ISSN 1392-3781. ÞIEMGALA. 2014/2 KULTŪROS ISTORIJA. MOKSLO DARBAS INGA STEPUKONIENĖ Daktaras Rokas Öliūpas ˇ lietuvybės puoselėtojas Anotacija: Straipsnyje siekiama apžvelgti varpininko ir uo- Vilnių, kur bylą laimėjęs. Vienas iš gentainių, Jeronimas Šliūpas, laus visuomenininko Roko Šliūpo, lietuviškos spaudos leidėjo pradėjęs girtauti ir savo dvarus praradęs. Tada giminė išėjo gy- Jono Šliūpo brolio, gyvenimo kelią, jo veiklos metus, praleis- venti į Maniušių girias. Manoma, kad ir tada gyveno kaip laisvi tus Garliavoje dirbant gydytoju, atskleisti jo siekius propaguoti valstiečiai, nes daugelis Šliūpų giminės atstovų buvo neblogai lietuvybę. Rokas Šliūpas, Žiemgalos krašto sūnus, Garliavoje visuomenėje prasisiekę žmonės, ragavę mokslo. Aloyzas Šliū- su pertraukomis gyveno nuo 1905 m., į šį kraštą grįžo po pas buvo baigęs Kražių gimnaziją ir XIX a. pr. dirbo raštininku, Pirmojo pasaulinio karo audrų, o tarpukario laikotarpiu čia įsi- mokė vaikus dvaruose. Roko Šliūpo senelio brolis Aloyzas taip kūrė galutinai ir išdirbo iki pat savo mirties. Tai buvo didinga pat baigė 5 Kražių gimnazijos klases, tarnavo dvaruose akcizo asmenybė, palikusi gilų pėdsaką ne tik Garliavoje, bet ir visos valdininku, o vėliau pasirinko kunigo kelią. Dar vienas brolis Lietuvos medicinos istorijoje – Raudonojo Kryžiaus organizaci- Feliksas taip pat baigė 3 Kražių gimnazijos klases ir dar bau- jos Lietuvoje kūrėjas, medicinos įstaigų tinklo krašte steigėjas džiavos laikais įsigijo nuosavybę – Minkštakių vienkiemį. Tad, ir reformatorius, tuo pat metu buvo ir veržlus lietuviškos savi- kaip teigia Jakštas, Šliūpai, net kelis šeimos vaikus išleidę į monės ugdytojas, spaudos draudimo metais rūpinęsis lietuviš- mokslus tolimesnėje vietovėje ir įsigiję privataus turto, turėjo kų spaudinių leidyba, o vėliau – uoliai telkęs lietuvius krašto būti laisvieji valstiečiai, mažai kuo skyręsi nuo bajorų luomo1. dvasinio atgimimo darbui. Roko Šliūpo ir Onos Vaitkutės šeimoje gimė trys sūnūs: Annotation: This article is a review of Rokas Šliūpas (he Stanislovas (1858 m.), Jonas (1861 m.) ir Rokas. Tėvai vi- was a brother of Jonas Šliūpas, a lithuanian press publisher) sus juos siekė išmokslinti. Motina vyriausią sūnų iš lietuviško biography that include the analysis of his period of life when he elementoriaus mokė skaityti lietuviškai – jos klausydamas, to was a great public figure while working as a doctor in Garliava išmoko ir jaunesnis sūnus Jonas2. Namuose buvo daug įvairaus town, when he took part in the organisation of Varpininkai and religinio ir pasaulietinio turinio knygų lenkų, lotynų ir lietuvių had the aim to promote the lithuanism. Rokas Šliūpas have kalbomis, sukauptų mokantis giminės vyrams. Šeimos vaikams been living in Garliava since 1905. He came back there after buvo prieinamos Motiejaus Valančiaus („Vaikų knygelė“, „Paau- The First World War and during the Interwar period he had gusių Žmonių knygelė“, „Palangos Juzė“), „Šaulėniškių Senelio“ finally settled down in Garliava and spent there his lifetime. knygos, lietuviški religiniai skaitiniai. Paaugusius Stanislovą ir Rokas Šliūpas was a developer of Red Cross organization Joną tėvai išvežė į Paliepius pas dėdę kunigą Aloyzą, kad in Lithuania, he developped a network of medical institutions šie, gyvendami klebonijoje, gerai išmoktų lenkų kalbą ir gerų and initiated a lot of reforms and in the same time he was a manierų. Tačiau prolenkiška dėdės globėjo klebonijos aplinka dashing educator of lithuanian self–consciousness. juos nuteikė priešingai – nuo jaunų dienų abu linko į lietuvystę Tikslas: atskleisti iškilaus medicinos daktaro Roko Šliūpo ir abu tapo lietuviškos draudžiamos spaudos platintojais: Jonas gyvenimo Garliavoje aplinkybes ir jo visuomeninę veiklą. Šliūpas – iškiliu aušrininku, „Aušros“ redaktoriumi ir publicistu, Objektas: Roko Šliūpo profesinė ir visuomeninė veikla vėliau – „ Lietuviško balso“ leidėju Amerikoje, lietuvybės žadin- Garliavoje. toju, Rokas Šliūpas – varpininku, aktyviai besirūpinusiu šio ir Metodai: analitinis aprašomasis, istorinis. kitų lietuviškų spaudos leidinių reikalais. Pagrindiniai žodžiai: Rokas Šliūpas, visuomenės veikėjas, Lietuvoje neįstojęs į dvi rusiškas gimnazijas, Jonas Šliū- lietuviška spauda, lietuvybės puoselėjimas, Raudonojo Kryžiaus pas dėdės Roko Vaitkaus buvo nuvežtas į Mintaujos klasikinę organizacija. vokišką gimnaziją su sustiprintu svetimų kalbų mokymu. Nors Key words: Rokas Šliūpas, public figure, Lithuanian press, nuo XIX a. ši vokiška gimnazija buvo surusinta, joje išliko sti- Lithuanian self–consciousness, Red Cross organization. pri vokiška dvasia ir mokymo būdas, dirbo daug vakarietiškai nusiteikusių senų vokiečių mokytojų, kurie palaikė aukštą moky- BIOGRAFIJOS METMENYS klos lygį3. Kadangi mokytojai tėvams labai gyrė daug pasiekusį Rokas Šliūpas gimė 1865 m. birželio 2 d. Rakandžiuo- gabiausią mokinį Joną Šliūpą (be tiksliųjų mokslų, jis puikiai se, Gruzdžių valsčiuje. Tėvas – Rokas Šliūpas, motina – Ona išmoko graikų, lotynų ir vokiečių kalbas, baigė geriausiais pažy- Vaitkutė. Tėvai gyveno pasiturimai, Rakandžių kaime turėjo 36 miais), mokykla buvo gerai sutvarkyta, joje dominavo miestiečių dešimtines žemės. Tėvas Rokas Šliūpas buvo sumanus ūkinin- vokiečių vaikai, 1874 m. į Mintaują mokytis buvo atvežtas ir kas ir garbingas kaimo žmogus, dažnai renkamas valsčiaus jauniausias Šliūpų sūnus Rokas, taip pat čia įgijęs tinkamą išsi- teisėju, bažnyčios dešimtininkas. lavinimą. Mokslo metais materialiai vargti jiems neteko. Atostogų Šliūpų giminė nuo seno buvo laisvieji valstiečiai, užėmė metu ir per šv. Kalėdas abu broliai vykdavo pas dėdę kunigą, aukštesnę visuomeninę padėtį, jiems buvo nesvetimi dvasiniai o išleidžiami gaudavo kiekvienas po naujai pasiūtą eilutę ir ir kultūriniai dalykai, aukštesnio mokslo siekis. Kaip teigia Jono dar apdovanojami gerokais kišenpinigiais4. Tad, nevarginami Šliūpo biografas dr. Juozas Jakštas, giminė buvusi turtinga, nepriteklių, galėjo laisvai siekti žinių ir uoliai mokytis. siekusi didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus. Vienas iš prosenelių Mokymosi Mintaujoje metai turėjo didžiulę įtaką abiejų kul- bylinėjęsis su kaimynu ir tiesos ieškoti nukeliavęs pas Vytautą į tūrinės savimonės formavimuisi: intelektualios miesto aplinkos 13 KULTŪROS ISTORIJA. MOKSLO DARBAS veikiami ir gerų mokytojų inspiruoti, broliai domėjosi literatū- ra (16-metis Jonas į lietuvių kalbą vertė Hoffmanno pasakas, Main Rido romaną, bandė lietuviškai eiliuoti „Iliadą“), skaitė J. Krasewskį ir Kondrataviczių-Syrokomlę, prenumeravo Mažo- joje Lietuvoje Friedricho Kuršaičio leidžiamą „Keleivį“, namuose turėjo iš jo parsisiųsdintus K. Donelaičio „Metus“, Nesselmanno „Litauische Volkslieder“ ir kitus veikalus5. Abu aktyviai domėjosi lietuvių spaudos reikalais. Kai 1883 m. pradėjo eiti pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“, kurio sumanytojas buvo ir Jonas Šliūpas, jo brolis Rokas Mintaujoje ir gimtajame krašte vasaros atostogų metu platino šį laikraštį ir įvairias lietuviškas knygas. 1884 m. R. Šliūpas baigė Mintaujos gimnaziją ir išvyko studijuoti į Peterburgo universitetą biologijos. Čia toliau stipriai reiškėsi didelis jo polinkis į svarbius tautos visuomeninius rei- kalus ir lietuvybės ugdymą. Kaip ir brolis Jonas, Rokas tęsė lietuviškos spaudos leidybos reikalus. Peterburge kartu su bendraminčiais broliais Beržanskiais, Spuduliu ir kitais leido rankraštinį leidinį „Žinių nešėjas“. Tuo metu buvo ir Peterburgo Rokas ir Valerija Šliūpai. Kaunas. 1909. Nuotrauka iš autorės rinkinio bei Maskvos lietuvių studentų reikalų atstovas. Bendravo su daktaru Vincu Kudirka, kartu su juo rūpinosi naujo lietuviš- Maskvos universitetą Rokas Šliūpas baigė 1893 m. Įgijęs ko laikraščio „Varpas“ leidyba. 1888 m. vasarą abu kartu su mediko diplomą, dirbo gydytoju Maskvos fabrikuose, Karaliau- V. Kudirka nuvyko į Bitėnus pas Martyną Jankų tartis dėl šio čiaus universiteto klinikose. Nuo 1895 m. vertėsi gydytojo prak- laikraščio leidimo klausimų, padėjo rengiant laikraštį, rūpinosi tika Ariogaloje. Šiuo laikotarpiu greta savo tiesioginių gydytojo lėšomis6. Buvo uolus „Varpo“ idėjų skleidėjas ir leidinio platin- pareigų jis nuolat rūpinosi slaptu lietuviškos spaudos platinimu, tojas, veržliai įsiliejęs į varpininkų gretas. palaikė glaudžius ryšius su knygnešiais10. 1889 m. baigęs biologijos mokslus Fizikos ir matemati- Apie 1900-uosius metus Rokas Šliūpas gavo gydytojo vietą kos fakultete Peterburge, nusprendė išvykti į Maskvą. Šiame Aleksote. Tačiau čia darbuotis galėjo neilgai: už aktyvią lietuvišką mieste įstojo į Medicinos fakultetą. Kadangi turėjo biologo veiklą, ryšius su varpininkais ir draudžiamos spaudos platinto- diplomą, iškart buvo priimtas į 3-ąjį kursą. Čia aktyviai daly- jais buvo suimtas ir įkalintas. Šiuos įvykius, kurie apėmė platų vavo Lietuvių studentų draugijos veikloje. Artimai susipažino diapazoną, atspindėjo tuometinis lietuvių laikraštis „Ūkinįkas“: su Kaziu Griniumi, vėliau tapusiu Lietuvos prezidentu. Abu Rugpjūčio gale Starpolės žandarų viršininkas pas jį darė kratą. drauge ne tik mokėsi, kurį laiką gyveno viename kambaryje, Ar ką rado, nežinia, bet daktaras buvo tuojau suimtas ir paso- praleisdavo atostogas, vykdavo lankyti tėviškių, bet ir telkė dintas į Kauno kalėjimą. Kalbėta, kad pas daktarą krata atlikta bendraminčius lietuvybės platinimo veiklai. Algimantas Jaz- dėl d-ro Liudo Vaineikio, kuris jau seniai buvo suimtas Palangoje dauskas, garsus R. Šliūpo medicininės veiklos tyrinėtojas, Vonsiackio“11. Iš tiesų tuo metu pas Šliūpą rasta draudžiamų len- savo straipsnyje cituoja G. Ilgūno monografijos „Kazys Gri- kiškų knygelių.