Kupiškis, 2010. Nr. 8.Pdf

TURINYS

metø renginys Eugenija URBONIENË Sujudimas dël bernaièio, kuris pranoko karaliø / 2 sukaktys Vidmantas JANKAUSKAS Pirmasis kupiðkënø ambasadorius / 4 Vidmantas JANKAUSKAS Nenorëjæs (negalëjæs) bûti svetimas / 9 Vytautas CIVINSKIS Mano pirmoji kelionë / 12 istorijos puslapiai Alvydas TOTORIS Seniausios Kupiðkio baþnyèios metrikø knygos / 13 Jonë ÞEBRYTË Kupiðkio skautai / 21 Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË Agento „Miko“ kraujo puota, arba KUPIÐKIS, 2010. Nr.8 Algimanto apygardos likvidavimas / 30 tëviðkënai Rengia Vidmantas JANKAUSKAS Vienas ið „Dvylikos apaðtalø“: Povilas Matulionis Vidmantas Jankauskas Vilniuje (1894–1910) / 35 (sudarymas, apipavidalinimas) Eugenija Urbonienë Teofilis ÈIURLYS Mano mokytojas ir bièiulis Vladas Jusius / 47 (kultûros aktualijos) kupiðkënai pasaulyje Violeta Aleknienë Pranas Juozas ÞILINSKAS (kraðtieèiai, istorija) Kupiðkënas – sukilëlis, pirmasis Argentinos Auðra Jonuðytë miesto Sarmiento gyventojas / 48 (istorija) Vidmantas JANKAUSKAS Pas Ðlapelius Patagonijoje / 53 Lina Matiukaitë albumas (literatûra, kronika) Danutë Baronienë Vilius NAUJIKAS / 55 (kronika) senoji fotografija Danguolë Gudienë Vidmantas JANKAUSKAS (redaktorë) Skapiðkis Pirmojo pasaulinio karo metais / 62 palikæ pëdsakà Talkina Auðra JONUÐYTË Pasiðventæs mediko profesijai / 69 Jonë Þebrytë Alvydas Totoris kaimø istorijos Nijolë Matulienë Violeta ALEKNIENË Prie ðaltiniuotosios Marnakëlës / 74 Ona Dapðytë-Kriukelienë Ermina BANYTË-KESYLIENË Gliaudeliø kaimo senoliø veidai / 87 Remia atsiminimø puslapiai Kupiðkio rajono savivaldybë Jonë ÞEBRYTË Ir mes buvome èiuoþëjai / 97

Medþiagà ir pastabas siøsti: lëvens balsai [email protected] Auðra ULDUKIENË Eilëraðèiai / 99 VDA leidykla ir spaustuvë. spaudoje raðyta ... Dominikonø g. 15, Vilnius Prieð 100 metø / 103 1 virðelio puslapyje: Kupiðkis ið paukðèio skrydþio in memoriam Alvydo Jankausko nuotr. Julius Jakutis, Jonas Dauderys, Antanas Skaistutis Glemþa / 104 4 virðelio puslapyje: kronika Antano Èesnulio iðdroþta skulptûra „Povilui Matulioniui – 150“ Naujausi leidiniai apie Kupiðkio kraðtà ir þmones (2009–2010 m.) / 101 Auðros Jonuðytës nuotr. 2010-øjø kultûros kronika / 106 ISSN 1648-942X Kupiðkio kalendorius 2011 metams / 111 KUPIÐKIS 2010 /8 1 metø renginys

Sujudimas dël bernaièio, Eugenija URBONIENË kuris pranoko karaliø

Þmogui gyventi skirta ne tiek jau daug, tad ir labai sijæs ne su kokia legenda ar kruviniausiom kautynëm, norëdamas neástengtø þenkliai pasisendinti. Ir kas gi o su tenykðèio þmogaus verþimusi á mokslà, á ðviesà?! galëtø ðito geisti?! O miestui yra visiðkai kitaip negu Proga ,,atsiriðti“ nuo vëlyvesnio miesto paminëji- þmogui. Anam – kaip ir vynui – kuo senesnis, tuo ver- mo radosi 2010-aisiais, kai rajono galvos ir vietos kul- tingesnis. tûrininkai planavo, kaip paþymëti Þalgirio mûðio Miesto pirmojo paminëjimo metus þymi istorija. 600-àsias metines. Nuspræsta tuo pat metu minëti ir Taèiau istorikai linkæ kapstytis po savuosius ðaltinius kupiðkëno Stanislovo Jonaièio þygio Krokuvon 530- vis plaèiau ir giliau, revizuoti ankstesniøjø kolegø kartø àsias sukaktuves. atradimus ir iðtarmes. Sykiais ir atkapsto, kad kuris nors Ðioji data tapo geru postûmiu miesto jaunimui, ási- miestas yra gerokai senesnis negu manyta. jungusiam á istorinës edukacijos ir kûrybos projektà Taip nutiko ir Kupiðkiui, kurio 480-àsias pirmojo ,,Po vardo þenklu“. Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus paminëjimo metines ðventëme 2009-aisiais, kartu su gimnazijos dailës raiðkos bûrelio nariai su savo vadove Lietuvos tûkstantmeèiu. Jau seniai buvo áprasta ir ak- Eugenija Paslauskiene ir idëjos autore, reþisiere Vilija menyse iðkalta toji, 1529-øjø, data, kuomet Kupiðkio Morkûnaite kûrybinëje stovykloje sukurpë filmukà miestelis áraðytas karaliaus Þygimanto Senojo reikalø ,,Kaip Stanislovas ið Kupiðkio Krokuvon ëjo“, kurá raðtuose kaip jo valda ir mokesèiø mokëtojas valstybës miestelënams ir jø sveèiams pademonstravo per ðventæ. iþdui. Vëliau istorikai aptiko ankstyvesná – be kruope- Jai pasirinktos Valstybës (karaliaus Mindaugo karûna- lytës penkiasdeðimèia metø – paminëjimà. Ðákart jo vimo) dienos iðvakarës – liepos 2–4 dienos. ,,kaltininkas“ ne koks nors didþiûnas, o ðio kraðto ber- Miesto vardo paminëjimo sukakties renginiai pra- naitis, net neþinia kokio luomo – gal bajoro sûnus, gal sidëjo irgi tradiciniu – jau septintojo respublikinio me- miestelënas, o gal smalsus ir gabus valstieèio vaikas, pa- dþio skulptoriø plenero ,,Þmogus ir vanduo“ – darbø stebëtas, tarkim, kokio pinigingo mecenato, – leidæsis pristatymu visuomenei. Muziejaus kuruojamo, o sa- tolimon kelionën studijuoti. Apie já tiek ir teþinoma, vivaldybës bei rëmëjø finansuojamo, kiek leido kuklios kiek paþymëta 1480 m. Krokuvos universitetan ástoju- ekonominës krizës sàlygos, plenero dalyviai savo dir- siø studentø sàraðuose: Stanislovas Jonaitis ið Kupiðkio biniais atnaujino ir papuoðë vaikø þaidimø aikðtelæ erd- (lot. – Stanislaus Johannis de Cupyschky). vëje, jungianèioje Krantinës ir Kraðtieèiø mikrora- Ne vienerius metus ðis faktas audrino kupiðkënø jonus, prieðais vaikø poliklinikà. Ðá kartà vabalninkietis vaizduotæ ir ambicijas: ar lengvai rastumëte kità toká Vidas Jatulevièius, Audrius Vasiliauskas ið Këdainiø ir miestà Lietuvoj, kurio pirmasis paminëjimas bûtø su- kupiðkënai Mindaugas Kibilda, Ramûnas Vizbaras,

Birutës Valionytës fotografijø parodos Kupiðkio vieðojoje bibliotekoje atidarymo akimirkos

2 KUPIÐKIS 2010 /8 metø renginys

Jono Minkevièiaus parodos atidarymas. Gitara skambina bardas Simas Ðventinës mugës miesto aikðtëje kampelis Gintautas Truèinskas bei Skirmantas Lauþikas sumeis- dagogë, Salamiesèio bendruomenës aktyvistë Aldona travo erdvø pasakø namelá, o ðalia jo – dailias kars- Janilionienë, Ûkininkiø draugijos rajono skyriø veiklos tykles bei kitokius funkcionalius medþio dirbinius. koordinatorë Palmyra Penkauskienë, ilgametës me- Dar vienas ðio plenero þenklas liko greta Povilo Ma- dicinos darbuotojos Nijolë Teresë Zulonienë bei Zina tulionio pagrindinës mokyklos: Lietuvos miðkinin- Beleckienë ir ûkininkas, rajono tarybos narys Laimutis kystës mokslø pradininko prof. P. Matulionio 150-øjø Baltrûnas. gimimo metiniø proga jo atminimui èia pastatyta me- Miesto ðventës dienomis kupiðkënai turëjo progos dþio skulptûra. susitikti su tëviðkënu architektu ir architektûrologu Jo- Ðeðtadiená sulaukta ir garbingø sveèiø, kupiðkënø nu Minkevièiumi bei apþiûrëti jo dailës darbø parodà bendradarbiavimo partneriø ið Latvijos, Lenkijos bei Kultûros centre. Vieðosios bibliotekos parodø salëje Slovakijos. Jie dalyvavo iðkilmingame rajono tarybos jø laukë ne tiktai susitikimas su istoriku Tomu Bara- posëdyje, klausësi ir mero Jono Jaruèio praneðimo apie nausku bei Kovo 11-osios Nepriklausomybës akto sig- Þalgirio mûðio svarbà mûsø kraðtui bei priminimo apie natare Birute Valionyte, bet ir paþintis su jos fotografijø Kupiðkio pirmojo paminëjimo istorijà. paroda ,,Didþioji Lietuva: LDK pilys ir rezidencijos“. Pasiraðyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Nestigo renginiø ir paskutinæ ðventës dienà, sek- þurnalistø sàjungos pirmininku Dainium Radzevièiumi madiená. Tuntai kupiðkënø zujo po tautodailës dirbiniø, dël kûrybinës jaunøjø fotografø stovyklos ir nuotraukø kulinarinio paveldo mugæ, klausësi sveèiø kolektyvø ir konkurso organizavimo iðkilaus kupiðkëno Petro Ba- savojo kraðto dainininkø, muzikantø bei ðokëjø kon- bicko – pirmojo Lietuvos radijo diktoriaus, poeto, fo- certø, kuriø gausios buvo ir ankstesnës svarbiausios me- tografo, þurnalisto ir diplomato – premijai gauti. tø ðventës dienos. Iðkilmingame posëdyje mero þenklais uþ nuopelnus apdovanoti pasiþymëjæ visuomenininkai: ilgametë pe- Vidmanto Jankausko nuotraukos

Gyvoji biblioteka Gedimino gatvëje Tetralizuota kompozicija apie Jonelio ið Kupiðkio kelionæ Krokuvon

KUPIÐKIS 2010 /8 3 sukaktys

PIRMASIS KUPIÐKËNØ Vidmantas JANKAUSKAS AMBASADORIUS

Daugiau nei ðimtmetá trukusi carinës Rusijos okupacija iðkeliavo á svetimus kraðtus susipaþinti su kaimynø tautø Lietuvà pavertë gilia kultûrine provincija. Netekusi dainomis: apëjo estus, latvius, ðvedus, net vokieèius, o universiteto, daugybæ metø neturëjusi galimybës naudotis ilgiausia uþtruko Lietuvoje“2. savo spauda, nustumta nuo Vakarø kultûros ðaltiniø Tiesa, Niemis lietuviø liaudies dainas ëmësi tyrinëti Lietuva neþuvo, taèiau gerokai atsiliko nuo kaimynø jau 1899–1902 m., bet vëliau ðá darbà turëjo nutraukti kultûriðkai, tarsi „uþsikonservavo“. Ypaè tai pasakytina dël kitø uþsiëmimø, ypaè sekretoriavimo Suomiø lite- apie liaudies kultûros sferà. Tuo metu, kai kaimyniniai ratûros draugijoje (1900–1909 m.). Prie lietuviø liaudies kraðtai sparèiai modernizavosi ir daþnai jau buvo sukaupæ, dainø sugráþo 1909 m. rudená ið Helsinkio universiteto suregistravæ ir iðpopuliarinæ nueinantá agrarinës kultûros gavæs ilgalaikæ Rosenbergo stipendijà trejiems metams. paveldà, Lietuva tebebuvo tarsi kokia neatrasta dvasiniø Mokslininkas jau ið anksèiau buvo susipaþinæs su kun. A. lobiø kupina sala. Tiesa, dar nuo XIX a. tarptautinio kal- Juðkos (Juðkevièiaus) surinktomis panemunës kraðto ir bininkø dëmesio susilaukë, kaip manyta, pasmerkta ið- Maþosios Lietuvos dainomis, bet jautë, kad jo tyrinëji- nykti lietuviø kalba. Jà tyrinëti ëmësi vokieèiø, rusø, lenkø, mams ðitos medþiagos nepakanka. „Platus Juðkevièiaus prancûzø mokslininkai. Beveik tuo paèiu metu tyrinëtojø rinkinys, kaip man paaiðkëjo vëliau, yra ið geriausio ir dëmesá patraukë ir mûsø tautos folkloro, etninës kultûros labiausiai iðsivysèiusio kraðto. Kur turëtø nukreipti savo klodai. Tik atgimstanti lietuviø tauta neturëjo galimybiø þingsnius tas, kuris norëjo aptikti pirmykðèiø formø? – pasirûpinti savo dvasiniø turtø kaupimu bei tyrinëjimu, tai klausimas, á kurá atsakymà davë atsitiktinumas,“ – tad visai nenuostabu, kad ðá didelá darbà teko pradëti dau- paraðys vëliau Niemis. Tiksliau, tø atsitiktinumø bûta net giausia uþsienio kraðtø mokslininkams. Tyrinëjimai ypaè poros. Visø pirma 1910-øjø pavasará Vilniuje, Lietuviø suintensyvëjo XX a. pradþioje, kai savo spaudà atgavusi ir mokslo draugijos archyve, mokslininkui pavyko aptikti revoliucinio sàjûdþio iðjudinta visuomenë tapo aktyvesnë M. Slanèiausko uþraðytos tautosakos ið Kauno gubernijos visø kraðte vykstanèiø procesø dalyvë, atsirado þymiai ðiaurës dalies. „Tame rinkinyje savo nuostabai pastebëjau platesniø galimybiø prie ðio darbo prisidëti ir patiems lie- visai kitokias dainas, negu buvau matæs pas Juðkevièiø, – tuviams (ypaè paminëtina Lietuviø mokslo draugijos lakoniðkas, trumpas, primityvias. Klausimas buvo veikla). iðspræstas – ir að nutariau patraukti á tuos paèius kraðtus“3 . Ðiemet kaip tik suëjo ðimtas metø nuo vieno tokio Antras atsitiktinumas – Niemis susipaþino su kà tik meno tyrimo, kuris labai artimai palietë ir Kupiðkio kraðtà, istorijos ir tapybos studijas Paryþiuje baigusiu dailininku pradþios. Kalbu apie mûsø dainuojamosios kultûros Ignu Ðlapeliu, kuris patvirtino, kad jo gimtojoje Ðimoniø tyrinëjimà ir sklaidà inicijavusio þinomo suomiø tauto- parapijoje dar esama þmoniø, mokanèiø senoviniø dainø. sakininko Augusto Roberto Niemio (Aukusti Robert A. R. Niemis uþraðinëja dainas Papilio katalikø klebonijoje. 1910 Niemi) surengtà ekspedicijà po Ðiaurës Rytø Lietuvà. A. R. Niemis (1869 07 25–1931 10 28) buvo kilæs ið þemvaldþiø ðeimos. Baigæs Turku gimnazijà, Helsingforso (Helsinkio) universitete studijavo suomiø kalbà, literatûrà ir tautosakà. Ágijo filosofijos kandidato, vëliau – filosofijos licenciato laipsnius. 1899 m. tapo Helsinkio universiteto suomiø tautosakos ir literatûros docentu, 1918 m. paskirtas suomiø ir lyginamosios folkloristikos ekstraordi- nariniu profesoriumi, o 1930 m. – suomiø ir lyginamosios folkloristikos katedros profesoriumi. Dar studijø metais A. R. Niemis susidomëjo suomiø tautosaka, vëliau parengë disertacijà apie „Kalevalos“ epà, o norëdamas iðsiaiðkinti suomiø dainø ryðá su kaimynø dainomis, atkreipë dëmesá ir á lietuviø dainas ir apie trisdeðimt metø paskyrë lietuviø– suomiø dainø lyginamiesiems tyrimams1. Anot Adolfo Sabaliausko, „jam visø pirma rûpëjo iðtirti savo tautos liaudies dainas; betyrinëdamas jis ëmë lyginti jas su kitø tautø liaudies dainomis, ieðkodamas panaðumo, dël to 4 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys Be to, Ðlapelis dar pasisiûlë suo- miø tyrinëtojui pabûti kelionës draugu. Tai nulëmë, kad ekspedicija iðvyko bûtent èia, á Kupiðkio kraðtà. Kaip matyti ið mokslininko ataskaitos universiteto konsisto- rijai, ekspedicijos pradþia neapsi- ëjo be nesklandumø: „Kadangi mano kelionës bièiulis ne tuojau vasaros pradþioje ruoðësi iðvykti, o gubernatorius, ið kurio reikëjo gauti leidimo raðtà mano kelionei, A. R. Niemio talkininkai kupiðkënuose: Ignas Ðlapelis, Antanas Pauliukas, Mykolas Prijalgauskas buvo iðvykæs, nusprendëme leistis kelionën jau birþelio 23 d. (n. st.). Pirmoji vieta, kurioje joliðkio vienkiemá, buvusá apie 5 km á ðiaurës vakarus nuo sustojome, buvo dailininko Ðlapelio gimtoji parapija Ði- Kupreliðkio, – V. J . ), kuris buvo vedæs klebono seserá ir monys. Þmonës èia vis dëlto nebemokëjo daug dainø; kuri, kaip netrukus pastebëjau, buvo senø dainø mëgëja naujos dainos visiðkai iðstûmë senàsias. Sprendþiant ið ir mokëjo jø pati. Ið netoliese esanèio Jasiuliðkio kaimo vieno rankraðtinio rinkinio, kurá vienas kalvis ið Butënø ponia Ðvëgþdienë atsivedë á namus pukià dainininkæ kaimo paliko pasinaudoti, ðiose vietose pastaraisiais Veronikà Rudienæ, kurios dainø uþteko visai dienai, ið viso deðimtmeèiais dainuota neapsakoma daugybë naujø apie 40 dainø. Pirmà kartà turëjau progà stebëtis nepa- dainø. Ið kitos kaimyninës Svëdasø parapijos kilusios prasta puikios dainininkës atmintimi; iðmokæs ið knygos moters vis dëlto gavome, mûsø nuomone, neblogà laimiká negalëtø aiðkiau pasakyti, kaip tokià gerà galvà turinti – per deðimtá dainø. Rinkimà taip pat trukdë tai, kad dël moteris ið atminties. Ið laimikio galëjau spëti, jog dabar kasdieninio vasariðko skubëjimo þmonës nei norëjo dai- patekau á tikrà dainø kraðtà. Vis dëlto netrukus turëjau nuoti, nei buvo namuose. Kaimai buvo didesni – 10–20 palikti draugiðkus ponø Ðvëgþdø namus ir dël privaèiø namø kaime, taèiau kai ûkininkas ið viso stengiasi iðeiti á reikalø vykti á artimiausià miestà – Kupiðká. Ir ðitame darbà su visa savo ðeimyna, lauko darbuose buvo rei- pasigailëtiname þydø lizde lietuviðka daina dar buvo kalingi visi ðeimos nariai“4. visiðkai neuþgesusi. Baþnyèioje apylinkës kaimieèiai pilna Taèiau pateikëjø stoka nebuvo didþiausia problema. krûtine giedojo ðventas giesmes, o kaimo nuoðalëje, pono Porà savaièiø pasisveèiavæs tëviðkëje I. Ðlapelis turëjo vyk- J. Stasevièiaus padedamas, suradau gerà dainininkæ, ið ti á Kaunà karinës prievolës reikalu. Nors iðvykdamas kurios vienà ðventadienio vakarà uþraðëme daug senoviðkø dailininkas buvo ramus, mat tikëjosi, kad bus pripaþintas dainø ir vestuviniø paproèiø. Ið Kupiðkio netrukus vël pa- netinkamu karinei tarnybai ir greitai gráð namo, bet iðëjo traukiau á ðiauræ, o gráþdamas namo uþsukau pas Vabal- kitaip. Kaip raðo Niemis, „porà tris savaites nebuvo jo- ninko kunigà F. Kemëðá ir, pats to nesitikëdamas, atsi- kios þinios, ir pagaliau, kai atëjo laiðkas, paaiðëjo, kad vyras dûriau kitame to paties dainø kraðto kampe, kurio skoná tiko á kariuomenæ ir daugiau dainø rinkti nebegráð…“ patyriau jau Kupreliðkyje. Vabalninke prasidëjo dvi Ðlapeliui teko metams atsisveikinti su tëviðke. Karinæ tar- 5 nybà jis atliko Sevastopolyje . Kanklininkas ið Nemunëlio Radviliðkio. 1910. A. R. Niemio nuotr. Visgi Ðimonyse praleistas geras mënuo laiko Niemiui nepraëjo veltui. Pirmiausia jis èia galëjo intensyviau pa- simokyti lietuviø kalbos. Juo ypaè rûpinosi Ðimoniø filialistas Antanas Pauliukas – itin veiklus ir komunikabilus, dar spaudos draudimo laikais pasiþymëjæs kunigas. Þinoma, kad mokslininkas kartu su kunigu lankësi jo tëviðkëje Teresdvaryje, Subaèiaus parapijoje6. Nenusiteikæs pasiduoti Niemis ëmësi savarankiðkø þygiø. Atsisveikinæs su Ðimonimis, jis patraukë á Paástrio, Pumpënø kraðtà. Èia irgi nedaug kà rado, bet sutiko reikiamø pagalbininkø. Gana lemtinga jam tapo paþintis su tuometiniais Pumpënø kunigais – ypaè klebonu Juozapu Viksva, kilusiu ið Salamiesèio kraðto. Tolesniuose mokslininko kelionës áspûdþiuose skaitome: „Ið Pumpënø kartu su klebonu Viksva vykau á jo gimtàjà Kupreliðkiø parapijà pas girininkà K. Ðvëgþdà (èia kalbama apie Vi- KUPIÐKIS 2010 /8 5 sukaktys Kaip minëta, Vabalninko apylinkëse Niemis labai sëkmingai darbavosi apie dvi savaites. Þmonës dþiaugæsi matydami, kad jø senos dainos gerbiamos ir ieðkomos. Ið Vabalnin-ko mokslininkas traukë toliau á ðiauræ. Birþuose já maloniai priëmë ir globojo reformatø kunigas Povilas Jakubënas. Birþai pasirodë dar turtingesni senesnëmis dainomis uþ Vabalninkà. Ið Birþø nuvaþiavo Nemunëlio Radviliðkin, kur susipaþino su vietinio kunigo Adolfo Sa- baliausko (1873–1953) uþraðytø dainø rinkiniu. Beje, A. Sabaliauskas tautosakà buvo pradëjæs rinkti dar 1892- aisiais ir Niemio lankymosi metu jau turëjo uþraðæs 562 dainas8. Pastebëjæs, kad abiejø surinktos dainos gana pa- naðios, Niemis ið Nemunëlio Radviliðkio gráþo á Birþus. Dainininkai ið Papilio. 1910. A. R. Niemio nuotr. Èia dar kiek padirbëjæs pasuko pieèiau ir pasiekë Papilá, savaites trukæs átempto darbo metas, kai atsipûsti galëjau kur já ëmësi globoti abu vietiniai kunigai, reformatas A. tik naktá. <…> Taip pat mano atminty iðliko viena dainø Neumanas ir katalikas Mykolas Prijalgauskas. „Nuostabus diena Antaðavos parapijoje. Jau Vabalninke buvau ið dainø kraðtas!“ – teliko stebëtis sveèiui. Per vienà dienà kaþko girdëjæs, kad ið Vabalninko á Antaðavà nutekëjusi èia pavyko uþraðyti apie ðimtà dainø. „Nors dainø, aiðku, Kotryna Aleknienë esanti nepaprasta dainininkë. Ne- bûtø uþtekæ, ið Papilio pieèiau nevykau. Prieþasèiø buvo gavæs apie tai tikslesniø þiniø, nutariau su savo draugu daug. Sparèiai artëjo ruduo ir dël lietaus pablogëjo keliai, (mokiniu Kaziu Þitkevièiumi, bûsimuoju kunigu Kaziu be to, po tuos kraðtus ëmë sukiotis ðiltinë. Kupiðkio [pa- Þitkum-Vincu Stoniu – V. J . ) keliauti tenai. Pakeliui parapijos?] pakraðty patekau á man neþinomà kaimà, kuria- siklausti kelio uþsukome pas Antaðavos klebonà, kuris me, sakë, esà daug serganèiø ðiltine. Todël per Kupreliðká mums kelionei ádëjo kriauðiø ir obuoliø. Þmonës kaip ir Salamiestá skubëjau á Kupiðká, pakeliui po truputá uþ- tik rovë linus; ðeimininkæ reikëjo ið laukø parsikviesti na- raðinëdamas dainas. Rugsëjo 20 vël buvau Ðimonyse, ið mo, kas ir pasisekë. Pirmiausia prieð imdamasi darbo mû- kuriø iðvykau prieð du mënesius, ir èia uþsibaigë tikroji sø dainininkë apsivilko kitais drabuþiais, ir tada kamaroje mano dainø rinkimo ekspedicija. Spalio pradþioje gráþau prasidëjo darbas. Ðventiðkai apsirengusi, su maldaknyge namo“9. ir roþanèiumi rankoje sëdëjo ið liaudies kilusi moteris, ty- Apie ðià ekspedicijà autentiðkø atsiminimø yra pa- rinëdama savo sveèius. Bet kai dainininkë atvërë savo þo- skelbæs ir minëtasis A. Sabaliauskas. Jis raðo: „1910 dþiø skrynià, neëmë baimë, kad ji per anksti uþsidarys. Sun- metais, jau rudeniop, á Nemunëlio Radviliðká, kur kus darbas uþraðinëtojui, sunkus ir man klausinëjant, ar klebonavau, atvaþiavo Prof. D-ras A. R. Niemi, jau atsimena tà ar kità dainà. Visos naujoviðkos dainos, kuriø gerokai pramokæs lietuviø kalbos, kurios mokësi gy- sklido aibës, buvo be pasigailëjimo atmetamos, tiko tik sena, vendamas Ðimonyse pas kun. Pauliukà, rodos, apie 3 gera prekë. Tik gaila buvo namø ðeimininko, ðlubo vyro, mënesius (turëtø bûti – savaites – V. J . ). Tenai pradëjæs kuris nuolat ateidinëjo priminti, kad ðeimininkei reikia eiti rinkti mûsø dainas, jis pravaþiavo daug parapijø tas dainas á laukà. Ið pradþiø ðeimininkas nenorëjo në girdëti mano berinkdamas, kol, pagaliau, atvyko á Nem. Radviliðká. þodþiø, kad pavaduojanèiai ðeimininkæ tikrai bus sumokëta. <…> Kadangi Suomiø liaudies dainø (greièiau giesmiø) Taèiau buvæ kaip nebuvæ, pagaliau ðeimininkas ëmë svarbiausi rûðis burtagiesmës, tai prof. Niemi stengësi ypaè klausinëti, ar sveèiai yra ko nors valgæ, á kà að, turëdamas tokiø surasti ir Lietuvoje: klausinëjo apkalbëjimø nuo ligø, galvoje, kas buvo anksèiau, atsakiau, kad negi nëra kam gyvatës ákandimø ir kitø burtø. Ir ðiaip vienodai domëjosi pagaminti valgio. Bet galop tai nuramino ir ðeimininkà. paniekintomis vaikø, piemenø dainuðkëlëmis ir kitomis Mums bevalgant ið kaimo atëjo suaugusiø besijuokianèiø talalaikomis, nors tik dvieilëmis, ir ið to darë savo iðvadas. merginø pasiþiûrëti sveèiø; tada man toptelëjo galvon Perþiûrëjæs mano dainø rinkiná, pastebëjo, kad tarp mûsø mintis ið pradþiø juokais papraðyti, kad merginos parodytø, surinktøjø dainø daug bendro, kad jos daþniausiai jo kà moka, ir ðiam tikslui uþteko spindinèios sidabrinës rinkinio dainø variantai. Ir atëjo jam á galvà iðleisti abu deðimties kapeikø monetos. Tada viena seserø, kaip tik rinkiniu bendrai“10. Kita proga A. Sabaliauskas paþymës: vëliau Suomijoje pastebëjau, padainavo retà vaikø dainà, „Renkant lietuviø poezijos liekanas, Dr. N. atkreipë domà kokios kitos nesu aptikæs visoje Lietuvoje. Kartais ypaè á tas lietuviø dainø rûðis, kurios ligðiol labai maþai atsitiktinumas daug kà reiðkia! Kai gráþome atgal, mus jau Lietuvoje buvo renkamos, kaip va vaikø, lopðinës, pie- dengë naktis ir ið Lietuvos lygumose apsëtø javais dirvø menø, ðokiø ir kitø paproèiø giedojimai. Suprasdamas sklido stiprus þemës kvapas; kelyje sutikome tik kaþko- variantø svarbumà mokslo tikslams, rinkëjas rûpinos kuo ká vargðà þydelá, gráþtantá ið miesto. Retai taip paten- daugiausiai jøjø surinkti. Dëlto tai ðiame rinkinyje tos kinti bûna du þmonës baigæ darbà, kaip mes, dainø rinkë- paèios dainos daug uþeinama variantø“11. jai, kurie buvome 50-èia dainø turtingesni negu rytà“7. Keista, bet to meto lietuviðkoje spaudoje apie ðià 6 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys ekspedicijà informacijos ne per daugiausiai. „Ðaltinis“ A. Sabaliauskas prisimena: „Þiemà gráþæs Suomijon vasarà informavo: „Prieð keletà dienø èia pas mus at- iðsirûpino lëðas ið Suomiø Mokslo Akademijos tam rin- vaþiavo ið Kauno su dailininku Ignotu Ðlapeliu garsus Gel- kiniui iðspausdinti. Ir balandþio mënesá 1911 metø, dar singforso universiteto prof. p. Niemi, kuris vaikðtinëja po prieð Velykas, pas mane ir atvyko, kur ir pragyveno, rodos, sodþius ir prisiþiûri mûsø lietuviø gyvenimui, taipgi renka apie 3 mënesius. Èia davë padaryti nuoraðus savo ir mano senovës dainas, pasakas, burtas. Butënø sodþiuje nuëmë dainø ir ëmë jas klasifikuoti. Ir nuvykæs Rygon pas Hem- apsitaisiusiø senibiniais apitaisais „nuometais“ moterø fo- pelá, padarë su juo sutartá spausdinti, pats gi, gerai dabar tografijø. Gerbiamasai profesorius dar labai sunkiai ðneka nebepamenu, ar gráþo Suomijon, ar vyko á Vilniø, á Val- lietuviðkai, taèiaus jau gali susikalbëti be kito pagalbos“12. kininkus. Hempelis korektûrà siuntinëjo man. Kad tas Jau rudeniop tas pats „Ðaltinis“ raðë, kad prof. Niemis lietuviø dainø rinkinys buvo iðspausdintas, tai èia didelis apsilankæs Papilyje. „Rinko senovës dainas. Ypatingai jam prof. Niemio nuopelnas mûsø tautai“17. rûpëjo „raudos“. Tarp kitø áspûdþiø tà iðsiveþë ið Lietuvos, Leidinio áþangoje A. Sabaliauskas dar ðá tà patikslino: jog lietuviai labai mëgià ðokti. Dr. Niemi sakës labai gerà „Prof. Niemis dëlei savo to meto nedideliausio dar lietuviø áspûdá parsiveðiàs ið Lietuvos namon“13. Panaðiu metu kalbos mokëjimo, rûpinosi, idant dainos bûtø uþraðinë- þinutæ ásidëjo ir „Viltis“: „Profesorius Niemi pakelyje ið jamos paèiø lietuviø, bet ðitie, kaip papratæ, raðë maþdaug Birþø Kupiðkin kelias dienas uþtruko Papily, rinkdamas literatiðka ortografija ne suvis fonetiðkai. Kadangi taèiau senovës dainas. Sakës radæs keletà dainø ligðiol jam ne- dainos priderëjo paturëti savo kraðto ypatybes, t.y. kaip paþástamø. Matant já raðant lietuviðkas dainas, reikia ste- jos þmoniø dainuojamos, ir tokiame pavidale turëjo bût bëties, kaip svetimtautis trumpu laiku gali iðmokti lietu- apskelbtos, tai mes rûpinomës, kiek galint, vietinëje tar- viðkai, taip greitai uþraðinëti diktuojamas dainas, kaip tai mëje jas iðleisti, nors tokiuo bûdu rinkinyje bûtø ávairumo. daro prof. Niemi. Nebepirmas tai svetimtautis, kurs Lie- Bet taip yra jau ir gyvenime. Kartais duktë dainuoja ki- tuvà kelia aukðtyn – veda aikðtën. Taip tai finas profesorius toniðkai negu motina, ir pati kalba jau ávairuoja tarp kai- sunaudoja vakacijas, o mûsø mokslo vyrai? Tegul pa- myniðkø parapijø. Taipogi jau galima patëmyti skirtumà simoko“14. tarp dainuojamos ir sakomos dainos ir t. t. Tikrai fonetiðko Baigiant kalbà apie ekspedicijà reikëtø paþymëti, kad uþraðymo skaitytojas lai nelaukia, nes tam dalykui reikëtø Niemio darbas bûtø buvæs neámanomas be ilgiau ar turëti kitoniðkà medegà, negu mes turëjome“18. trumpiau jam talkininusiø lietuviø kunigø, moksleiviø, Neþiûrint ðiø ir kitø smulkiø trûkumø, mûsø kraðtieèio, kitø kraðto ðviesuoliø. Be I. Ðlapelio, A. Pauliuko, J. þymiausio XX a. lietuviø folkloro tyrinëtojo J. Balio nuo- Viksvos, K. Þitkevièiaus, P. Jakubëno, Neumano ir Pri- mone, Niemio ir Sabaliausko parengtas veikalas, tai „vie- jalgausko, dar paminëtini ir kiti talkininkai: Ðimonyse – kalvis M. Puteikis, Svëdasuose – kunigai Kazimieras Kaz- Dainininkës nuo Birþø: 1.Bernatienë, 2. Natalija Vaièiulienë, 3.Banë Kregþ- lauskas ir A. Braknys, Kupiðkyje – kunigas dekanas Sta- dienë, 4.Misiûnienë. 1910. A. R. Niemio nuotr. nislovas Janulevièius, Pumpënuose – kun. M. Jankevièius, Kupreliðkyje kun. Dominykas Tuskenis ir moksleivis J. Guþys, Vabalninke – kun. Matas Mieþinis, Birþuose – moksleivis M. Tamulënas, Nemunëlio Radviliðkyje – Jonas Valiulis, Salamiestyje kun. – Juozas Dementas. Per visà ekspedicijos laikà Niemis surinko 1644 lietuviø folkloro vienetus, ið kuriø net 1500 sudarë senosios sutartinës15. Niemiui ir Sabaliauskui susitarus dainas publikuoti bendrai, suomis ið karto ëmësi rûpintis knygos rengimu. Kadangi Lietuviø mokslo draugija lëðø tam neturëjo, dël to mokslininkas kreipësi á Suomiø mokslo akademijà (Suomalainen Tiedeakatemia), kuri pasiûlymà priëmë ir dainø rinkiniui paskyrë vienà ið savo metraðèio (Toi- mitksia, Anales) tomà. Darbas buvo atliktas gana opera- tyviai, nenukrypstant nuo studijø programos. Per þiemà padirbëjæs Helsinkyje, 1911 m. balandá prof. Niemis vël iðvyko á Lietuvà ir atvykæs Nemunëlio Radviliðkin su Sa- baliausku ëmësi tvarkyti knygos rankraðtá. Sabaliauskas pataisë dainø ortografijà pagal vietines tarmes, o Niemis suskirstë jas á grupes. 1912-øjø rudená knyga „Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje“ (363 p., 1459 tautosakos vienetai) iðvydo dienos ðviesà16. KUPIÐKIS 2010 /8 7 sukaktys nas geriausiai sutvarkytø ir Mokslininkas taip pat aktyviai domëjosi visuomeniniu ir iðleistø mûsø tautosakos politiniu Lietuvos gyvenimu, stebëjo kaip ji per didelius rinkiniø, duodàs labai vargus ið nebûties gráþta á pasaulio þemëlapius. 1920 m. vertingà ir stropiai tar- profesorius vël lankësi Lietuvoje ir prisidëjo reorga- miðkai uþraðytà medþiagà nizuojant ir atnaujinant mûsø ðalies mokyklø sistemà, su pilna metrika ir kitomis 1921 m. átikino Suomijos vyriausybæ pripaþinti Lietuvà reikalingomis þiniomis“19. de jure. 1923 m. Lietuvos universitetas A. R. Niemiui su- Skandinavistikos þinovas S. teikë Garbës daktaro vardà, 1928 m. jis apdovanotas Skrodenis ðià knygà áver- DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Gyvenimo pabaigoje tino kaip neeilinæ liaudies Niemis visus savo Lietuvoje padarytus tautosakos uþra- dainø publikacijà. Jo tei- ðymus per prezidentà A. Smetonà perdavë Lietuvai, jie gimu, tai buvo „po broliø atsidûrë Lietuviø tautosakos archyve Vilniuje. 1935 m. Juðkø stambiausias dainø VDU biblioteka ið Niemio giminiø ásigijo per 900 vnt. rinkinys, kuriame bandyta vertingø XIX–XX a. filologiniø leidiniø. klasifikuoti dainas pasire- J. Balys yra pabrëþæs, kad „Niemi savo laiku buvo miant suomiø folkloristø A. R. Niemio ir A. Sabaliausko pa- paskatinimas patiems lietuviams susidomëti savo tautos darbo patirtimi“. Daugelis rengto veikalo „Lietuviø dainos ir dvasiniais turtais. Nors tas paskatinimas pradëjo veikti dainø ðiame rinkinyje pa- giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje“ titu- gana vëlai, jau po Niemi mirties, taèiau jo darbai buvo linis puslapis skelbta su variantais, kas geras kelrodis mûsø jaunam mokslui, daranèiam pirmus Lietuvoje dar buvo naujiena, o suomiø folkloristikoje – þingsnius“21. Pagarbos didþiam suomiø tautos sûnui ne- normali praktika. Paþymëtina ir tai, kad tekstai paskelbti turëtø pamirðti ir kupiðkënai, mat rinkinyje „Lietuviø dai- tarmiðkai, nesuliteratûrinti, ko ligi ðiol lietuviø folk- nos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje“ Kupiðkio kraðto loristai niekaip neáveikia padaryti20. dainos sudaro itin reikðmingà vietà. Èia paskelbta ypaè Svarbu ir tai, kad ðia didele publikacija A. R. Niemio vertingø senø ávairaus þanro (darbo, vestuviniø, kariniø, dëmesys lietuviø tautosakai nesibaigë. Dar tais paèiais meilës) dainø, tarp jø – daug sutartiniø. A. R. Niemis, be 1911 m. mokslininkas surengë antrà eskpedicijà, ðákart á jokios abejonës, tituluotinas pirmuoju kupiðkënø dainø Dzûkijà. Lankësi Valkininkuose, Merkinëje, Dauguose. populiarintoju, taigi ir pirmuoju mûsø ambasadoriumi. Po to gana ilgai gyveno Vilniuje, kur padedamas J. Basa- navièiaus tvarkë Lietuviø mokslo draugijos dainø archyvà. Nuorodos Ið viso Niemis surinko apie 3 500 lietuviðkø dainø tekstø, uþraðë 1 605 melodijas, apraðë paproèius. 1913 m. Hel- 1 Skrodenis S. Aukusti Robertas Niemi ir Lietuva // Aukusti Robert sinkyje mokslininkas suomiðkai iðleido studijà „Lietuviø Niemi. Lituanistiniai raðtai. Lyginamieji dainø tyrinëjmai. V., 1996, p. 14– 15. liaudies dainø tyrinëjimai“ (327 psl.), kuri lietuviðkai A. 2 Sabaliauskas A. Mirë didelis Lietuvos draugas // Mûsø laikraðtis. Sabaliausko iðversta pasirodë tik po poros deðimtmeèiø 1931. Nr.45; Sabaliauskas A. A.a. prof. A. R. Niemi // Mûsø tautosaka. T.4. (1932 m. atspausdinta „Mûsø tautosakos“ VI tome). Taip K., 1931. 3 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai. Lyginamieji dainø tyrinëjmai. Sudarë pat paskelbë tyrinëjimø apie lietuviø ir latviø atgarsius ir ið suomiø kalbos vertë Stasys Skrodenis. V., 1996, p. 168–169. suomiø liaudies poezijoje, lietuviø vestuvinius paproèius, 4 Ten pat, p.668. lietuviø tautosakos nagrinëjimus ir kt. Suomiø kalba 5 Igno Ðlapelio autobiografija. LLMA, f.61, ap.5, b.48, l.26; Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai..., p. 688. parengë ir iðleido „Lietuviø literatûros istorijà“ (1925). 6 Antano Pauliuko uþraðai. Jono Puko archyvas. 7 Prof. A. R. Niemio antkapis Helsinkyje. Jis iðsiskiria lietuviðka koplytële su Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai., p. 170–171. 8 Rûpintojëliu ir lietuviðku áraðu suomiðkame granite Balys J. Prof. A. R. Niemi – Lietuviø draugas // Margutis, 1955. Nr.2, p.11. 9 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai..., p. 690. 10 Sabaliauskas A. Prof. Dr. A. R. Niemi // Vairas, 1923. Nr.3, p.17–18 11 Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje. Ryga, 1911, p.IX. 12 Ðaltinis, 1910. Nr.32. 13 Ðaltinis, 1910. Nr.41. 14 Viltis, 1910. Nr. 105. 15 Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje…, p.VII–VIII. 16 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai., p. 18. 17 Sabaliauskas A. Prof. Dr. A. R. Niemi // Vairas, 1923. Nr.3, p.18. 18 Lietuviø dainos ir giesmës ðiaurrytinëje Lietuvoje…, p.X. 19 Balys J. Prof. A. R. Niemi – lietuviø draugas ... 20 Niemi A. R. Lituanistiniai raðtai..., p. 18–19. 21 Balys J. Prof. A. R. Niemi – lietuviø draugas...

8 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys

Nenorëjæs (negalëjæs) bûti svetimas Vidmantas JANKAUSKAS Vytautà Civinskà prisimenant

Vëlyvà 1910-øjø rudená keliuose svarbesniuose (Tartu) veterinarijos institutà. Priklausë Dorpato lietuviø lietuviø laikraðèiuose ir þurnaluose suðmëþavo ilgesni ar studentø draugijai, buvo jos sekretorius, o nuo 1909 m. ir trumpesni nekrologai, kuriuose su neslepiamu skausmu pirmininkas. Dar studijø metais Vytautas aktyviai ási- informuota, kad mûsø visuomenë neteko dar vieno jauno traukë á visuomeninæ ir kultûrinæ veiklà savo kraðte, 1908 darbininko, veterinarijos gydytojo, skapiðkëno Vytauto m. Skapiðkyje suorganizavo pirmà vieðà vakarà. Siek- Civinsko (Civinskio). „Buvo tai þmogus, kuris mokëjo damas kelti þemës ûkio kultûrà ir ûkininkø ekonominæ sutaikinti savo asmeniðkus ásitikinimus su tikrais tautos gerovæ domëjosi kaimynø latviø patirtimi ir stengësi jà reikalais. Veterinarijos mokslus veliuonis vos ðiemet baigë. paskleisti Lietuvoje, Skapiðkyje ákûrë „ûkio ratelá“. Ði Gaila tokiø þmoniø, kad á kapus pat jaunumoje þengia,“ – veikla nenutrûko ir Vytautui uþbaigus mokslus. Spaudoje raðë „Viltis“1. „Buvo tai jaunas, kà tik aukðtuosius mokslus itin plaèiai nuskambëjo jo 1910 m. rugpjûèio 22 d. Ska- pabaigæs, tikrai europietiðkos kultûros þmogus, karðtas, piðkyje surengtas lietuviðkas vakaras. Atrodë, visas pa- tvirtas visuomenietis. Gyvas tebebûdamas ðelpë mûsø saulis turëjo gultis po jauno ir puikiai iðsimokslinusio vyro laikraðtá, rëmë mûsø sumanymus savo patarimais ir darbu, kojomis, deja, po keliø mënesiø jis pats atgulë po ðalta – ir mirdamas rûpinosi mûsø reikalais…“ – antrino velëna – lapkrièio 15-osios naktá Vytautas Civinskas Mi- „Visuomenë“2. Velionio þemieèiai, bendro darbo Skapið- tuvoje nusiþudë… kio kraðte dalyviai Lionginas Indreika bei Aleksandras Tragedijos priblokðtiems bendraþygiams ir artimie- Purickis vadino já „tikru Lietuvos mylëtoju–veikëju, tikrai siems ði mirtis paliko daug klausimø. Á juos atsakyti ne- mylinèiu ðalá lietuviu–pilieèiu“ ir ragino: „Neuþmirðkime, lengva ir ðiandien, nors po ranka ir turime, atrodo, gana skapiðkieèiai, kad Vytautas buvo mûsø tarpe tuo, kuris daug ðaltiniø: amþininkø atsiminimø, laiðkø ir, kas svar- rodë mums kelià á dorybæ, vienybæ ir tëvynës meilæ“3. biausia, laimingai mûsø dienas pasiekusá V. Civinsko die- Mûsø tautos atgimimo epochoje trisdeðimties, o kar- noraðtá („Dieniná“). Deðimtyse jo sàsiuviniø – iðtisas len- tais net dvideðimties nesulaukusiø kultûrininkø mirtys kiðkai, rusiðkai, vokiðkai, prancûziðkai, o nuo 1907-øjø vis gana daþnas reiðkinys. Daugiausia jaunus vyrus ðienavo daþniau ir lietuviðkai, uþraðytø minèiø, áspûdþiø, pasvars- sunkios gyvenimo sàlygos, skurdas ir nuolatinë jo palydovë tymø, literatûriniø citatø ar tiesiog darbiniø uþraðø (apie dþiova. Vytauto Civinsko atvejis kiek kitoks. lankomas paskaitas, ásigyjamas knygas, laikomus egza- Pirmiausia dël to, kad jis buvo kilæs ne ið valstieèiø, o minus ir kt.) kaleidoskopas. Èia ir laiðkø artimiesiems ið bajorø luomo – senos, daugiau nei ðimtmetá Mituvos juodraðèiai, áklijuoti gauti laiðkai (daugiausia tëvo Je- dvarà valdþiusios Civinskiø giminës palikuonis. Gimë Vy- ronimo, brolio Justino, senelës Elenos Okulièienës), tautas 1883 m. Niþnyj Novgorode, kur jo tëvas Jeronimas atvirlaiðkiai, nuotraukos... Dieninis – tarsi koks Vytauto Ipolitas (1852–1914) darbavosi kaip geleþinkelio inþi- artimiausias bièiulis, kuriam patikëdavo savo paslaptis, nierius. Kadangi anksti neteko motinos, o tëvas buvo pri- kuris visados buvo ðalia. Bûnant su juo nereikia varþytis, verstas daþnai kilnotis ið vienos tarnybos svarstyti, kaip èia geriau ar graþiau ið- Vytautas Civinskas. Apie 1909 vietos á kità, Vytautas daug laiko pra- sireiðkus. Dieniná Vytautas laikë didþiau- leisdavo pas senelius Mituvos ir Lata- siu savo turtu ir já vienintelá paminëjo vënø dvaruose. Èia artimai paþino Lie- savo testamente. Nenuostabu, kad bûtent tuvos kaimo þmoniø gyvenimà, pamilo su dienoraðèiu rankoje jo autorius ir tëvø kraðtà, pramoko lietuviðkai. Iki atsisveikino su ðiuo pasauliu… 1903 m. mokësi Saratove, o 1904 m. Ið pirmo þvilgsnio gana chaotiðkai Tombovo gimnazijoje baigë 7 klases. primargintuose sàsiuviniuose esama tam Studijuoti pasirinko agronomijà ir ið- tikros tvarkos. Jie iðdëstyti pameèiui, vyko á Leipcigà. Ten (Landwirtschaftli- sunumeruoti (daþniausiai romëniðkai). ches Institut) mokësi 1904–1905 m., bet Kai kurie net uþvardyti: „Blaga“, „Za- Lietuvoje kilus revoliuciniam sàjûdþiui gadka“, „Alkano uþraðai“, „Memoires gráþo á tëviðkæ ir tapo Lietuvos social- d’un Cochon Exalté“ ir pan. Tiesa, ma- demokratø partijos nariu, ëmësi ben- tyti daug cenzûruotø puslapiø – iðpjaus- dradarbiauti lietuviðkoje spaudoje. Nu- tyti atskiri þodþiai, sakiniai ar net pastrai- sprendæs nebûti þemvaldys, metë agro- pos. Be to, dalis tekstø – uþðifruoti ir var- nomijà ir 1907 m. ástojo á Dorpato gu ar kada bebus perskaityti… KUPIÐKIS 2010 /8 9 sukaktys Minëjome, jog V. Civinskas save laikë socialdemo- sas kliûtis mokëjo pergalëti ir net savæs iðsiþadëti atsi- kratu. Vienas ið Vytauto amþininkø apie jo paþiûras yra duodamas visuomenei“. Apie lietuvius, kalbanèius len- taip atsiliepæs: „Mokydamasis toliau Dorpate, lig pas- kiðkai, jis sakæs: „Taip daro tiktai neiðmanëliai, bet su laiku kutiniø dienø stengësi tarnauti mylimai idëjai, visomis lietuviai susipras ir pradës branginti savo kalbà. Nes dabar savo iðgalëmis prisidëdamas prie jos platinimo. Kaip giliai tai tas nemylëjimas savo kalbos yra tai daugiausia auka mokëjo atjausti vargdieniø nuoskaudas, koks buvo atkaklus neturëjimo lietuviø per 40 su virðum metø savo spaudos. kovotojas uþ asmens laisvæ, matyti ið jo kalbos laike ginèo Að ið maþens nemokëjau nei þodþio lietuviðkai, bet su draugais-medikais dëlei darbo dienos sodþiuje. „Geras jausdamas save paeinanèiu ið Lietuvos, iðsimokinau ir net ûkininkas neleis savo arkliui dirbti ilgiaus deðimties va- pamylëjau jà, o pabaigæs mokslà gráðiu Lietuvon tarnauti landø, tuo tarpu jûs norite, idant lauko darbininkas dirbtø jai. Að moku vokiðkai, prancûziðkai ir kitas kalbas, vienok 17 valandø. Nejaugi jûs neþinote, jog arklys visai nemiega, man uþvis geriau tinka lietuviðka, nes lietuviðkoje kalboje silsis tuomet, kuomet ëda, ir vien tik darbui sutvertas. Ne- yra labai puikiø eiliø priraðyta, kurios taip puikiai skamba, jaugi jûs ant galo nenorite pripaþinti, jog þmogus tai ne kad kitose – jokioje kalboje nerasi“11. arklys“4. Antra vertus, Vytautas puikiai suprato savo, kaip Ir ið tiesø Vytauto dienoraðèio puslapiuose daugybë kilmingøjø luomo atstovo, kontraversiðkà padëtá. Ðtai, uþuominø apie lietuviø raðytojus, lietuviø poezijos citatø. vienoje vietoje dienoraðtyje jis raðo: „Vis prieinu prie Jis ypaè aukðtino kunigaikðtá Vytautà (savo bendravardá!), minties, kad að veterinaru bûdamas ir ûkininkams vien gerbë istorikà Simonà Daukantà (specialiai aplankë jo tarnaudamas galësiu visgi socijaldemokratu pasilikti… Að kapà Papilëje), poetà Pranà Vaièaitá, norëjo atmintinai bûsiu tokiu darbininkø partijos tarp burþuazijos pasiun- iðmokti A. Baranausko „Anykðèiø ðilelá“. Ir pats turëjo tiniu. Diplomatu. Ir að galësiu kaip tik veterinoriu tapæs literato pretenzijø. 1909 m. uþsimena atsisakæs dëdës Oku- geriau tà atlikti, nes arèiau stovësiu prie tos burþuazijos, lièiaus pasiûlymo bendradarbiauti Lietuvos lenkø pe- suprasiu jà ir ji mane. Þodþiu – pasistengsiu: tarp vilkø riodinëje spaudoje, nors ir suvokë, kad toks þingsnis jo bûti, ið vilkø maðinos maitintis ir vilku vienok netapti“ aplinkoje nebus suprastas, gal netgi turës neigiamø pa- (ið 1909 m. áraðø)5. Panaðiø minèiø esama ir kitur. „Ne, sekmiø. Labai noriai ir atsidëjæs stengësi raðyti á lietuviðkus visgi be galo ádomu, kaip að ten Lietuvoj ásitaisysiu… Kà laikraðèius „Vilniaus þinias“, „Lietuvos ûkininkà“, kas ið manæs aplinkybës padarys. Nors tikiu pasilikti esdeku taipogi neapsieidavo be nuoskaudø redakcijoms smarkiai (socialdemokratu – V. J . ), bet ádomiausia gi ir yra tas, kokiu sutrumpinus ar neatpaþástamai suredagavus jo straipsnius. bûdu tas „pasilikimas“ ávyks?“ (1909)6. Uþsiangaþavæs dirbti lietuvybei Vytautas Civinskas vienas Suvokë Vytautas ir tam tikras socialdemokartijos ideo- pirmøjø ëmësi iniciatyvos propaguoti paþintines turistines logines problemas. Ðtai jis svarsto: „Kol socializmas yra keliones po Lietuvà ir nors dël to sumanymo taipogi nu- tik mokslas – gerai, bet kai tik jis nusileidþia „prie þe- kentëjo (þemiau kaip tik publikuojame V. C. reportaþà ið mës“, susidaro visiðkai neámanoma, tiesiog tragiðka kom- 1908 m. vasaros kelionës), ði veikla susilaukë palankaus binacija. Ir nepaisant to, darbininkai negali jo nenaudoti atgarsio spaudoje bei tarp lietuviø studentijos. Beje, studi- kaip kovos ginklo; jie perdaro mokslà á religijà. Jiems juodamas Dorpate Vytautas iðmoko fotografuoti, áamþi- tai lengva. Bet visai kitaip yra su kitomis klasëmis. Bur- no daugelá savo kolegø studentø, Dorpato, Lietuvos vaiz- þujus gali naudoti socializmà – mokslà, bet tikëtis, kad dø. Tikëtina, jei ne ankstyva mirtis, ðis skapiðkënas galëjo burþuazija priimtø proletariato religijà – galima, bet, palikti ryðkesná pëdsakà ir Lietuvos fotografijos istorijoje. [kaip sakoma] kol saulë patekës, rasa akis iðës“7 (1908 Tegul ir greitas þvilgsnis á dienoraðtyje prasiveriantá 12 30/01 12). Arba: „Kaip baisiai sunkus yra mûsø jo autoriaus vidiná pasaulá, minèiø ir jausmø uþkaborius dabartinis padëjimas. Kada raðytos religijos neturim ir kelia ir kitokiø minèiø. Atrodo, kad V. Civinskas visgi turët negalim – nes perdaug iðsilavinom – o vël neágijom nebuvo moraliai ir psichologiðkai pasiruoðæs susigrumti dar natûralinës socijaliðkojo gyvenimo etikos. Be galo su gyvenimo iððûkiais èia ir dabar, gal dël to taip gilinosi sunku“8. Laikydamas save laisvamaniu, nekataliku ðià á istorijà, arba daþnai tiesiog gyveno ateitimi, á jà pro- nuostatà taipogi ne kartà iðsakë: „O visgi að turbût Pan- jektuodamas savo siekius ir norimas permainas. Ateitis dëlio ir Kupiðkio pristavams ir mûsø zemskiui vizitas pa- jam buvo tarsi daug ryðkesnë, ádomesnë, labiau viliojanti darysiu. O kunigams, tik Skapiðkio. Nu ir, þinoma, Va- nei ðiandiena, kuri nuolat primena apie save ágrisusiais balninkø, Papilës. Ir rudená, prieð Kalëdas, perspësiu kuni- mokslais, skaudanèiais dantimis ar daþnu pinigø sty- gus, kad nekalëdotø Mituvoj, nes að nekatalikas“ (1909)9. giumi… Tiesiog chrestomatinis moderniøjø laikø hero- Amþininkai Vytautà vertino uþ tai, kad „stropiai gin- jus, ástrigæs kryþkelëje tarp didingos praeities mitø ir damas vargdieniø reikalus, jis mokëjo podraug uþsistoti niûrios, pilkos ðiandienos, kurios negali/ nepajëgia/ ar ir uþ visø lietuviø teises; platindamas þinias apie mus ki- nenori keisti. Ið èia ir jo tragedija. tatauèiø draugø tarpe, stengësi pakelti mûsø svarbumà Pacituokime dar vienà kità áraðà ið dienoraðèio: „Pirm tarptautiniuose kultûros santykiuose“10. Skapiðkëno Petro tarnausiu kokius 15 metø, o paskui gaspadoriausiu Mi- Klimkos liudijimu, Vytautas buvo toks þmogus, „kurs vi- tuvoj ar kur kitur. Bûsiu profesorium kokioj ûkio mo-

10 KUPIÐKIS 2010 /8 sukaktys kykloj. Jei negausiu kitokios vietos (visuomeni- nës)…“ (1908)12. „O uþ 15 met[ø] vaþiuosiu aplink svietà. Reiks man ant to 2700 rubliø ir 10 mënesiø. Libava–N.York (Jungt[i- niai] valðè[iai] ir Kanada)– Mexyko–Lima–Rio de Ja- neiro–Sidney–Kalkuta– Kapstadl (Zambeze)–ðv. Alena–Kanarias salai–Lie- tuva. Reiks dar kokià porà Mituvos eþeras. 1910. V. Civinsko nuotr. excursijos po Europà ir Vidurþem[io] mariø“ (1907 09 mirtyje. Viltis, kurios nieks neatims“ (1908 11 26/12 08)21. 29)13. Tose ateities vizijose esama ir tam tikros ûkinës veik- Gráþtant prie atsakymø á Vytauto mirties uþduotus los strategijø: „Taigi, gráþtant ið Tatkoniø pradëjau for- klausimus, matyt, arti tiesos bus buvæs vienas ið Vytauto muluot mano planus sulig Mituvos. Bus èia pas mus Pri- kolegø, kuris pasakë: „Bûdamas turtingø tëvø sûnumi, ið verstinoji Bendrovë „Civinskis ir Co“. Að imsiu uþlaikymà kultûros turtø jis sëmës lengviau uþ mus, pilkus ðiø dienø ir algà kiek pridera (sakysim, 300), gaspadorius et. et. ima inteligentus, kurie savo spëkomis turim skinti sau kelià á irgi algos ne maþesnios kaip aplinkui. Sakysim, lieka mums þmones. Galbût todël, neþiûrint kartais á geriausius drau- nuo meto 400 rb (uþmokëjus Tëvui visa kà % ir arendà). giðkus santykius, jis vis jautësi lyg svetimas mûsø tarpe. Pusë – 200 turi bûti suvartoti iðsimokëjimui tëvui uþ Mi- Ypatingas tai buvo tasai tykiai uþgesæs þmogus. Neap- tuvà ir melioracijoms, kurie padidins Mituvos vertæ. Kiti sakoma dvasios groþë ir – nei laðo praktiðkumo. Visi pui- 200 – tai premija mums visiems, kiekvienas gauna sulig kiausieji ginklai gyvenimo kovai, bet deja!, nebuvo noro algos. Akconieriu, vadinas, bus kiekvienas darbininkas, kovoti. „Kokia kvaila ta kova uþ bûvá, kaip gamtoje, taip net padienis gali gaut premijà uþ savo dienas. Be to, ak- lygiai ir visuomenëje. Þmogus kovoja, kam? – idant kitus cijas, neduodanèias jokiø teisiø, o tik paskirtà procentà, silpnesnius atstumtum. Ne, að to nenoriu…“ Ðtai tikri Vy- gali turët kiekvienas. Ir að. Sulig „konstitucijos“ geistina tauto þodþiai. Jis buvo perdaug geras, gal perdaug doras, kuo daugiau teisiø duot bendradarbiam, bet tas tai bus idant ðià gadynæ pasiliktø gyventi“22. sunku“ (1908 08 01/14 áraðas)14. Arba: „Dabar gana aið- Ið pirmo þvilgsnio V. Civinskas tarsi nespëjo daug ko kûs ir mano artimesnieji þingsniai: neapleidþiant ekono- nuveikti. Bet inteligentø tuo metu dar itin trûko, ir jo mijos dirvos, prisirengt prie bendrovës vedimo…“ (1908 kaip bajoro vieðai deklaruojama meilë Lietuvai, lietuviø 05/21 áraðas)15. „Ech, gerai bûtø ið Justino (brolio – V. J . ) kalbai ir kultûrai, asmeninis pavyzdys to meto visuome- padarius agronomà! Apsigyventumëm Mituvoj“ (1908 nëje buvo gerai matomas. Kita vertus, þvelgiant ið nû- 10 22/11 04)16. „Mituva – tai yra gamta, ramybë, tai yra dienos taðko, matyti, kad ðioje tragiðkoje jauno þmo- laimë“ (1909 ruduo)17. Taèiau èia pat ir kitokios nuotaikos. gaus likimo istorijoje bûta platesnio ir prieðtaringai ver- Ðtai praslenka abejonë: „Tai jei negausiu geros gaspa- tinamo bajoriðkojo dëmens lietuviø sàjûdyje atspindþio. dorystës – neûkininkausiu, o gyvensiu taip sau. Kà steigsiu O tai, kà V. Civinskas reiðkë praëjusio ðimtmeèio ar organizuosiu, turësiu organizuot taip, kad ir be manæs pradþios Skapiðkio visuomeniame gyvenime, paaiðkëjo gyvuotø“ (1908 08 31/09 13)18. Arba – rezignacija: „Be- tada, kai jo neliko. Nors 1911 m. sausio 2 d. naujuoju ûkio ðaliðkai svarstant priëjau prie sekanèio rezultato: mano ratelio pirmininku buvo iðrinktas kunigas S. Ignatavièius23, psychika, kada að pabaigsiu veterinarijà, bus toki, kad pa- netrukus spaudoje pasirodë informacija, kad „Skapiðkio stosiu ant medicinos. Ir ðtai faktoriai a) pinigø tëvas duos, ûkio ratelis jau neberieda. Svarbiausia prieþastis – stoka b) brolis – chirurgas, c) ñàìîëþáèå, d) noras turët „èystà“ pirmininko. Dabartinis pirmininkas kun. St. Ignatavièius, darbà, tai yr neturët reikalo vaikðiot po chlewach (po iðrinktas ðiø metø pradþioje po Civinskio mirties, apie tvartus – V. J . ), e) cicilikavimo noras, jei bus jis, f) mokslo ratelá uþmirðo. <…> Taigi ratelio atgijimui maþa bëra noras, jei bus, g) nenoras pradët praktiðkà gyvenimà, kovà vilties: Skapiðkiuos nëra þmogaus, gerai iðmananèio apie uþ bûvá, h) brolio, tëvo, et. et. noras, kad bûtum medikas, tà dalykà“24. Panaðiai buvo ir su kultûriniu gyvenimu. i) mediko amato mylimas, k) noras pinigø turët“ (1908 „Lietuvos þinios“ liûdnai konstatavo: „Pernai, Vytautui 03 02/15 áraðas)19. „Að esu ligonis. Man labai kenkia susiju- Civinskiui raginant, vietinë moksleiviø jaunuomenë su- dinimas. Man reikalingi „ramaus gyvenimo“ metai. Man rengë vakarà. Bet ðiemet apie vakarà tai ir negirdëti, nes po sunkiø gyvenimo „audrø“ poilsis reikalingas“ (1910 tie patys mokiniai, kurie pernai taisë, sako bûsià labai 06)20. Netrûksta ir neslepiamo fatalizmo, pasireiðkian- daþnai. Mûsø kraðte yra keletas viduriniø mokyklø èio kalbëjimu apie mirtá: „Ir taip sunku. Viena viltis – mokiniø, du studentu, bet tie vyreliai ir pernai neprigulëjo

KUPIÐKIS 2010 /8 11 sukaktys prie sutaisymo vakaro. Vakaras – gi Skapiðkyj bûtø labai augusá ðalia minëtojo kryþiaus. Taigi, galima sakyti, kad reikalingas, visur girdëti aimanuojant, kad vakaro ne- kapo vieta daugmaþ aiðki. Graþu bûtø, jei skapiðkënai, bebus, o ypaè iðsiilgæs jaunimas“25… kurie dar prieð ðimtmetá pripaþino, kad Vytautas jiems Prieð ðimtà metø lietuviø tauta þengë dar tik pir- „rodë kelià á dorybæ, vienybæ ir tëvynës meilæ“, ðiandien muosius tvirtesnius þingsnius ilgame kelyje á ekonominæ nors kiek aptvarkytø ðá uþleistà kampà ir anksti palûþusá gerovæ ir politinæ nepriklausomybæ. Akivaizdu, kad tokia vienà pirmøjø savo kultûrininkø pagerbtø kokiu nors asmenybë, kaip pasaulio matæs, plataus kultûrinio akiraèio ilgaamþiðkesniu atminimo þenklu.

Vytautas Civinskas, buvo didelë dovana Skapiðkiui ir at- 1 A.a. Vytautas Civinskas // Viltis, 1910. Nr. 136. gimstanèiai Lietuvai. Garbë jam, kad ðiuo keliu pasuko. 2 Visuomenë, 1910. Nr.10. Kita vertus, neabejotina, kad V. Civinskui, kaip bajorø 3 Lietuvos þinios, 1910. Nr. 93, 97. 4 V.E.T. Apie Civinskiø Vytautà // Visuomenë, 1910, p.380–381. luomo atstovui, pritapti savo civilizaciná kelià tik prade- 5 VUB. F.1. D.1049. P.62. danèioje agrarinëje visuomenëje buvo sunku, taigi socia- 6 Ten pat. P.67. 7 VUB. F.1. D.1046. P.60–61 linës kovos idealai, kad ir kaip gerai iðjausti bei suprasti, 8 VUB. F.1. D.1049. P.39. realiame gyvenime nesudarë patikimos psichologinës 9 Ten pat. P.38. atsparos. Ëjimas tuo keliu neþadëjo greitø rezultatø, jis 10 V. E . T. Apie Civinskiø Vytautà ..., p.381. 11 Vytautas Civinskas // Rygos naujienos, 1910 12 23/1911 01 05. Nr.51–52. taip ir liko daugelio nesuprastas. Gali bûti, kad savo pa- 12 VUB. F.1. D.1042. P.84. darë ir nelaiminga meilë… 13 VUB. F.1. D.1041. P.90. 14 VUB. F.1. D.1044. P.180. Kaip saviþudys Vytautas Civinskas buvo palaidotas 15 Ten pat. P.205. Ðvedukalnyje, ðalia kapiniø tvoros. Kapo vietà kelis de- 16 Ten pat. P.131. 17 VUB. F.1. D.1050. L.106. ðimtmeèius þymëjo kryþius, bet vëliau, jam nuvirtus, apie 18 VUB. F.1. D.1044. P.51. èia palaidotà jaunà idealistà neliko në þymës. Prieð kurá 19 VUB. F.1. D.1042. P.90. 20 VUB. F.1. D.1051. P.104. laikà su Ðvedukalnio senbûviu Gediminu Ðirvinsku ieð- 21 VUB. F.1. D.1045. P.93. kojome Vytauto amþinojo poilsio vietos. Uþ Mituvos ka- 22 V.E.T. Apie Civinskiø Vytautà ..., p.381. piniø tvoros, á eþero pusæ, ten kur dabar kai kas mëgsta 23 Lietuvos ûkininkas. Þemë. 1911. Nr.3. 24 Lietuvos ûkininkas. Þemë. 1911. Nr.11. versti ðiukðles, gana greitai radome berþelá, kaþkada ið- 25 Lietuvos þinios, 1911. Nr.78.

ir policijos pasportà þengiau pirmyn. Vytautas CIVINSKIS ,,Stoi!… Kuda idioð?… Otkuda?… Obiskat!…“ Mano pirmoji kelionë Uþ pusës valandos visi trys buvome pas Vieðintø uriadnikà. Pasirodo, sutikau p. Azorkinà, buvusá Anykðèiø uriadnikà, o Devintoje vakaro valandoje birþelio 8 d. ásidëjæs á verðelá dabar svarbiøjø reikalø valdininkà prie Ukmergës sprauniko. visa, kas reikalinga kelionei, perplaukæs laivu Skapiðkio eþerà, Dievai! Kaþin ko negailëèiau, kad Jûs suteiktumëte man patraukiau á Troðkûnus. Tenai buvo nutarta susitikti su draugu dabar ,,usta stu Homerów“ (kaip Mickevièius sako) ar nors J., o ið ten keliauti á tolimàjà Baltijà. mûsø Þemaitës, kad pasisektø apraðyti kaip reikiant visus mane Naktis buvo puiki, tik kiek ðalta. Vietos paþástamos. Greit uþklupusius atsitikimus. Ir jei vis tik mëgysiu tà atlikt, tai vien perëjau mieganèius sodþius: Èivus, Naivius, Papilius, Gaigalius, pasitikëdamas, kad skaitytojas jau ið savo prityrimø papuoð ma- pralenkiau jø graþø, bet, rodos, visiðkai dar neiðtirtà piliakalná no sausà pasakojimà, nes Daukantas pasakytø – nër þmogaus (jo pieðinëlá esu matæs Krzyvickio veikaluose), Nociûnus. pasaulyje, kurs buvæs Þemaièiuose, o nebûtø tenai suimtas ir Kur ne kur, ðalyje kelio, romantiðkai spindëjo naktigoniø neiðkratytu palikæs, uþvis jei jis skaityti mokëjo. ugnys. Þydintieji rugiai kvepëte kvepëjo. Aplinkiniø pelkiø Moku, nelaimë, ir að, ir – kas yra dar labiau papeiktina – perkûno oþeliai lydëjo mane savo ypatingais balsais. Liko tru- mëgstu skaityti. Ðtai ir dabar pasiëmiau kelionei keletà knyguèiø, putá kaip ir neramu. kaip antai: Maironio ir Vaièaièio eiles, Biliûno apsakymëlius, Apie pirmà valandà raudonas mënuo parodë savo ragus, ,,Anykðèiø ðilelá“. Pasirodo vienok, jog nei p. Azorkinas, nei jo bet greit pradëjo blykðti nuo raustanèios auðros. draugai tokiais niekais neuþsiima; dël to turëjo pakviesti ,,eks- Keletà veþimø pravaþiavo vieðkeliu Kupiðkio pusën… Ir pertà“. Ekspertas pasirodë, irgi ne koks kalbos þinovas, o dar vël tyla, tik ten ar ðen gaidys uþgiedos savo auðrinæ giesmelæ, ar iðgàsdintas ir neiðsimiegojæs, vos ne vos, net sukaitæs (nors rytas sulos kur ne kur ðuo. Bet netrukus praðvito tiek, kad panorëjus buvo neðiltas), pergrabaliojo knyguèiø antraðus. Bet argi iðmin- galima bûtø skaityti. tingam daug reikia? – Iðgirdæs ,,z nad Biruty“, p. Azorkinas tuoj Po kairei Ðimoniø varpinë graþiai baltavo ant tamsaus miðko nusprendë – èia esà kalbama apie biurokratijà, o pati knyga esanti dugno, po deðinei, ryto vëjalio judinamas, bangavo Jurgiðkio uþdrausta. (Maironi! Maironi! Ar tikëjaisi kada nors gausiàs toká eþeras. Matësi jau ir nauja Vieðintø baþnyèia. cenzorà?!) Nei mano, nei paèio eksperto tikirinimai, kad Birûta Buvo kaip tik pusë treèios, kada, beveik paèiam jau mies- – tai lietuviø ,,karalienë“ nepadarë, rodos, jokio áspûdþio. telyje, sutikau vaþiuojanèiu du policistu. Bet èia reikëtø gal mest Toliau sekësi ne geriau. Bet visiðkai nupuoliau pono kra- lyrikos stiliø, o iðrinkt … protokolo… Pasistengsime. tytojo akyse, kada jisai, tarp ko kito, rado laiðkà ið Ðveicarijos, Taigi, pamatæs jau ið tolo tvarkdarius, kaip pridera geram francûziðkai paraðytà. Dabar mano neiðtikimybë liko jau visiems pilieèiui, pajutau ypatingà kinkø drebëjimà. Bet tuoj atsiminiau aiðki. Suraðæs protokolà (po kurio að atsisakiau pasiraðyt), liepë ,,dovanotà“ mums pilnà nepalieèiamybæ, pasistengiau kiek nugabent mane Kupiðkin pas antstolá, p. Azorkinas kaþkur galëdamas iðreikðt tat veidu ir pilnas ásitikëjimo á Dievo apveizdà nukelta á 98 psl. 12 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

SENIAUSIOS KUPIÐKIO Alvydas TOTORIS BAÞNYÈIOS METRIKØ KNYGOS

Pastaraisiais metais suintensyvëjo senøjø Kupiðkio krikðto metai, jø tëvø vardai ir metrikø knygos lapø bei kraðto istorijos ðaltiniø tyrimai ir publikavimas. Jau áraðø numeriai. Ið alfabetinio sàraðo paaiðkëja, jog tuo me- iðversti ir publikuoti seniausi Kupiðkio1 bei Pienioniø2 tu baþnyèioje buvo 18 krikðto metrikø knygø. Vëliau buvo seniûnijø inventoriai, suteikiantys daug naujos ir labai sudarinëjami ne tik krikðto (iðlikæ 1873–1914 m.), bet ir vertingos informacijos apie XVII a. pirmosios pusës Ku- santuokos (iðlikæ 1897–1937 m.) bei mirusiøjø (iðlikæ piðkio kraðto bei ávairiø jo vietoviø praeitá. Matyt, atëjo 1880–1937 m.) alfabetiniai sàraðai. laikas giliau susipaþinti ir su kitais to laikotarpio kraðto Atrodo, kad beveik visos 1834 m. buvæ metrikø kny- praeities ðaltiniais. Neákainojamà vertæ praeièiai paþinti gos pasiekë XX-àjá amþiø ir nedaug nukentëjo Pirmojo turi ir seniausios Kupiðkio baþnyèios metrikø knygos. pasaulinio karo metu. Kunigas Juozas Prunskis 1934 m. Pirmoji katalikø baþnyèia Kupiðkyje pastatyta 1616 savo straipsnyje apie Kupiðkio baþnyèià pabrëþë, kad èia metais. Tuo paèiu metu valdovo Zigmanto Vazos pri- yra saugomos labai senos (santuokos nuo 1641 m., o krikð- vilegija buvo ásteigta ir parapija. Naujosios baþnyèios ku- to nuo 1684 m.) metrikø knygos6. Pirmà bandymà pa- nigai ëmë teikti tikintiesiems áprastus baþnytinius patar- þvelgti á baþnyèios metrikø knygas kaip kraðto istorijos navimus: krikðtijo vaikus, tuokë jaunavedþius, laidojo ðaltiná padarë mokytojas Viktoras Kavoliûnas, 1943 m. mirusius parapijieèius. Visi ðie patarnavimai turëjo bûti „Gimtajame kraðte“ iðspausdinæs nedidelá straipsnelá, ku- kruopðèiai fiksuojami tam tikrose metrikø knygose. Baþ- riame ragino tirti baþnyèiø ir kitø ástaigø archyvus7. Au- nyèiø metrikai reguliariai pradëti raðyti Italijoje bei Pran- torius plaèiau apsistojo prie seniausiø Kupiðkio baþnyèios cûzijoje XV amþiuje, o Lietuvoje tik nuo XVIa. vidurio. krikðto (nuo 1684 m.) metrikø knygø ir pateikë daugiau XVII amþiaus pirmoje pusëje visuotinai ásitvirtino krikðto kaip 80 ið jø iðrinktø XVII a. pabaigoje ten uþfiksuotø ir bei santuokos, o nuo ðio amþiaus pabaigos ir mirusiøjø jau iðnykusiø þmoniø pavardþiø. metrikø knygos3. Tikëtina, kad ir Kupiðkio baþnyèioje Po Antrojo pasaulinio karo didþiuma seniausiøjø Ku- metrikø knygos buvo raðomos nuo pat baþnyèios ásteigi- piðkio baþnyèios metrikø knygø kartu su kitais vertingais mo. Taèiau dalis paèiø seniausiøjø neiðliko. Gali bûti, kad dokumentais perduota á Lietuvos mokslø akademijos bib- jos sunaikintos Ðiaurës karo arba 1781 m. miestelio gaisro liotekà (LMAB), o vëlesnieji metrikai pateko á Lietuvos metu. 1834 m. Kupiðkio dekano Gasparo Dulskio ini- valstybës istorijos archyvà (LVIA). Kelios seniausios met- ciatyva visos iðlikusios baþnyèios metrikø knygos buvo rikø knygos kurá laikà dar buvo baþnyèioje, o 1971 m. sutvarkytos: áriðti pairæ lapai, suskaièiuoti ir sunumeruoti tuometinio klebono Klemenso Gutausko rûpesèiu perduo- áraðai. Jau tada dalis seniausiøjø knygø lapø buvo labai tos á Kupiðkio etnografijos muziejø (KEM). Taèiau, ma- nukentëjæ (suplëðyti, iðblukæ), tad numeruojami buvo tik tyt, tam tikra baþnyèios metrikø dalis ávairiais keliais buvo gerai iðsilaikæ ir áskaitomi áraðai. 1844 m. po G. Dulskio atsidûrusi uþ baþnyèios ribø. Ðtai 1960 m. þurnalistas Hen- mirties, perduodant baþnyèià naujam klebonui Jonui Ju- rikas Paulauskas spaudoje paskelbë þinutæ, kad Kupiðkio sevièiui, buvo sudarytas baþnyèios inventorius4. Jame nu- vidurinës mokyklos mokinys R. Kairys ant senos darþinës, rodoma, kad baþnyèioje tuo metu buvo 32 metrikø kny- buvusios Ugniagesiø gatvëje, surado Kupiðkio baþnyèios gos: 16 krikðto (1683–1836 m.) krikðto metrikø knygà su 1665– 1. 1640–1652 m. santuokos metrikø knygos virðelis su nedideliais tarpsniais 1701 m. áraðais, kuri esà buvusi XVIII a. pradþioje, 9 santuokos perduota á LMAB8. Vëliau pa- (1640–1843 m.) su pertrau- aiðkëjo, kad tai Svëdasø baþny- komis bei 7 mirusiøjø (1781– èios metrikø knyga9. Dar viena 1842 m.). Apie 1872 m. krikðto metrikø knyga surasta 1966 m. metrikø knygø pagrindu buvo ir perduota KEM10. sudarytas Kupiðkio baþnyèioje Taigi iki ðiø dienø iðliko di- krikðtytø vaikø alfabetinis (pa- dþioji dalis Kupiðkio baþnyèios gal rusiðkà alfabetà) sàraðas, metrikø knygø, kurios yra ne- apimantis 1684–1872 m. laiko- ákainojamas kraðto istorijos ðal- tarpá5, kuriame nurodomi krikð- tinis. Metrikø knygose slypinti tytøjø vardai ir pavardës bei informacija pirmiausia ypaè ak-

KUPIÐKIS 2010 /8 13 istorijos puslapiai tuali giminiø ir ðeimø geneologijai tirti. Pasitelkiant ðiø 1640–1652 METØ SANTUOKOS METRIKØ knygø informacijà, ámanoma atsekti 200 ar net 300 metø KNYGA laikotarpiu gyvenusias kelias protëviø kartas, atkurti jø Tai pati seniausia ið iðlikusiøjø Kupiðkio baþnyèios giminystës ryðius. Metrikai gali labai pasitarnauti ir kaip metrikø knygø, kuri yra saugoma KEM11. Tai 32x10,5 cm vertingi kraðto istorinës geografijos bei toponimikos dydþio áriðta rankraðtinë knyga, turinti 88 numeruotus ðaltiniai. Juk juose uþfiksuoti ávairiø laikotarpiø gyvena- lapus, kuriuose yra 872(+11) santuokø áraðai lotynø møjø vietoviø pavadinimai, tarp kuriø yra nemaþai dabar kalba. Knygos virðeliai kartoniniai, apklijuoti popieriumi, jau iðnykusiø arba smarkiai pasikeitusiø. Metrikuose gau- nugarëlë odinë. Virðelyje uþklijuota balto popieriaus su informacijos kraðto demografinës raidos tyrinëtojams, figûrinë etiketë su uþraðu lenkø kalba: kurie gali rasti èia nemaþai þiniø apie ávairias negandas „Ksiæga Metryk Slubnych kosciola Parafialnego bei nelaimes, kurios vyko mûsø kraðte, kaip badas, epi- Kupiskiego od roku 1641 do roku 1652“12 ir skaièius „1“, demijos, maras, kuriø metu smarkiai sumaþëdavo gyven- kuris reiðkia, kad tai pirmoji ðios baþnyèios santuokos met- tojø. Metrikø áraðuose apstu medþiagos tyrinëjantiesiems rikø knyga (1 pav.). Pirmajame prieðlapyje yra 1834 metø gyventojø vardø bei pavardþiø raidà, polonizacijos ir rusi- kovo 20 d. Kupiðkio dekano Gasparo Dulskio áraðas, fikacijos procesus mûsø kraðte. Mirusiøjø metrikuose padarytas juodu tuðu lenkø kalba apie ðios knygos su- galima rasti þiniø apie ligas, kuriomis sirgo mirusieji, in- tvarkymà, ir raudonos spalvos lako herbinis dekanato formacijà apie didelá kûdikiø ir vaikø mirtingumà, ávairias antspaudas. Ðio áraðo raidþiø forma lygiai tokia pat kaip epidemijas bei uþkreèiamøjø ligø protrûkius. ir minëto uþraðo ðios knygos virðelyje. Todël galima teigti, Ðiuo metu ávairiose saugyklose yra iðlikæ 69 senosios kad abu jie padaryti tuo paèiu metu, t.y. 1834 metais. Kny- (1640–1918 m.) Kupiðkio baþnyèios metrikø knygos. Jos gos lapø áriðtasis blokas yra atplyðæs nuo virðelio. Atrodo, yra skirstomos á krikðto (25 knygos), santuokos (16 kny- jog dalis pirmøjø lapø yra iðplyðæ, nëra ir jokio knygos gø), santuokos uþsakø protokolø (16 knygø) bei mirusiøjø pradþios titulinio lapo. Santuokø áraðai sunumeroti tokiu (12 knygø) knygas. pat juodu tuðu kaip ir dekano G. Dulskio áraðai. Tad nu- KRIKÐTO METRIKØ KNYGOS. Paèios seniausios meriai irgi suraðyti tais paèiais 1834 metais. Pirmøjø 9 (1683–1862 m.) saugomos KEM bei LMAB rankraðèiø sky- knygos lapø apatinës dalys nuplyðusios kartu su dalimi riuje. Likusios (1862–1917 m.) yra LVIA. Yra iðlikæ ir 1684– áraðø, o sunumeruoti paeiliui tik gerai iðlikusieji áraðai. 1914 m. krikðtytø vaikø alfabetiniai sàraðai. (I priedas). Tai rodo, kad numeruojant 1834 m. ðie lapai jau buvo SANTUOKOS METRIKØ KNYGOS. Seniausios nuplyðæ. Dalis iðlikusiø knygos lapø smarkiai sunykæ, áraðai (1640–1861 m.) ðiø metrikø knygos yra KEM bei LMAB. iðblukæ ar iðsitrynæ ir sunkiai áskaitomi. Per knygos lapus Vëlesnës (1861–1918 m.) saugomos LVIA. KEM pervertos dvi mëlynos ir þalios spalvø virvutës. Kadangi saugomi ir 1897–1937 m. susituokusiøjø alfabetiniai sà- dalis pirmøjø knygos lapø yra iðplyðæ, nëra aiðku, nuo kuriø raðai. (II priedas). metø buvo pradëta raðyti ði knyga. Pirmajame iðlikusiame SANTUOKOS UÞSAKØ PROTOKOLØ KNYGOS. lape esantis pirmasis santuokos áraðas, datuotas birþelio Visos iðlikusios ðio tipo knygos (1825–1925 m.) yra sau- 14 diena, skelbia, kad „sutuokiami Samuelis Adamanis gomos tik LMAB. (III priedas). de Remeykance ir Apolonija Danilaièia de Kindery. Liu- MIRUSIØJØ METRIKØ KNYGOS. Seniausios dininkai Juozapas Strelèiûnas(?) de Dapsze ir Stanislovas (1781–1848 m.) yra LMAB, o vëlesnës (1848–1918 m.) Andriejûnas irgi de Dapsze bei daugelis kitø“. Nors – LVIA.1880–1937 m. mirusiøjø alfabetinis sàraðas yra uþraðas knygos virðelyje skelbia, kad santuokos áraðai KEM. (IV priedas). prasideda nuo 1641 metø, taèiau atidþiau patyrinëjæ ke- Visos metrikø knygos iki 1830 m. rugsëjo mën. buvo liolika pirmøjø puslapiø, prieiname kitokià iðvadà. Kaip raðomos lotyniðkai, 1830–1848 m. lenkiðkai, 1848–1918 jau minëta, pirmasis knygoje santuokos áraðas datuotas m. rusiðkai, o vëliau lietuviðkai. Kupiðkio parapijos 1919– birþelio 14 diena, o 5 lapo, kuriame jau yra spalio 23 d. 1940 m. metrikø knygos yra saugomos Kupiðkio metri- áraðai, virðutinë ir apatinë dalys nuplyðæ. O sekanèiame kacijos skyriaus archyve. 6-ajame lape pirmasis áraðas datuotas jau sekanèiøjø metø Kupiðkio parapijos krikðto, santuokos ir mirusiøjø sausio 10-àja diena. Knygos 16-ajame lape ðiø metø áraðai metrikø (1781–1847 m.) nuoraðai buvo kaupiami ir Vil- baigiasi ir prasideda (jau yra aiðkus uþraðas) sekanèiøjø – niaus vyskupijos kurijos archyve (Kupiðkio dekanato 1642 metø áraðai. Tad paaiðkëja, jog nuo 6 iki 16 lapo yra fonde), vëlesni (1848–1923 m.) Þemaièiø vyskupijos ku- 1641 metø áraðai, o nuo 1 iki 5 – ankstesniø – 1640 metø. rijos archyve (Utenos dekanato fonde). Dabar visos ðiø Taigi ði metrikø knyga ið tikrøjø prasideda ne nuo 1641, metrikø nuoraðø knygos saugomos LVIA.(V priedas). Èia o nuo 1640 m. birþelio 14 dienos (ankstesni lapai iðplyðæ) esanèios 1781–1864 m. knygos jau yra mikrofilmuotos. ir baigiasi 1652 m. rugpjûèio 15 d. Neatmestina, kad ir Aptaræ bendriausius senøjø metrikø knygø aspektus, knygos gale dalis lapø gali bûti iðplyðæ. Paskutiniame detaliau susipaþinsime su dviem seniausiomis Kupiðkio prieðlapyje yra atkartotas dekano G. Dulskio áraðas bei baþnyèios metrikø knygomis. antspaudas, o þemiau – Vilniaus vyskupijos konsistorijos

14 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai áraðas rusø kalba apie knygoje esanèiø santuokos áraðø Nr.287 15 Aprilis skaièiø su tikrinusiø knygà asmenø paraðais bei herbiniu Matrimonium inter Georgium Nowikas de Kupiszki et konsistorijos antspaudu. Darathiam Bukiecia de bukieny Contractum confirmani in Atskirø metø santuokø áraðø skaièius gana skirtingas. ea dem Ecclesia Kupiscense. Psentibus Joanne Kiawkia de Kupiszki et Joanne Bukienas de Bukieny multis et aliys de Maþiausiai jø padaryta 1640 bei 1649 metais. Antra populo st missis solitis de nunciationiby. (3 pav.) vertus, dalis pirmøjø 8 lapø áraðø likæ nesunumeruoti, Iðvertus skambëtø taip: matyt, dël to, kad iðlikæs ne visas (dalinai nuplyðæs) jø Nr.287 Balandþio 15 tekstas. Tokiø, dar gana neblogai áskaitomø, áraðø yra net Santuoka tarp Jurgio Naviko ið Kupiðkio ir Daratos Bu- 11. Tad ið viso ðioje metrikø knygoje yra ne 872, o 883 kënaièios ið Bukënø sudaryta ir sutvirtinta Kupiðkio áraðai, kuriø nemaþa dalis neblogai áskaitomi (2 pav.), bet baþnyèioje. Liudininkai Jonas Kiauka ið Kupiðkio ir Jonas tarpais pasitaiko ir beveik visiðkai iðblukusiø. Bukënas ið Bukënø ir daugelis kitø þmoniø, ðv. Miðiose vieningai dalyvavusiø. Metai Lapai Áraðø Áraðø Pastabos numeriai skaièius Kaip matome, áraðe nurodyti besituokianèiøjø vardai 1640 1–5 1–17 17+7 áraðai tik nuo birþelio pavardës bei jø gyvenamøjø vietoviø pavadinimai, baþ- 1641 6–16v 18–94 77+4 nëra kovo áraðø nyèios, kurioje sudaryta santuoka, pavadinimas ir dviejø 1642 16v–25v 95–163 69 nëra kovo-balandþio áraðø 1643 25v–35v 164–236 73 nëra kovo ir rugpjûèio áraðø santuokos liudininkø (vyrø) vardai, pavardës ir jø gyvena- 1644 35v–46v 237–330 94 nëra vasario ir spalio áraðø mosios vietovës. Jeigu kuriø nors minimø asmenø gyvena- 1645 46v–52v 331–402 72 nëra balandþio-geguþës áraðø mosios vietovës sutapdavo, tai áraðuose daþniausiai jø pa- 1646 52v–57v 403–483 81 nëra sausio-kovo áraðø vadinimai nebekartojami, bet kartais pasitaiko ir iðimèiø. 1647 57v–61v 484–557 74 nëra kovo áraðø 1648 62–66v 558–607 50 nëra kovo-balandþio áraðø Santuokos metrikø knygoje 1640 metø áraðuose 1649 66v–68v 608–628 21 nëra kovo ir rugsëjo-gruodþio ár. minimi 35 asmenys: Samuelis Adamanis, Apolonija Po- 1650 69–75 629–701 73 nëra sausio-balandþio áraðø vilaièia, Motiejus Pavilanis, Elþbieta Stanislavaicia, An- 1651 75–85 702–822 121 nëra kovo áraðø driejus Valulanis, Liucija Siaurycia, Gasparas Martynanis, 1652 823–872 85–88v 50 áraðai tik iki rugpjûèio 15d. Gertrûda Mikolaiycia, Baltramiejus Laurynanis, Jeronim 1640–1652 m. santuokos metrikø knygoje per 13 Podlecki, Kotryna Skopowa, Adomas Matulianis, Kotryna metø yra paminëtos 249 ávairios Kupiðkio bei gretimø Pievonaicia, Simonas Janonis, Apolonija Stanislovaicia, parapijø vietovës (VI priedas). Didþioji jø dalis jau va- Petras Baltramiejûnas, Jonas Kleðèiûnas, Andriejus dintos vardais, kurie pasiekë ir mûsø laikus, taèiau ke- Pavilonis, Sofija Polunaicia, Stanislovas Jurgianis, Ona liolika vietoviø, matyt, dar turëjo po du pavadinimus: Vegraicia, Baltramiejus Mikënas, Jadvyga Gasparaicia, senajá bei naujàjá (Þaideliai, Byèiai, Ðalteniai, Dûbliðkiai, Zofja Smalewiczowa, Jan Christerowicz, Jokub Iwasz- Þeguniai, Siauriai, Mieloðiai, Papiliai, Èiovydþiai ir t.t.). kiewicz, Stanislaw Dombrowski, Jonas Jurgianis, Alþbieta Metrikø áraðuose jie pakaitomis varijuoja. Kelios vietovës Ðymaicia, Mikalojus Petranis, Darata Urbanaicia, Mo- dar neturëjo tuo metu naujø pavadinimø (Rëkuèiai, tiejus Morkûnas, Tomas Jakubanis, Jurgis Baltramiejûnas, Laièiai, Ðalnakandþiai, Grauþeliðkiai), todël áraðuose su- Ona Gniavstaicia. Aiðkiai matyti, kad daugumos asmenø tinkame tik senuosius jø pavadinimø variantus (Þval- vardai ir pavardës lietuviðkos. Tai valstieèiø ir miestieèiø guèiai, Mëginiai, Stegeniai, Puodþiai). Yra ir neaiðkiø luomø atstovai. Taèiau minimi ir keli bajorijos luomo as- vietovardþiø, kuriuos gana sunku ádentifikuoti (Solohu- menys (iðskirta), kuriø pavardës ir vardai jau pateikiami biszki, Wingraliszki, Kikagale, Tiliszki, Gilminat, Þylasodzie lenkiðka forma. Daugelio valstieèiø bei miestelënø (tiek ir kt.). Pasitaiko netiksliai ar net klaidingai áraðytø pa- vyrø, tiek ir moterø) pavardës susiformavæ ið vardø, bet vadinimø (Stegenie–Tegenie, Witkuny–Witkuszki, Podzie– dalis jø yra kitokios kilmës. Pode, Mieszele–Matsziele, Obol- 1641 metø áraðuose minimi niki ir pan.). 2. 1646 m. santuokos áraðø pavyzdys 107 asmenys, kuriø absoliuèià Kaip jau minëta, 1640–1652 daugumà irgi sudaro valstieèiai. m. santuokos metrikø knygoje Daugumos jø pavardës taip pat yra uþfiksuotos 883 santuokiniø kilusios ið vardø, bet pasitaiko poros, t.y. 1766 asmenys. Kiek- ir kitokios kilmës pavardþiø: viename santuokos áraðe yra nu- Montwidas, Maldiucia, Pieva- rodoma ir po du liudininkus vy- nis, Kirkucia, Meðkucianis, Ku- rus. Tad ir liudininkø yra minima melanis, Valmananis, Dirducia, 1766 asmenys. Lotyniðki san- Daugûnas, Sabaliûnas, Þo- tuokos áraðø tekstai beveik stan- giûkðtis, Vaznelis, Kilkûnas, dartiðki, tik kartais kiek sutr- Bukënaicia, Alekna, Laucius, umpinti. Kaip pavyzdá pateikiu Kerðulycia, Svirskis, Pabara- vienà ið pilniausiø 1644 m. áraðø: lienie, Varnovskis, Kondrotas,

KUPIÐKIS 2010 /8 15 istorijos puslapiai Naðlënas, Gieèys, Cieliûnas, Stanislovas, Adomas, Petras, An- Sarapinas, Dulkycia, Pivo- driejus, Mykolas, Ona, Teresë, So- riûnas, Prûsanis, Velniagulis, fija, Gertrûda, Elþbieta), pasitaiko Giedraitis, Kalvelis, Sval- ir kitokiø, kaip pvz., 1646 m. Ku- delunas, Migutis, Kravycia, piðkyje iðtekëjo Kotryna Vytau- Þydelis, Slosaris, Voguliova. tovna (Witowtowna). Tad jos tëvo Paminëti ir keli bajorai: Die- vardas, matyt, buvo Vytautas. Met- wiandrynska, Paradowska, rikø áraðuose jaunuosius sutuoku- Bucharzynski, Pietkiewicz, siøjø kunigø pavardës bei vardai pa- Moskwiczowna. prastai neminimi. Bet pasitaiko ir 1642–1652 m. áraðuose iðimèiø. Ðtai 1648 m. lapkrièio 8 d. taip pat uþfiksuota nemaþai 3. 1644 m. santuokos áraðo pavyzdys áraðe (4 pav.) randame Kupiðkio retø ir ádomiø pavardþiø: Va- vikaro Jono Komprikevièiaus pa- gonis, Baniulis, Svistaronis, vardæ (Joannes Komprikewicz vica- Gervinkðtis, Dapðanis, Kli- rius Kupisiensis). kanis, Purkanis, Ðirvitanis, Sauranis, Kaziemiakanis, Mi- 1683–1687 METØ KRIKÐTO gonis, Baltakartycia, Taðlunas, BEI 1682–1692 METØ Vilkanis, Gûranis, Atko- SANTUOKOS METRIKØ èiucia, Pluksanaicia, Tvara- KNYGA nianis, Abðegaicia, Paketura- Antroji iðlikusi Kupiðkio baþ- nis, Bruzgulanis, Þagora, nyèios (krikðto bei santuokos) met- Kreivesolis, Merganis, Kau- rikø knyga irgi saugoma KEM13. pianis, Þulpianis, Vinglanis, Tai yra 30x9,5 cm dydþio áriðta Kinderunas, Kvedera, Ðvep- rankraðtinë knyga, turinti 144 nu- lanis, Uþkuraicia, Kreipðanis, 4. 1648 m. santuokos áraðas su vikaro Jono Komprike- meruotus puslapius. 1–96 pusla- Papilonis, Sadulaicia, Vebra- vièiaus pavarde piuose yra 901 krikðto áraðai, ap- nis, Juranaicia, Perkûnanis, Svetra, Varna, Geldutis, imantys 1683–1687 m. laikotarpá, o likusiuose 97–144 Staèiaragis, Bièiukðtis, Kriðtaponis, Luobikanis, Þemai- puslapiuose pateikti 437 1682–1692 m. santuokos áraðai tis, Skutenanis, Ikarnanis, Krikðtananis, Tatarys, Ðima- lotynø kalba. Knygos virðeliai kartoniniai, apklijuoti nis, Zubiðkis, Narbutas, Kryklys, Drakas, Rakutis, popieriumi, nugarëlë odinë. Virðelyje uþklijuota figûrinë Þalgianis, Èereðka, Tuturlis. Pasitaiko ir bajoriðkø pa- balto popieriaus etiketë su lenkiðku uþraðu: vardþiø: Widiska, Komprikiewicz, Zaleski, Straszewicz, „Ksiæga Metryk Chrzestnych i slubnych od roku 1684 Legowiczowa, Piecykowski, Krumplewiczuwna, Moc- do roku 1691 kosciola parafialnego Kupiskiego“14. Pir- kiewiczowa, Leszewicz. majame knygos prieðlapyje yra 1834 m. kovo 20 dienos Metrikø knygoje minimø asmenø vardai nëra labai Kupiðkio dekano Gasparo Dulskio áraðas lenkø kalba apie ávairûs, vyrauja tradiciniai krikðèioniðki vardai (Jonas, ðios metrikø knygos sutvarkymà, o apaèioje raudonos spalvos lako herbinis Kupiðkio 5. 1685 m. krikðto áraðø pavyzdþiai dekanato antspaudas. Per visus knygos lapus perverta tik viena rudos spalvos virvutë, nors apatinëje dalyje esanèios dar dvi per lapus per- durtos skylutës rodo, jog anksèiau buvo dar dvi virvutës. Atsivertæ 17- tà knygos puslapá, matome, kad tik èia prasideda kitos, þalios spalvos, nutrauktos virvutës galas. Ði virvutë jau eina per visus likusius knygos puslapius iki galo. Knygos puslapiø blokas nuo virðelio atplyðæs. Panaðu, kad iðplyðæ ir dalis pirmøjø puslapiø. Tokios bûklës knyga, matyt, jau buvo ir 1834 m., kai dekanas G. Dulskis jà tvarkë, nes virðelio,

16 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai prieðlapio uþraðai, puslapiø numeriai bei metrikø áraðø Kadangi kiekviename ið 901 1683–1687 m. Kupiðkio numeriai suraðyti tuo paèiu juodu tuðu. Paskutinio kny- baþnyèios krikðto metrikø áraðe minima po 5 asmenis gos puslapio áraðai visiðkai iðblukæ ir nebeiðskaitomi. (krikðtijamasis, du jo tëvai ir du krikðtatëviai), tai ið viso Paskutiniame prieðlapyje taip pat yra atkartotas dekano uþfiksuoti 4505 asmenø vardai ir 3604 pavardës. Tai G. Dulskio lenkiðkas áraðas ir antspaudas, o þemiau jo – didelis lobis þmoniø vardø ir pavardþiø tyrinëtojams. Ga- dar vienas sunkiau áskaitomas áraðas rusø kalba, nurodantis lima tik paþymëti, jog per 30 metø laikotarpá, praëjusá esanèiø knygoje áraðø skaièiø, asmenø, tikrinusiø knygà, nuo ankstesnëje 1640–1652 m. santuokos knygoje uþfik- paraðai bei herbinis Vilniaus vyskupijos konsistorijos ant- suotø asmenø pavardþiø formø, jø pokyèiai akivaizdûs. spaudas. Greta dar daþnai pasitaikanèiø pavardþiø, kilusiø ið vardø, Kadangi knygos pirmoje dalyje pateikti krikðto áraðai, jau þymiai daugiau jø yra susifomavusiø ið ávairiausiø todël juos pirmiausia ir aptarsime. Kaip jau minëta, pravardþiø, gyvenamøjø vietoviø pavadinimø ir kitokios knygoje yra 901 krikðto metrikø áraðas, apimantis kilmës asmenvardþiø (Zozas, Lukðys, Kukienis, Ðiu- laikotarpá nuo 1683 (o ne nuo 1684 m., kaip skelbia áraðas penyèia, Kruèas, Bragiûnas, Bakðys, Zulonas, Marmaluèia, knygos virðelyje) metø spalio 30 d. iki 1687 m. lapkrièio Kravinkðtis, Lauþikas, Stakniûnas, Kirða, Pravilas, Ga- 30 d. Atskirø metø áraðø charakteristika pateikta luntaièia, Termëgaièia, Plauðkaièia, Vizgys, Pakieturis, Svi- lentelëje: danis, Trasykis, Kreipðanis, Ðileikis, Pleikus, Bedelyèia, Metai Puslapiai Áraðø Áraðø Pastabos Kalkieðtis, Blieka, Jëèiûnas, Mëlynis, Kretiðkis, Þeimys, numeriai skaièius Senvaitis, Vëþanis ir t.t.). 1683 1–4 1–40 40 áraðai nuo spalio 30 d. Krikðto metrikuose uþraðyta daug Kupiðkio kraðto 1684 5–28 41–232 193 sausio–gruodþio áraðai gyvenamøjø vietoviø pavadinimø. Dauguma jø tada jau 1685 28–52 233–429 197 sausio–gruodþio áraðai buvo tokie, kokie ir pasiekë mûsø laikus, bet dar pasitaiko ? 53–61 430–509 80 geguþës–rugpjûèio áraðai ir iðimèiø. Vis dar laikësi senesnës kai kuriø vietoviø pa- (neaiðkûs metai) vadinimø formos: Szmaugory (Maugarai), Kreywosole 1686 61–80 510–708 199 sausio–gruodþio áraðai 1687 80–96 709–901 192 sausio–lapkrièio áraðai (Kreiveniai), Soboliszki (Sabuliðkiai), Franckuny (Prun- ciðkiai), Jebany (Obonys), Juciuny (Iciûnai), Obiejuty Kaip matome, 1683–1685 m. áraðai eina eilës tvarka (Abejutai), Likie (Likalaukiai), Kierszule (Kerðuliðkiai), (iki 429 áraðo), o toliau esantys krikðto áraðai (53–61 Podworze (Dvariðkiai), Aszkinie (Oþkiniai), Gryczuny puslapiai) datuoti nuo geguþës 9 iki rugpjûèio 15 d., bet (Griciûnai), Barthoszki (Bartaðiðkis). Dar pasitaikydavo neaiðku, kokiems jie priklauso metams. Mat 1684, 1685, ir senøjø pavadinimø formø ar jø modifikacijø kaip Tho- 1686 ir 1687 metø áraðai nuosekliai apima visus tø metø dowiany (Mirabelis), Zwalgucie (Rëkuèiai), Kirsze (Vis- mënesius ir jø skaièius pameèiui gana vienodas. Tad visai giûnai), Mascze (Kerðuliðkiai), Stiegiele (Ðalnakandþiai). tikëtina, kad ne vietoje áterptieji puslapiai gali bûti Kartais áraðuose varijuoja ávairios tos paèios vietovës priskirtini ankstyvesniam arba vëlyvesniam, negu apima pavadinimo formos. Ðtai Þaideliø pavadinimas uþraðo- ði metrikø knyga, laikotarpiui. Didesnë tikimybë, kad tai mas kaip Zeydeliszki Zeydely, Zeydeli, Zeydele; Laièiø – vëlesni áraðai. Gal tai dalis metrikø ið laikotarpio nuo Loyce, Leycie, Laucie ir t.t. Metrikuose pirmà kartà 1687 m. gruodþio iki 1689 m. gruodþio, kurio krikðto met- paminëti: 1683 Karaluny (Karaliûnai), 1684 – Kalnagole rikai nëra niekur kitur iðlikæ. Atsakyti á ðiuos klausimus (Kalnagaliai), 1685 – Macze (Kerðuliðkiai), Slawenciszki bûtø ámanoma tik detaliai iðanalizavus ir sugretinus visus (Slavinèiðkis). to laikotarpio metrikø áraðus. Knygos antroje dalyje, 97–144 puslapiuose, pateikti Pirmøjø dviejø knygos puslapiø áraðai iðblukæ ir labai 437 1682–1692 metø santuokos metrikø áraðai. sunkiai áskaitomi. Krikðto áraðø tekstai sutrumpinti iki minimumo (5 pav.). Juose nurodoma krikðto data, krikð- Metai Puslapiai Áraðø Áraðø Pastabos tyto kûdikio vardas, jo tëvo vardas bei pavardë, motinos numeriai skaièius 1682 vardas bei mergautinë jos pavardë, tëvø gyvenamoji vieta, 97–98 1–10 10 áraðai nuo spalio 18 d. 1683 98–105 11–76 krikðtatëviø vardai, pavardës bei jø gyvenamosios vietos. 66 1684 105–110 77–118 42 nëra liepos-spalio áraðø Jeigu jø pavadinimai sutampa su krikðtijamojo tëvø 1685 111–117 119–169 51 gyvenamàja vieta, jie papildomai nebekartojami. Pateikiu 1686 118–121 170–203 34 kiek geriau áskaitomo 1683 m. áraðo Nr.14 tekstà: 1687 121–126 204–259 56 Die 11 n[owem]bris Ego Ba[ptisavi] Jozephum filium Joanni 1688 126–132 260–310 51 Aziuksztys et Catharina Walucia de Drulany. Con[iungum] 1689 133–136 311–358 48 Joannes Banianis cum Ewa Luknicka item. 1690 136–137 359–371 13 nëra birþelio-gruodþio Teksto vertimas: áraðø (1683 m.) lapkrièio 11 dienà Að Krikðtiju Jono Oþiûkðèio ir 1691 137–142 372–428 57 Kotrynos Valiûèios ið Drûlënø sûnø Juozapu. Krikðtatëviai 1692 143–144 429–437 9 áraðai iki vasario pab. Jonas Banionis su Ieva Luknyte(?) ið ten pat.

KUPIÐKIS 2010 /8 17 istorijos puslapiai

6. 1682 m. pirmasis santuokos áraðas 7. 1683 m. sausio-vasario mën. santuokø áraðai

Santuokos áraðai nuo 1682 m. spalio 18 d. daromi gana besidominties gimtojo kraðto, savo giminës ar ðeimos nuosekliai, tik 1684 ir 1690 metø kai kuriø mënesiø áraðø praeitimi. Ðiø dokumentø prieinamumà labai padidins ir kaþkodël nëra. Áraðo forma nuo 1652 metø kiek pasikei- jø turinio skaitmenizavimas bei patalpinimas á internetinæ tusi. Pateikiu pirmojo 1682 m. áraðo tekstà: erdvæ. Ðis procesas jau pradëtas. VU Komunikacijos Nr.1 fakulteto Bibliotekininkystës ir informacijos mokslo 18 octobris Contraxit Matr[imonium] Joannes Malulanis de institutas sukûrë projektà: „Baþnytiniø archyvø Muntkuny cum Magdalena Adamaycia de Siawry. Testes: Bart- holomey Malunas de Pokietury et Adamus Kusielanis de Munt- PRIEDAS I kuny. (6 pav.) 1683–1917 m. krikðto metrikø knygos Vertimas: Nr.1 Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 18 spalio Sudaryta Jono Maliulionio ið Mutkûnø santuoka su Magdalena Adomaièia ið Siauriø. Liudininkai: Baltra- 1683–1687 KEM 8652 miejus Maliûnas ið Paketuriø ir Adomas Kuðielionis ið 1690–1710 MAB RS 268 128 Mutkûnø. 1715–1725 KEM 8650 1726–1754 MAB RS 268 129 Taigi áraðe nurodoma santuokos data, santuokiniø 1754–1768 KEM 8654 vardai, pavardës bei jø gyvenamosios vietos, taip pat 2 1769–1779 MAB RS 268 130 liudininkø (vyrø) vardai, pavardës ir gyvenamosios vietos 1781–1785 MAB RS 268 131 (7 pav.). 1682–1692 m. santuokos metrikø áraðuose uþ- 1785–1794 MAB RS 268 132 fiksuoti 1748 asmenys (tarp jø tik 437 moterys), jø vardai 1794–1804 MAB RS 268 134 bei pavardës. 1804–1807 MAB RS 268 135 1807–1813 MAB RS 268 136 Santuokos metrikø áraðuose minima daug vietoviø, 1813–1821 MAB RS 268 137 tarp kuriø nemaþai pirmà kartà paminëtø: 1682 m. 1821–1831 MAB RS 268 139 Thodowiany (vëliau Mirabelis); 1683 – Dundule (vëliau 1830–1836 MAB RS 268 141 Uþusieniai), Breywiszki (Breiviðkiai); 1684 – Entopy (In- 1836–1844 MAB RS 268 142 tapai); 1685 – Kalkiemie (vëliau Alizava); 1686 – Beregie 1845–1848 MAB RS 268 144 (Beregiai), Prusogole (Prûsagalë), Rekucie (Rëkuèiai); 1848–1854 MAB RS 268 145 1690 – Czulady (Èiuladai), Druze (vëliau Varaniðkiai); 1855–1862 MAB RS 268 148 1691 – Szarkiszki (Ðarkiðkiai). 1862–1870 LVIA 1356 1 2 Pirmà kartà giliau paanalizavæ dviejø seniausiø XVII 1870–1878 LVIA 1356 1 3 1879–1884 LVIA 1356 1 5 amþiaus Kupiðkio baþnyèios santuokos bei krikðto 1884–1893 LVIA 1356 1 7 metrikø knygø turiná gerai matome, kokie neiðsemiami 1893–1899 LVIA 1356 1 10 praeities klodai (tikri lobiai!) èia slypi, kokià neákaino- 1899–1906 LVIA 1356 1 11 jamà vertæ ðie autentiðki pirminiai ðaltiniai turi mûsø 1906–1917 LVIA 1356 1 19 gimtojo Kupiðkio kraðto istorijos tyrimams. Kadangi ðiø Rodyklës: knygø bûklë gana prasta, pirmiausia reikia jas iðsaugoti, 1684–1872 LVIA 1356 1 12 sutvarkyti, restauruoti, kad jos taptø prieinamos visiems 1873–1914 KEM 2789

18 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

informacinë sistema (BARIS)“ ir jau skaitmenizavo dalá palankesnës galimybës ir ðie istorijos ðaltiniai tampa vis seniausiø Kupiðkio baþnyèios metrikø knygø. BARIO geriau prieinami. svetainëje jau galima skaityti: 1715–1725 m. bei 1819– 1832 m. krikðto ir 1781–1793 m. santuokos metrikø knygas. Vëliau jø bus patalpinta daugiau. Vëlesnio lai- Nuorodos: kotarpio skaitmenizuotø Kupiðkio baþnyèios metrikø ga- 1. 1603 metø Kupiðkio seniûnijos inventorius // Kupiðkis. 2007. lima rasti ir Lietuvos geneologijos ir heraldikos draugijos Nr.5 p.16–34 virtualiame archyve. Èia patalpintos 5 Kupiðkio baþnyèios 2. 1672 metø Pienioniø seniûnijos inventorius // Kupiðkis. 2009 1861–1918 m. santuokos knygos (taip pat yra nemaþai ir Nr.7. p.15–35 Palëvenëlës baþnyèios metrikø knygø). Daug kitø 3. Garliauskas V. Baþnyèiø metrikø knygos Europos ðalyse //Gimtoji kalba. 2010. Nr.8. p.3 kaimyniniø (Palëvenës, Skapiðkio, Subaèiaus, Vabalninko) 4. LVIA. F.525. Ap.21. B.608. L.1–14 baþnyèiø metrikø knygø yra svetainëje epaveldas.lt. Ta d 5. LVIA. F.1356. Ap.1. B.12 visiems besidomintiems metrikø studijomis atsiveria vis 6. Prunskis J. Kupiðkio baþnyèia // Panevëþio balsas. 1934 06 17 Nr.24. p.3 PRIEDAS II 7. Kavoliûnas V. Tirkime baþnyèiø ir kitø ástaigø archyvus // Gimtasai kraðtas. 1943, p. 389 1640–1918 m. santuokos metrikø knygos 8. Paulauskas H. Data 1665 metai // Tiesa. 1960 09 21 9. Paulauskas H. Kupiðkënø kraðtas, V., 1979 p.148 (nuotrauka) Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 10. Paulauskas H. Rasta XVII amþiaus metrika // Literatûra ir menas. 1966 09 17 1640–1652 KEM 8653 11. KEM Saugojimo vnt. Nr.8653 1682–1692 KEM 8652 12. Kupiðkio parapinës baþnyèios santuokos metrikø nuo 1641 iki 1730–1779 KEM 8651 1652 metø knyga 1781–1793 KEM 8649 13. KEM Saugojimo vnt. Nr.8652 14. Kupiðkio parapinës baþnyèios krikðto ir santuokos metrikø nuo 1793–1821 KEM 8655 1684 iki 1691 metø knyga 1821–1831 MAB RS 268 154 1832–1843 MAB RS 268 157 1843–1848 MAB RS 268 160 1848–1858 MAB RS 268 161 1858–1861 MAB RS 268 163 PRIEDAS IV 1861–1870 LVIA 1356 1 1 1781–1918 m. mirusiøjø metrikø knygos 1870–1883 LVIA 1356 1 4 1884–1891 LVIA 1356 1 6 Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 1891–1899 LVIA 1356 1 9 1899–1918 LVIA 1356 1 18 1781–1786 MAB RS 268 181 Rodyklë: 1786–1806 MAB RS 268 182 1897–1937 KEM 2781 1806–1817 MAB RS 268 183 1817–1831 MAB RS 268 184 1831–1842 MAB RS 268 186 PRIEDAS III 1842–1848 MAB RS 268 187 1825–1925 m. santuokos protokolø knygos 1848–1866 LVIA 1356 1 13 1866–1879 LVIA 1356 1 14 Metai Saugykla Fondas Apraðas Byla 1880–1888 LVIA 1356 1 15 1888–1898 LVIA 1356 1 8 1825–1834 MAB RS 268 155 1998–1918 LVIA 1356 1 17 1838–1842 MAB RS 268 158 Rodyklë: 1842–1847 MAB RS 268 159 1880–1937 KEM 2794 1853–1858 MAB RS 268 162 1861–1866 MAB RS 268 164 1866–1870 MAB RS 268 165 PRIEDAS V 1870–1872 MAB RS 268 166 1781–1923 m. metrikø nuoraðø knygos 1872–1876 MAB RS 268 167 1876–1882 MAB RS 268 169 Metai Saugykla Fondas Apraðas 1882–1886 MAB RS 268 170 1886–1890 MAB RS 268 171 1781–1798 LVIA 604 11 1890–1893 MAB RS 268 173 1798–1801 LVIA 604 13 1893–1898 MAB RS 268 174 1802–1833 LVIA 669 1 1898–1905 MAB RS 268 175 1834–1847 LVIA 669 14 1913–1919 MAB RS 268 179 1848–1864 LVIA 669 1 1922–1925 MAB RS 268 180 1865–1923 LVIA 669 19

KUPIÐKIS 2010 /8 19 istorijos puslapiai PRIEDAS VI Baltakarcie Baltakarèiai Wadwy Vaduvos Pirmieji vietoviø paminëjimai 1640–1652 m. santuokos Girwoloki Girvalakiai Witkuny Þeguniai metrikø knygoje Indrusie Ðapalai? Þwalgucie Rëkuèiai Kikagale Kikonys? 1646 metai Migance Migonys Pavadinimo Dabartinis Kondrany Kandrënai Abanie Obonys Mileyszie Mieloðiai originalas pavadinimas Krucie Vidugiriai Bicie Byèiai Miliunce Miliûnai Lowkiele Laukeliai Gieygoli Gaigaliai 1640 metai Milunce Miliûnai Mazyli Maþyliai Gilminet? ? Akmeny Montwidy Muntvydai Akmeniai Montkuny Mutkûnai Graþiuny Graþiðkiai Baiaryszki Notiszki Natiðkiai Bajoriðkiai Piewoniszki Pievoniðkiai Griciuny Griciûnai Dapszie Obolniki Vabalninkas Dapðiai Podi Grauþeliðkis Iodupie ? Didzioprudzie Oposci Apaðèia Didþprûdþiai Sterkancy Starkonys Lekiszki ? Jodkany, Jotkany Paniewiez Panevëþys Bukënai Szopoly Ðapalai Matszele, Mieszele Uþusieniai Jurance Pelisze Pelyðiai Jurëniðkis Tumasani Tumasonys Mieszkany Miðkonys Jurkupie Pieniany Pienionys Jurkupiai Ulduki Uldukiai Mitowo Mituva Kindery Pirogi Pyragiai Kinderiai Wederiszki Vederiðkiai Oscianki ? Kreywesale Poberze Paberþiai Kreiveniai Weyþki Vieþgai Szauliszki, Sauliszki ? Kupiszki Pokarkle Pakarkliai Kupiðkis Wingraliszki ? Tumkuny Stunkûnai? Naruny Pokieture Paketuriai Noriûnai Witkucy Þeguniai 1647 metai Newie Polawienie Palëvenë Naiviai Zwery Þvëriai Draganie ? Ogince Popiele Papiliai Uoginiai Zwirbli Þvirbliai Gaigale Gaigaliai Pimpiny Popiwese Papyvesiai Buoþiai 1644 metai Jaksie Jokðiai Plondoki Pupance Puponys Plundakai Bukieny Bukënai Sargowicze Mieloðiai Raukxtany Remeysze Þeguniai Raukðtonys Dawkucie Daukuèiai Sypaynie Vidugiriai Remeykance Rudyki Rudikai Papiliai Gieginty ? Stankuny Stankûnai Rudyle Siawry Siauriai Rudiliai Gresiny, Gresieny Griciûnai? Wasiuny Vosniûnai Skadynie Sywaynie Suvainiai Skodiniai Guczuny Guèiûnai Þilany Þiliai? Skopiszki Swiadoscie Skapiðkis Svëdasai Kakuny Gakûnai? 1648 metai Swidance Szaltenie Svideniai Ðalteniai Kupreliszki Kupreliðkis (naujø nëra) Sziepetiszki Szymance Ðimonys Ðepetiðkiai? Lapienie Lopiniai 1649 metai Uszpole Terpeikiszki Terpeikiai Uþpaliai Laukagale Laukagaliai Oszkinie Oþkiniai Wiezany Traginie Trakininkai? Vëþionys Leguny, Legunce ? Prunckuszki Prunciðkiai Zekiszki Uzubalis Uþubalis Þekiðkiai Mazancy Maþionys Skiemundy ? 1641 metai Waroniszki Varaniðkiai Ostrowy Astravai Trakiniki Wezele Trakininkai Abeli Abeliai Vëþeliai Pilweli Pilviðkiai? 1650 metai Aniuny Wierbaliszki Virbaliðkiai Oniûnai Podwory Dvariðkiai Bokszany Bakðënai Auluny Wizgiuny Visgiûnai Auliðkis Radziuny Radþiûnai Eyniszki Elniðkiai? Bikance Zosnice Zasinyèiai Bikonys Rekutany Rakutënai Girbucie Girbuèiai Bileny Zeydeliszki Þaideliai Bilënai Sakance Sokonys Ilgucie Ilguèiai Birecie Zemaytele Þemaitëliai Birieèiai Sawiciuny Èiovydþiai Ryszkany ? Byrze Zyliszki Þiliðkiai Birþai Szeymeniszki Ðeimyniðkiai Witkuszki ? Bogdaniszki 1642 metai Bagdonys Szymiszki Ðimiðkiai Þaukawary Siauriai Buywiany Bygaile Bygailiai Buivënai Tiliszki ? Þwerele Þvëriai Butwillance Buteny Þaideliai Butënai Tumaszuny Tumasonys Þwirblany Ciawdzie Þvirblionys Cipany Èypënai Èiovydþiai Warniszki Varniðkiai 1651 metai Ciwany Daukszany,Dauksze Ðalteniai Èivonys Wengreli ? Aszkinie Oþkiniai Czekowczyzna Dydziogrosze Didþiagraðiai Kauniðkis Wizbary Visbarai Bugailiszki Bugailiðkiai Daniuny Drulance Drûlënai Duoniûnai Þiegunce Þeguniai Iabany Obonys Darszyszki Duble Dûbliðkiai Darðiðkiai Þylasadzie ? Impieliszki Impoliðkiai Diciuny Jurgieliszki Jurgeliðkiai Dièiûnai 1645 metai Jawniuny Jauniûnai Garupi Kieginie Kieginiai Ðarkiðkiai Biluny Biliûnai Kierszagola ? Gindwili Kikance Kikonys Gindviliai Boiary Bajorai Kowale Kalviai Giwokory Kirbuczi Girbuèiai Gyvakarai Ciulyny Èiuladai? Loytele Laiteliai Gudeli Kreypsze Kreipðiai Gudeliðkiai Ciwy Èivai Rymanie ? Jodynie Laukiszki Liaukiðkiai Juodiniai Franckuny Prunciðkiai? Sileykie Ðileikiai Jodupance Liki Likalaukiai Juodpënai Graþyszki Graþiðkiai Solohubiszki ? Jurgiszki Marki Margiai? Jurgiðkis Juciuny, Iuciuny Iciûnai Solomiescie Salamiestis Jutkance Naciuny Nociûnai Kerðuliðkiai Jutkonys Kierszule Steginie, Stegiele Ðalnakandþiai Kateliszki Naniszki Naniðkiai Linkiðkiai Kateliðkiai Lynkiszki Tatkance Tatkonys Kierele Pomornoki Pamarnakiai Dûbliðkiai Kereliai Meldynie Traszkuny Troðkûnai Kosany Pruseli Prûseliai Mikniuny Mikniûnai Kuosënai Welnakie Velniakiai Laukmeniszki Sobuliszki Sabuliðkiai Narbuty Narbutai Laukminiðkiai Wilkomirz Ukmergë Lebedzie Sopoly Lebedþiai Ðapalai Nemeyry Nemeiriai Þukowo Tiltagole Þukauskai Leycie Laièiai Tiltagaliai Nuciuny Nièiûnai 1652 metai Lobince Widugiry Vidugiriai Pilwiszki Pilviðkiai Lobiniai Meliny Mëlyniai Lukance Wiszinty Vieðintos Prusy Prûseliai Lukonys Podzie Grauþeliðkis Meginie Worakale Byèiai Skworby Skverbai Laièiai Sobolony Sabaliûnai Meldyniszki Zubiszki Vairiðkiai Tegienie Ðalnakandþiai Dûbliðkiai Warkaliszki Byèiai Miciuny Mièiûnai 1643 metai Wadany Vodonys 20 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

Jonë ÞEBRYTË KUPIÐKIO SKAUTAI

ÐIEK TIEK APIE LIETUVOS SKAUTØ SÀJUNGÀ (-ë), kartais globëjas (-a) arba abu kartu, draugininko Lietuvos skautø sàjunga (LSS) – vienintelis Lietuvoje padëjëjas (-a), adjutantas, skiltininkai ir paskiltininkiai. susivienijimas, turëjæs tikslà auklëti pagal Roberto Baden Draugovei priklausë skautø skiltys ir bûreliai. Powellio skautybës sistemà Lietuvos jaunimà religingais, Skautijos nariai buvo jaunesnieji skautai, iki 1935 m. dorais, kilnios dvasios, tvirto bûdo þmonëmis, sàmonin- naujo LSS statuto vadinti vilkiukais ir paukðtytëmis. Ka- gais lietuviais ir naudingais pilieèiais. LSS ákurta 1930 m. dangi vilkiuko vardas atrodë kiek atgrasus, 1935 m. per- spalio 1 d. Prieð ákuriant Sàjungà pirmoji skautø Vytauto vadinti jaunesniaisiais skautais (-ëmis), o daþnai vadinti draugovë ásisteigë 1918 m. lapkrièio 1 d. pirmojoje Vil- skautukais, skautukëmis. Nuo 12 metø amþiaus nariai niaus lietuviø vyrø gimnazijoje; toliau skautø vienetai jau buvo skautai (-ës), nuo 17 metø mergaitës, nuo 18 kûrësi Kaune, Panevëþyje, Ðiauliuose ir kitur. Nuo 1922 metø vaikinai – vyresnieji skautai vyèiai; atskirai veikë m. birþelio 3 d. ëmë veikti Lietuvos skautø asociacija, skautai studentai (akademikai) bei rëmëjai – pilname- kurios ðefas buvo Jurgis Alekna, nuo 1925 m. balandþio èiai Lietuvos pilieèiai; buvo skautø garbës nariø, veikë 16 d. ðefas – Respublikos Prezidentas Aleksandras Stul- jûrø, oro skautai. ginskis. 1925 m. balandþio 16 d. asociacija pervadinta Skautø ðûkis buvo „Budëk!“. Atsakas á „Budëk!“ Lietuvos skautø brolija, ðefu liko A. Stulginskis, vyriau- buvo „Vis budþiu!“ O tai reiðkë, kad skautas (-ë) yra siasis skautininkas – Mikas Kalmantas. pasirengæs kiekvienu momentu atlikti savo pareigà pagal 1930 m. spalio 2 d. iðleistas Lietuvos skautø ástaty- skautijos ðûká, atsimena skauto ástatus, duotà áþodá, ið mas1, kuriuo patvirtinta Lietuvos skautø sàjunga, vei- pat jaunø dienø jis pasirengæs didþiajam budëjimui – kianti nuo 1930 m. spalio 1 d. LSS veikë Ðvietimo mi- tëvynës stiprinimui ir jos garbei. nisterijos þinioje. Vyriausiasis Sàjungos valdomasis or- Skautijos ástatai: 1. Skautas tiesus ir laikosi duoto ganas buvo LSS taryba. Sàjungos ir jos organø sudary- þodþio; 2. Skautas iðtikimas Dievui ir Tëvynei; 3. Skautas mà bei vidaus tvarkà nustatë Ðvietimo ministro patvir- yra naudingas ir padeda savo artimui; 4. Skautas yra tintas statutas. Sàjungos ðefas – Respublikos Prezidentas kiekvieno skauto brolis ir kiekvieno artimo draugas; 5. Antanas Smetona, jo pavaduotojas – Sàjungos tarybos Skautas yra mandagus; 6. Skautas – gamtos draugas; 7. pirmininkas J. Alekna, vyriausiasis skautininkas – plk. Skautas klusnus savo tëvams ir vyresnybei; 8. Skautas Juozas Ðarauskas. Visos veikusios skautø organizacijos linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties; 9. Skautas yra perëjo LSS þinion. Skautijos ðûkis buvo „Dievui, Tëvynei taupus; 10. Skautas yra blaivus ir skaistus savo mintyse, ir Artimui“. Pasaulio skautijos globëjas buvo ðv. Jurgis, þodþiuose, veiksmuose, negeria ir nerûko. Geleþinis Lietuvos skautø – ðv. Kazimieras. Skautø himno autorius skauto ástatas – visas savo pareigas atlieka sàþiningai. – kun. M. Gustaitis, muzika A. Aleksio. Pirmasis skautø Jaunesniøjø skautø (-èiø) ástatai buvo: 1. Jaunesnysis terminijos kûrëjas buvo kalbininkas Jonas Jablonskis. (-ioji) skautas (-ë) klauso vado; 2.Jaunesnysis (-nioji) 1935 m. kovo 9 d. patvirtintas naujas Sàjungos sta- skautas (-ë) stengiasi bûti geras (-a). tutas2, kuris pakeitë Sàjungos tvarkà. Valdanèioji ins- Pabuvæ 4 mënesius kandidatais á skautus, jaunesni titucija – Sàjungos taryba, o jos nutarimus vykdo tarybos skautai, o nebuvæ skautukais, visi kiti kandidatai á skau- pirmija (ðtabas). LSS ðefas liko Antanas Smetona, jo tus, duodavo áþodá. Áþodis – tai vieðas gera valia daromas pavaduotojas ir tarybos pirmininkas – J. Alekna, vyriau- pasiþadëjimas, graþiausias ir iðkilmingiausias ávykis siasis skautininkas – J. Ðarauskas. Sàjungos ðefas paskyrë skauto gyvenime. Tiktai davæ áþodá skautukai ir kiti kan- tarybà, jos pirmininku – J. Aleknà. didatai á skutus tapdavo tikrais skautais, galëdavo dëvë- Sàjunga buvo suskirstyta á brolijas ir seserijas. Brolijai ti skautiðkà uniformà ir ryðëti kaklaraiðtá. vadovauja brolijos vadas su vyriausiàja brolijos vadija Skautukø áþodis: „Að pasiþadu mylëti Dievà, Tëvynæ, (vadovybe), seserijai – seserijos vadë su vyriausiàja sese- vykdyti jaunesniøjø skautø (-èiø) ástatus ir kasdienà pa- rijos vadija. Atsirado naujos pareigybës – rajono vadas daryti gerà darbelá“. su rajono vadija. Brolijos, seserijos ir rajono vadø þinioje Skautø áþodis: „Brangindamas(-a) savo garbæ að pa- veikë tuntai, suskirstyti pagal teritorijas. Tuntams vado- siþadu stengtis tarnauti Dievui, Tëvynei, padëti artimui vavo tuntininkai ir tuntininkës su tunto vadija. Tuntà ir vykdyti skautø ástatus“. sudarë kelios rajono skautø draugovës, kurios buvo pa- Prieð duodamas áþodá kandidatas á skautus turëjo ið- grindiniai brolijos ir seserijos veiklos vienetai, turintys laikyti III patyrimo laipsnio programos egzaminus. II ir bent 12–14 skautø. Draugijos vadijà sudarë draugininkas I patyrimo laipsniø egzaminai buvo tolesnio skauto skau- KUPIÐKIS 2010 /8 21 istorijos puslapiai tybës supratimo ir ásipareigojimø tàsa. Skautai vyèiai Vyriausiosiomis skautininkëmis buvo Sofija Èiurlio- turëjo savo patyrimo laipsniø programà, o po 24 metø nienë, Ksavera Þilinskienë. Skautës sukûrë atskiras amþiaus skautai nebelaikë egzaminø, áþodá duodavo veiklos programas, pagal kurias auklëjo mergaites skau- stovyklose, iðkylose. Skautai apskritai laikë egzaminus tes, rûpinosi savo spauda, organizavo stovyklas, iðkylas, vadovø laipsniams, vyèio laipsniams, specialybëms ágyti. keliones, pramogø vakarus. Visi skautai (-ës), iðlaikydami egzaminus, turëdavo Pirmoji skautø vyèiø skiltis ákurta 1925 m. kovo 15 ágyti tam tikras specialybes. Antai berniukai ir mergaitës d. Panevëþyje. 1926 m. kovo 14 d. perorganizuota á galëjo bûti sanitarai, muzikantai, siuvëjai, paukðèiø glo- draugovæ. Á skautus vyèius ásiraðæs skautas 3 mënesius bëjai, darþininkai ir kt., atskiras specialybes turëjo ber- buvo kandidatas, o nebuvæs skautu – 6 mënesius. 1939 niukai (ðaulys, stalius, odininkas, darþininkas ir kt.) ir m. pabaigoje buvo 5 vyèiø draugovës, 16 bûreliø. mergaitës (mezgëja, skalbëja, juostø audëja, verpëja ir Studentai (akademikai) skautai jungë abiejø lyèiø kt.). Kreipinys á skautà (-æ) buvo „sesë“, „sesutë“, skautiðkà jaunimà ir jau baigusius aukðtuosius mokslus „brolis“, „brolelis“. skautus. Pirmasis akademinis skautø vienetas buvo Brolijos þenklas buvo stilizuota lelija, dorovës ir Lietuvos universitete 1924 m. spalio 16 d. ásikûrusi miðri nekaltybës simbolis. Lelijos viduryje Gedimino stulpai studentø draugovë. – tautos jëgos ir vienybës simbolis su áraðu „Budëk!“, Skautams remti draugija ákurta materialiai ir mo- t.y. bûk pasiruoðæs teikti artimui pagalbà, budëti tautos raliai padëti Lietuvos skautams. Pirmieji ástatai pair valstybës tarnyboje. Trys lelijos lapeliai apaèioje reiðkë tvirtinti 1919 m. birþelio 27 d. Veikë iki 1935 m. 9 ba- tris pasiþadëjimus – Dievui, Tëvynei ir artimui. landþio d., kai naujuoju LSS 1935 m. statutu draugija Seserijos þenklas – rûta. Trys rûtos lapeliai iðreiðkë buvo panaikinta. Nuo 1936 m. skautai rëmëjai susitelkë ðûká „Dievui, Tëvynei ir Artimui“. Viduriniame lapelyje á bûrelius ðalia tuntø ir draugoviø. – Vyèio kryþius. Rûtos lapelius apjuosia kaspinas, per- Veiklûs skautai buvo apdovanojami ávairiais þenklais, vertas per þiedà. Kaspine áraðas „Budëk!“ Rûta uþsi- ordinais. Buvo Gedimino Vilko ordinas (ást. 1924 m.), baigia trimis iðlenktais koteliais, reiðkianèiais skautës Inkaro ordinas (jûrø skautai, nuo 1922 m.), Maltos Kry- ðypsná. Þiedas simbolizuoja seseriðkumà ir vieningumà. þiaus I ir II laipsnio ordinai (1925), Baltosios Svastikos Toks þenklelis pradëtas neðioti apie 1931-uosius metus ordinas (1925–1928), Svastikos ordinas (1928–1940), (minimi ir 1929 m.). ordinas „Uþ nuopelnus“ (1928), Lelijos ordinas (1928), Svarbiausias skautø auklëjamasis darbas vyko Tëvynës sûnaus (dukters) þenklas, Vëliavos þenklas, draugovëse, skiltyse, bûreliuose. Á skiltis buvo sutelkiama Padëkos þenklas, Gyvybës gelbëjimo kryþius. apie 10–12 vienodo amþiaus skautø. Draugovës ir skiltys Lietuvos skautija per savo veiklà tarpukariu iðleido raðydavo veiklos dienoraðèius. 1933 m. pradëtos raðyti ir 80 neperiodiniø leidiniø ir 150 periodiniø leidiniø, dau- skilèiø knygelës. Draugovës dienoraðtá ir skilèiø knygeles giausia spausdintø ðapirografu ir rotatoriumi. Svarbes- raðë draugininko padëjëjas (-ja) arba adjutantas. Skilèiø nieji periodiniai leidiniai buvo „Skautas“ (1922–1923), dienoraðèius ir skilèiø knygeles – skiltininkai (-ës) ir jø „Skautø aidas“ (1923–1940), „Skautø vadas“ (1932– paskirti skilties nariai. Pagrindinius draugovës reikalus 1935), „Skautybë“ („Skautø vado“ tæsinys, 1936–1940), tvarkë draugininkas (-ë) arba globëjas (-a). „Vadovë“, skauèiø vadoviø laikraðtis (1929, 1930–1935, Minëtina, kad 1933 m. LSS vyriausiasis ðtabas iðleido 1937–1940), „Skautø kalendorius“ (1928–1930, 1936– 120 puslapiø skilèiø knygeles, kurios ið esmës rodë skilèiø 1937) ir kt. veiklà, nariø sudëtá ir kitas svarbias veiklos þinias. Jas 1939 m. pabaigoje veikë 34 tuntai, 56 jaunesniøjø, uþpildydavo atskiros skiltys. Daþnai rengti ávairûs tobu- „Margio“ draugovës skautai su vadove. Apie 1927 linimosi kursai vadovams, draugininkams, skiltininkams. Svarbus skautø auklëjimo bûdas buvo stovyklos. Jas rengti privalëjo visi skautijos vienetai, skautai turëjo dalyvauti ir LSS rengiamose stovyklose. Pirmoji skautø stovykla ávyko 1923 m. birþelio 26–liepos 19 dienomis Karmëlavos miðke. Ypaè svarbi skautø auklëjimui buvo daina ir ávairûs þaidimai, kuriø mokëta begalë. Iðorinë skautijos veikla buvo labdara (lankydavo se- neliø, naðlaièiø prieglaudas bent kartà per mënesá), paukðèiø ir visos gyvûnijos globa, valstybiniø ir tautiniø ðvenèiø, áþymiø Lietuvos þmoniø sukakèiø paminëjimai, ávairios kitos taurios pramogos. Nuo 1935 m. kovo 9 d. moterys skautës atsiskyrë nuo vyrø skautø ir sudarë atskirà Lietuvos moterø seserijà.

22 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai ðioje Kupiðkio skautijos apþvalgoje galimos pa- klaidos apie draugoviø ar kitø skautø vienetø veiklà, vadovø paskyrimà ir pan. Në vienos Ku- piðkio draugovës nuoseklûs dokumentai neið- likæ, beveik nerasta duomenø apie skautø gy- venamàsias vietas.

KUPIÐKIO SKAUTIJA: „MARGIO“ DRAUGOVË Kupiðkio skautø Lietuvos kunigaikðèio Margio (toliau „Margio“) III draugovë ákurta 1926 m. lapkrièio 21 d.5 Jos steigëjai buvo Jonas Adomonis (ið Ploteliø vienkiemio), A. Arma- „Graþinos“ draugovës skautës po atsiskyrimo nuo „Margio“ draugovës su glo- lavièius ir Rokiðkio tunto atstovas V. Ruseckas. bëju mokytoju Justu Vaièaièiu. Apie 1929 Veiklos centras – Kupiðkio vidurinë mokykla, o draugovës vadovai, globëjai – mokytojai. Stei- giamajame susirinkime draugininku iðrinktas J. Adomonis, adjuntantu – A. Tubius. 1927 m. pabaigoje draugininku ëmë dirbti Jonas Aleðiûnas (dirbo iki 1930 ar 1931 metø), trumpai 1927 m. – ir Petras Simanavièius. Be A. Tubiaus, draugininko padëjëjais buvo ir Vilius Mikalauskas, B. Sabaliauskaitë. 1926 m. ásteigtos berniukø „Saka- lø“, „Lapiniø“ ir mergaièiø „Geguèiø“ skiltys, o 1927 m. – ir „Kregþduèiø“ skiltis. Iki 1929 m. „Margiui“ priklausë 34(?) skautai ir skautës, 29 buvo iðlaikæ III patyrimo laipsnio egzaminus. 1929 m. balandþio 23 d. skautës „Margio“ rûpes- èiu atsiskyrë nuo berniukø draugovës ir sudarë „Graþinos“ draugovës N skilties skautës su draugininke mokytoja J. Januðke- atskirà I „Graþinos” (toliau „Graþinos“) draugovæ. vièiûte ir progimnazijos direktoriumi Vincu Eiduku. 1935 Koks buvo „Margio“ ðtabas arba vadovybë 1929–1930 m., duomenø nerasta. Yra uþuominø, 116 miðriø jaunesniøjø skautø ir skauèiø draugoviø, 115 kad nuo 1930 m. iki 1932 m. „Margio“ veikla buvusi skautø draugoviø. Manoma, 1940 m. pradþioje galëjo itin silpna, kad apskritai draugovë neveikë, nors 1931 bûti 15–20 tûkst. skautø (-èiø), o per skautijà apskritai m. draugininku tebebuvo J. Aleðiûnas, adjuntantas – M. perëjo apie 100 tûkst. nariø. Skautybë Lietuvoje buvo Jucevièius, suðauktos 4 sueigos. „Margio“ globëjas nuo tapusi rimtu tautiniu darbu, vedanèiu ðalá graþesniu kul- 1927 m. iki 1930 m. vidurio buvo Kupiðkio vidurinës tûros keliu, davusi apgalvotà pedagoginæ sistemà jau- mokyklos mokytojas Justas Vaièaitis. nimui auklëti. Skautija norëjo pasaulá padaryti graþesná, Draugovë buvo nusiteikusi ryþtingai veikti. Jau 1926 stengësi ugdyti kilnø þmogø. m. iðkelta mintis leisti draugovës rankraðtiná laikraðtëlá Lietuvos skautø sàjunga sovietø uþdrausta 1940 m. „Juokø geldelæ“. Pirmasis laikraðtëlio numeris iðleistas liepos 18 d.3 Uþsienyje atkurta 1945 m. liepos 25 d., Lie- 1927 m. sausá; tø paèiø metø kovà–balandá iðleistas tuvoje – 1989 m., taèiau netrukus susiskaldþiusi á atski- „Skauto“ 1/2 (sudvigubintas) numeris. Iki ðiol Respub- ras savarankiðkas organizacijas. likos rankraðtynuose yra iðlikæ tiktai ðie paminëti laik- Kupiðkyje veikusios skautø draugovës ið esmës pri- raðtëliø numeriai ir dël to neiðaiðkinta, kaip ilgai jie buvo klausë Rokiðkio rajono tuntui. Paþymëtina, kad Rokiðkio leisti ir kiek numeriø iðleista. Kupiðkënø sportininkø raj. tunto ásakuose dël draugoviø priëmimo á tuntà, vado- vyèiø rankraðtiniame „Sportininko“ laikraðtëlyje yra vø paskyrimø rasta netikslumø – dvigubø skirtingø datø. uþuomina (1928, Nr.2, lap.13), kad skautai 1927(?) m. Ðiandien pasakyti, kuri data buvo tikroji, nebeámanoma; iðleidæ ir „Skautø aidà“, bet ðio laikraðtëlio rankrað- raðytos abidvi datos. Be to, Lietuvos valstybiniame cen- tynuose aptikti neteko. Vienas ið laikraðtëliø leidimo triniame archyve saugomi Rokiðkio raj. tunto dokumen- organizatoriø buvo J. Adomonis. tai nesuskirstyti pagal draugoves ir norint surasti duo- 1932 m. sausio 15 d. suðaukta tarsi atkuriamoji menø apie vienà ar kità Kupiðkio draugovæ tenka per- „Margio“ sueiga, iðrinkta vadovybë – draugininkas Vy- þiûrëti visas Rokiðkio raj. bylas4. Dël minëtø prieþasèiø tautas Majauskas, adjuntantas M. Puèëta, dirbæ trumpai.

KUPIÐKIS 2010 /8 23 istorijos puslapiai m. geguþës 21 d. „Margio“ globëju ir draugininku tapo mokytojas Feliksas Visockas, skautas vytis, vyresnysis skiltininkas, pareigas ëjæs iki LSS likvidavimo. Per veiklos metus (neiðsamûs duomenys iðlikæ tiktai ið 1926–1935 metø) „Margyje“, be 9–10 ðtabo–vadijos nariø, buvo iki 34 skautø ir skauèiø, o po 1929-øjø apie 25–30 skau- tø ir kasmet po 7–8 kandidatus. Be maþø iðimèiø, kas mënesá buvo ðaukiamos draugovës, kas savaitë – skilèiø sueigos (be vasaros mënesiø). Kasmet draugovës kartu iðkilmingai ðvæsdavo abie- jø draugoviø ákûrimo metines ðventes, kartu su áþodþiais, ávairiø skautiðko vyresniðkumo laipsniø suteikimu, pramogø vakarais. Su Kupiðkio visuomene minëjo „Graþinos“ draugovës „Gulbiø“ skilties skautës. Ið kairës antra R. valstybines, tautines ðventes, ypaè Motinos dienà, Tautos, Dambrauskaitë. Apie 1937 Ðv. Jurgio ðventes, Vilniaus uþgrobimo dienà. Tais paèiais metais draugininku paskirtas Juozas Kruèas, 1933 m. balandþio 29 d. per draugoviø metinæ ðventæ metø pabaigoje – Vytautas Stukas, draugininku dirbæs po áþodþio parodytas scenos vaizdelis „Buities sonata“, iki 1933 m. gruodþio 15 d., kai draugininkø pareigas per- kalbëta apie bûsimà S. Dariaus ir S. Girëno skrydá per ëmë Kupiðkio vidurinës mokyklos mokytojai. Drau- Atlantà, apie Palangoje ávyksiantá skautø sàskrydá. Tø gininkø padëjëjais 1933–1940 m. dirbo Vytautas Stukas paèiø metø spalio 8 d. Kupiðkio piliakalnyje paminëta (1933 pab.–1936), Petras Jusius (1937–1938), Kazys Vilniaus uþgrobimo diena, á kurià buvo susirinkæ per 300 Ðimkûnas (1938–1940). Draugovës valdyboje, be mi- þmoniø. Iðkilmingai paminëta ir 1926 m. gruodþio 17-oji, nëtø, dirbo ir Antanas Barzdenis, Eduardas Styra, valstybinio perversmo diena. Mykolas Styra, Juozas Jonuðys ir kt. 1933 m. rugpjûèio 12–29 dienomis vyko visos Lie- 1932–1934 m. „Sakalø“ skiltininkai buvo Pranas tuvos skautijos atstovø sàskrydis–stovykla Palangoje. Jonuðka, Albinas Zovë, „Lapinø“ – M. Bajoras, Juozas Dalyvavo apie 2000 skautø. Rugpjûèio 17 d. – R. Baden- Jonuðys; 1932 m. sausio 1 d. ákurtai „Strazdø“ skilèiai va- Powellio iðkilmingos sutiktuvës; skautijos ákûrëjas á sto- dovavo Juozas Gurklys. 1935 m. „Sakalø“ skiltyje buvo 8 vyklà atvyko su þmona skaute ir 600 anglø skautø. Ið ku- skautai, skiltininkas – Antanas Ketvirtis; „Lapinø“ piðkënø vykti á stovyklà uþsiraðë 11 skautø. skiltyje – 9 skautai, skiltininkas – Vladas Stukas; „Straz- Ypaè plaèiai ir iðkilmingai ðvæsta „Margio“ drau- dø“ – 7 skautai, skiltininkas – P. Jusius. Vëlesniø þiniø govës 8-eriø metø ákûrimo sukaktis 1934 m. balandþio apie skiltis ir jø sudëtis nerasta. 14 d. Ðventëje dalyvavo LSS vyriausiasis skautininkas 1932 m. vasario 18 d. „Margio“ draugovë priimta á plk. J. Ðarauskas, Rokiðkio raj. tuntininkas Vladas Roz- Rokiðkio raj. tuntà. Beje, yra minima ir kita data – 1931 manas, Kupiðkio vidurinës mokyklos direktorius Vin- m. balandþio 4-oji, bet tà dienà á tuntà buvo priimta ir cas Eidukas, „Margio“ draugininkas Antanas Kuli- „Graþinos“ draugovë. Kuri data – 1931 ar 1932 m., buvo kauskas, „Graþinos“ draugovës globëja J. Januðkevièiûtë, „Margio“ priëmimo á tuntà data, ðiandien jau neámano- draugoviø ðtabø nariai, daug skautø ir jø tëvø. Áþodþio ma iðsiaiðkinti. Galima daryti prielaidà, kad abidvi drau- iðkilmëms vadovavo J. Ðarauskas. Áþodá davë 20 skautø, govës á tuntà priimtos tuo paèiu laiku – 1931 metais. 11 mergaièiø ir 9 vaikinai. Nuo 1931 m. iki 1932 m. pradþios draugovæ globojo Per ðià ðventæ ávairûs skautiðko vyresniðkumo laips- Kupiðkio vidurinës mokyklos mokytoja Juzë Januðke- niai suteikti A. Kulikauskui, „Margio“ adjuntantui Vy- vièiûtë; nuo 1932 m. kovo iki 1933 m. spalio (gruodþio?) tautui Stukui, „Graþinos“ draugininkei Þ. Jankevièiûtei, draugovës globëjas, kiek vëliau draugininkas, buvo mo- II patyrimo laipsnis suteiktas skautams Juozui Jonuðiui, kytojas Antanas Savickas; 1933 m. spalio 15 d. (1934 Antanui Ketvirèiui; III patyrimo laipsnis – visiems da- 03 04?) globëju ir draugininku paskirtas mokytojas An- vusiems áþodá skautams. Ðventë uþbaigta Tautos himnu, tanas Kulikauskas, nuo 1932 m. skautas, draugininku pramogø vakare suvaidintas scenos vaizdelis ið skautø dirbo iki 1935 m. rugsëjo. Atleistas jam paèiam praðant, gyvenimo, padainuota, ðokti plastiniai ðokiai (reþisierë taèiau dar kurá laikà pasiliko draugininko pavaduotoju, mokytoja A. Visockienë). o 1935 m. spalá dalyvavo skautø vadovø kursuose Kaune. Kadangi „Margio“ draugovës dokumentuose nerasta 1935 m. rugsëjo 13 d. Rokiðkio tuntas „Margio“ glo- kandidatø á skautus berniukø egzaminø III patyrimo bëju ir draugininku paskyrë mokytojà Aleksandrà Diè- laipsniui ágyti pavyzdþio, èia pateikiama „Graþinos” petrá, 1936–1938 m. Kupiðkio progimnazijos direktoriø, draugovës kandidatës á skautes Antaninos Merkytës 1934 nuo 1924 m. skautà, 1937 m. paskautininká, skautus glo- m. balandþio mënesá laikytø egzaminø analogiðkam bojusá ir jiems vadovavusá iki 1938 m. geguþës. Nuo 1938 patyrimo laipsniui gauti þiniø lapas.

24 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai „Lietuvos skautø sàjungos Rokiðkio rajono tunto I Kupiðkio tijos atstovø parodomoji sueiga skautø vyèiø bûrelyje: „Graþinos“ draugovës „Geguèiø“ skilties skautës Antaninos skaityti referatai, iðtraukos ið draugoviø dienoraðèiø, Merkytës egzaminø á III-ájá patyrimo laipsná lapas“ þaidimai ir dainos. Kovo 16–29 dienomis – inkilëliø dir- Programa Egzaminatorius bimo savaitës. Skautai padarë 17 inkilëliø ir juos sukëlë á 1. Þinoti ir mokëti paaiðkinti skautø ás- Skiltininkë B. Roz- medþius, surengë iðkylà á Vaideginës, arba Kiðkio, miðkà. tatus, obalsá, áþodá, paproèius, ðûká manaitë (ið Rokiðkio Balandá surengti egzaminai II patyrimo laipsniui – J.Þ.) ágyti, juos iðlaikë 8 skautai; suorganizuoti meteorologijos 2. Þinoti pasaulio ir Lietuvos skautø is- „Margio“ globëjas praktikos darbai Kupiðkio vidurinës mokyklos meteo- torijà A. Kulikauskas rologijos stotyje meteorologo specialybei ásigyti. Balan- 3. Þinoti LS Sàjungos ðefà ir vyriausájá A. Kulikauskas dþio 1–17 dienomis margieèiai surengë Geleþinio Vilko skautininkà savaites Raèiupënø ir Pajuodupës kaimuose, iðplatino 4. Mokëti Lietuvos ir skautø himnà „Graþinos“ drauginin- kë Þ. Jankevièiûtë Vilniaus pasø ir þenklø uþ 64 su virðum litø. 5. Þinoti skautø uniformà, saliutà ir gar- B. Rozmanaitë 1935 m. spalio 1d.–1936 m. vasario 28 d. veiklos pla- bës þenklus ne buvo numatytos draugovës sueigos apie iðkylø, sto- 6. Mokëti nupieðti skautø þenklelá, skil- B. Rozmanaitë vyklø organizavimà, ávairiø mazgø riðimo pratybos, þy- ties siluetà (gyvio siluetà – J.Þ.) gio, rikiuotës pratimai, Morzës abëcëlës ásisavinimas, 7. Turëti pagrindiniø þiniø ið Lietuvos A. Kulikauskas paðnekesiai apie signalizacijà ir pratybos, iðkylos á Pa- istorijos ir geografijos lëvenæ, Pajuodupæ, ávairûs þaidimai, dainos ir kita. 8. Þinoti tautos ir skautø ðventes, tautos Paskiltininkas V. Stu- 1937 m. vasario 16 d. vyresniajam skiltininkui A. Diè- ir valstybës vëliavas ir herbà kas (ið „Margio“ drau- petriui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1938 m. gruodá, govës) 9. Þinoti elementarià asmens higienà A. Kulikauskas ðvenèiant LSS ákûrimo 20-metá, F. Visockui suteiktas kaip kvëpavimo, odos, dantø, kambario vyresniojo skautininko laipsnis, á skautus vyèius áraðydinti ir kt. Juozas Dilys, Juozas Ðlapelis, Julius Raiðys. Neabejotina, 10. Þinoti savo tuntininko, draugovës Þ. Jankevièiûtë kad ir ankstesniais metais bûta ávairiø skautiðkumo laips- bûsto, artimiausio gydytojo, vaistinës, niø suteikimo atvejø, bet duomenø nerasta. policijos, gaisrininkø ir kitus reikalingus Apie „Margio“ draugovës veiklà po 1935 m. þiniø adresus LCVA Rokiðkio raj. tunto bylose nerasta, nors veikla 11. Þinoti skautø sutartinius ðvilpesius V. Stukas nenutrûko iki 1940 m. „Margio“ draugovës skautai raðë ir kelionës þenklus savo veiklos dienoraðtá (iðlikusi draugovës dienoraðèio 12. Mokëti pradþios rikiuotæ ir 20(?) B. Rozmanaitë skautiðkø þaidimø (kai kuriuose egza- iki 1936 m. iðtrauka-santrumpa), veiklos kronikà, skilèiø minø lapuose – ir 5 bent dainas – J.Þ.) knygeles, taèiau jø LCVA neaptikta6. 13. Mokëti riðti geràjá, piemenø, þvejø Skiltininkë E. Savic- mazgus, ávairias kilpas katë „GRAÞINOS“ DRAUGOVË 14. Nemaþiau dviejø mënesiø vesti die- E. Savickatë 1929 m. balandþio 23 d. per „Margio“ draugovës nynëlá apie geruosius darbelius, higienà, sueigà mergaitës skautës „Margio“ iniciatyva atsiskyrë santykius su tëvais ir artimaisiais, apie nuo „Margio“ ir sudarë atskirà „Graþinos“ draugovæ. gimnastikà, mandagumà ir tvarkingumà. 1929 m. geguþës 19 d. Rokiðkio tunto ásaku draugovei Kalba netaisyta. leista pasivadinti I „Graþinos“ (toliau „Graþinos“) Beje, kai kuriø skauèiø egzaminø lapuose dar yra draugovës vardu. Draugininke paskirta A. Jodvirðytë, prieraðai: 15.Mokëti rankø darbeliø, lopyti rûbus, adyti; adjutante – Adelë Bliekaitë. 1930-aisiais ir iki 1931 m. 16. Mokëti iðvirti dviejø patiekalø pietus. pabaigos draugininke buvo Aleksandra Smailytë, ad- Ðá lapà pasiraðë „Graþinos“ draugovës draugininkë jutantë – Petrë Stankevièiûtë. 1931 m. gruodá draugi- Þ. Jankevièiûtë, leidþianti egzaminuoti. Lapo pabaigoje ninke paskirta P. Stankevièiûtë, adjutante – A. Smailytë. tvirtinamasis áraðas, kad A. Merkytei suteiktas III pa- 1929–1931 metais veikë trys skiltys. „Geguèiø“ skil- tyrimo laipsnis. Patvirtino Rokiðkio rj. tunto vyresnysis èiai vadovavo Aldona Stukaitë, Pranë Skërytë, „Kregþ- skiltininkas Petras Neniðkis 1934 m. balandþio 14 d. duèiø“ skiltininkës buvo Stasë Jokubauskaitë, Adelë Rokiðkyje. Ar egzaminai vyko tà paèià dienà, ar anks- Bliekaitë, J. Lauþikaitë, „Pempiø“ skilèiai (ást. 1929) va- èiau, nepavyko patikslinti. dovavo Bronë Narkevièiûtë, Pranë Skërytë, E. Puronaitë. 1934 m. rugsëjo 8–10 d. kupiðkënai skautai ir skautës 1930–1931 m. pradþioje draugovë beveik nustojo dalyvavo LSS ðefo Antano Smetonos 60-meèio ðventëje veikusi. Pamaþu atsigavo draugovæ ëmus globoti mo- Kaune. Vëliavø parade su draugoviø vëliavomis ëjo „Mar- kytojai Juzei Januðkevièiûtei. 1931 m. vasario 7 d. su- gio“ draugininkas A. Kulikauskas, skautai ir skautës Valë rengta atgaivintos draugovës sueiga. Tø paèiø metø ba- Ðlapkauskaitë, Felë Pankevièiûtë, J. Jonuðka, V. Stukas, landþio 4 d. Rokiðkio tunto ásaku draugovë priimta tun- Bronius Arelis. 1935 m. kovà ávyko visos Kupiðkio skau- tan. 1929–1930 m. draugovæ, kaip ir „Margá“, globojo

KUPIÐKIS 2010 /8 25 istorijos puslapiai mokytojas Justas Vaièaitis, nuo piðkio skautai itin mëgo iðkylauti 1931 m. pradþios iki 1934 m. spa- Kiðkio miðke. lio – globëja buvo J. Januðkevi- Prieð 1933-øjø draugoviø ðven- èiûtë, nuo 1934 m. spalio paskirta tæ skautai ir skautës rengësi eg- draugovës draugininke, ðiose zaminams III ir II patyrimo laips- pareigose dirbusi iki LSS likvi- niams ágyti, per ðventæ duotas áþodis, davimo. surengtas pramogø vakaras. Tø pa- 1931-øjø rugsëjá draugovës èiø metø spalá ant Kupiðkio pilia- ðtabas patvirtintas ið naujo: drau- kalnio surengtas Vilniaus uþgrobi- gininke tapo A. Kytraitë, adjutan- mo dienos minëjimas. 1932 m. lap- te – Þivilë Jankevièiûtë (skapiðkie- krièio 12 d. tunto ásaku paskiltinin- të, besimokiusi Kupiðkio viduri- kiø laipsniai suteikti Veronikai Na- nëje mokykloje); 1933 m. geguþës vikaitei, Vladai Petrulytei, Reginai 20 d. ji paskirta draugininke, o Leðèinskaitei, Akvilei Þinkaitei. adjutante tapo Veronika Navikai- 1934-øjø vasará abidvi draugovës të, kiek vëliau – V. Petrulytë. 1934 paminëjo skautybës ákûrëjo R. m. spalio 14 d. draugininkë Þ. Jan- Baden-Powellio gimimo metines: kevièiûtë atleista ið pareigø, nes skaityta paskaita, parodyta meninë iðvyko ið Kupiðkio, o á jos vietà programa, surengtas konkursas tarp paskirta Juzë Januðkevièiûtë, adju- skilèiø skiltininkës vardui ágyti. tante tapo Bronë Malënaitë. Pas- „Graþinos“ draugovës skauèiø áþodis. 1936. LCVA Geguþës 7 d. skautës Tautos dienos tarajai 1935 m. iðvykus ið Kupiðkio, gruodþio 15 d. (rug- minëjime Rokiðkyje prie lauþo atliko plastinius ðokius; sëjo 19 d.) adjutante paskirta Julë Vaidinauskaitë ið birþelá 9 skautës dalyvavo Pajûrio skautø stovykloje; Kupiðkio, ðiose pareigose veikliai dirbusi iki 1939 m. gruo- lapkritá – 7 skautës skiltininkø kursuose Rokiðkyje. 1934 dþio 2 d. Trumpai, iki J. Vaidinauskaitës, adjutante buvo metais ágytos 3 skautiðkos lazdos, tautinë vëliava, 5 skautës ir Adelë Gaidimauskaitë. Kas buvo adjutantë 1940 m. prenumeravo „Skautø aidà“, 9 turëjo skauèiø uniformas. pirmàjá ketvirtá, duomenø nerasta. Þiemà skautës rûpinosi paukðteliø lesinimu, per didþiàsias 1932 m. „Kregþduèiø“ skilties skiltininkë buvo V. ðventes (Kalëdas, Velykas, Motinos dienà) ðelpë netur- Pielaitë, „Geguèiø“ – V. Blaþevièiûtë, „Pempiø“ skilties tingas ðeimas, naðlaièius vaikus. skiltininkës nerasta (gal buvo sustojusi veikla). 1933 m. 1935 m. kovo 3–5 dienomis draugininkë J. Januðke- rugsëjo 28 d. ásteigta „Gulbiø“ „Graþinos“ draugovës „Gulbiø“ skilties skautës Re- vièiûtë dalyvavo draugininkø sà- skiltis. Skiltyse bûdavo 8–10 ir gina Dambrauskaitë ir Birutë Gabrënaitë. Apie 1937 skrydyje Kaune, tais paèiais metais daugiau skauèiø. Nuosekliø ji pakelta vyresniàja skiltininke, o vëlesniø þiniø apie skiltis, jø vado- B. Malëlaitë – paskiltininke. 1935 ves nerasta, nors yra uþuominø, m. gruodþio 15 d. ásteigta Kupiðkio kad iki 1940-øjø veikë 4 skiltys. skiltininkiø sueiga, kurios tikslas – Be draugovës ðtabo–vadijos ágyti ir tobulinti vadovavimo skil- 9–10 skauèiø, per veiklos metus tims teorines ir praktines þinias. „Graþinoje“ buvo nuo 14 (1929) Apie veiklà þiniø nerasta. iki 30–35 skauèiø, kasmet po 7–9 Iðliko ðiek tiek þiniø apie „Ge- kandidates, o 1939 m. – netgi 18 guèiø“ ir „Gulbiø“ 1935/36 moks- kandidaèiø. lo metais atliktus darbelius. Antai Kai kurie iðlikæ draugovës „Gulbiø“ skiltyje suðaukta 18 su- veiklos momentai. eigø, á skautes ásiraðë 6 naujos kan- Ið 1932 m. yra uþuominø, kad didatës, 2 kandidatës iðlaikë III per geguþæ ðvæstos draugoviø me- patyrimo laipsnio egzaminus, iðmo- tinës ðventës, 20 skautø ir skauèiø ko 13 þaidimø, 10 dainø, surengë 4 iðlaikë egzaminus III patyrimo pasirodymus, paraðë ir perskaitë 4 laipsniui ágyti ir davë áþodá; gegu- referatus, skaitë iðtraukas ið 4 knygø. þës 15–16 dienomis graþinietës, gal 1936 m. balandþio 26 d. iðkil- kartu su margieèiais, stovyklavo mingai paminëtos „Graþinos“ drau- Vaideginës (Kiðkio) miðke, o bir- govës ákûrimo septintosios metinës; þelá 10 skauèiø dalyvavo skautø 7 skautës davë áþodá, Rokiðkio tunto stovykloje Palangoje. Beje, Ku- atstovas áteikë skautiðkà vëliavà, vy-

26 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai ko ávairûs skautø ir skauèiø pasirodymai, konkursinë darbeliø paroda. Skautiðko vyresniðkumo laipsniai (skiltininkiø ir paskiltininkiø) suteikti Ksaverai Vana- gaitei, Valei Inèiûraitei, Genei Zarem- baitei, pareikðta padëka J. Januðkevièiû- tei uþ pavyzdingà draugovës tvarkà. Lapkrièio 14 d. progimnazijoje ávyko ðeimyninis vakaras, suvaidinti scenos vaizdeliai „Julës vardinës“ ir „Laimës paslaptis“ (autorë mokytoja R. Jurgilaitë). Vakaro pelnas – 150 Lt. 1937 m. lapkrièio 11 d. surengta „Graþinos“ ir „Margio“ draugoviø me- tinë ðventë. Jos programoje, kaip ir kasmet – pamaldos baþnyèioje, bendri pus- „Graþinos“ draugovës skautës ir jø vadovai Kupiðkio gimnazijos salëje. Viduryje ið kairës sëdi globëja mokytoja Ona Zupkienë, mokytoja A. Smilgytë, direktorius Teodoras Blins- ryèiai, iðkilminga sueiga su áþodþiu ir trubas ir draugininkë mokytoja J. Januðkevièiûte. Antroje eilëje antra ið kairës R. Dam- programa. Draugininkei J. Januðke- brauskaitë, ketvirtoje eilëje pirma ið kairës Aldona Dambrauskaitë (su uniforma), ketvirta vièiûtei suteiktas paskautininkës, J. Birutë Gabrënaitë, devinta Elena Stukaitë, trylikta Irena Stanèikaitë. 1938 Vaidinauskaitei – skiltininkës, Onai Vaidinauskaitei, A. ir 7 kandidatës, tarp jø Stasë Þekonytë ið Ðalnakundþiø, Merkytei, Genei Masiulytei – paskiltininkiø laipsniai; Zina Leðèinskaitë ið Kupiðkio. Ðis sàraðas jau be skauèiø, III patyrimo laipsnio egzaminus iðlaikë kandidatës á perëjusiø á „Jûratës“ draugovæ. skautes Albina Kavoliûnaitë, Aleksandra Urbonaitë, 1938 m. gruodþio 4 d. ásikûrë „Jûratës“ draugovë ir Felicija Vëtaitë, Elena Stukaitë, kurios davë áþodá ir tapo bemaþ pusë graþinieèiø perëjo á „Jûratæ“, kurios skauèiø skautëmis. sàraðo nerasta. Tarp „Graþinos“ draugovës skauèiø nëra Birþelio 19–23 dienomis graþinietës stovyklavo Onos Vaidinauskaitës ið Kupiðkio (ji ir jos sesuo Julë Vaideginës (Kiðkio) miðke. Geguþæ ar birþelá graþinietës skautës nuo 1934 m.), Reginos ir Aldonos Damb- padëjo Kupiðkio ðaulëms sutvarkyti nepriklausomybës rauskaièiø ið Kupiðkio (skautës nuo 1937 m.) ir kt. Jos kovø kariø kapus. Uþ paramà dëkojo Kupiðkio ðauliø jau priklausë „Jûratës“ draugovei. moterø bûrio vadë mokytoja Domicelë Vaitiekûnaitë Ið 1940 m. veiklos rasta pora þinuèiø. 1940 m. geguþës ir bûrio sekretorë Elzë Eidukienë. 5 d. gimnazijos salëje ávyko abiejø draugoviø metinë Ið 1939 m., kaip ir ið 1938-øjø, maþa veiklos þiniø. ðventë su áþodþiu ir Motinos dienos minëjimu. Áþodá davë 1939 m. vasario–kovo mënesiais skautëms surengti 11 skauèiø: Zina Leðèinskaitë, Adele Kukenytë, Lidija prieðcheminës apsaugos, sanitarijos ir topografijos kur- Drëgûnaitë, Aldona Matulytë, Adelë Zovytë, Felë Ma- sai. Kursø vadovas – Kupiðkyje dislokuoto 4-ojo þylytë, Ona Dûdaitë, Stasë Petrulytë, Aldona Vilimaitë, pëstininkø pulko I bataliono gydytojas Vladas Krið- Danutë Bukënaitë ið Bukoniø, Prudencija Dovydonaitë. èiûnas. Skaitytos 32 paskaitos; skaitë ávairûs kariuo- Skautø skaièiaus ir pavardþiø nerasta. Geguþæ skautai ir menës pareigûnai. Geguþës 10 d. egzaminus iðlaikë 15 skautës rinko aukas nukentëjusiems nuo karo suomiø skauèiø, kurios ágijo sanitariø specialybæ. skautams paremti. Be draugovës ðtabo-vadijos sudëties draugininkës J. Draugovë nuo 1932 m. turëjo draugovës ir nuo 1927 Januðkevièiûtës, adjutantës, 4 skiltininkiø ir 4 paskil- m. skilèiø dienoraðèius, nuo 1933 m. nariø registravimo tininkiø (pavardþiø nerasta), 1938/39 m. m. „Graþinai“ knygà, skilèiø knygeles, nuo 1934 m. ðtabo ásakø, priklausë ðios skautës: 1.Birutë Gabrënaitë ið Raèiupënø, protokolø knygas, iþdo dokumentø, gaunamø ir 2.Genovaitë Jurënaitë ið Plundakø, 3.Bronë Jurënaitë ið siunèiamø raðtø bylas, garbës teismo ástatus, taèiau Plundakø, 4.Janina Kriauèiûnaitë ið Raèiupënø, 5.Albina LCVA bylose tø dokumentø rasta nedaug7. Kavoliûnaitë ið Kuosënø, 6.Irena Karazijaitë ið Svydeniø, 7. Juzë Legaitë ið Paberþiø, 8.Valerija Maþeikytë ið Ska- „JÛRATËS“ DRAUGOVË piðkio, 9.Elena Masaitytë, 10.Kazë Naruðevièiûtë, 11.Ele- Ákurta 1938 m. gruodþio 4 d. Kupiðkio gimnazijoje. na Raugaitë, 12.Bronë Stankevièiûtë, 13.Judita Ðimo- Skautës iðsiskyrë ið „Graþinos“ draugovës. Jau gruodþio nelytë, 14.Birutë Tulabaitë, 15.Aleksandra Urbonaitë, 10 d. draugovë áraðyta á Rokiðkio raj. tuntà ir pavadinta 16.Felicija Vëtaitë (vëliau Vaitiekienë), visos 8 ið Ku- V „Jûratës“ draugove. Draugininkë – vyresnioji skautë, piðkio, 17. Ona Þiûkaitë ið Bukënø, 18. panevëþietë Vale- mokytoja Ona Zupkienë. 1939 m. gruodþio 2 d. draugi- rija Petrauskaitë, 19.Julija Pëþaitë ið Vëþioniø, 20.Ona ninke patvirtinta Julë Vaidinauskaitë ið Kupiðkio, adju- Starkutë ið Puponiø, 21.Sofija Suðkovaitë ið Upiø. Buvo tante – Elena Stukaitë, globëja liko O. Zupkienë. 1939

KUPIÐKIS 2010 /8 27 istorijos puslapiai Kupiðkio pradþios mokyklos vedëjas J. Jonèys praðë Rokiðkio raj. tunto tuntininko V. Rozmano paramos – draugovë be vado galinti bûti likvi- duota. Baigtis neaiðki. 1934 m. buvo 42 skautai ir jaunesnieji skautai (- ës); 1936 – 27, ið jø 7 skautai (draugovës va- dovybë ir kt.) bei 20 jau- nesniøjø skautø; 1937- øjø viduryje – 18 skau- tukø ir skautø; 12 jau- nesniøjø ir 6 skautai9. XXXIV Kupiðkio pradþios mokyklos jau- Kupiðkio gimnazijos salëje „Jûratës“ (?) draugovës skautës su draugininke mokytoja Ona Zupkiene, direkto- nesniøjø skauèiø drau- riumi Teodoru Blinstrubu ir draugininkës padëjëja mokytoja Antanina Smilgyte uþ vaiðiø stalo. 1939 govë. 1935 m. spalio 21 m. geguþæ draugovës paskiltininkëmis tapo Regina d. Rokiðkio raj. tunto ásaku XXIII jaunesniøjø skautø Dambrauskaitë ið Kupiðkio, R. Stukaitë, K. Þiûkaitë, draugovës vadovas ir skiltininkas M. Baèiulis buvo ápa- A. Gailiuðytë. Iðsamesniø þiniø apie ðtabø sudëtá ir veiklà reigotas ásteigti atskirà Kupiðkio pradþios mokyklos nerasta8. skauèiø draugovæ. Ji ásteigta 1935 m. pabaigoje ir pavadinta XXXIV Kupiðkio jaunesniøjø skauèiø draugove. XXIII Kupiðkio pradþios mokyklos jaunesniøjø Vadove paskirta mokytoja Baèiulienë. 1935 m. buvo skautø ir skauèiø draugovë. Ákurta Rokiðkio raj. tunto 26 (36), 1937 m. – 25 skautës ir jaunesniosios skautës. 1934 m. kovo 31 d. ásaku ir tà paèià dienà priimta tuntan, Draugovei kurá laikà vadovavo ir Ona Paulauskienë10. pavadinta XXIII-iàja Kupiðkio jaunesniøjø skautø Dr. Vinco Kudirkos vardo vyresniøjø skautø vyèiø draugove. Draugovës draugininkas ir vadovas buvo ðios bûrelio steigiamasis susirinkimas ávyko 1934 m. geguþës mokyklos mokytojas Mamertas Baèiulis, adjutantas – 10 d. Steigëjai – mokytojai Antanas Kulikauskas, Ber- mokytojas Stepas Pikðrys. 1937 m. viduryje M. Baèiuliui nardas Kutas ir J. Januðkevièius. Susirinkimo dalyviai – iðvykus ið Kupiðkio, draugovës vadu tapo mokytojas Jonas Kupiðkio vidurinës mokyklos ir ávairiø pradiniø mokyklø Pladis. 1938 m. rugsëjo 1 d. J. Pladþiui iðvaþiavus ið Ku- mokytojai, kitø profesijø atstovai. Á bûrelá ásiraðë 8 vyrai piðkio, draugovë tapo neveikli. 1939 m. kovo 13 d. raðtu ir 14 moterø. Bûrelio vadovu iðrinktas A. Kulikauskas. 1934 m. geguþës 27 d. susirinkime, „Jûratës“ draugovës N skilties skautës. Priekyje pirma ið kairës Aldona Dambrauskaitë, antroje eilëje ketvirta ið kairës Regina Dambrauskaitë. Apie 1939 dalyvaujant Rokiðkio raj. tunto tuntininkui V. Rozmanui ir kitiems tunto atstovams, áþodá davë mokytojai Ona Paulauskienë, Urðulë Merkienë, Petronëlë Maþeikaitë (vëliau Zulonienë), Adelë Gaidi- mauskaitë, Ona Paurytë, M. Am- braþiûnaitë, K. Èepinskaitë, B. Brazdþionienë, Sofija Jankevi- èienë, Feliksas Visockas, Mamer- tas Baèiulis, Teodoras Brazdþionis, Jonas Klemerauskas. 1934 m. birþelio 10 d. bûrelio sueigoje A. Kulikauskas atsisakë vadovo pareigø, bûrelio valdybos pirmininku iðrinktas B. Kutas, jo padëjëju – mokytojas Stepas Pikð- rys, iþdininku – F. Visockas. Bûrelis

28 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai pasivadino dr. V. Kudirkos vardu. 1935 m. bûrelis turëjo „Ðatrijos Raganos“ vyresniøjø skauèiø bûrelis, turëjæs 15 19 nariø ir 5 kandidatus. 2 nariai buvo uniformuoti, 8 nariø. Bûreliui vadovavusi mokytoja skautë Juzë Ja- prenumeravo „Skautø aidà“. 1936 m. lapkrièio 1 d. buvo nuðkevièiûtë. Apie bûrelio ákûrimà ir veiklà jokiø þiniø 28 vyèiai, 12 vyrø ir 16 moterø. Nario mokestis – 20 cnt nerasta13. per mënesá. Skautams remti draugijos Kupiðkio skautø bûrelis Per metus vyèiai suðaukdavo maþdaug po 4 sueigas, (vadintas ir skyriumi) ásteigtas 1932 m. balandþio 17 d., su kitø draugoviø skautais padëdavo ruoðtis tautos ir nors kartais kaip ásteigimo data minima ir 1934 m. bir- valstybës ðvenèiø minëjimams, skleidë skautizmo idëjas þelio 10 d. Ðiandien sunku pasakyti, kuri ið jø yra tiksli. tarp moksleiviø ir miestelio gyventojø, skaitydavo ávai- Gal 1932 m. ásteigto bûrelio veikla buvo pritilusi ir bû- rias paskaitas, referatus ið skautø ideologijos. Veiklûs relis naujai atkurtas 1934 m. Nuo 1933 iki 1939 m. bû- skautai buvo O. Paulauskienë, E. Eidukienë, M. Baèiulis, relio valdybos pirmininkas buvo Kupiðkio apylinkës tei- F. Visockas, Julius Raiðys ir kt. 1938 m. rugsëjo 1 d. B. sëjas Adomas Dulevièius. Valdybø sudëtys neþinomos. Kutas atleistas ið pareigø (iðvyko dirbti á Ðëtà). Nariø 1934–1935 metais turëjo 24, 1936 m. – 22 narius. Nario skaièius buvo gerokai sumaþëjæs, naujas vadovas nesu- mokestis metams – 6 Lt. Veiklos duomenø nerasta. Bû- rastas, bûrelis bemaþ nebeveikë ir 1938 m. spalio 1 d. relis veikë iki 1939 ar 1940 metø. Tai rodo pora iðlikusiø Rokiðkio raj. tunto ásaku likviduotas. Apie platesnæ bû- „Graþinos“ draugovës praðymø suðelpti skauèiø iðvykas á relio veiklà, valdybø sudëtis duomenø nerasta11. 1936 m. didþiàjà tuntø stovyklà Rokiðkyje ir á 1938 m. 1938 m. spalio 8 d. Rokiðkio tunto raðte minima, kad II tautinæ skautø stovyklà Kaune. Kupiðkyje veikë „Marijos Peèkauskaitës“ vyresniøjø Norëdamas surinkti lëðø bûrelis kartu su kitomis skauèiø skiltis su 11 nariø, skilties vadovë skautë mokyto- skautø draugovëmis rengë ávairius pramogø vakarus vi- ja Ona Zupkienë. Galima prielaida, kad pagal naujus suomenei. Antai 1935 m. vasario 16 d. surengtas Nepri- 1935 m. LSS statuto reikalavimus ði skiltis susidarë ið V. klausomybës ðventës minëjimas. Vakarà surengti padëjo Kudirkos vardo vyresniøjø skautø vyèiø bûrelio. Kada ir programà atliko visos Kupiðkio skautø draugovës. Ben- pradëjo minëta skiltis veikti ir apie veiklà jokiø þiniø dromis jëgomis suvaidintas scenos vaizdelis „Kurèias þen- nerasta12. tas“, „Graþinos“ skautës pavaizdavo gerus skautø darbe- Tarp Rokiðkio raj. tunto 1937 m. trumpø þiniø apie lius, „Margio“ – skautà, gamtos ir gyvuliø draugà, XXIII veikusias skautø draugoves rasta, kad Kupiðkyje veikë I jaunesniøjø skautø draugovë – skautà iðkyloje; dainuota,

„Graþinos“ draugovë su draugininke J. Januðkevièiûte (stovi centre) prie Kupos. 1938

KUPIÐKIS 2010 /8 29 istorijos puslapiai grota skuduèiais, paðokta èigonø, kinø ðokiø. Reþisieriai – skautø vyèiø bûrelio nariai B. Kutas ir F. Visockas14. Kupiðkio þydø skautø „Lizdo“ draugovë ásteigta 1930 Agento „Miko“ m. lapkrièio 1 d. Priklausë Lietuvos þydø skautams remti draugijos, ásteigtos 1924 m., Panevëþio raj. tunto þydø kraujo puota, arba „Haðomer Hacair“ skyriui. 1930–1934 metais „Lizdo“ draugovës vadovë buvo H. Aðaitë; 1934 m. turëjo 24 narius. ALGIMANTO APYGARDOS LIKVIDAVIMAS 1934 m. lapkrièio 10 d. J. Apðegos salëje ávyko „Liz- do“ draugovës ketveriø metø veiklos ðventë – vieðas vakaras. Jame be oficialiø kalbø, sveikinimø, parodyta ir Ona DAPÐYTË-KRIUKELIENË plati meninë programa: suvaidinta 3 veiksmø drama „Ðviesa ið Oriento“, parodytas gyvasis paveikslas „Nað- laièiø sapnas“, deklamuota, ðokti plastiniai ðokiai ir kt. Algimanto apygarda ákurta 1947 m. geguþës mën. Apie „Lizdo“ ðtabø sudëtá ir tolesnæ draugovës veiklà þi- reorganizavus LLA 3 Vytauto apygardà, kurios buvæs va niø nëra15. das Jonas Kimðtas-Þalgiris pasiskelbë Ðiaurës Rytø 1995 m. Kupiðkio L. Stuokos-Gucevièiaus gimna- Lietuvos vadu ir ákûrë 2 apygardas: Algimanto ir Vytauto. zijoje buvo atkurta Lietuvos skautø sàjungos draugovë. Algimanto apygarda veikë Kupiðkio, Rokiðkio, Anykðèiø Joje – 24 nariai, kuriems vadovavo Audronë Matuzevi- ir ið dalies Panevëþio bei Pasvalio apskrityse. Pagal apy- èienë. 1999 m. skautø draugovë ákurta ir Noriûnø J. Èer- gardø vadovø uþduotá partizanø formuotës vykdë teroro niaus pagrindinëje mokykloje, buvo 42 skautai ir skautës, aktus prieð partiná sovietiná aktyvà ir asmenis, lojalius kuriems vadovavo Ona Vitkauskienë ir Dalia Pavilonienë. sovietø valdþiai. 2010 m. rudená në viena minëta draugovë nebeveikë. 1948 m. rugpjûtá MGB 2-N valdyba uþvedë agen- tûrinæ bylà „Kanibalai”1. Saugumieèø tikslas buvo nu- Nuorodos: þudyti arba suimti Algimanto apygardos vadà, vëliau ta- 1 Vyriausybës þinios, Nr. 338/2321. pusá Karaliaus Mindaugo srities vadu, Antanà Sluèkà- 2 Vyriausybës þinios, Nr. 473/3324. Ðarûnà, Atlantà ir jo artimiausius bendraþygius. Jau lap- 3 Vyriausybës þinios, Nr.720/5749. krièio 23 d. Kaune buvo sulaikytas Algimanto apygardos 4 Lietuvos skautø sàjunga. 1930.X–1935.X. Trumpa veikimo ðtabo Þvalgybos skyriaus virðininkas Jonas Stanevièius- apþvalga ir sudëties þinios. K., 1935. 94 p.; Skautybë maþiems vaikams Lietuvoje arba skautiðkasis auklëjimas maþiems vaikams Lietuvoje. Jankauskas-Dëdë, Vaitkus. Siekiant ásiskverbti á Algiman- Parengë Vyr. skautø ðtabo jaunesniøjø skautø skyrius. K., 1935, 126 p.; to apygardà buvo uþverbuotas Jono Stanevièiaus-Jan- Berkevièius A. Lietuvos skautø sàjungai 90 // Lietuvos aidas, 2008 10 30– kausko paþástamas, 1944–1945 m. buvæs partizanas Vytau- 12 02. Nr.246-267. 5 Lietuviø enciklopedija, t.28, p.22 nurodo kità datà – 1923 m. tas Kuèys, kuris ir vëliau palaikë ryðius su Algimanto apy- 6 Skautø aidas, 1934. Nr.9, p.168; LCVA. F.576, ap.3. b.841, lap..68; gardos vadu Antanu Sluèka-Ðarûnu ir Ryðiø skyriaus vir- b.842, lap.1; b.844, lap.36, 178, 209, 224, 255 ir kt.; ap.5, b.125, lap.18, ðininku Albinu Kubiliumi-Rûgðtymu, o bûdamas bûryje 111, 286, 408; b.127. lap.25, 41, 68, 184, 228, 254, 285, 349 ir kt.; b.132. Ðarûno ir Rûgðtymo buvo panaudojamas atlikti smulkius lap.12, 13, 70; b. 136, lap.171, 416, 458–462, 506–513, 516; b. 138, lap.51; b.140, lap.1,2, 31, 107, 136 ir kt.; b.269, p.7, 25, 36, 81. pavedimus. Vytautas Kuèys buvo suimtas kartu su Kavo- 7 Skautø aidas, 1936, Nr. 11, p.326; 1937, Nr.4, p.82; LCVA, f. 576, liûnu, Railaite, Raila ir kitais. Uþverbuotas V. Kuèys ga- ap.3, b.841, lap.3–6, 40; b.842, lap.1, 8, 11; b.843, lap.1, 2, 9, 12, 23, 24, vo „Miko“ slapyvardá. Po to agentas ir su juo suimti as- 36, 55 ir kt.; b.844, lap.11, 27, 63–67,93, 133, 138 ir kt.; b.846, lap.1–3; b. 1139, lap.1,2,20, 55, 57, 76, 79 ir kt.; b. 1148, lap.1, 18, 31, 37, 43, 44; menys buvo paleisti. ap.5, b.125, lap.100, 179; b.127, lap.136, 285; b.132, p.30, 40, 49, 69; Saugumieèiai agentà „Mikà“ iðsiuntë pas Ðarûnà su b.136, lap.173, 189–193, 516; b.138, p.9,10; b. 269, p.6,36, 60, 285. uþduotimi papasakoti apie Jono Stanevièiaus-Jankausko- 8 LCVA, f. 576, ap.3. b.1139, lap.13, 34; b.1148, lap.10. Dëdës, Vaitkaus ákliuvimà MGB organams ir praðyti to- 9 LCVA. F.576, ap.3, b.884, lap.157; b.1043, lap.38; ap.5, b.127. lap.25, 126; b.132, p.5; b.136. lap.57; b.138, lap.49; b.197, lap.7. limesniø nurodymø. 1948 m. lapkrièio–gruodþio mëne- 10 LCVA, F.576, ap.3, b.1148, lap.12, 26; ap.5. b.132, lap.74. siais „Mikas“ du kartus lankësi pas Ðarûnà, o paskutiná 11 LCVA. F.576, ap.3, b.361, lap.170; ap.5. b.127, lap.77; b.136, kartà 5 dienas iðbuvo Ðarûno bunkeryje Ðimoniø girioje. lap.447, 457; b.138, p.63; b.140, lap.201. Kadangi J. Stanevièius-Vaitkus buvo suimtas Kaune, Ða- 12 LCVA. f.576, ap.3, b.1148, lap.9. 13 LCVA, f.576, ap.3, b.1148, lap.27. rûnas Kuèiui uþdraudë ten vaþiuoti. Be to, Ðarûnas apie 14 LCVA, f.576, ap.5, b.115, lap.287; b. 127, lap.128; b.136, lap.437. V. Kuèio sulaikymà apklausë bunkerio laikytojà Kavo- 15 LCVA, f.576, ap.3, b.844, lap.97; ap.4. b.251, lap.70, 223. liûnà ir Railaitæ su seserimi Vincuke. Turëdamas omenyje tai, kad Kavoliûnas su Railaite, nors MGB juos ir átarë palaikant ryðius su partizanais, buvo paleisti, o kartu su jais buvo paleistas ir V. Kuèys, Ðarûnas juo pasitikëjo, Nuotraukos ið Ginto Visocko, Aldonos Dambrauskaitës, San- taèiau ypatingø uþduoèiø dël ryðiø atstatymo su agentu, kauskø ðeimos albumø slapyvardþiu „Kazys“ (pogrindinis slapyvardis Kaune –

30 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai

Didþiulis), neskyrë. Tada saugumieèiai davë agentui „Mi- Rûgðtymas, Eimutis, kuris globoja mûsø agentà „Mikà“. kui“ tolimesnius nurodymus: nustatyti Ðarûno ðtabo bun- Per Rûgðtymà eina visa korespondencija á srities ðtabà, kerá ir já sunaikinti. Vytauto ir Vyèio apygardas bei Plieno (Morkûno) rink- 1948 m. gruodþio 17 d. „Mikas“ jau treèià kartà pa- tinæ. Bûdamas Algimanto apygardoje, agentas kartu su siøstas pas Ðarûnà. Jis turëjo uþduotá atvykti á Anykðèius Rûgðtymu lankësi ávairiose stovyklavietëse ir slëptuvëse, ir susitikæs su saugumieèiais perduoti duomenis apie taip pat jo pavedimu palaikë ryðius su atskirais partizanais tikslià Ðarûno bunkerio buvimo vietà, kad bûtø galima ir jø ryðininkais. „Mikas“ gerai þinojo apygardos ir srities organizuoti karinæ èekistø operacijà. Taèiau jis á susitikimo ryðininkus: Neringà (Vincukæ), Audronæ, Eglæ, Þyvilæ, vietà neatvyko. 1949 m. sausio 19 d. pagal anksèiau sau- Naðlaitæ ir Railaitæ. Pastaroji su tëvais gyveno Kaune, gumieèiø nurodytà adresà buvo gautas laiðkas, paraðytas daþnai lankydavosi pas seserá Neringà-Vincukæ, kuri buvo 1949 m. sausio 4 d. Ðarûno þmona. Atvykæs á Kaunà „Mikas“ uþmezgë ryðius Að turiu Jûsø atsipraðyti, kad neávykdþiau uþduoties, kaip mes su Railaite, gyvenusia nelegaliai su fiktyviais doku- susikalbëjome. Aiðku, Jûs neturite mane barti, t. y. susidarë mentais. 1949 m. geguþës 29 d. ið atvykusios Railaitës su- labai komplikuota padëtis, apie kurià dabar raðyti negaliu. þinojo, kad ji visà laikà buvusi Rûgðtymo stovyklavietëje Að tiktai Jûsø praðau, nurodykite man tikslià vietà, kur að Pasmodø miðke, kur yra 15 partizanø ir jie jos lauks per galëèiau iðsiøsti laiðkus, iðsamiai viskà apraðyti, kas pas mane Sekminiø ðventes. Stovyklavietë Pasmodø miðke agentui yra ir duoti þinias. Ðiuo metu atvaþiuoti á Kaunà að negaliu, gerai buvo þinoma, nes su Rûgðtymu jiedu buvo ten ap- nes taip að galiu save sukompromituoti jø akyse ir Jums nebus naudos. Todël baigdamas ðá maþà laiðkà, dar kartà praðau sistojæ poilsiui. „Mikas“ pasisiûlë vaþiuoti ir parodyti par- nurodyti adresà, o að Jûsø neapgausiu ir nenuvilsiu, tai, kà tizanø stovyklavietës vietà. þadëjau, iðpildysiu. Galbût ne taip greit, kaip mes kalbëjome, Geguþës 30 d. „Mikas“ ir kartu su juo kartu dirbantis bet uþ tai tiksliai. Pasitikëkite manimi, laukiu atsakymo. MGB Kauno miesto 2-N skyriaus operatyvinis ágaliotinis Mikas jaunesnysis leitenantas Manovas buvo iðsiøsti á Kupiðká Á ðá agento laiðkà buvo iðsiøstas atsakymas, kuriame pas ministro pavaduotojà Leonovà ir geguþës 31-àjà, auð- uþðifruotai praneðta apie bûtinybæ su juo susitikti ir kad tant Pasmodø miðke organizuota karinë operacija, pa- susitikimas turi ávykti Anykðèiuose. Agentas sutartu adre- naudojus agentà „Mikà“ kaip vedlá. Agento duomenys su paraðë naujà laiðkà, kuriame praneðë, kad Ðarûnas vedë visiðkai pasitvirtino, todël buvo nuðauti 5 partizanai, 1 Vincukæ, kurios tëvas ir sesuo gyvena Kauno mieste Geleþ partizanas suimtas. Paimti ginklai, dokumentai ir par- (taip byloje ) gatvëje. Laiðke „Mikas“ nurodë, kad Vincu- tizanø korespondencija. Nukauti partizanai: Albertas kës sesuo yra Algimanto apygardos ðtabo ryðininkë, þino Stanevièius-Èièinskas, Kaune suimto Algimanto apygar- Ðarûno bunkerio buvimo vietà, kuriame ji buvo per Ða- dos vado pavaduotojo Jono Stanevièiaus-Jankausko- rûno vestuves su jos seserimi, ji santykiauja su Ðiaurës Ry- Vaitkaus brolis; Juozas Marcinkevièius-Siaubas, parti- tø Lietuvos srities Ryðiø skyriaus virðininku Rûgðtymu, zanas; Petras Ramanauskas-Narsutis, partizanas; Vladas Eimuèiu. Numatytos priemonës suimti Railaitæ ar jos tëvà Poðka-Saturnas, partizanas; 5. Bronius Marcinkevièius- aktyviam agentûriniam iðtyrimui, siekiant iðaiðkinti Al- Vyturys, partizanas; 6. Suimtas partizanas Pranas Le- gimanto apygardos ryðius Kaune. vandavièius-Atsiskyrëlis. Paimti 2 kulkosvaidþiai, 2 1949 m. geguþës pradþioje, „Mikas“ su Ðarûno leidi- automatai, 2 ðautuvai, 4 pistoletai, 2 granatos ir 140 mu atvyko á Kaunà ir saugumieèiams pateikë labai vertin- ðoviniø. Likusiems partizanams, tarp jø ir Rûgðtymui, gà medþiagà apie Algimanto apygardà. (Ðiø praneðimø ir pasisekë pasislëpti, taèiau buvo paimtas Rûgðtymo partizanø susiraðinëjimo kopijos 1949 m. geguþës 18 d. susiraðinëjimas, jo korespondencija ir paðtas. buvo nusiøstos á LSSR MGB). Savo ilgà nepasirodymà Nesukëlæs jokio átarimo „Mikas“ tà paèià dienà grá- „Mikas“ paaiðkino tuo, kad ryðium su apygardos vado pa- þo atgal á Kaunà ir buvo pasiøstas pas Railaitæ. Numatytos vaduotojo Vaitkaus (Jono Stanevièiaus) sulaikymu jis priemonës Railaitës agentûriniam tyrimui átraukti kità buvo átartas Ðarûno, tardytas ir sumuðtas, o paskui „buvo agentà, o „Mikà“ bûtinai iðsiøsti pas Rûgðtymà, turint ga- pastatytas á tokià padëtá“, kad negalëtø iðvykti á Kaunà. limybæ suimti já gyvà. Laikui bëgant „Mikui“ pasisekë save reabilituoti – vël 1949 m. birþelio 12 d. „Mikas“ vël buvo pasiøstas pas ágyti pasitikëjimà. Agento „Miko“ duomenimis, Algi- Rûgðtymà ávykdyti visus ápareigojimus, nustatyti ryðius su manto apygarda priklauso Ðiaurës Rytø Lietuvos srièiai, kitomis partizanø formuotëmis. Gavus partizanø kores- vadinamai Karaliaus Mindaugo sritimi, kurios vadas yra pondencijà, stengtis jà parodyti saugumo darbuotojams, Þilvinas (jis taip pat Þalgiris, Dobilas, Þygûnas-Jonas kad ðe turëtø galimybæ perþiûrëti arba nukopijuoti. Kimðtas), o srities ðtabo virðininkas Ðarûnas yra taip pat Birþelio 22 d. „Mikas“ saugumo darbuotojams pristatë Algimanto apygardos vadas. Algimanto apygardai pri- 4 paketus, ið kuriø 2 agentas turëjo nuveþti á Kaunà Genei klauso Ðarûno rinktinë, kuriai vadovauja buvusios sme- Railaitei, o 2 – á Ðiaurës Rytø Lietuvos srities punktà. toninës armijos karininkas Antanas Starkus-Montë. Al- Laiðkuose Railaitei Rûgðtymas praneða apie praëjusias gimanto apygardoje ryðius organizuoja Albinas Kubilius- netektis, kaltina iðdavyste Stirnà (Izabelæ Vilimaitæ), kuri

KUPIÐKIS 2010 /8 31 istorijos puslapiai neva prisipaþino apygardos vadui Montei, kad sulaikyta tikimas neávyko ir „Mikas“ negalëjo ávykdyti pavedimo. davë parodymus. Kituose 2 paketuose, adresuotuose Pretekstu kitàkart susitikti su Rûgðtymu pasitarnavo An- „Brolënai“, buvo dokumentai: 1. LLKS Tarybos Prezi- tano Railos praðymas praneðti per Rûgðtymà þentui Ða- diumo 1949 m. kovo 25 d. nutarimas dël centrinio spaudos rûnui, kad jø ðeimos, kuri gyvena Kaune, materialinë organo prie LLKS tarybos iðleidimo pavadinimu „Prie padëtis yra sunki. Taip pat „Mikas“ turëjo asmeniná Ge- Rymanèio Rûpintojëlio“. Paraðai: LLKS Prezidiumo Ta- novaitës Railaitës-Mildos pavedimà Rûgðtymui. Per ryðiø rybos pirmininkas – Vytautas. LLKS Prezidiumo na- punkto laikytojà Juozà Ðapalà „Mikas“ paskyrë susitiki- riai: Merainis ir Naktis, sekretorius – Þadgaila; 2. LLKS mà su Rûgðtymu spalio 23 d., sekmadiená2. Prezidiumo sudarytas vidaus Statutas vadovybei dël Ruoðiantis sustikimui pagal MGB 2-N valdybos spe- stambiø formuoèiø sudarymo (sritis, apygarda) ir schema cialiai paruoðtà planà dël Ðiaurës Rytø Lietuvos srities prie statuto; 3. Algimanto apygardos susiraðinëjimas su partizanø junginio likvidavimo, agentas „Mikas“ po ins- Ðiaurës Rytø srities ðtabu ir Prisikëlimo apygarda; 4. Al- truktaþo buvo aprûpintas degtine su migdomaisiais ir ið- gimanto, Vytauto ir Vyèio partizanø apygardø leidþia- siøstas á savo namus Piktagalio kaime, kur susitikæs su mi laikraðèiai, ásakymai ir kiti ðtabo susiraðinëjimai, Rûgðtymu, turëjo já pavaiðinti degtine su migdomaisiais, turintys operatyvinës informacijos. Ðià korespondencijà suimti gyvà ir iðaiðkinti Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabo agentas turëjo áteikti Liepiniø kaime, Puðaloto valsèiuje, bunkerá ir kitus bunkerius. Á sutartà spalio 23 d. susitikimà gyvenanèiam Justinui Silickui, kuris, savo ruoþtu, per Rûgðymas atvyko su Alfonsu Vildþiûnu-Vijokliu. Kaip ir agentà „Mikà“ turëjo perduoti paðtà Rûgðtymui. planuota, „Mikas“ pavaiðino juos degtine su migdomai- „Iðtyrus mums agento pristatytà korespondencijà siais. Jie suveikë greitai ir efektyviai. Agentas juos nu- galima teigti, kad LLKS Prezidiumo nariai: Vytautas- ginklavo ir perdavë atvykusiai MGB Kauno miesto val- [Vytautas Þemaitis], Merainis-[Juozas Ðibaila], ir Naktis- dybos operatyvinei grupei. Partizanai buvo pristatyti á [Bronius Liesis] randasi Prisikëlimo ir Algimanto apy- MGB Kauno miesto valdybà. Norint uþðifruoti agentà, gardø veikimo vietose, o taip pat ir kitose apygardose yra jo sodybos teritorijoje buvo inscenizuota karinë operacija, LLKS Prezidiumo nariai. Ar Justino Silicko ryðiø punktas suimtas Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabo punkto laiky- yra centrinis ar srities, bus nustatyta sugráþus agentui tojas Juozas Navikas-Deputatas ir kiti ryðininkai, pas ku- „Mikui“ su atgaline korespondencija, kurià jis pristatys á riuos nuolat lankydavosi Rûgðtymas. Suimti: 1. Albinas Kaunà, apsimetæs lygtai [norëtø] gauti ið Railaitës at- Kubilius-Rûgðtymas, Eimutis, Juozo, gimæs 1923 m. Pa- sakymà Rûgðtymui. „Mikui“ duota uþduotis ateityje juostinio kaime, Troðkûnø valsèiuje, buvæs Algimanto apsigyventi pas Silickà keletà dienø, iðsiaiðkinti jo ryðius, apygardos Ryðiø skyriaus virðininkas, jis tai pat Ðiaurës pagal galimybæ iðaiðkinti adresø reikðmes ant paketø ir Rytø Lietuvos srities ðtabo ágaliotinis ryðiams; 2. Alfonsas nustatyti Silicko reikðmingumà pogrindþio darbe. Su Vildþiûnas-Vijoklis, Prano, gimæs 1917 m. Ðilaliðkio kaime, „Miko“ pagalba buvo nufotografuotas partizanø susi- Vieðintø valsèiuje, buvæs Ðiaurës Rytø Lietuvos srities vado raðinëjimas su Ðiaurës Rytø Lietuvos sritimi,“ – kons- ryðininkas ir Ryðiø skyriaus virðininkas. Ir kiti ryðininkai tatavo saugumieèiai. ir rëmëjai. Liepos 17 d. „Mikas“ buvo iðsiøstas susitikti su Rûgðt- Primygtinai tardomi suimtieji partizanai neprisipa- ymu. Agentas turëjo du uþduoties variantus. Pirmiausia þino. Tik spalio 27 d. po ilgø iðsisukinëjimø Vijoklis nurodë buvo numatyta pasinaudoti Rûgðtymo noru ásigyti sau ûká, kuriame yra Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabo bun- dokumentus ir apsigyventi Kaune, kur já bûtø galima su- keris. Vijoklio demaskuotas Rûgðtymas patvirtino paimti. Nepasisekus ar uþsitæsus pirmam variantui agentui rodymus. Suimtieji partizanai Vijoklis ir Rûgðtymas, kaip buvo pasiûlyta susitikti Rûgðtymu, nugirdyti já migdo- vëliau paaiðkëjo, neprisiminë, kokiomis aplinkybëmis jie maisiais ir perduoti saugumieèiams. buvo suimti. Ið tardymo jie susidarë tokià nuomonæ, kad Rugpjûèio 23 d. agentas „Mikas“ savo ûkyje, Piktaga- juos girtus surado ant kelio ir sulaikë susiðaudymo metu. lio kaime (apie 6 km nuo Anykðèiø) susitiko su Rûgðtymu. Tokiu bûdu jie duodami parodymus apie ðtabo bunkerio Ágyvendinti pirmàjá uþduoties variantà agentui „Mikui“ vietà buvo ásitikinæ, kad Ðarûnas bunkerá jau paliko...3 nepavyko, nes Rûgðtymu neturëjo nuotraukø ir pinigø 1949 m. spalio 28 d. Andrioniðkio valsèiaus Butkiðkio dokumentams paruoðti. Tada jie susitarë susitikti per Ma- kaime pagal Vijoklio ir Rûgðtymo parodymus, MGB 298 tauðo ðventæ – rugsëjo 21 d. Rûgðtymas paþadëjo ateititi ðauliø pulko 3 bataliono kariai apsupo Juozo Jovaiðos so- pas Kuèá á namus. Agentas „Mikas“ ið Kauno á savo ûká dybà, kurioje buvo árengtas ir gerai uþmaskuotas Ðiaurës iðvyko rugsëjo 19 d., o rugsëjo 21 d. auðtant á numatytà Rytø Lietuvos srities bunkeris. Sulaikytas Juozas Jovaiða- operacijos vietà buvo ruoðiamasi pasiøsti operatyvinæ ka- Lokys buvo pasiøstas á bunkerá. Jis pasakë, kad bunkeryje rinæ grupæ. Prie siaurojo geleþinkelio Pagojës stoties yra tik jo netikras brolis Balys Þukauskas-Komendantas, agentas „Mikas“ turëjo susitikti su operatyviniu darbuo- Princas, kuris nori pasiduoti. Priverstas iðeiti ið bunkerio, toju ir nurodyti vietà, kur jis gers su Rûgðtymu. Taèiau dël Þukauskas MGB darbuotojams ið pradþiø tvirtino, kad sustiprintø kariniø operacijø numatytame rajone susi- bunkeryje jis buvæs vienas, bet vëliau tardomas pasakë,

32 KUPIÐKIS 2010 /8 istorijos puslapiai kad antrame bunkeryje liko Ðarûnas su þmona. Matydami, tinës ðtabo bunkerá, ko pasëkoje þuvo 3 partizanai ir kad kitos iðeities nëra ir nenorëdami gyvi pasiduoti pasidavë 5 partizanai. Þuvo: 1. Henrikas Danilevièius- prieðui, Ðarûnas su þmona sudegino svarbius dokumentus Vidmantas, Neringa, Zigmantas, Ðernas, Danila, Kerðtas, ir susisprogdino. Þuvo: 1. Antanas Sluèka-Ðarûnas, At- Stasio, gimæs 1922 m. Imbrado valsèiuje, Zarasø aps- lantas, Prano, gimæs 1917 m. Troðkûnø miestelyje, buvæs krityje, LLKS vyriausiosios vadovybës atstovas Karaliaus Karaliaus Mindaugo srities vadas (anksèiau buvusios Mindaugo srièiai, buvæs Kæstuèio apygardos vadas; 2. Juo- Ðiaurës Rytø Lietuvos srities); 2. Joana Sluèkienë-Rai- zas Lapienis-Darius, Napalio, gimæs 1907 m. Sliepðiðkio laitë-Neringa, Vincukas, Pûga, Antano, gimusi 1920 m. kaime, Svëdasø valsèiuje, Ðarûno rinktinës vado Stasio Èereliø kaime, Pagiriø valsèiuje, Këdainiø apskrityje, Gimbuèio adjutantas; 3. Aloyzas Þilys-Þirnis, Juozo, gimæs buvusi Mindaugo srities Finansø skyriaus virðininkë; 3. 1920 m. Èiukø kaime, Svëdasø valsèiuje, Ðarûno rinktinës, Juozas Jovaiða-Lokys, Juozo, gimæs 1922 m. Butkiðkio Þalgirio bûrio eilinis partizanas. Suimti: Stasys Gimbutis- kaime, Andrioniðkio apylinkëje, Anykðèiø rajone, Ka- Tarzanas, Rapolo, gimæs 1914 m. Liepagirio kaime, Svë- raliaus Mindaugo srities ðtabo bunkerio laikytojas, eilinis dasø valsèiuje, Algimanto apygardos, Ðarûno rinktinës partizanas; Suimti: 4. Balys Þukauskas-Komendantas, vadas; Vladas Karosas-Vilkas, Klemenso, gimæs 1915 m. Princas, Ðiaurës Rytø Lietuvos srities vado adjutantas; 5. Drobèiûnø kaime, Svëdasø valsèiuje, Plechavièiaus kuopos Bronë Jovaiðaitë, Juozo, gimusi 1927 m. Butkiðkio kaime, vadas (iki jo kuopai vadovavo Stasys Gimbutis); Stasys Andrioniðkio valsèiuje; 6. Leonora Jovaiðaitë, Juozo, gi- Kriauèiûnas-Liutauras, Juozo, gimæs 1930 m. Andrionið- musi 1924 m. Butkiðkio kaime, Andrioniðkio valsèiuje4. kio miestelyje, Anykðèiø apskrityje, Ðarûno rinktinës ðtabo 1949 m. lapkrièio 1 d. Svëdasø valsèiuje, Ðimoniø gi- raðtvedys; Elena Valevièiûtë-Birutë, Nida, Jurgio, gimusi rioje prie Priegodo eþero, pagal suimto partizano Balio 1922 m. Galvydþiø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto Þukausko-Princo, Komendanto parodymus ir panaudo- apygardos, Ðarûno rinktinës eilinë partizanë; Feliksas jant já kaip vedlá, MGB 298 ðauliø pulko 3 bataliono kariø Niaura-Cipras, Vyturys, Juozo, gimæs 1923 m. Bajorø kai- pajëgomis organizuota karinë èekistø operacija, kurios me, Svëdasø valsèiuje, Ðarûno rinktinës ðtabo virðininkas7. metu po ilgø kautyniø (nuo 10 val. iki 13 val.) susisprog- Lapkrièio 1 d. (kitais duomenimis, lapkrièio 2 d.) Ði- dino 7 Algimanto apygardos partizanai: 1.Antanas Star- moniø valsèiuje, Ðimoniø girioje prie Varleþerio, buvo kus-Montë, Herkus, Blinda, Juliaus, gimæs 1919 m. Zû- ðturmuojamas Þalgirio bûrio vado pavaduotojo bunkeris. biðkiø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Algimanto apygardos va- Þuvo Ðukys Steponas-Mauzeris, Gaidys, Jono, gimæs 1910 das; 2. Julius Burneika-Tardytojas, Fabijono, gimæs 1918 m. Butënø kaime, Svëdasø valsèiuje, Þalgirio bûrio vado m. Kirkënø kaime, Skapiðkio valsèiuje, Algimanto apy- pavaduotojas (kitur – Ðarûno rinktinës, Plechavièiaus kuo- gardos ðtabo narys; 3. Albinas Pajarskas-Bebas, Stepono, pos, Þalgirio bûrio eilinis partizanas)8. gimæs, 1925 m. Jotkoniø kaime, Svëdasø valsèiuje, Al- Lapkrièio 2 d. 8 val. ryto Svëdasø valsèiuje, Ðimoniø gimanto apygardos ðtabo virðininkas; 4. Juozas Leðkys, girioje, prie Sliepðiðkio kaimo, pagal suimto partizano S. Antano, gimæs 1926 m. Butrimø kaime, Jurbarko vals- Gimbuèio-Tarzano parodymus buvo apsuptas ir lik- èiuje (byloje – Juozas Liesis-Algis, Jono, gimæs 1922 m.) viduotas Algimanto apygardos, Ðarûno rinktinës, Ple- – LLKS pirmininkas, buvæs Kæstuèio apygardos vado chavièiaus kuopos, Þalgirio bûrio bunkeris. Pasiûlius adjutantas; 5. Aleksas Matelis-Audenis, Alfonso, gimæs pasiduoti partizanai nesutiko, kautyniø metu þuvo 5 par- Vikoniø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos tizanai. Per suimtus partizanus atpaþinti: 1.Albertas Þilys- vado adjutantas; 6. Stasë Vigelytë-Þivilë, Augusto, gimusi Kæstutis, Juozo, gimæs 1918 m. Èiukø kaime, Svëdasø vals- 1922 m. Sliepðiðkio kaime, Svëdasø valsèiuje, Þalgirio èiuje, Algimanto apygardos Þalgirio bûrio vadas; 2. Bro- bûrio eilinë partizanë; 7. Birutë Ðniolytë-Ida, gimusi 1931 nius Birka-Klevas, Felikso, gimæs 1921 m. Vaitkûnø kai- m. ið Radviliðkio valsèiaus ir apskrities, Þalgirio bûrio me, Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos Þalgirio eilinë partizanë5. bûrio eilinis partizanas; 3. Juozas Pakðtas-Gegutë,Vytenis, Tà paèià dienà Ðimoniø valsèiuje, Ðimoniø girioje Alekso, gimæs 1908 m. Èiukø kaime, Svëdasø valsèiuje, netoli Aluotø kaimo, pagal suimto partizano Komendanto, Algimanto apygardos Þalgirio bûrio eilinis partizanas; Princo parodymus organizuotos karinës èekistø ope- 4. Alfonsas Niaura-Tursa, Genaitis, Juozo, gimæs 1911 m. racijos metu surastas bunkeris, o atsisakius pasiduoti, Bajorø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos susiðaudymo metu nukautas partizanas Pranas Galvydis- Þalgirio bûrio eilinis partizanas; 5. Vlada Vizbarienë- Valteris, gimæs 1909 m., gyvenæs Svëdasø miestelyje, Al- Graþina, Jono, gimusi 1922 m. Drûlënø kaime, Aukðtu- gimanto apygardos, Ðarûno rinktinës, Plechavièiaus kuo- pënø valsèiuje, Algimanto apygardos Þalgirio bûrio eilinë pos Ûkio skyriaus virðininkas6. partizanë9. Lapkrièio 1 d. 13,30 val. Ðimoniø girioje, prie De- Lapkrièio 2 d. 10 val. Ðimoniø girioje, prie Iþenos nioniø eþero, pagal Komendanto, Princo parodymus upelio, pagal suimto partizano S. Gimbuèio-Tarzano MGB vidaus kariuomenës 137 ðauliø pulko kariai ir MGB parodymus ðturmuotas Margio bûrio bunkeris. Þuvo 6 Kauno miesto operatyvinë grupë ðturmavo Ðarûno rink- partizanai:1. Jonas Mazurevièius-Briedis, Juozo, gimæs

KUPIÐKIS 2010 /8 33 istorijos puslapiai 1925 m. Naujikø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Margio bû- Algimanto apygardoje nukauti 45 partizanai, suimti 32 rio eilinis partizanas; 2. Vladas Janèys (Jonèys)-Tëvukas, partizanai, 25 ryðininkai ir rëmëjai ir 7 kiti „antisovie- Klemenso, gimæs 1898 m. Liepagirio kaime, Svëdasø tiniai elementai“. Paimta 10 kulkosvaidþiø, 17 automatø, valsèiuje, Margio bûrio eilinis partizanas; 3. Gasparas 48 ðautuvai, 31 pistoletas, 45 granatos, 3 minos, 27905 Lapienis-Dudutis, Juozo, gimæs 1927 m. Vodoniø kai- ðoviniai, 3 þiûronai ir 5 raðomosios maðinëlës. Ið viso me, Ðimoniø valsèiuje, Margio bûrio eilinis partizanas; 1949 m. nuðauti 107 partizanai, ið jø 30 partizanø vadø, 4.Vytautas Kirdeikis-Papartis, Juozo, gimæs Ertëjø kai- suimti 35 partizanai ir 31 ryðininkai bei partizanø me, Ðimoniø valsèiuje, Margio bûrio eilinis partizanas. rëmëjai. Paimta 16 kulkosvaidþiø, 46 automatai, 95 ðau- 5. Antanas Janèys (Jonèys)-Þaibas, Juozo, gimæs 1924 m. tuvai, 83 pistoletai, 65 granatos, 3 minos, 13 860 viene- Puzionëliø kaime, Ðimoniø valsèiuje, Margio bûrio eilinis tø ðoviniø, 4 radijo imtuvai, 2 ðapirografai ir 4 raðomo- partizanas; 6. Regina Janèytë (Jonèytë), Vlado, gimusi sios maðinëlës13. 1930 m. Liepagirio kaime, Svëdasø valsèiuje, Margio Ðiandien þinome, kad 1948 m. rugpjûèio mën. MGB bûrio eilinë partizanë10. Kauno miesto valdybai uþvedus bylà „Kanibalai“ Algi- Lapkrièio 2 d. pagal suimto partizano S. Gimbuèio- manto apygardos nacionalinio pogrindþio dalyviams, bu- Tarzano parodymus prie Denioniø eþero Svëdasø vals- vo paskirti ðie agentai: „Baltas“, „Aras“, „Kazys“ ir „Mi- èiuje buvo surastas þemëje uþkastas 30 litrø talpos cin- kas“. 1949 m. spalio pabaigoje atsirado galimybë sunai- kuotas bidonas su archyviniais partizanø dokumentais11. kinti Ðiaurës Rytø Lietuvos srities ðtabà ir Algimanto Tà paèià dienà Drobèiûnø kaime, Svëdasø valsèiuje, apygardà, pravestø operacijø metu likviduotos 2 rink- pagal suimto partizano Vlado Karoso-Vilko parodymus, tinës, 74 partizanai ir ryðininkai, ið jø 38 nukauti, su- MGB Kauno miesto valdybos organizuotos karinës ope- imta 15 partizanø ir 21 ryðininkas. Byla „Kanibalai“ vi- racijos metu buvo surastas ir likviduotas Algimanto apy- siðkai realizuota14. gardos, Kunigaikðèio Margio rinktinës, Tumo Vaiþganto 1950 m. lapkrièio 25 d. Karaliaus Mindaugo srities kuopos bunkeris. Þuvo 7 partizanai: 1.Stasys Gimbutis- ásakymu Nr. 9 Algimanto apygarda buvo panaikinta, likæ Rûkas, Mykolo, gimæs 1921 m. Narbuèiø kaime, Svëdasø Ðarûno ir Kunigaikðèio Margio rinktiniø partizanai pri- valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio skirti Tumo-Vaiþganto rinktinei, kuri priklausë Vytauto rinktinës vado adjutantas; 2.Petras Dilys-Tarzanëlis, apygardai. Algimanto apygarda nustojo egzistuoti. Eimutis, Mykolo, gimæs 1924 m. Trakø kaime, Juþintø valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio Ðaltiniai: rinktinës, Þvalgybos skyriaus virðininkas; 3. Albertas Na- 1 LYA. F. K-18. Ap.1. B.83. L.7, 8, 49, 83–85, 92–94, 160–161, 224– kutis-Viesulas, Antano, gimæs 1910 m. Maleiðiø kaime, 235, 246–260, 265–267. Svëdasø valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio 2 LYA. F. K-18. Ap.1. B.83. L.7, 8, 83–85, 92–94, 160-161. 3 LYA. F. K-18. Ap.1. B.83. L.229–235, 246–253.; LYA. F. K-1. Ap. 10. Margio rinktinës, Tumo Vaiþganto kuopos vadas; 4. Petras B. 74. L.28–32. Èernius-Tigras, Laisvûnas, Juozo, gimæs 1924 m. Ne- 4 LYA. F. K-18. Ap. 1. B.83. L.229–235, 246–253; LYA. F. K-1. Ap. 10. meniûnø kaime, Kamajø valsèiuje, Algimanto apygardos, B. 74. L.28–32; LYA. F. K-1. Ap. 58. B.39212/3. T.2. L.347; LYA. F. K-1. Kunigaikðèio Margio rinktinës, Dariaus ir Girëno kuopos Ap.58. B.25473/3. T.10. L.43, 65, 265. 5 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 229–235, 246–253; LYA. F. K-1. Ap. vadas; 5. Kazys Palskys-Àþuolas, Gintaras, Antano, gimæs 58. B. 42921/3. T. 2. L. 354, 360; LYA. F. K-1. Ap. 58. 35672/3. T. 2. L. 231 1920 m. Tadauskø kaime, Svëdasø valsèiuje, Algimanto (Aktas); LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L.264–265; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 328. apygardos, Kunigaikðèio Margio rinktinës, Tumo Vaiþ- L.350–351. 6 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 230; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 42921/3. T. ganto kuopos, Viesulo bûrio vadas; 6. Jonas Meðkauskas- 2. L.355, 360; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L.264–265. Liepa, Caras, Antano, gimæs 1924 m. Svëdasø miestelyje, 7 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 229-235, 246–252; LYA. F. K-1. Ap. 58. Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio rinktinës, B. 35672/3. T. 2. L. 33, 36; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 36492/3. T. 1. L. 229, T. Tumo-Vaiþganto kuopos eilinis partizanas; 7. Petras Mið- 2. L. 25, 26; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L. 264–265. 8 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 233; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1195. L. 175; kinis-Ðarûnas, Juozo, gimæs Miðkiniø kaime, Svëdasø LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L. 264–265; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 36492/3. valsèiuje, Algimanto apygardos, Kunigaikðèio Margio T. 1. L. 230. rinktinës, Tumo-Vaiþganto kuopos eilinis partizanas12. 9 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L. 229–235; LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. Kaip matyti ið „Ataskaitinio praneðimo apie Algi- L. 264-265; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 42921/3. T. 2. L. 355-360; LYA. F. K- 1. Ap. 58. B. 36492/3. T.5. L. 4 (Aktas). manto apygardos ðtabo ir jo atskirø formuoèiø likvi-da- 10 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L.229–235; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. vimà“ (agentûrinë byla „Ðimoniø giria“) ir kitø pra-ne- 35672/3. T. 2. L.226 (Aktas); LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 1198. L.264–265. ðimø, per 1949 m. lapkrièio 1–2 dienomis LSSR MGB 11 LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 35672/3. T.2. L.228 (Aktas). 12 LYA. F. K-18. Ap. 1. B. 87. L.229–235; LYA. F. K-1. Ap. 58. B. Kauno miesto valdybos kartu su MGB Kupiðkio aps- 35672/3. T. 2. L.228 (Aktas); LYA. F. K-1. Ap. 58. B. 42921/3. T. 2. L.359– krities skyriumi organizuotà karinæ èekistø operacijà 365; LYA. F. K-1. Ap.10. B. 74. L.182. Ðimoniø girioje, nukauta 20 partizanø, suimti 9 par- 13 LYA. F. K-1. Ap. 10. B. 74. L.39-42, 246–250; LYA. F. K-1. Ap. 10. tizanai, ið jø 4 vadai, paimti ginklai ir Algimanto apy- B. 75. L.11; LYA. F. K-1. Ap. 10. B. 76. L.3-4, 222. 14 LYA. F. K-1. Ap. 3. B. 315. L.199–203. gardos dokumentacija. Ið viso 1949 m. lapkrièio mën.

34 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai

Vienas ið „Dvylikos apaðtalø“: Vidmantas JANKAUSKAS Povilas Matulionis Vilniuje (1894–1910)

Þymusis miðkininkas Povilas Ma- gyvenimo pradþios miestas. Nepaisant tulionis, kurio 150 metø jubiliejø pri- svetimtautës aplinkos, Matulioniø simename ðiemet, paliko itin gilius vaikai iðaugo tikri lietuviai ir Lietuvos pëdsakus mûsø kraðto istorijoje. Iðskir- patriotai. Tiesiog sunku ir ásivaizduoti, tiniai jo nuopelnai ir Vilniui, Vilnijos kaip ðalia visø ðiø profesiniø bei ðeimy- lietuviams. Keista, bet iki ðiol ne visi tai niniø rûpesèiø ðis mûsø þemietis dar ra- nori pripaþinti. Ðtai prieð keletà metø do laiko ir visuomeninei veiklai. pasirodþiusiame Tomo Venclovos su- darytame populiariame þinyne „Vil- „VILNIAUS APAÐTALAI“ niaus vardai“ pateikta per pusæ tûks- Gauti darbà Lietuvoje, Vilniuje, tanèio vilnieèiø bei su Vilnimi susijusiø P. Matulioniui, valdininkui katalikui, (tiesa, kartais visai menkai) þmoniø bio- buvo maþa ðansø. Kaip jam tai pavyko, grafijø, taèiau P. Matulionio vardas èia suþinome ið F. Bortkevièiënës prisi- net nepaminëtas. O juk á keliolika su minimø: „Iðeinant ið prievolës darbuotis Vilniumi susietø Matulionio gyvenimo Povilas Matulionis. Apie 1904 tëvynëj, nemaþai pastangø jam kaðtavo metø paþvelgus ne vien per jo asmeniniø pergyvenimø gauti paskyrimà á Vilniø. Tam tikru gudrumu, apsi- ar potyriø prizmæ, matyti ið esmës viso tuomeèio Vil- mainant su tarnybos draugu, perleidþiant jam pel- niaus lietuviø tautinio, kultûrinio ir religinio gyvenimo ningesnæ ir aukðtesnæ vietà Rusijoj, pats sutiko paimti panorama. Net deðimtmetis ið to vilnietiðkojo periodo prastesnæ vietà Vilniuje. Kad nekrapðtytø ið jos, ávairiais praëjo dar tebegaliojant lietuviø spaudos draudimui ir pretekstais trukdë savo paaukðtinimà, kas reikðdavo visokeriopiems lietuviø kultûros suvarþymams. Ne visose perkëlimà Rusijon“2. Senajai Lietuvos sostinei, kur su- „partijose“ mûsø þemietis grojo „pirmuoju smuiku“, bet sipratusios lietuviø inteligentijos tuo metu dar beveik jo bûta ir dalyvauta praktiðkai visur. Todël ið karto tenka nebuvo, ðis jau spëjusio pasiþymëti veikëjo atsikraus- pripaþinti, kad neiðeina paraðyti tik apie P. Matulionio tymas tapo tikra Apvaizdos dovana. Vilniuje Matulionio veiklà amþiø sandûroje – reikia raðyti apie visa, kas tada laukë didþiuliai, nearti veiklos dirvonai. vyko. O tai jau gana plati, ilga ir komplikuota kalba. Taèiau norint kà nors rimtesnio nuveikti reikia ben- P. Matulionio vilnietiðkasis periodas (su tam tikro- draminèiø. Labai neakcentuodami P. Matulionio kaip mis pertraukomis) truko nuo 1894-øjø pavasario iki miðkininko profesinës veiklos, visgi turime paþymëti, 1910 m. Á Vilniø jis buvo perkeltas po penkeriø metø kad jo socialinis statusas, caro valdininko uniforma Vil- darbo Pskovo gubernijoje ir paskirtas jaunesniojo tak- niuje itin pravertë. Pats Matulionis apie tai yra iðsitaræs: satoriaus pareigoms, taksavo Kurðënø, Rumðiðkiø, „Man veikti lietuviø tarpe padëdavo mano, kaipo rusø Karmëlavos miðkus. 1898 m. paskirtas Vilniaus ir Kauno valdininko, uniforma. Mat að kaip savo profesija, taip gubernijø vyresniuoju taksatoriumi, miðkotvarkos revi- ir politiniu taktu veikiau rusø oficialiems tikslams, tuo zoriumi. 1906 m. kaip Miðkø administracijos ekspertas tarpu kai lenkai santykiuose su rusø valdþia ëjo prie kuriam laikui buvo iðvykæs á Oloneco gubernijà, kur separatizmo. Að savo uniforma apgindavau nuo þandarø rûpinosi Putilovo ketaus gamyklos Vidlicoje, sustojusios nelegalius lietuviø susiëjimus ir daþnai grieþtus jø reika- dël kuro trûkumo, darbo atnaujinimu. 1907–1909 m. lavimus. Tas man geriau vyko, kai 1900 m. tapau girios vël buvo palikæs Vilniø ir tvarkë miðko ûká Suomijoje. Zakret valdytoju ir kaipo general-gubernatoriaus val- Uþ tai paaukðtintas valstybës patarëju ir paskirtas sep- dininkas buvau nepalieèiamas“3 . Ðioms mintims antrina tyniø gubernijø miðkø tvarkytoju. Tada turëjo galutinai F. Bortkevièienë: „Apsipaþinæs su sàlygomis, stengësi apleisti Vilniø ir persikelti á Smolenskà1. Taigi bûtina nepraleisti progos ákiðti susipratusá lietuvá á miðkø sargus paþymëti, kad Vilniuje prabëgæ metai buvo gana sëk- ir susidarydavo, susitaræs su vietos veikëjais, kaip naujà mingi P. Matulionio profesinei karjerai. Bet ne tik. Jis tinklà plësti uþgintà lietuviø literatûrà. Pas já nuolat bû- èia atvyko su jauna þmona Marija Roþanovska, èia augo davo kas nors naujo ið uþsienio pasiskaityti. Kad supai- jø dukra Marija (Janavièienë,1895–1976), gimë sûnûs niotø pëdsakus, jisai uþmegzdavo ryðius su rusais juoda- Vytautas (1898–1933?) ir Algirdas (1901–1925). Vadi- ðimèiais, ið kuriø gudriais ðposais iðgaudavo visokias svar- nasi, Vilnius P. Matulioniui buvo ir laimingos ðeimyninio bias þinias, kurios tilpdavo reikalui esant ir „Varpe“4.

KUPIÐKIS 2010 /8 35 tëviðkënai Svarbiausias P. Matulionio vilnietiðkàjá laikotarpá 1942), nuo 1895 m. Vilniaus miesto veterinaru ir sker- charakterizuojantis momentas yra susijæs su „Dvylikos dyklos priþiûrëtoju dirbæs veterinarijos gydytojas Elijas Vilniaus apaðtalø“ kuopos veikla. Ðios kuopos atsiradimo (Elijoðius) Nonevièius (1863–1931)9 , nuo 1895 m. Vil- sàlygas dar 1940-aisiais gana taikliai atskleidë lietuviø niuje gyvenæs Pagirio geleþinkeliø valdybos tarnautojas teatro Vilniuje iðtakas tyrinëjæs Julius Butënas: „Paèioje Valentinas Urbonas-Urbanavièius (1845–1929)10 , nuo praëjusio amþiaus pabaigoje ir Vilniuje pradëjo telktis 1898–1899 m. sandûros Vilniuje gyvenæs inþinierius Pet- ið pradþiø negausus lietuviø inteligentø ir patikimø pras- ras Vileiðis (1851–1926)11, 1898 m. Vilniun atsikëlæs èiokø bûrelis. Keletas asmenø, susirinkæ á vienà vietà, gydytojas Antanas Vileiðis (1856–1919), nuo 1898 m. tardavosi, kaip atgaivinti Lietuvos sostinëje uþmigdytà Vilniuje dirbæs teisininkas Jonas Vileiðis (1872–1942), lietuvybës dvasià. Veikta kuo slapèiausiai, kuo atsar- 1898(9) m. P. Vileiðio kontoroje ásidarbinæs dvarininkas giausiai, kad nebûtø progos visokiems lietuvybës perse- Meèislovas Davainis-Silvestraitis (1849–1919), 1899 m. kiotojams ákàsti. Reikëjo didelës dràsos dëtis á toká dar- su þmona Felicija á Vilniø gyventi atsikëlæs inþinierius bà, nes persekiojimo buvo galima susilaukti ið visø pusiø. Jonas Bortkevièius (1871–1909), Jonas Jasmontas (Jað- Tuomet „litvomano“ vardas reikðdavo tiek pat, kiek ðiais montas; 1849–1906). Kaip matyti, kuopon bûrësi dar- laikais prieðvalstybinio gaivalo vardas. Visø pirma „lit- bingiausio amþiaus – trisdeðimtmeèiai–keturiasdeðimt- vomanas“ buvo ignoruojamas ir paðiepiamas lenkø, ku- meèiai – vyrai. 1899 m. vyriausiam ið jø, V. Urbanavièiui, riems ypaèiai nepatiko, jø akimis þiûrint, separatistinis buvo 54-eri, o jauniausiam, J. Vileiðiui, – 27-eri. lietuviø judëjimas. Na, o rusø valdþia ið principo slëgë Tiesa, Vileiðiø indëlá P. Matulionis vertino skirtingai. tà mûsø tautinio atgimimo judëjimà, turëdama savus ru- Kaip jis vëliau paraðys, atvykus Vileiðiams lietuviø Vil- sinimo tikslus. Todël tie pirmieji lietuvybës kibirkðties niuje pasidarë daugiau, „nors vienas daktaras Antanas Vilniuje þiebëjai buvo labai tarpusavy suartëjæ, kad ga- teprisidëjo prie mûsø draugijos, kiti ignoravo arba bijojo lëtø dràsiai vieni kitais pasitikëti. Ið pradþiø á tà slaptà nelegaliðkumo, o Jonas niekino mus uþ tai, kad mes nuo bendravimà nebuvo ásileidþiamos moterys, taip pat karð- baþnyèios pradedame rûpintis begaivinant lietuvystæ“12. tesnio temperamento vyrams vengta atidengti visas pa- Akivaizdu, kad dvyliktukas susibûrë ne ið karto. Bet slaptis. Tasai slaptas ratelis buvo simboliðkai pavadintas kada prasidëjo toji bendra veikla, kas pirmasis pajudino „Apaðtalø kuopa“ <…> Kuopa nebuvo draugija, nes ðá reikalà? Nors esama bandymø „Apaðtalø kuopos“ nei ástatø, nei specifiniø organizaciniø tikslø neturëjo. ákûrëjo garbæ priskirti D. Malinauskui13, mums pirmiausia Tai buvo paþástamø vienminèiø bendravimo forma“5. turëtø rûpëti P. Matulionio nuomonë. O jis kuopos veik- Nors istoriografija apie „Vilniaus apaðtalus“ gana los pradþià skaièiavo nuo savo gyvenimo Vilniuje pradþios, gausi6, visgi tenka konstatuoti, kad ðis fenomenas dar t.y. 1894-øjø . Ðtai 1911 m. atsiliepdamas á A. Smetonos nëra iki galo iðtirtas. Pavyzdþiui, esama tam tikros pai- straipsná „Viltyje“, kur buvo aptariama nuo 1904 m. vei- niavos, kuriems gi ið Vilniaus lietuviø veikëjø reikëtø kianèios Vilniaus savitarpio paðalpos draugijos veikla, P. pirmiausia priskirti ðiuos epitetus. Be P. Matulionio, Matulionis paþymëjo, kad „paduota þinia apie ðios drau- daþniausiai minimos ðios kuopos nariø pavardës: 1896 gijos senumà – nuo 1904 metø tikra vien juridiðkuoju m. ið Seinø vyskupijos á Vilniø atsikëlæs kun. Juozas Am- þvilgsniu; tikriau bus draugijos pradþià skaityti nuo 1894 braziejus-Ambrazevièius (1855–1915)7 , nuo 1893 m. iki metø, nes galop tø metø Vilniuje susidarë pirmasis lietuviø 1899 m. akuðeriu dirbæs gydytojas Jonas Andrius Do- susitelkimas ið 12 vyrø. Tas visø Vilniaus lietuviø draugijø maðevièius (1865–1935)8 , nuo 1894 m. Vilniuje gyve- pamatas nevieðu bûdu daigino, augino ir këlë visus suma- næs dvarininkas Donatas Juozapas Malinauskas (1869– nymus, kuriuos yra paminëjæs ir kuriø nepaminëjo p.

Keli ið „Vilniaus apaðtalø“: Valentinas Urbanavièius, Antanas Vileiðis, Juozas Ambraziejus, Donatas Juozapas Malinauskas

36 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai A. Sm[etona]“14. Ðio liudijimo tikslumu nebûtø jokio reikalo suabejoti, jei ne viena detalë: ið kur 1894-aisiais Vilniuje radosi net 12 lietuviø veikëjø? 1931 m. raðytuose atsiminimuose Ma- tulionis savo tautinës veiklos Vil- niuje pradþià nupasakojo kiek smulkiau: „1895 m. pradþioje sutikau d-rà Andriø Doma- ðevièiø, su kuriuo buvau anksèiau paþástamas Petrapily, jam buvus prof. Otto asistentu. Vëliau aplankiau Ðv. Rapolo baþnyèios vikarà kun. Juozà Ambraþevièiø, jau turëjusá daug lietuviø, tarp jø Mariutæ Piaseckaitæ, dabar Ðla- Vilniaus apskrities þandarø virðininko raporto apie „Lietuviø komiteto“ veiklà faksimilë. 1899. LVIA pelienæ. Domaðevièius ir Ambra- þevièius mane suvedë su miesto veterinaru Elioðiu None- Ðià mintá Vileiðis pabrëþë ir P. Matulionio nekrologe18. vièiu, agron. Donatu Malinausku, bankininku Boliu Apie amþiø sankirtà kuopos nariø skaièius dar pa- Stankevièium ir kitais. Posëdþiuose Domaðevièiaus bute gausëjo – prisijungë vaistininkai Anusevièius ir Kazi- (Sniadeckio namuose) buvo nutarta sulipdyti nelegalià mieras Landsbergis, gydytojas Zigmantas Fedaravièius, draugijà, tam ástatø nesuraðyti, kad nepatektumëme gen. Ðiupðinskis ir kt. Ið moterø „apaðtalams“ priklausë vie- gubernatoriaus Orþevskio buèiun. Buvo mûsø 12 vyrø, mo- nintelë Felicija Povickaitë-Bortkevièienë19 . Taèiau ir terys nebuvo priimamos, kad neiðplepëtø“15. Taigi èia pagausëjus nariø, kuopos pavadinimas nebesikeitë – dvyliktuko susibûrimas nukeliamas á 1895-uosius ir P. Ma- dvylika liko kaip istorinë relikvija. tulionis save ávardija kaip vienà ið svarbiausiø iniciatoriø. Reikia paþymëti, kad „Apaðtalø kuopa“, nors ir vei- Bet klaustukø vis tiek iðlieka. Kad ir dël J. Ambraziejaus. kë nelegaliai, ið tiesø nebuvo pogrindinë. Jos tikslas kaip Jau minëjome já Vilniun atsikëlus 1896 m., tad metais anks- tik ir buvo galimai iðvieðinti kylantá lietuviø sàjûdá. èiau Ðv. Rapolo baþnyèioje vikarauti negalëjo. Vadinasi, jei Tautiniø aspiracijø pabrëþimas buvo vienas ið kertiniø „Apaðtalai“ susibûrë 1895-aisiais, tai Ambraziejaus tarp akmenø, á kurá idëjiðkai rëmësi „Apaðtalai“. Ádomus fak- jø dar nebuvo, o pirmaisiais kuopelës nariais derëtø laikyti tas – Fedaravièius, Malinauskas, Nonevièius ir Stanke- P. Matulioná, D. Malinauskà, A. Domaðevièiø, E. None- vièius nemokëjo lietuviðkai, „bet ginèuose uþsispyræ gynë vièiø. Nuo minimø ávykiø praëjus kelioms deðimtims metø lietuviø reikalus“20. prie atsiminimø prisëdusiam Matulioniui svarbiausia buvo Pirmàsyk vieðai „Vilniaus apaðtalai“ pasireiðkë 1898 sudëlioti pagrindinius akcentus, tad chronologijos daly- m., Varðuvoje minint Adomo Mickevièiaus gimimo ðim- kuose precizikos jam gal ir pritrûko. tàsias metines. Tuomet poeto paminklo atidengimo iðkil- Artimiausias tiesai, ko gero, yra Jonas Vileiðis, nors mëse dalyvavo E. Nonevièius ir B. Stankevièius, kurie jo, kaip minëjome, Matulionis netgi nepriskyrë „Apað- prie paminklo padëjo vainikà su lietuviðku uþraðu21. P. talams“16. Bûtent J. Vileiðis patvirtina, kad 1898 m. atvy- Matulionis, kaip rusø valdininkas, ne visur galëjo rodytis kæs á Vilniø èia rado tik kelis susipratusius lietuvius: An- vieðai, nors ðiaip jau nepraleisdavo nei vienos rimtesnës driø Domaðevièiø, Donatà Malinauskà, Povilà Matu- progos atstovauti Vilniaus lietuviams. Ðtai 1899 m. jis lioná. Netrukus nuolat gyventi á Vilniø atsikëlë broliai dalyvavo pirmojoje lietuviðkoje geguþinëje Ðiauliuose, Antanas ir Petras Vileiðiai, dar keletas inteligentø. Pa- Aleksandrijos dvare22 . Dar nuo studijø laikø palaikæs þymëjæs, kad „1899 m. tame bûrelyje jau buvo dvylika glaudþius ryðius su nelegalios lietuviðkos spaudos leidëjais þmoniø, kurie juokais pasivadino lietuviø idëjos apaðta- ir platintojais, jis ypaè prijautë varpininkams. 1898 m. lais“, J. Vileiðis dvyliktukui priskiria ðiuos asmenis: J. buvo vienas ið varpininkø suvaþiavimo, vykusio Vilniuje, Ambraziejø, J. Bortkevièiø, M. Davainá-Silvestraitá, A. A. Domaðevièiaus bute, dalyviø. Èia taip pat atvyko J. Domaðevièiø, J. Jasmontà, D. Malinauskà, P. Matulioná, Alekna, J. Bagdonas, A. Brundza, D. Malinauskas, E. E. Nonevièiø, V. Urbanavièiø, A. Vileiðá, J. Vileiðá17. Tai Nonevièius, V. Sirutavièius23. dar tvirèiau leidþa teigti, kad kuopos veiklos pradþia ið tiesø datuotina 1894–1895 m., bet tuomet jai priklausë KOVOJE DËL LIETUVIÐKOS BAÞNYÈIOS tik keli nariai. „Dvylikos apaðtalø“ pavadinimas sambû- Anot istoriko R. Miknio, pagrindiniai „Apaðtalø“ riui galëjo prilipti tik po penkmeèio, t.y. 1898–1899 m. kuopos tikslai buvo iðgauti ið caro valdþios administra-

KUPIÐKIS 2010 /8 37 tëviðkënai cijos platesnes teises kultûrinei veiklai, plëtoti kovà su lenkais dël lietuviø baþnyèios Vilniuje ir apskritai rû- pintis lietuvybës gynimu, vilnieèiø tautinës savimonës þadinimu ir stiprinimu24. Nors tuo metu senojoje Lietu- vos sostinëje, 1897-øjø Visuotinio Rusijos gyventojø suraðymo duomenimis, buvo vos per tris tûkstanèius lie- tuviø, bet ir tie toli graþu ne visi susipratæ25. „Apaðtalai“ buvo ásitikinæ, kad lietuviø mieste yra gerokai daugiau, tad lietuviø kalbos nebuvimà vilnieèiø religiniame gyvenime jie laikë nenoramaliu dalyku. Turëdami omenyje, kad net kolonijose Rusijoje ar JAV lietuviai jau galëjo melstis savo kalba, jie iðkëlë pirmuèiausià uþdaviná – iðsikovoti Vilniaus lietuviams savo baþnyèià. Vienas pir- møjø ja rûpintis pradëjo kun. J. Ambraziejus, nuo 1896 m. darbavæsis Vilniuje kaip Visø Ðventøjø, nuo 1897 m. Ðv. Mikalojaus baþnyèia. XX a. pr. LVIA kaip Ðv. Rapolo, o nuo 1899 m. kaip Ðv. Jono baþnyèios vikaras. Matyt, ne be Ambraziejaus pagalbos jau 1896 vardu, bet autentiðkø paraðø jame tik keliolika, daugiau- m. geguþæ26 „Apaðtalai“ vyskupijos valdytojui Liudvikui sia „Apaðtalø“30. Manoma, kad visose ðiose akcijose ypaè Zdanavièiui parengë praðymà, kuriame skundësi, jog pasiþymëjo J. Ambraziejus. Bûdamas keliø Vilniaus Vilniuje maþa lietuviðkai suprantanèiø kunigø, dël ko parapijø vikaras, jis gerai þinojo, kur ir kiek lietuviø ka- bûta atvejø, kai nemokanèios kitaip nei lietuviðkai ið- talikø gyvena. Amþininkø liudijimu, „miniai supaþin- paþinties atlikti senelës mirë Savièiaus ligoninëje be pas- dinti su lietuviø idëja ir lietuviø reikalavimais jis naudo- kutinio patepimo. Jau ðiame praðyme pareikalauta at- davosi kiekviena proga, iðrodinëdamas visiems supran- skiros baþnyèios ir kunigo, nurodant á Ðv. Onos baþnyèios tama ir vaizdþia kalba, kaip tai negraþu pamesti savo pa- analogà – ði priklausë vokieèiø katalikø bendruome- proèiø ir iðsiþadëti lietuvybës, iðrodinëdavo lietuviø kal- nei27. Surinkusi apie tris ðimtus paraðø, „Apaðtalø“ dele- bos privalumus, o jeigu tie þodþiai neátikindavo klausy- gacija (D. Malinauskas, A. Domaðevièius, K. Landsber- tojø, tai griebdavosi kitokiø priemoniø, grasindavo nu- gis ir P. Matulionis) nuvyko pas L. Zdanavièiø, kuris nors tautëlius tuo, jog jie, iðsiþadëjæ savo kalbos, ilgainiui galá ir priëmë praðymà, bet subarë lietuvius norit atgaivinti iðsiþadëti ir katalikø tikybos ir t. t.“ Ambraziejus, be „barbariðkà ir pagoniðkà kalbà“ ir motyvuodamas, kad abejonës, praðymø kampanijos metu pasaulieèiams pa- tai politinis klausimas, nukreipë delegacijà pas guber- dëjo su ðia minia uþmegzti ryðá ir gauti bûtinà paramà31. natoriø Aleksandrà Frezæ. Pastarasis praðymà sutiko pa- Nors praðymai vyskupijai ilgokai rezultatø nedavë, lankiai, bet klausimui galutinai iðspræsti pasiuntë praðy- „Apaðtalai“ rankø nenuleido. Baþnyèios byla kelta spau- tojus pas generalgubernatoriø Piotrà Orþevská (èia doje, bandyta griebtis net ávykusiø faktø taktikos – be Matulionis kaip valdininkas jau negalëjo eiti). Orþevskis, vyskupo leidimo pasisavinti Ðv. Mikalojaus baþnyèià, o þinodamas Zdanavièiaus nuomonæ, delegacijà nusiuntë po to reikalauti uþtvirtinti esamà padëtá. Taigi 1899 m. pas sekretoriø ir ði nieko nepeðë. Kai „Apaðtalai“ vël lietuviai pradëjo eiti á ðià baþnyèià ir lietuviðkai giedoti. gráþo pas vyskupà, ðis jau tvirtai atmetë praðymà ir grieþ- Netrukus to paties ëmësi ir Misionieriø (Vieðpaties Dan- tai atsisakë ásileisti lietuviø kalbà á Vilniaus baþnyèias28. gun Þengimo) baþnyèioje, kurios klebonas senukas K. Vilniaus vyskupo sostà uþëmus Steponui Aleksandrui Kontrimas pritarë lietuviø sàjûdþiui32. Ðtai 1900 01 22 Zvierovièiui, lietuviai praðymus dël baþnyèios atnaujino. „Apaðtalai“ Misionieriø baþnyèioje uþpirko ðv. Miðias Vengiant potencialaus konflikto su lenkakalbe tikinèiøjø uþ neseniai mirusio dr. Vinco Kudirkos sielà. Egzekvijose dauguma, apsispræsta praðyti vienos ið tuðèiø, nevei- dalyvavæs „Ûkininko“ korespondentas raðë: „Lietuviø kianèiø baþnyèiø. Apsistota prie dviejø: Ðv. Mikalojaus susirinko gana graþus bûrelis. Terp tø matësi garbin- ir Ðv. Mykolo. Prie Ðv. Mykolo baþnyèios buvo dideli gos Lietuvoje giminës Vileiðiai, inþinierius ir daktaras, vienuolyno rûmai, kurie labai viliojo lietuvius, o Ðv. Mi- su savo aukðtai godotinomis þmonomis, toliau moky- kalojaus – buvo brangi kaip seniausioji Vilniaus katalikø tas medinèius Matulionis, p. Malinauskis, kelios panelës, baþnyèia. Jau 1898 m. pavasará Vilniaus vyskupui buvo studentai, mokytiniai ir daug kitø, – viso labo apie 100 áteiktas praðymas lietuviams skirti ðv. Jono parapijai pri- ápatø“33. klausanèià Ðv. Mikalojaus baþnytëlæ, ásikûrusià þydø Aktyvëjanti „Apaðtalø“ veikla, atrodo, tik patvirtino apgyvendintoje miesto dalyje29. Gal dël to, kad praðymas lenkiðkos Vilniaus kapitulos ásitikinimà, kad vienos baþ- buvo suraðytas lietuviðkai, atsakymo nesulaukta. 1898 nyèios suteikimas lietuviams bus tik pradinis placdarmas m. lapkrièio 6 d. praðymas pakartotas, tik jau valstybine jø pretenzijoms. Dël to vyskupas Zvierovièius nebuvo kalba. Jis pasiraðytas beveik 300 lietuviø tikinèiøjø linkæs skubinti baþnyèios klausimo sprendimà.

38 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai Reikia paþymëti, kad baþnytinëje aplinkoje auganèià J. Ðaulys atsiminimuose raðë: „Juk á Ðv. Mikalojaus átampà jautë ir carinë administracija, tad „Apaðtalai“ su- baþnytëlæ rinkosi tuomet visi, kas tik skaitë save lietuviu, laukdavo atitinkamø valdþios institucijø dëmesio. Tai pa- neþiûrint, ar jis buvo ðiokiame ar tokiame santykyje su tvirtina 1899 10 17 ir 1900 03 14 Vilniaus gubernijos tikëjimu. Visi vieningai ir ið ðirdies giedojome „Pulkim þandarø valdybos virðininko padëjëjo Vilniaus apskrièiai ant keliø“ ir kitas giesmes, skaitydami savo pareiga eiti praneðimai savo ðefui. Ádomu, kad pagrindiniu lietuviø ir kitus skatinti á vienintelá tuomet lietuviø centrà Vil- bûrelio, vadinamo „Lietuviø komitetu“, iniciatoriumi niuje. Po pamaldø susirinkusieji ilgai dar bûriais kalbë- þandarai laikë kun. Ambraziejø, kurá þinojo bendradar- davosi tarp savæs ðventoriuje palei baþnyèià. Tai buvo savo biaujant uþsieniniuose lietuviø þurnaluose, gaunant ir rûðies Lietuviø ðventadieniø klubas. Èia dalindavosi slepiant draudþiamàjà lietuviðkà spaudà. Þandarø agen- þmonës informacijomis, èia gimdavo ir visokie projektai tai þinojo ir tariamo komiteto sudëtá: LSDP vadovas A. bendroms iðkyloms, vakarëliams ir t.t.“39 Domaðevièius, jo partinis padëjëjas E. Nonevièius, namø Kupiðkënas P. Bugailiðkis, prisimindamas tuos laikus savininkas Buivydas, dvarininkas D. Malinauskas, jo sesuo vëliau paþymës, kad lietuviðkojo „kultûrkampfo“ veiklai Filomena Malinauskaitë (komiteto kasininkë ir bib- Vilniuje teko visur pirmuosius þingsnius þengti, pirmàsias liotekininkë), gydytojas A. Vileiðis, jo brolis advokatas J. vagas varyti pradedant baþnyèia. Atgavus Ðv. Mikalojaus Vileiðis, „kaþkoks“ P. Matulionis...34 Ar „komiteto“ baþnyèià „tekdavo tûlam inteligentui (P. Matulionis, A. atþvilgiu buvo bandyta imtis kokiø poveikio priemoniø, Smetona, P. Gaidelionis, J. Vileiðis, net socialdemokra- neaiðku, bet akivaizdu, kad apie lietuviø kalbà ir lietu- tas dr. A. Domaðevièius) paremti negausius baþnyèios viðkà baþnyèià besirutuliojanèiø ávykiø scenarijus ið dalies giedorius, kad bûtø pateisintos lietuviø pretenzijos ir atitiko imperinius Rusijos interesus („skaldyk ir valdyk“ pritraukta daugiau þmoniø á lietuviðkas pamaldas“. Tai politika). Èia galima bûtø prisiminti P. Matulionio paliu- „lietuviðkumo“ propagandai plaèiai naudotos ir gegu- dijimà, esà generalgubernatorius „Orþevskis ir guber- þinës, iðvykos á Verkius, Trakus, prie Þaliøjø eþerø, ku- natorius Freze mus palaikë, bet kapitula mus ðmeiþë, bûk riose ypaè aktyviai pasireikðdavo studentija. Nors ir ne- mes norëjæ ásteigti Lietuvos kunigaikðtijà. Freze jiems ge- gausi buvo lietuviø visuomenë, taèiau á geguþines þo- rai atsakë: „Lietuviai praðà tiktai baþnyèios, o kai papra- diniu kvietimu susirinkdavo apie 30–100 þmoniø, labai ðys kunigaikðtijos, tai mes neduosime“35. ávairiø socialiniu ir politiniu atþvilgiu. Dar didesnio pa- Kai á ðá reikalà ásikiðo Mogiliovo arkivyskupas Bo- sisekimo sulaukdavo vieðieji ir savybës (uþdari) vakarai leslovas Jonas Klopotovskis, reikalai pajudëjo á geràjà bei spektakliai su vaidinimais, choro pasirodymais“40. pusæ. Matyt, supratusi, kad konfliktas naudingas tik tre- èiajai pusei, lenkiðka Vilniaus kunigija pagaliau pritarë SLAPTØJØ VAKARØ REÞISIERIUS praðymui vienoje ið miesto baþnyèiø ávesti lietuviðkas pa- Ðiandienos medijø pasaulyje gyvenanèiam þmogui maldas. Keletà metø trukusi kova baigësi pergale. Jau beveik neámanu ásivaizduoti, koká didþiulá poveiká dar 1901 m. rugsëjo 16 d. Ðv. Mikalojaus palyginti neseniai galëjo turëti bet baþnyèioje ávesti lietuviðki ir lenkiðki Nelegalaus lietuviðko spektaklio programëlë. koks teatrinis vaizdas ar net gyvasis 1901. Ið knygos: Lietuviðkos spaudos drau- paveikslas. Juk scena natûraliai buvo giedojimai, o gruodþio 17 d. baþnyèia dimas 1864–1904 metais. V., 2004. P.320 galutinai perduota lietuviams. Jos ka- tarsi vartai á kità realybæ, kitoká pasaulá, pelionu paskirtas Juozapas Kukta36. kuriame èia ir dabar justi transcen- Taip buvo laimëta pirmoji kova dël dencijos galia. Antra vertus, spek- lietuviðkø pamaldø ir lietuviðkos pa- takliai, vaidinimai buvo puiki prie- rapijos Vilniuje. Nuo tada Ðv. Mika- monë ir akstinas susiburti tam tikroms lojaus baþnyèia tapo pripaþintu Vil- bendraminèiø grupëms. Tad nieko nuo- niaus lietuvybës centru. Pasirûpinta stabaus, kad lietuviø tautos priespau- baþnyèios remontu, prie jos pastaty- dos laikais teatras, tegul ir saviveiklinis, dintas priebaþnytinis namas su susi- galëjo bûti ne maþiau reikalingas ir rinkimø sale37. Praëjus deðimtmeèiui reikðmingas uþ spausdintà þodá ar lie- nuo ásimintinos pergalës „Viltis“ raðë, tuviðkas pamaldas baþnyèioje. Juk tai kad „ta baþnyèia vienintelë Vilniuje, buvo árodymas, kad ujama lietuviø kalba tinka ne tik kaimo gryèioje, bet kur lietuviai dabar jauèiasi esà Lietu- 41 voje, savo tëvø þemëje, kur jie, spau- ir ant scenos . „Dvylikos apaðtalø“ garbei reikia pasakyti, kad ðalia visos dþiami vargo, gali krûvon susirinkæ kitos veiklos bûtent jie tapo pirmaisiais siøsti savo liûdnà maldà Aukðèiau- slaptø lietuviðkø vakarø organiza- siajam, klausyti gimtàja kalba sako- toriais, lietuviø sceninio gyvenimo mø pamokslø ir giedoti savo protë- Vilniuje pradininkais, o P. Matulionis viø paproèiu giesmes“38. – pirmuoju lietuviø reþisieriumi. KUPIÐKIS 2010 /8 39 tëviðkënai Ta teatrinë veikla prasidëjusi nuo baliaus su pa- Po minëtø slaptø vaidinimø lietuviai kuriam laikui silinksminimais, uþkandþiais ir gërimais. Kad neprikibtø savo teatrinæ veiklà Vilniuje pristabdë ir vël jà atnaujino valdþia, renginys uþmaskuotas kaip vestuvës. Nors ðio va- tik 1905-aisiais, kada prasidëjo vieðesnis ir laisvesnis karo tiksli data neþinoma (minimi 1898 arba 1899 metai), gyvenimas. Iki tol rengti tik ðeimyninio pobûdþio vaka- jis dalyviams palikæs giliø áspûdþiø42. Tiksliai nëra þinoma rai, prie kuriø organizavimo daugiausiai prisidëjo kun. ir pirmojo lietuviðko vaidinimo Vilniuje data. Kai kurie J. Ambraziejus. Policijoje kaip atsakingam asmeniui ðaltiniai mini 1898 ar 1900-uosius metus43, bet labiau- pasiraðius kuriam nors lietuviui, buvo rengiami vakarai siai tikëtina, kad tai ávyko 1901 m. vasaros pabaigoje su choro dainomis, deklamacijomis, muzika ir ðokiais. ar rugsëjá Antano Vileiðio bute Jurgio (dab. Gedimino) Tam reikalui nuomotos salës, nes á vakarus susirinkda- prospekte nr. 25–1, kur buvo suvaidinta Ðveicerio vieno vo po kelis ðimtus þmoniø47. veiksmo komedija „Vienas ið mûsø tur apsivesti“. Vaidi- Tarsi apibendrindamas maþdaug deðimtmetá trukusià nimas buvæs improvizuotas, be scenos, be grimo, já þiûrëjæ slaptà „Apaðtalø“ veiklà Vilniuje, P. Matulionis 1911 m. keletas patikimø sveèiø. Vaidino Emilija Vileiðienë (An- raðys, kad „bemaþ visi þmonës, kurie buvo dar nelega- tano þmona), Ona Kosakauskaitë (Jono Vileiðio suþa- lizuotoj draugijoj, tapo paskui, jà legalizavus, jos nariais; dëtinë), Antanas Smetona, Jonas Vileiðis ir Antanas Rup- jie áneðë ne tiek draugijos statutan, kiek jos gyvenimam ðys. Tai daugiau panëðëjo á ðeimyninio pobûdþio ávyká. jau iðmëgintà darbðtumà ir sumanymus. Senoji draugija, Antrasis slaptas lietuviðkas vakaras ávyko 1901 m. lap- iðkovojus Vilniuje lietuviams baþnyèià, susispietë jos gintø, krièio 17 d. ir jo metu pakartota Ðveicerio komedija bei puoðtø, tvarkytø. Senoji draugija sudëtà savo knygynà su naujai suvaidinta J. Blizinskio vieno veiksmo komedija puikia indauja perkëlë naujojon – legalizuoton, ði gi „Þentas dël parodos“. Ðveicerio komedijos vaidintojai perleido tai Liet[uviø] Mokslo Draugijai. Dailininkø ir buvo tie patys, o vaidinant Blizinskio komedijà dar pri- artistø kuopa buvo jau prieð 1904 m., ir kun. Ambraze- sidëjo Pranas Butkevièius ir Povilas Gaidelionis. 1902 vièius su jais këlë vakarus ir lietuvius þadino. Po 1904 metø m. rugsëjá surengtas treèias slaptas vakaras, kurio metu suvaidinta Þemaitës ir Bitës ið lenkø kalbos versta trijø Vilniaus vicegubernatoriaus raðtas, kuriuo tvirtinama Vilniaus lietuviø saviðalpos draugijos valdyba. 1904 08 24. Ið knygos: Anièas J. Antanas veiksmø komedija „Velnias spàstuose“ bei taip pat ið lenkø ir Emilija Vileiðiai. V., 1999. P.133. kalbos iðversta komedija „Kaip kas iðmano, taip save gano“. Ðiuose veikaluose vaidino E. Brazaitytë-Tðebins- kienë, F. Bortkevièienë, abi Vileiðienës, A. Smetona, P. Butkevièius, P. Gaidelionis, A. Rupðys ir J. Vileiðis. Beje, pirmajame vakare dalyvavo ir P. Viðinskis – vienas ið vie- ðojo vakaro Palangoje organizatoriø. Visuose tuose vaka- ruose suvaidintus veikalus reþisavo P. Matulionis44. Á tuos slaptus vaidinimus ne bet kas galëdavo patekti. Vienas ið nedaugelio þiûrovø – Jonas Strazdas vëliau prisimins, kad jam, penkiolikmeèiui bernaièiui, atvykus su tëvu á vaidinimà, reikëjæ prisiekti. Pati Vileiðienë ati- dariusi duris ir èia pat liepusi atsiklaupti, sudëjus rankas prisiekti, jog niekam nepasakos, kà tuose namuose bus matæs, girdëjæs ir sutikæs… Po tokios ceremonijos jo, neseniai atvykusio á Vilniø, nuotaika buvusi kaip einant prie Pirmosios komunijos ir tas áspûdis iðlikæs ilgam45. Beje, J. Strazdas laiko P. Matulioná lietuviø teatro Vil- niuje ákûrëju ir taip já charakterizuoja: „P. Matulionis buvo puikus reþisierius. Kaip gilus psichologas, jis mokëjo nustatinëti vaidintojams tipus ir situacijas. Jam daug pa- dëjo ir Peterburge matyti teatrø pastatymai. Tad nenuostabu, kad Matulionio pastatytais spektakliais ilgai gërë- josi ir neuþmirðo. Ir gaila, kad jis greit iðvyko ið Vilniaus. <…> Tai buvo reto sàþiningumo þmogus. Kà veikë – tai atsidëjæs, nesikarðèiuodamas, gerai viskà apmàstæs. <…> Jis neðûkavo, neraðë fantastiðkø teatro klausimais straipsniø. Dar daugiau – niekada artimiesiems neprasi- tarë, jog jis poetas, stambios dramos autorius. O apie tai mes, teatralai, tuomet niènieko neþinojome“46.

40 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai visi tie artistai ingijo vieðà vardà ir veidà, galëjo savuose Pirmsis rimtesnis draugijos darbas buvo Vilniaus namuose prie ðv. Mikalojaus baþnyèios skubiai ir dràsiai lietuviø maþø vaikø, kuriø negalëjo aprûpinti jø beturèiai derinti savo balsus, dramatines pajëgas. Èia praþydo M. tëvai, ðelpimas. Dar 1904 m. Ðv. Mikalojaus baþnyèià Petrausko, K. Talatt-Kelpðo gabumas ir talentas; èia pra- lankantys lietuviai ëmë praðyti draugijà ásteigti jø vai- þydo ir pragarsëjo darbartiniai artistai ir dramø autoriai“48. kams kokià nors mokyklëlæ. Ið karto tai padaryti trukdë draugijos veiklà varþantys ástatai. Bet jau 1905 m., iðnau- LEGALAUS DARBO BARUOSE dodami laisvës ûpà, bûrelis lietuviø, kuriø dalis buvo 1904-ieji kovoje uþ lietuviø kalbos ir apskritai lie- VLSPD nariai (J. Kukta, P. Matulionis, V. Urbanavi- tuviø tautos teises tapo lûþio metais. Svarbiausia jø da- èius, A. Vileiðis, P. Vileiðis, Kriðèiukaitis ir kt.), nutarë ta, aiðku, laikytina geguþës 7-oji, kai buvo panaikintas ásteigti namuose prie baþnyèios „Lietuviø vaikams lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimas. prieglaudà“. Ðiam sumanymui pritarë Vilniaus vyskupas Taèiau dar prieð spaudos gràþinimà legalizavosi „Dvy- E. Roppas, o Vilniaus gubernatorius davë leidimà. Prie- likos apaðtalø“ kuopa. Remiantis 1904 m. sausio 29 d. glauda surinko apie trisdeðimt berniukø ir mergaièiø, registruotais ástatais, ji virto Vilniaus lietuviø ðelpimosi kurie mokësi priþiûrimi tam tikrø þmoniø. Dar po metø draugove (vëliau vadinta Vilniaus lietuviø savitarpio pa- tas pats bûrelis ásteigë ir „Vilniaus lietuviø neturtëliø ðalpos draugija; toliau – VLSPD)49. Draugijos steigia- vaikø globos draugijà prie ðv. Mikalojaus baþnyèios“. Ið masis susirinkimas ávyko kovo 14 d., P. Matulionis iðrink- pirmosios ástaigos vaikai ir pinigai persikëlë antrojon. tas á valdybà ir tapo jos pirmininku. Pagrindinis VLSPD, Ði draugija rûpinosi minëtos prieglaudos iðlaikymu. Prie- veikusios daugiausia svetimtautëje aplinkoje, tikslas buvo glaudà rëmë ir VLSPD55. gerinti buitines ir moralines savo nariø, t.y. Vilniaus lie- Bet tai buvo tik pusë kelio. Tais paèiais 1906-aisiais tuviø, gyvenimo sàlygas50. Ne be reikalo spaudoje pa- VLSPD patalpose susirinkæs bûrelis veikëjø iðrinko J. brëþta, kad ði draugija Vilniuje buvo „pirmutinë, kur visi Basanavièiø, E. Vileiðienæ ir kun. Antanà Viskantà lietuviai be jokiø skirtumø susispietë tà valandà, kada jø pasiteirauti Vilniaus ðvietimo globëjo, ar nebûtø galima buvo maþa, kada kiekvieno ðirdyje buvo labai daug Vilniuje ásteigti lietuviø pradinæ mokyklà. Kitame su- idealizmo, taip reikalingo silpnutei tautai. Stojo nariais sirinkime ðio bûrelio nariai praneðë, kad tokia galimybë kunigai ir kraðtutiniai demokratai, burþujai ir darbi- yra ir jos ásteigëjais paskirti kun. A. Viskantas, A. Vileiðis ninkai – visi, kam tik rûpëjo lietuviø idëja Vilniuje ir ið ir P. Matulionis, kurie padavë praðymà su dviklasës viso Lietuvos rytuose“51. mokyklos programa. 1907 m. kovo 29 d. Vilniuje likæ Ið didelio entuziazmo neiðvengta perlenkimø. Plaèiai mokyklos steigëjai Vileiðis ir Matulionis sulaukë Vilniaus nuskambëjo faktas, kad atsidëkodami uþ spaudos grà- mokslo apygardos globëjo leidimo Nr. 5174 ásteigti Vil- þinimà 155 lietuviø inteligentai, tarp jø ir senieji vilnie- niuje privaèià 2 klasiø mokyklà56. èiai „Apaðtalai“ J. Ambraziejus, J. Kukta, G. Landsber- Ástatai numatë, kad mokykloje galëtø mokytis abiejø gis, V. Urbanavièius, K. Strazdas, E. Vileiðienë, P. Matu- lyèiø 7–15 m. amþiaus vaikai, mokestis uþ mokslà per lionis, generalgubernatoriui Piotrui Vilniaus lietuviø savitarpio paðalpos draugijos metus siektø 8–12 rb. Mokykloje Sviatopolkui-Mirskiui áteikæ padë- steigiamojo susirinkimo protokolo faksimilë. bûtø mokoma tikybos, rusø ir lie- kos raðtà carui52. J. Ðaulys savo str- 1904 03 14. Ið knygos: Anièas J. Antanas ir Emilija tuviø kalbø, aritmetikos, geogra- Vileiðiai. P.131. aipsnyje „Varpe“ padëkà pasira- fijos, istorijos, gamtos þiniø, daily- ðiusiuosius iðvadino „iðgamomis“ ir raðèio, pieðimo, giedojimo. Steigë- „caro tarnais“53. P. Matulionis ðá jams leista prie mokyklos ákurti faktà vëliau taip prisimins: „Karu- knygynëlá, priþiûrëti tvarkà mokyk- zinas (generalgubernatoriaus pa- loje, parinkti mokytojus. Mokyk- reigûnas – V. J . )pakiðo mintá raðtu loje turëjo bûti mokoma laikantis padëkoti carui uþ spaudos paliuo- dviejø klasiø Vilniaus apskrities val- savimà. Paðaukë mane sustatyti ad- diniø mokyklø programos, papil- resà; be manæs buvo kun. Ambraþe- dytos „priedais apie lietuviø kalbà“. vièia, Ant. Vileiðis, Valentas Ur- Pritarus liaudies mokyklø inspek- banavièius; mes visi ilgai prakaita- toriui Kukuðkinui, mokykla buvo vome, keikëmës, popierá gadinome ákurta Ðv. Mikalojaus baþnyèios na- ir galø gale iðperëjome kaþkoká muose 1907 m. rugsëjo 15 d. ir dar- dirbtiná yþadëlá, kurio Mirskis taip bà pradëjo su 26 mokinais, kurie ir neáteikë carui, kaip netikusá, per perëjo ið ankstesnës „Globos drau- ðaltà ir dirbtinà: mûsø adresas iðëjo gijos“. Pastarojoje liko tik dar ne- lig caro iðbarimas uþu taip ilgà mûsø priaugæ iki mokyklinio amþiaus vai- tautos kankinimà“54. kai. Metø pabaigoje mokyklà lankë

KUPIÐKIS 2010 /8 41 tëviðkënai 1908 m. spalio 22 d. kai buvo paðventintos jos patalpos58. Á naujas patalpas persikëlus VLSPD ir LMD su savo knygynu, pranciðkonø vienuolynas tapo dar vienu Vil- niaus lietuviø kultûrinio gyvenimo centru. Bûta ir daugiau permainø. 1906 m. rudená vyskupui leidus nuo „Ðv. Zitos tarnaièiø draugijos“, kuriai priklausë ir lietuvës, ir lenkës, atsiskyrë lietuvës ir ið VLSPD gavæ patalpas buv. pranciðkonø vienuolyno rûmuose, susijungë á „Vilniaus lietuvaièiø-tarnaièiø ðv. Mikalojaus bendrijà“, kuria rûpinosi ir jai pirmininkavo tuometinis klebonas A. Viskantas. Taigi, kaip raðoma 1907–1908 m. VLSPD ataskaitoje, jos veikimas buvo ávairesnis, negu galima spëti ið vardo. Draugija uþsiëmë ne tik ðelpimu, bet veikë Buv. pranciðkonø vienuolyno korpusas Lydos gatvëje, kur veikë lietuviø ir kultûros srityje, rûpinosi apleistøjø vaiku auginimu ir dviklasë mokykla Vilniuje. Vairas, 1914. mokymu, priglaudë neturtingas tarnaites, ásteigë vaka- jau 35 mokiniai: 20 berniukø ir 15 mergaièiø. VLSPD rines paskaitas suaugusioms merginoms, statë vaidinimus mokyklà suðelpë 150 rb., Vilniaus „Auðros“ draugija skyrë ir pan. 1907 m. draugijai tebevadovavo pirmininkas P. 250 rb., visuomenës aukø surinkta 250 rb., kun. Kukta Matulionis, iþdininkas buvo J. Kukta, sekretorius – kun. davë 100 rb. patalpoms apmokëti. Tvarka mokykloje rû- Maliukevièius. 1908 m. pirmininkas buvo jau Antanas pinosi komitetas, á kurá 1907 m. pabaigoje áëjo atsakin- Vileiðis, o P. Matulionis tik paprastas narys. gieji steigëjai A. Vileiðis, P. Matulionis, „Auðros“ ágalio- Be ekonominiø reikalø, VLSPD rûpinosi ir lietuviø tiniai J. Vileiðis ir O. Puidienë, VLSPD ágaliotinis V. teatro menu, turëjo nuo 1906 m. pradþios subûrusi tam Urbanavièius, kun. J. Kukta, mokyklos vedëjas A. Kau- tikrà mëgëjø vaidintojø-dainininkø kuopà, kuriai va- nas ir tëvø atstovai, ið viso 10 þmoniø, kurie rinkdavosi dovavo P. Matulionis. Kuopa naudojosi draugijos kam- kiekvienà savaitæ ir svarstë mokyklos bei mokymo rei- bariu, ðviesa, kuru. Beje, pirmasis vieðas lietuviø teatra- kalus. Kas pusmetá komitetas teikë ataskaità Mokyklø lizuotas pasirodymas ávyko 1905 m. sausio 6 d. Vilniaus direkcijai ir visuomenei. miesto salëje per ávairiø miesto tautybiø scenos mëgëjø Dar 1907 01 17 VLSPD valdybos posëdyje nutarta koncertà. Èia lietuviai, tarp jø ir P. Matulionis, suvaidino praðyti miesto dûmà draugijai uþleisti pranciðkonø vie- Tris Karalius. Buvo atlikta ir nedidelë programa: á susirin- nuolyno dalá mokyklai ákurti. Ðiuo reikalu pavesta rû- kusiuosius kreipësi ið Gedimino pilies prisikëlæs Kriviø pintis bûtent P. Matulioniui, kuris miesto Dûmai ir áteikë Krivaitis, palydovai padainavo, padeklamavo59. Neilgai atitinkamà praðymà. Netrukus ið Dûmos gautas atsa- trukus draugija surengë pirmuosius vieðus lietuviø vakarus kymas, kad ji nutarusi praneðti miesto VLSPD nariai ir lietuviø dviklasës mokyklos globëjai. Sëdi ið kairës: P. Januðevièius, J. valdybai, kad toji, sudarydama sàmatà Kairiûkðtis, K. Vaitiekûnaitë, J. Basanavièius, J. Kukta, E. Vileiðienë. Stovi ið kairës: P. Kli- 1908-iems metams, turëtø omenyje maitis, I. Jurkûnas, P. Matulionis, A. Vileiðis, V. Urbanavièius, A. Smetona. Vairas, 1914 VLSPD praðymà ir já patenkintø. Mies- to valdyba tà ir padarë. 1908 03 15 Vil- niaus miesto dûma patvirtino spren- dimà leisti VLSPD naudotis buvusio pranciðkonø vienuolyno rûmø sparnu, esanèiu netoli Ðv. Mikalojaus baþnyèios, Lydos g. Nr.7. Birþelio 13 d. miesto valdyba minëtàsias patalpas oficialiai per- davë draugijai. Suraðant perdavimo-pri- ëmimo aktà nuo VLSPD pasiraðë P. Matulionis, A. Vileiðis, M. Kukta. Gau- tosios patalpos anksèiau buvo naudo- jamos kepyklai, taigi apleistos. Jø iðvaly- mas ir pritaikymas mokyklos reikmëms buvo ávertintas beveik 3000 rb.57 Pavyko surinkti tik 1244 rb. Remonto darbø ëmësi V. Urbanavièius ir jam beveik pavyko iðsiversti su turima suma. Mokykla á naujàsias patalpas oficialiai persikëlë

42 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai niaus lietuviø tarpe, veikë atëjûnai, daþnai neteisingø þmoniø uþpjudyti ant nerevoliucinës ástaigos, puolë ant jos, tai reikalaudami ið jos revoliucijos, tai lenkø pasiøsti, tai staèiai kalbëdami, radæ jau organizuotà sau audi- torijà, kalbai vietà. Vienok draugija susilaikë ir savaime augo lygiai rimtai, vaisingai, apgalvodama, kaip savo darbui surasti tinkamà bûdà. <…> Jeigu draugijos statutas buvo siauras, tai tada jis toks ir tegalëjo bûti. Bet tose siaurose ribose mokëjo gyventi, dirbti ir plë- toties gryna nariø dvasia. Iðmëginti draugijos nariai Vilniaus lietuviø Trys Karaliai ir Kriviø Krivaitis. 1905 siaurose statuto ribose iðgalëjo be svyravimo pradþioje apsisaugoti nuo lenkintojø, mëginusiø bûriu ástoti nariais Vilniuje: 1905 02 06 buvo suvaidintos dvi komedijos – draugijon ir jà nuniekti“63. Nëra jokios abejonës, kad Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Ðveicerio „Vienas ið mûsø sumaiðties metu draugija iðsilaikë tik dël to, kad buvo turi vesti“, birþelio 6 d. – J. Koþeniovskio komedija „Pa- globojama P. Matulionio ir jo bendraþygiø, buvusiø baigtuvës“, liepos 28 d. – J. N. Kaminskio operetë „Ka- „Apaðtalø“. Tà pripaþino ir amþininkai, pabrëþæ, kad minkrëtys ir malûnininkas“, 08 28 – Vaiþganto vaizdelis „ypaè P. Matulionis ir d-ras A. Vileiðis sirgte sirgo jos 60 „Nepadëjus nër ko kasti“ . Visus ðiuos vaidinimus taipogi rûpesniais ir bëdomis: taisë spektaklius jai praturëti, organizavo ir reþisavo P. Matulionis, o jam gelbëjo nese- vaikðèiojo nuolat á miesto valdybà, ligi pagalio iðgavo niai Vilniuje apsigyvenæs G. Landsbergis-Þemkalnis. ið jos pranciðkonø mûrø kampelá tarnaièiø prieglaudai Pastarasis suprato, kad ilgainiui toks draugijos veiklos ir paèios draugijos bûstui, iðrûpino leidimà dviklasei iðsiðakojimas nëra geras dalykas. „Man rodos, kad toksai lietuviø mokyklai ir vakariniams kursams. Ir dar dau- dailës su komercija sujungimas bûtinai turi kenkti vienai giau bûtø padaræ, jei kiti Vilniaus inteligentai bûtø atëjæ ar kitai pramonei. Nesu girdëjæs, kad dailë pati ið savæs pagalbon jø sumanymams“64. Draugijai buvo padëti tvirti bûtø apsimokëjus, nekalbant jau apie koká nors pelnà, – ir ilgaamþiai pamatai, tad net tuomet, kai nuo 1906 m. raðë G. Landsbergis. – Todël manau: jei Ðelpimos draugija P. Matulionis buvo priverstas ilgesniam laikui iðvykti á norës pastatyti savo dailës ðakà ant atsakanèios jai papë- tolimesnes Rusijos gubernijas ir visas visuomeninio dës, turës nuostolá ir neteks jëgø ðelpti savo sànarius, kitaip darbo krûvis uþgulë A. Vileiðio peèius65, veikla nesustojo atsukus, jei Ðelpimos draugija su dailës pagalba norës padi- ir nesumeko. Ne be pagrindo jau minint VLSPD darbo dinti savo turtus, Lietuvos dailë niekuomet neiðsiners ið deðimtmetá konstatuota, kad „ji uþauklëjo Vilniaus lie- 61 kûdikystës vystyklø“ . Tuo tikslu jau tø paèiø metø pa- tuvius, ið jos spinduliais plëtësi, ðakojosi lietuviø gyve- baigoje susikûrë „Vilniaus Kankliø“ draugija, kuri orien- nimas á visas puses. Ji, nelyginant kaip tas bièiø avilys, tavosi vien á profesinæ kûrybinæ, teatrinæ veiklà. Èia visus kurs gausingai kas metai spieèius leido, o ... vis dëlto spektaklius reþisavo G. Landsbergis-Þemkalnis. P. Matu- nepaseno, nenualo, bet drauge ëjo su gyvenimu“66. lionis kaip teatro reþisieriaus savo misijà jau buvo atlikæs, Taèiau kad ir kokios plaèios bei reikðmingos bûta 62 nors ir toliau darbavosi kuopelëje . VLSPD veiklos, jos apþvalgos èia nepakanka. Taip yra dël Beje, VLSPD vaidinimo tikslu 1907–1908 m. ágijo to, kad „Apaðtalo“ Povilo Matulionio buvo pilna visame teisæ statyti penkis veikalëlius, nusipirko reikmenø sce- lietuviðkame Vilniaus gyvenime. Atrodo, jokia nauja nai. 1907 03 04 ir 04 26 buvo parodyta „Eglë – þalèiø draugija, joks naujas susibûrimas ar iniciatyva negalëjo karalienë“. 1908 m. draugija surengë keturis vakarus: be jo iðsiversti. Ðtai 1904 m. P. Matulionis dalyvavo lie- 02 23 „Kova“ ir „Valsèiaus sûdas“, 04 27 „Mindaugis“, tuviø delegacijoje (kartu su P. Vileiðiu ir V. Urbanavi- 10 28 „Aukso dievaièiai“, 11 23 – „Neatmezgamas maz- èiumi), kuri pasveikino á Vilniø atvykusá naujàjá vyskupà gas“. Nors vaidinimø teikiama materialinë nauda drau- E. Ropà67. Pradëjus eiti „Vilniaus þiniø“ dienraðèiui ap- gijai bei jos iðlaikomoms institucijoms buvo neperdi- link já susitelkë dauguma buvusiø „Apaðtalø“: D. Mali- dþiausia, laikyta, kad svarbu yra apskritai tautinis-kul- nauskas, J. Ambraziejus, A. Vileiðis, V. Urbanavièius, G. tûrinis veikimas. Tai atitiko P. Matulionio ir buvusiø Landsbergis. Nuo 1905 vasaros–rudens prie dienraðèio „Apaðtalø“ nuostatas. bendradarbiø prisidëjo save tautiniu demokratu vadinæs Kaip matyti, VLSPD uþëmë itin platø ir reikalingà P. Matulionis68. 1905 11 27 (12 10) jis su kitais pasiraðë veiklos barà, taèiau nereikia manyti, kad visus iðsikeltus tautiðkosios lietuviø demokratø partijos Steigiamojo uþdavinius jai pavyko realizuoti be didesniø kliûèiø. susirinkimo protokolà69. Tautiniai demokratai itin daug Draugija savo veiklà pradëjo itin sudëtingomis sàlygomis, pasidarbavo suðaukiant 1905 m. lapkrièio 21–22 d. su- kraðte siauèiant revoliucijai, ir tos revoliucijos sumaiðtyje vaþiavimà Vilniuje, vadinamàjá Didijá Vilniaus Seimà70. ji vos nepraþuvo. Prisimindamas tuos laikus P. Matulionis P. Matulionis asmeniðkai vyko pas generalgubernatoriø vëliau pasakys: „1905–6 metais, kaip visur, taip ir Vil- ir iðpraðë leidimà tam Seimui, bet kaip valdininkas

KUPIÐKIS 2010 /8 43 tëviðkënai negalëjo dalyvauti jo prezidiume. Tais paèiame þurnale pasirodë straipsnis paèiais 1905 m., neþiûrint savo de- „Î ìîõîâîì ïîêðîâå â ñîñíîâûõ ðiniøjø paþiûrø, P. Matulionis daly- íàñàæäåíèÿõ íà ñóõèõ ïî÷âàõ“. vavo Vilniaus revoliucinio komite- 1901 m. „Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âè- to veikloje71. Kai 1907 m. „Vilniaus ëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1902 ã.“ þinioms“ atsirado jaunas rimtas kon- ádëjo P. Matulionio straipsná „Ëè- kurentas – lietuviø kultûros laikrað- òîâñêîå ïëåìÿ â Âèëåíñêîé ãó- èiu pasiskelbusi „Viltis“ (redaguo- áåðíèè“, kur visi lietuviðki þodþiai jama J. Tumo-Vaiþganto ir A. Sme- buvo iðspausdinti lotyniðkais rað- tonos), subûrusi veiklesnius tautinius menimis. Pastebëtina, kad tai buvo demokratus ir dalá tautiðkai nusi- oficialus Vilniaus generalgu-ber- teikusiø krikðèioniø, laikraðèio ben- natoriaus leidinys80. Po to pabandyta dradarbiais tapo ir buvæ „Apaðtalai“ eiti toliau. 1903 06 03 per Vilniaus P. Matulionis bei M. Davainis-Silves- generalgubernatoriø P. Sviatopolkà- traitis72. Mirská Matulioniui pavyko gauti 1905 m. sausio 31 d. J. Jablonskio caro leidimà iðspausdinti ir vals- iniciatyva Vilniuje ákurta „Auðros“ èiuose iðkabinti „Þuvø kalendoriø“ knygø leidimo bendrovë, kurios su lietuviðku tekstu. Tai buvo pirma- vienas ið steigëjø buvo P. Matulio- P. Matulionio veikalo „Þolynas“ titulinis lapas. 1907 sis spaudos draudimo metais legaliai nis73. 1905 m. rugpjûtá Matulionis iðleistas lietuviðkas leidinys (be P. Vi- dalyvavo viename lietuviðkame vakare, kur su J. Jab- leiðio knygø)81. Tiesa, ne visi tai suprato. Laiðke Tumui- lonskiu, J. Basanavièiumi ir kt. inteligentais buvo sutarta Vaiþgantui Matulionis guodësi: „Kelios deðimtys þuvø steigti Lietuviø mokslo draugijà, parengti jos ástatus74. jau pakëlë vaidus ir ágijo man nemaþa peikëjø, nes dau- 1905 m. rugsëjo 10 d. Matulionis dalyvavo J. Vileiðio gumas ið mûsiðkiø nedasimokiusiø neiðmano objek- bute vykusiame lietuviø inteligentijos pasitarime dël Lie- tyvizmo ir saiko dalykus subjektyviðkai ir despotiðkai. tuviø mokslo draugijos steigimo ir buvo iðrinktas á ko- <…> Aèiû Tamstai ne teip uþu suteiktas þinias, kaip uþ misijà draugijos ástatams rengti (kartu su J. Basanavi- tai, kad tikrai, kaip geras realistas, permanei mano rûpes- èiumi, J. Jablonskiu, J. Stankevièiumi ir J. Vileiðiu)75. tá ir sielvartà pre sutvërimo dël visø naudingo daikto!“82. Steigiamasis draugijos susirinkimas ávyko 1907 m. ba- Nuo 1905-øjø visà pluoðtà P. Matulionio raðiniø pa- landþio 4 d., jame kaip nariai steigëjai dalyvavo Matu- skelbë Peterburge leistas „Lietuviø laikraðtis“ bei pir- lionis ir dar keli buvæ „Apaðtalai“ (K. Ambraziejus, Pet- masis lietuviðkas dienraðtis „Vilniaus þinios“. Ðtai 1905 ras, Antanas ir Jonas Vileiðiai, M. Davainis-Silvestrai- m. Matulionis „Vilniaus þiniose“ (Nr. 20) iðspausdino tis). 1908 m. Lietuviø mokslo draugijos bibliotekai straipsná „Ar daug miðkø beliko Lietuvoje?“, 1906 m. Matulionis paaukojo 114 veikalø (140 tomø)76. paskelbë anksti Rusijoje mirusio savo bendraamþio 1906 m. Matulionis, kaip Vilniaus lietuviø savitarpio miðkininko Antano Markelio nekrologà, feljetonà apie paðalpos draugijos pirmininkas, iðrinktas á Lietuviø kal- vyskupà E. Ropà, kuriame kaltino já be reikalo po pra- bos mokymo komitetà, kuris turëjo rûpintis, kad visi laimëtø Dûmos rinkimø uþsipuolus kun. Ambraziejø83. Vilniaus viduriniø mokyklø mokiniai, norintys mokytis 1906 m. P. Matulionis baigë rengti floristikos veikalà lietuviø kalbos, galëtø tai padaryti, taip pat rûpintis „Þolynas. Dalys II. Lietuvos augalø þodynas ir augalø lietuviø kalbos mokymo ávedimu Vilniaus miesto ir taislas“, prie kurio dirbo penkiolika metø ir jame pa- apygardos mokyklose, organizuoti lietuviø kalbos skelbë apie 3000 lietuviðkø augalø pavadinimø84. Ðá vei- kursus, leisti vadovëlius77. 1907 m. sausio 14 d. Vilniuje kalà 1907 m. iðspausdino M. Kuktos spaustuvë Vilniuje. ávyko iki tol nelegaliai veikusios „Þiburëlio“ draugijos Gyvendamas Vilniuje P. Matulionis nubraiþë lietuviø susirinkimas, iðrinkta valdyba. Vienas pirmøjø legaliø kalbos þemëlapá (mastelis 20 varstø angiðkame colyje). nariø buvo P. Matulionis, kaþkada, bûdamas studentas, Ðiame darbe autorius bandë pagrásti nuomonæ, kad lie- to paties „Þiburëlio“ suðelptas78. P. Matulionis dalyvavo tuviø–slavø riba prasideda Zarasø apskrityje ir eina Me- ir steigiant neilgai gyvavusià „Vilniaus auðros“ ðvietimo dilo upe. Þemëlapiu susidomëjo Lietuviø mokslo drau- draugijà su skyriais (1907–1908)79. gija ir paþadëjo, kai bus baigtas, iðleisti. 1907 m. pra- dþioje „Vilniaus þinios“ informavo, kad þemëlapis jau KITA KÛRYBINË IR MOKSLINË VEIKLA baigiamas braiþyti, kad yra sudarytas komitetas jam Vilniuje praleisti metai P. Matulioniui buvo gana iðleisti (priklausë P. Matulionis, V. Mironas, J. Tumas) turtingi ir moksline bei publicistine veikla. Jau 1897 m. ir praðë korespondentø, kad jie pasiskubintø siøsti lie- „Ëåñíîé æóðíàë“ paskelbë jo straipsná „Ê âîïðîñó î tuviðkus geografinius vardus. Jau daug jø buvæ gauta ið ïîâðåæäåíèÿõ ñîñíû ðæàâ÷èêîì“. Dar po metø tame Kauno gubernijos, bet beveik nieko ið Vilniaus ir Su-

44 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai valkø gubernijø, nieko ið Prûsø Lietuvos85. Deja, bûtent kanèios jo stuomeniui valdiðkos uniformos. Mat jis visur dël vardyno spragø ir kitø kliûèiø þemëlapio leidyba buvo reikalingas, kaip rimtas ðulas vienam ar kitam darbui ástrigo. bei sumanymui paremti, ir ne vieno jø tolregis iniciatorius. Jis buvo ir geriausias pirmøjø spektakliø reþisierius“86. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Bugailiðkiui antrina ir F. Bortkevièienë: „Vilniuje jisai Uþbaigti ðá pasakojimà derëtø keliomis citatomis. Juk buvo aðimi, apie kurià sukosi visas judëjimas. Daþniau- svarbu paþymëti, kad prisimindami P. Matulionio veiklà siai jam priklausë iniciatyva ir uolus pildymas priimto senojoje sostinëje në vienas ið amþininkø neabejojo jo nutarimo. Jisai buvo gal vienintelis ið lietuviø, kuris tu- nuopelnais, jo iðskirtine vieta tarp „Vilniaus apaðtalø“ ir rëjo tokius plaèius ryðius su Vilniaus kraðto sodþiumi po tarsi susitaræ tvirtino buvus já lietuviðkojo judëjimo pir- visà kraðtà. Jo namai buvo lietuviðki ir tikrai demokratiðki, miniu judintoju ar aðimi. Pradëkime nuo gana iðsamios kaip bendrai anais laikais niekas nesirgo ponybës manija ir taiklios þemieèio P. Bugailiðkio pateiktos charakte- ir visi, kas tik buvo susipratæs, lietuviai susieidavo prie ristikos: „P. Matulionis – kupiðkënas, valstietis, ið bûdo ir bendro darbo“87. O jaunesnysis Matulionio kolega J. Vi- kalbos tikras liaudies sûnus, neiðsiþadëjæs savo tarmës, leiðis akcentuoja: „Minëtinas jo darbas, verbuojant lietuviø aukðto rango valdininkas, girininkas specialistas, labai naujus ðalininkus ið tarpo sulenkëjusiø, vedant rengia- vertinamas valdþios sferose, be to, ávairiø oficialiø ástaigø muose slaptuose pasitarimuose ginèus dëlei lietuvybës. bei organizacijø (þuvivaisos, technikos, smulkiosios pra- Povilas Matulionis buvo tuomet stipriausiu àþuolu tuose monës) veiklus narys, daþniausiai sekretorius, visuomet ginèuose, kaip mokàs gerai lietuviø kalbà, nes tie pirmieji atsiliepdavæs ávairiais klausimais spaudoje kaip geras re- mûsø apaðtalai, kaip prof. Nonevièius, Donatas Mali- ferentas ar ðiaip iniciatorius. Jo paprastumas su þmonëmis, nauskas, d-ras Fedoravièius ir net d-ras Domaðevièius mokëjimas dalykiðkai, konkreèiai spræsti reikalus këlë jo nemokëjo gerai tos jø branginamos lietuviø kalbos, o autoritetà ir pasitikëjimà juo, nepaisant staèiokiðko bû- Povilas Matulionis domëjosi ir lietuviø dainomis, ir pa- do ir keistos iðvaizdos (beformë barzda) ir nelabai tin- sakomis, rinko þodynëlá mûsø augalø. Tai buvo jau autoritetas ir mokëjo tà autoritetà palaikyti. <…> Jis Povilo ir Marijos Matulioniø vaikai. Apie 1903–1904. LNBR neieðkojo populiariðkumo, daþniausiai stengësi uþsilikti kur paunksny, bet visuose pasitarimuose, prie visø su- manymø ar ginèø mes, jau vëliau atvykæ Vilniun, mëgome prisiklausyti jo þodþiams: kaip kuomet jie, mums jau- nesniesiems, nepatikdavo, tarsi buvo perdaug „nepir- meiviðki“, tariant anø laikø terminologija, bet ið esmës visados buvo teisingi, atatinkà mûsø tautos garbei ir rei- kalams. Todël nors nepatikdavo, bet faktinai daþniausiai padarydavome taip, kaip jis patardavo“88. Taigi P. Matulionis, be jokios abejonës, buvo viena ið iðkiliausiø lietuviø visuomenës figûrø Vilniuje nacionalinio iðsivadavimo laikotarpiu. Tas Matulionio gyven- tas laikas – savotiðkas Sàjûdþio epochos, kurià beveik po ðimto metø teko iðgyventi jau mûsø kartai, atitik- muo. Pripaþinkime, tada, 1988-aisiais (o ir vëliau), taipogi bûta begalinio susitelkimo, daugybës atkaklaus darbo neskaièiuojant valandø, dràsiø ir neordinariø þings- niø, pasiaukojimo siekiant uþsibrëþto tikslo. Kai pagrindiniai dalykai buvo pasiekti, veikla tarsi iðsisklai- dë, neliko entuziazmo, ásivieðpatavo sumiðimas… Taip ir praëjus vos deðimtmeèiui nuo Ðv. Mikalojaus baþnyèios atgavimo spaudoje buvo liûdnai konstatuota: „Ðiandien mûsø daugiau kelis kartus nei prieð deðimtá metø; tuomet buvo tik saujelë susipratusiø þmoniø, ðiandien gi mûsø visas bûrys. Tik ar padarome tiek savo daugumu, kiek anie áveikdavo padaryti savo vienybe?“89 Argi ðis klausimas neaktualus ir mûsø dienomis, pra- slinkus jau dviem deðimtmeèiams nuo 1988–1991-øjø?

KUPIÐKIS 2010 /8 45 tëviðkënai

Ðaltiniai: 48 Viltis, 1911 01 26. Nr.10. 49 Miknys R. Min. veik. P.60. 1 Lietuvos albumas, K., 1921. P.359. 50 Petronis J. Min. veik. P.118. 2 Bortkevièienë F. Povilà Matulioná atsiminus // Lietuvos þinios, 1932 03 23. 51 Vilniaus lietuviø ðelpimosi draugijos jubiliejus // Vairas, 1914. Nr.6. P.17. 3 Mûsø girios, 1933. Nr.2. P.141. 52 Merkys V. Nelegalioji lietuviø spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 4 Bortkevièienë F. Min. veik. m.). V., 1978. P.255; LVIA. F.378. BS.1902 m. B.207. L.113–114. 5 Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje: 1900–1918. K., 1940. P.5; Butënas J. 53 Varpas. 1904. Nr.6. P.81–82. Gyvenusi kitiems. K., 1993. P. 20–21. 54 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. F.1–F.186.L.3. 6 Kai kurie ið dvyliktuko jau yra saulaukæ solidþiø monografijø: Petronis 55 Viltis, 1909 07 08(21). J. Petras Vileiðis. V., 1992; Anièas J. Petras Vileiðis. 1851–1926. V., 2001; Anièas 56 Vilniaus þinios, 1908. Nr.26. J. Jonas Vileiðis. 1872–1942. Gyvenimo ir veiklos bruoþai. V., 1995; Anièas J. 57 Vilniaus þinios, 1908. Nr.36. Antanas ir Emilija Vileiðiai. V., 1999; Kuèys A. Vileiðiai. Trijø broliø darbai 58 Viltis, 1909 07 08(21). tautai. Èikaga, 1993; Lopata R. Nepriklausomybës akto signataras Donatas 59 Maknys V. Lietuviø teatro raidos bruoþai. V., 1972. P.114. Malinauskas. Trakai-Vilnius, 1997. Keletas nedideliø knygeliø yra skirta ir P. 60 Landsbergis-Þemkalnis G. Raðtai. V., 1972. P.298, 307. Matulioniui: Áþymus lietuviø miðkininkas – prof. Povilas Matulionis. V., 1957; 61 Ten pat. P.183–184. Rukuiþa A. Povilas Matulionis: gyvenimas ir darbai. Èikaga. 1960; Nepaþástamas 62 Taèiau ryðiø su vaidintojø kuopa jis nenutraukë. Ádomi yra informacija Povilas Matulionis. Literatas, publicistas, kultûrininkas. Utena, 2000. „Vilniaus þiniose“ 1906. Nr.263, kur raðoma, kad gráþæs ið Suomijos kuopos 7 Lietuviðkoji enciklopedija. T. 1, K., 1933. P.394. pirmininkas P. Matulionis praneðë, kad vaþinëdamas po Suomijà „atradæs 8 Lietuviðkoji enciklopedija. T. 6, K., 1937. P.1205–1211. pas karelus tikràsias senovës lietuviø kankles. P. Matulionis sakæsi iðmokæs 9 N-s [E. Nonevièius]. Vilniaus lietuviø ratelio ásteigimo trumpa apþvalga jau ant jø ðiek tiek grieþti ir, nusipirkæs, atveþæs jas èia á Vilniø. Minëtosios ir jo vieðo pasirodymo 30 metø sukaktis gruodþio mën. 24 d. (1898–1928) // kanklës esà ant pusantros oktavos, bet dabar p. Matulionis, atveþæs jas Vilniun, Lietuvos aidas. 1928 12 29. Nr.269; Matulionis P. Elijoðiui Nonevièiui mirus // padavæs jas vienam muzikaliðkø intrumentø meisteriui restauruoti. Kanklës Lietuvos þinios. 1931 08 03. Nr.173. dabar bus restauruotos ir bus ne ant pusantros, bet net pustreèios oktavos. 10 A. a. Valentinas Urbanavièius // Lietuvos aidas. 1929 11 04. Nr.251. Senàsias gi, atveþtàsias ið Suomijos, kankles p. P. Matulionis, kaip atmintá, 11 Anièas J. Petras Vileiðis..., P.573. þadëjo paaukoti Vilniaus lietuviø savitarpinës paðalpos draugijos vaidintojø- 12 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. F.1–F.186.L.2. dainininkø kuopai“. 13 VLE. T.XIV. V., 2008. p.155; Lopata R. Min. veik. 63 Viltis, 1911 01 26 (02 08). Nr.10 14 Viltis, 1911 01 26. Nr.10. 64 Viltis, 1911 01 19 (02 01). Nr.7 15 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. F.1–F.186.L.2. 65 1906 m. liepos 9 d. Matulionis paskelbë, kad Vilniaus þuvininkø draugijos 16 Ten pat. yra siunèiamas á parodà Suomijoje, o kartu su ðia kelione „supuola mano 17 Vileiðis J. Dvylika Vilniaus apaðtalø // Knygneðys. K., 1938. T.1. P.294– pasiuntimas nuo Giriø Departamento, kuris paveda man apie Petrozavodskà 295; Vileiðis J. Ið atsiminimø apie slaptà knygø gabenimà á Vilniø // Knygneðys, Olonecko gubernijos atskirti Vidlicos fabrikai, iðdirbanèiai ið balø rûdos geleþá t.1, leid.3, V., 1992. P.319–320; Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.128. (Putilovo fabrika), miðko plotà dël angliø, kuro ir medegos, reikalingø fabrikai. 18 Vileiðis J. Prof. Pov. Matulioniui mirus // Lietuvos þinios, 1932 03 16. Man bus uþduota apskaityti, kiek kasmet fabrikai reikës ávairios medegos ir að 19 Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje..., P.5; Butënas J. Gyvenusi kitiems..., su kamarnikais turësiu, iðpaþinæs miðkà, atskirti ið valdþios giriø tiek miðko, kad P.20–21. vienoje vietoje já kertant, o kitoje auginant, aprûpinèiau amþinai arba nors per 20 Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.128–129. 100 metø fabrikos reikalus. Tas plotas girios apims 20 ar 30 tûkstanèiø deðimtiniø 21 N-s [E. Nonevièius]. Vilniaus lietuviø ratelio ásteigimo trumpa apþvalga... ir turës bûti suþinotas ir apribotas per 2–3 mënesius. Per tà laikà pirmininka- 22 B[ortkevièienë] F. Prieðkariniø lietuviø geguþiniø prasmë // Lietuvos vimas Vilniaus Savitarpinës paðalpos pereis nuo manæs prie D-ro A. Vileiðio, þinios, 1934 07 18. kuriam tas vargas yra gerai þinomas“ [Vilniaus þinios, 1906. Nr.149]. 23 Miknys R. Lietuvos demokratø partija 1902–1915 metais. Lietuviø 66 Vilniaus lietuviø ðelpimosi draugijos jubiliejus // Vairas, 1914. Nr.6. P.19. atgimimo istorijos studijos. V., 1995. P.173. 67 Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje..., P.158. 24 Ten pat. P. 26. 68 Motieka E. Didysis Vilniaus Seimas.V., 2005. P. 59; Miknys R. Min. 25 Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m. V., veik. P. 48; Vilnietis [P. Matulionis]. Vilniaus mieste tebësanèios lietuviam nema- 2006. p. 90–91; Tëvynës sargas, 1901. Nr.6–10. P.16. lonios liekanos // Vilniaus þinios. 1905. Nr.44 ir kt. 26 Kai kuriuose ðaltiniuose yra minima kita data: 1895 m. kovas [Lietuvið- 69 Motieka E. Min. veik. P.309. koji enciklopedija. T. 6. K., 1937. P.1207; Kraj, 1898. Nr.5]. 70 Staliûnas D. Vilniaus vyksupo E. Ropo pëdsakais (1903–1907) // Atgi- 27 Raðkauskas K. Kova dël lietuviø kalbos teisiø Vilniaus religiniame mimas ir katalikø baþnyèia. Lietuviø atgimimo istorijos studijos V., 1993. p.168. gyvenime // Darbai ir dienos. T.48, K., 2007, p. 26. 71 Bugailiðkis P. Min. veik. P.125. 28 L.G. K.Ð. [L. Gira, K. Ðaulys]. Kaip Vilnijos lietuviai vargo, kol iðgavo 72 Ten pat. P.142. ðv. Mikalojaus baþnyèià // Viltis, 1912 01 20. Nr.9. 73 Miknys R. Min. veik. P.60. 29 Raðkauskas K. Min. veik. P. 28. 74 Aleksandravièius E. Kulakauskas A. Carø valdþioje. XIX amþiaus Lie- 30 Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje..., p. 436; Raðkauskas tuva. V., 1996. P.296. K. Min. veik. P.21–42. 75 Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.151. 31 L.G. K.Ð. [L. Gira, K. Ðaulys]. Kaip Vilnijos lietuviai vargo... 76 Viltis. 1909 07 16. Nr. 82. 32 Ten pat. 77 Vilniaus þinios. 1906 04 02(15). 33 Ûkininkas. 1900. Nr.3 78 Butënas J. Gyvenusi kitiems..., P.70,75. 34 LVIA. F.419. Ap.4. B.7, L.9–10; Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus 79 Bugailiðkis P. Min. veik. P.148–149. vyskupijoje..., P.435. 80 Lietuviø enciklopedija, T.17. Bostonas, 1959. P.528. 35 Matulionis P. Kaip lietuviai spietësi Vilniuje. VUB. f.1–F.186.L.2. 81 Lietuvos albumas..., P.359. 36 L.G. ir K.Ð. [L. Gira, K. Ðaulys] Kaip Vilnijos lietuviai vargo…; Mûsø 82 P. Matulionio laiðkas J. Tumui-Vaiþgantui. 1903 10 01. VUB. F.1–F.186. kovos dël kalbos Vilniaus kraðto baþnyèiose. K., 1932. P.15. L.1–2. 37 Petronis J. Petras Vileiðis. V., 1992. P. 110. 83 Matulionis P. A. a. Antanas Markelis // Vilniaus þinios, 1906. Nr. 100; 38 Viltis, 1911. Nr.147. Povilas Matulionis. Kreivas ðûvis // Vilniaus þinios, 1906. Nr. 106. Tarp kitko 39 Dr. Jurgis Ðaulys apie Jonà Vileiðá // Varpas. 1982/1983. Nr.18. P.103. èia Matulionis raðë: „Kun. Ambraziejus jeigu ir yra kaltas uþ agitacijà, tat 40 Bugailiðkis P. Gyvenimo vieðkeliais. Ðiauliai, 1994. P.144. kaipo lietuvis ir demokratas ir daugiau nieko. Bet vyskupas bar. Roppas yra 41 Kuèys A. Min. veik. P.316–317. kaltas prieð lietuvius, kaipo aristokratas, kaipo kerðtingas þmogus ir kaipo 42 Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje..., P.7. uþgaunantis mano – katalikø baþnyèios pasekëjo jausmà“. 43 Èepënas P. Naujøjø laikø Lietuvos istorija. Chicago, 1977, T.1, P. 485; 84 Lietuvos albumas..., P.359. Anièas J. Jonas Vileiðis..., P.145–146. 85 Vilniaus þinios. 1907. Nr.21; Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus 44 Varpas, 1902. Nr.1; Maknickas V. Gabrielius Landsbergis-Þemkalnis vyskupijoje..., P. 106–107. // Darbai ir dienos. 1936. T.5. P.99–100; Butënas J. Lietuviø teatras Vilniuje.., 86 Bugailiðkis P. Min. veik. P.151–152. P.7–8; Kuèys A. Min. veik. P.318. 87 Bortkevièienë F. Min. veik. 45 Butënas J. Gyvenusi kitiems..., P.20–21. 88 Vileiðis J. Prof. Pov. Matulioniui mirus // Lietuvos þinios, 1932 03 16. 46 Nepaþástamas Povilas Matulionis. Kupiðkis, 2000. P.16. 89 Viltis, 1911 Nr.147. 47 Kuèys A. Min. veik. P.318.

46 KUPIÐKIS 2010 /8 tëviðkënai

Teofilis ÈIURLYS MANO MOKYTOJAS IR BIÈIULIS VLADAS JUSIUS

Prieð 100 metø, 1910-øjø liepos 23 d., sius darbo metus surinko jaunø, ener- Ðumacke, Azerbaidþane, gimë þymus gy- gingø veterinarijos gydytojø – dëstytojø vulininkystës specialistas, veterinarijos gy- kolektyvà. Moksleiviø uþteko, nes á pir- dytojas, pedagogas Vladas Jusius. Jo tëvas muosius kursus priëmë ávairaus amþiaus Kazys Jusius, gimæs Gindviliuose, tarnau- ir skirtingo iðsilavinimo moksleivius, damas carinës Rusijos kariuomenëje ágijo kurie parengiamojoje klasëje per me- veterinarijos felèerio specialybæ. Baigæs tus laiko buvo paruoðiami iki progim- karinæ tarnybà gavo darbà Azerbaidþane. nazijos lygio. Dar prieð kariuomenæ gimtuosiuose Gind- Að, gimæs ir augæs Gindviliø kaime, viliuose jis buvo nusiþiûrëjæs merginà, vie- gerai paþinojau Vladà Jusiø. Jis nuolatos nà ið trijø seserø, apie kurias kaimo kup- atvaþiuodavo pas savo tëvus, buvo labai letuose dainuota: „èianai gyvena tos uþku- mëgstamas visø kaimo þmoniø ir ypaè rinës, visø Gindviliø jos iðgirtinës“. Po ves- jaunimo. Daþnai lankydavosi mûsø na- tuviø pora iðvaþiavo á Azerbaidþanà, kur muose, o kaimo jaunimas jo atvykimo jiems ir gimë sûnus Vladas. Vëliau Jusiai proga ruoðdavo linksmas vakaruðkas, persikëlë á Pavolgá, kur Jakaterinðtate Vla- Vladas Jusius. Apie 1960 kuriose labai graþiai dainuodavo, klau- das lankë pradþios mokyklà. 1923 m. Ka- sydavosi ádomiø Vlado kalbø. Að ir dar zys Jusius su ðeima gráþo á tëviðkæ, su broliu Mykolu pasida- keturi kupiðkënai, 1946–øjø rudená ástojæ á technikumà, lijo valakà þemës, pasistatë trobesius ir toje graþioje sodybo- jutome direktoriaus globà. Bet tos globos uþteko ne tik je pragyveno visà amþiø teikdamas veterinarinæ pagalbà ap- mums, bet ir visiems technikumo moksleiviams ir dësty- linkiniø ûkininkø gyvuliams. Sanitaru dirbo ir kolûkiø laikais. tojams. Daug energijos, darbo ir sumanumo Vladas Jusius Iki 1932 metø Vladas dirbo ávairius þemës ûkio darbus atidavë organizuodamas, kurdamas veterinarijos techni- tëvø ûkyje, ið kur buvo paðauktas karo tarnybon. Èia baigë kumà, o turëdamas prigimtinæ kalbos dovanà, graþiai, aiðkiai, veterinarijos felèeriø puskarininkiø mokyklà ir buvo paskirtas suprantamai, ádomiai dëstë vidaus ligas, vadovavo prak- puskarininkiu Karo veterinarijos valdybon. Tuo metu valdybai tiniams uþsiëmimams veterinarijos klinikose. Þinias tikrin- vadovavo pulkininkas, veterinarijos gydytojas Maðanauskas, davo labai atidþiai, bet gerø paþymiø negailëdavo. Buvo kuris, Vlado Jusiaus pasakojimu, patarë jam toliau mokytis. sukurti moksleiviðki kupletai: „vidaus ligas þinoti, kur karvës Patarimo paklausë ne jis vienas, o ir dar keli valdybos pus- giminë; maþiau kaip tris statyti, didþiausia nuodëmë“. Nors karininkiai, kurie dirbdami valdyboje baigë Lietuvos mokytojø laikai buvo labai sunkûs ir sudëtingi, vëliau Vladas Jusius profesinës sàjungos suaugusiøjø gimnazijà Kaune 1937 m. ir Gruzdþiø laikotarpá prisimindavo kaip patá produktyviausià ástojo á Lietuvos veterinarijos akademijà. 1940 m. iðëjæs ið ir maloniausià savo gyvenimo etapà. kariuomenës Vladas tæsë mokslus akademijoje. Vokieèiø Pokario metais tuometinë Kupiðkio valdþia surasdavo okupacijos metais uþ neva pataikavimà bolðevikams kuriam visokiø priekabiø, matydavo, kas bûta ar nebûta. Ðios bëdos laikui ið akademijos buvo paðalintas ir trumpai dirbo Veteri- neaplenkë ir manæs. Tik Vlado Jusiaus dëka ne tik baigiau narijos departamente veterinarijos techniku. Vëliau á akade- technikumà, bet ir ástojau á Lietuvos veterinarijos akademijà. mijà gráþo ir 1943 m. jà baigë Vlado Jusiaus palaiminimas ágydamas veterinarijos gy- Vladas Jusius su þmona Brone ir sûnumi Gintaru. Apie 1965 lydëjo mane visà gyvenimà. dytojo kvalifikacijà. Dirbo Daug Gruzdþiø veterinarijos Erþvilke, Tauragës apskrityje, technikumo absolventø labai o nuo 1945 iki 1955 m. buvo graþiai atsiliepia apie jo di- Gruzdþiø veterinarijos techni- rektoriø Vladà Jusiø, atsimena kumo direktorius. Sunku ási- ið jo ágytas þinias, iðgirstus gerus vaizduoti, kaip po karo atrodë patarimus, pamokymus gyve- ðis technikumas: ûkis iðdras- nimui, ðiltus prisilietimus, uþde- kytas, þemaitukø veislinis þir- dant rankà ant peties (ko dabar gynas iðveþtas á Vokietijà, pa- labai trûksta mokyklose). Bû- statai apleisti, sugriauti. Direk- damas geras organizatorius, toriui teko sunkus ir atsakin- Vladas Jusius subûrë kûrybingà gas darbas surasti ne tik dës- stiprø dëstytojø kolektyvà. Ðià tytojø, specialistø, bet ir darbð- stiprybæ kolektyvas saugojo ir èiø darbininkø. Neiðsigando puoselëjo, papildë savo graþiais ðio iððûkio ir jau per pirmuo- darbais iki pat technikumo

KUPIÐKIS 2010 /8 47 tëviðkënai panaikinimo, nes palikti gero þmogaus geri darbai turi ið- liekamàjà vertæ. Vladas Jusius buvo labai plaèios erudicijos þmogus. Kartà mes traukiniu vaþiavome á savuosius Gindvilius. Kupiðká pasiekëme apie penktà valandà ryto. Sutarëme abu 15 km eiti pësèiomis. Rytas buvo graþus, bet ðaltokas, apie – 10oC. Kupiðkënas – sukilëlis, Dangus pilnas þvaigþdþiø ir á jas nebuvo galima neatkreipti pirmasis Argentinos miesto Sarmiento gyventojas dëmesio. Vlado aiðkinimas apie þvaigþdes, jø prigimtá, judëjimà, ðviesà trijø valandø kelionæ pavertë malonumu. Labai mëgo arklius, apie juos galëjo pasakoti iðtisas Pranas Juozas ÞILINSKAS valandas. Gerai nusimanë augalø pasaulyje. Svarbiausia, kad bendraudamas su þmonëmis labai greitai tapdavo savas. Jis mylëjo þmones ir þmonës já mylëjo. Niekada nepamirðo savo Domëtis pirmaisiais lietuviø emigrantais á Argentinà mokiniø. Jais domëjosi ir didþiavosi. Mano nuomone, jo mane paskatino tëvø pasakojimai apie tolimà kraðtà – gyvenimo kredo buvo jauno þmogaus mokymas. Argentinà ir jos pietuose plytinèià maþai þinomà Pata- 1956 m. V. Jusius buvo iðrinktas Ðiauliø rajono vykdomojo gonijos þemæ. komiteto pirmininku. Ðios pareigos darbðtø, sàþiningà, kruopðtø, teisingà þmogø nuvylë. Po trejø metø jis ákûrë Taip jau sutvarkë gyvenimas, kad ið Totoriø kaimo, Ðiauliø valstybinæ veislininkystës stotá ir joje dirbo direktoriumi esanèio netoli Skapiðkio, Juozo ir Elþbietos Þilinskø iki 1971 m. Ðiuo laikotarpiu Vladà Jusiø paþinojæs habil. dr. septyniø vaikø ðeimos á tà tolimà ðalá kaþkieno pavilioti A.Peèiukënas, prisimena: iðvyko du sûnûs, ið pradþiø Dominykas, vëliau, 1928 m., Su Vladu Jusiumi artimiau susipaþinau nuo 1959 m. vidurio Pranas. Aðtuoniolikos metø jaunuoliai vienas paskui kità iki 1961 m. pavasario dirbdamas Ðiauliø þemës ûkio gyvuliø perplaukë Atlanto vandenynà ir sunkiai keliaudami atsi- veislinio darbo ir dirbtinio apsëklinimo stotyje. Dirbti ðioje stotyje dûrë Patagonijoje, nes èia reikëjo darbo rankø – buvo vyr. zootechniku atëjau pakviestas Vlado Jusiaus, kuris joje dirbo atrasti didþiuliai naftos, juodojo aukso, telkiniai, kurios direktoriumi. Prieð ateidamas dirbti á ðià stotá buvau girdëjæs reikëjo eksploatuoti. Bet apie tai vëliau. Viename to meto apie V.Jusiø vienà kità neigiamà atsiliepimà. Dirbdamas Lietuvos laikraðtyje buvo paskelbtas laiðkas, kuriame ásitikinau, kad neigiami atsiliepimai buvo ið þmoniø, kurie patys raðoma, kad Argentinoje yra keli lietuviai, kurie tyèia nelabai mëgo gerai atlikti savo pareigas. Vl. Jusius buvo aukðtos inteligencijos þmogus, plataus iðsilavinimo ir puikus savos spe- vilioja þmones á ðià „palaimos“ ðalá: „vienas nuo Kupiðkio, cialybës þinovas. Aukðto lygio bendraþmogiðkøjø moraliniø sa- kuris prisiskolino nuo daugelio parsiuntë apie pora ðimtø vybiø þmogus: labai darbðtus ir pareigingas, punktualus, pagrástai pesø Kupiðkin, tyèia iðgirdamas Argentinà“. Toliau tame reiklus, teisingas, humaniðkas pavaldiniams, skatinantis kiek- laiðke raðoma, kad „Dëlei to, esà, dauguma apie Kupiðká vienà darbuotojà siekti galimai geresniø tarnybiniø ir asmeniniø skubina iðparduoti savo turtà, þemæ ir rengiasi keliauti pasiekimø. Kiekvienà reikalà spræsdavo já visapusiðkai ap- èia „laimës“ ieðkoti. Èia, þinoma, atkeliavæs ne vienas svarstæs. Nuostabus oratorius, labai komunikabilus, neþiûrint já prakeiks. Ðiais laikais èia darbai gana blogai eina, kasdieniniø rûpesèiø ir pasitaikanèiø nesklandumø, visuomet Lietuviø èia daþnai atkeliauja, bet visi labai iðsiskirstæ. geros nuotaikos.Su pagarba ir pasididþiavimu kalbëdavo apie Keliai blogi, susineðimas sunkus. Að neturiu èia jokiø tuos Gruzdþiø þemës ûkio technikumo mokinius – veterinarijos artimø draugø, kad ir uþklysta kartais, tai vël iðkeliauja felèerius, kurie nesitenkino ágytu spec.viduriniu iðsilavinimu ir toliau darbo ieðkoti. Að esu vienui vienas. Labai liûdnas, toliau studijavo LVA bei tapo mokslo darbuotojais. Gerai prisimenu jo pasakojimà apie savo paties mokslà. Kai nëra su kuom në pasikalbëti.“ Taigi ið tikrøjø emigranto po keletos pradiniø bendrojo mokslo klasiø jam, paaugliui, laukë tik tokia dalia. nusibodo mokytis, jisai vienà dienà pareiðkë tëvams, kad nuo Kas ta Argentina, kuri vienus liûdino, o kitus galbût rugsëjo 1 d. nebesimokys... Tëvai á jo pasisakymà reagavo labai þavëjo ar þavi? ramiai ir nieko jam nepasakë. Sekantá rytà, kai jis dar visada Dabar Argentinos Respublika yra antra pagal dydá miegodavæs iki pusryèiø, tëvas paþadino tik patekëjus saulei Pietø Amerikos valstybë, ið rytø jà supa Atlanto vande- ir iðleido á laukà akëti sudygusiø bulviø. Ir taip kasryt vis nynas, ið vakarø – Andø kalnynas. Jos kaimynës: Urug- atsirasdavo naujø ûkio darbø. Rudeniop jis jau pats pradëjo vajus, Brazilija, Paragvajus, Bolivija ir Èilë. Argentinos praðyti tëvà, kad leistø toliau mokytis. plotas – 2 766 890 km²: ið rytø á vakarus driekiasi 1400 Apie Vladà Jusiø galima ir reikia su didþiausia pagarba ir km, ið ðiaurës á pietus – apie 3700 km, todël klimatas dëkingumu pasakyti, kad tai buvo þmogus ið didþiosios raidës. nuo tropinio iki subantarktinio. Argentina skirstoma á 1971-aisiais iðëjæs á pensijà Vladas dar dvejus metus dirbo tris dalis: kalnø juostà pagal Èilës sienà, derlingas vidurio Ðiauliø rajono kolûkyje veterinarijos gydytoju, o nuo 1974 m. iki mirties – Ðiauliø valstybinëje draudimo inspekcijoje. Uþ lygumas – pampas ir pietinæ sausringà ir ðaltà Patagonijà. sàþiningà darbà ir aktyvià visuomeninæ veiklà apdovanotas Valstybinë kalba – ispanø, nepriklausomybë nuo Ispa- medaliais ir LTSR AT Prezidiumo garbës raðtais. Mirë nijos paskelbta prieð 200 metø – 1810 m. geguþës 25 d. Vladas Jusius 1982 m. liepos 14 d., palaidotas Ðiauliuose, Sostinë ir didþiausias valstybës miestas – Buenos Aires Ginkûnø kapinëse. (13 mln. gyventojø). Politinë sistema – federacinë prezi- 48 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje dentinë demokratinë respublika. Da- parduoti anglams. Bet valdþia jam bar Argentina ekonomiðkai iðsivysèiusi neleido to padaryti ir visà iðaugintà þemës ûkio ir industrinë ðalis, turinti derliø konfiskavo. Vëliau caras Alek- daug naudingø iðkasenø ir energetiniø sandras II sukilimo dalyvius atleido ið iðtekliø. tremties. Daugelis, tarp jø ir Izidorius, Kaip atsirado ði ðalis? Jà per ðimt- gráþo á savo tëvynæ. Tik Lietuvoje jis meèius kûrë: vietos gyventojai – ávairiø neuþsibuvo. genèiø indënai, ispanø kolonistø pali- Kadangi jau buvo naðlys, tai dukrai kuonys ir emigrantai ið Europos ðaliø, ir sûnui Justinui3 paliko savo þemæ ir daugiausia ispanai ir italai. Pagrindinë iðvyko ieðkoti vietos, kur galima laisvai dalis emigrantø á Argentinà atvyko gyventi. Keliavo po Europà, atvyko á XIX amþiaus pabaigoje ir XX amþiuje, Briuselá (Belgija), kur já priglaudë ku- tarp jø buvo ir lietuviø. Apie vienà lie- nigas Dominykas Palionis-Pëþa – ku- tuviø ðeimà, kilusià ið Kupiðkio ir pali- piðkënas, taipogi buvæs sukilëlis. Palio- kusià nemaþà pëdsakà Patagonijoje, ir Izidorius Ðlapelis. Pieðinys ið nis-Pëþa ir padëjo iðvykti á Jungtines norisi papasakoti. Sarmiento bibliotekos rinkiniø Amerikos Valstijas. 1888 m. sausio 6 d. Ëjo 1863 metai. Lietuvà valdë Rusijos imperijos vie- Izidorius Ðlapelis iðplaukë ið Hamburgo (Vokietija) tininkai, visur buvo diegiama rusiðka tvarka. Priespauda laivu, kuris per Liverpulá (Didþioji Britanija) plaukë á buvo dar sustiprëjusi po 1831 m. sukilimo numalðinimo, Amerikà. Tuo metu jam jau turëjo bûti 58 m. (kelionës taèiau laisvës idëjos vis dar gyvavo þmoniø atmintyje. dokumente raðo, kad 56 m.). Ðiaurës Amerikoje Izi- Prasidëjæs sukilimas Lenkijos þemëse netruko persimesti doriui nepatiko þemë, klimatas, kalba, be to, buvo labai á Lietuvà. Bajorai, smulkieji dvarininkai, kartu su jais sunku atsikviesti ðeimà, todël nutarë keliauti toliau á miestieèiai ir valstieèiai, paveikti laisvës siekiø, vël pakilo pietus, link Argentinos. Apvaþiavo ðiaurines Argentinos á kovà dël laisvës. Deja, ir ði kova vël buvo pralaimëta. provincijas (Èako, Formosa, Korientes, Tukuman), ga- Sukilimo dalyviai ir aktyvûs rëmëjai buvo kariami, ðau- lutinai apsistojo Entre Rios provincijoje, Gualeguayèø4 domi, tremiami ir pan. miestelyje, pas miestelio administratoriø. Ðis miestelis Prieð Rusijos caro vykdomà politikà aktyviai prie- yra prie Gualeguayèø (arba Urugvajaus) upës, ski- ðinosi ir kupiðkënai broliai Ðlapeliai. rianèios Argentinà ir Urugvajø. Aleksandras Ðlapelis1 buvo baigæs Ukmergës gimna- Ið èia Izidorius vis raðë laiðkus savo sûnui Justinui á zijà, bet jam, kaip caro valdþiai neiðtikimam, buvo ið- Lietuvà, kvietë parduoti savo turtà ir vykti su savo ðeima duotas atestatas be teisës stoti á aukðtàjà mokyklà, todël á Argentinà. Jis raðë, kad èia jie ras laisvæ, þemës ir duo- teko gráþti namo. Ûkininkauti jis nemokëjo, todël tëvai nos. Ne taip lengva buvo pasiryþti ir iðvykti ið Lietuvos. Skapiðkio miestelyje Aleksandrui nupirko þemës sklypà, Justinas buvo vedæs Salomëjà Gurklytæ, su kuria turëjo pastatë namà ir kalvæ. Taip jis tapo kalviu, netrukus vedë, aðtuonis vaikus. Ne visi vaikai iðgyveno, kai kuriuos susilaukë vaikø. 1863 m. sukilimui nepavykus, Skapiðkio pakirto ligos. Mirus pirmai þmonai, 1893 m. vedë Zofijà apylinkëse siautë baudþiamieji kazokø bûriai. Kadangi Jankauskaitæ, su kuria Lietuvoje susilaukë dviejø vaikø. Aleksandro namas buvo erdvus, jame kartais apsistoda- Visgi þemes, kurias jam paliko tëvas, 42 metø sulaukæs vo kazokai. Norëdamas kazokams pakenkti, Aleksan- Justinas pardavë ir, atsisveikinæs visam laikui su seserimi, dras naktimis iðkaitindavo þaizdre kazokø kardus, kad kartu su þmona Zofija, su pirmos santuokos vaikais Vik- ðie netektø kietumo ir bûtø trapûs, greit lûþtø. Be to, toru, Juozu, Paulina ir Jonu ir su antros santuokos sû- gadindavo arkliø pakinktus, sulankstydavo balnø kilpas numi Kazimieru patraukë á Argentinà pas tëvà Izidoriø ir kitokiø negeroviø sugalvodavo. Taigi taip trukdydavo Ðlapelá. 1895 m. Justinas Ðlapelis atplaukë á Buenos Aires. baudþiamiesiems kazokø þygiams. Kai kazokai susekë, Visa jo ðeima apsigyveno Entre Rios provincijoje, kur kas jiems kenkia, Aleksandrà iki gyvos galvos iðtrëmë á gyveno tëvas, ir pradëjo ûkininkauti. Èia gimë dar trys Sibirà, netoli Tomsko. Aleksandras Ðlapelis á Lietuvà ne- Justino vaikai: Buenaventura, Paulo ir Ignacio, o dar gráþo, vëliau gyveno ir mirë Saratovo srities Èiornaja vëliau Izidorius ir Justa. Padina kaime, kurá ákûrë 1863 m. sukilimo dalyviø ið Izidorius Ðlapelis buvo susitikæs su Argentinos pre- Lietuvos tremtiniø ðeimos. zidentu Nikolas Aveljaneda5, kuris jam pasakojo, kad Aleksandro brolis Izidorius Ðlapelis2 uþ dalyvavimà Argentinos pietuose yra indënø teuelèiø6 gyvenamø þe- mûðiuose su caro kariuomene buvo suimtas ir pirmu miø. Ðios þemës vadinamos Patagonija ir norima jas ko- etapu iðveþtas á Pskovà, vëliau á Archangelskà. Ið èia lonizuoti, nes bijoma, kad èilieèiø kariuomenë gali uþ- 1868 m. birþelio 21 d. 25-eriems metams iðtremtas á Si- imti ðià teritorijà. Tuometinë ir vëlesnë Argentinos val- birà. Ten augino kvieèius, vienais metais gavo nemaþà dþia nuolatos stengësi apgyvendinti pietines teritorijas, derliø ir norëjo já uþ pusæ milijono tuometiniø rubliø tuo tikslu ten buvo siunèiama net kariuomenë, þiauriai

KUPIÐKIS 2010 /8 49 iðkupiðkënai archyvø pasaulyje slopinusi kai kuriø indënø genèiø pasi- prieðinimà. Neramios sielos þmogui Izidoriui Ðla- peliui bûtent ðios þinios nedavë ramybës, be to, pavargo nuo upës, nuo uodø, todël nutarë palikti Entre Rios provincijà ir ieðkoti naujos geresnës vietos, apie kurià anksèiau pasakojo prezidentas Aveljaneda. Vyko á Buenos Aires, susitiko su valdþios atstovais, teiravosi ir ieðkojo galimybiø vykti kolonizuoti naujø pietiniø teritorijø. Kaip tik tuo metu (1897 m. liepos 21 d.) Argentinos prezidentas Cho- se Evaristo Uriburu7 pasiraðë dekretà Nr. Patagonijos indënai 12.161, kuriuo ákûrë vadinamàjà Kolonijà Pastoril de Sarmiento8. Tai ir tapo Izidoriaus Ðlapelio miento. Ið Madryno prasidëjo sunki kelionë iðsvajotos svajoniø þeme. Uþsidegæs mintimi, kad laimës reikia þemës link. Pirmiausia Izidorius Ðlapelis su anûku Juozu ieðkoti pietinëje Argentinos dalyje, Patagonijoje, átiki- iðvyko á tuometiná Èubut provincijos centrà Rawsonà14. nëjo ir visà ðeimà ten vykti. Tuo tikslu jis kreipësi á Èia kreipësi á provincijos gubernatoriø, jam pateikë ge- Argentinos prezidentà generolà Chulio Argentino Rokà9, nerolo Roka rekomendacijas, kad kur bebûtø jiems kuris jam ir jo ðeimai paþadëjo visokeriopà, netgi pi- turëtø bûti suteikta reikiama pagalba. Po trijø dienø niginæ, paramà vykstant á Patagonijà. Tada buvo daug gubernatorius Izidoriui ir jo anûkui davë tris arklius, du pasakojama apie indënø þiaurumus, todël jø labai bijo- balnus, lietpalèius, maisto ir visa, kas reikalinga ilgai ta. Vienintelis ið ðeimos, kuris pasiryþo lydëti Izidoriø, kelionei. Á ðià kelionæ link bûsimos gyvenamosios vietos buvo anûkas Juozas. Taigi abu iðplaukë laivu „1 de iðvyko 1898-øjø sausio mënesá, kai Pietø Argentinoje Mayo“10 ir atvyko á Madrynà11. yra vasara. Pirmiausia apsistojæ Trelew vietovëje Ðla- Èia Izidorius Ðlapelis, susitikæs su vietos guberna- peliai apsirûpino tolimesnei kelionei reikalingais daik- toriumi ir iðsiaiðkinæs padëtá, gráþo á Buenos Aires toliau tais. Kità dienà, pasiekæ Gaimano vietovæ, apsistojo pas tvarkyti reikalø ir ieðkoti leidimø apsigyvenimo vietai ponà Randel, kuris paaiðkino, kaip reikëtø pasiekti gauti. Anûkas Juozas liko Madryne ir dirbo pas vietiná Musters ir Colhue Huapi eþerus, t. y. vietovæ, kuri, kaip verslininkà Chuanà Feliksà Akostà, tiekusá galvijø mësà minëta, prezidento ásaku pavadinta Kolonija Pastoril de tuo metu ten esantiems jûros eskadros laivams. Po kurio Sarmiento. Jiems patarë joti pagal Rio Èiko15 upæ, kurià laiko Izidorius gráþo á Madrynà kartu su septyniomis ðei- indënai teuelèiai vadino Yakaman ir kuri iðtekëjo ið momis, tarp kuriø buvo gamtininkas Julius Germanas Colhue Huapi eþero. Bet ið pradþiø reikëjo pasiekti Kozlovskis, kilæs ið Latvijos, kuris iðsimokslinimà buvo vietà, kurioje Rio Èiko áteka á Rio Èubut16. Rio Èubut gavæs Sankt Peterburge ir dirbæs La Platos muziejuje12. upë teka tarp aukðtø rausvø akmeniniø uolø, pakrantëse Kozlovskis vyko á Andø priekalnes, á Valle Huemules apaugusiø karklais ir gluosniais. Labai reikëjo tausoti rinkti ir tyrinëti iðkasenø, vietiniø gamtos turtø13. arklius, nes jø laukë ilga (apie 500 km) ir sunki kelionë Izidorius Ðlapelis jau turëjo leidimà uþimti 625 ha upiø pakrantëmis ir vagomis, nelabai svetinga, neap- þemës prie eþerø Musters ir Colhue Huapi esanèiame gyvendinta teritorija. slënyje, naujoje ákurtoje Kolonijoje Pastoril de Sar- Keliaudami Rio Èubut slëniu pasiekë namus, kurio- Buenos Airiø uostas XIX a. II pusëje. To meto graviûra se su ðeima gyveno ponas Maiz, þmoniø vadinamas maragatu. Tais laikais ma- ragatais buvo vadinami pardavëjai-klajokliai, vieni pirmøjø ið Ispanijos kilæ Patagonijos apgyvendin- tojai, kurie ne tik par- duodavo, bet ir perveþda- vo prekes. Izidorius pa- pasakojo apie savo kelio- nës tikslà ir parodë Èubut provincijos gubernatoriaus rekomendaciná laið-

50 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje kà, taip pat Chuano Feliks Akostos ið Madryno laiðkà, veþamà jo broliui Segundui Akostai, kuris jau buvo á tas vietas nuvykæs. Kità dienà pradëjo kelionæ upiø vagomis, slëniais, dykumomis link galutinio tikslo. Keliaudami ið pradþiø matë maþai augmenijos, bet daug gyvûnø: guanakø (tam tikra lamos rûðis), didþiausiø Pietø Amerikos neskraidanèiø paukðèiø, vadinamø nandu, Patagonijos zuikiø, balandþiø, anèiø, lapiø. Vëliau gamta tapo dar skurdesnë. Po 18 dienø sunkios kelionës pasiekë Colhue Huapi eþero pakrantæ ir netrukus slëná, kuriame turëjo ásikurti tobuloji kolonija (Colonia ideal) – Sarmiento ganytojø kolonija (Colonia pastoril de Sarmiento)17. Toliau traukdami slëniu tarp eþerø ir Emigrantai ið Europos Buenos Airiø uoste. XX a. pradþia Senguero upës jie pasiekë vietà, kurioje buvo ásikûræs minëtasis ponas Segundas Akosta. Jam keliautojai prisistatë, perdavë brolio laiðkà ir parodë turimus Argentinos valdþios iðduotus dokumentus, suteikianèius teisæ apsigyventi ðioje teritorijoje. Ponas Segundas gyveno taip, kaip gyveno vietiniai indënai teuelèiai, tvarkin- goje ir ðvarioje palapinëje ið guanakø odos. Ponas Segun- das gyveno su vietiniø indënø vado Aiuekes (Aihueque) dukra. Ði moteris buvo apsirengusi drabuþiais, tinkamais jos visuomeninës padëties moterims ir pasipuoðusi stam- biais kalto sidabro papuoðalais. Atvykæs Izidorius Ðlapelis ir jo anûkas Juozas iðkart griebësi darbo ir ið molio bei þolës padarytø ir saulëje iðdþiovintø plytø pasistatë pirmàjá dviejø kambariø na- Pirmieji Sarmiento kolonistai mà. Stogas buvæs dengtas vietiniais augalais. Statyba statyti namus. Tik ávykdþius ðias sàlygas, þemë tampa buvusi baigta 1898 m. kovo mën. 19 d. Tai ir buvo pirma- gyventojo nuosavybe. Pasakojama, kad tais paèiais sis namas bûsimame Sarmiento mieste. Namo pabaig- (1898-aisiais) metais á èia su savo arkliais, veþimais, pa- tuvës linksmai atðvæstos su gausiomis vaiðëmis – buvo dargais atvyko ir apsigyveno 11 ðeimø, kurios kartu su iðkeptos dvi telyèios ir dvi jaunos kumelaitës. Pasako- trim indënø ðeimomis sudarë pirmàjà kolonistø grupæ. jama, kad dalyvavo daug þmoniø, daugiausia vietiniø in- Tø metø gruodyje ðiame slënyje jau gyveno 55 þmonës. dënø. Ðventëje atsitiktinai apsilankë ir pro ðalá keliavæs Kolonistø ðeimos gyveno kaip vietiniai indënai, kol þemë Karlas Amenginas, kuris keliavo po Patagonijà, ieðko- jiems iðaugino pirmuosius viltingus derlius, pasistatë pir- damas fosilijø18 savo broliui Florentinui Amenginui19, muosius namus. Taip buvo pradëta Kolonija Pastoril de garsiam Argentinos mokslininkui. Sarmiento, kuri vëliau tapo Sarmiento miestu. Teritorija, kurioje apsigy- Grupë pirmøjø Sarmiento gyventojø. Antras ið deðinës (su armonika) sëdi indënas Desiderio Torres. veno Ðlapeliai, buvo tyrinëta Nuotrauka ið Sarmiento D. Torres muziejaus Francisko Pietrobellio. Bûtent jis Èubut (Chubut) guberna- toriui buvo pateikæs patarimà, kad galima apgyvendinti teri- torijà, kurioje yra laukams drë- kinti reikalingo vandens, nes èia ið Andø priekalniø atiteka Sen- guero upë ir yra du dideli eþerai Musters ir Colhue Huapi. Todël Argentinos valdþia dalá 125 tûkstanèiø hektarø þemës ið- dalijo á 200 sklypø po 625 hek- tarus. Kiekvienas, gavæs tiek þemës, privalëjo auginti 200 aviø, dirbti 10 hektarø, pasi-

KUPIÐKIS 2010 /8 51 kupiðkënai pasaulyje Justino þmona „toje paèioje kama- raitëje“, kurioje mirë Izidorius Ðlape- Puerto Valdeso Madrynas lis, pagimdë sûnø, kurá, priplaukus pusiasalis Puerto Madrynà, senelio garbei pa- krikðtijo Izidoriumi. Trelevas Justino Ðlapelio ðeima pradëjo Ravsonas naujà gyvenimà Patagonijoje, tæsdama tëvo nelengvai pradëtà darbà. Ðlapeliø Rio Èubut ðeima nemaþai padarë ðio kraðto labui. Nors èia atvyko ir kitø tautø kolonistø, taèiau raðantieji Sarmiento miesto ar-

Rio Èiko ba Èubut provincijos istorijà visada mini, kad vieni ið pirmøjø ir kraðtui

Atlanto vandenynas nusipelniusiø þmoniø buvo lietuviai Rio Senguer Ðlapeliai, kilæ ið Kupiðkio kraðto. Musters eþ. Colhue Huapi eþ.

Ðv. Jurgio álanka Nuorodos: 1 Aleksandras Ðlapelis gimë Kupiðkio rajono Sarmiento Rekuèiø kaime 1814 m. liepos 19 d. 2 CHUBUT Komodoro Rivadavija Izidorius Ðlapelis gimë Kupiðkio rajono Re- kuèiø kaime 1830 geguþës 12 d., mirë 1901 m. lapkrièio SANTA CRUZ 9 d. laive, jûroje, Argentinoje, palaidotas Puerto Madryn. Jo þmona – Marijona Aleliûnaitë Ðlapelienë Izidoriaus Ðlapelio 1897–1898 m. kelionës á Sarmiento kolonijà marðrutas (1833–1888?) kilusi ið Kupiðkio, palaidota Paber- þiuose (?), Kupiðkio raj. Pirmi keleri gyvenimo metai Patagonijoje buvo at- 3 Justinas Ðlapelis gimë Kupiðkio rajono Paberþiø kaime 1854(3) m. geguþës 4 d., mirë, bûdamas 78 metø, Argentinoje, Chubut provincijoje, ðiaurûs ir vargingi. Reikëjo paruoðti þemæ, iðkasti drë- Sarmiento, 1931 rugpjûèio 24 d. kinimo kanalus, pasodinti tuopas laukams apsaugoti nuo 4 Gualeguaychu dabar Argentinos turistinis ir kurortinis miestas. vëjø. Pagaliau ir laikas darë savo, Izidoriaus energija ir 5 Nicolàs Avellaneda – Argentinos prezidentas 1874–1880. 6 Tehuelches – Pietø Argentinoje gyvenusi indënø klajokliø tauta, gyvenusi jëgos seko. Plaukdamas laivu „1 de Mayo“ 1901 m. lap- ið medþioklës ir vaisiø bei augalø rinkimo. krièio 9 d. jûroje Izidorius Ðlapelis, bûdamas 71 metø 7 José Evaristo Uriburu – Argentinos prezidentas 1895–1898 m. 8 Colonia Pastoril de Sarmiento (Sarmiento ganytojø kolonija), pava- amþiaus, mirë. Palaidotas Puerto Madryno mieste. Ar- dinta Argentinos prezidento Domingo Faustino Sarmiento garbei. D. F. gentinoje jis pragyveno 12 metø. Sarmiento (1811–1888) Argentinos prezidentu buvo nuo 1868 iki 1874 m. 9 Julio Argentino Roca – Argentinos prezidentas du kartus: 1880–1886 Po didelës nesëkmës, iðtikusios ûkininkaujanèius En- ir 1898–1904. Siekë karinëmis priemonëmis áveikti indënø pasiprieðinimà ir tre Rios provincijoje, kai visà derliø sunaikino sausra ir kolonizuoti jø gyvenamas teritorijas. Tai generolas, tuo metu turëjæs didelæ átakà Argentinos politiniame gyvenime. skëriai, Izidoriaus sûnus Justinas su ðeima pagaliau ryþosi 10 „1 de Mayo“ („Geguþës pirmoji“) laivas plaukiodavo rytine Argen- keliauti paskui tëvà ir sûnø – keltis á Patagonijà ir tæsti tinos pakrante iki Ugnies þemës. tëvo pradëtø darbø. Justinas tada á Lietuvà raðë „Argen- 11 Dabar ðis miestas yra vadinamas Puerto Madryn, jis buvo ákurtas 1865, kai atvyko 150 velsieèiø. Ðiuo metu jame gyvena apie 80 tûkst. gyventojø. tinoje gyvename septyneri metai, sekësi visaip. Buvo gerø 12 Museo de la Plata – antropologijos, archeologijos, geologijos, pa- metø ir prastø, kurie prarijo gerøjø metø naudà“. 1903 m. leontologijos ir biologijos muziejus, ákurtas 1884 m. 13 Dabar Patagonijos Andø priekalnëse galima rasti vietovæ, vadinamà kovo 11 d. ið Buenos Airiø visa Justino ðeima iðplaukë á Casa Kozlovsky. Patagonijà tuo paèiu „1 de Mayo“ laivu. Beplaukiant 14 Rawson – miestas, Èubut provincijos sostinë, esantis prie Rio Chubut upës. Èubut upë ir Patagonijos kraðtovaizdis 15 Rio Chico – upë, iðtekanti ið Colhue Huapi eþero ir átekanti á Rio Chubut. Ðiuo metu upë iðdþiûvusi, likusi tik vaga. 16 Rio Chubut – upë, tekanti pro Trelew, Gaiman ir Rawson miestus ir ties Rawson átekanti á Atlanto vandenynà. 17 Jei pasinaudojæ internetiniu puslapiu „Google Earth“ patrauktume tuo keliu, kuriuo keliavo Izidorius Ðlapelis su savo anûku Juozu Ðlapeliu, matytume, kokia tai buvo ilga ir varginanti kelionë. Net dabar ði teritorija yra maþai apgyvendinta ir nesvetinga, tik viena kita þmoniø gyvenamoji vieta yra Izidoriaus Ðlapelio kelyje. Ðiuo metu upë Rio Èiko iðdþiûvusi, nes eþerai nuo 1939 m. jai nebetiekia vandens. 18 fosilija – suakmenëjusi, apanglëjusi, mumifikuota arba suðalusi or- ganizmø liekana arba jos atspaudas þemës sluoksniuose. 19 Florentino Amenghino – þymus Argentinos mokslininkas gamtininkas, paleontologas, klimatologas, antropologas, kartu su broliu tyrinëjo Pa- tagonijà, paraðë moksliniø darbø apie savo atliktus tyrinëjimus.

Straipsnis parengtas ið rastø senø laikraðèiø iðkarpø, ið Vidmanto Jankausko surinktos medþiagos, keliaujant po Argentinà, ið Artûro Ðla- pelio pateiktos informacijos, ið autoriaus ðeimoje girdëtø prisiminimø apie Ðlapeliø ðeimà, ið interneto ir pan. 52 KUPIÐKIS 2010 /8 kupiðkënai pasaulyje

Pas Ðlapelius Vidmantas JANKAUSKAS PATAGONIJOJE

…Sarmiente lankiausi vos pusantros paros, bet tai elektroninio paðto adresais, ryðys nutrûko. buvo savotiðka kelionës po Patagonijà ir Argentinà „vinis“. Kaip tik tada ir kilo mintis paèiam palëkti iki tos Ne todël, kad èia pamaèiau kokiø nors gamtos ar istorijos Argentinos. Dar keli mënesiai laukimo, dar keliolika va- stebuklø (beje, jø ðiame pasaulio kampelyje esama tikrai landø naktinio skrydþio ir ðit po transatlantinio „Aero- ne vieno), o gal labiau dël to, kad bûtent su Sarmiento lineas Argentinas“ lainerio sparnais jau matyti ankstyvo pavadinimu ir reikëtø sieti visos ðios kelionës prieðistoræ. ryto saulës spinduliø nutvieksta La Platos álanka, Buenos Pirmàsyk apie Sarmiento miestà bei jo istorijà iðgirdau Airiø priemiesèiai… Tiesa, nusileidus tarptautiniame ið buvusio argentinieèio Prano Juozo Þilinsko. Kaþkur á Pistarini oro uoste kelionë tik ásibëgëja. Mûsø orlaivis pasvietæ nusibeldusio ir naujam miestui pradþià davusio gerà valandà pavëlavo (tai Argentinoje, pasirodo, daugiau kupiðkëno Ðlapelio istorija uþkliudë... Laikas bëgo, in- taisyklë nei iðimtis), tad á Patagonijà skrendantá lëktuvà formacijos apie Patagonijos pionierius Ðlapelius gausëjo. jau nebespëjame. Belieka trenktis per visà miestà á La Rasdavau jos vartydamas tarpukario periodinæ spaudà, Platos pakrantëje ásikûrusá Aeroparkà, kur laukia jau skaitydamas Argentinoje apsilankiusiøjø atsiminimus, kitas, graþiu uþraðu „Australis“ pasidabinæs laineris ir dar klaidþiodamas internete. Bene labiausiai ið ðios giminës kelios valandos skrydþio pietinio poliaus kryptimi. Pus- atstovø imponavo dar sovietmeèio „Ðvyturyje“ apraðytas valandþio stabtelëjimas didþiøjø ledyniniø eþerø „sosti- vienas pirmøjø Patagonijos lakûnø Kazimieras Ðlapelis nëje“ Al Kalafatëje ir ðtai pro iliuminatorius jau matyti (1894–1983), kurio vardu pavadintas Sarmiento oro Ugnies Þemë (Tierra del Fuego), uþ kalnø grandiniø sau- uostas ir kuriam net paminklas mieste pastatytas. Ko gero, giai pasislëpusi ir prie besileidþianèios saulës spinduliais vieninteliam lietuviui Argentinoje! Taigi tolimoji Pata- nutvieksto Biglio sàsiaurio pabirusi Uðuaja (Ushuaia). gonija vis labiau kirbino vaizduotæ. Interneto platybëse Taip jau yra – jei nori paþinti, bent pervaþiuoti, visà Pata- apie K. Ðlapelá buvo galima prisirankioti visokiausios gonijà, negali praleisti progos pradëti ðá þygá nuo paèiø informacijos, bet nei man, nei Pranui Juozui taip ir ne- pradþiø – pieèiausio pasaulio miesto arba kaip vietiniai pavyko rasti to mus sudominusio paminklo nuotraukos... Uðuajos gyventojai ávardija já – Pasaulio kraðto (Fin del Taip sutapo, kad Vilniaus padangëje tuo metu pasirodë Mundo). Apsiþvalgius Uðuajoje, Ugnies Þemës nacio- Kazimiero Ðlapelio vaikaitë dizainerë Viktoria Dias- naliniame parke ir subarktinës jûros ádomybiø turtingame Szlapelis. Nors ji ir labai buvo uþsiëmusi, ásipirðau audien- sàsiauryje, tenka persësti á autobusà ir geresniais ar blo- cijon, ðnektelëjom, bet ir Viktorija jokiø nuotraukø savo gesniais keliais dardëti atgal á ðiauræ … kokius du tûkstan- kompiuteryje neturëjo. Maþa to, nors ir apsikeitëme èius kilometrø. O èia kaip tik ir Èilës teritorijos kampas,

KUPIÐKIS 2010 /8 53 kupiðkënai pasaulyje keturi pasienio postai ir reiklûs èilieèiø daþname tave net pavaiðina pietumis ar muitininkai, iðpurtantys visas veterinarijos vakariene. Kraðtovaizdis banguotas, kal- tarnybos draudþiamas maisto atsargas, èia vagûbriai (kai kur gana keisti, primenantys pirmieji tikrosios Patagonijos peizaþai su sluoksniuotus tortus) èia priartëja visai retomis fermeriø sodybomis, negausiomis prie plento, èia nutolsta iki horizonto ir aviø bandomis pakelëse, pirmieji sutikti atsiveria plati erdvë, kurioje arba skurdi guanakai… Toliau – Magelano sàsiauris, Èi- pusdykumës augalija, arba jau, þiûrëk, ir lës vëliava pasidabinæs keltas „Patagonija“ nusidriekæ þali plotai su besigananèiø ir jokiø turizmo vadovø þadamø banginiø galvijø bandomis, pavieniai medþiai, upiø ðou uþ laivo borto. Gráþus atgal á Argentinos rëvos, drëkinimo kanalai, kai kur net þemæ, prasideda legendinis keturiasdeðim- uþpelkëjusios þemumos. Retsykiais matyti tasis kelias (Ruta 40), lyg kokia negrabios, gyvuliø, daþniausiai raguoèiø, bandos, bet kantrios siuvëjos iðvesta siûlë, su gausybe ðmëkðteli nuo kelio sprunkanèiø nandø (á pavingiavimø, bet nuosekliai prabëganti struèius panaðiø paukðèiø) pasturgaliai. tuos tûkstanèius kilometrø ið pietø á ðiauræ Sarmiento herbas Taigi kraðtas jau pakankamai civilizuotas. ir lyg kokiu gyvybës nervu jungianti visas sunkiai aprë- Geriausias to árodymas – kai kur pavienës, o kai kur viena piamas Patagonijos provincijas. Pasukus á ðá kelià, nuo van- ðalia kitos snapais linguojanèios naftos pompos (daugiausia denyno tenka nutolti gerai savaitei. Lygumos, lygumos, YPF kompanijos) – iðtisi naftos telkiniai su visa infra- po to jau minëta Al Kalafatë, áspûdinga, kvapà gniauþianti struktûra, rezervuarais, logistikos centrais, aukðtos átam- Perito Moreno ar Viedmos ledynø didybë, pasidairymas pos elektros linijomis ir pan. O juk dar prieð kokias tris po Andø priekalnes ties El Èaltenu, ir vël ilga kelionë deðimtis metø kaip tik pro ðias vietas ið Komodoro Ri- dar tik pradedamu asfaltuoti 40-uoju... Po geros savaitës vadavijos, taip pat ieðkodamas Ðlapeliø, vyko kupiðkënas autobuse, jau Santa Cruz provincijos ðiaurëje, Perito Mo- Juozas Kaributas, kuris matë visai kitoká vaizdà: „Antrà reno miestelyje, dairausi á þemëlapá ir matau, kad iki Sar- valandà po pietø sëdþiu purviname autobuse, suplyðusios miento gretimoje Èubut provincijoje bebus likæ gal kokie sëdynës, langai metø metais nevalyti, ir vaþiuoju á Sar- du ðimtai kilometrø. Atrodo, persësi á kità autobusà ir po miento. Laukai, dykumos ir vëjo neðamas smëlis. Dviejø keliø valandø jau galësi sveikinti Sarmientà. Taèiau vëlyvà linijø kelias, vietomis asfaltas, bet daugiausia dar negrástas, vakarà autobusø stoties kasoje sëdinti moteriðkë, tegul ir dulkëtas...“ nekalbanti jokia kita kalba kaip tik ispanø, sugeba man Viskas pasikeitë neatpaþástamai ir ðie áspûdþiai gal tik iðaiðkinti, jog planus teks keisti. Pasirodo, á gretimàjá ðiek tiek beprimena prieð kelias dienas patirtus „malo- Èubutà tiesiai nenukeliausi. Jokie autobusai Sarmiento numus“ dardant dar nebaigta asfaltuoti keturiasdeðimtojo pusën nevaþiuoja. Vienintelë iðeitis – sukti atgal á rytus ir, kelio atkarpa nuo El Èalteno iki Perito Moreno. Nuo Ko- pasiekus Atlanto paðonëje prigludusá didþiausià Èubut modoro Rivadavijos iki Sarmiento apie 150 km á vakarus. provincijos miestà Komodoro Rivadavijà, èia ieðkoti Taigi pora valandø kelionës ir mes jau vietoje. Tiesa, prieð reikiamo autobuso. Laiko ðiek tiek susigaiðta, bet kelionë ásukdamas á miestà autobusas dar sustoja prie ðalia esanèios labai neprailgsta, Komodoro Rivadavijoje sëkmingai pa- karinës bazës, kuri, kaip jau ir kitos pakeliui matytos, siseka persësti á kità autobusà ir ðtai kitos dienos popietæ iðsiskiria dideliais vartais ir prie ávaþiavimo ant posta- jau skaièiuoju iki Sarmiento likusius kilometrus. Plentas mento parimusia kokia nors karine technika. Ðákart èia gana tiesus ir puikus, autobusai, kaip ir visur kitur, patogûs, nukelta á 63 psl. Ávaþiuojame á Sarmiento miestà Daugiausia lietuviø pastangomis pastatyta Sarmiento katalikø baþnyèia

54 KUPIÐKIS 2010 /8 albumas

Loretos Naujikienës nuotr.

VILIUS NAUJIKA S

Fotografas Vilius Naujikas gimë 1940 m. birþelio 2 d. netoli Skapiðkio, Mirabelëlio kaime. 1947–1959 m. mokësi Skapiðkio vidurinëje mokykloje. 1959 m., norëdamas studijuoti lietuviø kalbà ir literatûrà, bandë stoti á Vilniaus universitetà, bet nepriimtas, nes neturëjo rajono komjaunimo komiteto siun- timo. 1960–1966 m. studijavo Kauno politechnikos instututo Elektrotechnikos fakultete, ágijo inþinieriaus-elektrotechniko specialybæ. 1965–1967 m. dirbo Miestø statybos projektavimo instituto Vilniaus skyriuje inþinieriumi, projektavo aukðtos átampos tinklus Lazdynuose, Naujininkuose, Antakalnio studentø miestelyje, Þirmûnuose. Fotografuoti pradëjo 1957 m. Dirbdamas KPI rektorato ákurtoje fotolaboratorijoje, parengë K. Barðausko, KPI muziejø ekspozicijas. 1962–1963 m. su Vytu Luckum, Vilium Jasinevièium ir Rimgaudu Malecku ákûrë Kauno fotoklubà ir iki 1965 m. dalyvavo jo veikloje, buvo meno tarybos pirmininkas, vëliau – garbës narys. Dalyvavo dviejose klubo parodose Kaune (1965), respublikinëje ir visasàjunginëje meninës fotografijos parodose (1966), parodoje „4 fotografai“ (su A. Kunèium, R. Rakausku, A. Sutkum) Vilniuje (1967), parodoje Centriniuose literatø namuose Maskvoje (1969). 1967–1969 m. þurnalo „Mûsø gamta“ fotokorespondentas. Vëliau dirbo fotografu Operos ir baleto teatre, Kino mëgëjø draugijoje, Pionieriø ir moksleiviø rûmuose, dëstë fotografijà Vilniaus politechnikume (pirmoji taikomosios fotografijos specialybë Lietuvoje) ir kt. Nuo 1979 m. dirbo Vilniaus universitete, fotografavo Universiteto 400 metø jubiliejaus renginius. Dël KGB provokacijø priverstas palikti darbà Universitete kurá laikà neturëjo gyvenamosios vietos. 1983–1984 m. dirbo Valstybinio dailës instituto metodininku, bet ir ið èia dël suintensyvëjusio persekiojimo turëjo pasitraukti. Buvo leidiniø „Nemunas“, „Tarybinë moteris“, „Kultûros barai“, „Mûsø sodai“, „Kalba Vilnius“ neetatinis bendradarbis. V. Naujiko nuotraukos skelbtos pirmuosiuose „Lietuvos fotografijos“ almana- chuose. Jis vienas pirmøjø sovietinëje Lietuvoje ëmë kurti moterø aktus (juos publikavo „Nemuno“ þurnalas). Tai buvo naujovë ir visoje Sovietø Sàjungoje. Po kurio laiko „antisovietiniu“ þurnalu susidomëjo Maskva. Pirmasis pradëjo fotografuoti Rasos ðventæ. Dokumentavo niokojamo paveldo objektus (senàsias Vilniaus þydø kapines), buvo vienas ið turistinës fotografijos pra- dininkø Lietuvoje, motociklu iðvaþinëjo Sovietø Sàjungà, ypaè kalnø regionus (Karpatus, Altajø, Sajanus, Tian Ðaná). 1967–1968 m. sukûrë fotografijø ciklà „Kupiðkënø kraðtas“. Parengë albumà „Naujasis Vilnius“, bet negalëjo jo iðleisti. Nuo 1984 m. gyvena Jaðiûnø geleþinkelio stoties gyvenvietëje (Ðalèininkø rj.), kuria skaitmeninæ grafikà, uþsiiminëja bitininkyste, savo þemëje uþveisë parkà. Buvo Þurnalistø sàjungos narys, ðiuo metu – Lietuvai pagraþinti draugijos, Vilniaus menininkø grupës „Plekðnë“ narys. Internetinës Sëliø kraðto svetainës http://naujiksel.jimdo.com kûrëjas (2010).

KUPIÐKIS 2010 /8 55 albumas