ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2012. 59 Publikacijos MARTYNO JANKAUS ATSIMINIMAI APIE LIETUVIŠKŲ KNYGŲ KONTRABANDĄ: PIRMASIS BANDYMAS DOMAS KAUNAS Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946), būdamas ne rašytos skubotai, publicistinės formos ir tik lietuviškosios spaudos draudimo epochos kupinos iš pirmo žvilgsnio abejonių neke- amžininkas, bet ir aktyvus dalyvis, gerai liančių, tačiau dažnai pernelyg kategoriškų pažino jos vidinius saitus, veikėjus ir jų san- teiginių. Tad neatsitiktinai jų patikimumas tykius. Potyriai nuolat didėjančią vertę įgijo kartais sukeldavo abejonių, diskusijų ir kri- vėliau. Aprimus laikams, lietuvių kultūros tinių atsiliepimų. ir politikos veteranas noriai atsiliepdavo į Didžiausią vertę turi du M. Jankaus laikraštininkų ir mokslininkų raginimus jais senatvės amžiaus bandymai parašyti apiben- dalytis spaudoje. Akstinu dažniausiai tapda- drinamojo pobūdžio atsiminimus. Vienas vo „Auszros“ 20-mečio [19] ir 50-mečio [9], jų yra Getingeno universiteto kalbotyros spaudos draudimo panaikinimo 20-mečio profesoriui lituanistui Eduardui Hermannui [12], Vinco Kudirkos mirties 25-mečio [8] 1929 m. išsiųstas išsamus (27 puslapių) sukaktys. Taip pat savo įnašo reikalavo Petro memuarinio pobūdžio aiškinamasis laiškas, Rusecko išplėtotas knygnešystės atsiminimų teikiantis kompleksinį požiūrį į lietuvių tau- telkimo ir skelbimo darbas [13], iš gyvenimo tos, lietuviškosios spaudos ir lietuvių kalbos išėjusių spaudos veikėjų įamžinimas [10; būklę tautinio atgimimo sąjūdžio kilimo 18], profesinis požiūris į lietuviškojo poli- laikais [11], kitas – enciklopedinio žodyno grafijos verslo kelią ir pasiekimus [7] ir kitos forma rašyti atsiminimai „Mano prietikių priežastys. Tokios publikacijos, atsižvelgiant enciklopedija“, užgriebiantys jau ir 1918 m. į periodikos galimybes ir redaktorių pageida- atkurtos valstybės laikų veikėjus ir veikalus vimus, buvo nedidelės apimties, dažniausiai [17]. Šie, kad ir išsamiausi M. Jankaus 220 atsiminimų tekstai nei autoriaus gyvenimo autorius pateikė tikslius M. Jankaus publi- metais, nei iki antrojo Lietuvos nepriklau- kacijos bibliografinius duomenis. Nurodytų somybės atkūrimo 1990 m. visuomenės ir „Tėvynės“ numerių Lietuvoje nerasta, kopi- mokslininkų įvertinimo nesulaukė, nes liko jos gautos iš JAV. nepublikuoti. M. Jankaus atsiminimai „Lietuviškų Kitokia, sakytume, gana savita istorija Kningų Kontrabanda“ parašyti Rusijoje. Jų apgaubė dar vieną, pačiam pirmajam išsa- atsiradimo aplinkybės ypatingos. Atsimini- mesniųjų kategorijai skirtiną atsiminimų mų autorius su tėvu, mažamečiu sūnumi ir bandymą. Tai rašinys „Lietuviškų Kningų trimis dukterimis 1914 m. gruodį po pra- Kontrabanda“, išspausdintas 1918 metų laimėtos Rytų Prūsijos kampanijos pasitrau- pradžioje JAV lietuvių laikraštyje „Tėvynė“ kiančios carinės Rusijos kariuomenės buvo [15]. Sprendžiant iš to, kad kultūrinėje, vi- deportuotas į šalies gilumą. Tokio likimo iš suomeninėje politinėje literatūroje ir mokslo viso sulaukė apie 11 000 civilių gyventojų, darbuose nerasta jo nuorodų ir vartojimo tarp kurių buvo daug lietuvių. Šeimai teko pėdsakų, publikacijos nežinojo nei Lietuvos, labai sunkių išbandymų dienos. Dar pakeliui nei išeivijos tyrėjai. Ji neminima net Pranio į deportacijos vietą mirė tėvas ir sūnus, duk- Alšėno parengtame ir 1967 m. Toronte terys buvo atskirtos, M. Jankus su būreliu išleistame gana išsamiame straipsnių, atsimi- kitų deportuotųjų iš pradžių buvo apgyven- nimų, dokumentų ir ikonografijos rinkinyje dintas Pavolgyje, Samaros gubernijos Bugul- Martynas Jankus [3]. Rašančiajam šias eilutes mos apskrities Novojė Boriskino kaime tarp pirmąją nuorodą suteikė neseniai Viliaus priešiškai nusiteikusių arba veikiau valdžios Kavaliausko padovanotų Petro Mikolainio nuteiktų čiabuvių – mordvių ir rusų. Savo atsiminimų rankraščio „Iš kovos atgavimui patyrimus užrašydavo dienoraštyje [14]. Iš spaudos“ kopija [2]. Jo tekstas mokslinin- jo ir kitų šaltinių sužinome, kad stokojo kams taip pat buvo neprieinamas. Anot atsi- maisto ir drabužių, pragyvenimui šiek tiek minimų autoriaus, jam užkliuvo M. Jankaus lėšų užsipelnydavo iš atsitiktinių pagalbinių savigyra ir perdėtas pasipriešinimo spaudos darbų: mūrijo krosnis, taisė ūkio mašinas ir draudimui asmeninių nuopelnų sureikšmini- pastatus, gamino vyžuotoms Pavolgio tau- mas, tačiau tikroji priežastis greičiausiai buvo toms nežinomą apavą – medpadžius. Savųjų kuklokas paties P. Mikolainio įvertinimas ir užmirštas nebuvo. Gavus carinės valdžios priekaištas dėl pelnymosi iš kontrabandos: jis leidimą, Vilniuje 1915 m. buvo įsteigta prie platinimo „Varpo“ bei „Uk.“ parupindavo draugija „Lietuvių globa mūsų broliams kuningēliams taipgi jų reikmenims labai nau­ lietuviams belaisviams iš Prūsų Lietuvos dingus prusiškus cigarus ir konjaką bei araką, šelpti“, sutrumpintai vadinama „Lietuvių kurį kuningēliai visados užsiprenumeruodavo, globa“. Viena iš jos kūrėjų ir vadovių Felicija tiktai „Varpą“ bei „Uk.“ suvis mažai [15]. Bortkevičienė keliavo deportuotųjų gyve- Neakivaizdžiai atsikirsdamas, atsiminimų nimo vietomis, registravo lietuvius ir pagal 221 galimybę jiems teikė paramą. Ji M. Jankų Žinių, kaip rankraštis atsidūrė „Tėvynės“ surado ką tik paleistą iš kalėjimo. Jame trem- redakcijoje, nėra, tačiau vargu ar apsiriksime tinys praleido tris mėnesius dėl diskusijos su teigdami, kad tai atsitiko ne be atsiminimų vienu rusu politikos tema, kuri panašiems į iniciatorių pastangų. Teksto apimtis buvo jį asmenims buvo griežtai draudžiama. Nors didoka – pusės autorinio lanko, todėl lai- ir trukdyta, jam suteikta „Lietuvių globos“ kraštyje spausdintas keturiomis atkarpomis. parama lėšomis. Gerai žinomam belaisviui iš Matyt, redakcija gavo daugiau M. Jankaus Prūsų Lietuvos pirmasis aukojo Rokas Šliūpas rankraščių, nes po publikacijos iš karto [20], vėliau – Petras Vileišis, dr. Žemgulys [? spausdinamas jo eilėraštis apie tuometinės gydytojas Juozas Žemgulys], Justinas [? Salia- Klaipėdos apskrities Kisinių kaimo evange- monas] Banaitis [1, 11]. Įtakingų „Lietuvių likų liuteronų kapinėse palaidoto vieno iš globos“ veikėjų pastangomis M. Jankus 1917 1831 metų sukilimo vadų Antano Gelgaudo metais geresnėmis sąlygomis apgyvendina- kapą. Kūrinys mažos meninės vertės, tačiau mas Saratove. Iš čia tų pačių metų gegužę įdomus dėl siužeto. vyko į Lietuvių tautos tarybos Petrograde Publikacijoje „Lietuviškų Kningų Kon- sušauktą Lietuvių seimą. Jame M. Jankus trabanda“ galima rasti nemaža to, ką pasakė kalbą, pabrėždamas, kad Mažoji ir M. Jankus ne sykį kartojo, tikslino ir plėtojo Didžioji Lietuva turėtų susivienyti, ir ragino nepriklausomos Lietuvos laikais skelbtuose dėl suartėjimo daugiau remti deportuotuo- ir neskelbtuose atsiminimuose. Tačiau joje sius lietuvius. Už tokius pareiškimus vokiečių rašoma ir apie kai kuriuos vėliau pamirštus valdžia jam nesumokėjo nukentėjusiems asmenis (kaip Stanislovas Puodžuvėlis, Vol- nuo Rusijos invazijos skirtos paramos, kai merio dvaro ekonomas Mikalojus Katkus) 1918 m. grįžo į Bitėnus. arba kitaip aiškinamus dalykus. Publikacija Paskatų rašyti atsiminimus M. Jankus gana gerai struktūruota teminiu požiūriu: greičiausiai gavo iš Lietuvių seime dalyvavu- išryškinti lietuviškosios spaudos draudimo sių laikraštininkų arba draudžiamosios spau- įvedimo tikslai, knygų kontrabanda – pa- dos epochos veikėjų. Žvilgsnis pirmiausia sipriešinimo spaudos draudimui būdas, kryptų į Vaižgantą. Mintis akinti M. Jankų M. Jankaus organizuotas knygų gabenimas, imtis plunksnos turėjo gimti savaime: jis dėl draudžiamų leidinių išteklių formavimas, eiliuota ir prozos forma rašytų publicistinių leidybos bazė, leidinių repertuaro plėtra, brošiūrų ir straipsnių Didžiojoje Lietuvoje naujas spaudos augimo etapas – „Varpas“ ir buvo laikomas kone literatu. Patvirtinimą „Ūkininkas“, užsienio tautinės ir revoliucinės apie išsaugotą kūrybos potraukį pastebėjo literatūros leidyba, Rusijos bendradarbia- ir F. Bortkevičienė: tremtinys viešniai rodė vimas su Vokietija ir jos kontrapuolimas, savo užrašus – dienyną [5]. Atsiminimų pa- Karaliaučiaus teismo procesas, leidybos rašymo data ir vieta nurodyta teksto pabai- ir knygnešystės problemos, dvasininkijos goje: 4 liepos 1917 m. Belaisvēje – Saratove. neigiamo vaidmens demaskavimas, kovos 222 už spaudos laisvę pergalė. Ateitį autorius glaudumą: įvykių eigą ir sutiktų asmenų išreiškė lozungu, atliepiančiu Petrogrado lie- charakterį apibūdina ne stebėtojas, bet jų ini- tuvių seimo pagrindinę nuostatą: Lietuviai ir ciatorius ir tiesioginis dalyvis. Atsiminimuose šiandien, nors ir į partijas pasiskirstę, bet siekia ryškus knygnešių ir knygnešystės materialiojo prie palaimingos lietuviškos laisvēs. Taigi teestie intereso akcentavimas. Jis neturėtų stebinti. pagarbinta lietuviškų kningų kontrabanda, Be komercijos veiksnio svarbos pripažinimo tegyvuoja laisvi Lietuviai, be kontribucijų bei ir realizavimo nebuvo įmanoma sukurti ma- aneksijų! Temos aktualinimas neabejotinai terialiųjų knygnešystės pagrindų ir užtikrinti buvo motyvuotas Rusijos 1917 metų revo- vykdytojų socialinio saugumo. Turėdamas liucinės nuotaikos ir Lietuvos nepriklauso- gyvų kontaktų su įvairios moralinės koky- mybės įgijimo nuojautos. Vėliau stipresnių bės ir tikslų knygas nešančiais žmonėmis, politinių akcentų atsiminimuose vengta. M. Jankus matė ir jų degradavimo pavyzdžių: Publikacijai būdingas jausmingumas, konkurencijos, keršto, įskundimų, girtavimo. mažiau dėmesio skirta fakto tikrumui. Teksto Kita vertus, knygnešystę vaizduoti be pagra- kokybę