VYTAUTO DIDŅIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Simonas Jazavita KAZIO ŠKIRPOS ĮTAKA LIETUVOS UŢSIENIO POLITIKAI 1927 – 1940 M. Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa, valstybinis kodas 621V21002 Istorijos studijų kryptis Vadovas prof.dr. Jonas Vaičenonis ____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parańas) (Data) Apginta prof.dr. Ineta Dabańinskienė___________________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parańas) (Data) Kaunas, 2015 TURINYS SANTRAUKA.....................................................................................................................................3 SUMMARY.........................................................................................................................................4 ĮVADAS...............................................................................................................................................5 1. K.ŃKIRPOS INDĖLIS Į LIETUVOS DIPLOMATIJĄ 1927 – 1937 M.......................................12 1.1.Paskyrimas į Vokietiją..................................................................................................................16 1.2.K.Ńkirpa – Lietuvos karo atańė Berlyne.......................................................................................17 1.3.Klaipėdos veiksnio įtaka Lietuvos ir Vokietijos santykiams.......................................................19 1.4.Ńvedijos epizodas. Kandidatūra į karo atańė pareigas Stokholme................................................20 1.5.Asmeninių kontaktų svarba darbui Berlyne................................................................................ 21 1.6.Lietuvos ir Vokietijos santykių pokyčiai 1933 m.........................................................................23 2. K. ŃKIRPOS PERĖJIMAS Į DIPLOMATINĘ TARNYBĄ 1937 – 1938 M................................28 2.1.Lietuvos delegatas Ņenevoje........................................................................................................29 2.2.K.Ńkirpa kaip pirmasis Lietuvos pasiuntinys Lenkijoje...............................................................31 2.3. Paskyrimo į Varńuvą santykis su Lietuvos vidaus politika.........................................................34 2.4. K.Ńkirpos kontaktai su Lenkijos politikais..................................................................................35 2.5. Santykiai su kitų ńalių diplomatais Varńuvoje.............................................................................42 2.6. K.Ńkirpos veiklos Lenkijoje įvertinimas.....................................................................................46 3. LIETUVOS PASIUNTINYS VOKIETIJOJE 1939 M..................................................................48 3.1.Neutraliteto galimybės ir Klaipėdos klausimas............................................................................51 3.2. Lietuvos ir Vokietijos santykiai po Klaipėdos netekties.............................................................54 4. VILNIAUS KLAUSIMAS 1939 M. RUGSĖJĮ.............................................................................60 4.1. K.Ńkirpos planų realumo apņvalga..............................................................................................62 4.2. Alternatyvų paieńkos...................................................................................................................68 4.3. Realusis alternatyvios istorijos variantas – Slovakijos atvejis....................................................70 4.4. Kontraversijos dėl Vilniaus paėmimo iń SSRS ..........................................................................72 5. K.ŃKIRPA LIETUVOS OKUPACIJOS AKIVAIZDOJE............................................................75 5.1. Alternatyvų paieńkos artėjančios katastrofos fone......................................................................78 5.2. Reakcija į SSRS ultimatumą ir pirmoji veikla po jo...................................................................83 5.3. Slaptas diplomato vizitas į Kauną...............................................................................................85 IŃVADOS...........................................................................................................................................94 ŃALTINIAI IR LITERATŪRA.........................................................................................................98 2 SANTRAUKA Kazys Ńkirpa (1895 - 1979) neabejotinai viena kontraversińkiausių Lietuvos istorijos asmenybių. 1927 m. po pasiprieńinimo valstybės perversmui naujosios valdņios buvo ińsiųstas į ,,politinę tremtį“ dirbti diplomatinio darbo. 1928 m. pulkininkas K.Ńkirpa tapo Lietuvos karo atańė Vokietijoje. Netrukus jis surado įtakingų paņinčių Berlyno kariniuose ir politiniuose sluoksniuose. K.Ńkirpa nuońirdņiai tikėjo, kad Lenkija kelia didņiausią pavojų Lietuvai, nes okupavo jos sostinę Vilnių. Jis gerai suprato Lietuvos karinį silpnumą, lyginant su Lenkija, todėl nuolat kūrė koncepcijas, kaip Vilnių atgauti pasinaudojant Lenkijos konfliktu su Vokietija. Dėl ńios prieņasties istoriografijoje įsitvirtino stereotipas, kad K.Ńkirpa buvo provokińkas ir antilenkińkas. Vis dėlto K.Ńkirpos politines paņiūras sąlygojo ne ideologinės simpatijos ar antipatijos, bet realpolitik teorija. Tikslas jam pateisino visas priemones. Didysis K.Ńkirpos tikslas buvo nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniuje. Būdamas Lietuvos karo atańė Berlyne (1928 – 1937 m.), pasiuntinys Ņenevoje (1937 – 1938 m.), Varńuvoje (1938 m.), o galiausiai ir vėl Berlyne (1939 – 1940 m.), jis iń visų jėgų stengėsi įgyvendinti savo planus, kurie, jo manymu, turėjo atvesti į ńį tikslą. K.Ńkirpa buvo įsitikinęs, kad Lietuvą supo 3 daug galingesnės kaimynės – Vokietija, Lenkija ir SSRS, kurios visos turi savo interesų Lietuvos atņvilgiu. Tuo tarpu didņiosios Vakarų ńalys yra per toli ir Lietuvoje svarbių interesų neturi, todėl ńiai atsidūrus sunkioje situacijoje, padėti nėra suinteresuotos. Todėl Lietuvai, kaip maņai ir karińkai silpnai valstybei, vienintelis būdas ińsaugoti savo nepriklausomybę yra būtent subtilus balansavimas tarp trijų didņiųjų kaimyninių valstybių, neretai stengiantis jas nukreipti viena prień kitą. Tą jis daņnai darė ir savo diplomatinio darbo metu. K.Ńkirpa pasiņymėjo dideliu iniciatyvumu, strateginio mąstymo sugebėjimais, nevengė kritikuoti ir savo vadovybės idėjų. Jo koncepcijos beveik visada būdavo nustumiamos į opoziciją ir nesulaukdavo palaikymo, tačiau tai nepalauņė K.Ńkirpos entuziazmo. K.Ńkirpa neretai vienas pirmųjų pastebėdavo Europos politikos pokyčius ir stengėsi adaptuoti prie jų Lietuvos uņsienio politiką. Kai politinė Lietuvos vadovybė atmesdavo jo idėjas, K.Ńkirpa dar labiau įsitikindavo jų teisingumu. Iki pat gyvenimo galo jis tikėjo, kad jo kurtos alternatyvios Lietuvos uņsienio politikos koncepcijos, o ypač planas Antrojo pasaulinio karo pradņioje patiems atsiimti Vilnių galėjo ińgelbėti Lietuvos nepriklausomybę. 3 THE INFLUENCE OF KAZYS ŠKIRPA IN LITHUANIA'S FOREIGN POLICY (1927 - 1940) SUMMARY Kazys Ńkirpa (1895 - 1979) was one of the most contraversial personalities in Lithuania„s history. In 1927, after he was the only one who tried to stop coup d‘etat he was persecuted by the new authority and send to diplomatic work as part of punishment. In 1928, colonel K.Ńkirpa became Lithuania„s military attache in Germany. Soon after, he became acquainted with very influential people in Berlin„s military and political spheres. K.Ńkirpa honestly believed that Poland was the main enemy of Lithuania, because of Vilnius occupation. He was well aware of Lithuania„s military weakness in comparison to Poland, so he created a lot of conceptions how Lithuania could regain capital after using Poland conflict with Germany. Common stereotype in historiography is that K.Ńkirpa was progerman and anti-polish. However, in reality, all that concerns him was theory of realpolitik. The aim justified the means for K.Ńkirpa. And the main aim of this person was independent Lithuania with her capital Vilnius. Being Lithuania„s military attache in Berlin (1928 - 1937), then representative in Geneva (1937 - 1938) Warsaw (1938), and once again in Berlin (1939 - 1940) he tried his best to achieve this goal. His main conception was, that Lithuania, as small and military weak country should smartly manouevre between 3 big neighbors – Germany, Poland and USSR. He always believed all these countries have some interests in Lithuania. He was very pessimistic about Lithuania„s orientation to big Western countries, because they are just too far away for real help in difficult situation. Because of this reasons K.Ńkirpa thought, that he, as diplomat should try force one big neighbour of Lithuania against another. K.Ńkirpa was known for his strategical thinking abilities and initiatives. Despite the fact, that his conceptions were almost always rejected by his authority, K.Ńkirpa never lost enthusiasm to try again. He often was very perceptive about changes in European policy and according to them, tried to adapt Lithuania„s foreign policy. Not only K.Ńkirpa strongly believed his ideals till his own death, but he also insisted, that his proposed alternatives for Lithuania„s foreign policy, especially, his plan to regain Vilnius by using Germany-Poland war in the beggining of Second World War was actually the only way for saving Lithuania„s independence. 4 ĮVADAS Kazys Ńkirpa (1895 - 1979), viena iń pačių kontraversińkiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Būdamas vos 20 metų ńis ņmogus