VILNIAUS TARPTAUTINIS TEATRO FESTIVALIS / VILNIUS INTERNATIONAL 09 28 – 10 13 THEATRE FESTIVAL 3 ĮŽANGINIS ŽODIS IŠJUNK NUOSTATAS – tokiu šūkiu pa- didžiausių tabu mūsų visuomenėje – jie lydi dramos teatre – jau šie faktai intriguoja! Tai tapatybės koncepcijos ribas. Tad pasiruoš- Ar ir Vilniuje esama tokių butų, kuriuose sitinkame jau keturioliktąjį teatro festivalį besirengiančius mirti žmones ir užduoda Kirilo Serebrenikovo, pagrindinio teatrinių kite dar kartą pažaboti nuostatas. Jeigu ne- žmonės daug metų imitavo gyvenimą?.. „Sirenos“. Į ką visų pirma kreipsime dėmesį jiems, rodos, elementarų, bet sykiu itin ke- rėmų laužymo taško Maskvoje – Gogolio pavyks, trupės „Motus“ uždegtas sprogsta- šiemet? Kaip ir kasmet, stengsimės žvilgte- blų klausimą – kaip jie nori išeiti ir kas turi centro vadovo spektaklis „Artimas mies- masis teatrinis mišinys padarys tai už jus. Lietuviškoje „Sirenų“ programoje tra- lėti į save. Juk dažnai netgi savęs nemokame likti po jų? Kaip jie nori būti prisimenami? tas“, sukurtas pagal Mariaus Ivaškevičiaus diciškai pristatysime tai, kas per pasta- priimti be išankstinių nuostatų ir įsišakniju- Kūrybinė grupė lankėsi ligoninėse, labora- pjesę. Menininkai kelia šiame globalėjan- Ypač džiaugiuosi, kad po keletą metų ruosius metus įdomaus nutiko Lietuvos sių stereotipų. Ką jau kalbėti apie gebėjimą torijose, laidojimo namuose, pas teismo čiame pasaulyje kertiniu tampantį klausimą, trukusių derybų pavyko pasikviesti pran- scenose. Šį kartą – net dešimt spektaklių, priimti kitus – tokius, kokie jie yra. medikus, neurologus, religinėse bendruo- kurį galbūt užduodame ne vienas iš mūsų ar cūzų teatro ir kino režisierių bei aktorių kuriuos pastatė tiek jau visoje Europoje menėse, senelių namuose. Tai dokumenti- mūsų artimųjų – ar būdami „ten“ tampame Vincentą Macaigne’ą. Jo spektaklis „Troš- gerai žinomi, tiek jauni kūrėjai. Tai Oskaras Kodėl galime kalbėti apie gyvenimą, bet kos seansas, kuriame nebus aktorių, ir tai kitokiais, nei būdami „čia“? Tikros istorijos kimas“ – tai teatrinis-choreografinis vie- Koršunovas, Yana Ross, Łukasz Twarko- šiukštu nekalbame apie mirtį? Kodėl teatrą nieko keisto, nes spektaklio herojų jau ne- apie dvigubą moters gyvenimą dviejuose natvės, depresijos ir meilės be atsako ty- wski, Paulius Ignatavičius, Artūras Areima, vis dar bandoma sutalpinti į tradicinę juodą bėra tarp mūsų – yra tik tai, kas liko po jų. miestuose įkvėpta Mariaus Ivaškevičiaus rimas. Tai istorija apie moterį, kovojančią Jonas Tertelis, Kristina Werner, Kamilė Gu- dėžutę, esančią priešais tvarkingai išrikiuo- pjesė – bene sėkmingiausias šiuolaikinės su didžiausiu priešu tapusiu gyvenimu. dmonaitė ir kt. Nacionalinėje dailės gale- tas žiūrovų eiles, jeigu jis akivaizdžiai ten Keturioliktųjų „Sirenų“ programoje – ir lietuvių dramaturgijos kūrinys, pristatytas Istorija – artima šiandien puoselėjamam rijoje įvyks Europoje didelio pasisekimo nebeįsitenka? Kodėl vyras kategoriškai yra vokiečių režisieriaus Hanso-Wernerio Kro- net devyniose šalyse. „Sirenose“ rodomas šalto atsiribojimo ir pasinėrimo į kasdieny- sulaukusios operos „Geros dienos!“ kūry- tik vyras, o moteris – tik moteris? Ir apskri- esingerio, vieno įdomiausių dokumentinio latviškas variantas – pats naujausias, prem- bės rutiną kultui, kai iš šalies, regis, itin sė- binės komandos – Vaivos Grainytės, Linos tai, kodėl vis dar keliame šiuos klausimus? teatro kūrėjų, spektaklis „Teatro atminimo jeros šviesą išvydęs tik šiemet. kmingas gyvenimas nepadeda pabėgti nuo Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės – naujo Audra Žukaitytė akmenys“. Režisierius kartu su dramatur- emocinės vienatvės. Tad būkite pasiruošę projekto „Saulė ir jūra“ premjera. nuotraukos autorė: Kamilė Žičkytė Šiemet „Sirenų“ žvilgsnis kryps į tai, ko ge Regine Dura rekonstravo antisemitinės Italų trupės „Motus“ spektaklis intensyviam ir brutaliam vizualaus meno, nematome, slėpdamiesi po išankstinėmis diskriminacijos procesus, kai po 1933 m. iš „MDLSX“ – neabejotinai vienas ryškiausių fizinio teatro, garsinių paveikslų ir tekstinių Jau septintąjį kartą jaunieji teatro teo- nuostatomis ar stereotipais. Pažvelgti gi- Karlsruhės teatro buvo atleisti žydų kilmės darbų šių metų programoje, nepaisant to, kombinacijų srautui, kuris vis dėlto veda ne retikai iš visos Europos rinksis Vilniuje. Šį liau kviesime kartu su menininkais iš Latvi- aktoriai ir kiti kūrėjai. Ir vėl teks nusimesti kad tai yra monospektaklis. Vienintelės į destrukciją, o į meilę. kartą konferencijos tema slepiasi po ko- jos, Rusijos, Italijos, Vengrijos, Vokietijos, išankstines nuostatas apie žiūrovų vietą te- scenoje esančios aktorės – Silvios Cal- diniu pavadinimu „ESC: alt mode“. Ar al- Prancūzijos ir Šveicarijos, tarptautinėje atre – čia jie sėdės prie vieno stalo su akto- deroni asmenybė talpina kur kas daugiau, Kornélis Mundruczó – dar viena žinoma ternatyvus modelis yra galimybė pabėgti „Sirenų“ programoje pristatančiais net še- riais, kartu vartys archyvinius dokumentus, nei gali tikėtis. Kiek spektaklyje fikcijos, o kino asmenybė, ne ką mažiau įdomi ir te- nuo rutina tapusių nuostatų? Pavadinime šis spektaklius. laikraščius, ataskaitas. Spėju, dažnas paju- kiek realaus Silvios Calderoni gyvenimo? atro pasaulyje. „Gyvenimo imitacija“ – tai galima įžvelgti tokią užuominą. Konferen- sime, kad tai, kas, rodos, buvo taip seniai Scenoje veikia moteris ar vyras? Galiausiai, spektaklis-iššūkis ne tik žiūrovo sąmonei, ciją moderuos Ottas Karulinas iš Estijos ir Dar kartą sugrįžta „Rimini Protokoll“, – žydų trėmimas, koncentracijos stovyklos, ar apskritai turėtume kelti šį klausimą? Me- bet ir scenos mašinerijai. Žiūrovams teks Andrew Haydonas iš Didžiosios Britanijos. ypatingo pasisekimo sulaukusio spekta- žudynės – vis dar arti mūsų. Juk galbūt šią nininkai kviečia neklausinėti ir nespręsti atsisakyti visų nuostatų apie sceną, kaip klio-pasivaikščiojimo „Remote Vilnius“ akimirką sėdime ant jų atminimui skirtų iš anksto, o priimti tai, ką kitas leido sau griežtai įrėmintą juodą dėžutę anapus durų, Švenčiant keturioliktąjį „Sirenų“ festi- autoriai, kartu su šveicarų teatru „Vidy“ monumentų, suskaldytų ir įlietų į pamatus. priimti kaip save. Ar tikrai teatre reikia apie ir pasinerti į hiperrealistinį pasaulį. Jame, valį, kviečiu pamiršti išankstines nuostatas pristatantys spektaklį „Nachlass, kamba- tai kalbėti? Manau, prieš spektaklį toks rodos, – niekuo neišsiskiriantis butas Ven- ne tik teatre, bet ir išėjus iš jo. riai be žmonių“, tai aštuonios istorijos apie Vieno įdomiausių šių dienų rusų reži- klausimas kils ne vienam žiūrovui. Atsakyti grijos sostinėje Budapešte, bet staiga ima tai, kas lieka po mūsų, kai nelieka mūsų sieriaus darbas, pagal lietuvių dramaturgo į jį leiskime aktoriui (-ei) ir jo(s) skausmo, lįsti praeities šešėliai, kadaise nutylėtos is- Festivalio meno vadovė pačių – po mirties. Menininkai laužo vieną pjesę pastatytas Latvijos nacionaliniame sumišimo kupinai istorijai apie lytiškumo ir torijos, pasakojimai su politiniu prieskoniu. Audra Žukaitytė ŽODIS ĮŽANGINIS LIETUVIŠKŲ SPEKTAKLIŲ VITRINA EUROPIEČIAI 7 Valstybinis Vilniaus mažasis teatras I dalies spektaklis pagal Aischilo „Maldautojas“ ir kitus tekstus ko Aischilo drama „Maldautojos“, kuri, nors ir pa- minas). Nuo 2016 m. yra Šiaulių dramos teatro rašyta prieš du su puse tūkstančio metų, yra kaip meno vadovas. niekad aktuali šiandien. Čia pasakojama apie Da- naides, Danajo dukras, pabėgusias nuo priversti- nių vedybų su savo pusbroliais, Aigipto valdovo Kristina Steiblytė 15MIN.LT 2016 12 20 sūnumis. Nepanorusios paklusti tirono valiai, jos drauge su tėvu Danaju laivu išplaukia į savo istori- Režisierius nę tėvynę, graikų Argo miestą. Argolidės karalius Nors vaizdai spektaklyje svarbūs ir patrau- Paulius Ignatavičius Pelasgas turi priimti nelengvą sprendimą – ar pri- klūs, istorija „Europiečiuose“ pasakojama visų Scenografė imti Danaides ir stoti į kovą su Aigipto sūnumis, ar pirma tekstais. O literatūra čia kalba apie moterų Goda Palekaitė KITI PAULIAUS nepriimti jų, taip užrūstinant Dzeusą, bet išveng- nenorą tekėti už pusbrolių, apie baseinuose gy- Choreografija IGNATAVIČIAUS Aaron Kahn (JAV) ti konflikto ir karo. Tai yra esminis klausimas, su venančius pabėgėlius, apie baimę priimti kitokį į SUKURTI SPEKTAKLIAI kuriuo susiduria ir šiandieniniai Europos politikai, savo šalį, miestą, baseiną ar juo labiau – namus, Kompozitorius 2017 Marius von Mayenburg, Arturas Bumšteinas nuolat manipuliuojantys įtampa tarp deklaruoja- apie dievų / valdžios abejingumą, apie kaip ma- Skulptūra Šviesų dailininkas mo humanizmo ir pragmatiško išskaičiavimo. Ka- ras plintančią baimę. Julius Kuršys dangi yra sunku apsispręsti, bestuburis Pelasgas 2015 Hanoch Levin, Dramaturgas klausia savo tautos nuomonės – „Maldautojų“ fi- Hefecas, arba Visi Andrius Jevsejevas MENŲ nori gyventi nale nusprendžia būtent tauta. Ramunė Balevičiūtė FAKTŪRA Aischilo dramą „Maldautojos“ iš 2016 12 19 senosios graikų kalbos vertė Spektaklio dramaturgas Andrius Jevsejevas, 2015 Eugene O’Neill, Audronė Kudulytė-Kairienė pasitelkdamas lietuvių politikų pasisakymus, Meilė po guobomis Vaidina Antono Čechovo, Alberto Camus, Davido Lyncho Stipriausia sumanymo dalimi laikyčiau Daumantas Ciunis, Tadas Gryn, moderniosios literatūros tekstus, radikaliai pra- maldautojų chorą, kurį spektaklyje sudaro 2014 Mindaugas Nastaravičius, Agnė Kiškytė, Ilona Kvietkutė, Demokratija Elžbieta Latėnaitė, Gintarė plėtė Aischilo „Maldautojų“ kontekstą. Penkios penkios VMT trupės aktorės: Elžbieta Latė- Latvėnaitė, Edmundas Mikulskis, Indrė Patkauskaitė, Tomas Danaidės šiuolaikiškame siužete tampa gyvai naitė,