BALTISTICA XLI (1) 2006 103–117 Simas KARALIÛNAS Vytauto Didþiojo universitetas Dainava. VARDO REIKÐMË, ISTORIJA IR KILMË Gardino srities Zietelos (br. Dziatlovo ir Diatlovo, le. Zdêiæcioù) rajone (Baltaru- sija), apie 80 km á pietus nuo Lietuvos sienos ir 150 km nuo Vilniaus, yra sodþius, vietiniø lietuviø vadinamas Dainava (acc. sg. Dainavà); reèiau pasakoma ir Dainuva (V i d u g i r i s 1998, 820). Jo gyventojai vadinasi dainaviðkiai, reèiau dainuviðkiai, be to, ðie þodþiai eina ir bûdvardþiais (V i d u g i r i s 1998, 122, 123). Slaviðkasis to so- dþiaus pavadinimas yra (baltarusiðkai) Jatvezü (ßòâåçü) arba Jatvjazü (ßòâÿçü), (len- kiðkai) Jaãwieê (Wo l t e r 1899, 166169; Âîëòåðú 1912, 159; B û g a 1961, 128 129, 153 [iðn. 1]; V i d u g i r i s 1959, 196). Kad ðiø skirtingø kalbø vietovardþiø buvimas greta vienas kito nëra atsitiktinis, matyti ir ið istoriniø ðaltiniø. Dar E. Vol- teris teisingai nustatë, kad ðitoje lietuviø tarmëje iðliko lietuviðkasis jotvingiø pava- dinimas, ir tai jis susiejo su Lietuvos metraðèio Litovskomou rodou poèinokú (Ëèòîâ- ñêîìîó ðMäîó ïî÷èíîêú) þinia apie Dainavos-Jotvos girià (o Doinovo-jatveþskoj puðè© [î Äîéíîâî-ÿòâåæñêîé ïóù§]) ir kunigaikðèio Traidenio dalinæ þemæ (Âîëòåðú 1912, 159): a pætyi brat ego Troidenü meðkal pri brate svojemú velikomú knæzi Nari- monte. I dov©dalsja knæzü velikyi Narimontú iþ meðkajutü muþiki na pouðèi Doinova Jatveþ [variantas Jatvezü] a pana nad soboju ne majutü. I poðol na nich. I oni ne protivæ- èisæ poddalisæ i poklonilisæ emîu [ ] i knæzü velikyi Troidenü [ ] prozovetsæ velikimú knæzemü Jatüvezskimú i Doinovúskimú (à ï­òûè áðàò åãî Òðîèäåíü ìåøêàë ïðè áðàòå ñâîåìú âåëèêîìú êí­çè Íàðèìîíòå. È äîâ§äàëñÿ êí­çü âåëèêûè Íàðè- ìîíòú èæ ìåøêàþòü ìóæèêè íà ïîóùè Äîèíîâà ßòâåæ [variantas ßòâåçü] à ïàíà íàä ñîáîþ íå ìàþòü. È ïîøîë íà íèõ. È Míè íå ïðîòèâ­÷èñ­ ïîääàëèñ­ è ïîêëîíèëèñ­ åìîó [...] è êí­çü âåëèêûè Òðîèäåíü [ ] ïðîçîâåòñ­ âåëèêèìú êí­- çåìü ßòüâåçñêèìú è Äîéíîâúñêèìú) (ÏÑÐË 1853, [stulpeliai] 237238; B û g a 1961, 128). Ið Mindaugo 1257 m. donacinio akto matyti, kad Dainava (ðaltiniø Deynowe, De- nowe) ir jotvingiø kraðtas anuomet buvo laikomi ta paèia þeme: Denowe tota, quam etiam quidam Ietwesen vocant [Dovanojama] visa Dainava, kurià dar vadina Jotva (LECU 437). Tas pats pasakyta ir Mindaugo 1259 m. donaciniame raðte (kuris átariamas esàs Ordino falsifikatas): Denowe tota, quam etiam quidam Jetwesen vocant (PU, Nr. 79; B û g a 1961, 128). ! Mokslinëje literatûroje jau seniai nustatyta, kad, pirma, Dainava / Dainuva ir, antra, Jatveþ / Jatvezü yra du to paties objekto pavadinimai: pirmieji lietuviðki, ant- rieji slaviðki (Âîëòåðú 1912, 159; Îòðåìáñêèé 1963, 3; N a l e p a 1964, 46; Íåïîêóïíûé 1974, 145148. ) Prie ðiø istoriniø ðaltiniø vardø identifikavimo pri- sidëjo ir K. Bûga: Ðalies vardas Denowe ir Äîéíîâà prûsiðkai reikëtø vadinti Dai- navô. Tie lietuviai, kuriems teko susidurti su sûdais [sûduviais S. K.], Dainavos vardà ðiandie iðtaria Dainava. Zietelos (Slanymo aps.) par. gudai vienà sodþiø vadina vardu ßòâåçü (e ið ÿ be kirèio), kuris vietos lietuviams yra Dainava. Tasai duomuo patvirtina, kad Dainavos esama tos paèios tautos, kaip anos, kurià gudai vadina ÿòâÿçü (vëliau ÿòâåçü) (Bûga1961, 128129). Istoriniø ðaltiniø pavadinimai (lotyniðkøjø) Deynowe 1253, Denowe 1257, 1259, (rusiðkøjø) Doinova [Äîéíîâà] XVI a. yra taip pat seniai susieti su atitinkamais Lietuvos teritorijos vietovardþiais (G e r u l l i s 1921, 48; B û g a 1 9 6 1, 128129; O t r æ b s k i 1963, 158159; Òîïîðîâ 1975, 290291). Pirmiausia tai Dainava (acc. sg. Dainavà), kuriuo vadinami trys kaimai Ðalèininkø, po du kaimus Kaiðiado- riø ir Ukmergës rajonuose, po vienà kaimà Varënos ir Vilniaus rajonuose. Toliau minëtini pavadinimai Dainavëlë Kaiðiadoriø, Lazdijø, Ðalèininkø bei Trakø rajo- nuose ir Dainaviðkiai Lazdijø bei Jurbarko rajonuose [LATSÞ 52; VÞ 73] (kai ku- rie ið jø, pvz., Lazdijø rajono, gali bûti nauji, atsiradæ atkûrus Lietuvos valstybæ 1918 m.). Dël pastarojo vietovardþio galima prisiminti jau minëtà faktà, kad Ziete- los rajono (Baltarusija) Dainavos kaimo gyventojai yra vadinami dainaviðkiais. Kaip matome, nurodyti kaimø pavadinimai yra iðsidëstæ pietryèiø Lietuvoje. Vadinasi, jø arealas gravituoja á jotvingiø istoriniø þemiø pusæ. Labai galimas daiktas, dël nuo- latiniø karø su kaimynais slavais jotvingiai yra këlæsi á deðinájá Nemuno krantà, kû- ræsi Lietuvoje. Ðie kaimø pavadinimai patvirtina tiek tai, kad istoriniuose ðaltiniuo- se paliudytos jø pavadinimo formos yra autentiðkos, tiek ir tai, kad jotvingius vardu Dainava vadino lietuviai. Negana to. Aukðtaièiuose (Jurbarko, Kaiðiadoriø, Raseiniø, Ðakiø, Ðirvintø, Tra- kø ir Ukmergës rajonuose) yra iðsidëstæ deðimt kaimø, turinèiø pavadinimà Dai- niai. J. Ochmañskis pagrástai spëjo, kad atskirais atvejais ðis kaimø pavadinimas gali bûti atsiradæs ið Dainavos gyventojø vardo (Îõìàíüñêèé 1981, 126) *dai- niai (sg. *dainys) dainaviai. O tai, kad ðis oikonimas aptinkamas taip pat pietva- kariø pusëje (Ðakiø, Jurbarko, Raseiniø rajonai), reikëtø aiðkinti gyventojø migra- cija Nemunu þemyn. Vertëtø pabrëþti ir tai, kad ðitokia trumpesne forma galëjo vadintis jotvingiø kraðto gyventojai kaip atskiri suskaièiuojami genties nariai, o gen- èiai kaip nedalomai visumai vadinti galëjo bûti pasidaryti priesagø -ava, -uva kuo- piniai pavadinimai Dainava, Dainuva. Darantis ðitokius vedinius, darybos pagrindo " (ðiuo atveju *daina-, plg. Dainiai) kamiengalio pobûdþio ne visada bûdavo paisoma, plg. brolis (< *brâla-) vedinius broliava, brolava, broluva/broluva broliai ir seserys bei jø vaikai (LKÞ I 1069, 1072). Dël to, matyt, dabar ir turime Dainava (vietoj laukiamo *Dainiava). Kilmës atþvilgiu Dainava (variantà Dainuva), sûduviø *Dainavô K. Bûga gretino su upëvardþiais Dainava, Daina, taigi laikë vandenvardinës kilmës, pabrëþdamas, kad jie, bûdami tekanèiø vandenø vardai, kilmës atþvilgiu sietini su latviø veiksmaþodþiu diAt (deju) ðokti, paðuokomis bëgti (B û g a 1961, 143144, 153 [iðn. 1], 156). Kiti tyrinëtojai ðá jotvingiø kraðto pavadinimà taip pat siejo su vandenvardþiais, tokiais kaip Dainava (upë áteka á Verdaunios eþerà) Varëna, Dainys (upë áteka á Rukø eþe- rà) Krakës, Dainisú eþeras (minimas Spruogio XVI a. buv. Krakiø valsèiuje), Dei- nininkas (Bartuvos intakas) Mosëdis, Dain-upis (Bartupës deðinysis intakas) Vei- veriai, Daina-balë (pelkë Ðventeþerio parapija), taigi laikë hidroniminës kilmës (O t r æ b s k i 1963, 158; Îòðåìáñêè 1963, 36; N a l e p a 1964, 47; Òîïîðîâ 1975, 290291; Va n a g a s 1980, 734; K a b e l k a 1982, 39; Z i n k e v ièius 1984, 283; S a l y s 1985, 408). Tiek minëti hidronimai, tiek prûsø vandenvardþiai Denow 1340 (vok. Deinowa-See) eþeras, Dena upë (vok. Dein-/luss) (Gerullis 1922, 27; B û g a 1961, 143; LUEV 26, 29; Va n a g a s 1981, 79) yra nepriklausomi priesagos n- dariniai veikiausiai ið ide. ðaknies *deih1- lëkti, dumti, skubëti; suktis, greitai judëti (ratu). Ðios ðaknies kontinuantais etimologiðkai laikomi latviø kalbos veiks- maþodþiai diAt (deju) ðokti, ðokinëti; dainuoti, dEdEt ðokdinti; varyti, ginti bei jø giminaièiai s. i. dyati jis lekia, gr. din#w, dine&w suku (aplink, ratu), sukioju (R i x 1998, 91; plg. U r b u t i s 1981, 6062). Taèiau yra pagrindas manyti, kad topo- nimas ir etnonimas Dainava (Dainuva) kilmës atþvilgiu su ðita veiksmaþodine ðakni- mi greièiausiai nëra susijæs, kitaip sakant, hidroniminës kilmës gali ir nebûti. Kalba- mojo etnonimo iðtakø paieðkas galima pasukti visai kita linkme. Verta pradëti nuo K. Bûgos teiginio, kad sanskrito þodis [galvoje turimas s. i. dhenâ melþiama karvë S. K.] neturi nieko bendra su lietuviø kalbos þodþiais dieni ir dieninga [ ], nes jø nieku bûdu negalima atskirti nuo dienos Tag, dzieñ [ ] (B û g a 1959, 252, plg. B û g a 1958, 358 [iðn. 2]), ir èia K. Bûga pasirëmë tokiais gyvosios kalbos posakiais kaip moteris dienose (dienos Svëdasai, Dusetos) nëðèia, gravida, schwanger, jø vietininkus dienose (dial. dienos) laikë daiktavardþio die- nos I metas nuo ryto ligi vakaro daugiskaitos formomis. Reikia pasakyti, kad K. Bû- gai anuomet dar nebuvo þinomas faktas, jog gyvojoje lietuviø kalboje egzistuoja kitas daiktavardis, bûtent homonimas dienos II nëðtumas, laikas arti gimdymo. Bet ankstesniuose savo darbuose bûdvardá dieni turësianti, vesianti, laukianti (apie kumelæ) K. Bûga siejo su kitø ide. kalbø þodþiais giminaièiais, pvz., su s. i. dhenu- # atleidþianti pienà (B û g a 1958, 358), o dël bûdvardþio diena nëðèia, dieninga, randamo tik Nesselmanno þodyne, tikrumo pagrástai abejojo (B û g a 1959, 252). Taèiau reikia pasakyti, kad, be K. Bûgos, nuomonæ, jog ne tik dienos II nëðtu- mas, laikas arti gimdymo, bet ir adj. dieni ir dienë yra daiktavardþio diena metas nuo ryto ligi vakaro vediniai, reiðkë bei grindë ir kiti tyrinëtojai (S k a r d þ i u s 1943, 115 = S k a r d þ i u s 1965; O t r æ b s k i 1955, 174; L i u k k o n e n 1999, 142 144). Antai K. Liukkonenas teigia, kad pastarojo daiktavardþio vedinys adj. *die- nus masc., dieni fem. reiðkæs turësianti, laukianti (apie moterá), tiesiogine pras- me esanti dienose (mit Tagen versehen), o darybinis jø santykis su diena esàs toks pat kaip galvus ir galvi su daug galvø greta galva (L i u k k o n e n 1999, 144). Ðis tyrinëtojas remiasi taip pat A. Juðkos fraze Moteris dieninga, t. y. jijë nëðèia pas- kutiniose dienose ir jà interpretuoja kaip moteris esanti dienose (mit Tagen verse- hen), nëðèia paskutinëmis dienomis (sie ist die letzten Tagen schwanger) (L i u k - k o n e n 1999, 144). Taèiau dabar turima gyvosios kalbos, visø pirma tarmiø, medþiaga leidþia ðitokià kalbamø lietuviø kalbos bûdvardþiø istorinæ lyginamàjà interpretaci- jà patikslinti (þr. þemiau). Taip pat negalima negirdomis apeiti argumentacijos tø tyrinëtojø, kurie laikësi kitokio poþiûrio. Z. Spechtas, iðdëstæs K. Bûgos aiðkinimà, pabrëþë, kad metodiðkai yra teisinga þodþiø istorijos klausimais pirmiausia giminaièiø ieðkoti toje paèioje kalboje. Mûsø atveju tai reikðtø bûdvardá dieni sieti su daiktavardþiu diena remiantis fraze moteris dienose kaip darë K. Bûga (S p e c h t 1934, 235238).