LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS JŪRATĖ KIAUPIENĖ TARP ROMOS IR BIZANTIJOS: LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS POLITINĖS KULTŪROS aukso amžius XV a. antroji pusė-XVII a. pirmoji pusė LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 94 Ki-05 Kuriame Lietuivs ateitį Monografija parengta vykdant projektą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės po­ litinės kultūros fenomenas ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje" (VP1-3.1-ŠMM- 07-K-02-049. 2007-2013 m.), finansuotą pagal Europos socialinio fondo žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" prie­ monę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)" Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Valstybinę lituanistinių ty­ rimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą (sutartis Nr. LIP-111/2016) Recenzentai: Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė Doc. dr. Edmundas Rimša ISBN 978-609-8183-22-1 © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Jūratė Kiaupienė, 2016 TURINYS Pratarmė / 7 Įvadas / 11 I. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS POLITINĖS KULTŪROS KRAŠTOVAIZDIS / 43 1. Geopolitinė ir geokultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvė / 46 2. Sociopolitinis ir sociokultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės portretas / 68 3. Mitologinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros erdvė / 93 II. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS POLITINĖS KULTŪROS TURINYS IR RAIŠKA / 123 1. Unija - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros idėja ir realybė / 128 2. Valstybė politinėje ir teisinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje / 171 3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarizmo kultūra / 216 III. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS POLITINĖS KULTŪROS VERTYBIŲ ATODANGOS / 259 EPILOGAS: LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS POLITINĖS KULTŪROS „GYVENIMAS PO GYVENIMO" / 279 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA / 289 Archyvai ir rankraštynai / 290 Spausdinti šaltiniai / 291 Tyrinėjimai / 295 SUMMARY BETWEEN ROME AND THE BYZANTINE EMPIRE: THE GOLDEN AGE OF POLITICAL CULTURE OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA (LATE 15™ - EARLY 17T» CENTURY) / 327 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ / 337 PRATARMĖ Sumanymas parašyti knygą, pasakojančią apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ tystės politinės tautos susikūrimą ir jos kultūrą XV a. antrojoje-XVII a. pirmojoje pusėje brendo ilgai. 1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir istorijos mokslą, politinė kultūra buvo naujas, labai menkai įdirbtas tyrimų laukas. Pas­ kata pradėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros tyrimą tapo ir tai, kad po ilgų dešimtmečių atskirties Lietuvoje atsirado galimybė laisvai, ne iš nuogirdų ar nuotrupų, susipažinti su problemos tyrimo teorija ir metodologija, kitų Europos šalių politinės kultūros tyrinėjimais. Tarptautinis istoriografijos kon­ tekstas parodė, kad atėjo laikas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją ir jos tyrimus pristatyti Europos lyginamųjų studijų erdvėje. Imtis tokio darbo ragino pasirodančios naujos šaltinių publikacijos, senosios Lietuvos literatūros ir kultū­ ros istorikų darbai. Kasdienis atkurtosios Lietuvos valstybės ir visuomenės poli­ tinis gyvenimas stiprino įsitikinimą, kad yra prasmės gilintis į senosios Lietuvos valstybės politinę kultūrą, pasitikrinti, ar galima ieškoti sąsajų tarp šiuolaikinės Lietuvos politinės kultūros ir seniai į praeitį nugrimzdusioje epochoje Lietuvos Di­ džiosios Kunigaikštystės visuomenės sukurtų ir puoselėtų politinių vertybių. Ne vienerius metus užtruko koncepcinių sprendimų paieškos. Norint sufor­ muluoti ir tyrimais pagrįsti kitokią nei istoriografijoje įsitvirtinusi, šiuolaikiš­ ką, interpretaciją, reikėjo nemažai laiko apmąstymams ir diskusijoms. Tarptau­ tinės mokslinės istorikų konferencijos tapo ta vieta, kurioje gimė, buvo patikrinti daugelis šioje knygoje išsakytų naujų požiūrių į Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ tystės politinę tautą ir jos kultūrą. Konferencijose nuolat vyksta mokslinių idėjų 8 apytaka, diskusijos. Atmintyje išliko pirmosios Kolegų iš Lenkijos reakcijos, jų nuostaba, išgirdus neįprastai kalbant apie Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės uniją, Lietuvos bajorijos politines vertybes. Juk Lenkijos isto­ rikai seniai ir aiškiai buvo pasakę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poli­ tinė kultūra subrendo Lenkijos Karalystės politinės kultūros įsčiose, iš jos perėmė bajoriškąsias vertybes ir požiūrį į uniją. O savarankiška, XVI a. Liublino unijos proceso metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinį atskirumą gynusi Radvilų giminės vadovaujamų didikų grupės pozicija buvo nulemta jų asmeninių ambicijų, interesų, kurių nepalaikė eiliniai šalies bajorai. Dialogas konferencijose mezgėsi sunkiai, iš lėto. Tačiau prasidėjo. Šiandien smagu prisiminti tas karštas diskusijas, kurios vyko Varšuvoje, Liubline, Krokuvo­ je, Poznanėje, Vilniuje ir kitur. Neretai po pranešimo pokalbiai dar ilgai tęsdavosi kuluaruose, su daugeliu šių pokalbių dalyvių užsimezgė ir kolegiški, ir draugiški santykiai. Šiandien visiems Kolegoms, įvairiuose kraštuose dirbantiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikams, tariu nuoširdų ačiū. Jūs daug padarėte, kad ši knyga būtų parašyta. Už nuolatinę paramą, palaikymą esu dėkinga Lietuvos istorijos instituto ko­ legoms ir visiems bendradarbiams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus Kolegos dažnai tapdavo pirmaisiais tekstų skaitytojais ir recenzentais, geranoriškais patarėjais, kurie nurodė ne vieną tyrimui svarbų šaltinį. Turėjau ir dar vieną talkininkų būrį. Jį sudarė Kauno Vytauto Didžiojo univer­ siteto Istorijos katedros Kolegos, Doktorantai ir Studentai. Nemažai metų dėsčiau istorijos specialybės magistrantūros studentams Lietuvos politinės kultūros kursą. Seminaruose nagrinėjome šaltinius, aiškinomės jų prasmes, diskutavome, ieško­ jome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros pėdsakų moderniųjų laikų Lietuvos Respublikos visuomenės politiniame gyvenime, svarstėme, kas sie­ ja mus su praeities visuomene ir jos kultūra. Tai buvo gyvas sąlytis su nauja, atei­ ties istorikų karta. Studentų auditorijoje turėjau puikią galimybę pasitikrinti, ar įmanomas dialogas tarp skirtingų istorikų kartų. Visiems Jums tariu širdingą ačiū. PRATARMĖ 9 Negaliu vardais, pavardėmis įvardyti visų, kurie palaikė mano tiriamąjį dar­ bą, jam pritarė, juo abejojo ar jį kritikavo. Jūsų buvo labai daug. Patikėkite, visiems Jums esu nuoširdžiai dėkinga. Mokslinis tyrimas buvo finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pa­ gal visuotinės dotacijos priemonės projektą [„Support to Research Activities of Scientists and Other Researcher (Global Grant)"] „Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ tystės politinės kultūros fenomenas ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje" (VPi- 3.1-ŠMM-07-K-02-049) [The Project: „The phenomenon of the Grand Duchy of Li­ thuania in early modern Europe"]. Projektą administravo Lietuvos mokslo taryba. Dėkui visiems, padėjusiems įgyvendinti sumanymą ir atlikti mokslinį tyrimą. Lietuva 2015 m. minėjo vieno iškiliausių XVI a. politikų, puoselėjusių ir gy­ nusių Lietuvos valstybę, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo 500 metų sukaktį. Šio didžio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos at­ stovo atminimui skiriu šią knygą. Ir tebūnie man leista senosios Lietuvos didybės dainiaus, poeto Jono Radvano prieš 423 metus parašyto herojinio epo „Radviliada" eilėmis paprašyti deivių paramos: Man dėmesinga pabūk, KALIOPE, ir tujen, ERATA, ir apsakyk, kaip narsa lig žvaigždynų iškėlė šį didį vadą lietuvį, kai jis ar taika, ar karu, taip sėkmingu, gynė tėvynės žemes, ir pasakok, koks pragaištingas viesulas siautė laukuos prie Ulos bei Ivansko dirvonuos. Deivės! Priminkite man, kaip Livonijos garbę pakando jo patarimai geri ir kaip Skitiją tramdė herojus! Na o, mergelės, tada jūs ženklais palankiais palydėkit kūrinį šį, nes jis tau, [ŽYMIOJI LIETUVA, gimsta! [Jonas Radvanas. RADVILIADA. Bibliotheca Baltica, Vilnius, 1997, p. 7-] 10 Baigiantis 2016 m. vasarai iš Lietuvos mokslo tarybos gavau gerą žinią, kad šios monografijos leidyba bus finansuojama (sklaidos projektas „Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės politinė kultūra", Nr. LIP-111/2016). Skaitytojus pasieks teks­ tas, papildytas nauja literatūra, kurios per metus nemažai susikaupė, naujomis idėjomis ir įžvalgomis. Padaryti tai padėjo visi, kuriems rūpi politinės kultūros tyrimai, gerbiamų knygos recenzentų, profesorės Vaidos Kamuntavičienės ir docento Edmundo Rimšos, bei Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Ku­ nigaikštystės istorijos skyriaus Kolegų pastabos ir pasiūlymai. Vilnius-Leliūnai, 2015-2016 m. ĮVADAS Vidurinių amžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų sandūroje buvo pradėti kurti Europos naujosios politinės sistemos pagrindai, valstybių ir visuomenių bendrabūvio, po­ litinės elgsenos ir komunikacijos taisyklės. Šiam didelių pokyčių laikui apibūdin­ ti šiuolaikinė istoriografija naudoja vadinamojo „ilgojo XVI amžiaus" koncepciją. Laikotarpis nuo XV a. vidurio iki Trisdešimties metų karo pradžios 1618 m. arba net iki jo pabaigos 1648 m. suprantamas kaip perėjimo iš Viduramžių į Naujuo­ sius amžius laikas. „Ilgojo XVI amžiaus" koncepcija padeda, nepriešinant dviejų epochų, pamatyti visą pereinamojo laikotarpio reiškinių spektrą, susipinančius besibaigiančių Vidurinių amžių ir Naujųjų laikų gimimo ženklus. Toks periodi- zavimas leidžia sukurti kitokį nei tradicinis aptariamo laikotarpio Europos istori­ jos vaizdą. Jame nebeakcentuojama atskirtis - naujoves nešanti Vakarų Europa ir atsiliekantys, naujoves tik perimantys ir atkartojantys kiti regionai. Pabrėžiama, kad protomodernybės procesai turėjo bendras