nrPKHaP -i r- Siame numery IŠEIVIJOJE c Išeiyija, principaL jos menei ir individai. LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTO Pokalbis su literatūros istoriku Pranu Naujokaičiu. Pokalbis su jos autoriumi Pranu Naujokaičiu Atsiminimai apie Vydūną. Jakubenas apie Lapinsko Didžiulio veikalo "Lietuvių li­ jėgonrm. Juk ejiiua labiau už bibliografinius šaltinius. Darbą i teratūros istorija" pirmasis to­ mane kvalifikuotų literatūros pradėjau 1971 m. pradžioje, o j spektaklį. mas, išleistas JAV LB Kultūros mokslininkų išeivijoje, tai kodėl 1972 m. vasarą jau pirmąjį to- Į fondo, neseniai išėjo iš spaudos, jie nesiimtų toki veikalą para- mą nusiunčiau į Chicagą LB ; Jono Rimšos tropikinė paroda. Tikime, kad su šio keturtomio \ syti? Mano laika sutirpdavo: Kultūros fondo komisijai skaityti, parašymu ir jo išleidimu vėl bus. kasdieninės duonom Jarbuose, ir! Tų pat metų pabaigoje rankraš- Kai prozininkų trūksta. paliktas neištrinamas išeivijos; taip vis laukime bėgu metai po I tis buvo atiduotas Pranciškonų Apie prof. W. R. Schmalstiegą pėdsakas visos mūsų tautos kul- ! metų. Vis nebuvo girdėti, kad j spaustuvei Brooklyne. Spaudos tūrinėje raidoje. Ta proga šian- • kas imtųsi toki veikalą rašyti. į darbas užtruko daugiau negu ir panašius. dien čia užkalbiname patį veikalo : j metus, ir tik 1974 m. pradžioje autorių Praną Naujokaitį. — Koks ir holuose aplinkybėse', (su 1973 m. data; knyga buvo ||_ | [buvo lemiamas paskatas nuo idė- išleista. Spaudos priežiūros dar­ — Įdomu, kada ir kokiose ap- jos eiti prie konkretaus darbo? bai, korektūros, iliustracijų parū- linkybėse gimė pirmapradė idėja pinimas taip pat teko autoriui. parašyti net kelių tomų, plačios —Lemiamai apsispręsta imtis I Tie darbai trukdė kitų tomų ra apimties lietuvių literatūros isto- jagaliau to fftfcbo darbo taisymą. riją? i da, kai 1971 m, pradžioje darbo- I vietė paleido mane j pensiją. Ta- — Literatūros bičiulį domintų Kertine parašte — Jau prieš pat pradėdamas j da atsirado Įaiinili mili laiko ir pats ]ūsų darbo metodas. Kaip vis rašyti, numačiau, kad supla-j noro dirbti reikalingą lietuvių I renkama, kartotekuojama medžia- nuota apimtis nesutilps į tris to-i kultūros darbą. Taip ir išdrįsau j\ga. kokiais būdais ieškomi ir priei- mus, dėl to ir sutartyje su LF pasisiūlyti LF-u atlikti vieną j\ narni šaltiniai, kaip ir kiek bend- Išeivija, principai, jos menai ir individai yra įrašyta 3-4 tomai. Taigi ir i specialų projekte. LF po kiek lai- j radarbiauįama m kitais, daromos Jei retkarčiais pagalvojame, krašto — užsieniečių — grupes, I mano atsakymuose bus kalbama ; ko paskyrė tam darbui piniginėj avos išvados ir pan."J kas mes esame, gal ne visuomet kiek mums grės tokie dalygai, apie 4 tomus, paramą, ir tokiu būdu darbas ir ne iškarto dingteli mintis ir kiek jie žalos padarys vienai ki-i Literatūros istorijos parašymo: prasidėjo, Visi žinome, kad literatūri­ atsakymas, kad esame lietuviai i tai meno šakai. ! idėJa siekia dar stovyklinius lai- j niai archyvai ir didžiosios litu- išeiviai. Prie išeiviškumo jau j Vis dėlto galima su džiaugs-! k^s Vokietijoje. Tada beveik iš j — Reikiamos medžiagos telki- \ artistinės bibliotekos tiko okupuo- j pripratome, mūsų padėtis rutu-' mu sakyti, kad išsilaikė ir dar j atminties parašiau "Lietuvių Ii- mos ir pats literatūros istorijos ra- Į toje Lietuvoje. Taigi s\ arbiausie- j liojosi, keitėsi ir dar keisis, bet laikosi laikraščiai, didelė dalis' teratūrą" (išleido Patria 1948 šymas juk tai. ne vienerių metų į ji šaltiniai man nepasiekiami. į pagrinde liks kažkoks principas, žurnalų, be kurių jokia išeivija "*•>, Prieš akis turėdamas lietu- darbas. Kiek -Atrūko, sakysim,j Tenica naudotis pagalbine me-j kuris yra tvirtas i negalėtų gyvuoti Spauda mumsivili gimnazijos literatūros progra- nen tik pirmoje tomo paruošimas j džiaga: gautomis iš okupuotos! šis principas yra tai, kad mes' yra labai svarbus susisiekimo ma- Jau tuomet kartais ateidavo spaudai? I Lietuvos knygomis, įvairiais lei-; ; nepasitraukėme, kaip kitos emi- elementas ir nebent ateityje gintis praplėsti tą konspektinį. > dmiais, išleistais svetur. Nuo; Tuo gracijos, ts savo krašto dėl bado, į vėl kokie netikėtumai, savotiš- j «*•* tikslu nuo 194o m. į - Paprastai, ^vienam tonuu; ly4o m. iki dabar mano pašto- epidemijų, nepriteklių, pasipel-! kas baubas, blogesnis už rusų rinkau visokią literatūrinę me- parašyti reikia ištisų metų. Jei | geje yra sunnkta gana daug ii- nymo karjeros aukso ieštoiimo! caru spaudos draudimą galėtų {&***. Pakausi knygas, dariausi; kartais darbą sutrukdo kokie pa-, teratunnes medžiagos. Ją atitm-, avantiūrųoMTitifini , a..r Mpe»r kioMklaidą, ™^pateko-' ; j;ą„ x;~čia V.oUirofpakirstii . ! laikraščių iškarpas. Tačiau sun- i šaliniai darbeliai ar būtinas poil-; karnai susitvarkiau, išsidėsčiau' Pranas Naujokaitis N'uotrauka Vytauto Maželio me j ne tą traukinį, ar laivą. Bet Netekus keleto svarbių dainių. kios įsikūrimo ir darbo sąlygos! sio reikalas, ta: tomo užbaigimas j lentynose ir vokuose, kad pagal , , . ' i JAV tą sumanymą vis stūmė to- nusitęsia ir j situs metus. Pra- j kortelės nuorodas lengvai galė- pasitraukėme dėl paprasto ir ele­ ; • lyn ir tolyn. džioje truko trys mėnesiai, kol! čiau rasti. Kortelės atsirenkamos mentaraus siekio-laisvės. Esam j prarado. Bet jai negresia mir Naujas sumanymo pažadini-! susidariau kar.oteką: susirašiau j iš kartotekos plane numatyta ei-: nors rašytoją, tai pagal kortelę į mosios mašinėlės ir rašau kelias nemaža grupė, kurioj individu­ tinas pavojus, nes ji dar labai mas buvo okupuotoje Lietuvoje autorius į kor"e:eg, suregistravau i le. Kai ateina eilė aptarti kurį susirenkama visa bibliografinė valandas. Tada lengvai plaukia aliai, kiekvienas savyje, suprato. gyva; ir redakcijos tikrai nesi- išleista Lietuvių literatūros isto- medžiaga po ranka. Ta medžia­ mintis, sklandžiai formuluojąs! kaip brangi yra žmogaus pa- gailės jai reikalingos mažos rija (5 tomai), stipriai iškrei­ ga ne tik peržiūrima, bet daug aptarimai, pačios siūlosi išvados. grindinė teisė. Mūsų nusistaty­ erdvės savo puslapiuose pianti lietuvių literatūros veidą. kas iš naujo skaitoma (net išti­ Rašymai vyksta sklandžiai, kai mas tuo atžvilgiu yra tvirtas ir Proza dar taipgi pusėtinai gy­ Argi mes esame tokie vargšai ir si veikalai), nors jau anksčiau i medžiaga būna jau anksčiau pa­ aiškus. Ir jei kartais jaučiame vuoja. Bet. susitraukus spaudai, bejėgiai, kad tenkinsimės tokia rkaityti, kad rašant visa būtų gy- ruošta, pergalvota. Paruošimo paliktojo krašto nostalgiją, tai jai graso vietos stoka., sužalota istorija? — tada kilo šir­ va ir pilnai įsisąmoninta. Visa i darbus atlieku popiečio valando- dar nereiškia to principo nusilpi- Į Leidyklos skundžiasi skaity­ turimoji medžiaga kritiškai persi mis. o kartais ir vakare. Mano ; dyje protesto balsas. Pajėgėme mą, jo eroziją! Ar jaučiamas tojų abejingumu. Bet knygos, išleisti 36 tomus Lietuvių Encik­ jojama. Su kuo autorius sutinka, gyvenime vakaras nėra darbin­ tam tikras nutautinto laipsnis j kad ir su vargais, dar išeina. Ta- lopedijos, pajėgsime išleisti ir 3- tie svetimų aumrių aptarimai net gas. Paprastai ilgai nevakaroju, vėl yra ženklas bendrojo mūsų' pybai tuo tarpu beveik neatsi- 4 tomus literatūros istorijos! Tik pacituojami. Bendradarbiavi­ einu miegoti ne vėliau kaip 10 1 neprincipingumo? Ar įsiliejimas randa jokio skundo. Jos apstu., kas ją rašys? Atsidūręs prieš kon­ mas su kitais yra daugiausia kny­ vai. Suprantama, kad pasitaiko į gyvenamo krašto upę, apsikrė-; rečiau matyti įdomesnių straips- kretų uždavinį — tokį plačios ginis: naudojuosi tuo, kas priim- ir nukrypimų nuo mano įprastos timas gyvenamo krašto papro-1 nių apie ją spaudoje, mažiau en- apimties darbą, suabejojau savo tinų autoritetų parašyti vienu ar tvarkos. Yra dienų, kai reikia čiais. gyvenamo krašto rūpės- j tuziazmo ir plastinio meno gin­ kitu atveju. Trūkstamų knygų daug skaityti, tada nieko nepa­ čiais ir morale vėl yra kažkokia čų. tenka pasiskolinti. Nuvažiuoju, rašau. Kartais iš įsibėgėjimo ra­ nenumatyta to principo erozija? | Muzikoj kiek kebliau, nes ji suprato savo, kaip žmogaus, pa- kai atsiranda reikalas, ir į Alkosjšau ir popiečio valandomis, bet Dėl to kartais norėtume apsi-' pareina nu0 rimtų kompozito- j grindinę teisę į laisvę. O jei muzieju Putname: ten vra kny­ tada darbas sunkiau vyksta. Su­ r\**t i MftliA/liorvMirMA iiirAnL. 1 . .... .. i • • • i * *_» i « •__ i • _ l_ tverti neliečiamumo aureole, i rių atlikėjų, gerų dainininkų kam atrodo, kad esame ir kiek gų ir nepriklausomoje Lietuvoje lėtėja darbas ir per vasaros karš­ Kartais sakome, kad esame jau '• skaičiaus, lėšų, organizacijos ir susiskaldę partijom ar nuomo­ išleistų žurnalų. Žodiniais pata­ čius. Našiausia yra žiema, ru­ stagnacijoj, bet minėto laisvės j beveik nuo y\eno didesnio išeivi- nėm, tai tik liudija, kad neišda- rimais yra man gelbėjęs prof. J. duo ir ankstyvas pavasaris. principo mes nei individualiai, j j^ centro. Lšeivijos muzikos vėm individo laisvės principo. O Brazaitis. Pasinaudojau ir LB Rašau iš karto, be jokių juod­ nei grupėje niekada neišsižadė-j meninės naujoVė3 labai pareis paviršinis nevieningumas gal Kultūros fondo komisijos (P. raščių. Tik nedidelius tarpsnius sime. nors kartais vienam ki- nuo naujų operų, kompozicijų ir kaip tik ir yra nuolatinė tos Gaučio. A. Kairia ir J. Masilio- taisant, tenka perrašyti. Bet už­ tam išeiviui nelengva atsakyti j. ^jų cnorams dainų. Tą patį laisvės apraiška? nio) pastabomis ir sugestijomis. tai pats rašymo darbas vyksta lė- visus, naujai iškylančius klau-' ie dramą, Ir kūryboje — menuose dirba Daugumas aptarimų ir išvadų tokai, vis sustojant, pagalvojant, galima aakyti