ISSN 1392-0588 Vytas JANKAUSKAS DARBAI ir DIENOS 2005.44 Kijevo žemės statusas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XV AMŽIAI ĮVADAS flikto metu. Įsitvirtinus Jogailai, Skirgaila prie Polocko galėjo prisijungti ir Trakų Kijevo kunigaikštystė buvo tyrinėta dau- kunigaikštiją. Visas didžiojo kunigaikščio geliu aspektų ar bent jau patekdavo į domenas atsidūrė Algirdaičių rankose, istorikų akiratį kaip papildomai tirtinas bet valstybės centralizacija neįgavo pla- objektas. Tačiau dar niekas nesiėmė nuo- tesnio masto. sekliai nušviesti šios žemės statuso nuo LDK žemių centralizacija paspartėjo patekimo į LDK akiratį iki jos tapsmo XIV a. paskutiniajame dešimtmetyje. Tada vaivadija. beveik visos didžiosios dalinės kunigaikš- XIV amžiaus antroji pusė Lietuvos tystės tapo tiesiogiai priklausomos nuo Didžiajai Kunigaikštijai buvo įvairių per- didžiojo kunigaikščio. Jose reziduodavo mainų laikotarpis: prasidėjo neramumai didžiojo kunigaikščio vietininkai. Taip periferijoje, katalikybės kaip valstybinės per dešimtmetį į valstybę buvo įjungtos religijos įvedimas kilstelėjo šią valstybę Podolės, Voluinės, Vitebsko, Severėnų į aukštesnę gyvavimo pakopą, ėmė keis- Naugardo ir Kijevo kunigaikštystės. Ta- tis valdovo, dinastijos ir valstybės elito čiau tuo metu vyko ir priešingi procesai: santykiai, suteiktos pirmosios privilegijos netoli didžiojo kunigaikščio domeno bajorijai, dvasininkijai, miestiečiams ir buvo kuriamos smulkios kunigaikštystės, žydams apibrėžė šių sluoksnių padėtį kurias gaudavo valdyti išstumti iš turėtų visuomenėje. teritorijų dinastijos atstovai. Paskutiniame XIV amžiaus ketvirtyje Šio darbo chronologiniai rėmai yra valdžios institucijoms išgyvenant krizę, platūs, dėl tikslių žinių šaltiniuose stokos pradėta centralizuoti valstybę. Pirmiausia apibrėžiami XIV–XV amžiais. Galutinę centralizacija palietė tuos asmenis, kurie datą dar galėtume konkretizuoti 1482- galėjo pasirodyti nelojalūs valdovui. Aš- aisiais – Mykolo Olelkaičio nukirsdinimo tuntojo dešimtmečio pabaigoje Andrius data, o nustatyti pradinę datą kur kas Algirdaitis neteko Polocko, kuris liko be sudėtingiau – ją būtų galima sieti nebent valdytojo, bet į šią kunigaikštystę buvo su mūšiu ties Mėlynaisiais Vandenimis, paskirtas Jogailos brolis Skirgaila. Po kuris įvyko apie 1362 m. Siekiant atskleisti Liubarto Gediminaičio mirties Teodoras Kijevo kunigaikštystės statusą Lietuvos Liubartaitis negavo visos Voluinės. Jam Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jo pokyčius, buvo pavesta valdyti tik Voluinės Vladi- mėginama nustatyti Kijevo kunigaikščio mirą, o į Voluinę atsiųstas vietininkas. santykį su užsienio valstybėmis, periferijos Šie veiksmai sietini su Liubarto parama ir valstybės centro santykius, dinastinių Kęstučiui Algirdaičių ir Kęstutaičių kon- ryšių svarbą. 7 82 KOVOS DĖL VALSTYBĖS IR VALDŽIOS Darbe gilinamasi, koks Kijevo žemės Tuo tarpu valdovas, remdamasis kuni- statusas buvo XIV a. pabaigoje ir XV a. gaikščiais, galėjo šalinti iš kunigaikštysčių pradžioje valdant Vytautui ir Švitrigailai, ir skirti ten savo giminaičius. Kaip tik tai kaip jis keitėsi vykstant Švitrigailos ir ir neleido LDK teritorijoje susiformuoti Žygimanto Kęstutaičio vidaus karui, kas tikroms dalinėms kunigaikštystėms. Ta- sąlygojo kunigaikštystės statuso susigrą- čiau kunigaikščiai reikšdavo pretenzijas žinimą ir Olelkaičių valdžią Kijeve, kodėl į tam tikras teritorijas kaip į tėvonines Kijevo žemė įgijo vaivadijos statusą. valdas, motyvuodami tai paveldėjimo Mokslinei analizei naudojami aprašo- teise. Dažniausiai jos būdavo paveldimos masis–analitinis, lyginamasis, genealo- iš tėvo. Gediminaičiai savo paveldėtose (ar ginis ir prozopografinis metodai. Būtina suteiktose tėvo) kunigaikštystėse jautėsi paaiškinti svarbiausius terminus. Tarp- tėvoniais, todėl tikslinga šias kunigaikš- tautinių žodžių žodynuose pateikiamos tyste vadinti tėvoninėmis (paliekant kaip kelios žodžio statusas reikšmės. Mums sinonimą ir terminą dalinės). tinkamiausios tokios: „teisinė padėtis“1 ir išsamesnis – „objekto charakteristika, api- brėžianti jo funkcionavimo ypatumus“2. ŠALTINIAI IR ISTORIOGRAFIJA Žodis „statusas“ šiame darbe vartoja- mas apibrėžiant padėtį, kuri susiklostė Stengiantis atskleisti Kijevo žemių statusą tarpusavio santykiuose tarp domeno ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pasi- periferijos. Šiuo atveju – periferijos po- naudota ganėtinai dideliais istoriografijos zicija domeno atžvilgiu. klodais ir, kaip dažniausiai būna, visai Kur kas sudėtingiau apibrėžti dalinės nedidele šaltinių baze. Pasirinktas pro- kunigaikštystės sąvoką. Pats žodis „dalinė“ bleminis chronologinis modelis geriausiai siejasi su žodžiais „dalis“, „dala“. Tai gali atspindi paskirų temų problemiškumą ir būti valstybės dalis ir paveldėta dala. parodo tam tikrus Kijevo kunigaikštystės Didžioji dalis Gediminaičių savo dalą statuso raidos etapus. gaudavo iš tėvo, todėl reikėtų tai sieti 1362 metų įvykiai (mūšis prie Mėlynųjų su antrąja šio žodžio reikšme. O kadangi Vandenų), aprašyti Gustyno metraštyje5, tokiais atvejais kunigaikščiai dažnai va- provokuoja klausimus: kiek Mėlynųjų dindavo save tėvoniais, galima teigti, jog Vandenų mūšis sąlygojo jėgų pusiaus- tai būdavo dalinės kunigaikštystės. vyrą regione? ar galima su šia pergale Sutinkant su tuo, kad LDK XIV amžiuje sieti Algirdo valdžios Kijeve išsiplėtimą? buvo Gediminaičių valdų konglomeratas3, Neaiškumų kyla dėl LDK ir Livonijos verta prisiminti, kaip XI a. feodalinę visuo- sutarties, kurioje buvo normuojami pre- menę apibūdino L.Karsavinas: „senjoras kybiniai santykiai ir nustatomos taikos valdė savo senjorystę padedamas visų zonos. Algirdo pusei atstovavęs kuni- vasalų, padedamas, su jais bendradarbiau- gaikštis Vladimiras Algirdaitis6. Betgi ar damas; dėl to apdilo kiek hierarchiškasis jis galėjo tuo metu (1367 metais) valdyti vasalų skirtumas“4. Atkreiptinas dėmesys Kijevo kunigaikštystę? į tai, jog Gediminaičių hierarchijoje tik- Kitas esminis lūžis Lietuvos Didžiojoje sliai numatytų vietų nebuvo, tad ši citata Kunigaikštystėje buvo susijęs su Vytauto čia labai tinka. Buvo tik ekonominės ir laikų pokyčiu valstybės viduje – didžiau- karinės žemių galimybės, kurios lėmė sių dalinių kunigaikštysčių pajungimu vienokią ar kitokią padėtį valstybinėje tiesioginei didžiojo kunigaikščio dispo- hierarchijoje. Tik tam tikros grupuotės zicijai. Šiuos įvykius ryškiai perteikia sudarė didžiajam kunigaikščiui atsvarą. Lietuvos Metraščio Trumpasis Sąvadas; Vytas Jankauskas KIJEVO ŽEMĖS STATUSAS 83 jo duomenis galima papildyti Bychoveco 1367 metų „Plėšikėlių taika“. Kadangi kronikos duomenimis. Taigi Lietuvos Vladimiras Algirdaitis dalyvavo ją pa- metraščiai geriausiai parodo Vytauto cent- sirašant, padaryta išvada, jog jis valdė ralizacinę politiką, į kurią buvo įtraukta teritorijas netoli Livonijos, o Mėlynųjų ir Kijevo kunigaikštystė7. Vandenų mūšis ir Vladimiro Algirdaičio Nauji procesai pietvakarių Rusioje, atsiradimas Kijeve neturi nieko bendra12. prasidėję per Švitrigailos ir Žygimanto Romas Batūra, išanalizavęs šaltinius ir Kęstutaičio karus, kone identiškai nu- istoriografiją, konstatavo, jog 1367 metų šviečiami Lietuvos Metraščio Trumpajame LDK sutartis su Livonija nepaneigia to, Sąvade ir Bychoveco kronikoje. O apie kad Vladimiras Algirdaitis galėjo atsidurti Olelkaičių Kijevo kunigaikštystės atsira- Kijeve po Mėlynųjų Vandenų mūšio13. dimą ir raidą XV amžiuje galima aptikti Kitas smarkiai situaciją regione pakeitęs duomenų tik Bychoveco kronikoje. mūšis įvyko 1380 m. Kulikovo laukuose: Papildomų faktų suteikia kai kurie Maskvos didžiojo kunigaikščio Dimitrijaus Lietuvos Metrikos dokumentai, pirmiau- vadovaujama kariuomenė sumušė Mama- sia – Žygimanto Senojo privilegija Kijevo jaus vadovaujamus totorius. Tai buvusi žemei8. Tačiau Lietuvos Metrikoje yra ir Maskvos pergalė. Dimitrijaus kariuome- kitų aktų, iš kurių, nors ir netiesiogiai, nėje kovėsi du Algirdaičiai – Andrius ir galima daryti išvadas dėl Olelkaičių pa- Dimitrijus. Tie procesai susiję su prasi- dėties Kijevo kunigaikštystėje ir LDK9. dėjusia po Algirdo mirties Gediminaičių Paskutinius nesėkmingus Olelkaičių ban- dinastine krize, kuri realiai tęsėsi iki 1395 dymus įsitvirtinti Kijevo kunigaikštystėje m., kol Vytautas baigė junginėti lietuviškos atspindi teismo nuosprendis Mykolui Rusios žemes, padarydamas jas tiesiogiai Olelkaičiui: jis buvo pasmerktas mirties pavaldžias didžiajam kunigaikščiui. bausmei10. Mus domina štai kas: ar Kijevo kuni- Tokios būtų pagrindinės šaltinių gru- gaikštis prisidėjo prie Dimitrijaus orga- pės. Kiti, čia neįvardyti, šaltiniai buvo nizuojamos koalicijos? Kulikovo mūšio antraeiliai. šaltinių cikle nėra patvirtinančių faktų, Reikia paminėti, kad Kijevo kunigaikš- tačiau netiesioginių duomenų vis dėlto tystės klausimas XIV–XV amžiais itin yra. sudomino istorikus jau XIX a. pradžioje, Igoris Grekovas, aiškindamasis, kodėl taigi vos tik atsiradus profesionalesniems Mamajaus kariuomenė buvo sumušta, tyrimo metodams. Tačiau šaltinių pa- pabrėžė, jog tai visiškai nepriklausė nuo žinimo lygmuo dar buvo gana menkas, kariuomenių profesionalumo. Pasiekti todėl šiuos istoriografijos bandymus tenka pergalę Dimitrijui padėję ir tai, kad šiose palikti istorijos mokslo istorijai. kautynėse buvo pulkų iš lietuviškosios Mėlynųjų Vandenų mūšio klausimas, Rusios – Vakarų ir Pietvakarių. Tačiau kiek jis susijęs su Kijevo kunigaikštyste, vardydamas mūšio dalyvius, jis nurodė šio mūšio istoriografijoje ne per plačiausiai Voluinės, Briansko ir Polocko žemių pa- nušviečiamas. Prieš gerą dešimtmetį Mi- jėgas14. R.Batūra, aptardamas lituanistines chailas Gruševskis, išnagrinėjęs Gustyno