Vilniaus dailės akademija Aukštųjų studijų fakultetas Dailės istorijos ir teorijos studijų programa, valstybinis kodas 6211NX005 Austėja Mikuckytė-Mateikienė STASIO BUDRIO GYVENIMAS IR MENOTYRINĖ VEIKLA 1957–1970 M. LIETUVOS DAILĖS KONTEKSTE Baigiamasis magistro darbas Vadovė: doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė Vilnius, 2018 Aš, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, kandidatė menotyros magistro laipsniui gauti, pareiškiu, kad šis baigiamasis darbas paremtas mano pačios tyrimais ir remiasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, paaiškinimuose, šaltinių, literatūros bei iliustracijų sąrašuose. Pareiškiu, kad baigiamajame darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat nė viena baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai kaip akademiniais atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsnį. Vilnius, 2018-05-29 Parašas 2 Turinys ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4 1. 1957–1970 M. VISUOMENINIS, SOCIALINIS IR MENINIS LIETUVOS KONTEKSTAI .... 10 1.1. Socialistinio realizmo metodas ir jo korektūros ..................................................................... 10 1.2. Kontrolės institucijų veikla dailėje po chruščiovinio atlydžio ................................................ 14 1.3. Literatūros cenzūra ................................................................................................................. 16 2. STASIO BUDRIO ASMENYBĖ IR BIOGRAFIJOS AKCENTAI ............................................. 22 2.1. Vaikystė, studijos, pirmieji darbai .......................................................................................... 22 2.2. Intensyvaus darbo metai ir tragiška lemtis.............................................................................. 33 3.3. Dailėtyrininko portretai: profesinio kūno ikonografija ir atvejo specifika ............................. 44 3. STASIO BUDRIO DAILĖTYRINĖ VEIKLA ............................................................................. 52 3.1. Dailėtyrininko parengti tekstai ................................................................................................ 52 3.2. Tekstų forma ir turinys ........................................................................................................... 56 3.2.1. Estetinės pažiūros ............................................................................................................. 56 3.2.2. Dailėtyros metodai ........................................................................................................... 58 3.2.3. „Pirčiupių motinos“ atvejo analizė ................................................................................... 59 3. 3. Necenzūruota mintis .............................................................................................................. 63 3.3.1. Straipsniai ......................................................................................................................... 63 3.3.2. Pasisakymai ...................................................................................................................... 70 3.3.3. Laiškai .............................................................................................................................. 74 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 78 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ........................................................................................................ 82 Literatūra ........................................................................................................................................ 82 Šaltiniai .......................................................................................................................................... 87 Santrumpos ........................................................................................................................................ 89 Priedai ................................................................................................................................................ 90 Priedas Nr.1. S. Budrio publikacijų sąrašas ................................................................................... 90 Iliustracijų sąrašas ........................................................................................................................ 100 Priedas Nr. 2. Iliustracijos. ........................................................................................................... 102 I. Biografija .............................................................................................................................. 102 II. Meniniai Stasio Budrio portretai ......................................................................................... 111 Santrauka ......................................................................................................................................... 116 Summary .......................................................................................................................................... 117 3 ĮVADAS Lietuvių meno tyrėjai parengia ir išleidžia solidžias monografijas apie dailininkus. Tačiau knygos, skirtos dailėtyrininkų gyvenimui ir menotyrinei veiklai, tikrai retos. Dažniau pasitaiko dailėtyrininkų straipsnių rinktinės.1 Šiame darbe tyrinėti Stasio Budrio gyvenimas ir menotyrinė veikla. Tai – vienas ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių dailėtyrininkų, kuris šiandien yra gerokai primirštas. Tyrimo objektas. Stasio Budrio biografija ir jo dailėtyrinė veikla (1957–1970): 1) Straipsniai apie dailę, monografijos; 2) egodokumentai (užrašų knygelės, dienoraštis, laiškai ir kt.); 3) darbas institucijose (Politinės ir mokslinės literatūros leidykloje, Dailininkų sąjungoje, Kultūros ministerijoje ir kt.); 4) profesinė ir visuomeninė veikla (dalyvavimas konferencijose, parodų aptarimuose, diskusijose ir pan.). Pagrindinių problemų laukas. Dėl sovietmečio cenzūros to meto dailėtyrininkų tekstai tapo gana vienodi. Reikia gerai pažinti epochą, jos politinį, socialinį ir meno kontekstą, nes suniveliuotose dailėtyrininkų publikacijose tyrinėtojo talento ypatybės, jo pasaulėjauta atsiskleidžia tik per niuansus, subtilybes. Galbūt todėl iki šiol neturime išsamios sovietmečio dailėtyros istoriografijos, nors bandymų parengti sovietmečio literatūros kritikos istoriografiją esama.2 Iš dailės buvo reikalaujama tarnauti ideologijai. Tai apsunkina ir to meto dailės objektyvų vertinimą. Tačiau Stasys Budrys vertino tuos dailininkus, kurių kūryba pripažįstama ir šiandien. Tai tapytojai Silvestras Džiaukštas, Vincentas Gečas, skulptoriai Vladas Vildžiūnas, Alfonsas Ambraziūnas, grafikai Rimtautas Gibavičius, Juozas Galkus ir kt. Ir tuomet, ir dabar palankiai vertiname Gedimino Jokūbonio skulptūrą Pirčiupiams3. Budriui rūpėjo meno kūrinių plastika ir jis gebėjo jau ankstyvoje dailės modernizuotojų kūryboje įžvelgti jų modernistinius polinkius. Tyrimo aktualumas. Sovietmečiu dailėtyra buvo politizuota. Tačiau talentingiausieji siekė profesionalumo, moksliškumo tam nepalankiomis sąlygomis. Kone ryškiausia to meto asmenybių – Stasys Budrys. Šio įžvalgaus, atkakliai darbštaus, produktyvaus dailėtyrininko pavyzdys primena, kad net sudėtingomis aplinkybėmis įmanoma išlikti principingam. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti dailėtyrininko Stasio Budrio vaidmenį XX a. 6–7 dešimtmečių meniniame gyvenime, jo indėlį į to laikotarpio dailės tyrimus. Tyrimo uždaviniai: 1 Pvz.: Gražina Kliaugienė. Straipsniai, sudarė Danutė Zovienė, Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjungos PĮ Dailės leidybos ir informacijos centras, 1999. 2 Elena Baliutytė, Laiko įkaitė ir partnerė: lietuvių literatūros kritika 1945 – 2000. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, 295 p. 3 Pavyzdžiui: Jūratė Mičiulienė. Pirčiupių tragedija be sovietinės propagandos. Prieiga per internetą: https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/pirciupiu-tragedija-be-sovietines-propagandos/183976 4 1) pateikti 1957–1970 m. visuomeninį, socialinį ir meninį kontekstą; 2) pristatyti Stasio Budrio gyvenimą ir asmenybę; 3) atskleisti dailėtyrininko kūrybinį palikimą XX a. 6–7 dešimtmečių dailės kontekste; aptarti Budrio profesinės veiklos svarbą Lietuvos dailininkams, meniniam gyvenimui. Tyrimo ribos: XX a. 6–7 dešimtmečiai. Pradžios tašku pasirinkti 1957 m., kai Budrys baigė dailėtyros studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute ir grįžo Lietuvą. Tiriamojo laikotarpio pabaiga siejama su ankstyva dailėtyrininko mirtimi 1970 m. Tyrimo motyvai. Stasys Budrys buvo vienas pirmųjų XX a. antrosios pusės profesionalių dailėtyrininkų. Šiandien jis yra gerokai primirštas, nors sovietmečiu buvo įtakingas dailės kritikas. Jis aktyviai reiškėsi spaudoje (LTSR rašytojų sąjungos leistuose periodiniuose leidiniuose – savaitraštyje „Literatūra ir menas“ ir mėnesiniame literatūros, meno, kritikos ir publicistikos žurnale „Pergalė“ (dabar – „Metai“); almanache „Dailė“, mėnesiniame žurnale „Kultūros barai“, dienraštyje „Tiesa“, ir kt.). Budrys parašė daug straipsnių apie atskirus dailininkus, parodas, dailės įvykius bukletuose, kataloguose, tęstiniame apžvalginiame leidinyje „Literatūros ir meno metraštis“ ir kt. Jis per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį parašė ir išleido dešimties to meto skulptorių monografijas,