TURINYS

metø renginys Eugenija URBONIENË Sujudimas dël bernaièio, kuris pranoko karaliø / 2 sukaktys Vidmantas JANKAUSKAS Pirmasis kupiðkënø ambasadorius / 4 Vidmantas JANKAUSKAS Nenorëjæs (negalëjæs) bûti svetimas / 9 Vytautas CIVINSKIS Mano pirmoji kelionë / 12 istorijos puslapiai Alvydas TOTORIS Seniausios Kupiðkio baþnyèios metrikø knygos / 13 Jonë ÞEBRYTË Kupiðkio skautai / 21 Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË Agento „Miko“ kraujo puota, arba KUPIÐKIS, 2010. Nr.8 Algimanto apygardos likvidavimas / 30 tëviðkënai Rengia Vidmantas JANKAUSKAS Vienas ið „Dvylikos apaðtalø“: Povilas Matulionis Vidmantas Jankauskas Vilniuje (1894–1910) / 35 (sudarymas, apipavidalinimas) Eugenija Urbonienë Teofilis ÈIURLYS Mano mokytojas ir bièiulis Vladas Jusius / 47 (kultûros aktualijos) kupiðkënai pasaulyje Violeta Aleknienë Pranas Juozas ÞILINSKAS (kraðtieèiai, istorija) Kupiðkënas – sukilëlis, pirmasis Argentinos Auðra Jonuðytë miesto Sarmiento gyventojas / 48 (istorija) Vidmantas JANKAUSKAS Pas Ðlapelius Patagonijoje / 53 Lina Matiukaitë albumas (literatûra, kronika) Danutë Baronienë Vilius NAUJIKAS / 55 (kronika) senoji fotografija Danguolë Gudienë Vidmantas JANKAUSKAS (redaktorë) Skapiðkis Pirmojo pasaulinio karo metais / 62 palikæ pëdsakà Talkina Auðra JONUÐYTË Pasiðventæs mediko profesijai / 69 Jonë Þebrytë Alvydas Totoris kaimø istorijos Nijolë Matulienë Violeta ALEKNIENË Prie ðaltiniuotosios Marnakëlës / 74 Ona Dapðytë-Kriukelienë Ermina BANYTË-KESYLIENË Gliaudeliø kaimo senoliø veidai / 87 Remia atsiminimø puslapiai Kupiðkio rajono savivaldybë Jonë ÞEBRYTË Ir mes buvome èiuoþëjai / 97

Medþiagà ir pastabas siøsti: lëvens balsai [email protected] Auðra ULDUKIENË Eilëraðèiai / 99 VDA leidykla ir spaustuvë. spaudoje raðyta ... Dominikonø g. 15, Vilnius Prieð 100 metø / 103 1 virðelio puslapyje: Kupiðkis ið paukðèio skrydþio in memoriam Alvydo Jankausko nuotr. Julius Jakutis, Jonas Dauderys, Antanas Skaistutis Glemþa / 104 4 virðelio puslapyje: kronika Antano Èesnulio iðdroþta skulptûra „Povilui Matulioniui – 150“ Naujausi leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2009–2010 m.) / 101 Auðros Jonuðytës nuotr. 2010-øjø kultûros kronika / 106 ISSN 1648-942X Kupiðkio kalendorius 2011 metams / 111 KUPIÐKIS 2010 /8 1 metø renginys

Sujudimas dël bernaièio, Eugenija URBONIENË kuris pranoko karaliø

Þmogui gyventi skirta ne tiek jau daug, tad ir labai sijæs ne su kokia legenda ar kruviniausiom kautynëm, norëdamas neástengtø þenkliai pasisendinti. Ir kas gi o su tenykðèio þmogaus verþimusi á mokslà, á ðviesà?! galëtø ðito geisti?! O miestui yra visiðkai kitaip negu Proga ,,atsiriðti“ nuo vëlyvesnio miesto paminëji- þmogui. Anam – kaip ir vynui – kuo senesnis, tuo ver- mo radosi 2010-aisiais, kai rajono galvos ir vietos kul- tingesnis. tûrininkai planavo, kaip paþymëti Þalgirio mûðio Miesto pirmojo paminëjimo metus þymi istorija. 600-àsias metines. Nuspræsta tuo pat metu minëti ir Taèiau istorikai linkæ kapstytis po savuosius ðaltinius kupiðkëno Stanislovo Jonaièio þygio Krokuvon 530- vis plaèiau ir giliau, revizuoti ankstesniøjø kolegø kartø àsias sukaktuves. atradimus ir iðtarmes. Sykiais ir atkapsto, kad kuris nors Ðioji data tapo geru postûmiu miesto jaunimui, ási- miestas yra gerokai senesnis negu manyta. jungusiam á istorinës edukacijos ir kûrybos projektà Taip nutiko ir Kupiðkiui, kurio 480-àsias pirmojo ,,Po vardo þenklu“. Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus paminëjimo metines ðventëme 2009-aisiais, kartu su gimnazijos dailës raiðkos bûrelio nariai su savo vadove Lietuvos tûkstantmeèiu. Jau seniai buvo áprasta ir ak- Eugenija Paslauskiene ir idëjos autore, reþisiere Vilija menyse iðkalta toji, 1529-øjø, data, kuomet Kupiðkio Morkûnaite kûrybinëje stovykloje sukurpë filmukà miestelis áraðytas karaliaus Þygimanto Senojo reikalø ,,Kaip Stanislovas ið Kupiðkio Krokuvon ëjo“, kurá raðtuose kaip jo valda ir mokesèiø mokëtojas valstybës miestelënams ir jø sveèiams pademonstravo per ðventæ. iþdui. Vëliau istorikai aptiko ankstyvesná – be kruope- Jai pasirinktos Valstybës (karaliaus Mindaugo karûna- lytës penkiasdeðimèia metø – paminëjimà. Ðákart jo vimo) dienos iðvakarës – liepos 2–4 dienos. ,,kaltininkas“ ne koks nors didþiûnas, o ðio kraðto ber- Miesto vardo paminëjimo sukakties renginiai pra- naitis, net neþinia kokio luomo – gal bajoro sûnus, gal sidëjo irgi tradiciniu – jau septintojo respublikinio me- miestelënas, o gal smalsus ir gabus valstieèio vaikas, pa- dþio skulptoriø plenero ,,Þmogus ir vanduo“ – darbø stebëtas, tarkim, kokio pinigingo mecenato, – leidæsis pristatymu visuomenei. Muziejaus kuruojamo, o sa- tolimon kelionën studijuoti. Apie já tiek ir teþinoma, vivaldybës bei rëmëjø finansuojamo, kiek leido kuklios kiek paþymëta 1480 m. Krokuvos universitetan ástoju- ekonominës krizës sàlygos, plenero dalyviai savo dir- siø studentø sàraðuose: Stanislovas Jonaitis ið Kupiðkio biniais atnaujino ir papuoðë vaikø þaidimø aikðtelæ erd- (lot. – Stanislaus Johannis de Cupyschky). vëje, jungianèioje Krantinës ir Kraðtieèiø mikrora- Ne vienerius metus ðis faktas audrino kupiðkënø jonus, prieðais vaikø poliklinikà. Ðá kartà vabalninkietis vaizduotæ ir ambicijas: ar lengvai rastumëte kità toká Vidas Jatulevièius, Audrius Vasiliauskas ið Këdainiø ir miestà Lietuvoj, kurio pirmasis paminëjimas bûtø su- kupiðkënai Mindaugas Kibilda, Ramûnas Vizbaras,

Birutës Valionytës fotografijø parodos Kupiðkio vieðojoje bibliotekoje atidarymo akimirkos

2 KUPIÐKIS 2010 /8 metø renginys

Jono Minkevièiaus parodos atidarymas. Gitara skambina bardas Simas Ðventinës mugës miesto aikðtëje kampelis Gintautas Truèinskas bei Skirmantas Lauþikas sumeis- dagogë, Salamiesèio bendruomenës aktyvistë Aldona travo erdvø pasakø namelá, o ðalia jo – dailias kars- Janilionienë, Ûkininkiø draugijos rajono skyriø veiklos tykles bei kitokius funkcionalius medþio dirbinius. koordinatorë Palmyra Penkauskienë, ilgametës me- Dar vienas ðio plenero þenklas liko greta Povilo Ma- dicinos darbuotojos Nijolë Teresë Zulonienë bei Zina tulionio pagrindinës mokyklos: Lietuvos miðkinin- Beleckienë ir ûkininkas, rajono tarybos narys Laimutis kystës mokslø pradininko prof. P. Matulionio 150-øjø Baltrûnas. gimimo metiniø proga jo atminimui èia pastatyta me- Miesto ðventës dienomis kupiðkënai turëjo progos dþio skulptûra. susitikti su tëviðkënu architektu ir architektûrologu Jo- Ðeðtadiená sulaukta ir garbingø sveèiø, kupiðkënø nu Minkevièiumi bei apþiûrëti jo dailës darbø parodà bendradarbiavimo partneriø ið Latvijos, Lenkijos bei Kultûros centre. Vieðosios bibliotekos parodø salëje Slovakijos. Jie dalyvavo iðkilmingame rajono tarybos jø laukë ne tiktai susitikimas su istoriku Tomu Bara- posëdyje, klausësi ir mero Jono Jaruèio praneðimo apie nausku bei Kovo 11-osios Nepriklausomybës akto sig- Þalgirio mûðio svarbà mûsø kraðtui bei priminimo apie natare Birute Valionyte, bet ir paþintis su jos fotografijø Kupiðkio pirmojo paminëjimo istorijà. paroda ,,Didþioji Lietuva: LDK pilys ir rezidencijos“. Pasiraðyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Nestigo renginiø ir paskutinæ ðventës dienà, sek- þurnalistø sàjungos pirmininku Dainium Radzevièiumi madiená. Tuntai kupiðkënø zujo po tautodailës dirbiniø, dël kûrybinës jaunøjø fotografø stovyklos ir nuotraukø kulinarinio paveldo mugæ, klausësi sveèiø kolektyvø ir konkurso organizavimo iðkilaus kupiðkëno Petro Ba- savojo kraðto dainininkø, muzikantø bei ðokëjø kon- bicko – pirmojo Lietuvos radijo diktoriaus, poeto, fo- certø, kuriø gausios buvo ir ankstesnës svarbiausios me- tografo, þurnalisto ir diplomato – premijai gauti. tø ðventës dienos. Iðkilmingame posëdyje mero þenklais uþ nuopelnus apdovanoti pasiþymëjæ visuomenininkai: ilgametë pe- Vidmanto Jankausko nuotraukos

Gyvoji biblioteka Gedimino gatvëje Tetralizuota kompozicija apie Jonelio ið Kupiðkio kelionæ Krokuvon

KUPIÐKIS 2010 /8 3 sukaktys

PIRMASIS KUPIÐKËNØ Vidmantas JANKAUSKAS AMBASADORIUS

Daugiau nei ðimtmetá trukusi carinës Rusijos okupacija iðkeliavo á svetimus kraðtus susipaþinti su kaimynø tautø Lietuvà pavertë gilia kultûrine provincija. Netekusi dainomis: apëjo estus, latvius, ðvedus, net vokieèius, o universiteto, daugybæ metø neturëjusi galimybës naudotis ilgiausia uþtruko Lietuvoje“2. savo spauda, nustumta nuo Vakarø kultûros ðaltiniø Tiesa, Niemis lietuviø liaudies dainas ëmësi tyrinëti Lietuva neþuvo, taèiau gerokai atsiliko nuo kaimynø jau 1899–1902 m., bet vëliau ðá darbà turëjo nutraukti kultûriðkai, tarsi „uþsikonservavo“. Ypaè tai pasakytina dël kitø uþsiëmimø, ypaè sekretoriavimo Suomiø lite- apie liaudies kultûros sferà. Tuo metu, kai kaimyniniai ratûros draugijoje (1900–1909 m.). Prie lietuviø liaudies kraðtai sparèiai modernizavosi ir daþnai jau buvo sukaupæ, dainø sugráþo 1909 m. rudená ið Helsinkio universiteto suregistravæ ir iðpopuliarinæ nueinantá agrarinës kultûros gavæs ilgalaikæ Rosenbergo stipendijà trejiems metams. paveldà, Lietuva tebebuvo tarsi kokia neatrasta dvasiniø Mokslininkas jau ið anksèiau buvo susipaþinæs su kun. A. lobiø kupina sala. Tiesa, dar nuo XIX a. tarptautinio kal- Juðkos (Juðkevièiaus) surinktomis panemunës kraðto ir bininkø dëmesio susilaukë, kaip manyta, pasmerkta ið- Maþosios Lietuvos dainomis, bet jautë, kad jo tyrinëji- nykti lietuviø kalba. Jà tyrinëti ëmësi vokieèiø, rusø, lenkø, mams ðitos medþiagos nepakanka. „Platus Juðkevièiaus prancûzø mokslininkai. Beveik tuo paèiu metu tyrinëtojø rinkinys, kaip man paaiðkëjo vëliau, yra ið geriausio ir dëmesá patraukë ir mûsø tautos folkloro, etninës kultûros labiausiai iðsivysèiusio kraðto. Kur turëtø nukreipti savo klodai. Tik atgimstanti lietuviø tauta neturëjo galimybiø þingsnius tas, kuris norëjo aptikti pirmykðèiø formø? – pasirûpinti savo dvasiniø turtø kaupimu bei tyrinëjimu, tai klausimas, á kurá atsakymà davë atsitiktinumas,“ – tad visai nenuostabu, kad ðá didelá darbà teko pradëti dau- paraðys vëliau Niemis. Tiksliau, tø atsitiktinumø bûta net giausia uþsienio kraðtø mokslininkams. Tyrinëjimai ypaè poros. Visø pirma 1910-øjø pavasará Vilniuje, Lietuviø suintensyvëjo XX a. pradþioje, kai savo spaudà atgavusi ir mokslo draugijos archyve, mokslininkui pavyko aptikti revoliucinio sàjûdþio iðjudinta visuomenë tapo aktyvesnë M. Slanèiausko uþraðytos tautosakos ið Kauno gubernijos visø kraðte vykstanèiø procesø dalyvë, atsirado þymiai ðiaurës dalies. „Tame rinkinyje savo nuostabai pastebëjau platesniø galimybiø prie ðio darbo prisidëti ir patiems lie- visai kitokias dainas, negu buvau matæs pas Juðkevièiø, – tuviams (ypaè paminëtina Lietuviø mokslo draugijos lakoniðkas, trumpas, primityvias. Klausimas buvo veikla). iðspræstas – ir að nutariau patraukti á tuos paèius kraðtus“3 . Ðiemet kaip tik suëjo ðimtas metø nuo vieno tokio Antras atsitiktinumas – Niemis susipaþino su kà tik meno tyrimo, kuris labai artimai palietë ir Kupiðkio kraðtà, istorijos ir tapybos studijas Paryþiuje baigusiu dailininku pradþios. Kalbu apie mûsø dainuojamosios kultûros Ignu Ðlapeliu, kuris patvirtino, kad jo gimtojoje Ðimoniø tyrinëjimà ir sklaidà inicijavusio þinomo suomiø tauto- parapijoje dar esama þmoniø, mokanèiø senoviniø dainø. sakininko Augusto Roberto Niemio (Aukusti Robert A. R. Niemis uþraðinëja dainas Papilio katalikø klebonijoje. 1910 Niemi) surengtà ekspedicijà po Ðiaurës Rytø Lietuvà. A. R. Niemis (1869 07 25–1931 10 28) buvo kilæs ið þemvaldþiø ðeimos. Baigæs Turku gimnazijà, Helsingforso (Helsinkio) universitete studijavo suomiø kalbà, literatûrà ir tautosakà. Ágijo filosofijos kandidato, vëliau – filosofijos licenciato laipsnius. 1899 m. tapo Helsinkio universiteto suomiø tautosakos ir literatûros docentu, 1918 m. pa- skirtas suomiø ir lyginamosios folkloristikos ekstraordi- nariniu profesoriumi, o 1930 m. – suomiø ir lyginamosios folkloristikos katedros profesoriumi. Dar studijø metais A. R. Niemis susidomëjo suomiø tautosaka, vëliau parengë disertacijà apie „Kalevalos“ epà, o norëdamas iðsiaiðkinti suomiø dainø ryðá su kaimynø dainomis, atkreipë dëmesá ir á lietuviø dainas ir apie trisdeðimt metø paskyrë lietuviø– suomiø dainø lyginamiesiems tyrimams1. Anot Adolfo Sabaliausko, „jam visø pirma rûpëjo iðtirti savo tautos liaudies dainas; betyrinëdamas jis ëmë lyginti jas su kitø tautø liaudies dainomis, ieðkodamas panaðumo, dël to 4 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys Be to, Ðlapelis dar pasisiûlë suo- miø tyrinëtojui pabûti kelionës draugu. Tai nulëmë, kad ekspe- dicija iðvyko bûtent èia, á Kupiðkio kraðtà. Kaip matyti ið mokslininko ataskaitos universiteto konsisto- rijai, ekspedicijos pradþia neapsi- ëjo be nesklandumø: „Kadangi mano kelionës bièiulis ne tuojau vasaros pradþioje ruoðësi iðvykti, o gubernatorius, ið kurio reikëjo gauti leidimo raðtà mano kelionei, A. R. Niemio talkininkai kupiðkënuose: Ignas Ðlapelis, Antanas Pauliukas, Mykolas Prijalgauskas buvo iðvykæs, nusprendëme leistis kelionën jau birþelio 23 d. (n. st.). Pirmoji vieta, kurioje joliðkio vienkiemá, buvusá apie 5 km á ðiaurës vakarus nuo sustojome, buvo dailininko Ðlapelio gimtoji parapija Ði- Kupreliðkio, – V. J . ), kuris buvo vedæs klebono seserá ir monys. Þmonës èia vis dëlto nebemokëjo daug dainø; kuri, kaip netrukus pastebëjau, buvo senø dainø mëgëja naujos dainos visiðkai iðstûmë senàsias. Sprendþiant ið ir mokëjo jø pati. Ið netoliese esanèio Jasiuliðkio kaimo vieno rankraðtinio rinkinio, kurá vienas kalvis ið Butënø ponia Ðvëgþdienë atsivedë á namus pukià dainininkæ kaimo paliko pasinaudoti, ðiose vietose pastaraisiais Veronikà Rudienæ, kurios dainø uþteko visai dienai, ið viso deðimtmeèiais dainuota neapsakoma daugybë naujø apie 40 dainø. Pirmà kartà turëjau progà stebëtis nepa- dainø. Ið kitos kaimyninës Svëdasø parapijos kilusios prasta puikios dainininkës atmintimi; iðmokæs ið knygos moters vis dëlto gavome, mûsø nuomone, neblogà laimiká negalëtø aiðkiau pasakyti, kaip tokià gerà galvà turinti – per deðimtá dainø. Rinkimà taip pat trukdë tai, kad dël moteris ið atminties. Ið laimikio galëjau spëti, jog dabar kasdieninio vasariðko skubëjimo þmonës nei norëjo dai- patekau á tikrà dainø kraðtà. Vis dëlto netrukus turëjau nuoti, nei buvo namuose. Kaimai buvo didesni – 10–20 palikti draugiðkus ponø Ðvëgþdø namus ir dël privaèiø namø kaime, taèiau kai ûkininkas ið viso stengiasi iðeiti á reikalø vykti á artimiausià miestà – Kupiðká. Ir ðitame darbà su visa savo ðeimyna, lauko darbuose buvo rei- pasigailëtiname þydø lizde lietuviðka daina dar buvo kalingi visi ðeimos nariai“4. visiðkai neuþgesusi. Baþnyèioje apylinkës kaimieèiai pilna Taèiau pateikëjø stoka nebuvo didþiausia problema. krûtine giedojo ðventas giesmes, o kaimo nuoðalëje, pono Porà savaièiø pasisveèiavæs tëviðkëje I. Ðlapelis turëjo vyk- J. Stasevièiaus padedamas, suradau gerà dainininkæ, ið ti á Kaunà karinës prievolës reikalu. Nors iðvykdamas kurios vienà ðventadienio vakarà uþraðëme daug senoviðkø dailininkas buvo ramus, mat tikëjosi, kad bus pripaþintas dainø ir vestuviniø paproèiø. Ið Kupiðkio netrukus vël pa- netinkamu karinei tarnybai ir greitai gráð namo, bet iðëjo traukiau á ðiauræ, o gráþdamas namo uþsukau pas Vabal- kitaip. Kaip raðo Niemis, „porà tris savaites nebuvo jo- ninko kunigà F. Kemëðá ir, pats to nesitikëdamas, atsi- kios þinios, ir pagaliau, kai atëjo laiðkas, paaiðëjo, kad vyras dûriau kitame to paties dainø kraðto kampe, kurio skoná tiko á kariuomenæ ir daugiau dainø rinkti nebegráð…“ patyriau jau Kupreliðkyje. Vabalninke prasidëjo dvi Ðlapeliui teko metams atsisveikinti su tëviðke. Karinæ tar- 5 nybà jis atliko Sevastopolyje . Kanklininkas ið Nemunëlio Radviliðkio. 1910. A. R. Niemio nuotr. Visgi Ðimonyse praleistas geras mënuo laiko Niemiui nepraëjo veltui. Pirmiausia jis èia galëjo intensyviau pa- simokyti lietuviø kalbos. Juo ypaè rûpinosi Ðimoniø filialistas Antanas Pauliukas – itin veiklus ir komunika- bilus, dar spaudos draudimo laikais pasiþymëjæs kunigas. Þinoma, kad mokslininkas kartu su kunigu lankësi jo tëviðkëje Teresdvaryje, Subaèiaus parapijoje6. Nenusiteikæs pasiduoti Niemis ëmësi savarankiðkø þygiø. Atsisveikinæs su Ðimonimis, jis patraukë á Paástrio, Pumpënø kraðtà. Èia irgi nedaug kà rado, bet sutiko reikiamø pagalbininkø. Gana lemtinga jam tapo paþintis su tuometiniais Pumpënø kunigais – ypaè klebonu Juozapu Viksva, kilusiu ið Salamiesèio kraðto. Tolesniuose mokslininko kelionës áspûdþiuose skaitome: „Ið Pumpënø kartu su klebonu Viksva vykau á jo gimtàjà Kupreliðkiø parapijà pas girininkà K. Ðvëgþdà (èia kalbama apie Vi- KUPIÐKIS 2010 /8 5 sukaktys Kaip minëta, Vabalninko apylinkëse Niemis labai sëkmingai darbavosi apie dvi savaites. Þmonës dþiaugæsi matydami, kad jø senos dainos gerbiamos ir ieðkomos. Ið Vabalnin-ko mokslininkas traukë toliau á ðiauræ. Birþuose já maloniai priëmë ir globojo reformatø kunigas Povilas Jakubënas. Birþai pasirodë dar turtingesni senesnëmis dainomis uþ Vabalninkà. Ið Birþø nuvaþiavo Nemunëlio Radviliðkin, kur susipaþino su vietinio kunigo Adolfo Sa- baliausko (1873–1953) uþraðytø dainø rinkiniu. Beje, A. Sabaliauskas tautosakà buvo pradëjæs rinkti dar 1892- aisiais ir Niemio lankymosi metu jau turëjo uþraðæs 562 dainas8. Pastebëjæs, kad abiejø surinktos dainos gana pa- naðios, Niemis ið Nemunëlio Radviliðkio gráþo á Birþus. Dainininkai ið Papilio. 1910. A. R. Niemio nuotr. Èia dar kiek padirbëjæs pasuko pieèiau ir pasiekë Papilá, savaites trukæs átempto darbo metas, kai atsipûsti galëjau kur já ëmësi globoti abu vietiniai kunigai, reformatas A. tik naktá. <…> Taip pat mano atminty iðliko viena dainø Neumanas ir katalikas Mykolas Prijalgauskas. „Nuostabus diena Antaðavos parapijoje. Jau Vabalninke buvau ið dainø kraðtas!“ – teliko stebëtis sveèiui. Per vienà dienà kaþko girdëjæs, kad ið Vabalninko á Antaðavà nutekëjusi èia pavyko uþraðyti apie ðimtà dainø. „Nors dainø, aiðku, Kotryna Aleknienë esanti nepaprasta dainininkë. Ne- bûtø uþtekæ, ið Papilio pieèiau nevykau. Prieþasèiø buvo gavæs apie tai tikslesniø þiniø, nutariau su savo draugu daug. Sparèiai artëjo ruduo ir dël lietaus pablogëjo keliai, (mokiniu Kaziu Þitkevièiumi, bûsimuoju kunigu Kaziu be to, po tuos kraðtus ëmë sukiotis ðiltinë. Kupiðkio [pa- Þitkum-Vincu Stoniu – V. J . ) keliauti tenai. Pakeliui pa- rapijos?] pakraðty patekau á man neþinomà kaimà, kuria- siklausti kelio uþsukome pas Antaðavos klebonà, kuris me, sakë, esà daug serganèiø ðiltine. Todël per Kupreliðká mums kelionei ádëjo kriauðiø ir obuoliø. Þmonës kaip ir Salamiestá skubëjau á Kupiðká, pakeliui po truputá uþ- tik rovë linus; ðeimininkæ reikëjo ið laukø parsikviesti na- raðinëdamas dainas. Rugsëjo 20 vël buvau Ðimonyse, ið mo, kas ir pasisekë. Pirmiausia prieð imdamasi darbo mû- kuriø iðvykau prieð du mënesius, ir èia uþsibaigë tikroji sø dainininkë apsivilko kitais drabuþiais, ir tada kamaroje mano dainø rinkimo ekspedicija. Spalio pradþioje gráþau prasidëjo darbas. Ðventiðkai apsirengusi, su maldaknyge namo“9. ir roþanèiumi rankoje sëdëjo ið liaudies kilusi moteris, ty- Apie ðià ekspedicijà autentiðkø atsiminimø yra pa- rinëdama savo sveèius. Bet kai dainininkë atvërë savo þo- skelbæs ir minëtasis A. Sabaliauskas. Jis raðo: „1910 dþiø skrynià, neëmë baimë, kad ji per anksti uþsidarys. Sun- metais, jau rudeniop, á Nemunëlio Radviliðká, kur kus darbas uþraðinëtojui, sunkus ir man klausinëjant, ar klebonavau, atvaþiavo Prof. D-ras A. R. Niemi, jau atsimena tà ar kità dainà. Visos naujoviðkos dainos, kuriø gerokai pramokæs lietuviø kalbos, kurios mokësi gy- sklido aibës, buvo be pasigailëjimo atmetamos, tiko tik sena, vendamas Ðimonyse pas kun. Pauliukà, rodos, apie 3 gera prekë. Tik gaila buvo namø ðeimininko, ðlubo vyro, mënesius (turëtø bûti – savaites – V. J . ). Tenai pradëjæs kuris nuolat ateidinëjo priminti, kad ðeimininkei reikia eiti rinkti mûsø dainas, jis pravaþiavo daug parapijø tas dainas á laukà. Ið pradþiø ðeimininkas nenorëjo në girdëti mano berinkdamas, kol, pagaliau, atvyko á Nem. Radviliðká. þodþiø, kad pavaduojanèiai ðeimininkæ tikrai bus sumokëta. <…> Kadangi Suomiø liaudies dainø (greièiau giesmiø) Taèiau buvæ kaip nebuvæ, pagaliau ðeimininkas ëmë svarbiausi rûðis burtagiesmës, tai prof. Niemi stengësi ypaè klausinëti, ar sveèiai yra ko nors valgæ, á kà að, turëdamas tokiø surasti ir Lietuvoje: klausinëjo apkalbëjimø nuo ligø, galvoje, kas buvo anksèiau, atsakiau, kad negi nëra kam gyvatës ákandimø ir kitø burtø. Ir ðiaip vienodai domëjosi pagaminti valgio. Bet galop tai nuramino ir ðeimininkà. paniekintomis vaikø, piemenø dainuðkëlëmis ir kitomis Mums bevalgant ið kaimo atëjo suaugusiø besijuokianèiø talalaikomis, nors tik dvieilëmis, ir ið to darë savo iðvadas. merginø pasiþiûrëti sveèiø; tada man toptelëjo galvon Perþiûrëjæs mano dainø rinkiná, pastebëjo, kad tarp mûsø mintis ið pradþiø juokais papraðyti, kad merginos parodytø, surinktøjø dainø daug bendro, kad jos daþniausiai jo kà moka, ir ðiam tikslui uþteko spindinèios sidabrinës rinkinio dainø variantai. Ir atëjo jam á galvà iðleisti abu deðimties kapeikø monetos. Tada viena seserø, kaip tik rinkiniu bendrai“10. Kita proga A. Sabaliauskas paþymës: vëliau Suomijoje pastebëjau, padainavo retà vaikø dainà, „Renkant lietuviø poezijos liekanas, Dr. N. atkreipë domà kokios kitos nesu aptikæs visoje Lietuvoje. Kartais ypaè á tas lietuviø dainø rûðis, kurios ligðiol labai maþai atsitiktinumas daug kà reiðkia! Kai gráþome atgal, mus jau Lietuvoje buvo renkamos, kaip va vaikø, lopðinës, pie- dengë naktis ir ið Lietuvos lygumose apsëtø javais dirvø menø, ðokiø ir kitø paproèiø giedojimai. Suprasdamas sklido stiprus þemës kvapas; kelyje sutikome tik kaþko- variantø svarbumà mokslo tikslams, rinkëjas rûpinos kuo ká vargðà þydelá, gráþtantá ið miesto. Retai taip paten- daugiausiai jøjø surinkti. Dëlto tai ðiame rinkinyje tos kinti bûna du þmonës baigæ darbà, kaip mes, dainø rinkë- paèios dainos daug uþeinama variantø“11. jai, kurie buvome 50-èia dainø turtingesni negu rytà“7. Keista, bet to meto lietuviðkoje spaudoje apie ðià 6 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys ekspedicijà informacijos ne per daugiausiai. „Ðaltinis“ A. Sabaliauskas prisimena: „Þiemà gráþæs Suomijon vasarà informavo: „Prieð keletà dienø èia pas mus at- iðsirûpino lëðas ið Suomiø Mokslo Akademijos tam rin- vaþiavo ið Kauno su dailininku Ignotu Ðlapeliu garsus Gel- kiniui iðspausdinti. Ir balandþio mënesá 1911 metø, dar singforso universiteto prof. p. Niemi, kuris vaikðtinëja po prieð Velykas, pas mane ir atvyko, kur ir pragyveno, rodos, sodþius ir prisiþiûri mûsø lietuviø gyvenimui, taipgi renka apie 3 mënesius. Èia davë padaryti nuoraðus savo ir mano senovës dainas, pasakas, burtas. Butënø sodþiuje nuëmë dainø ir ëmë jas klasifikuoti. Ir nuvykæs Rygon pas Hem- apsitaisiusiø senibiniais apitaisais „nuometais“ moterø fo- pelá, padarë su juo sutartá spausdinti, pats gi, gerai dabar tografijø. Gerbiamasai profesorius dar labai sunkiai ðneka nebepamenu, ar gráþo Suomijon, ar vyko á Vilniø, á Val- lietuviðkai, taèiaus jau gali susikalbëti be kito pagalbos“12. kininkus. Hempelis korektûrà siuntinëjo man. Kad tas Jau rudeniop tas pats „Ðaltinis“ raðë, kad prof. Niemis lietuviø dainø rinkinys buvo iðspausdintas, tai èia didelis apsilankæs Papilyje. „Rinko senovës dainas. Ypatingai jam prof. Niemio nuopelnas mûsø tautai“17. rûpëjo „raudos“. Tarp kitø áspûdþiø tà iðsiveþë ið Lietuvos, Leidinio áþangoje A. Sabaliauskas dar ðá tà patikslino: jog lietuviai labai mëgià ðokti. Dr. Niemi sakës labai gerà „Prof. Niemis dëlei savo to meto nedideliausio dar lietuviø áspûdá parsiveðiàs ið Lietuvos namon“13. Panaðiu metu kalbos mokëjimo, rûpinosi, idant dainos bûtø uþraðinë- þinutæ ásidëjo ir „Viltis“: „Profesorius Niemi pakelyje ið jamos paèiø lietuviø, bet ðitie, kaip papratæ, raðë maþdaug Birþø Kupiðkin kelias dienas uþtruko Papily, rinkdamas literatiðka ortografija ne suvis fonetiðkai. Kadangi taèiau senovës dainas. Sakës radæs keletà dainø ligðiol jam ne- dainos priderëjo paturëti savo kraðto ypatybes, t.y. kaip paþástamø. Matant já raðant lietuviðkas dainas, reikia ste- jos þmoniø dainuojamos, ir tokiame pavidale turëjo bût bëties, kaip svetimtautis trumpu laiku gali iðmokti lietu- apskelbtos, tai mes rûpinomës, kiek galint, vietinëje tar- viðkai, taip greitai uþraðinëti diktuojamas dainas, kaip tai mëje jas iðleisti, nors tokiuo bûdu rinkinyje bûtø ávairumo. daro prof. Niemi. Nebepirmas tai svetimtautis, kurs Lie- Bet taip yra jau ir gyvenime. Kartais duktë dainuoja ki- tuvà kelia aukðtyn – veda aikðtën. Taip tai finas profesorius toniðkai negu motina, ir pati kalba jau ávairuoja tarp kai- sunaudoja vakacijas, o mûsø mokslo vyrai? Tegul pa- myniðkø parapijø. Taipogi jau galima patëmyti skirtumà simoko“14. tarp dainuojamos ir sakomos dainos ir t. t. Tikrai fonetiðko Baigiant kalbà apie ekspedicijà reikëtø paþymëti, kad uþraðymo skaitytojas lai nelaukia, nes tam dalykui reikëtø Niemio darbas bûtø buvæs neámanomas be ilgiau ar turëti kitoniðkà medegà, negu mes turëjome“18. trumpiau jam talkininusiø lietuviø kunigø, moksleiviø, Neþiûrint ðiø ir kitø smulkiø trûkumø, mûsø kraðtieèio, kitø kraðto ðviesuoliø. Be I. Ðlapelio, A. Pauliuko, J. þymiausio XX a. lietuviø folkloro tyrinëtojo J. Balio nuo- Viksvos, K. Þitkevièiaus, P. Jakubëno, Neumano ir Pri- mone, Niemio ir Sabaliausko parengtas veikalas, tai „vie- jalgausko, dar paminëtini ir kiti talkininkai: Ðimonyse – kalvis M. Puteikis, Svëdasuose – kunigai Kazimieras Kaz- Dainininkës nuo Birþø: 1.Bernatienë, 2. Natalija Vaièiulienë, 3.Banë Kregþ- lauskas ir A. Braknys, Kupiðkyje – kunigas dekanas Sta- dienë, 4.Misiûnienë. 1910. A. R. Niemio nuotr. nislovas Janulevièius, Pumpënuose – kun. M. Jankevièius, Kupreliðkyje kun. Dominykas Tuskenis ir moksleivis J. Guþys, Vabalninke – kun. Matas Mieþinis, Birþuose – moksleivis M. Tamulënas, Nemunëlio Radviliðkyje – Jonas Valiulis, Salamiestyje kun. – Juozas Dementas. Per visà ekspedicijos laikà Niemis surinko 1644 lietuviø folkloro vienetus, ið kuriø net 1500 sudarë senosios sutartinës15. Niemiui ir Sabaliauskui susitarus dainas publikuoti bendrai, suomis ið karto ëmësi rûpintis knygos rengimu. Kadangi Lietuviø mokslo draugija lëðø tam neturëjo, dël to mokslininkas kreipësi á Suomiø mokslo akademijà (Suomalainen Tiedeakatemia), kuri pasiûlymà priëmë ir dainø rinkiniui paskyrë vienà ið savo metraðèio (Toi- mitksia, Anales) tomà. Darbas buvo atliktas gana opera- tyviai, nenukrypstant nuo studijø programos. Per þiemà padirbëjæs Helsinkyje, 1911 m. balandá prof. Niemis vël iðvyko á Lietuvà ir atvykæs Nemunëlio Radviliðkin su Sa- baliausku ëmësi tvarkyti knygos rankraðtá. Sabaliauskas pataisë dainø ortografijà pagal vietines tarmes, o Niemis suskirstë jas á grupes. 1912-øjø rudená knyga „Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje“ (363 p., 1459 tautosakos vienetai) iðvydo dienos ðviesà16. KUPIÐKIS 2010 /8 7 sukaktys nas geriausiai sutvarkytø ir Mokslininkas taip pat aktyviai domëjosi visuomeniniu ir iðleistø mûsø tautosakos politiniu Lietuvos gyvenimu, stebëjo kaip ji per didelius rinkiniø, duodàs labai vargus ið nebûties gráþta á pasaulio þemëlapius. 1920 m. vertingà ir stropiai tar- profesorius vël lankësi Lietuvoje ir prisidëjo reorga- miðkai uþraðytà medþiagà nizuojant ir atnaujinant mûsø ðalies mokyklø sistemà, su pilna metrika ir kitomis 1921 m. átikino Suomijos vyriausybæ pripaþinti Lietuvà reikalingomis þiniomis“19. de jure. 1923 m. Lietuvos universitetas A. R. Niemiui su- Skandinavistikos þinovas S. teikë Garbës daktaro vardà, 1928 m. jis apdovanotas Skrodenis ðià knygà áver- DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Gyvenimo pabaigoje tino kaip neeilinæ liaudies Niemis visus savo Lietuvoje padarytus tautosakos uþra- dainø publikacijà. Jo tei- ðymus per prezidentà A. Smetonà perdavë Lietuvai, jie gimu, tai buvo „po broliø atsidûrë Lietuviø tautosakos archyve Vilniuje. 1935 m. Juðkø stambiausias dainø VDU biblioteka ið Niemio giminiø ásigijo per 900 vnt. rinkinys, kuriame bandyta vertingø XIX–XX a. filologiniø leidiniø. klasifikuoti dainas pasire- J. Balys yra pabrëþæs, kad „Niemi savo laiku buvo miant suomiø folkloristø A. R. Niemio ir A. Sabaliausko pa- paskatinimas patiems lietuviams susidomëti savo tautos darbo patirtimi“. Daugelis rengto veikalo „Lietuviø dainos ir dvasiniais turtais. Nors tas paskatinimas pradëjo veikti dainø ðiame rinkinyje pa- giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje“ titu- gana vëlai, jau po Niemi mirties, taèiau jo darbai buvo linis puslapis skelbta su variantais, kas geras kelrodis mûsø jaunam mokslui, daranèiam pirmus Lietuvoje dar buvo naujiena, o suomiø folkloristikoje – þingsnius“21. Pagarbos didþiam suomiø tautos sûnui ne- normali praktika. Paþymëtina ir tai, kad tekstai paskelbti turëtø pamirðti ir kupiðkënai, mat rinkinyje „Lietuviø dai- tarmiðkai, nesuliteratûrinti, ko ligi ðiol lietuviø folk- nos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje“ Kupiðkio kraðto loristai niekaip neáveikia padaryti20. dainos sudaro itin reikðmingà vietà. Èia paskelbta ypaè Svarbu ir tai, kad ðia didele publikacija A. R. Niemio vertingø senø ávairaus þanro (darbo, vestuviniø, kariniø, dëmesys lietuviø tautosakai nesibaigë. Dar tais paèiais meilës) dainø, tarp jø – daug sutartiniø. A. R. Niemis, be 1911 m. mokslininkas surengë antrà eskpedicijà, ðákart á jokios abejonës, tituluotinas pirmuoju kupiðkënø dainø Dzûkijà. Lankësi Valkininkuose, Merkinëje, Dauguose. populiarintoju, taigi ir pirmuoju mûsø ambasadoriumi. Po to gana ilgai gyveno Vilniuje, kur padedamas J. Basa- navièiaus tvarkë Lietuviø mokslo draugijos dainø archyvà. Nuorodos Ið viso Niemis surinko apie 3 500 lietuviðkø dainø tekstø, uþraðë 1 605 melodijas, apraðë paproèius. 1913 m. Hel- 1 Skrodenis S. Aukusti Robertas Niemi ir Lietuva // Aukusti Robert sinkyje mokslininkas suomiðkai iðleido studijà „Lietuviø Niemi. Lituanistiniai raðtai. Lyginamieji dainø tyrinëjmai. V., 1996, p. 14– 15. liaudies dainø tyrinëjimai“ (327 psl.), kuri lietuviðkai A. 2 Sabaliauskas A. Mirë didelis Lietuvos draugas // Mûsø laikraðtis. Sabaliausko iðversta pasirodë tik po poros deðimtmeèiø 1931. Nr.45; Sabaliauskas A. A.a. prof. A. R. Niemi // Mûsø tautosaka. T.4. (1932 m. atspausdinta „Mûsø tautosakos“ VI tome). Taip K., 1931. 3 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai. Lyginamieji dainø tyrinëjmai. Sudarë pat paskelbë tyrinëjimø apie lietuviø ir latviø atgarsius ir ið suomiø kalbos vertë Stasys Skrodenis. V., 1996, p. 168–169. suomiø liaudies poezijoje, lietuviø vestuvinius paproèius, 4 Ten pat, p.668. lietuviø tautosakos nagrinëjimus ir kt. Suomiø kalba 5 Igno Ðlapelio autobiografija. LLMA, f.61, ap.5, b.48, l.26; Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai..., p. 688. parengë ir iðleido „Lietuviø literatûros istorijà“ (1925). 6 Antano Pauliuko uþraðai. Jono Puko archyvas. 7 Prof. A. R. Niemio antkapis Helsinkyje. Jis iðsiskiria lietuviðka koplytële su Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai., p. 170–171. 8 Rûpintojëliu ir lietuviðku áraðu suomiðkame granite Balys J. Prof. A. R. Niemi – Lietuviø draugas // Margutis, 1955. Nr.2, p.11. 9 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai..., p. 690. 10 Sabaliauskas A. Prof. Dr. A. R. Niemi // Vairas, 1923. Nr.3, p.17–18 11 Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje. Ryga, 1911, p.IX. 12 Ðaltinis, 1910. Nr.32. 13 Ðaltinis, 1910. Nr.41. 14 Viltis, 1910. Nr. 105. 15 Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje…, p.VII–VIII. 16 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai., p. 18. 17 Sabaliauskas A. Prof. Dr. A. R. Niemi // Vairas, 1923. Nr.3, p.18. 18 Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje…, p.X. 19 Balys J. Prof. A. R. Niemi – lietuviø draugas ... 20 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai..., p. 18–19. 21 Balys J. Prof. A. R. Niemi – lietuviø draugas...

8 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys

Nenorëjæs (negalëjæs) bûti svetimas Vidmantas JANKAUSKAS Vytautà Civinskà prisimenant

Vëlyvà 1910-øjø rudená keliuose svarbesniuose (Tartu) veterinarijos institutà. Priklausë Dorpato lietuviø lietuviø laikraðèiuose ir þurnaluose suðmëþavo ilgesni ar studentø draugijai, buvo jos sekretorius, o nuo 1909 m. ir trumpesni nekrologai, kuriuose su neslepiamu skausmu pirmininkas. Dar studijø metais Vytautas aktyviai ási- informuota, kad mûsø visuomenë neteko dar vieno jauno traukë á visuomeninæ ir kultûrinæ veiklà savo kraðte, 1908 darbininko, veterinarijos gydytojo, skapiðkëno Vytauto m. Skapiðkyje suorganizavo pirmà vieðà vakarà. Siek- Civinsko (Civinskio). „Buvo tai þmogus, kuris mokëjo damas kelti þemës ûkio kultûrà ir ûkininkø ekonominæ sutaikinti savo asmeniðkus ásitikinimus su tikrais tautos gerovæ domëjosi kaimynø latviø patirtimi ir stengësi jà reikalais. Veterinarijos mokslus veliuonis vos ðiemet baigë. paskleisti Lietuvoje, Skapiðkyje ákûrë „ûkio ratelá“. Ði Gaila tokiø þmoniø, kad á kapus pat jaunumoje þengia,“ – veikla nenutrûko ir Vytautui uþbaigus mokslus. Spaudoje raðë „Viltis“1. „Buvo tai jaunas, kà tik aukðtuosius mokslus itin plaèiai nuskambëjo jo 1910 m. rugpjûèio 22 d. Ska- pabaigæs, tikrai europietiðkos kultûros þmogus, karðtas, piðkyje surengtas lietuviðkas vakaras. Atrodë, visas pa- tvirtas visuomenietis. Gyvas tebebûdamas ðelpë mûsø saulis turëjo gultis po jauno ir puikiai iðsimokslinusio vyro laikraðtá, rëmë mûsø sumanymus savo patarimais ir darbu, kojomis, deja, po keliø mënesiø jis pats atgulë po ðalta – ir mirdamas rûpinosi mûsø reikalais…“ – antrino velëna – lapkrièio 15-osios naktá Vytautas Civinskas Mi- „Visuomenë“2. Velionio þemieèiai, bendro darbo Skapið- tuvoje nusiþudë… kio kraðte dalyviai Lionginas Indreika bei Aleksandras Tragedijos priblokðtiems bendraþygiams ir artimie- Purickis vadino já „tikru Lietuvos mylëtoju–veikëju, tikrai siems ði mirtis paliko daug klausimø. Á juos atsakyti ne- mylinèiu ðalá lietuviu–pilieèiu“ ir ragino: „Neuþmirðkime, lengva ir ðiandien, nors po ranka ir turime, atrodo, gana skapiðkieèiai, kad Vytautas buvo mûsø tarpe tuo, kuris daug ðaltiniø: amþininkø atsiminimø, laiðkø ir, kas svar- rodë mums kelià á dorybæ, vienybæ ir tëvynës meilæ“3. biausia, laimingai mûsø dienas pasiekusá V. Civinsko die- Mûsø tautos atgimimo epochoje trisdeðimties, o kar- noraðtá („Dieniná“). Deðimtyse jo sàsiuviniø – iðtisas len- tais net dvideðimties nesulaukusiø kultûrininkø mirtys kiðkai, rusiðkai, vokiðkai, prancûziðkai, o nuo 1907-øjø vis gana daþnas reiðkinys. Daugiausia jaunus vyrus ðienavo daþniau ir lietuviðkai, uþraðytø minèiø, áspûdþiø, pasvars- sunkios gyvenimo sàlygos, skurdas ir nuolatinë jo palydovë tymø, literatûriniø citatø ar tiesiog darbiniø uþraðø (apie dþiova. Vytauto Civinsko atvejis kiek kitoks. lankomas paskaitas, ásigyjamas knygas, laikomus egza- Pirmiausia dël to, kad jis buvo kilæs ne ið valstieèiø, o minus ir kt.) kaleidoskopas. Èia ir laiðkø artimiesiems ið bajorø luomo – senos, daugiau nei ðimtmetá Mituvos juodraðèiai, áklijuoti gauti laiðkai (daugiausia tëvo Je- dvarà valdþiusios Civinskiø giminës palikuonis. Gimë Vy- ronimo, brolio Justino, senelës Elenos Okulièienës), tautas 1883 m. Niþnyj Novgorode, kur jo tëvas Jeronimas atvirlaiðkiai, nuotraukos... Dieninis – tarsi koks Vytauto Ipolitas (1852–1914) darbavosi kaip geleþinkelio inþi- artimiausias bièiulis, kuriam patikëdavo savo paslaptis, nierius. Kadangi anksti neteko motinos, o tëvas buvo pri- kuris visados buvo ðalia. Bûnant su juo nereikia varþytis, verstas daþnai kilnotis ið vienos tarnybos svarstyti, kaip èia geriau ar graþiau ið- Vytautas Civinskas. Apie 1909 vietos á kità, Vytautas daug laiko pra- sireiðkus. Dieniná Vytautas laikë didþiau- leisdavo pas senelius Mituvos ir Lata- siu savo turtu ir já vienintelá paminëjo vënø dvaruose. Èia artimai paþino Lie- savo testamente. Nenuostabu, kad bûtent tuvos kaimo þmoniø gyvenimà, pamilo su dienoraðèiu rankoje jo autorius ir tëvø kraðtà, pramoko lietuviðkai. Iki atsisveikino su ðiuo pasauliu… 1903 m. mokësi Saratove, o 1904 m. Ið pirmo þvilgsnio gana chaotiðkai Tombovo gimnazijoje baigë 7 klases. primargintuose sàsiuviniuose esama tam Studijuoti pasirinko agronomijà ir ið- tikros tvarkos. Jie iðdëstyti pameèiui, vyko á Leipcigà. Ten (Landwirtschaftli- sunumeruoti (daþniausiai romëniðkai). ches Institut) mokësi 1904–1905 m., bet Kai kurie net uþvardyti: „Blaga“, „Za- Lietuvoje kilus revoliuciniam sàjûdþiui gadka“, „Alkano uþraðai“, „Memoires gráþo á tëviðkæ ir tapo Lietuvos social- d’un Cochon Exalté“ ir pan. Tiesa, ma- demokratø partijos nariu, ëmësi ben- tyti daug cenzûruotø puslapiø – iðpjaus- dradarbiauti lietuviðkoje spaudoje. Nu- tyti atskiri þodþiai, sakiniai ar net pastrai- sprendæs nebûti þemvaldys, metë agro- pos. Be to, dalis tekstø – uþðifruoti ir var- nomijà ir 1907 m. ástojo á Dorpato gu ar kada bebus perskaityti… KUPIÐKIS 2010 /8 9 sukaktys Minëjome, jog V. Civinskas save laikë socialdemo- sas kliûtis mokëjo pergalëti ir net savæs iðsiþadëti atsi- kratu. Vienas ið Vytauto amþininkø apie jo paþiûras yra duodamas visuomenei“. Apie lietuvius, kalbanèius len- taip atsiliepæs: „Mokydamasis toliau Dorpate, lig pas- kiðkai, jis sakæs: „Taip daro tiktai neiðmanëliai, bet su laiku kutiniø dienø stengësi tarnauti mylimai idëjai, visomis lietuviai susipras ir pradës branginti savo kalbà. Nes dabar savo iðgalëmis prisidëdamas prie jos platinimo. Kaip giliai tai tas nemylëjimas savo kalbos yra tai daugiausia auka mokëjo atjausti vargdieniø nuoskaudas, koks buvo atkaklus neturëjimo lietuviø per 40 su virðum metø savo spaudos. kovotojas uþ asmens laisvæ, matyti ið jo kalbos laike ginèo Að ið maþens nemokëjau nei þodþio lietuviðkai, bet su draugais-medikais dëlei darbo dienos sodþiuje. „Geras jausdamas save paeinanèiu ið Lietuvos, iðsimokinau ir net ûkininkas neleis savo arkliui dirbti ilgiaus deðimties va- pamylëjau jà, o pabaigæs mokslà gráðiu Lietuvon tarnauti landø, tuo tarpu jûs norite, idant lauko darbininkas dirbtø jai. Að moku vokiðkai, prancûziðkai ir kitas kalbas, vienok 17 valandø. Nejaugi jûs neþinote, jog arklys visai nemiega, man uþvis geriau tinka lietuviðka, nes lietuviðkoje kalboje silsis tuomet, kuomet ëda, ir vien tik darbui sutvertas. Ne- yra labai puikiø eiliø priraðyta, kurios taip puikiai skamba, jaugi jûs ant galo nenorite pripaþinti, jog þmogus tai ne kad kitose – jokioje kalboje nerasi“11. arklys“4. Antra vertus, Vytautas puikiai suprato savo, kaip Ir ið tiesø Vytauto dienoraðèio puslapiuose daugybë kilmingøjø luomo atstovo, kontraversiðkà padëtá. Ðtai, uþuominø apie lietuviø raðytojus, lietuviø poezijos citatø. vienoje vietoje dienoraðtyje jis raðo: „Vis prieinu prie Jis ypaè aukðtino kunigaikðtá Vytautà (savo bendravardá!), minties, kad að veterinaru bûdamas ir ûkininkams vien gerbë istorikà Simonà Daukantà (specialiai aplankë jo tarnaudamas galësiu visgi socijaldemokratu pasilikti… Að kapà Papilëje), poetà Pranà Vaièaitá, norëjo atmintinai bûsiu tokiu darbininkø partijos tarp burþuazijos pasiun- iðmokti A. Baranausko „Anykðèiø ðilelá“. Ir pats turëjo tiniu. Diplomatu. Ir að galësiu kaip tik veterinoriu tapæs literato pretenzijø. 1909 m. uþsimena atsisakæs dëdës Oku- geriau tà atlikti, nes arèiau stovësiu prie tos burþuazijos, lièiaus pasiûlymo bendradarbiauti Lietuvos lenkø pe- suprasiu jà ir ji mane. Þodþiu – pasistengsiu: tarp vilkø riodinëje spaudoje, nors ir suvokë, kad toks þingsnis jo bûti, ið vilkø maðinos maitintis ir vilku vienok netapti“ aplinkoje nebus suprastas, gal netgi turës neigiamø pa- (ið 1909 m. áraðø)5. Panaðiø minèiø esama ir kitur. „Ne, sekmiø. Labai noriai ir atsidëjæs stengësi raðyti á lietuviðkus visgi be galo ádomu, kaip að ten Lietuvoj ásitaisysiu… Kà laikraðèius „Vilniaus þinias“, „Lietuvos ûkininkà“, kas ið manæs aplinkybës padarys. Nors tikiu pasilikti esdeku taipogi neapsieidavo be nuoskaudø redakcijoms smarkiai (socialdemokratu – V. J . ), bet ádomiausia gi ir yra tas, kokiu sutrumpinus ar neatpaþástamai suredagavus jo straipsnius. bûdu tas „pasilikimas“ ávyks?“ (1909)6. Uþsiangaþavæs dirbti lietuvybei Vytautas Civinskas vienas Suvokë Vytautas ir tam tikras socialdemokartijos ideo- pirmøjø ëmësi iniciatyvos propaguoti paþintines turistines logines problemas. Ðtai jis svarsto: „Kol socializmas yra keliones po Lietuvà ir nors dël to sumanymo taipogi nu- tik mokslas – gerai, bet kai tik jis nusileidþia „prie þe- kentëjo (þemiau kaip tik publikuojame V. C. reportaþà ið mës“, susidaro visiðkai neámanoma, tiesiog tragiðka kom- 1908 m. vasaros kelionës), ði veikla susilaukë palankaus binacija. Ir nepaisant to, darbininkai negali jo nenaudoti atgarsio spaudoje bei tarp lietuviø studentijos. Beje, studi- kaip kovos ginklo; jie perdaro mokslà á religijà. Jiems juodamas Dorpate Vytautas iðmoko fotografuoti, áamþi- tai lengva. Bet visai kitaip yra su kitomis klasëmis. Bur- no daugelá savo kolegø studentø, Dorpato, Lietuvos vaiz- þujus gali naudoti socializmà – mokslà, bet tikëtis, kad dø. Tikëtina, jei ne ankstyva mirtis, ðis skapiðkënas galëjo burþuazija priimtø proletariato religijà – galima, bet, palikti ryðkesná pëdsakà ir Lietuvos fotografijos istorijoje. [kaip sakoma] kol saulë patekës, rasa akis iðës“7 (1908 Tegul ir greitas þvilgsnis á dienoraðtyje prasiveriantá 12 30/01 12). Arba: „Kaip baisiai sunkus yra mûsø jo autoriaus vidiná pasaulá, minèiø ir jausmø uþkaborius dabartinis padëjimas. Kada raðytos religijos neturim ir kelia ir kitokiø minèiø. Atrodo, kad V. Civinskas visgi turët negalim – nes perdaug iðsilavinom – o vël neágijom nebuvo moraliai ir psichologiðkai pasiruoðæs susigrumti dar natûralinës socijaliðkojo gyvenimo etikos. Be galo su gyvenimo iððûkiais èia ir dabar, gal dël to taip gilinosi sunku“8. Laikydamas save laisvamaniu, nekataliku ðià á istorijà, arba daþnai tiesiog gyveno ateitimi, á jà pro- nuostatà taipogi ne kartà iðsakë: „O visgi að turbût Pan- jektuodamas savo siekius ir norimas permainas. Ateitis dëlio ir Kupiðkio pristavams ir mûsø zemskiui vizitas pa- jam buvo tarsi daug ryðkesnë, ádomesnë, labiau viliojanti darysiu. O kunigams, tik Skapiðkio. Nu ir, þinoma, Va- nei ðiandiena, kuri nuolat primena apie save ágrisusiais balninkø, Papilës. Ir rudená, prieð Kalëdas, perspësiu kuni- mokslais, skaudanèiais dantimis ar daþnu pinigø sty- gus, kad nekalëdotø Mituvoj, nes að nekatalikas“ (1909)9. giumi… Tiesiog chrestomatinis moderniøjø laikø hero- Amþininkai Vytautà vertino uþ tai, kad „stropiai gin- jus, ástrigæs kryþkelëje tarp didingos praeities mitø ir damas vargdieniø reikalus, jis mokëjo podraug uþsistoti niûrios, pilkos ðiandienos, kurios negali/ nepajëgia/ ar ir uþ visø lietuviø teises; platindamas þinias apie mus ki- nenori keisti. Ið èia ir jo tragedija. tatauèiø draugø tarpe, stengësi pakelti mûsø svarbumà Pacituokime dar vienà kità áraðà ið dienoraðèio: „Pirm tarptautiniuose kultûros santykiuose“10. Skapiðkëno Petro tarnausiu kokius 15 metø, o paskui gaspadoriausiu Mi- Klimkos liudijimu, Vytautas buvo toks þmogus, „kurs vi- tuvoj ar kur kitur. Bûsiu profesorium kokioj ûkio mo-

10 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys kykloj. Jei negausiu kito- kios vietos (visuomeni- nës)…“ (1908)12. „O uþ 15 met[ø] vaþiuosiu aplink svietà. Reiks man ant to 2700 rubliø ir 10 mënesiø. Libava–N.York (Jungt[i- niai] valðè[iai] ir Kanada)– Mexyko–Lima–Rio de Ja- neiro–Sidney–Kalkuta– Kapstadl (Zambeze)–ðv. Alena–Kanarias salai–Lie- tuva. Reiks dar kokià porà Mituvos eþeras. 1910. V. Civinsko nuotr. excursijos po Europà ir Vidurþem[io] mariø“ (1907 09 mirtyje. Viltis, kurios nieks neatims“ (1908 11 26/12 08)21. 29)13. Tose ateities vizijose esama ir tam tikros ûkinës veik- Gráþtant prie atsakymø á Vytauto mirties uþduotus los strategijø: „Taigi, gráþtant ið Tatkoniø pradëjau for- klausimus, matyt, arti tiesos bus buvæs vienas ið Vytauto muluot mano planus sulig Mituvos. Bus èia pas mus Pri- kolegø, kuris pasakë: „Bûdamas turtingø tëvø sûnumi, ið verstinoji Bendrovë „Civinskis ir Co“. Að imsiu uþlaikymà kultûros turtø jis sëmës lengviau uþ mus, pilkus ðiø dienø ir algà kiek pridera (sakysim, 300), gaspadorius et. et. ima inteligentus, kurie savo spëkomis turim skinti sau kelià á irgi algos ne maþesnios kaip aplinkui. Sakysim, lieka mums þmones. Galbût todël, neþiûrint kartais á geriausius drau- nuo meto 400 rb (uþmokëjus Tëvui visa kà % ir arendà). giðkus santykius, jis vis jautësi lyg svetimas mûsø tarpe. Pusë – 200 turi bûti suvartoti iðsimokëjimui tëvui uþ Mi- Ypatingas tai buvo tasai tykiai uþgesæs þmogus. Neap- tuvà ir melioracijoms, kurie padidins Mituvos vertæ. Kiti sakoma dvasios groþë ir – nei laðo praktiðkumo. Visi pui- 200 – tai premija mums visiems, kiekvienas gauna sulig kiausieji ginklai gyvenimo kovai, bet deja!, nebuvo noro algos. Akconieriu, vadinas, bus kiekvienas darbininkas, kovoti. „Kokia kvaila ta kova uþ bûvá, kaip gamtoje, taip net padienis gali gaut premijà uþ savo dienas. Be to, ak- lygiai ir visuomenëje. Þmogus kovoja, kam? – idant kitus cijas, neduodanèias jokiø teisiø, o tik paskirtà procentà, silpnesnius atstumtum. Ne, að to nenoriu…“ Ðtai tikri Vy- gali turët kiekvienas. Ir að. Sulig „konstitucijos“ geistina tauto þodþiai. Jis buvo perdaug geras, gal perdaug doras, kuo daugiau teisiø duot bendradarbiam, bet tas tai bus idant ðià gadynæ pasiliktø gyventi“22. sunku“ (1908 08 01/14 áraðas)14. Arba: „Dabar gana aið- Ið pirmo þvilgsnio V. Civinskas tarsi nespëjo daug ko kûs ir mano artimesnieji þingsniai: neapleidþiant ekono- nuveikti. Bet inteligentø tuo metu dar itin trûko, ir jo mijos dirvos, prisirengt prie bendrovës vedimo…“ (1908 kaip bajoro vieðai deklaruojama meilë Lietuvai, lietuviø 05/21 áraðas)15. „Ech, gerai bûtø ið Justino (brolio – V. J . ) kalbai ir kultûrai, asmeninis pavyzdys to meto visuome- padarius agronomà! Apsigyventumëm Mituvoj“ (1908 nëje buvo gerai matomas. Kita vertus, þvelgiant ið nû- 10 22/11 04)16. „Mituva – tai yra gamta, ramybë, tai yra dienos taðko, matyti, kad ðioje tragiðkoje jauno þmo- laimë“ (1909 ruduo)17. Taèiau èia pat ir kitokios nuotaikos. gaus likimo istorijoje bûta platesnio ir prieðtaringai ver- Ðtai praslenka abejonë: „Tai jei negausiu geros gaspa- tinamo bajoriðkojo dëmens lietuviø sàjûdyje atspindþio. dorystës – neûkininkausiu, o gyvensiu taip sau. Kà steigsiu O tai, kà V. Civinskas reiðkë praëjusio ðimtmeèio ar organizuosiu, turësiu organizuot taip, kad ir be manæs pradþios Skapiðkio visuomeniame gyvenime, paaiðkëjo gyvuotø“ (1908 08 31/09 13)18. Arba – rezignacija: „Be- tada, kai jo neliko. Nors 1911 m. sausio 2 d. naujuoju ûkio ðaliðkai svarstant priëjau prie sekanèio rezultato: mano ratelio pirmininku buvo iðrinktas kunigas S. Ignatavièius23, psychika, kada að pabaigsiu veterinarijà, bus toki, kad pa- netrukus spaudoje pasirodë informacija, kad „Skapiðkio stosiu ant medicinos. Ir ðtai faktoriai a) pinigø tëvas duos, ûkio ratelis jau neberieda. Svarbiausia prieþastis – stoka b) brolis – chirurgas, c) ñàìîëþáèå, d) noras turët „èystà“ pirmininko. Dabartinis pirmininkas kun. St. Ignatavièius, darbà, tai yr neturët reikalo vaikðiot po chlewach (po iðrinktas ðiø metø pradþioje po Civinskio mirties, apie tvartus – V. J . ), e) cicilikavimo noras, jei bus jis, f) mokslo ratelá uþmirðo. <…> Taigi ratelio atgijimui maþa bëra noras, jei bus, g) nenoras pradët praktiðkà gyvenimà, kovà vilties: Skapiðkiuos nëra þmogaus, gerai iðmananèio apie uþ bûvá, h) brolio, tëvo, et. et. noras, kad bûtum medikas, tà dalykà“24. Panaðiai buvo ir su kultûriniu gyvenimu. i) mediko amato mylimas, k) noras pinigø turët“ (1908 „Lietuvos þinios“ liûdnai konstatavo: „Pernai, Vytautui 03 02/15 áraðas)19. „Að esu ligonis. Man labai kenkia susiju- Civinskiui raginant, vietinë moksleiviø jaunuomenë su- dinimas. Man reikalingi „ramaus gyvenimo“ metai. Man rengë vakarà. Bet ðiemet apie vakarà tai ir negirdëti, nes po sunkiø gyvenimo „audrø“ poilsis reikalingas“ (1910 tie patys mokiniai, kurie pernai taisë, sako bûsià labai 06)20. Netrûksta ir neslepiamo fatalizmo, pasireiðkian- daþnai. Mûsø kraðte yra keletas viduriniø mokyklø èio kalbëjimu apie mirtá: „Ir taip sunku. Viena viltis – mokiniø, du studentu, bet tie vyreliai ir pernai neprigulëjo

KUPIÐKIS 2010 /8 11 sukaktys prie sutaisymo vakaro. Vakaras – gi Skapiðkyj bûtø labai augusá ðalia minëtojo kryþiaus. Taigi, galima sakyti, kad reikalingas, visur girdëti aimanuojant, kad vakaro ne- kapo vieta daugmaþ aiðki. Graþu bûtø, jei skapiðkënai, bebus, o ypaè iðsiilgæs jaunimas“25… kurie dar prieð ðimtmetá pripaþino, kad Vytautas jiems Prieð ðimtà metø lietuviø tauta þengë dar tik pir- „rodë kelià á dorybæ, vienybæ ir tëvynës meilæ“, ðiandien muosius tvirtesnius þingsnius ilgame kelyje á ekonominæ nors kiek aptvarkytø ðá uþleistà kampà ir anksti palûþusá gerovæ ir politinæ nepriklausomybæ. Akivaizdu, kad tokia vienà pirmøjø savo kultûrininkø pagerbtø kokiu nors asmenybë, kaip pasaulio matæs, plataus kultûrinio akiraèio ilgaamþiðkesniu atminimo þenklu.

Vytautas Civinskas, buvo didelë dovana Skapiðkiui ir at- 1 A.a. Vytautas Civinskas // Viltis, 1910. Nr. 136. gimstanèiai Lietuvai. Garbë jam, kad ðiuo keliu pasuko. 2 Visuomenë, 1910. Nr.10. Kita vertus, neabejotina, kad V. Civinskui, kaip bajorø 3 Lietuvos þinios, 1910. Nr. 93, 97. 4 V.E.T. Apie Civinskiø Vytautà // Visuomenë, 1910, p.380–381. luomo atstovui, pritapti savo civilizaciná kelià tik prade- 5 VUB. F.1. D.1049. P.62. danèioje agrarinëje visuomenëje buvo sunku, taigi socia- 6 Ten pat. P.67. 7 VUB. F.1. D.1046. P.60–61 linës kovos idealai, kad ir kaip gerai iðjausti bei suprasti, 8 VUB. F.1. D.1049. P.39. realiame gyvenime nesudarë patikimos psichologinës 9 Ten pat. P.38. atsparos. Ëjimas tuo keliu neþadëjo greitø rezultatø, jis 10 V. E . T. Apie Civinskiø Vytautà ..., p.381. 11 Vytautas Civinskas // Rygos naujienos, 1910 12 23/1911 01 05. Nr.51–52. taip ir liko daugelio nesuprastas. Gali bûti, kad savo pa- 12 VUB. F.1. D.1042. P.84. darë ir nelaiminga meilë… 13 VUB. F.1. D.1041. P.90. 14 VUB. F.1. D.1044. P.180. Kaip saviþudys Vytautas Civinskas buvo palaidotas 15 Ten pat. P.205. Ðvedukalnyje, ðalia kapiniø tvoros. Kapo vietà kelis de- 16 Ten pat. P.131. 17 VUB. F.1. D.1050. L.106. ðimtmeèius þymëjo kryþius, bet vëliau, jam nuvirtus, apie 18 VUB. F.1. D.1044. P.51. èia palaidotà jaunà idealistà neliko në þymës. Prieð kurá 19 VUB. F.1. D.1042. P.90. 20 VUB. F.1. D.1051. P.104. laikà su Ðvedukalnio senbûviu Gediminu Ðirvinsku ieð- 21 VUB. F.1. D.1045. P.93. kojome Vytauto amþinojo poilsio vietos. Uþ Mituvos ka- 22 V.E.T. Apie Civinskiø Vytautà ..., p.381. piniø tvoros, á eþero pusæ, ten kur dabar kai kas mëgsta 23 Lietuvos ûkininkas. Þemë. 1911. Nr.3. 24 Lietuvos ûkininkas. Þemë. 1911. Nr.11. versti ðiukðles, gana greitai radome berþelá, kaþkada ið- 25 Lietuvos þinios, 1911. Nr.78.

ir policijos pasportà þengiau pirmyn. Vytautas CIVINSKIS ,,Stoi!… Kuda idioð?… Otkuda?… Obiskat!…“ Mano pirmoji kelionë Uþ pusës valandos visi trys buvome pas Vieðintø uriadnikà. Pasirodo, sutikau p. Azorkinà, buvusá Anykðèiø uriadnikà, o Devintoje vakaro valandoje birþelio 8 d. ásidëjæs á verðelá dabar svarbiøjø reikalø valdininkà prie Ukmergës sprauniko. visa, kas reikalinga kelionei, perplaukæs laivu Skapiðkio eþerà, Dievai! Kaþin ko negailëèiau, kad Jûs suteiktumëte man patraukiau á Troðkûnus. Tenai buvo nutarta susitikti su draugu dabar ,,usta stu Homerów“ (kaip Mickevièius sako) ar nors J., o ið ten keliauti á tolimàjà Baltijà. mûsø Þemaitës, kad pasisektø apraðyti kaip reikiant visus mane Naktis buvo puiki, tik kiek ðalta. Vietos paþástamos. Greit uþklupusius atsitikimus. Ir jei vis tik mëgysiu tà atlikt, tai vien perëjau mieganèius sodþius: Èivus, Naivius, Papilius, Gaigalius, pasitikëdamas, kad skaitytojas jau ið savo prityrimø papuoð ma- pralenkiau jø graþø, bet, rodos, visiðkai dar neiðtirtà piliakalná no sausà pasakojimà, nes Daukantas pasakytø – nër þmogaus (jo pieðinëlá esu matæs Krzyvickio veikaluose), Nociûnus. pasaulyje, kurs buvæs Þemaièiuose, o nebûtø tenai suimtas ir Kur ne kur, ðalyje kelio, romantiðkai spindëjo naktigoniø neiðkratytu palikæs, uþvis jei jis skaityti mokëjo. ugnys. Þydintieji rugiai kvepëte kvepëjo. Aplinkiniø pelkiø Moku, nelaimë, ir að, ir – kas yra dar labiau papeiktina – perkûno oþeliai lydëjo mane savo ypatingais balsais. Liko tru- mëgstu skaityti. Ðtai ir dabar pasiëmiau kelionei keletà knyguèiø, putá kaip ir neramu. kaip antai: Maironio ir Vaièaièio eiles, Biliûno apsakymëlius, Apie pirmà valandà raudonas mënuo parodë savo ragus, ,,Anykðèiø ðilelá“. Pasirodo vienok, jog nei p. Azorkinas, nei jo bet greit pradëjo blykðti nuo raustanèios auðros. draugai tokiais niekais neuþsiima; dël to turëjo pakviesti ,,eks- Keletà veþimø pravaþiavo vieðkeliu Kupiðkio pusën… Ir pertà“. Ekspertas pasirodë, irgi ne koks kalbos þinovas, o dar vël tyla, tik ten ar ðen gaidys uþgiedos savo auðrinæ giesmelæ, ar iðgàsdintas ir neiðsimiegojæs, vos ne vos, net sukaitæs (nors rytas sulos kur ne kur ðuo. Bet netrukus praðvito tiek, kad panorëjus buvo neðiltas), pergrabaliojo knyguèiø antraðus. Bet argi iðmin- galima bûtø skaityti. tingam daug reikia? – Iðgirdæs ,,z nad Biruty“, p. Azorkinas tuoj Po kairei Ðimoniø varpinë graþiai baltavo ant tamsaus miðko nusprendë – èia esà kalbama apie biurokratijà, o pati knyga esanti dugno, po deðinei, ryto vëjalio judinamas, bangavo Jurgiðkio uþdrausta. (Maironi! Maironi! Ar tikëjaisi kada nors gausiàs toká eþeras. Matësi jau ir nauja Vieðintø baþnyèia. cenzorà?!) Nei mano, nei paèio eksperto tikirinimai, kad Birûta Buvo kaip tik pusë treèios, kada, beveik paèiam jau mies- – tai lietuviø ,,karalienë“ nepadarë, rodos, jokio áspûdþio. telyje, sutikau vaþiuojanèiu du policistu. Bet èia reikëtø gal mest Toliau sekësi ne geriau. Bet visiðkai nupuoliau pono kra- lyrikos stiliø, o iðrinkt … protokolo… Pasistengsime. tytojo akyse, kada jisai, tarp ko kito, rado laiðkà ið Ðveicarijos, Taigi, pamatæs jau ið tolo tvarkdarius, kaip pridera geram francûziðkai paraðytà. Dabar mano neiðtikimybë liko jau visiems pilieèiui, pajutau ypatingà kinkø drebëjimà. Bet tuoj atsiminiau aiðki. Suraðæs protokolà (po kurio að atsisakiau pasiraðyt), liepë ,,dovanotà“ mums pilnà nepalieèiamybæ, pasistengiau kiek nugabent mane Kupiðkin pas antstolá, p. Azorkinas kaþkur galëdamas iðreikðt tat veidu ir pilnas ásitikëjimo á Dievo apveizdà nukelta á 98 psl. 12 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

SENIAUSIOS KUPIÐKIO Alvydas TOTORIS BAÞNYÈIOS METRIKØ KNYGOS

Pastaraisiais metais suintensyvëjo senøjø Kupiðkio krikðto metai, jø tëvø vardai ir metrikø knygos lapø bei kraðto istorijos ðaltiniø tyrimai ir publikavimas. Jau áraðø numeriai. Ið alfabetinio sàraðo paaiðkëja, jog tuo me- iðversti ir publikuoti seniausi Kupiðkio1 bei Pienioniø2 tu baþnyèioje buvo 18 krikðto metrikø knygø. Vëliau buvo seniûnijø inventoriai, suteikiantys daug naujos ir labai sudarinëjami ne tik krikðto (iðlikæ 1873–1914 m.), bet ir vertingos informacijos apie XVII a. pirmosios pusës Ku- santuokos (iðlikæ 1897–1937 m.) bei mirusiøjø (iðlikæ piðkio kraðto bei ávairiø jo vietoviø praeitá. Matyt, atëjo 1880–1937 m.) alfabetiniai sàraðai. laikas giliau susipaþinti ir su kitais to laikotarpio kraðto Atrodo, kad beveik visos 1834 m. buvæ metrikø kny- praeities ðaltiniais. Neákainojamà vertæ praeièiai paþinti gos pasiekë XX-àjá amþiø ir nedaug nukentëjo Pirmojo turi ir seniausios Kupiðkio baþnyèios metrikø knygos. pasaulinio karo metu. Kunigas Juozas Prunskis 1934 m. Pirmoji katalikø baþnyèia Kupiðkyje pastatyta 1616 savo straipsnyje apie Kupiðkio baþnyèià pabrëþë, kad èia metais. Tuo paèiu metu valdovo Zigmanto Vazos pri- yra saugomos labai senos (santuokos nuo 1641 m., o krikð- vilegija buvo ásteigta ir parapija. Naujosios baþnyèios ku- to nuo 1684 m.) metrikø knygos6. Pirmà bandymà pa- nigai ëmë teikti tikintiesiems áprastus baþnytinius patar- þvelgti á baþnyèios metrikø knygas kaip kraðto istorijos navimus: krikðtijo vaikus, tuokë jaunavedþius, laidojo ðaltiná padarë mokytojas Viktoras Kavoliûnas, 1943 m. mirusius parapijieèius. Visi ðie patarnavimai turëjo bûti „Gimtajame kraðte“ iðspausdinæs nedidelá straipsnelá, ku- kruopðèiai fiksuojami tam tikrose metrikø knygose. Baþ- riame ragino tirti baþnyèiø ir kitø ástaigø archyvus7. Au- nyèiø metrikai reguliariai pradëti raðyti Italijoje bei Pran- torius plaèiau apsistojo prie seniausiø Kupiðkio baþnyèios cûzijoje XV amþiuje, o Lietuvoje tik nuo XVIa. vidurio. krikðto (nuo 1684 m.) metrikø knygø ir pateikë daugiau XVII amþiaus pirmoje pusëje visuotinai ásitvirtino krikðto kaip 80 ið jø iðrinktø XVII a. pabaigoje ten uþfiksuotø ir bei santuokos, o nuo ðio amþiaus pabaigos ir mirusiøjø jau iðnykusiø þmoniø pavardþiø. metrikø knygos3. Tikëtina, kad ir Kupiðkio baþnyèioje Po Antrojo pasaulinio karo didþiuma seniausiøjø Ku- metrikø knygos buvo raðomos nuo pat baþnyèios ásteigi- piðkio baþnyèios metrikø knygø kartu su kitais vertingais mo. Taèiau dalis paèiø seniausiøjø neiðliko. Gali bûti, kad dokumentais perduota á Lietuvos mokslø akademijos bib- jos sunaikintos Ðiaurës karo arba 1781 m. miestelio gaisro liotekà (LMAB), o vëlesnieji metrikai pateko á Lietuvos metu. 1834 m. Kupiðkio dekano Gasparo Dulskio ini- valstybës istorijos archyvà (LVIA). Kelios seniausios met- ciatyva visos iðlikusios baþnyèios metrikø knygos buvo rikø knygos kurá laikà dar buvo baþnyèioje, o 1971 m. sutvarkytos: áriðti pairæ lapai, suskaièiuoti ir sunumeruoti tuometinio klebono Klemenso Gutausko rûpesèiu perduo- áraðai. Jau tada dalis seniausiøjø knygø lapø buvo labai tos á Kupiðkio etnografijos muziejø (KEM). Taèiau, ma- nukentëjæ (suplëðyti, iðblukæ), tad numeruojami buvo tik tyt, tam tikra baþnyèios metrikø dalis ávairiais keliais buvo gerai iðsilaikæ ir áskaitomi áraðai. 1844 m. po G. Dulskio atsidûrusi uþ baþnyèios ribø. Ðtai 1960 m. þurnalistas Hen- mirties, perduodant baþnyèià naujam klebonui Jonui Ju- rikas Paulauskas spaudoje paskelbë þinutæ, kad Kupiðkio sevièiui, buvo sudarytas baþnyèios inventorius4. Jame nu- vidurinës mokyklos mokinys R. Kairys ant senos darþinës, rodoma, kad baþnyèioje tuo metu buvo 32 metrikø kny- buvusios Ugniagesiø gatvëje, surado Kupiðkio baþnyèios gos: 16 krikðto (1683–1836 m.) krikðto metrikø knygà su 1665– 1. 1640–1652 m. santuokos metrikø knygos virðelis su nedideliais tarpsniais 1701 m. áraðais, kuri esà buvusi XVIII a. pradþioje, 9 santuokos perduota á LMAB8. Vëliau pa- (1640–1843 m.) su pertrau- aiðkëjo, kad tai Svëdasø baþny- komis bei 7 mirusiøjø (1781– èios metrikø knyga9. Dar viena 1842 m.). Apie 1872 m. krikðto metrikø knyga surasta 1966 m. metrikø knygø pagrindu buvo ir perduota KEM10. sudarytas Kupiðkio baþnyèioje Taigi iki ðiø dienø iðliko di- krikðtytø vaikø alfabetinis (pa- dþioji dalis Kupiðkio baþnyèios gal rusiðkà alfabetà) sàraðas, metrikø knygø, kurios yra ne- apimantis 1684–1872 m. laiko- ákainojamas kraðto istorijos ðal- tarpá5, kuriame nurodomi krikð- tinis. Metrikø knygose slypinti tytøjø vardai ir pavardës bei informacija pirmiausia ypaè ak-

KUPIÐKIS 2010 /8 13 istorijos puslapiai tuali giminiø ir ðeimø geneologijai tirti. Pasitelkiant ðiø 1640–1652 METØ SANTUOKOS METRIKØ knygø informacijà, ámanoma atsekti 200 ar net 300 metø KNYGA laikotarpiu gyvenusias kelias protëviø kartas, atkurti jø Tai pati seniausia ið iðlikusiøjø Kupiðkio baþnyèios giminystës ryðius. Metrikai gali labai pasitarnauti ir kaip metrikø knygø, kuri yra saugoma KEM11. Tai 32x10,5 cm vertingi kraðto istorinës geografijos bei toponimikos dydþio áriðta rankraðtinë knyga, turinti 88 numeruotus ðaltiniai. Juk juose uþfiksuoti ávairiø laikotarpiø gyvena- lapus, kuriuose yra 872(+11) santuokø áraðai lotynø møjø vietoviø pavadinimai, tarp kuriø yra nemaþai dabar kalba. Knygos virðeliai kartoniniai, apklijuoti popieriumi, jau iðnykusiø arba smarkiai pasikeitusiø. Metrikuose gau- nugarëlë odinë. Virðelyje uþklijuota balto popieriaus su informacijos kraðto demografinës raidos tyrinëtojams, figûrinë etiketë su uþraðu lenkø kalba: kurie gali rasti èia nemaþai þiniø apie ávairias negandas „Ksiæga Metryk Slubnych kosciola Parafialnego bei nelaimes, kurios vyko mûsø kraðte, kaip badas, epi- Kupiskiego od roku 1641 do roku 1652“12 ir skaièius „1“, demijos, maras, kuriø metu smarkiai sumaþëdavo gyven- kuris reiðkia, kad tai pirmoji ðios baþnyèios santuokos met- tojø. Metrikø áraðuose apstu medþiagos tyrinëjantiesiems rikø knyga (1 pav.). Pirmajame prieðlapyje yra 1834 metø gyventojø vardø bei pavardþiø raidà, polonizacijos ir rusi- kovo 20 d. Kupiðkio dekano Gasparo Dulskio áraðas, fikacijos procesus mûsø kraðte. Mirusiøjø metrikuose padarytas juodu tuðu lenkø kalba apie ðios knygos su- galima rasti þiniø apie ligas, kuriomis sirgo mirusieji, in- tvarkymà, ir raudonos spalvos lako herbinis dekanato formacijà apie didelá kûdikiø ir vaikø mirtingumà, ávairias antspaudas. Ðio áraðo raidþiø forma lygiai tokia pat kaip epidemijas bei uþkreèiamøjø ligø protrûkius. ir minëto uþraðo ðios knygos virðelyje. Todël galima teigti, Ðiuo metu ávairiose saugyklose yra iðlikæ 69 senosios kad abu jie padaryti tuo paèiu metu, t.y. 1834 metais. Kny- (1640–1918 m.) Kupiðkio baþnyèios metrikø knygos. Jos gos lapø áriðtasis blokas yra atplyðæs nuo virðelio. Atrodo, yra skirstomos á krikðto (25 knygos), santuokos (16 kny- jog dalis pirmøjø lapø yra iðplyðæ, nëra ir jokio knygos gø), santuokos uþsakø protokolø (16 knygø) bei mirusiøjø pradþios titulinio lapo. Santuokø áraðai sunumeroti tokiu (12 knygø) knygas. pat juodu tuðu kaip ir dekano G. Dulskio áraðai. Tad nu- KRIKÐTO METRIKØ KNYGOS. Paèios seniausios meriai irgi suraðyti tais paèiais 1834 metais. Pirmøjø 9 (1683–1862 m.) saugomos KEM bei LMAB rankraðèiø sky- knygos lapø apatinës dalys nuplyðusios kartu su dalimi riuje. Likusios (1862–1917 m.) yra LVIA. Yra iðlikæ ir 1684– áraðø, o sunumeruoti paeiliui tik gerai iðlikusieji áraðai. 1914 m. krikðtytø vaikø alfabetiniai sàraðai. (I priedas). Tai rodo, kad numeruojant 1834 m. ðie lapai jau buvo SANTUOKOS METRIKØ KNYGOS. Seniausios nuplyðæ. Dalis iðlikusiø knygos lapø smarkiai sunykæ, áraðai (1640–1861 m.) ðiø metrikø knygos yra KEM bei LMAB. iðblukæ ar iðsitrynæ ir sunkiai áskaitomi. Per knygos lapus Vëlesnës (1861–1918 m.) saugomos LVIA. KEM pervertos dvi mëlynos ir þalios spalvø virvutës. Kadangi saugomi ir 1897–1937 m. susituokusiøjø alfabetiniai sà- dalis pirmøjø knygos lapø yra iðplyðæ, nëra aiðku, nuo kuriø raðai. (II priedas). metø buvo pradëta raðyti ði knyga. Pirmajame iðlikusiame SANTUOKOS UÞSAKØ PROTOKOLØ KNYGOS. lape esantis pirmasis santuokos áraðas, datuotas birþelio Visos iðlikusios ðio tipo knygos (1825–1925 m.) yra sau- 14 diena, skelbia, kad „sutuokiami Samuelis Adamanis gomos tik LMAB. (III priedas). de Remeykance ir Apolonija Danilaièia de Kindery. Liu- MIRUSIØJØ METRIKØ KNYGOS. Seniausios dininkai Juozapas Strelèiûnas(?) de Dapsze ir Stanislovas (1781–1848 m.) yra LMAB, o vëlesnës (1848–1918 m.) Andriejûnas irgi de Dapsze bei daugelis kitø“. Nors – LVIA.1880–1937 m. mirusiøjø alfabetinis sàraðas yra uþraðas knygos virðelyje skelbia, kad santuokos áraðai KEM. (IV priedas). prasideda nuo 1641 metø, taèiau atidþiau patyrinëjæ ke- Visos metrikø knygos iki 1830 m. rugsëjo mën. buvo liolika pirmøjø puslapiø, prieiname kitokià iðvadà. Kaip raðomos lotyniðkai, 1830–1848 m. lenkiðkai, 1848–1918 jau minëta, pirmasis knygoje santuokos áraðas datuotas m. rusiðkai, o vëliau lietuviðkai. Kupiðkio parapijos 1919– birþelio 14 diena, o 5 lapo, kuriame jau yra spalio 23 d. 1940 m. metrikø knygos yra saugomos Kupiðkio metri- áraðai, virðutinë ir apatinë dalys nuplyðæ. O sekanèiame kacijos skyriaus archyve. 6-ajame lape pirmasis áraðas datuotas jau sekanèiøjø metø Kupiðkio parapijos krikðto, santuokos ir mirusiøjø sausio 10-àja diena. Knygos 16-ajame lape ðiø metø áraðai metrikø (1781–1847 m.) nuoraðai buvo kaupiami ir Vil- baigiasi ir prasideda (jau yra aiðkus uþraðas) sekanèiøjø – niaus vyskupijos kurijos archyve (Kupiðkio dekanato 1642 metø áraðai. Tad paaiðkëja, jog nuo 6 iki 16 lapo yra fonde), vëlesni (1848–1923 m.) Þemaièiø vyskupijos ku- 1641 metø áraðai, o nuo 1 iki 5 – ankstesniø – 1640 metø. rijos archyve (Utenos dekanato fonde). Dabar visos ðiø Taigi ði metrikø knyga ið tikrøjø prasideda ne nuo 1641, metrikø nuoraðø knygos saugomos LVIA.(V priedas). Èia o nuo 1640 m. birþelio 14 dienos (ankstesni lapai iðplyðæ) esanèios 1781–1864 m. knygos jau yra mikrofilmuotos. ir baigiasi 1652 m. rugpjûèio 15 d. Neatmestina, kad ir Aptaræ bendriausius senøjø metrikø knygø aspektus, knygos gale dalis lapø gali bûti iðplyðæ. Paskutiniame detaliau susipaþinsime su dviem seniausiomis Kupiðkio prieðlapyje yra atkartotas dekano G. Dulskio áraðas bei baþnyèios metrikø knygomis. antspaudas, o þemiau – Vilniaus vyskupijos konsistorijos

14 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai áraðas rusø kalba apie knygoje esanèiø santuokos áraðø Nr.287 15 Aprilis skaièiø su tikrinusiø knygà asmenø paraðais bei herbiniu Matrimonium inter Georgium Nowikas de Kupiszki et konsistorijos antspaudu. Darathiam Bukiecia de bukieny Contractum confirmani in Atskirø metø santuokø áraðø skaièius gana skirtingas. ea dem Ecclesia Kupiscense. Psentibus Joanne Kiawkia de Kupiszki et Joanne Bukienas de Bukieny multis et aliys de Maþiausiai jø padaryta 1640 bei 1649 metais. Antra populo st missis solitis de nunciationiby. (3 pav.) vertus, dalis pirmøjø 8 lapø áraðø likæ nesunumeruoti, Iðvertus skambëtø taip: matyt, dël to, kad iðlikæs ne visas (dalinai nuplyðæs) jø Nr.287 Balandþio 15 tekstas. Tokiø, dar gana neblogai áskaitomø, áraðø yra net Santuoka tarp Jurgio Naviko ið Kupiðkio ir Daratos Bu- 11. Tad ið viso ðioje metrikø knygoje yra ne 872, o 883 kënaièios ið Bukënø sudaryta ir sutvirtinta Kupiðkio áraðai, kuriø nemaþa dalis neblogai áskaitomi (2 pav.), bet baþnyèioje. Liudininkai Jonas Kiauka ið Kupiðkio ir Jonas tarpais pasitaiko ir beveik visiðkai iðblukusiø. Bukënas ið Bukënø ir daugelis kitø þmoniø, ðv. Miðiose vieningai dalyvavusiø. Metai Lapai Áraðø Áraðø Pastabos numeriai skaièius Kaip matome, áraðe nurodyti besituokianèiøjø vardai 1640 1–5 1–17 17+7 áraðai tik nuo birþelio pavardës bei jø gyvenamøjø vietoviø pavadinimai, baþ- 1641 6–16v 18–94 77+4 nëra kovo áraðø nyèios, kurioje sudaryta santuoka, pavadinimas ir dviejø 1642 16v–25v 95–163 69 nëra kovo-balandþio áraðø 1643 25v–35v 164–236 73 nëra kovo ir rugpjûèio áraðø santuokos liudininkø (vyrø) vardai, pavardës ir jø gyvena- 1644 35v–46v 237–330 94 nëra vasario ir spalio áraðø mosios vietovës. Jeigu kuriø nors minimø asmenø gyvena- 1645 46v–52v 331–402 72 nëra balandþio-geguþës áraðø mosios vietovës sutapdavo, tai áraðuose daþniausiai jø pa- 1646 52v–57v 403–483 81 nëra sausio-kovo áraðø vadinimai nebekartojami, bet kartais pasitaiko ir iðimèiø. 1647 57v–61v 484–557 74 nëra kovo áraðø 1648 62–66v 558–607 50 nëra kovo-balandþio áraðø Santuokos metrikø knygoje 1640 metø áraðuose 1649 66v–68v 608–628 21 nëra kovo ir rugsëjo-gruodþio ár. minimi 35 asmenys: Samuelis Adamanis, Apolonija Po- 1650 69–75 629–701 73 nëra sausio-balandþio áraðø vilaièia, Motiejus Pavilanis, Elþbieta Stanislavaicia, An- 1651 75–85 702–822 121 nëra kovo áraðø driejus Valulanis, Liucija Siaurycia, Gasparas Martynanis, 1652 823–872 85–88v 50 áraðai tik iki rugpjûèio 15d. Gertrûda Mikolaiycia, Baltramiejus Laurynanis, Jeronim 1640–1652 m. santuokos metrikø knygoje per 13 Podlecki, Kotryna Skopowa, Adomas Matulianis, Kotryna metø yra paminëtos 249 ávairios Kupiðkio bei gretimø Pievonaicia, Simonas Janonis, Apolonija Stanislovaicia, parapijø vietovës (VI priedas). Didþioji jø dalis jau va- Petras Baltramiejûnas, Jonas Kleðèiûnas, Andriejus dintos vardais, kurie pasiekë ir mûsø laikus, taèiau ke- Pavilonis, Sofija Polunaicia, Stanislovas Jurgianis, Ona liolika vietoviø, matyt, dar turëjo po du pavadinimus: Vegraicia, Baltramiejus Mikënas, Jadvyga Gasparaicia, senajá bei naujàjá (Þaideliai, Byèiai, Ðalteniai, Dûbliðkiai, Zofja Smalewiczowa, Jan Christerowicz, Jokub Iwasz- Þeguniai, Siauriai, Mieloðiai, Papiliai, Èiovydþiai ir t.t.). kiewicz, Stanislaw Dombrowski, Jonas Jurgianis, Alþbieta Metrikø áraðuose jie pakaitomis varijuoja. Kelios vietovës Ðymaicia, Mikalojus Petranis, Darata Urbanaicia, Mo- dar neturëjo tuo metu naujø pavadinimø (Rëkuèiai, tiejus Morkûnas, Tomas Jakubanis, Jurgis Baltramiejûnas, Laièiai, Ðalnakandþiai, Grauþeliðkiai), todël áraðuose su- Ona Gniavstaicia. Aiðkiai matyti, kad daugumos asmenø tinkame tik senuosius jø pavadinimø variantus (Þval- vardai ir pavardës lietuviðkos. Tai valstieèiø ir miestieèiø guèiai, Mëginiai, Stegeniai, Puodþiai). Yra ir neaiðkiø luomø atstovai. Taèiau minimi ir keli bajorijos luomo as- vietovardþiø, kuriuos gana sunku ádentifikuoti (Solohu- menys (iðskirta), kuriø pavardës ir vardai jau pateikiami biszki, Wingraliszki, Kikagale, Tiliszki, Gilminat, Þylasodzie lenkiðka forma. Daugelio valstieèiø bei miestelënø (tiek ir kt.). Pasitaiko netiksliai ar net klaidingai áraðytø pa- vyrø, tiek ir moterø) pavardës susiformavæ ið vardø, bet vadinimø (Stegenie–Tegenie, Witkuny–Witkuszki, Podzie– dalis jø yra kitokios kilmës. Pode, Mieszele–Matsziele, Obol- 1641 metø áraðuose minimi niki ir pan.). 2. 1646 m. santuokos áraðø pavyzdys 107 asmenys, kuriø absoliuèià Kaip jau minëta, 1640–1652 daugumà irgi sudaro valstieèiai. m. santuokos metrikø knygoje Daugumos jø pavardës taip pat yra uþfiksuotos 883 santuokiniø kilusios ið vardø, bet pasitaiko poros, t.y. 1766 asmenys. Kiek- ir kitokios kilmës pavardþiø: viename santuokos áraðe yra nu- Montwidas, Maldiucia, Pieva- rodoma ir po du liudininkus vy- nis, Kirkucia, Meðkucianis, Ku- rus. Tad ir liudininkø yra minima melanis, Valmananis, Dirducia, 1766 asmenys. Lotyniðki san- Daugûnas, Sabaliûnas, Þo- tuokos áraðø tekstai beveik stan- giûkðtis, Vaznelis, Kilkûnas, dartiðki, tik kartais kiek sutr- Bukënaicia, Alekna, Laucius, umpinti. Kaip pavyzdá pateikiu Kerðulycia, Svirskis, Pabara- vienà ið pilniausiø 1644 m. áraðø: lienie, Varnovskis, Kondrotas,

KUPIÐKIS 2010 /8 15 istorijos puslapiai Naðlënas, Gieèys, Cieliûnas, Stanislovas, Adomas, Petras, An- Sarapinas, Dulkycia, Pivo- driejus, Mykolas, Ona, Teresë, So- riûnas, Prûsanis, Velniagulis, fija, Gertrûda, Elþbieta), pasitaiko Giedraitis, Kalvelis, Sval- ir kitokiø, kaip pvz., 1646 m. Ku- delunas, Migutis, Kravycia, piðkyje iðtekëjo Kotryna Vytau- Þydelis, Slosaris, Voguliova. tovna (Witowtowna). Tad jos tëvo Paminëti ir keli bajorai: Die- vardas, matyt, buvo Vytautas. Met- wiandrynska, Paradowska, rikø áraðuose jaunuosius sutuoku- Bucharzynski, Pietkiewicz, siøjø kunigø pavardës bei vardai pa- Moskwiczowna. prastai neminimi. Bet pasitaiko ir 1642–1652 m. áraðuose iðimèiø. Ðtai 1648 m. lapkrièio 8 d. taip pat uþfiksuota nemaþai 3. 1644 m. santuokos áraðo pavyzdys áraðe (4 pav.) randame Kupiðkio retø ir ádomiø pavardþiø: Va- vikaro Jono Komprikevièiaus pa- gonis, Baniulis, Svistaronis, vardæ (Joannes Komprikewicz vica- Gervinkðtis, Dapðanis, Kli- rius Kupisiensis). kanis, Purkanis, Ðirvitanis, Sauranis, Kaziemiakanis, Mi- 1683–1687 METØ KRIKÐTO gonis, Baltakartycia, Taðlunas, BEI 1682–1692 METØ Vilkanis, Gûranis, Atko- SANTUOKOS METRIKØ èiucia, Pluksanaicia, Tvara- KNYGA nianis, Abðegaicia, Paketura- Antroji iðlikusi Kupiðkio baþ- nis, Bruzgulanis, Þagora, nyèios (krikðto bei santuokos) met- Kreivesolis, Merganis, Kau- rikø knyga irgi saugoma KEM13. pianis, Þulpianis, Vinglanis, Tai yra 30x9,5 cm dydþio áriðta Kinderunas, Kvedera, Ðvep- rankraðtinë knyga, turinti 144 nu- lanis, Uþkuraicia, Kreipðanis, 4. 1648 m. santuokos áraðas su vikaro Jono Komprike- meruotus puslapius. 1–96 pusla- Papilonis, Sadulaicia, Vebra- vièiaus pavarde piuose yra 901 krikðto áraðai, ap- nis, Juranaicia, Perkûnanis, Svetra, Varna, Geldutis, imantys 1683–1687 m. laikotarpá, o likusiuose 97–144 Staèiaragis, Bièiukðtis, Kriðtaponis, Luobikanis, Þemai- puslapiuose pateikti 437 1682–1692 m. santuokos áraðai tis, Skutenanis, Ikarnanis, Krikðtananis, Tatarys, Ðima- lotynø kalba. Knygos virðeliai kartoniniai, apklijuoti nis, Zubiðkis, Narbutas, Kryklys, Drakas, Rakutis, popieriumi, nugarëlë odinë. Virðelyje uþklijuota figûrinë Þalgianis, Èereðka, Tuturlis. Pasitaiko ir bajoriðkø pa- balto popieriaus etiketë su lenkiðku uþraðu: vardþiø: Widiska, Komprikiewicz, Zaleski, Straszewicz, „Ksiæga Metryk Chrzestnych i slubnych od roku 1684 Legowiczowa, Piecykowski, Krumplewiczuwna, Moc- do roku 1691 kosciola parafialnego Kupiskiego“14. Pir- kiewiczowa, Leszewicz. majame knygos prieðlapyje yra 1834 m. kovo 20 dienos Metrikø knygoje minimø asmenø vardai nëra labai Kupiðkio dekano Gasparo Dulskio áraðas lenkø kalba apie ávairûs, vyrauja tradiciniai krikðèioniðki vardai (Jonas, ðios metrikø knygos sutvarkymà, o apaèioje raudonos spalvos lako herbinis Kupiðkio 5. 1685 m. krikðto áraðø pavyzdþiai dekanato antspaudas. Per visus knygos lapus perverta tik viena rudos spalvos virvutë, nors apatinëje dalyje esanèios dar dvi per lapus per- durtos skylutës rodo, jog anksèiau buvo dar dvi virvutës. Atsivertæ 17- tà knygos puslapá, matome, kad tik èia prasideda kitos, þalios spalvos, nutrauktos virvutës galas. Ði virvutë jau eina per visus likusius knygos puslapius iki galo. Knygos puslapiø blokas nuo virðelio atplyðæs. Panaðu, kad iðplyðæ ir dalis pirmøjø puslapiø. Tokios bûklës knyga, matyt, jau buvo ir 1834 m., kai dekanas G. Dulskis jà tvarkë, nes virðelio,

16 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai prieðlapio uþraðai, puslapiø numeriai bei metrikø áraðø Kadangi kiekviename ið 901 1683–1687 m. Kupiðkio numeriai suraðyti tuo paèiu juodu tuðu. Paskutinio kny- baþnyèios krikðto metrikø áraðe minima po 5 asmenis gos puslapio áraðai visiðkai iðblukæ ir nebeiðskaitomi. (krikðtijamasis, du jo tëvai ir du krikðtatëviai), tai ið viso Paskutiniame prieðlapyje taip pat yra atkartotas dekano uþfiksuoti 4505 asmenø vardai ir 3604 pavardës. Tai G. Dulskio lenkiðkas áraðas ir antspaudas, o þemiau jo – didelis lobis þmoniø vardø ir pavardþiø tyrinëtojams. Ga- dar vienas sunkiau áskaitomas áraðas rusø kalba, nurodantis lima tik paþymëti, jog per 30 metø laikotarpá, praëjusá esanèiø knygoje áraðø skaièiø, asmenø, tikrinusiø knygà, nuo ankstesnëje 1640–1652 m. santuokos knygoje uþfik- paraðai bei herbinis Vilniaus vyskupijos konsistorijos ant- suotø asmenø pavardþiø formø, jø pokyèiai akivaizdûs. spaudas. Greta dar daþnai pasitaikanèiø pavardþiø, kilusiø ið vardø, Kadangi knygos pirmoje dalyje pateikti krikðto áraðai, jau þymiai daugiau jø yra susifomavusiø ið ávairiausiø todël juos pirmiausia ir aptarsime. Kaip jau minëta, pravardþiø, gyvenamøjø vietoviø pavadinimø ir kitokios knygoje yra 901 krikðto metrikø áraðas, apimantis kilmës asmenvardþiø (Zozas, Lukðys, Kukienis, Ðiu- laikotarpá nuo 1683 (o ne nuo 1684 m., kaip skelbia áraðas penyèia, Kruèas, Bragiûnas, Bakðys, Zulonas, Marmaluèia, knygos virðelyje) metø spalio 30 d. iki 1687 m. lapkrièio Kravinkðtis, Lauþikas, Stakniûnas, Kirða, Pravilas, Ga- 30 d. Atskirø metø áraðø charakteristika pateikta luntaièia, Termëgaièia, Plauðkaièia, Vizgys, Pakieturis, Svi- lentelëje: danis, Trasykis, Kreipðanis, Ðileikis, Pleikus, Bedelyèia, Metai Puslapiai Áraðø Áraðø Pastabos Kalkieðtis, Blieka, Jëèiûnas, Mëlynis, Kretiðkis, Þeimys, numeriai skaièius Senvaitis, Vëþanis ir t.t.). 1683 1–4 1–40 40 áraðai nuo spalio 30 d. Krikðto metrikuose uþraðyta daug Kupiðkio kraðto 1684 5–28 41–232 193 sausio–gruodþio áraðai gyvenamøjø vietoviø pavadinimø. Dauguma jø tada jau 1685 28–52 233–429 197 sausio–gruodþio áraðai buvo tokie, kokie ir pasiekë mûsø laikus, bet dar pasitaiko ? 53–61 430–509 80 geguþës–rugpjûèio áraðai ir iðimèiø. Vis dar laikësi senesnës kai kuriø vietoviø pa- (neaiðkûs metai) vadinimø formos: Szmaugory (Maugarai), Kreywosole 1686 61–80 510–708 199 sausio–gruodþio áraðai 1687 80–96 709–901 192 sausio–lapkrièio áraðai (Kreiveniai), Soboliszki (Sabuliðkiai), Franckuny (Prun- ciðkiai), Jebany (Obonys), Juciuny (Iciûnai), Obiejuty Kaip matome, 1683–1685 m. áraðai eina eilës tvarka (Abejutai), Likie (Likalaukiai), Kierszule (Kerðuliðkiai), (iki 429 áraðo), o toliau esantys krikðto áraðai (53–61 Podworze (Dvariðkiai), Aszkinie (Oþkiniai), Gryczuny puslapiai) datuoti nuo geguþës 9 iki rugpjûèio 15 d., bet (Griciûnai), Barthoszki (Bartaðiðkis). Dar pasitaikydavo neaiðku, kokiems jie priklauso metams. Mat 1684, 1685, ir senøjø pavadinimø formø ar jø modifikacijø kaip Tho- 1686 ir 1687 metø áraðai nuosekliai apima visus tø metø dowiany (Mirabelis), Zwalgucie (Rëkuèiai), Kirsze (Vis- mënesius ir jø skaièius pameèiui gana vienodas. Tad visai giûnai), Mascze (Kerðuliðkiai), Stiegiele (Ðalnakandþiai). tikëtina, kad ne vietoje áterptieji puslapiai gali bûti Kartais áraðuose varijuoja ávairios tos paèios vietovës priskirtini ankstyvesniam arba vëlyvesniam, negu apima pavadinimo formos. Ðtai Þaideliø pavadinimas uþraðo- ði metrikø knyga, laikotarpiui. Didesnë tikimybë, kad tai mas kaip Zeydeliszki Zeydely, Zeydeli, Zeydele; Laièiø – vëlesni áraðai. Gal tai dalis metrikø ið laikotarpio nuo Loyce, Leycie, Laucie ir t.t. Metrikuose pirmà kartà 1687 m. gruodþio iki 1689 m. gruodþio, kurio krikðto met- paminëti: 1683 Karaluny (Karaliûnai), 1684 – Kalnagole rikai nëra niekur kitur iðlikæ. Atsakyti á ðiuos klausimus (Kalnagaliai), 1685 – Macze (Kerðuliðkiai), Slawenciszki bûtø ámanoma tik detaliai iðanalizavus ir sugretinus visus (Slavinèiðkis). to laikotarpio metrikø áraðus. Knygos antroje dalyje, 97–144 puslapiuose, pateikti Pirmøjø dviejø knygos puslapiø áraðai iðblukæ ir labai 437 1682–1692 metø santuokos metrikø áraðai. sunkiai áskaitomi. Krikðto áraðø tekstai sutrumpinti iki minimumo (5 pav.). Juose nurodoma krikðto data, krikð- Metai Puslapiai Áraðø Áraðø Pastabos tyto kûdikio vardas, jo tëvo vardas bei pavardë, motinos numeriai skaièius 1682 vardas bei mergautinë jos pavardë, tëvø gyvenamoji vieta, 97–98 1–10 10 áraðai nuo spalio 18 d. 1683 98–105 11–76 krikðtatëviø vardai, pavardës bei jø gyvenamosios vietos. 66 1684 105–110 77–118 42 nëra liepos-spalio áraðø Jeigu jø pavadinimai sutampa su krikðtijamojo tëvø 1685 111–117 119–169 51 gyvenamàja vieta, jie papildomai nebekartojami. Pateikiu 1686 118–121 170–203 34 kiek geriau áskaitomo 1683 m. áraðo Nr.14 tekstà: 1687 121–126 204–259 56 Die 11 n[owem]bris Ego Ba[ptisavi] Jozephum filium Joanni 1688 126–132 260–310 51 Aziuksztys et Catharina Walucia de Drulany. Con[iungum] 1689 133–136 311–358 48 Joannes Banianis cum Ewa Luknicka item. 1690 136–137 359–371 13 nëra birþelio-gruodþio Teksto vertimas: áraðø (1683 m.) lapkrièio 11 dienà Að Krikðtiju Jono Oþiûkðèio ir 1691 137–142 372–428 57 Kotrynos Valiûèios ið Drûlënø sûnø Juozapu. Krikðtatëviai 1692 143–144 429–437 9 áraðai iki vasario pab. Jonas Banionis su Ieva Luknyte(?) ið ten pat.

KUPIÐKIS 2010 /8 17 istorijos puslapiai

6. 1682 m. pirmasis santuokos áraðas 7. 1683 m. sausio-vasario mën. santuokø áraðai

Santuokos áraðai nuo 1682 m. spalio 18 d. daromi gana besidominties gimtojo kraðto, savo giminës ar ðeimos nuosekliai, tik 1684 ir 1690 metø kai kuriø mënesiø áraðø praeitimi. Ðiø dokumentø prieinamumà labai padidins ir kaþkodël nëra. Áraðo forma nuo 1652 metø kiek pasikei- jø turinio skaitmenizavimas bei patalpinimas á internetinæ tusi. Pateikiu pirmojo 1682 m. áraðo tekstà: erdvæ. Ðis procesas jau pradëtas. VU Komunikacijos Nr.1 fakulteto Bibliotekininkystës ir informacijos mokslo 18 octobris Contraxit Matr[imonium] Joannes Malulanis de institutas sukûrë projektà: „Baþnytiniø archyvø Muntkuny cum Magdalena Adamaycia de Siawry. Testes: Bart- holomey Malunas de Pokietury et Adamus Kusielanis de Munt- PRIEDAS I kuny. (6 pav.) 1683–1917 m. krikðto metrikø knygos Vertimas: Nr.1 Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 18 spalio Sudaryta Jono Maliulionio ið Mutkûnø santuoka su Magdalena Adomaièia ið Siauriø. Liudininkai: Baltra- 1683–1687 KEM 8652 miejus Maliûnas ið Paketuriø ir Adomas Kuðielionis ið 1690–1710 MAB RS 268 128 Mutkûnø. 1715–1725 KEM 8650 1726–1754 MAB RS 268 129 Taigi áraðe nurodoma santuokos data, santuokiniø 1754–1768 KEM 8654 vardai, pavardës bei jø gyvenamosios vietos, taip pat 2 1769–1779 MAB RS 268 130 liudininkø (vyrø) vardai, pavardës ir gyvenamosios vietos 1781–1785 MAB RS 268 131 (7 pav.). 1682–1692 m. santuokos metrikø áraðuose uþ- 1785–1794 MAB RS 268 132 fiksuoti 1748 asmenys (tarp jø tik 437 moterys), jø vardai 1794–1804 MAB RS 268 134 bei pavardës. 1804–1807 MAB RS 268 135 1807–1813 MAB RS 268 136 Santuokos metrikø áraðuose minima daug vietoviø, 1813–1821 MAB RS 268 137 tarp kuriø nemaþai pirmà kartà paminëtø: 1682 m. 1821–1831 MAB RS 268 139 Thodowiany (vëliau Mirabelis); 1683 – Dundule (vëliau 1830–1836 MAB RS 268 141 Uþusieniai), Breywiszki (Breiviðkiai); 1684 – Entopy (In- 1836–1844 MAB RS 268 142 tapai); 1685 – Kalkiemie (vëliau ); 1686 – Beregie 1845–1848 MAB RS 268 144 (Beregiai), Prusogole (Prûsagalë), Rekucie (Rëkuèiai); 1848–1854 MAB RS 268 145 1690 – Czulady (Èiuladai), Druze (vëliau Varaniðkiai); 1855–1862 MAB RS 268 148 1691 – Szarkiszki (Ðarkiðkiai). 1862–1870 LVIA 1356 1 2 Pirmà kartà giliau paanalizavæ dviejø seniausiø XVII 1870–1878 LVIA 1356 1 3 1879–1884 LVIA 1356 1 5 amþiaus Kupiðkio baþnyèios santuokos bei krikðto 1884–1893 LVIA 1356 1 7 metrikø knygø turiná gerai matome, kokie neiðsemiami 1893–1899 LVIA 1356 1 10 praeities klodai (tikri lobiai!) èia slypi, kokià neákaino- 1899–1906 LVIA 1356 1 11 jamà vertæ ðie autentiðki pirminiai ðaltiniai turi mûsø 1906–1917 LVIA 1356 1 19 gimtojo Kupiðkio kraðto istorijos tyrimams. Kadangi ðiø Rodyklës: knygø bûklë gana prasta, pirmiausia reikia jas iðsaugoti, 1684–1872 LVIA 1356 1 12 sutvarkyti, restauruoti, kad jos taptø prieinamos visiems 1873–1914 KEM 2789

18 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

informacinë sistema (BARIS)“ ir jau skaitmenizavo dalá palankesnës galimybës ir ðie istorijos ðaltiniai tampa vis seniausiø Kupiðkio baþnyèios metrikø knygø. BARIO geriau prieinami. svetainëje jau galima skaityti: 1715–1725 m. bei 1819– 1832 m. krikðto ir 1781–1793 m. santuokos metrikø knygas. Vëliau jø bus patalpinta daugiau. Vëlesnio lai- Nuorodos: kotarpio skaitmenizuotø Kupiðkio baþnyèios metrikø ga- 1. 1603 metø Kupiðkio seniûnijos inventorius // Kupiðkis. 2007. lima rasti ir Lietuvos geneologijos ir heraldikos draugijos Nr.5 p.16–34 virtualiame archyve. Èia patalpintos 5 Kupiðkio baþnyèios 2. 1672 metø Pienioniø seniûnijos inventorius // Kupiðkis. 2009 1861–1918 m. santuokos knygos (taip pat yra nemaþai ir Nr.7. p.15–35 Palëvenëlës baþnyèios metrikø knygø). Daug kitø 3. Garliauskas V. Baþnyèiø metrikø knygos Europos ðalyse //Gimtoji kalba. 2010. Nr.8. p.3 kaimyniniø (Palëvenës, Skapiðkio, Subaèiaus, Vabalninko) 4. LVIA. F.525. Ap.21. B.608. L.1–14 baþnyèiø metrikø knygø yra svetainëje epaveldas.lt. Ta d 5. LVIA. F.1356. Ap.1. B.12 visiems besidomintiems metrikø studijomis atsiveria vis 6. Prunskis J. Kupiðkio baþnyèia // Panevëþio balsas. 1934 06 17 Nr.24. p.3 PRIEDAS II 7. Kavoliûnas V. Tirkime baþnyèiø ir kitø ástaigø archyvus // Gimtasai kraðtas. 1943, p. 389 1640–1918 m. santuokos metrikø knygos 8. Paulauskas H. Data 1665 metai // Tiesa. 1960 09 21 9. Paulauskas H. Kupiðkënø kraðtas, V., 1979 p.148 (nuotrauka) Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 10. Paulauskas H. Rasta XVII amþiaus metrika // Literatûra ir menas. 1966 09 17 1640–1652 KEM 8653 11. KEM Saugojimo vnt. Nr.8653 1682–1692 KEM 8652 12. Kupiðkio parapinës baþnyèios santuokos metrikø nuo 1641 iki 1730–1779 KEM 8651 1652 metø knyga 1781–1793 KEM 8649 13. KEM Saugojimo vnt. Nr.8652 14. Kupiðkio parapinës baþnyèios krikðto ir santuokos metrikø nuo 1793–1821 KEM 8655 1684 iki 1691 metø knyga 1821–1831 MAB RS 268 154 1832–1843 MAB RS 268 157 1843–1848 MAB RS 268 160 1848–1858 MAB RS 268 161 1858–1861 MAB RS 268 163 PRIEDAS IV 1861–1870 LVIA 1356 1 1 1781–1918 m. mirusiøjø metrikø knygos 1870–1883 LVIA 1356 1 4 1884–1891 LVIA 1356 1 6 Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 1891–1899 LVIA 1356 1 9 1899–1918 LVIA 1356 1 18 1781–1786 MAB RS 268 181 Rodyklë: 1786–1806 MAB RS 268 182 1897–1937 KEM 2781 1806–1817 MAB RS 268 183 1817–1831 MAB RS 268 184 1831–1842 MAB RS 268 186 PRIEDAS III 1842–1848 MAB RS 268 187 1825–1925 m. santuokos protokolø knygos 1848–1866 LVIA 1356 1 13 1866–1879 LVIA 1356 1 14 Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 1880–1888 LVIA 1356 1 15 1888–1898 LVIA 1356 1 8 1825–1834 MAB RS 268 155 1998–1918 LVIA 1356 1 17 1838–1842 MAB RS 268 158 Rodyklë: 1842–1847 MAB RS 268 159 1880–1937 KEM 2794 1853–1858 MAB RS 268 162 1861–1866 MAB RS 268 164 1866–1870 MAB RS 268 165 PRIEDAS V 1870–1872 MAB RS 268 166 1781–1923 m. metrikø nuoraðø knygos 1872–1876 MAB RS 268 167 1876–1882 MAB RS 268 169 Metai Saugykla Fondas Apraðas 1882–1886 MAB RS 268 170 1886–1890 MAB RS 268 171 1781–1798 LVIA 604 11 1890–1893 MAB RS 268 173 1798–1801 LVIA 604 13 1893–1898 MAB RS 268 174 1802–1833 LVIA 669 1 1898–1905 MAB RS 268 175 1834–1847 LVIA 669 14 1913–1919 MAB RS 268 179 1848–1864 LVIA 669 1 1922–1925 MAB RS 268 180 1865–1923 LVIA 669 19

KUPIÐKIS 2010 /8 19 istorijos puslapiai PRIEDAS VI Baltakarcie Baltakarèiai Wadwy Vaduvos Pirmieji vietoviø paminëjimai 1640–1652 m. santuokos Girwoloki Girvalakiai Witkuny Þeguniai metrikø knygoje Indrusie Ðapalai? Þwalgucie Rëkuèiai Kikagale Kikonys? 1646 metai Migance Migonys Pavadinimo Dabartinis Kondrany Kandrënai Abanie Obonys Mileyszie Mieloðiai originalas pavadinimas Krucie Vidugiriai Bicie Byèiai Miliunce Miliûnai Lowkiele Laukeliai Gieygoli Gaigaliai 1640 metai Milunce Miliûnai Mazyli Maþyliai Gilminet? ? Akmeny Montwidy Muntvydai Akmeniai Montkuny Mutkûnai Graþiuny Graþiðkiai Baiaryszki Notiszki Natiðkiai Bajoriðkiai Piewoniszki Pievoniðkiai Griciuny Griciûnai Dapszie Obolniki Dapðiai Podi Grauþeliðkis Iodupie ? Didzioprudzie Oposci Apaðèia Didþprûdþiai Sterkancy Starkonys Lekiszki ? Jodkany, Jotkany Paniewiez Panevëþys Bukënai Szopoly Ðapalai Matszele, Mieszele Uþusieniai Jurance Pelisze Pelyðiai Jurëniðkis Tumasani Tumasonys Mieszkany Miðkonys Jurkupie Pieniany Pienionys Jurkupiai Ulduki Uldukiai Mitowo Mituva Kindery Pirogi Pyragiai Kinderiai Wederiszki Vederiðkiai Oscianki ? Kreywesale Poberze Paberþiai Kreiveniai Weyþki Vieþgai Szauliszki, Sauliszki ? Kupiszki Pokarkle Pakarkliai Kupiðkis Wingraliszki ? Tumkuny Stunkûnai? Naruny Pokieture Paketuriai Noriûnai Witkucy Þeguniai 1647 metai Newie Polawienie Palëvenë Naiviai Zwery Þvëriai Draganie ? Ogince Popiele Papiliai Uoginiai Zwirbli Þvirbliai Gaigale Gaigaliai Pimpiny Popiwese Papyvesiai Buoþiai 1644 metai Jaksie Jokðiai Plondoki Pupance Puponys Plundakai Bukieny Bukënai Sargowicze Mieloðiai Raukxtany Remeysze Þeguniai Raukðtonys Dawkucie Daukuèiai Sypaynie Vidugiriai Remeykance Rudyki Rudikai Papiliai Gieginty ? Stankuny Stankûnai Rudyle Siawry Siauriai Rudiliai Gresiny, Gresieny Griciûnai? Wasiuny Vosniûnai Skadynie Sywaynie Suvainiai Skodiniai Guczuny Guèiûnai Þilany Þiliai? Skopiszki Swiadoscie Skapiðkis Svëdasai Kakuny Gakûnai? 1648 metai Swidance Szaltenie Svideniai Ðalteniai Kupreliszki Kupreliðkis (naujø nëra) Sziepetiszki Szymance Ðimonys Ðepetiðkiai? Lapienie Lopiniai 1649 metai Uszpole Terpeikiszki Terpeikiai Uþpaliai Laukagale Laukagaliai Oszkinie Oþkiniai Wiezany Traginie Trakininkai? Vëþionys Leguny, Legunce ? Prunckuszki Prunciðkiai Zekiszki Uzubalis Uþubalis Þekiðkiai Mazancy Maþionys Skiemundy ? 1641 metai Waroniszki Varaniðkiai Ostrowy Astravai Trakiniki Wezele Trakininkai Abeli Abeliai Vëþeliai Pilweli Pilviðkiai? 1650 metai Aniuny Wierbaliszki Virbaliðkiai Oniûnai Podwory Dvariðkiai Bokszany Bakðënai Auluny Wizgiuny Visgiûnai Auliðkis Radziuny Radþiûnai Eyniszki Elniðkiai? Bikance Zosnice Zasinyèiai Bikonys Rekutany Rakutënai Girbucie Girbuèiai Bileny Zeydeliszki Þaideliai Bilënai Sakance Sokonys Ilgucie Ilguèiai Birecie Zemaytele Þemaitëliai Birieèiai Sawiciuny Èiovydþiai Ryszkany ? Byrze Zyliszki Þiliðkiai Birþai Szeymeniszki Ðeimyniðkiai Witkuszki ? Bogdaniszki 1642 metai Bagdonys Szymiszki Ðimiðkiai Þaukawary Siauriai Buywiany Bygaile Bygailiai Buivënai Tiliszki ? Þwerele Þvëriai Butwillance Buteny Þaideliai Butënai Tumaszuny Tumasonys Þwirblany Ciawdzie Þvirblionys Cipany Èypënai Èiovydþiai Warniszki Varniðkiai 1651 metai Ciwany Daukszany,Dauksze Ðalteniai Èivonys Wengreli ? Aszkinie Oþkiniai Czekowczyzna Dydziogrosze Didþiagraðiai Kauniðkis Wizbary Visbarai Bugailiszki Bugailiðkiai Daniuny Drulance Drûlënai Duoniûnai Þiegunce Þeguniai Iabany Obonys Darszyszki Duble Dûbliðkiai Darðiðkiai Þylasadzie ? Impieliszki Impoliðkiai Diciuny Jurgieliszki Jurgeliðkiai Dièiûnai 1645 metai Jawniuny Jauniûnai Garupi Kieginie Kieginiai Ðarkiðkiai Biluny Biliûnai Kierszagola ? Gindwili Kikance Kikonys Gindviliai Boiary Bajorai Kowale Kalviai Giwokory Kirbuczi Girbuèiai Gyvakarai Ciulyny Èiuladai? Loytele Laiteliai Gudeli Kreypsze Kreipðiai Gudeliðkiai Ciwy Èivai Rymanie ? Jodynie Laukiszki Liaukiðkiai Juodiniai Franckuny Prunciðkiai? Sileykie Ðileikiai Jodupance Liki Likalaukiai Juodpënai Graþyszki Graþiðkiai Solohubiszki ? Jurgiszki Marki Margiai? Jurgiðkis Juciuny, Iuciuny Iciûnai Solomiescie Jutkance Naciuny Nociûnai Kerðuliðkiai Jutkonys Kierszule Steginie, Stegiele Ðalnakandþiai Kateliszki Naniszki Naniðkiai Linkiðkiai Kateliðkiai Lynkiszki Tatkance Tatkonys Kierele Pomornoki Pamarnakiai Dûbliðkiai Kereliai Meldynie Traszkuny Troðkûnai Kosany Pruseli Prûseliai Mikniuny Mikniûnai Kuosënai Welnakie Velniakiai Laukmeniszki Sobuliszki Sabuliðkiai Narbuty Narbutai Laukminiðkiai Wilkomirz Ukmergë Lebedzie Sopoly Lebedþiai Ðapalai Nemeyry Nemeiriai Þukowo Tiltagole Þukauskai Leycie Laièiai Tiltagaliai Nuciuny Nièiûnai 1652 metai Lobince Widugiry Vidugiriai Pilwiszki Pilviðkiai Lobiniai Meliny Mëlyniai Lukance Wiszinty Vieðintos Prusy Prûseliai Lukonys Podzie Grauþeliðkis Meginie Worakale Byèiai Skworby Skverbai Laièiai Sobolony Sabaliûnai Meldyniszki Zubiszki Vairiðkiai Tegienie Ðalnakandþiai Dûbliðkiai Warkaliszki Byèiai Miciuny Mièiûnai 1643 metai Wadany Vodonys 20 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

Jonë ÞEBRYTË KUPIÐKIO SKAUTAI

ÐIEK TIEK APIE LIETUVOS SKAUTØ SÀJUNGÀ (-ë), kartais globëjas (-a) arba abu kartu, draugininko Lietuvos skautø sàjunga (LSS) – vienintelis Lietuvoje padëjëjas (-a), adjutantas, skiltininkai ir paskiltininkiai. susivienijimas, turëjæs tikslà auklëti pagal Roberto Baden Draugovei priklausë skautø skiltys ir bûreliai. Powellio skautybës sistemà Lietuvos jaunimà religingais, Skautijos nariai buvo jaunesnieji skautai, iki 1935 m. dorais, kilnios dvasios, tvirto bûdo þmonëmis, sàmonin- naujo LSS statuto vadinti vilkiukais ir paukðtytëmis. Ka- gais lietuviais ir naudingais pilieèiais. LSS ákurta 1930 m. dangi vilkiuko vardas atrodë kiek atgrasus, 1935 m. per- spalio 1 d. Prieð ákuriant Sàjungà pirmoji skautø Vytauto vadinti jaunesniaisiais skautais (-ëmis), o daþnai vadinti draugovë ásisteigë 1918 m. lapkrièio 1 d. pirmojoje Vil- skautukais, skautukëmis. Nuo 12 metø amþiaus nariai niaus lietuviø vyrø gimnazijoje; toliau skautø vienetai jau buvo skautai (-ës), nuo 17 metø mergaitës, nuo 18 kûrësi Kaune, Panevëþyje, Ðiauliuose ir kitur. Nuo 1922 metø vaikinai – vyresnieji skautai vyèiai; atskirai veikë m. birþelio 3 d. ëmë veikti Lietuvos skautø asociacija, skautai studentai (akademikai) bei rëmëjai – pilname- kurios ðefas buvo Jurgis Alekna, nuo 1925 m. balandþio èiai Lietuvos pilieèiai; buvo skautø garbës nariø, veikë 16 d. ðefas – Respublikos Prezidentas Aleksandras Stul- jûrø, oro skautai. ginskis. 1925 m. balandþio 16 d. asociacija pervadinta Skautø ðûkis buvo „Budëk!“. Atsakas á „Budëk!“ Lietuvos skautø brolija, ðefu liko A. Stulginskis, vyriau- buvo „Vis budþiu!“ O tai reiðkë, kad skautas (-ë) yra siasis skautininkas – Mikas Kalmantas. pasirengæs kiekvienu momentu atlikti savo pareigà pagal 1930 m. spalio 2 d. iðleistas Lietuvos skautø ástaty- skautijos ðûká, atsimena skauto ástatus, duotà áþodá, ið mas1, kuriuo patvirtinta Lietuvos skautø sàjunga, vei- pat jaunø dienø jis pasirengæs didþiajam budëjimui – kianti nuo 1930 m. spalio 1 d. LSS veikë Ðvietimo mi- tëvynës stiprinimui ir jos garbei. nisterijos þinioje. Vyriausiasis Sàjungos valdomasis or- Skautijos ástatai: 1. Skautas tiesus ir laikosi duoto ganas buvo LSS taryba. Sàjungos ir jos organø sudary- þodþio; 2. Skautas iðtikimas Dievui ir Tëvynei; 3. Skautas mà bei vidaus tvarkà nustatë Ðvietimo ministro patvir- yra naudingas ir padeda savo artimui; 4. Skautas yra tintas statutas. Sàjungos ðefas – Respublikos Prezidentas kiekvieno skauto brolis ir kiekvieno artimo draugas; 5. Antanas Smetona, jo pavaduotojas – Sàjungos tarybos Skautas yra mandagus; 6. Skautas – gamtos draugas; 7. pirmininkas J. Alekna, vyriausiasis skautininkas – plk. Skautas klusnus savo tëvams ir vyresnybei; 8. Skautas Juozas Ðarauskas. Visos veikusios skautø organizacijos linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties; 9. Skautas yra perëjo LSS þinion. Skautijos ðûkis buvo „Dievui, Tëvynei taupus; 10. Skautas yra blaivus ir skaistus savo mintyse, ir Artimui“. Pasaulio skautijos globëjas buvo ðv. Jurgis, þodþiuose, veiksmuose, negeria ir nerûko. Geleþinis Lietuvos skautø – ðv. Kazimieras. Skautø himno autorius skauto ástatas – visas savo pareigas atlieka sàþiningai. – kun. M. Gustaitis, muzika A. Aleksio. Pirmasis skautø Jaunesniøjø skautø (-èiø) ástatai buvo: 1. Jaunesnysis terminijos kûrëjas buvo kalbininkas Jonas Jablonskis. (-ioji) skautas (-ë) klauso vado; 2.Jaunesnysis (-nioji) 1935 m. kovo 9 d. patvirtintas naujas Sàjungos sta- skautas (-ë) stengiasi bûti geras (-a). tutas2, kuris pakeitë Sàjungos tvarkà. Valdanèioji ins- Pabuvæ 4 mënesius kandidatais á skautus, jaunesni titucija – Sàjungos taryba, o jos nutarimus vykdo tarybos skautai, o nebuvæ skautukais, visi kiti kandidatai á skau- pirmija (ðtabas). LSS ðefas liko Antanas Smetona, jo tus, duodavo áþodá. Áþodis – tai vieðas gera valia daromas pavaduotojas ir tarybos pirmininkas – J. Alekna, vyriau- pasiþadëjimas, graþiausias ir iðkilmingiausias ávykis siasis skautininkas – J. Ðarauskas. Sàjungos ðefas paskyrë skauto gyvenime. Tiktai davæ áþodá skautukai ir kiti kan- tarybà, jos pirmininku – J. Aleknà. didatai á skutus tapdavo tikrais skautais, galëdavo dëvë- Sàjunga buvo suskirstyta á brolijas ir seserijas. Brolijai ti skautiðkà uniformà ir ryðëti kaklaraiðtá. vadovauja brolijos vadas su vyriausiàja brolijos vadija Skautukø áþodis: „Að pasiþadu mylëti Dievà, Tëvynæ, (vadovybe), seserijai – seserijos vadë su vyriausiàja sese- vykdyti jaunesniøjø skautø (-èiø) ástatus ir kasdienà pa- rijos vadija. Atsirado naujos pareigybës – rajono vadas daryti gerà darbelá“. su rajono vadija. Brolijos, seserijos ir rajono vadø þinioje Skautø áþodis: „Brangindamas(-a) savo garbæ að pa- veikë tuntai, suskirstyti pagal teritorijas. Tuntams vado- siþadu stengtis tarnauti Dievui, Tëvynei, padëti artimui vavo tuntininkai ir tuntininkës su tunto vadija. Tuntà ir vykdyti skautø ástatus“. sudarë kelios rajono skautø draugovës, kurios buvo pa- Prieð duodamas áþodá kandidatas á skautus turëjo ið- grindiniai brolijos ir seserijos veiklos vienetai, turintys laikyti III patyrimo laipsnio programos egzaminus. II ir bent 12–14 skautø. Draugijos vadijà sudarë draugininkas I patyrimo laipsniø egzaminai buvo tolesnio skauto skau- KUPIÐKIS 2010 /8 21 istorijos puslapiai tybës supratimo ir ásipareigojimø tàsa. Skautai vyèiai Vyriausiosiomis skautininkëmis buvo Sofija Èiurlio- turëjo savo patyrimo laipsniø programà, o po 24 metø nienë, Ksavera Þilinskienë. Skautës sukûrë atskiras amþiaus skautai nebelaikë egzaminø, áþodá duodavo veiklos programas, pagal kurias auklëjo mergaites skau- stovyklose, iðkylose. Skautai apskritai laikë egzaminus tes, rûpinosi savo spauda, organizavo stovyklas, iðkylas, vadovø laipsniams, vyèio laipsniams, specialybëms ágyti. keliones, pramogø vakarus. Visi skautai (-ës), iðlaikydami egzaminus, turëdavo Pirmoji skautø vyèiø skiltis ákurta 1925 m. kovo 15 ágyti tam tikras specialybes. Antai berniukai ir mergaitës d. Panevëþyje. 1926 m. kovo 14 d. perorganizuota á galëjo bûti sanitarai, muzikantai, siuvëjai, paukðèiø glo- draugovæ. Á skautus vyèius ásiraðæs skautas 3 mënesius bëjai, darþininkai ir kt., atskiras specialybes turëjo ber- buvo kandidatas, o nebuvæs skautu – 6 mënesius. 1939 niukai (ðaulys, stalius, odininkas, darþininkas ir kt.) ir m. pabaigoje buvo 5 vyèiø draugovës, 16 bûreliø. mergaitës (mezgëja, skalbëja, juostø audëja, verpëja ir Studentai (akademikai) skautai jungë abiejø lyèiø kt.). Kreipinys á skautà (-æ) buvo „sesë“, „sesutë“, skautiðkà jaunimà ir jau baigusius aukðtuosius mokslus „brolis“, „brolelis“. skautus. Pirmasis akademinis skautø vienetas buvo Brolijos þenklas buvo stilizuota lelija, dorovës ir Lietuvos universitete 1924 m. spalio 16 d. ásikûrusi miðri nekaltybës simbolis. Lelijos viduryje Gedimino stulpai studentø draugovë. – tautos jëgos ir vienybës simbolis su áraðu „Budëk!“, Skautams remti draugija ákurta materialiai ir mo- t.y. bûk pasiruoðæs teikti artimui pagalbà, budëti tautos raliai padëti Lietuvos skautams. Pirmieji ástatai pa- ir valstybës tarnyboje. Trys lelijos lapeliai apaèioje reiðkë tvirtinti 1919 m. birþelio 27 d. Veikë iki 1935 m. 9 ba- tris pasiþadëjimus – Dievui, Tëvynei ir artimui. landþio d., kai naujuoju LSS 1935 m. statutu draugija Seserijos þenklas – rûta. Trys rûtos lapeliai iðreiðkë buvo panaikinta. Nuo 1936 m. skautai rëmëjai susitelkë ðûká „Dievui, Tëvynei ir Artimui“. Viduriniame lapelyje á bûrelius ðalia tuntø ir draugoviø. – Vyèio kryþius. Rûtos lapelius apjuosia kaspinas, per- Veiklûs skautai buvo apdovanojami ávairiais þenklais, vertas per þiedà. Kaspine áraðas „Budëk!“ Rûta uþsi- ordinais. Buvo Gedimino Vilko ordinas (ást. 1924 m.), baigia trimis iðlenktais koteliais, reiðkianèiais skautës Inkaro ordinas (jûrø skautai, nuo 1922 m.), Maltos Kry- ðypsná. Þiedas simbolizuoja seseriðkumà ir vieningumà. þiaus I ir II laipsnio ordinai (1925), Baltosios Svastikos Toks þenklelis pradëtas neðioti apie 1931-uosius metus ordinas (1925–1928), Svastikos ordinas (1928–1940), (minimi ir 1929 m.). ordinas „Uþ nuopelnus“ (1928), Lelijos ordinas (1928), Svarbiausias skautø auklëjamasis darbas vyko Tëvynës sûnaus (dukters) þenklas, Vëliavos þenklas, draugovëse, skiltyse, bûreliuose. Á skiltis buvo sutelkiama Padëkos þenklas, Gyvybës gelbëjimo kryþius. apie 10–12 vienodo amþiaus skautø. Draugovës ir skiltys Lietuvos skautija per savo veiklà tarpukariu iðleido raðydavo veiklos dienoraðèius. 1933 m. pradëtos raðyti ir 80 neperiodiniø leidiniø ir 150 periodiniø leidiniø, dau- skilèiø knygelës. Draugovës dienoraðtá ir skilèiø knygeles giausia spausdintø ðapirografu ir rotatoriumi. Svarbes- raðë draugininko padëjëjas (-ja) arba adjutantas. Skilèiø nieji periodiniai leidiniai buvo „Skautas“ (1922–1923), dienoraðèius ir skilèiø knygeles – skiltininkai (-ës) ir jø „Skautø aidas“ (1923–1940), „Skautø vadas“ (1932– paskirti skilties nariai. Pagrindinius draugovës reikalus 1935), „Skautybë“ („Skautø vado“ tæsinys, 1936–1940), tvarkë draugininkas (-ë) arba globëjas (-a). „Vadovë“, skauèiø vadoviø laikraðtis (1929, 1930–1935, Minëtina, kad 1933 m. LSS vyriausiasis ðtabas iðleido 1937–1940), „Skautø kalendorius“ (1928–1930, 1936– 120 puslapiø skilèiø knygeles, kurios ið esmës rodë skilèiø 1937) ir kt. veiklà, nariø sudëtá ir kitas svarbias veiklos þinias. Jas 1939 m. pabaigoje veikë 34 tuntai, 56 jaunesniøjø, uþpildydavo atskiros skiltys. Daþnai rengti ávairûs tobu- „Margio“ draugovës skautai su vadove. Apie 1927 linimosi kursai vadovams, draugininkams, skiltininkams. Svarbus skautø auklëjimo bûdas buvo stovyklos. Jas rengti privalëjo visi skautijos vienetai, skautai turëjo da- lyvauti ir LSS rengiamose stovyklose. Pirmoji skautø stovykla ávyko 1923 m. birþelio 26–liepos 19 dienomis Karmëlavos miðke. Ypaè svarbi skautø auklëjimui buvo daina ir ávairûs þaidimai, kuriø mokëta begalë. Iðorinë skautijos veikla buvo labdara (lankydavo se- neliø, naðlaièiø prieglaudas bent kartà per mënesá), paukðèiø ir visos gyvûnijos globa, valstybiniø ir tautiniø ðvenèiø, áþymiø Lietuvos þmoniø sukakèiø paminëjimai, ávairios kitos taurios pramogos. Nuo 1935 m. kovo 9 d. moterys skautës atsiskyrë nuo vyrø skautø ir sudarë atskirà Lietuvos moterø seserijà.

22 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai ðioje Kupiðkio skautijos apþvalgoje galimos pa- klaidos apie draugoviø ar kitø skautø vienetø veiklà, vadovø paskyrimà ir pan. Në vienos Ku- piðkio draugovës nuoseklûs dokumentai neið- likæ, beveik nerasta duomenø apie skautø gy- venamàsias vietas.

KUPIÐKIO SKAUTIJA: „MARGIO“ DRAUGOVË Kupiðkio skautø Lietuvos kunigaikðèio Margio (toliau „Margio“) III draugovë ákurta 1926 m. lapkrièio 21 d.5 Jos steigëjai buvo Jonas Adomonis (ið Ploteliø vienkiemio), A. Arma- „Graþinos“ draugovës skautës po atsiskyrimo nuo „Margio“ draugovës su glo- lavièius ir Rokiðkio tunto atstovas V. Ruseckas. bëju mokytoju Justu Vaièaièiu. Apie 1929 Veiklos centras – Kupiðkio vidurinë mokykla, o draugovës vadovai, globëjai – mokytojai. Stei- giamajame susirinkime draugininku iðrinktas J. Adomonis, adjuntantu – A. Tubius. 1927 m. pa- baigoje draugininku ëmë dirbti Jonas Aleðiûnas (dirbo iki 1930 ar 1931 metø), trumpai 1927 m. – ir Petras Simanavièius. Be A. Tubiaus, draugi- ninko padëjëjais buvo ir Vilius Mikalauskas, B. Sabaliauskaitë. 1926 m. ásteigtos berniukø „Saka- lø“, „Lapiniø“ ir mergaièiø „Geguèiø“ skiltys, o 1927 m. – ir „Kregþduèiø“ skiltis. Iki 1929 m. „Margiui“ priklausë 34(?) skautai ir skautës, 29 buvo iðlaikæ III patyrimo laipsnio egzaminus. 1929 m. balandþio 23 d. skautës „Margio“ rûpes- èiu atsiskyrë nuo berniukø draugovës ir sudarë „Graþinos“ draugovës N skilties skautës su draugininke mokytoja J. Januðke- atskirà I „Graþinos” (toliau „Graþinos“) draugovæ. vièiûte ir progimnazijos direktoriumi Vincu Eiduku. 1935 Koks buvo „Margio“ ðtabas arba vadovybë 1929–1930 m., duomenø nerasta. Yra uþuominø, 116 miðriø jaunesniøjø skautø ir skauèiø draugoviø, 115 kad nuo 1930 m. iki 1932 m. „Margio“ veikla buvusi skautø draugoviø. Manoma, 1940 m. pradþioje galëjo itin silpna, kad apskritai draugovë neveikë, nors 1931 bûti 15–20 tûkst. skautø (-èiø), o per skautijà apskritai m. draugininku tebebuvo J. Aleðiûnas, adjuntantas – M. perëjo apie 100 tûkst. nariø. Skautybë Lietuvoje buvo Jucevièius, suðauktos 4 sueigos. „Margio“ globëjas nuo tapusi rimtu tautiniu darbu, vedanèiu ðalá graþesniu kul- 1927 m. iki 1930 m. vidurio buvo Kupiðkio vidurinës tûros keliu, davusi apgalvotà pedagoginæ sistemà jau- mokyklos mokytojas Justas Vaièaitis. nimui auklëti. Skautija norëjo pasaulá padaryti graþesná, Draugovë buvo nusiteikusi ryþtingai veikti. Jau 1926 stengësi ugdyti kilnø þmogø. m. iðkelta mintis leisti draugovës rankraðtiná laikraðtëlá Lietuvos skautø sàjunga sovietø uþdrausta 1940 m. „Juokø geldelæ“. Pirmasis laikraðtëlio numeris iðleistas liepos 18 d.3 Uþsienyje atkurta 1945 m. liepos 25 d., Lie- 1927 m. sausá; tø paèiø metø kovà–balandá iðleistas tuvoje – 1989 m., taèiau netrukus susiskaldþiusi á atski- „Skauto“ 1/2 (sudvigubintas) numeris. Iki ðiol Respub- ras savarankiðkas organizacijas. likos rankraðtynuose yra iðlikæ tiktai ðie paminëti laik- Kupiðkyje veikusios skautø draugovës ið esmës pri- raðtëliø numeriai ir dël to neiðaiðkinta, kaip ilgai jie buvo klausë Rokiðkio rajono tuntui. Paþymëtina, kad Rokiðkio leisti ir kiek numeriø iðleista. Kupiðkënø sportininkø raj. tunto ásakuose dël draugoviø priëmimo á tuntà, vado- vyèiø rankraðtiniame „Sportininko“ laikraðtëlyje yra vø paskyrimø rasta netikslumø – dvigubø skirtingø datø. uþuomina (1928, Nr.2, lap.13), kad skautai 1927(?) m. Ðiandien pasakyti, kuri data buvo tikroji, nebeámanoma; iðleidæ ir „Skautø aidà“, bet ðio laikraðtëlio rankrað- raðytos abidvi datos. Be to, Lietuvos valstybiniame cen- tynuose aptikti neteko. Vienas ið laikraðtëliø leidimo triniame archyve saugomi Rokiðkio raj. tunto dokumen- organizatoriø buvo J. Adomonis. tai nesuskirstyti pagal draugoves ir norint surasti duo- 1932 m. sausio 15 d. suðaukta tarsi atkuriamoji menø apie vienà ar kità Kupiðkio draugovæ tenka per- „Margio“ sueiga, iðrinkta vadovybë – draugininkas Vy- þiûrëti visas Rokiðkio raj. bylas4. Dël minëtø prieþasèiø tautas Majauskas, adjuntantas M. Puèëta, dirbæ trumpai.

KUPIÐKIS 2010 /8 23 istorijos puslapiai m. geguþës 21 d. „Margio“ globëju ir draugininku tapo mokytojas Feliksas Visockas, skautas vytis, vyresnysis skiltininkas, pareigas ëjæs iki LSS likvidavimo. Per veik- los metus (neiðsamûs duomenys iðlikæ tiktai ið 1926–1935 metø) „Margyje“, be 9–10 ðtabo–vadijos nariø, buvo iki 34 skautø ir skauèiø, o po 1929-øjø apie 25–30 skau- tø ir kasmet po 7–8 kandidatus. Be maþø iðimèiø, kas mënesá buvo ðaukiamos draugovës, kas savaitë – skilèiø sueigos (be vasaros mënesiø). Kasmet draugovës kartu iðkilmingai ðvæsdavo abie- jø draugoviø ákûrimo metines ðventes, kartu su áþodþiais, ávairiø skautiðko vyresniðkumo laipsniø suteikimu, pramogø vakarais. Su Kupiðkio visuomene minëjo „Graþinos“ draugovës „Gulbiø“ skilties skautës. Ið kairës antra R. valstybines, tautines ðventes, ypaè Motinos dienà, Tautos, Dambrauskaitë. Apie 1937 Ðv. Jurgio ðventes, Vilniaus uþgrobimo dienà. Tais paèiais metais draugininku paskirtas Juozas Kruèas, 1933 m. balandþio 29 d. per draugoviø metinæ ðventæ metø pabaigoje – Vytautas Stukas, draugininku dirbæs po áþodþio parodytas scenos vaizdelis „Buities sonata“, iki 1933 m. gruodþio 15 d., kai draugininkø pareigas per- kalbëta apie bûsimà S. Dariaus ir S. Girëno skrydá per ëmë Kupiðkio vidurinës mokyklos mokytojai. Drau- Atlantà, apie Palangoje ávyksiantá skautø sàskrydá. Tø gininkø padëjëjais 1933–1940 m. dirbo Vytautas Stukas paèiø metø spalio 8 d. Kupiðkio piliakalnyje paminëta (1933 pab.–1936), Petras Jusius (1937–1938), Kazys Vilniaus uþgrobimo diena, á kurià buvo susirinkæ per 300 Ðimkûnas (1938–1940). Draugovës valdyboje, be mi- þmoniø. Iðkilmingai paminëta ir 1926 m. gruodþio 17-oji, nëtø, dirbo ir Antanas Barzdenis, Eduardas Styra, valstybinio perversmo diena. Mykolas Styra, Juozas Jonuðys ir kt. 1933 m. rugpjûèio 12–29 dienomis vyko visos Lie- 1932–1934 m. „Sakalø“ skiltininkai buvo Pranas tuvos skautijos atstovø sàskrydis–stovykla Palangoje. Jonuðka, Albinas Zovë, „Lapinø“ – M. Bajoras, Juozas Dalyvavo apie 2000 skautø. Rugpjûèio 17 d. – R. Baden- Jonuðys; 1932 m. sausio 1 d. ákurtai „Strazdø“ skilèiai va- Powellio iðkilmingos sutiktuvës; skautijos ákûrëjas á sto- dovavo Juozas Gurklys. 1935 m. „Sakalø“ skiltyje buvo 8 vyklà atvyko su þmona skaute ir 600 anglø skautø. Ið ku- skautai, skiltininkas – Antanas Ketvirtis; „Lapinø“ piðkënø vykti á stovyklà uþsiraðë 11 skautø. skiltyje – 9 skautai, skiltininkas – Vladas Stukas; „Straz- Ypaè plaèiai ir iðkilmingai ðvæsta „Margio“ drau- dø“ – 7 skautai, skiltininkas – P. Jusius. Vëlesniø þiniø govës 8-eriø metø ákûrimo sukaktis 1934 m. balandþio apie skiltis ir jø sudëtis nerasta. 14 d. Ðventëje dalyvavo LSS vyriausiasis skautininkas 1932 m. vasario 18 d. „Margio“ draugovë priimta á plk. J. Ðarauskas, Rokiðkio raj. tuntininkas Vladas Roz- Rokiðkio raj. tuntà. Beje, yra minima ir kita data – 1931 manas, Kupiðkio vidurinës mokyklos direktorius Vin- m. balandþio 4-oji, bet tà dienà á tuntà buvo priimta ir cas Eidukas, „Margio“ draugininkas Antanas Kuli- „Graþinos“ draugovë. Kuri data – 1931 ar 1932 m., buvo kauskas, „Graþinos“ draugovës globëja J. Januðkevièiûtë, „Margio“ priëmimo á tuntà data, ðiandien jau neámano- draugoviø ðtabø nariai, daug skautø ir jø tëvø. Áþodþio ma iðsiaiðkinti. Galima daryti prielaidà, kad abidvi drau- iðkilmëms vadovavo J. Ðarauskas. Áþodá davë 20 skautø, govës á tuntà priimtos tuo paèiu laiku – 1931 metais. 11 mergaièiø ir 9 vaikinai. Nuo 1931 m. iki 1932 m. pradþios draugovæ globojo Per ðià ðventæ ávairûs skautiðko vyresniðkumo laips- Kupiðkio vidurinës mokyklos mokytoja Juzë Januðke- niai suteikti A. Kulikauskui, „Margio“ adjuntantui Vy- vièiûtë; nuo 1932 m. kovo iki 1933 m. spalio (gruodþio?) tautui Stukui, „Graþinos“ draugininkei Þ. Jankevièiûtei, draugovës globëjas, kiek vëliau draugininkas, buvo mo- II patyrimo laipsnis suteiktas skautams Juozui Jonuðiui, kytojas Antanas Savickas; 1933 m. spalio 15 d. (1934 Antanui Ketvirèiui; III patyrimo laipsnis – visiems da- 03 04?) globëju ir draugininku paskirtas mokytojas An- vusiems áþodá skautams. Ðventë uþbaigta Tautos himnu, tanas Kulikauskas, nuo 1932 m. skautas, draugininku pramogø vakare suvaidintas scenos vaizdelis ið skautø dirbo iki 1935 m. rugsëjo. Atleistas jam paèiam praðant, gyvenimo, padainuota, ðokti plastiniai ðokiai (reþisierë taèiau dar kurá laikà pasiliko draugininko pavaduotoju, mokytoja A. Visockienë). o 1935 m. spalá dalyvavo skautø vadovø kursuose Kaune. Kadangi „Margio“ draugovës dokumentuose nerasta 1935 m. rugsëjo 13 d. Rokiðkio tuntas „Margio“ glo- kandidatø á skautus berniukø egzaminø III patyrimo bëju ir draugininku paskyrë mokytojà Aleksandrà Diè- laipsniui ágyti pavyzdþio, èia pateikiama „Graþinos” petrá, 1936–1938 m. Kupiðkio progimnazijos direktoriø, draugovës kandidatës á skautes Antaninos Merkytës 1934 nuo 1924 m. skautà, 1937 m. paskautininká, skautus glo- m. balandþio mënesá laikytø egzaminø analogiðkam bojusá ir jiems vadovavusá iki 1938 m. geguþës. Nuo 1938 patyrimo laipsniui gauti þiniø lapas.

24 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai „Lietuvos skautø sàjungos Rokiðkio rajono tunto I Kupiðkio tijos atstovø parodomoji sueiga skautø vyèiø bûrelyje: „Graþinos“ draugovës „Geguèiø“ skilties skautës Antaninos skaityti referatai, iðtraukos ið draugoviø dienoraðèiø, Merkytës egzaminø á III-ájá patyrimo laipsná lapas“ þaidimai ir dainos. Kovo 16–29 dienomis – inkilëliø dir- Programa Egzaminatorius bimo savaitës. Skautai padarë 17 inkilëliø ir juos sukëlë á 1. Þinoti ir mokëti paaiðkinti skautø ás- Skiltininkë B. Roz- medþius, surengë iðkylà á Vaideginës, arba Kiðkio, miðkà. tatus, obalsá, áþodá, paproèius, ðûká manaitë (ið Rokiðkio Balandá surengti egzaminai II patyrimo laipsniui – J.Þ.) ágyti, juos iðlaikë 8 skautai; suorganizuoti meteorologijos 2. Þinoti pasaulio ir Lietuvos skautø is- „Margio“ globëjas praktikos darbai Kupiðkio vidurinës mokyklos meteo- torijà A. Kulikauskas rologijos stotyje meteorologo specialybei ásigyti. Balan- 3. Þinoti LS Sàjungos ðefà ir vyriausájá A. Kulikauskas dþio 1–17 dienomis margieèiai surengë Geleþinio Vilko skautininkà savaites Raèiupënø ir Pajuodupës kaimuose, iðplatino 4. Mokëti Lietuvos ir skautø himnà „Graþinos“ drauginin- kë Þ. Jankevièiûtë Vilniaus pasø ir þenklø uþ 64 su virðum litø. 5. Þinoti skautø uniformà, saliutà ir gar- B. Rozmanaitë 1935 m. spalio 1d.–1936 m. vasario 28 d. veiklos pla- bës þenklus ne buvo numatytos draugovës sueigos apie iðkylø, sto- 6. Mokëti nupieðti skautø þenklelá, skil- B. Rozmanaitë vyklø organizavimà, ávairiø mazgø riðimo pratybos, þy- ties siluetà (gyvio siluetà – J.Þ.) gio, rikiuotës pratimai, Morzës abëcëlës ásisavinimas, 7. Turëti pagrindiniø þiniø ið Lietuvos A. Kulikauskas paðnekesiai apie signalizacijà ir pratybos, iðkylos á Pa- istorijos ir geografijos lëvenæ, Pajuodupæ, ávairûs þaidimai, dainos ir kita. 8. Þinoti tautos ir skautø ðventes, tautos Paskiltininkas V. Stu- 1937 m. vasario 16 d. vyresniajam skiltininkui A. Diè- ir valstybës vëliavas ir herbà kas (ið „Margio“ drau- petriui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1938 m. gruodá, govës) 9. Þinoti elementarià asmens higienà A. Kulikauskas ðvenèiant LSS ákûrimo 20-metá, F. Visockui suteiktas kaip kvëpavimo, odos, dantø, kambario vyresniojo skautininko laipsnis, á skautus vyèius áraðydinti ir kt. Juozas Dilys, Juozas Ðlapelis, Julius Raiðys. Neabejotina, 10. Þinoti savo tuntininko, draugovës Þ. Jankevièiûtë kad ir ankstesniais metais bûta ávairiø skautiðkumo laips- bûsto, artimiausio gydytojo, vaistinës, niø suteikimo atvejø, bet duomenø nerasta. policijos, gaisrininkø ir kitus reikalingus Apie „Margio“ draugovës veiklà po 1935 m. þiniø adresus LCVA Rokiðkio raj. tunto bylose nerasta, nors veikla 11. Þinoti skautø sutartinius ðvilpesius V. Stukas nenutrûko iki 1940 m. „Margio“ draugovës skautai raðë ir kelionës þenklus savo veiklos dienoraðtá (iðlikusi draugovës dienoraðèio 12. Mokëti pradþios rikiuotæ ir 20(?) B. Rozmanaitë skautiðkø þaidimø (kai kuriuose egza- iki 1936 m. iðtrauka-santrumpa), veiklos kronikà, skilèiø minø lapuose – ir 5 bent dainas – J.Þ.) knygeles, taèiau jø LCVA neaptikta6. 13. Mokëti riðti geràjá, piemenø, þvejø Skiltininkë E. Savic- mazgus, ávairias kilpas katë „GRAÞINOS“ DRAUGOVË 14. Nemaþiau dviejø mënesiø vesti die- E. Savickatë 1929 m. balandþio 23 d. per „Margio“ draugovës nynëlá apie geruosius darbelius, higienà, sueigà mergaitës skautës „Margio“ iniciatyva atsiskyrë santykius su tëvais ir artimaisiais, apie nuo „Margio“ ir sudarë atskirà „Graþinos“ draugovæ. gimnastikà, mandagumà ir tvarkingumà. 1929 m. geguþës 19 d. Rokiðkio tunto ásaku draugovei Kalba netaisyta. leista pasivadinti I „Graþinos“ (toliau „Graþinos“) Beje, kai kuriø skauèiø egzaminø lapuose dar yra draugovës vardu. Draugininke paskirta A. Jodvirðytë, prieraðai: 15.Mokëti rankø darbeliø, lopyti rûbus, adyti; adjutante – Adelë Bliekaitë. 1930-aisiais ir iki 1931 m. 16. Mokëti iðvirti dviejø patiekalø pietus. pabaigos draugininke buvo Aleksandra Smailytë, ad- Ðá lapà pasiraðë „Graþinos“ draugovës draugininkë jutantë – Petrë Stankevièiûtë. 1931 m. gruodá draugi- Þ. Jankevièiûtë, leidþianti egzaminuoti. Lapo pabaigoje ninke paskirta P. Stankevièiûtë, adjutante – A. Smailytë. tvirtinamasis áraðas, kad A. Merkytei suteiktas III pa- 1929–1931 metais veikë trys skiltys. „Geguèiø“ skil- tyrimo laipsnis. Patvirtino Rokiðkio rj. tunto vyresnysis èiai vadovavo Aldona Stukaitë, Pranë Skërytë, „Kregþ- skiltininkas Petras Neniðkis 1934 m. balandþio 14 d. duèiø“ skiltininkës buvo Stasë Jokubauskaitë, Adelë Rokiðkyje. Ar egzaminai vyko tà paèià dienà, ar anks- Bliekaitë, J. Lauþikaitë, „Pempiø“ skilèiai (ást. 1929) va- èiau, nepavyko patikslinti. dovavo Bronë Narkevièiûtë, Pranë Skërytë, E. Puronaitë. 1934 m. rugsëjo 8–10 d. kupiðkënai skautai ir skautës 1930–1931 m. pradþioje draugovë beveik nustojo dalyvavo LSS ðefo Antano Smetonos 60-meèio ðventëje veikusi. Pamaþu atsigavo draugovæ ëmus globoti mo- Kaune. Vëliavø parade su draugoviø vëliavomis ëjo „Mar- kytojai Juzei Januðkevièiûtei. 1931 m. vasario 7 d. su- gio“ draugininkas A. Kulikauskas, skautai ir skautës Valë rengta atgaivintos draugovës sueiga. Tø paèiø metø ba- Ðlapkauskaitë, Felë Pankevièiûtë, J. Jonuðka, V. Stukas, landþio 4 d. Rokiðkio tunto ásaku draugovë priimta tun- Bronius Arelis. 1935 m. kovà ávyko visos Kupiðkio skau- tan. 1929–1930 m. draugovæ, kaip ir „Margá“, globojo

KUPIÐKIS 2010 /8 25 istorijos puslapiai mokytojas Justas Vaièaitis, nuo piðkio skautai itin mëgo iðkylauti 1931 m. pradþios iki 1934 m. spa- Kiðkio miðke. lio – globëja buvo J. Januðkevi- Prieð 1933-øjø draugoviø ðven- èiûtë, nuo 1934 m. spalio paskirta tæ skautai ir skautës rengësi eg- draugovës draugininke, ðiose zaminams III ir II patyrimo laips- pareigose dirbusi iki LSS likvi- niams ágyti, per ðventæ duotas áþodis, davimo. surengtas pramogø vakaras. Tø pa- 1931-øjø rugsëjá draugovës èiø metø spalá ant Kupiðkio pilia- ðtabas patvirtintas ið naujo: drau- kalnio surengtas Vilniaus uþgrobi- gininke tapo A. Kytraitë, adjutan- mo dienos minëjimas. 1932 m. lap- te – Þivilë Jankevièiûtë (skapiðkie- krièio 12 d. tunto ásaku paskiltinin- të, besimokiusi Kupiðkio viduri- kiø laipsniai suteikti Veronikai Na- nëje mokykloje); 1933 m. geguþës vikaitei, Vladai Petrulytei, Reginai 20 d. ji paskirta draugininke, o Leðèinskaitei, Akvilei Þinkaitei. adjutante tapo Veronika Navikai- 1934-øjø vasará abidvi draugovës të, kiek vëliau – V. Petrulytë. 1934 paminëjo skautybës ákûrëjo R. m. spalio 14 d. draugininkë Þ. Jan- Baden-Powellio gimimo metines: kevièiûtë atleista ið pareigø, nes skaityta paskaita, parodyta meninë iðvyko ið Kupiðkio, o á jos vietà programa, surengtas konkursas tarp paskirta Juzë Januðkevièiûtë, adju- skilèiø skiltininkës vardui ágyti. tante tapo Bronë Malënaitë. Pas- „Graþinos“ draugovës skauèiø áþodis. 1936. LCVA Geguþës 7 d. skautës Tautos dienos tarajai 1935 m. iðvykus ið Kupiðkio, gruodþio 15 d. (rug- minëjime Rokiðkyje prie lauþo atliko plastinius ðokius; sëjo 19 d.) adjutante paskirta Julë Vaidinauskaitë ið birþelá 9 skautës dalyvavo Pajûrio skautø stovykloje; Kupiðkio, ðiose pareigose veikliai dirbusi iki 1939 m. gruo- lapkritá – 7 skautës skiltininkø kursuose Rokiðkyje. 1934 dþio 2 d. Trumpai, iki J. Vaidinauskaitës, adjutante buvo metais ágytos 3 skautiðkos lazdos, tautinë vëliava, 5 skautës ir Adelë Gaidimauskaitë. Kas buvo adjutantë 1940 m. prenumeravo „Skautø aidà“, 9 turëjo skauèiø uniformas. pirmàjá ketvirtá, duomenø nerasta. Þiemà skautës rûpinosi paukðteliø lesinimu, per didþiàsias 1932 m. „Kregþduèiø“ skilties skiltininkë buvo V. ðventes (Kalëdas, Velykas, Motinos dienà) ðelpë netur- Pielaitë, „Geguèiø“ – V. Blaþevièiûtë, „Pempiø“ skilties tingas ðeimas, naðlaièius vaikus. skiltininkës nerasta (gal buvo sustojusi veikla). 1933 m. 1935 m. kovo 3–5 dienomis draugininkë J. Januðke- rugsëjo 28 d. ásteigta „Gulbiø“ „Graþinos“ draugovës „Gulbiø“ skilties skautës Re- vièiûtë dalyvavo draugininkø sà- skiltis. Skiltyse bûdavo 8–10 ir gina Dambrauskaitë ir Birutë Gabrënaitë. Apie 1937 skrydyje Kaune, tais paèiais metais daugiau skauèiø. Nuosekliø ji pakelta vyresniàja skiltininke, o vëlesniø þiniø apie skiltis, jø vado- B. Malëlaitë – paskiltininke. 1935 ves nerasta, nors yra uþuominø, m. gruodþio 15 d. ásteigta Kupiðkio kad iki 1940-øjø veikë 4 skiltys. skiltininkiø sueiga, kurios tikslas – Be draugovës ðtabo–vadijos ágyti ir tobulinti vadovavimo skil- 9–10 skauèiø, per veiklos metus tims teorines ir praktines þinias. „Graþinoje“ buvo nuo 14 (1929) Apie veiklà þiniø nerasta. iki 30–35 skauèiø, kasmet po 7–9 Iðliko ðiek tiek þiniø apie „Ge- kandidates, o 1939 m. – netgi 18 guèiø“ ir „Gulbiø“ 1935/36 moks- kandidaèiø. lo metais atliktus darbelius. Antai Kai kurie iðlikæ draugovës „Gulbiø“ skiltyje suðaukta 18 su- veiklos momentai. eigø, á skautes ásiraðë 6 naujos kan- Ið 1932 m. yra uþuominø, kad didatës, 2 kandidatës iðlaikë III per geguþæ ðvæstos draugoviø me- patyrimo laipsnio egzaminus, iðmo- tinës ðventës, 20 skautø ir skauèiø ko 13 þaidimø, 10 dainø, surengë 4 iðlaikë egzaminus III patyrimo pasirodymus, paraðë ir perskaitë 4 laipsniui ágyti ir davë áþodá; gegu- referatus, skaitë iðtraukas ið 4 knygø. þës 15–16 dienomis graþinietës, gal 1936 m. balandþio 26 d. iðkil- kartu su margieèiais, stovyklavo mingai paminëtos „Graþinos“ drau- Vaideginës (Kiðkio) miðke, o bir- govës ákûrimo septintosios metinës; þelá 10 skauèiø dalyvavo skautø 7 skautës davë áþodá, Rokiðkio tunto stovykloje Palangoje. Beje, Ku- atstovas áteikë skautiðkà vëliavà, vy-

26 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai ko ávairûs skautø ir skauèiø pasirodymai, konkursinë darbeliø paroda. Skautiðko vyresniðkumo laipsniai (skiltininkiø ir paskiltininkiø) suteikti Ksaverai Vana- gaitei, Valei Inèiûraitei, Genei Zarem- baitei, pareikðta padëka J. Januðkevièiû- tei uþ pavyzdingà draugovës tvarkà. Lapkrièio 14 d. progimnazijoje ávyko ðeimyninis vakaras, suvaidinti scenos vaizdeliai „Julës vardinës“ ir „Laimës pa- slaptis“ (autorë mokytoja R. Jurgilaitë). Vakaro pelnas – 150 Lt. 1937 m. lapkrièio 11 d. surengta „Graþinos“ ir „Margio“ draugoviø me- tinë ðventë. Jos programoje, kaip ir kas- met – pamaldos baþnyèioje, bendri pus- „Graþinos“ draugovës skautës ir jø vadovai Kupiðkio gimnazijos salëje. Viduryje ið kairës sëdi globëja mokytoja Ona Zupkienë, mokytoja A. Smilgytë, direktorius Teodoras Blins- ryèiai, iðkilminga sueiga su áþodþiu ir trubas ir draugininkë mokytoja J. Januðkevièiûte. Antroje eilëje antra ið kairës R. Dam- programa. Draugininkei J. Januðke- brauskaitë, ketvirtoje eilëje pirma ið kairës Aldona Dambrauskaitë (su uniforma), ketvirta vièiûtei suteiktas paskautininkës, J. Birutë Gabrënaitë, devinta Elena Stukaitë, trylikta Irena Stanèikaitë. 1938 Vaidinauskaitei – skiltininkës, Onai Vaidinauskaitei, A. ir 7 kandidatës, tarp jø Stasë Þekonytë ið Ðalnakundþiø, Merkytei, Genei Masiulytei – paskiltininkiø laipsniai; Zina Leðèinskaitë ið Kupiðkio. Ðis sàraðas jau be skauèiø, III patyrimo laipsnio egzaminus iðlaikë kandidatës á perëjusiø á „Jûratës“ draugovæ. skautes Albina Kavoliûnaitë, Aleksandra Urbonaitë, 1938 m. gruodþio 4 d. ásikûrë „Jûratës“ draugovë ir Felicija Vëtaitë, Elena Stukaitë, kurios davë áþodá ir tapo bemaþ pusë graþinieèiø perëjo á „Jûratæ“, kurios skauèiø skautëmis. sàraðo nerasta. Tarp „Graþinos“ draugovës skauèiø nëra Birþelio 19–23 dienomis graþinietës stovyklavo Onos Vaidinauskaitës ið Kupiðkio (ji ir jos sesuo Julë Vaideginës (Kiðkio) miðke. Geguþæ ar birþelá graþinietës skautës nuo 1934 m.), Reginos ir Aldonos Damb- padëjo Kupiðkio ðaulëms sutvarkyti nepriklausomybës rauskaièiø ið Kupiðkio (skautës nuo 1937 m.) ir kt. Jos kovø kariø kapus. Uþ paramà dëkojo Kupiðkio ðauliø jau priklausë „Jûratës“ draugovei. moterø bûrio vadë mokytoja Domicelë Vaitiekûnaitë Ið 1940 m. veiklos rasta pora þinuèiø. 1940 m. geguþës ir bûrio sekretorë Elzë Eidukienë. 5 d. gimnazijos salëje ávyko abiejø draugoviø metinë Ið 1939 m., kaip ir ið 1938-øjø, maþa veiklos þiniø. ðventë su áþodþiu ir Motinos dienos minëjimu. Áþodá davë 1939 m. vasario–kovo mënesiais skautëms surengti 11 skauèiø: Zina Leðèinskaitë, Adele Kukenytë, Lidija prieðcheminës apsaugos, sanitarijos ir topografijos kur- Drëgûnaitë, Aldona Matulytë, Adelë Zovytë, Felë Ma- sai. Kursø vadovas – Kupiðkyje dislokuoto 4-ojo þylytë, Ona Dûdaitë, Stasë Petrulytë, Aldona Vilimaitë, pëstininkø pulko I bataliono gydytojas Vladas Krið- Danutë Bukënaitë ið Bukoniø, Prudencija Dovydonaitë. èiûnas. Skaitytos 32 paskaitos; skaitë ávairûs kariuo- Skautø skaièiaus ir pavardþiø nerasta. Geguþæ skautai ir menës pareigûnai. Geguþës 10 d. egzaminus iðlaikë 15 skautës rinko aukas nukentëjusiems nuo karo suomiø skauèiø, kurios ágijo sanitariø specialybæ. skautams paremti. Be draugovës ðtabo-vadijos sudëties draugininkës J. Draugovë nuo 1932 m. turëjo draugovës ir nuo 1927 Januðkevièiûtës, adjutantës, 4 skiltininkiø ir 4 paskil- m. skilèiø dienoraðèius, nuo 1933 m. nariø registravimo tininkiø (pavardþiø nerasta), 1938/39 m. m. „Graþinai“ knygà, skilèiø knygeles, nuo 1934 m. ðtabo ásakø, priklausë ðios skautës: 1.Birutë Gabrënaitë ið Raèiupënø, protokolø knygas, iþdo dokumentø, gaunamø ir 2.Genovaitë Jurënaitë ið Plundakø, 3.Bronë Jurënaitë ið siunèiamø raðtø bylas, garbës teismo ástatus, taèiau Plundakø, 4.Janina Kriauèiûnaitë ið Raèiupënø, 5.Albina LCVA bylose tø dokumentø rasta nedaug7. Kavoliûnaitë ið Kuosënø, 6.Irena Karazijaitë ið Svydeniø, 7. Juzë Legaitë ið Paberþiø, 8.Valerija Maþeikytë ið Ska- „JÛRATËS“ DRAUGOVË piðkio, 9.Elena Masaitytë, 10.Kazë Naruðevièiûtë, 11.Ele- Ákurta 1938 m. gruodþio 4 d. Kupiðkio gimnazijoje. na Raugaitë, 12.Bronë Stankevièiûtë, 13.Judita Ðimo- Skautës iðsiskyrë ið „Graþinos“ draugovës. Jau gruodþio nelytë, 14.Birutë Tulabaitë, 15.Aleksandra Urbonaitë, 10 d. draugovë áraðyta á Rokiðkio raj. tuntà ir pavadinta 16.Felicija Vëtaitë (vëliau Vaitiekienë), visos 8 ið Ku- V „Jûratës“ draugove. Draugininkë – vyresnioji skautë, piðkio, 17. Ona Þiûkaitë ið Bukënø, 18. panevëþietë Vale- mokytoja Ona Zupkienë. 1939 m. gruodþio 2 d. draugi- rija Petrauskaitë, 19.Julija Pëþaitë ið Vëþioniø, 20.Ona ninke patvirtinta Julë Vaidinauskaitë ið Kupiðkio, adju- Starkutë ið Puponiø, 21.Sofija Suðkovaitë ið Upiø. Buvo tante – Elena Stukaitë, globëja liko O. Zupkienë. 1939

KUPIÐKIS 2010 /8 27 istorijos puslapiai Kupiðkio pradþios mo- kyklos vedëjas J. Jonèys praðë Rokiðkio raj. tunto tuntininko V. Rozmano paramos – draugovë be vado galinti bûti likvi- duota. Baigtis neaiðki. 1934 m. buvo 42 skautai ir jaunesnieji skautai (- ës); 1936 – 27, ið jø 7 skautai (draugovës va- dovybë ir kt.) bei 20 jau- nesniøjø skautø; 1937- øjø viduryje – 18 skau- tukø ir skautø; 12 jau- nesniøjø ir 6 skautai9. XXXIV Kupiðkio pradþios mokyklos jau- Kupiðkio gimnazijos salëje „Jûratës“ (?) draugovës skautës su draugininke mokytoja Ona Zupkiene, direkto- nesniøjø skauèiø drau- riumi Teodoru Blinstrubu ir draugininkës padëjëja mokytoja Antanina Smilgyte uþ vaiðiø stalo. 1939 govë. 1935 m. spalio 21 m. geguþæ draugovës paskiltininkëmis tapo Regina d. Rokiðkio raj. tunto ásaku XXIII jaunesniøjø skautø Dambrauskaitë ið Kupiðkio, R. Stukaitë, K. Þiûkaitë, draugovës vadovas ir skiltininkas M. Baèiulis buvo ápa- A. Gailiuðytë. Iðsamesniø þiniø apie ðtabø sudëtá ir veiklà reigotas ásteigti atskirà Kupiðkio pradþios mokyklos nerasta8. skauèiø draugovæ. Ji ásteigta 1935 m. pabaigoje ir pa- vadinta XXXIV Kupiðkio jaunesniøjø skauèiø draugove. XXIII Kupiðkio pradþios mokyklos jaunesniøjø Vadove paskirta mokytoja Baèiulienë. 1935 m. buvo skautø ir skauèiø draugovë. Ákurta Rokiðkio raj. tunto 26 (36), 1937 m. – 25 skautës ir jaunesniosios skautës. 1934 m. kovo 31 d. ásaku ir tà paèià dienà priimta tuntan, Draugovei kurá laikà vadovavo ir Ona Paulauskienë10. pavadinta XXIII-iàja Kupiðkio jaunesniøjø skautø Dr. Vinco Kudirkos vardo vyresniøjø skautø vyèiø draugove. Draugovës draugininkas ir vadovas buvo ðios bûrelio steigiamasis susirinkimas ávyko 1934 m. geguþës mokyklos mokytojas Mamertas Baèiulis, adjutantas – 10 d. Steigëjai – mokytojai Antanas Kulikauskas, Ber- mokytojas Stepas Pikðrys. 1937 m. viduryje M. Baèiuliui nardas Kutas ir J. Januðkevièius. Susirinkimo dalyviai – iðvykus ið Kupiðkio, draugovës vadu tapo mokytojas Jonas Kupiðkio vidurinës mokyklos ir ávairiø pradiniø mokyklø Pladis. 1938 m. rugsëjo 1 d. J. Pladþiui iðvaþiavus ið Ku- mokytojai, kitø profesijø atstovai. Á bûrelá ásiraðë 8 vyrai piðkio, draugovë tapo neveikli. 1939 m. kovo 13 d. raðtu ir 14 moterø. Bûrelio vadovu iðrinktas A. Kulikauskas. 1934 m. geguþës 27 d. susirinkime, „Jûratës“ draugovës N skilties skautës. Priekyje pirma ið kairës Aldona Dambrauskaitë, antroje eilëje ketvirta ið kairës Regina Dambrauskaitë. Apie 1939 dalyvaujant Rokiðkio raj. tunto tuntininkui V. Rozmanui ir kitiems tunto atstovams, áþodá davë mo- kytojai Ona Paulauskienë, Urðulë Merkienë, Petronëlë Maþeikaitë (vëliau Zulonienë), Adelë Gaidi- mauskaitë, Ona Paurytë, M. Am- braþiûnaitë, K. Èepinskaitë, B. Brazdþionienë, Sofija Jankevi- èienë, Feliksas Visockas, Mamer- tas Baèiulis, Teodoras Brazdþionis, Jonas Klemerauskas. 1934 m. birþelio 10 d. bûrelio sueigoje A. Kulikauskas atsisakë vadovo pareigø, bûrelio valdybos pirmininku iðrinktas B. Kutas, jo padëjëju – mokytojas Stepas Pikð- rys, iþdininku – F. Visockas. Bûrelis

28 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai pasivadino dr. V. Kudirkos vardu. 1935 m. bûrelis turëjo „Ðatrijos Raganos“ vyresniøjø skauèiø bûrelis, turëjæs 15 19 nariø ir 5 kandidatus. 2 nariai buvo uniformuoti, 8 nariø. Bûreliui vadovavusi mokytoja skautë Juzë Ja- prenumeravo „Skautø aidà“. 1936 m. lapkrièio 1 d. buvo nuðkevièiûtë. Apie bûrelio ákûrimà ir veiklà jokiø þiniø 28 vyèiai, 12 vyrø ir 16 moterø. Nario mokestis – 20 cnt nerasta13. per mënesá. Skautams remti draugijos Kupiðkio skautø bûrelis Per metus vyèiai suðaukdavo maþdaug po 4 sueigas, (vadintas ir skyriumi) ásteigtas 1932 m. balandþio 17 d., su kitø draugoviø skautais padëdavo ruoðtis tautos ir nors kartais kaip ásteigimo data minima ir 1934 m. bir- valstybës ðvenèiø minëjimams, skleidë skautizmo idëjas þelio 10 d. Ðiandien sunku pasakyti, kuri ið jø yra tiksli. tarp moksleiviø ir miestelio gyventojø, skaitydavo ávai- Gal 1932 m. ásteigto bûrelio veikla buvo pritilusi ir bû- rias paskaitas, referatus ið skautø ideologijos. Veiklûs relis naujai atkurtas 1934 m. Nuo 1933 iki 1939 m. bû- skautai buvo O. Paulauskienë, E. Eidukienë, M. Baèiulis, relio valdybos pirmininkas buvo Kupiðkio apylinkës tei- F. Visockas, Julius Raiðys ir kt. 1938 m. rugsëjo 1 d. B. sëjas Adomas Dulevièius. Valdybø sudëtys neþinomos. Kutas atleistas ið pareigø (iðvyko dirbti á Ðëtà). Nariø 1934–1935 metais turëjo 24, 1936 m. – 22 narius. Nario skaièius buvo gerokai sumaþëjæs, naujas vadovas nesu- mokestis metams – 6 Lt. Veiklos duomenø nerasta. Bû- rastas, bûrelis bemaþ nebeveikë ir 1938 m. spalio 1 d. relis veikë iki 1939 ar 1940 metø. Tai rodo pora iðlikusiø Rokiðkio raj. tunto ásaku likviduotas. Apie platesnæ bû- „Graþinos“ draugovës praðymø suðelpti skauèiø iðvykas á relio veiklà, valdybø sudëtis duomenø nerasta11. 1936 m. didþiàjà tuntø stovyklà Rokiðkyje ir á 1938 m. 1938 m. spalio 8 d. Rokiðkio tunto raðte minima, kad II tautinæ skautø stovyklà Kaune. Kupiðkyje veikë „Marijos Peèkauskaitës“ vyresniøjø Norëdamas surinkti lëðø bûrelis kartu su kitomis skauèiø skiltis su 11 nariø, skilties vadovë skautë mokyto- skautø draugovëmis rengë ávairius pramogø vakarus vi- ja Ona Zupkienë. Galima prielaida, kad pagal naujus suomenei. Antai 1935 m. vasario 16 d. surengtas Nepri- 1935 m. LSS statuto reikalavimus ði skiltis susidarë ið V. klausomybës ðventës minëjimas. Vakarà surengti padëjo Kudirkos vardo vyresniøjø skautø vyèiø bûrelio. Kada ir programà atliko visos Kupiðkio skautø draugovës. Ben- pradëjo minëta skiltis veikti ir apie veiklà jokiø þiniø dromis jëgomis suvaidintas scenos vaizdelis „Kurèias þen- nerasta12. tas“, „Graþinos“ skautës pavaizdavo gerus skautø darbe- Tarp Rokiðkio raj. tunto 1937 m. trumpø þiniø apie lius, „Margio“ – skautà, gamtos ir gyvuliø draugà, XXIII veikusias skautø draugoves rasta, kad Kupiðkyje veikë I jaunesniøjø skautø draugovë – skautà iðkyloje; dainuota,

„Graþinos“ draugovë su draugininke J. Januðkevièiûte (stovi centre) prie Kupos. 1938

KUPIÐKIS 2010 /8 29 istorijos puslapiai grota skuduèiais, paðokta èigonø, kinø ðokiø. Reþisieriai – skautø vyèiø bûrelio nariai B. Kutas ir F. Visockas14. Kupiðkio þydø skautø „Lizdo“ draugovë ásteigta 1930 Agento „Miko“ m. lapkrièio 1 d. Priklausë Lietuvos þydø skautams remti draugijos, ásteigtos 1924 m., Panevëþio raj. tunto þydø kraujo puota, arba „Haðomer Hacair“ skyriui. 1930–1934 metais „Lizdo“ draugovës vadovë buvo H. Aðaitë; 1934 m. turëjo 24 narius. ALGIMANTO APYGARDOS LIKVIDAVIMAS 1934 m. lapkrièio 10 d. J. Apðegos salëje ávyko „Liz- do“ draugovës ketveriø metø veiklos ðventë – vieðas va- karas. Jame be oficialiø kalbø, sveikinimø, parodyta ir Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË plati meninë programa: suvaidinta 3 veiksmø drama „Ðviesa ið Oriento“, parodytas gyvasis paveikslas „Nað- laièiø sapnas“, deklamuota, ðokti plastiniai ðokiai ir kt. Algimanto apygarda ákurta 1947 m. geguþës mën. Apie „Lizdo“ ðtabø sudëtá ir tolesnæ draugovës veiklà þi- reorganizavus LLA 3 Vytauto apygardà, kurios buvæs va niø nëra15. das Jonas Kimðtas-Þalgiris pasiskelbë Ðiaurës Rytø 1995 m. Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus gimna- Lietuvos vadu ir ákûrë 2 apygardas: Algimanto ir Vytauto. zijoje buvo atkurta Lietuvos skautø sàjungos draugovë. Algimanto apygarda veikë Kupiðkio, Rokiðkio, Anykðèiø Joje – 24 nariai, kuriems vadovavo Audronë Matuzevi- ir ið dalies Panevëþio bei Pasvalio apskrityse. Pagal apy- èienë. 1999 m. skautø draugovë ákurta ir Noriûnø J. Èer- gardø vadovø uþduotá partizanø formuotës vykdë teroro niaus pagrindinëje mokykloje, buvo 42 skautai ir skautës, aktus prieð partiná sovietiná aktyvà ir asmenis, lojalius kuriems vadovavo Ona Vitkauskienë ir Dalia Pavilonienë. sovietø valdþiai. 2010 m. rudená në viena minëta draugovë nebeveikë. 1948 m. rugpjûtá MGB 2-N valdyba uþvedë agen- tûrinæ bylà „Kanibalai”1. Saugumieèø tikslas buvo nu- Nuorodos: þudyti arba suimti Algimanto apygardos vadà, vëliau ta- 1 Vyriausybës þinios, Nr. 338/2321. pusá Karaliaus Mindaugo srities vadu, Antanà Sluèkà- 2 Vyriausybës þinios, Nr. 473/3324. Ðarûnà, Atlantà ir jo artimiausius bendraþygius. Jau lap- 3 Vyriausybës þinios, Nr.720/5749. krièio 23 d. Kaune buvo sulaikytas Algimanto apygardos 4 Lietuvos skautø sàjunga. 1930.X–1935.X. Trumpa veikimo ðtabo Þvalgybos skyriaus virðininkas Jonas Stanevièius- apþvalga ir sudëties þinios. K., 1935. 94 p.; Skautybë maþiems vaikams Lietuvoje arba skautiðkasis auklëjimas maþiems vaikams Lietuvoje. Jankauskas-Dëdë, Vaitkus. Siekiant ásiskverbti á Algiman- Parengë Vyr. skautø ðtabo jaunesniøjø skautø skyrius. K., 1935, 126 p.; to apygardà buvo uþverbuotas Jono Stanevièiaus-Jan- Berkevièius A. Lietuvos skautø sàjungai 90 // Lietuvos aidas, 2008 10 30– kausko paþástamas, 1944–1945 m. buvæs partizanas Vytau- 12 02. Nr.246-267. 5 Lietuviø enciklopedija, t.28, p.22 nurodo kità datà – 1923 m. tas Kuèys, kuris ir vëliau palaikë ryðius su Algimanto apy- 6 Skautø aidas, 1934. Nr.9, p.168; LCVA. F.576, ap.3. b.841, lap..68; gardos vadu Antanu Sluèka-Ðarûnu ir Ryðiø skyriaus vir- b.842, lap.1; b.844, lap.36, 178, 209, 224, 255 ir kt.; ap.5, b.125, lap.18, ðininku Albinu Kubiliumi-Rûgðtymu, o bûdamas bûryje 111, 286, 408; b.127. lap.25, 41, 68, 184, 228, 254, 285, 349 ir kt.; b.132. Ðarûno ir Rûgðtymo buvo panaudojamas atlikti smulkius lap.12, 13, 70; b. 136, lap.171, 416, 458–462, 506–513, 516; b. 138, lap.51; b.140, lap.1,2, 31, 107, 136 ir kt.; b.269, p.7, 25, 36, 81. pavedimus. Vytautas Kuèys buvo suimtas kartu su Kavo- 7 Skautø aidas, 1936, Nr. 11, p.326; 1937, Nr.4, p.82; LCVA, f. 576, liûnu, Railaite, Raila ir kitais. Uþverbuotas V. Kuèys ga- ap.3, b.841, lap.3–6, 40; b.842, lap.1, 8, 11; b.843, lap.1, 2, 9, 12, 23, 24, vo „Miko“ slapyvardá. Po to agentas ir su juo suimti as- 36, 55 ir kt.; b.844, lap.11, 27, 63–67,93, 133, 138 ir kt.; b.846, lap.1–3; b. 1139, lap.1,2,20, 55, 57, 76, 79 ir kt.; b. 1148, lap.1, 18, 31, 37, 43, 44; menys buvo paleisti. ap.5, b.125, lap.100, 179; b.127, lap.136, 285; b.132, p.30, 40, 49, 69; Saugumieèiai agentà „Mikà“ iðsiuntë pas Ðarûnà su b.136, lap.173, 189–193, 516; b.138, p.9,10; b. 269, p.6,36, 60, 285. uþduotimi papasakoti apie Jono Stanevièiaus-Jankausko- 8 LCVA, f. 576, ap.3. b.1139, lap.13, 34; b.1148, lap.10. Dëdës, Vaitkaus ákliuvimà MGB organams ir praðyti to- 9 LCVA. F.576, ap.3, b.884, lap.157; b.1043, lap.38; ap.5, b.127. lap.25, 126; b.132, p.5; b.136. lap.57; b.138, lap.49; b.197, lap.7. limesniø nurodymø. 1948 m. lapkrièio–gruodþio mëne- 10 LCVA, F.576, ap.3, b.1148, lap.12, 26; ap.5. b.132, lap.74. siais „Mikas“ du kartus lankësi pas Ðarûnà, o paskutiná 11 LCVA. F.576, ap.3, b.361, lap.170; ap.5. b.127, lap.77; b.136, kartà 5 dienas iðbuvo Ðarûno bunkeryje Ðimoniø girioje. lap.447, 457; b.138, p.63; b.140, lap.201. Kadangi J. Stanevièius-Vaitkus buvo suimtas Kaune, Ða- 12 LCVA. f.576, ap.3, b.1148, lap.9. 13 LCVA, f.576, ap.3, b.1148, lap.27. rûnas Kuèiui uþdraudë ten vaþiuoti. Be to, Ðarûnas apie 14 LCVA, f.576, ap.5, b.115, lap.287; b. 127, lap.128; b.136, lap.437. V. Kuèio sulaikymà apklausë bunkerio laikytojà Kavo- 15 LCVA, f.576, ap.3, b.844, lap.97; ap.4. b.251, lap.70, 223. liûnà ir Railaitæ su seserimi Vincuke. Turëdamas ome- nyje tai, kad Kavoliûnas su Railaite, nors MGB juos ir átarë palaikant ryðius su partizanais, buvo paleisti, o kartu su jais buvo paleistas ir V. Kuèys, Ðarûnas juo pasitikëjo, Nuotraukos ið Ginto Visocko, Aldonos Dambrauskaitës, San- taèiau ypatingø uþduoèiø dël ryðiø atstatymo su agentu, kauskø ðeimos albumø slapyvardþiu „Kazys“ (pogrindinis slapyvardis Kaune –

30 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

Didþiulis), neskyrë. Tada saugumieèiai davë agentui „Mi- Rûgðtymas, Eimutis, kuris globoja mûsø agentà „Mikà“. kui“ tolimesnius nurodymus: nustatyti Ðarûno ðtabo bun- Per Rûgðtymà eina visa korespondencija á srities ðtabà, kerá ir já sunaikinti. Vytauto ir Vyèio apygardas bei Plieno (Morkûno) rink- 1948 m. gruodþio 17 d. „Mikas“ jau treèià kartà pa- tinæ. Bûdamas Algimanto apygardoje, agentas kartu su siøstas pas Ðarûnà. Jis turëjo uþduotá atvykti á Anykðèius Rûgðtymu lankësi ávairiose stovyklavietëse ir slëptuvëse, ir susitikæs su saugumieèiais perduoti duomenis apie taip pat jo pavedimu palaikë ryðius su atskirais partizanais tikslià Ðarûno bunkerio buvimo vietà, kad bûtø galima ir jø ryðininkais. „Mikas“ gerai þinojo apygardos ir srities organizuoti karinæ èekistø operacijà. Taèiau jis á susitikimo ryðininkus: Neringà (Vincukæ), Audronæ, Eglæ, Þyvilæ, vietà neatvyko. 1949 m. sausio 19 d. pagal anksèiau sau- Naðlaitæ ir Railaitæ. Pastaroji su tëvais gyveno Kaune, gumieèiø nurodytà adresà buvo gautas laiðkas, paraðytas daþnai lankydavosi pas seserá Neringà-Vincukæ, kuri buvo 1949 m. sausio 4 d. Ðarûno þmona. Atvykæs á Kaunà „Mikas“ uþmezgë ryðius Að turiu Jûsø atsipraðyti, kad neávykdþiau uþduoties, kaip mes su Railaite, gyvenusia nelegaliai su fiktyviais doku- susikalbëjome. Aiðku, Jûs neturite mane barti, t. y. susidarë mentais. 1949 m. geguþës 29 d. ið atvykusios Railaitës su- labai komplikuota padëtis, apie kurià dabar raðyti negaliu. þinojo, kad ji visà laikà buvusi Rûgðtymo stovyklavietëje Að tiktai Jûsø praðau, nurodykite man tikslià vietà, kur að Pasmodø miðke, kur yra 15 partizanø ir jie jos lauks per galëèiau iðsiøsti laiðkus, iðsamiai viskà apraðyti, kas pas mane Sekminiø ðventes. Stovyklavietë Pasmodø miðke agentui yra ir duoti þinias. Ðiuo metu atvaþiuoti á Kaunà að negaliu, gerai buvo þinoma, nes su Rûgðtymu jiedu buvo ten ap- nes taip að galiu save sukompromituoti jø akyse ir Jums nebus naudos. Todël baigdamas ðá maþà laiðkà, dar kartà praðau sistojæ poilsiui. „Mikas“ pasisiûlë vaþiuoti ir parodyti par- nurodyti adresà, o að Jûsø neapgausiu ir nenuvilsiu, tai, kà tizanø stovyklavietës vietà. þadëjau, iðpildysiu. Galbût ne taip greit, kaip mes kalbëjome, Geguþës 30 d. „Mikas“ ir kartu su juo kartu dirbantis bet uþ tai tiksliai. Pasitikëkite manimi, laukiu atsakymo. MGB Kauno miesto 2-N skyriaus operatyvinis ágaliotinis Mikas jaunesnysis leitenantas Manovas buvo iðsiøsti á Kupiðká Á ðá agento laiðkà buvo iðsiøstas atsakymas, kuriame pas ministro pavaduotojà Leonovà ir geguþës 31-àjà, auð- uþðifruotai praneðta apie bûtinybæ su juo susitikti ir kad tant Pasmodø miðke organizuota karinë operacija, pa- susitikimas turi ávykti Anykðèiuose. Agentas sutartu adre- naudojus agentà „Mikà“ kaip vedlá. Agento duomenys su paraðë naujà laiðkà, kuriame praneðë, kad Ðarûnas vedë visiðkai pasitvirtino, todël buvo nuðauti 5 partizanai, 1 Vincukæ, kurios tëvas ir sesuo gyvena Kauno mieste Geleþ partizanas suimtas. Paimti ginklai, dokumentai ir par- (taip byloje ) gatvëje. Laiðke „Mikas“ nurodë, kad Vincu- tizanø korespondencija. Nukauti partizanai: Albertas kës sesuo yra Algimanto apygardos ðtabo ryðininkë, þino Stanevièius-Èièinskas, Kaune suimto Algimanto apygar- Ðarûno bunkerio buvimo vietà, kuriame ji buvo per Ða- dos vado pavaduotojo Jono Stanevièiaus-Jankausko- rûno vestuves su jos seserimi, ji santykiauja su Ðiaurës Ry- Vaitkaus brolis; Juozas Marcinkevièius-Siaubas, parti- tø Lietuvos srities Ryðiø skyriaus virðininku Rûgðtymu, zanas; Petras Ramanauskas-Narsutis, partizanas; Vladas Eimuèiu. Numatytos priemonës suimti Railaitæ ar jos tëvà Poðka-Saturnas, partizanas; 5. Bronius Marcinkevièius- aktyviam agentûriniam iðtyrimui, siekiant iðaiðkinti Al- Vyturys, partizanas; 6. Suimtas partizanas Pranas Le- gimanto apygardos ryðius Kaune. vandavièius-Atsiskyrëlis. Paimti 2 kulkosvaidþiai, 2 1949 m. geguþës pradþioje, „Mikas“ su Ðarûno leidi- automatai, 2 ðautuvai, 4 pistoletai, 2 granatos ir 140 mu atvyko á Kaunà ir saugumieèiams pateikë labai vertin- ðoviniø. Likusiems partizanams, tarp jø ir Rûgðtymui, gà medþiagà apie Algimanto apygardà. (Ðiø praneðimø ir pasisekë pasislëpti, taèiau buvo paimtas Rûgðtymo partizanø susiraðinëjimo kopijos 1949 m. geguþës 18 d. susiraðinëjimas, jo korespondencija ir paðtas. buvo nusiøstos á LSSR MGB). Savo ilgà nepasirodymà Nesukëlæs jokio átarimo „Mikas“ tà paèià dienà grá- „Mikas“ paaiðkino tuo, kad ryðium su apygardos vado pa- þo atgal á Kaunà ir buvo pasiøstas pas Railaitæ. Numatytos vaduotojo Vaitkaus (Jono Stanevièiaus) sulaikymu jis priemonës Railaitës agentûriniam tyrimui átraukti kità buvo átartas Ðarûno, tardytas ir sumuðtas, o paskui „buvo agentà, o „Mikà“ bûtinai iðsiøsti pas Rûgðtymà, turint ga- pastatytas á tokià padëtá“, kad negalëtø iðvykti á Kaunà. limybæ suimti já gyvà. Laikui bëgant „Mikui“ pasisekë save reabilituoti – vël 1949 m. birþelio 12 d. „Mikas“ vël buvo pasiøstas pas ágyti pasitikëjimà. Agento „Miko“ duomenimis, Algi- Rûgðtymà ávykdyti visus ápareigojimus, nustatyti ryðius su manto apygarda priklauso Ðiaurës Rytø Lietuvos srièiai, kitomis partizanø formuotëmis. Gavus partizanø kores- vadinamai Karaliaus Mindaugo sritimi, kurios vadas yra pondencijà, stengtis jà parodyti saugumo darbuotojams, Þilvinas (jis taip pat Þalgiris, Dobilas, Þygûnas-Jonas kad ðe turëtø galimybæ perþiûrëti arba nukopijuoti. Kimðtas), o srities ðtabo virðininkas Ðarûnas yra taip pat Birþelio 22 d. „Mikas“ saugumo darbuotojams pristatë Algimanto apygardos vadas. Algimanto apygardai pri- 4 paketus, ið kuriø 2 agentas turëjo nuveþti á Kaunà Genei klauso Ðarûno rinktinë, kuriai vadovauja buvusios sme- Railaitei, o 2 – á Ðiaurës Rytø Lietuvos srities punktà. toninës armijos karininkas Antanas Starkus-Montë. Al- Laiðkuose Railaitei Rûgðtymas praneða apie praëjusias gimanto apygardoje ryðius organizuoja Albinas Kubilius- netektis, kaltina iðdavyste Stirnà (Izabelæ Vilimaitæ), kuri

KUPIÐKIS 2010 /8 31 istorijos puslapiai neva prisipaþino apygardos vadui Montei, kad sulaikyta tikimas neávyko ir „Mikas“ negalëjo ávykdyti pavedimo. davë parodymus. Kituose 2 paketuose, adresuotuose Pretekstu kitàkart susitikti su Rûgðtymu pasitarnavo An- „Brolënai“, buvo dokumentai: 1. LLKS Tarybos Prezi- tano Railos praðymas praneðti per Rûgðtymà þentui Ða- diumo 1949 m. kovo 25 d. nutarimas dël centrinio spaudos rûnui, kad jø ðeimos, kuri gyvena Kaune, materialinë organo prie LLKS tarybos iðleidimo pavadinimu „Prie padëtis yra sunki. Taip pat „Mikas“ turëjo asmeniná Ge- Rymanèio Rûpintojëlio“. Paraðai: LLKS Prezidiumo Ta- novaitës Railaitës-Mildos pavedimà Rûgðtymui. Per ryðiø rybos pirmininkas – Vytautas. LLKS Prezidiumo na- punkto laikytojà Juozà Ðapalà „Mikas“ paskyrë susitiki- riai: Merainis ir Naktis, sekretorius – Þadgaila; 2. LLKS mà su Rûgðtymu spalio 23 d., sekmadiená2. Prezidiumo sudarytas vidaus Statutas vadovybei dël Ruoðiantis sustikimui pagal MGB 2-N valdybos spe- stambiø formuoèiø sudarymo (sritis, apygarda) ir schema cialiai paruoðtà planà dël Ðiaurës Rytø Lietuvos srities prie statuto; 3. Algimanto apygardos susiraðinëjimas su partizanø junginio likvidavimo, agentas „Mikas“ po ins- Ðiaurës Rytø srities ðtabu ir Prisikëlimo apygarda; 4. Al- truktaþo buvo aprûpintas degtine su migdomaisiais ir ið- gimanto, Vytauto ir Vyèio partizanø apygardø leidþia- siøstas á savo namus Piktagalio kaime, kur susitikæs su mi laikraðèiai, ásakymai ir kiti ðtabo susiraðinëjimai, Rûgðtymu, turëjo já pavaiðinti degtine su migdomaisiais, turintys operatyvinës informacijos. Ðià korespondencijà suimti gyvà ir iðaiðkinti Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabo agentas turëjo áteikti Liepiniø kaime, Puðaloto valsèiuje, bunkerá ir kitus bunkerius. Á sutartà spalio 23 d. susitikimà gyvenanèiam Justinui Silickui, kuris, savo ruoþtu, per Rûgðymas atvyko su Alfonsu Vildþiûnu-Vijokliu. Kaip ir agentà „Mikà“ turëjo perduoti paðtà Rûgðtymui. planuota, „Mikas“ pavaiðino juos degtine su migdomai- „Iðtyrus mums agento pristatytà korespondencijà siais. Jie suveikë greitai ir efektyviai. Agentas juos nu- galima teigti, kad LLKS Prezidiumo nariai: Vytautas- ginklavo ir perdavë atvykusiai MGB Kauno miesto val- [Vytautas Þemaitis], Merainis-[Juozas Ðibaila], ir Naktis- dybos operatyvinei grupei. Partizanai buvo pristatyti á [Bronius Liesis] randasi Prisikëlimo ir Algimanto apy- MGB Kauno miesto valdybà. Norint uþðifruoti agentà, gardø veikimo vietose, o taip pat ir kitose apygardose yra jo sodybos teritorijoje buvo inscenizuota karinë operacija, LLKS Prezidiumo nariai. Ar Justino Silicko ryðiø punktas suimtas Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabo punkto laiky- yra centrinis ar srities, bus nustatyta sugráþus agentui tojas Juozas Navikas-Deputatas ir kiti ryðininkai, pas ku- „Mikui“ su atgaline korespondencija, kurià jis pristatys á riuos nuolat lankydavosi Rûgðtymas. Suimti: 1. Albinas Kaunà, apsimetæs lygtai [norëtø] gauti ið Railaitës at- Kubilius-Rûgðtymas, Eimutis, Juozo, gimæs 1923 m. Pa- sakymà Rûgðtymui. „Mikui“ duota uþduotis ateityje juostinio kaime, Troðkûnø valsèiuje, buvæs Algimanto apsigyventi pas Silickà keletà dienø, iðsiaiðkinti jo ryðius, apygardos Ryðiø skyriaus virðininkas, jis tai pat Ðiaurës pagal galimybæ iðaiðkinti adresø reikðmes ant paketø ir Rytø Lietuvos srities ðtabo ágaliotinis ryðiams; 2. Alfonsas nustatyti Silicko reikðmingumà pogrindþio darbe. Su Vildþiûnas-Vijoklis, Prano, gimæs 1917 m. Ðilaliðkio kaime, „Miko“ pagalba buvo nufotografuotas partizanø susi- Vieðintø valsèiuje, buvæs Ðiaurës Rytø Lietuvos srities vado raðinëjimas su Ðiaurës Rytø Lietuvos sritimi,“ – kons- ryðininkas ir Ryðiø skyriaus virðininkas. Ir kiti ryðininkai tatavo saugumieèiai. ir rëmëjai. Liepos 17 d. „Mikas“ buvo iðsiøstas susitikti su Rûgðt- Primygtinai tardomi suimtieji partizanai neprisipa- ymu. Agentas turëjo du uþduoties variantus. Pirmiausia þino. Tik spalio 27 d. po ilgø iðsisukinëjimø Vijoklis nurodë buvo numatyta pasinaudoti Rûgðtymo noru ásigyti sau ûká, kuriame yra Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabo bun- dokumentus ir apsigyventi Kaune, kur já bûtø galima su- keris. Vijoklio demaskuotas Rûgðtymas patvirtino pa- imti. Nepasisekus ar uþsitæsus pirmam variantui agentui rodymus. Suimtieji partizanai Vijoklis ir Rûgðtymas, kaip buvo pasiûlyta susitikti Rûgðtymu, nugirdyti já migdo- vëliau paaiðkëjo, neprisiminë, kokiomis aplinkybëmis jie maisiais ir perduoti saugumieèiams. buvo suimti. Ið tardymo jie susidarë tokià nuomonæ, kad Rugpjûèio 23 d. agentas „Mikas“ savo ûkyje, Piktaga- juos girtus surado ant kelio ir sulaikë susiðaudymo metu. lio kaime (apie 6 km nuo Anykðèiø) susitiko su Rûgðtymu. Tokiu bûdu jie duodami parodymus apie ðtabo bunkerio Ágyvendinti pirmàjá uþduoties variantà agentui „Mikui“ vietà buvo ásitikinæ, kad Ðarûnas bunkerá jau paliko...3 nepavyko, nes Rûgðtymu neturëjo nuotraukø ir pinigø 1949 m. spalio 28 d. Andrioniðkio valsèiaus Butkiðkio dokumentams paruoðti. Tada jie susitarë susitikti per Ma- kaime pagal Vijoklio ir Rûgðtymo parodymus, MGB 298 tauðo ðventæ – rugsëjo 21 d. Rûgðtymas paþadëjo ateititi ðauliø pulko 3 bataliono kariai apsupo Juozo Jovaiðos so- pas Kuèá á namus. Agentas „Mikas“ ið Kauno á savo ûká dybà, kurioje buvo árengtas ir gerai uþmaskuotas Ðiaurës iðvyko rugsëjo 19 d., o rugsëjo 21 d. auðtant á numatytà Rytø Lietuvos srities bunkeris. Sulaikytas Juozas Jovaiða- operacijos vietà buvo ruoðiamasi pasiøsti operatyvinæ ka- Lokys buvo pasiøstas á bunkerá. Jis pasakë, kad bunkeryje rinæ grupæ. Prie siaurojo geleþinkelio Pagojës stoties yra tik jo netikras brolis Balys Þukauskas-Komendantas, agentas „Mikas“ turëjo susitikti su operatyviniu darbuo- Princas, kuris nori pasiduoti. Priverstas iðeiti ið bunkerio, toju ir nurodyti vietà, kur jis gers su Rûgðtymu. Taèiau dël Þukauskas MGB darbuotojams ið pradþiø tvirtino, kad sustiprintø kariniø operacijø numatytame rajone susi- bunkeryje jis buvæs vienas, bet vëliau tardomas pasakë,

32 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai kad antrame bunkeryje liko Ðarûnas su þmona. Matydami, tinës ðtabo bunkerá, ko pasëkoje þuvo 3 partizanai ir kad kitos iðeities nëra ir nenorëdami gyvi pasiduoti pasidavë 5 partizanai. Þuvo: 1. Henrikas Danilevièius- prieðui, Ðarûnas su þmona sudegino svarbius dokumentus Vidmantas, Neringa, Zigmantas, Ðernas, Danila, Kerðtas, ir susisprogdino. Þuvo: 1. Antanas Sluèka-Ðarûnas, At- Stasio, gimæs 1922 m. Imbrado valsèiuje, Zarasø aps- lantas, Prano, gimæs 1917 m. Troðkûnø miestelyje, buvæs krityje, LLKS vyriausiosios vadovybës atstovas Karaliaus Karaliaus Mindaugo srities vadas (anksèiau buvusios Mindaugo srièiai, buvæs Kæstuèio apygardos vadas; 2. Juo- Ðiaurës Rytø Lietuvos srities); 2. Joana Sluèkienë-Rai- zas Lapienis-Darius, Napalio, gimæs 1907 m. Sliepðiðkio laitë-Neringa, Vincukas, Pûga, Antano, gimusi 1920 m. kaime, Svëdasø valsèiuje, Ðarûno rinktinës vado Stasio Èereliø kaime, Pagiriø valsèiuje, Këdainiø apskrityje, Gimbuèio adjutantas; 3. Aloyzas Þilys-Þirnis, Juozo, gimæs buvusi Mindaugo srities Finansø skyriaus virðininkë; 3. 1920 m. Èiukø kaime, Svëdasø valsèiuje, Ðarûno rinktinës, Juozas Jovaiða-Lokys, Juozo, gimæs 1922 m. Butkiðkio Þalgirio bûrio eilinis partizanas. Suimti: Stasys Gimbutis- kaime, Andrioniðkio apylinkëje, Anykðèiø rajone, Ka- Tarzanas, Rapolo, gimæs 1914 m. Liepagirio kaime, Svë- raliaus Mindaugo srities ðtabo bunkerio laikytojas, eilinis dasø valsèiuje, Algimanto apygardos, Ðarûno rinktinës partizanas; Suimti: 4. Balys Þukauskas-Komendantas, vadas; Vladas Karosas-Vilkas, Klemenso, gimæs 1915 m. Princas, Ðiaurës Rytø Lietuvos srities vado adjutantas; 5. Drobèiûnø kaime, Svëdasø valsèiuje, Plechavièiaus kuopos Bronë Jovaiðaitë, Juozo, gimusi 1927 m. Butkiðkio kaime, vadas (iki jo kuopai vadovavo Stasys Gimbutis); Stasys Andrioniðkio valsèiuje; 6. Leonora Jovaiðaitë, Juozo, gi- Kriauèiûnas-Liutauras, Juozo, gimæs 1930 m. Andrionið- musi 1924 m. Butkiðkio kaime, Andrioniðkio valsèiuje4. kio miestelyje, Anykðèiø apskrityje, Ðarûno rinktinës ðtabo 1949 m. lapkrièio 1 d. Svëdasø valsèiuje, Ðimoniø gi- raðtvedys; Elena Valevièiûtë-Birutë, Nida, Jurgio, gimusi rioje prie Priegodo eþero, pagal suimto partizano Balio 1922 m. Galvydþiø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto Þukausko-Princo, Komendanto parodymus ir panaudo- apygardos, Ðarûno rinktinës eilinë partizanë; Feliksas jant já kaip vedlá, MGB 298 ðauliø pulko 3 bataliono kariø Niaura-Cipras, Vyturys, Juozo, gimæs 1923 m. Bajorø kai- pajëgomis organizuota karinë èekistø operacija, kurios me, Svëdasø valsèiuje, Ðarûno rinktinës ðtabo virðininkas7. metu po ilgø kautyniø (nuo 10 val. iki 13 val.) susisprog- Lapkrièio 1 d. (kitais duomenimis, lapkrièio 2 d.) Ði- dino 7 Algimanto apygardos partizanai: 1.Antanas Star- moniø valsèiuje, Ðimoniø girioje prie Varleþerio, buvo kus-Montë, Herkus, Blinda, Juliaus, gimæs 1919 m. Zû- ðturmuojamas Þalgirio bûrio vado pavaduotojo bunkeris. biðkiø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Algimanto apygardos va- Þuvo Ðukys Steponas-Mauzeris, Gaidys, Jono, gimæs 1910 das; 2. Julius Burneika-Tardytojas, Fabijono, gimæs 1918 m. Butënø kaime, Svëdasø valsèiuje, Þalgirio bûrio vado m. Kirkënø kaime, Skapiðkio valsèiuje, Algimanto apy- pavaduotojas (kitur – Ðarûno rinktinës, Plechavièiaus kuo- gardos ðtabo narys; 3. Albinas Pajarskas-Bebas, Stepono, pos, Þalgirio bûrio eilinis partizanas)8. gimæs, 1925 m. Jotkoniø kaime, Svëdasø valsèiuje, Al- Lapkrièio 2 d. 8 val. ryto Svëdasø valsèiuje, Ðimoniø gimanto apygardos ðtabo virðininkas; 4. Juozas Leðkys, girioje, prie Sliepðiðkio kaimo, pagal suimto partizano S. Antano, gimæs 1926 m. Butrimø kaime, Jurbarko vals- Gimbuèio-Tarzano parodymus buvo apsuptas ir lik- èiuje (byloje – Juozas Liesis-Algis, Jono, gimæs 1922 m.) viduotas Algimanto apygardos, Ðarûno rinktinës, Ple- – LLKS pirmininkas, buvæs Kæstuèio apygardos vado chavièiaus kuopos, Þalgirio bûrio bunkeris. Pasiûlius adjutantas; 5. Aleksas Matelis-Audenis, Alfonso, gimæs pasiduoti partizanai nesutiko, kautyniø metu þuvo 5 par- Vikoniø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos tizanai. Per suimtus partizanus atpaþinti: 1.Albertas Þilys- vado adjutantas; 6. Stasë Vigelytë-Þivilë, Augusto, gimusi Kæstutis, Juozo, gimæs 1918 m. Èiukø kaime, Svëdasø vals- 1922 m. Sliepðiðkio kaime, Svëdasø valsèiuje, Þalgirio èiuje, Algimanto apygardos Þalgirio bûrio vadas; 2. Bro- bûrio eilinë partizanë; 7. Birutë Ðniolytë-Ida, gimusi 1931 nius Birka-Klevas, Felikso, gimæs 1921 m. Vaitkûnø kai- m. ið Radviliðkio valsèiaus ir apskrities, Þalgirio bûrio me, Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos Þalgirio eilinë partizanë5. bûrio eilinis partizanas; 3. Juozas Pakðtas-Gegutë,Vytenis, Tà paèià dienà Ðimoniø valsèiuje, Ðimoniø girioje Alekso, gimæs 1908 m. Èiukø kaime, Svëdasø valsèiuje, netoli Aluotø kaimo, pagal suimto partizano Komendanto, Algimanto apygardos Þalgirio bûrio eilinis partizanas; Princo parodymus organizuotos karinës èekistø ope- 4. Alfonsas Niaura-Tursa, Genaitis, Juozo, gimæs 1911 m. racijos metu surastas bunkeris, o atsisakius pasiduoti, Bajorø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos susiðaudymo metu nukautas partizanas Pranas Galvydis- Þalgirio bûrio eilinis partizanas; 5. Vlada Vizbarienë- Valteris, gimæs 1909 m., gyvenæs Svëdasø miestelyje, Al- Graþina, Jono, gimusi 1922 m. Drûlënø kaime, Aukðtu- gimanto apygardos, Ðarûno rinktinës, Plechavièiaus kuo- pënø valsèiuje, Algimanto apygardos Þalgirio bûrio eilinë pos Ûkio skyriaus virðininkas6. partizanë9. Lapkrièio 1 d. 13,30 val. Ðimoniø girioje, prie De- Lapkrièio 2 d. 10 val. Ðimoniø girioje, prie Iþenos nioniø eþero, pagal Komendanto, Princo parodymus upelio, pagal suimto partizano S. Gimbuèio-Tarzano MGB vidaus kariuomenës 137 ðauliø pulko kariai ir MGB parodymus ðturmuotas Margio bûrio bunkeris. Þuvo 6 Kauno miesto operatyvinë grupë ðturmavo Ðarûno rink- partizanai:1. Jonas Mazurevièius-Briedis, Juozo, gimæs

KUPIÐKIS 2010 /8 33 istorijos puslapiai 1925 m. Naujikø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Margio bû- Algimanto apygardoje nukauti 45 partizanai, suimti 32 rio eilinis partizanas; 2. Vladas Janèys (Jonèys)-Tëvukas, partizanai, 25 ryðininkai ir rëmëjai ir 7 kiti „antisovie- Klemenso, gimæs 1898 m. Liepagirio kaime, Svëdasø tiniai elementai“. Paimta 10 kulkosvaidþiø, 17 automatø, valsèiuje, Margio bûrio eilinis partizanas; 3. Gasparas 48 ðautuvai, 31 pistoletas, 45 granatos, 3 minos, 27905 Lapienis-Dudutis, Juozo, gimæs 1927 m. Vodoniø kai- ðoviniai, 3 þiûronai ir 5 raðomosios maðinëlës. Ið viso me, Ðimoniø valsèiuje, Margio bûrio eilinis partizanas; 1949 m. nuðauti 107 partizanai, ið jø 30 partizanø vadø, 4.Vytautas Kirdeikis-Papartis, Juozo, gimæs Ertëjø kai- suimti 35 partizanai ir 31 ryðininkai bei partizanø me, Ðimoniø valsèiuje, Margio bûrio eilinis partizanas. rëmëjai. Paimta 16 kulkosvaidþiø, 46 automatai, 95 ðau- 5. Antanas Janèys (Jonèys)-Þaibas, Juozo, gimæs 1924 m. tuvai, 83 pistoletai, 65 granatos, 3 minos, 13 860 viene- Puzionëliø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Margio bûrio eilinis tø ðoviniø, 4 radijo imtuvai, 2 ðapirografai ir 4 raðomo- partizanas; 6. Regina Janèytë (Jonèytë), Vlado, gimusi sios maðinëlës13. 1930 m. Liepagirio kaime, Svëdasø valsèiuje, Margio Ðiandien þinome, kad 1948 m. rugpjûèio mën. MGB bûrio eilinë partizanë10. Kauno miesto valdybai uþvedus bylà „Kanibalai“ Algi- Lapkrièio 2 d. pagal suimto partizano S. Gimbuèio- manto apygardos nacionalinio pogrindþio dalyviams, bu- Tarzano parodymus prie Denioniø eþero Svëdasø vals- vo paskirti ðie agentai: „Baltas“, „Aras“, „Kazys“ ir „Mi- èiuje buvo surastas þemëje uþkastas 30 litrø talpos cin- kas“. 1949 m. spalio pabaigoje atsirado galimybë sunai- kuotas bidonas su archyviniais partizanø dokumentais11. kinti Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabà ir Algimanto Tà paèià dienà Drobèiûnø kaime, Svëdasø valsèiuje, apygardà, pravestø operacijø metu likviduotos 2 rink- pagal suimto partizano Vlado Karoso-Vilko parodymus, tinës, 74 partizanai ir ryðininkai, ið jø 38 nukauti, su- MGB Kauno miesto valdybos organizuotos karinës ope- imta 15 partizanø ir 21 ryðininkas. Byla „Kanibalai“ vi- racijos metu buvo surastas ir likviduotas Algimanto apy- siðkai realizuota14. gardos, Kunigaikðèio Margio rinktinës, Tumo Vaiþganto 1950 m. lapkrièio 25 d. Karaliaus Mindaugo srities kuopos bunkeris. Þuvo 7 partizanai: 1.Stasys Gimbutis- ásakymu Nr. 9 Algimanto apygarda buvo panaikinta, likæ Rûkas, Mykolo, gimæs 1921 m. Narbuèiø kaime, Svëdasø Ðarûno ir Kunigaikðèio Margio rinktiniø partizanai pri- valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio skirti Tumo-Vaiþganto rinktinei, kuri priklausë Vytauto rinktinës vado adjutantas; 2.Petras Dilys-Tarzanëlis, apygardai. Algimanto apygarda nustojo egzistuoti. Eimutis, Mykolo, gimæs 1924 m. Trakø kaime, Juþintø valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio Ðaltiniai: rinktinës, Þvalgybos skyriaus virðininkas; 3. Albertas Na- 1 LYA. F. K-18. Ap.1. B.83. L.7, 8, 49, 83–85, 92–94, 160–161, 224– kutis-Viesulas, Antano, gimæs 1910 m. Maleiðiø kaime, 235, 246–260, 265–267. Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio 2 LYA. F. K-18. Ap.1. B.83. L.7, 8, 83–85, 92–94, 160-161. 3 LYA. F. K-18. Ap.1. B.83. L.229–235, 246–253.; LYA. F. K-1. Ap. 10. Margio rinktinës, Tumo Vaiþganto kuopos vadas; 4. Petras B. 74. L.28–32. Èernius-Tigras, Laisvûnas, Juozo, gimæs 1924 m. Ne- 4 LYA. F. K-18. Ap. 1. B.83. L.229–235, 246–253; LYA. F. K-1. Ap. 10. meniûnø kaime, Kamajø valsèiuje, Algimanto apygardos, B. 74. L.28–32; LYA. F. K-1. Ap. 58. B.39212/3. T.2. L.347; LYA. F. K-1. Kunigaikðèio Margio rinktinës, Dariaus ir Girëno kuopos Ap.58. B.25473/3. T.10. L.43, 65, 265. 5 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 229–235, 246–253; LYA. F. K-1. Ap. vadas; 5. Kazys Palskys-Àþuolas, Gintaras, Antano, gimæs 58. B. 42921/3. T. 2. L. 354, 360; LYA. F. K-1. Ap. 58. 35672/3. T. 2. L. 231 1920 m. Tadauskø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto (Aktas); LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L.264–265; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 328. apygardos, Kunigaikðèio Margio rinktinës, Tumo Vaiþ- L.350–351. 6 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 230; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 42921/3. T. ganto kuopos, Viesulo bûrio vadas; 6. Jonas Meðkauskas- 2. L.355, 360; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L.264–265. Liepa, Caras, Antano, gimæs 1924 m. Svëdasø miestelyje, 7 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 229-235, 246–252; LYA. F. K-1. Ap. 58. Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio rinktinës, B. 35672/3. T. 2. L. 33, 36; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 36492/3. T. 1. L. 229, T. Tumo-Vaiþganto kuopos eilinis partizanas; 7. Petras Mið- 2. L. 25, 26; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L. 264–265. 8 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 233; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1195. L. 175; kinis-Ðarûnas, Juozo, gimæs Miðkiniø kaime, Svëdasø LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L. 264–265; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 36492/3. valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio T. 1. L. 230. rinktinës, Tumo-Vaiþganto kuopos eilinis partizanas12. 9 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 229–235; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. Kaip matyti ið „Ataskaitinio praneðimo apie Algi- L. 264-265; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 42921/3. T. 2. L. 355-360; LYA. F. K- 1. Ap. 58. B. 36492/3. T.5. L. 4 (Aktas). manto apygardos ðtabo ir jo atskirø formuoèiø likvi-da- 10 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L.229–235; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. vimà“ (agentûrinë byla „Ðimoniø giria“) ir kitø pra-ne- 35672/3. T. 2. L.226 (Aktas); LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L.264–265. ðimø, per 1949 m. lapkrièio 1–2 dienomis LSSR MGB 11 LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 35672/3. T.2. L.228 (Aktas). 12 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L.229–235; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. Kauno miesto valdybos kartu su MGB Kupiðkio aps- 35672/3. T. 2. L.228 (Aktas); LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 42921/3. T. 2. L.359– krities skyriumi organizuotà karinæ èekistø operacijà 365; LYA. F. K-1. Ap.10. B. 74. L.182. Ðimoniø girioje, nukauta 20 partizanø, suimti 9 par- 13 LYA. F. K-1. Ap. 10. B. 74. L.39-42, 246–250; LYA. F. K-1. Ap. 10. tizanai, ið jø 4 vadai, paimti ginklai ir Algimanto apy- B. 75. L.11; LYA. F. K-1. Ap. 10. B. 76. L.3-4, 222. 14 LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 315. L.199–203. gardos dokumentacija. Ið viso 1949 m. lapkrièio mën.

34 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai

Vienas ið „Dvylikos apaðtalø“: Vidmantas JANKAUSKAS Povilas Matulionis Vilniuje (1894–1910)

Þymusis miðkininkas Povilas Ma- gyvenimo pradþios miestas. Nepaisant tulionis, kurio 150 metø jubiliejø pri- svetimtautës aplinkos, Matulioniø simename ðiemet, paliko itin gilius vaikai iðaugo tikri lietuviai ir Lietuvos pëdsakus mûsø kraðto istorijoje. Iðskir- patriotai. Tiesiog sunku ir ásivaizduoti, tiniai jo nuopelnai ir Vilniui, Vilnijos kaip ðalia visø ðiø profesiniø bei ðeimy- lietuviams. Keista, bet iki ðiol ne visi tai niniø rûpesèiø ðis mûsø þemietis dar ra- nori pripaþinti. Ðtai prieð keletà metø do laiko ir visuomeninei veiklai. pasirodþiusiame Tomo Venclovos su- darytame populiariame þinyne „Vil- „VILNIAUS APAÐTALAI“ niaus vardai“ pateikta per pusæ tûks- Gauti darbà Lietuvoje, Vilniuje, tanèio vilnieèiø bei su Vilnimi susijusiø P. Matulioniui, valdininkui katalikui, (tiesa, kartais visai menkai) þmoniø bio- buvo maþa ðansø. Kaip jam tai pavyko, grafijø, taèiau P. Matulionio vardas èia suþinome ið F. Bortkevièiënës prisi- net nepaminëtas. O juk á keliolika su minimø: „Iðeinant ið prievolës darbuotis Vilniumi susietø Matulionio gyvenimo Povilas Matulionis. Apie 1904 tëvynëj, nemaþai pastangø jam kaðtavo metø paþvelgus ne vien per jo asmeniniø pergyvenimø gauti paskyrimà á Vilniø. Tam tikru gudrumu, apsi- ar potyriø prizmæ, matyti ið esmës viso tuomeèio Vil- mainant su tarnybos draugu, perleidþiant jam pel- niaus lietuviø tautinio, kultûrinio ir religinio gyvenimo ningesnæ ir aukðtesnæ vietà Rusijoj, pats sutiko paimti panorama. Net deðimtmetis ið to vilnietiðkojo periodo prastesnæ vietà Vilniuje. Kad nekrapðtytø ið jos, ávairiais praëjo dar tebegaliojant lietuviø spaudos draudimui ir pretekstais trukdë savo paaukðtinimà, kas reikðdavo visokeriopiems lietuviø kultûros suvarþymams. Ne visose perkëlimà Rusijon“2. Senajai Lietuvos sostinei, kur su- „partijose“ mûsø þemietis grojo „pirmuoju smuiku“, bet sipratusios lietuviø inteligentijos tuo metu dar beveik jo bûta ir dalyvauta praktiðkai visur. Todël ið karto tenka nebuvo, ðis jau spëjusio pasiþymëti veikëjo atsikraus- pripaþinti, kad neiðeina paraðyti tik apie P. Matulionio tymas tapo tikra Apvaizdos dovana. Vilniuje Matulionio veiklà amþiø sandûroje – reikia raðyti apie visa, kas tada laukë didþiuliai, nearti veiklos dirvonai. vyko. O tai jau gana plati, ilga ir komplikuota kalba. Taèiau norint kà nors rimtesnio nuveikti reikia ben- P. Matulionio vilnietiðkasis periodas (su tam tikro- draminèiø. Labai neakcentuodami P. Matulionio kaip mis pertraukomis) truko nuo 1894-øjø pavasario iki miðkininko profesinës veiklos, visgi turime paþymëti, 1910 m. Á Vilniø jis buvo perkeltas po penkeriø metø kad jo socialinis statusas, caro valdininko uniforma Vil- darbo Pskovo gubernijoje ir paskirtas jaunesniojo tak- niuje itin pravertë. Pats Matulionis apie tai yra iðsitaræs: satoriaus pareigoms, taksavo Kurðënø, Rumðiðkiø, „Man veikti lietuviø tarpe padëdavo mano, kaipo rusø Karmëlavos miðkus. 1898 m. paskirtas Vilniaus ir Kauno valdininko, uniforma. Mat að kaip savo profesija, taip gubernijø vyresniuoju taksatoriumi, miðkotvarkos revi- ir politiniu taktu veikiau rusø oficialiems tikslams, tuo zoriumi. 1906 m. kaip Miðkø administracijos ekspertas tarpu kai lenkai santykiuose su rusø valdþia ëjo prie kuriam laikui buvo iðvykæs á Oloneco gubernijà, kur separatizmo. Að savo uniforma apgindavau nuo þandarø rûpinosi Putilovo ketaus gamyklos Vidlicoje, sustojusios nelegalius lietuviø susiëjimus ir daþnai grieþtus jø reika- dël kuro trûkumo, darbo atnaujinimu. 1907–1909 m. lavimus. Tas man geriau vyko, kai 1900 m. tapau girios vël buvo palikæs Vilniø ir tvarkë miðko ûká Suomijoje. Zakret valdytoju ir kaipo general-gubernatoriaus val- Uþ tai paaukðtintas valstybës patarëju ir paskirtas sep- dininkas buvau nepalieèiamas“3 . Ðioms mintims antrina tyniø gubernijø miðkø tvarkytoju. Tada turëjo galutinai F. Bortkevièienë: „Apsipaþinæs su sàlygomis, stengësi apleisti Vilniø ir persikelti á Smolenskà1. Taigi bûtina nepraleisti progos ákiðti susipratusá lietuvá á miðkø sargus paþymëti, kad Vilniuje prabëgæ metai buvo gana sëk- ir susidarydavo, susitaræs su vietos veikëjais, kaip naujà mingi P. Matulionio profesinei karjerai. Bet ne tik. Jis tinklà plësti uþgintà lietuviø literatûrà. Pas já nuolat bû- èia atvyko su jauna þmona Marija Roþanovska, èia augo davo kas nors naujo ið uþsienio pasiskaityti. Kad supai- jø dukra Marija (Janavièienë,1895–1976), gimë sûnûs niotø pëdsakus, jisai uþmegzdavo ryðius su rusais juoda- Vytautas (1898–1933?) ir Algirdas (1901–1925). Vadi- ðimèiais, ið kuriø gudriais ðposais iðgaudavo visokias svar- nasi, Vilnius P. Matulioniui buvo ir laimingos ðeimyninio bias þinias, kurios tilpdavo reikalui esant ir „Varpe“4.

KUPIÐKIS 2010 /8 35 tëviðkënai Svarbiausias P. Matulionio vilnietiðkàjá laikotarpá 1942), nuo 1895 m. Vilniaus miesto veterinaru ir sker- charakterizuojantis momentas yra susijæs su „Dvylikos dyklos priþiûrëtoju dirbæs veterinarijos gydytojas Elijas Vilniaus apaðtalø“ kuopos veikla. Ðios kuopos atsiradimo (Elijoðius) Nonevièius (1863–1931)9 , nuo 1895 m. Vil- sàlygas dar 1940-aisiais gana taikliai atskleidë lietuviø niuje gyvenæs Pagirio geleþinkeliø valdybos tarnautojas teatro Vilniuje iðtakas tyrinëjæs Julius Butënas: „Paèioje Valentinas Urbonas-Urbanavièius (1845–1929)10 , nuo praëjusio amþiaus pabaigoje ir Vilniuje pradëjo telktis 1898–1899 m. sandûros Vilniuje gyvenæs inþinierius Pet- ið pradþiø negausus lietuviø inteligentø ir patikimø pras- ras Vileiðis (1851–1926)11, 1898 m. Vilniun atsikëlæs èiokø bûrelis. Keletas asmenø, susirinkæ á vienà vietà, gydytojas Antanas Vileiðis (1856–1919), nuo 1898 m. tardavosi, kaip atgaivinti Lietuvos sostinëje uþmigdytà Vilniuje dirbæs teisininkas Jonas Vileiðis (1872–1942), lietuvybës dvasià. Veikta kuo slapèiausiai, kuo atsar- 1898(9) m. P. Vileiðio kontoroje ásidarbinæs dvarininkas giausiai, kad nebûtø progos visokiems lietuvybës perse- Meèislovas Davainis-Silvestraitis (1849–1919), 1899 m. kiotojams ákàsti. Reikëjo didelës dràsos dëtis á toká dar- su þmona Felicija á Vilniø gyventi atsikëlæs inþinierius bà, nes persekiojimo buvo galima susilaukti ið visø pusiø. Jonas Bortkevièius (1871–1909), Jonas Jasmontas (Jað- Tuomet „litvomano“ vardas reikðdavo tiek pat, kiek ðiais montas; 1849–1906). Kaip matyti, kuopon bûrësi dar- laikais prieðvalstybinio gaivalo vardas. Visø pirma „lit- bingiausio amþiaus – trisdeðimtmeèiai–keturiasdeðimt- vomanas“ buvo ignoruojamas ir paðiepiamas lenkø, ku- meèiai – vyrai. 1899 m. vyriausiam ið jø, V. Urbanavièiui, riems ypaèiai nepatiko, jø akimis þiûrint, separatistinis buvo 54-eri, o jauniausiam, J. Vileiðiui, – 27-eri. lietuviø judëjimas. Na, o rusø valdþia ið principo slëgë Tiesa, Vileiðiø indëlá P. Matulionis vertino skirtingai. tà mûsø tautinio atgimimo judëjimà, turëdama savus ru- Kaip jis vëliau paraðys, atvykus Vileiðiams lietuviø Vil- sinimo tikslus. Todël tie pirmieji lietuvybës kibirkðties niuje pasidarë daugiau, „nors vienas daktaras Antanas Vilniuje þiebëjai buvo labai tarpusavy suartëjæ, kad ga- teprisidëjo prie mûsø draugijos, kiti ignoravo arba bijojo lëtø dràsiai vieni kitais pasitikëti. Ið pradþiø á tà slaptà nelegaliðkumo, o Jonas niekino mus uþ tai, kad mes nuo bendravimà nebuvo ásileidþiamos moterys, taip pat karð- baþnyèios pradedame rûpintis begaivinant lietuvystæ“12. tesnio temperamento vyrams vengta atidengti visas pa- Akivaizdu, kad dvyliktukas susibûrë ne ið karto. Bet slaptis. Tasai slaptas ratelis buvo simboliðkai pavadintas kada prasidëjo toji bendra veikla, kas pirmasis pajudino „Apaðtalø kuopa“ <…> Kuopa nebuvo draugija, nes ðá reikalà? Nors esama bandymø „Apaðtalø kuopos“ nei ástatø, nei specifiniø organizaciniø tikslø neturëjo. ákûrëjo garbæ priskirti D. Malinauskui13, mums pirmiausia Tai buvo paþástamø vienminèiø bendravimo forma“5. turëtø rûpëti P. Matulionio nuomonë. O jis kuopos veik- Nors istoriografija apie „Vilniaus apaðtalus“ gana los pradþià skaièiavo nuo savo gyvenimo Vilniuje pradþios, gausi6, visgi tenka konstatuoti, kad ðis fenomenas dar t.y. 1894-øjø . Ðtai 1911 m. atsiliepdamas á A. Smetonos nëra iki galo iðtirtas. Pavyzdþiui, esama tam tikros pai- straipsná „Viltyje“, kur buvo aptariama nuo 1904 m. vei- niavos, kuriems gi ið Vilniaus lietuviø veikëjø reikëtø kianèios Vilniaus savitarpio paðalpos draugijos veikla, P. pirmiausia priskirti ðiuos epitetus. Be P. Matulionio, Matulionis paþymëjo, kad „paduota þinia apie ðios drau- daþniausiai minimos ðios kuopos nariø pavardës: 1896 gijos senumà – nuo 1904 metø tikra vien juridiðkuoju m. ið Seinø vyskupijos á Vilniø atsikëlæs kun. Juozas Am- þvilgsniu; tikriau bus draugijos pradþià skaityti nuo 1894 braziejus-Ambrazevièius (1855–1915)7 , nuo 1893 m. iki metø, nes galop tø metø Vilniuje susidarë pirmasis lietuviø 1899 m. akuðeriu dirbæs gydytojas Jonas Andrius Do- susitelkimas ið 12 vyrø. Tas visø Vilniaus lietuviø draugijø maðevièius (1865–1935)8 , nuo 1894 m. Vilniuje gyve- pamatas nevieðu bûdu daigino, augino ir këlë visus suma- næs dvarininkas Donatas Juozapas Malinauskas (1869– nymus, kuriuos yra paminëjæs ir kuriø nepaminëjo p.

Keli ið „Vilniaus apaðtalø“: Valentinas Urbanavièius, Antanas Vileiðis, Juozas Ambraziejus, Donatas Juozapas Malinauskas

36 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai A. Sm[etona]“14. Ðio liudijimo tikslumu nebûtø jokio reikalo suabejoti, jei ne viena detalë: ið kur 1894-aisiais Vilniuje radosi net 12 lietuviø veikëjø? 1931 m. raðytuose atsiminimuose Ma- tulionis savo tautinës veiklos Vil- niuje pradþià nupasakojo kiek smulkiau: „1895 m. pradþioje sutikau d-rà Andriø Doma- ðevièiø, su kuriuo buvau anksèiau paþástamas Petrapily, jam buvus prof. Otto asistentu. Vëliau aplankiau Ðv. Rapolo baþnyèios vikarà kun. Juozà Ambraþevièiø, jau turëjusá daug lietuviø, tarp jø Mariutæ Piaseckaitæ, dabar Ðla- Vilniaus apskrities þandarø virðininko raporto apie „Lietuviø komiteto“ veiklà faksimilë. 1899. LVIA pelienæ. Domaðevièius ir Ambra- þevièius mane suvedë su miesto veterinaru Elioðiu None- Ðià mintá Vileiðis pabrëþë ir P. Matulionio nekrologe18. vièiu, agron. Donatu Malinausku, bankininku Boliu Apie amþiø sankirtà kuopos nariø skaièius dar pa- Stankevièium ir kitais. Posëdþiuose Domaðevièiaus bute gausëjo – prisijungë vaistininkai Anusevièius ir Kazi- (Sniadeckio namuose) buvo nutarta sulipdyti nelegalià mieras Landsbergis, gydytojas Zigmantas Fedaravièius, draugijà, tam ástatø nesuraðyti, kad nepatektumëme gen. Ðiupðinskis ir kt. Ið moterø „apaðtalams“ priklausë vie- gubernatoriaus Orþevskio buèiun. Buvo mûsø 12 vyrø, mo- nintelë Felicija Povickaitë-Bortkevièienë19 . Taèiau ir terys nebuvo priimamos, kad neiðplepëtø“15. Taigi èia pagausëjus nariø, kuopos pavadinimas nebesikeitë – dvyliktuko susibûrimas nukeliamas á 1895-uosius ir P. Ma- dvylika liko kaip istorinë relikvija. tulionis save ávardija kaip vienà ið svarbiausiø iniciatoriø. Reikia paþymëti, kad „Apaðtalø kuopa“, nors ir vei- Bet klaustukø vis tiek iðlieka. Kad ir dël J. Ambraziejaus. kë nelegaliai, ið tiesø nebuvo pogrindinë. Jos tikslas kaip Jau minëjome já Vilniun atsikëlus 1896 m., tad metais anks- tik ir buvo galimai iðvieðinti kylantá lietuviø sàjûdá. èiau Ðv. Rapolo baþnyèioje vikarauti negalëjo. Vadinasi, jei Tautiniø aspiracijø pabrëþimas buvo vienas ið kertiniø „Apaðtalai“ susibûrë 1895-aisiais, tai Ambraziejaus tarp akmenø, á kurá idëjiðkai rëmësi „Apaðtalai“. Ádomus fak- jø dar nebuvo, o pirmaisiais kuopelës nariais derëtø laikyti tas – Fedaravièius, Malinauskas, Nonevièius ir Stanke- P. Matulioná, D. Malinauskà, A. Domaðevièiø, E. None- vièius nemokëjo lietuviðkai, „bet ginèuose uþsispyræ gynë vièiø. Nuo minimø ávykiø praëjus kelioms deðimtims metø lietuviø reikalus“20. prie atsiminimø prisëdusiam Matulioniui svarbiausia buvo Pirmàsyk vieðai „Vilniaus apaðtalai“ pasireiðkë 1898 sudëlioti pagrindinius akcentus, tad chronologijos daly- m., Varðuvoje minint Adomo Mickevièiaus gimimo ðim- kuose precizikos jam gal ir pritrûko. tàsias metines. Tuomet poeto paminklo atidengimo iðkil- Artimiausias tiesai, ko gero, yra Jonas Vileiðis, nors mëse dalyvavo E. Nonevièius ir B. Stankevièius, kurie jo, kaip minëjome, Matulionis netgi nepriskyrë „Apað- prie paminklo padëjo vainikà su lietuviðku uþraðu21. P. talams“16. Bûtent J. Vileiðis patvirtina, kad 1898 m. atvy- Matulionis, kaip rusø valdininkas, ne visur galëjo rodytis kæs á Vilniø èia rado tik kelis susipratusius lietuvius: An- vieðai, nors ðiaip jau nepraleisdavo nei vienos rimtesnës driø Domaðevièiø, Donatà Malinauskà, Povilà Matu- progos atstovauti Vilniaus lietuviams. Ðtai 1899 m. jis lioná. Netrukus nuolat gyventi á Vilniø atsikëlë broliai dalyvavo pirmojoje lietuviðkoje geguþinëje Ðiauliuose, Antanas ir Petras Vileiðiai, dar keletas inteligentø. Pa- Aleksandrijos dvare22 . Dar nuo studijø laikø palaikæs þymëjæs, kad „1899 m. tame bûrelyje jau buvo dvylika glaudþius ryðius su nelegalios lietuviðkos spaudos leidëjais þmoniø, kurie juokais pasivadino lietuviø idëjos apaðta- ir platintojais, jis ypaè prijautë varpininkams. 1898 m. lais“, J. Vileiðis dvyliktukui priskiria ðiuos asmenis: J. buvo vienas ið varpininkø suvaþiavimo, vykusio Vilniuje, Ambraziejø, J. Bortkevièiø, M. Davainá-Silvestraitá, A. A. Domaðevièiaus bute, dalyviø. Èia taip pat atvyko J. Domaðevièiø, J. Jasmontà, D. Malinauskà, P. Matulioná, Alekna, J. Bagdonas, A. Brundza, D. Malinauskas, E. E. Nonevièiø, V. Urbanavièiø, A. Vileiðá, J. Vileiðá17. Tai Nonevièius, V. Sirutavièius23. dar tvirèiau leidþa teigti, kad kuopos veiklos pradþia ið tiesø datuotina 1894–1895 m., bet tuomet jai priklausë KOVOJE DËL LIETUVIÐKOS BAÞNYÈIOS tik keli nariai. „Dvylikos apaðtalø“ pavadinimas sambû- Anot istoriko R. Miknio, pagrindiniai „Apaðtalø“ riui galëjo prilipti tik po penkmeèio, t.y. 1898–1899 m. kuopos tikslai buvo iðgauti ið caro valdþios administra-

KUPIÐKIS 2010 /8 37 tëviðkënai cijos platesnes teises kultûrinei veiklai, plëtoti kovà su lenkais dël lietuviø baþnyèios Vilniuje ir apskritai rû- pintis lietuvybës gynimu, vilnieèiø tautinës savimonës þadinimu ir stiprinimu24. Nors tuo metu senojoje Lietu- vos sostinëje, 1897-øjø Visuotinio Rusijos gyventojø suraðymo duomenimis, buvo vos per tris tûkstanèius lie- tuviø, bet ir tie toli graþu ne visi susipratæ25. „Apaðtalai“ buvo ásitikinæ, kad lietuviø mieste yra gerokai daugiau, tad lietuviø kalbos nebuvimà vilnieèiø religiniame gy- venime jie laikë nenoramaliu dalyku. Turëdami ome- nyje, kad net kolonijose Rusijoje ar JAV lietuviai jau galëjo melstis savo kalba, jie iðkëlë pirmuèiausià uþdaviná – iðsikovoti Vilniaus lietuviams savo baþnyèià. Vienas pir- møjø ja rûpintis pradëjo kun. J. Ambraziejus, nuo 1896 m. darbavæsis Vilniuje kaip Visø Ðventøjø, nuo 1897 m. Ðv. Mikalojaus baþnyèia. XX a. pr. LVIA kaip Ðv. Rapolo, o nuo 1899 m. kaip Ðv. Jono baþnyèios vikaras. Matyt, ne be Ambraziejaus pagalbos jau 1896 vardu, bet autentiðkø paraðø jame tik keliolika, daugiau- m. geguþæ26 „Apaðtalai“ vyskupijos valdytojui Liudvikui sia „Apaðtalø“30. Manoma, kad visose ðiose akcijose ypaè Zdanavièiui parengë praðymà, kuriame skundësi, jog pasiþymëjo J. Ambraziejus. Bûdamas keliø Vilniaus Vilniuje maþa lietuviðkai suprantanèiø kunigø, dël ko parapijø vikaras, jis gerai þinojo, kur ir kiek lietuviø ka- bûta atvejø, kai nemokanèios kitaip nei lietuviðkai ið- talikø gyvena. Amþininkø liudijimu, „miniai supaþin- paþinties atlikti senelës mirë Savièiaus ligoninëje be pas- dinti su lietuviø idëja ir lietuviø reikalavimais jis naudo- kutinio patepimo. Jau ðiame praðyme pareikalauta at- davosi kiekviena proga, iðrodinëdamas visiems supran- skiros baþnyèios ir kunigo, nurodant á Ðv. Onos baþnyèios tama ir vaizdþia kalba, kaip tai negraþu pamesti savo pa- analogà – ði priklausë vokieèiø katalikø bendruome- proèiø ir iðsiþadëti lietuvybës, iðrodinëdavo lietuviø kal- nei27. Surinkusi apie tris ðimtus paraðø, „Apaðtalø“ dele- bos privalumus, o jeigu tie þodþiai neátikindavo klausy- gacija (D. Malinauskas, A. Domaðevièius, K. Landsber- tojø, tai griebdavosi kitokiø priemoniø, grasindavo nu- gis ir P. Matulionis) nuvyko pas L. Zdanavièiø, kuris nors tautëlius tuo, jog jie, iðsiþadëjæ savo kalbos, ilgainiui galá ir priëmë praðymà, bet subarë lietuvius norit atgaivinti iðsiþadëti ir katalikø tikybos ir t. t.“ Ambraziejus, be „barbariðkà ir pagoniðkà kalbà“ ir motyvuodamas, kad abejonës, praðymø kampanijos metu pasaulieèiams pa- tai politinis klausimas, nukreipë delegacijà pas guber- dëjo su ðia minia uþmegzti ryðá ir gauti bûtinà paramà31. natoriø Aleksandrà Frezæ. Pastarasis praðymà sutiko pa- Nors praðymai vyskupijai ilgokai rezultatø nedavë, lankiai, bet klausimui galutinai iðspræsti pasiuntë praðy- „Apaðtalai“ rankø nenuleido. Baþnyèios byla kelta spau- tojus pas generalgubernatoriø Piotrà Orþevská (èia doje, bandyta griebtis net ávykusiø faktø taktikos – be Matulionis kaip valdininkas jau negalëjo eiti). Orþevskis, vyskupo leidimo pasisavinti Ðv. Mikalojaus baþnyèià, o þinodamas Zdanavièiaus nuomonæ, delegacijà nusiuntë po to reikalauti uþtvirtinti esamà padëtá. Taigi 1899 m. pas sekretoriø ir ði nieko nepeðë. Kai „Apaðtalai“ vël lietuviai pradëjo eiti á ðià baþnyèià ir lietuviðkai giedoti. gráþo pas vyskupà, ðis jau tvirtai atmetë praðymà ir grieþ- Netrukus to paties ëmësi ir Misionieriø (Vieðpaties Dan- tai atsisakë ásileisti lietuviø kalbà á Vilniaus baþnyèias28. gun Þengimo) baþnyèioje, kurios klebonas senukas K. Vilniaus vyskupo sostà uþëmus Steponui Aleksandrui Kontrimas pritarë lietuviø sàjûdþiui32. Ðtai 1900 01 22 Zvierovièiui, lietuviai praðymus dël baþnyèios atnaujino. „Apaðtalai“ Misionieriø baþnyèioje uþpirko ðv. Miðias Vengiant potencialaus konflikto su lenkakalbe tikinèiøjø uþ neseniai mirusio dr. Vinco Kudirkos sielà. Egzekvijose dauguma, apsispræsta praðyti vienos ið tuðèiø, nevei- dalyvavæs „Ûkininko“ korespondentas raðë: „Lietuviø kianèiø baþnyèiø. Apsistota prie dviejø: Ðv. Mikalojaus susirinko gana graþus bûrelis. Terp tø matësi garbin- ir Ðv. Mykolo. Prie Ðv. Mykolo baþnyèios buvo dideli gos Lietuvoje giminës Vileiðiai, inþinierius ir daktaras, vienuolyno rûmai, kurie labai viliojo lietuvius, o Ðv. Mi- su savo aukðtai godotinomis þmonomis, toliau moky- kalojaus – buvo brangi kaip seniausioji Vilniaus katalikø tas medinèius Matulionis, p. Malinauskis, kelios panelës, baþnyèia. Jau 1898 m. pavasará Vilniaus vyskupui buvo studentai, mokytiniai ir daug kitø, – viso labo apie 100 áteiktas praðymas lietuviams skirti ðv. Jono parapijai pri- ápatø“33. klausanèià Ðv. Mikalojaus baþnytëlæ, ásikûrusià þydø Aktyvëjanti „Apaðtalø“ veikla, atrodo, tik patvirtino apgyvendintoje miesto dalyje29. Gal dël to, kad praðymas lenkiðkos Vilniaus kapitulos ásitikinimà, kad vienos baþ- buvo suraðytas lietuviðkai, atsakymo nesulaukta. 1898 nyèios suteikimas lietuviams bus tik pradinis placdarmas m. lapkrièio 6 d. praðymas pakartotas, tik jau valstybine jø pretenzijoms. Dël to vyskupas Zvierovièius nebuvo kalba. Jis pasiraðytas beveik 300 lietuviø tikinèiøjø linkæs skubinti baþnyèios klausimo sprendimà.

38 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai Reikia paþymëti, kad baþnytinëje aplinkoje auganèià J. Ðaulys atsiminimuose raðë: „Juk á Ðv. Mikalojaus átampà jautë ir carinë administracija, tad „Apaðtalai“ su- baþnytëlæ rinkosi tuomet visi, kas tik skaitë save lietuviu, laukdavo atitinkamø valdþios institucijø dëmesio. Tai pa- neþiûrint, ar jis buvo ðiokiame ar tokiame santykyje su tvirtina 1899 10 17 ir 1900 03 14 Vilniaus gubernijos tikëjimu. Visi vieningai ir ið ðirdies giedojome „Pulkim þandarø valdybos virðininko padëjëjo Vilniaus apskrièiai ant keliø“ ir kitas giesmes, skaitydami savo pareiga eiti praneðimai savo ðefui. Ádomu, kad pagrindiniu lietuviø ir kitus skatinti á vienintelá tuomet lietuviø centrà Vil- bûrelio, vadinamo „Lietuviø komitetu“, iniciatoriumi niuje. Po pamaldø susirinkusieji ilgai dar bûriais kalbë- þandarai laikë kun. Ambraziejø, kurá þinojo bendradar- davosi tarp savæs ðventoriuje palei baþnyèià. Tai buvo savo biaujant uþsieniniuose lietuviø þurnaluose, gaunant ir rûðies Lietuviø ðventadieniø klubas. Èia dalindavosi slepiant draudþiamàjà lietuviðkà spaudà. Þandarø agen- þmonës informacijomis, èia gimdavo ir visokie projektai tai þinojo ir tariamo komiteto sudëtá: LSDP vadovas A. bendroms iðkyloms, vakarëliams ir t.t.“39 Domaðevièius, jo partinis padëjëjas E. Nonevièius, namø Kupiðkënas P. Bugailiðkis, prisimindamas tuos laikus savininkas Buivydas, dvarininkas D. Malinauskas, jo sesuo vëliau paþymës, kad lietuviðkojo „kultûrkampfo“ veiklai Filomena Malinauskaitë (komiteto kasininkë ir bib- Vilniuje teko visur pirmuosius þingsnius þengti, pirmàsias liotekininkë), gydytojas A. Vileiðis, jo brolis advokatas J. vagas varyti pradedant baþnyèia. Atgavus Ðv. Mikalojaus Vileiðis, „kaþkoks“ P. Matulionis...34 Ar „komiteto“ baþnyèià „tekdavo tûlam inteligentui (P. Matulionis, A. atþvilgiu buvo bandyta imtis kokiø poveikio priemoniø, Smetona, P. Gaidelionis, J. Vileiðis, net socialdemokra- neaiðku, bet akivaizdu, kad apie lietuviø kalbà ir lietu- tas dr. A. Domaðevièius) paremti negausius baþnyèios viðkà baþnyèià besirutuliojanèiø ávykiø scenarijus ið dalies giedorius, kad bûtø pateisintos lietuviø pretenzijos ir atitiko imperinius Rusijos interesus („skaldyk ir valdyk“ pritraukta daugiau þmoniø á lietuviðkas pamaldas“. Tai politika). Èia galima bûtø prisiminti P. Matulionio paliu- „lietuviðkumo“ propagandai plaèiai naudotos ir gegu- dijimà, esà generalgubernatorius „Orþevskis ir guber- þinës, iðvykos á Verkius, Trakus, prie Þaliøjø eþerø, ku- natorius Freze mus palaikë, bet kapitula mus ðmeiþë, bûk riose ypaè aktyviai pasireikðdavo studentija. Nors ir ne- mes norëjæ ásteigti Lietuvos kunigaikðtijà. Freze jiems ge- gausi buvo lietuviø visuomenë, taèiau á geguþines þo- rai atsakë: „Lietuviai praðà tiktai baþnyèios, o kai papra- diniu kvietimu susirinkdavo apie 30–100 þmoniø, labai ðys kunigaikðtijos, tai mes neduosime“35. ávairiø socialiniu ir politiniu atþvilgiu. Dar didesnio pa- Kai á ðá reikalà ásikiðo Mogiliovo arkivyskupas Bo- sisekimo sulaukdavo vieðieji ir savybës (uþdari) vakarai leslovas Jonas Klopotovskis, reikalai pajudëjo á geràjà bei spektakliai su vaidinimais, choro pasirodymais“40. pusæ. Matyt, supratusi, kad konfliktas naudingas tik tre- èiajai pusei, lenkiðka Vilniaus kunigija pagaliau pritarë SLAPTØJØ VAKARØ REÞISIERIUS praðymui vienoje ið miesto baþnyèiø ávesti lietuviðkas pa- Ðiandienos medijø pasaulyje gyvenanèiam þmogui maldas. Keletà metø trukusi kova baigësi pergale. Jau beveik neámanu ásivaizduoti, koká didþiulá poveiká dar 1901 m. rugsëjo 16 d. Ðv. Mikalojaus palyginti neseniai galëjo turëti bet baþnyèioje ávesti lietuviðki ir lenkiðki Nelegalaus lietuviðko spektaklio programëlë. koks teatrinis vaizdas ar net gyvasis 1901. Ið knygos: Lietuviðkos spaudos drau- paveikslas. Juk scena natûraliai buvo giedojimai, o gruodþio 17 d. baþnyèia dimas 1864–1904 metais. V., 2004. P.320 galutinai perduota lietuviams. Jos ka- tarsi vartai á kità realybæ, kitoká pasaulá, pelionu paskirtas Juozapas Kukta36. kuriame èia ir dabar justi transcen- Taip buvo laimëta pirmoji kova dël dencijos galia. Antra vertus, spek- lietuviðkø pamaldø ir lietuviðkos pa- takliai, vaidinimai buvo puiki prie- rapijos Vilniuje. Nuo tada Ðv. Mika- monë ir akstinas susiburti tam tikroms lojaus baþnyèia tapo pripaþintu Vil- bendraminèiø grupëms. Tad nieko nuo- niaus lietuvybës centru. Pasirûpinta stabaus, kad lietuviø tautos priespau- baþnyèios remontu, prie jos pastaty- dos laikais teatras, tegul ir saviveiklinis, dintas priebaþnytinis namas su susi- galëjo bûti ne maþiau reikalingas ir rinkimø sale37. Praëjus deðimtmeèiui reikðmingas uþ spausdintà þodá ar lie- nuo ásimintinos pergalës „Viltis“ raðë, tuviðkas pamaldas baþnyèioje. Juk tai kad „ta baþnyèia vienintelë Vilniuje, buvo árodymas, kad ujama lietuviø kalba tinka ne tik kaimo gryèioje, bet kur lietuviai dabar jauèiasi esà Lietu- 41 voje, savo tëvø þemëje, kur jie, spau- ir ant scenos . „Dvylikos apaðtalø“ garbei reikia pasakyti, kad ðalia visos dþiami vargo, gali krûvon susirinkæ kitos veiklos bûtent jie tapo pirmaisiais siøsti savo liûdnà maldà Aukðèiau- slaptø lietuviðkø vakarø organiza- siajam, klausyti gimtàja kalba sako- toriais, lietuviø sceninio gyvenimo mø pamokslø ir giedoti savo protë- Vilniuje pradininkais, o P. Matulionis viø paproèiu giesmes“38. – pirmuoju lietuviø reþisieriumi. KUPIÐKIS 2010 /8 39 tëviðkënai Ta teatrinë veikla prasidëjusi nuo baliaus su pa- Po minëtø slaptø vaidinimø lietuviai kuriam laikui silinksminimais, uþkandþiais ir gërimais. Kad neprikibtø savo teatrinæ veiklà Vilniuje pristabdë ir vël jà atnaujino valdþia, renginys uþmaskuotas kaip vestuvës. Nors ðio va- tik 1905-aisiais, kada prasidëjo vieðesnis ir laisvesnis karo tiksli data neþinoma (minimi 1898 arba 1899 metai), gyvenimas. Iki tol rengti tik ðeimyninio pobûdþio vaka- jis dalyviams palikæs giliø áspûdþiø42. Tiksliai nëra þinoma rai, prie kuriø organizavimo daugiausiai prisidëjo kun. ir pirmojo lietuviðko vaidinimo Vilniuje data. Kai kurie J. Ambraziejus. Policijoje kaip atsakingam asmeniui ðaltiniai mini 1898 ar 1900-uosius metus43, bet labiau- pasiraðius kuriam nors lietuviui, buvo rengiami vakarai siai tikëtina, kad tai ávyko 1901 m. vasaros pabaigoje su choro dainomis, deklamacijomis, muzika ir ðokiais. ar rugsëjá Antano Vileiðio bute Jurgio (dab. Gedimino) Tam reikalui nuomotos salës, nes á vakarus susirinkda- prospekte nr. 25–1, kur buvo suvaidinta Ðveicerio vieno vo po kelis ðimtus þmoniø47. veiksmo komedija „Vienas ið mûsø tur apsivesti“. Vaidi- Tarsi apibendrindamas maþdaug deðimtmetá trukusià nimas buvæs improvizuotas, be scenos, be grimo, já þiûrëjæ slaptà „Apaðtalø“ veiklà Vilniuje, P. Matulionis 1911 m. keletas patikimø sveèiø. Vaidino Emilija Vileiðienë (An- raðys, kad „bemaþ visi þmonës, kurie buvo dar nelega- tano þmona), Ona Kosakauskaitë (Jono Vileiðio suþa- lizuotoj draugijoj, tapo paskui, jà legalizavus, jos nariais; dëtinë), Antanas Smetona, Jonas Vileiðis ir Antanas Rup- jie áneðë ne tiek draugijos statutan, kiek jos gyvenimam ðys. Tai daugiau panëðëjo á ðeimyninio pobûdþio ávyká. jau iðmëgintà darbðtumà ir sumanymus. Senoji draugija, Antrasis slaptas lietuviðkas vakaras ávyko 1901 m. lap- iðkovojus Vilniuje lietuviams baþnyèià, susispietë jos gintø, krièio 17 d. ir jo metu pakartota Ðveicerio komedija bei puoðtø, tvarkytø. Senoji draugija sudëtà savo knygynà su naujai suvaidinta J. Blizinskio vieno veiksmo komedija puikia indauja perkëlë naujojon – legalizuoton, ði gi „Þentas dël parodos“. Ðveicerio komedijos vaidintojai perleido tai Liet[uviø] Mokslo Draugijai. Dailininkø ir buvo tie patys, o vaidinant Blizinskio komedijà dar pri- artistø kuopa buvo jau prieð 1904 m., ir kun. Ambraze- sidëjo Pranas Butkevièius ir Povilas Gaidelionis. 1902 vièius su jais këlë vakarus ir lietuvius þadino. Po 1904 metø m. rugsëjá surengtas treèias slaptas vakaras, kurio metu suvaidinta Þemaitës ir Bitës ið lenkø kalbos versta trijø Vilniaus vicegubernatoriaus raðtas, kuriuo tvirtinama Vilniaus lietuviø saviðalpos draugijos valdyba. 1904 08 24. Ið knygos: Anièas J. Antanas veiksmø komedija „Velnias spàstuose“ bei taip pat ið lenkø ir Emilija Vileiðiai. V., 1999. P.133. kalbos iðversta komedija „Kaip kas iðmano, taip save gano“. Ðiuose veikaluose vaidino E. Brazaitytë-Tðebins- kienë, F. Bortkevièienë, abi Vileiðienës, A. Smetona, P. Butkevièius, P. Gaidelionis, A. Rupðys ir J. Vileiðis. Beje, pirmajame vakare dalyvavo ir P. Viðinskis – vienas ið vie- ðojo vakaro Palangoje organizatoriø. Visuose tuose vaka- ruose suvaidintus veikalus reþisavo P. Matulionis44. Á tuos slaptus vaidinimus ne bet kas galëdavo patekti. Vienas ið nedaugelio þiûrovø – Jonas Strazdas vëliau pri- simins, kad jam, penkiolikmeèiui bernaièiui, atvykus su tëvu á vaidinimà, reikëjæ prisiekti. Pati Vileiðienë ati- dariusi duris ir èia pat liepusi atsiklaupti, sudëjus rankas prisiekti, jog niekam nepasakos, kà tuose namuose bus matæs, girdëjæs ir sutikæs… Po tokios ceremonijos jo, neseniai atvykusio á Vilniø, nuotaika buvusi kaip einant prie Pirmosios komunijos ir tas áspûdis iðlikæs ilgam45. Beje, J. Strazdas laiko P. Matulioná lietuviø teatro Vil- niuje ákûrëju ir taip já charakterizuoja: „P. Matulionis buvo puikus reþisierius. Kaip gilus psichologas, jis mokëjo nustatinëti vaidintojams tipus ir situacijas. Jam daug pa- dëjo ir Peterburge matyti teatrø pastatymai. Tad nenuos- tabu, kad Matulionio pastatytais spektakliais ilgai gërë- josi ir neuþmirðo. Ir gaila, kad jis greit iðvyko ið Vilniaus. <…> Tai buvo reto sàþiningumo þmogus. Kà veikë – tai atsidëjæs, nesikarðèiuodamas, gerai viskà apmàstæs. <…> Jis neðûkavo, neraðë fantastiðkø teatro klausimais straipsniø. Dar daugiau – niekada artimiesiems neprasi- tarë, jog jis poetas, stambios dramos autorius. O apie tai mes, teatralai, tuomet niènieko neþinojome“46.

40 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai visi tie artistai ingijo vieðà vardà ir veidà, galëjo savuose Pirmsis rimtesnis draugijos darbas buvo Vilniaus namuose prie ðv. Mikalojaus baþnyèios skubiai ir dràsiai lietuviø maþø vaikø, kuriø negalëjo aprûpinti jø beturèiai derinti savo balsus, dramatines pajëgas. Èia praþydo M. tëvai, ðelpimas. Dar 1904 m. Ðv. Mikalojaus baþnyèià Petrausko, K. Talatt-Kelpðo gabumas ir talentas; èia pra- lankantys lietuviai ëmë praðyti draugijà ásteigti jø vai- þydo ir pragarsëjo darbartiniai artistai ir dramø autoriai“48. kams kokià nors mokyklëlæ. Ið karto tai padaryti trukdë draugijos veiklà varþantys ástatai. Bet jau 1905 m., iðnau- LEGALAUS DARBO BARUOSE dodami laisvës ûpà, bûrelis lietuviø, kuriø dalis buvo 1904-ieji kovoje uþ lietuviø kalbos ir apskritai lie- VLSPD nariai (J. Kukta, P. Matulionis, V. Urbanavi- tuviø tautos teises tapo lûþio metais. Svarbiausia jø da- èius, A. Vileiðis, P. Vileiðis, Kriðèiukaitis ir kt.), nutarë ta, aiðku, laikytina geguþës 7-oji, kai buvo panaikintas ásteigti namuose prie baþnyèios „Lietuviø vaikams lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimas. prieglaudà“. Ðiam sumanymui pritarë Vilniaus vyskupas Taèiau dar prieð spaudos gràþinimà legalizavosi „Dvy- E. Roppas, o Vilniaus gubernatorius davë leidimà. Prie- likos apaðtalø“ kuopa. Remiantis 1904 m. sausio 29 d. glauda surinko apie trisdeðimt berniukø ir mergaièiø, registruotais ástatais, ji virto Vilniaus lietuviø ðelpimosi kurie mokësi priþiûrimi tam tikrø þmoniø. Dar po metø draugove (vëliau vadinta Vilniaus lietuviø savitarpio pa- tas pats bûrelis ásteigë ir „Vilniaus lietuviø neturtëliø ðalpos draugija; toliau – VLSPD)49. Draugijos steigia- vaikø globos draugijà prie ðv. Mikalojaus baþnyèios“. Ið masis susirinkimas ávyko kovo 14 d., P. Matulionis iðrink- pirmosios ástaigos vaikai ir pinigai persikëlë antrojon. tas á valdybà ir tapo jos pirmininku. Pagrindinis VLSPD, Ði draugija rûpinosi minëtos prieglaudos iðlaikymu. Prie- veikusios daugiausia svetimtautëje aplinkoje, tikslas buvo glaudà rëmë ir VLSPD55. gerinti buitines ir moralines savo nariø, t.y. Vilniaus lie- Bet tai buvo tik pusë kelio. Tais paèiais 1906-aisiais tuviø, gyvenimo sàlygas50. Ne be reikalo spaudoje pa- VLSPD patalpose susirinkæs bûrelis veikëjø iðrinko J. brëþta, kad ði draugija Vilniuje buvo „pirmutinë, kur visi Basanavièiø, E. Vileiðienæ ir kun. Antanà Viskantà lietuviai be jokiø skirtumø susispietë tà valandà, kada jø pasiteirauti Vilniaus ðvietimo globëjo, ar nebûtø galima buvo maþa, kada kiekvieno ðirdyje buvo labai daug Vilniuje ásteigti lietuviø pradinæ mokyklà. Kitame su- idealizmo, taip reikalingo silpnutei tautai. Stojo nariais sirinkime ðio bûrelio nariai praneðë, kad tokia galimybë kunigai ir kraðtutiniai demokratai, burþujai ir darbi- yra ir jos ásteigëjais paskirti kun. A. Viskantas, A. Vileiðis ninkai – visi, kam tik rûpëjo lietuviø idëja Vilniuje ir ið ir P. Matulionis, kurie padavë praðymà su dviklasës viso Lietuvos rytuose“51. mokyklos programa. 1907 m. kovo 29 d. Vilniuje likæ Ið didelio entuziazmo neiðvengta perlenkimø. Plaèiai mokyklos steigëjai Vileiðis ir Matulionis sulaukë Vilniaus nuskambëjo faktas, kad atsidëkodami uþ spaudos grà- mokslo apygardos globëjo leidimo Nr. 5174 ásteigti Vil- þinimà 155 lietuviø inteligentai, tarp jø ir senieji vilnie- niuje privaèià 2 klasiø mokyklà56. èiai „Apaðtalai“ J. Ambraziejus, J. Kukta, G. Landsber- Ástatai numatë, kad mokykloje galëtø mokytis abiejø gis, V. Urbanavièius, K. Strazdas, E. Vileiðienë, P. Matu- lyèiø 7–15 m. amþiaus vaikai, mokestis uþ mokslà per lionis, generalgubernatoriui Piotrui Vilniaus lietuviø savitarpio paðalpos draugijos metus siektø 8–12 rb. Mokykloje Sviatopolkui-Mirskiui áteikæ padë- steigiamojo susirinkimo protokolo faksimilë. bûtø mokoma tikybos, rusø ir lie- kos raðtà carui52. J. Ðaulys savo str- 1904 03 14. Ið knygos: Anièas J. Antanas ir Emilija tuviø kalbø, aritmetikos, geogra- Vileiðiai. P.131. aipsnyje „Varpe“ padëkà pasira- fijos, istorijos, gamtos þiniø, daily- ðiusiuosius iðvadino „iðgamomis“ ir raðèio, pieðimo, giedojimo. Steigë- „caro tarnais“53. P. Matulionis ðá jams leista prie mokyklos ákurti faktà vëliau taip prisimins: „Karu- knygynëlá, priþiûrëti tvarkà mokyk- zinas (generalgubernatoriaus pa- loje, parinkti mokytojus. Mokyk- reigûnas – V. J . )pakiðo mintá raðtu loje turëjo bûti mokoma laikantis padëkoti carui uþ spaudos paliuo- dviejø klasiø Vilniaus apskrities val- savimà. Paðaukë mane sustatyti ad- diniø mokyklø programos, papil- resà; be manæs buvo kun. Ambraþe- dytos „priedais apie lietuviø kalbà“. vièia, Ant. Vileiðis, Valentas Ur- Pritarus liaudies mokyklø inspek- banavièius; mes visi ilgai prakaita- toriui Kukuðkinui, mokykla buvo vome, keikëmës, popierá gadinome ákurta Ðv. Mikalojaus baþnyèios na- ir galø gale iðperëjome kaþkoká muose 1907 m. rugsëjo 15 d. ir dar- dirbtiná yþadëlá, kurio Mirskis taip bà pradëjo su 26 mokinais, kurie ir neáteikë carui, kaip netikusá, per perëjo ið ankstesnës „Globos drau- ðaltà ir dirbtinà: mûsø adresas iðëjo gijos“. Pastarojoje liko tik dar ne- lig caro iðbarimas uþu taip ilgà mûsø priaugæ iki mokyklinio amþiaus vai- tautos kankinimà“54. kai. Metø pabaigoje mokyklà lankë

KUPIÐKIS 2010 /8 41 tëviðkënai 1908 m. spalio 22 d. kai buvo paðventintos jos patalpos58. Á naujas patalpas persikëlus VLSPD ir LMD su savo knygynu, pranciðkonø vienuolynas tapo dar vienu Vil- niaus lietuviø kultûrinio gyvenimo centru. Bûta ir daugiau permainø. 1906 m. rudená vyskupui leidus nuo „Ðv. Zitos tarnaièiø draugijos“, kuriai priklausë ir lietuvës, ir lenkës, atsiskyrë lietuvës ir ið VLSPD gavæ patalpas buv. pranciðkonø vienuolyno rûmuose, susijungë á „Vilniaus lietuvaièiø-tarnaièiø ðv. Mikalojaus bendrijà“, kuria rûpinosi ir jai pirmininkavo tuometinis klebonas A. Viskantas. Taigi, kaip raðoma 1907–1908 m. VLSPD ataskaitoje, jos veikimas buvo ávairesnis, negu galima spëti ið vardo. Draugija uþsiëmë ne tik ðelpimu, bet veikë Buv. pranciðkonø vienuolyno korpusas Lydos gatvëje, kur veikë lietuviø ir kultûros srityje, rûpinosi apleistøjø vaiku auginimu ir dviklasë mokykla Vilniuje. Vairas, 1914. mokymu, priglaudë neturtingas tarnaites, ásteigë vaka- jau 35 mokiniai: 20 berniukø ir 15 mergaièiø. VLSPD rines paskaitas suaugusioms merginoms, statë vaidinimus mokyklà suðelpë 150 rb., Vilniaus „Auðros“ draugija skyrë ir pan. 1907 m. draugijai tebevadovavo pirmininkas P. 250 rb., visuomenës aukø surinkta 250 rb., kun. Kukta Matulionis, iþdininkas buvo J. Kukta, sekretorius – kun. davë 100 rb. patalpoms apmokëti. Tvarka mokykloje rû- Maliukevièius. 1908 m. pirmininkas buvo jau Antanas pinosi komitetas, á kurá 1907 m. pabaigoje áëjo atsakin- Vileiðis, o P. Matulionis tik paprastas narys. gieji steigëjai A. Vileiðis, P. Matulionis, „Auðros“ ágalio- Be ekonominiø reikalø, VLSPD rûpinosi ir lietuviø tiniai J. Vileiðis ir O. Puidienë, VLSPD ágaliotinis V. teatro menu, turëjo nuo 1906 m. pradþios subûrusi tam Urbanavièius, kun. J. Kukta, mokyklos vedëjas A. Kau- tikrà mëgëjø vaidintojø-dainininkø kuopà, kuriai va- nas ir tëvø atstovai, ið viso 10 þmoniø, kurie rinkdavosi dovavo P. Matulionis. Kuopa naudojosi draugijos kam- kiekvienà savaitæ ir svarstë mokyklos bei mokymo rei- bariu, ðviesa, kuru. Beje, pirmasis vieðas lietuviø teatra- kalus. Kas pusmetá komitetas teikë ataskaità Mokyklø lizuotas pasirodymas ávyko 1905 m. sausio 6 d. Vilniaus direkcijai ir visuomenei. miesto salëje per ávairiø miesto tautybiø scenos mëgëjø Dar 1907 01 17 VLSPD valdybos posëdyje nutarta koncertà. Èia lietuviai, tarp jø ir P. Matulionis, suvaidino praðyti miesto dûmà draugijai uþleisti pranciðkonø vie- Tris Karalius. Buvo atlikta ir nedidelë programa: á susirin- nuolyno dalá mokyklai ákurti. Ðiuo reikalu pavesta rû- kusiuosius kreipësi ið Gedimino pilies prisikëlæs Kriviø pintis bûtent P. Matulioniui, kuris miesto Dûmai ir áteikë Krivaitis, palydovai padainavo, padeklamavo59. Neilgai atitinkamà praðymà. Netrukus ið Dûmos gautas atsa- trukus draugija surengë pirmuosius vieðus lietuviø vakarus kymas, kad ji nutarusi praneðti miesto VLSPD nariai ir lietuviø dviklasës mokyklos globëjai. Sëdi ið kairës: P. Januðevièius, J. valdybai, kad toji, sudarydama sàmatà Kairiûkðtis, K. Vaitiekûnaitë, J. Basanavièius, J. Kukta, E. Vileiðienë. Stovi ið kairës: P. Kli- 1908-iems metams, turëtø omenyje maitis, I. Jurkûnas, P. Matulionis, A. Vileiðis, V. Urbanavièius, A. Smetona. Vairas, 1914 VLSPD praðymà ir já patenkintø. Mies- to valdyba tà ir padarë. 1908 03 15 Vil- niaus miesto dûma patvirtino spren- dimà leisti VLSPD naudotis buvusio pranciðkonø vienuolyno rûmø sparnu, esanèiu netoli Ðv. Mikalojaus baþnyèios, Lydos g. Nr.7. Birþelio 13 d. miesto val- dyba minëtàsias patalpas oficialiai per- davë draugijai. Suraðant perdavimo-pri- ëmimo aktà nuo VLSPD pasiraðë P. Matulionis, A. Vileiðis, M. Kukta. Gau- tosios patalpos anksèiau buvo naudo- jamos kepyklai, taigi apleistos. Jø iðvaly- mas ir pritaikymas mokyklos reikmëms buvo ávertintas beveik 3000 rb.57 Pavyko surinkti tik 1244 rb. Remonto darbø ëmësi V. Urbanavièius ir jam beveik pa- vyko iðsiversti su turima suma. Mokykla á naujàsias patalpas oficialiai persikëlë

42 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai niaus lietuviø tarpe, veikë atëjûnai, daþnai neteisingø þmoniø uþpjudyti ant nerevoliucinës ástaigos, puolë ant jos, tai reikalaudami ið jos revoliucijos, tai lenkø pasiøsti, tai staèiai kalbëdami, radæ jau organizuotà sau audi- torijà, kalbai vietà. Vienok draugija susilaikë ir savaime augo lygiai rimtai, vaisingai, apgalvodama, kaip savo darbui surasti tinkamà bûdà. <…> Jeigu draugijos statutas buvo siauras, tai tada jis toks ir tegalëjo bûti. Bet tose siaurose ribose mokëjo gyventi, dirbti ir plë- toties gryna nariø dvasia. Iðmëginti draugijos nariai Vilniaus lietuviø Trys Karaliai ir Kriviø Krivaitis. 1905 siaurose statuto ribose iðgalëjo be svyravimo pradþioje apsisaugoti nuo lenkintojø, mëginusiø bûriu ástoti nariais Vilniuje: 1905 02 06 buvo suvaidintos dvi komedijos – draugijon ir jà nuniekti“63. Nëra jokios abejonës, kad Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Ðveicerio „Vienas ið mûsø sumaiðties metu draugija iðsilaikë tik dël to, kad buvo turi vesti“, birþelio 6 d. – J. Koþeniovskio komedija „Pa- globojama P. Matulionio ir jo bendraþygiø, buvusiø baigtuvës“, liepos 28 d. – J. N. Kaminskio operetë „Ka- „Apaðtalø“. Tà pripaþino ir amþininkai, pabrëþæ, kad minkrëtys ir malûnininkas“, 08 28 – Vaiþganto vaizdelis „ypaè P. Matulionis ir d-ras A. Vileiðis sirgte sirgo jos 60 „Nepadëjus nër ko kasti“ . Visus ðiuos vaidinimus taipogi rûpesniais ir bëdomis: taisë spektaklius jai praturëti, organizavo ir reþisavo P. Matulionis, o jam gelbëjo nese- vaikðèiojo nuolat á miesto valdybà, ligi pagalio iðgavo niai Vilniuje apsigyvenæs G. Landsbergis-Þemkalnis. ið jos pranciðkonø mûrø kampelá tarnaièiø prieglaudai Pastarasis suprato, kad ilgainiui toks draugijos veiklos ir paèios draugijos bûstui, iðrûpino leidimà dviklasei iðsiðakojimas nëra geras dalykas. „Man rodos, kad toksai lietuviø mokyklai ir vakariniams kursams. Ir dar dau- dailës su komercija sujungimas bûtinai turi kenkti vienai giau bûtø padaræ, jei kiti Vilniaus inteligentai bûtø atëjæ ar kitai pramonei. Nesu girdëjæs, kad dailë pati ið savæs pagalbon jø sumanymams“64. Draugijai buvo padëti tvirti bûtø apsimokëjus, nekalbant jau apie koká nors pelnà, – ir ilgaamþiai pamatai, tad net tuomet, kai nuo 1906 m. raðë G. Landsbergis. – Todël manau: jei Ðelpimos draugija P. Matulionis buvo priverstas ilgesniam laikui iðvykti á norës pastatyti savo dailës ðakà ant atsakanèios jai papë- tolimesnes Rusijos gubernijas ir visas visuomeninio dës, turës nuostolá ir neteks jëgø ðelpti savo sànarius, kitaip darbo krûvis uþgulë A. Vileiðio peèius65, veikla nesustojo atsukus, jei Ðelpimos draugija su dailës pagalba norës padi- ir nesumeko. Ne be pagrindo jau minint VLSPD darbo dinti savo turtus, Lietuvos dailë niekuomet neiðsiners ið deðimtmetá konstatuota, kad „ji uþauklëjo Vilniaus lie- 61 kûdikystës vystyklø“ . Tuo tikslu jau tø paèiø metø pa- tuvius, ið jos spinduliais plëtësi, ðakojosi lietuviø gyve- baigoje susikûrë „Vilniaus Kankliø“ draugija, kuri orien- nimas á visas puses. Ji, nelyginant kaip tas bièiø avilys, tavosi vien á profesinæ kûrybinæ, teatrinæ veiklà. Èia visus kurs gausingai kas metai spieèius leido, o ... vis dëlto spektaklius reþisavo G. Landsbergis-Þemkalnis. P. Matu- nepaseno, nenualo, bet drauge ëjo su gyvenimu“66. lionis kaip teatro reþisieriaus savo misijà jau buvo atlikæs, Taèiau kad ir kokios plaèios bei reikðmingos bûta 62 nors ir toliau darbavosi kuopelëje . VLSPD veiklos, jos apþvalgos èia nepakanka. Taip yra dël Beje, VLSPD vaidinimo tikslu 1907–1908 m. ágijo to, kad „Apaðtalo“ Povilo Matulionio buvo pilna visame teisæ statyti penkis veikalëlius, nusipirko reikmenø sce- lietuviðkame Vilniaus gyvenime. Atrodo, jokia nauja nai. 1907 03 04 ir 04 26 buvo parodyta „Eglë – þalèiø draugija, joks naujas susibûrimas ar iniciatyva negalëjo karalienë“. 1908 m. draugija surengë keturis vakarus: be jo iðsiversti. Ðtai 1904 m. P. Matulionis dalyvavo lie- 02 23 „Kova“ ir „Valsèiaus sûdas“, 04 27 „Mindaugis“, tuviø delegacijoje (kartu su P. Vileiðiu ir V. Urbanavi- 10 28 „Aukso dievaièiai“, 11 23 – „Neatmezgamas maz- èiumi), kuri pasveikino á Vilniø atvykusá naujàjá vyskupà gas“. Nors vaidinimø teikiama materialinë nauda drau- E. Ropà67. Pradëjus eiti „Vilniaus þiniø“ dienraðèiui ap- gijai bei jos iðlaikomoms institucijoms buvo neperdi- link já susitelkë dauguma buvusiø „Apaðtalø“: D. Mali- dþiausia, laikyta, kad svarbu yra apskritai tautinis-kul- nauskas, J. Ambraziejus, A. Vileiðis, V. Urbanavièius, G. tûrinis veikimas. Tai atitiko P. Matulionio ir buvusiø Landsbergis. Nuo 1905 vasaros–rudens prie dienraðèio „Apaðtalø“ nuostatas. bendradarbiø prisidëjo save tautiniu demokratu vadinæs Kaip matyti, VLSPD uþëmë itin platø ir reikalingà P. Matulionis68. 1905 11 27 (12 10) jis su kitais pasiraðë veiklos barà, taèiau nereikia manyti, kad visus iðsikeltus tautiðkosios lietuviø demokratø partijos Steigiamojo uþdavinius jai pavyko realizuoti be didesniø kliûèiø. susirinkimo protokolà69. Tautiniai demokratai itin daug Draugija savo veiklà pradëjo itin sudëtingomis sàlygomis, pasidarbavo suðaukiant 1905 m. lapkrièio 21–22 d. su- kraðte siauèiant revoliucijai, ir tos revoliucijos sumaiðtyje vaþiavimà Vilniuje, vadinamàjá Didijá Vilniaus Seimà70. ji vos nepraþuvo. Prisimindamas tuos laikus P. Matulionis P. Matulionis asmeniðkai vyko pas generalgubernatoriø vëliau pasakys: „1905–6 metais, kaip visur, taip ir Vil- ir iðpraðë leidimà tam Seimui, bet kaip valdininkas

KUPIÐKIS 2010 /8 43 tëviðkënai negalëjo dalyvauti jo prezidiume. Tais paèiame þurnale pasirodë straipsnis paèiais 1905 m., neþiûrint savo de- „Î ìîõîâîì ïîêðîâå â ñîñíîâûõ ðiniøjø paþiûrø, P. Matulionis daly- íàñàæäåíèÿõ íà ñóõèõ ïî÷âàõ“. vavo Vilniaus revoliucinio komite- 1901 m. „Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âè- to veikloje71. Kai 1907 m. „Vilniaus ëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1902 ã.“ þinioms“ atsirado jaunas rimtas kon- ádëjo P. Matulionio straipsná „Ëè- kurentas – lietuviø kultûros laikrað- òîâñêîå ïëåìÿ â Âèëåíñêîé ãó- èiu pasiskelbusi „Viltis“ (redaguo- áåðíèè“, kur visi lietuviðki þodþiai jama J. Tumo-Vaiþganto ir A. Sme- buvo iðspausdinti lotyniðkais rað- tonos), subûrusi veiklesnius tautinius menimis. Pastebëtina, kad tai buvo demokratus ir dalá tautiðkai nusi- oficialus Vilniaus generalgu-ber- teikusiø krikðèioniø, laikraðèio ben- natoriaus leidinys80. Po to pabandyta dradarbiais tapo ir buvæ „Apaðtalai“ eiti toliau. 1903 06 03 per Vilniaus P. Matulionis bei M. Davainis-Silves- generalgubernatoriø P. Sviatopolkà- traitis72. Mirská Matulioniui pavyko gauti 1905 m. sausio 31 d. J. Jablonskio caro leidimà iðspausdinti ir vals- iniciatyva Vilniuje ákurta „Auðros“ èiuose iðkabinti „Þuvø kalendoriø“ knygø leidimo bendrovë, kurios su lietuviðku tekstu. Tai buvo pirma- vienas ið steigëjø buvo P. Matulio- P. Matulionio veikalo „Þolynas“ titulinis lapas. 1907 sis spaudos draudimo metais legaliai nis73. 1905 m. rugpjûtá Matulionis iðleistas lietuviðkas leidinys (be P. Vi- dalyvavo viename lietuviðkame vakare, kur su J. Jab- leiðio knygø)81. Tiesa, ne visi tai suprato. Laiðke Tumui- lonskiu, J. Basanavièiumi ir kt. inteligentais buvo sutarta Vaiþgantui Matulionis guodësi: „Kelios deðimtys þuvø steigti Lietuviø mokslo draugijà, parengti jos ástatus74. jau pakëlë vaidus ir ágijo man nemaþa peikëjø, nes dau- 1905 m. rugsëjo 10 d. Matulionis dalyvavo J. Vileiðio gumas ið mûsiðkiø nedasimokiusiø neiðmano objek- bute vykusiame lietuviø inteligentijos pasitarime dël Lie- tyvizmo ir saiko dalykus subjektyviðkai ir despotiðkai. tuviø mokslo draugijos steigimo ir buvo iðrinktas á ko- <…> Aèiû Tamstai ne teip uþu suteiktas þinias, kaip uþ misijà draugijos ástatams rengti (kartu su J. Basanavi- tai, kad tikrai, kaip geras realistas, permanei mano rûpes- èiumi, J. Jablonskiu, J. Stankevièiumi ir J. Vileiðiu)75. tá ir sielvartà pre sutvërimo dël visø naudingo daikto!“82. Steigiamasis draugijos susirinkimas ávyko 1907 m. ba- Nuo 1905-øjø visà pluoðtà P. Matulionio raðiniø pa- landþio 4 d., jame kaip nariai steigëjai dalyvavo Matu- skelbë Peterburge leistas „Lietuviø laikraðtis“ bei pir- lionis ir dar keli buvæ „Apaðtalai“ (K. Ambraziejus, Pet- masis lietuviðkas dienraðtis „Vilniaus þinios“. Ðtai 1905 ras, Antanas ir Jonas Vileiðiai, M. Davainis-Silvestrai- m. Matulionis „Vilniaus þiniose“ (Nr. 20) iðspausdino tis). 1908 m. Lietuviø mokslo draugijos bibliotekai straipsná „Ar daug miðkø beliko Lietuvoje?“, 1906 m. Matulionis paaukojo 114 veikalø (140 tomø)76. paskelbë anksti Rusijoje mirusio savo bendraamþio 1906 m. Matulionis, kaip Vilniaus lietuviø savitarpio miðkininko Antano Markelio nekrologà, feljetonà apie paðalpos draugijos pirmininkas, iðrinktas á Lietuviø kal- vyskupà E. Ropà, kuriame kaltino já be reikalo po pra- bos mokymo komitetà, kuris turëjo rûpintis, kad visi laimëtø Dûmos rinkimø uþsipuolus kun. Ambraziejø83. Vilniaus viduriniø mokyklø mokiniai, norintys mokytis 1906 m. P. Matulionis baigë rengti floristikos veikalà lietuviø kalbos, galëtø tai padaryti, taip pat rûpintis „Þolynas. Dalys II. Lietuvos augalø þodynas ir augalø lietuviø kalbos mokymo ávedimu Vilniaus miesto ir taislas“, prie kurio dirbo penkiolika metø ir jame pa- apygardos mokyklose, organizuoti lietuviø kalbos skelbë apie 3000 lietuviðkø augalø pavadinimø84. Ðá vei- kursus, leisti vadovëlius77. 1907 m. sausio 14 d. Vilniuje kalà 1907 m. iðspausdino M. Kuktos spaustuvë Vilniuje. ávyko iki tol nelegaliai veikusios „Þiburëlio“ draugijos Gyvendamas Vilniuje P. Matulionis nubraiþë lietuviø susirinkimas, iðrinkta valdyba. Vienas pirmøjø legaliø kalbos þemëlapá (mastelis 20 varstø angiðkame colyje). nariø buvo P. Matulionis, kaþkada, bûdamas studentas, Ðiame darbe autorius bandë pagrásti nuomonæ, kad lie- to paties „Þiburëlio“ suðelptas78. P. Matulionis dalyvavo tuviø–slavø riba prasideda Zarasø apskrityje ir eina Me- ir steigiant neilgai gyvavusià „Vilniaus auðros“ ðvietimo dilo upe. Þemëlapiu susidomëjo Lietuviø mokslo drau- draugijà su skyriais (1907–1908)79. gija ir paþadëjo, kai bus baigtas, iðleisti. 1907 m. pra- dþioje „Vilniaus þinios“ informavo, kad þemëlapis jau KITA KÛRYBINË IR MOKSLINË VEIKLA baigiamas braiþyti, kad yra sudarytas komitetas jam Vilniuje praleisti metai P. Matulioniui buvo gana iðleisti (priklausë P. Matulionis, V. Mironas, J. Tumas) turtingi ir moksline bei publicistine veikla. Jau 1897 m. ir praðë korespondentø, kad jie pasiskubintø siøsti lie- „Ëåñíîé æóðíàë“ paskelbë jo straipsná „Ê âîïðîñó î tuviðkus geografinius vardus. Jau daug jø buvæ gauta ið ïîâðåæäåíèÿõ ñîñíû ðæàâ÷èêîì“. Dar po metø tame Kauno gubernijos, bet beveik nieko ið Vilniaus ir Su-

44 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai valkø gubernijø, nieko ið Prûsø Lietuvos85. Deja, bûtent kanèios jo stuomeniui valdiðkos uniformos. Mat jis visur dël vardyno spragø ir kitø kliûèiø þemëlapio leidyba buvo reikalingas, kaip rimtas ðulas vienam ar kitam darbui ástrigo. bei sumanymui paremti, ir ne vieno jø tolregis iniciatorius. Jis buvo ir geriausias pirmøjø spektakliø reþisierius“86. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Bugailiðkiui antrina ir F. Bortkevièienë: „Vilniuje jisai Uþbaigti ðá pasakojimà derëtø keliomis citatomis. Juk buvo aðimi, apie kurià sukosi visas judëjimas. Daþniau- svarbu paþymëti, kad prisimindami P. Matulionio veiklà siai jam priklausë iniciatyva ir uolus pildymas priimto senojoje sostinëje në vienas ið amþininkø neabejojo jo nutarimo. Jisai buvo gal vienintelis ið lietuviø, kuris tu- nuopelnais, jo iðskirtine vieta tarp „Vilniaus apaðtalø“ ir rëjo tokius plaèius ryðius su Vilniaus kraðto sodþiumi po tarsi susitaræ tvirtino buvus já lietuviðkojo judëjimo pir- visà kraðtà. Jo namai buvo lietuviðki ir tikrai demokratiðki, miniu judintoju ar aðimi. Pradëkime nuo gana iðsamios kaip bendrai anais laikais niekas nesirgo ponybës manija ir taiklios þemieèio P. Bugailiðkio pateiktos charakte- ir visi, kas tik buvo susipratæs, lietuviai susieidavo prie ristikos: „P. Matulionis – kupiðkënas, valstietis, ið bûdo ir bendro darbo“87. O jaunesnysis Matulionio kolega J. Vi- kalbos tikras liaudies sûnus, neiðsiþadëjæs savo tarmës, leiðis akcentuoja: „Minëtinas jo darbas, verbuojant lietuviø aukðto rango valdininkas, girininkas specialistas, labai naujus ðalininkus ið tarpo sulenkëjusiø, vedant rengia- vertinamas valdþios sferose, be to, ávairiø oficialiø ástaigø muose slaptuose pasitarimuose ginèus dëlei lietuvybës. bei organizacijø (þuvivaisos, technikos, smulkiosios pra- Povilas Matulionis buvo tuomet stipriausiu àþuolu tuose monës) veiklus narys, daþniausiai sekretorius, visuomet ginèuose, kaip mokàs gerai lietuviø kalbà, nes tie pirmieji atsiliepdavæs ávairiais klausimais spaudoje kaip geras re- mûsø apaðtalai, kaip prof. Nonevièius, Donatas Mali- ferentas ar ðiaip iniciatorius. Jo paprastumas su þmonëmis, nauskas, d-ras Fedoravièius ir net d-ras Domaðevièius mokëjimas dalykiðkai, konkreèiai spræsti reikalus këlë jo nemokëjo gerai tos jø branginamos lietuviø kalbos, o autoritetà ir pasitikëjimà juo, nepaisant staèiokiðko bû- Povilas Matulionis domëjosi ir lietuviø dainomis, ir pa- do ir keistos iðvaizdos (beformë barzda) ir nelabai tin- sakomis, rinko þodynëlá mûsø augalø. Tai buvo jau autoritetas ir mokëjo tà autoritetà palaikyti. <…> Jis Povilo ir Marijos Matulioniø vaikai. Apie 1903–1904. LNBR neieðkojo populiariðkumo, daþniausiai stengësi uþsilikti kur paunksny, bet visuose pasitarimuose, prie visø su- manymø ar ginèø mes, jau vëliau atvykæ Vilniun, mëgome prisiklausyti jo þodþiams: kaip kuomet jie, mums jau- nesniesiems, nepatikdavo, tarsi buvo perdaug „nepir- meiviðki“, tariant anø laikø terminologija, bet ið esmës visados buvo teisingi, atatinkà mûsø tautos garbei ir rei- kalams. Todël nors nepatikdavo, bet faktinai daþniausiai padarydavome taip, kaip jis patardavo“88. Taigi P. Matulionis, be jokios abejonës, buvo viena ið iðkiliausiø lietuviø visuomenës figûrø Vilniuje nacio- nalinio iðsivadavimo laikotarpiu. Tas Matulionio gyven- tas laikas – savotiðkas Sàjûdþio epochos, kurià beveik po ðimto metø teko iðgyventi jau mûsø kartai, atitik- muo. Pripaþinkime, tada, 1988-aisiais (o ir vëliau), tai- pogi bûta begalinio susitelkimo, daugybës atkaklaus dar- bo neskaièiuojant valandø, dràsiø ir neordinariø þings- niø, pasiaukojimo siekiant uþsibrëþto tikslo. Kai pa- grindiniai dalykai buvo pasiekti, veikla tarsi iðsisklai- dë, neliko entuziazmo, ásivieðpatavo sumiðimas… Taip ir praëjus vos deðimtmeèiui nuo Ðv. Mikalojaus baþnyèios atgavimo spaudoje buvo liûdnai konstatuota: „Ðiandien mûsø daugiau kelis kartus nei prieð deðimtá metø; tuomet buvo tik saujelë susipratusiø þmoniø, ðiandien gi mûsø visas bûrys. Tik ar padarome tiek savo daugumu, kiek anie áveikdavo padaryti savo vienybe?“89 Argi ðis klausimas neaktualus ir mûsø dienomis, pra- slinkus jau dviem deðimtmeèiams nuo 1988–1991-øjø?

KUPIÐKIS 2010 /8 45 tëviðkënai

Ðaltiniai: 48 Viltis, 1911 01 26. Nr.10. 49 Miknys R. Min. veik. P.60. 1 Lietuvos albumas, K., 1921. P.359. 50 Petronis J. Min. veik. P.118. 2 Bortkevièienë F. Povilà Matulioná atsiminus // Lietuvos þinios, 1932 03 23. 51 Vilniaus lietuviø ðelpimosi draugijos jubiliejus // Vairas, 1914. Nr.6. P.17. 3 Mûsø girios, 1933. Nr.2. P.141. 52 Merkys V. Nelegalioji lietuviø spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 4 Bortkevièienë F. Min. veik. m.). V., 1978. P.255; LVIA. F.378. BS.1902 m. B.207. L.113–114. 5 Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje: 1900–1918. K., 1940. P.5; Butënas J. 53 Varpas. 1904. Nr.6. P.81–82. Gyvenusi kitiems. K., 1993. P. 20–21. 54 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. F.1–F.186.L.3. 6 Kai kurie ið dvyliktuko jau yra saulaukæ solidþiø monografijø: Petronis 55 Viltis, 1909 07 08(21). J. Petras Vileiðis. V., 1992; Anièas J. Petras Vileiðis. 1851–1926. V., 2001; Anièas 56 Vilniaus þinios, 1908. Nr.26. J. Jonas Vileiðis. 1872–1942. Gyvenimo ir veiklos bruoþai. V., 1995; Anièas J. 57 Vilniaus þinios, 1908. Nr.36. Antanas ir Emilija Vileiðiai. V., 1999; Kuèys A. Vileiðiai. Trijø broliø darbai 58 Viltis, 1909 07 08(21). tautai. Èikaga, 1993; Lopata R. Nepriklausomybës akto signataras Donatas 59 Maknys V. Lietuviø teatro raidos bruoþai. V., 1972. P.114. Malinauskas. Trakai-Vilnius, 1997. Keletas nedideliø knygeliø yra skirta ir P. 60 Landsbergis-Þemkalnis G. Raðtai. V., 1972. P.298, 307. Matulioniui: Áþymus lietuviø miðkininkas – prof. Povilas Matulionis. V., 1957; 61 Ten pat. P.183–184. Rukuiþa A. Povilas Matulionis: gyvenimas ir darbai. Èikaga. 1960; Nepaþástamas 62 Taèiau ryðiø su vaidintojø kuopa jis nenutraukë. Ádomi yra informacija Povilas Matulionis. Literatas, publicistas, kultûrininkas. Utena, 2000. „Vilniaus þiniose“ 1906. Nr.263, kur raðoma, kad gráþæs ið Suomijos kuopos 7 Lietuviðkoji enciklopedija. T. 1, K., 1933. P.394. pirmininkas P. Matulionis praneðë, kad vaþinëdamas po Suomijà „atradæs 8 Lietuviðkoji enciklopedija. T. 6, K., 1937. P.1205–1211. pas karelus tikràsias senovës lietuviø kankles. P. Matulionis sakæsi iðmokæs 9 N-s [E. Nonevièius]. Vilniaus lietuviø ratelio ásteigimo trumpa apþvalga jau ant jø ðiek tiek grieþti ir, nusipirkæs, atveþæs jas èia á Vilniø. Minëtosios ir jo vieðo pasirodymo 30 metø sukaktis gruodþio mën. 24 d. (1898–1928) // kanklës esà ant pusantros oktavos, bet dabar p. Matulionis, atveþæs jas Vilniun, Lietuvos aidas. 1928 12 29. Nr.269; Matulionis P. Elijoðiui Nonevièiui mirus // padavæs jas vienam muzikaliðkø intrumentø meisteriui restauruoti. Kanklës Lietuvos þinios. 1931 08 03. Nr.173. dabar bus restauruotos ir bus ne ant pusantros, bet net pustreèios oktavos. 10 A. a. Valentinas Urbanavièius // Lietuvos aidas. 1929 11 04. Nr.251. Senàsias gi, atveþtàsias ið Suomijos, kankles p. P. Matulionis, kaip atmintá, 11 Anièas J. Petras Vileiðis..., P.573. þadëjo paaukoti Vilniaus lietuviø savitarpinës paðalpos draugijos vaidintojø- 12 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. F.1–F.186.L.2. dainininkø kuopai“. 13 VLE. T.XIV. V., 2008. p.155; Lopata R. Min. veik. 63 Viltis, 1911 01 26 (02 08). Nr.10 14 Viltis, 1911 01 26. Nr.10. 64 Viltis, 1911 01 19 (02 01). Nr.7 15 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. F.1–F.186.L.2. 65 1906 m. liepos 9 d. Matulionis paskelbë, kad Vilniaus þuvininkø draugijos 16 Ten pat. yra siunèiamas á parodà Suomijoje, o kartu su ðia kelione „supuola mano 17 Vileiðis J. Dvylika Vilniaus apaðtalø // Knygneðys. K., 1938. T.1. P.294– pasiuntimas nuo Giriø Departamento, kuris paveda man apie Petrozavodskà 295; Vileiðis J. Ið atsiminimø apie slaptà knygø gabenimà á Vilniø // Knygneðys, Olonecko gubernijos atskirti Vidlicos fabrikai, iðdirbanèiai ið balø rûdos geleþá t.1, leid.3, V., 1992. P.319–320; Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.128. (Putilovo fabrika), miðko plotà dël angliø, kuro ir medegos, reikalingø fabrikai. 18 Vileiðis J. Prof. Pov. Matulioniui mirus // Lietuvos þinios, 1932 03 16. Man bus uþduota apskaityti, kiek kasmet fabrikai reikës ávairios medegos ir að 19 Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje..., P.5; Butënas J. Gyvenusi kitiems..., su kamarnikais turësiu, iðpaþinæs miðkà, atskirti ið valdþios giriø tiek miðko, kad P.20–21. vienoje vietoje já kertant, o kitoje auginant, aprûpinèiau amþinai arba nors per 20 Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.128–129. 100 metø fabrikos reikalus. Tas plotas girios apims 20 ar 30 tûkstanèiø deðimtiniø 21 N-s [E. Nonevièius]. Vilniaus lietuviø ratelio ásteigimo trumpa apþvalga... ir turës bûti suþinotas ir apribotas per 2–3 mënesius. Per tà laikà pirmininka- 22 B[ortkevièienë] F. Prieðkariniø lietuviø geguþiniø prasmë // Lietuvos vimas Vilniaus Savitarpinës paðalpos pereis nuo manæs prie D-ro A. Vileiðio, þinios, 1934 07 18. kuriam tas vargas yra gerai þinomas“ [Vilniaus þinios, 1906. Nr.149]. 23 Miknys R. Lietuvos demokratø partija 1902–1915 metais. Lietuviø 66 Vilniaus lietuviø ðelpimosi draugijos jubiliejus // Vairas, 1914. Nr.6. P.19. atgimimo istorijos studijos. V., 1995. P.173. 67 Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje..., P.158. 24 Ten pat. P. 26. 68 Motieka E. Didysis Vilniaus Seimas.V., 2005. P. 59; Miknys R. Min. 25 Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m. V., veik. P. 48; Vilnietis [P. Matulionis]. Vilniaus mieste tebësanèios lietuviam nema- 2006. p. 90–91; Tëvynës sargas, 1901. Nr.6–10. P.16. lonios liekanos // Vilniaus þinios. 1905. Nr.44 ir kt. 26 Kai kuriuose ðaltiniuose yra minima kita data: 1895 m. kovas [Lietuvið- 69 Motieka E. Min. veik. P.309. koji enciklopedija. T. 6. K., 1937. P.1207; Kraj, 1898. Nr.5]. 70 Staliûnas D. Vilniaus vyksupo E. Ropo pëdsakais (1903–1907) // Atgi- 27 Raðkauskas K. Kova dël lietuviø kalbos teisiø Vilniaus religiniame mimas ir katalikø baþnyèia. Lietuviø atgimimo istorijos studijos V., 1993. p.168. gyvenime // Darbai ir dienos. T.48, K., 2007, p. 26. 71 Bugailiðkis P. Min. veik. P.125. 28 L.G. K.Ð. [L. Gira, K. Ðaulys]. Kaip Vilnijos lietuviai vargo, kol iðgavo 72 Ten pat. P.142. ðv. Mikalojaus baþnyèià // Viltis, 1912 01 20. Nr.9. 73 Miknys R. Min. veik. P.60. 29 Raðkauskas K. Min. veik. P. 28. 74 Aleksandravièius E. Kulakauskas A. Carø valdþioje. XIX amþiaus Lie- 30 Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje..., p. 436; Raðkauskas tuva. V., 1996. P.296. K. Min. veik. P.21–42. 75 Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.151. 31 L.G. K.Ð. [L. Gira, K. Ðaulys]. Kaip Vilnijos lietuviai vargo... 76 Viltis. 1909 07 16. Nr. 82. 32 Ten pat. 77 Vilniaus þinios. 1906 04 02(15). 33 Ûkininkas. 1900. Nr.3 78 Butënas J. Gyvenusi kitiems..., P.70,75. 34 LVIA. F.419. Ap.4. B.7, L.9–10; Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus 79 Bugailiðkis P. Min. veik. P.148–149. vyskupijoje..., P.435. 80 Lietuviø enciklopedija, T.17. Bostonas, 1959. P.528. 35 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. f.1–F.186.L.2. 81 Lietuvos albumas..., P.359. 36 L.G. ir K.Ð. [L. Gira, K. Ðaulys] Kaip Vilnijos lietuviai vargo…; Mûsø 82 P. Matulionio laiðkas J. Tumui-Vaiþgantui. 1903 10 01. VUB. F.1–F.186. kovos dël kalbos Vilniaus kraðto baþnyèiose. K., 1932. P.15. L.1–2. 37 Petronis J. Petras Vileiðis. V., 1992. P. 110. 83 Matulionis P. A. a. Antanas Markelis // Vilniaus þinios, 1906. Nr. 100; 38 Viltis, 1911. Nr.147. Povilas Matulionis. Kreivas ðûvis // Vilniaus þinios, 1906. Nr. 106. Tarp kitko 39 Dr. Jurgis Ðaulys apie Jonà Vileiðá // Varpas. 1982/1983. Nr.18. P.103. èia Matulionis raðë: „Kun. Ambraziejus jeigu ir yra kaltas uþ agitacijà, tat 40 Bugailiðkis P. Gyvenimo vieðkeliais. Ðiauliai, 1994. P.144. kaipo lietuvis ir demokratas ir daugiau nieko. Bet vyskupas bar. Roppas yra 41 Kuèys A. Min. veik. P.316–317. kaltas prieð lietuvius, kaipo aristokratas, kaipo kerðtingas þmogus ir kaipo 42 Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje..., P.7. uþgaunantis mano – katalikø baþnyèios pasekëjo jausmà“. 43 Èepënas P. Naujøjø laikø Lietuvos istorija. Chicago, 1977, T.1, P. 485; 84 Lietuvos albumas..., P.359. Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.145–146. 85 Vilniaus þinios. 1907. Nr.21; Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus 44 Varpas, 1902. Nr.1; Maknickas V. Gabrielius Landsbergis-Þemkalnis vyskupijoje..., P. 106–107. // Darbai ir dienos. 1936. T.5. P.99–100; Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje.., 86 Bugailiðkis P. Min. veik. P.151–152. P.7–8; Kuèys A. Min. veik. P.318. 87 Bortkevièienë F. Min. veik. 45 Butënas J. Gyvenusi kitiems..., P.20–21. 88 Vileiðis J. Prof. Pov. Matulioniui mirus // Lietuvos þinios, 1932 03 16. 46 Nepaþástamas Povilas Matulionis. Kupiðkis, 2000. P.16. 89 Viltis, 1911 Nr.147. 47 Kuèys A. Min. veik. P.318.

46 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai

Teofilis ÈIURLYS MANO MOKYTOJAS IR BIÈIULIS VLADAS JUSIUS

Prieð 100 metø, 1910-øjø liepos 23 d., sius darbo metus surinko jaunø, ener- Ðumacke, Azerbaidþane, gimë þymus gy- gingø veterinarijos gydytojø – dëstytojø vulininkystës specialistas, veterinarijos gy- kolektyvà. Moksleiviø uþteko, nes á pir- dytojas, pedagogas Vladas Jusius. Jo tëvas muosius kursus priëmë ávairaus amþiaus Kazys Jusius, gimæs Gindviliuose, tarnau- ir skirtingo iðsilavinimo moksleivius, damas carinës Rusijos kariuomenëje ágijo kurie parengiamojoje klasëje per me- veterinarijos felèerio specialybæ. Baigæs tus laiko buvo paruoðiami iki progim- karinæ tarnybà gavo darbà Azerbaidþane. nazijos lygio. Dar prieð kariuomenæ gimtuosiuose Gind- Að, gimæs ir augæs Gindviliø kaime, viliuose jis buvo nusiþiûrëjæs merginà, vie- gerai paþinojau Vladà Jusiø. Jis nuolatos nà ið trijø seserø, apie kurias kaimo kup- atvaþiuodavo pas savo tëvus, buvo labai letuose dainuota: „èianai gyvena tos uþku- mëgstamas visø kaimo þmoniø ir ypaè rinës, visø Gindviliø jos iðgirtinës“. Po ves- jaunimo. Daþnai lankydavosi mûsø na- tuviø pora iðvaþiavo á Azerbaidþanà, kur muose, o kaimo jaunimas jo atvykimo jiems ir gimë sûnus Vladas. Vëliau Jusiai proga ruoðdavo linksmas vakaruðkas, persikëlë á Pavolgá, kur Jakaterinðtate Vla- Vladas Jusius. Apie 1960 kuriose labai graþiai dainuodavo, klau- das lankë pradþios mokyklà. 1923 m. Ka- sydavosi ádomiø Vlado kalbø. Að ir dar zys Jusius su ðeima gráþo á tëviðkæ, su broliu Mykolu pasida- keturi kupiðkënai, 1946–øjø rudená ástojæ á technikumà, lijo valakà þemës, pasistatë trobesius ir toje graþioje sodybo- jutome direktoriaus globà. Bet tos globos uþteko ne tik je pragyveno visà amþiø teikdamas veterinarinæ pagalbà ap- mums, bet ir visiems technikumo moksleiviams ir dësty- linkiniø ûkininkø gyvuliams. Sanitaru dirbo ir kolûkiø laikais. tojams. Daug energijos, darbo ir sumanumo Vladas Jusius Iki 1932 metø Vladas dirbo ávairius þemës ûkio darbus atidavë organizuodamas, kurdamas veterinarijos techni- tëvø ûkyje, ið kur buvo paðauktas karo tarnybon. Èia baigë kumà, o turëdamas prigimtinæ kalbos dovanà, graþiai, aiðkiai, veterinarijos felèeriø puskarininkiø mokyklà ir buvo paskirtas suprantamai, ádomiai dëstë vidaus ligas, vadovavo prak- puskarininkiu Karo veterinarijos valdybon. Tuo metu valdybai tiniams uþsiëmimams veterinarijos klinikose. Þinias tikrin- vadovavo pulkininkas, veterinarijos gydytojas Maðanauskas, davo labai atidþiai, bet gerø paþymiø negailëdavo. Buvo kuris, Vlado Jusiaus pasakojimu, patarë jam toliau mokytis. sukurti moksleiviðki kupletai: „vidaus ligas þinoti, kur karvës Patarimo paklausë ne jis vienas, o ir dar keli valdybos pus- giminë; maþiau kaip tris statyti, didþiausia nuodëmë“. Nors karininkiai, kurie dirbdami valdyboje baigë Lietuvos mokytojø laikai buvo labai sunkûs ir sudëtingi, vëliau Vladas Jusius profesinës sàjungos suaugusiøjø gimnazijà Kaune 1937 m. ir Gruzdþiø laikotarpá prisimindavo kaip patá produktyviausià ástojo á Lietuvos veterinarijos akademijà. 1940 m. iðëjæs ið ir maloniausià savo gyvenimo etapà. kariuomenës Vladas tæsë mokslus akademijoje. Vokieèiø Pokario metais tuometinë Kupiðkio valdþia surasdavo okupacijos metais uþ neva pataikavimà bolðevikams kuriam visokiø priekabiø, matydavo, kas bûta ar nebûta. Ðios bëdos laikui ið akademijos buvo paðalintas ir trumpai dirbo Veteri- neaplenkë ir manæs. Tik Vlado Jusiaus dëka ne tik baigiau narijos departamente veterinarijos techniku. Vëliau á akade- technikumà, bet ir ástojau á Lietuvos veterinarijos akademijà. mijà gráþo ir 1943 m. jà baigë Vlado Jusiaus palaiminimas ágydamas veterinarijos gy- Vladas Jusius su þmona Brone ir sûnumi Gintaru. Apie 1965 lydëjo mane visà gyvenimà. dytojo kvalifikacijà. Dirbo Daug Gruzdþiø veterinarijos Erþvilke, Tauragës apskrityje, technikumo absolventø labai o nuo 1945 iki 1955 m. buvo graþiai atsiliepia apie jo di- Gruzdþiø veterinarijos techni- rektoriø Vladà Jusiø, atsimena kumo direktorius. Sunku ási- ið jo ágytas þinias, iðgirstus gerus vaizduoti, kaip po karo atrodë patarimus, pamokymus gyve- ðis technikumas: ûkis iðdras- nimui, ðiltus prisilietimus, uþde- kytas, þemaitukø veislinis þir- dant rankà ant peties (ko dabar gynas iðveþtas á Vokietijà, pa- labai trûksta mokyklose). Bû- statai apleisti, sugriauti. Direk- damas geras organizatorius, toriui teko sunkus ir atsakin- Vladas Jusius subûrë kûrybingà gas darbas surasti ne tik dës- stiprø dëstytojø kolektyvà. Ðià tytojø, specialistø, bet ir darbð- stiprybæ kolektyvas saugojo ir èiø darbininkø. Neiðsigando puoselëjo, papildë savo graþiais ðio iððûkio ir jau per pirmuo- darbais iki pat technikumo

KUPIÐKIS 2010 /8 47 tëviðkënai panaikinimo, nes palikti gero þmogaus geri darbai turi ið- liekamàjà vertæ. Vladas Jusius buvo labai plaèios erudicijos þmogus. Kartà mes traukiniu vaþiavome á savuosius Gindvilius. Kupiðká pasiekëme apie penktà valandà ryto. Sutarëme abu 15 km eiti pësèiomis. Rytas buvo graþus, bet ðaltokas, apie – 10oC. Kupiðkënas – sukilëlis, Dangus pilnas þvaigþdþiø ir á jas nebuvo galima neatkreipti pirmasis Argentinos miesto Sarmiento gyventojas dëmesio. Vlado aiðkinimas apie þvaigþdes, jø prigimtá, judëjimà, ðviesà trijø valandø kelionæ pavertë malonumu. Labai mëgo arklius, apie juos galëjo pasakoti iðtisas Pranas Juozas ÞILINSKAS valandas. Gerai nusimanë augalø pasaulyje. Svarbiausia, kad bendraudamas su þmonëmis labai greitai tapdavo savas. Jis mylëjo þmones ir þmonës já mylëjo. Niekada nepamirðo savo Domëtis pirmaisiais lietuviø emigrantais á Argentinà mokiniø. Jais domëjosi ir didþiavosi. Mano nuomone, jo mane paskatino tëvø pasakojimai apie tolimà kraðtà – gyvenimo kredo buvo jauno þmogaus mokymas. Argentinà ir jos pietuose plytinèià maþai þinomà Pata- 1956 m. V. Jusius buvo iðrinktas Ðiauliø rajono vykdomojo gonijos þemæ. komiteto pirmininku. Ðios pareigos darbðtø, sàþiningà, kruopðtø, teisingà þmogø nuvylë. Po trejø metø jis ákûrë Taip jau sutvarkë gyvenimas, kad ið Totoriø kaimo, Ðiauliø valstybinæ veislininkystës stotá ir joje dirbo direktoriumi esanèio netoli Skapiðkio, Juozo ir Elþbietos Þilinskø iki 1971 m. Ðiuo laikotarpiu Vladà Jusiø paþinojæs habil. dr. septyniø vaikø ðeimos á tà tolimà ðalá kaþkieno pavilioti A.Peèiukënas, prisimena: iðvyko du sûnûs, ið pradþiø Dominykas, vëliau, 1928 m., Su Vladu Jusiumi artimiau susipaþinau nuo 1959 m. vidurio Pranas. Aðtuoniolikos metø jaunuoliai vienas paskui kità iki 1961 m. pavasario dirbdamas Ðiauliø þemës ûkio gyvuliø perplaukë Atlanto vandenynà ir sunkiai keliaudami atsi- veislinio darbo ir dirbtinio apsëklinimo stotyje. Dirbti ðioje stotyje dûrë Patagonijoje, nes èia reikëjo darbo rankø – buvo vyr. zootechniku atëjau pakviestas Vlado Jusiaus, kuris joje dirbo atrasti didþiuliai naftos, juodojo aukso, telkiniai, kurios direktoriumi. Prieð ateidamas dirbti á ðià stotá buvau girdëjæs reikëjo eksploatuoti. Bet apie tai vëliau. Viename to meto apie V.Jusiø vienà kità neigiamà atsiliepimà. Dirbdamas Lietuvos laikraðtyje buvo paskelbtas laiðkas, kuriame ásitikinau, kad neigiami atsiliepimai buvo ið þmoniø, kurie patys raðoma, kad Argentinoje yra keli lietuviai, kurie tyèia nelabai mëgo gerai atlikti savo pareigas. Vl. Jusius buvo aukðtos inteligencijos þmogus, plataus iðsilavinimo ir puikus savos spe- vilioja þmones á ðià „palaimos“ ðalá: „vienas nuo Kupiðkio, cialybës þinovas. Aukðto lygio bendraþmogiðkøjø moraliniø sa- kuris prisiskolino nuo daugelio parsiuntë apie pora ðimtø vybiø þmogus: labai darbðtus ir pareigingas, punktualus, pagrástai pesø Kupiðkin, tyèia iðgirdamas Argentinà“. Toliau tame reiklus, teisingas, humaniðkas pavaldiniams, skatinantis kiek- laiðke raðoma, kad „Dëlei to, esà, dauguma apie Kupiðká vienà darbuotojà siekti galimai geresniø tarnybiniø ir asmeniniø skubina iðparduoti savo turtà, þemæ ir rengiasi keliauti pasiekimø. Kiekvienà reikalà spræsdavo já visapusiðkai ap- èia „laimës“ ieðkoti. Èia, þinoma, atkeliavæs ne vienas svarstæs. Nuostabus oratorius, labai komunikabilus, neþiûrint já prakeiks. Ðiais laikais èia darbai gana blogai eina, kasdieniniø rûpesèiø ir pasitaikanèiø nesklandumø, visuomet Lietuviø èia daþnai atkeliauja, bet visi labai iðsiskirstæ. geros nuotaikos.Su pagarba ir pasididþiavimu kalbëdavo apie Keliai blogi, susineðimas sunkus. Að neturiu èia jokiø tuos Gruzdþiø þemës ûkio technikumo mokinius – veterinarijos artimø draugø, kad ir uþklysta kartais, tai vël iðkeliauja felèerius, kurie nesitenkino ágytu spec.viduriniu iðsilavinimu ir toliau darbo ieðkoti. Að esu vienui vienas. Labai liûdnas, toliau studijavo LVA bei tapo mokslo darbuotojais. Gerai prisimenu jo pasakojimà apie savo paties mokslà. Kai nëra su kuom në pasikalbëti.“ Taigi ið tikrøjø emigranto po keletos pradiniø bendrojo mokslo klasiø jam, paaugliui, laukë tik tokia dalia. nusibodo mokytis, jisai vienà dienà pareiðkë tëvams, kad nuo Kas ta Argentina, kuri vienus liûdino, o kitus galbût rugsëjo 1 d. nebesimokys... Tëvai á jo pasisakymà reagavo labai þavëjo ar þavi? ramiai ir nieko jam nepasakë. Sekantá rytà, kai jis dar visada Dabar Argentinos Respublika yra antra pagal dydá miegodavæs iki pusryèiø, tëvas paþadino tik patekëjus saulei Pietø Amerikos valstybë, ið rytø jà supa Atlanto vande- ir iðleido á laukà akëti sudygusiø bulviø. Ir taip kasryt vis nynas, ið vakarø – Andø kalnynas. Jos kaimynës: Urug- atsirasdavo naujø ûkio darbø. Rudeniop jis jau pats pradëjo vajus, Brazilija, Paragvajus, Bolivija ir Èilë. Argentinos praðyti tëvà, kad leistø toliau mokytis. plotas – 2 766 890 km²: ið rytø á vakarus driekiasi 1400 Apie Vladà Jusiø galima ir reikia su didþiausia pagarba ir km, ið ðiaurës á pietus – apie 3700 km, todël klimatas dëkingumu pasakyti, kad tai buvo þmogus ið didþiosios raidës. nuo tropinio iki subantarktinio. Argentina skirstoma á 1971-aisiais iðëjæs á pensijà Vladas dar dvejus metus dirbo tris dalis: kalnø juostà pagal Èilës sienà, derlingas vidurio Ðiauliø rajono kolûkyje veterinarijos gydytoju, o nuo 1974 m. iki mirties – Ðiauliø valstybinëje draudimo inspekcijoje. Uþ lygumas – pampas ir pietinæ sausringà ir ðaltà Patagonijà. sàþiningà darbà ir aktyvià visuomeninæ veiklà apdovanotas Valstybinë kalba – ispanø, nepriklausomybë nuo Ispa- medaliais ir LTSR AT Prezidiumo garbës raðtais. Mirë nijos paskelbta prieð 200 metø – 1810 m. geguþës 25 d. Vladas Jusius 1982 m. liepos 14 d., palaidotas Ðiauliuose, Sostinë ir didþiausias valstybës miestas – Buenos Aires Ginkûnø kapinëse. (13 mln. gyventojø). Politinë sistema – federacinë prezi- 48 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje dentinë demokratinë respublika. Da- parduoti anglams. Bet valdþia jam bar Argentina ekonomiðkai iðsivysèiusi neleido to padaryti ir visà iðaugintà þemës ûkio ir industrinë ðalis, turinti derliø konfiskavo. Vëliau caras Alek- daug naudingø iðkasenø ir energetiniø sandras II sukilimo dalyvius atleido ið iðtekliø. tremties. Daugelis, tarp jø ir Izidorius, Kaip atsirado ði ðalis? Jà per ðimt- gráþo á savo tëvynæ. Tik Lietuvoje jis meèius kûrë: vietos gyventojai – ávairiø neuþsibuvo. genèiø indënai, ispanø kolonistø pali- Kadangi jau buvo naðlys, tai dukrai kuonys ir emigrantai ið Europos ðaliø, ir sûnui Justinui3 paliko savo þemæ ir daugiausia ispanai ir italai. Pagrindinë iðvyko ieðkoti vietos, kur galima laisvai dalis emigrantø á Argentinà atvyko gyventi. Keliavo po Europà, atvyko á XIX amþiaus pabaigoje ir XX amþiuje, Briuselá (Belgija), kur já priglaudë ku- tarp jø buvo ir lietuviø. Apie vienà lie- nigas Dominykas Palionis-Pëþa – ku- tuviø ðeimà, kilusià ið Kupiðkio ir pali- piðkënas, taipogi buvæs sukilëlis. Palio- kusià nemaþà pëdsakà Patagonijoje, ir Izidorius Ðlapelis. Pieðinys ið nis-Pëþa ir padëjo iðvykti á Jungtines norisi papasakoti. Sarmiento bibliotekos rinkiniø Amerikos Valstijas. 1888 m. sausio 6 d. Ëjo 1863 metai. Lietuvà valdë Rusijos imperijos vie- Izidorius Ðlapelis iðplaukë ið Hamburgo (Vokietija) tininkai, visur buvo diegiama rusiðka tvarka. Priespauda laivu, kuris per Liverpulá (Didþioji Britanija) plaukë á buvo dar sustiprëjusi po 1831 m. sukilimo numalðinimo, Amerikà. Tuo metu jam jau turëjo bûti 58 m. (kelionës taèiau laisvës idëjos vis dar gyvavo þmoniø atmintyje. dokumente raðo, kad 56 m.). Ðiaurës Amerikoje Izi- Prasidëjæs sukilimas Lenkijos þemëse netruko persimesti doriui nepatiko þemë, klimatas, kalba, be to, buvo labai á Lietuvà. Bajorai, smulkieji dvarininkai, kartu su jais sunku atsikviesti ðeimà, todël nutarë keliauti toliau á miestieèiai ir valstieèiai, paveikti laisvës siekiø, vël pakilo pietus, link Argentinos. Apvaþiavo ðiaurines Argentinos á kovà dël laisvës. Deja, ir ði kova vël buvo pralaimëta. provincijas (Èako, Formosa, Korientes, Tukuman), ga- Sukilimo dalyviai ir aktyvûs rëmëjai buvo kariami, ðau- lutinai apsistojo Entre Rios provincijoje, Gualeguayèø4 domi, tremiami ir pan. miestelyje, pas miestelio administratoriø. Ðis miestelis Prieð Rusijos caro vykdomà politikà aktyviai prie- yra prie Gualeguayèø (arba Urugvajaus) upës, ski- ðinosi ir kupiðkënai broliai Ðlapeliai. rianèios Argentinà ir Urugvajø. Aleksandras Ðlapelis1 buvo baigæs Ukmergës gimna- Ið èia Izidorius vis raðë laiðkus savo sûnui Justinui á zijà, bet jam, kaip caro valdþiai neiðtikimam, buvo ið- Lietuvà, kvietë parduoti savo turtà ir vykti su savo ðeima duotas atestatas be teisës stoti á aukðtàjà mokyklà, todël á Argentinà. Jis raðë, kad èia jie ras laisvæ, þemës ir duo- teko gráþti namo. Ûkininkauti jis nemokëjo, todël tëvai nos. Ne taip lengva buvo pasiryþti ir iðvykti ið Lietuvos. Skapiðkio miestelyje Aleksandrui nupirko þemës sklypà, Justinas buvo vedæs Salomëjà Gurklytæ, su kuria turëjo pastatë namà ir kalvæ. Taip jis tapo kalviu, netrukus vedë, aðtuonis vaikus. Ne visi vaikai iðgyveno, kai kuriuos susilaukë vaikø. 1863 m. sukilimui nepavykus, Skapiðkio pakirto ligos. Mirus pirmai þmonai, 1893 m. vedë Zofijà apylinkëse siautë baudþiamieji kazokø bûriai. Kadangi Jankauskaitæ, su kuria Lietuvoje susilaukë dviejø vaikø. Aleksandro namas buvo erdvus, jame kartais apsistoda- Visgi þemes, kurias jam paliko tëvas, 42 metø sulaukæs vo kazokai. Norëdamas kazokams pakenkti, Aleksan- Justinas pardavë ir, atsisveikinæs visam laikui su seserimi, dras naktimis iðkaitindavo þaizdre kazokø kardus, kad kartu su þmona Zofija, su pirmos santuokos vaikais Vik- ðie netektø kietumo ir bûtø trapûs, greit lûþtø. Be to, toru, Juozu, Paulina ir Jonu ir su antros santuokos sû- gadindavo arkliø pakinktus, sulankstydavo balnø kilpas numi Kazimieru patraukë á Argentinà pas tëvà Izidoriø ir kitokiø negeroviø sugalvodavo. Taigi taip trukdydavo Ðlapelá. 1895 m. Justinas Ðlapelis atplaukë á Buenos Aires. baudþiamiesiems kazokø þygiams. Kai kazokai susekë, Visa jo ðeima apsigyveno Entre Rios provincijoje, kur kas jiems kenkia, Aleksandrà iki gyvos galvos iðtrëmë á gyveno tëvas, ir pradëjo ûkininkauti. Èia gimë dar trys Sibirà, netoli Tomsko. Aleksandras Ðlapelis á Lietuvà ne- Justino vaikai: Buenaventura, Paulo ir Ignacio, o dar gráþo, vëliau gyveno ir mirë Saratovo srities Èiornaja vëliau Izidorius ir Justa. Padina kaime, kurá ákûrë 1863 m. sukilimo dalyviø ið Izidorius Ðlapelis buvo susitikæs su Argentinos pre- Lietuvos tremtiniø ðeimos. zidentu Nikolas Aveljaneda5, kuris jam pasakojo, kad Aleksandro brolis Izidorius Ðlapelis2 uþ dalyvavimà Argentinos pietuose yra indënø teuelèiø6 gyvenamø þe- mûðiuose su caro kariuomene buvo suimtas ir pirmu miø. Ðios þemës vadinamos Patagonija ir norima jas ko- etapu iðveþtas á Pskovà, vëliau á Archangelskà. Ið èia lonizuoti, nes bijoma, kad èilieèiø kariuomenë gali uþ- 1868 m. birþelio 21 d. 25-eriems metams iðtremtas á Si- imti ðià teritorijà. Tuometinë ir vëlesnë Argentinos val- birà. Ten augino kvieèius, vienais metais gavo nemaþà dþia nuolatos stengësi apgyvendinti pietines teritorijas, derliø ir norëjo já uþ pusæ milijono tuometiniø rubliø tuo tikslu ten buvo siunèiama net kariuomenë, þiauriai

KUPIÐKIS 2010 /8 49 iðkupiðkënai archyvø pasaulyje slopinusi kai kuriø indënø genèiø pasi- prieðinimà. Neramios sielos þmogui Izidoriui Ðla- peliui bûtent ðios þinios nedavë ramybës, be to, pavargo nuo upës, nuo uodø, todël nutarë palikti Entre Rios provincijà ir ieðkoti naujos geresnës vietos, apie kurià anksèiau pasakojo prezidentas Aveljaneda. Vyko á Buenos Aires, susitiko su valdþios atstovais, teiravosi ir ieðkojo galimybiø vykti kolonizuoti naujø pietiniø teritorijø. Kaip tik tuo metu (1897 m. liepos 21 d.) Argentinos prezidentas Cho- se Evaristo Uriburu7 pasiraðë dekretà Nr. Patagonijos indënai 12.161, kuriuo ákûrë vadinamàjà Kolonijà Pastoril de Sarmiento8. Tai ir tapo Izidoriaus Ðlapelio miento. Ið Madryno prasidëjo sunki kelionë iðsvajotos svajoniø þeme. Uþsidegæs mintimi, kad laimës reikia þemës link. Pirmiausia Izidorius Ðlapelis su anûku Juozu ieðkoti pietinëje Argentinos dalyje, Patagonijoje, átiki- iðvyko á tuometiná Èubut provincijos centrà Rawsonà14. nëjo ir visà ðeimà ten vykti. Tuo tikslu jis kreipësi á Èia kreipësi á provincijos gubernatoriø, jam pateikë ge- Argentinos prezidentà generolà Chulio Argentino Rokà9, nerolo Roka rekomendacijas, kad kur bebûtø jiems kuris jam ir jo ðeimai paþadëjo visokeriopà, netgi pi- turëtø bûti suteikta reikiama pagalba. Po trijø dienø niginæ, paramà vykstant á Patagonijà. Tada buvo daug gubernatorius Izidoriui ir jo anûkui davë tris arklius, du pasakojama apie indënø þiaurumus, todël jø labai bijo- balnus, lietpalèius, maisto ir visa, kas reikalinga ilgai ta. Vienintelis ið ðeimos, kuris pasiryþo lydëti Izidoriø, kelionei. Á ðià kelionæ link bûsimos gyvenamosios vietos buvo anûkas Juozas. Taigi abu iðplaukë laivu „1 de iðvyko 1898-øjø sausio mënesá, kai Pietø Argentinoje Mayo“10 ir atvyko á Madrynà11. yra vasara. Pirmiausia apsistojæ Trelew vietovëje Ðla- Èia Izidorius Ðlapelis, susitikæs su vietos guberna- peliai apsirûpino tolimesnei kelionei reikalingais daik- toriumi ir iðsiaiðkinæs padëtá, gráþo á Buenos Aires toliau tais. Kità dienà, pasiekæ Gaimano vietovæ, apsistojo pas tvarkyti reikalø ir ieðkoti leidimø apsigyvenimo vietai ponà Randel, kuris paaiðkino, kaip reikëtø pasiekti gauti. Anûkas Juozas liko Madryne ir dirbo pas vietiná Musters ir Colhue Huapi eþerus, t. y. vietovæ, kuri, kaip verslininkà Chuanà Feliksà Akostà, tiekusá galvijø mësà minëta, prezidento ásaku pavadinta Kolonija Pastoril de tuo metu ten esantiems jûros eskadros laivams. Po kurio Sarmiento. Jiems patarë joti pagal Rio Èiko15 upæ, kurià laiko Izidorius gráþo á Madrynà kartu su septyniomis ðei- indënai teuelèiai vadino Yakaman ir kuri iðtekëjo ið momis, tarp kuriø buvo gamtininkas Julius Germanas Colhue Huapi eþero. Bet ið pradþiø reikëjo pasiekti Kozlovskis, kilæs ið Latvijos, kuris iðsimokslinimà buvo vietà, kurioje Rio Èiko áteka á Rio Èubut16. Rio Èubut gavæs Sankt Peterburge ir dirbæs La Platos muziejuje12. upë teka tarp aukðtø rausvø akmeniniø uolø, pakrantëse Kozlovskis vyko á Andø priekalnes, á Valle Huemules apaugusiø karklais ir gluosniais. Labai reikëjo tausoti rinkti ir tyrinëti iðkasenø, vietiniø gamtos turtø13. arklius, nes jø laukë ilga (apie 500 km) ir sunki kelionë Izidorius Ðlapelis jau turëjo leidimà uþimti 625 ha upiø pakrantëmis ir vagomis, nelabai svetinga, neap- þemës prie eþerø Musters ir Colhue Huapi esanèiame gyvendinta teritorija. slënyje, naujoje ákurtoje Kolonijoje Pastoril de Sar- Keliaudami Rio Èubut slëniu pasiekë namus, kurio- Buenos Airiø uostas XIX a. II pusëje. To meto graviûra se su ðeima gyveno ponas Maiz, þmoniø vadinamas maragatu. Tais laikais ma- ragatais buvo vadinami pardavëjai-klajokliai, vie- ni pirmøjø ið Ispanijos kilæ Patagonijos apgyvendin- tojai, kurie ne tik par- duodavo, bet ir perveþda- vo prekes. Izidorius pa- pasakojo apie savo kelio- nës tikslà ir parodë Èubut provincijos gubernato- riaus rekomendaciná laið-

50 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje kà, taip pat Chuano Feliks Akostos ið Madryno laiðkà, veþamà jo broliui Segundui Akostai, kuris jau buvo á tas vietas nuvykæs. Kità dienà pradëjo kelionæ upiø vagomis, slëniais, dykumomis link galutinio tikslo. Keliaudami ið pradþiø matë maþai augmenijos, bet daug gyvûnø: guanakø (tam tikra lamos rûðis), didþiausiø Pietø Amerikos neskraidanèiø paukðèiø, vadinamø nandu, Patagonijos zuikiø, balandþiø, anèiø, lapiø. Vëliau gamta tapo dar skurdesnë. Po 18 dienø sunkios kelionës pasiekë Colhue Huapi eþero pakrantæ ir netrukus slëná, kuriame turëjo ásikurti tobuloji kolonija (Colonia ideal) – Sarmiento ganytojø kolonija (Colonia pastoril de Sarmiento)17. Toliau traukdami slëniu tarp eþerø ir Emigrantai ið Europos Buenos Airiø uoste. XX a. pradþia Senguero upës jie pasiekë vietà, kurioje buvo ásikûræs minëtasis ponas Segundas Akosta. Jam keliautojai prisistatë, perdavë brolio laiðkà ir parodë turimus Argentinos valdþios iðduotus dokumentus, suteikianèius teisæ apsigyventi ðioje teritorijoje. Ponas Segundas gyve- no taip, kaip gyveno vietiniai indënai teuelèiai, tvarkin- goje ir ðvarioje palapinëje ið guanakø odos. Ponas Segun- das gyveno su vietiniø indënø vado Aiuekes (Aihueque) dukra. Ði moteris buvo apsirengusi drabuþiais, tinkamais jos visuomeninës padëties moterims ir pasipuoðusi stam- biais kalto sidabro papuoðalais. Atvykæs Izidorius Ðlapelis ir jo anûkas Juozas iðkart griebësi darbo ir ið molio bei þolës padarytø ir saulëje iðdþiovintø plytø pasistatë pirmàjá dviejø kambariø na- Pirmieji Sarmiento kolonistai mà. Stogas buvæs dengtas vietiniais augalais. Statyba statyti namus. Tik ávykdþius ðias sàlygas, þemë tampa buvusi baigta 1898 m. kovo mën. 19 d. Tai ir buvo pirma- gyventojo nuosavybe. Pasakojama, kad tais paèiais sis namas bûsimame Sarmiento mieste. Namo pabaig- (1898-aisiais) metais á èia su savo arkliais, veþimais, pa- tuvës linksmai atðvæstos su gausiomis vaiðëmis – buvo dargais atvyko ir apsigyveno 11 ðeimø, kurios kartu su iðkeptos dvi telyèios ir dvi jaunos kumelaitës. Pasako- trim indënø ðeimomis sudarë pirmàjà kolonistø grupæ. jama, kad dalyvavo daug þmoniø, daugiausia vietiniø in- Tø metø gruodyje ðiame slënyje jau gyveno 55 þmonës. dënø. Ðventëje atsitiktinai apsilankë ir pro ðalá keliavæs Kolonistø ðeimos gyveno kaip vietiniai indënai, kol þemë Karlas Amenginas, kuris keliavo po Patagonijà, ieðko- jiems iðaugino pirmuosius viltingus derlius, pasistatë pir- damas fosilijø18 savo broliui Florentinui Amenginui19, muosius namus. Taip buvo pradëta Kolonija Pastoril de garsiam Argentinos mokslininkui. Sarmiento, kuri vëliau tapo Sarmiento miestu. Teritorija, kurioje apsigy- Grupë pirmøjø Sarmiento gyventojø. Antras ið deðinës (su armonika) sëdi indënas Desiderio Torres. veno Ðlapeliai, buvo tyrinëta Nuotrauka ið Sarmiento D. Torres muziejaus Francisko Pietrobellio. Bûtent jis Èubut (Chubut) guberna- toriui buvo pateikæs patarimà, kad galima apgyvendinti teri- torijà, kurioje yra laukams drë- kinti reikalingo vandens, nes èia ið Andø priekalniø atiteka Sen- guero upë ir yra du dideli eþerai Musters ir Colhue Huapi. Todël Argentinos valdþia dalá 125 tûkstanèiø hektarø þemës ið- dalijo á 200 sklypø po 625 hek- tarus. Kiekvienas, gavæs tiek þemës, privalëjo auginti 200 aviø, dirbti 10 hektarø, pasi-

KUPIÐKIS 2010 /8 51 kupiðkënai pasaulyje Justino þmona „toje paèioje kama- raitëje“, kurioje mirë Izidorius Ðlape- Puerto Valdeso Madrynas lis, pagimdë sûnø, kurá, priplaukus pusiasalis Puerto Madrynà, senelio garbei pa- krikðtijo Izidoriumi. Trelevas Justino Ðlapelio ðeima pradëjo Ravsonas naujà gyvenimà Patagonijoje, tæsdama tëvo nelengvai pradëtà darbà. Ðlapeliø Rio Èubut ðeima nemaþai padarë ðio kraðto labui. Nors èia atvyko ir kitø tautø kolonistø, taèiau raðantieji Sarmiento miesto ar-

Rio Èiko ba Èubut provincijos istorijà visada mini, kad vieni ið pirmøjø ir kraðtui

Atlanto vandenynas nusipelniusiø þmoniø buvo lietuviai Rio Senguer Ðlapeliai, kilæ ið Kupiðkio kraðto. Musters eþ. Colhue Huapi eþ.

Ðv. Jurgio álanka Nuorodos: 1 Aleksandras Ðlapelis gimë Kupiðkio rajono Sarmiento Rekuèiø kaime 1814 m. liepos 19 d. 2 CHUBUT Komodoro Rivadavija Izidorius Ðlapelis gimë Kupiðkio rajono Re- kuèiø kaime 1830 geguþës 12 d., mirë 1901 m. lapkrièio SANTA CRUZ 9 d. laive, jûroje, Argentinoje, palaidotas Puerto Madryn. Jo þmona – Marijona Aleliûnaitë Ðlapelienë Izidoriaus Ðlapelio 1897–1898 m. kelionës á Sarmiento kolonijà marðrutas (1833–1888?) kilusi ið Kupiðkio, palaidota Paber- þiuose (?), Kupiðkio raj. Pirmi keleri gyvenimo metai Patagonijoje buvo at- 3 Justinas Ðlapelis gimë Kupiðkio rajono Paberþiø kaime 1854(3) m. geguþës 4 d., mirë, bûdamas 78 metø, Argentinoje, Chubut provincijoje, ðiaurûs ir vargingi. Reikëjo paruoðti þemæ, iðkasti drë- Sarmiento, 1931 rugpjûèio 24 d. kinimo kanalus, pasodinti tuopas laukams apsaugoti nuo 4 Gualeguaychu dabar Argentinos turistinis ir kurortinis miestas. vëjø. Pagaliau ir laikas darë savo, Izidoriaus energija ir 5 Nicolàs Avellaneda – Argentinos prezidentas 1874–1880. 6 Tehuelches – Pietø Argentinoje gyvenusi indënø klajokliø tauta, gyvenusi jëgos seko. Plaukdamas laivu „1 de Mayo“ 1901 m. lap- ið medþioklës ir vaisiø bei augalø rinkimo. krièio 9 d. jûroje Izidorius Ðlapelis, bûdamas 71 metø 7 José Evaristo Uriburu – Argentinos prezidentas 1895–1898 m. 8 Colonia Pastoril de Sarmiento (Sarmiento ganytojø kolonija), pava- amþiaus, mirë. Palaidotas Puerto Madryno mieste. Ar- dinta Argentinos prezidento Domingo Faustino Sarmiento garbei. D. F. gentinoje jis pragyveno 12 metø. Sarmiento (1811–1888) Argentinos prezidentu buvo nuo 1868 iki 1874 m. 9 Julio Argentino Roca – Argentinos prezidentas du kartus: 1880–1886 Po didelës nesëkmës, iðtikusios ûkininkaujanèius En- ir 1898–1904. Siekë karinëmis priemonëmis áveikti indënø pasiprieðinimà ir tre Rios provincijoje, kai visà derliø sunaikino sausra ir kolonizuoti jø gyvenamas teritorijas. Tai generolas, tuo metu turëjæs didelæ átakà Argentinos politiniame gyvenime. skëriai, Izidoriaus sûnus Justinas su ðeima pagaliau ryþosi 10 „1 de Mayo“ („Geguþës pirmoji“) laivas plaukiodavo rytine Argen- keliauti paskui tëvà ir sûnø – keltis á Patagonijà ir tæsti tinos pakrante iki Ugnies þemës. tëvo pradëtø darbø. Justinas tada á Lietuvà raðë „Argen- 11 Dabar ðis miestas yra vadinamas Puerto Madryn, jis buvo ákurtas 1865, kai atvyko 150 velsieèiø. Ðiuo metu jame gyvena apie 80 tûkst. gyventojø. tinoje gyvename septyneri metai, sekësi visaip. Buvo gerø 12 Museo de la Plata – antropologijos, archeologijos, geologijos, pa- metø ir prastø, kurie prarijo gerøjø metø naudà“. 1903 m. leontologijos ir biologijos muziejus, ákurtas 1884 m. 13 Dabar Patagonijos Andø priekalnëse galima rasti vietovæ, vadinamà kovo 11 d. ið Buenos Airiø visa Justino ðeima iðplaukë á Casa Kozlovsky. Patagonijà tuo paèiu „1 de Mayo“ laivu. Beplaukiant 14 Rawson – miestas, Èubut provincijos sostinë, esantis prie Rio Chubut upës. Èubut upë ir Patagonijos kraðtovaizdis 15 Rio Chico – upë, iðtekanti ið Colhue Huapi eþero ir átekanti á Rio Chubut. Ðiuo metu upë iðdþiûvusi, likusi tik vaga. 16 Rio Chubut – upë, tekanti pro Trelew, Gaiman ir Rawson miestus ir ties Rawson átekanti á Atlanto vandenynà. 17 Jei pasinaudojæ internetiniu puslapiu „Google Earth“ patrauktume tuo keliu, kuriuo keliavo Izidorius Ðlapelis su savo anûku Juozu Ðlapeliu, matytume, kokia tai buvo ilga ir varginanti kelionë. Net dabar ði teritorija yra maþai apgyvendinta ir nesvetinga, tik viena kita þmoniø gyvenamoji vieta yra Izidoriaus Ðlapelio kelyje. Ðiuo metu upë Rio Èiko iðdþiûvusi, nes eþerai nuo 1939 m. jai nebetiekia vandens. 18 fosilija – suakmenëjusi, apanglëjusi, mumifikuota arba suðalusi or- ganizmø liekana arba jos atspaudas þemës sluoksniuose. 19 Florentino Amenghino – þymus Argentinos mokslininkas gamtinin- kas, paleontologas, klimatologas, antropologas, kartu su broliu tyrinëjo Pa- tagonijà, paraðë moksliniø darbø apie savo atliktus tyrinëjimus.

Straipsnis parengtas ið rastø senø laikraðèiø iðkarpø, ið Vidmanto Jankausko surinktos medþiagos, keliaujant po Argentinà, ið Artûro Ðla- pelio pateiktos informacijos, ið autoriaus ðeimoje girdëtø prisiminimø apie Ðlapeliø ðeimà, ið interneto ir pan. 52 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje

Pas Ðlapelius Vidmantas JANKAUSKAS PATAGONIJOJE

…Sarmiente lankiausi vos pusantros paros, bet tai elektroninio paðto adresais, ryðys nutrûko. buvo savotiðka kelionës po Patagonijà ir Argentinà „vinis“. Kaip tik tada ir kilo mintis paèiam palëkti iki tos Ne todël, kad èia pamaèiau kokiø nors gamtos ar istorijos Argentinos. Dar keli mënesiai laukimo, dar keliolika va- stebuklø (beje, jø ðiame pasaulio kampelyje esama tikrai landø naktinio skrydþio ir ðit po transatlantinio „Aero- ne vieno), o gal labiau dël to, kad bûtent su Sarmiento lineas Argentinas“ lainerio sparnais jau matyti ankstyvo pavadinimu ir reikëtø sieti visos ðios kelionës prieðistoræ. ryto saulës spinduliø nutvieksta La Platos álanka, Buenos Pirmàsyk apie Sarmiento miestà bei jo istorijà iðgirdau Airiø priemiesèiai… Tiesa, nusileidus tarptautiniame ið buvusio argentinieèio Prano Juozo Þilinsko. Kaþkur á Pistarini oro uoste kelionë tik ásibëgëja. Mûsø orlaivis pasvietæ nusibeldusio ir naujam miestui pradþià davusio gerà valandà pavëlavo (tai Argentinoje, pasirodo, daugiau kupiðkëno Ðlapelio istorija uþkliudë... Laikas bëgo, in- taisyklë nei iðimtis), tad á Patagonijà skrendantá lëktuvà formacijos apie Patagonijos pionierius Ðlapelius gausëjo. jau nebespëjame. Belieka trenktis per visà miestà á La Rasdavau jos vartydamas tarpukario periodinæ spaudà, Platos pakrantëje ásikûrusá Aeroparkà, kur laukia jau skaitydamas Argentinoje apsilankiusiøjø atsiminimus, kitas, graþiu uþraðu „Australis“ pasidabinæs laineris ir dar klaidþiodamas internete. Bene labiausiai ið ðios giminës kelios valandos skrydþio pietinio poliaus kryptimi. Pus- atstovø imponavo dar sovietmeèio „Ðvyturyje“ apraðytas valandþio stabtelëjimas didþiøjø ledyniniø eþerø „sosti- vienas pirmøjø Patagonijos lakûnø Kazimieras Ðlapelis nëje“ Al Kalafatëje ir ðtai pro iliuminatorius jau matyti (1894–1983), kurio vardu pavadintas Sarmiento oro Ugnies Þemë (Tierra del Fuego), uþ kalnø grandiniø sau- uostas ir kuriam net paminklas mieste pastatytas. Ko gero, giai pasislëpusi ir prie besileidþianèios saulës spinduliais vieninteliam lietuviui Argentinoje! Taigi tolimoji Pata- nutvieksto Biglio sàsiaurio pabirusi Uðuaja (Ushuaia). gonija vis labiau kirbino vaizduotæ. Interneto platybëse Taip jau yra – jei nori paþinti, bent pervaþiuoti, visà Pata- apie K. Ðlapelá buvo galima prisirankioti visokiausios gonijà, negali praleisti progos pradëti ðá þygá nuo paèiø informacijos, bet nei man, nei Pranui Juozui taip ir ne- pradþiø – pieèiausio pasaulio miesto arba kaip vietiniai pavyko rasti to mus sudominusio paminklo nuotraukos... Uðuajos gyventojai ávardija já – Pasaulio kraðto (Fin del Taip sutapo, kad Vilniaus padangëje tuo metu pasirodë Mundo). Apsiþvalgius Uðuajoje, Ugnies Þemës nacio- Kazimiero Ðlapelio vaikaitë dizainerë Viktoria Dias- naliniame parke ir subarktinës jûros ádomybiø turtingame Szlapelis. Nors ji ir labai buvo uþsiëmusi, ásipirðau audien- sàsiauryje, tenka persësti á autobusà ir geresniais ar blo- cijon, ðnektelëjom, bet ir Viktorija jokiø nuotraukø savo gesniais keliais dardëti atgal á ðiauræ … kokius du tûkstan- kompiuteryje neturëjo. Maþa to, nors ir apsikeitëme èius kilometrø. O èia kaip tik ir Èilës teritorijos kampas,

KUPIÐKIS 2010 /8 53 kupiðkënai pasaulyje keturi pasienio postai ir reiklûs èilieèiø daþname tave net pavaiðina pietumis ar muitininkai, iðpurtantys visas veterinarijos vakariene. Kraðtovaizdis banguotas, kal- tarnybos draudþiamas maisto atsargas, èia vagûbriai (kai kur gana keisti, primenantys pirmieji tikrosios Patagonijos peizaþai su sluoksniuotus tortus) èia priartëja visai retomis fermeriø sodybomis, negausiomis prie plento, èia nutolsta iki horizonto ir aviø bandomis pakelëse, pirmieji sutikti atsiveria plati erdvë, kurioje arba skurdi guanakai… Toliau – Magelano sàsiauris, Èi- pusdykumës augalija, arba jau, þiûrëk, ir lës vëliava pasidabinæs keltas „Patagonija“ nusidriekæ þali plotai su besigananèiø ir jokiø turizmo vadovø þadamø banginiø galvijø bandomis, pavieniai medþiai, upiø ðou uþ laivo borto. Gráþus atgal á Argentinos rëvos, drëkinimo kanalai, kai kur net þemæ, prasideda legendinis keturiasdeðim- uþpelkëjusios þemumos. Retsykiais matyti tasis kelias (Ruta 40), lyg kokia negrabios, gyvuliø, daþniausiai raguoèiø, bandos, bet kantrios siuvëjos iðvesta siûlë, su gausybe ðmëkðteli nuo kelio sprunkanèiø nandø (á pavingiavimø, bet nuosekliai prabëganti struèius panaðiø paukðèiø) pasturgaliai. tuos tûkstanèius kilometrø ið pietø á ðiauræ Sarmiento herbas Taigi kraðtas jau pakankamai civilizuotas. ir lyg kokiu gyvybës nervu jungianti visas sunkiai aprë- Geriausias to árodymas – kai kur pavienës, o kai kur viena piamas Patagonijos provincijas. Pasukus á ðá kelià, nuo van- ðalia kitos snapais linguojanèios naftos pompos (daugiausia denyno tenka nutolti gerai savaitei. Lygumos, lygumos, YPF kompanijos) – iðtisi naftos telkiniai su visa infra- po to jau minëta Al Kalafatë, áspûdinga, kvapà gniauþianti struktûra, rezervuarais, logistikos centrais, aukðtos átam- Perito Moreno ar Viedmos ledynø didybë, pasidairymas pos elektros linijomis ir pan. O juk dar prieð kokias tris po Andø priekalnes ties El Èaltenu, ir vël ilga kelionë deðimtis metø kaip tik pro ðias vietas ið Komodoro Ri- dar tik pradedamu asfaltuoti 40-uoju... Po geros savaitës vadavijos, taip pat ieðkodamas Ðlapeliø, vyko kupiðkënas autobuse, jau Santa Cruz provincijos ðiaurëje, Perito Mo- Juozas Kaributas, kuris matë visai kitoká vaizdà: „Antrà reno miestelyje, dairausi á þemëlapá ir matau, kad iki Sar- valandà po pietø sëdþiu purviname autobuse, suplyðusios miento gretimoje Èubut provincijoje bebus likæ gal kokie sëdynës, langai metø metais nevalyti, ir vaþiuoju á Sar- du ðimtai kilometrø. Atrodo, persësi á kità autobusà ir po miento. Laukai, dykumos ir vëjo neðamas smëlis. Dviejø keliø valandø jau galësi sveikinti Sarmientà. Taèiau vëlyvà linijø kelias, vietomis asfaltas, bet daugiausia dar negrástas, vakarà autobusø stoties kasoje sëdinti moteriðkë, tegul ir dulkëtas...“ nekalbanti jokia kita kalba kaip tik ispanø, sugeba man Viskas pasikeitë neatpaþástamai ir ðie áspûdþiai gal tik iðaiðkinti, jog planus teks keisti. Pasirodo, á gretimàjá ðiek tiek beprimena prieð kelias dienas patirtus „malo- Èubutà tiesiai nenukeliausi. Jokie autobusai Sarmiento numus“ dardant dar nebaigta asfaltuoti keturiasdeðimtojo pusën nevaþiuoja. Vienintelë iðeitis – sukti atgal á rytus ir, kelio atkarpa nuo El Èalteno iki Perito Moreno. Nuo Ko- pasiekus Atlanto paðonëje prigludusá didþiausià Èubut modoro Rivadavijos iki Sarmiento apie 150 km á vakarus. provincijos miestà Komodoro Rivadavijà, èia ieðkoti Taigi pora valandø kelionës ir mes jau vietoje. Tiesa, prieð reikiamo autobuso. Laiko ðiek tiek susigaiðta, bet kelionë ásukdamas á miestà autobusas dar sustoja prie ðalia esanèios labai neprailgsta, Komodoro Rivadavijoje sëkmingai pa- karinës bazës, kuri, kaip jau ir kitos pakeliui matytos, siseka persësti á kità autobusà ir ðtai kitos dienos popietæ iðsiskiria dideliais vartais ir prie ávaþiavimo ant posta- jau skaièiuoju iki Sarmiento likusius kilometrus. Plentas mento parimusia kokia nors karine technika. Ðákart èia gana tiesus ir puikus, autobusai, kaip ir visur kitur, patogûs, nukelta á 63 psl. Ávaþiuojame á Sarmiento miestà Daugiausia lietuviø pastangomis pastatyta Sarmiento katalikø baþnyèia

54 KUPIÐKIS 2010 /8 albumas

Loretos Naujikienës nuotr.

VILIUS NAUJIKA S

Fotografas Vilius Naujikas gimë 1940 m. birþelio 2 d. netoli Skapiðkio, Mirabelëlio kaime. 1947–1959 m. mokësi Skapiðkio vidurinëje mokykloje. 1959 m., norëdamas studijuoti lietuviø kalbà ir literatûrà, bandë stoti á Vilniaus universitetà, bet nepriimtas, nes neturëjo rajono komjaunimo komiteto siun- timo. 1960–1966 m. studijavo Kauno politechnikos instututo Elektrotechnikos fakultete, ágijo inþinieriaus-elektrotechniko specialybæ. 1965–1967 m. dirbo Miestø statybos projektavimo instituto Vilniaus skyriuje inþinieriumi, projektavo aukðtos átampos tinklus Lazdynuose, Naujininkuose, Antakalnio studentø miestelyje, Þirmûnuose. Fotografuoti pradëjo 1957 m. Dirbdamas KPI rektorato ákurtoje fotolaboratorijoje, parengë K. Barðausko, KPI muziejø ekspozicijas. 1962–1963 m. su Vytu Luckum, Vilium Jasinevièium ir Rimgaudu Malecku ákûrë Kauno fotoklubà ir iki 1965 m. dalyvavo jo veikloje, buvo meno tarybos pirmininkas, vëliau – garbës narys. Dalyvavo dviejose klubo parodose Kaune (1965), respublikinëje ir visasàjunginëje meninës fotografijos parodose (1966), parodoje „4 fotografai“ (su A. Kunèium, R. Rakausku, A. Sutkum) Vilniuje (1967), parodoje Centriniuose literatø namuose Maskvoje (1969). 1967–1969 m. þurnalo „Mûsø gamta“ fotokorespondentas. Vëliau dirbo fotografu Operos ir baleto teatre, Kino mëgëjø draugijoje, Pionieriø ir moksleiviø rûmuose, dëstë fotografijà Vilniaus politechnikume (pirmoji taikomosios fotografijos specialybë Lietuvoje) ir kt. Nuo 1979 m. dirbo Vilniaus universitete, fotografavo Universiteto 400 metø jubiliejaus renginius. Dël KGB provokacijø priverstas palikti darbà Universitete kurá laikà neturëjo gyvenamosios vietos. 1983–1984 m. dirbo Valstybinio dailës instituto metodininku, bet ir ið èia dël suintensyvëjusio persekiojimo turëjo pasitraukti. Buvo leidiniø „Nemunas“, „Tarybinë moteris“, „Kultûros barai“, „Mûsø sodai“, „Kalba Vilnius“ neetatinis bendradarbis. V. Naujiko nuotraukos skelbtos pirmuosiuose „Lietuvos fotografijos“ almana- chuose. Jis vienas pirmøjø sovietinëje Lietuvoje ëmë kurti moterø aktus (juos publikavo „Nemuno“ þurnalas). Tai buvo naujovë ir visoje Sovietø Sàjungoje. Po kurio laiko „antisovietiniu“ þurnalu susidomëjo Maskva. Pirmasis pradëjo fotografuoti Rasos ðventæ. Dokumentavo niokojamo paveldo objektus (senàsias Vilniaus þydø kapines), buvo vienas ið turistinës fotografijos pra- dininkø Lietuvoje, motociklu iðvaþinëjo Sovietø Sàjungà, ypaè kalnø regionus (Karpatus, Altajø, Sajanus, Tian Ðaná). 1967–1968 m. sukûrë fotografijø ciklà „Kupiðkënø kraðtas“. Parengë albumà „Naujasis Vilnius“, bet negalëjo jo iðleisti. Nuo 1984 m. gyvena Jaðiûnø geleþinkelio stoties gyvenvietëje (Ðalèininkø rj.), kuria skaitmeninæ grafikà, uþsiiminëja bitininkyste, savo þemëje uþveisë parkà. Buvo Þurnalistø sàjungos narys, ðiuo metu – Lietuvai pagraþinti draugijos, Vilniaus menininkø grupës „Plekðnë“ narys. Internetinës Sëliø kraðto svetainës http://naujiksel.jimdo.com kûrëjas (2010).

KUPIÐKIS 2010 /8 55 albumas

Ið ciklo Kupiðkënø kraðtas. 1967–1968

56 KUPIÐKIS 2010 /8 albumas

Kupiðkio turgus

Ið ciklo Kupiðkënø kraðtas. 1967–1968

KUPIÐKIS 2010 /8 57 albumas

Ið ciklo Kupiðkënø kraðtas. 1967–1968

Verkiantis dangus (tremtinio Jono Balio sodyba Mirabelëlyje)

58 KUPIÐKIS 2010 /8 albumas

Ið ciklo Kupiðkënø kraðtas. 1967–1968

Mituvos eþeras

KUPIÐKIS 2010 /8 59 albumas

Ið ciklo Kupiðkënø kraðtas. 1967–1968

Lionginas Ðepka

60 KUPIÐKIS 2010 /8 albumas

Ið ciklo Kupiðkënø kraðtas. 1967–1968

Kepuriø kaimo kapeliai

KUPIÐKIS 2010 /8 61 senoji fotografija

Vidmantas JANKAUSKAS Skapiðkis Pirmojo pasaulinio karo metais

Kupiðkio kraðto fotografijos istorija jau kada jau nebeegzistuojantys miestelio pastatai: vaistinë, etapo skaièiuoja antrà ðimtmetá, taèiau kalbëti apie tai, kad komendantûra ir dviaukðtis namas, kuriame ásikûræs mes bent pavirðutiniðkai paþinotume svarbiausius se- karininkø kazino. Tokie atradimai kaip ðis dar kartà pa- niausiojo jos laikotarpio (iki 1918 m.) paminklus, dar tvirtina, kad senieji mûsø kraðto ikonografijos ðaltiniai ankstoka. Paradoksalu, bet kuo labiau bëgantis laikas tikrai neiðsemti ir ateityje galima laukti ne vienos dþiugios tolina mus nuo dvideðimtojo amþiaus pradþios ávykiø, paþinties su seniai praeitin nugrimzdusio pasaulio vaizdais. tuo daþniau prisieina konstatuoti, jog atsi- randa vis naujø ir naujø to meto ikonogra- finiø ðaltiniø, iki ðiol neþinomø nei tyrëjams, nei kolekcininkams. To prieþastá paaiðkinti gana nesunku – susidomëjimas senàja foto- grafija, taipogi ir filokartija, nuolat auga, tad naujø vaizdø paieðkos tampa daug tikslin- gesnës ir profesionalesnës. Kaip tik toks ir ðis atvejis, kai galime pasidþiaugti pluoðte- liu Pirmojo pasaulinio karo metø Skapiðkio miestelio nuotraukø. Pasirodo, apie 1915– 1916 m. Vokietijoje buvo iðleisti ne tik ðeði (mûsø þiniomis) Kupiðkiui skirti atvirukai, bet ir analogiðka Skapiðkio vaizdø serija. Tà buvo galima átarti dar tada, kai knygoje „Ska- piðkis“ (1999) pasirodë atviruko su buvusios miestelio parapinës baþnyèios griuvësiais reprodukcija, taèiau daugiau panaðiø spau- diniø Lietuvoje, atrodo, niekas neturëjo. Ir ðtai subatënui kolekcininkui Linui Balèiûnui pa- vyko ið Vokietijos gauti dar kelias mûsuose visiðkai neþinomas fotografijas, kurios pa- tvirtino, kad skapiðkëniðkos serijos tikrai bûta. Turint ðiuos vertingus dokumentus rankose jau galima dràsiai teigti, kad tai kol kas seniausi mums þinomi Skapiðkio miestelio fotografi- niai vaizdai (þr. reprodukcijas III virðelio psl.). Atvirukus iðleido A. Hesso leidykla Frank- furte prie Maino. Nors fotografijos anoni- minës, apie ðiuos atvirukus, kaip, beje, ir apie daugelá panaðiø kitø, kur buvo fiksuojamos okupuotos teritorijos vietovës, galima pasa- kyti, kad tai gana profesionaliø fotografø darbai: stengtasi áamþinti charakteringiausià miestelio panoramà, svarbiausius architek- tûrinius-urbanistinius akcentus (baþnyèia, tur- gaus aikðtë) ir, þinoma, su vokieèiø karinëmis pergalëmis susijusius objektus (ðiuo atveju – komendantûros pastatà). Ádomu tai, kad ko- lekcininkà pasiekë ir trys taipogi anoniminës fotografijos (þr. deðinëje), kurias su Skapiðkiu susieti leidþia bûtent minëtieji atvirukai. Ga- lima spëti, kad tai to paties fotografo (ar foto- grafø) darbai. Nuotraukose áamþinti ðiandien

62 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje

atkelta ið 54 psl. þalumos gatvëse ne per daugiausia, stovi artilerijos pabûklas ir ðarvuotis – þmoniø ir automobiliø – taip pat. Taip matyt, prieð kelis deðimtmeèius vykusio ir dvelkteli kaþkokia laukiniø vakarø karo dël Malvinø salø atminimas. Dar dvasia. Dalis pagrindiniø gatviø ið- vienas kitas posûkis ir ðit jau bestovás asfaltuotos, o apie aikðtæ, aiðku, pa- gatvæ apþergæs transparantas su miesto vadintà San Martino vardu, esama net herbu ir uþraðu „Bienvenidos a Sar- plylelëmis iðkloto ðaligatvio. Èia be- miento. 1897–1997“. Pravaþiuojame stovás ir paminklas generolui, gal dël visà centrinæ gatvæ, mat autobusø stotis savo svarbumo dar pagraþintas grafiti. kitame miesto pakraðtyje. Tik iðlipæs Dairausi iðskirtiniø objektø. Ðtai ið ben- stoties salëje dairausi turistinës infor- dro miesto peizaþo nelabai iðsiskirianti macijos; gal, sakau, bus kas ir apie Ðla- baþnyèia. Ið senosios spaudos þinau, kad pelius. Deja, èia turistai masinami tik pagrindiniai jos statybos iniciatoriai bu- dinozaurais (savotiðka Patagonijos vi- vo lietuviai, tik iðorëje apie tai – jokiø zitinë kortelë) na ir Bosqe petrificado þenklø. Beje, dar Lietuvoje teko girdëti – suakmenëjusio miðko liekanomis – esà Argentinoje apie Ðlapelius viena ar dar viena ðiø kraðtø áþymybe. Kà gi, net kelios knygos iðleistos, tad svarstau, daugiau teks ieðkotis paèiam… jog gerai bûtø surasti èia koká knygynà. „Gatvës negrástos ir duobëtos. Pasitikrinèiau informacijà. Bet kitoje Daug medþiø. Namukai daugiausia sankryþoje laukia dar didesnis siur- nedideli, vienaaukðèiai. Èia joja arkliais, prizas – naujas miesto vieðosios biblio- vaþiuoja dideliais veþimais kaimieèiai. tekos (Biblioteca Popular Mariano Mo- Kadangi sekmadienis, tai judëjimas reno) pastatas. Taigi tikroji paþintis su menkas. Þiûriu á kiekvienà gatvës kam- Sarmientu prasideda èia. Ið pradþiø pelá, á tas vietas, kur kadaise, prieð pokalbis su bibliotekininkëmis rezgasi septynias deðimtis metø, kûrësi pirmieji Sarmiento bibliotekos steigëjø protoko- sunkiai. Kad esu ið Lietuvos, iðaiðkinu lietuviai Ðlapeliai. Ir ðtai dabar èia yra lø knyga. 1910 gana greitai, bet paaiðkinti, ko ieðkau, apie 8000 gyventojø, valdiðki dviaukðèiai pastatai, maþø uþtrunka ilgiau. Pasirodo, ispaniðkai Ðlapeliø pavardë èia lëktuvø aerodromas, kuris vadinasi Aeroklubu. Priartë- tariama Slãpelis ar net Lãpelis. O dël nenusistovëjusios jame ir patá miestelio centrà. Þvyru iðpiltos visos gatvës ortografijos ji ir raðoma skirtingai – Szlãpeliz, Szlãpelis, rûksta lyg dûmø debesys, mûsø pravaþiuojanèio autobuso Slãpelis, Slãpeliz. Kai jau pradedame susikalbëti, reikalai sukelti. Basø vaikø bûrys klykauja ir laksto gatvëje. Ir kaip pajuda sparèiau. Deja, bibliotekininkës jokios knygos apie jø kojos atlaiko, kai tiek dygiø akmenø?“ – kaþkada Ðlapelius ar Sarmiento miestà negirdëjusios, tad ið pradþiø rikiavo savo áspûdþius kà tik á Sarmientà atkakæs J. Kari- man tiesiog atneða kà beturá apie Patagonijà, parodo po butas. Man po Patagonijoje praleistos savaitës ðis miestas stiklu garbingai saugomà pirmàjà Sarmiento kolonijos ið pradþiø nepasirodo kuo nors iðskirtinis – labai jau pri- vieðosios bibliotekos (Biblioteca Popular la Colonia Sar- mena matytus. Jis, kaip ir dauguma ðiuose kraðtuose, pa- miento Chubut) steigëjø protokolø knygà, kurioje tarp brëþtinai taisyklingo plano – gatvës iðbraiþytos tarsi ðach- pirmøjø áraðø puikuojasi trijø Ðlapeliø, dviejø Þukø, Jan- matø lenta, vyrauja vienaaukðèiai–dviaukðèiai namai, kausko ir Baltuðkos (kilusio nuo Svëdasø) pavardës. Kiek Apleisti Sarmiento areroklubo pastatai Sarmiento muziejuje – vietiniø indënø buities ekspozicija

KUPIÐKIS 2010 /8 63 kupiðkënai pasaulyje daug èia visokios naujos informa- tos Ðlapeliø kartos Argentinoje cijos! Pasirodo, ta biblioteka ið pra- atstovë. Yeni proseneliai Juozas ir dþiø vadinosi ðv. Kazimiero vardu ir Sofija Ðlapeliai turëjæ septynis vai- jos pirmininkas (prezidentas) buvo kus. Vienas ið jø buvæs Bonaventûra Justinas Ðlapelis, o jo sûnus Juozas – (Buenaventura; 1901?–1965), tai sekretorius. Kaip tik kitàmet liepos jaunesnysis lakûno ir Patagonijos pio- 16 d. bibliotekai sukaks ðimtas me- nieriaus Kazimiero brolis, Justino tø. Kartu toká pat jubiliejø ðvæs ir sûnus arba Izidoriaus, pirmojo lietu- 1911 m. funduota Sarmiento patro- vio emigranto Argentinoje, anûkas), no ðv. Juozapo (San Jose) baþnyèia. kuris su 1998 m. mirusia Akvile Bal- Kol studijuoju ir kopijuoju gautà Justino Ðlapelio paminklo epitafija tuðkaite (èia sakoma Baltuska) ið- medþiagà, bibliotekininkës dar pri- augino septynis vaikus: Klarà (Cla- simena turinèios visà dëþæ istoriniø ra), Susanà, Elvyrà, Umbertà (Hum- dokumentø. Ir tai besanti miestelio berto), Bertà, Bochiche ir Hektorà. metraðtininkës Marijos Leidos Her- Ðiandien Yani tëvas, septyniasde- moso (1921–?) surinkta medþiaga, ðimtmetis Hektoras Ðlapelis (gimæs pavadinta „Reseña histórica de Sar- 1939 m.) gyvena kaime, ið tëvø pa- miento-Chubut“. Daugiausia ten veldëtame ûkyje. Hektoro ir Orlan- ávairiø uþraðø ir straipsniø ið spaudos dos Delgado Ðlapeliø ðeimoje jie besà kopijø, bet gerai ir tai. Vos spëju trys vaikai: vyriausioji dukra Laly suktis. Prabëgus kokiai valandai nuo (g.1969), sûnus Fabianas (g.1972) mûsø paþinties, bibliotekoje pasi- ir Yeni (g.1977). Laly – teisininkë, rodo smulkaus sudëjimo juodbruva vienintelë ið ðeimos pasiekusi aukð- mergina ir prisistato: Yeni Szlapelis. tàjá mokslà, baigusi La Platos uni- Pasirodo, bibliotekininkës, susira- versitetà, su vyru ir dukrele Lupe dusios savo skaitytojø sàraðuose gyvena ir dirba Komodoro Riva- Ðlapeliø pavardæ, paskambino jai ir davijoje, o Yeni su broliu Fabianu li- praneðë apie jos protëviais besido- kæ Sarmiente. Man labiausiai rûpi su- minèius sveèius ið Lietuvos. Nors nau- Jono Ðlapelio ir Manuelos Ðlapelytës Vazquez rasti kuo daugiau archyvinës medþia- joji paþástama taipogi kalba tik is- kapas naujosiose Sarmiento kapinëse gos, nuotraukø. Taigi klausiu Yeni, paniðkai, pamaþu ásikalbame. Pa- ar jø ðeimoje yra iðlikæ kas vertin- aiðkëja, kad Yeni dirba Sarmiento mieste veikianèiame gesnio? Taip pat prisipaþástu, kad norëèiau pamatyti, kaip Þemës ûkio technologijø institute, sutrumpintai vadina- ðiandien gyvena kupiðkënø Ðlapeliø palikuonys tolimoje mame INTA. Daugiausia gilinasi á darþoviø, ypaè pomi- Patagonijoje, uþfiksuoti svarbiausius ðià giminæ menan- dorø, auginimo èionykðtëmis sàlygomis problemas. Ji ne- èius objektus: senàjà jø ranèià, arba hasiendà, suakmenë- blogai þino ir savo ðeimos istorijà, tad greitai man pabe- jusá miðkà, Ðlapeliø ðeimos kapus, miesto muziejø, oro ria krûvà vardø ir pavardþiø, prisimena vienà kità ádo- uostà ir kt. Ið literatûros ásivaizdavau, kad Ðlapeliø ûkis mesnæ istorijà. Iðsiaiðkiname, kad Yeni besanti jau penk- turëtø bûti kur nors visai ðalia Sarmiento, bet kai Yeni ið-

Paieðkø metu senosiose Sarmiento kapinëse Yeni su Kazimiero Ðlapelio dukra Elena. 2008

64 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje

Yeni su tëvais Ðlapeliø sodyba aiðkina, kad nuo èia iki jos tëvø sodybos bus apie 60 km, darþoves èia tenka auginti ðiltnamiuose. Kaltos eks- kiek sutrinku. Kaipgi ten nusigauti? Suþinojusi, kad Sar- tremalios klimato sàlygos – stiprûs vëjai kaip mat iðpustytø mientui þadame paskirti daugø daugiausia pusantros dirvoþemá! Tuo akivaizdþiai ásitikiname netrukus. Dar dienos, Yeni greitai sumeta tolesniø veiksmø planà: ðá tebesiþvalgant po uþdarà Yeni namø kiemà ásisuka tokie vakarà vykstame á Ðlapeliø sodybà, ten pernakvojame, o ðaiþûs gûsiai, kad norom nenorom tenka sprukti pastogën. rytà jos tëvas aprodo savo sodybà ir valdas, parveþa atgal Vakarëjantis dangus staigiai pritemsta ir iðtuðtëjusiose á miestà susipaþinti su kitais objektais: kapinëmis, Ka- miesto gatvëse lieka ðeimininkauti tik smëlá bei per dienà zimiero paminklu ir pan. susikaupusias ðiukðles gainiojantis vëjas. Ðitaip susitaræ trumpam iðsiskiriame: Yeni iðlekia at- Kai sëdæ á Yeni tojotà pajudame ið miesto pietø gal á darbà baigti tvarkyti savo reikalø, o að skubinuosi kryptimi, saulë jau leidþiasi, o smëlio pûga vis dar nerims- kopijuoti tos bibliotekininkiø atneðtos archyvinës me- ta. Kelias – paprasèiausias þvyrkelis, tad labai nepaskubësi. dþiagos dëþës turiná. Ar bereikia geresnio árodymo, kad Pamaþu iriamës per dykumà. Yeni pasakoja apie savo ðiandieniniams Sarmiento pilieèiams jø praeitis yra ðeimà ir gyvenimà Patagonijoje. Pasirodo, pradëjus in- ádomi: surinkta ir iðsaugota daug svarbiø ðaltiniø, nors jie tensyviau siurbti naftà, gyvenimas Sarmiente gerokai kol kas dar nesusisteminti. pagyvëjo. Palyginus su dvideðimtojo amþiaus pabaiga, Jau vakarëja. Apie ðeðtà pasirodo Yeni ir nusiveda á miestas pastebimai iðaugo ir dabar jame jau apie uþ keliø kvartalø, Liepos 28-osios gatvëje (calle de 28 penkiolika tûkstanèiø gyventojø. Taigi Sarmientà ðiandien Julio), esanèius savo ir, kaip su- peni nebe avys ar galvijai, o nafta. pratau, bendrus Ðlapeliø namus. Hektoras Ðlapelis su tradiciniu gauèo kostiumu Normalus naftininko atlyginimas Tai vienaaukðtis, ðviesiai daþytas èia siekia apie penkis tûkstanèius namas be langø ið gatvës pusës, ið pesø (o pesas ne kà silpnesnis uþ tikrøjø niekuo nesiskiriantis nuo lità), tuo tarpu mokytojas uþdirba daugumos kitø. Aukðta tvora vos apie tûkstantá. Nenuostabu, kad aptverto kiemo deðinëje tarsi koks bene kas treèias darbingas þmogus ûkinis pastatas ar sandëliukas, o Sarmiente vienaip ar kitaip susijæs kairëje – plëvele dengtas ðiltna- su naftos pramone. Tarp jø ir Yeni mis. Tame sandëliuke, pasirodo, brolis Fabianas. begyvevanti Yeni brolio Fabiano Sutemsta ir liekame tarsi vie- ðeima – jie dabar kaip tik remon- nui vieni pasaulyje. Aplinkui nieko tuoja savo bûstà, todël laikinai ir nematyti, tik automobilio ðviesos ásikûrë èia. Susipaþástame su Fa- kaskart tarsi ið nebûties iðplëðia vis biano þmona Rosita, jø penkia- naujà kelio fragmentà. Visus tuos meèiu sûneliu Demianu. Kur bu- ðeðiasdeðimt kilometrø dardame væs, kur nebuvæs uþsuka ir Yeni aklinoje tamsoje. Kiek dairausi, draugas Frederikas. Pirmiausia nematyti jokio þiburëlio. Nejau Yeni veda aprodyti savo ûkio – visur bûtø negyvenama? Bet nesi- ðiltnamio gërybiø. Pasirodo, nors baigianèios tvoros ðalikelëje ir ret- Patagonijoje dar tik pati rudens sykiais kertami barjerai (specialios pradþia ir pakankamai ðilta, visas grotos ant vaþiuojamosios kelio KUPIÐKIS 2010 /8 65 kupiðkënai pasaulyje

Hektoras Ðlapelis prie paminklo dëdei Kazimierui Su Hektoru, Fabianu ir Rosita Ðlapeliais prie jø namo Sarmiente dalies, neleidþianèios avims patekti á svetimà teritorijà) niose“ perskaityto reportaþo þodþiø: „Gera ir malonu pa- rodo, kad sodybø kaþkur turëtø bûti. Tik kai po poros bûvoti pas ðituos pirmuosius Argentinos kolonistus. Ðie valandø kelionës pagaliau iðsukam ið pagrindinio kelio á graþiai priima sveèià ir èia gauni áspûdþio, kad esi Lie- deðinæ ir dar kelis ðimtus metrø pariedame lauko keliuku, tuvoje tarp savøjø. Ypaè krinta akin moderniðkas sutvar- paaiðkëja, kur bus pradingæ tie galimi þiburiai. Bent jau kymas, graþiai sutvarkyti áruoðti kambariai, kaip dvar- Ðlapeliø sodyba slepiasi gilokame slënyje… poniø, automobiliai, radio“, – raðë laikraðèio korespon- Ðeimininkai mus pasitinka prie sodybos vartø ir priima dentas pabuvojæs svetinguose Ðlapeliø namuose.1 Aki- lyg senus gerus paþástamus. Paskutiniai sveèiai ið Lietuvos vaizdu, kad tie namai tokie pat svetingi ir ðiandien, èia èia lankësi prieð gerà deðimtá metø. Tà mena ir koridoriuje jau gyvenant kelintai emigrantø kartai, tik prabanga ant sienos árëminta nuotrauka. Sëdamës prie stalo, ðei- sveèiø ið Lietuvos jie priblokðti jau nebegali. Labiau mininkai vaiðina keptomis deðrelëmis su bandelëmis, ar- jaudina pats buvimas èia, bendravimas… gentinietiðku raudonuoju vynu. Padalinu ið Lietuvos at- Naktá atrodë, kad uþ lango siautëja tikra vëtra, bet, veþtø suvenyrø ir èia pat, prie vakarienës stalo, imame ko gero, èia tai visai normalu (kelioniø vadovo teigimu, gilintis á giminës istorijà. Yeni tuoj nubraiþo ðeimos vidutinis vëjo greitis ðiuose kraðtuose siekia 8–30 m per genealoginá medá, kiek ji já þino. Tëvas Hektoras ðá tà pa- sekundæ). Kaip ten bebûtø, bet ðioje Patagonijos vietoje taiso. Kaip ten bebûtø, visko pradþia – kupiðkënai Justi- Atlanto vandenynà (tiksliau Ðv. Jurgio álankà) nuo Ra- nas ir Sofija (Jankauskaitë) Ðlapeliai. Apie Justino tëvà miojo skiria viso labo vos kokie keturi ðimtai kilometrø… Izidoriø jie nelabai kà þino, bet pamini, kad dar vienas Rytas pasitinka skaisèia saule ir namus apsupusiø, tarsi Izidorius, Justino sûnus, bûdamas vos dvideðimt trejø, þuvo burës, vëjo lenkiamø medþiø ûþesiu. Yeni jau nëra – tik iðkritæs ið vaþiuojanèio traktoriaus… Bûta ir kitø liûdnø praðvitus gráþo á miestà. Po pusryèiø trumpa ekskursija istorijø. Ðtai Hektoro senelis ið motinos pusës – Antanas po sodybà. O ji tarsi ið dviejø daliø: raudonø plytø ir rau- Baltuðka, gyvenæs kaime prie Siera San Bernardo, mirë donø ðiferiø stogo gyvenamàjá namà supantys medþiai apsinuodijæs vandenyje buvusiu fluoru. Ádomesniø foto- sudaro didesnæ uþuovëjà, èia palyginti daug þalumos, mat grafijø randu vos vienà kità. Sveèiø kambaryje ant sie- pasodinta ðiek tiek vaiskrûmiø, stovi plëvele dengtas nos kaip tik kabo Hektoro tëvo Bonaventûros ir dëdës ðiltnamis. Uþ tvoros jau kaip ir ûkinis kiemas, iðsitæsæs Kazimiero atvaizdai. kelias deðimtis metrø. Kiemo kairëje – paðiûrë ir gardas Ðlapeliø namas, nors ir vieno aukðto, gana erdvus. avims, deðinëje – ðiferiais apkaltas pastatas, o prie jo duobë Netrûksta ir reikalingø patogumø, bet visgi buities sàlygos avims suvaryti ir kirpti, tolëliau – mûrinis garaþas ir jau ðiek tiek ekstremalios. Pavyzdþiui, ðeimininkai ið karto paèiame kiemo gale ið kairës stovi mûrinë viralinë, o perspëja, kad vonioje ðilto vandens bus tik rytà. Mat reikia deðinëje – taip pat mûrinis sandëliukas. Palei paðalius specialiai pakaitinti. Virtuvëje ðalia viena kitos stovi ir prikrauta sausuoliø ðakø – malkø atsargos. Viskas vëjo dujinë viryklë, ir geleþinë, malkomis kûrenama krosnelë. perpuèiama, þaluma tik prie viralinës, visur kitur – pilkas Dël visa ko. Kai imu dairytis, kur ákrauti fotoaparato gruntas. Èia laukia paþintis su neþinia kà rupðnojanèiomis baterijas, pasirodo, kad elektros lizdeliø („rozeèiø“) na- avytëmis ir, þinoma, su trimis keturkojais namø sargybi- muose nëra. Tiek televizorius, tiek kiti elektriniai prie- niais, ið kuriø ðauniausias Amigo. Viskas rodo, kad pa- taisai maitinami tiesiai ið akumuliatoriaus, kuris prijung- prastø ûkininkø, ne turtuoliø gyvenama. Kiek pasidairius, tas prie generatoriaus ir saulës baterijø. Èia negaliu neprisiminti dar 1933 m. „Lietuvos þi- 1 Pirmoji lietuviø kolonija Patagonijoj // Lietuvos þinios, 1933 12 02.

66 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje

Ðlapeliø namai Sarmiente Suakmenëjusio miðko slënis Ðlapeliø þemëje ðeimininkas jau kvieèia savo tojoton. Laikas pasidairyti Suakmenëjusio miðko turistiniu gamtos rezervatu (Re- po Ðlapeliø valdas. Lyg susitaræ á dþipo këbulà vienas po serva Natural Turistica Bosque Petrificado), arba Monu- kito suðoka Amigo ir jo draugai. Iðsukame ið sodybos ir mento Natural Provincial Bosque Petrificado Sarmiento. vos matomu lauko keliuku riedame per dykumà. Grau- Ðio „miðko“ plotas apie 1880 ha. Bûtent jo nuotraukas dþias ir ilgesingas gauèø melodijas groja „Radio Pata- vakar ir maèiau kà tik iðlipæs Sarmiento autobusø stotyje. gonia“, ðalia ðeimininko glaudþiasi medþioklinis Gráþtant atgal Amigo, vienintelis ið mûsø keturkojø ðautuvas su optiniu taikikliu. Vienur kitur ir èia jau palydovø, nusprendþia dar pasivëþinti, o kiti du mankð- matyti linguojanèiø naftininkø gerviø. Po keliolikos tinasi bëgdami paskui automobilá, jiems, matyt, labai gerai minuèiø, ûþaujant pusiau uraganiniam vëjui, stabtelim paþástamu marðrutu. Jau artëja ir pietø metas. Ðá kartà prie statoko kriauðio. „Bosque“, – rodo ponas Hek- susirenkame lauko verandoje, kur sveèiams kompanijà toras þemyn, kur buvusios upës iðgrauþtose griovose mielai palaiko Ðlapeliø katinëlis, vadinamas tiesiog Ka- matyti suvirtusiø galingø medþiø kamienai ar jø ga- èiuku… Ðeimininkas paruoðia puikø jautienos kepsná su balai. Tai dar dinozaurø laikus menanèio araukarijø bulvëmis ir kiauðiniene. Lieþuvá galima praryti! Kaþkoks miðko, kaþkada uþneðto vulkaninëmis nuosëdomis, o graudulys apima, kai geros nuotaikos pagautas ponas Hek- vëliau vandens vël iðplauto á pavirðiø, liekanos. Sakoma, toras prisimena pirmà „Lietuva, Tëvyne mûsø“ posmelá. kad èia randamø fosilijø amþius siekia iki 120 milijonø Uþ toli likusià protëviø ðalá pakeliame tostà… metø, suakmenëjusiam miðkui bus apie 60 milijonø Po geros valandos popieèio miego, ateina laikas gráþ- metø, o retiems þmoniø pëdsakams daugø daugiausiai ti á Sarmientà. Ðlapeliø ðunys supratingi. Mato, kad – 11 tûkstanèiø metø. Panorama didinga, bet ðioje ðeimininkas iðsiruoðë ilgesnën kelionën ir á dþipà jau vietoje nusileisti á apaèià prie tø liekanø bûtø sunkoka, nebesipraðo, pagarbiai iðlydi já ir sveèius. Riedame ke- tad pavaþiuojame dar kiek skardþio pakraðèiu. Èia jau liu, kuriuo vakar vakare vaþiavome aklinoje tamsoje. nuolaidþiau, nors vëjas toks pat laisvas ir galingas. Tik Peizaþas pilkas ir gana nykus, tik priartëjus prie miesto sustojus pirmasis ið dþipo iððoka Amigo, o vëjas kà tik padaugëja þaliuojanèiø pievø, atsiranda didesniø ar ma- ið kabinos iðlipusio pono Hektoro kepuræ ðvysteli þesniø medþiø guotø. þemyn. Paskui jà leidþiamës ir mes. Po kojomis gurgþda Ðá kartà Sarmientà pasiekti poros valandø nebe- perdþiûvæs gruntas. Atrodo, tarsi eitume per kokias ið prireikia. Þvyrkelá áveikiame beveik perpus greièiau. tvirtos uolienos suformuotas kopas. Nusileidus á slëná, Laikrodis rodo jau po keturiolikos, kai sustojame prie vëjas jau silpnesnis, maloniai kaitina ankstyvo rudens Ðlapeliø namo. Kita stotelë – Kazimiero Ðlapelio pamink- saulutë. Per koká pusvalandá apeiname ðá retà geologijos las Estrada gatvëje. Tai ið ðviesaus smiltainio iðkalta dido- paminklà. Rëvose pilna priguldyta didesniø ar ma- ka besiðypsanèio kupiðkëno galva, padëta ant nupjautos þesniø ràstø (kai kurie ið jø keliolikos metrø ilgio ir iki piramidës formos postamento. Dairausi uþraðo, bet jo dviejø metrø skersmens), kitur likæ tik medienos tru- nebelikæ (gal ir èia vagia metalà?), o ir pati akmeninë piniai. Taip ir norisi paèiupinëti, nes kitaip negali pa- galva jau truputá nukentëjusi: kaþkokiam piktadariui ar tikëti, kad visa tai virtæ akmeniu… ðiaip pasismaginti nutarusiam uþkliuvo lakûno nosis… Reikia pasakyti, kad Sarmiento apylinkëse esama Ponui Hektoriui rûpi pasidþiaugti savo sveèiais, tad dviejø tokiø geologijos paminklø. Be ðio, privaèioje H. kitas mûsø aplankomas objektas – miesto pakraðtyje iðki- Ðlapelio þemëje, esama ir valstybinio, pabirusio uþ kokiø læs didþiulis angaras, kuriame, pasirodo, kaip tik ðiandien 30 km nuo èia, vaþiuojant miesto pusën, ir vadinamas jis vyksta þemës ûkio paroda–konkursas ir Yani su savo ko-

KUPIÐKIS 2010 /8 67 kupiðkënai pasaulyje legomis ið instituto èia darbuojasi kaip ûkininkø iðaugintø va tojota dingsta uþ posûkio. Ar kada bepasimatysime… ir parodyti suveþtø gërybiø vertintojai. Tai ðit kodël ji taip Muziejus ásikûræs buvusioje geleþinkelio, kuris taip pat anksti ðeðtadienio rytà iðskubëjo atgal á miestà! Beje, nebenaudojamas, stotyje. Pirmasis traukinys á Sarmientà parodos neaplenkë ir daugiau kupiðkënø palikuoniø. Ðit atvyko dar 1912 m., bet jau 1978 m., iðsiplëtus automo- ponas Hektoras mums pristato dar vienà Ðlapelá, savo biliø transportui, neteko savo reikðmës ir buvo uþdarytas. pusbrolio Reinaldo sûnø Manolo… Prieð kelerius metus muziejaus pastatas degë, tad dideliø Apþiûrëjæ parodà tæsiame paþintá su Sarmientu ir vertybiø èia surasti nebesitikiu. Visgi pasiþiûrëti yra kà. traukiame ieðkoti senøjø kapiniø. O jos, pasirodo, Muziejus vadinamas vieno ið ðiø kraðtø indënø vadø – De- pakankamai toli nuo miesto, kaþkur vidury laukø, ir vi- siderio Torres vardu, tad suprantama, jog atskira eks- siðkai apleistos, tad nenuostabu, kad ponui Hektorui pozicijos dalis skirta Patagonijos aborigenams. Po jø panorus jas surasti tenka net klaustis kelio. Kai jau su- rodomi kraðto kolonizavimo istorijos reliktai: garbingai randame, ið paskos atskuba ir Yeni bei jos pusbrolis Bal- saugoma pirmoji, dar 1902 m. miestelyje iðkelta valstybës tuðka su drauge. Senàsias kapines dar þymi apgriuvæ vartai vëliava, kolonistø buities rakandai, fotografijos, tarp kuriø ir vieniða koplytëlë, bet dauguma nykstanèiais paminklais keletas dovanotø ir K. Ðlapelio. Iðsiaiðkinæs, kaip surasti paþenklintø kapø jau uþgoþti dygiø bruzgynø. Yeni greitai naujàsias miesto kapines, surizikuoju ten nuvaþiuoti. suranda vakar minëto paèioje jaunystëje þuvusio Izi- Maloni muziejaus darbuotoja iðkvieèia taksi. Nors sakë doriaus Ðlapelio kapà, baltuojantá suskilusia marmuro iki tø kapiniø bûsiant kokius keturis ðimtus metrø, plokðte. Vos uþ keliø þingsniø ir jo tëvo, o kartu ir visø pasirodo, kad tikrovëje – daugiau nei kilometras. Kapinës ðiandien Patagonijoje gyvenanèiø Ðlapeliø senelio, pro- didelës, ne dyvai pasiklysti, tad puolu ðen, puolu ten ieðkoti senelio ir proprosenelio – Justino Ðlapelio (1854–1931) kokiø vietiniø, norëdamas pasiklausti, kur reiktø ieðkoti kapas. Kaþkada já puoðusios geleþinës tvorelës laikas dar Ðlapeliø kapø. Bet èia niekas nieko neþino… Kokias galutinai neáveikë, tebestovi ir kuklus geleþinis kryþius dvideðimt minuèiø pasiblaðkæs pagaliau pabandau pa- su lapo formos epitafija. Kiek supratau, senosios kapinës sinaudoti lietuviðka patirtimi – ieðkoti seniausiø ir svar- (greièiausiai dël nepatogios vietos) buvo apleistos pra- biausiø palaidojimø tuoj á deðinæ nuo pagrindinio áëjimo. dëjus sparèiau augti miestui, tad akivaizdu, kad jos pa- Ir kà gi, bingo! Randu bent tris amþinojo poilsio vietas su smerktos ir dar po keliø deðimèiø metø kà nors èia surasti lietuviðkomis pavardëmis. Epitafijoje ant Jono Ðlapelio bus beviltiðka… (1884–1964) antkapio paminëtas ir Paberþiø kaimas, tik Gráþæ á miestà dar uþsukame pas Ðlapeliø giminaièius uþraðytas jis „Salerzi“. Neþinodamas, kaip yra ið tikrøjø, Baltuðkas, aplankome pono Hektoro sûnø ir Yeni brolá veltui tokio ieðkotum kupiðkënuose. Ðiaip kapai atrodo Fabianà su jo þmona Rosita name, kurá jie remontuojasi. tvarkingai, bet kad èia ir tvarkyti nelabai bûtø kà: jokiø Man rûpi surasti Aerodromà, arba Aeroklubà, ið kurio mums áprastø gëliø ar pieveliø, tik granitinis (betoninis) kaþkada skrydþiams savo lëktuvëliu kildavo Kazimieras sarkofagas ir þvyras aplinkui… Ðlapelis. Nuvaþiuojame, bet prie buvusio Aeroklubo pa- Paþintis su Sarmientu baigiasi. Temstant gráþtame á sitinka liûdnokas vaizdas. Nors ant stiebo dar plevësuoja autobusø stotá. Apie devintà vakaro dar maloniai nu- pablukusi Argentinos vëliava, pastatai uþrakinti ir matosi, stebina pasirodþiusi Yeni. Ji pasiryþusi mus iðlydëti. Da- kad jau senokai nebenaudojami, galima sakyti, apleisti. lijamës áspûdþiais, þiûrime nuotraukas. Pasirodo, kad èia Matyt, atsiradus plentui ir geram susiekimui tiek su Ko- pat stotyje vienos ið autobusø firmos kasininke dirba ir modoro Rivadavija, tiek su vakarine provincijos dalimi, jos pusseserë Baltuðkaitë (Baltuska). Nepraleidþiame aviacija neteko savo reikðmës ir ði kraðto istorijos atkarpa progos susipaþinti dar su viena lietuviø palikuone. Kelios baigësi. Antrojo Kazimiero Ðlapelio nebeprireiks. minutës po vidurnakèio pasirodo autobusas á Eskelá Paskutinë stotelë – Sarmiento miesto muziejus. Ka- (Esquel). Adios Sarmiento! dangi jau pavakarys ir laikrodis rodo aðtuoniolika valan- Autoriaus ir Yeni Szlapelis nuotraukos dø, èia ir atsisveikiname su mielu ponu Hektoru. Jo balkð-

68 KUPIÐKIS 2010 /8 palikæ pëdsakà

Auðra JONUÐYTË Pasiðventæs mediko profesijai

Karo gydytojas Vladas Kriðèiûnas ilgus metus gyveno vëliau, jau bûdamas suaugæs, to pomëgio jis nepamirðo. ir dirbo Kupiðkyje. Aktyviai dalyvavo tautininkø sàjungos 1912 metais baigæs Panevëþio realinæ gimnazijà, kaip veikloje. Uþ nuopelnus apdovanotas Didþiojo Lietuvos ir daugelis to meto Lietuvos jaunuoliø, nusprendë moky- kunigaikðèio Gedimino IV laipsnio ordinu. Sovietams tis medicinos. (Baigæs studijas darbo galëjo tikëtis ir okupavus Lietuvà, buvo suimtas ir kalintas Panevëþyje, Lietuvoje. A.J.). Ðiek tiek pavëlavæs ástojo á Saratovo vëliau iðtremtas á Uzbekijà. Pokario metais su ðeima prie- universiteto medicinos fakultetà, nes laikë lotynø kalbos varta iðtremtas á Sibirà, daugiau niekada nebepamatë Lie- egzaminà Rygoje, kurios Panevëþyje nebuvo mokæsis. tuvos. Já paþinojusiø vyresnës kartos kupiðkënø ir kolegø Stojant á medicinà lotynø kalba buvo privaloma. atmintyje jis iðliko ramus, nuoðirdus, principingas, be galo Bûdamas studentas, per atostogas kartu su savo atsidavæs savo darbui ir mylintis savo Tëvynæ. draugais daþnai lankydavosi pas lietuvius, caro valdþios Vladas Kriðèiûnas gimë 1891 m. liepos 12 d. Panevë- iðtremtus ið Lietuvos po 1863 m. sukilimo ir gyvenanèius þio apskrities, Krekenavos valsèiaus Deveikiðkio kaime1, Saratovo gubernijoje. Buvo netgi pakviestas dalyvauti pasiturinèiø ûkininkø Petronëlës Pabedinskaitës ir My- vietos lietuviø vestuvëse4. Èia skambëjo lietuviðkos dainos, kolo Kriðèiûno ðeimoje2. Vladas buvo pagrandukas, jau- liejosi muzikos garsai, primindami paliktà gimtinæ niausias vaikas ðeimoje. Be jo, po kiemà jau lakstë My- Lietuvà. kolas, Juozas, Elþbieta, Kazimieras, Aleksandra, Antanas Neretame lietuviø susirinkime ir patys studentai ir du vaikai ið pirmosios santuokos – Jonas ir Marcelë. uþtraukdavo lietuviðkas dainas. Tëvai savo vaikus stengësi iðmokslinti, rûpinosi, kad 1914 metais ið Saratovo universiteto Vladas Kriðèiûnas jaunuoliai gautø gerus mokslo pagrindus. Susitaupæ persikëlë, arèiau namø, á Dorpato (Tartu) universitetà5, reikiamà pinigø sumà nusprendë nupirkti nedidelá namelá ir toliau tæsë medicinos studijas. Tuo metu Dorpato uni- tuo metu buvusiame Panevëþio priemiestyje, prie Ðv. Petro versiteto Medicinos fakultetas Rusijos imperijoje buvo ir Povilo baþnyèios. Ten kasmet apgyvendindavo savo vienas ið seniausiø ir þymiausiø, ásteigtas dar 1802 metais. vyresnius vaikus, besimokanèius Panevëþio realinëje Tuo metu, kai mokësi Vladas Kriðèiûnas, jame paskaitas gimnazijoje. Jaunesnieji ðeimos vaikai, baigus ûkio darbus, skaitë tokie garsûs profesoriai, kaip F. Rauberis, Cege- rudená taip pat buvo nugabenami Karo gydytojas Vladas Kriðèiûnas. J. Karazijos nuotr. Mantoifelis, N. Burdenka, kuriø á Panevëþá, kad kartu pasimokytø, paskaitomis þavëjosi ne vienas stu- padëtø tvarkytis. dentas6. Universitete buvo jau- Vladas, brolio Kazimiero pa- nuoliø ið ávairiø Rusijos vietø. Stu- rengtas, tai pat ástojo á Panevëþio dentai buvo susitelkæ á ávairias realinæ gimnazijà. Vlado brolis draugijas ir korporacijas. Tos stojamiesiems egzaminams á ðià draugijos turëjo ávairiø tikslø. Vie- mokslo ástaigà ruoðë ir kaimynà, nos labiau rûpinosi studentø eko- bûsimàjá akademikà, profesoriø nominiais-buitiniais reikalais, ki- Juozà Balèikoná3. Jaunuoliai ne tik tos – moksliniais ar politiniais-vi- mokësi, bet ir prisigalvodavo viso- suomeniniais. Lietuviai studentai kiausiø iðdaigø. Daþnai dël jau- turëjo gana gausià Dorpato lie- nylio Vlado prikrëstø eibiø tek- tuviø studentø draugijà7. Studi- davo teisintis vyresniajam broliui. javusiø universitete lietuviø gru- Vlado Kriðèiûno vasaros ato- pë iðsiskyrë pagalba ir rûpinimusi stogos prabëgdavo graþiame su vieni kitais. Jaunuoliai stengësi dideliu sodu ir nuosavu miðkeliu padëti sunkiau besiverèiantiems vienkiemyje. Su broliais ir seseri- savo tautieèiais, o baigusieji uni- mis laisvu nuo ûkio darbø metu visi versitetà prisiimdavo materialiai kartu mëgdavo uogauti, grybauti, ðelpti bent po 2 likusius univer- rieðutauti. Netoli sodybos tekëjo sitete lietuvius8. Upytë, kurioje veisësi daug þuvø, Paskutiniame kurse, dar ne- po akmenimis knibþdëjo vëþiai. iðlaikæs valstybiniø egzaminø 1917 Jaunyliui ypaè patikdavo þvejoti. Ir m. geguþës 16 d. Vladas Kriðèiûnas KUPIÐKIS 2010 /8 69 palikæ pëdsakà paèiø metø birþelio mën, kuomet per vienà vokietá gavo dokumentus pervaþiuoti per austrø–vokieèiø sienà11. Gráþæs á Panevëþá buvo paðauktas tarnybon á tuo metu besikurianèià Lietuvos kariuomenæ. Tarnybà pradëjo 1919 m. liepos 8 d. kaip 4-to pëstininkø pulko gydytojas12. Kartu su batalionu, ásikûrusiu Panevëþyje, dalyvavo ne- priklausomybës kovose: su bolðevikais prie Bernerës, Ilukstës nuo 1919 liepos 10 iki spalio 5 d., su bermonti- ninkais prie Ðiauliø ir Meðkuièiø nuo 1919 m. spalio 5 iki gruodþio 15 d. 1920 m. liepos 28–gruodþio 1 dienomis Lietuvos kariuomenës gretose kovojo lenkø fronte13. Ðiauliuose, Ðv. Petro ir Povilo baþnyèioje, 1921 m. va- sario 2 d. Vladas Kriðèiûnas susituokë su Jadvyga Banyte14. Jie buvo paþástami dar ið studijø laikø. Susipaþino apie 1914– 1915 metus, kuomet Jadvyga baigusi 4 gimnazijos klases Karo gydytojas V. Kriðèiûnas su gailestingosiomis seserimis. 1917 ástojo á Dorpato (Tartu) universiteto Medicinos fakulte- mobilizuojamas á Rusijos kariuomenæ9 ir patenka á to Akuðerijos kursus, kuriuos baigë 1915 m. geguþës 5 d. Rumunijos frontà. Ið pradþiø paskiriamas á evakuaciná Per Pirmàjá pasauliná karà gailestingàja seserimi tarna- punktà Kiðiniovo mieste, po to tarnavo 53 pëstininkø vo Rusijos kariuomenëje. Gráþusi á Lietuvà nuo 1919 m. pulke jaunesniuoju gydytoju10, Odesos karo apygardos kovo 30 d. pradëjo dirbti operacinës sesele Kaune. Po karo 15 sanitarijos gydytoju. Patekæs á nelaisvæ 1918 m. sausio mën. abu vël susitiko ir nebeiðsiskyrë . Ðeima 1922 m. lapkrièio buvo internuotas Austrijoje-Vengrijoje, joje iðbuvo iki tø 26 d. susilaukë pirmagimio sûnaus Vito Mindaugo, 1928 – antrojo berniuko Liudviko Rimvydo16. Lietuvos kariuomenës 4 pëstininkø pulko karininkai: Juozas Urbðys, V. Kriðèiûnas 1923 m. lapkrièio 1 d. paskiriamas I karo Vladas Kriðèiûnas, Jonas Andraðiûnas. 1919–1920 apygardos gydytoju, buvo sveikatos tikrinimo 1 ir 3 pëstininkø pulkø komisijø pirmininkas17. 1924 m. ið- laikë valstybinius egzaminus, ágijo gydytojo diplomà18, paþymëtà 42 numeriu, kurá iðdavë Valstybinë gydyto- jø egzaminuojamoji komisija 1924 m. gruodþio 17 d.19 1925 m. kovo 15 d. baigia karo mediko tarnybà ir iðeina á atsargà. Kurá laikà su ðeima gyvena Kavarske20. 1925 m. lapkrièio 1 d. paskiriamas Raguvos vidurinës mo- kyklos gydytoju21. Ásikûræs Raguvoje, ásitraukia á tau- tininkø sàjungos veiklà. Nuo 1926 m. Tautininkø sàjun- gos narys, Raguvos tautininkø sàjungos Tautinës ap- saugos „Geleþinis vilkas“ kuopos vadas22, sàjungos pir- mininkas. Aktyviai dalyvauja sàjungos rengiamuose renginiuose, ðventëse, rûpinasi naujø nariø paieðka23. Uþdarius Raguvos vidurinæ 1929 m. rugpjûèio 1 d. at- leidþiamas ið pareigø ir jau tø paèiø metø rudená pra- deda gydytojo darbà Kupiðkio vidurinëje mokykloje24. Dirba ne tik gydytoju mokykloje, bet nuo 1928 m. ko- vo 15 d. eina Panevëþio apskrities Kupiðkio rajono gydytojo pareigas25, nuo 1933 m. birþelio 18 d. iki liepos 18 d. laikinai eina Panevëþio apskrities gydytojo parei- gas, 1934 birþelio 11–26 d. tokias pat pareigas eina Ro- kiðkio apskrityje, 1935 m. liepos 15–rugpjûèio 15 d. laikinai dirba Panevëþio apskrities gydytojo parei- gose26. 1935 m. spalio 10 d. paskiriamas 4 pëstininkø pulko 1 bataliono sanitarijos karininku kuopos vado teisëmis27. Visa ðeima Kupiðkyje ásikuria ilgam, iki pat Sovietø Sàjungos okupacijos ir persekiojimø. Èia, kaip ir Ragu- voje, V. Kriðèiûnas dalyvauja Tautininkø sàjungos veikloje,

70 KUPIÐKIS 2010 /8 palikæ pëdsakà Dirbdamas savo darbà V. Kriðèiûnas akylai sekë pasirodanèias naujoves medicinos srityje, domëjosi naujais gydymo metodais, vykdavo tobulintis á Kaunà. Savo sri- ties literatûrà galëjo skaityti lenkø, rusø, vokieèiø kal- bomis30. Buvo drausmingas, autoritetingas medikas. Su- kauptas þinias pritaikydavo praktikoje. Artimiausi kai- mynai sunegalavæ bet kuriuo paros metu kreipdavosi á daktarà. Vanda Urbonaitë prisimena: „Maþa labai daþ- nai ir sunkiai sirgdavau. Mane gydydavo kaimynai Vla- das ir Jadvyga Kriðèiûnai. Gydytojà Vladà Kriðèiûnà taip ir prisimenu palinkusá prie mano lovos, dràsinantá, jog viskas bus gerai, ir giriantá, kad að gera ir kantri mergaitë. (Vëliau jis dingo, kaip ir kiti Lietuvos karininkai)“31. Me- dikas buvo paprastas, ðvelnus pacientams, ypaè ma- þiausiems, linkæs konfliktus spræsti taikiai ir ramiai. „Tëvo jokio grieþtumo nejutau (gal kad pats vaikystëje buvau padykæs), nors drausmë buvo, þinojome, ko negalima da- ryti. Truputá tëvo prisibijodavome. Auklëdavo ne þodþiais, o savo pavyzdþiu. Uþ mano kamuoliu iðdauþtus mokyk- los langus uþmokëjo be jokiø pastabø, ir jokiø bausmiø neatsimenu“, – raðo sûnus Vitas Mindaugas Kriðèiûnas savo atsiminimuose apie tëvà32. Kupiðkyje, Gedimino gatvëje, tarp vienaaukðèiø na- mø stovëjæs graþus dviejø aukðtø mûrinis Kriðèiûnø na- mas33 traukë aplinkinius graþiai sutvarkyta aplinka, þydinèiomis gëlëmis ir vaistingaisiais augalais, tiesiomis Kriðèiûnø ðeima Kupiðkyje. Apie 1930 eilëmis susodintomis jaunomis obelaitëmis, kurios nuo kalnelio nusileisdavo iki pat nedidelio Raèiupio upeliuko, yra „Tautos kelio“ korespondentas, pakviestas vyksta á sruvenanèio per pietinæ Kupiðkio miestelio dalá. Neretà ðventes Kupiðkio, Ðimoniø ir kituose aplinkiniuose vals- vakarà, ypaè vasaromis, per atdarà namo langà pirmame èiuose. Atidengiant Lietuvos nepriklausomybës deðimt- aukðte girdëdavosi ðvelni muzika, transliuojama per meèio paminklà, pastatytà 1928 m. Ðimoniø miestelyje radijà34. Laisvalaikiu Jadvyga ir Vladas Kriðèiûnai mëg- vietos gyventojø lëðomis, pristatomas kaip sveèias ið davo klausytis muzikos. Kupiðkio28. Tautininkø sàjungos veikloje su pertraukomis Pas Kriðèiûnus susirinkdavo Kupiðkio miestelio dalyvavo iki 1935 metø, kuomet pradëjo dirbti sanitarijos inteligentai. Jie, kaip ir daugelis maþø miesteliø inte- karininku29. ligentø, draugavo ir bendravo tarpusavyje, lankydavosi Gydytojas V. Kriðèiûnas (stovi treèias ið deðinës) tarp Kupiðkio tarnautojø. Apie 1934 vieni pas kitus. Pas gydytojus atei- davo mokytojai Justas Vaièaitis ir Antanas Savickas, teisëjo Vabalo ðeima, lankydavosi teisëjas Adomas Dulevièius, Noriûnø dvaro savinin- kas Jonas Adomonis, Kupiðkio baþ- nyèios klebonas Stanislovas Baltri- mas. Vos ne kasdien uþsukdavo kar- tu su V. Kriðèiûnu dirbæs felèeris Pankevièius. Kriðèiûnus aplanky- davo inþinierius Julijonas Reikala, dirbæs prie Kupiðkio kareiviniø sta- tybos. Ið Kauno pavieðëti atvaþiuo- davo profesorius Jurgis Þilinskas35. Atostogø metu visos Kriðèiûnø ðeimos mëgstamiausia vieta tapdavo Jadvygos Kriðèiûnienës gimtinë Mieþiø kaime, Þemaitijoje. Ten ap-

KUPIÐKIS 2010 /8 71 palikæ pëdsakà link sodybà buvo labai graþios nuskubëjo á savo namus. Greitai vietos, nepertoliausiai tekëjo gráþo suplukusi, bet suradusi Dubysa, visai pro pat sodybà reikiamus medikamentus ir mer- sruveno Ðuðvës upelis. Vladas gaièiø tëvams paaiðkino: „Tai ver- Kriðèiûnas þvejodavo, buvo net- ðiuko serumas. Dievo valia, kad gi iðsikasæs tvenkiná. Kiek re- suspëjau, kaip gerai, kad að su- èiau buvo lankomasi paties spëjau“41. Pasibaigus karui J. Vlado gimtinëje, Deveikiðkio Kriðèiûnienë pagelbëdavo ir Ku- kaime, kartà buvo pasirinkæ piðkio kraðto suþeistiems parti- atostogas ir pas gimines Grieþës zanams, teikë jiems medika- dvare, Latvijos pasienyje36. Ne- mentus42. buvo mados vaþiuoti á Palangà ar Paleistas ið tremties 1945 m. kur nors kitur. Medikai gerai liepos 12 d., Vladas Kriðèiûnas dar pailsëdavo pas savuosius, nors kurá laikà negalëjo gráþti á Lie- ðeimai turint automobilá nebuvo tuvà. Net iki 1946-øjø rudens problemø ir á tolimiausias Lietu- negavo Uzbekijos SSR sveikatos vos vietas nukakti. ministerijos leidimo iðvykti. V. 1939 m. rugsëjo 9 d. Vladas Kriðèiûnui neiðdavë paso, kitø Kriðèiûnas paskiriamas á 10 pës- dokumentø, nes ðalyje labai trûko tininkø pulkà vyr. sanitarijos kvalifikuotø medicinos darbuo- 43 karininko pareigoms, bet jau Gydytojas V. Kriðèiûnas su Ðimoniø medikais. 1946 tojø . Vargais negalais parsiradæs spalio 14 d. sugràþinamas á 4 á Kupiðká medikas 1946 m. spalio pëstininkø pulkà37. 1 d. priimamas á darbà Kupiðkio rajono Ðimoniø ambu- Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, 1940 m. rugpjûèio latorijos vedëju, o 1946 m. lapkrièio 1 d. Kupiðkio mo- 17 d. atleidþiamas ið kariuomenës, nors jau daugiau kaip tinos ir vaiko konsultacijos vedëju. Kupiðkio sveikatos mënesá buvo suimtas ir tardomas Panevëþio kalëjime38. apsaugos skyriaus vedëjas medikui lapkrièio 6 dienà uþ Gydytojas buvo represuotas savo namuose Gedimino gerà ir profesionalø darbà áteikia padëkà44 , kuri, deja, gatvëje, Kupiðkyje. Suimant ið Vlado Kriðèiûno buvo negalëjo iðgelbëti visos Kriðèiûnø ðeimos nuo tremties á reikalaujama atiduoti nelegalià prieðvalstybinæ literatûrà, Sibirà. 1948 m. geguþës 22 dienà, kaip ir daugelis nelai- ginklus ir uþsienio valiutà. Taèiau pas medikà, kaip kariðká, mëliø ið Kupiðkio kraðto, Kriðèiûnai su sûnumi Vitu Min- buvo rasta tik 635 kalibro pistoletas „Mauzer“ ir to ginklo daugu prievarta keliauja á Sibirà kaip socialiai svetimas 55 ðoviniai, pistoleto odinis dëklas ir 6 kalibro ðautuvo tuometinei valdþiai elementas45. ðoviniai, kuriuos atidavë pats gydytojas. Daugiau darant Tremtiniai apgyvendinami Irkutsko srityje. Pradþioje kratà nieko nebuvo rasta, suimtasis nesiprieðino ir vykdë Vladas kartu su kitu tremtiniu ið Lietuvos pasiunèiami visus reikalavimus39. Tardomas Panevëþyje V. Kriðèiûnas ganyti arkliø. Bet valdþios atstovai suþinojæ, kad V. pasakojo tik apie savo veiklà, apie kitus saugumo darbuo- Kriðèiûnas yra medikas, paskiria já dirbti gydytoju á tos tojus dominanèius asmenis þiniø neteikë. Tai patvirtinama paèios Irkutsko srities Srednios gyvenvietës felèeriø- kalëjime suraðytame tardymo protokole. akuðeriø punktà vedëju. Gydytojas rûpinasi tremtiniais, Baigus tardymà gydytojas nuteisiamas 5 Vladas Kriðèiûnas (stovi ketvirtas ið kairës) tarp tremtiniø Sibire. Apie 1955 metams administracinës tremties á Uzbekijà ir iðgabenamas prieð pat Antrojo pasaulinio karo pradþià, 1941-øjø metø birþelio mëne- sá40. Ið pradþiø bausmæ atliko Chivoje, vëliau buvo perkeltas á Charezmo srities Urgenèo miestà, ir visus metus dirbo mediko darbà, kuris suteikë galimybæ iðlikti, iðgyventi… Jadvyga Kriðèiûnienë, likusi viena be vyro, su dviem sûnumis gyveno labai sunkiai, taèiau niekada neatsisakydavo padëti pra- ðantiems pagalbos. Sunkiai susirgus difteritu sesutëms Urbonaitëms, Jadvyga susirûpinu- si pratarë: „Reikia greitai bëgti namo, kad tik suspëèiau, kad tik surasèiau Vlado vaistus, reikalingus ðios ligos gydymui“ ir tekina

72 KUPIÐKIS 2010 /8 palikæ pëdsakà 5 Vidugiris L. Vitas Mindaugas Kriðèiûnas // Ir mes kupiðkënai. Vilnius, 1997, p. 105. 6 Ðurkus T. Vladas Kuzma. Gyvenimas ir mokslinë veikla . Vilnius, 1967, p. 9. 7 Ten pat. 8 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. 9 Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953. T. 4. Vilnius, 2004, p. 281. 10 Kaltinamoji iðvada apie Vlado Kriðèiûno veiklà, patvirtinta Lietuvos SSR vidaus reikalø komisaro 1941 m. kovo 4 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–1, ap. 58, b. P–13723, l. 14. (Toliau – LYA). 11 Ten pat. 12 Buvusio Kupiðkio rajono gydytojo Vlado Kriðèiûno tarnybos lapas, suraðytas 1935 m. gruodþio mën. 14 d. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 258, l. 53 . 13 Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953, p. 281. 14 Ðiauliø baþnyèios metrikø knygos iðraðas nr. 30, iðduotas kariðkiø reikalams. Patvirtintas 1921 m. vasario 13 d. Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno archyvas. (Toliau – VKA). 15 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. 16 Vidugiris L. Vitas Mindaugas Kriðèiûnas, p. 105. 17 Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953, p. 281. 18 Ðvietimo ministerijos diplomas nr. 42, iðduotas Kaune 1924 m. gruodþio 17 d. VKA. 19 Vidaus reikalø ministerijos sveikatos departamento1925 m. rugpjûèio 8 d. raðtas nr. 6017. VKA. 20 Vidugiris L. Vitas Mindaugas Kriðèiûnas, p. 105. 21 Raguvos vidurinës mokyklos gydytojo Vlado Kriðèiûno tarnybos lapas nr. 2, suraðytas 1929 m. liepos 30 d. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 258, l. 52. 22 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. 23 Kaltinamoji iðvada apie Vlado Kriðèiûno veiklà, patvirtinta Lietuvos SSR vidaus reikalø komisaro 1941 m. kovo 4 d. LYA, f. K–1, ap. 58, b. P–13723, l. 28. 24 Raguvos vidurinës mokyklos gydytojo Vlado Kriðèiûno tarnybos lapas, nr. 2, suraðytas 1929 m. liepos 30 d. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 258, l. 52.; Vidugiris L. Vitas Mindaugas Kriðèiûnas, p. 26. 25 Buvusio Kupiðkio rajono gydytojo Vlado Kriðèiûno tarnybos lapas Kriðèiûnø ðeima Batumyje. 1970 suraðytas 1935 m. gruodþio mën. 14 d. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 258, l. 54. 26 Ten pat. buvusiais vietos gyventojais. Gydë serganèius ir trau- 27 4 pëstininkø pulko 1 bataliono sanitarijos karininko gydytojo Vlado Kriðèiûno tarnybos lapas. LCVA, f. 930, ap. 2K, b. 258, l. 57.; Sûnaus Vito muotus tremtinius. Neretai apsilankydamas jaunø lie- Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. tuvaièiø darbo vietose ir matydamas kaip jos kilnoja sun- 28 Nuotraukos kopija ið kolekcininko Petro Kaminsko archyvo, esanti kius ràstus, vietiniams valdþios atstovams sakydavo, kad Kupiðkio etnografijos muziejuje. 29 46 Kaltinamoji iðvada apie Vlado Kriðèiûno veiklà, patvirtinta Lietuvos mergaitës negalës gimdyti . SSR vidaus reikalø komisaro 1941 m. kovo 4 d. LYA, f. K–1, ap. 58, b. P–13723, 1954 m. sausio 1 d. perkeliamas dirbti á Novogrud- l. 15. nino þvejø gyvenvietæ prie Angaros upës. Joje lietuviø 30 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. 31 Vandos Urbonaitës-Jokantienës pasakojimas, uþraðytas 2010 m. beveik nebuvo. Kartu su vyru dirbo ir Jadvyga Krið- Aplankas „Þymieji kupiðkënai“, nr. 78. (Be puslapiø). KEMA. èiûnienë sesers-akuðerës pareigose. 32 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. 33 1958 m. rugsëjo 5 d. tremtis panaikinama. Vladas Gedimino g.46 numeriu paþymëtame name dabar ásikûrusi Kupiðkio muzikos mokykla. Kriðèiûnas iðleidþiamas be teisës gráþti á Lietuvà. 1960 m. 34 Aleksandros Urbonaitës-Bulkienës pasakojimas, uþraðytas 2010 metais. rugpjûèio 15 d. iðëjæs á pensijà iðvyksta gyventi á Gruzijos Aplankas „Þymieji kupiðkënai“, nr. 78. (Be puslapiø). KEMA; Leonijos Urbonaitës-Aleknienës pasakojimas, uþraðytas 2010 metais. Aplankas „Þymieji miestà Batumá. Po metø á Batumá atvyksta ir buvæs kupiðkënai“, nr. 78. (Be puslapiø). KEMA. tremtyje sûnus Vitas Mindaugas, nes èia jau gyveno jo 35 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. brolis Liudvikas Rimvydas. 36 Ten pat. 37 Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953, p. 281. Vladas Kriðèiûnas mirë 1974 m. birþelio 7 d. Batu- 38 Lietuvos TSR valstybës saugumo komiteto 1989 m. lapkrièio 30 d. myje, jo þmona Jadvyga uþgeso anksèiau – 1971 m. kovo paþyma. LYA, f. K–1, ap. 58, b. P–13723, l. 35–1. 19 d. Mirë taip ir nepamatæ Lietuvos ir Kupiðkio, kuriame 39 1940 m liepos 12 d. Vlado Kriðèiûno namuose vykdytos kratos proto- kolas. LYA, f. K–1, ap. 58, b. P–13723, l. 10. vis dar prisimenami kilnûs ir nesavanaudiðki jø poelgiai, 40 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. pasiðventimas mediko profesijai. 41 Leonijos Urbonaitës-Aleknienës pasakojimas..., KEMA. 42 1948 m. kovo 1 d. „Janinos“ agentûrinis praneðimas. Kopija – VKA. 43 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas..., KEMA. Ðaltiniai: 44 Kupiðkio apskrities sveikatos skyriaus vedëjo padëka, pasiraðyta 1947 m. lapkrièio 6 d. Vlado Kriðèiûno darbo knygelë. VKA 1 I bataliono ketvirto pëstininkø pulko sanitarijos karininko, gydytojo 45 Sûnus Liudvikas Rimvydas nebuvo iðtremtas, nes 1948 m. pavasará jis Vlado Kriðèiûno tarnybos lapas. Lietuvos centrinis valstybës archyvas, f. 930, negyveno Kupiðkyje. Studijavo Vytauto Didþiojo universitete ir gyveno Kaune. ap. 2K, b. 258, l. 56 ap. (Toliau – LCVA). 46 2 Sûnaus Vito Mindaugo Kriðèiûno pasakojimas, uþraðytas 2010 m. Ap- Jadvygos Jokantaitës-Valevièienës pasakojimas. 2010 m. uþraðë Auðra lankas „Þymieji kupiðkënai“, Nr. 78. (Be puslapiø). Kupiðkio etnografijos Jonuðytë. Kupiðkio etnografijos muziejaus garso archyvas, Nr. 99. muziejaus archyvas. (Toliau – KEMA). 3 Ten pat. 4 Ten pat. KUPIÐKIS 2010 /8 73 kaimø istorijos Prie ðaltiniuotosios

Violeta ALEKNIENË Marnakëlës Skiriu savo vyro Algirdo Aleknos atminimui

Nuo kryþkelës, kurioje susikerta keliai á Akmenius, buvus prie Marnakos upelio, Motiejaus Aleknos þemëje. Antaðavà, Geleþius ir Kupiðká, prasideda Ðalteniø kaimas. Stefanija Savièiûnienë teigia, kad uþ jø sodybos kitoje Netoli ðio graþaus pavadinimà turinèio kaimo yra Miliûnai, kelio pusëje iki ðiandien likusi ðaltiniuota vieta7. Treèias Jauniûnai, Gudgalys, Nièiûnai, Pievoniðkiai. Vietovë ðaltinis tryðko netoli Akmeniø kaimo8. priklauso Kupiðkio rajono Subaèiaus seniûnijai. Nuo Kaimas turëjo 10 valakø þemës. Ðis plotas buvo suskirs- rajono centro nutolusi 12,5 km, o nuo seniûnijos – 6 km. tytas á tris laukus, þemë – geros rûðies. Pietuose ir rytuose Þvelgiant ið Gudgalio malûno galima pamatyti visà kaimas ribojosi su Pamarnakiø (dabar Jauniûnai) ir Dau- Ðalteniø kaimo panoramà. Kaimo viduriu vingiuoja senasis kutënø (dabar Miliûnai) kaimais, kurie taip pat priklausë Miliûnø–Pievoniðkiø kelias. Nuo Varaniðkiø atiteka Kupiðkio seniûnijos Marnakos vaitijai. Vakaruose ir nedidelis, ðaltiniuotas Marnakos upelis. Marnakëlë, taip ðiaurëje kaimas ribojasi su Upytës bajorø þemëmis. Ðal- jà vadina vietos gyventojai, pusiau apjuosusi kaimà, netoli teniø kaimas dar turëjo du uþusienius. Vienas ið jø buvo kapiniø atsiðakoja: viena upelio dalis nuvinguriuoja Jau- tarp kaimo þemiø ir Marnakëlës upelio, uþ kurio jau ply- niûnø link, o kita sruvena Þiliðkiø pusën. Po melioracijos tëjo Upytës pavieto bajorø þemës ir miðkai, o kitas – tarp ið Ðalteniø liko tik prie pat kelio stovintys Broniaus Vili- Ðalteniø kaimo þemiø, Daukutënø (Miliûnø) kaimo mavièiaus, Valdo Aleknos (buvæ Danieliaus Varnausko), þemiø bei Upytës bajorø Barytinos, Vizgirdos ir Bra- Vinco Savièiûno namai, Povilo Kasmausko sodyboje augæ zovskio þemiø. Abu uþusieniai turëjo daugiau kaip 23 berþai ir kapinaitës kaimo pakraðtyje. Paèiame kaimo pa- margus þemës9. Kaime buvo 17 valstieèiø dûmø, kurie kraðtyje tebëra ir Vido Paðtuko tëviðkë. Arèiau Marnakos, dirbo 8 valakus þemës, o 2 valakai dar buvo neapgy- lygioje kaimo vietoje, auga du melioracijos palikti ber- vendinti10. Nuo kiekvieno apgyvendinto valako valstieèiai þynëliai. Ðalia pirmojo buvusioje Juozapo Jëèiaus sody- privalëjo mokëti kasmet po 3 kapas ir 48 graðius èinðo boje iðlikæ ðimtametës liepos. Eidami nuo B. Vilimavi- mokesèio bei dar turëjo duoti po statinæ rugiø, statinæ èiaus sodybos, prieðingoje pagrindinio kelio pusëje pa- aviþø, po veþimà ðieno, po 1 þàsá, 2 viðtas, 20 kiauðiniø ir matysime medþiais apaugusá þemës lopà, o tarp jø – didelio po 8 pûdus ðukuotø linø11. Nuo 1644 m. kaimas jau turëjo klojimo liekanas. Tai Povilo Kalvaièio sodybos vieta. mokëti kasmet po 15 kapø èinðo mokesèio. Iki XX a. ðeðtojo deðimtmeèio netoli posûkio á Akme- Kaimas nukentëjo karo su Ðvedija (1655–1660) metu. nius, prie pat kelio, stovëjo du akmeniniai kryþiai, prie jø Ið 17 buvo likæ tik 10 dûmø (Morkaus Bieðino, Martyno augo erðkëèiø krûmai1. „Að akiø negalëdavau atitraukti Vaièiûno, Kazimiero Varnausko,Mykolo Varnausko, iðvaþiuodama ið tëviðkës nuo þydinèiø erðkëtroþiø krûmo“, Jurgio Bieðino, Juozapo Tarûbos, Motiejaus Tarûbano, – prisimena Danutë Aleknaitë-Fuk- Kryþius Savièiûnø sodyboje. 2010 Kasparo Lukoðevièiaus, Jurgio Va- sienë2. Prieð posûká á Povilo Aleknos lulionio ir Jono Kleðèiûno), kurie dirbo sodybà buvo Ðalteniø kaimo þmoniø vos 3 valakus þemës, o kita jos dalis dir- pastatytas kryþius3. Jis ilgainiui su- vonavo12. Tuo metu kaimas (Szoltenie) nyko ir pokario metais nugriuvo4. priklausë Kupiðkio seniûnijos Petrulio Ið 1869 m. ir 1913–1914 m. kai- vaitijai. Nuo 1681 m. kaimas minimas mo planø matyti, kad Ðalteniø kai- Palëvenës baþnyèios krikðto metrikø mas susikûrë Valakø reformos metu. knygoje, o nuo 1699 m. – Subaèiaus Istoriniuose ðaltiniuose jis minimas baþnyèios santuokos metrikø knygoje nuo 1581 m. ir vadinamas Dauk- (Motiejus Janonis ið Bygailiø vedë ðënais. Kaimas priklausë Kupiðkio Kotrynà Varnaitæ ið Ðalteniø). seniûnijai, Marnakos vaitijai5. 1603 1704 m. Ðalteniuose jau buvo 14 m. Kupiðkio seniûnijos inventoriuje dûmø (Dovydo Dumbliûno, Jono greta senojo kaimo jau nurodomas ir Kleðèiuko, Stasio Tarûbos, Kazimiero naujasis pavadinimas – Ðalteniai6. Varnausko, Jokûbo Ðvikðto, Jurgio Daugelis kalbintø ðaltenieèiø Bieðinos, Kazimiero Martynonio, Jur- teigia, esà naujas kaimo pavadinimas gio Tarûbos, Morkaus Tarûbos, Jurgio kilæs nuo þodþio „ðaltinis“. Janina Valiûno, Dovydo Staniulionio, Petro Aleknienë prisimena nemaþà ðaltiná Ðukio, Jurgio Povilonio ir ið Laièiø

74 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos atëjusio Jurgio Kukenio), kurie tais metais pasëjo 78 pûrus ðiuo metu jau buvo 10 dûmø (Pilypo Jëèiaus, Jokûbo Skar- rugiø ir turëjo pasiøsti 10 pastoèiø13. dþiaus, Pranciðkaus Savièiûno, Jokûbo Paðtuko, Juozapo Ðalteniai, kaip ir kiti kaimai, nukentëjo ir iðtuðtëjo di- Karazijos, Petro Varnausko, Jono Aleknos, Jokûbo Jë- dþiojo 1709–1710 m. maro metu. 1710 m. revizijos duo- èiaus, Juozapo Impolio ir Matauðo Makðtelës) ir juose – menimis, senøjø kaimo gyventojø nebebuvo, bet dalyje 68 gyventojai (32 vyrai ir 36 moterys). Kaime buvo 54 tuðèiø kaimo laukø javus buvo pasëjæ Nièiûnø kaimo pastatai (10 gyvenamøjø namø ir 44 ûkiniai), laikytas 21 valstieèiai Jokûbas Klinga ir Mikalojus Kaèiulis bei pono arklys, 17 jauèiai, 15 karviø, 22 avys bei oþkos,10 kiauliø, Torèylos pavaldiniai Valentinas ir Stanislavas Ðaparniai14. naudotasi 206,5 deðimtinëmis þemës (6,5 sodybinës, 105 Po Ðiaurës karo á kaimà sugráþo dalis valstieèiø. Ne- ariamosios, 95 pievø). Buvo ir 3 kampininkai: Motiejus gráþusiø vieton jø atkëlë kitus. 1726 m. Kupiðkio seniûni- Varnauskas, Stanislovas Kerðanskis, Justinas Kerðanskis24. jos inventoriaus duomenimis, Ðalteniuose jau buvo 6 1843 m. panaikinus Kupiðkio seniûnijà Ðalteniai pri- dûmai (Mykolo Jasiuko, Kazimiero Kavoliaus, Mykolo skirti Kupiðkio valstybiniam dvarui. Dvaro þinioje kaimas Valos, Motiejaus Varnausko, Andriejaus Turûbos ir Gab- liko iki 1869 m. 1869–1915 m. ðis toli nuo Kupiðkio dvaro rieliaus Varnausko), kurie dirbo tik 3,5 valako þemës15. nutolæs kaimas kartu su Miliûnais ir Jauniûnais priklausë Nuo kiekvieno uþimto valako jie privalëjo kasmet mokëti Subaèiaus valsèiaus Nikitos seniûnijai. Ið 1869 m. Ðalteniø po 8 talerius èinðo bei pristatyti á dvarà po 10 svarø ðu- kaimo plano suþinome, kad kaimas ribojosi su Nièiûnø kuotø linø, 1 þàsá, 2 viðtas ir po 10 kiauðiniø16. Kaimas palivarko savininko Voronovièiaus, dvarininkø Paskevi- priklausë Kupiðkio seniûnijos Poðkos vaitijai. èiaus (ginèytina þemë), Redzevskio þemëmis ir Miliûnø 1732 m. buvo 6 dûmai (Kazimiero Varnausko, My- kaimo valstybiniø valstieèiø valdomis25. Kaimà sudarë kolo Jasiuko, Kazimiero Kavolio, Mykolo Valos, Motie- pastatai su darþais, ariamosios þemës plotai driekësi nuo jaus Varnausko, Andriejaus Tarûbos), 1736 m. buvo 34 kaimo á ðiauræ ir pietus (viduryje kaimo), ðienaujamos valstieèiai, o 1738 m. inventoriuje nurodoma, kad Ðalte- pievos, ganyklos buvo ið visø pusiø (didþiausi plotai prie niuose yra jau 6 dûmai (Kazimiero Kavolio, Mykolo Ju- Marnakos upës)26. Buvo dvi akmenuotos vietos: pirmoji siaus, Jono Tarûbos, Mykolo Varnausko, Motiejaus Var- prie Miliûnø kaimo ribos, antroji – prie Voronovièiaus nausko ir Gabrieliaus Varnausko)17. Jie mokëjo 115 auk- þemës27. 1870 m. kaime buvo 37 reviziniai valstieèiai ir sinø èinèo, 140 auksinø hibernos bei 5 auksinus paprastos Ðalteniø kaimo iðskirstymo á vienkiemius planas. 1913. LCVA. 18 kvortos mokesèiø . V. Jankausko reprodukcija Kaimà papildë nauji dûmai ir 1750 m. jau buvo 8 kie- mai (Jokûbo Kavolio, Simono Tamulionio, Jono Tarûbos, Mykolo Varnausko, Motiejaus Varnausko, Stanislovo Varnausko, Gabrieliaus Varnausko ir Mykolo Jusiaus)19. 1765 m. Kupiðkio seniûnijos Poðkos vaitijai priklausu- siuose Ðalteniuose dûmø skaièius nepasikeitë. Liko 8 kie- mai: Jokûbo Impolio, Simono Tamulionio, Elijaus Ker- ðulio, Mykolo Aleknos, Stanislovo Varnausko, Mykolo Varnausko, Baltramiejaus Dundulio ir Zacharijaus Ker- ðulio. Jie mokëjo 117 taleriø ir 24 auksinus èinèo bei 11 taleriø pastoèiø mokesèiø20. 1789 m. Poðkos vaitijai pri- klausanèiuose kaimuose tebuvo 8 dûmai ir 75 gyventojai (8 ið jø samdiniai)21. 1795 m. Kupiðkio seniûnijos duomenimis, Ðalteniuose buvo 7 valstieèiø dûmai (Stanislovo Makðtelës, Kazimiero Impolio, Jono Varnausko, Lauryno Terebo, Jono Kara- zijos, Jokûbo Paðtuko ir Motiejaus Jëèiaus). Taip pat gy- veno bajoras Elijus Kerðulis–Kerðanskis ir 2 kampininkai (Simonas Andreliûnas ir Kazimieras Kavaliauskas). Ið vi- so kaimas turëjo 41 vyrà22. 1811 m. kaime tebebuvo 7 valstieèiø (Stanislovo Makðtelës, Kazimiero Impolio, Petro Varnausko, Jono Terebos, Jono Karazijos, Lauryno Paðtuko, Antano Jëèiaus) kiemai23. Tebegyveno ir bajo- ras Elijus Kerðulis-Kerðanskis. Kampininkai nebeminimi. 1842 m. pravedus liustracijà buvo sudarytas detalus Kupiðkio seniûnijos kaimø inventorius ir nubraiþyti jø planai. Remdamiesi ðiais duomenimis surandame, kad

KUPIÐKIS 2010 /8 75 kaimø istorijos

Neþinomi Ðalteniø kaimo vyrai. Apie 1922 Ðalteniø ir Gudgalio kaimø jaunimas. 1937 260 deðimtiniø þemës. 1903 m. Ðalteniuose gyveno 85 buvo priimta tik spalio 19 d.32 Kaimo iðskirstymo projektà gyventojai. tikrino revizoriai Kostrakovas ir Zagorovskis. Galutinai Nuo 1911 m. Kauno gubernijoje kaimus pradëta in- projektas patvirtintas Kauno gubernijos þemëtvarkos tensyviau skirstyti á vienkiemius. Sunku ðiandien iðsi- komisijos 1914 m. gruodþio 20 d. ásakymu Nr.46. Ðalteniø aiðkinti, kaip ðaltenieèiai suprato vienkieminës þemë- kaimo ribose suformuota 13 vienkiemiø: Motiejui Alek- tvarkos pranaðumà uþ rëþinæ. 1913 m. kovo 30 d. suda- nai, Jono skirta 18 deð., Juozapui Jacevièiui, Jurgio – 26 rytas Ðalteniø kaimo iðskirstymo á vienkiemius projekto deð., Juozapui Savièiûnui, Kosto – 26 deð., Jonui, Da- planas. Birþelio 1 d. kaimo valstieèius suðaukë á pirmà nieliui, Kazimierai, Antanui, Petrui, Paulinai, Juozapui, visuotiná susirinkimà matininkas V. Vitortas su padëjëju Barborai Varnauskams, Adomo – 24 deð., Juozapui Ka- V. Aleksandrovu28. Susirinkæ valstieèiai su matininkais pa- razijai, Jono, Jonui, Petrui, Teofilijai Vilimavièiams, Juo- tikslino byloje esanèius sàraðus, suþinojo apie darbø pra- zapo – 27 deð., Jonui, Juozapui Aleknoms, Dominyko – dþià, kas bus reikalinga darbams29. Matininkø apskai- 15 deð., Antanui Aleknai, Dominyko – 9 deð., Jonui, My- èiavimais visiems darbams atlikti prireiks nemaþiau kaip kolui, Juozapui, Feliksui, Adolfui, Sofijai Kasmauskams, 30 dienø. Protokole paþymëta, kad kaime yra daug pievø, Jono – 28 deð., Augustinui Aleknai, Adomo – 22 deð., bet maþai ariamosios þemës, o norint suformuoti taisyk- Elþbietai, Dominyko, Povilui, Emilijai, Paulinai, Anta- lingos formos þemës sklypus bûtina á sklypø plotus átraukti ninai, Venckams, Ipolito – 26 deð., Jonui, Juozapui, Po- ir turimø sodybø plotus30. Vël buvo sukviesti valstieèiai vilui, Emilijai, Teofilijai, Adelei, Barborai, Makðtelëms, ir jiems buvo pasiûlyta formuojant þemës sklypus átraukti Mykolo – 15 deð., Stanislovui Makðtelei, Matauðo – 10 deð., ir sodybos plotà. Dauguma su tuo nesutiko. Birþelio 9– Juozapui Paðtukiui, Dominyko – 35 deð. Plane nurodytas 21 d. minëti þemëtvarkininkai atliko naujus skaièiavimus tvenkinys, sklypas liaudies mokyklai, þvyrduobë, kapinës. ir iðsiuntë suinteresuotiems asmenims ðaukimus31. Po to Jie priklausë bendrai valstieèiø nuosavybei. Ið viso Ðalteniø nedelsiant buvo nutarta pradëti iðskirstymo darbus pagal kaimui 1914 m. priklausë 278 deðimtinës þemës33. sudarytà planà. Taèiau visa þemë, kuri buvo iðdëstyta plane, 1915–1919 m. kaimas priklausë Panevëþio apskrièiai, Geleþiø valsèiui. Pirmojo pasaulinio karo Ðalteniø kaimo jaunimas. 1937 09 13 metu kaimas nenukentëjo. Pasibaigus karui – nuo 1919 m. Ðalteniø kaimas priskiriamas Kupiðkio valsèiui. Iki 1947 m. kaimas buvo seniûnijos centras. Ðalteniø seniûnijai pri- klausë Bikonys, Èiuladai, Graþiðkiai, Girelë, Gaisiðkiai, Miliûnai, Oniûnai, Pagirë, Pamar- nakiai, Ðalteniai, Varaniðkiai ir Varniðkiai34. 1923 m. kaime buvo 13 ûkiø ir 76 gyventojai. Lietuva këlësi naujam gyvenimui. Ðal- teniø kaimo savininkø þemës ribos kito uþ- augusiems vaikams kuriant ðeimas. Kaimo gyventojai statësi naujas trobas, ûkinius pas- tatus, gausino gyvuliø ir paukðèiø skaièiø, mokësi naujai ûkininkauti, geriau gyvenantys leido nors ið ðeimos po vienà vaikà á aukð- tesnius mokslus. Naujais Ðalteniø kaimo

76 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos gyventojais tapo ið JAV gráþæs kad jis dirbo Likënø sanatorijoje, Povilas Alekna, o ið Argentinos o prasidëjus karui – 1941 m. su – Jonas Petrulis. 1933 m. á Suba- þmona emigravo. JAV dirbo gy- èiø iðvykus Augustinui Aleknai, dytoju. Jonas Þemës ûkio aka- jo þemæ nupirko Povilas Dun- demijoje ágijo agronomo specia- dulis ið Terpeikiø. Naujasis ðei- lybæ. Vincas labai graþiai grojo mininkas þemæ iðnuomojo No- armonika ir akordeonu. Jis mo- vaslauskams, o vëliau – Aleksui kësi Kupiðkio þiemos þemës ûkio Lapieniui ið Viktariðkiø kaimo35. mokykloje, o tarnaudamas Lie- Straipsnio autorë tarpukario tuvos kariuomenëje 1939 m. ir pokario laikotarpio kaimo baigë karo veterinarijos puskari- istorijà perteikia remdamasi èia ninkiø mokyklà. Likusá gyveni- gyvenusiø þmoniø prisiminimais. mà jis dirbo „Vienybës“ kolûkyje Kadangi paðnekovø pasakojimai veterinaru. „Dienà ir naktá su apie tuos paèius ávykius skiriasi, arkliu vaþiuodavo á aplinkiniø neatitinka metai arba jie yra visai kaimø sodybas padëti sergantiems neþinomi, todël gali bûti netiks- gyvuliams. Buvo ir taip, kad lumø. ankstø pavasará per didelá griová Nuo Miliûnø kaimo pagrin- roges tempæs arklys nuo nuo- dinio kelio deðinëje pusëje stovi vargio suklupo vietoje. Arkliui 1912 m. statyti Juozapo Savi- trûko ðirdis“37. Juozas Savièiûnas èiûno (g. 1851 08 22) vienkie- Ðalteniø kaimo merginos. Ið kairës antra – Paulina Tar- gyveno ir dirbo Vilniuje. Petras nauskaitë. Apie 1925. mio pastatai. Sodybos vieta visið- karo metais buvo labai iðgàsdin- kai nepakitusi, tik laikas pakeitë pastatø bûklæ. Á ðià XX tas ir liko gyventi su tëvu. Anksti mirë ir palaidotas Ðalte- a. pr. menanèià sodybà veda dideliais medþiais ið abiejø niø kaimo kapinëse. pusiø apaugusi alëja. Èia tebestovi dviejø galø namas, trijø Sodybos ðeimininkas Juozapas Savièiûnas mirë 1959 daliø klëtis su vazaunia, pirtis, tvartas, dvi darþinës ir prie m., o Teofilë Savièiûnienë – 1964 m. Senolë palaidota Ðal- pat sodo pûpso didelis kluonas.,,Prie klojimo buvo jauja. teniø kaimo kapinëse. Vincas (g. 1916 m.) tik po tëvo mir- Prieð linø apdirbimà jaujoje pakurdavo didelæ molinæ ties, jau bûdamas 45-eriø vedë 28 metø Stanislavà Bal- krosná. Viduje maðinà sukdavo èiûnaitæ ið Miliûnø. Tëvui liki- Ðalteniø þmonës. Ið deðinës stovi Povilas Kasmauskas ratu einantis arklys, o á besisu- mas davë uþauginti penkis sûnus, kantá ratà dëdavo plonus linø o Vincui keturias dukras – Ri- pëdus. Linus sumaigius pasida- mutæ (g. 1962), dvynukes Marijà rydavo plonas pluoðtas. Dabar ir Aldonà (g. 1965), Audronæ (g. jauja sugriuvusi“, – prisimena 1967). Vincas Savièiûnas mirë Stefanija Savièiûnienë36. 1996 06 24. Savièiûnø sodybos Ðios turtingos sodybos ðeimi- puoðmena – iki 3 m aukðèio me- ninkas Juozapas Savièiûnas (g. dinis kryþius, kurá 1912 m. pa- 1851 08 22) vedë Teofilijà Ka- statë Juozapas Savièiûnas. razijaitæ (g. 1870 03 14) ið Ter- Tolëliau, toje paèioje kelio peikiø kaimo. Savièiûnai susilau- pusëje, iðlikæs buvæs Danieliaus kë penkiø sûnø ir dviejø dukrø. Varnausko vienkiemis. Èia gy- Mergaitës mirë maþos ir palai- vena ûkininko Valdo Aleknos dotos Ðalteniø kaimo kapinëse. ðeima. Ði sodyba nuo iðskirstymo Stipriais, darbðèiais, gabiais vy- á vienkiemius priklausë Adomui rais uþaugo Antanas, Jonas, Vin- Varnauskui ir jo vaikams. Nepri- cas, Petras, Juozas. Juozapo Sa- klausomos Lietuvos metais ûká vièiûno ûkis didelis – 26 ha þe- paveldëjo sûnûs Jonas ir Danie- mës. Tëvø darbðtumas ir þemë lius. Straipsnio autorë bendrau- maitintoja padëjo á didesnius dama su mokytoja Janina Ûd- mokslus iðleisti sûnus Antanà, Jo- raite–Maèiene suþinojo skaudþià nà ir Vincà. Vyriausias sûnus An- ðios ðeimos istorijà. Jos senelis tanas baigë medicinà Kauno uni- Adomas Varnauskas su þmona versitete. Artimieji prisimena, uþaugino sûnus Jonà, Danieliø

KUPIÐKIS 2010 /8 77 kaimø istorijos

Savièiûnø sodyba. XX a. vid. Savièiûnai prie savo namø. Ið kairës: Juozas Savièiûnas, Antanas Savièiû- (g. 1888 12 25), Kazimierà (m. 1880), Antanà, Petrà, nas, senelis Juozas Savièiûnas, Teofilë Savièiûnienë, Jonas Savièiûnas. dukras Paulinà (g. 1900), Urðulæ (g.1887). Gausi ðeima po vienà vagà, nes jos driekdavosi nuo klojimo iki Lungio iðsiskirstë dukroms iðtekëjus, o dviem sûnums iðvykus á þemës. Mëlynøjø veislës bulvës uþaugdavo didelës. JAV. Paulina tapo Þvikø kaimo ûkininko Juozo Ûdro Samdiniai supildavo didelius bulviø kapèius, o likusias þmona. Jie uþaugino dukrà Janinà. Urðulë iðtekëjo uþ Ma- pagal sutartá parduodavo Paulionkos spirito varyklos to Ðauèiûno. Jos ðeima jau prieð Pirmàjá pasauliná karà savininkui“39. iðvyko Rusijon. Gráþæ pasistatë Subaèiaus miestelyje namà Kazimieras Varnauskas ið JAV sugráþo 1935 m. Uþ- ir parduotuvæ. Urðulës ir Mato ðeimoje augo dukros Ja- dirbtus pinigus investavo á nekilnojamàjá turtà: Akme- nina ir Bronë. B. Ðauèiûnaitë kartu su motinos broliu Ka- niuose nusipirko malûnà, Kupiðkyje pasistatë dviejø aukðtø zimieru Varnausku 1944 m. pasitraukë á Vokietijà, o vë- mûriná namà. Antrà kartà palikti Lietuvà Kazimierui teko liau emigravo á JAV. Janina ðiuo metu gyvena Panevëþyje. 1944 m. „Dëdei Kazimierui iðvykus á Vokietijà malûne Á Amerikà pirmas iðvyko Kazimieras, o vëliau jis pa- likome trise: merga, bernas ir að. Ið malûno mus iðvarë sikvietë ir Danieliø. Ûkis atiteko Jonui, bet dirbti þemæ komisaras Varnas“, – teigë Janina Maèienë40. teko neilgai. Jonas þinodamas, kad serga nepagydoma liga, Kaimo pakraðtyje, Marnakos upës link, tarp dviejø paraðë broliui Danieliui laiðkà ir kvietë gráþti á gimtinæ. berþynø, stovëjo Juozapo Jëèiaus sodyba. Èia 1919 m. Jonas Varnauskas prieð mirtá skyrë lëðø kaimo kapinaièiø vasario 1 d. gimë dailininkë Bronislava Jëèiûtë-Jacevièiû- akmeninei tvorai ir geleþiniams vartams, be to, uþ broliø të. Apie 1923 m. ið Juozapo Jëèiaus 28 ha ûká nupirko ið lëðas Geleþiø baþnyèiai nulieti du varpai. JAV gráþæs Povilas Alekna. Jis buvo kilæs ið netolimo Bi- Treèiàjá sûnø Antanà 1919 m. koniø kaimo. Vienkiemis neiðsiskyrë suðaudë Rokiðkio rajono Pakriauniø Kazimieras Varnauskas Amerikoje. Apie 1920 ið kitø. Já sudarë dviejø galø namas, kaime. Já neþinomi asmenys áskun- tvartas, klojimas, pirtis, dviejø galø dë, kad padëjo bolðevikams. „Mano klëtis. Uþ klojimo augo didelis sodas, mamytë Paulina Ûdrienë nuëjo o netoli jo – liepos. Artimieji yra pësèia á Obelius ir praðë klebonà pa- girdëjæ, kad atvykæs ið Amerikos raðyti raðtà, kad jos brolis Antanas Povilas neberado savo þmonos ir yra nekaltas. Klebonas patvirtinan- dukters. Ðeimà sukûrë su Marcijona èio dokumento nedavë. Sesuo Pau- Aleknaite (g. 1905 05 16) ið Oniûnø lina matë, kaip pasmerktieji ëjo ra- kaimo. Gimë sûnûs Juozapas (g. tu ir skaitë maldaknyges. Antanà ji 1933 07 27) ir Povilas (g. 1934). Po- paþino ið garbanotø ðviesiø plaukø“38. viliukas mirë vos ketveriø metukø Po brolio Jono mirties ûká per- nuo difterito, palaidotas Ðalteniø ëmë ið Amerikos gráþæs Danielius kaimo kapinëse. Sodybos ðeiminin- Varnauskas. Vienas 24 ha ûkyje jis kas Povilas Alekna þuvo 1937 m. negalëjo tvarkytis, todël samdydavo ankstyvà pavasará, kai gráþtant ið dvi mergas ir bernà. Kiekvienà pa- Subaèiaus ties Akmeniø þvyrduo- vasará sodindavo apie 4 ha bulviø. bëmis apvirto jo vaþnyèiojamas ve- „Bulvëms nukasti moterø ieðkodavo þimas. Po ðios tragiðkos mirties Ku- Subaèiaus miestelyje, ið ten atsiveþ- piðkio notaras Klimas suraðë aktà dël davo apie dvylika penkiolika kasëjø. sûnaus ir ûkio prieþiûros. Maþame- Viena moteris per dienà nukasdavo èio Juozapo globëjais paskirti Da- 78 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos nielius Varnauskas ið Panevëþio ir Subaèiaus turguose. Ið sodybos su prikrautais Ðalteniø, Antanas grûdø maiðais iðvaþiuodavo prieð auðtant. Á Panevëþá Budrionis ið Grevið- vaþiuodavo pro Þaliàjà girià43. kiø ir Jonas Jëèius ið Vilimavièiai þemæ nuomojo ið Marcijonos Ðauèiû- Miliûnø. Globëjai nienës. Ten sëdavo linus, aviþas, mieþius, sodino burokus. privalëjo stebëti, Linai augdavo vadinamose dilenkose (laukinëse). „Ið nuo- kaip motina tvarko motojos tëvas norëjo þemæ nupirkti, bet nespëjo sovietinei ûká ir priþiûri sûnø. valdþiai atëjus“, – prisimena P. Urbonavièienë44. Praëjus penke- Prie pat Marnakos upës, Geleþiø link, paèiame kaimo riems metams po vy- pakraðtyje gyveno Dominykas Paðtukas. Jis turëjo 35 ha ro mirties Marcijonà þemës. Upelio vagoje driekësi viksvomis uþaugusios, kem- supirðo su naðliu Sta- synais virtusios pievos. Pavasará iðtvinusi Marnakëlë ap- siu Ðauèiûnu. Jo þmo- semdavo visø sodieèiø ðienaujamas pievas. na ir vaikai buvo Dominykas Paðtukas vedë Grasildà Vidugirytæ (g. þuvæ Miliûnø kaime 1861 03 22). Dar gyvendami gatviniame kaime susilaukë karo metu ant namø sûnø Juozapo, Vinco, Povilo, Ambraziejaus, Vladislovo Ðalteniø kaimo gyventojai Janina ir Juoza- ir vienos dukters. Tëvai sûnø Juozapà iðleido á kunigus. nukritus bombai. pas Aleknai. Apie 1957 Marcijonai ir Stasiui Ilgà laikà Juozapas Paðtukas kunigavo Panevëþiuke, netoli Ðauèiûnams 1946 m. vasará gimë sûnus Vytautas. Stasá Kauno. Vincas su Povilu pasidalijo á vienkiemá iðkeltà tëvo nuðovë 1947 m. Þûties aplinkybiø niekas neþino. Uþaugæs þemæ. Kiekvienam atiteko po 17,5 ha., o naðlei Grasildai sûnus Juozas Alekna vedë Janinà Krisiûnaitæ ið Oniûnø. – 5 ha þemës. Motina savo dalá dovanojo sûnui Vincui, Jiems gimë du vaikai: Algirdas (1958 09 25) ir Alë (1962 nes gyveno su jo ðeima. 03 11). Grasilda Paðtukienë mirë 1963–aisiais sulaukusi 102 Prie pat Marnakos upës 18 ha þemës priklausë Mo- metø. Anot anûko Vido, ji nemokëjusi nei skaityti, nei tiejui Aleknai. Vietiniai gyventojai teigia, kad èia niekada raðyti, turëjo tik rusø valdþios iðduotà pasà. Pievose ir ari- nebuvo vienkiemio. Þemës savininko artimieji gyvena muose pramintais keliukais nuðlepsëdavo pas Teofilijà Sa- Varaniðkiø kaime. Buvusioje kaimo ulyèioje iðlikusi Bro- vièiûnienæ. Senoji Paðtukienë palaidota Ðalteniø kapinëse. niaus Vilimavièiaus sodyba. Nuo 1798 m. ði þemë prik- Sukûræ ðeimas Vincas ir Povilas Paðtukai gyveno vie- lausë Jonui Karazijai. Barbora Karazijaitë iðtekëjo uþ Jo- nuose namuose. Vincas (g. 1885 10 27) 1936 m. birþelio no Vilimavièiaus. Pasak anûkës Palmiros Vilimavièiûtës– 26 d. Vabalninko baþnyèioje susituokë su Ona Virbickaite Urbonavièienës, senelis Jonas uþkuriom atvyko ið Þemai- (g. 1912 12 28). Beveik pameèiui gimë ðeði vaikai: Liuda tijos. Barbora Vilimavièienë mirë nuo infarkto sulaukusi (g. 1939m.), Alvyra (g. 1940), Aldona (g. 1941), Vidas 30 metø. Naðlys vienas uþaugino dukras Paulinà, Anta- (g. 1943), Stasys (g. 1946), Sigutë (g. 1950). Kaimo mo- ninà, sûnus Broniø ir Juozapà. Þemæ paveldëjo Bronius terys ðnekëdavo, kad motina maþuosius Paðtukiukus maz- Vilimavièius (g. 1907 09 29). Seserims Paulinai Zubienei godavusi visà dienà. Povilas Paðtukas (g. 1906 12 28) su ir Antaninai Cielienei brolis pasogà atseikëjo pinigais. Adele Paðtukiene (g. 1912 01 24) augino sûnø Algirdà Ûkio paveldëtojas vedë Onà Stukaitæ (g. 1908 02 24) ið (g. 1941) ir dukrà Gailutæ (g. 1937). Ðiø ðeimø gyvenimà Navikø kaimo. Ðeimoje uþaugo dukra Palmira (g. 1938 apibûdina sûnaus Vido pasakyti þodþiai: „Abu broliai Pað- 06 24) ir sûnus Benantas (g. 1942 02 06). Pirmasis sûnus Algirdas iðgyveno tik metus. Broniaus Vilimavièiaus vai- Vytauto Aleknos iðleistuvës á sovietø kariuomenæ. 1960 kai neþinojo, kodël senelis pasiliko buvusiame gatvi- niame kaime. „Vienkiemis iðsidëstæs abiejose kelio pu- sëse. Kairëje galu á kelià stovi dviejø daliø troba, per- statytas tvartas ir 1938 m. suræsta didelë klëtis. Deðinëje buvo klojimas, jauja, pirtis. Jaujos patalpas paðildydavo pakûrenta molinë krosnis“41. Dukra Palmira Urbonavi- èienë kalbëjo, kad visi ðeimos nariai dirbo negailëdami savæs, nes kelis kartus gyventi pradëti reikëjo ið naujo. „Tëvas su bernu Antanu Balèiûnu arë, sëjo, kirto miðkà, motina audë, kepë duonà. Ðventëms atëjus visada na- muose buvo mieþinio alaus, lankydavosi kaimynai, mote- rys giedodavo majovas“42. Bronius Vilimavièius laikë 8 arklius, 8 karves, jautá, aviø, daug paukðèiø. Maisto produktus parduodavo

KUPIÐKIS 2010 /8 79 kaimø istorijos tukai visà gyvenimà dirbo sàþiningai mylëdami tëvo paliktà þemæ. To paties iðmokë ir vaikus“45. Nuo Paðtukø þemës galulaukës, gatvinio kaimo kelio link, lyg sustojæ á eilæ driekësi Stanislovo Makðtelës, Jono Makðtelës, Ipolito Venckaus ir Augustino Aleknos ûkiai. Apie Stanislovo Makðtelës ðeimà ðiandien niekas plaèiau papasakoti negali. Sûnëno Viliaus Makðtelës atmintyje iðliko tai, kad vaikø ðeima neturëjo. Po Stanislovo mirties ûká paveldëjo þmona Barbora Makðtelienë. Jo ágaliotas privatus advokatas J. Handinas paraðë praðymà Lietuvos þemës ûkio ministerijai. Dokumente nurodoma, kad Juo- zapui Makðtelei yra svarbu árodyti, kad Stasys Makðtelë, dalyvaudamas 1913–1914 m. Ðalteniø kaimo ûkininkø Onos Virbickaitës ir Vinco Paðtuko vestuvës. 1936 06 26. Sëdi antras susirinkime dël Ðalteniø kaimo iðsiskirstymo vienkiemiais, ið deðinës Ambraziejus Paðtukas. Stovi antras ið kairës Antanas Vir- pats pripaþino savo broliui teisæ á didesnæ pusæ minimo bickas, treèia Emilija Vribickaitë, ketvirtas Povilas Paðtukas, penkta þemës sklypo46. Daugiau dokumentø apie þemës sugrà- Adelë Pateckaitë, aðtuntas Juozas Vilimavièius þinimà nerasta. Barboros Makðtelienës þemæ 1933 m. nupirko ið Ar- gentinos gráþæs Jonas Petrulis (g. 1896 02 30). Su þmona Urðule Petrulyte (g. 1907 09 19) jis susipaþino emigraci- joje. Du jauni sutuoktiniai uþsidirbæ pinigø nusipirko 11,5 ha ûká. „Nesaldus buvo emigrantø gyvenimas. Aðtuonis metus tëvas dirbo naftos perdirbimo gamykloje, o motina – ligoninëje“47. Ðalteniuose ðeima susilaukë sûnaus Al- fredo (g. 1938 01 01) ir dukros Þivilës (g. 1934 01 05). Ið Bajorø kaimo atsikëlë gyventi Ona Petrulienë (g. 1875 06 19). Jø vienkiemis buvo tipiðkas vidutinio valstieèio ûkis. „Gryèia dviejø galø, dengta ðiaudais. Joje buvo kama- ra, seklyèia, gyvenamasis galas. Netoli trobos stovëjo dviejø daliø klëtis, atokiau tvartas ir klojimas. Klojime Vinco Paðtuko ðeima. Sëdi ið kairës: Vincas Paðtukas (su dukra Sigute suveþus javø gubas iki vëlyvo rudenio kuldavo beveik vi- ant keliø), Grasilda Paðtukienë, Ona Paðtukienë. Stovi ið kairës: Stasys sas kaimas. Maðinistu dirbo Bronius Alekna“48. Senieji Paðtukas, Elvyra Paðtukaitë, Aldona Paðtukaitë, Vidas Paðtukas, Liuda Petruliai palaidoti Kupiðkio kapinëse. Paðtukaitë. 1958 Petruliø ðeima laikë nemaþai karviø, turëjo du arklius, emigravo á JAV, Juozas – á Kanadà. Ten dingo be þinios. o paukðèiø niekas nenorëjo net skaièiuoti. Jonas Petrulis Teofilë iðtekëjo uþ Povilo Apðegos ið Gudgalio. Visà gyve- pienà veþdavo á Jauniûnø pieno supirkimo punktà. Èia ið nimà gyveno savo ûkyje. Palaidota Þiliðkiø kaimo kapi- gyventojø supirktà pienà iðseparuodavo, grietinæ pa- nëse. Povilas, baigæs Kauno S. Daukanto mokytojø semi- silikdavo, o pasukas kiekvienam pristatytojui gràþindavo. narijà dirbo Kruopiø, Aukðtelkës, Radviliðkio ir Ðiauliø „Su Marnakëlës potvyniais, paþliugusiomis ðienauja- pradinëse mokyklose. Adelë nuo gimimo buvo kurène- momis pievomis susidurdavo kiekvienas kaimo gyven- bylë. Jà globojo brolis Povilas. Brolis ir sesuo palaidoti tojas, per kuriø þemæ tekëjo upeliukas. Kiekvienas gaspa- Ðiauliø Ginkûnø kapinëse. dorius sausinti paupio samdydavo zimagorus. Karo metais Jonas Makðtelë (g. 1891 05 26) 1930 m. susituokë su veþant ðienà nuo veþimo nukrito senoji Petrulienë ir anû- Emilija Sabaliauskaite (g. 1899 07 14) ið Lopiniø kaimo. kas Alfredas. Senelë po ðio ávykio mirë. Tëvas buvo pa- Uþaugino ir á mokslus iðleido vienturtá sûnø Viliø (g. 1934 samdæs zimagorà Povilà Budrioná. Senieji ðaltenieèiai yra 05 20). Vilius Makðtelë baigæs Kauno þemës ûkio tech- kalbëjæ, kad senovëje bûta ðlapio didelio miðko. Kad tai nikumà ir Þemë ûkio akademijà ágijo hidrotechnikos inþi- buvo pagal senoliø pasakojimus apibûdinta vieta, liudija nieriaus kvalifikacijà. Inþinieriumi iðdirbo net 54 metus. tëvo ir kaimyno Povilo Kasmausko þemëje iki melio- „Ðalteniø að niekada nepamirðiu, nors á tëviðkæ gráþdavau racijos buvæ kemsynai“49. retai. Prie kaimo kelio pastaèiau nedidelá kryþiø. Ðis at- Jonas Makðtelë mirë 1912 m., ðeimai dar nespëjus ið- minimo þenklas primins, kad èia gyveno mano tëvai. Ið sikelti ið ulyèios. Naujai suformuotas 16,98 ha þemës skly- tëvø namø 1973 m. Miliûnø kaime buvo pastatytas medi- pas atiteko naðlei Barborai Makðtelienei ir jos vaikams cinos felèerinis punktas“50, – savo laiðke raðo Vilius Makð- Jonui, Juozui, Povilui, Emilijai, Teofilui, Adelei. Ðeðiø jau- telë. Emilija Makðtelienë mirë 1952 m., o Jonas Makðtelë nø þmoniø negalëjo iðmaitinti likusi tëvo þemë. Emilija – 1962 m. Jie palaidoti Geleþiø baþnyèios ðventoriuje. Bar-

80 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos bora Makðtelienë pragyveno net savo vaikus. Senolë mirë 1966 m. sulaukusi 107 metø. Ji ilsisi Ðalteniø kapinëse. Augustinas Alekna (g. 1870) ið Terpeikiø kaimo tapo Ðalteniø gatviniame kaime gyvenusio Jokûbo Skardþiaus uþkuriu. Augustinas buvo baigæs liaudies mokyklà, tarnavo carinëje kariuomenëje Kaukaze, o po tarnybos dirbo konduktoriumi. Pirmoji jo þmona Skardþiûtë anksti mirë. Liko vienas su dukrele Emilija. Toli naðlys antros þmonos nesidairë.Vedë kaimynystëje gyvenusià Antaninà Venckutæ. Antaninos ir Augustino Aleknø ðeimoje uþaugo Filomena, Antosë, Janina, Aloyzas-Boleslovas, Pranas. Pranas Alekna (g.1918, buvæs partizanas) savo dieno- raðtyje raðë, kad 1933 m. tëvas þemës sklypà pardavë Dunduliui ið Terpeikiø kaimo ir iðvyko gyventi á Subaèiø. Ið Dundulio þemæ perëmë Alekso (g. 1854) ir Petro- nëlës (g. 1899 03 24) Lapieniø ðeima. Jie atsikëlë ið Vikta- Petras Savièiûnas. Apie 1940 Alfredas Petrulis. 1957 riðkiø kaimo. Lapieniai iðaugino dukrà Joanà (g. 1925), Ðalteniø dingo. Anot vietiniø þmoniø, Jonas gyvenæs sûnus Albinà (g. 1930), Felicijonà (g. 1929), Romanà (g. Latvijoje, retsykiais uþklysdavæs á Ðaltenius. 1933), Robertà (g. 1945). Ðalteniuose senieji Lapieniai Netoli kapiniø, palei kelià, buvo dar trys kaimo so- gyveno iki 1972 m. Paskutinius gyvenimo metus praleido dybos: Juozo ir Jono Aleknø, Antano Aleknos, Jono Kas- Juodupëje pas dukrà Joanà Bagaskauskienæ. Dukra ir mausko. Juozas ir Jonas Aleknos paveldëjo savo tëvo Do- tëvai palaidoti Antaðavos kapinëse. minyko 15 ha ûká. 1913–1914 m. kaimo á vienkiemius Tarp Augustino Aleknos (vëliau – Dundulio, Alekso iðskirstymo plane Antano Aleknos þemë yra nurodoma Lapienio), Jono Makðtelës, Danieliaus Varnausko, Bro- kaip atskiras ûkis. Jono Aleknos ûká paveldëjo sûnûs niaus Vilimavièiaus þemiø, beveik paèiame kaimo Petras ir Juozas. Petras Alekna (g. 1901 12 29) ðeimà su- viduryje, buvo Ipolito Venckaus 26 ha ûkis. Ipolitas kûrë su Adele Daukaite (g. 1908 09 15). Sodybos ðeimi- Venckus á Ðaltenius atvyko ið Terpeikiø kaimo, nes vedë ninkas turëjo auksines rankas ir ðviesià galvà. Visi já paþi- kaime gyvenusià Sirbikaitæ. Uþkurio ðeima vaikø gausa nojo kaip staliø, kalvá, bitininkà, iðradëjà. Dviejø galø iðsiskyrë ið visø aplinkiniø kaimø. Uþaugino 11 vaikø: duk- troboje stovëjo paties Petro pagaminti stalai, këdës, lovos, ras Paulinà, Teofilijà, Onà, Elþbietà, Konstancijà, Emilijà, komoda, spinta. „Kai broliukas gimë, tëvelis padarë Antaninà, sûnus: Stasá, Juozà, Jonà, Povilà, Pranà51. medinius ratukus. Veþiojant broliukà per medines grindis Ðiandien nëra þinomi visø ðios ðeimos vaikø likimai. Re- traukiami rateliai labai girgþdëdavo. Prie namø stovëjo miantis Juliaus Aleknos surinktomis þiniomis galima teig- klojimas, molinis tvartas, toliau pirtis. Klëtis iðveþë tëvo ti, kad Stasys sugráþo á tëvo gimtinæ, nes vedë Masiulytæ, brolis Juozas Alekna“53. Jonas dirbo neþinomos Lietuvos nuovados virðininku ir Petras perstatë tvartà. Antrame aukðte nagingas meis- emigravo á JAV. Pranas buvo mokytojas ir mirë jaunas, tras árengë patalpas javams laikyti, kitose sukonstravo Povilas tapo kunigu ir kunigavo Mieþiðkiuose, o atëjus girnas, ant stogo iðkëlë malûno sparnus. Malûne gyvu- sovietams slapstësi ir þuvo neþinomomis aplinkybëmis. liams miltus maldavo viso kaimo vyrai. „Daugiausia laiko Dukros sukûrë ðeimas. Teofilija iðtekëjo uþ Balzos, Ona tëvelis praleisdavo kalvëje. Prie kalvës buvo ir pirtis. Vai- – uþ Gurklio, Elzbieta ir Konstancija – uþ Aukðtikalniø. kams liepdavo pûsti þaizdrà, laikyti ratus kada juos trauk- Ðios turtingos, darbðèios ir gausios ðeimos ûká perëmë davo geleþimi. Vakare á namus susirinkdavo smalsûs kai- Emilija (g. 1888 09 21) su vyru Povilu Kalvaièiu. Daugelio mo vyrai paklausyti radijo. Elektrà gamindavo besisukan- straipsnio autorës kalbintø þmoniø teigimu, Povilas Kal- tys malûno sparnai. Prie jø tëvas prikonstruodavo aku- vaitis buvo gráþæs ið Amerikos. Nemaþai reikëjo skirti lëðø muliatoriø“54. trobesiø ir kitø ûkiniø pastatø pertvarkymui. Vienkiemá Adelë ir Petras Aleknai uþaugino tris vaikus: Danutæ puoðë didelis skarda dengtas dviejø galø namas su baltomis (g. 1937 12 13), Romualdà (g. 1939 02 11), Vytautà (g. langinëmis, gonkais. Ðalia buvo visi ûkiniai pastatai: tvar- 1941 03 12). Povilo Aleknos daþnai nebûdavo namuose, tas, klëtis, klojimas, pirtis. Sodyba apsodinta medþiais. nes jis dirbo seniûnu. Adelë Aleknienë su trimis vaikais Yra iðlikæs á sodybà nuo pagrindinio kelio vedantis ke- negalëjo atlikti visø ruoðos darbø. Dukra Danutë labai liukas. Ðiandien jo ribà þymi augantys seni medþiai. nuoðirdþiai apibûdino savo vaikystæ: „Tai auganèios þe- Povilas su Emilija vaikø nesusilaukë. 1941 m. vasarà muogës ant þemiø rëþiø, rastas raudonikis berþynëlyje, áspyrus arkliui mirë Povilas Kalvaitis52. Emilijà vedë sam- valerijono ðaknø traukimas ið Marnakos upelio“55. Vale- dinys Jonas Maþeika (g. 1912 05 18). Niekas neþino kiek rijonø ðaknis Povilas Alekna uþpildavo spiritu ir varto- metø jie kartu iðgyveno. Mirus Emilijai Jonas Maþeika ið davo kaip vaistà. Danutei tëvas yra sakæs, kad Marnakëlë

KUPIÐKIS 2010 /8 81 kaimø istorijos jo vaikystës laikais buvusi platesnë, kaimo pusberniai net lynus gau- dydavæ. Pasak D. Aleknaitës, visi kaimo þmonës buvo darbðtûs, graþiai ben- dravo, ginèø kildavæ tik dël þemës. Danutæ krikðtijo kaimynas Danielius Varnauskas su Þekonyte. Juos abu turbût norëjo supirðti, bet ame- rikonas jaunai panelei nepatiko. Bai- gusi Vilniaus universiteto Medici- nos fakultetà Danutë beveik visà gyvenimà dirbo chirurge Utenos miesto ligoninëje. Petras Alekna mirë 1966 m. ir palaidotas Ðalteniø kapinëse. Po vyro mirties Adelë Aleknienë persikëlë gyventi pas duk- rà Romualdà á Vilniø. Ten ir mirë. Algimanto Vilimavièiaus laidotuvës. 1934 Juozas Alekna (g 1872 02 26) ið Amerikos prieð Pir- dës Antano praðydavome, kad mus leistø grybauti màjá pasauliná karà gráþo á gimtàjá Ðalteniø kaimà. Turëjo berþynëlyje. Visada sutikdavo. Kaþkas norëjo Antanà 8 ha þemës. Su þmona Ona Sabaliauskaite (g. 1895 0216) supirðti su Kazyte (pavardë neþinoma). Kazytë su Antanu pasistatë namus ir sulaukë gausios ðeimos. Pasaulá iðvydo pagyveno tik kelias savaites“57. Antanas Alekna per visà aðtuoni vaikai. Dukras Albinà, Janinà, sûnus Povilà, Vy- savo gyvenimà turbût á rankas nebuvo paëmæs plûgo. Visà tautà palaidojo kûdikystëje ir paauglystëje. Brandaus þemæ sudarë pievos ir kemsynë prie Marnakos upës.Su amþiaus sulaukë Emilë (g. 1920 08 07), Vladas (g. 1924 kaimo þmonëmis maþai bendravo, kaimynai nuneðdavo 02 13), Povilas (g.1929 06 09). Emilija Aleknaitë iðtekëjo valgyti. Vienuoliukà artimieji palaidojo Ðalteniø kaimo uþ Antano Minkevièiaus ir gyveno Pakarkliø kaime. Se- kapinëse. natvæ praleido pas dukrà Angelinà Navarskienæ Rokiðkyje. Stasys Kasmauskas yra ið tëvo girdëjæs, kad senelis Ji mirë 2010 m. Vincas Alekna emigravo á Australijà. Mirë Jonas á Ðalteniø kaimà atsikëlë prieð 1913 m. Gyveno su Adelaidëje 1975 m. Povilas Alekna su ðeima gyvena Vil- ðeima dviejø galø gryèioje. Vienas galas turëjo grindis, o niuje. Juozas ir Ona Aleknai iki gyvenimo pabaigos gy- kitame buvusi plûktinë asla. Prieð tai èia gyvenusi ðei- veno Ðalteniø kaime. Juozas mirë Husaras Povilas Kasmauskas ma antrame gale laikë gyvulius. 1953 m., o Ona – 1948 m. Abu pa- 1913–1914 m. kaimo iðskirs- laidoti Geleþiø kapinëse. tymo á vienkiemius plane iðvardyti Anûkë Angelina Navarskienë ðie Kasmauskø ðeimos nariai: Jonas, (Emilijos dukra) pasakojo: „Senelis Mykolas, Juozapas, Feliksas, Adol- Juozas Alekna buvo labai lëtas fas, Vladas, Sofija. Ið gatvinio þmogus. Visus ûkio darbus dirbo kaimo iðkeltà ûká paveldëjo sûnus þmona: moteris arë, sëjo, akëjo, ra- Jonas (g. 1862 06 13) su þmona vëjo. Senelis naktimis pynë virves ir Elþbieta Jëèiûte (g. 1866 11 02). Jie dirbo kitus mëgstamus darbus, todël susilaukë dviejø sûnø: Antano (g. ryte ilgai miegodavo. Nors jis ir ne- 1910), Povilo (g. 1907). Pasak mëgo dirbti vyriðkø darbø, bet bu- Povilo sûnaus Stasio Kasmausko, vo doras þmogus“56. ûkis buvæs didelis: dviejø galø troba, Antanas Alekna (g. 1889 09 15) tvartas, ðulinys, klojimas, alui visà gyvenimà praleido vienas. Kai- daryti pastatëlis. Klëtis su ûkiniu mas vieniðiø vadino vienuoliuku. pastatu glaudësi netoli kapiniø Dienø dienas sëdëdavo prie savo tvoros. Rusyje daþnai varydavo klëties, nes trobos neturëjo. „Jau- samagonà, o alaus namelyje – alø. nesnis bûdamas laikë dvi karves. Vienà tvoros galà laikë „pamû- Karvëms á þiaunas áverdavo gran- rauka“, o antrà – akmenys. Jos dines, kad galëtø vesdamas iðlaikyti. langeliai – nedideli, padalyti á Mes, vaikai, nuo tokio reginio nega- keturias dalis. Ið priemenës durys lëdavome akiø atitraukti. Visada dë- vedë tiesiai á „vazaunià“ (taip va-

82 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos dino kamarà), ið deðinës áëjimas á seklyèià, ið kairës – á pilieèiai laukë, kol valsèiaus savivaldybë nupirks þemës ir gyvenamàjà trobà. „Labiausiai ið vaikystës ásiminë dide- pastatys mokyklà62. lis kaimiðkas peèius ir prie jo buvæs uþpeèkëlis“, – pasako- Remdamiesi Broniaus Vilimavièiaus vaikø Palmiros ja Stasys58. ir Benanto prisiminimais suþinome, kad mokyklos Senasis Jonas Kasmauskas buvæs labai grieþtas þmogus. statybai jau buvæ atveþti ràstai. B. Vilimavièius net klëtá Sûnø neiðleisdavæs vakaroti pas kaimynus, pasiðokti gegu- iðkëlë ið kiemo63. Viskas þlugo 1940 m. birþelio mënesá. þinëse. Antanas nepaklausæs tëvo iðëjo á Juozo Makðtelës 1931 m. rudená matininkai, iðmatavæ Ðalteniø kaimo iðleistuves, kai ðis vyko á armijà. Bijodamas tëvo pasiëmë þemæ, ið viso rado 287,99 deðimtinës, arba 316 ha. Suda- ðautuvà ir uþ kapiniø tvoros nusiðovë. Galëjo bûti ir kita rytame patikrinimo sàraðe yra nurodyti kaimo þemiø sa- mirties prieþastis. vininkai ir uþ atliktus darbus reikalinga sumokëti pinigø Povilas Kasmauskas turëjo tik 16 ha dirbamosios þe- suma. Juozui Paðtukui priklausë 39 ha, Jonui ir Juozapui mës. Likusi – prie Marnakos esanèios balos. Ðeimininkas Aleknoms – 17 ha, Antanui Aleknai – 11 ha, Jonui, Juozui su dviem pakinkytais arkliais pavasará ir rudená apardavo ir kitiems Vilimavièiams – 30 ha, Jonui, Kaziui Varnaus- þemæ. Kiekvienais metais samdydavo bernà ir mergà. Gar- kams – 27 ha, Jonui, Juozui Aleknams ir kitiems – 17 ha, baus amþiaus sulaukæ Jonas ir Elþbieta buvo menki pa- Elþbietai, Emilijai ir kitiems – 29 ha, Juozui Savièiûnui – galbininkai prie ûkio darbø. 29 ha, Stasiui ir Juozui Makðtelëms – 12 ha, Jonui, Juozui, Tik po lietuviðkos spaudos sugràþinimo 1905 m. Ðal- Mikui ir kitiems Kasmauskams – 31 ha, Augustinui Alek- teniø kaime pas Juozà Paðtukà pradëjo veikti mokykla. nai – 9 ha. Þemës savininkai uþ permatuotà þemæ, paga- Paðtukai iðlaikë dirbanèius mokytojus. Èia gyveno ir dirbo mintas plano iðtraukas sumokëjo 14,50 Lt64. mokytojas Petras Èereèka. Baigæ ðià mokyklà, kai kurie Sovietø valdþios pasiturintys Ðalteniø kaimo valstieèiai kaimo vaikai mokslà tæsdavo Geleþiø, Subaèiaus, Ku- nelaukë. Kaimas ketino statyti naujà mokyklà, plësti ûkius piðkio pradþios mokyklose. Savièiûnienë ið vyro girdëjusi, ir juos perduoti savo vaikams. Ið 1942 m. visuotinio kad á mokyklà Vincas eidavæs su didelëmis klumpëmis. gyventojø suraðymo matyti, kad karo metais kiekviena Su broliais Vincu ir Povilu Paðtukais gráþdami ið mokyk- ðeima samdë darbininkus65. Seniûnui Povilui Aleknai los pavasará iðpildavo á àsoèius pribëgusià berþø sulà59. padedant vokieèiai valstieèiams dalijo þemës ûkio pa- Taèiau þmonës pasakojo, kad 1918 m. ið Rusijos gráþæs dargus. „Padargø niekada neimdavo Jonas Maþeika. Ta- Vladas Paðtukas ákûrë pradinæ mokyklà Karazijø na- èiau tëvas ásiûlë paimti vienà plûgà. Atsidëkodamas tëvui muose. Dirbo tik vienus metus, nes buvo paðauktas á Lie- Jonas já pasikvietë á namus. Prikëlæs þmonà Emilijà liepë tuvos kariuomenæ. Po ðio ávykio Subaèiaus klebonas ir kepti kiauðinienæ“66. 1944 m. einant frontui kaime neil- valsèiaus virðaitis ëmësi þygiø atidaryti Miliûnuose mo- gam buvo sustojusi vokieèiø kariuomenë. Aplinkui gir- kyklà. Pasak Liudo Ðeðtoko, tokia mokykla nuo 1920 m. dëjosi bombardavimas, horizonte ruoþavo ugnies ka- veikë pas ûkininkà Aleknà. Kadangi Miliûnai nuo Ðalteniø muoliai. Palmira Urbonavièienë karo metu buvo maþa buvo tik uþ 2 km, maþieji ðaltenieèiai pradëjo eiti á ðià mergaitë, taèiau ji gerai atmena to laiko vaizdus: „Apkasus mokyklà. Pirmoji mokytoja buvo Lalytë. Dienos metu ji tëvas su kitais kaimo vyrais iðkasë klojime. Juose motina dirbo su mokyklinio amþiaus vaikais, o vakarais skaityti prikrovë maisto, rûbø. Tëvai á skrynià sudëjæ geresnius ir raðyti mokë suaugusiuosius. Mokykla stovëjusi paèiame drabuþius, indus uþkasë kluone. Kartu su mûsø ðeima ke- kaimo viduryje (dabar èia yra Janinos Venckienës namai), lias dienas kluone nakvojo vokieèiø kareiviai. Mama jiems jos vietà ðiandien primena seni medþiai. Namas buvæs ne- pjaudavo þàsá, duodavo laðiniø, kiauðiniø, pieno. Kaimo iðvaizdus: dviejø galø, nedideliais langeliais, dengtas ðiaudais. Mokslas vyko tik viename gale. Janinos Lapënaitës vestuvës. Apie 1957 Nuo 1929 m. èia dirbo Viktoras Kavoliûnas. Po jo – Elþbieta Kirkilaitë, Barbora Kukenaitë (apie 20 metø), Bronë Daukaitë (apie 8 me- tus)60. Kadangi aplinkiniuose kaimuose buvo gausios ðeimos, todël vienoje mokykloje kai kuriais mokslo metais netilpdavo. Miliûnø, Ðalteniø, Oniûnø, Varaniðkiø ir Graþiðkiø kaimø ûkininkai 1939 m. pradþioje norëjo mokyklai nupirkti sklypà Oniûnø kaime. Taèiau þemës nu- pirkti nepavyko. Mokytoja B. Kukenaitë raðte Panevëþio apskrities mokyklø inspektoriui siûlë mokyklà statyti Ðalteniø kaime Broniaus Vilimavièiaus sklype arba Oniûnø kaime Petro Aleknos sklype61. Miliûnø ir Oniûnø kaimø

KUPIÐKIS 2010 /8 83 kaimø istorijos Nelauktø sveèiø sulaukdavo ir prie kelio gyvenæs Bro- nius Vilimavièius. Broniui Vilimavièiui tremtá priðaukë be ðeimininko þinios þiemà papjauta kiaulë. Kruvinà, dar ðiltà kiaulæ ávertë á veþimà ir iðvaþiavo. Likæs ant sniego kraujas iðdavë, kas ávyko. Þmonës veþimà su arkliu matæ net Terpeikiø kaime. Á sodybà arklys gráþo vienas. Po ðio ávykio apie iðveþimà praneðë Geleþiø valsèiaus virðaitis Jurèenko. Ðeima turëjo slapstytis. „Slëpëmës Þaguniø kaime, Miliûnø kaime pas Petrà Balèiûnà, Onà Bal- èiûnienæ, Tiltagaliuose pas Þilá“71. Ona Vilimavièienë nuk- lydo net á Bauskës rajonà Latvijoje, slëpësi Pasvalio rajone pas gimines. „Sugráþæ su tëvu á namus nieko neradome. Tuðèioje seklyèioje pasistatëme eglutæ, ant ðventinio Kûèiø Ðalteniø kaimo þmonës. Sëdi ið kairës pirmas A. Venckus, stovi ketvirtas Vincas Savièiûnas. 1935 06 07 stalo beveik nieko nebuvo, tik plotkelës ir þvakelë. Vakare á duris pasibeldë nelaukti sveèiai ir iðveþë tëvà á Subaèiaus gyventojus vokieèiø kareiviai vaiðindavo konservais“67. kalëjimà. Su broliuku Benantu likome vieni“72. Praëjus karui prasidëjo nauji gyvenimo vargai. Skrebø B. Vilimavièius á Vorkutà iðkeliavo 1950 m. gruodþio ir partizanø naktiniai þygiai, kaimynø skundimai, trë- 23 d. Vaikus priglaudë tëvo brolis Juozas, vëliau motina mimai, þemës ir kito turto netektis, kolûkiø kûrimasis giminiø dëka juos iðsiveþë á Pasvalio rajonà. Á namus Ona pakeitë ðio kaimo þmoniø gyvenimus. Ðaltenieèiai tapo Vilimavièienë su vaikais sugráþo pasibaigus trëmimams. uþsidaræ, maþiau bendravo, taèiau sekë to meto ávykius. Tëvo ir vyro ðeima sulaukë 1955 m. liepos 2 d. Vilimavi- Pas Povilà Aleknà Amerikos balso per radijà ateidavo èiams buvo leista uþimti tik vienà namo pusæ, o kitoje klausytis Jonas Pateckas, Povilas Kasmauskas ir kiti kaimo gyveno didelë Jurgio Marganavièiaus ðeima. Bronius ir vyrai. „Vyrai radijo klausydavo uþsidëjæ ausines. Dainuo- Ona Vilimavièiai sulaukë graþios senatvës. Bronius mirë davo Kipras Petrauskas. Visiems labai patiko daina „Ûþia turëdamas 77, o Ona – 86 metus. Vaikai tëvus palaidojo giriala“, – pasakojo D. Fuksienë68. Kaimo vyrai kortomis Geleþiø kapinëse, Karazijø ðeimos kapavietëje. loðdavo pas Aleksà Lapiená, Broniø Vilimavièiø. Ðal- Tremtis palietë ir Danieliø Varnauskà. Niekas neþino tenieèiai laukdavo á kaimà atvykstanèio kalendavoti tikslios jo ðeimos iðveþimo prieþasties. Þmonës kalbëjo, Subaèiaus klebono. Pietus ruoðdavo Emilija Maþeikienë, kad sovietams jis uþkliuvo dël neatveþtø pyliavø, pagal- Ona Vilimavièienë ir kitos kaimo moterys69. bos partizanams. „Dëdæ Danieliø á Sibirà veþë du kartus. Trys ðeimos neiðvengë tremties. Aplinkiniø kaimø vy- Pirmà kartà suëmë 1946 m. Að su mamytës duotais pini- rai nenorëdami patekti á sovietø kariuomenæ iðëjo á mið- gais nuvaþiavau á Vilniø ir ëjau pas advokatà, jo praðiau, kus. Slapstësi pavieniui ir bûreliais. Povilo Kasmausko kad Danieliø paleistø ið kalëjimo. Niekas nepadëjo. Dëdæ berþynëlyje ir uþ kapiniø tvoros atsargumo dëlei buvo ið- iðveþë á Intos lagerá. Já paleido po dvejø metø dël labai kastos duobës, kurios maþai buvo panaðios á partizanø silpnos sveikatos“73. Antrà kartà Danieliø iðveþë 1951 10 bunkerius. Á Povilo Kasmausko namus partizanai uþsuk- 02 á Tomsko srities Aukðtutinës Ketës lagerá.Tremties davo ið Ðimoniø ir Þaliosios girios. Tai þinojo vietos gy- neiðvengë G. Sarapaitë ir sûnus Juozas. Kalbinti aplinkiniø ventojai. Kaþkas stribams iðsitarë, kad Povilas turi ðau- kaimø þmonës plaèiau negalëjo papasakoti ðios ðeimos tuvà. „Tëvà suëmë 1949 m. rudená. Ardamas laukà pa- iðveþimo detaliø. Vidas Paðtukas eidamas á mokyklà matë matë, kad nuo Miliûnø pusës atvaþiuoja pilna maðina rusø kieme pakinkytà veþimà ir á ratus sudëtus rakandus. kareiviø, o nuo Gudgalio – artëja pësèiøjø garnizonas. Janina Aleknienë pasakojo, kad jos vyras Juozapas padëjo Buvo suimtas ir nuveþtas á Subaèiø. Po pirmo suëmimo iðsiruoðti á kelionæ, atneðë laðiniø, duonos ir iðlydëjo kai- gráþo á namus. Antrà kartà suëmæ nebepaleido. Iðveþë á mynus. Ið tremties Elena ir Danielius Varnauskai su sûnu- Vilniø, o ið ten pateko á Intos lagerá. Yra pasakojæs, kad mi Juozu sugráþo 1958 10 02. Savo namuose rado ásikû- kentë nuolatiná badà. Dël visiðko iðsekimo buvo pagul- rusià septynmetæ mokyklà. Tremtinius priglaudë Elenos dytas á ligoninæ. Teko valgyti þiurkes, ið mëðlo iðtrauktas giminës – Sarapø ðeima, gyvenusi Lukoniø kaime. Vëliau ropes“70. Lietuvon Povilas Kasmauskas sugráþo 1957 m. ðeima ásikûrë Pamarnakiuose. Ten Danielius mirë sulau- Ðeimà sukûrë su Emilija Kireilyte. 1960 m. vasario 19 d. kæs 82 metø, palaidotas Terpeikiø kaimo kapinëse. jiedu susilaukë sûnaus Stasio. Jonas ir Emilija Kasmauskai Ðalteniø ir Miliûnø kaimuose 1949 m. berþelio 4 d. mirë sûnui esant tremtyje. Palaidoti visai ðalia savo namø, buvo ákurtas kolûkis „Lietuvis“. Pirmuoju jo pirmininku Ðalteniø kapinëse. Povilas Kasmauskas mirë jau sulaukæs tapo Povilas Alekna, vëliau – Vincas Savièiûnas. Visi nepriklausomybës, labai dþiaugësi atgavæs þemæ. Gyvas ðaltenieèiai suprato, kad þemë, tëvø sunkiu darbu ágytas bûdamas kapinëse iðsirinko amþino poilsio vietà po turtas nebëra jø nuosavybë. Danieliaus Varnausko dideliu berþu. Ten sûnus Stasys já ir palaidojo 1995 10 19. namuose atsirado kontora, o Jono Maþeikos – skaitykla.

84 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos

Ðalteniø pradinës mokyklos mokiniai su mokytoja Aldona Vildþiûniene. 1968 Ðalteniø pradinës mokyklos kieme. 1965 Paimti ið þmoniø gyvuliai patalpinti Vinco Savièiûno, Jono nius. Smagiausios geguþinës vykdavo kà tik prieð karà Maþeikos, Danieliaus Varnausko tvartuose. Vincas Pað- Antanui Grigui atmatuotoje þemëje. Tai buvo tie patys tukas á kolûká ástojo paskutinis, 1950 m. spëjæs nusipjauti Paðtukø krûmai. Smuiku grojo Antanas Kibas, armonika ir iðsikulti javus. Broniaus Vilimavièiaus, sugráþusio ið – Liudas Ðeðtokas, Aleksas Matuzevièius, Vincas Sa- tremties, dar ketverius metus nepriëmë á kolûká. Praëjus vièiûnas, Tautvilis Lungys, bandonija – Alfredas Petrulis. penkeriems metams liepë ðerti ir priþiûrëti arklius J. Nors maisto darbðèiø Ðalteniø kaimo þmoniø trobose Maþeikos tvarte ákurtoje fermoje. netrûko, bet buitis buvo skurdi. Vaikai á mokyklà eidavo „Mano Juozas su kitais vyrais daug metø pjovë javus su medinukais, ið namuose iðaustos vilnos, milo, drobës su arkline maðina. Moterys eidamos ið paskos riðdavo á pasiûtais drabuþëliais. „Ðeimoje pinigø trûko, todël mama gubas ir sustatydavo pëdus. Javus kartais kuldavo lauke, pati kepdavo duonà, pyragus, sausainius, raugdavo dar- o kartais veþdavo á klojimus. Derliø supildavo þmoniø þoves, virdavo uogienæ. Beveik nieko nepirko ið parduo- klëtyse. Kolûkieèiai uþ vienà darbadiená gaudavo – 200 g tuvës. Vëliau mergaitëms nupirkdavo kaspinø, graþesnio grûdø, reikëdavo atiduoti pyliavas. Iki 1950 m. atlyginimo audeklo suknelëms, paltukams“, – pasakojo V. Paðtukas75. pinigais niekas nemokëjo“74. Ðalteniø kaimo þmonës nepamirðo ið kartos á kartà Po darbo jaunimas noriai rinkdavosi J. Kalvaièio na- perduodamø tradicijø. Kas vaþiuoti arkliu, kas su dviraèiu, muose veikusioje skaitykloje. Èia buvo rodomi ið Kupiðkio ar pësti per ðv. Juozapo ir ðv. Onos atlaidus skubëdavo á atveþti kino filmai, vykdavo ðokiai. Vyresnio amþiaus þmo- Geleþius. Sugráþus ið baþnyèios giminës pulkeliais suguþë- nës ateidavo pasiimti knygø. Ðalteniø kaimo jaunimas tæsë davo á pakermoðæ. „Sveèiuodavosi kaimynai, mano seserø tarpukario geguþiniø tradicijas. Suëjimai vykdavo berþy- ðeimos. Vaiðindavomës tik namuose pagamintu maistu. nëlyje, Vinco Paðtuko krûmuose. Èia linksmindavosi Ðal- Að pati kepdavau duonà, pyragà, sausainius, virdavau teniø, Miliûnø, Varaniðkiø, Varniðkiø kaimø jaunimas. cepelinus su mësa. Sveèiai labai mëgdavo tarkuotø bulviø Nueidavo dainuodami bûriais á Siaurius, Oniûnus, Uogi- koðæ, kurià iðkepdavau kaimiðkoje krosnyje“, – prisimena Janina Aleknienë76. Ðalteniø septynmetës mokyklos I–IV skyriø mokiniai. Pirmoje eilëje ketvirta ið kairës Birutë Vizbaraitë, penkta Sigutë Paðtukaitë, ðeðtas 1950 m. rugsëjá „Lietuvá“ prijungus prie Oniûnø ir Albinas Skupas. Antroje eilëje viduryje sëdi mokytoja Aldona Vir- Varaniðkiø, keturis kaimus vienijantis kolûkis pavadintas bickienë. Treèioje eilëje antras ið kairës stovi Vytautas Ðauèiûnas, treèias „Vienybe“. Nuo tø paèiø metø Ðalteniai priklauso Ku- Vilius Murauskas, ketvirtas Juozas Bartusevièius piðkio rajonui ir iki 1954 m. buvo apylinkës centras. Jà panaikinus, kaimas nuo 1954 iki 1963 m. áëjo á Palëve- nës, o vëliau á Subaèiaus apylinkës sudëtá. 1959 m. suraðy- mo duomenimis, Ðalteniø kaime gyveno 51 þmogus. Apie 1952 m. Miliûnø kaimo kryþkelëje sugriovus Jo- no Maþeikos (buvusius P. Kalvaièio) namus kolûkio sta- tybininkai pastatë naujà kontorà. Jaronimas Èielys, to laikotarpio mokinys, prisimena, kad Jonui Ramanauskui pavyko árodyti tuometiniam Kupiðkio rajono ðvietimo skyriui, kad aplinkiniuose kaimuose yra daug jaunimo, norinèio mokytis ir ðviestis. Tais paèiais 1952 m. Vara- niðkiuose Zozës Zuozienës gyvenamojo namo seklyèioje susirinko Èiuladø, Varaniðkiø, Nièiûnø, Ðalteniø, Miliûnø, Pakarkliø, Siauriø, Oniûnø kaimø jaunimo bûrys77. Èia

KUPIÐKIS 2010 /8 85 kaimø istorijos pradëjo veikti Noriûnø septynmetës mokyklos kom- 13. Ten pat. 14. Ten pat. plektas. 1953 m. ðis 5–6 klasiø komplektas perorganizuo- 15. Ten pat. tas á savarankiðkà Varaniðkiø septynmetæ mokyklà. 1–2 16. Ten pat. klasës liko Miliûnø kaime. 1955 m. Varaniðkiø septyn- 17. Ten pat. 18. Ten pat. metës mokiniai ið Miliûnø ir Varaniðkiø perkelti á Da- 19. Ten pat. nieliaus Varnausko namus Ðalteniuose. Mokyklos direk- 20. Ten pat. 21. LVIA. F.515. Ap.25. B.326. L.359–361. II d. toriais dirbo Antanas Opulskis, Feliksas Kazlauskas, Van- 22. LVIA. F.515. Ap.8. B.1094. L.19. III d. da Januðkaitë, Stasys Þemaitis. 1961 m. rugsëjá á pirmà 23. LVIA. F.515. Ap.2. B.804. L.121–122. IVd. klasæ atëjo tik vienas mokinys, todël septynmetæ nutarta 24. Ten pat. 25. LVCA. F.1250. Ap.3. B.2978. L.1. uþdaryti. Liko tik pradinë mokykla. Joje nuo 1962 m. 26. Ten pat, L.1. rugsëjo vedëja dirbo Aldona Vildþiûnienë. Vidas Paðtu- 27. Ten pat, L.1. kas, ðioje mokykloje baigæs septynias klases, prisimena: 28. LVCA. F.1250. Ap.3. B.2978. L.5. 29. Ten pat, L.7. „Vienoje klasëje mokësi pirmos, antros, treèios klasës mo- 30. Ten pat, L.9. kiniai. Pradinukus mokino Aldona Vildþiûnienë. Kitoje 31. Ten pat, L.10. 32. Ten pat, L.10. klasëje mokësi penktokai, ðeðtokai ir septintokai. Per- 33. Kauno gubernijos, Panevëþio apskrities, Subaèiaus valsèiaus Ðalteniø traukø metu ir po pamokø þaisdavome kvadratà, krepðiná. kaimo 1913 m. iðskirstymo á vienkiemius projekto planas. KEM. B.107. L.1 Jokiø renginiø neruoðdavome“78. Varaniðkiø septyn- 34. LVCA. F.R.743. Ap.3. B.3996. L.1. 35. Makðtelë V. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.4. metëje mokykloje dirbo mokytojai Irena Èeikaitë, Aldo- 36. Balèiûnaitë-Savièiûnienë S. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.10 na Galvonaitë, Vanda Tûskaitë, Bronislava Daukaitë, Ge- 37. Ten pat. 38. Udraitë-Maèienë J. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.29 në Kirðaitë, Aldona Uþusienienë. Klëtyse kolûkio staty- 39. Ten pat, L.29. bininkai árengë mokytojams butus, mokymo dirbtuves. 40. Ten pat, L.30. 1976 m. „Vienybës“ kolûkio þmonës rajono laikraðèio 41. Vilimavièiûtë-Urbonavièienë P. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.7 42. Ten pat, L.8. redakcijai raðë, kad „pradinë mokykla ásikûrusi gana ne- 43. Vilimavièius B. Prisiminimai 2010 m. KEM. B.107. L.21. tinkamoje vietoje. Gretimais stovi didelë karviø ferma. 44. Vilimavièiûtë-Urbonavièienë. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.8. 45. Paðtukas V. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.10.7. L.9. Palei pat mokyklos langus sustumdytos didelës mëðlo 46. LVCA F. 1250. Ap.3. B.2978. L.17. krûvos...“79 Visi norëjo, kad mokykla bûtø perkelta á kon- 47. Petrulis A. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.2. toros patalpas. Prie pastato buvo vietos sporto aikðtynui 48. Ten pat, L.2. 49. Ten pat, L.3. árengti, vietovë nuo visø kaimø vienodai nutolusi. Tø metø 50. Makðtelë V. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.5. rugsëjo pirmàjà aplinkiniø kaimø pradinukai sutiko 51. Alekna J. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.31. 52. Makðtelë V. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.5. naujose patalpose jau Miliûnuose. 53. Aleknienë-Fuksienë D. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.18. Prasidëjusi melioracija beveik sunaikino Ðalteniø 54. Ten pat, L.18. kaimà. Dalis kaimo þmoniø nuo 1968 iki 1972 metø per- 55. Ten pat, L.19. 56. Minkevièiûtë-Navaskienë A. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.16. sikëlë á naujà Miliûnø gyvenvietæ. Taip uþgeso ðeimø þi- 57. Aleknienë-Fuksienë D. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.19. buriai gimtuosiuose namuose. Sugráþti á Ðaltenius pak- 58. Kasmauskas S. Prisiminimai, 2010m. KEM. B.107. L.28. 59. Balèiûnaitë-Savièiûnienë S. Prisiminimai, 2010m. KEM. B.107. L.11. vieèia likæ artimøjø þmoniø kapai, sugràþinta tëvø þemë, 60. Ðeðtokas L. Miliûnai liko be mokyklos // Kupiðkënø mintys. 1996 11 16. neiðblësæ prisiminimai. Visais metø laikais èia taip graþu, 61. LVCA. F.852. Ap.3 B.16. L.118. tylu. Savo vaga èiurlendama Marnakëlë nuplukdo visø 62. Ten pat, L.118. 63. Vilimavièius B. Prisiminimai. 2010 m. KEM. B.107. L.22. èia gyvenusiø þmoniø gyvenimus. 64. LVCA. F.1250 Ap.3. B.2978. L.12. Straipsnio autorë labai dëkinga Alvydui Totoriui ir 65. LVCA. F.R–743. Ap.3. B.3996. L.13–14. 66. Aleknaitë-Fuksienë D. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.19 visiems ðio kaimo þmonëms, suteikusiems informacijà 67. Vilimavièiûtë-Urbonavièienë P. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107. L.8 apie savo ðeimas. Jø atmintis ir pagarba gimtajam Ðalteniø 68. Ten pat, L.18. kaimui neleis pamirðti dar vienos Kupiðkio kraðto vietos. 69. Ten pat, L.7. 70. Kasmauskas S. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.22. 71. Vilimavièiûtë-Urbonavièienë. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.8. Ðaltiniai: 72. Ten pat, L.8 73. Udraitë-Maèienë J. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.30. 1. Aleknienë-Fuksienë D. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107.L.17 74. Aleknienë J. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.26. 2. Ten pat, L.17 75. Paðtukas V. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.26. 3. Ten pat, L.18 76. Aleknienë J. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.27. 4. Ten pat, L.18 77. Èielys J. Prieð 50 metø // Kupiðkënø mintys. 2002 08 21. 5. Totoris A. Vertingas XVII a. Kupiðkio kraðto istorijos ðaltinis // Kupiðkis. 78. Paðtukas V. Prisiminimai, 2010 KEM. B.107. L.27. 2006. Nr.3, p. 21. 79. Ðeðtokas L. Dëmesys kaimo mokyklai // Komunizmo keliu. 1976 02 17. 6. Ten pat, p.21. 7. Balèiûnaitë-Savièiûnienë S. Prisiminimai, 2010 m. KEM. B.107.L.10 8. Aleknienë-Fuksienë D. Prisiminimai,.2010 m. KEM.B.107. L.17 Nuotraukos ið Rimos Savièiûnaitës-Puronienës, Stanislavos 9. LVIA F MKF (ið Lenkijos archyvø) Ap.1. Nr. 20 Id. Uþ ðá ir kitus Savièiûnienës, Janinos Aleknienës, Janinos Udraitës-Maèienës iðraðus ið LVIA bylø autorë dëkoja Alvydui Totoriui Stasio Kasmausko, Danutës Aleknaitës-Fuksienës, Palmiros Vi- 10. Ten pat. limavièiûtës-Urbonavièienës, Vido Paðtuko, Janinos Aleknie- 11. Ten pat. 12. Ten pat. nës asmeniniø albumø 86 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos

Ermina BANYTË-KESYLIENË Gliaudeliø kaimo senoliø veidai

– Gimtine, ten jau laukas plynas. obuolio, – juk ðitokio skonio niekur pasaulyje nebebus… Net labas nieks neatsakys! Bëgant metams lûð senesni þilvièiai, palinks obelys, iððals – Tu nusiprausk rasa akis, – kriauðës. Priaugs jaunø slyveliø, drebulëliø ar topoliø. Að – tavo amþinas gëlynas… Svirties nebebus, bet pastovësi prie akmenimis uþversto Alma Karosaitë „savo“ ðulinio, kurio vandeniu kadaise gaivinosi ar pra- kaità prausë tavo tëvai ir senoliai… Gliaudeliai – kaimas Alizavos seniûnijoje ir parapijoje, Kaip gi nupjausi kurio nors kiemo obelá ar kriauðæ, 2 km á ðiauræ nuo Alizavos, Pyvesos deðiniajame krante, kaip gi nukirsi medá! Taip ir saugojo mano tëveliø Baniø prie Alizavos–Kupreliðkio kelio. Gretimi kaimai: sodyba senojo kaimo gatvæ ir medþius iki 1979-øjø metø. Abejutai, Girsteikiai, Kuokiðkis, ðalia – Puznos miðkas. Vykstant melioracijai, buvo sugriauti ir mûsø sodybos Pirmàsyk minimas 1673 m. kaip Salamiesèio dvaro pastatai, iðkirsti ir iðrauti medþiai, sunaikintas sodas. kaimas. 1820 m. pradedamas minëti ir Gliaudeliø pa- Nebeliko mûsø trobos, o su ja iðnyko ir senojo gatvinio livarkas. Palivarko þemë buvo ásiterpusi tarp valstieèiø Gliaudeliø kaimo gatvë (ulyèia). Nebeliko ir mûsø kaimo þemës, dël to susiformavo du Gliaudeliø kaimeliai1. vienkiemiø (1–2 pav.). Mano gimtasis kaimelis buvo greta Girsteikiø þemës Ið savo tëvelio Jono Banio (1891–1989) pasakojimø ribos, jo gatvë (ulyèia) buvo ðiek tiek nutolusi nuo Aliza- þinau, kad prieð Pirmàjá pasauliná karà mûsø gatviniame vos–Kupreliðkio kelio. Senosios pirkios stovëjo galu á kai- kaime buvo ðeðiolika kiemø. Rytø pusëje: Baltrûno, mo gatvæ. Visi kiekvieno kiemo pastatai buvo vienoje gat- Tamoðiûno, Striðkos, Meðkelio–Griciûno, Prunckaus, vës pusëje. Kiemai buvæ aptverti statinëmis tvoromis. Klo- Banio, Daubaro Ipoliaus, Januðausko. Vakarø pusëje: jimai buvo pastatyti rëþiuose atokiau nuo kaimo gatvës. Medelinsko, kito Tamoðiûno, Jasinsko, Januðkos, Dau- Liepos, klevai, uosiai, þilvièiai, vienur àþuolas, kitur baro Vinciuko, Kairio, treèio Daubaro, Einorio (ið pietø ieva augo prie trobø ir klëèiø abiejose „ulyèios“ pusëse. á ðiauræ). Augo ir sodeliai. 1924 ar 1925 m. vasarà Jono Banio ðeima vaþiavo á Skirstant Gliaudelius (abu kaimus) viensëdþiais 1935 Kupiðká fotografuotis (3 pav.). Ið nuotraukos þvelgia ma- metais, mano tëvai pasiliko gyventi kaimo vietoje. no senelë Natalija Banienë-Janulionytë (1852–1930). Ji Kaimynai savo trobesius nusigriovë, o medþiai taip ir liko. á Gliaudelius atitekëjo ið Daukuèiø kaimo. Teko palaidoti Net ir augusieji prie klojimø. Vieni kaimynai ásikûrë jai 19-metæ dukrà Petronëlæ, velëjusià drobæ Marisinavos vienkiemiuose arèiau Pyvesos upës, kiti – Puznos miðko eþere, iðleisti dukrà Elþbietà uþ Atlanto. Naðle senelë tapo pusëje. Jø vaikai vis atbëgdavo „ulyèion“: po Iðdagà ir 1911-øjø sausyje, kai net daktaras Zaborskis nebepagydë Dåglas pabraidþioti, palakstyti po „savo kiemà“. Net ir nuo geltos senelio Juozapo Banio (1836–1911). Jos ran- tie, gimæ jau vienkiemiuose. Suaugusiam gi daugybë jaus- kose þolynas. Tai rûtos. Senelës ir mûsø mamos suknelës mø uþplûs ðirdá, prisiartinus ir prisiglaudus prie „savo“ ið namuose austo „èerkaso“ (vilna ir medvilnë). Gliau- berþo ar klevo, atsikandus senosios „savos“ obelies deliø kaime uþaugusi mûsø mama Stefanija Tamoðiûnaitë- 1.Gliaudeliø kaimo gatvë. Jono Banio sodyba. Iki 1979 2.Jono Banio sodyba, statyta 1918–1920 m. Iki 1979

KUPIÐKIS 2010 /8 87 kaimø istorijos Banienë (1899–1977) anksti neteko tëvelio. Jis mirë apie 1912- uosius. Dvylikametë Stefanija buvo vyriausias vaikas ðeimoje, kai teko arklio traukiamu veþimu bëgti nuo Pirmojo pasaulinio ka- ro fronto link Gaigaliø ir atgal. Paauglei reikëjo slaugyti broliu- kus ir sesutes, nors Staponiukà, Juziukà, Jugasytæ vis tiek pasi- glemþë ðiltinë, skarlatina ar dif- teritas. Liko tik deðimèia metø jaunesnë sesuo Pranutë (g.1910). Mûsø stiprioji mama – motina, 1924 m. netekusi maþo sûnelio Apaliuko. Ji sakydavo, jog nebuvo dienos, kad bûtø jo neprisiminusi 4. Trys seserys Banytës: Ermina – visà gyvenimà. Matyt, vasaros Kesylienë, Akvilë Jakubkienë, Birutë Vaièienë. 1956 pabaiga, kad sesutë Akvilë su jurginu. Gal jurgino þiedas ir ra- 3 Jono Banio ðeima: motina Natalija maus bûdo mûsø tëtës ðvarko Janulionytë–Banienë, dukrelë Akvilë, þmo- na Stefanija Tamoðiûnaitë–Banienë. 1925 atlape? Jono Banio ðeimoje uþau- gome trys seserys: Akvilë (g. 1920), að – Ermina (g.1929) (1843–1915) raðë: ir Birutë (g.1933)(4 pav.). Patogios, mielos Lietuvos mergytës, Apie 1908 metus iðvykusi á Amerikà tëtës Jono Banio Tarytum ponø turtingø dukrytës, sesuo Elþbieta iðtekëjo Filadelfijoje uþ Jono Klemkos, Tarytum vargo sunkaus neregëjo, kilusio ið Pandëlio parapijos (5 pav.). Tik vis seklyèioj ant ðilkø sëdëjo… 1931 m. vasarà mûsø ðeima Gliaudeliuose nusifo- Daugelyje kiemø mûsø Gliaudeliuose uþaugo dviejø tografavo su senele Ona Tamoðiûniene ir mamos seserimi motinø vaikai. XIX a. ir XX a. pradþioje moterys daþnai Prane Tamoðiûnaite. Ant mamos keliø að – Ermina, ðalia mirdavo gimdydamos dar jaunos. Taip atsitiko ir mûsø – sesuo Akvilë (6 pav.) senelës Onos Tamoðiûnienës seseriai Girsteikiuose. Mûsø mamos motinà Onà Tamoðiûnienæ-Eidukonytæ Senelës brolis Juozapas Eidukonis gavo þemës Mari- (1872–1952) vadinome Babyte. Ji augo „anuose“ Gliau- sinavoje kaip Lietuvos savanoris. Pirmoji jo þmona mirë deliuose, iðtekëjo uþ mûsø kaimo Antano Tamoðiûno, o jis palikdama septynis vaikus: Antosæ, Valiusæ, Stefanijà, – senelis – mirë 45 metø amþiaus. 5. Elþbietos Banytës ir Jono Klemkos vestuvës Filadelfijoje. Apie 1914 Uþaugo tik mûsø mama Stefanija ir Pranë. Senelë Ona turëjo dvi seseris ir tris brolius. Sesuo Paulina ir brolis Steponas iðvaþiavo Ame- rikon. Senelës broliai Juozapas ir Steponas buvo paimti á Rusijos caro kariuomenæ (7 pav.). Prieð Pirmàjá pasauliná karà ið daugelio mûsø kaimo ðeimø va- þiavo jaunimas á Amerikà. Sunkiai dirbdami prasigyveno, vaikus iðmokë, bendravo jø ðeimos. Lie- tuviai tuokësi su lietuvaitëmis. Siuntë á Lietuvà giminëms foto- grafijas. Deðimtmeèiai keitë ves- tuviniø sukneliø madas, pamergiø ðukuosenas… Matyt, á nuotraukas þiûrëdamas tuomet nuo Birþø kraðto kilæs Stanislovas Dagilis

88 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos

6. Jonas Banys, Stefanija Banienë su dukrele Ermina, Akvilë Banytë, 8. Povilo Varanausko ðeima vienkiemyje prie Pyvesos: medikë Paulina Ona Tamoðiûnienë, Pranë Tamoðiûnaitë. 1931 Varanauskaitë-Gurklienë, Pranë Varanauskienë, reþisierë Stasë Vara- nauskaitë-Lukðienë, Algis Varanauskas. Apie 1961 Elþbietà, Pranæ, Kaziunæ ir Kazá. Atëjusi pamotë buvo vaikams labai gera ir augino juos kaip tikra motina. Apie senelë O. Tamoðiûnienë. Trobesius kaimo gatvëje nu- jà vis pasakodavo mûsø senelë. Ið senelës Onos suþinojome, griovë, bet vis augo aukðta kriauðë. Jos neáveikë ðaltos kaip rypuoja naðlaitë: þiemos, ji vis þydëjo iki 1979 metø ir augino nedideles Aisiu unt kalnalio, motutas kapëlio, kriauðes. Jà vadinome „Babytës grûðnia“. Pranës ir Povilo Tai pasiklausiu savo motinalas. Varanauskø ðeimoje vienkiemyje gimë dar du vaikai – – Oi motula mono, oi ðirdala mono, Algis (1937–1991) ir Stasë (g. 1943) (pav. 8). Prataryk þodëlá, duoka mon rodalá! Vakarinëje kaimo gatvës pusëje, prieð mûsø, t.y. Banio, – Neraudok, dukrala, neliek aðarëliø, klëtá, stovëjo medinis Daubaro kiemo kryþius. Vinciene Bo yra dalala ir dël siratëliø. vadino Petronëlæ Daubarienæ (1854–1939), mokëjusià Mûsø mamos sesers Pranës uþkurys – Povilas Va- nerti dailias nytis, reikalingas audimo staklëms. (Jos ranauskas (1907–1959) buvo ið Þiliø kaimo. Dukra þmogø vadino Vinciuku, nes kaime buvo trijø Daubarø Paulina gimë 1932 m., o 1935-aisiais jie jau këlësi á vien- kiemai). Du sûnûs ið jø namø dirbæ Juodiniø dvare. Kai kiemá prie Pyvesos. Nuo tada vienkiemyje gyveno ir mûsø Vincienë liko tik su serganèia seserimi Pelionija Vai-

7. Onos Tamoðiûnienës-Eidikonytës broliai carinës 9. Petronëlë Daubarienë „Vincienë“ prie 10. Alfonsas Vaivada ir Urðulë Gokutë-Vai- Rusijos kariuomenëje: ið deðinës pirmas Steponas savo gryèios. 1934 vadienë su dukrele Danute V. Daubaro kieme Eidikonis, antras – Juozapas Eidikonis. XX a. pr. Gliaudeliuose. 1934

KUPIÐKIS 2010 /8 89 kaimø istorijos ðulinys ir veðli ieva. Tai Jasinsko kiemo vieta. Nepraturtëjo Juozapas Jasinskas uþdarbiaudamas Amerikoje ir Sevas- topolyje, vis sugráþdamas namo. Þmona Petronëlë uþaugino penkis vaikus: Ona ir Juozas iðvaþiavo Amerikon, Liuda iðte- këjo uþ Kupreliðkio Plerpos, Veronika pa- sirinko Kalnagaliø Danieliø Selezniovà. Sûnus Albinas Jasinskas (1900–1969) ve- dë 1929 m. Onà Varanauskaitæ (g.1899) ið Abejutø kaimo. Nei karto nebuvusi li- goninëje sulaukë 101 metø amþiaus. Nuos- tabaus gerumo moteris – dëdina Ona labai mylëjo vaikus, nors savø neturëjo. Ligi gilios senatvës graþiai verpë linus ir 11. Alfonsas ir Urðulë Vaivados Þadeikiø kaime su 12. Ona Varanauskaitë-Jasinskienë, vilnas. Jasinskø vienkiemis buvo prie Py- dukronis Palma ir Danute. 1953 ðvenèianti ðimto metø jubiliejø.1999 vesos. Po melioracijos ji gyveno Zasiny- vadaite, pasikvietë ið Þadeikiø sûnënà Alfonsà Vaivadà èiuose, Algio Varanausko ðeimoje (12 pav.) (1899–1963). Jis vedë Girsteikiø kaimo Urðulæ Gokutæ Medelinsko kiemas buvo kraðtinis „ulyèios“ vakarinës (1905–1992). Dukra Danutë jiems gimë 1932 m. Apie pusës pietuose. Kai jo nebebuvo, ten vis augo eilë aukðtø 1938 metus Vaivados su tetomis iðsikëlë á Þadeikius. Ten drebuliø. Senasis Kazimieras Medelinskas (1864–1909) uþaugo dar viena dukra, vardu Palma (g.1940) (pav. ir Viktorija Medelinskienë-Jevaltaitë (1869–1929) 9,10,11). augino sûnus Lionginà ir Povilà ir dukteris Anelæ, Paulinà Daubaro–Vaivados pirkios po 1938-øjø nebebuvo, tik ir Monikà. Iðtekëjusi Anelë Rinkûnienë gyveno Di- iðliko „Vaivodos sodas“ ir akmenimis neuþverstas èiûnuose, mirë 1974 m. Dabar jos dukra Paulina Panevë- „Vaivodos ðulnys“. Sultingi rûgðtiniai obuoliai tiko tik þyje, o Bronë ir Birutë jau mirusios. Paulinos Puluikienës naminiam vynui, o net pusiau nulûþusios alyvinës obels (1903–1999) dukterys – Alma ir Bronë. Monika Mede- ðakos vis þydëjo ant þemës ir augino perðvieèiamus linskaitë (1907–1983) iðtekëjo uþ naðlio Petro Ðidlausko, geltonus obuolius. Á pietus, ðienaujamoje pievelëje, jau Alizavoje augino dvi jo dukras – Vandà ir Emilijà ir vienà augo jauni topoliai (tapola¤), buvo akmenimis uþverstas savo – Idà. Liongino Medelinsko (1902–1976) þmonà 13. Medelinskai: ið kairës seserys Monika, Anelë ir Paulina. 14. Petronëlës Baltrûnaitës dukra Antosë su vyru Paulæ Tikaiþaitæ (1903– Broliai Lionginas ir Povilas su þmonomis: Paulina Jonu Vaièiulënu ir dukra Adele. JAV. Apie 1930– 1986) ið Einoriø kaimo Tikaiþaite ir Elþbieta Daubaryte. Apie 1974 1940 vadino Lionginiene. Jø vienkiemis mûsø Gliau- deliuose buvo prie keliuko á Puznos miðkà. Ðeimoje uþaugo trys sûnûs: Bronius (miræs 2007 m.), Apolina- ras gyvena Alizavoje, Al- bertas – Panemunyje (Ro- kiðkio raj.). Povilas Mede- linskas (1895–1979) vedë savo kaime Ipolito Dau- baro dukterá Elþbietà. Jie pasistatë vienkiemá prie Pyvesos. Apsiðvietæs þmo- gus Povilas Medelinskas – kaimo giedotojas, prieðka- rio seniûnas. Elþbietà Me- delinskienæ (1900–1983) vadino Poviliene. Po me- lioracijos jiems teko persi- kelti á Alizavà (pav. 13). Rytinëje kaimo gatvës

90 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos

15. Petronëlë Baltrûnienë su Jono Pilypo 16. Juzefa Klypaitë-Pilypienë-Glemþienë, 17. Siuvëja Ona Muntvidaitë su vyru Antanu ðeima. Stovi Joana Pilypaitë. Juzefa Klypaitë- Joana Pilypaitë, Bronius Glemþa ir jo tëvas Tamoðiûnu ir dukrele Alma. Stovi siuvëja mo- Pilypienë sëdi su dukrele Adele. 1938 Jonas Glemþa (1911–1986). Apie 1947 kinë Zofija Puluikytë, Antano sesuo Genovaitë, mokinë. Apie 1949 pusëje, pietiniame gale, buvo Kazimiero Baltrûno kiemas. Sûnus Antanas mirë jaunas, tuoj po Pirmojo pasaulinio karo. Pilypo kiemo pusëje á þemæ ásispaudæ dideli plokðti Duktë Antosë Amerikoje iðtekëjo uþ Jono Vaièiulëno, akmenys þymëjo takà ið ulyèios á Tamoðiûno kiemà. Ðalia kilusio ið Galvokø kaimo. Tëvas Kazimieras mirë apie 1930 vis kerojo dekoratyvinis krûmas. Pirmosios Jono Tamo- metus. Apie 1934 m. pas naðlæ Petronëlæ Baltrûnienæ ðiûno þmonos vaikai: Kazimieras, Juozas, Valerija ir Ju- persikëlë ið Indriðioniø Jonas Pilypas su þmona Juzefa hana. Valerija su broliais iðvyko Amerikon. Antroji J. Ta- Klypaite, kilusia ið Þadeikiø, – Jono Vaièiulëno dukte- moðiûno þmona – Janulytë ið Girsteikiø mirë 1927 m. Jos rëèia. Darbðtus þmogus Jonas Pilypas (1902–1939) suge- vaikai: Bronë, Ona, Antanas ir Genë. Iðtekëjusi uþ Tûskos bëjo gydyti kaimynø gyvulius. Nuo kraujo uþkrëtimo Juhana (Jugasia) gyveno prie Palëvenëlës; vëliau naðlys anksti mirë Joanos (g.1932) ir Adelës (g.1938) tëvelis. P. Tûska vedë jos seserá Onà. Uþ Jankausko iðtekëjusi Bronë Baltrûnienë mirë apie 1944 m. augino du sûnus Pandëlio parapijoje. Antanas Tamoðiûnas Vienkiemyje trobesius baigë statyti antras Juzefos vienkiemá Gliaudeliuose pasistatë prie Alizavos–Kup- Pilypienës (1906–1980) vyras – Jonas Glemþa (1911– reliðkio kelio. Jo þmona – gera siuvëja Ona Muntvidaitë 1986) ið Repeniðkio kaimo. Jø sûnus Bronius Glemþa ið anø Gliaudeliø. Apie 1949 metus jie apsigyveno Kaune. (1943–2006) – kultûros darbuotojas, Panevëþio apskrities Gabus stalius Antanas Tamoðiûnas (1910–1987) darë gra- chorø dirigentas, meno saviveiklos kolektyvø, „Kupiðkënø þius kambario baldus. Jø dukra Alma (g.1943) – daili- kapelijos“ vadovas. Adelë Pilypaitë-Baltakienë – medi- ninkë. Gliaudeliø vienkiemyje pasilikusiai Genovaitei 18. Kaimo dainininkë ir giedotoja kë, gyvena Raudondva- Tamoðiûnaitei (1911–1996) teko perkelti trobà á Alizavos Genovaitë Tamoðiûnaitë ryje, Kauno raj., Joana miestelá. Senatvëje Kupiðkyje jà globojo mûsø kaimo Pilypaitë-Balnienë, mo- Alfonso Laurinonio þmona Sofija (pav. 17, 18). kytoja, – Subaèiuje. Ðalia Jono Tamoðiûno buvo Striðkos kiemas. Pirmojo Buvusiame Baltrûno- pasaulinio karo metu senoji Striðkienë su sûnumi Jonu ir Pilypo kieme vis augo þil- dukra Veronika traukësi nuo fronto. Jonas prie Gaigaliø vièiai, liepos ir labai aukð- þuvo. Veronika vëliau iðtekëjo uþ Girbuèiø kaimo Ku- ta laukinë obelis. Jø vien- liuko. Sûnø Antanà Striðkà paëmë á caro armijà. Frontan kiemis buvo nutolæs apie jo nesiuntë, leido dirbti siuvykloje, tai jis laimingai gráþo 300 m á pietus nuo senojo namo. Þinomas siuvëjas Antanas Striðka (1879–1942) kaimo gatvës. Dabar tas turëdavo mokiniø („uèniø“). Vienà ið jø – Miliûnø kaimo tuðèias vienkiemis nyksta Vandà Grunckaitæ – jis vedë. Ðeimoje uþaugo sûnus Jonas (pav. 14, 15, 16). ir dvynës seserys Ksaverija ir Vincenta (g.1927). Vanda Ðiaurinëje Baltrûno- Striðkienë (1893–1981) ne tik verpë, audë namuose,

KUPIÐKIS 2010 /8 91 kaimø istorijos metø Meðkelytë-Griciûnienë mirë, naðlys vedë kaimo siuvëjà Adelæ Daubarytæ (1892–1962). Antanas Griciûnas (1878–1944) buvo kaimo ðviesuolis, domëjosi spauda. Prieð skirstant á vienkiemius statyta nauja troba sudegë 1933 m. per kaimo gaisrà. Griciûnai ásikûrë Uþubalyje, netoli Puznos miðko. Augino naðlaitæ Emilijà Trainiûnaitæ (g.1921), ji iðtekëjo uþ Juozo Laurinavièiaus. Po 1944 metø Adelë Griciûnienë turëjo uþkurá Albinà Einorá (mirë 1959 m.) ið Muntvidø kaimo. O senosios Meðkeliø gryèios krosnies griuvësiai pasidengë þeme, apaugo þole. Beliko tik þalias kalnelis prie alyvø krûmø, po didþiàja liepa uþ mûsø klëties. Ið „Griciûno ðulinio“ laistëme darþà. Mûsø, t.y. Jono Banio, naujoji troba buvo pastatyta Prunckaus gryèios vietoje (jø þemæ tëtë nupirko Prunc- kams iðsikeliant á Raudondvará, prie Kupreliðkio). Ðiaurinëje mûsø kaimo pusëje buvo Vinco Daubaro brolio Ipolito kiemas. Já vadino Ipoliumi, þmonà – Ipaliene, o penkias dukteris – Ipalaièiomis. Jø sûnus mirë maþas 1915 m. nuo ðiltinës, tuoj po to mirë ir tëvas Ipolitas. Pirmosios jo þmonos dukra Veronika iðvaþiavo Amerikon, o Emilija iðtekëjusi gyveno Pandëlyje. An- trosios þmonos – Anelës dukterá siuvëjà Adelæ vedë kaimynas naðlys Antanas Griciûnas. Duktë Juzefa (1898– 1956) iðtekëjo uþ Petro Virbalo (1902–1980) ir gyveno Suvaizdþiø kaime prie Pandëlio. Jø ðeimoje uþaugo du sûnûs: Bronius (1928–2007) ir Vladas (g.1930). Baigæ 19. Gliaudeliø kaimo siuvëjas Antanas Striðka, jo uoðvë Grunckienë, technikumà jie dirbo melioracijoje: Bronius Varënos, o gyvenusi 101 metus, þmona Vanda Grunckaitë ir sûnelis Jonas. 1920 Vladas – Birþø kraðte. augino retus augalus, bet ir dirbo vyriðkus darbus miðke. Senoji Anelë Daubarienë gyveno kartu su dukra Sûnus Jonas (1918–2006) mokëjo staliaus darbus, vedë Elþbieta ir þentu Povilu Medelinsku viensëdyje prie Genæ Ðaltytæ, gyveno Pandëlyje. Jø vaikai miestuose. Pyvesos. Ji apako ir mirë 1949 metais. Daubaro kiemo Ksavera iðtekëjo uþ Stanikûnø Romo 20. Ksaverija Striðkaitë, Jonas Striðka, Vincenta 21. Anelë Daubarienë „Ipalienë“ su dukra Kalvelio. Vincenta Gliaudeliuose – uþ Striðkaitë. 1943 Adele ir þentu Albinu Einoriu. Apie 1948 Vytauto Muntvido (1930–1996). Vin- centos sesuo Ksaverija ir Vincentos vai- kø Jono ir Liucijos ðeimos dabar gy- vena Panevëþyje. Striðkos vienkiemis buvo anapus kelio, prie keliuko á Puznà. Striðkos obelys vis augo senojo kaimo vietoje: saldinë, alyvinë, „kreivakotë“ – kreivu kamienu, auginanti kvapnius geltonus obuolius. Sodybvietæ ardavo. Tame laukelyje iðaugo berþas. Jis atrodydavo lyg ábridæs á javø laukà (pav. 19, 20). Á ðiauræ nuo Striðkos bûta Meðkelio kiemo. Du broliai Meðkeliai iðvyko Anglijon prieð Pirmàjá pasauliná karà. Pas Meðkelytæ atëjo uþkurys Antanas Griciûnas ið Bakðënø. Prie savo trobos Meðkeliø senoliai buvo pasodinæ lie- pelæ. Vëliau storiausià kaimo medá va- dino ðimtamete liepa. Kai po 1915

92 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos vietoje, uþ mûsø naujojo tvarto, vis augo aukðtas uosis. Obelá ðalia uþversto akmenimis ðulinio nulauþë rudens vëtra. Uþ mûsø darþinës ilgai augo kriauðë, kurià vadinome „Ipo- liaus dûlia“ (pav. 21, 22, 23). Rytinëje ulyèios pusëje, prie Girsteikiø þemës ribos, buvo Janu- ðausko kiemas. Viktoro Januðausko ir jo pirmosios þmonos Kotrynos vai- kai: Ona, Veronika ir Petras. Antro- sios Viktoro þmonos vaikai Elþbieta, Karolina ir Jonas iðvyko Amerikon. Gráþusi Elþbieta gyveno Panevëþyje. Kotrynos dukra Veronika mirë jauna, Ona iðtekëjo uþ Girsteikiø kalvio naðlio Trainiûno. Ðlubèiojantis Petras Januðauskas (1878–1935) vedë Pra- nutæ nuo Kupreliðkio. Kai Pranutë susirgo, á Gliaudelius persikëlë ið 22. Juzefa Virbalienë su sûnumi Vladu savo sode 24. Januliø ðeima Filadelfijoje, JAV. Apie 1936 Kurkliø jos sesuo Ona Þukauskienë Suvaizdþiuose. 1951 su savo suaugusiais vaikais – Akvile, nulionytë ið Daukuèiø. Jø duktë Elþbieta ir Antanu. Tik sûnus Anta- Konstancija ir sûnus Jonas iðvyko nas apsigyveno Gliaudeliuose, ásiren- Amerikon. Duktë Elþbieta iðtekëjo gë vienkiemá prie keliuko á Puznà. uþ Muntvydø kaimo Kulieðiaus, o Antanas Þukauskas (1913–1979) Nastazija – uþ Stasio Einorio. Pas se- vedë Elþbietà Eidukonytæ ið Marisi- nelius Einorius Gliaudeliuose keletà navos. Vëliau naðle tapusi Elþbieta metø gyveno Elþbietos dukra Pranu- Þukauskienë (1911–1990) gyveno të Kulieðytë. Kai Pranutë 1927 m. ið- dukros Bronës ðeimoje Kupiðkyje. tekëjo uþ Jono Mikonio, pasiëmë á Bak- Karolina Januðauskaitë Ameri- ðënus ir senelá Matà Einorá. Jis mirë koje iðtekëjo uþ Janulio, kilusio ið 23. Juzefa Daubarytë-Virbalienë ir Petras Virba- 1937 m. Vëliau Mikoniai priglaudë las. 1951 Girsteikiø kaimo. Jø dukros Geno- Bakðënuose ir tetà Nastazijà ið Munt- vaitë ir Elena Filadelfijoje draugavo su Elþbietos Banytës- vydø, devynerius metus slaugë jà nebevaikðèiojanèià. Klemkienës dukra Stefanija (g.1918) (pav. 24). Einoriø trobà nupirko Antanas Kuèinskas ið Girs- Vakarinëje „ulyèios“ pusëje, prieðais aukðtàjá Januðaus- teikiø, mat jo þemë buvo prie Gliaudeliø ribos. Paulinà ko klevà buvo troba prie eglës. Tai Einorio kiemas. Uþ Ma- ir Antanà Kuèinskus visi laikæ mûsø kaimo þmonëmis. Jø to Einorio buvo iðtekëjusi Natalijos Banienës sesuo – Ja- sûnelis Poviliukas pokaryje mirë nuo meningito, uþaugo 25. Ðiaurinis Gliaudeliø kaimo gatvës galas. Kairëje Mato Einorio- Antanas ir Valdemaras (jau miræ). Antano sûnus gyvena Antano Kuèinsko trobos vieta. Tolumoje Kuèinsko vienkiemis – jau Girsteikiuose. Á tos Einorio–Kuèinsko trobos priemenæ Girsteikiø þemëje. 1977 reikëdavo áeiti per didþiulá akmená, gulintá vietoje laiptø – kaip ir prie kitø senojo kaimo gryèiø (pav.25, 26). Su mûsø, t.y. Banio, kiemo svirtiniu ðuliniu lygiavosi Kairio ðulinys (lygiavosi ir kitø kaimynø ðuliniai). Anta- nas Kairys (1860–1906) buvæs raðtingas, rinkdavæs kai- mo draudimo mokesèius dubenin. Jo þmona Ona Kai- rienë-Vadlugaitë (1862–1906) ið Girsteikiø. Jø ðeðio- likametis sûnus Kazys mirë, uþaugo dukterys: Ona, Do- micelë, Stefanija ir Valerija. Amerikonas Juozapas Banys 1923 m. kaimynæ Domicelæ vedë. Jie Filadelfijoje dirbo siuvykloje. Dvi Domicelës seserys iðvaþiavo Argentinon: Stefanija Kairytë-Valentëlienë (1896–1968) ir Valerija Kairytë-Peèiûrienë (1901–1943). Vyresnioji Ona Kairytë (1892–1966) turëjo uþkurá

KUPIÐKIS 2010 /8 93 kaimø istorijos

27. 1935 m. statyta Laurinoniø troba vienkiemyje, ðalia kelio á Puznos 26. Mato Einorio vaikaitës Pranutës Kulieðytës ir Jono Mikonio vestuvës miðkà. Apie 1946 Bakðënuose. Antras ið deðinës sëdi M. Einoris. 1928 rinonio kiemo þenklas. Jo medþiai neuþstojo (pav.27–30). Danieliø Laurinoná (1892–1951) ið Kreiveniðkiø kaimo. Pietinëje Daubaro-Vaivados sodo pusëje, prieðais Ið jø ðeðiø gimusiø vaikø uþaugo keturi: Vlada, Alfonsas, didþiàjà Meðkelio liepà, bûta Januðkos kiemo. Ten uþaugo Janina ir Vytautas. Medicinos sesuo Vlada Laurinonytë dvi dukterys ir du sûnûs. Viena Januðkaitë iðtekëjo uþ (g. 1921) 1947–1954 m. kalëjo Intos lageriuose. Dabar Kupiðkio Blaþio. Juozas Januðka vedë Gliaudeliø pali- Vlada Laurinonytë-Grigaliûnienë gyvena Panevëþyje. Ten varko valdytojo latvio Ulmanio dukterá, mokëjusià graþiai ir jos dukra Regina bei sûnus Regimantas. Alfonsas austi, Lizetà (Zetæ). Kraièiui buvo nupirktas Girsteikiø Laurinonis (1923–1996) vedë Zofijà Puluikytæ (g.1929) þemës sklypas ðalia Gliaudeliø laukø. Juozas ir Lizeta ið- ið Abeliø kaimo (Rokiðkio raj.). Ji dabar gyvena Ku- augino tris vaikus: Olgà, Onà ir Jonà. Ona (Ancë) iðtekëjo piðkyje, ten sûnø Zenono ir Stasio, dukros Rimos ðeimos, uþ Jono Samulionio. Jonas Januðka (1908–1990) vedë El- o sûnus Vidmantas Tauragëje mirë 1992 m. Janina Lauri- zæ Palilionytæ (1910–1994). Motina Lizeta su dukra Olga nonytë (1925–1993) su vyru Petru Pilipavièiumi gyveno (mirë 1994 m.) ilgai gyveno savo sodyboje netoli Dëgliø Papilyje (Birþø raj.). Jø dukra Rita – Vilniuje, sûnus Arû- „sodþialkø“. Juozas Januðka mirë 1945 m. nas – Geleþiuose. Keturi Vytauto Laurinonio (1930– Dabar Girsteikiuose gyvenanti Jono ir Elzës Januðkø 1987) sûnûs gyvena Rokiðkyje. dukra Monika Krikðèiûnienë (g.1940) prisimena savo Ið kurios pusës keliu beskubëtumei namo, visuomet ilgaamþæ aklà senelæ Lizetà, mezganèià virbalais kojines, matydavosi lauko gëlëmis iðmarginta arba balta snieguota marginanèià pirðtines ið dviejø spalvø siûlø, audþianèià pieva, o joje tapæs savu „Lauryno ðulinys“ – Kairio ir Lau- drobes. Ji anksti neteko regëjimo. Lizeta Ulmanaitë-Ja- 28. Ona Kairytë-Laurinonienë ir Danielius 29. Ona ir Danielius Laurinoniai su vaikais Vytautu, 30. Vlada Laurinonytë-Grigaliûnienë. Laurinonis. Apie 1939 Janina ir Alfonsu. Apie 1947 Apie 1958

94 KUPIÐKIS 2010 /8 kaimø istorijos o jos vyras Aleksas – Ðvobiðkyje. Alfredas Ðalkauskas (1907–1983) dirbo Juodiniø dvaro malûne. 1938 m. jis vedë Paulinà Kuliukaitæ ið Pilviðkiø kaimo. Jie persikëlë á Ðimonis, netrukus – á Kupreliðká, dirbo malûne. Ðeimoje uþaugo sûnus Vidmantas (miræs 2001 m.; dvi jo dukros gyvena Kaune) ir dukra Regina (g. 1940), kuri gyvena Rokiðkyje. Alfredas ir Paulina (1912–1982) Ðalkauskai palaidoti Aliza- vos kapinëse (pav.32). Liba Ulmanaitë iðtekëjo uþ Stasio Pe- lanio, Martyno sûnaus, gyvenusio Birþø raj., Dràseikiø (Druseikiø) kaime. Jie su- silaukë deðimties vaikø: Olgos, Jono, Ju- liaus, Onos, Petro, Emilijos, Marytës, Al- vinos, Paulës ir Lilijos. Kaþkuriuo metu Stasys Pelanis perëmë uoðvio Ulmanio pa- 31. Juozo Januðkos ir Lizetos Ulmanaitës 33. Gliaudeliø palivarko valdytojo Ulmanio reigas – tapo Gliaudeliø palivarko valdy- sûnus Jonas Januðka su þmona Elze Pali- dukra Liba Ulmanaitë su vyru Stasiu Pela- toju ar nuomininku, o senasis Ulmanis iðsi- lionyte. 1938 niu. Apie 1934 këlë á Birþus, kur turëjo savo namus (jø, nuðkienë mirë 1957 m., palaidota Birþø evangelikø liu- buvusiø ties brasta per upæ, nebëra). Dukros Emilija, teronø kapinëse, savo tëvø Ulmaniø kape. Aklà Lizetà Marytë, Alvina ir Paulë gimë Gliaudeliuose. globojo dukra Olga Samulionienë Girsteikiø kaime. Se- Vyriausioji – Olga Pelanytë, baigusi gimnazijà aukso noji Lizeta pasakodavusi apie puoðnià Birþø evangelikø medaliu, privaèiai mokydavo skambinti pianinu. Su liuteronø baþnyèià (karo metais apgriauta, o sovietmeèiu pirmuoju vyru Balèiûnu ji iðsiskyrë, liko dukra Irena. Vë- visai nugriauta, dabar J. Janonio aikðtë). (pav.31) liau Olga iðtekëjo uþ buvusio caro armijos karininko Augusi Gliaudeliø palivarke Lizeta Ulmanaitë-Ja- Aleksandro Ðlepavièiaus. Prieð 1940-uosius ðeima iðvyko nuðkienë turëjo brolá ir seseris – Onà ir Libà. Ulmaniø Amerikon. giminës gyveno Birþuose. Palivarko valdytojo Ulmanio Sûnus muzikantas Jonas Pelanis Amerikoje neþinia sûnus iðvaþiavo á Birþus, vëliau á Rygà. Jis gerai kalbëjo kur dingo, o Julius sukûrë ðeimà su ispane Meksikoje. lietuviðkai, augino du sûnus – Teodorà ir Laimonà. Duktë Ona (Ancë) iðtekëjo uþ Alizavos krautuvininko Onà Ulmanaitæ vedë Aleksas Ðalkauskas ið Ðvobiðkio Albino Mickevièiaus. Pokariu jie gyveno Panevëþyje, (Pasvalio raj.). Jis anksti mirë, Ona viena augino ðeðis vai- uþaugino sûnus Vytautà ir Kæstutá bei dukrà Irenà. kus: Alfredà, Olgà, Jonà, Onà, Adelæ ir Emilijà. Uþau- Emilija Pelanytë (g.1904) iðtekëjo uþ agronomo gusios dukterys dirbo þemës ûkyje, o sûnûs tapo malûni- Juozo Zabielavièiaus. Jie gyveno Kaune. Jø sûnus Petras ninkais kaip ir jø tëvas Aleksas. Motina Ona gyveno sû- jau miræs, o Jonas, baigæs Vilniaus universitetà, ten tebe- naus Jono ðeimoje, jis dirbo vandens malûne prie Apaðèios. gyvena. Ona Ðalkauskienë palaidota Nemunëlio Radviliðkyje, Alvina Pelanytë-Karosienë dirbo kolûkio fermose

32. Ona Ðalkauskaitë-Ulmanienë su vaikais ið kairës: Emilija, Adele, 34. Liba Ulmanaitë-Pelanienë su dukterimis. Ið kairës: Lilija, Marytë, Ona, Jonu, Gene, Olga, Alfredu. Apie 1931 Paulë, Olga su dukrele Irena, Alvina. Apie 1938

KUPIÐKIS 2010 /8 95 kaimø istorijos Dràseikiø kaime. Jos vyras Marytæ vedë pasiturintis ûkininkas Kostas Jakubënas. Jonas dingo kariuomenëje Abu jau miræ. Baigæ aukðtuosius mokslus jø sûnûs Rimas be þinios vokieèiø okupa- ir Regimantas gyvena Jonavoje, dukra Renata – Vilniuje. cijos metais. Alvina palai- Senieji Gliaudeliø kaimo þmonës sakydavo, kad dota Karmëlavos kapinëse. Petras Pelanis (1899–1978) buvo Lietuvos savanoris ir Tebegyvena jos dukros Re- gavo þemës palivarko centre. Jis vedë Petronëlæ Liauðkaitæ nata ir Laima. (1908– 1998) ið Sabuliðkiø (?) kaimo. Þmonës vis prisi- Iðtekëjusi uþ Jokûbo mindavo, kaip graþiai Petras ir Petronëlë dainuodavo. Jis Pelanio, Paulë Dràseikiuose grodavo armonika. Gliaudeliuose gimë sûnus Sigitas ir uþaugino sûnø Jonà ir dukrà dukra Nijolë (g.1937). Jø ðeima 1940 m. ásikûrë Birþø Lilijà. Jonas þuvo nelai- raj. Kirbuliø kaime, vëliau – Birþuose. Inþinieriaus Sigito mingo atsitikimo metu; þe- Pelanio (1932–2004) ðeimoje uþaugo sûnus Gintaras ir mæ valdo jo sûnus Sigitas. 35. Puznos miðko eigulys Boles- dukra Skirmantë – irgi inþinieriai. Sanatvëje Petronëlë Jauniausioji ið seserø lovas Palilionis Pelanienë gyveno pas dukrà Nijolæ Ðiauliuose. Nijolës ir Lilija Pelanytë (g.1917) Tautvydo Nastopkø ðeimoje uþaugo sûnus Vidas – þur- mokësi Kaune buhalterijos. Jauna iðtekëjo uþ policijos nalistas ir dukra Jolanta – psichologë2 (pav.33, 34). pareigûno Vytauto Petrusevièiaus. Karo metais jis dingo. Puznos miðko eigulá Boleslovà Palilioná (1888–1971) Lilija mirë Jonavoje. Jau miræs ir jos sûnus Dràsutis. ið Januðiðkio vienkiemio, ásikûrusá Gliaudeliø palivarko Marytë Pelanytë (g.1906) liko gyventi Gliaudeliuose centre, vadino Baliuku. Skaisgiryje prie Puznos savo su brolio Petro ðeima, kai jø tëvai persikëlë á Dràseikius. pastatytà namà eigulys atidavë miðkø ûkiui, o Gliaudeliø 36. Juzefos ir Broniaus Medelinskø sûnelio Alfonso krikðtynos. Apie 1963 palivarke, ðalia senojo namo, pasistatë naujà trobà ir per- tvarkë ûkinius pastatus. (Eigulio pasoda palivarko sody- boje buvo 5,95 ha, o kitas þemës sklypas – Girvalakiø pievose)3. 1940 m. iðsikeldamas á Kirbuliø kaimà Petras Pelanis savo þemæ pardavë Albinui Jasinskui, Povilui Va- ranauskui ir Povilui Medelinskui. B. Palilionio þmona buvo Veronika Lukinskaitë (1902–1987) ið Zizoniø kaimo. Ðeimoje uþaugo trys vaikai: Juzefa, Antanas ir Alfonsas. Juzefa (1932–2005) iðtekëjo uþ Bronislovo Medelinsko (1933–2007). Jø sûnø Alfonso ir Stanislovo ðeimos Alizavoje. Alfonsas Palilio- nis (1937–1961) mokydamasis Kaune nuskendo Ne- mune. Antanas Palilionis (g.1934) ðiuo metu gyvena bu- vusio palivarko sodyboje Gliaudeliuose (pav.35, 36). Jau visi Gliaudeliø kaimo mano tëvø kartos þmonës 37. Gliaudeliø kaimo þmonës Algio ir Stasës Varanauskø vestuvëse rado amþinà poilsá kapiniø kalnelyje. O mes – kiti vis vienkiemyje prie Pyvesos. Pirmoje eilëje ið kairës: Stefanija Didþiulienë, Stefanija Banienë, Pranë Varanauskienë, Janë Èebatariûnienë, Ona gráþtame takais, kuriø nebër, norëdami prisësti pailsët Jasinskienë, Emilija Didþiulienë. Antroje eilëje: Jonas Banys, Genovaitë ant slenksèio, kurio nebër… Tamoðiûnaitë, Vincenta Muntvidienë, Alizavos klebonas Jonas Jatulis, O að tik pridedu rankà Jugasia Glemþienë, Elþbieta Þukauskienë, Elþbieta Medelinskienë. 1961 Prie atrasto slenksèio akmens, Ir man atrodo, akmuo Kaip ðirdis plaka. Kazys Bradûnas

Raðinyje panaudoti Gliaudeliø kaimo þmoniø pasakojimai ir nuotraukos ið jø ðeimyniniø albumø

1 Kupiðkënø enciklopedija.T.1, p.465. Daugiau apie Gliaudeliø kaimà þiûr.: Banytë-Kesylienë E. Gimtoji troba Gliaudeliuose // Keliai veda Kupiðkin. T.2, p.181–193. 2 Þinias apie Pelaniø giminæ suteikë þurnalistë Nijolë Graþina Pelanytë-Nastopkienë. 3 Kupiðkënø enciklopedija, p.466.

96 KUPIÐKIS 2010 /8 atsiminimø puslapiai

Jonë ÞEBRYTË Ir mes buvome èiuoþëjai

Tai Ðvedijos gamybos „Po- mu, jie gyveno mokyklos namo lar-Nurmis“ plieno paèiûþos, antrame aukðte. Pamaèiusi E. kurias man 1937 metø þiemà Pakarklienæ su paèiûþomis ei- padovanojo mano tëtë Juozas nanèià á pakupá èiuoþyklon, Þebrys (1894–1992). Nuo 1937 skuosdavau ir að ið paskos (gyve- m. birþelio jis gyveno su maþa nome tame paèiame KÞÞÛM ðeima Kupiðkyje, dirbo Kupið- kieme, atskiruose pastatuose). kio þiemos þemës ûkio mokyk- Iki tol niekada nebuvau maèiusi los (KÞÞÛM) sargu. Beje, tokio graþaus èiuoþëjos kostiu- anuomet KÞÞÛM, gimnazijos mëlio – mëlyno aksomo, glau- sargø darbas visiðkai skyrësi dþiai prigludusio prie liemens ir nuo sovietmeèio sargø–budëtojø. Tuomet KÞÞÛM sargo iðplatëjanèio per klubus. O paèiûþø dailumas! Jos buvo pareiga buvo paðluoti klasæ, palaikyti mokyklos vedëjo ir pritvirtintos prie baltø bateliø. Tai ne mano gremëzdai. agronomo raðtinës, kiemo aplinkos tvarkà ir ðvarà, atneðti Þiûrëdavau á èiuoþëjos daromus ávairius apsisukimus, më- ið paðto korespondencijà bei mokyklos prenumeruojamus ginau ir pati taip padaryti, neretai pagaudama „kiðká“. þurnalus ir laikraðèius. Nakties budëjimo nebuvo. Mënesio Vos imdavo temti abi takeliu á kalnelá skubëdavom namo… alga –100–110 litø, nemokamas butelis (atskiras namelis Antroji, itin kupiðkënø pamëgta èiuoþykla buvo su priestatu), nemokama elektra, kuras (malkos), darþo miestelio viduryje ant uþðalusios Kupos, ðalia miestelio tilto, sklypas ir sodo vaisiai, dalijantis su mokyklos vedëju, ties dabartiniais kultûros namais. Daþnokai aikðtelæ nuolatiniais mokyklos lektoriais. Buvo ir tvartelis karvei uþliedavo salsvas, oi koks malonus ið Èeèiðkino kepyklos ar oþkai, parðiukui ir viðtoms laikyti, „vazaunë“ – sandëlys (nebëra to namo) sklindantis ðvieþiø „barankø“ – riestainiø mokiniø þemës ûkio praktikos darbø árankiams sudëti. kvapas! Kadangi ant keturiø tilto stovø degdavo elektros Ten stovëjo ir tëtës varstotas, ávairûs staliaus ánagiai, ðviesos, galima buvo èiuoþti ir temstant, netgi vakarais, èia nes tëtë ið esmës buvo stalius. Laisvu nuo mokyklos dar- ðeðtadieniø, sekmadieniø popietëmis susirinkdavo nemaþas bo laiku dirbdavo ávairius staliaus darbus – langus, duris, èiuoþëjø bûrys. Pamenu, èiuoþti ateidavo Raèiupënuose gy- këdes, taburetes, eidavo daþyti namø ir tuo uþdarbiu pa- venæs Kupiðkio smulkaus kredito banko tarnautojas Jur- pildydavo nedideles savo pajamas. gis Krapavickas (ið anuomet garsios Krapavickø giminës), Paèiûþos man buvo didokos – ilgokos, bet tëtë pasakë, su þmona, daþnai – mokytojai Aldona Dambrauskaitë, kad koja dar paûgësianti. Paèiûþos kainavo apie 8–10 litø Kazys Saja, Stasys Vaitieka. Ir mes, nuolatinës miestelio ir nedidelæ alga gaunanèiam mokyklos tarnautojui tai mergaitës èiuoþëjos Jonë Sasnauskaitë (vëliau Bazarienë, buvo nemaþos iðlaidos. Pasiþadëjau gerai mokytis. 1937– dailininkë), Roma Dambrauskaitë (vëliau Brogienë, 1938 metais gal tiktai 5–6 Kupiðkio miestelio mergaitës lituanistë), Danutë Eidukaitë (vëliau dailininkë), Regina teturëjo paèiûþas – rimtesniø tarnautojø ar mokytojø vai- Rosickaitë (vëliau Leipuvienë, finansininkë), Alë (?) kai. Tarp jø buvome ir mes, dvi mokyklø sargø mergaitës Slënytë, vaikinai Stasys Janilionis, Henrikas Paulauskas ir – Jonë Sasnauskaitë ir að. Kazimieras Sasnauskas buvo kiti, kuriø pavardþiø nebeprisimenu. Kupiðkio progimnazijos, gimnazijos sargas. Kartà, gal 1946 ar 1947 metais, mokytojai Aldona Kai uþðaldavo ant Kupos upës ledas, èia atsirasdavo Dambrauskaitë ir Stasys Vaitieka abudu iðdarinëjo viso- tarytum dvi èiuoþyklos. Viena jø – ties buvusios KÞÞÛM kius sukinius, pagaliau ëmë ðokti bene valsà ir pargriuvo. sklypu, netoli senosios Kupiðkio gimnazijos. Ðioje Kupos O mums juoko… Kità dienà po „ðokio ant ledo“ moky- vietoje buvo platokas ir gilus duburys. Vasarà èia mes, tojas Vaitieka mane pakvietë atsakinëti prie lentos fizikos Vytauto, Vilniaus gatviø vaikai, mëgdavome pasimaudyti, pamokos. Kadangi gal prieð porà dienø buvau klausta, pras- galima buvo ir paplaukioti, uþteko gilumo. Þiemà duburys tai atsakinëjau ir berods gavau dvejetà. Mokytojas tars- graþiai uþðaldavo – nedidelë, jauki èiuoþykla. Èia ateidavo telëjo: „Èia tau ne ant ledo fokstrotà ðokti…“ Nieko neat- èiuoþti minëtø gatviø mergaitës, èiuoþdavo Vytautas Gra- sakiau, nors norëjau pasakyti, kad ne að ðokau, o tiktai juo- kauskas ir kiti gimnazijos berniukai, atbëgæ á „èiuoþyklà“ kiausi. Anuomet mokytojui prieðtarauti nederëdavo. Juk per didþiàjà pamokø pertraukà. mes, mergaitës, pradþios mokyklos, o vëliau I–II-øjø gimna- Per vokietmetá èia èiuoþti daþnai ateidavo stomato- zijos klasiø mokinës, sutikusios gatvëje mokytojà, pasi- logë Elena Pakarklienë, 1941 m. su ðeima persikëlusi ið sveikindamos turëdavome net „kniksiukà“ – maþà reve- Kauno gyventi á Kupiðká. Kadangi jos vyras Petras Pa- ransiukà padaryti. Pagarba mokytojui buvo itin didelë. karklis tuo metu dirbo KÞÞÛM vedëju ir rajono agrono- Nepaprastas malonumas bûdavo eiti èiuoþti ant uþ-

KUPIÐKIS 2010 /8 97 atsiminimø puslapiai ðalusio Pyragiø eþerëlio, pora kilometrø nuo Kupiðkio. Nuo 1945 m. èia ateidavo mokytojas Juozas Vilkas su Èia jau eidavome sekmadieniø popietëmis po ðv. Miðiø, þmona, moksleivë Danutë Proèkytë (vëliau Þumbakienë, per ávairias ðventes, moksleiviø þiemos atostogas. Beje, lituanistë) net ið Paketuriø. Èiuoþti eidavome dvi–trys mer- anuomet, net keista, eþero pavirðius suðaldavo á ledà dar gaitës, o sugráþdavom á miestelá daþniausiai kartu – mer- be sniego, o jeigu paskui ir pasnigdavo, vëjas nupûsdavo gaitës ir berniukai. Kartais begráþtantiems namo jau ir sniegà á eþero pakraðèius. Ledas – kaip stiklas. Didþiulë mënulis ðypsodavo. Mes, mergaitës, daþniausiai èiuoþdavom laukø erdvë, èia pat besnaudþiàs Pyragiø berþynëlis. eþerëlio ðiaurinëje pusëje, o berniukai – vakarinëje. Neapsakomas graþumas, ramumas… Prisimenu, kai Èiuoþimo meno mûsø niekas nemokë. Paèios iðmo- pargriûdavom, dar ilgokai gulëdavom kniûbðèios ant ledo: kom èiuoþti á prieká, atbulomis, ðiokius tokius sukinius graþu bûdavo þiûrëti á sustingusias vandens þoles po ledu, daryti. Kartà mudvi su Jone Sasnauskaite kaþkokiame o kartais pamatydavom, kaip nosá ábedusi á nendrynus tyso þurnale pamatëm èiuoþëjø figûrà „kregþdutæ“. Abi pa- lydeka ar kuoja. Uþgniauþusios kvapà gulëdavom, kad norom pabandyti èiuoþti „kregþdute”. Bet kaþkuri mûsø neiðbaidytumëm þuvies… Paslaptingas atrodë pasaulis po netikëtai paèiûþa uþmynëm medþio ðakutæ ar nendrës ledu. kotelá ir staiga mûsø „kregþdutë“ taip iðskëtë sparnus, kad

Ant Pyragiø eþerëlio èiuoþti eidavo tie patys èiuoþëjai. nukelta á 105 psl.

uþ miestelio, ir jame taip ir neteko bût. Pakol suieðkojo kità Vytautas CIVINSKIS Mano pirmoji kelionë veþëjà ir arklius, paspëjau apþiûrëti valsèiaus namus (nieko atkelta ið 12 psl. ypatingo) ir sutikti ten paþástamà studentà dorpatietá S. Tru- iðdundëjo. Lig vienuolikos iðsëdëjæs ðaltojoj (kartu su kokia tai putá nustebo, nors jau Dorpate pranaðavo toká mano ekskur- mergina, kaltinama pavogime ðeimininko laikrodþio), likau sijos galà: – ,,Ir manai, tamsta, vis tik tæst savo kelionæ?“ – ,,O sargybinio nuvestas á artimiausiàjá sodþiø, Koriûnus, ið kur jau kaip gi“, – atsakiau! ,,Nu, nu“… deðimtininkai turëjo varyt mane toliau. Bet kol juos suieðkojo, ,,Laiminga saulutë á vakarus leidos. Lakðtingala bandë taisyti kol surado arklá – praëjo tiek laiko, kad tik aðtuntà vakare stygas“, o nelaimingas keleivis keliavo, dabar jau dviejø arkliø, atvaþiavom Kupiðkin. Ukmergës pusën. Vidunaktyje buvom Taujënuose. Antstolis buvo iðvaþiavæs, prisëjo laukt ðaltojoj. Plati, milþiniðkais medþiais iðsodinta alëja, didelis sodas, Mieli skaitytojai ir draugai ekskursantai! Jai kartais jums sulûþusi tvora, balti rûmai, kuriø languose þibëjo dar ðviesa, – reikës aplankyt tas kraðtas, nuo ðirdies patariu vengt Vieðintø. tai visa, kas atsiliko nuo tø laikø puikybës, kada Radvilø rezi- Sustojamasis punktas visai menkas, tupëti priseina sargybiniø dencijos – Këdainiai ar Birþai – buvo Lietuvos centrais, o Rad- kambaryje, nëra kur atsisësti, ne tik atsigulti. Antra vertus, vilos – karaliø brolënais. patsai miestelis, kaip toksai, nieko ádomaus neturi, nebent gana Dabar nebetaip: miesteliuose gali pamatyt ,,kunigaikðio graþø eþerà ir naujà baþnyèià, kokiø daug yra Lietuvoj. Radvylo aludë“, ar á juos panaðius paraðus; patsai kunigaikðtis, Visiðkai kas kita Kupiðkis. Pirma, ádomios apylinkës, mies- vietoje eiti garsiøjø pranokëjø pëdomis, rûpintis Lietuvos liuo- telis didelis, baþnyèia irgi, ketvirtadieniais turgai, kuriuos vertëtø sybe ir kovoti uþ jà, vietoje svajoniø apie monarchø vainikus – aplankyt. Bet, kas daug svarbiau – sulyginamai puiki ðaltoji. prisikakina rinkimu laurø savo þirgams ir ðunims. – ,,Tempora Èia stano centras, keleivis atras visada ðiokià tokià kompa- mutantur et nos mutamur in illis…1“ nijà, o jei dar turi skatiko (prie to dar ið policijos galima gaut ,,Bet gana jau tos skundos, kuri balsu be aido paðalpa – 8 kapeikos per dienà!) – tai, sakau, ið tikrøjø nëra ko Ne nuo ðiandien jau ðaukia ... á negyvus, nelaimë!“2 daugiau nei geisti. Lovø, teisybë, nëra, bet uþtat gali nors iðtisà Gráþkim prie savo avinø, kaip sako francûzai. dienà gulëti ant lentø. Að radau ten tris draugus, tuoj susipa- Apsvarstæ padëjimà, að, sargybinis ir veþëjas vienbalsiai nu- þinome. Vienas – uþ kokià ten ,,ekspropriacijà“ nuteistas ku- tarëme nakvoti pas toká þydà, kà ir padarëme. piðkietis M., antras – irgi ,,ekspropriatorius“ P.! – nuo Troðkûnø Deðimtà ryto birþelio 11 d. buvome jau Ukmergës policijos ir, ant galo, suimtas dël kariuomenës raguvietis. Maiðtas. (Ið Valdyboje. Netrukus atëjo spraunikas, perþiûrëjo protokolà ir tiesø! Nedaug reikia turët skonio, kad ið tos puikios pavardës daiktus, ir pripaþino ponà Azorkinà neteisngai mane sulaikiusá. daryt nieko nereiðkiantá ,,Meiðtavièià“). Buvo net tiek mandagus, kad liepë duoti lig Kovarsko arklá. Vienok Bet gráþkim prie pasakojimo! pasiliko knygutes, ant kuriø nebuvo cenzûros, kaipo: Biliûno Naktis buvo nieko sau, ,,vabalëliø“ ne per daug, truputá tik veikalus, Þemaitës ,,Atsiminimus“, Maironio ,,Jaunàjà Lietuvà“. kietoka. Ant rytojaus susilaukëme antstolio, tasai vienok rado Neëmë tik ,,Anykðèiø ðilelio“. Be to, liepë nuvesti mane negalimu paliuosuoti manæs, nes likau suimtas ne jo stane (Vie- pas fotografà. ðintai mat pridera prie Anykðèiø), ir iðsiuntë su sargybiniu Uk- Antrà valandà iðvaþiavome, penktà buvom Kovarske, vie- mergën. Lyg Subaèiaus vaþiavom traukiniu, ið ten Raguvon – nuoliktà naktá Troðkûnuose. Apraðyèiau ir tà ekskursijos dalá, arkliais. Diena buvo graþi, ne per ðilta. Subaèiuj, paskutiniu bet ir taip jau mano pieðinëlis uþëmë nemaþa vietos. laiku pragarsëjusiam savo blaivybe ir kitomis dorybëmis, ne- Tokia tai buvo mano pirmoji kelionë, kurios didþioji dalis pastebëjau ið povirðiaus vienok nieko ypatingo. Valsèiaus bute prisiëjo atlikti kartu su ,,aniuolais sargais“. Þiûrësim toliau. visur lietuviðkieji paraðai ties rusiðkais, tik ,,praðome nerûkyti“ Anykðèiai 15-VI-08 padëta vien lietuviðkai, nors kad tai bûtø paraðyta ir lotyniðkai, Vilniaus þinios, 1908. Nr.134 padarytø gal tà patá áspûdá. ,,Sustojamo punkto“ kaip reikia 1 Mainos laikai ir mes su jais kartu 2 Lecz dosyc tej skargi, co glosem bez echa apþiûrëti neteko, nes greit iðvaþiavome: iðrodo menkai. Nie dzisiai juþ wola… do trupow, niestety.. Raguvon atvaþiavome apie septintà vakare. Valsèiaus krasa (Ið Maironio ,,Z nad Biruty“) 98 KUPIÐKIS 2010 /8 lëvens balsai V. Jankausko nuotr.

AUÐRA ULDUKIENË

Poreikis kurti eiles daugeliui tai dariusiø prasiverþia su pirmosios meilës ar jos praradimo iðgyvenimais. Þybteli, o daþnam netrukus ir suvis uþgæsta, Taèiau Auðrai Uldukienei (g. 1963 m.) nutiko kitaip: pirmuosius eilëraðèius ji paraðë spëjusi uþauginti vaikus ir iðleidusi juos á þmones. 2008 m. iðëjo pirmasis jos eilëraðèiø rinkinys „Lygiadienio jerubës“. Knyga iðduoda autoræ esant brandþià asmenybæ, turinèià savità pasaulëjautà ir pasaulëvokà, gebanèià á skaitytojà prabilti autentiðkai ir átaigiai. Tad kupiðkënams, iki tol paþinojusiems jà kaip þemëtvarkos specialistæ, o laisvalaikio valandomis kaip Kultûros centro folkloro kolektyvo „Kupkëmis“ dainininkæ, ðokëjà ir vaidintojà, Auðra atsivërë dar viena savo asmenybës puse – gebëjimu kurti eiles. Jos – tarsi neregimas audinys – paveikumu apglëbia skaitytojo ðirdá. To audinio metmenys – ið ávairiapusio þemës paþinimo ir pajautimo, ið nemàþtanèios meilës gimtinei, o ataudai suklostyti ið ásigërusios á kraujà lietuviðkos mitologijos ir ðiandienos þmogaus ðirdies perðuliø, ið laiko begalybës pajautos ir savosios bûties laikinumo prieðprieðos. Èia pateikiamas pluoðtelis naujausiø Auðros Uldukienës eilëraðèiø, paraðytø autoræ jau uþgriuvus naujø darbø kalnui – uþkopus karjeros laipteliu aukðtyn. Linkëtume, kad tasai kalnas pernelyg neslëgtø peèiø ir neblokuotø kûrybiniø galiø verþlumo. Eugenija Urbonienë

Judantis paveikslas Namai

Margumas þmoniø. Iðeikvojau daþus, Vienas eina, þydëdamas obelø sodais, lengvatikiams iðdovanojau pûgos já ákvepia, debesys primena buvusià giedrà. plytas ir medienà, sakiau, – Antrasis – nuomariu krinta ðvelniau prisilietus ðvies namai þiburiais, (o kulkos atðokdavo), keliauja ratu, vyrai dievins savàsias þmonas, kareiviðkà koðæ kaip vaistà ant tvorø susivijæ vijokliai-sargybiniai kiekvienam sutiktam kreèia á dubená. gaudys kilpomis piktavaliø þvilgsnius ir kalbas, Aliumininiai, moliniai, kriðtolo vazos... kad paverstø sutreðusiais lapais. Akmenys dubenuotieji, á kuriuos – kà bedëtum, Gal pridëti viniø, svarsèiau, iðplauna lietus vis kaþkur, vis anapus. tø, kurios perauga sienas, juda kraujagysliø drenaþu, O tas, su pavasario girnom per sodus, – vis palikdamos rûdþiø pëdsakus, mala ir mala visokius niekus, kol galop tampi geleþiniu tiltu ir gimsta paveikslas: ranka, kuri tarp ðitø namø ir tø, moja dievams, gráþtu, jau visai netoli, kuriuose ir kuriuos iðaugai. ir siekia garuojanèio maisto.

KUPIÐKIS 2010 /8 99 lëvens balsai

Berniukas

Ugnis slepiasi degtukuose – Geltoni pakeliø namai uþkurk mane darþinës vidury. renka ðviesos autografus, Ðieno ðalinës verþiasi o pilkuoju metu á ðaltiniuotas pievas, iðdëlioja abipus asfalto kliedinèios sijos sûpuoja veidrodines durø rankenas, anglëjanèias vaikø vasaras. suguldo tvorø vartelius Ugnis ilsisi nuodëguliuose. ir nusisuka, Berniukas meistrauja inkilus, vengdami pamatyti ðvilpaudamas stato namus... amþinojo sendaikèiø pirklio akis. Uþsimirðæs papraðo ugnies. Balta ir juoda. Atmintis nepriglaudþia tavæs vakarykðèio. Raktas Stotys Griovëme savo namus, o mergaitë þymëjo romëniðkais skaièiais sienojus. Kûdiki maþas, tai mes, senuèiukai, Ràstai tæs savo lëtà gyvenimà, tau mojam ið savo loveliø. Atsikratæ tinko su „istorinëm“ datom: Sànariai girgþda kaip eþero ledas, Kada pasilakstë Þaloji, kodël taip nesiseka Jaunei... ant mûsø lazdø, kai uþmiegam, kipðiukas sûpuojasi: Dþiaugsmingosios paslaptys, Krintanti pagalvë paberia plunksnas, Skausmingosios paslaptys, Pasidaro svaigu lyg pavasará. kortos þymëtos, þemëtos, net kruvinos Þëruoja spaliai ir smilksta trûnësiai, eina á rankà. Loðëjais netapom, Melsva liepsnele dega sàsiuviniai – taupiais tik, daug dienø susitaupë, Pirma pavardë, paskui vardas. bevertës dabar kaip seni pinigai. Jei tiesà, – naktis reikia saugot, skaièiuoti, Nuþvanga per pamatus galvosûkio raktas: pakalbint rytais, tai jos – ðiluma ir namai. Kas buvo lengvesnis – pûkø ar viniø kilogramas (Skrybëlëtasis dauþo lazda á grindis, nerimsta). Tuomet, geguþiui ðiurenant á langà, Kaip sviesim aukðtyn, kojomis á lubas, Pastaèius namus, kuriuos lengva palikti. pamesi daþytus ûsus ir juodà cilindrà! Meistro árankiai – vaikø rankose. Mokykloje ðitaip „sverdavom druskà“, Visi pasverti, o laimi ir neða – stipriausias.

*** Troðkimai lengvai virsta troðkuliu, Tëve. Spalvos tirpsta ir laða – Kûdikis buvo. Plaukë baltais debesim, ðnabþda savo vardus, parodë á mus, supratome, dienos pabrangs, susilieja á viena bus þiema, kirsim eketes, ákvëpsim gelmës. kaip veidai tolimø mylimøjø, Garbingosios paslaptys mûru uþ mus. kaip keliai, kuriais parvaþiuoju. Stotys prieð ir po to. Stotys.

100 KUPIÐKIS 2010 /8 kronika Naujausi leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2009–2010 m.)

Alizavos mokykla 1910–2010 / knygà rengë Jir atskrido sakalalis Kupiðkio kraðto dainos: A. Martinka, E. Sarsevièius, A. Uþtupienë, [Natos] / [sudarytoja Alma Pustovaitienë; D. Miknevièienë, S. Ðarkienë, J. Kuliu- Kupiðkio kultûros centras, Kupiðkio rajono kienë. – [Kupiðkis: Alizavos pagrindinë mo- etninës kultûros plëtros taryba].– Ðiauliai: kykla, 2010]. – [72] p.: port., iliustr. Ðiauliø universiteto leidykla, 2010. – 295, Alizavos mokyklos 100-meèiui skirtas leidinys, [1] p.: iliustr., port. kuriame pristatoma jos istorija: 1910–1915 m. – Leidinio sudarytoja, folkloristë Alma Totorytë-Pus- liaudies mokykla, 1918–1949 m. – pradinë mo- tovaitienë pateikia savo paèios ir kitø kupiðkënø tau- kykla, 1950–1960 m. – septynmetë ir aðtuonmetë tosakos rinkëjø (Linos Daukðienës, Liudos Kopûs- mokykla, nuo 1960 m. – vidurinë mokykla, nuo tienës, Astos Remeikienës ir kt.) ekspedicijø metu 2001 m. – pagrindinë mokykla. Pateikti dirbusiø surinktas Kupiðkio kraðto liaudies dainas. Pirmà kartà ir dirbanèiø mokytojø sàraðai, 40 abiturientø ir ðio kraðto dainos pristatomos su melodijø natomis, 10 deðimtokø laidø nuotraukos. Knygoje raðo- iðlaikant kupiðkënø tarmæ. Rinkiná sudaro ávadas, 172 ma ir apie mokyklos gyvenimà 2000–2010 m., dainø tekstai su melodijomis, 12 dainø pateikëjø (Ele- ðventes ir tradicijas, vykdomus projektus. nos Aleknienës, Adelës Augustavièienës, Urðulës Baltuðienës, Bronës Minkevièienës, Paulinos Janulio- Bajorø kaimo praeitis / [sudarytoja Alena nienës, Reginos Petrulienës, Adomo Sadulos, Kazi- miero Ðerelio, Albinos Þukienës ir kt.) gyvenimo apra- Balytë-Grigaliûnienë] – Rokiðkis, 2010. – ðymai su nuotraukomis. Skyrelyje „Gyvosios tradicijos 191 p.: iliustr. tæsëjai“ – Kupiðkio kraðto folkloro ansambliø „Vi- Savilaidinë knyga, iðleista remiantis prieð keliolika metø tos paèios dûmedis“, „Kupkëmis“, „Vijûnytë“ ir „Sodëlis“ nuotraukos. Spaus- autorës parengtu rankraðtiniu leidiniu apie vienà ið seniausiø Skapiðkio dinamas visas dainø pateikëjø sàraðas. Ðiuo rinkiniu siekiama palaikyti kraðte (minimas nuo 1555 m.), bet sparèiai nykstantá Bajorø kaimà. autentiðkà liaudiðko dainavimo tradicijà ir perteikti jà jaunajai kartai.. Trumpai aptariama kaimo istorija, vëliau papasakojama apie kiekvienà ðiame kaime XIX a. pab.–XX a. gyvenusià ðeimà. Knyga gausiai ilius- Kupiðkënø þodynas. T.2: I-O/ Klementina Vosylytë; Lietuviø truota archyvinëmis nuotraukomis. kalbos institutas. – Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 2010 (Vilnius: UAB „Logotipas/BALTO print“). – 1086 p. Boleslovas Motuza: Nupieðtas gyvenimas: 100-øjø gimimo Kupiðkio rajono garbës pilietës, dr. Klementinos Vosylytës parengtas metiniø parodos katalogas / [sudarytoja Auðra Jonuðytë; teks- iðsamus aiðkinamasis tarmës þodynas, á kurá sudëti visi 1986–1991 m. to autorës Auðra Jonuðytë, Nijolë Nevèesauskienë]. – Ku- po Kupiðkio ir Rokiðkio rajonus organizuotø ekspedicijø metu ir kitais piðkis: Kupiðkio etnografijos muziejus, 2010 (Kaunas: UAB bûdais surinkti tarmës þodþiai ið gyvosios kalbos bei raðytiniø ðaltiniø, kuriuose pateikiama kupiðkënø tarmës leksikos, sakiniø ar tekstø. Tai INDIGO print). – 36 p.: iliustr. jau antras þodyno tomas. Pirmas tomas pasirodë 2007 m. Ið viso þodyno Spausdinamas muziejininkës A. Jonuðytës straipsnis „Kûrybos stimulas kartotekà sudaro apie 400 000 korteliø su sakiniais. Ðiuo metu jau – ir ið Kupiðkio“, kuriame supaþindinama su 1910 m. Rygoje gimusio, nuo 8 metø Kupiðkyje gyvenusio dailininko Boleslovo Adomo Motuzos- sparèiai rengiamas spaudai ir treèias tomas. Ið viso bus 4 tomai. Matuzevièiaus biografija, ryðiais su Kupiðkiu. Menotyrininkës N. Nev- èesauskienës straipsnyje „Boleslovas Motuza: nerimstanèio kûrëjo spal- Kupiðkis. 2009: kultûra ir istorija: [almanachas] / [sudarytojas vos“ apþvelgiamas dailininko kûrybinis kelias, sukurti tapybos, grafikos ir kiti darbai. Pateikiamos pagrindinës B. Motuzos gyvenimo datos, Vidmantas Jankauskas; redaktorë Danguolë Gudienë]. – Vil- svarbesniø personaliniø ir grupiniø parodø bei iðleistø katalogø sàraðai, nius: IÁ „Juosida“, [2010]. – 111, [1] p.: iliustr., faks., nuotr., þml. straipsniø apie dailininkà bibliografija. Nuo 2003 m. leidþiamo almanacho 7-tas numeris, kuriame spausdinami straipsniai apie þymius kupiðkënus: tautosakininkà dr. Jonà Balá, Lie- tuvos Respublikos ministrà pirmininkà Antanà Merká, operos Gyvenimo vingiai / Genovaitë Baniulienë-Dyrienë. – Panevë- dainininkà, vargonininkà Juozà Katelæ, dailininko Petro Kiaulëno laiðkai þys: UAB Panevëþio spaustuvë. 2010. – 141,[3] p.: iliustr. artimiesiems ir motinai á Lietuvà. Publikuojamas 1672 m. Pienioniø Kupreliðkietës pedagogës, rezistencijos dalyvës, keliø knygø autorës seniûnijos inventorius, straipsniai apie Kupiðkio operacijà 1919 m., (g.1932) nauja prisiminimø knyga, kurioje treèiuoju asmeniu pasakojama þydus ir jø visuomeniná gyvenimà kupiðkënuose. Spausdinami apie vaikystæ Diliavoje, tëvø tremtá á Sibirà, mokslus Vabalninke, Kupið- architekto Jono Minkevièiaus ir Jonës Þebrytës prisiminimai. Pristatoma kyje ir Vilniuje, mokytojos darbà Aukðtaièiø pradinëje ir Þaideliø septyn- poeto Valdemaro Kukulo, architekto Jono Minkevièiaus, tautodaili- metëje mokyklose, pokario gyvenimà Kupiðkio kraðte, ryðius su partizanais. ninko medþio droþëjo Leono Perekðlio kûryba.

KUPIÐKIS 2010 /8 101 kronika

Kûrybinë brolystë. Ið Juozo ir Broniaus Këdainiø epistolinio komiteto radijo redakcijoje, „Minties“ leidykloje. Knyga iliustruota palikimo / [sudarytoja Lina Matiukaitë; redaktorë Eugenija nuotraukomis. Urbonienë]. – Vilnius: [V. Stefanovièiaus personalinë ámonë], 2009. – 207, [1] p.: iliustr. – (Kupiðkënø biblioteka / 5) Petras Babickas. Archyvai: archyvinis leidinys / Aldona Ru- Vykdant skulptoriaus, profesoriaus Juozo Këdainio (1915–1998) valià, seckaitë. – Kaunas: Maironio lietuviø literatûros muziejus, 2010 dalis jo labai vertingos, visà gyvenimà kauptos asmeninës bibliotekos (per (Kaunas: Morkûnas ir Ko). – 175, [1] p.: iliustr. 4 000 egz.) 2001 m. perduota Kupiðkio raj. savivaldybës vieðajai bibliotekai. Leidinys apie poetà, prozininkà, publicistà, vertëjà, þurnalistà, fotografà, Kartu su knygomis èia pateko ir daug rankraðèiø: pieðiniø, eskizø, bloknotø, redaktoriø, radijo laidø diktoriø ir organizatoriø, dailininkà, kraðtotyri- uþraðø, laiðkø. Didþioji dalis epistolinio palikimo (beveik 500 laiðkø) – tai ninkà, diplomatà, keliautojà Laukminiðkiuose gimusá Petrà Babickà (1903– 1933–1996 m. apimantis J. Këdainio susiraðinëjimas su tëviðkëje gyvenusiu 1990) parengtas remiantis Maironio lietuviø literatûros muziejuje saugo- broliu, liaudies meistru Broniumi Këdainiu (1919–1998). Knygai atrinkta momis archyvalijomis. Spausdinama gyvenimo ir kûrybos apþvalga, dalis tik 300 laiðkø arba jø fragmentø (Juozo – 186, Broniaus – 114), kuriuose P. Babicko laiðkø, eksponatø pavyzdþiai pagal rûðis: rankraðèiai, biografinës raðoma apie kûrybà, aplankytas parodas ir muziejus, kultûriná to meto ir autorinës fotografijos, originaliosios kûrybos knygos, pieðiniai, repro- gyvenimà, rûpestá iðsaugoti tëvø namus Karaliûniðkyje. Átraukti ir laiðkai, dukcijos. Pateikiamos P. Babicko pagrindinës gyvenimo ir kûrybos datos. kuriuose vertinami savi ir kitø dailininkø sukurti darbai, dalijamasi kûrybine patirtimi, praðoma pagelbëti kûrybiniame procese. Ðie laiðkai – tai ne tik broliø Këdainiø ádomaus ir savito gyvenimo ávairiaspalvë mozaika, bet ir to Seno laikrodþio tiksëjimas: Apie þmones, knygas ir laikà / laikmeèio Lietuvos gyvenimo liudijimas. Knyga iliustruota nuotraukomis, Þiedûnë Zaveckienë. – Vilnius, 2009 (Vilnius: UAB „Juka- eskizais, pieðiniais ir kitais rankraðtiniais dokumentais. va“). – 303, [1] p.: iliustr. Ilgametë Vilniaus universiteto docentë, humanitariniø mokslø daktarë, Mano þemiðkoji kelionë / Antanas Juðka; [redaktorë Danguolë Èiovydþiø kaime gimusi Þ. Zubavièiûtë-Zaveckienë prisiminimø kny- Gudienë; dailininkas Vidmantas Jankauskas]. – Vilnius, 2010. goje raðo apie savo mokytojus Izidoriø Kisinà, profesorius Levà Vla- dimirovà ir Vladà Þukà, docentà Jonà Basiulá bei savo kolegas, darbà – 183, [1] p., [32] iliustr. lap.: nuotr., faks. – (Kupiðkënø bib- universitete. Atskirai pateikti atsiminimai apie tëvus, senelius bei kitus lioteka / 6) artimuosius, apie Èiovydþiø ir Puoþo kaimus, kuriuose prabëgo autorës Kunigas Antanas Juðka (1906–1991) prisiminimø knygà pradeda ávardy- vaikystë. Apraðomi Skapiðkyje praleisti sunkûs karo ir pokario metai, damas save kaip palëvenietá. Gimë jis Subaèiaus miestelyje, augo Pamar- mokslai Skapiðkio progimnazijoje ir Kupiðkio vidurinëje mokykloje. nakiø kaime netoli Palëvenës, mokësi Subaèiaus pradinëje mokykloje ir Knyga iliustruota nuotraukomis ið ðeimos archyvo. Kupiðkio progimnazijoje, 1929 m. baigë Kauno kunigø seminarijà ir pir- màsias miðias aukojo savo gimtosios Palëvenës baþnyèioje. A. Juðka raðo Sacerdos in Aeternum. Velaikiø Juozelio atsiminimai / Juo- apie mokslo metus seminarijoje, ganytojiðkà veiklà Panevëþio, Troðkûnø, zapas Èepënas. – Kaunas, „Lututë“, 2010 (Kaunas: UAB „Bal- Ramygalos, Zarasø, Ðvedriðkës parapijose, apie ilgame gyvenimo kelyje sutiktas iðkilias asmenybes – kunigus ir pasaulieèius (Antanà Kripaitá, Jonà tijos kopija“). – 607, [1] p.: iliustr. Baranauskà, Kazimierà Paltarokà, Teodorà Brazá, Steponà Galvydá, Petrà Kunigo, Sibiro kalinio, dr. Juozapo Èepëno (1880-1976) prisiminimai Babickà ir kt.), apie tardymus saugumo rûsiuose ir Omsko srities (Rusija) ir màstymai apie savo gyvenimà, sutiktus þmones, draugus ir kaimynus lageriuose praleistus metus. Savo gimtajam kraðtui, vaikystës ir ankstyvos kunigus, raðyti 1958–1972 m. slapta ir artimø þmoniø iðsaugoti. jaunystës takams autorius skiria paèius graþiausius ir ðilèiausius prisiminimø Ankstesnius raðtus, tarp jø ir filosofinius bei teologinius, sovietinis saugumas konfiskavo. Nors kun. J. Èepënas kilæs ið Utenos kraðto, knygos puslapius. Tai itin vertingas ðaltinis Kupiðkio kraðto istorijai paþinti. kupiðkënams jis buvo gerai þinomas, nes 1928–1938 m. jis buvo An- taðavos parapijos klebonas. Neatsitiktinai ir Antaðavai ðioje prisiminimø Pastabos praeities paraðtëse: atsiminimai ir publikacijos / knygoje skirta itin daug dëmesio. Antanas Kubilius. – Vilnius: UAB „Petro ofsetas“, 2009. – 143, [1] p.: iliustr. Þurnalistas Antanas Kubilius (g. 1936) savo prisiminimø knygoje raðo apie gimtojo Èeèeliø kaimo (Subaèiaus seniûnija) praeitá ir dabartá, jo þmones, Straèniø kapinëse jau atgulusiø tëvø An- tano ir Mortos Kubiliø sunkø gyvenimà, neramius ir permainingus Antrojo pasaulinio karo ir po- kario metus, savo mokslus ir bendramokslius Su- baèiaus vidurinëje mokykloje, kurià baigë 1955 m., neuþmirðtamus klasës draugø susitikimus, Suba- èiaus ligoninës gydytojà Danà Jurkðtaitæ. Prisi- menamas ir darbas „Komjaunimo tiesos“ laik- raðtyje, Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos

102 KUPIÐKIS 2010 /8 spaudoje raðyta ... dienà, antrà dienà duok arkliui atsilsëti, dauþyk padargus, – tai prieð 10 0 metø gyvas nuostolis, o ne uþdarbis. Þemæ, tiesa, menkà, tedirba atliekamu laiku. Stambesniøjø ûkininkø vaikai, dar kiaules tebeganydami, jau svajoja apie „laimës kraðtà“ – apie Amerikà. Antaðava, Pan., apskr. Ðios parapijos ûk. Pauliukas, vos 6 deð. Ir liko vieni seniai, ligûsti ir neûþaugos. Veik visos ðeimynos turi þemës teturëdamas ir ið jos iðmisti negalëdamas, apleido þemæ savo iðeivius. Kad ir panorëtø iðeiti á viensëdþius, stigtø dar- ir apsiëmë tarnauti pas Vabalninko klebonà. Patarnavæs ten bininkø troboms perkelti. Pavasario Vëjas, Viltis, 1910. Nr.6 kiek laiko, iðvaþiavo Vilniun ir gavo vietà pas kaþkoká grapà. Betarnaudamas likosi grapo mylimuoju tarnu, tad mirdamas Subaèius, Ukm. apskr. Ðiemet sueis 4 metai, kaip èia gyvuoja grapas paliko jam gerokai turto. Dabar, 1909 metais Pauliukas parapijos skaitykla. Ákûrëjas kun. Klebonas Kazlauskis. Ið turtingas sugráþo namo ið Vilniaus. pradþios buvo paskirta imti per metus pusë rublio mokesnio ið Gerai paþástamas, Viltis, 1910. Nr. 41 tø, kurie naudojasi knygomis. Bet ið mokesniø knygyno kasa nepadidëjo. Knygø buvo maþa, bet ir to neaptaisytos, Jonava (Ukmergës apskr.) Tarp Ðimoniø ir Salø pusiaukelëje atplyðusios, netvarkoje davinëjamos. 1907 metais prisidëjus yra Jonavos dvaras. Ðio dvaro savininkas yra p. Adomas kun. Kemëðiui ir p. Konstantinui Vilimavièiui, knygynas padi- Vilaniðkis (lietuvis). Jisai sumanë èia savo lëðomis statyti dëjo ir buvo gana gerai sutaisytas a.a. vargonininko Savickio. baþnyèià. Raðtai jau, kaip girdëti, padaryti ir bûsianèios baþ- Knygyno vedëjai visas knygas aptaisë naujais apdarais. 1908 nyèios klebonui atskirtas valakas þemës, o jau klebonu þada m. skaityta tik pusë knygø, bet dabar, per 1909 m. klebonui bûti kun. Jonas Budrys, kuris rasi neuþilgo apsigyvenæs ðiame apskelbus, jogei knygos bus dovanai duodamos skaityti, – dvare ir pradës baþnyèios pamatus mûrinti. knygynëlis buvo tuojau iðtuðtintas. Knygynà priþiûri varg. Jûros Banga, Spindulys, 1910. Nr. 17 Baltruðaitis. Dvasiðko turinio knygø yra kokia treèia dalis; kitos svietiðkos: beletristika – Lingio, Pietario, Þemaitës; gamtos Alizava (Panev. apskr.). Alizavieèiai nors kartà galës savo mokslo, – Ðerno geografija, „Kada ir kaip gali svietas pasibaigti“ vaikuèiams suteikti apðvietimà – taip su vargu pradëta statyti ir t.t. Duok Dieve, kad mûsø knygynas ilgus metus gyvuotø. mokykla ðiemet, aèiû pasirûpinimui naujo vietinio klebono T. Straènietis, Viltis, 1910. Nr. 23 Mockaus, jau neuþilgo bus uþbaigta. Su pinigais uþbaigimui namo taip didelio vargo nebus ir perdaug þmoniø neapsunkás. Kupiðkis, Ukmergës ap. Valsèiaus vyriausybë. Mûsø valsèiaus Nuo lietuviø vakarø, árengtø ðitos mokyklos naudai (pernai iðrinktoji vyriausybë dabar, galima sakyti, nebloga. Virðaitis – Alizavoje, o ðiemet Kupreliðkyje) ið viso susidarë suvirð á 70 tas pats tebëra, kaip seniau, Adomauèius. Jis neatsiþymi në rub. Kad dar ir truks kiek, tai galima tikëtis, jog valstieèiai, savo apðvietimu, në blaivumu, valsèiaus rinktiniai ðiemet vis suprasdami patás mokyklos naudingumà, lengvai ir noriai dëlto vël iðsirinko já, ir þmonëms, apskritai, jis patinka, uþtat, surinks reikalingà sumà ir sugràþás klebonui, jeigu jis kiek savø kad yra þmogus teisingas, visiems prieinamas, neiðponëjæs, iðleistø mokyklai. Namas iðrodys suvis graþiai ir, galima sakyti, ko labiausia þmonës bijo. Valsèiaus teisëjai – taip pat þmonës tinkàs nedidelei mokyklai. Uþlaikymà visà mokyklos ir mokytojo teisingi, iðmintingi, ir, reikia pastebëti, kad pirmininkas P. priþadëjo duoti vyresnybë. Jankauèius gerokai rûpinasi teismo tvarka. Tiktai su valsèiaus Taip tai uþ kokio mënesio galima bus susilaukti ir mokytojo; raðtininku arba, teisingiau, su trimis raðtininkais tai jau tikra tiktai reikia neuþmirðti visiems kreiptis á direkcijà su reikalavimu, bëda. Seniau valstieèiø buvo iðrinktas raðtininku Ln. Jonuðka; kad paskirtø mokytojà lietuvá. J. G. jam iðvaþiavus kareiviauti, þemieèiø virðininkas kol kas Lietuvos ûkininkas/Mokykla. 1910. Nr. 10. P.68 raðtininko vietà atidavë jo tëvui ln. Jonuðkai. Tatai þmogus visiðkai pasenæs ir labai maþai besidarbuoja raðtinëje; já Ðimonys (Ukm. apsk.). Valsèiaus sueiga nutarë statydinti naujà pavaduoja jo du pagalbininku (Lapinskas ir Daunoravièius). valsèiaus mokyklà. Mokyklai namas projektuojamas didelis, trijø Jie, rodos, visi trys lietuviai. Bet uþtat dar skaudþiau darosi, kambariø, kad galëtø tikti dviklasei mokyklai, kuriai leidimas kad savi saviems kailá dirba. Ðitie raðtininkai þmonëms jau tikimasi kad ne dabar, tai pabuvus iðgauti. Senasai mokyklos labai inkirëjo, o tiesiog nesu girdëjæs, kad kas nors uþ juos namas paliekamas mokytojø butui. Gk. þodá patartø. Su jais be pinigø tai jau, þinoma, vargu susiðnekëti Mokykla/Lietuvos ûkininko skyrius prie Nr.1. 1910 01 20(02 galima. Tiesa, jie praðyti nepraðo – reikia paèiam susiprasti. 02). Nr.1. P.8 Jei reikia, kad kà raðtininkai padarytø, duok nelaukdamas – neduosi – pasako, kad dabar nesà laiko, reikià kità kartà ateiti. Subaèius. Ukm. aps. Uþ pusvarsèio nuo stoties stovi Dvariðkiø Man paèiam kartà raðë pagelbininkas kopijà, uþtat að jam kaimas, kur valsèiaus raðtinë. Raðtininkas lietuvis p. Povilas daviau 25 kap., paèiam raðtininkui, uþ vienà jo paraðà, nebe- Brazdþius. Iðkaboje ðalia rusiðko paraðo ir puikus gotiðkas lie- daviau; uþtat jis, paëmæs mano kopijà pasiraðymui, buvo tuviðkas. Ûkininkø apie 20. Ûkio jie dorai nepriþiûri, apleidþia, uþgynæs, kad mano jokios kopijos neþinàs; tiktai kità dienà nes veik visi uþsiima veþiojimu, bet nauda ið to menka: nedaug man atëjus atidavë tà kopijà: mat, visa tai buvo atsitikæ prie teuþdirba ir tà patá praleidþia, o ûkis duoda nuostolius. Tuo tarpu matytojø, ir að, kad kokioj, bûèiau galëjæs prisikabinti. Davimas kad tolimesnieji ûkininkai ir be paðaliniø uþdarbiø duonos ir visoko pinigø raðtininkams taip priprastas daiktas, kad kartais net turi lig valiai, nes þemës þiûri. Ant Dvariðkiø þemës stovi stotis su juokinga. Kartà, að pats maèiau, raðo pagelbininkas vienai visais gyventojais ir sankrovininkais. Dabar, pasklidus garsui, jog moteriðkei skundà ir þvilgsi pro ðalá, kiek ji turi delne pinigø; ties antrà geleþinkelá, pleciai labai pabrango. Kad bûtø dvariðkiai matos auksinas ir virðuj jo deðimtinë. Pagelbininkas ne- blaivûs, turëtø nemaþa atliekamø skatikø. pastebëjo auksino ir piktai klausia: „Na? Na? Tiek? “ – „Ne, ne Tà patá galima pasakyti ir apie Akmeniø sodþiø. Þiemà uþ yra ir baltas“ – atsakë jinai. Þinoma, gal retas raðtininkas ne- nuveþimà 3 birkavø prekiø ið Subaèiaus Vabalninkan gauna 1 mëgsta imti pinigëlio, tiktai kà mûsiðkiai tai jau truputá perdeda. rub., vasarà daugiau. Gaiðk uþ tà rublá þmogus su gyvuliu visà J. V. Viltis, 1910. Nr.77

KUPIÐKIS 2010 /8 103 in memoriam

1939 m. rudená kartu su Julium pradëjome mokytis Kupiðkio gimnazijoje, bet ðvæsti bendrø mokslo dienø septyniasdeðimtmeèio Juliaus nebesulaukëme – sunki, ilgai sëli- nusi negailestinga liga netrukus nutraukë Juliaus gyvenimo gijà. Julius Julius gimë Byèiø kaime, Domicëlës ir Felikso Jakuèiø ðeimoje. Netrukus tëvai pirko ûká Siauriø kaime, ir èia Julius praleido vaikystæ. Pradinë mokykla buvo tëvø namuose, Jakutis todël jau nuo maþens bendraudavo su kaimo vaikais. Pirmoji Juliaus mokytoja – Ona Paurytë, vëliau uoliai skatinusi tëvus leisti Juliø mokytis á gimnazijà. Beje, 1934 m. Ona Paurytë dar mokytojavo Virbaliðkiø mokykloje – ji pirmoji ir mano mokytoja. 1926 09 11 Penktà skyriø su Julium lankëme Kupiðkio pradþios mokykloje, o 1939 m. rugpjûtá 2009 10 24 iðlaikëme egzaminus á Kupiðkio gimnazijos pirmà klasæ ir tapome suolo draugai. Pirmàjà mokslo metø dienà girdëjome tolimus prasidëjusio karo dundesius, o per pirmos klasës pabaigtuves pasirodë pirmieji sovietiniai kareiviai. Neþiûrint karo, okupacijø, mokslo valtimi yrëmës pirmyn! 1944 m. vasarà Julius paliko tëviðkæ ir daugiausia pësèiomis pasiekë Þemaitijà. Vëliau – Karaliauèius, Lenkija, o 1944 m. Kalëdas ðventë Austrijoje. Netrukus persikëlë á Vokietijà ir karui pasibaigus ástojo á Eichteto lietuviø gimnazijà, kurià baigë 1947 m. Mokytis aukðtojoje mokykloje nebebuvo galimybiø – reikëjo uþsidirbti duonà. Julius buvo priimtas á JAV ar- mijos sargybø dalinius ir èia iðtarnavo ketverius metus. 1951 m. emigravo á JAV ir ties Venesuelos pakrantëmis kirtæs pusiaujà pasiekë Amerikos þemynà. Tik neteko pamatyti garsiosios Laisvës statulos prie Niujorko, nes iðlaipinti buvo Floridos pakrantëje. Apsi- gyveno Amerikos lietuviø „sostinëje“ Èikagoje. Èia pora deðimtmeèiø dirbo automobiliø detaliø gamykloje. Mokykloje praleisti metai vis dëlto nenuëjo veltui – buvo daug lengviau ásijungti á gamybos procesà. Vëliau, pasinaudodamas armijos sargybiniø daliniø reko- mendacijomis, tarnybà gavo vienos didþiausiø spaudos bendroviø apsaugos grupëje. Èia sulaukë pensijos. Èikagos priemiestyje Cicero, kuriame gyveno daug lietuviø, Julius pasistatë namà. Bendravo su vietos lietuviais, VLIK’o pirmininku buvusiu Kupiðkio gimnazijos pirmuoju direktoriumi Teodoru Blinstrubu. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ atnaujino aktyvius ryðius su klasës draugais. Rëmë knygos apie Kupiðkio gimnazijà ir Kupiðkënø enciklo- pedijos leidybà. Urna su Juliaus palaikais atgulë tëviðkës kapinëse. Linas Vidugiris

Mirë puikus chirurgas, þymus mokslininkas ir pedagogas profesorius Jonas Dauderys. Gimë 1928 m. valstieèiø ðeimoje, Veþioniø kaime, Kupiðkio valsèiuje. 1948 m. baigë Kupiðkio vidurinæ mokyklà ir ástojo á Vilniaus universiteto Medicinos fakultetà, kurá 1954 m. Jonas baigë su pagyrimu. Jau besimokydamas Universitete aktyviai dalyvavo studentø mokslinëje veikloje. Gydytojo chirurgo praktinæ veiklà pradëjo Utenos raj. ligoninëje chirurginio skyriaus Dauderys vedëju. Jaunas, energingas, veiklus chirurgas këlë kvalifikacijà ir po trijø metø ástojo á kliniki- næ ordinatûrà Respublikinëje Kauno klinikinëje ligoninëje. Baigæs klinikinæ ordinatûrà, atvy- 1928 05 02 ko dirbti á Vilniaus miesto III klinikinæ ligoninæ, kuri tuo metu buvo Universiteto Medicinos fakulteto klinikinë bazë. Èia dirbo þymûs chirurgai, kurie kûrë ir vystë ðirdies chirurgijà. J. 2010 01 06 Dauderys aktyviai ásitraukë á moksliná darbà, susidomëjo tromboflebito diagnostika, ágimtomis angiodisplazijomis, venø verikozës recidyvais, venø aneurizmomis. Tyrë sveikø þmoniø veni- nës kraujotakos ypatumus, pokyèius sergant venø kraujagysliø ligomis. Kartu dirbo ir pe- dagoginá darbà, savo patirtá perduodamas studentams ir jaunesniems gydytojams. Derin- damas praktiná, moksliná ir pedagoginá darbà, jis tobulino ir venø ligomis serganèiø ligoniø tyrimo ir gydymo metodus. 1963 m. apgynë medicinos mokslø kandidato disertacijà. Operacijas atlikdavo moder- nia technika, toliau tæsë moksliná darbà, gilindamasis á ligoniø, sirgusiø kojø venø tromboze, gydymà ir reabilitacijà. Paskelbë per 150 moksliniø darbø. Ðia tema paraðë 5 monografi- jas. Populiarioje spaudoje paskelbë daug sanitarinio ðvietimo straipsniø. Palaikë glaudø ryðá su gimtine, ðiltai bendravo su þemieèiais, mielai jiems padëdavo. Turëjo didelá pasitikëjimà tarp ligoniø, buvo reiklus sau, propagavo sveikà gyvenimo bûdà. 1971 m. TSRS medicinos mokslø akademijos A. Bakulevo ðirdies kraujagysliø institute (Maskva, Rusijos Federacija) J. Dauderys apgynë habilituoto mokslø daktaro disertacijà. 1996 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Pedagoginá darbà 1992–2001 m. dirbo Kauno medicinos universiteto Chirurgijos katedroje, o praktiná – Vilniaus geleþinkelininkø (dabar – Slaugos) ligoninëje, vëliau – Kauno III klinikinëje ligoninëje. Chirurgai ir kitø specialybiø gydytojai, tirdami ir gydydami venø ligomis serganèius ligonius, ir dabar semiasi þiniø ið gausaus J. Dauderio mokslinio ir praktinio darbo palikimo. Bronius Domþa

104 KUPIÐKIS 2010 /8 in memoriam

Netekome þymaus biochemiko, biotechnologijos Lietuvoje pradininko, ilgameèio Vil- niaus universiteto dëstytojo profesoriaus Antano Skaistuèio Glemþos. Jis buvo gimæs Vabalninko valsèiaus Repeniðkio kaime (dabar Alizavos seniûnija), ûkininkø ðeimoje. Tëvai turëjo nemaþai þemës, todël po karo jø ðeima buvo numatyta iðtremti á Sibirà. Tëvai, Antanas Antanas ir dvi seserys turëjo slapstytis po ávairias ðiaurës Lietuvos vietas ir tuomet daþniausiai gyveno atskirai. Skaistutis Antanas baigë Kupiðkio vidurinæ mokyklà, Vilniaus universiteto Chemijos fakultetà, Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto biochemijos aspirantûrà. 1965–1994 Glemþa m. – Vilniaus universiteto dëstytojas, 1968–1971 m. Biochemijos ir biofizikos, 1989–1994 m. Augalø fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedëjas. 1982 m. SSSR Mokslø 1938 06 21 akademijos A. Bacho biochemijos institute apgynë habilituoto mokslø daktaro disertacijà, o nuo 1983 m. tapo profesoriumi. 1975–1978 m., 1988–1989 m. – Taikomosios enzimo- 2010 02 08 logijos instituto direktorius. 1989–2003 m. – Lietuvos biotechnologijos asociacijos pre- zidentas. Jis buvo iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu ekspertu. Nuo 1965 m. A. S. Glemþa dëstë Vilniaus universiteto Gamtos fakultete ir kartu su kitais bendraminèiais pradëjo plëtoti biotechnologijos mokslà Lietuvoje ir rengti biochemijos specialistus. 1971–1989 m. Jis buvo Vilniaus mokslinio-gamybinio susivienijimo „Fermentas“ direktoriaus pavaduotojas mokslui, rûpinosi moksliniams tyrimams reikiama baze bei visomis iðgalëmis kvietë dirbti gabiausius ir talentingiausius jaunuosius mokslininkus biochemikus. Ið suburto kolektyvo ir susiformavo dabartinis Biotechnologijos institutas. Svarbiausi A. S. Glemþos mokslo darbai atlikti (paskelbti per 250-yje straipsniø ávairiuose moksliniuose þurnaluose) bendrosios ir taikomosios enzimologijos srityje. Nustatë, kad raumenø piruvatdehidrogenazë ir L-ketoglutarato dehidrogenazë susideda ið keliø fermentø, susintetino afininius (veikianèius biocheminio giminingumo principu) sorbentus, kuriais gryninami mikrobiologinës sintezës bûdu gaunami fermentai. A. S. Glemþa yra daugiau kaip 40 iðradimø autorius. Kartu su bendraautoriais 1975 m. paraðë Biochemijos vadovëlá, kuris 1978 m. buvo ávertintas valstybine premija. 1986 ir 1988 m. iðleido monografijas „Fermentai“ ir „Fermentai ávairiose pramonës ðakose“. Jis vadovavo 16 doktorantø studijoms, suteikë jiems daug biochemijos ir biotechnologijos mokslo þiniø. Profesorius A. S. Glemþa buvo Lietuvos mokslø akademijos ir aukðtøjø mokyklø þurnalo „Biologija“ redakcinës kolegijos narys. Jam aktyviai dalyvaujant buvo ákurta Lietuvos biotechnologø draugija ir Jis buvo pirmasis ðios draugijos prezidentas. Bendraudamas su þmonëmis visada ásijausdavo á jø problemas, o ið Jo poelgiø dvelkë tolerancija ir atlaidumas. Jis niekada nepasirodë esàs svarbesnis uþ kitus, niekada nieko, net savo didþiausio oponento neáþeidinëjo ir neþemino. Tuo Jis itin traukë þmones ir pelnë jø palankumà. Profesorius, kaip ir kiekvienas þmogus, nebuvo neklystantis ir toks nesistengë bûti, bet Jis prisipaþindavo suklydæs ir nekaltino kitø dël to. Savo puikiø asmeninø savybiø dëka A. S. Glemþa turëjo platø artimø draugø ir bièiuliø ratà. Visa Lietuvos mokslo bendruomenë liûdi dël profesoriaus mirties. Nuoðirdþià uþuojautà dël iðkilaus Þmogaus netekties reiðkiame ðeimai, giminëms ir artimiesiems. Rièardas Glemþa

Ir mes buvome èiuoþëjai (atkelta ið 98 psl.) davo kojos rieðà. Aulinuko pakulnëje buvo padaroma duo- abidvi gulëjom ant ledo tolokai viena nuo kitos, o Jonei butë ir ant jos stipriai 4 vineliais prikalama speciali su iðpjova po galva sausledis suskilo á maþuèius gabaliukus… Nuo geleþinë plokðtelë, pridedama prie paèiûþø jas perkant. bëdos iðgelbëjo stora stora Jonës kepurë… Ástaèius paèiûþos galvutæ á pakulnës duobelæ, paèiûþa pa- Matydavom, kaip sporto mokyklos mokytojas K. Saja sukama lygiagreèiai kojos pëdai. Paèiûþø priekio „þnyplës“ berniukus pamokydavo greitojo èiuoþimo, ávairiø sudë- buvo prisukamos prie aulinukø pado tam tikru raktuku. Kad tingø sukiniø, visi ðokinëdavo per degantá lauþà (ir mes paèiûþos tvirtai laikytøsi prie bato, jos bûdavo per kojos rieðà prièiuoþdavom pavëpsoti), kurio prakurai kartais „nu- priverþiamos odos dirþeliais ir susegamos sagtelëmis. Nete- dþiaudavo“ koká ðiaudø kûlá ið Gudeliø darþinës paðalës… ko girdëti, kad kurios nors paþástamos ar paþástamo Kaþkodël mergaitës ir berniukai èiuoþdavom atskirai, èiuoþëjo koja bûtø iðsinërusi ar nukrypusi nuo paèiûþos. tiktai aplinkui eþerà èiuoþdavom kartu. Su ðiomis paèiûþomis èiuoþta nuo 1937 m. þiemos iki Mûsø „Polar-Nurmis“ ir kitos paèiûþos gal nebuvo itin maþdaug 1958 m. su gerokais protarpiais. Tai buvo gra- dailios, bet labai patvarios, tvirtos. Jos nebuvo pritvirtintos þus, prasmingas kupiðkënø moksleiviø laisvalaikio uþ- prie batø. Paèiûþoms pritvirtinti prie kojos bûdavo ap- siëmimas. Ar iðliko toks áprotis iki ðiol? siaunami tam tikri suvarstomi aulinukai. Jie tampriai suverþ- Auðros Jonuðytës nuotrauka

KUPIÐKIS 2010 /8 105 kronika 2010-øjø KULTÛROS KRONIKA

Sausis prekiaujama ávairiais rankdarbiais, tradicinëmis verbomis, 1-28 – Anykðtënø tautodailininko Alvydo Klimaðausko (tapyba) veikë kulinarinio paveldo „kromelis“, koncertavo rajono ir Ramutës Bagdonavièienës (karpiniai) kûrybos darbø meno mëgëjø kolektyvai. KKC. paroda „Ieðkojimai“. Kupiðkio rajono savivaldybës vieðoji 11 – Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 20-metis. Lietuvos, biblioteka (toliau – KVB). Estijos ir Latvijos valstybiniø vëliavø pakëlimo ceremonija 12 / 02 15 – Eglës Aleknaitës fotografijø paroda „Naktinis Vil- L. Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje, ðv. miðios uþ Lietuvos vals- nius“. Kupiðkio turizmo ir informacijos centras (toliau – KTIC). tybæ ir Kovo 11-osios akto signatarus Kupiðkio Kristaus þen- 13 – Laisvës gynëjø dienos minëjimas. Kupiðkio kultûros centras gimo á dangø baþnyèioje. KKC veikë fotografijø paroda „Ku- (toliau – KKC). piðkio kraðtas Nepriklausomos Lietuvos laiko sankirtose“, 23 – Sportiniø ðokø klubo „Amrita“ (vad. Irina Bubnova) 15-me- vyko jaunimo pilietinë akcija „Lietuva – mano Europa“, pi- èio ðventë. Dalyvavo kupiðkënø bièiuliai ið Rokiðkio ir Elek- lietinës dainos ir poezijos ðventë „Dainuoju Lietuvai“. Daly- trënø. KKC. vavo Panevëþio bendruomeniø namø tautiniø ðokiø kolek- 23 – Skapiðkio naujø kultûros namø 15-meèio ðventë, kurios tyvas „Grandinëlë“ (vad. Zita Rimkuvienë), Karaliaus Min- metu paskelbta, kad Skapiðkio vaikø ir jaunimo teatro studija daugo bataliono virðila Donatas Voveris, Kupiðkio rajono me- „Ku -kû“ (reþ. Vita Vadoklytë) laimëjo „Aukso paukðtæ“. Ðá no mëgëjø kolektyvai. Aktyviausi rajono moksleiviai uþ pi- apdovanojimà kasmet skiria Lietuviø liaudies kultûros centras lietines ir menines iniciatyvas apdovanoti LR Seimo nariø geriausiems ávairiø srièiø meno mëgëjø kolektyvams. Skapiðkio Arvydo Anuðausko, Antano Bauros, Valdemaro Valkiûno ir kultûros namai (toliau – KN). Nepriklausomybës akto signataro Leono Apðegos dovanomis 23 – Þiemos ðventë prie Kupiðkio piliakalnio, kurios metu vyko (vertingomis knygomis), mero pavaduotojas Aidas Mikënas motociklø, keturraèiø, virvës traukimo varþybos ir kitos atrak- jiems áteikë savivaldybës padëkas. Ðventiniai renginiai vyko cijos, koncertavo Alizavos „Pyvesos“ (vad. Bronius Petronis) Alizavos, Juodpënø, Naiviø, Subaèiaus, Ðepetos, Ðimoniø ir ir Salamiesèio „Dvaro“ (vad. Almantas Totoris) kapelos. kitose rajono kultûrinëse ástaigose. 11 / 04 20 – Tautodailininkës Irenos Vapðienës tapybos darbø Vasaris paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 20-me- 3 – Parodos „Kûrybos erdvës 8+“ atidarymas. 11 autoriø (Rima èiui. Adomo Petrausko muziejus (Uoginiai). Kalinkienë, Mindaugas Kibilda, Jolanta Knizikevièienë, Rita 13 – Apdovanojimo „Aukso paukðtë“ áteikimo Skapiðkio vaikø Laskauskienë, Eugenija Paslauskienë, Elena Stanienë, Lena ir jaunimo teatro studijai „Ku-kû“ ðventë. Jaunieji teatralai Ðakarnytë, Jonas Ðmigelskas, Audronë Uþtupienë, Gënia parodë Regimanto Kaðkausko pjesæ „Apie burtininkus ir Vaièikauskienë ir Algirdas Venckus) pristatë 33 darbus. Kartu varles“ (reþ. Vita Vadoklytë). Geriausiam 2009 metø vaikø buvo eksponuojami Kupiðkio vaikø lopðelio-darþelio „Sau- teatrui skirtà apdovanojimà áteikë Lietuvos liaudies kultûros lutë“ projekto „Aprenkime lëlæ“ (vad. Joalita Karniðovaitë ir centro vyr. specialistas Ramûnas Abukevièius, studijos nariai Edita Tuzikienë) darbai – 45 lëlës, kurias labai kûrybingai ir apdovanoti Kupiðkio rajono savivaldybës padëkomis, rëmëjø iðmoningai aprengë rajono ikimokyklinio ugdymo ástaigø dar- dovanomis. Skapiðkio KN. buotojos, vaikø mamos ir moèiutës. Koncertavo Kupiðkio 19 – Rajoninis vaikø ir moksleiviø liaudies kûrybos atlikëjø muzikos mokyklos auklëtiniai (mok. Daiva Ðakickienë ir Ni- konkursas „Tramtatulis“. KKC. dija Sankauskienë). KVB. 26 – Kupiðkio KC tautiniø ðokiø kolektyvo „Vaivora“ (vad. Dalia 16 – Lietuvos valstybës atkûrimo dienos paminëjimo renginiai: Senvaitienë) krikðtynos. KKC. Trijø Baltijos valstybiniø vëliavø pakëlimo ceremonija ir pilie- 27 – Teatro dienos minëjimas. Skapiðkio KN. tiðkumo akcija L. Stuokos-Gucevièiaus aikðtëje, ðv. miðios uþ Lietuvà ir jos þmones Kupiðkio Kristaus þengimo á dangø baþ- Balandis nyèioje, proginis koncertas „Ðiapus ir anapus laiko – Lietuva“ 6-24 – Dokumentø ir nuotraukø paroda „Etnologas Jonas Balys: Kupiðkio KC, kuriame dalyvavo rajono meno mëgëjø kolektyvai. gyvenimas ir darbai“. KVB. 16 – Uþgavëniø ðventë prie Kupiðkio kultûros centro, paroda 10 –Ðilalëje vykusioje respublikinëje vokaliniø ansambliø „Uþgavëniø kaukës“. ðventëje-konkurse „Ðilø aidai 2010“ miestø ir rajonø maþøjø ansambliø kategorijoje Kupiðkio KC vokalinis duetas (Nidija Kovas Sankauskienë ir Sandra Stukaitë) laimëjo I vietà. 5 – Kupiðkio etnografijos muziejaus (toliau – KEM) surengtos 15 – Kultûros dienos paminëjimas: L. Stuokos-Gucevièiaus aikð- rajono tautodailininkø ataskaitinës kûrybiniø darbø parodos tëje pakelta Kultûros vëliava, Kultûros centre susirinkæ kul- atidarymas. 23 autoriai eksponavo 84 darbus. Grojo Kupiðkio tûros namø darbuotojai, bibliotekininkai ir muziejininkai muzikos mokyklos kanklininkiø ansamblis (vad. Danutë aptarë aktualias kultûrinës veiklos problemas, apdovanoti Boverienë). KVB. ilgameèiai ir kûrybingiausi darbuotojai, koncertavo KC 6 – Kazimieriniø kermoðius su pamuzikavimais. Mugëje buvo moterø vokalinis duetas. 106 KUPIÐKIS 2010 /8 kronika 21 / 05 21 – Veronikos Ðleivytës kûrybos darbø paroda. KEM,KTIC. 23 – Susitikimas su poete, LR Seimo nare Dalia Teiðerskyte ir jos poezijos knygø „Atodûsiai“ ir „Slenkstis“ pristatymas. KVB. 24–25 – Respublikinis kaimo teatrø festivalis-apþiûra „Pastogë“. Skapiðkio KN. 29 – Tautodailininkës Vidos Kaulakienës jubiliejinës kûrybos darbø parodos pristatymas. KVB. 30 – Nacionalinës Lietuvos bibliotekø savaitës baigiamasis ren- ginys: susitikimas su Èiovydþiø kaime gimusia humanitariniø mokslø daktare Þiedûne Zaveckiene ir jos knygos „Seno laik- rodþio tiksëjimas: apie þmones, knygas ir laikà“ pristatymas, Adomynës bibliotekos 60-meèio paminëjimas. Adomynës dvaro rûmai.

Geguþë 1 – Alizavos mokyklos 100 metø jubiliejaus minëjimas. 6 – Knygos „Kûrybinë brolystë: ið epistolinio Juozo ir Broniaus Knygos „Kûrybinë brolystë“ pristatymo metu. 2010 05 06 Këdainiø palikimo“ pristatymas. Dalyvavo J. ir B. Këdainiø Birþelis sesuo Bronë Këdainytë, grafiko Antano Kuèo sûnus Vidi- 4 – Veronikos Ðleivytës vardo IV tapybos konkurso-parodos mantas Kuèas, menotyrininkas Vidmantas Jankauskas, kny- uþdarymas. Parodoje 34 Kupiðkio rajono moksleiviai eks- gos sudarytoja Lina Matiukaitë, knygos redaktorë Eugenija ponavo 67 darbus. Vertinimo komisija (pirmininkas skulp- Urbonienë. KVB. torius Henrikas Orakauskas) konkurso laureate paskelbë 8 – Poezijos pavasarëlis „Prisijaukinkim poezijos paukðtæ“ Kupiðkio muzikos mokyklos Dailës skyriaus moksleivæ Ak- Adomynës dvare. Dalyvavo poetai Marius Glinskas (Jonava), vilæ Èemerytæ (mokyt. Rima Kalinkienë). Geriausiomis savo Algirdas Paliûnis (Rokiðkis), Elena Freder (Panevëþys), So- amþiaus grupëse pripaþintos: Raimonda Simanavièiûtë nata Magylaitë (Vilnius), Regina Baltrûnienë (Kupiðkis), savo (Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus gimnazija, mokyt. Elida kûrybà skaitë Noriûnø J. Èerniaus ir Adomynës pagrindiniø Þalnieriûnienë), Monika Klimavièiûtë (Subaèiaus gimnazija, mokyklø jaunieji literatai. mokyt. Gënia Vaièikauskienë), Monika Simanavièiûtë (Ku- 8 – Vaikø dainos festivalis „Dainø lietutis“. KKC. piðkio muzikos mokyklos Dailës skyrius, mokyt. Rita Las- 11 / 06 08 – Justino Vienoþinskio tapytojø plenero, skirto Ro- kauskienë). KEM V. Ðleivytës galerija Viktariðkiø kaime. kiðkio 500 m. jubiliejui, kûrybos darbø paroda. KEM, KKC. 12 – Ðimoniø mokyklos 130 metø jubiliejaus ðventë. 14 d. – Salamiesèio pagrindinës mokyklos folklorinio ansamblio 14 – Gedulo ir vilties dienos renginiai: Valstybës vëliavos pa- „Vijûnytë“ (vad. Alma Pustovaitienë) 10-meèio ðventë. Sa- këlimas miesto aikðtëje, istorinës atminties akimirka „Trem- lamiesèio LC. ties prisiminimai“ geleþinkelio stotyje, ðv. miðios Kupiðkio 21 – Virbaliðkiuose atidengtas paminklinis akmuo 1865–1938 Kristaus þengimo á dangø baþnyèioje, Gintauto Aleknos m. veikusios senosios mokyklos atminimui (idëjos autoriai fotografijø parodos „Sibiro kanèiø keliai“ pristatymas ir kon- kraðtieèiai Gediminas Kaluina ir Þybartas Simonaitis). certas „Laiko atodangos“ Kupiðkio KC. 21 – Vaikø chorø ðventë „Vasarële, paskubëk“. Dalyvavo moks- 16 – Susitikimas su Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo“ leiviø chorai ið Noriûnø J. Èerniaus, Salamiesèio ir Antaðavos kûrybine grupe. Dalyvavo laidos vedëjai Loreta Sungailienë pagrindiniø mokyklø, Lukoniø pradinës mokyklos ir Suba- ir Stanislovas Kavaliauskas, folkloro ansamblis „Kupkëmis“ èiaus gimnazijos. Antaðavos KN. (vad. Alma Pustovaitienë). Onutës Adomaitienës sodyba 21–23 – VI tarptautinë vaikø ir jaunimo teatrø ðventë-kûrybinë Pyragiø kaime. stovykla „Pieniø medus“ (reþ. Vita Vadoklytë). Dalyvavo Vil- 19 – Antano Kubiliaus publicistinio romano „Aidai ið gyvenimo niaus regiono kultûros centro teatro studija „Elementorius“, Klaipëdos jaunimo centro teatro studija „Auðra“, Panevëþio V. Ðleivytës vardo IV tapybos konkurso-parodos laureatës. 2010 06 04 J. Miltinio ir Ignalinos gimnazijø teatro studijos, Skapiðkio vaikø ir jaunimo teatro studija „Ku-kû“, Punsko (Lenkija) jaunimo te- atro studija, raðytojas, reþisierius ir bardas Vytautas V. Landsbergis, aktorius Valentinas Masalskis, aktorius ir bardas Arûnas Storpirðtis, aktorë Ligita Kondrotaitë ir kt. Skapiðkio KN. 23 – Tradicinë Sekminiø ðventë Ðepetoje. 28 – Rajono moksleiviø kûrybiniø darbø parodos „Þalgirio mû- ðiui – 600“ atidarymas. Dalyvavo darbø autoriai ir jø mokyto- jai, koncertavo Kupiðkio muzikos mokyklos moksleiviai. KVB. 28 – Mokslo metø uþbaigimo ðventë L. Stuokos-Gucevièiaus aikð- tëje. Koncertavo rajono mokyklø meno mëgëjø kolektyvai, veikë moksleiviø ir mokytojø kûrybiniø darbø mugë. 30 – Kunigo Antano Juðkos prisiminimø knygos „Mano þemiðkoji kelionë“ pristatymas Palëvenës baþnyèioje.

KUPIÐKIS 2010 /8 107 kronika

„Poezijos pavasario“ aidø Pyragiuose akimirka. 2010 07 02 Respublikinio medþio droþëjø plenero „Þmogus ir vanduo“ dalyviai. 2010 07 02

ðulinio“ pristatymas. Dalyvavo knygos autorius, sveèiai ið Vil- Lietuvos garbingà praeitá ir viltingà ateitá. Miesto aikðtëje niaus – þurnalistas Algis Juozas Kusta ir socialiniø mokslø vyko tautodailës ir kulinarinio paveldo mugë, koncertavo daktaras Vilius Kazanavièius. KVB Subaèiaus padalinys. Kupiðkënø meno kolektyvai, prisistatë Kauno pantomimos teatro „Gyvosios skulptûros“. Po pietø parodytas teatralizuotas Liepa miesto istorijos pasakojimas „Kaip Stanislovas ið Kupiðkio 2–3 – Istorinës edukacijos ir kûrybos projekto „Po vardo þenklu“, Krokuvon ëjo“, koncertavo kapela ið Rezeknës (Latvija), skirto Kupiðkio vardo paminëjimo 530-osioms ir Þalgirio folkroko grupë „Pievos“ (Rokiðkis), liaudies dainø atlikëja mûðio 600-osioms metinëms, renginiai (projekto vadovë ir Rasa Serra (Klaipëda), istorinio ðokio kolektyvas ið Vilniaus reþisierë Vilija Morkûnaitë). parodë programà „Dekamerono naktys“. Kupiðkio turizmo 2 – Respublikinio medþio droþëjø plenero „Þmogus ir vanduo“ informacijos centras kvietë á kelionæ „Paþink gimtàjá Kupiðká“. uþdarymas. Árengta þaidimø aikðtelë Kraðtieèiø mikrorajone 11 – Salamiesèio LC ir kaimo bendruomenës organizuotas Par- (autoriai vabalninkietis Vidas Jatulevièius, këdainietis Audrius tizanø ir tremtiniø sàskrydis „Partizanø takais“ Sypsalos Vasiliauskas, kupiðkënai Ramûnas Vizbaras, Mindaugas miðke, ant Astravø piliakalnio. Vyko improvizuotos karinës Kibilda, Gintautas Truèinskas ir Skirmantas Lauþikas). pratybos, suvaidinti vaizdeliai ið partizanø gyvenimo ir kovø. 2 – „Poezijos pavasario“ aidai Kupiðkyje, Onutës Adomaitienës Koncertavo konkurso „Triumfo arka. 2008“ nugalëtojas, sodyboje (Pyragiø kaimas). Dalyvavo televizijos reþisierius, operos dainininkas Liudas Mikalauskas, Salamiesèio kapela aktorius, poetas Petras Dimða (Vilnius), dainø atlikëjas Vid- „Dvaras“ (vad. Almantas Totoris), Kupiðkio KC kolektyvai: mantas Paliulis (Subaèius). Savo kûrybà skaitë Rokiðkio li- choras „Boèiai“ (vad. Vanda Dièkienë), senjorø ðokiø ko- teratø klubo „Vaivorykðtë“ nariai Reda Kiselytë, Alë Kaz- lektyvas „Susiedai“ (vad. Dalia Senvaitienë), moterø voka- lauskienë, Stasë Junokienë, Danutë Maþeikienë ir Rimas linis duetas (Nidija Sankauskienë ir Sandra Stukaitë). Strumskis, kupiðkënës Regina Baltrûnienë, Milda Narmon- tienë, Eugenija Sokienë, Auðra Uldukienë, Vida Kaulakienë Rugpjûtis ir Birutë Jasinskienë. 10 / 09 30 – Eglës Aleknaitës fotografijø paroda „Istorijos liu- 3 – Iðkilmingas Kupiðkio rajono savivaldybës tarybos posëdis, dininkai“. KEM, KTIC. kuriame dalyvavo bendradarbiavimo partneriai ið Latvijos, 25 / 09 30 – Valdo Kopûsto ir Andriaus Petrulevièiaus fotografijø Lenkijos, Slovakijos. Su Lietuvos þurnalistø sàjunga pasiraðyta paroda „Lingaudala. 2009 akimirkos“. KVB. bendradarbiavimo sutartis dël kûrybinës jaunøjø fotografø stovyklos ir kûrybinio fotografø konkurso organizavimo Petro Projekto „Kupiðkio kraðto dvarai ir fundatoriai“ dalyviai Palëvenës dvare.2010 09 24 Babicko premijai gauti. Mero apdovanojimo þenklai „Uþ nuopelnus“ áteikti profesinëje ir visuomeninëje veikloje pasi- þymëjusiems kupiðkënams: mokytojai, Salamiesèio ben- druomenës narei Aldonai Janulionienei, Kupiðkio rajono ûki- ninkiø draugijos „Sodþius“ koordinatorei Palmyrai Penkaus- kienei, gydytojoms Zinai Beleckienei ir Nijolei Teresei Zu- lonienei, ûkininkui Laimuèiui Baltrûnui. KKC. 3 – Nepriklausomybës atkûrimo akto signatarës Birutës Valionytës fotografijø parodos „Didþioji Lietuva: LDK kultûros pavel- das“ atidarymas. Dalyvavo B. Valionytë, istorikas Tomas Ba- ranauskas, folkloro kolektyvas „Ugniavijas“ (Vilnius). KVB. 3 – Architekto, tapytojo, kultûros ir meno premijos laureato prof. Jono Minkevièiaus kûrybos darbø parodos atidarymas. Dalyvavo parodos autorius ir bardas Vytautas Babravièius-Simas. KEM, KKC. 4 – Ðv. miðios Kupiðkio Kristaus þengimo á dangø baþnyèioje uþ

108 KUPIÐKIS 2010 /8 kronika

Povilo Matulionio 150-øjø gimimo metiniø minëjimas prie jo vardo Po moterø dueto pasirodymo Ðv. Kotrynos baþnyèioje Vilniuje 2010 10 16 mokyklos. 2010 10 08 24 – Þaislotekos atidarymas Kupiðkio vieðosios bibliotekos Vaikø Rugsëjis literatûros skyriuje. Þaisloteka ásteigta vykdant Kultûros 14 / 10-30 – Algirdo Balnos, Leono Perekðlio ir Jono Ðmigelsko rëmimo fondo finansuotà projektà „Þaisloteka – skaitymo medþio droþybos darbø paroda. Adomo Petrausko muziejus dþiaugsmas visai ðeimai“. KVB. Uoginiø kaime. 22 – Baltø vienybës diena ant Kupiðkio piliakalnio. Dalyvavo Spalis folkloro kolektyvai: „Laukamparë“ (Bauskës r., Latvija), 4 – Panevëþio miesto architektø kûrybiniø darbø parodos ati- „Rags“ (), „Mindrë“ (Vilnius), „Ramtatûris“ (Za- darymas. Dalyvavo Lietuvos architektø sàjungos Panevëþio rasai), „Sodëlis“ (Alizava), „Vijûnytë“ (Salamiestis) ir „Kup- skyriaus pirmininkë Loreta Paulauskienë ir darbø autoriai. këmis“ (Kupiðkis), baltø kovø brolijos „Vilkatlakiai“ atstovai KVB. (Vilnius). Senuosius amatus demonstravo: metalo dirbi- 8 – Miðkininko, profesoriaus Povilo Matulionio 150-osioms nius – kalviai Vytautas Kryþevièius ir Saulius Kronis (Pane- gimimo metinëms skirti renginiai Kupiðkio P. Matulionio vëþys), senuosius muzikos instrumentus – Lina ir Albertas pagrindinëje mokykloje. Prie mokyklos atidengtas koplyt- Bartaðiai (Pasvalys), titnaginius kirvelius – Tomas Sutkaitis stulpis (aut. tautodailininkas ið Druskininkø Antanas Èes- (Vilnius), prieðistorës laikø ðarvus – Giedrius Navickas (Vil- nulis), pasodintas àþuoliukas. Konferencijoje dalyvavo Lie- nius), pintas juostas – Jurga Blaþevièiûtë (Vilnius), ðaudy- tuvos þemës ûkio universiteto rektorius Romualdas Deltu- mà ið lanko – Valius Kazlauskas (Rokiðkis), pynimà ið vy- vas, Lietuvos generalinës miðkø urëdijos Miðko atkûrimo ir teliø – Irena Vapðienë (Kupiðkis), bliaukà virë Nijolë Semë- apsaugos skyriaus vedëjas Petras Kanapienis, Lietuvai pa- nienë ir Agnë Kaþukauskaitë (Kupiðkis). graþinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, Ku- 24 – Kultûros rëmimo fondo finansuoto projekto „Kupiðkio piðkio miðkø urëdijos urëdas Dainius Stonkus ir kt. kraðto dvarai ir fundatoriai“ renginiai: moksleiviø kûrybiniø 9 – Rajoninë derliaus ðventë. Kupiðkio verslo ir technologijø darbø parodos pristatymas Kupiðkio kultûros centre, eks- mokykla. kursijos moksleiviams po Noriûnø ir Palëvenës (Pauliankos) 15 – Kupiðkio kultûros centro meno kolektyvø kûrybinio sezo- dvarus, Palëvenës dominikonø vienuolynà. KEM no atidarymo koncertas „Mûzø paðaukti“. Dalyvavo 12 me- 24 / 11 05 – Fotografijø paroda „Þemutinës Palëvenës dvaras“ (ið no mëgëjø kolektyvø. KKC. dvaro savininkës Nijolës Milaknienës asmeninio albumo). KKC. 16 – Kupiðkio kultûros centro duetas (Nidija Sankauskienë ir Naujø poezijos knygø sutiktuvës. 2010 11 12 Sandra Stukaitë) tapo respublikinio solistø ir vokaliniø asam- bliø konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatais kameriniø an- sambliø kategorijoje (gavo daugiausiai komisijos balsø, I laips- nio diplomà ir þymená „Konkurso SIDABRINIAI BALSAI 2010 laureatas“). Vilnius, ðv. Kotrynos baþnyèios koncertø salë. 18 / 11 30 – Birutës Urbonienës karpiniø paroda. V. Ðleivytës paveikslø galerija Viktariðkiø kaime. 19 – Dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – að“. Dalyvavo Daiva ir Saulius Steponavièiai, Zala ir Driukas (Lietuva), Stanley Samuelsen (Danija), Alois C. Braun (Vokietija), Riccardo Perotti (Ekvadoras), Alberto Caleris (Argentina). Skapiðkio KN. 23 – Folkloro ansamblio „Kupkëmis“ 15 metø jubiliejaus ðventë. Dalyvavo folkloro ansambliai „Verpeta“ (Kaiðiadorys), „Rags“ (Pasvalys), „Gastauta“ (Rokiðkis), kupiðkënø meno mëgëjø kolektyvai. KKC. 29 – Subaèiaus bibliotekos 70-meèio ðventë. KUPIÐKIS 2010 /8 109 kronika rajono Smilgiø seniûnijos (,,Smilgë”, vad. Nijolë Vidþiûtë), Kupiðkio KC (,,Vaivora”, vad. Dalia Senvaitienë). KKC 9 – Laikraðèio „Ðeimininkë“ kalendoriaus „Mano metai. 2011“ pristatymas. Dalyvavo leidinio redaktorë ir sudarytoja kupið- kënë Regina Totorytë-Stundienë, savo kûrybos dainas atliko Almantas Totoris. KVB. 11 – Popietë-susitikimas su miðkininku, habil. biomedicinos mokslø daktaru, profesoriumi Stasiu Karazija. KVB Luko- niø padalinys. 14 – Vilniaus kraðto tautodailininkø-meno kûrëjø bendrijos ir Lietuvos tautodailininkø sàjungos Vilniaus bendrijos orga- nizuotoje pirmojoje tautodailininkø primityvistø Monikos Bièiûnienës vardo parodoje-konkurse laurus pelnë du Kupiðkio kraðto tautodailininkai. Ið konkurse dalyvavusiø 43 tapytojø Vytautui Pastarnokui atiteko antroji, o Renei Sriubiðkienei – treèioji premija.

„Kupkëmio“ ansamblio jubiliejinis koncertas. 2010 10 23 22 – Boleslovo Motuzos-Matuzevièiaus jubiliejinës parodos ir Kupiðkio etnografijos muziejaus parengto katalogo „Boles- lovas Motuza: Nupieðtas gyvenimas“ pristatymas. Dalyvavo Lapkritis dailininko sûnus Gediminas Motuza-Matuzevièius, katalogo 12 – Naujø poezijos knygø sutiktuvës. Pristatytos kupiðkënø sudarytoja Auðra Jonuðytë, koncertavo Kupiðkio muzikos autoriø poezijos knygos – Palmos Akvilës Þibaitienës „Min- mokyklos ir L. Stuokos-Gucevièiaus gimnazijos moksleiviai. èiø verpetai“ ir Reginos Baltrûnienës „Ilgesys“. Dalyvavo KKC. autorës, knygø redaktorë Eugenija Urbonienë, iliustratorë 29 – 2010 metø Kultûros ministerijos premija uþ tradicinës kul- Lena Ðakarnytë, Naiviø laisvalaikio centro moterø vokalinis tûros puoselëjimà ir skleidimà apdovanotas tautodailininkas ansamblis „Obelëlë“ (vad. Julius Þiukas). KVB. Jonas Ðmigelskas. Tai þinomas medþio droþëjas, senosios kryþ- 15 / 12 13 – Kæstuèio Preidþiaus (Birþai) kûrybos darbø paroda. dirbystës tradicijø tæsëjas ir puoselëtojas, jo darbai puoðia ne KEM, KKC. tik Kupiðká, bet pasklidæ po visà Aukðtaitijà. Puikus pedagogas 27 – Tradicinë nematerialaus paveldo iðsaugojimo ðventë, skirta – per 33 pedagoginio darbo metus iðugdë daug talentingø seserø Glemþaièiø darbø áprasminimui. Pagerbti giminës is- medþio droþëjø. Nuo 1986 m. vadovauja medþio droþëjø torija besidomintys rajono moksleiviai, susipaþinta su darniai studijai „Klevas“. Jo mokiniai dalyvauja ávairiuose konkursuose besidarbuojanèios Adomynës kaimo bendruomenës veikla. Lietuvoje ir uþsienyje. Koncertavo Anykðèiø kultûros centro romantinio dainavimo 30 – Baigiamasis metø koncertas „Laimingø Naujø“. Dalyvavo grupë „Romantika“ (vad. Regina Stumburienë) ir Adomynës ðokiø kolektyvai „Amrita“ (vad. Irina Bubnova) ir „Vaivora“ laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jara“ (vad. Sigutë (vad. Dalia Senvaitienë), moterø ansamblis „Versmë“ (vad. Kovienë). KKC. Nidija Sankauskienë), folkloro ansamblio „Kupkëmis“ 27 – Alizavos seniûnijos kaimø bendruomeniø ir meno mëgëjø sutartiniø giedotojø grupë (vad. Alma Pustovaitienë), solis- kolektyvø ðventë „Po truputá“. Salamiesèio LC. tas Laurynas Kudijanovas, vokalinis moterø duetas (Nidija Sankauskienë ir Sandra Stukaitë). KKC. Gruodis Sudarë Lina MATIUKAITË 4 – Respublikinë vyresniøjø liaudies ðokiø kolektyvø ðventë Auðros Jonuðytës, Linos Matiukaitës, Reginos Vilèinskienës „Vaivoros ðëltinis“. Dalyvavo ðokiø kolektyvai ið Radviliðkio ir kt. nuotraukos (,,Ðelmiai“, vad. Edmundas Verpetinskas), Kauno rajono Do- meikavos (,,Dþiaukis”, vad. Giedrë Barkauskaitë), Panevëþio Jonas Ðmigelskas po apdovanojimo su Kupiðkio atstovais Kultûros ministeri- Boleslovo Motuzos-Matuzevièiaus parodà atidarius. 2010 12 22 joje. 2010 12 29

110 KUPIÐKIS 2010 /8 kronika KUPIÐKIO KALENDORIUS 2011 METAMS

Jubiliejai, datos

SAUSIS 30 –135 m., kai gimë JURGIS ÐLAPELIS (1876), gydyto- jas, kalbininkas, Galsiðkiø k. Mirë 1941 m. 2 – 85 m., kai gimë ROMUALDAS GRUCË (1926), filosofi- jos ir teologijos licenciatas, vertëjas, Duoniûnø k. Mirë 1998 m. GEGUÞË 11 – 110 m., kai gimë KOSTAS DULKSNYS (1901), kariðkis, generolas, Naiviø k. Suðaudytas 1941 m. 3 – 105 m. kai gimë PETRAS PAKARKLIS (1906), agro- 13 – 115 m., kai gimë BALYS DÛDA (1896), pedagogas, nomas, teisininkas, Smilgiø k. Mirë 1995 m. esperantininkas, Maksvyèiø k. Mirë 1924 m. 6 – 125 m., kai gimë JONAS VIRELIÛNAS (slapyvardis Svy- 13 – 180 m., kai gimë JONAS KATELË (1831), kunigas, rûnëlis) (1886), literatas, Laukminiðkiø k. Mirë 1920 m. liaudies ðvietëjas, Suvainiø k. Mirë 1908 m. 8 – 80 m., kai gimë ALFONSAS PRANCIÐKUS MATU- 17 – 125 m., kai gimë KLEOPAS JURGELIONIS (1886), LIAUSKAS (1931), matematikas, fiziniø mokslø daktaras, poetas, vertëjas, teisininkas, Virbaliðkiø k. Mirë 1963 m. Smilgiø k. 17 – 105 m., kai gimë JUOZAS KARAZIJA (1906), fotogra- 18 – 100 m., kai gimë ELENA JUÐKIENË (1911), peda- fas. Mirë 1987 m. gogë, þodynininkë, Dûbliðkiø k. Mirë 2004 m. 18 – 70 m., kai gimë VYTAUTAS MARCINKEVIÈIUS (1941), geologas inþinierius, fiziniø mokslø daktaras, Kunigiðkio k. BIRÞELIS 22 – 110 m., kai gimë VINCË JONUÐKAITË-ZAUNIENË (1901), operos dainininkë, Subaèiaus miestelis. Mirë 1997 m. 17 – 70 m., kai gimë GENOVAITË GOKAITË-MAIRONIENË 22 – 130 m., kai gimë JURGIS ÈIURLYS (1881), inþinierius, (1941), choro dirigentë, pedagogë, Kupiðkyje. Mirë 2000 m. Jutkoniø k. Mirë 1959 m. 19 – 70 m., kai gimë EUGENIJA BAJORYTË-ADOMAI- TIENË (1941), aktorë, dainininkë, Mirabelëlio k. VASARIS 27 – 85 m., kai gimë LEONAS KADÞIULIS (1926), habili- tuotas biomedicinos mokslø (agronomija) daktaras, akade- 7 – 115 m., kai gimë NAPALYS GRIGAS (1896), kalbininkas, mikas, Vëþeliø k. Svideniø k. Mirë 1972 m. 10 – 80 m., kai gimë JONAS KASTYTIS MATULIONIS (1931), LIEPA kunigas, Pelyðiø k. 12 – 130 m., kai gimë IGNAS ÐLAPELIS (1881), dailininkas, 7 – 135 m., kai gimë JOKÛBAS KULYS (1876), gydytojas, meno istorikas, pedagogas, Bugailiðkiø k. Mirë 1955 m. medicinos mokslø daktaras, Kupiðkyje. Mirë 1952 m. 17 – 100 m., kai gimë BRONIUS ÞEKONIS (1911), daili- 8 – 90 m., kai gimë PETRAS TIJUÐAS (1921), kunigas, ninkas, Juodþiûnø k. Suðaudytas 1944 m. Tvirø k. Mirë 1999 m. 23 – 55 m., kai gimë GENOVAITË DRUÈKUTË (1956), filo- 20 – 100 m., kai gimë JONAS MIKULIONIS (1911), peda- logë, vertëja, humanitariniø mokslø (filologija) daktarë, gogas, agronomas, JAV lietuviø veikëjas, Punkiðkiø k. Kupiðkyje. 24 – 110 m., kai gimë JONAS MAÞYLIS (1901), kariðkis, Ðilai- 28 – 130 m., kai gimë ANTANAS PURËNAS (1881), che- kiðkio k. Þuvo 1942 m. Norilske. mikas, akademikas, Tatkoniø k. Mirë 1962 m. RUGPJÛTIS KOVAS 4 – 75 m., kai gimë ANTANAS KUBILIUS (1936), þurnalistas, 6 – 130 m., kai gimë VLADISLOVAS LAUMIANSKIS (1881), Èeèeliø k. gydytojas, visuomenës veikëjas, Kukaukos k. Mirë 1917 m. 8 – 90 m., kai gimë BRONIUS DÛDA (1921), fotografas, 11 – 90 m., kai gimë VYTAUTAS ÈETKAUSKAS (1921), Akmeniø k. Mirë 1991 m. choro dirigentas, pedagogas, Palëvenës k. Mirë 2000 m. 10 – 255 m., kai gimë LAURYNAS BORTKEVIÈIUS (1756), 22 – 75 m., kai gimë RIMANTAS KARAZIJA (1936), biome- religiniø leidiniø rengëjas, Skapiðkio dominikonø vienuo- dicinos mokslø (veterinarinë medicina) daktaras, Kupiðkyje. lyno prioras. Mirë 1823 m. Skapiðkyje. 13 – 120 m., kai gimë PELIKSAS ÐINKÛNAS (1891), geo- BALANDIS grafas, kraðtotyrininkas, Iciûnø k. Mirë 1970 m. 13 – 175 m., kai gimë DOMINYKAS PALIONIS-PËÞA 5 – 80 m. kai gimë PETRAS KUKENYS (1931), ekonomistas, (1836), kunigas, poetas, Vëþioniø k. Mirë po 1888 m. Naniðkiø k. Mirë 2006 m. 24 – 110 m., kai gimë KAZIMIERAS BABICKAS (1901), ka- RUGSËJIS riðkis, inþinierius, Laukminiðkiø k. Mirë 1968 m. 28 – 105 m., kai gimë ANTANAS JUÐKA (1906), kunigas, 2 – 120 m., kai gimë MIKALINA GLEMÞAITË (1891), et- Subaèiuje. Mirë 1991 m. nografë, pedagogë, Kupiðkyje. Mirë 1985 m.

KUPIÐKIS 2010 /8 111 kronika 5. – 60 m., kai gimë ZITA LUKOÐIÛTË-STAÐKÛNIENË * * * (1951), pedagogë, poetë, Stièkalnio k. Mirë 1992 m. Prieð 430 m. (1581) pirmà kartà paminëti Astravai. 6 – 80 m. kai gimë ALGIMANTAS KERÐULIS (1931), veteri- Prieð 430 m. (1581) pirmà kartà paminëti Bikonys. narijos gydytojas, gamtos mokslø daktaras, Apirbø k. Prieð 430 m. (1581) pirmà kartà paminëti Didþprûdþiai. 8 – 90 m., kai gimë BRONIUS ÞALYS (1921), poetas, þur- Prieð 430 m. (1581) pirmà kartà paminëti Gyvakarai. nalistas, Gaigaliø k. Mirë 2007 m. Prieð 430 m. (1581) pirmà kartà paminëti Jutkonys. 10 – 75 m., kai gimë JADVYGA GABRIÛNAITË (1936), po- Prieð 425 m. (1586) pirmà kartà paminëta Palëvenë. etë, Laukminiðkiø k. Mirë 1990 m. Prieð 425 m. (1586) pirmà kartà paminëti Pamarnakiai. 16 – 115 m., kai gimë VLADAS KULPAVIÈIUS (1896), tauto- Prieð 415 m. (1596) pirmà kartà paminëti Drûlënai. dailininkas, medþio droþëjas, Raukðtoniø k. Mirë 1991 m. Prieð 415 m. (1596) pirmà kartà paminëti Didþprûdëliai. 21 – 100 m., kai gimë VYTAUTAS PALAIMA (1911), dai- Prieð 415 m. (1596) pirmà kartà paminëti Svideniai. lininkas, scenografas, Peterburge. Mirë 1976 m. Prieð 415 m. (1596) pirmà kartà paminëti Terpeikiai. 23 – 140 m., kai gimë JUOZAS MADEIKIS (1871), knyg- Prieð 395 m. (1616) pastatyta pirmoji Kupiðkio baþnyèia. neðys, visuomenës veikëjas, Kuosënø k. Mirë 1933 m. Prieð 335 m. (1676) Palëvenëje pradëta statyti baþnyèia ir 30 – 75 m., kai gimë ÞYMANTË VLADISLAVA JONUÐKAI- dominikonø vienuolynas. TË (1936), dailininkë, skulptorë, Vaduvø k. Mirë 2001 m. Prieð 225 m. (1786) Kupiðkyje atidaryta pirmoji vaistinë (Eduardo Kenikðteterio vaistinë). SPALIS Prieð 200 m. (1811) pradëti statyti Antaðavos dvaro rûmai (archit. M. Ðulcas). 13 – 75 m., kai gimë PETRAS VAITIEKÛNAS (1936), habi- Prieð 100 m. (1911) ásteigta pradinë mokykla Punkiðkiuose. lituotas technologijos mokslø (energetika ir termoinþinerija) Prieð 100 m. (1911) ásteigta pradinë mokykla Suvainiuose. daktaras, Laièiø k. Prieð 95 m. (1916) ásteigta Gyvakarø pradinë mokykla. 13 – 100 m., kai gimë ALEKSANDRAS KRIÛKA (1911), ar- Prieð 90 m. (1921) ásteigta Gaigaliø pradinë mokykla. monikininkas, Sankt Peterburge. Mirë 1994 m. Aukðtu- Prieð 90 m. (1921) ásteigta Laièiø pradinë mokykla. pënuose. Prieð 90 m. (1921) ásteigta Siauriø pradinë mokykla. 17 – 70 m., kai gimë ALGIRDAS GAIÞUTIS (1941), filosofas, Prieð 75 m. (1936) pradëtas statyti banko pastatas Kupið- menotyrininkas, habilituotas humanitariniø mokslø (filo- kyje. sofija) daktaras, akademikas, Subaèiuje. Prieð 75 m. (1936) pradëtos statyti kareivinës Kupiðkyje. 22 – 95 m., kai gimë PAULIUS PETRONIS (1916), disiden- Prieð 65 m. (1946) ásteigta Antaðavos biblioteka. tas, pogrindinës spaudos leidëjas, Gumbeliø k. Mirë 2003 m. Prieð 65 m. (1946 10) pradëtas leisti rajoninis laikraðtis „Sta- 31 – 80 m., kai gimë VYTAUTAS KALUINA (1931), habili- lino keliu“ (dabar „Kupiðkënø mintys“). tuotas biomedicinos mokslø (veterinarinë medicina) dak- Prieð 50 m. (1961) ásteigti Salamiesèio kultûros namai. taras, Laukminiðkiø k. Mirë 2007 m. Prieð 50 m. (1961 06 24) ávyko Pirmoji liaudies ðventë Ku- piðkyje. LAPKRITIS Prieð 50 m. (1961) atidarytas naujas kino teatras „Taika“ pastatas Kupiðkyje. 7 – 135 m., kai gimë ANTANAS BAJORINAS (1876), ku- Prieð 50 m. (1961) ákurtas pirmas rajone Ðimoniø etno- nigas. Mirë 1927 m. Kupiðkyje. grafinis ansamblis (vad. Vladas Zinkevièius). 7 – 115 m., kai gimë ANTANAS PUODÞIÛNAS (1896), pe- Prieð 45 m. (1966) ásteigta Kupiðkio muzikos mokykla. dagogas, kunigas, Duoniûnø k. Mirë 1980 m. Prieð 45 m. (1966 09 10) ávyko Kupiðkio kultûros namø Et- 12 – 60 m., kai gimë BRONISLOVAS KAULAKYS (1951), nografinio liaudies teatro spektaklio „Senovinës kupiðkënø habilituotas fiziniø mokslø (fizika) daktaras, Jurgiðkio k. vestuvës“ premjera. Prieð 40 m. (1971) ásteigta Rudiliø biblioteka. GRUODIS Prieð 25 m. (1986) atidaryta Kupiðkio II vidurinë mokykla (dabar – Povilo Matulionio pagrindinë mokykla). 6 – 105 m., kai gimë VERONIKA ÐLEIVYTË (1906), dailinin- Prieð 20 m. (1996 11) ákurta Kupiðkio televizija. kë, tapytoja, grafikë, fotografë, Viktariðkiø k. Mirë 1998 m. Prieð 15 m. (1996) Kupiðkio II vidurinei mokyklai suteiktas 13 – 130 m., kai gimë STASYS MICHELSONAS-MICHAL- Povilo Matulionio vardas. KEVIÈIUS (1881), literatas, JAV lietuviø spaudos ir visuo- Prieð 15 m. (1996 09 25) ásteigti Paketuriø ðv. Kazimiero menës veikëjas, Palëvenës k. Mirë 1973 m. vaikø globos namai. 25 – 80 m., kai gimë PETRAS MEILUS (1931), kunigas, Ðëriðkiø k. Parengë Danutë BARONIENË Kupiðkio rajono savivaldybës vieðoji biblioteka * * * Prieð 170 m. Ðimonyse gimë KLEOPAS KOZMIANAS (1841), kanauninkas, liaudies ðvietëjas. Mirë 1893 m. Prieð 145 m. Drulënø k. gimë KAZYS BUROKAS (1866), knygneðys. Mirë 1934 m.

112 KUPIÐKIS 2010 /8