Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Problemos ir idėjos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Apie teologiją, filosofiją, miestą ir kitus kūrinius, kurie mūsų nemyli. Su Stevenu Schroederiu ir Davidu Breedenu kalbasi Almantas Samalavičius / 2 Rengia Bioregioninės ekonomikos siekiniai: žemė, laisvė ir laimė. Su ekonomiste Molly Scott Cato kalbasi Almantas Samalavičius / 8 Almantas SAMALAVIČIUS Rūpesčiai ir lūkesčiai (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Eglė WITTIG-MarcinkevičiūtĖ. Simbolinis apsivalymas: kodėl tam priešinasi net Rūta GAIDamavičiūtĖ (muzika) 2 62 38 61 „revoliucijos vilkai“. Su post scriptum Arvydui Juozaičiui / 12 Kęstutis Šapoka Kūryba ir kūrėjai (dailė) 2 62 38 61 Tikimybių teorija tik leidžia tikėtis. Su kompozitoriumi Osvaldu Balakausku kalbasi Tadas GINDRĖNAS Rūta Gaidamavičiūtė / 24 (dailininkas) 2 61 05 38 Vytautas LANDsbergis. Muzika ir Kaulo senis. Paskaita apie Bronių Kutavičių / 28 Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Judesys yra tik forma. Choreografę Birutę Letukaitę kalbina teatrologė Rūta Mažeikienė / 33 Dalia MEČKAUSKAITĖ Kęstutis ŠAPOKA. Kaip apčiuopti minios sielą? Trys parodos NDG / 40 (korektorė) Kęstutis ŠAPOKA. Visa tai – ne sapnas. Parodos, skirtos Jonui ir Adolfui Mekams / 45 Irena Žaganevičienė Keturi tūkstančiai kilometrų iš tamsos į šviesą. Su Jokūbu Vilium Tūru kalbasi Irena Alperytė / 49 (buhalterė) 2 62 31 04 Monika MeiluTYTĖ. Kiek žingsnių nuo Varėnos iki Avinjono? / 54 Aistė MEIDUTĖ. Eilėraščiai / 59 Redakcinė kolegija Pažinti naujaip Edita DEGUTIENĖ. Idealistas, kuriam iš tikrųjų rūpi visuomenė. Vytautas BERENIS Endre BOJTÁR (Vengrija) Antano Mockaus fenomenas / 62 Alfredas Bumblauskas María Teresa Giménez BARBAT. Erotinis kapitalas / 67 Pietro U. DINI (Italija) Europos istorijos Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Postfeodalinė Vengrija neoliberalizmo ir komunizmo sankirtoje. Su Jody Jensen ir Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Ferencu Miszlivetzu kalbasi Tomas Kavaliauskas / 69 Tomas Kiauka Algis MICKūNAS Béla NÓVÉ. „Revoliucijos našlaičiai“ po penkiasdešimt šešerių metų. Nepilnamečių Liana RUOKYtĖ (Skandinavija) vengrų pabėgėlių liudijimai / 76 Vygantas VAREIKIS Retrospektyva Kazys VARNELIS jr. (JAV) Odeta ŽUKAUSKIENĖ. Litvakų pėdsakai Paryžiuje: naujas žvilgsnis į Chaïmo Soutine’o kūrybą / 80 Redakcijos adresas Pro publico bono Izidorius TAMOŠAITIS. Vertybių filosofija / 85 Latako g. 3, 01125 Vilnius Kelionė kaip intelektualinis nuotykis el. paštas: [email protected], [email protected] Almantas Samalavičius. Isano akmenys. Khmerų kultūros pėdsakais Šiaurės Rytų Siame / 88 Faksas: 2 62 38 61 Istorijos puslapiai Astrida PETRAITYTĖ. 1923-iųjų sausis, Klaipėdos krašte dar prancūzai... / 95 Apie knygas © Leidėjas – VšĮ „Kultūros barų“ leidykla. SL 101 Dana PALIONYTĖ. Vilniaus miesto teatro epopėja / 97 Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija ŠURKUTĖ. Prieštvaninis Seimo kermošius / 103 Redakcija nereika lau­­ja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Metinis turinys / 104 Summaries / 111 Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com Viršelio 1 p.: Žilvinas KEMPINAS. Pleione. 2012. Iš „Žvaigždžių“ ciklo 4 p.: Žilvinas KEMPINAS. Iš ciklo „Vėjo piešiniai“ 2012 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 2 · 12 1 Problemos ir idėjos Apie teologiją, filosofiją, miestą ir kitus kūrinius, kurie mūsų nemyli Su Stevenu Schroederiu ir Davidu Breedenu Steven Schroeder David Breeden kalbasi Almantas Samalavičius Gimęs Teksase, Stevenas Schroederis studijavo psichologiją Valparaiso universitete, apgynė filo- sofijos doktoratą iš etikos ir visuomenės studijų srities Čikagos universitete, beveik du dešimtme- čius įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė filosofiją, dalyvavo taikos sąjūdyje. 2002–2009 m. su nedidelėmis pertraukomis gyveno Kinijoje, Šenženo universitete dėstė filosofiją, literatūrą ir taikos studijas, o grįžęs į JAV įsitraukė į Čikagos universiteto Azijos klasikos studijų programą. Kartu su kompozitore, Grammy laureate Clarice Assad įsteigė „virtualų menininkų kolektyvą“ (Virtual Artists Collective), subūrusį muzikus, poetus ir vizualinių menų kūrėjus. Beje, ši „neregima“ grupė per pastaruosius aštuonerius metus išleido daugiau kaip keturiasdešimt poezijos rinkinių. Profesoriaus Steveno Schroederio plunksnai priklauso pustuzinis filosofijos, etikos veikalų, keli poezijos rinkiniai. Naujausias opusas – filosofinės poezijos knyga, sukurta kartu su universalistų pastoriumi iš Minesotos Davidu Breedenu, baigusiu teologijos ir literatūros studijas, apgynusiu doktoratą iš kūrybinio rašymo srities. Dr. Breedenas yra keturių romanų, trylikos poezijos rinki- nių ir pluošto esė autorius. Filosofinių „pokalbių“ knyga, parašyta tarsi poetinių įžvalgų mainai, paskatino pokalbiui apie senųjų knygos formų reikšmę teologijos, religijos ir filosofijos kontekste. lmantas Samalavičius. Naujoje judviejų knygoje kad jos išliktų atviros, nesvarbu, ar naudojamas rašalas A„Išėjimo įsiūtis“ nėra įprastinių autorystės nuo- popieriaus lape, ar pikseliai ekrane. Sokratas nepasiti- rodų. Teigiate, kad poetišką ir filosofišką pokalbį ins- kėjo knygomis, nes negalėjo su jomis kalbėtis, jos neat- piravo XVII a. „užrašų knygų“ (commonplace books) siliepdavo, kai jis ko nors klausdavo. Nuo Platono laikų tradicija. Kodėl ja remiatės laikais, pranašaujančiais literatai svajojo kurti tokias knygas, kurios kviestų skai- knygų eros pabaigą? Ar siekėte atgaivinti seną epistolinį tytojus į jas atsiliepti. Ir jau gerokai tiesesnis klausimas, žanrą? O gal to imtis paskatino nerimas, kad elektroni- kaip naudotis knygomis, užmezgus su jomis pokalbį? nės komunikacijos amžiuje sparčiai nyksta ankstesnis Reikia knygų, kurių verta klausytis, kai į jas atsiliepia- knygų vaidmuo ir funkcijos? me. Toks yra užrašų knygų grožis epistolinės tradicijos Steven Schroeder. „Knygą“ suprantu kaip veiksmą, kontekste. Jos įsitraukia į draugų pokalbį, tampa drau- kuriam galima suteikti pačius įvairiausius pavidalus, gais tarp draugų. Šiuo požiūriu tai gyva tradicija, kurią tad ir elektroninę formą vertinu veikiau kaip naujas reikia palaikyti, užuot atsisakius į ją įsiklausyti. „Knygų galimybes negu naują „mirtiną“ pavojų. Manau, šiuo kultūra“ (kaip ir kultūra apskritai) yra praktika, o ne ar- atveju didesnis iššūkis yra rasti būdą, kaip kurti knygas, tefaktų rinkinys. Tokiai praktikai elektroninės medijos 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 2 · 12 gali labai pagelbėti. Vienas iš rimčiausių ateities iššū- dar efektyvesniais. Laikas (tuo buvo įsitikinęs Thomas kių – tai gebėjimas atskirti tuos įnagius, kurie didina Paine’s) parodys. Manau, balsų kakofonija yra liudy- bendravimo galimybes, nuo tų, kurie nutraukia pokalbį tojų debesys, kartais įvardijami, kartais ne. O mums arba apskritai jį atmeta. Manau, šitas iššūkis iš tikrų- liudijant, knyga toliau tobulės, ir išmoksime ne tik ga- jų yra labai senas – visada buvo svarbu palaikyti gyvą, minti knygas, bet ir jas vartoti. atvirą pokalbį, naudojantis įnagiais, užuot leidus, kad tie įnagiai naudotųsi mumis. Puoselėkime draugystę, A. Samalavičius. Abu rimtai domitės teologija – neatstumdami nepažįstamųjų… Stevenas religijos klausimus nagrinėja kaip filosofas ir David Breeden. Nežinau, kada „knyga“ iš tikrų- etikas, Davidas neišvengiamai susijęs su ja kaip protes- jų buvo knyga. 1607-aisiais? Ar 1902-aisiais? Užrašų tantų pastorius. Tačiau šiais laikais esmine modernio- knygos leisdavo pasidalyti mintimis su draugais. Ma- sios teologijos forma tapo ekonomika – ankstesniame nau, naujos technologijos galėtų padidinti tokį gebė- šio ciklo pokalbyje tą ironiškai jau konstatavo Johnas jimą dalytis. Manęs neglumina skonio kūrėjų ar teisę Cobbas. Kaip manote, ar teologija yra pakankamai pa- spręsti sau prisiskyrusiųjų mirtis. Londonas, Paryžius, jėgi, kad padėtų moderniai visuomenei spręsti vis aštrė- Berlynas, Niujorkas, Roma... Ar šios vietos reiškia ką jančius solidarumo, teisingumo, subalansuotos ekono- nors daugiau už vaizduotės padarinius, suteikiančius mikos, socialinių santykių darnos klausimus? aibę pretenzijų į galią? S. Schroeder. Nemanau, kad Johnas Cobbas kalbė- Svarbiausias spausdintos knygos pranašumas buvo jo ironiškai. Kai žvelgiu pro savo virtuvės langą, matau gebėjimas dauginti tekstą, pateikiant gausybę identiš- katedrą, pavadintą Rockefellerio vardu, kitapus gatvės, kų kopijų. Šis faktas lėmė, kad atsirado didžiulė skylė skiriančios nuo Čikagos universiteto Verslo moky- bauginančioje šlapioje Bažnyčios paklodėje. Kaip elek- klos, – ši suprojektuota taip, kad atspindėtų katedrą. troninės knygos paveiks totalitarinius režimus? Infor- O gretimoje gatvėje yra Miltono Friedmano institu- macija yra galingesnė negu užtaisytas šautuvas. Bet ar tas (visą praėjusį šimtmetį ir dalį šio amžiaus ten vei- balsų kakofonija yra galingesnė? Manau, kad taip. kė universitetinė teologijos mokykla). Tad kiekvieną Ar individualus balsas bus girdimas šiame elektro- rytą gerdamas kavą gaunu priminimą apie verslo ir niniame chore? Mintis apie milijonus anoniminių po- ekonomikos kaip disciplinos svarbą. Ekonomistai etų (ir apie save tarp jų) manęs nebaugina. Eilėraščio yra mūsų laikų scholastiniai teologai, todėl ir turi- iš užrašų knygos galima nesuprasti, tačiau jis nenu- me stengtis (kaip ir bet kokios scholastikos atžvil- stoja buvęs tiesa, jeigu jis yra tiesa. O melas netampa giu), kad mūsų nenušluotų galinga mokykla, repro- tiesa vien todėl, kad paskleidžiamas didesniu tiražu. dukuojanti dogmą, užuot raginusi kritiškai mąstyti. Knyga mirė, tegyvuoja knyga! Martinas Lutheris sakė: mūsų dievas yra tas, kuriuo