VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Ingridos Galiauskienės, Nuolatinių studijų studentės Magistro baigiamasis darbas Lietuvos kino centro steigimas: iššūkiai ir lūkesčiai Vadovės: doc. dr. Ieva Kuizinienė, Živilė Pipinytė Recenzentas: Justas Rožėnas Vilnius, 2012 0 AUTENTIŠKUMO DEKLARACIJA Aš, Ingrida Galiauskienė, kandidatė VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros magistro laipsniui gauti, patvirtinu, kad šis baigiamasis darbas paremtas mano pačios tyrimais ir jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, paaiškinimuose, šaltinių, literatūros bei lentelių ir paveikslų sąrašuose. Patvirtinu, kad baigiamajame darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat nė viena baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai, kaip akademinis atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsnį. Vilnius, 2012 gegužės 29 d. Parašas 1 TURINYS ĮVADAS ...................................................................................................................... 3 I.1. Trumpa nacionalinio kino istorija ......................................................................... 8 I.2.Kino situacija Lietuvoje ....................................................................................... 17 I.2.1. Kino politikos formavimas ir įgyvendinimas valstybiniu lygmeniu. ............... 17 I.2.2. Kitos kino profesionalus vienijančios organizacijos, jų tikslai ir funkcijos. ... 19 I.2.3. Edukacija ir sklaida. ......................................................................................... 22 I.2.4. Tarptautinis bendradarbiavimas. ...................................................................... 28 I.3. Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos struktūra, funkcijos, tikslai ..... 30 I.4. Užsienio šalių patirtys. ........................................................................................ 35 II. Lietuvos nacionalinio kino steigimo iššūkiai ....................................................... 44 II.1.Kinas kaip Lietuvos nacionalinės kultūros dalis ................................................ 44 II.2. Lietuvos kino centro steigimo iššūkiai: kinas kaip ekonomikos dalis ............... 57 II.3. Lietuvos kino centro perimtos užsienio šalių kino institucijų patirtys. ............. 76 III. Lietuvos nacionalinio kino steigimas: rekomendacijos būsimai veiklai atsižvelgiant į kino profesionalų lūkesčius bei užsienio šalių patirtis. ...................... 84 III.1. Kino profesionalų - režisierių, prodiuserių, platintojų, kino rodytojų, kino edukatorių – lūkesčiai Lietuvos kino centro atžvilgiu. ............................................. 84 III. 2. Rekomendacijos būsimai Lietuvos kino centro veiklai, atsižvelgiant į kino profesionalų lūkesčius bei užsienio šalių nacionalinių kino institucijų patirtis. ....... 92 IŠVADOS .................................................................................................................. 94 SANTRAUKA .......................................................................................................... 97 SUMMARY .............................................................................................................. 98 LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................... 100 Lentelių, schemų ir diagramų sąrašas ..................................................................... 106 GILUMINIAI INTERVIU ...................................................................................... 107 KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ APKLAUSA .......................................................... 143 2 ĮVADAS Darbo tema ir aktualumas. 2012 m. tapo svarbių strateginių pokyčių šalies kino politikoje metais: gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis kino įstatymas, planuojamos fiskalinės kino skatinimo priemonės ne tik Lietuvos kinui, bet ir užsienio kino gamintojams, ir, nors ir gerokai atsilikdama nuo kaimyninių šalių, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin. 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 5 straipsniu, Lietuvos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr.41(1)-1131; 2007, Nr.72-2831; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 8, 9 punktais, 30 straipsnio 1, 3, dalimis ir Lietuvos Respublikos kino įstatymo (Žin., 2002, Nr.31-1107; 2012, Nr. 6-192) 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Vyriausybė nutarė steigti biudžetinę įstaigą Lietuvos kino centrą prie Kultūros ministerijos bei pavedė Kultūros ministerijai atlikti reikalingus veiksmus dėl kino centro įsteigimo iki 2012 m. gegužės 1 dienos. Šis sprendimas gali turėti lemiamų pasekmių Lietuvos nacionalinio kino situacijai, todėl sukėlė nemažą rezonansą kino profesionalų tarpe. Pirmojo nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio metu lietuvių kinas nespėjo tapti svarbia kultūros politikos sritimi: visų pirma, kinas nei iki Sovietų Sąjungos valdymo metų, nei jų metu nespėjo suformuoti savų tradicijų, žiūrovų buvo vertinami skeptiškai, o žlugus Sovietų sąjungoje veikusiai valstybinei finansavimo sistemai, nebuvo suskubta kurti naujos. 1993 m. kino kritikė Živilė Pipinytė rašo, jog „tik pamažu kuriasi valstybinė kino rėmimo sistema – valstybinės stipendijos, dotacijos, formuojasi alternatyvaus filmų paskirstymo užuomazgos“ 1. Vos prieš dešimtmetį, 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 1055 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos kino įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 70-2906) Lietuvoje valstybiniu lygmeniu už kino politikos formavimą ir įgyvendinimą tapo atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kultūros ministerijos darbas kino srityje netenkino kino profesionalų – režisierių, prodiuserių, kino edukatorių, kino rodytojų – poreikių: skiriamas valstybinis finansavimas labai menkas, per mažas kino sritį kuruojančių ministerijos darbuotojų kiekis neleidžia kurti kino politikos ir jos tinkamai administruoti, nekuriamos fiskalinės kino srities skatinimo priemonės. Šios temos pasirinkimą lėmė tai, jog 2012 m. steigiamas Lietuvos kino centras yra didžiulis žingsnis į priekį, įtraukiantis Lietuvą į Europos nacionalinių kino institucijų žemėlapį, taip pat temos naujumas – nepriklausomoje Lietuvoje tai visiškai nauja institucija. 1 Živilė Pipinytė. Lietuvių kino integracija į tautinę kultūrą. In Ekrane ir už ekrano ( sudarytojas Saulius Macaitis). Vilnius: Regnum, 1993 , p. 34 3 Lietuvos kino centras dar nepradėjo vykdyti veiklos, tad ši tema leido nagrinėti patį virsmo procesą – nagrinėjant naujausius dokumentus (kurie šio darbo rašymo metu buvo keičiami, ar priimami nauji), taip pat nagrinėjant užsienio šalių naujausią patirtį ir svarstant, kodėl lietuviai renkasi vieną ar kitą variantą, apklausiant šiuo metu kino srityje aktyviai dirbančius kino profesionalus, vienu ar kitu būdu prisidėjusius prie kino atsigavimo ir turinčius savų lūkesčių. Lietuvos kino centras steigiamas siekiant pakeisti ne itin gerą lietuvių kino situaciją ir iššaukė nemažai diskusijų ir skirtingas kino profesionalų reakcijas – viltį, kad naujos kino politikos formavimas sustiprins lietuvių kino pozicijas, ir baimę, kad gali nepavykti pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir sukurti optimalų kino centro variantą, suderinti kino profesionalų lūkesčius. Gytis Lukšas yra prisipažinęs, kad „laukiu ministro, kuris padarys Lietuvą kino valstybe. Mes visi jam padėsime. Vienas geras filmas šalies labui, jos įvaizdžiui pasaulyje gali pasitarnauti daugiau ir greičiau nei ilgalaikės diplomatų pastangos“ 2. 2012 m. įsteigus Lietuvos kino centrą atsirado pagrindas tikėti, kad lietuvių kinas atsigaus: bus sukuriama daugiau filmų, gerės jų kokybė, sklaida, atsiras lietuvių kino žiūrovas, todėl šio baigiamojo magistro darbo objektu pasirinktas Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos steigimas: procesas, pasirinkimai, iššūkiai ir lūkesčiai. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra atsakyti į šiuos aktualius ir svarbius klausimus, susijusius su Lietuvos kino centro steigimu: I. Ištirti, kodėl Lietuvai prireikė dvidešimties nepriklausomybės metų įsteigti kino centrui. II. Ištirti, kokios praktikos perimamos iš užsienio šalių nacionalinių kino institucijų. III. Užfiksuoti kino profesionalų – prodiuserių, režisierių, kino edukatorių, kino rodytojų – lūkesčius, siejamus su Lietuvos kino centru, ir ištirti, ar Lietuvos kino centro veikla jų lūkesčius atitiks ir suderins. IV. Pateikti rekomendacinio pobūdžio pastabas būsimai Lietuvos kino centro veiklai. Baigiamajame magistro darbe, siekiant atsakyti į išsikeltus tikslus, atlikti šie uždaviniai : 1. trumpai apžvelgta Lietuvos kino istorija bei dabartinė kino situacija, nustatyti faktoriai, trukdę formuotis nacionalinei kino tradicijai bei nuomonei apie kiną kaip apie 2 Kino profesionalų atvira diskusija „Baltijos filmai. Faktai ir skaičiai“. [Žiūrėta 2012 05 20]. Prieiga per internetą: <http://baltijosbanga.lt/2011/83> 4 pilnavertę lietuviškos kultūros dalį; 2. išanalizuoti faktai, parodantys, jog Lietuvoje į kiną nežiūrima kaip į galimą ekonominę naudą teikiantį produktą; 3. apžvelgta užsienio šalių, kuriose veikia nacionaliniai kino centrai, institutai ar fondai, patirtis, jų pasiekimai, taip geriau atskleidžiant, ką prarado Lietuva, iki šiol neturėjusi panašios institucijos; 4. aprašyti kino profesionalų lūkesčiai Lietuvos kino centro atžvilgiu, ir, nagrinėjant kino centro nuostatus bei kitus teisinius dokumentus, nustatyta, ar numatomos kino centro funkcijos ir uždaviniai suderinami su lūkesčiais.