Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Almantas SAMALAVIČIUS. Skaičių misticizmas ir universitetų „optimizacijos“ pinklės / 2 Marius ŠČAVINSKAS. Aukštojo mokslo reformos miražas, arba Kur dingsta svarstymai apie Rengia kokybę? / 6 Almantas SAMALAVIČIUS Problemos ir idėjos (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Andrius MARTINKUS. Pox Americana / 11 Rūta GAIDamavičiūtĖ Zygmunt BAUMAN. Solidarumas – žodis, ieškantis kūno / 17 (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Kūryba ir kūrėjai (teatras) 8 614 12855 Agnė ALIJAUSKAITĖ. Eilėraščiai / 21 Kęstutis Šapoka Kenan MALIK. Žmogiška šventojo meno širdis / 23 (dailė) 2 62 38 61 Tadas GINdRĖNAS Arvydas GRIŠINAS. Eglės Lekevičiūtės pogrindis / 27 (dizaineris) 2 61 05 38 Aušra KAMINSKAITĖ. KITOKS iš inercijos / 29 Kristina SABUKIENĖ Lijana ŠATAVIČIūtĖ. Išsiilgusiems harmoningos klasikos. Apie Felikso Jakubausko parodą (kompiuterininkė) 2 61 05 38 „Tarp dangaus ir žemės“ / 31 Asta DEKSNYTĖ (korektorė) Simonas NORBUTAS. „Apeirono“ teatras – pieštuko ir trintuko dialektikos belaukiant / 33 Irena Žaganevičienė Šiuolaikinis teatras turi atakuoti žiūrovų smegenis. Su režisieriumi Artūru Areima kalbasi (buhalterė) 2 62 31 04 Andrius Jevsejevas / 36 Spektaklis – tai demokratijos aktas. Su režisieriumi Andro Enukidze kalbasi Arūnas Redakcinė kolegija Spraunius / 40 Ieva STEPONAVIČIūtĖ. Fantazuoti miestą: Radiant Copenhagen projektas / 43 Endre BOJTÁR (Vengrija) Odeta ŽUKAUSKIENĖ. Grybų kosmogonija. Įspūdžiai iš Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės Alfredas Bumblauskas Pietro U. DINI (Italija) parodos / 46 Stasys EIDrigevičius Mykolas KARČIAUSKAS. Iš vengriškojo dienoraščio / 49 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Lina BUIVIDAVIČIūtĖ. Ateities projekcija į praeitį. Nuo distopijos iki intelektualiojo romano / 57 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Roberto SALVADORI. Freudo nuogybės / 62 Algis MICKūNAS (JAV) Giedrius SUBAČIUS (JAV) Herkus KUNČIUS. Muziejus ir demonai. Didžiojo valdovo karūnos vagystė / 65 Antanas Šileika (Kanada) Praeities dabartis Vygantas VAREIKIS Anne-Marie ROVIELLO. Paslėpta totalitarizmo prievarta / 76 Kazys VARNELIS jr. (JAV) Iš kultūros istorijos Vytautas LANDSBERGIS. Čiurlionio pirštas / 80 Redakcijos adresas Laikai ir žmonės Vytautas BUDVYTIS. Jono Basanavičiaus atnašavimas prigimtai kalbai / 82 Latako g. 3, 01125 Vilnius el. paštas: [email protected], Paveldas ir paminklai [email protected] Regimantas PILKAUSKAS. Želdynų erdvės aklavietė. Skverų atnaujinimo patyrimai Faksas: 2 62 38 61 Raguvoje ir Vadokliuose / 89 Visai nejuokingi skaitiniai © Leidėjas – VšĮ „Kultūros barų“ leidykla. SL 101 Krescencija ŠURKUTĖ. Tikrai gražūs kukuliai / 93 Summaries / 95 Redakcija nereika lau ja, kad spaus di na mų straipsnių mintys atitiktų jos nuomonę Viršelio 1 p.: Feliksas JAKUBAUSKAS. Triptiko „Riksmai ir šnabždesiai“ 3-ioji dalis. 2014. Vilna, viskozinis šilkas. Mišri technika (gobelenas, audimas ruoželiu); 130 x 150 4 p.: Iš Aušros BARZDUKAITĖS-VAITKūNIENĖS personalinės parodos Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine partneris. www.eurozine.com „Gamtos gurmano kabinetas“ K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 7 · 2 1 Rūpesčiai ir lūkesčiai Almantas SAMALAVIČIUS SKAIČIŲ MISTICIZMAS IR UNIVERSITETŲ „OPTIMIZACIJOS“ PINKLĖS* Šiandieniniai universitetai yra pačios pavojingiausios institucijos pasaulyje. Jos gamina armijas ekonomikos racionalistų, kurie žygiuoja kuo toliau nuo tikrųjų problemų. Kurdami vertybių požiūriu neutralų mokslą, jie apeina tikrąsias moralines ir dvasines problemas […] Nepaisant filantropijos dūmų uždangos, dengiančios humanitariką ir liberaliuosius menus, dideli pinigai dideliam mokslui yra didelis verslas. Sulak Sivaraksa ukštojo mokslo problemos, persekiojančios Lietuvą bet jos turi būti tokios, kokių reikia Lietuvos valstybei ir Ajau beveik tris dešimtmečius, atsidūrė ir naujosios patiems studentams pirmiausia, o ne administracijai.“1 vyriausybės, regis, dar nė nespėjusios apšilti kojų, dar- Jei tokias mintis dėstytų kuris nors naujausiuose botvarkėje. Lyg ir turėtų džiuginti, kad aukštąjį mokslą Seimo rinkimuose daugumą gavusios partijos ideo- valstybės institucijos laiko vienu iš svarbiausių prioritetų, logas, galėtume jas interpretuoti kaip ilgesnį ar trum- tačiau kelia nerimą keistas užmojis paskubomis išspręsti pesnį laiką brandintų reformų gaires, tačiau taip kalba įsisenėjusius kazusus. Seimo nariai ir Vyriausybės atsto- asmuo, Valstiečių ir žaliųjų partijos gretose atsidūręs vai, tarsi siekdami užbėgti vieni kitiems už akių, karštli- rinkimų išvakarėse, o profesinėje veikloje labiausiai giškai pristatinėja visuomenei numatomos pertvarkos pasižymėjęs kaip autoinspektorius. Todėl nusistebėti- gaires, tik spėk skaityti spaudos pranešimus: „Lietuvos re- nai griežtas jo tonas, demonstruojant aukštojo mokslo gionuose turi išlikti kokybiškas aukštasis mokslas, tačiau problemų išmanymą, ir kai kurių sąvokų įkyrus karto- tai nebūtinai reiškia, kad turi būti išlaikytos neefektyviai jimas verčia ne juokais suklusti. dirbančios esamos aukštosios mokyklos, – sako Ministras Lietuvos aukštojo mokslo krizė taip ilgai užsitęsė todėl, Pirmininkas Saulius Skvernelis.“ kad nė viena iki šiol veikusi vyriausybė nesugebėjo rasti „Universitetinės studijos regionuose, tame tarpe ir Šiau- būdo, kaip ją įveikti. Veikiau atvirkščiai – tik dar labiau ją liuose, išliks – mes kalbame apie tai, kad jos turėtų būti pagilindavo. Antai Steponavičiaus-Putinaitės-Subačiaus visiškai kitokios kokybės. O kas galvoja, kad tai yra tapatu triumviratas įdiegė atvirai neoliberalią aukštojo mokslo su universitetų išlaikymu, tai čia yra dvi skirtingos esminės finansavimo sistemą, prioritetas teiktas privačių ban- pozicijos ir išsiskyrimas, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė kų paskoloms. Ši liūdnai pagarsėjusi pertvarka veikiai premjeras. – Mes manome, kad aukštos kokybės konku- susikompromitavo, įteisinusi „krepšelių sistemą“, kuri rencingos universitetinės studijos regionuose privalo likti, turėjo užtikrinti, kad aukštojo mokslo „verslas“ išstums silpniausias institucijas ir sustiprins lyderius. Didelis už- * Straipsnis parengtas pagal pranešimą „Lietuvos aukštojo mokslo slenks- mojis baigėsi šnipštu, nors vienas iš pagrindinių šios re- čiai: ar įveiksime juos skaičiais?“, skaitytą 2017-02-07 LMA seminare-disku- formos variklių – Gintaras Steponavičius, – iki šiol neabe- sijoje „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklė“. joja, esą tai universalus vaistas nuo visų aukštojo mokslo 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 1 7 · 2 ligų, bent jau sprendžiant iš jo pasisakymų Vilniaus uni- prieš porą dešimtmečių. Apmaudu, bet Lietuva, per tą versitete, Petro Skargos jubiliejaus minėjime, 2016 m. Ši laiką įstojusi į Europos Sąjungą, įsiliejusi į kitas tarptauti- bankrutavusi reforma aukštąsias mokyklas dar labiau nes struktūras, sukaupusi lyg ir nemenką gyvenimo de- nustekeno, priverstinai įvėlė į beprotišką studijų progra- mokratijos sąlygomis patirtį, įveikti socialinės neurozės mų „meniu“ pasiutpolkę. Besivaržydamos dėl valstybės nesugebėjo. Veikiau atvirkščiai – slegianti būsena įgavo dotacijų, jos begėdiškai konkuravo net ir tose srityse, kur chronišką pobūdį, tarsi gyventume nuo vienos nesėkmės lyderiai visiškai aiškūs, taigi, čia net negalėjo būti jokios iki kitos. Kas galėtų garantuoti, kad narsūs dabartinės konkurencijos. Universitetai, užuot nuosekliai stiprinę valdžios užmojai nesibaigs dar vienu fiasko? tuos sektorius, kuriuose buvo tradiciškai stipriausi, me- Ar iš tikrųjų kiekvienas gali būti teisėjas aukštojo tėsi į paikas varžybas, siūlydami iš piršto laužtas studijų mokslo byloje? Ar visiems pakanka žinių, supratimo, programas ar tiesiog patraukliau pervadindami senąsias. kvalifikacijos narplioti sudėtingus šio sektoriaus rei- Regis, pravertė sovietmečiu subrandinta veiklos imita- kalus? Pasak Umberto Eco, „niekas nėra silpnaprotis iš vimo patirtis. Besivaržant dėl krepšelių, studijų progra- profesijos, išskyrus kai kurias išimtis, tačiau asmuo, kuris mų skaičius pasiekė rekordą – 1500. Šiuo atžvilgiu šalis yra puikus vaistininkas, puikus chirurgas, puikus banko pranoko ekonomiškai stipresnes kaimynines valstybes, tarnautojas, gali pasakyti kvailystę klausimais, kurių ne- galiausiai vajus peržengė net elementarias sveiko proto išmano arba kurių gerai neapgalvojo“. Italų rašytojas ir ribas. Suprantama, universitetus lengva kaltinti, kad jie mokslininkas taip kalbėjo apie žiniasklaidos vaidmenį tapo savo pačių entuziazmo aukomis, tačiau nepamirš- šiandieninėje globalioje medijų visuomenėje: „Tinkle re- kime, kas inicijavo ir įteisino bukaprotiškas varžybas – aguojama greitai, neturint laiko pagalvoti. Teisinga, kad tai šovė į galvą aukščiausioms valdžios institucijoms. tinklas leidžia pasireikšti ir tiems, kurie nekalba protingų Šiandien aukštasis mokslas, išvargintas nesibaigian- dalykų, tačiau kvailybių perteklius liejasi per kraštus.“2 čių, dažniausiai tik imituojamų reformų, yra rimtai pasi- Anoniminių interneto „svarstymų“ apie Lietuvos ligojęs. Negalavimų simptomai akivaizdūs, bet jų priežas- aukštojo mokslo reikalus gausa šiais tinklo visagalybės tys nėra nustatytos, taigi, negalima imtis ir veiksmingo laikais verčia politikus reaguoti net į akivaizdžiausias gydymo. Aukštojo mokslo ateitį pastaraisiais metais iš kvailystes ir patiems daryti naujas, neretai dar didesnes. delno būrė visi, kas netingi: ir politikai, ir žurnalistai, ir Anoniminių tinklo komentarų erdvėse kvailystes neretai verslininkai. Šia opia tema pasisakė net namų šeiminin- platina ir akademinės sferos atstovai, matyt, pasidavę