ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS Asta Klimien ė, Rimanta Vainorien ė, Roberta Dubosait ė-Lepeškevi čė , Aldona Grišait ė, Vaidas Juknevi čius BOTANIKOS SODO AUGAL Ų S ĄVADAS 4 Leidinyje apibendrinama informacija apie Šiauli ų universiteto Botanikos sode sukauptas augal ų takson ų ir veisli ų kolekcijas. Augal ų s ąvadas sudarytas naudojantis A. L. Tachtadžjano sistema. Lietuviški ir lotyniški augal ų vardai apib ūdinti remiantis literat ūros s ąraše pateiktais šaltiniais. Lietuviški augal ų vardai pateikti remiantis Valstybin ės lietuvi ų kalbos komisijos patvirtintu lietuvišk ų augal ų vard ų s ąrašu. Sąvade šeimos, augal ų taksonai ir veisl ės išd ėstyti alfabeto tvarka. Viršelyje melsvasis gencijonas ( Gentiana cruciata L.). R ūšis įtraukta į Lietuvos Raudonosios knygos s ąrašus. Nuotraukos autorius fotografas Romualdas Struoga. 2 TURINYS PRATARM Ė .....................................................................................................................................4 1. EQUISETOPHYTA ......................................................................................................................6 EQUISETOPSIDA ...............................................................................................................6 2. POLYPODIOPHYTA …………………………………………………………………………. 6 POLYPODIOPSIDA …………………………………………...………………………… 6 3. PINOPHYTA ................................................................................................................................7 GINKGOOPSIDA ................................................................................................................7 PINOPSIDA .........................................................................................................................7 GNETOPSIDA ......................................................................................................................20 4. MAGNOLIOPHYTA ………………………………………………………………………… 21 MAGNOLIOPSIDA …………………………………………………………..………… 21 LILIOPSIDA ....................................................................................................................... 155 KAMBARINIAI AUGALAI ……………………………......……………………………………. 191 5. POLYPODIOPHYTA …………………………………………………………………………. 191 6. MAGNOLIOPHYTA ………………………………………………………………………….. 192 MAGNOLIOPSIDA ……………………………………...……………………………….. 192 LILIOPSIDA ....................................................................................................................... 195 LOTYNIŠK Ų ŠEIM Ų VARD Ų RODYKL Ė ................................................................................. 197 NAUDOTOS LITERATŪROS S ĄRAŠAS ......................................................................................201 3 Pratarm ė Šiauli ų universiteto Botanikos sodas, pritardamas Tarptautiniam Botanikos sod ų konsorciumui, pagrindin ę savo misij ą atlieka kaupdamas dokumentuotas gyv ų augal ų kolekcijas, vykdydamas mokslinius tyrimus, saugodamas ir demonstruodamas augalus bei užsiimdamas edukacine ir šviet ėjiška veikla. 1961 m. buvo įkurta Šiauli ų pedagoginio instituto biologin ė stotis, kuri v ėliau buvo pertvarkyta į agrobiologin ę stot į. Biologin ės stoties ved ėju buvo paskirtas Stasys Gliaudys. 1997 m. doc. dr. K ęstu čio Kazimiero Vilkonio pastangomis agrobiologin ė stotis tapo Šiauli ų universiteto (ŠU) Botanikos sodu. Nuo 2000 m. prof. Vidos Motiekaityt ės iniciatyva imtos kurti naujos augal ų kolekcijos, prad ėta bendradarbiauti su pasaulio sodais, vykdant s ėkl ų mainus ir pl ėtojant veikl ą tarptautin ėse organizacijose. ŠU Botanikos sodas yra Tarptautinio Botanikos sod ų konsorciumo (BGCI), Planta Europa, Baltijos j ūros regiono botanikos sod ų, Baltijos šali ų botanikos sod ų bei Lietuvos universitet ų botanikos sod ų asociacijos (LUBSA) narys. 2005 m. Botanikos sodas tapo Tarptautinio fenologini ų sod ų Europoje tinklo (IPG) nariu. Nuo 2007 m. sodo direktor ė – prof. Asta Klimien ė. Botanikos sodui įsijungus į Tarptautin ę Biologin ės įvairov ės išsaugojimo program ą ir toliau kryptingai r ūpinamasi retaisiais ir nykstan čiais augalais, Lietuvos Raudonosios knygos augal ų r ūšimis ir jų išsaugojimu. Lietuvos nykstan čiųjų ir ret ųjų augal ų kolekcijoje dabar yra 95 augal ų r ūšys, iš j ų 92 rūšys įtrauktos į Lietuvos Raudon ąją knyg ą. Nuo 2012-2013 m., d ėka vykdomo LATLIT programos projekto „Savito identiteto pažinimas per Žiemgalos krašto flor ą“ (Green Environment) LLIII-123 buvo įkurtas naujas Lietuvos floros skyrius pagal kraštovaizdžio architekt ės Jurgitos Tamutyt ės si ūlyt ą plan ą. Šiame skyriuje augalai auginami jiems būdingose ekosistemose, tod ėl įrengta pelk ė, užliejama vidutinio dr ėgnumo, sausa pievos, kalva ir pan. Šiuo metu kolekcijoje yra 50 vienskil čių, 110 dviskil čių klas ės atstov ų. Iš j ų auginama 8 r ūšys sumed ėjusi ų augal ų, atskirose kolekcijose 43 piktžoli ų ir 30 vaistini ų augal ų takson ų, 30 r ūši ų įrašyt ų į Lietuvos Raudon ąją knyg ą. Pagal Biologin ės įvairov ės konvencijos reikalavimus vykdomi s ėkl ų mainai. 2013 m. Botanikos sodas gavo apie 882 augal ų s ėkl ų pavyzdži ų, bendradarbiaujama su daugiau nei 300 pasaulio botanikos sod ų. Vykdom ų mokslini ų tyrim ų kryptys yra susijusios su dekoratyvi ųjų augal ų introdukcija ir aklimatizacija, augal ų biologin ės įvairov ės tyrimais ex situ ir in situ , fenologiniais steb ėjimais. Kaupiamas augal ų s ėkl ų fondas. Botanikos sodas nuo 2011 m. užima 6,5 ha žem ės plot ą, ta čiau gyv ų augal ų dokumentuotos kolekcijos yra sukauptos tik 2,5 ha plote, sekan čiuose kolekciniuose skyriuose: Augal ų sistematikos ir geografijos skyrius – auginama 894 augal ų takson ų ir 14 veisli ų atstovai iš 93 šeim ų. Auginami vienme čiai, dvime čiai, daugiame čiai žoliniai augalai bei puskr ūmiai. Prioritetas teikiamas daugiame čiams žoliniams augalams. Gausiausios šeimos – astriniai ( Asteraceae ), notreliniai (Lamiaceae ), pupiniai (Fabaceae ) ir salieriniai ( Apiaceae ). Dendrologijos skyrius – kolekcijoje auginama 258 spygliuo čiai, iš j ų 199 veisl ės ir 316 lapuo čių medži ų ir kr ūmų, iš j ų 130 veisli ų. Erikini ų šeimos augal ų skyrius – auginama virš 319 takson ų, iš j ų 148 veisli ų augal ų. Kolekcijoje didesnis d ėmesys skiriamas rododendro ( Rhododendron ) genties augalams, kurie šiuo metu yra vieni iš populiariausi ų dekoratyvini ų augal ų. Fenologinis skyrius – jame vykdomi 18-os sumed ėjusi ų augal ų fenologiniai steb ėjimai pagal Tarptautini ų fenologini ų sod ų Europoje program ą. Visuose programoje dalyvaujan čiuose soduose auginami genetiškai identiški augalai. Gėlininkyst ės skyrius – auginama 1220 vienme čių, dvime čių ir daugiame čių, iš kuri ų 484 rūši ų ir 736 veisli ų atstovai. Daug d ėmesio skiriama vilkdalgi ų ( Iris ), lelij ų ( Lilium ), melsvi ų ( Hosta ) ir viendieni ų ( Hemerocallis ) kolekcijoms. Kalnini ų augal ų skyrius – ekspozicijoje pristatoma Europos, Azijos, Amerikos kaln ų flora. Augalai parenkami atsižvelgiant į j ų dekoratyvum ą, geografinius aspektus, r ūšies retum ą. Skyriuje auginama 1145 sumed ėję ir žoliniai augalai, iš kuri ų 964 r ūši ų ir 181 veisli ų atstovai. 4 Prieskonini ų ir vaistini ų augal ų skyrius – auginama apie 50 takson ų vienme čių ir daugiame čių žolini ų augal ų ir puskr ūmi ų. Dauguma j ų vertingi ne tik kaip prieskoniniai, bet ir kaip dekoratyvieji, gydomieji, aromatingieji bei vitaminingieji augalai. Atlikus auginam ų augal ų inventorizacij ą, nustatyta, kad iš viso Botanikos sode auginama 4206 takson ų ir veisli ų (2798 takson ų, 1408 veisli ų), priklausan čių 4 sistematiniams skyriams ir 155 šeimoms. Gausiausios yra astrini ų ( Asteraceae ), erikini ų ( Ericaceae ), bervidini ų ( Scrophulariaceae ), notrelini ų (Lamiaceae ), v ėdrynini ų ( Ranunculaceae ) šeimos. Be to, Botanikos sode yra sukaupta ir kambarini ų augal ų kolekcija, joje – 85 taksonai ir veisl ės. Augal ų s ąvadas sudarytas naudojantis A. L. Tachtadžjano sistema. S ąvade šeimos bei augal ų taksonai ir veisl ės išd ėstyti lotyniško alfabeto tvarka. Prie augal ų takson ų ir veisli ų laužtiniuose skliaustuose nurodytas nevartotinas augalo vardas. Po kiekvienu taksono ar veisl ės vardu pateikta augalo gavimo vieta, metai, kai kuriems augalams skliausteliuose nurodytos nat ūralios buvein ės, iš kuri ų augalai buvo paimti. Taip pat nurodytas Botanikos sodo kolekcinis skyrius, kuriame auginamas nurodytas augalas ar kita papildoma informacija. Botanikos sode auginami augalai apib ūdinti remiantis literat ūros s ąraše pateiktais šaltiniais. Lietuviški augal ų vardai pateikti remiantis Valstybin ės lietuvi ų kalbos komisijos patvirtintu lietuvišk ų augal ų vard ų s ąrašu. Sutartiniai žym ėjimai s ąvade: Augal ų sistematikos ir geografijos skyrius – [S] Erikini ų šeimos augal ų skyrius – [E] Dendrologijos skyrius – [D] Fenologinis skyrius – [F] Lauko g ėlininkyst ės skyrius – [G] Kalnini ų augal ų skyrius – [K] Lietuvos floros skyrius – [L] Prieskonini ų ir vaistini ų augal ų skyrius – [P] 5 EQUISETOPHYTA B. Boivin – ASI ŪKL ŪNAI EQUISETOPSIDA C. Agardh – ASI ŪKLAINIAI EQUISETACEAE Michx. ex DC. – asi ūkliniai 1. Equisetum hyemale L. – šiurkštusis asi ūklis Botanic Garden of Šiauliai University, LT. No data available of their origin. [S] 2. Equisetum variegatum Schleich. ex Weber et Mohr Dzimzas nursery, LV, 2013. [K] POLYPODIOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. – ŠERTV ŪNAI POLYPODIOPSIDA Cronquist, Takht. et W. Zimm. – ŠERTVAINIAI ASPLENIACEAE Newman – kalnar ūtiniai 3. Asplenium ruta -muraria L. – m ūrin ė kalnar ūtė Collector R. Vainorien ė, LT, (Pozar mountain, prefecture of Pella, Greece), 2008. [K] 4. Asplenium trichomanes L. – šerin ė kalnar ūtė Collector R. Vainorienė,