DOCSLIB.ORG

Lietuvos Edukologijos Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvos Edukologijos Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Algis Bitautas Lietuvos lokaliosios istorijos specialybės II kurso magistrantas LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJUNGOS ŠIAULIŲ APSKRITIES SKYRIUS 1924-1940 M.: SUDĖTIS IR VEIKLA Magistro darbas Magistro darbo autorius: ______________ (parašas) Leidžiama ginti: Darbo vadovas ______________ (parašas) IF Dekanas ___________ Prof. habil. dr. Liudas Truska (parašas) prof. dr. Eugenijus Jovaiša Darbo įteikimo data: _________ Registracijos numeris: ________ Vilnius, 2012 1 Patvirtinu (patvirtiname), kad įteikiamas baigiamasis darbas „Lietuvių tautininkų sąjungos Šiaulių apskrities skyrius 1924-1940 m.: sudėtis ir veikla“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus (autorių) pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Algis Bitautas _____________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ....................................................................................................................................................................... 4 I. BENDRA POLITINĖ NACIONALISTINIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VAKARŲ IR VIDURIO RYTŲ EUROPOJE ............................................................................................................................. 23 1) Tarpukario Europos nacionalistinų partijų klasifikacija ir tipologizacija .............................. 23 2) Bendra Lietuvių tautininkų sąjungos padėtis pirmoje Lietuvos Respublikoje ........................ 27 II. LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJUNGOS SKYRIŲ STEIGIMASIS ŠIAULIŲ APSKRITYJE .. 31 1) Bendra Šiaulių apskrities administracija ir sąlygos steigtis tautininkų skyriams ................... 31 2) Skyrių steigimosi veiksniai ir analizė ........................................................................................... 33 III. ŠIAULIŲ APSKRITIES SKYRIŲ TAUTININKŲ SUDĖTIS ......................................................... 39 1) Nariai .............................................................................................................................................. 40 2) Lyties faktorius .............................................................................................................................. 45 3) Amžiaus grupės ............................................................................................................................. 46 4) Išsilavinimas ................................................................................................................................... 47 5) Profesijos ........................................................................................................................................ 49 IV. TAUTIŠKŲ ORGANIZACIJŲ STRUKTŪRA ŠIAULIŲ APSKRITYJE IR JŲ SANTYKIS SU LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJUNGA ............................................................................................. 50 1) Šiaulių apskrities tautininkų priklausymas kultūrinėms organizacijoms ................................ 51 2) Šiaulių apskrities tautininkų ryšiai su „Geležinio vilko“ organizacija ..................................... 51 3) Šiaulių apskrities tautininkų ryšiai su tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ ............. 53 4) Šiaulių apskrities tautininkų ryšiai su Ūkininkų vienybe ir ir Jaunųjų ūkininkų rateliais .... 54 V. ŠIAULIŲ APSKRITIES SKYRIŲ VEIKLA ..................................................................................... 55 1) Bendra Šiaulių apskrities politinė situacija................................................................................. 55 2) Šiaulių apskrities komiteto surinktos žinios apie skyrių veiklą ................................................. 56 3) Mėginimai aktyvinti skyrių veiklą ............................................................................................... 58 4) Dalyvavimas savivaldybių ir 1936 metų Seimo rinkimuose....................................................... 59 IŠVADOS ................................................................................................................................................................... 64 SUTRUMPINIMAI IR SANTRUMPOS ................................................................................................................. 66 SANTRAUKA (anglų kalba) ................................................................................................................................... 67 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 68 PRIEDAI .................................................................................................................................................................... 75 Priedas Nr. 1 (Žemėlapis) ........................................................................................................................................ 75 Priedas Nr. 2 (Lentelės) ............................................................................................................................................ 76 Priedas Nr. 3 (Dokumentai) ..................................................................................................................................... 78 Priedas Nr. 4 (Nuotraukos) ...................................................................................................................................... 86 3 ĮVADAS Tyrimo aktualumas ir problematika. Tautininkų politinės srovės, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų ištakos siekia XIX a. pabaigą - XX a. pradžią ir tai visų pirma sietina su Europoje paplitusia tautiškumo sąvoka ir nacionalizmu1. Įdomu, jog lietuviškojo nacionalizmo raidoje vos ne kiekvienas etapas siejosi su vienu ar kitu leidiniu. „Aušra“ suformavo lietuvių tautinio atgimimo platformą, „Varpas“ paklojo pamatus Lietuvos demokratų partijai (LDP), „Vilniaus žinios“ sudarė Tautiškosios lietuvių demokratų partijos (TLDP) pagrindą, „Viltis“ ir „Vairas“ subūrė tautininkus, kurie 1916 m. kovo 4 d. įkūrė Tautos pažangos partiją (TPP), kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. Šiauliuose vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Ekonomine ir politine žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS)2. Verta atkreipti dėmesį, kad tarpukario Europoje neribotas parlamentarizmas, partokratijos įsigalėjimas provokavo nuolatinį nestabilumą, įtampą ir net krizes Seimuose. Maždaug tuo metu Europos demokratinės valdymo santvarkos klibėjo, dažniausiai parlamentinės sistemos žlugo ir buvo įtvirtinti autoritariniai režimai daugelyje Europos valstybių: 1938 m. pabaigoje 16 valstybių buvo pasukusios dešiniojo autoritarizmo ar totalitarizmo režimų link. Iki 1940 m. antrosios pusės Europoje liko 5 demokratinės santvarkos – Šveicarija, Didžioji Britanija, Airija ir Švedija3. Todėl neatsitiktinai ar sąmoningai, kai kurie politiniai lyderiai puoselėjo, o kai kada atvirai propagavo „tvirtos rankos“, bei nedemokratinio valdymo alternatyvą. Lietuvoje tai sietina su LTS, kuriai demokratinių rinkimų būdu į valdžią patekti nesisekdavo. Rusijoje įkurta TPP ypač aktyviai veikė 1917 m. Rusijos lietuvių Seime, kuri vėliau aktyviai tęsė savo veiklą Lietuvoje, turėdama nemažos įtakos Lietuvos Tarybos veiklai. 1918 m. lapkričio 11 d. vienas iš šios idėjinės grupės lyderių Augustinas Voldemaras, tapo pirmuoju Lietuvos Respublikos ministru pirmininku, o 1919 m. balandžio 4 d. Antanas Smetona, buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Prezidentu. Tačiau pasibaigus laikinųjų vyriausybių laikotarpiui ir pradėjus demokratiniu būdu 1 Žymesniosios Europos tautininkų ir nacionalistų (atsižvelgiant į tai, kad nacionalizmo šerdį sudaro moralinė, kultūrinė ir politinė nuostata, pabrėžianti tautos vertę ir kiekvieno žmogaus ryšį su savąja tauta. Užtai visiškai logiška patiems nacionalistams įvardyti savo pažiūras gimtąja kalba: šiuo atveju lietuvių nacionalistams vadintis tautininkais. Šiame tyrime analizuojamų tautiškų politinių formų kontekste sąvokos tautininkų partija ir nacionalistų partija yra vartojamos ekvivalentiškai) pobūdžio partijos XX a. 3-4 dešimtmečiuose buvo plačios klasifikacijos. Minėtų nacionalistinių partijų klasifikacija yra labai plati, kurią sąlyginai galime suskirstyti taip: 1) konservatyviai nacionalistinės (promonarchistinės) – daugiausia Balkanuose; 2) nuosaikios (autoritarinės) – A. Horčio dešinė Vengrijoje, Baltijos valstybėse ir Portugalijoje; 3) radikalios – fašizmas Italijoje, nacizmas Vokietijoje su „satelitais“ – klerofašizmu Austrijoje ir falangizmu Ispanijoje (Stanley G. Payne. A History of Fascism 1914- 1945. Wisconsin: The University of Wisconsin Press, 1995, p. 14-19). 2 Tautininkas. I-asis Lietuvių Tautininkų Suvažiavimas Šiauliuose rugpiūčio 17-19 d. 1924 m. Tautos vairas, 1924, nr. 23, p. 8-11. 3 Stephen, J. Lee. The European Dictatorships 1918-1945. London; New York, 1996, p. 11-13. 4 rinkti seimus, prezidentinei TPP į valdžią patekti nepavykdavo4. TPP rinkimuose į Steigiamąjį Seimą (1920-1922) gavo 1,7 proc.; į I Seimą (1922-1923) – 2,9 proc.; II Seimą (1923-1926) – 2,0 proc. visų rinkėjų balsų ir mandatų negavo. Tik rinkimuose į III Seimą (1926-1927) surinkę 4,3 proc. balsų gavo 3 mandatus, į Seimą išrinkti tautininkai A. Smetona, Vladas Mironas ir A. Voldemaras5. LTS lyderiai A. Smetona, A. Voldemaras ir Vincas Krėvė–Mickevičius, bet kokia kaina siekė ateiti į valdžią, o Lietuvos visuomenei
Load more

Recommended publications
  • Sujet Mergey L1
    Université Paris II Panthéon-Assas Veuillez reporter le numéro de votre code-barres : ……………………………………………………………… EXAMEN D’HISTOIRE CONTEMPORAINE POLITIQUE ET SOCIALE (3035) Mai 2017 Licence 1 Cours de M. le professeur A. Mergey Durée de l’épreuve : 1h30 Aucun document n’est autorisé CONSIGNES - N’oubliez pas de reporter le numéro de votre code-barres en haut de cette page . - Vous devez consigner vos réponses directement sur ce document . - Le sujet comporte trois parties : I. Un questionnaire à choix multiples (sur 25 points) II. Des questions à réponse courte (sur 25 points) III. Des questions à réponse développée (sur 10 points) La note obtenue sera sur 60, puis divisée par 6 pour arriver à une note sur 10. - Une fois l’épreuve terminée, insérez ce document dans votre copie. 1 I. QUESTIONNAIRE A CHOIX MULTIPLE Il n’y a qu’une seule bonne réponse par question. Une bonne réponse rapporte 0,5 point. Une mauvaise réponse ne coûte aucun point. Une absence de réponse n’enlève aucun point. 1. Qui remporte les élections législatives de 1869 ? □ Les libéraux □ Les républicains □ Les bonapartistes □ Les royalistes 2. Qui est le leader du camp républicain lors des élections de février 1871 ? □ Léon Gambetta □ Auguste Blanqui □ Adolphe Thiers □ Jules Grévy 3. Quel titre est attribué à Adolphe Thiers au début de l’année 1871 ? □ Chef du pouvoir exécutif de la nation française □ Président de la République française □ Chef du pouvoir exécutif de la République française □ Président du gouvernement provisoire de la République française 4. Laquelle de ces raisons n’explique pas la colère de la population parisienne lors de la Commune ? □ Elle se sent humiliée par l’installation de l’Assemblée nationale à Versailles □ Elle se sent insultée par la clause de l’armistice prévoyant un défilé des Allemands sur les Champs-Élysées □ Elle se sent trahie par les provinciaux qui ont préféré une paix humiliante avec l’Allemagne plutôt que de résister □ Elle se sent mortifiée, par solidarité, par l’annexion de l’Alsace-Lorraine 2 5.
    [Show full text]
  • Irish Responses to Fascist Italy, 1919–1932 by Mark Phelan
    Provided by the author(s) and NUI Galway in accordance with publisher policies. Please cite the published version when available. Title Irish responses to Fascist Italy, 1919-1932 Author(s) Phelan, Mark Publication Date 2013-01-07 Item record http://hdl.handle.net/10379/3401 Downloaded 2021-09-27T09:47:44Z Some rights reserved. For more information, please see the item record link above. Irish responses to Fascist Italy, 1919–1932 by Mark Phelan A thesis submitted in fulfilment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Supervisor: Prof. Gearóid Ó Tuathaigh Department of History School of Humanities National University of Ireland, Galway December 2012 ABSTRACT This project assesses the impact of the first fascist power, its ethos and propaganda, on key constituencies of opinion in the Irish Free State. Accordingly, it explores the attitudes, views and concerns expressed by members of religious organisations; prominent journalists and academics; government officials/supporters and other members of the political class in Ireland, including republican and labour activists. By contextualising the Irish response to Fascist Italy within the wider patterns of cultural, political and ecclesiastical life in the Free State, the project provides original insights into the configuration of ideology and social forces in post-independence Ireland. Structurally, the thesis begins with a two-chapter account of conflicting confessional responses to Italian Fascism, followed by an analysis of diplomatic intercourse between Ireland and Italy. Next, the thesis examines some controversial policies pursued by Cumann na nGaedheal, and assesses their links to similar Fascist initiatives. The penultimate chapter focuses upon the remarkably ambiguous attitude to Mussolini’s Italy demonstrated by early Fianna Fáil, whilst the final section recounts the intensely hostile response of the Irish labour movement, both to the Italian regime, and indeed to Mussolini’s Irish apologists.
    [Show full text]
  • Shirt Movements in Interwar Europe: a Totalitarian Fashion
    Ler História | 72 | 2018 | pp. 151-173 SHIRT MOVEMENTS IN INTERWAR EUROPE: A TOTALITARIAN FASHION Juan Francisco Fuentes 151 Universidad Complutense de Madrid, Spain [email protected] The article deals with a typical phenomenon of the interwar period: the proliferation of socio-political movements expressing their “mood” and identity via a paramilitary uniform mainly composed of a coloured shirt. The analysis of 34 European shirt movements reveals some common features in terms of colour, ideology and chronology. Most of them were consistent with the logic and imagery of interwar totalitarianisms, which emerged as an alleged alternative to the decaying bourgeois society and its main political creation: the Parliamentary system. Unlike liBeral pluralism and its institutional expression, shirt move- ments embody the idea of a homogeneous community, based on a racial, social or cultural identity, and defend the streets, not the Ballot Boxes, as a new source of legitimacy. They perfectly mirror the overwhelming presence of the “brutalization of politics” (Mosse) and “senso-propaganda” (Chakhotin) in interwar Europe. Keywords: fascism, Nazism, totalitarianism, shirt movements, interwar period. Resumo (PT) no final do artigo. Résumé (FR) en fin d’article. “Of all items of clothing, shirts are the most important from a politi- cal point of view”, Eugenio Xammar, Berlin correspondent of the Spanish newspaper Ahora, wrote in 1932 (2005b, 74). The ability of the body and clothing to sublimate, to conceal or to express the intentions of a political actor was by no means a discovery of interwar totalitarianisms. Antoine de Baecque studied the political dimension of the body as metaphor in eighteenth-century France, paying special attention to the three specific func- tions that it played in the transition from the Ancien Régime to revolutionary France: embodying the state, narrating history and peopling ceremonies.
    [Show full text]
  • Archives Contemporaines (Postérieures À 1940)
    Pierrevives – Département Archives et Mémoire La Résistance dans l'Hérault Relevé des cotes conservées aux Archives départementales de l'Hérault Montpellier, octobre 2012 Illustration de couverture : affichettes anti-gouvernementales (1000 W 238) 2 Introduction CONTEXTE HISTORIQUE1 Lorsque le 3 septembre 1939, la France déclare la guerre contre l’Allemagne, le département de l’Hérault, lui, est déjà sensibilisé fortement à la guerre d’Espagne par l’accueil dès janvier 1939 des milliers de réfugiés regroupés dans des conditions précaires au camp d’Agde. Dès l’attaque allemande du 10 mai 1940, qui prend la France par surprise, le département de l’Hérault doit à nouveau faire face à l’arrivée massive de réfugiés venus de Belgique et des départements du nord de la France. Après la signature de l’armistice avec l’Allemagne, le 22 juin 1940, et avec l’Italie le 24 juin 1940, le régime de la IIIe République s’achève par le vote des pleins pouvoirs au maréchal Pétain, le 10 juillet 1940. Trois parlementaires héraultais s’opposent à ce vote : Paul Boulet, Jules Moch et Vincent Badie. A Londres, le 18 juin 1940, le général de Gaulle, isolé, lance son appel à la Résistance. Pour le département de l’Hérault, alors en zone libre, commence une période difficile avec l’apparition des problèmes de ravitaillement et du manque de main-d’œuvre, la dégradation de l’état sanitaire de la population, l’absence des prisonniers de guerre puis leur relève, la situation mitigée de l’industrie d’un côté accaparée par l’Allemagne, de l’autre affligée d’une baisse d’activité.
    [Show full text]
  • The Baltics EU/Schengen Zone Baltic Tourist Map Traveling Between
    The Baltics Development Fund Development EU/Schengen Zone Regional European European in your future your in g Investin n Unio European Lithuanian State Department of Tourism under the Ministry of Economy, 2019 Economy, of Ministry the under Tourism of Department State Lithuanian Tampere Investment and Development Agency of Latvia, of Agency Development and Investment Pori © Estonian Tourist Board / Enterprise Estonia, Enterprise / Board Tourist Estonian © FINL AND Vyborg Turku HELSINKI Estonia Latvia Lithuania Gulf of Finland St. Petersburg Estonia is just a little bigger than Denmark, Switzerland or the Latvia is best known for is Art Nouveau. The cultural and historic From Vilnius and its mysterious Baroque longing to Kaunas renowned Netherlands. Culturally, it is located at the crossroads of Northern, heritage of Latvian architecture spans many centuries, from authentic for its modernist buildings, from Trakai dating back to glorious Western and Eastern Europe. The first signs of human habitation in rural homesteads to unique samples of wooden architecture, to medieval Lithuania to the only port city Klaipėda and the Curonian TALLINN Novgorod Estonia trace back for nearly 10,000 years, which means Estonians luxurious palaces and manors, churches, and impressive Art Nouveau Spit – every place of Lithuania stands out for its unique way of Orebro STOCKHOLM Lake Peipus have been living continuously in one area for a longer period than buildings. Capital city Riga alone is home to over 700 buildings built in rendering the colorful nature and history of the country. Rivers and lakes of pure spring waters, forests of countless shades of green, many other nations in Europe.
    [Show full text]
  • Irish Political and Public Reactions to the Spanish Civil War
    Neutral Ireland? Irish Political and Public Reactions to the Spanish Civil War Lili ZÁCH University of Szeged The Spanish Civil War is considered to be one of the most significant events in the in- ter-war period. Interestingly, the events between 1936 and 1939 reflect not only the for- mulation of power politics in Europe, but also the aims of the Irish1 government in diplo- matic terms. Irish participation in the Spanish Civil War attracted considerable attention recently. However, the Iberian events were not given primary importance in the history of Irish foreign policy. Anglo-Irish relations and the concept of Irish neutrality during and after the Second World War have been the key issues. Although it is a well-known fact in Irish historical circles that the overwhelming majority of the Irish population was support- ing Franco because of religious reasons, other aspects such as the Irish government's ad- herence to non-intervention and the motivations behind it are mostly ignored. So I am inclined to think that it is worth examining the Irish reaction to the Spanish Civil War in its entirety; that is, paying attention to the curiosity of non-intervention as well. This is more than interesting as the "Irishmen were not, as yet, intervening in Spain; but few were neutral."2 In order to provide an insight into Irish public opinion, I based my research partly on the reports of contemporary Dublin-centred Irish daily newspapers, namely the 'conserva- tive' Irish Independent, the 'republican' Irish Press and the 'liberal' Irish Times. All three took different stands on the Spanish Civil War.
    [Show full text]
  • Saules Zemes Turtai EN(6).Pdf
    3 SEVEN WONDERS OF THE LAND OF ŠIAULIAI THE HILL OF CROSSES with over 200,000 crosses. Every year, the hill is visited by thousands of tourists from all over the world. SUNDIAL SQUARE with the highest sundial in Lithuania and a gilded sculpture “Šaulys” (“Archer”) that has become the city’s symbol. THE ENSEMBLE OF TYTUVĖNAI CHURCH AND MONASTERY – one of the most interesting and largest examples of Lithuanian sacral architecture, adorned with frescoes, dating back to the 17th-18th centuries. THE BUTTERFLY EXPOSITION – you will find the largest collection of diurnal butterflies in Lithuania in the Akmenė Regional Museum. CHERRIES OF ŽAGARĖ – a four-day cherry festival and the election of the most beautiful scarecrow in one of the most unique Lithuanian towns in Joniškis land. WINDMILLS OF PAKRUOJIS – the wind accelerating in wide plains is turning the vanes of as many as 18 windmills. THE TULIP FLOWERING FESTIVAL – held every spring in the Burbiškis manor, Radviliškis land; as many as half a thousand tulip species burst into flower. 4 4 ŠIAULIAI The centre of the city, which was twice destroyed during the wars of the 20th century and rebuilt again, has distinct architectural heritage of the interwar pe- riod modernism, which has survived to this day. Šiauliai is a city-phoenix, every time rising from ashes. Discover Šiauliai and experience the magic of 3 “S”: sweets, special museums, and the sun. The symbols of the sun, scattered all over the city (sundials, stained glass, etc.), have become an integral part of the city. The oldest sweet factory of Lithuania, “Rūta”, operating for over 100 years, special museums of chocolate, photogra- phy, telephony, and the only such Vanda Kavaliauskienė’s Cats Museum with over 4000 exhibits.
    [Show full text]
  • LIETUVA. Gamtinio Turizmo Žemėlapis SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE
    LIETUVA. Gamtinio turizmo žemėlapis SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE LIEPĀJA L AT V I J A 219 Pikeliai BAUSKA Laižuva Nemunėlio 3 6 32 1 Radviliškis LIETUVA. Kivyliai Židikai MAŽEIKIAI 34 ŽAGARĖ 170 7 NAUJOJI 7 Skaistgirys E 0 2 0 KAMANŲ 9 ŽAGARĖS 1 SKUODAS 4 AKMENĖ 36 153 1 Ylakiai GAMTINIS 5 Kriukai Tirkšliai REGIONINIS 3 Medeikiai 1 REZERVATAS 6 Krakiai 5 5 PARKAS 5 1 GAMTINIO TURIZMO Žemalė Bariūnai Žeimelis AKMENĖ Kruopiai Užlieknė 31 Jurdaičiai 1 2 Rinkuškiai Širvenos ež. Lenkimai VIEKŠNIAI 5 JONIŠKIS 0 Saločiai Daukšiai 4 9 Balėnos Mosėdis E 6 BIRŽŲ 6 BIRŽAI 8 VENTA 7 1 SEDA 2 REGIONINIS N e 35 Barstyčiai 37 1 VENTOS Gataučiai 5 2 m 2 1 PARKAS u Žemaičių 1 5 n ŽEMĖLAPIS Vaškai 2 ė REGIONINIS Papilė 1 li SALANTŲ Kalvarija PARKAS s Plinkšių Raubonys REGIONINIS ež. Gruzdžiai 2 PARKAS 1 Linkavičiai A 3 Grūšlaukė Nevarėnai LINKUVA Pajiešmeniai 1 4 2 1 4 Krinčinas 6 1 3 MASTELIS 1 : 800 000 A 1 6 1 Ustukiai Meškuičiai Mūša Juodupė Darbėnai SALANTAI -Li Šventoji Platelių Tryškiai 15 el Alsėdžiai 5 up 1 Narteikiai ė 5 ež. 1 1 Plateliai Drąsučiai 2 PASVALYS 4 6 ŽEMAITIJOS Naisiai 0 2 TELŠIAI Eigirdžiai Verbūnai 15 2 Lygumai PANDĖLYS Šateikiai NACIONALINIS KURŠĖNAI JONIŠKĖLIS Girsūdai Kūlupėnai Degaičiai E272 A11 PARKAS Kužiai PAKRUOJIS Meškalaukis ROKIŠKIS Rūdaičiai 8 Skemai 1 1 VABALNINKAS Mastis Dūseikiai A 50 0 A 1 11 Micaičiai a Rainiai t A PALANGA a 1 i n Ginkūnai 9 o č Klovainiai Ryškėnai e 2 Prūsaliai Babrungas y Vijoliai u Kavoliškis OBELIAI 72 Viešvėnai v V v E2 ir Kairiai ė Pumpėnai .
    [Show full text]
  • Dėl Transkripcijos Straipsnyje Naudojama Tarybiniais Metais
    LIETUVOS TSR AUKSTŲJŲ MOKYKLŲ MOKSLO DARBAI, KALBOTYRA, XXI, 1970' PRIEBALSIAI I, r, s (z?) PRIEŠ NEGALŪNINIUS e, en LIETUVIŲ KALBOS TARMĖSE Ž. URBANA VI(;IOTĖ Dėl transkripcijos Straipsnyje naudojama tarybiniais metais lietuvių dialektologijoje nusisto­ vėjusi transkripcija, tik diferencijuojamas garsas e: 1. e - daugiau ar mažiau atviras vidurinės eilės balsis, tariamas po kietų priebalsių, atitinka e po minkštų priebalsių (pvz., apie Užpalius tariamas l~das). 2. ~ - kiek uždaresnis vidurinės eilės balsis, tariamas po kietų priebalsių, ati­ tinka (! po minkštų priebalsių (pvz., šiaurinių panevėžiškių gl~bėls). 3. ė - daugelyje tarmių vartojamas gana uždaras, itemptas vidurinės eilės balsis, tariamas po kietų priebalsių, atitinka ė po minkštų priebalsių. Rytų aukš• taičių vilniškių tarmėje savo spalva panašus i e, tik ilgesnis ir įtemptesnis (pvz., IlkCj> ... lėkcj> beveik visame plote). Bendros pastabos Lietuvių kalbos tarmėse plačiai sutinkamas reiškinys, vadinamas priebalsių kietinimu, jau seniai atkreipė kalbininkų dėmesi. Daugiausia rašyta apie Ik. jun­ ginių le, len, lę, lė atitikmenis rytinėse ir pietinėse lietuvių kalbos tarmėse. Dau­ gelis rašiusiųjų tik konstatavo, kad rytų Lietuvos tarmese kietinamas priebalsis I. Giliau ši reiškini panagrinėti, pasekti jo chronologiją, paieškoti priežasčių ban­ dė A. Salysi, V1. Grinaveckis2, K. Morkūnas 3 ir kt. Apie junginius re, se rašė ar bent pavyzdžių pateikė E. Frenkelis, P. Aruma, J.Otrembskis, ehr. Stangas ir kt. Pastaruoju metu reikšmingiausi darbai, nagrinėjantys šį reiškinį, yra Z. Zin­ kevičiaus knygos "Lietuvių dialektologija" atitinkami skyriai4 ir T. Buchienės straipsnis apie priebalsių ki,etinimą Punsko apylinkėse 6 • 1 A. Salys, Kelios pastabos tarmių istorijai. - Archivum Philologicum, IV knyga, Kau­ nas, 1933, p. 26-27. I VI. Grinaveckis, Lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimas Tarybų valdžios metais.
    [Show full text]
  • A RE-EVALUATION of CHIANG KAISHEK's BLUESHIRTS Chinese Fascism in the 1930S
    A RE-EVALUATION OF CHIANG KAISHEK’S BLUESHIRTS Chinese Fascism in the 1930s A Dissertation Submitted to the School of Oriental and African Studies of the University of London in Candidacy for the Degree of Doctor of Philosophy DOOEUM CHUNG ProQuest Number: 11015717 All rights reserved INFORMATION TO ALL USERS The quality of this reproduction is dependent upon the quality of the copy submitted. In the unlikely event that the author did not send a com plete manuscript and there are missing pages, these will be noted. Also, if material had to be removed, a note will indicate the deletion. uest ProQuest 11015717 Published by ProQuest LLC(2018). Copyright of the Dissertation is held by the Author. All rights reserved. This work is protected against unauthorized copying under Title 17, United States C ode Microform Edition © ProQuest LLC. ProQuest LLC. 789 East Eisenhower Parkway P.O. Box 1346 Ann Arbor, Ml 48106- 1346 2 Abstract Abstract This thesis considers the Chinese Blueshirts organisation from 1932 to 1938 in the context of Chiang Kaishek's attempts to unify and modernise China. It sets out the terms of comparison between the Blueshirts and Fascist organisations in Europe and Japan, indicating where there were similarities and differences of ideology and practice, as well as establishing links between them. It then analyses the reasons for the appeal of Fascist organisations and methods to Chiang Kaishek. Following an examination of global factors, the emergence of the Blueshirts from an internal point of view is considered. As well as assuming many of the characteristics of a Fascist organisation, especially according to the Japanese model and to some extent to the European model, the Blueshirts were in many ways typical of the power-cliques which were already an integral part of Chinese politics.
    [Show full text]
  • Vyskupijos Romos Katalikų Bažnyčios Kauno Gubernija Gimimo
    Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų bažnyčios Kauno gubernija Gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos nuo 1865 iki 1915 metų saugomos F. 669 Ap. 6 – 22. Metrikų knygos iki 1864 metų saugomos F. 669 Ap.1. Daugelio bažnyčių knygos taip pat yra atskiruose fonduose. Nr. Bažnyčios pavadinimas Fondo ir aprašo Nr. Dekanato pavadinimas 1. Adakavas 669.7 Batakių 2. Akmenė 669.8 Viekšnių 3. Aknysta 669.6 Obelių 4. Alanta 669.19 Utenos 5. Aleksandravėlė 669.15 Zarasų 6. Aleksandrija 669.22 Skuodo 7. Alizava 669.19 Utenos 8. Alsėdžiai 669.16 Alsėdžių 9. Ančiškis 669.17 Panevėžio 10. Andrioniškis 669.19 Utenos 11. Anykščiai 669.19 Utenos 12. Antašava 669.17 Panevėžio 13. Antazavė 669.15 Zarasų 14. Apytalaukis 669.13 Kauno 15. Ariogala 669.9 Veliuonos 16. Aviliai 669.15 Zarasų 17. Babtai 669.13 Kauno 18. Baisogala 669.14 Krakių 19. Balninkai 669.19 Utenos 20. Baltriškės 669.17 Panevėžio 21. Barstyčiai 669.16 Alsėdžių 22. Batakiai 669.7 Batakių 23. Betygala 669.9 Veliuonos 24. Biržai 669.17 Panevėžio 25. Budriai 669.22 Skuodo 26. Bukonys 669.10 Ukmergės 27. Butkiškė 669.9 Veliuonos 28. Čedasai 669.6 Obelių 29. Čekiškė 669.9 Veliuonos 30. Dambava 669.20 Šeduvos 31. Darbėnai 669.22 Skuodo 32. Daugailiai 669.15 Zarasų 33. Daujėnai 669.17 Panevėžio 34. Daujotavas (Polekėlė) 669.20 Šeduvos 35. Debeikiai 669.19 Utenos 36. Degučiai 669.18 Rietavo 37. Deltuva 669.10 Ukmergės 38. Didkiemis 669.18 Rietavo 39. Dotnuva 669.14 Krakių 40. Dūkštas 669.15 Zarasų 41. Dusetos 669.15 Zarasų 42. Eigirdžiai 669.16 Alsėdžių 43.
    [Show full text]
  • Buddhism from Wikipedia, the Free Encyclopedia Jump To: Navigation, Search
    Buddhism From Wikipedia, the free encyclopedia Jump to: navigation, search A statue of Gautama Buddha in Bodhgaya, India. Bodhgaya is traditionally considered the place of his awakening[1] Part of a series on Buddhism Outline · Portal History Timeline · Councils Gautama Buddha Disciples Later Buddhists Dharma or Concepts Four Noble Truths Dependent Origination Impermanence Suffering · Middle Way Non-self · Emptiness Five Aggregates Karma · Rebirth Samsara · Cosmology Practices Three Jewels Precepts · Perfections Meditation · Wisdom Noble Eightfold Path Wings to Awakening Monasticism · Laity Nirvāṇa Four Stages · Arhat Buddha · Bodhisattva Schools · Canons Theravāda · Pali Mahāyāna · Chinese Vajrayāna · Tibetan Countries and Regions Related topics Comparative studies Cultural elements Criticism v • d • e Buddhism (Pali/Sanskrit: बौद धमर Buddh Dharma) is a religion and philosophy encompassing a variety of traditions, beliefs and practices, largely based on teachings attributed to Siddhartha Gautama, commonly known as the Buddha (Pāli/Sanskrit "the awakened one"). The Buddha lived and taught in the northeastern Indian subcontinent some time between the 6th and 4th centuries BCE.[2] He is recognized by adherents as an awakened teacher who shared his insights to help sentient beings end suffering (or dukkha), achieve nirvana, and escape what is seen as a cycle of suffering and rebirth. Two major branches of Buddhism are recognized: Theravada ("The School of the Elders") and Mahayana ("The Great Vehicle"). Theravada—the oldest surviving branch—has a widespread following in Sri Lanka and Southeast Asia, and Mahayana is found throughout East Asia and includes the traditions of Pure Land, Zen, Nichiren Buddhism, Tibetan Buddhism, Shingon, Tendai and Shinnyo-en. In some classifications Vajrayana, a subcategory of Mahayana, is recognized as a third branch.
    [Show full text]