ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2016 37 FRIBŪRO UNIVERSITETAS IR LIETUVIŲ VEIKLOS ŠVEICARIJOJE REIKŠMĖ XX AMŽIAUS PRADŽIOJE Monika Šipelytė Doktorantė Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas El. paštas: [email protected] Santrauka. Lietuvių išeivijos Šveicarijoje istorija iki 1918 m. yra svarbi Lietuvos valstybės kūrimosi dalis. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir jo metu šioje šalyje veikusias lietuviškas draugijas galime tirti keliais lygme- nimis: pirmiausia – kontekstą, kuriame veikta (Šveicarijos katalikiško universiteto aplinka), visuomenės sluoksnius, kurių tautinė ir valstybinė veikla buvo aktyviausia (šiuo atveju – aukštojoje mokykloje studi- juojantys kunigai) ir konkrečių asmenų indėlį į sėkmingą organizacijų darbą (tie asmenys – dr. Juozas Purickis ir Vladas Daumantas-Dzimidavičius). Katalikiškas Fribūro universitetas nuo XIX a. pabaigos tarp lietuvių kunigų bei pasauliečių buvo populiari teologijos ir humanitarinių mokslų studijų vieta, o 1913–1918 m. čia klestėjo net kelios organizacijos, užsiimančios studentiška veikla, karo belaisvių šelpi- mu ir prolietuviškų leidinių spausdinimu. Studentai kunigai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvių infor- macijos biuru ir jo kūrėju dr. Juozu Gabriu, dalyvavo lietuvių rengiamose tarptautinėse konferencijose, pasižymėjo kuriant, vėliau ir įgyvendinant valstybės simbolius ir valstybingumo projektus. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos nepriklausomybė, išeivijos istorija, Pirmasis pasaulinis karas, diplomatija Šveicarijoje, Fribūro universitetas, socialinė katalikybė. Keywords: Independence of Lithuania, Lithuanians in exile, World War I, diplomacy in Switzerland, Uni- versity of Fribourg, catholic social teaching. Įvadas analizuoti nelietuviškoje erdvėje, kitoje valstybėje ir kitokioje kultūrinėje aplin- Artėjant 1918-ųjų Lietuvos valstybės at- koje veikusį lietuvių išeivijos valstybinin- kūrimo šimtmečiui vis prisimename Ne- kų branduolį. Taigi, tyrimo objektas yra priklausomybės akto signatarus ir lem- lietuviškų organizacijų veikla Šveicarijoje tinguosius vasario įvykius. Tačiau, norint ir Fribūro universiteto įtaka šiai veiklai geriau suprasti ilgą ir permainingą kelią į XX a. pradžioje. nepriklausomybę, reikia kalbėti ne tik apie Šiuolaikinėje istoriografijoje 1912– būsimoje Lietuvos, o tuo metu – Rusijos 1918 m. įvykiai dažniausiai matomi iš imperijos teritorijoje vykusius procesus ir tarptautinių santykių ir politinės istorijos ten veikusius žmones, bet ir apie lietuvių perspektyvos1, o išeivijoje prieš Pirmąjį išeiviją. Šiuo straipsniu norima dar kartą plačiau 1 Lietuvos istorija, t. 10, 2013; A. E. Senn, 1977, pažvelgti į valstybės kūrimosi horizontus – 1992; E. Aleksandravičius, 1991; E. Motieka, 1996; 154 pasaulinį karą veikusių organizacijų veikla archyviniai dokumentai, atsiminimai, au- aptariama epizodiškai ir tik užsimenant tobiografijos, periodinė spauda, pačių or- apie joje dalyvavusius asmenis. Todėl to- ganizacijų leidiniai. Šaltiniai, kurie nėra kia perspektyva neleidžia visiškai atskleis- prieinami internetu, saugomi Lietuvos ti sociokultūrinio konteksto ir perteikti as- centriniame valstybės archyve (LCVA, meninių biografijų reikšmės: organizacijų, f. 478, 383), Lietuvių literatūros ir tau- delegacijų ir atstovų įvardijimas kaip pa- tosakos instituto bibliotekos rankraštyne reigūnų dažnai nusveria jų išskirtinės, neti- (LLTI, f. 59), Lietuvos mokslų akademi- pinės veiklos pobūdį. Kita istorijos tyrimų jos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių kryptis, kuri aktuali šiame tekste, – tai ka- skyriuje (MAB RS, f. 239, 244), Vilniaus talikų dvasininkų veiklos XX a. pradžioje universiteto bibliotekos Rankraščių sky- analizė, kur autoriai biografinius tyrimus riuje (VUB RS, f. 155), Archives de la sieja su įvairių organizacijų kūrimusi ir Bibliothèque cantonale et universitaire de 2 raida . Taip pat yra tirti atskiri politinės, Fribourg (ABCU, f. J 9919), Archives de ekonominės ir kultūrinės veiklos centrai l’Université de Fribourg (AUF, f. 86, 87). išeivijoje ar juose veikę asmenys3. Biogra- Šis tyrimas pirmiausia aktualus kaip finiai tyrimai sudaro didžiausią dalį nagri- pateikiantis naujų faktinių duomenų ir nėjamai temai skirtos istoriografijos4, o tai tikslinantis istoriografijoje jau esančius. leidžia giliau pažvelgti į rūpimus išeivijos Todėl siekiama užpildyti biografines spra- veikėjų gyvenimo momentus, naujomis ži- gas, kurių kartais atsiranda analizuojant niomis papildyti kolektyvinį tokio veikėjo vieno asmens gyvenimo istoriją atsiejus portretą. Norėdami apibūdinti vietos so- nuo jo bendraminčių veiklos ypač svar- ciokultūrinį kontekstą ir Fribūro universi- teto vaidmenį auklėjant užsienio katalikus, biais asmeninio ir profesinio gyvenimo naudosimės ir šveicarų istorikų darbais5. momentais. Taip pat norima papildyti XX a. antrame dešimtmetyje Šveica- išeivių veiklos Šveicarijoje, jos motyvų ir rijoje veikė lietuvių studentų draugijos, laimėjimų interpretacijas. Toks reiškinys išeivių komitetai, komisijos ir šelpimo or- kaip modernaus valstybininko (at)gimimas ganizacijos. Šioje šalyje vykdytos veiklos XX a. pradžioje kol kas išvis nėra nagrinė- tyrimams turime pakankamai įvairių rūšių tas ir čia matome perspektyvą tiek toles- šaltinių – tai publikuoti ir nepublikuoti niems išeivijos organizacijų tyrimams, tiek kolektyvinės biografijos galimybę. Politiškai aktyvių asmenų ir jų įkurtų R. Lopata, 1996 a; Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 3, 1991; J. Skirius, 1996, 2002; J. Dementavičius, organizacijų dėka Lietuvos, kaip teisėtos 2015. tarptautinės valstybių bendruomenės na- 2 Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 7, 1994; V. Žaltauskaitė, 1996, 2001; V. Pukienė, 2004 a. rės, kelias į pripažinimą buvo pradėtas jau 3 V. Pukienė, 2004 b, 2008; J. Skirius, 2010. pirmame XX a. dešimtmetyje. Taip atsi- 4 A. Eidintas, 1992; J. Skirius, 2004; A. Gai- skleidžia šio teksto tikslas – išanalizavus galaitė, J. Žeimantienė, 2004; J. Skirius, 2004; V. Pukie- nė, 2006, 2013. studentijos veiklą XX a. pradžioje Fribūro 5 F. Python, 1989; C. Hauser, 1990; D. Barthéle- universitete, nustatyti, kokiomis sąlygo- my O. P., 1991; Histoire de l’Université de Fribourg Suisse, 1991; A. Clavien, 1993; U. Altermatt, 2009; mis ir kokių idėjų veikiami „gimė“ pirmie- U. Altermatt, Ch. Späti, 2009. ji atsikūrusios valstybės diplomatai. 155 Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas tri- konfliktuose ir tarptautinei bendruomenei jų dalių tekstas: katalikiško švietimo isto- tai pripažinus, Pirmojo pasaulinio karo rija Šveicarijoje, lietuvių studentai ir jų or- laiku ši šalis tapo Europos centru politine ganizacijos Fribūro universitete, J. Puric- prasme, greta simbolizuodama taiką ir vi- kio ir V. Daumanto dalyvavimas lietuvių suotinę pagalbą. Nors Šveicarijos įvaizdis išeivijos veikloje. Trys skyriai atspindi tris ir praktinis taikdarės vaidmuo tarptautinės pakopas, reikšmių ratus, kuriais artėjame teisės bei politikos reikaluose nepasikei- prie asmens biografijos: 1) sociokultūrinis tęs iki šiol, negalime jo tiesiogiai taikyti vietos kontekstas; 2) idėjinė ir organizaci- XX a. pradžios įvykiams. Juos analizuo- nė aplinka universitete; 3) dviejų lietuvių jant svarbus ir ypač spartus šios šalies išeivijos kunigų veikla. Šio straipsnio už- modernėjimas – socialinės rūpybos plėtra, daviniai yra: 1) aptarti aplinkybes, kurios nevyriausybinių organizacijų masinis stei- lėmė Fribūro universiteto išskirtinumą ir gimasis, paramilitarinių jaunimo judėjimų palankumą lietuvių studentams; 2) išana- populiarumas, gyvenimo kokybės gerė- lizuoti, kaip keitėsi jų veikla universitete jimas ir naujų laisvalaikio leidimo būdų, ir kaip ji peraugo į diplomatinį atstovavi- kaip antai vidinis „etnografinis“ turizmas, mą Lietuvai; 3) ištirti dr. Juozo Purickio ir atsiradimas. Daugybė idėjinių ir meninių Vlado Daumanto-Dzimidavičiaus darbus XX a. pradžios modernistinių srovių pa- lietuvių konferencijose ir tarptautiniuose siekė Šveicariją dar savo raidos pradžioje renginiuose, tikslus ir užduotis Šveicarijos arba joje gimė (pvz., dadaizmas), todėl išeivių organizacijose. įvarialypė kultūrinė kaita šioje šalyje leido Nusibrėžus atliekamo tyrimo gaires, greta egzistuoti labai skirtingoms naujau- reikėtų trumpai aptarti, kas yra sociokul- sioms to meto kūrybos ir mąstymo tenden- tūrinis kontekstas, darantis įtaką diplo- cijoms. Pirmojo pasaulinio karo metais iš matinei veiklai, todėl būtina sukonkretin- skirtingų šalių atvykusių pabėgėlių gausa ti analizuojamo laiko ir vietos sankirtas. dar labiau stiprino šį įvairiapusiškumą. Kaip tyrimo vieta Šveicarija pasirinkta Prie idėjų „sintetinimo“ ir tam tikros inter- neatsitiktinai, kaip neatsitiktinai ji tapo pretacijos prisidėjo ir krikščionių bažnyčių XX a. pradžios išeivių intelektualų su- konkurencija skirtinguose šalies regionuo- sitelkimo erdve greta kitų išeivijos cen- se – priklausymas protestantiškai ar kata- trų Rusijoje, JAV ir Skandinavijoje. Tiek likiškai aplinkai savaip kreipė modernios Rytų, tiek Vakarų frontams griaunant se- visuomenės reiškinių suvokimą ir proble- nąją Europą, būtent šioje neutralioje šalyje mų sprendimą. telkėsi daugumos ne savo noru į karą įsi- Didžiųjų valstybių karinių jėgų susidū- traukusių tautų ir valstybių užsienio dele- rimas ir viso to padariniai „atrado“ išeivių gacijos, komisijos, draugijos, komitetai ir bendruomenes skirtingose šalyse. Šioms t. t. Būtent dėl Šveicarijos apsisprendimo bendruomenėms teko prisiimti iki tol ne- XIX a. pradžioje6 būti neutraliai Europos praktikuotas, tačiau svarbias ir net lem- tingas funkcijas savo tautų gyvenimuose. 6 Šveicarijos neutralitetas