnyčią iškilminga ceremonija. ketina, atvirkščiai – rengiasi naujam galingam smū- Ant šoninės sienos kabo XVIII a. pradžios pa- giui... Premjeras Skvernelis per pirmąją pandemijos veikslas, pasakojantis apie marą, siautėjusį Vilniuje bangą (ypač jai slūgstant) visais ofcialiais kanalais 1707–1711 m. Daug kam šie įdomūs ir svarbūs faktai skelbė, kaip sumaniai vyriausybė su ištikimiausiais yra žinomi. Tiesa, dažniausiai ne iš baroko architek- savo talkininkais susidorojo su mirtinu priešu. Tas tūrai ir dailei skirtos menotyrinės literatūros, bet iš sumanumas esą lėmė, kad Lietuva dėl užkrato paty- neprilygstama istorijos eksperte neretai prisistatan- rė minimalius nuostolius. Tokia atkakli (tiek reali, čios rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės populiaraus tiek retorinė) kova premjerą akivaizdžiai nukamavo. istorinio romano „Silva rerum“, kurį labiau tiktų Visiškai suprantama, kad jis nepamiršo kukliai pa- vadinti kostiumine drama. Kostiuminę dramą labai sirūpinti jam pagal įstatymą priklausančiais „tėva- priminė ir chaotiški valdžios veiksmai, susidūrus su dieniais“. Šia teise skrupulingai naudojosi ir tuomet, tragiškai pergalingu koronaviruso sugrįžimu... kai COVID-19 statistika tapo išties grėsminga ir ga- Nors kai kuriuose, ypač posovietiniuose, kraštuo- lutinai išsisklaidė iliuzijos, kad globali nelaimė Lie-