Dalia Vasiliūnienė Žemaičių Kalvarija Piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a. aidai · 2010 UDK 23/28(474.5)(091) Va-338 Knygos parengimą parėmė: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas Knygos išleidimą parėmė: Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Žemaičių Kalvarijos Šventovė Leidinį spaudai rekomendavo Kultūros, filosofijos ir meno instituto (dab. Lietuvos kultūros tyrimų instituto) taryba. Protokolo Nr. 11 (61), 2007 06 28. Recenzentai: dr. Liudas Jovaiša dr. Dalia Klajumienė dr. Jolita Liškevičienė Redaktorius Petras Kimbrys Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas Viršelyje – Jėzus meldžiasi Alyvų sode. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio III stotis. T. Vyšniausko 2004 m. nuotr.; Medalikas su Žemaičių Kalvarijos Švč. Mer gelės Marijos ir šv. Dominyko atvaizdais. Po 1887 m. LDM, TM-1390. Antraštiniame lape – Vaizdas nuo Šv. Elenos kalno. KPC archyvas. © Dalia Vasiliūnienė, 2010 © Leidykla „Aidai“, 2010 ISBN 978-9955-656-76-0 Leidykla „Aidai“, Bazilijonų g. 3, LT-01304 Vilnius Tel. +370 5 212 2363 · El. paštas [email protected] · www.aidai.lt Mielai prisimenu tuos, kurie prisidėjo, kad atsirastų knyga apie Žemai čių Kalvariją. Už paramą esu dėkinga Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ, už svetingumą ir draugiškumą – Žemaičių Kalvarijos bazilikos vikarui kanauninkui Andriejui Sabaliauskui. Lieku skolinga šviesios atminties dėstytojui architektui Stanislovui Mikulioniui, kuris dar studijų metais pasiūlė imtis šios temos. Už man paskirtą laiką ir vertingus patarimus tariu ačiū dailėtyri‑ ninkei Marijai Matušakaitei. Renkant medžiagą daug laiko praleista Lietuvos valstybės isto‑ rijos, Kauno arkivyskupijos kurijos, Lietuvos literatūros ir meno archyvuose, Lenkijos dominikonų provincijos archyve Krokuvoje, Vilniaus universiteto bibliotekos bei Lietuvos mokslų akademi‑ jos bib liotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose. Kuriant knygą naudotasi Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus, Žemaičių muziejaus „Alka“, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus rin‑ kiniais. Šių įstaigų vadovams ir darbuotojams dėkoju už geranoriš‑ kumą ir profesionalią pagalbą. Už visokeriopą paramą ir konsulta‑ cijas – Kultūros paveldo centro darbuotojoms Svetlanai Poligienei, Astai Giniūnienei, Prano Gudyno restauravimo centro direktorei Jūratei Senvaitienei, restauratorėms Janinai Bilotienei bei Laimai Kruopaitei. Už kolegišką bendrystę dėkoju daugeliui puikių dai‑ lėtyrininkų bei istorikų, visų pirma – geranoriškų kritinių pastabų negailėjusiems recenzentams – Liudui Jovaišai, Daliai Klajumienei ir Jolitai Liškevičienei. Už kartu praleistą laiką ir profesines žinias visuomet liksiu skolinga Gražinai Marijai Martinaitienei, Aleksandrai Aleksandravičiūtei, Regimantai Stankevičienei, Gabijai Surdokaitei ir Teresei Jurkuvienei. Atskirai už viską turiu padėkoti Skirmantei Smilingytei‑Žeimienei. Be puikių iliustracijų nebūtų knygos, ją savo fotografijomis papuošė Vytautas Balčytis, Aloyzas Petrašiūnas, Tomas Vyšniauskas, Klaudijus Driskius, Romualdas Požerskis. Už dėmesingumą ir kruopštumą lieku dėkinga leidyklos darbuotojams. Ačiū tiems, su kurių pagalba išleista ši knyga. D. V. Turinys Įžanga 11 Literatūros ir šaltinių apžvalga 17 1 Kryžiaus kelio tradicija ir Europos kalvarijos 31 Kryžiaus kelio kulto susiformavimas 33 Kalvarijų kompleksai Europoje 45 2 Žemaičių Kalvarijos vienuolyno ir Kryžiaus kelio komplekso istorija 67 Pirmoji Gardų bažnyčia ir parapija 69 Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio komplekso kūrimas 74 Dominikonų vienuolyno įsteigimas 99 Pamaldumo tradicijų susiformavimas Žemaičių Kalvarijoje XVII a. viduryje 117 Keletas duomenų apie dominikonų bažnyčios architektūrą ir vidaus įrangą 140 Kryžiaus kelias XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje. Raida ir struktūra 147 Dominikonų vienuolynas ir pamaldumo tradicijos XVIII a. 168 Barokinė XVIII a. bažnyčia. Architektūra ir altorių ikonografinė programa 188 Vienuolyno padėtis permainų laikais. Mūrinės bažnyčios statyba 217 Žemaičių Kalvarijos dominikonų vienuolyno panaikinimas 240 3 Architektūros ir dailės paveldas Žemaičių Kalvarijoje 253 Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika 255 Kryžiaus kelio koplyčios. Architektūra ir interjerai 269 Maloningasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas 295 9 XVII a. Jėzaus kančios atvaizdai 311 XVIII a. barokinė skulptūra Žemaičių Kalvarijoje 320 Rožinio Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Jėzaus Vardo paveikslai 327 Rožinio brolijos procesijų altorėlis 336 Šventųjų atvaizdai bazilikos altoriuose 344 Senoji Žemaičių Kalvarijos bažnyčios krikštykla 356 Žemaičių Kalvarijos liturginių indų rinkinys 370 Procesijų vėliavos ir liturginiai rūbai 393 Pabaiga 411 Žemaičių Kalvarijos dominikonų vienuolyno XVII–XIX a. priorų ir kitų XVII–XVIII a. vienuolių sąrašas 417 Šaltiniai ir literatūra 433 Iliustracijų sąrašas 451 Summary 463 Asmenvardžių rodyklė 471 Vietovardžių rodyklė 476 10 Įžanga Žemaičių Kalvarija – vienas reikšmingiausių piligriminių centrų Lietuvoje. Išganytojo kančiai pašvęstas Kryžiaus kelias ir baziliką garsinantis maloningasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas per kas­ met liepos mėnesį švenčiamus Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus sutraukia minias tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Žemaičių Kalvarijos religinio komplekso aplinkoje susiformavo vietos aplin­ kybių ir papročių nulemtos turtingos pamaldumo tradicijos, paveik­ tos įvairių Europos katalikiškosios kultūros impulsų ir įvaizdintos ne vien liturginėse apeigose, bet ir meno kūriniuose. Tos tradicijos lig šiol daro nemažą įtaką regiono dvasiniam ir kultūriniam gyve­ nimui. Telšių vyskupo Jono Borutos SJ žodžiais tariant, „Žemaičių Kalvarijos šventovė atsiradusi ne tik senųjų Gardų kalvose, bet ir įsitvirtinusi žemaičių širdyje ir gyvenime“. Nuo pat įsteigimo XVII a. viduryje Žemaičių Kalvarijos svarba mūsų šalies katalikiš­ kajai kultūrai nesumenko. Kalvarijos steigėjas Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius XVII a. minėjo ją kaip reikšmingiausią, daugiau­ siai tikinčiųjų sutraukdavusį religinį centrą vyskupijoje, panašiai šią šventovę apibūdino ir vyskupas Motiejus Valančius, rašydamas apie atlaidų tradicijas XIX a. Žemaitijoje. Nepaisant dramatiškų istorinių sukrėtimų ir okupacinių valdžių priešiškumo XIX–XX a., Žemaičių Kalvarijos dvasinis gyvastingumas niekada nebuvo sunaikintas. Šioje knygoje atskleidžiama Žemaičių Kalvarijos, kaip piligri­ minės vietos, istorinė raida nuo jos įsteigimo iki dominikonų vie­ nuolyno uždarymo, taip pat pristatomas ir įvertinamas čia išlikęs architektūros ir dailės paveldas, iškalbingai liudijantis komplekso istoriją ir pamaldumo tradiciją. Siekta ne tik kuo išsamiau atpasakoti Žemaičių Kalvarijos kūrimo ir gyvavimo istoriją, bet ir apibrėžti jos vietą to meto Lietuvos ir Europos katalikiškosios kultūros kontekste. Jėzaus kančios kultui skirto piligriminio centro steigimą ir suklestėjimą lėmė bendra XVII a. vidurio Lietuvos Katalikų Bažnyčios situa­ cija. Visuotinio Tridento Susirinkimo nutarimai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekė XVI a. II pusėje. Reformos procesas apėmė 11 1 1 Žemaičių Kalvarija. visus visuomenės sluoksnius, pastebimai suintensyvėjo katalikų religinis gyvenimas: įsitvirtino privalomos religinės praktikos ir apeigos, tankėjo parapijų ir vienuolynų tinklas, suklestėjo brolijos, populiarėjo viešojo pamaldumo apraiškos ir maldingosios kelio­ nės, stiprėjo seni ir steigėsi nauji religiniai centrai, sparčiai skleidėsi tuo metu platinti šventųjų kultai. Žemaičių Kalvarijos piligriminis kompleksas buvo sumanytas veiklaus, gerai su europine Katalikų Bažnyčios tradicija ir Tridento Susirinkimo skelbta reforma susipa­ žinusio Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva, sukurtas katalikybės įsitvirtinimo Lietuvoje laikotarpiu, jau senkant, bet dar nesibaigus diskusijai su Reformacijos šalininkais. Religinio komplekso globa patikėta intelektualiai ir pastoraciniame darbe patyrusiai dominikonų vienuolijai. Kiek žinoma, tai buvo pirmas kalvarijų kompleksas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir vie­ nas pirmųjų Abiejų Tautų Respublikoje. Pastaraisiais metais Lietuvos katalikiškosios kultūrosios is­ torijos studijas linkstama tvirčiau sieti su visuotinės Bažnyčios 12 Įžanga istorija. Taip pat ir Lietuvos katalikų šventųjų vietų lankymo tra­ diciją reikėtų vertinti kaip bendros europinės piligriminės kul­ tūros dalį, o Žemaičių Kalvariją laikyti potridentinės epochos religinio piligriminio centro modeliu. Istorinis tyrimas atskleidė, kad tai buvo vienas pirmųjų Žemaitijoje stiprus, tūkstančius mal­ dininkų sutraukdavęs kulto centras ir bene pirmas toks tikslingai įsteigtas Lietuvoje. Kadangi Lietuvos istoriografijoje Jėzaus kančiai pašvęstų kalvarijų ansamblių problematika ligi šiol išsamiau nenagrinėta, ši knyga pradedama Kryžiaus kelio kulto raidos istorija ir Europos kalvarijų kompleksų apžvalga. Šia įžangine dalimi norėta bendrais bruožais pristatyti ilgaamžę, įvairiausiomis formomis pasireiškusią Kristaus kančios kulto tradiciją Europoje ir kartu parodyti, kad Žemaičių Kalvarija, taip pat kitos Lietuvos kalvarijos, yra šios tur­ tingos religinės kultūros dalis. Žemaičių Kalvarijos steigimo idėja bei plėtojimosi gairės buvo sąlygotos tiek to meto Lietuvos, tiek visos Europos istorinių procesų, todėl tikrąją jos reikšmę galima suvokti tik atpažinus tų procesų gijas komplekso istorijoje. Pagrindinis dėmesys knygoje sutelktas į kalvarijos ir domi­ nikonų vienuolyno kūrimą XVII a. viduryje, šio religinio centro steigimo intencijas ir taktiką. Siekta kuo tiksliau apibrėžti