Šiame numery Mastymai apie savo tauta ir bendruomenę NA TAI PABANDYKITE ATSPĖTI. STASIO BARZDUKO MĄSTYMAI APIE SAVO TAUTĄ IR BENDRUOMENĘ. šventei daugiau būdingas būtų Praplėsta kalba Tautos šventes minėjime Detroite 1972 m. rugsėjo mėn. 10 d. (1896) ir kt. — subrandino Si­ mono Daukanto, Petro Kriaučiū­ MUSŲ LAIKŲ HEROJAI KASYKLŲ MIESTE — optimistinis žvilgsnis: gerai, gra­ žu, kilnu. Visai netiktų piešti pe­ no ir kt. pradėtą tautinį lietuvių BELGIJOS LIETUVIO RAŠYTOJO DEBIU­ atgimimą. Nepriklausomos Lie­ simistinio vaizdo. Bet rūpėjo duo­ dalis skaldyti. To mus moko ir STASYS BARZDUKAS bais, kas pasižymi savo sumanu­ TINĖ KNYGA. tuvos atstatymas 1918—40 suda­ ti ką nors nauja, tad savo šios mūsų Tautos himnas, įvairių iš­ mu, ryžtingumu, pasiaukojimu, KAZIO BRADŪNO EILĖRAŠČIAI. rė sąlygas lietuvių tautai kultū­ dienos kalbą esu pavadinęs mąs­ kilmių progomis vis šventine kas atlieka didelius žygius. Did- NIJOLĖS JANKUTĖS APSAKYMAS “VARPU­ riškai bei valstybiškai subręsti ir tymais. Iš tikrųjų šventės proga nuotaika visų giedamas: “Lietu­ vyriniu didingumu yra pažymė­ ČIO RAVĖTOJA”. Tai liečia tautą tėvynėj, tai lie­ tapti pilnateisiu pasaulio tautų prasmingiausia visiems kartu pa­ va, tėvyne mūsų, tu didvyrių že­ ta daug Lietuvos istorijos mo­ čia jos išeiviją svetur. šeimos nariu. Partizanų 1944— KUN. K. PUGEVICIUS APIE TAI, KĄ TURIME mąstyti ir apie savo Tautą, ir me, iš praeities tavo sūnūs te mentų. Mindaugo XIII a. įvyk­ Taip jau gyvenime yra, kad 52 kovos rodė milžiniškas visos IR KO DAR REIKĖTŲ. apie savo Bendruomenę. stiprybę semia”. Iš praeities, iš dytas Lietuvos suvienijimas įgali­ vieni savo tautai kraujam turtus, tautos pastangas nusikratyti sve­ NAUJI LEIDINIAI. Okupuotoj Lietuvoj 1970 susi­ prieš mus gyvenusių, dirbusių, no atsispirti priešų užmačioms kiti juos išbarstom. Vieni savo timųjų okupacijos jungu. Ir kt. darė sąlygos išleisti dr. Jono Ba­ savo tautai gerovės ir didybės sie­ Lietuvą nukariauti. Lietuviai iš­ KULTŪRINĖ KRONIKA. tautą stiprinam, kiti rausiamės “Nėra abejonės, — pastebi sanavičiaus “Rinktinius rastus kusių kartų. Šitaip mes susiejam vengė prūsų likimo. Gedimino po jos stiprybės pamatais. Arba Juozas Girnius, — jei būtume FILMŲ ĮVAIRUMAI visai įspūdingu 1040 puslapių to­ tą praeitį su dabartim, pratęsiam XIV a. Lietuvos kultūrinimas ro­ kaip mūsų poetas V. Mykolaitis- stokoję didvyrinės dvasios, ne tik SPYGLIAI IR DYGLIAI mu, kuriame taip pat įdėta Prū­ tai, ką kiti yra pradėję. A. .Macei­ dė pastangas vytis Vakarų Euro­ Putinas vaizdžiai išsako savo vie­ nebūtume turėję laimingesnės is­ suose prieš aštuoniasdešimt de­ na “Tautiniame auklėjime” tei­ pą. Žalgirio 1410 liepos 15 mū­ no eilėraščio taikliu sugretini­ torijos, ibet ir apskritai neturėtu­ vynerius metus lietuvių tautai singai pastebi, kad tauta gali to­ šio laimėjimas sulaikė vokiečių mu: me istorijos, — būtume jau se­ sušvitusios Aušros “Priekalba”. bulėti, tik tobulėjant jos pačios veržimąsi į Rytus. Lietuvos sta­ niai slavų ar germanų nebeatpa­ Jos motto “Homines historiarum nariams. Ir kad “tauta negali bū­ Vieniems tu didvyrių tuto parengimas ir 1529 paskel­ žįstamai susiurbti. Jei nebūtume ignari semper sunt pueri”, čia ti aukštos doros, jei josios nariai palaiminta žemė bimas padėjo valstybei teisinius dėl lietuviškos maldaknygės ėję pat J. Basanavičiaus išverstą ir yra patvirkę; tauta negali pasiek­ Kitiems —tu nykštukų pagrindus. Vilniaus akademijos Sibiro kelią, jei nebūtume pliko­ lietuviškai “Žmonės, nusidavi­ ti meno viršūnių, jei ji neturi varginga tėvynė. 1579 įkūrimas buvo pradžia švie­ mis krūtinėmis gynę Kražiuose mų nepažįstantiejie, vis yra vai­ didelių menininkų: Dvasinė tau­ suolių paruošimo su aukštuoju Didvyrių palaiminta žemė teisę į tėvų religiją, jei 1905 m. kai”, pasirinkau mūsų šios die­ tos didybė pareina nuo dvasinės mokslu. Pirmieji tautinės dvasios revoliucijos nebūtume pavertę nos mąstymų gaire. Minim savo josios narių didybės”. Tai tinka Didvyris — kas reiškiasi svar­ laikraščiai — Aušra (1883), tautiniu sąjūdžiu, jei 1919—20 Tautos šventę, turim paskelbtą visiems laikams, visoms kartoms. biais ir visiems naudingais dar­ Varpas (1889), Tėvynės Sargas Bendruomenės mėnesį, tad pa­ metais nebūtume savanoriais be­ mąstykim ypač dėl vieno Lietu­ viltiškai gynęsi nuo priešų vi­ vių Chartos įtaigojimo; jei isto­ sais frontais, —būtų didelis klau­ rija yra “geriausia tautos moky­ simas, keliuose dar mūsų rusen­ toja”, kaip kad čia teigiama, tai tų Lietuvos gyvybė” (Lietuviško­ NA TAI PABANDYKITE ATSPĖTI ko gi iš tikrųjų iš savo tautos jo charakterio problema 15). O “nusidavimų” galim pasimokyti? A. J. Greimas “Prancūzijos Lietu­ Prieš akis štai knyga, kurios i ti pasauliui šlykštų melą, -kad Visų pirma reikia pastebėti,kad vių Žinių” 1970 m. 40 n-ry kal­ viršelio grafiškam piešinyje lietuvių tautos šimtmetinė kova nesam jau per daug linkę į tau­ ba ir apie kitokią lietuvių tautos vaizduojami Aušros Vartai Vii-, dėl savo valstybingumo pagaliau didybę — apie jos kultūrinį kili­ niuje. Vartų atike dailininko pa-1 tobuliausiai galėjo įsikūnyti tines savo problemas gilintis, jas ryškinti, iš jų išvadas darytis. mą ir subrendimą: palyginti per brėžtinai užakcentuota Lietuvos šiandieninėje santvarkoje — vi- Lietuvių tautos, jos ateities ir li­ trumpą laiką — per tris ketu­ valstybės ženkl.as Vytis. Vartų j so pasaulio žodžiais tariant — ru- rias. kartas —ji nuo dūminių nišą puošia padidintų proporci-'sų okupacijoje. kimo rūpesčiams teturim vos kelis platesnės apimties bei gilesnio tu­ pirkių, nuo medinio šakoto arklo jų lietuviškasis kryžius. Gi Auš-1 Bet tam pačiam pasauliui Lie- rinio veikalus. Tai Vydūno nužengė iki modernių visuome­ ros Vartų papėdėje raidinėn tuva nėra tik atsitiktinai po pir- “Mūsų uždavinys” ir “Tautos ninių struktūrų, iki mokslo ir kompozicįjon įkomponuotas ir mo pasaulinio karo atsiradusi gyvata”, St. Šalkauskio “Lietuvių technologijos apvaldymo, iki sa­ Lietuvos valstybingumo simbolis valstybė. Pasauliui žinomas lie- tauta ir jos ugdymas”, J. Alek­ vitų kultūros vertybių sukūrimo. —karališkoji karūna. Knygos ti- tuvių tautos daugiau kaip 700 Ca pasireiškė jos sukauptas ener­ tuliniame puslapyje dar išvysta­ sos “Lietuvių tautos likimo klau­ metų valstybingumas ir to vals­ gijos krūvis, jos atsisakymas pri­ me gražų ir įprastą religinės te­ simu” ir “Lietuviškų gyvenimo tybingumo ženklas Vytis. Žino­ imti kolektyvinę mirtį, jos verž­ mos motyvą — šv. Jurgį ar šv. kelių beieškant”, A. Maceinos ma, pasauliui ir lietuvių tauton “Tautinis auklėjimas”, M. Kru­ lumas gyventi. Įvyko lūžis, kuris -Mykolą Archangelą, kovojantį su daugiau kaip per 500 metų tvir­ pavičiaus “Lietuviškoji išeivija”, nusipelno ypatingo dėmesio: slibinu ar su piktąja dvasia. O tai jaugusi krikščioniškos kultū­ J. Girniaus “Tauta ir tautinė iš­ “Dvidešimtojo amžiaus pirmojo­ toliau knygos skyrių antraštinių ros tradicija ir gilus jos religin­ tikimybė”, gal dar kas. Taip pat je pusėje šią tautą ištiko stebuk­ puslapių' grafikoje vėl randame- gumas. Tad jeigu plačiam pasau­ kai kas svetimomis kalbomis. O las. Tautai susidarė galimybės tą patį karališkąjį vainiką, vėl liui okupantas šioje knygelėje vi­ šiaip —daugiausia vis publicis­ išsireikšti organizuotomis for­ kelis sykius kartojasi Aušros Var­ sur pieštų tik piautuvą ir kūjį su tika įvairiomis progomis. momis, 'įsikūnyti valstybe. Apie tų atiko Vytis ir pačių Vartų penkiakampėmis, tai būtų jau, tą nepriklausomą valstybę gali­ kontūrai, priderinti čia prie kar­ net teksto neskaitant, akivaizdus Tautos šventė ma daug ko pasakyti, ir gero, ir dą išsitraukusio kovotojo, čia liudijimas, jog šimtmetinis tau­ blogo. Vienos vyriausybės buvo prie džiūgaujančios mergaitės, tos valstybingumas ir šimtameti- pasitinkančios su gėlių puokštė­ nės jos tradicijos žiauriai anu­ Taip pat ir speciali Tautos demokratiškos, kitos — mažiau mis herojus. Kitų skyrių pradi­ liuotos prievartinės okupacijos. šventė atsirado labai neseniai — demokratiškos. Jinai vieniems niuose puslapiuose dar pakarto­ Kad šito pasaulis nepamatytų, kai 1930 minėjom Vytauto Di­ davė žemės, kitiems nedavė, dar tinai rymo lietuviams tiek reli­ čia minima knyga ir papuošta džiojo penkių šimtų metų mirties kitus išsiuntė į Braziliją ar į gine, tiek kultūrine—tautine Vytimi, Aušros Vartais, rūpinto­ sukaktį. Tada ir Lietuvos 1938 Prancūzijos anglių kasyklas. O prasme brangus Rūpintojėlis ar­ jėliais, kryžiais, šventaisiais. Pri­ metų konstitucija įsirašė dvi svarbiausia: tauta išlaikė savo ba vėl su slibinu kovoja šventa­ kaišiota viso to, už ką paverg­ šventes: Vasario šešioliktąją — brandos egzaminus. Lietuviui sis. tieji lietuviai tėvynėje yra perse­ Lietuvos Nepriklausomybės at­ pasidarė savaime aišku, kad jis statymui minėti ir Rugsėjo aš­ ne lenkas ir ne gudas, o lietuvis. Nekantraudami, tur būt, čia kiojami, vergovės nepakeldami, deginasi, viskuo rizikuodami de­ tuntąją — senosios Lietuvos di­ Jam tapo savaime aišku, kad jis mane pertrauksite, klausdami: dingai praeičiai minėti. Pirmoji turi teisę, kaip ir kiti, savaran­ kas tai per knyga? O aš norė­ monstruoja ir tūkstančiais para­ šų šaukiasi į Jungtines Tautas. šventė niekad niekam abejonių kiškai tvarkytis ir gyventi. Ki­ čiau, kad patys spėtumėte. Vien nekėlė ir dabar nekelia. To ne­ taip sakant: būti lietuviu jam pa­ Ne tik knygos iliustracinė tik iš suminėtų meniškų iliust­ galima pasakyti apie antrąją sidarė natūralus, normalus kas­ klasta, ibet ir visas tekstas yra racijų darydami išvadą, jūs tik­ šventę. Prieš kelerius metus skai­ tiesiog gėdos nežinantis istorijos dieniškas jo gyvenimo būdas”. riausiai sakysite, kad tai yra ko­ čiau