Istorija Aukštaitiški aukurai Vykintas Vaitkevičius Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos universitetas* Įvadas Aukštaitijos sodybų kiemuose, gėlynuose ar mu­ * Nuo 2006. 1 Kuncevičius A. Archeolo­ ziejų skvereliuose daugelis mūsų esame pastebėję gijos paminklų sąrašą plokščių akmenų su dubenimis. Ne kartą grožėjomės tikslinant. - Muziejai ir paminklai, Vilnius, 1983, jais, karštai diskutavome apie jų kilmę, paskirtį ir ver­ kn. 5, p. 62. tę. Šiems akmenims prigijęs akmenų su smailiadug- niais dubenimis, aukštaitiškų aukurų ar namų auku­ rų pavadinimas. Tiesa, galima išgirsti juos vadinant ir senovinėmis girnomis, piestomis ar panašiai. Rimtai akmenimis su smailiadugniais dubeni­ mis susidomėta apie 1970 m. - tuo laikotarpiu buvo „atrasta" ir daugiau pamirštų istorijos paminklų, taip pat tautosakos bei folkloro realijų. Deja, aukštaičių aukurai, taip ir neatskleidus jų paslapties, buvo gana greitai primiršti, per melioraciją dažnai užkasami ar­ ba išvežami į akmenų skaldyklas. [ Kultūros ir istori­ jos paminklų sąrašą 1977 m. buvo įrašyti 143 akme­ nys1. Tačiau, šį sąrašą tikslinant, 1977-1987 m. iš jo buvo išbraukti 126 akmenys su smailiadugniais du­ benimis, dažniausiai kaip „ne archeologijos pamin- 7 klai"2. 1996-2004 m. į naująjį Nekilnojamųjų kultū­ ros vertybių registrą buvo įrašyti 7 akmenys su smai- liadugniais dubenimis. Dabar akmenys su smailiadugniais dubenimis yra tapę originalia seniena, dažnai - preke, kurios pardavimo ir kilnojimo atvejų iš esmės niekas nekon­ troliuoja ir nefiksuoja. Taip netenkame dažnai unika­ lių duomenų apie krašto istoriją, senąją religiją bei kultūrą. Šiuo straipsniu pirmiausia siekiama dar kartą atkreipti mokslininkų ir visuomenės dėmesį į Aukš­ taitijoje išlikusius unikalius baltų religijos paminklus, reikalaujančius deramos apsaugos ir nuoseklių tyri­ mų. Moksliniu požiūriu straipsnis originalus visų pir­ ma tuo, kad tyrimų dėmesys nukreipiamas nuo dube­ nų gaminimo technikos ir jų pavidalo į pačių akme­ nų formą. Šis požiūris bene pirmą kartą taip argu­ mentuotai leidžia pirminės daugelio dubenuotųjų ak­ menų vietos ieškoti senųjų sodybų pamatuose. Be to, formuluojamos naujos prielaidos, analizuojant akme­ nų su smailiadugniais dubenimis paplitimą. Akmenų geografinis paplitimas ir skaičius 2 Kultūros paveldo centro Akmenys su smailiadugniais dubenimis paplitę 1992 06 26 Nr. 604 raštas iš esmės dviejuose pagrindiniuose regionuose, kurių LR Kultūros paveldo inspekcijai (su priedais). vienas apima Vidurio Lietuvą - Pietų Latviją (pietuo­ 3 Vaitkevičius V. Alkai: bal­ tų šventviečių studija, se siekia Kėdainius, o šiaurėje - Bauskę), o kitas - V., 2003, p. 108. Utenos kraštą3. Tiesa, akmenų taip pat rasta šių re­ gionų periferijoje (atitinkamai Kelmės, Raseinių, Šiau­ lių ir Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio bei Zara­ sų rajonuose), be to, pavieniai akmenys su smailia­ dugniais dubenimis nuo didžiųjų koncentracijų yra nutolę po 20 ir daugiau kilometrų (Biržų, Kupiškio, Telšių, Skuodo ir Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Vil­ niaus rajonų ribose, taip pat Latvijos teritorijoje, Aiz- krauklės ir Uogrės rajonuose). 8 1 pav. Akmenų su smailiadugniais dubenimis paplitimo žemėlapis. Didieji telkiniai: a) Baisogala, Rozalimas, Sidabravas, Šeduva; b) Linkuva, Pašvitinys, Žeimelis; c) Dot­ nuva, Surviliškis; d) Joniškėlis, Daujėnai, Pasvalys, Pumpėnai; e) Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Utena, Užpaliai, Vyžuonos. Apskritimai žymi vietoves, kuriose taip pat užfiksuota akmenų su smailiadugniais dubenimis. Braižė V. Vaitkevičius, 2004 Reikia pažymėti, kad ir šiuose regionuose akme­ ' Kuncevičius A. Ten pat, nys su smailiadugniais dubenimis pasiskirsto neto­ p. 62; Matulis R. Istori­ niai akmenys, V., 1990, lygiai. Ypač tai pasakytina apie pirmąjį regioną. Ja­ žemėl. me didžiausi akmenų su smailiadugniais dubenimis telkiniai yra užfiksuoti: a) apie Baisogalą, Rozalimą, Sidabravą, Šeduvą; b) Linkuvą, Pašvitinį, Žeimelį; c) Dotnuvą, Surviliškį; d) Joniškėlį, Daujėnus, Pasva­ lį, Pumpėnus (1 pav.). Aštuntajame dešimtmetyje kraštotyrininkų dar­ buose, publikacijose bei žvalgomųjų ekspedicijų ata­ skaitose buvo aprašyta apie 250 akmenų4 (žinoma, paminėtų, bet neaprašytų akmenų buvo daugiau). Ta­ čiau šis skaičius aštuntajame ir devintajame dešimt­ mečiais smarkiai kito dėl naikinamų ir randamų pa- 9 minklų. Be to, dažnai akmenų identifikaciją sunkin­ davo besikeičiantys sodybų, kuriose buvo rasti akme­ nys, šeimininkai. Dėl melioracijos akmenys su dube­ nimis jų šeimininkų neretai būdavo pervežami į nau­ jas vietas, dažniausiai didesnes gyvenvietes. 2005-12-24 duomenimis Lietuvos teritorijoje už­ fiksuota 640 akmenų su smailiadugniais dubenimis. Akmenų tipologija Viena iš svarbiausių naujų tezių yra ta, jog šio straipsnio autorius siūlo akmenų su smailiadugniais dubenimis skirstymo j tipus pagrindu laikyti jų pa­ čių, bet ne (arba ne vien) dubenų formą. Rengiant straipsnį išanalizavus duomenis apie 142 akmenis (kurių geografinė aprėptis jau buvo nu­ rodyta) paaiškėjo, jog visur būdami labai panašaus dydžio, šie akmenys iš tiesų tarpusavyje skiriasi tuo: 1) ar akmens, pasirinkto dubens gamybai, kraštai bu­ vo apdirbami, ar ne; 2) kokią formą įgijo akmuo jį ap­ dirbus. Didesnių sunkumų, klasifikuojant minėtus 142 akmenis, sukėlė tik palyginti dažnas natūralių ir ne­ taisyklingai apdirbtų akmenų vizualinis panašumas (iš viso vienų ir kitų rasta 43). Septyni akmenys buvo įmūryti pastatų ar tvorų sienose (matomi tik iš dalies arba mūrijant buvo apskaldyti), o septynių išlikusios tik skeveldros. Kitų 85 akmenų forma buvo artima ge­ ometrinei: 21 akmuo buvo keturkampis (stačiakam­ pis arba artimos kvadratui formos), 38 - trikampiai (su tiesia arba išlenkta įžambine), 14 - pusapvalės ir 12 - apskritimo formos. Stačiakampių, kvadratui ir apskritimui artimos formos akmenų dubenys be iš­ imčių yra akmens centre (2 pnv.), trikampio formos akmenų - dažnai atitraukti įžambinės link (3 pav.). Pusapvalės formos akmenų dubenys taip pat neretai atitraukti tiesiosios kraštinės link (4 pnv.). 2 pav. Stačiakampio formos akmuo su smai- liadugniu dubeniu. Pe- leniškiai (Pakruojo r.). Autoriaus nuotrauka, 2004 -ill ' • ^ 3 pav. Trikampio formos akmuo su smailiadug- niu dubeniu. Kleboniš­ kių kaimo buities eks­ pozicija (Radviliškio г.). Autoriaus nuotrauka, 2004 4 pav. Pusiau apvalus akmuo su smailiadug- niu dubeniu. A. Stapu- lionio rinkinys Pasvaly­ je Autoriaus nuotrauka, 2004 11 Akmenų paskirties interpretavimas 5 Urbanavičius V. Šliaužio­ Ligšiolinės akmenų su smailiadugniais dubeni­ janti dievybė. - Moks­ mis ritualinės paskirties interpretacijos remiasi gana las ir gyvenimas, 1985, Nr. 7, p. 13-14. panašiomis prielaidomis ir iš esmės tarpusavyje yra 'Neatmetant galimybės, kad vieno kito akmens suderinamos. Sutariama, kad aukštaičių aukurai lai­ forma pagal poreikį ga­ kytini sodybų (šeimų) apeiginiais akmenimis, susiju­ lėjo būti pakeista ir vė­ liau, vėlesnio poveikio siais su namų dievų (visų pirma istoriniuose šalti­ dubens formai galimy­ niuose minimų dievų Pagimių ar Deivių) kultu. Taip bė yra dar didesnė. Tai rodo ir sudėtinga pat rekonstruojamas ryšys tarp akmenų su dubeni­ dubens formų bei jų mo­ 5 difikacijų įvairovė, kuri mis ir kitados namuose laikytų žalčių . dažnai kaip tik gali būti 142 akmenų analizė ir visų pirma minėtas sąry­ vėlesnio - praktinio - akmenų panaudojimo šis tarp akmens formos ir dubens komponavimo juo­ rezultatas (plg. dubenis se (stačiakampių, kvadratinių bei apskritų akmenų su vėlesnio pagilinimo žymėmis. Be nurodytų dubenys yra centre; trikampių - atitraukti įžambinės, R. Matulio (p. 35), pa­ minėtinas Peleniškių o pusapvalių - tiesiosios kraštinės link) perša išva­ akmuo (Pakruojo r.), dą, kad tam tikra geometrinė arba netaisyklinga for­ esantis prie Žeimelio pa­ grindinės mokyklos, ma akmenims yra suteikta prieš kalant arba kalant akmuo be metrikos, dubenis6. esantis kolekcininko K. Sakalausko rinkinyje Taigi galima manyti, kad jau gaminant akmenis (Piniava, Panevėžio r.) su dubenimis buvo numatyta juos dėti į statomo pa­ ir kt. 'Plg.: Urbanavičius V. Ten stato pamatų kampą. Pamatinio (kitaip - apatinio ar­ pat, p. 14. 8 „Po kerčia padėdavo po ba pirmojo) vainiko, besiremiančio į du akmens plokš­ akmenuką, o pamatus tumos pakraščius, sąspara dubenį (arba vietą dube­ žemėmis užpildavo <...>. Klojimams, darži­ niui) palikdavo vidinėje, o ne išorinėje pastato pusė­ nėms ir klėtims dar ir je7. Šį teiginį iliustruoja trikampės ir pusapvalės for­ šiandien retai daromi pamatai, bet tenkinama­ mos akmenys su įžambinės arba tiesiosios kraštinės si keleto akmenų paki­ link atitrauktais dubenimis. Tačiau iš esmės taip ga­ šimu, kad trobesys bū­ tų nuo žemės kiek pa­ lėjo būti naudojamas kiekvienas akmuo, jeigu bent keltas ir negalėtų pa­ smukus kampiniams šo­ vienoje jo viršutinės plokštumos pusėje atstumas nuo nan nusvirti", žr. Ma­ dubens iki plokštumos krašto buvo pakankamas są­ žiulis Л. Dusetų krašto statyba ir jos papročiai. sparai padėti (t. y. bent 16-18 cm pločio). -Gimtasai kraštas, 1937, Nr. 1(13), p. 12; taip pat Akmeniniai arba mūro pamatai po mediniais pa­ plg.: Gimbutas J. [Pama­ statais, kuriuos turime galimybę matyti XIX a. pabai- tas Lietuvos kaimo sta­ tyboje]. - Lietuvos encik­ gos-XX a. kaimuose, nėra senas reiškinys. Ankstes­ lopedija, Boston, Mass., niu laikotarpiu buvo įprasta medinius pastatus sta­ 1960, t. 21, p. 448. tyti be pamatų, tik pastato kampuose dėti ir šiek tiek įgilinti kertinius plokščius akmenis8. 12 Kertinių akmenų (vieno ar visų keturių) tradicija laikytina sena ir svarbia ne vien konstrukcine,