VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS / VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY MENŲ FAKULTETAS / FACULTY OF ARTS ISSN 1822-4555 Meno istorija ir kritika Art History & Criticism 7 MENO ISTORIJOS RIBOŽENKLIAI LANDMARKS OF ART HISTORY VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO LEIDYKLA Kaunas, 2011 UDK 7(05) Mi 121 REDAKCINĖ KOLEGIJA / EDITORIAL BOARD Pirmininkas / Editor-in-chief: Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva / Vytautas Magnus University, Lithuania) Nariai / Members: Prof. Ph. D. Joakim Hansson (Gotlando universitetas, Švedija / University of Gotland, Sweden) Dr. Rūta Kaminska (Latvijos dailės akademija / Art Academy of Latvia) Prof. dr. Vojtěch Lahoda (Čekijos mokslų akademijos Meno istorijos institutas / Institute of Art History of the Academy of Sciences of the Czech Republic) Prof. dr. Aliaksandr I. Lakotka (Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos K. Krapivos meno, etnografijos ir folkloro institutas / The K. Krapiva Institute of Study of Arts, Ethnography and Folklore of the National Academy of Sciences of the Belarus) Prof. dr. Małgorzata Sugera (Jogailos universitetas, Lenkija / Jagiellonian University, Poland) Prof. Ph. D. Bronius Vaškelis (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva / Vytautas Magnus University, Lithuania) Prof. Ph. D. Kęstutis Paulius Žygas (Arizonos valstijos universitetas, JAV / Arizona State University, USA) Numerio sudarytojai / Editors of this volume: Prof. dr. Nijolė Lukšionytė, assoc. prof. dr. Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva / Vytautas Magnus University, Lithuania) Žurnale spausdinami straipsniai yra recenzuojami dviejų redakcijos kolegijos narių arba jų paskirtų recenzentų. All papers published in the journal are peer-reviewed by members of Editorial Board or its appointed experts. Rėmėjai / Sponsors: LIETUVOS MOKSLO TARYBA RESEARCH COUNCIL OF LITHUANIA © Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University, Kaunas, 2011 TURINYS / CONTENTS Pratarmė / Preface / 7 MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE THE BEGINNING OF ART HISTORY IN LITHUANIA 3 Vytautas Levandauskas Mykolo Šulco kalba apie architektūrą ir meno istorija Vilniaus universitete XIX a. pirmojoje pusėje / 11 TURINYS Michael Schulz Talk about Architecture and Vilnius University Architectural School Инесса Свирида Джозеф Саундерс в истории искусства и как историк искусства / 20 Saunders in Art History and as an Art Historian Laima Šinkūnaitė Josepho Saunderso pranešimas apie Simono Čechavičiaus tapybą / 33 Joseph Saunders Report about Painting of Simonas Čechavičius Nijolė Taluntytė Karolio Podčašinskio architektūrologinės terminijos bruožai / 41 The Features of Karol Podczaszyński Architectural Terminology Rūta Janonienė Mykolo Homolickio indėlis į Lietuvos meno istoriją / 55 Contribution of Michał Homolicki to the Lithuanian Art History LIETUVOS MENOTYROS MOKSLAS IR STUDIJOS XX–XXI A. THE RESEARCH AND STUDIES OF ART HISTORY IN LITHUANIA IN THE 20TH-21ST CENTURY Nijolė Lukšionytė Menotyros mokslas tarpukario Vilniuje / 64 Art History in the Interwar Vilnius Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė Menotyra Vytauto Didžiojo universitete tarpukariu / 77 Art History and Criticism at Vytautas Magnus University During the Interwar Period Laima Laučkaitė Nacionalinės dailės istorijos rašymas: XX a. I pusės strategijos / 88 Writing of National Art History: The Strategies of the First Half of the Twentieth Century Marija Nijolė Tumėnienė Menotyros studijos Vilniaus universitete (1940–1951) / 96 Art History Studies at Vilnius University (1940–1951) Aleksandra Aleksandravičiūtė Taikomoji ar dekoratyvinė dailė? Keletas terminijos klausimų / 110 Тhe Issues of Terminology in Applied Art Raimonda Kogelytė-Simanaitienė Taikomosios dailės tyrimai XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvoje / 116 Researches of Applied Art in Lithuania from Second Half of 20th Century to the Early 21st Century Jolita Butkevičienė 4 Menotyros studijos ir institucijos Lietuvoje po 1990-ųjų metų (1990–2010) / 128 Art History Studies and Institutions in Lithuania after the 1990’s (from 1990 till 2010) MENOTYRA VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS ŠALYSE: RAIDA, PERSONALIJOS, METODOLOGIJOS ART HISTORY IN THE MIDDLE AND EAST EUROPE: PROCESS, PERSONALITIES, METHODOLOGIES CONTENTS Elita Grosmane Развитие истории искусств в Латвии. Проблемы и решения / 137 The Development of Art History in Latvia. Problems and Solutions Тамара Габрусь Изучение архитектуры барокко Беларуси / 144 Research of the Baroque Architecture in Belarus Александр Локотко Исследования архитектуры Беларуси в Институте искусствоведения, этнографии и фольклора им. К. Крапивы национальной академии наук Беларуси / 154 The Study of the Architecture of Belarus at K. Krapiva Institute of Study of Arts, Ethnography and Folklore of the National Academy of Sciences of the Belarus Eero Kangor Looking for the Professor and Defining Estonian Academic art History / 166 Dėstytojų paieška ir estų akademinės meno istorijos apibrėžtys Ирина Чебан Николай Щекатихин – знаковая фигура в белорусском искусствоведении / 180 Nikolay Schekatikhin – the Iconic Figure in the Belarusian Art History Эдуард Клявиньш История искусств в Латвии с точки зрения методологии / 188 Art History in Latvia from the Standpoint of Methodology Irena Kossowska Reinventing Historic Styles: the Perception of Traditionalist Artistic Trends in Central and Eastern Europe of the 1920s and 1930s / 196 Iš naujo atrasti istoriniai stiliai: tradicinių meninių krypčių suvokimas 1920–1930 m. Rytų ir Centrinėje Europoje Михаил Селивачев «Живые вещи» Н. Гоголя: искусство и предметная среда в его произведениях / 208 “Live Things” of Nicolas Gogol: Art and Artificial Surrounding in his Works VARIA Nijolė Lukšionytė, Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė Menotyros publikacijos tarpukario Vilniuje ir Kaune / 218 Publications on Art History and Criticism from Interwar Vilnius and Kaunas 5 Vytautas Levandauskas Josephas Saundersas ir menotyros diskursai po dviejų šimtmečių (Torunės konferencijos apžvalga) / 233 TURINYS Josephas Saunders and the Discours of Art History after 200 Years Laima Šinkūnaitė Rūtos Janonienės monografija apie Vilniaus bernardinų bažnyčią ir konventą / 236 Monograph about Bernardine Church and Convent in Vilnius MŪSŲ AUTORIAI / OUR AUTHORS / 239 PRATARMĖ 6 PRATARMĖ XIX a. pradžioje Vilniaus universitete jautėsi ypatin- Vilniaus universiteto profesoriai. Be M. Šulco, labiau- gas istorijos ir kitų humanitarinių mokslų pakilimas, siai žinomi Karolio Podčašinskio traktatas Apie amato stiprinamas romantizmo idėjų. Į Vilnių iš Peterburgo darbų grožį (1821) bei vadovėlis Architektūros pra- atvykęs anglų grafikas ir meno tyrinėtojas profeso- dmenys akademiniam jaunimui (1828–1857, 3 dalys, rius Josephas Saundersas 1810 metais akademinei lenkų k.), taip pat Vincento Smakausko straipsniai visuomenei perskaitė viešą paskaitą Apie pamėg- apie to meto Vilniaus universiteto Dailės katedros džiojamųjų menų įtaką ir naudą. Ji buvo išversta dėstytojų ir absolventų kūrybą. Nors universitetas iš prancūzų kalbos į lenkų ir 1816 m. atspausdinta 1832 m. uždarytas, menotyros tradicija jau buvo žurnale Pamiętnik Magnetyczny. Dar anksčiau už užsimezgusi – antroje XIX a. pusėje ir XX a. pradžioje Saundersą, 1801 metais, architektūros profesorius ją toliau plėtojo Mykolas Homolickis, Adomas Kirko- Mykolas Šulcas (Szulc) lenkų kalba išleido knygelę ras, Vladislavas Zahorskis (Zahorski). Kalba apie architektūrą, parengtą taip pat pagal vie- Žurnalo straipsniai atspindi ne visas meno istorijos šai skaitytą paskaitą. Abi paminėtosios datos teisėtai mokslo raidos temas. Jį sudarant, centrine ašimi gali pretenduoti į meno istorijos pradžią Lietuvoje. pasirinktas menotyros (dailės ir architektūros isto- Garbus universitetinės menotyros 200 metų jubi- rijos, teorijos bei kritikos) edukaciją plėtojančių liejus inspiravo tokią žurnalo tematiką. Jame savo institucijų raidos ir veiklos aspektas. Meno tyrinė- darbus skelbia Lietuvos ir Rytų bei Vidurio Europos tojų ugdymas tarpukariu, sovietmečiu ir po nepri- šalių menotyrininkai, besidomintys istoriografijos klausomos valstybės atstatymo vyko ir tebevyksta problemomis. Menotyros kaip mokslo šakos isto- Vilniaus bei Kauno universitetuose, Vilniaus dailės rija Lietuvoje kol kas nuosekliai nenagrinėta. Mūsų akademijoje. Tarpukariu ypač reikšmingas Pauliaus šalyje mažoka specialistų, tiriančių XIX a. ir XX a. Galaunės indėlis į lietuviškosios menotyros for- pradžios meno istorijos tekstus, o XX a. antrosios mavimą bei Jurgio Baltrušaičio pastangos pasaulio pusės darbų vertinimai dėl nepakankamo laiko ats- meno istoriją pritaikyti Lietuvos skaitytojui. Klasiki- tumo dar nėra išsikristalizavę. nės stilistinės analizės įtvirtinimui ir profesionalios paminklosaugos sklaidai pamatus suklojo Stepono Pirmoji žurnalo straipsnių dalis skirta menotyros Batoro universiteto profesoriai Marianas Moreliovs- mokslo ištakoms Lietuvoje. Klasikinės meno istori- kis (Morelowski), Juliušas Klosas (Kłos), Ježis Reme- jos pradžią siedami su Johannu Joachimu Winckel- ris (Remer). Nors sovietmečiu menotyra, kaip ir mannu (1717–1768), turime pripažinti, jog menoty- kiti humanitariniai mokslai, buvo smarkiai kontro- ros atsiradimas Lietuvoje ganėtinai ankstyvas. Rašy- liuojama ideologijos, tarpukario autoritetų pamo- mas apie meną nebuvo tik išsilavinusių užsieniečių kos nepamirštos. XIX a. pradžioje užsimezgusios prerogatyva (J. Saunderso atvejis) – rašė ir vietiniai 7 PRATARMĖ ir tarpukariu įsitvirtinusios meno interpretavimo Paskutinė teminė dalis skirta praeities ir dabarties patirtys suformavo lietuviškos meno istorijos menotyrininkų