... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 6 (848) 2018 m. birželio 30 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Lietuvių išeivija Jungtinėse Amerikos Valstijose 3 Doc. dr. Algimantas LIEKIS, Vilnius JAV lietuvių parama Lietuvai „Istorijos detektyvų“ detektyvas 1918–1940 m.: sritys, apimtys, vertinimai 5 Dr. Rimantas MIKNYS, Prof. dr. Juozas SKIRIUS, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilnius Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vilnius Lietuvos šimtmečio proga tikslinga žvilgterėti ir į mūsų emigraciją – užsienio Jonas Staugaitis – lietuvių veiklą, rūpestį dėl savo Tėvynės likimo. Prieškariu pati gausiausia lietuvių varpininkas, Lietuvos diaspora buvo įsikūrusi Jungtinėse Amerikos (lietuvių) demokratų Valstijose. Buvo manoma, kad ten lietuvių partijos veikėjas, ir lietuvių kilmės amerikiečių gali būti arti milijono. Tai pakankami gerai organizuota publicistas bendruomenė, kuri turėjo įtakos ir JAV po- litiniams sluoksniams. Ne tik organizuota, bet ir gana pasiturinti išeivija, kuri galėjo prisidėti ekonomiškai stiprinant Lietuvos valstybę. Mūsų mažai tautai tokia gausi emi- gracija buvo ir yra svarbi ne tik ekonomine, propagandine, bet ir kultūrine bei naciona- line prasmėmis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, 7 Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ- Rusijos valdžios pasitraukimas iš krašto GEDMINIENĖ, Vilnius davė impulsą ne tik Lietuvos, bet ir išeivijos lietuviams dėti pastangas, siekiant atkurti 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vykusio „Draugo“ fondo (JAV) išleistos prof. savo valstybę. JAV lietuvių, kaip tuo metu Gardino spaustuvė ir jos dr. Juozo Skiriaus knygos „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ pristatymo dalyviai didžiausios ir turtingiausios užsienio lietuvių leidiniai bendruomenės, vadai savo veiklą pirmiausia (iš kairės): Marijus Gudynas, prof. Vytautas Juozapaitis, „Draugo“ fondo pirmininkė Marija XVIII a. antroje pusėje sutelkė dviem svarbiausiomis kryptimis: a) Remienė, Renata Šerelytė, prof. dr. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius. skelbti straipsnius Lietuvos valstybingumo Jono Lučiūno nuotr. temomis ne tik lietuviškoje, bet ir anglakalbėje limas, nuoširdus grynorių – pirmosios bangos plačiai yra aprašęs ne vienas autorius Ameri- 8–9 spaudoje bei b) bandyti užmegzti ryšius su lietuvių – siekis aukoti. Atsiranda viltis sugrįžti koje ir Lietuvoje. JAV valdžios struktūromis. Buvo siekiama į laisvą Lietuvą. Karo meto laikotarpis JAV JAV lietuvių paramos ir atliktų darbų savo gauti būsimai nepriklausomai Lietuvai para- lietuviams dar labai svarbus ir tuo, nes galu- Tėvynei spektras yra įvairus ir platus. Šių mą ir pripažinimą. Išeivijoje jau buvo pradėta tinai susiformavo jų ideologinės srovės, buvo klausimų specialus tyrimas leidžia pastebėti vesti propaganda dėl karo nusiaubtos Lietuvos padėti pagrindai bendriems veiksmams, sie- iki šiol nefiksuotas išeivijos veiklos ir paramos atstatymo, būtinumo remti kraštą pinigais, kiant savo senajai Tėvynei nepriklausomybės formas, tikslinti žinomas ir iki šiol istorikų ne- Tėviškės aušra savanoriais kariais ir ūkio specialistais. Paste- ir paramos. Iki 1918 m. ir Pirmosios Lietuvos pastebėtas aukų sumas. Būtina išskirti penkias bimas iki tol neregėtas tautinis išeivijos paki- Respublikos laikotarpio išeivijos darbus gana Nukelta į 11 p. Rytų Lietuvos mokyklos Lietuvos kunigaikščių istorija Dešimtieji „Vilniaus jovarai“ Videniškiuose amžino poilsio Sofija DAUBARAITĖ, Vilnius Artėjant gegužės pabaigai, moksleiviai mėnesį vyksta jų, moksleivių, meno šventė atgulė XXI kartos kunigaikščio ima galvoti apie besibaigiančius mokslo „Vilniaus jovarai“. O šiemet ji neeilinė: metus, artėjančią vasarą ir laukiančius po- šventė skirta Lietuvos 100-mečiui paminėti kyčius. ir sukanka 10 metų, kai užgimė ši graži, Mykolo Jono Henriko Vilniaus rajono lietuvių mokyklų moks- tradicine tapusi moksleivių meno šventė. Ir leivija džiaugiasi geguže dar ir todėl, kad tą Nukelta į 9 p. Giedraičio palaikai Monika RYBELIENĖ, Videniškiai, Molėtų r. Birželio 2 d. Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių giminės kriptoje, iškilmingai buvo palaidota Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio, XXI kartos kunigaikščių Giedrai- čių giminės palikuonio, urna su pelenais. Praėjusių metų pabaigoje Oksforde mirusio kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio paskutinė valia buvo po mirties amžiams atgulti Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, Palaimintojo Mykolo Giedraičio koplyčioje, kunigaikščių Giedraičių giminės kriptoje, prie kurios sutvarkymo daug prisidėjo ir pats velionis, remdavęs Videniškių bažnyčios tvarkymą. Be dovanų Giedraičių giminė neapsiėjo ir šį kartą – Videniškių bažnyčiai dovanojo sidabrinę šv. Mišių taurę, kurioje inkrustuotas brangiausias šeimos turtas – brangakmenis iš Rozmari sužadėtuvių žiedo, kurį mirusysis Mirusiajam atminti pasirinkta latvių dailinin- Dešimtosios „Vilniaus jovarų“ šventės Vilniaus r. Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje dalyvės, prieš 60 metų padovanojo savo būsimai kės J. Danenbergs nutapyto M. Giedraičio 2018 m. gegužė Nukelta į 12 p. portreto sumažinta versija 2018 m. birželio 30 d. Nr. 6 (848) Voruta Lietuvos istorijos knygos Apgaulingoji „Lietuvos istorija paaugusiems“... Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Taip atmestinai ir nekompetentingai rašant Deja, toks pats nemokšiškumo „perlas“ daug netiesos. Vaizduojama, kad dar Mindaugo apie baltiškų žemių praeitį, nieko nepasakoma akis bado p. 78, kur rašoma „pamažu prūsai laikais tarp LDK ir Kryžiuočių ordino valstybės Knygos apie kur kas svarbesnius dalykus – jotvingių ir vokietėjo ir kaip tauta išnyko kartu su savo esą egzistavo daug vėlesnė siena (iš tiesų nusta- viršelis nemažos dalies prūsų sulietuvėjimą, klostantis kalba“. O kur daugybės anų senprūsių lietuvė- tyta tik pagal 1422 m. Melno taikos sutartį). Esą Mažajai Lietuvai ir vėlesnei Sūduvai – Suvalki- jimas, šimtmečiais ryškūs jų pėdsakai Mažojoje nepastebėta, kad Žemaitija (iki Dubysos ir kt.) jai. Neužsiminta ir apie dalies tų genčių žmonių Lietuvoje? ne kartą buvo priskirta Ordinui, kad šio pilys 2017 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Alfre- sulenkėjimą, klostantis mozūrų etninei grupei. P. 76 rašoma apie 1252 m. vokiečių pastatytą stovėjo prie Kauno ir kitur. Taip padailinant do ir Mangirdo Bumblauskų veikalą „Lietuvos Taip jaunimui vietoje tikroviškesnio praeities Klaipėdos pilį, tačiau greta (13 pav.) vaizduo- buvusią padėtį, kai kam gal ir būtų malonu istorija. Paaugusių žmonių knyga. I dalis“. paveikslo peršami iškreipti vaizdiniai. jama vėlesnė Klaipėdos pilis – apie tai niekaip pasipuikuoti melagingomis žiniomis – esą Ilgai reklamuota, kad čia bus pateikiama visai P. 32 rašoma apie baltų gentis skalvius ir neperspėjant. visados visur buvusios tik mūsų valdos. Ne nauja mūsų šalies istorijos versija, tinkanti jau- nadruvius, tačiau šalia talpintame žemėlapyje Ten pat teigiama, kad vokiečiai Klaipėdos visada maloni tiesa vis tik turėtų būti svarbesnė nimui, išlaisvinta nuo bereikalingų datų ir kitų (8 pav.) tos gentys neberodomos. Žingeides- kraštą valdė beveik 700 metų. Išties stebėtinas už saldžią apgaulę. nuobodžių dalykų. Išties tikslai buvo gražūs ir ni jaunuoliai dėl to gal suks galvą – bene tie dalykas, nes toks kraštas kaip administracinis P. 108 atsirado „kalavijuočiai“, nors anks- sveikintini. skalviai su nadruviais gyvenę kur Airijoje ar ir teritorinis vienetas atsirado tik 1920 m. pra- čiau minėtas (ne visada teisingai) Livonijos Iš pokarinių Lietuvos istorijos pamokų Norvegijoje. džioje. Kažkam dar teks laukti per 600 metų, ordinas. Stulbina teiginys, kad kryžiuočiai su sovietmečio mokykloje dabar atsimenu gal P. 38 rašoma, kad etruskai gintaro dirbinius kol galės patikrinti Bumblauskų teiginį – jau kalavijuočiais esą užkariavo prūsų žemes. Net tik tamsžalį plonos knygutės „Lietuvos TSR esą gaminę gal po Romos imperijos žlugimo šiandien pripažintiną eiliniu nusišnekėjimu. įdomu, kaip sugebėdavo tie šarvuoti riteriai su istorija“ viršelį. Ten gal buvo kažkas apie (nenurodžius, kad kalbama apie epochą iki Tokie riktai vėl ir vėl atskleidžia pagrindines kalavijo ženklu vargingai nupėdinti nuo Dau- pirmykštę bendruomenę, kokia numurzinta Kristaus gimimo). aptariamos knygos autorių bėdas – esminių guvos iki pat Vyslos. Taip geografijos, logikos akmeninių kirvukų ar kitokių archeologinių P. 50 sumenkinami vikingų pasiekimai, ne- istorijos gairių neišmanymą, atsainų požiūrį į ir tikrosios istorijos nepaisę autoriai sugebėjo iš dirbinių nuotrauka, nuobodūs puslapiai apie parodant, kad jų būta ir Viduržemio jūroje, nu- sąvokas ir terminus, istorinius procesus ir datas, niekur sukurti daug kvailiausių galvosūkių – valstiečių ir darbininkų vargus, feodalinį ir tylint Sicilijos epopėją (2 pav.). Tame atžagariai šiuos bet kaip painiojant. vargu ar naudingų ką nors tikro apie Lietuvos kapitalistinį išnaudojimą ir pan. Gal didžioji tos pieštame žemėlapyje Didysis Naugardas – itin Koks jautresnis istorijos žinovas galėtų praeitį norintiems sužinoti jaunuoliams. knygelės dalis buvo skirta bolševikų veiklai ir reikšminga vikingų kelio vietovė, paliekama toli susilaukti insulto ar infarkto, atsivertęs p. P. 125 teigiama, kad Lietuvos valstiečiai jų sukurtam „rojui“ iki tol vargusioje Lietuvoje. nuo kelio „iš variagų į graikus“. 78, kur rašoma „XVI a. Vokiečių Ordinas pavardes esą gavę tik XVII a., nors jos minėtos Taip gal ir siekta įteigti, kad ta senovė buvusi Deja, toliau akis užkliūna už vis didesnių pasivadino Prūsijos kunigaikštyste,