VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Modestas KUODYS KARO PADöTIES REŽIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 1919 – 1940 M. DAKTARO DISERTACIJA HUMANITARINIAI MOKSLAI, ISTORIJA (05 H) KAUNAS, 2009 UDK 947.45.07 Ku-212 Disertacija rengta 2005 – 2009 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantūros teis÷ suteikta Vytauto Didžiojo universitetui, kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 926. Mokslinis vadovas: Doc.dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 – H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-511-2 TURINYS Įvadas..................................................................................................................................................5 1. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties kaip reiškinio bendroji charakteristika..................21 1.1. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties rūšys ir įstatymai Lietuvoje 1919 – 1940 m...............21 1.1.1. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties samprata ir istoriniai pavyzdžiai....................21 1.1.2. Ypatingieji valstyb÷s apsaugos įstatai...........................................................................29 1.1.3. „Sustiprintos valstyb÷s apsaugos“ pad÷ties nuostatos...................................................37 1.2. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties režimo Lietuvoje struktūriniai kontūrai 1919 – 1940m.............................................................................................................................44 1.2.1. Karo pad÷ties režimo zonų teritorinis pasiskirstymas................................................... 44 1.2.2. Karin÷s administracijos sistema......................................................................................49 1.2.3. VRM policinis aparatas ir nepaprastoji (ypatingoji) pad÷tis........................................55 2. Karo pad÷tis kaip politin÷s valios išraiška................................................................................60 2.1. Karo pad÷ties klausimas Lietuvoje demokratinių seimų laikotarpiu (1920 – 1927 m)..........60 2.1.1. Politiniai sprendimai, susiję su karo pad÷timi 1919 – 1926 m. pradžioje....................62 2.1.2. Karo pad÷tis, kaip vertybin÷ dilema...............................................................................69 2.1.3. 1926 – 1927 m. politinio gyvenimo lūžiai ir karo pad÷tis..............................................78 2.1.4. „Karo stovis“ santykiuose su Lenkija..........................................................................85 2.2. Karo pad÷tis autoritarin÷s valdžios politikoje 1927 – 1940 m..............................................91 2.2.1. Svarstymai d÷l karo pad÷ties ateities 1927 – 1938 m...................................................91 2.2.2. Karo pad÷ties problema ir „vokiškasis veiksnys“........................................................99 2.2.3. Karo pad÷ties atšaukimas ir „sustiprintos apsaugos“ įvedimas................................108 2.2.4. Nepaprastoji (ypatingoji) pad÷tis sovietin÷s okupacijos pradžioje.............................116 2.3. Karo pad÷ties režimo valdymo praktika 1919 – 1939 m..........................................................123 2.3.1. Pirmųjų karo pad÷ties režimo metų problemos..........................................................123 2.3.2. Karo pad÷ties režimo tobulinimas ir apribojimas 1921 – 1924 m..............................133 2.3.3. Karo pad÷ties režimo bruožai 1927 – 1938 m..............................................................138 2.3.4. Ypatingasis režimas transformacijos laikotarpiu (1938 – 1939 m.).........................144 3 3. Karo pad÷ties, kaip valstyb÷s apsaugos sistemos, funkcionavimas......................................153 3.1. Karo pad÷tis ir šalies ginkluotosios paj÷gos..........................................................................153 3.1.1. Karo pad÷tis kariuomen÷je..........................................................................................153 3.1.2. Karo komendantų ir šaulių santykiai..........................................................................160 3.1.3. Karo pad÷tis ir sienų apsauga......................................................................................167 3.2. Karo pad÷ties reikšm÷ telkiant gynybos išteklius ir saugant infrastruktūrą............................172 3.2.1. Karo komendantų vaidmuo reguliuojant ūkinį - socialinį gyvenimą..........................172 3.2.2. Rekvizicijos ir kitos karo meto prievol÷s......................................................................179 3.2.3. Karo pad÷tis geležinkelių zonoje...................................................................................188 3.3. Gr÷smių valstybei, santvarkai ir piliečiams neutralizavimas...............................................196 3. 3.1. Politinio sekimo ir visuomen÷s steb÷jimo sistema.....................................................196 3.3.2. Karo cenzūra ir kiti visuomenin÷s raiškos suvaržymai...............................................204 3.3.3. Kova su kriminaliniu nusikalstamumu ir viešosios tvarkos apsauga..........................213 3.4. Karo pad÷ties įtaka Lietuvos teisinei sistemai....................................................................222 3.4.1. Išpl÷stos administracinių ir baudžiamųjų sankcijų skyrimo galimyb÷s....................222 3.4.2. Kariniai teismai .........................................................................................................230 3.4.3. „Karo stovio teisingumas“.........................................................................................237 4. Karo pad÷tis kaip reiškinys, įtakojęs valstyb÷s raidą..........................................................246 4.1. Po dviejų karo pad÷ties dešimtmečių.................................................................................246 4.1.1. Kiek pastebima buvo karo pad÷tis kasdieniame gyvenime?.....................................246 4.1.2. Lietuvos politinių j÷gų reakcija į karo pad÷ties panaikinimą 1938 m......................254 4.1.3. Kai valstyb÷je nebuvo karo pad÷ties.........................................................................260 4.2. Ilgalaik÷s karo pad÷ties padariniai....................................................................................270 4.2.1. Militarizmo apraiškos Lietuvoje................................................................................270 4.2.2. Karo pad÷tis tarp valdžios ir visuomen÷s ?...............................................................279 Išvados............................................................................................................................................288 Priedai.............................................................................................................................................293 Šaltinių ir literatūros sąrašas........................................................................................................297 4 ĮVADAS Darbo aktualumas. Per pastaruosius aštuoniolika metų, kai Lietuvos istorijos mokslas gal÷jo vystytis nebekaustomas ideologinių dogmų, išskirtinio istorikų d÷mesio sulauk÷ tai, kas sovietmečiu, siekiant pavergti tautos kolektyvinę atmintį, buvo beatodairiškai juodinama: atsigręžta į Pirmosios Respublikos laikotarpį, daugelio dabar vadinamą tiesiog „tarpukario“ Lietuva. Jos raida, d÷l ypatingos svarbos valstybingumo tęstinumui bei didžiulio visuomen÷s susidom÷jimo buvo sparčiai rašoma. Tiesa, iš pradžių dažnai tik bendrais bruožais aprašoma, „prikeliama“ faksimilinių leidinių, memuarų pagalba, tiražuojama, o kiek v÷liau – jau sul÷tinus tempą, suvaldžius patriotinį entuziazmą – ir kryptingai analizuojama. Visa tai, prisimenant Czesławo Miłoszo – amžininko, kūr÷jo, parinkusio ir pristačiusio iškalbingus bei įsimintinus prieškarin÷s Lenkijos istorijos liudijimus pavyzdį1, naujausiai lietuvių istoriografijai leido surengti panašią „išvyką į dvidešimtmetį“, pergyventą tuometin÷s Lietuvos: ne mažiau sud÷tingą, dramatišką, kupiną kontrastų, kur tarp šviesių romantiškų, nostalgiją keliančių spalvų įsimaišo ir tamsių tonų. O faktais „nenuspalvintų“, kritiškai neįvertintų praeities „baltų d÷mių“, kurias 1968-aisiais, kaip ateities darbų gaires laisvojo pasaulio lietuvių istorikams nurod÷ Zenonas Ivinskis2, kasmet lieka vis mažiau. Šiandien, regis, jau sunku rasti mokslininkų nenagrin÷tų, aktualių temų, galinčių inspiruoti naujus, plačius 1918 – 1940 m. laikotarpio valstyb÷s politinio, institucinio gyvenimo tyrimus. Tačiau, moksle, kaip ir kasdieniame gyvenime, kartais atsitinka taip, jog jau gerai žinomi, paprasti ir akivaizdūs dalykai, atidžiau į juos pažvelgus, pabandžius suvokti jų prigimtį, esmę bei reikšmę, pasirodo ne tik verti naujo, nuodugnaus tyrimo, bet ir gerokai sud÷tingesni nei manyta, arba apskritai nepasiduodą galutiniam pažinimui. Panašios mintys, gird÷tos vienos diskusijos metu ir pad÷jo „atrasti“ šio darbo temą – „Karo pad÷ties režimas Lietuvos Respublikoje 1919 – 1940 m.“ Apie nuolatinę karo pad÷tį, kaip apie žinotiną faktą, užsimenama iš esm÷s visuose iki šiol pasirodžiusiuose „tarpukario“ laikotarpiui skirtuose didesn÷s apimties istorikų tekstuose, o kai kuriuose jų – pateikiami ir kiek platesni komentarai, tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, specialaus, atidesnio žvilgsnio į šį reiškinį vis dar stinga. O juk jo reikšm÷s negalima neįvertinti: karo pad÷tis Lietuvoje beveik be