GAMTOS MOKSLØ FAKULTETAS Botanikos katedra Zoologijos katedra

LIETUVOS BIOLOGINË ÁVAIROVË: BÛKLË, STRUKTÛRA, APSAUGA

III tomas

Moksliniø straipsniø rinkinys Sudarë Ona Motiejûnaitë

1 LIETUVOS BIOLOGINË ÁVAIROVË: BÛKLË, STRUKTÛRA, APSAUGA yra Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslø fakulteto Botanikos ir Zoologijos katedrø lei- dþiamas recenzuojamas mokslo straipsniø rinkinys (Mokslo darbai, tæstinis rinkinys). Leidinyje spausdinami mokslo straipsniai ávairiomis biologinës ávairovës tyrimo ir apsau- gos temomis: mikroorganizmø, grybø, dumbliø, gyvûnø ir augalø sandaros, ávairovës, ce- nologijos, apsaugos, geografijos ir ekologijos; organizmø funkcionavimo gamtoje ir ur- banizuotoje aplinkoje savitumø; þeldynø kokybës ir naudojimo; gamtos paveldo ir aplin- kos apsaugos, aplinkos kokybës; aplinkotyros; visuomenës gamtamokslinio ugdymo, edu- kacinës veiklos aplinkoje, aplinkosauginio ðvietimo, visuomenës darnaus vystymosi.

Mokslø straipsniø rinkinio Lietuvos biologinë ávairovë I tomas iðleistas 2005 m., II tomas – 2007 metais.

Recenzentai: Doc. dr. Lilija Kalëdienë, Vilniaus universitetas Prof. dr. (HP) Virginijus Sruoga, Vilniaus pedagoginis universitetas

Redakcinë kolegija: Habil. dr. Meletëlë Navalinskienë, Botanikos institutas Prof. habil. dr. Domas Smaliukas, Vilniaus pedagoginis universitetas Prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis, Vilniaus pedagoginis universitetas Prof. dr. (HP) Remigijus Noreika, Vilniaus pedagoginis universitetas Dr. Stasë Dapkûnienë, Vilniaus universitetas, Genø bankas Doc. dr. Giedrë Kmitienë, Vilniaus pedagoginis universitetas Doc. dr. Ona Motiejûnaitë, Vilniaus pedagoginis universitetas Dr. Algimantas Paðkevièius, Botanikos institutas Dr. Ona Ragaþinskienë, Vytauto Didþiojo universiteto Kauno botanikos sodas Dr. Vilija Snieðkienë, Vytauto Didþiojo universiteto Kauno botanikos sodas Dr. Antanina Stankevièienë, Vytauto Didþiojo universiteto Kauno botanikos sodas Dr. Judita Varkulevièienë, Vytauto Didþiojo universiteto Kauno botanikos sodas Doc. dr. Jonas Þemënas, Vilniaus pedagoginis universitetas

Leidiná remia: LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJØ FONDAS LEIDYKLA „LUTUT˓

Moksliniø straipsniø rinkinys svarstytas VPU GMF Botanikos (2008 spalio 6 d., protoko- lo Nr. 2) ir Zoologijos (2008 spalio 20 d., protokolo Nr. 3) katedrø posëdþiuose, nutarta leidiná rekomenduoti studentams kaip mokymo priemonæ.

© Vilniaus pedagoginis universitetas

ISSN 1822-2781 Leidykla „Lututë“, 2008

2 SACHALININIO LAPINUKO – STIGMELLA SAKHALI- NELLA PUPL. (INSECTA, LEPIDOTERA, NEPTICULI- DAE) PAIEÐKOS ÈEPKELIØ GAMTINIAME REZERVATE

Eugenijus Anisimov¹, Jonas Rimantas Stonis² ¹Èepkeliø gamtos rezervatas El. paðtas [email protected] ²Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, Vilnius, LT-08106 El. paðtas [email protected]

Anotacija. Straipsnyje pateikiamas naujais duomenimis papildytas Èepkeliø gamtinio rezervato maþøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) taksonominis sàraðas, ku- riame minimos 37 rûðys (ið jø 10 rûðiø nurodomos Èepkeliø faunoje pirmà kartà). Dauguma sàraðo rûðiø (29) priklauso Stigmella Schrank genèiai, kitos – Enteucha Meyrick, Bohemannia Stainton, Ectoedemia Busck ir Fomoria Braun gentims. Taip pat publikacijoje pateikiami kai kurie duomenys apie minas, apibûdintas kaip pri- klausanèias sachalininiui lapinukui (Stigmella sakhalinella Pupl.). Taèiau kol nëra patikimø árodymø (t. y. ið vikðrø iðaugintø imagø), tvirtai teigti apie ðios, Lietuvoje dar neregistruotos rûðies paplitimà Èepkeliø rezervate negalima.

Reikðminiai þodþiai: gaubtagalviai, Nepticulidae, Èepkeliø rezervatas, fauna.

Ávadas. Èepkeliø gamtinio rezervato maþøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) fauna sistemingai pradëta tirti 2004 m. Per pirmuosius dvejus metus buvo iðaið- kintos 27 Nepticulidae rûðys, ið jø 24 buvo nurodytos kaip naujos rezervato fau- nai (Anisimov et al., 2006). 2004–2005 m. tyrimai parodë, kad ðios rûðys trofi- niais ryðiais susijæ su 22 mitybiniø augalø rûðimis, priklausanèioms 9 augalø ðei- moms, o daþniausiomis ir gausiausiai rezervate paplitusiomis rûðimis buvo pri- paþintos Stigmella betulicola ir S. splendidissimella. Taèiau vëlesniø tyrimø metu pavyko iðaiðkinti daugiau maþøjø gaubtagalviø rûðiø, kurios nors ir nëra daþnos Èepkeliuose, taèiau papildë rezervato faunos taksonominá sàraðà bei duomenis apie Nepticulidae trofinius ryðius. Sachalininis lapinukas (Stigmella sakhalinella) – Lietuvos faunoje dar nere- gistruota rûðis. Ði rûðis pirmà kartà buvo apraðyta lietuviø mokslininko, tyrinëju- sio Rytø Azijos faunà (Puplesis, 1984), o vëliau dar kartà nuodugniai apraðyta ir iliustruota apþvalginëje monografijoje (Puplesis, 1994). Pirmiausiai sachalininio lapinuko individø buvo aptikta Sachalino saloje ir ðiaurinëje Manþûrijoje (t. y. Primorës kraðte, priklausanèiam Rusijai). Tik vëliau paaiðkëjo, kad sachalininis

52 lapinukas gana plaèiai paplitæs ir Europoje (Puplesis, Diðkus, 2003). Ðiuo metu jau þinoma, kad sachalininis lapinukas aptinkamas Britø salose, Belgijoje, Ny- derlanduose, Prancûzijoje, Italijoje, Slovënijoje, Ðveicarijoje, Austrijoje, Serbi- joje, Vengrijoje, Slovakijoje, Èekijoje, Lenkijoje, Norvegijoje ir Ðvedijoje (1 pav.). Neseniai sachalininis lapinukas aptiktas ir centrinëje Rusijoje (Nieukerken et al., 2004). Nors Lietuvoje ði rûðis iki ðiol vis dar neaptikta, manome, kad sacha- lininiui lapinukui bûdingas nepertraukiamas transpalearktinis arealas nuo Eu- ropos iki Rytø Azijos, ir ði rûðis, matyt, vis dëlto gyvena Lietuvoje (jos paieðkos pradëtos Èepkeliø gamtiniame rezervate).

Metodika. Apþiûrint mitybinius augalus (ar augalus, potencialiai galinèius bûti mitybiniais), buvo bandoma aptikti paþeistas (minuotas) augalø dalis. Mi- nuotos augalø dalys su gyvais vikðrais buvo iðkerpamos ir paimamos auginti la- boratorinëse sàlygose. Tyrimuose naudojomës metodika, kuri pateikiama Pup- lesio ir Diðkaus (2003) darbe. Augalø dalys su tuðèiomis minomis, kurios ima- mos herbariniø pavyzdþiø kolekcijai, buvo iðdþiovinamos, o minos identifikuoja- mos, apraðomos, etiketuojamos bei fotografuojamos.

Rezultatø aptarimas. Naujos Lietuvos faunai rûðies – Stigmella sakhalinella – paieðkos Èepkeliø rezervate. Tyrimø metu Èepkeliø gamtiniame rezervate buvo tikimasi aptikti sachalininá lapinukà (Stigmella sakhalinella Pupl.). Dviejose atokiose rezervato vietovëse buvo surinktos tuðèios, berþø lapuose iðgrauþtos minos, kurios pagal morfologinius po- þymius priskirtinos S. sakhalinella rûðiai (2–4 pav.). Minose ekskrementø granulës iðsidësèiusios spiraliðkai, o pati ekskrementø linija plati (taèiau neuþpildanti viso iðgrauþto minos tako ploèio). Paþymëtina, kad sachalininio lapinuko minas nesun- ku supainioti su kitomis berþø lapus minuojanèiomis gaubtagalviø rûðimis, jos pri- mena Lietuvos faunoje jau registruotos rûðies – paslaptingojo lapinuko (S. continu- ella) – minas (8 pav.). S. continuella minose ekskrementai uþpildo visà minos plotá, nepalikdami tuðèiø pakraðèiø, o sachalininio lapinuko minoms bûdingi ekskremen- tais neuþpildyti tako pakraðèiai. Beveik visoms rûðims (iðskyrus S. continuella) bû- dinga siaura minos ekskrementø linija (5–7 pav.), o sachalininiui lapinukui – plati, su ekskrementø granulëmis iðdëstytomis spiraliðkai (2–4 pav.). Manytume, kad Èep- keliø rezervate aptiktos minos tikrai priskirtinos iki ðiol dar neregistruotai Lietuvos faunoje gaubtagalviø rûðiai – sachalininiui lapinukui. Taèiau kol nëra ið minø iðau- ginta suaugëliø, tvirtai teigti apie ðios rûðies paplitimà negalima.

53 Patikslintas Nepticulidae rûðiø, aptiktø Èepkeliø rezervate, taksonominis sàraðas. Po atliktø tyrimø 2004–2005 metais, Èepkeliø gamtiniame rezervate nusta- tytos 27 maþøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) rûðys, ið jø 24 yra naujos rezervato faunai (Anisimov et al., 2006). Vëlesniø tyrimø metu (2006–2007 m.) pavyko iðaiðkinti dar 10 rûðiø (viena jø – Stigmella aceris – registruota ne rezervato teri- torijoje, o greta esanèiame Marcinkoniø kaime). Todël Èepkeliø gamtinio re- zervato Nepticulidae sàraðas pasipildë. Ið viso ðiuo metu, (áskaitant S. aceris) Èepkeliuose þinomos 37 maþøjø gaubtagalviø rûðys. Þemiau pateikiamas takso- nominis rezervato Nepticulidae sàraðas (pirmà kartà Èepkeliø faunoje minimos rûðys paþymëtos þvaigþdutëmis*). 1. Enteucha acetosae (Stainton)*. Vikðrai minuoja Rumex acetosa L. lapus. 2. Stigmella lapponica (Wocke). Minuoja Betula pendula Roth lapus. 3. Stigmella confusella (Wood et Walsingham). Minuoja Betula pubescens Ehrh. lapus. 4. Stigmella luteella (Stainton) *. Minuoja Betula pendula Roth lapus. 5. Stigmella tiliae (Frey). Minuoja Tilia cordata Mill. lapus. 6. Stigmella microtheriella (Stainton). Minuoja Corylus avellana L. ir Carpi- nus betulus L. 7. Stigmella betulicola (Stainton). Minuoja Betula pendula Roth ir B. pubes- cens Ehrh. 8. Stigmella prunetorum (Stainton)*. Minuoja Prunus spp. lapus. 9. Stigmella aceris (Frey)*. Minuoja Acer platanoides L. lapus. Lietuvoje ði rûðis paprastai aptinkama miesto parkuose (Puplesis, Diðkus, 2003). Kol kas S. aceris Èepkeliø rezervate nebuvo registruota, taèiau aptikta greta esanèiame Mar- cinkoniø kaime ir á ðá sàraðà átraukiama. 10. Stigmella minusculella (Herrich-Schäffer). Minuoja Pyrus communis L. lapus. 11. Stigmella desperatella (Frey). Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. 12. Stigmella pyri (Glitz). Minuoja Pyrus communis L. lapus. 13. Stigmella magdalenae (Klimesch). Minuoja Sorbus aucuparia L. ir Malus domestica Borkh. lapus. 14. Stigmella catharticella (Stainton) *. Minuoja Rhamnus cathartica L. lapus. 15. Stigmella malella (Stainton). Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. 16. Stigmella assimilella (Zeller). Minuoja Populus tremula L. lapus. 17. Stigmella salicis (Stainton). Minuoja Salix caprea L. lapus. 18. Stigmella myrtillella (Stainton). Minuoja Vaccinium myrtillus L. lapus. 19. Stigmella floslactella (Hawoth). Minuoja Corylus avellana L. lapus. 20. Stigmella lemniscella (Zeller). Minuoja Ulmus glabra Hunds lapus.

54 21. Stigmella continuella (Stainton). Minuoja Betula pendula Roth ir B. pu- bescens Ehrh. 22. Stigmella aeneofasciella (Herrich-Schäffer). Remiantis mûsø tyrimais, Èep- keliø rezervate minuoja tik Agrimonia eupatoria L. lapus, nors europinei S. aeneo- fasciella populiacijai bûdingas ir dar kitas mitybinis augalas (Fragaria vesca L.). 23. Stigmella splendidissimella (Herrich-Schäffer). Minuoja Rubus caesius L., R. idaeus L. ir R. saxatilis L. lapus. 24. Stigmella poterii (Stainton)*. Minuoja Potentilla erecta (L.) ir P. palustris (L.) Scop. 25. Stigmella pretiosa (Heinemann). Minuoja Geum rivale L. lapus. 26. Stigmella lediella (Schleich). Minuoja Ledum palustre L. lapus. 27. Stigmella plagicolela (Stainton)*. Minuoja Prunus spp. lapus. 28. Stigmella sorbi (Stainton)*. Minuoja Sorbus aucupariae L. lapus. 29. Stigmella ruficapitella (Haworth). Minuoja Quercus robur L. lapus. 30. Stigmella roborella (Johansson). Minuoja Quercus robur L. lapus. 31. Bohemannia pulverosella (Stainton)*. Minuoja Malus domestica L. lapus. 32. Ectoedemia argyropeza (Zeller). Minuoja Populus tremula L. lapus. 33. Ectoedemia arcuatella (Herrich-Schäffer). Minuoja Fragaria vesca L. lapus. 34. Ectoedemia atricolis (Stainton)*. Minuoja Malus domestica L. lapus. 35. Ectoedemia rubivora (Wocke). Minuoja Rubus saxatilis L. lapus. 36. Fomoria septembrella (Stainton). Minuoja Hypericum perforatum L. lapus. 37. Fomoria weaveri (Stainton). Minuoja Vaccinium vitis-idaea L. lapus.

1 pav. Sachalininio lapinuko (Stigmella sakhalinella) geografinis paplitimas Europoje (A) ir Rytø Azijoje (B)

55 2 3 4 2–4 pav. Èepkeliø rezervate aptiktø minø pavyzdþiai, kurie buvo identifikuoti kaip pri- klausantys Stigmella sakhalinella

5 6 7

5–8 pav. Kai kurios berþø lapuose iðgrauþtos maþøjø gaub- tagalviø minos, aptiktos Èepkeliø rezervate: 5 – Stigmella con- 8 fusella; 6 – S. lapponica; 7 – S. betulicola; 8 – S. continuella

Apibendrinimas. Ið viso ðiuo metu Èepkeliø rezervate iðaiðkintos 37 maþø- jø gaubtagalviø (Nepticulidae) rûðys (ið jø 10 ðioje publikacijoje minimos pirmà kartà). Viena rûðis – Stigmella aceris – kol kas aptikta ne paèioje rezervato terito- rijoje, o greta esanèiame vietovëje (Marcinkonyse). Dviejose rezervato vietovëse buvo surinktos tuðèios, berþø lapuose iðgrauþtos minos, kurios pagal morfologinius poþymius priskirtinos Lietuvoje dar neregistruo- tai rûðiai – S. sakhalinella. Taèiau kol nëra ið minø iðauginta suaugëliø, ðios rûðies negalima átraukti nei á Lietuvos, nei á Èepkeliø gamtinio rezervato faunos sàraðus.

Padëka. J. R. Stonis dëkoja Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui (Lithuanian State Science and Studies Foundation) uþ paramà vykdant VMSF mokslo projektà.

56 Literatûra ANISIMOV E., DIÐKUS A., STONIS J. R., 2006: First survey of Nepticulidae (Insecta: Lepidoptera) in Èepkeliai State Nature Reserve, Lithuania. – Acta Zoologica Lituanica, 16 (3): 221–228. NIEUKERKEN E.J. VAN, ZOLOTUHIN V. V., MISTCHENKO A., 2004: Nepticulidae from the Volga and Ural region. – Nota lepidopterologica, 27: 125–157. PUPLESIS R., 1984: New species of nepticulids (Lepidoptera, Nepticulidae) from southern Primorye. – Entomologicheskoe Obozrenie, 63 (1): 111–125. PUPLESIS R., 1994: The Nepticulidae of Eastern Europe and Asia. – Leiden, Backhuys Publishers. PUPLESIS R., DIÐKUS A., 2003: Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. – Kaunas.

Summary Eugenijus Anisimov, Jonas Rimantas Stonis SEARCH FOR STIGMELLA SAKHALINELLA PUPL. (INSECTA, LEPIDOPTERA, NEPTICULIDAE) IN ÈEPKELIAI STATE NATURE RESERVE, LITHUANIA

In total, the present list of the Nepticulidae of Èepkeliai State Nature Re- serve includes 37 species, 10 of them have been added to the list recently: Enteu- cha acetosae, Stigmella luteella, S. prunetorum, S. aceris, S. catharticella, S. poterii, S. poterii, S. sorbi, Bohemannia pulverosella and Ectoedemia atricolis. Despite our discovery of matching mines in Èepkeliai Reserve, Stigmella sakhalinella was not included to the list of Lithuanian fauna or the list of the Reserve until reared adults will become available. Key words: Nepticulidae, Lepidoptera, Insecta, Èepkeliai, Lithuania, fauna

57 PIRMIEJI DUOMENYS APIE AKMENËS RAJONO MAÞØJØ GAUBTAGALVIØ (LEPIDOPTERA, NEPTICULIDAE) FAUNÀ IR ÁVAIROVÆ

Arûnas Diðkus, Kristina Lensbergaitë Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, Vilnius, LT-08106 El. paðtas [email protected]

Anotacija. Mûsø tyrimø metu Akmenës rajone pirmà kartà iðaiðkintos 34 ma- þøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) rûðys, priklausanèios Stigmella, Ectoedemia ir Fo- moria gentims; tarp Akmenës rajone aptiktø Nepticulidae 5 yra Lietuvoje labai retos maþøjø gaubtagalviø rûðys. Nustatyti aptiktø rûðiø mitybiniai ryðiai bei iðskir- tos mitybiniø augalø ðeimos, su kuriomis trofiðkai susijæ daugiausiai Nepticulidae rûðiø. Iðaiðkinti 6 nauji Lietuvos Nepticulidae rûðims bûdingi mitybiniai augalai.

Reikðminiai þodþiai: gaubtagalviai, Nepticulidae, fauna, Akmenës rajonas.

Ávadas. Maþøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) biologija gana sudëtinga. Suau- gëliai skraido blogai, daþniausiai vikriai bëgioja augalø lapais ar kamienais. Kiau- ðinëlius deda ant augalø lapø, kartais stiebø ar vaisiø. Ið nedidelio plokðèio kiauði- nëlio vikðras patenka po augalo epidermiu, kur maitinasi þaliuoju audiniu – pa- renchima. Augdamas ir maitindamasis jis palieka bûdingus spiraliðkus, linijiðkus, ar dëmiðkus takus – minas. Minos forma – daþnai reikðmingas poþymis apibûdi- nant rûðá. Nors paprastai maþieji gaubtagalviai nëra gausiai aptinkami, taèiau kai kurios rûðys pripaþintos augalø kenkëjomis. Kartais ant vieno mitybinio augalo gali bûti aptinkama 400–450 minuojanèiø vikðrø (Puplesis, Diðkus, 2004). Lietuvoje maþøjø gaubtagalviø ðeima dar nëra pakankamai iðtirta (Diðkus, 2003; Puplesis, Diðkus, 2004). Nepticulidae tyrimai atliekami ávairiose Lietuvos vietovëse (Anisimovas et al., 2006), taèiau vis dar trûksta duomenø apie dauge- lio Lietuvos rajonø Nepticulidae faunà ir biologijà. Toks menkas iðtirtumas pa- aiðkinamas mikrodrugiø tyrimø sudëtingumu ir tuo, kad Lietuvoje palyginti ma- þai ðios srities specialistø. 2003 metais R. Puplesis ir A. Diðkus iðleido monografijà, kurioje pateikë ori- ginalius duomenis apie pasaulinæ maþiausiø mikrodrugiø (Lepidoptera: Nepticu- lidae, Opostegidae ir Tischeriidae) ávairovæ, morfologijà, taksonomijà, rûðiø apra- ðymo ypatumus, trofinius ryðius bei geografiná paplitimà. Monografijoje taip pat pateikiamos iðsamios þinios apie Lietuvos maþøjø gaubtagalviø (Nepticulidae) fau- nà, taèiau duomenø ið ðiaurës vakarø Lietuvos nenurodoma (Puplesis, Diðkus, 2003). Tai paskatino ðio straipsnio autorius tyrimus atlikti Akmenës rajone.

65 Metodika. Medþiaga buvo rinkta 2006–2007 m. du vasaros ir du rudens se- zonus, ávairiose natûraliose buveinëse. Tyrimø metu buvo vadovaujamasi meto- diniais nurodymais, publikuotais anksèiau (Puplesis, Diðkus, 2003). Kruopðèiai apþiûrint mitybinius augalus buvo bandoma aptikti minuotas augalø dalis. Nors Nepticulidae gali minuoti ávairius augalo organus, daþniausiai gaubtagalviø mi- nos yra aptinkamos augalø lapuose. Plika akimi stebint paþeistà augalo lapà prieð ðviesà, ásitikindavome, ar mina yra jau tuðèia, ar su gyvu (minuojanèiu) vikðru, kuris yra skaidrus, þalsvas ar gelsvas. Jeigu vikðras þuvæs, jis nejudrus, patamsë- jæs, rudas, raudonai rudas ar juodas. Minuotos augalø dalys su gyvais (minuo- janèiais) vikðrais buvo iðpjaunamos arba iðkerpamos ir paimamos auginti. Mi- nos augalø lapuose buvo imamos su visu lapu. Nustatëme, kad geriausiai tam tinka paskutiniø vystymosi ûgiø vikðrai, nes juos þymiai lengviau iðauginti, ma- þesnis pavojus, kad ilgai laikomas lapas (ar kita dalis) gali iðdþiûti ar supelyti. Tyrimø metu kiekvienos rûðies individas buvo auginamas atskirai; auginimo duo- menims registruoti, kiekvienam buvo uþvesta originali auginimo kortelë. Augalø dalys su tuðèiomis minomis, kurios imamos herbariniø pavyzdþiø kolekcijai, buvo ið karto suslegiamos nedideliu herbariniu presu ar patalpina- mos á vokelá. Iðdþiovintos minos laboratorijos kolekcijoje buvo laikomos atski- ruose popieriniuose vokuose arba plastiko ámautëse, paþymint auginimo korte- lës numerá, o daþnai ir mitybiná augalà, surinkimo laikà ir vietovæ. Minos buvo renkamos apþiûrint ne tik mitybinius augalus, bet ir augalus potencialiai galinèius bûti mitybiniais. Mûsø tyrimø metu maþøjø gaubtagalviø rûðys buvo identifikuojamos pagal mi- nos tipà ir formà bei ekskrementø iðsidëstymà. Taip pat buvo pasinaudota kitose ðalyse surinktø Nepticulidae minø apraðais ir iliustracijomis (Johansson et al., 1990). Minuojantiems vikðrams auginti buvo naudojamos chemiðkai ðvarios Petri lëkðtelës, o jø dugnas iðklojamas miðko paklotës imitacija (pavyzdþiui, sugeria- mojo popieriaus skiautelëmis, mitybinio augalo lapo dalimis). Po 5–6 dienø ko- konai buvo patikrinami. Suslëgti lapai atsargiai iðimami pincetu, atidþiai apþiû- rimos abi jø pusës. Rasti kokonai buvo iðkerpami kartu su nedideliu (apie 1 cm) lapo ar sugeriamojo popieriaus fragmentu ir sudedami á ðvarià Petri lëkðtelæ, kurioje laikomi kambario temperatûroje iki suaugëliø pasirodymo.

Rezultatai. Akmenës rajone iðaiðkintø Nepticulidae rûðiø sàraðas Tyrimø metu Akmenës rajone pirmà kartà iðaiðkintos 34 maþøjø gaubtagal- viø (Nepticulidae) rûðys (1–4 pav.). Þemiau pateikiamas ðiø rûðiø sàraðas. 1. Laplandinis lapinukas – Stigmella lapponica (Wocke). Minuoja Betula pu- bescens Ehrh. lapus.

66 2. Apgaulingasis lapinukas – Stigmella confusella (Wood et Walsingham). Minuoja Betula pubescens Ehrh. lapus. 3. Liepinis lapinukas – Stigmella tiliae (Frey). Minuoja Tilia cordata Mill. lapus. 4. Maþasis lapinukas – Stigmella microtheriella (Stainton). Minuoja Corylus avellana L. lapus. 5. Berþinis lapinukas – Stigmella betulicola (Stainton). Minuoja Betula pen- dula Roth, B. pubescens Ehrh. Lapus. Mûsø tyrimø metu ði rûðis pirmà kartà Lietuvoje buvo aptikta ant Betula humilis Schrank (t. y. naujo mitybinio augalo). 6. Alksninis lapinukas – Stigmella glutinosae (Stainton). Minuoja Alnus glu- tinosa (L.) Gaertn. lapus. 7. Pietinis lapinukas – Stigmella nivenburgensis (Preissecker). Minuoja Salix fragilis L. lapus. Mûsø tyrimø metu ði rûðis pirmà kartà Lietuvoje aptikta ant Salix alba L. (t. y. naujo mitybinio augalo). 8. Klevinis lapinukas – Stigmella aceris (Frey). Minuoja Acer platanoides L. lapus. 9. Rudasis lapinukas – Stigmella nylandriella (Tengström). Minuoja Sorbus aucuparia L. lapus. 10. Tamsusis lapinukas – Stigmella oxyacanthella (Stainton). Minuoja Malus domestica Borkh., Crataegus monogyna Jacq. lapus. Mûsø tyrimø metu ði rûðis pirmà kartà Lietuvoje aptikta ant Pyrus communis L. bei Prunus sp. (t. y. nauji mitybiniai augalai). 11. Kriauðialapis lapinukas – Stigmella minusculella (Herrich-Schäffer). Mi- nuoja Pyrus communis L. lapus. 12. Kriauðinis lapinukas – Stigmella pyri (Glitz). Minuoja Pyrus communis L. lapus. 13. Pilkðvasis lapinukas – Stigmella magdalenae (Klimesch). Minuoja Sor- bus aucuparia L. ir Malus domestica Borkh. lapus. 14. Hiubnerio lapinukas – Stigmella hybnerella (Hübner). Minuoja Cratae- gus monogyna Jacq. lapus. 15. Erðkëtinis lapinukas – Stigmella anomalella (Göze). Minuoja Rosa cani- na L. lapus. 16. Ðunobelinis lapinukas – Stigmella catharticella (Stainton). Minuoja Rham- nus cathartica L. lapus. 17. Obelinis lapinukas – Stigmella malella (Stainton). Minuoja Malus do- mestica Borkh. lapus. 18. Oranþinis lapinukas – Stigmella trimaculella (Haworth). Minuoja Popu- lus sp. lapus. 19. Tritaðkis lapinukas – Stigmella assimilella (Zeller). Minuoja Populus tre- mula L. lapus.

67 1 2

3 4

1–4 pav. Kai kuriø Akmenës rajone aptiktø Nepticulidae rûðiø minos: 1 – Stigmella oxya- canthella; 2 – Ectoedemia albifasciella; 3 – Fomoria septembrella; 4 – Ectoedemia arcuatella

20. Gluosninis lapinukas – Stigmella salicis (Stainton). Minuoja Salix caprea L., S. cinerea L. lapus. Tyrimø metu aptikta ir ant Salix alba L. 21. Karklinis lapinukas – Stigmella obliquella (Heinemann). Minuoja Salix fragilis L. Mûsø tyrimø metu ði rûðis pirmà kartà Lietuvoje aptikta ant Salix alba L. 22. Lazdyninis lapinukas – Stigmella floslactella (Haworth). Minuoja Cory- lus avellana L. 23. Puoðnusis lapinukas – Stigmella lemniscella (Zeller). Minuoja Ulmus mi- nor Mill. lapus. U. laevis Pall. Spëjama, kad tai dar viena, anksèiau neregistruota, mitybinio augalo rûðis. 24. Dirvuolinis lapinukas – Stigmella aeneofasciella (Herrich-Schäffer). Mi- nuoja Agrimonia eupatoria L., lapus. 25. Avietinis lapinukas – Stigmella splendidissimella (Herrich-Schäffer). Mi- nuoja Rubus idaeus L., R. saxatilis L. lapus. Mûsø tyrimø metu pavyko ðià rûðá aptikti ir ant Fragaria vesca L. Tai Lietuvoje ðiai rûðiai naujas mitybinis augalas.

68 26. Vingiorykðtinis lapinukas – Stigmella ulmariae (Wocke). Minuoja Fili- pendula ulmaria (L.) Maxim. lapus. 27. Slyvinis lapinukas – Stigmella plagicolella (Stainton). Minuoja Prunus sp. lapus. 28. Ðermukðninis lapinukas – Stigmella sorbi (Stainton). Minuoja Sorbus au- cuparia L. lapus. 29. Miðkinis lapinukas – Stigmella ruficapitella (Haworth). Minuoja Quercus robur L. lapus. 30. Àþuolinis lapinukas – Stigmella roborella (Johansson). Minuoja Quercus robur L. lapus. 31. Baltajuostis dëminukas – Ectoedemia albifasciella (Heinemann). Minuoja Quercus robur L. lapus. 32. Þemuoginis dëminukas – Ectoedemia arcuatella (Herrich-Schäffer). Mi- nuoja Fragaria vesca L. lapus. 33. Drebulinis dëminukas – Ectoedemia argyropeza (Zeller). Minuoja Popu- lus tremula L. lapus. 34. Jonaþolinis dëminukas – Fomoria septembrella (Stainton). Minuoja Hy- pericum perforatum L. lapus. Nepticulidae trofiniai ryðiai Tyrimø metu iðaiðkinti 29 mitybiniai augalai, priklausantys 10 augalø ðeimø. Daugiausiai mitybiniø augalø rûðiø priklauso Rosaceae, Salicaceae ir Betulaceae ðeimoms. Gausiausiai minuojami: Quercus robur L (Stigmella ruficapitella, S. ro- borella,), Corylus avellana L. (Stigmella microtheriella, S. floslactella), Rubus ida- eus L. (Stigmella splendidissimella), R. saxatilis L. (Stigmella splendidissimella) ir Sorbus aucuparia L. (S. magdalenae). 14 Nepticulidae rûðiø mitybiniais ryðiais yra susijusios su Rosaceae ðeima, 6 rûðys su Salicaceae, 4 – su Betulaceae, 3 – su Fagaceae, 2 – su Corylaceae ir po vienà maþøjø gaubtagalviø rûðá trofiðkai susietos su Hypericaceae, Tiliaceae, Ul- maceae, Aceraceae ir Rhamnaceae ðeimomis.

Iðvados 1. Atlikus tyrimus Akmenës rajone, iðaiðkintos 34 maþøjø gaubtagalviø (Nep- ticulidae) rûðys: 30 priklausanèiø Stigmella genèiai, 3 – Ectoedemia ir 1 – Fomo- ria gentims; visos ðios rûðys pirmà kartà aptiktos Akmenës rajone. 2. Akmenës rajone nustatytos 5 Lietuvoje labai retos maþøjø gaubtagalviø rû- ðys: Stigmella glutinosa, S. assimilella, S. obliquella, S. ulmariae ir S. nivenburgensis. 3. Nustatyti aptiktø rûðiø mitybiniai ryðiai: 34 maþøjø gaubtagalviø rûðys trofiðkai susijusios su 29 mitybiniø augalø rûðimis, priklausanèiomis 10 augalø ðeimø. Iðaiðkintos mitybiniø augalø ðeimos, su kuriomis susijæ daugiausiai Nep- ticulidae rûðiø: Rosaceae, Salicaceae ir Betulaceae.

69 4. Iðaiðkinti 6 nauji, Lietuvos Nepticulidae rûðims bûdingi, mitybiniai auga- lai: Salix alba L. (Stigmella nivenburgensis, S. salicis, S. obliquella); Pyrus commu- nis L. (Stigmella oxyacanthella); Prunus sp. (Stigmella oxyacanthella); Ulmus lae- vis Pall. (Stigmella lemniscella); Fragaria vesca L. (Stigmella splendidissimella); Betula humilis Schrank (Stigmella betulicola).

Literatûra ANISIMOVAS E., DIÐKUS A., STONIS J. R., 2006: First survey of Nepticulidae (Insecta: Lepidoptera) in Èepkeliai state nature rezerve, Lithuania. – Acta Zo- ologica Lituanica, 16 (3): 221–228. DIÐKUS A., 2003: Revizuota Lietuvos Nepticulidae (Lepidoptera) fauna. – Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, struktûra, apsauga), 23–24. JOHANNSON R., NIELSEN E. S., NIEUKERKEN E. J. VAN et GUSTAFSOON B., 1990: The Nepticulidae and Opostegidae (Lepidoptera) of north west Europe. – Fau- na Entomologica Scandinavica, 23 (1/2): 1–739. PUPLESIS R., DIÐKUS A., 2003: Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. – Kaunas. PUPLESIS R., DIÐKUS A., 2004: Ar Lietuvoje gyvena maþieji gaubtagalviai? – Þurnalas apie gamtà, (6): 26–29.

Padëka. Straipsnio autorius A. Diðkus dëkoja Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondui (Lithuanian State Science and Studies Foundation) uþ suteiktà paramà vykdant LVMSF mokslo projektà.

Summary Arûnas Diðkus, Kristina Lensbergaitë NEPTICULIDAE (LEPIDOPTERA) OF AKMENË DISTRICT (LITHUANIA): THE FIRST LIST OF FAUNA AND DIVERSITY

In total, 34 species of Nepticulidae (Insecta, Lepidoptera) are listed for Akmenë district for the first time. Most of species belong to Stigmella Schrank (30), remaining to Ectoedemia Busck (3), and Fomoria Braun (1). During the study, 6 new host-plant species were recorded for Lithuanian fauna of nepticu- lids: Salix alba L. (Stigmella nivenburgensis, S. salicis, S. obliquella); Pyrus com- munis L. (Stigmella oxyacanthella); Prunus sp. (Stigmella oxyacanthella); Ulmus laevis Pall. (Stigmella lemniscella); Fragaria vesca L. (Stigmella splendidissimella); Betula humilis Schrank (Stigmella betulicola). Key words: Nepticulidae, Lepidoptera, fauna, Akmenë district.

70 VILKAVIÐKIO RAJONO MAÞØJØ GAUBTAGALVIØ (LEPIDOPTERA, NEPTICULIDAE) FAUNA IR TROFINIAI RYÐIAI

Asta Navickaitë, Arûnas Diðkus Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, Vilnius, LT – 08106 El. paðtas [email protected]

Anotacija. Ðiame straipsnyje pirmà kartà skelbiami duomenys apie Vilka- viðkio rajono Nepticulidae faunà ir trofinius ryðius. 2004–2006 m. tyrimø laiko- tarpiu iðaiðkintos 4 gentims priskiriamos 38 maþøjø gaubtagalviø rûðys ið Lietu- voje þinomø 73 rûðiø. Identifikuotos rûðys trofiniais ryðiais yra susijusios su 8 mitybiniø augalø ðeimomis.

Reikðminiai þodþiai: gaubtagalviai, Nepticulidae, fauna, trofiniai ryðiai, Vil- kaviðkio rajonas.

Ávadas. Viena maþiausiai þinomø, bet ðiuo metu sparèiai tiriamø (invento- rizuojamø) organizmø grupiø yra primityvûs Microlepidoptera. Ðie smulkûs vabz- dþiai yra labai ádomus ir reikðmingas tyrimø objektas, turintis ne tik praktinæ reikðmæ, bet ir laikomas savotiðku bendrøjø faunogenetiniø Þemës procesø in- dikatoriumi (Puplesis, Diðkus, 2003). Nepticulidae tyrimai Suvalkijos regione pradëti 2004 m. Daugiausiai duo- menø surinkta: Gurbðilio miðke, Stirniðkiø miðke, Keturvalakiø eþero saloje, An- tupiuose, Pavilkaujuose, Merkðiðkiø eþero pakrantëje, Baèkiðkiø, Giþø ir Rûdos gyvenvietëse bei Gobiðkiø pelkëje, t.y. teritorijose, esanèiose Vilkaviðkio rajone. Surinkta medþiaga leido pirmà kartà sudaryti Vilkaviðkio rajono maþøjø gaub- tagalviø faunos sàraðà, nustatyti rûðiø paplitimà bei trofinius ryðius.

Metodika. Daþniausiai Nepticulidae minos buvo aptinkamos augalø lapuose, kruopðèiai apþiûrint mitybinius augalus (arba augalus, potencialiai galinèius bûti mi- tybiniais). Minuojantys vikðrai buvo paimami su visu augalo lapu auginimui labora- torinëse sàlygose, o surinktos tuðèios minos buvo ið karto dedamos á vokelius ir su- slegiamos, t. y. herbarizuojamos. Iðdþiovintos minos buvo kaupiamos herbariniø pa- vyzdþiø kolekcijai. Kiekvienas vokelis su mina buvo registruojamas. Specialioje lau- ko darbø kortelëje buvo fiksuojami ðie duomenys: voko numeris, minuotojo ðeima, gentis, rûðis, mitybinio augalo ðeima, gentis, rûðis, mitybinio augalo gausumas, vieto- vë, surinkimo data bei pastabos. Visos rûðys buvo apibûdintos remiantis ekskremen- tø iðdëstymu lapo asimiliaciniame audinyje ir kt. morfologiniais minos poþymiais.

79 Minuojantiems vikðrams auginti buvo naudojamos chemiðkai labai ðvarios Petri lëkðtelës arba didesni auginimo indeliai, o jø dugnas iðklojamas miðko paklotës imitacija (sugeriamojo popieriaus skiautelëmis, mitybinio augalo lapo dalimis, ret- karèiais – kiminø pluoðteliais). Kad kokonai nesusidarytø ant Petri lëkðtelës siene- liø, papildomai buvo áklojamas didelis sugeriamojo popieriaus gabalas, kad ið mi- nø iðëjæ vikðrai negalëtø patekti ant indelio dugno. Ant miðko paklotës imitacijos buvo glaudþiai sluoksniuojami minuojami lapai (jø fragmentai ar kitos minuotos augalø dalys). Paprastai vikðrai kokonus pina tarp dviejø susispaudusiø augalo la- pø ar sugeriamojo popieriaus skiauteliø; puriai sudëtoje masëje vikðrai prastai pi- na kokonus, daþnai þûva. Jeigu bûdavo surastas tik vienas paþeistas lapas, tuomet papildomai lëkðtelëje sluoksniuojami ðvarûs ir lygûs mitybinio (ar kito) augalo la- pai ar jø gabalëliai. Taip buvo palaikoma didesnë drëgmë, neleidþiama iðdþiûti mitybiniam augalui. Esant per didelei drëgmei ar aprasojus Petri lëkðtelës dangte- liui, kad auginami vikðrai nesupelytø, auginimo indeliai buvo ventiliuojami. Ir at- virkðèiai – lapams iðdþiûvus, buvo dedamas vandeniu suvilgytas vatos ar sugeria- mojo popieriaus tamponëlis. Indelis su auginama medþiaga laikomas pavësyje ar tamsoje. Po 5–6 dienø kokonai buvo patikrinami. Suslëgti lapai atsargiai iðimami pincetu, atidþiai apþiûrimos abi jø pusës. Rasti kokonai buvo iðkerpami kartu su nedideliu (apie 1 cm) lapo ar sugeriamojo popieriaus fragmentu ir sudedami á ðvarià Petri lëkðtelæ, kurioje laikomi kambario temperatûroje iki suaugëliø pasiro- dymo. Nustatyta, kad suaugëliø iðsiritimo ið kokonø anksèiausiai galima tikëtis po 8–10 dienø. Tam, kad laikomi kokonai neperdþiûtø, buvo ádedamas vandeniu su- vilgytas sugeriamojo popieriaus tamponas, o kad nepasklistø atsiradæs pelësis – iðkarpyti lapø fragmetai buvo iðdëstomi tam tikru atstumu vienas nuo kito.

Rezultatai ir jø aptarimas. Remiantis surinktais minø pavyzdþiais Vilkaviðkio rajone pavyko nustatyti 38 Nepticulidae rûðis: 30 priklausanèiø Stigmella genèiai, 6 – Ectoedemia genèiai ir po 1 rûðá Enteucha bei Bohemannia gentims (1–4 pav.). Þe- miau pateikiamas iðaiðkintø rûðiø taksonominis sàraðas. Vilkaviðkio rajone iðaiðkintø Nepticulidae rûðiø sàraðas 1. Rûgðtyninis lapinukas – Enteucha acetosae (Stainton). Spëjama, kad ði rûðis gali bûti aptinkama visoje Lietuvoje, nors anksèiau buvo laikoma reta (Ivins- kis, 1993). Iki ðiol E. acetosae buvo nustatyta ðiuose rajonuose: Ðilutës, Kaiðiado- riø, Trakø, Varënos ir Vilniaus. Mûsø tyrimø duomenimis ði rûðis Vilkaviðkio rajone pirmà kartà aptikta ir identifikuota pagal minas. 2. Laplandinis lapinukas – Stigmella lapponica (Wocke). Ant mitybiniø auga- lø S. lapponica aptikta Klaipëdos, Ðilutës, Tauragës, Kaiðiadoriø, Trakø, Vilniaus ir Varënos rajonuose. Vilkaviðkio rajone rûðis identifikuota pagal surinktas minas.

80 3. Apgaulingasis lapinukas – Stigmella confusella (Wood & Walsingham). Mûsø tyrimais rûðis pirmà kartà nustatyta Vilkaviðkio rajone pagal surinktas minas, taèiau pastebëta, kad rûðá aptikti gana sunku. 4. Liepinis lapinukas – Stigmella tiliae (Frey). Iki ðiol S. tiliae buvo atrasta tik Klaipëdos, Ðilutës, Tauragës, Panevëþio, Trakø, Vilniaus, Varënos rajonuose. S. tiliae aptikti gana sunku, taèiau pagal gausiai surinktø minø pavyzdþius ðià rûðá pirmà kartà pavyko nustatyti tirtose Vilkaviðkio rajono vietose. 5. Maþasis lapinukas – Stigmella microtheriella (Stainton). Manoma, kad ði rûðis yra gausi Lietuvoje, nors mûsø tirtose vietovëse minuojanèiø vikðrø aptikta negausiai. 6. Berþinis lapinukas – Stigmella betulicola (Stainton). Spëjama, kad S. betulico- la yra tipiðka Lietuvos faunos rûðis, paplitusi lokaliai ir mëgstanti drëgnesnes vietas. 7. Gelsvasis lapinukas – Stigmella luteella (Stainton). Ði rûðis kituose Lietu- vos rajonuose yra gausiai aptinkama, taèiau Suvalkijos regione ðios rûðies minø aptikta nedaug. 8. Pietinis lapinukas – Stigmella nivenburgensis (Preissecker). Reta Lietuvos faunos rûðis, iki ðiol duomenys buvo þinomi remiantis duomenimis, surinktais Vilniaus mieste. Manytume, kad rûðies aptikimas Vilkaviðkio rajone yra svarbus mûsø ðalies faunai. Rûðis identifikuota pagal minas. 9. Spiralinis lapinukas – Stigmella prunetorum (Stainton). Pagal mûsø tyri- mø duomenis ðios rûðies vikðrai yra labai gausûs, nes nuo vieno mitybinio augalo galima surinkti apie 20 lapø su minomis. 10. Klevinis lapinukas – Stigmella aceris (Frey). Lietuvoje gausi, bet lokali rûðis. Pagal surinktas minas S. aceris pirmà kartà iðaiðkinta ir Vilkaviðkio rajone; iki ðiol ði rûðis buvo aptikta tik Vilniuje, Kaune bei Kaiðiadoryse. 11. Rudasis lapinukas – Stigmella nylandriella (Tengström). Remiantis tyri- mø duomenimis nustatyta, kad S. nylandriella nëra gausi Lietuvos faunoje; ði rûðis registruota tik 4 rajonuose (Klaipëdos, Vilniaus, Trakø ir Vilkaviðkio). 12. Tamsusis lapinukas – Stigmella oxyacanthella (Stainton). Rûðis paplitusi ir gausi visoje Lietuvoje. Aptikta Vilkaviðkio rajone. 13. Kriauðialapis lapinukas – Stigmella minusculella (Herrich-Schäffer). Tir- tuose Vilkaviðkio biotopuose S. minusculella aptinkama gana retai ir daþniau- siai drëgnesnëse vietovëse. 14. Kriauðinis lapinukas – Stigmella pyri (Glitz). A. Navickaitës ir A. Dið- kaus duomenimis S. pyri yra plaèiai paplitusi Lietuvoje, taèiau iki ðiol tikslûs duomenys surinkti tik ið Ðilutës, Tauragës, Kaiðiadoriø ir Vilniaus rajonø. Vilka- viðkio rajone rûðis nustatyta pagal surinktas minas. 15. Pilkðvasis lapinukas – Stigmella magdalenae (Klimesch). Kitø autoriø tyrimø medþiagos duomenimis (Puplesis, Diðkus, 2003; Ivinskis, 2004) ði drugiø

81 rûðis apibûdinama, kaip gausiai aptinkama visoje Lietuvoje. Mûsø tyrimø metu pavyko surinkti vos keletà mitybinio augalo lapø su minomis. 16. Hiubnerio lapinukas – Stigmella hybnerella (Hübner). Spëjama, kad ði rûðis gali bûti paplitusi visoje Lietuvoje, taèiau kol kas ji registruota tik Vilkavið- kio, Klaipëdos, Kaiðiadoriø ir Vilniaus rajonuose. 17. Erðkëtinis lapinkas – Stigmella anomalella (Göze). Rûðis pakankamai daþnai aptinkama visoje Lietuvoje, nors duomenys apie S. anomalella (be Vilka- viðkio rajono) iki ðiol buvo gauti tik ið 6 Lietuvos rajonø. 18. Obelinis lapinukas – Stigmella malella (Stainton). Vilkaviðkio rajone ði rûðis kai kur aptikta masiðkai, nes nuo vieno mitybinio augalo pavyko surinkti keliolika minø pavyzdþiø. 19. Tritaðkis lapinukas – Stigmella assimilella (Zeller). Tyrimus vykdytose vietovëse ði mikrodrugiø rûðis iðaiðkinta remiantis surinktais minø pavyzdþiais. S. assimilella registruota Kaiðiadoriø ir Trakø rajonuose, nors kitø autoriø su- rinkta medþiaga leidþia teigti apie paplitimà ir Ðilutës, Kauno, Varënos bei Vil- niaus rajonus (Ivinskis ir kt., 1985; Ivinskis, 1993). 20. Gluosninis lapinukas – Stigmella salicis (Stainton). Lietuvos faunoje la- bai plaèiai paplitusi ir gausiai aptinkama rûðis, nors Vilkaviðkio rajone vietovëse S. salicis aptinkama gana retai. 21. Karklinis lapinukas – Stigmella obliquella (Heinemann). Rûðis reta. Kaip ir kitø autoriø tirtose vietovëse, taip ir Vilkaviðkyje aptiktos tik pavienës minos. 22. Lazdyninis lapinukas – Stigmella floslactella (Haworth). Rûðis paplitusi visoje Lietuvoje, taèiau negausiai. 23. Puoðnusis lapinukas – Stigmella lemniscella (Zeller). Autoriø duomeni- mis rûðis paplitusi visoje Lietuvoje, bet negausiai. 24. Paslaptingasis lapinukas – Stigmella continuella (Stainton). Labai reta rûðis, duomenys registruoti tik Kaiðiadoriø, Trakø, Varënos bei Vilkaviðkio rajonuose. 25. Vëlyvasis lapinukas – Stigmella incognitella (Herrich-Schäffer). A. Dið- kui yra pavykæ S. incognitella aptikti tik pietrytiniuose Lietuvos rajonuose. Vil- kaviðkio rajone ðià rûðá pavyko identifikuoti tik ið nedidelio kiekio minø. 26. Avietinis lapinukas – Stigmella splendidissimella (Herrich-Schäffer). Vi- soje Lietuvoje paplitusi rûðis, bet aptinkama negausiai. 27. Slyvinis lapinukas – Stigmella plagicolella (Stainton). Lietuvos faunoje labai paplitusi ir gausiai aptinkama rûðis. 28. Miðkinis lapinukas – Stigmella ruficapitella (Haworth). Mûsø tyrimø metu Vilkaviðkio rajone S. ruficapitella aptinkama gana retai, taèiau pripaþástama, kad Lietuvoje tai labai daþna ir gausiai minuojanti rûðis (Puplesis, Diðkus, 2003). 29. Maskuotasis lapinukas – Stigmella basiguttella (Heinemann). Labai reta rûðis. Vilkaviðkyje atliekant tyrimus, ði rûðis negausiai aptikta tik Gurbðilio miðke.

82 1 2

3 4

1–4 pav. Kai kuriø Vilkaviðkio rajone aptiktø Nepticulidae rûðiø minos: 1 – Enteucha acetosae, 2 –Stigmella nivenburgensis, 3 – S. plagicolella, 4 – Ectoedemia argyropeza

30. Àþuolinis lapinukas – Stigmella roborella (Johansson). Lietuvoje S. ro- borella yra plaèiai paplitusi ir daþna rûðis. 31. Gluosninis lapinukas – Stigmella alnetella (Stainton). Vilkaviðkio rajone (kaip ir kitose Lietuvos rajonuose) S. alnetella yra labai retai aptinkama rûðis. 32. Raibasis lapinukas – Bohemannia pulverosella (Stainton). Labai retai aptinkama rûðis. Pirmà kartà Lietuvoje iðaiðkinta 1997 m. Vilniaus mieste. Vil- kaviðkio rajone B. pulverosella identifikuota pagal minø pavyzdþius. 33. Tuopinis lapinukas – Ectoedemia turbidella (Zeller). Nors rûðis identifikuo- ta pagal surinktas minas, mûsø tyrimø metu minas pavyko aptikti tik 2006 m. rugsëjo mën., o lapkrièio pradþioje pastebëtas ðios rûðies vikðrø masiðkas minavimas. 34. Blindinis lapinukas – Ectoedemia intimella (Zeller). Spëjama, kad rûðis paplitusi visoje Lietuvoje, bet aptinkama negausiai. 35. Baltajuostis lapinukas – Ectoedemia albifasciella (Heinemann). Vilka- viðkio rajone E. albifasciella aptinkama labai retai, minavimas negausus. 36. Þemuoginis lapinukas – Ectoedemia arcuatella (Herrich-Schäffer). Pir- mà kartà E. arcuatella buvo paminëta Lietuvos faunos sàraðe (Nieukerken, 1996),

83 nesiremiant jokia iðauginta medþiaga ar minomis, surinktomis mûsø ðalyje. Tyrimø metu minuojanèiø vikðrø pavyko aptikti tik kai kuriose vietovëse, bet gausiai. 37. Sodinis lapinukas – Ectoedemia atricollis (Stainton). Ðiuo metu aptikta Klaipëdos, Ðilutës, Jurbarko, Kauno, Kaiðiadoriø, Trakø ir Vilniaus rajonuose. Vilkaviðkio rajone E. atricollis yra labai reta rûðis. 38. Drebulinis lapinukas – Ectoedemia argyropeza (Zeller). Labai plaèiai ir gausiai paplitusi rûðis visoje Lietuvoje. Tyrimø metu E. argyropeza identifikuota pagal surinktas minas. Iðaiðkintø Nepticulidae rûðiø trofiniai ryðiai Maþieji gaubtagalviai yra prisitaikæ gyventi entobiotiná gyvenimo bûdà. Tai svarbi ðiø vabzdþiø biologinë adaptacija maitintis koncentruotu maistu – asimi- liaciniu augalo audiniu. Apibendrinus Lietuvos Nepticulidae mitybinius ryðius nustatyta, kad dominuojanti augalø ðeima tarp ðiuo metu iðaiðkintø 15 mitybiniø augalø ðeimø yra erðkëtiniai (Rosaceae). Atlikus tyrimus Vilkaviðkio rajone nustatà, kad apie 39% Nepticulidae rûðiø trofiniais ryðiais yra susijæ su Rosaceae ðeimos augalais (Prunus cerasifera, Pyrus communis, Crateagus monogyna, Malus domestica, Rosa canina), 19% minuoja Sa- licaceae (Populus alba, P. tremula, Salix caprea, S. alba), 16% maþøjø gaubtagalviø yra prisitaikæ minuoti Betulaceae ðeimos augalus (Betula pendula, B. pubescens, Alnus glutinosa), 11% – Fagaceae (Quercus robur, Ulmus leavis), 5% – Corylaceae (Corylus avelana) ir po 3% minuoja ant Ulmaceae, Aceraceae bei Tiliaceae augalø. Kol kas yra nustatyta tik po vienà Nepticulidae rûðá, minuojanèià Acerace- ae, Tiliaceae ir Polygonaceae augalø. Ant Hypericaceae, Ericaceae, Rhamnaceae, Caprifoliaceae, Convolvulaceae bei Lamiaceae ðeimø augalø maþøjø gaubtagal- viø Vilkaviðkio rajone nebuvo aptikta.

Iðvados: 1. Ið ðiuo metu þinomø 73 Lietuvos maþøjø gaubtagalviø rûðiø, Vilkaviðkio rajone pavyko identifikuoti 38 Nepticulidae rûðis. 2. Remiantis tyrimø duomenimis paaiðkëjo, kad tirtose vietovëse S. aceris, S. plagicolella, S. prunetorum, S. malella ir S. tiliae yra daþniausiai aptinkamos rûðys, o Enteucha acetosae, S. nivenburgensis, S. continuella bei Ectoedemia turbi- della yra labai retos. 3. Vilkaviðkio rajone maþieji gaubtagalviai minuoja augalus, priklausanèius 8 mitybiniø augalø ðeimoms. Daugiausiai Nepticulidae rûðiø aptikta ant Rosace- ae ðeimos augalø (15 gaubtagalviø rûðiø), o maþiausiai – tik po vienà rûðá – pavy- ko surinkti nuo Ulmaceae ir Aceraceae. 4. Ðiuo metu Lietuvoje yra registruotos 7 maþøjø gaubtagalviø gentys, ið kuriø 4 (Stigmella, Ectoedemia, Enteucha ir Bohemannia) iðaiðkintos tirtame regione.

84 5. Parengus Vilkaviðkio rajone identifikuotø Nepticulidae taksonominá rû- ðiø sàraðà paaiðkëjo, kad Stigmella genèiai priklauso 30 rûðiø, Ectoedemia – 6, o Enteucha ir Bohemannia po 1 maþøjø gaubtagalviø rûðá.

Literatûra DIÐKUS A., 2003: Revizuota Lietuvos Nepticulidae fauna. – Kn: Puplesis R., Diðkus A. Nepticulidae ir Tischerioidae (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos fau- noje. – Kaunas. IVINSKIS P., PAKALNIÐKIS R., PUPLESIS R., 1985: Augalus minuojantys vabzdþiai. – Vilnius. IVINSKIS P., 1993: Check–list of the Lithuanian Lepidoptera. – Vilnius. IVINSKIS P., 2004: Lietuvos drugiai. Katalogas. – Vilnius. NIEUKERKEN E. J., van, 1996: Nepticulidae. In: Karsholt O. Razowski J. (eds). The Lepidoptera of Europe. A Distributional Checklist. 21–27. Apollo Books, Strenstrup. PUPLESIS R., DIÐKUS A., 2003: Nepticuloidae ir Tischerioidae (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. – Kaunas.

Padëka. Antrasis straipsnio autorius dëkoja Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui (Lithuanian State Science and Studies Foundation) uþ suteiktà paramà, vykdant LVMSF projektà.

Summary Asta Navickaitë, Arûnas Diðkus NEPTICULIDAE (LEPIDOPTERA) OF VILKAVIÐKIS DISTRICT (LITHUANIA): FAUNA AND TROPHIC RELATIONSHIPS

In 2004–2006 the fauna of Nepticulidae of Vilkaviðkis district has been stu- died for the first time. Nepticulid larvae were collected and, if possible, reared. Mined leaves were placed in Petri dishes (detailed methods are given in Puple- sis, Diðkus, 2003). In total, the present list of the Nepticulidae of Vilkaviðkis includes 38 species associated with 8 host-plant families. The miners on the Rosaceae are predominat (15 nepticulid species). The species discovered in Vilkaviðkis fall into 4 genera: Enteucha (1 species), Stigmella (30 species), Bohemannia (1 species) and Ectoede- mia (6 species). Some species collected in Vilkaviðkis district are very rare in Lit- huania (e.g., Stigmella continuella, S. nivenburgensis, Ectoedemia turbidella, etc.); some species are very common (e.g., Stigmella plagicolella, S. tiliae). Key words: Nepticulidae, fauna, Vilkaviðkis district, trophic relationships.

85 LIETUVOS MAÞØJØ ÞOLINUKØ (INSECTA, LEPIDOPTERA, ELACHISTIDAE) FAUNOS TAKSONO- MINË STRUKTÛRA IR ZOOGEOGRAFINIAI RYÐIAI

Virginijus Sruoga Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, Vilnius, LT-08106 El. paðtas: [email protected]

Anotacija. Straipsnyje trumpai apþvelgta Lietuvos maþøjø þolinukø faunos tak- sonominë struktûra bei atlikta preliminari zoogeografiniø ryðiø analizë. Ðiuo metu Lietuvoje registruotos 39 ðeimos rûðys, priklausanèios Perittia, Stephensia ir Elachis- ta gentims. Elachista genties rûðys pasiskirsto 2 pogentëse ir 6 rûðiø grupëse. Lietu- vos faunoje vyrauja Elachista genties Elachista pogentës rûðys. Daugumai Lietuvos maþøjø þolinukø rûðiø bûdingas europinis arealas. Preliminariai ávertinti Lietuvos ir Centrinës bei Rytø Azijos maþøjø þolinukø faunø zoogeografiniai ryðiai.

Reikðminiai þodþiai: Lepidoptera, Elachistidae, maþieji þolinukai, Lietu- vos fauna, minuojantys drugiai.

Ávadas. Maþieji þolinukai (Elachistidae), anksèiau lietuviðkoje literatûroje dar vadinti varpinëmis kandelëmis (Ivinskis et al., 1985; Ivinskis, 2004), elachis- tidais (Sruoga, 1998; Sruoga, Ivinskis, 2005) ir þolinukais (Paulavièiûtë, 2005), tai maþøjø drugiø (Microlepidoptera) ðeima, priklausanti Gelechioidea antðei- miui. Pasaulio faunoje ðiuo metu þinoma apie 600 rûðiø, Palearktyje apie 347, Europoje apie 256 rûðiø. Tai maþi drugiai, jø iðskleistø sparnø ilgis siekia tik apie 6–14 mm. Maþøjø þolinukø vikðrai fitofagai endobiontai, visà savo vystymosi laikà praleidþia þaliuosiuose augalø audiniuose, kuriuose iðgrauþia takus ir ert- mes, vadinamas minomis. Ðios ðeimos drugiai iðsiskiria labai savita mitybine spe- cializacija. Dauguma rûðiø (apie 90%) susijusios su þoliniais augalais, priklau- sanèiais 3 ðeimoms – migliniø (Poaceae), viksvuoliniø (Cyperaceae) ir vikðriniø (Juncaceae). Kitos Lietuvoje paplitusios rûðys vystosi sausmedþiø (Lonicera spp.) ir krûminiø ðunmëèiø (Clinopodium vulgare) lapuose. Maþieji þolinukai iðtyrinëti dar nepakankamai ir labai netolygiai. Menkà iðtir- tumà lemia maþas drugiø ir kitø vystymosi stadijø dydis bei gana slaptas jø gyvenimo bûdas, todël surinkti medþiagà tyrimams yra nelengvas ir ilgai trunkantis procesas. Lietuvos maþøjø þolinukø fauna tyrinëjama nuo prieðkario (Palionis, 1932), taèiau daugiausiai buvo skelbiami tik epizodiðki duomenys apie atskirø rûðiø aptikimà Lietuvoje, arba rûðiø sàraðai, trumpai nurodant drugiø skraidymo ir

92 vikðrø minavimo laikà bei mitybinius augalus (Ivinskis et al., 1985; Ivinskis, 1993, 2004). Neseniai pasirodþiusioje monografijoje (Sruoga, Ivinskis, 2005), skirtoje ðios ðeimos drugiø faunai Lietuvoje, buvo apibendrinti ilgameèiø tyrimø duome- nys apie maþøjø þolinukø rûðinæ sudëtá, jø morfologijà, biologijà bei paplitimà Lietuvoje ir Europoje. Taèiau net ir dabar tenka konstatuoti, kad maþieji þolinu- kai Lietuvoje iðtirti vis dar nepakankamai. Atlikus Europoje gyvenanèiø maþøjø þolinukø paplitimo analizæ, galima teigti, kad ðiuo metu yra þinoma tik apie 65% Lietuvos faunos rûðiø. Ðio straipsnio tikslas – atlikti Lietuvos maþøjø þolinukø faunos taksonomi- nës struktûros ir zoogeografiniø ryðiø analizæ. Tyrimai buvo atliekama dalinai finansuojat Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui (Lithuanian State Science and Studies Foundation).

Medþiaga ir metodika. Medþiaga buvo rinkta entomologijoje tradiciniais me- todais, daugiausia naudojant entomologiná tinklelá ir viliojant drugius ðviesa. Buvo naudojamas elektros generatorius Honda EX-350 bei 125W, 250W DRL ir LRF tipo lempos. Genitaliniø struktûrø preparatai buvo daromi pagal bendras maþøjø drugiø preparavimui skirtas metodikas (Robinson, 1976) jas ðiek tiek modifikavus maþøjø þolinukø morfologiniø struktûrø specifikai (Sruoga, Ivinskis, 2005). Tyrimai buvo atliekami Lietuvoje ir ávairiuose Palearkties regionuose, dau- giausia Centrinëje ir Rytø Azijoje, todël duomenys ið ðiø regionø ir buvo panau- doti zoogeografiniø ryðiø analizei. Ðioje analizëje naudojome rûðiø grupes, ku- riø iðskyrimui ir apibûdinimui yra pakankamai aiðkiø sinapomorfiniø bei diag- nostiniø poþymiø. Be to, analizei panaudotos tik tos rûðiø grupës, kurios paplitæ Palearkties zoogeografinëje srityje. Kitø, menkai pagrástø, netolygaus statuso grupuoèiø (rûðiø grupiø, pogrupiø, kompleksø) ir neaptinkamø Palearktyje – nenaudojome. Analizuojant Lietuvos faunos rûðiø grupiø apimtis ir jø papliti- mà, buvo panaudotos ne tik jau registruotos, bet ir ieðkotinos rûðys, kuriø gyve- nimo tikimybë Lietuvoje yra labai didelë (Sruoga, Ivinskis, 2005).

Rezultatø aptarimas. Per pastaràjá deðimtmetá maþøjø þolinukø sistemati- ka labai sparèiai ir þymiai keitësi. Galiojanèiø genèiø skaièius pasaulio faunoje svyravo nuo 15 iki 25 (1 pav.). Didþiausiu taksonø smulkinimu pasiþymëjo E. Traugott-Olsen pasiûlyta klasifikacija. Daugumà ðeimos rûðiø jis priskyrë Ela- chista genèiai, o kitas – daugeliui (daþnai monotipiniø) genèiø (Traugott-Olsen, 1995a, 1995b, 1995c, 1996). Taèiau ði klasifikacija nesusilaukë kitø tyrëjø palai- kymo. Vëliau L. Kaila (1999a) pasiûlë kità ðeimos klasifikacijà, visas pasaulio maþøjø þolinukø rûðis apjungdamas á tris gentis: Perittia Stainton, Stephensia Stain- ton ir Elachista Treitschke.

93 Peritti a Stephensia .DLOD   El achi sta +RGJHV   7UDXJRWW2OVHQ DEF  6UXRJD   %UDXQ         *HQþL VNDLþLXV

1 pav. Maþøjø þolinukø ðeimoje galiojanèiø genèiø skaièiaus kitimas

Pastaruoju metu gaunama daug naujø duomenø apie atogràþø regionø ma- þuosius þolinukus (Kaila, 2000; Sruoga, Puplesis, 2003; Sruoga, 2005; Kaila, Ståhls, 2006), kurie vël gali keisti ðeimos sistematikà. Esant tokiam sistematiniam ne- stabilumui, faunos paplitimo ypatumus virðrûðiniø taksonø lygyje geriausiai at- spindi Elachista genties rûðiø zoogeografiniø ryðiø analizë. Ði gentis yra didþiau- sia ðeimoje, jai priklauso beveik 90% visø rûðiø. Lietuvos faunoje ðiuo metu þinomos 39 maþøjø þolinukø rûðys, priklausan- èios visoms trims ðeimos gentims, taèiau rûðiø apimtys gentyse labai netolygios. Daugiausia rûðiø (35) priklauso Elachista genèiai, Perittia – 3 rûðys, o Stephensia tik 1 rûðis. Elachista gentis suskirstyta á 4 pogentes: Aphelosetia, Elachista, Dibrachia ir Hemiprosopa. Lietuvos faunoje aptinkami tik Aphelosetia ir Elachista pogenèiø atstovai. Pogentyje Aphelosetia iðskiriamos 2 rûðiø grupës – Elachista bedellella ir E. triseriatella, o pogentyje Elachista iðskiriamos 6 rûðiø grupës – E. gleichenel- la, E. tetragonella, E. bifasciella, E. praelineata (Lietuvoje neaptinkama), E. sac- charella (Palearktyje neaptinkama) ir E. freyerella. Palearkties faunoje rûðiø skaièius skirtingose pogentëse yra beveik vieno- das – Elachista pogentëje apie 48%, o Aphelosetia apie 52% rûðiø (2 pav.). Ta- èiau skirtinguose Palearkties regionuose pogenèiø apimtys gerokai skiriasi. Lietuvos faunoje apie 2/3 Elachista genties rûðiø priklauso Elachista pogen- tei, o 1/3 – Aphelosetia pogentei. Ðiuo poþiûriu Lietuvos maþøjø þolinukø fauna skiriasi nuo visos Europos, kurioje didesnioji dalis rûðiø priklauso Aphelosetia pogentei. Ðá skirtumà lemia palyginti maþa Elachista triseriatella rûðiø grupës apimtis Lietuvos faunoje ir gerokai didesnë E. bifasciella rûðiø grupës apimtis (1 lentelë). Labai didelá pogenèiø apimties skirtumà rytø Azijos faunoje ið dalies galima paaiðkinti ne tik regiono savitumu, bet ir duomenø trûkumu. Lyginant su kitais Palearkties regionais kryptingø maþøjø þolinukø faunos tyrimø Rytø Azi- joje buvo vykdyta maþiausiai.

94   (ODFKLVWD      $SKHORVHWLD               /LHWXYD (XURSD &$]LMD 5$]LMD 3DOHDUNWLV

2 pav. Elachista genties pogenèiø apimtys (%) Lietuvoje ir ávairiuose Palearkties regionuose

1 lentelë. Elachista genties rûðiø grupiø paplitimas Lietuvoje ir ávairiuose Palearkties regionuose 5 ãL VNDLþLXV 5 ãL JUXS Visa &HQWULQ  5\W  Lietuva Palearktis Europa Azija Azija E. bedellella 25 23 36 9 23 E. triseriatella 9 36 28 0 29 E. gleichenella 5 4 2 9 4 E. tetragonella 17 14 10 20 14 E. bifasciella 37 18 14 32 20 E. praelineata 0 2 0 15 4 E. freyerella 7 3 10 15 6 100 100 100 100 100

Elachista genties rûðiø grupiø lygyje, Lietuvos faunoje didþiausia apimtimi pasiþymi E. bifasciella ir E. bedellella rûðiø grupës, joms priklauso virð 60% gen- ties rûðiø. Kitø rûðiø grupiø apimtys, lyginant su visos Europos ir Palearkties, nedaug skiriasi. Tolygiausiai pagal rûðiø skaièiø regionuose pasiskirsto rûðimis negausi E. gleichenella grupë ir ðeimoje gana didelë grupë E. tetragonella. Þymus Lietuvos faunos E. triseriatella grupës apimties skirtumas nuo visos Europos yra dël labai didelës ðios grupës rûðiø ávairovës Vidurþemio jûros regione. Toliau vykdant tyrimus Lietuvoje dar galima tikëtis aptikti daugiau ðios grupës rûðiø, taèiau manome, kad jos apimtis vis tiek iðliks palyginti nedidelë. Ið dabar Lietuvoje registruotø maþøjø þolinukø rûðiø, 6 turi labai platø, ho- larktiná paplitimà. Taèiau daugumai Lietuvos rûðiø bûdingas europinis arealas. Lietuvos faunos zoogeografiniai ryðiai su kitais tirtais Palearkties regionais yra silpnesni. Tik 6 Lietuvoje gyvenanèios rûðys (Elachista pullicomella, E. subnigrella,

95 E. anserinella, E. maculicerusella, E. exactella ir E. consortella) aptinkamos ir Cen- trinëje Azijoje. Ðios rûðys priklauso 3 rûðiø grupëms (E. bedellella, E. bifasciella ir E. freyerella) ir taip pat yra aptinkamos beveik visoje Europoje. Lietuvos maþøjø þolinukø faunos ryðiai su rytø Azija ðiek tiek tampresni ir ávairesni. Bendrø rûðiø yra 10 (E. adscitella, E. fasciola, E.gleichenella, E. albidella, E. utonella, E. cinereo- punctella, E. fuscofrontella, E. luticomella, E. freyerella ir E. exactella), jos priklauso 5 rûðiø grupëms (E. bedellella, E. gleichenella, E. tetragonella, E. bifasciella ir E. freyerella). Ypatingà vietà uþima rûðis E. fuscofrontella, prieð 18 metø apraðyta ið Rusijos Primorës kraðto (Sruoga, 1990). Vëliau ði rûðis dar buvo aptikta Estijoje (Albrecht, Kaila, 1994), Latvijoje (Ðulcs, 1996) bei Lietuvoje (Sruoga, Ivinskis, 2005) ir iki ðiol kitø paplitimo duomenø nëra.

Iðvados 1. Nors Lietuvos maþøjø þolinukø faunos taksonominë sudëtis artima europinës faunos sudëèiai, taèiau iðsiskiria Elachista genties Elachista pogentës dominavimu. 2. Lietuvos maþøjø þolinukø faunoje vyrauja E. bifasciella ir E. bedellella rûðiø grupiø rûðys. 3. Toliau vykdant tyrimus Lietuvoje dar galima tikëtis nedidelio E. triseria- tella ir E. bifasciella rûðiø grupiø apimties padidëjimo. 4. Daugumai Lietuvos maþøjø þolinukø rûðiø yra budingas europinis arealas. 5. Lietuvos maþøjø þolinukø faunos ryðiai su Centrine Azija yra silpnai ið- reikðti, o su Rytø Azija ðiek tiek glaudesni. 6. Dël tyrimø stokos daugelyje Palearkties regionø, zoogeografiniai ryðiø analizë yra tik preliminaraus pobûdþio.

Literatûra ALBRECHT A., KAILA L., 1994: Elachista fuscofrontella Sruoga (Lepidoptera, Elachistidae) from Estonia, new to Europe, with description of the female. – Entomologica Fennica, 5: 35–37. BRAUN A. F., 1948: Elachistidae of North America (Microlepidoptera). – Memoirs of the American Entomological Society, 13: 1–110. HODGES R. W., 1998: The Gelechioidea. – In: Kristensen N. P. (ed.), Hand- book of Zoology / Handbuch der Zoologie, 1: 131–158. – Berlin & New York. IVINSKIS P., 1993: Check-list of Lithuanian Lepidoptera. Lietuvos drugiø sà- raðas. – Vilnius. IVINSKIS P., 2004: Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. – Vilnius. IVINSKIS P., PAKALNIÐKIS S., PUPLESIS R., 1985: Augalus minuojantys vabzdþiai. – Vilnius.

96 KAILA L., 1999: Phylogeny and classification of the Elachistidae s.s. (Lepi- doptera: Gelechioidea). – Systematic Entomology, 24: 139–169. KAILA L., 2000: A review of the South American Elachistidae s. str. (Lepidopte- ra, Gelechioidea), with descriptions of 15 new species. – Steenstrupia, 25(2): 159–193. KAILA L., STÅHLS G., 2006: DNA barcodes: Evaluating the potential of COI to diffentiate closely related species of Elachista (Lepidoptera: Gelechioidea: Elachistidae) from Australia. – Zootaxa, 1170: 1–26. PALIONIS A., 1932: Ádëlis Lietuvos drugiø faunai paþinti. – Kaunas. PAULAVIÈIÛTË B., 2005: Þolinukai. – Þurnalas apie gamtà, 4: 38–39. ROBINSON, G. S., 1976: The preparation of slides of Lepidoptera genitalia with special reference to the Microlepidoptera. – Entomologist’s Gazette, 27: 127–132. SRUOGA V., 1990: Seven new species of Elachistidae (Lepidoptera) from the USSR. – Tijdschrift voor Entomologie, 133: 75–84. SRUOGA V. A., 1992: Morfologiya, sistema i filogeniya zlakovykh molei-mi- nerov (Lepidoptera, Elachistidae). – Sankt Peterburg. SRUOGA V., 1998: Vadovas Lietuvos elachistidams (Lepidoptera, Elachisti- dae) paþinti. – Vilnius. SRUOGA V., 2005: Redescriptions of two of Meyrick’s types of Elachistidae (Lepidoptera: Gelechioidea) from India and Sri Lanka. – Acta Zoologica Litu- anica, 15(1): 58–61. SRUOGA V., PUPLESIS R., 2003: A Remarkable New Species of Stephensia Stainton (Insecta: Lepidoptera: Elachistidae) from Belize Rainforest (Central America). – Zoological Science, 20: 1273–1277. SRUOGA V., IVINSKIS P., 2005: Lietuvos elachistidai (Lepidoptera, Elachisti- dae). – Vilnius. ÐULCS I., 1996: New and rare species of Lepidoptera from Latvia. – Sahlber- gia, 3: 1–8. TRAUGOTT-OLSEN E., 1995a: Phylogeny of the subfamily Elachistinae s.str. Part I: Mendesiini, with some taxonomic revision and descriptions of new taxa (Lepi- doptera: Elachistidae). – SHILAP Revista de lepidopterologia, 23(90): 153–180. TRAUGOTT-OLSEN E., 1995b: Phylogeny of the subfamily Elachistinae s.str. Part II Perittiini, with some taxonomic revision and descriptions of new taxa (Lepidop- tera: Elachistidae). – SHILAP Revista de lepidopterologia, 23(91): 257–290. TRAUGOTT-OLSEN E., 1995c: Phylogeny of the subfamily Elachistinae s.str. Part III: Whitebreadiini, with some taxonomic revision and descriptions of new taxa (Le- pidoptera: Elachistidae). – SHILAP Revista de lepidopterologia, 23(92): 417–449. TRAUGOTT-OLSEN E., 1996: Phylogeny of the subfamily Elachistinae s.str. Part IV: Stephensiini, with some taxonomic revision and descriptions of new taxa (Lepi- doptera: Elachistidae). – SHILAP Revista de lepidopterologia, 24(93): 129–149.

97 Summary Virginijus Sruoga ELACHISTIDAE (INSECTA, LEPIDOPTERA) OF LITHUANIA: TAXONOMIC COMPOSITION AND ZOOGEOGRAPHICAL RELATIONSHIPS

Taxonomic composition and zoogeographical relationships of Lithuanian Elachistidae are shortly discussed. The Lithuanian Elachistidae fauna currently consists of 39 species, which belong to 3 genera: Perittia, Stephensia and Elachis- ta. The genus Elachista consists of 2 subgenus and 6 species groups. Subgenus Elachista is dominant in Lithuanian fauna of Elachistidae. Most species of Lit- huanian Elachistidae have European distribution. Zoogeographical relations- hips of Lithuanian Elachistidae with Asian fauna are weak. Key words: Lepidoptera, Elachistidae, Fauna of Lithuania, mining Lepi- doptera

98 KOSTA RIKOS (CENTRINË AMERIKA) BIOLOGINË ÁVAIROVË: MOKSLO FAKTAI AR ARTEFAKTAI?

Jonas Rimantas Stonis¹, Donald R. Davis², Arûnas Diðkus¹ ¹Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, Vilnius, LT-08106 El. paðtas [email protected] ²Smithsonian Institution (Washington, USA), [email protected]

Anotacija. Straipsnyje naujai interpretuojami duomenys apie Kosta Rikos (Centrinë Amerika) biologinæ ávairovæ, pateikiant kai kuriuos reikðmingiausius pavyzdþius apie regione aptiktø augalø ir ávairiø gyvûnø (þinduoliø, paukðèiø, ropliø, varliagyviø, vabzdþiø) rûðiø skaièiø. Remiantis entomologiniais tyrimais, kuriuos Neotropinës srities ðalyse atliko tarptautinë mokslininkø grupë, Kosta Rikoje iðaiðkintos 24 baltøjø gaubtagalviø (Insecta, Lepidoptera, Opostegidae) rûðys, ið kuriø 22 – naujos mokslui. Daugiau nei pusë visø Kosta Rikoje regist- ruotø gaubtagalviø rûðiø (13) ðiuo metu yra þinomos tik ið Centrinës Amerikos (ið jø 12 – vien tik ið Kosta Rikos). Likusios rûðys gali bûti suskirstytos dar á kitas 3 chorologines grupes: 1) rûðys, kuriø arealai driekiasi nuo Centrinës Amerikos iki Pietø Amerikos (7 rûðys); 2) rûðys, kuriø arealai driekiasi nuo Centrinës Ame- rikos iki Karibø salø (2 rûðys); 3) rûðys, kurioms bûdingi arealai visame Neotro- piniame regione (2 rûðys). Straipsnyje taip pat diskutuojama, ar ðiuo metu þino- ma ypaè didelë Kosta Rikos biologinë ávairovë yra mokslo faktas, ar vis dëlto artefaktas, kurá galëjo nulemti menkas kaimyniniø ðaliø iðtyrimas. Taèiau viena- reikðmiø atsakymø nepateikiama.

Reikðminiai þodþiai: biologinë ávairovë, baltieji gaubtagalviai, Opostegidae, Lepidoptera, Insecta, Kosta Rika, Centrinë Amerika.

Ávadas. Neotropinëje srityje gali bûti skiriami trys ne gamtiniu, o geografi- niu aspektu identifikuojami regionai: Centrinë Amerika, Karibai ir Pietø Ame- rika. Visiems ðiems regionams bûdinga ypaè didelë, gal net rekordinë, biologinë ávairovë (Puplesis et al., 2002). Tarp Centrinës Amerikos ðaliø paèia didþiausia biologine ávairove pasiþymi Kosta Rika. Ðios, uþ Lietuvà nedaug didesnës, Loty- nø Amerikos valstybës biologinë ávairovë sudaro apie 5% proc. pasaulio biologi- nës ávairovës (Baker, 2005; Vorhees, Firestone, 2006). Vien paukðèiø Kosta Ri- koje aptinkama daugiau nei JAV ir Kanadoje kartu sudëjus, o dieniniø drugiø rûðiø þinoma daugiau nei visame Afrikos þemyne. Anksèiau straipsnio autoriai ir bendradarbiaujantys uþsienio kolegos dau- giausiai dëmesio skyrë Belizo (Puplesis, Robinson, 2000), Ekvadoro (Puplesis et

99 al., 2002) arba kitø biogeografiniø srièiø bei pasaulio faunos taksonominiø revi- zijø atlikimui (Puplesis, 1994; Puplesis, Robinson, 1999; Puplesis, Diðkus, 2003). Taèiau pastaraisiais metais buvo atlikti intensyvûs ekspediciniai tyrimai Kosta Rikoje dalyvaujant D. R. Davis (JAV), J. R. Stoniui ir S. R. Hill (D. Britanija) bei kitiems tyrinëtojams. Taip pat buvo baigta rengti ir publikuota pirmoji Ðiau- rës ir Pietø Amerikos baltøjø gaubtagalviø (Insecta, Lepidoptera, Opostegidae) taksonominë revizija (Davis, Stonis, 2007). Joje iðsamiai apþvelgiamos visos ke- turios tyrimø regione aptinkamos gentys ir 91 rûðis, taip pat apraðoma 1 nauja mokslui gentis (Neopostega Davis et Stonis), 68 naujos mokslui rûðys ir 2 nauji porûðiai. Tarp naujai apraðytø rûðiø maþdaug treèdalis (32,4%) iðaiðkinta vien tik tarp Kosta Rikos faunos. Tokie neáprasti duomenys dar kartà suaktualino klausimà apie Kosta Rikos biologinæ ávairovæ: ar ðiuo metu þinoma ypaè didelë Kosta Rikos biologinë ávairovë yra mokslo faktas, ar vis dëlto artefaktas, kurio prieþastis – menkas kaimyniniø ðaliø iðtyrimas?

Metodika. Kadangi dël entobiontinio vikðrø gyvenimo bûdo augalø audi- niuose atogràþø Opostegidae biologija dar labai menkai þinoma, ekspediciniuo- se lauko tyrimuose buvo naudotas tik ðviesiniø gaudykliø metodas; ðio metodo iðsamus apraðas pateikiamas neseniai publikuotose monografijose (Puplesis, Dið- kus, 2003; Davis, Stonis, 2007). Lauko darbø metu surinkti kolekciniai egzem- plioriai buvo ið karto smaigstomi minucijomis ir laikomi hermetiðkose dëþutëse, átvirtinant fungicidiniø milteliø paketëlá, kad atogràþø klimato salygomis kolek- cinæ medþiagà bûtø galima apsaugoti nuo pelësio ásiveisimo. Iðdþiovintø egzemplioriø genitalinës struktûros buvo preparuojamos nulau- þiant individo pilvelá preparavimo adatële, pamirkyta glicerine ir virinant 1ml 10–13% KOH tirpalo. Paruoðtas laikinasis mikropreparatas buvo plaunamas vi- rintame arba distiliuotame vandenyje ir identifikuojamas glicerino laðe; kai ku- rios struktûros buvo iliustruojamos. Dar kartà perplovus preparatà, kopuliacinis aparatas buvo perkeliamas ant ðvariai nuvalyto objektinio stiklelio su duobute ir 30% etilo alkoholio tirpalu bei atskiriamas nuo pilvelio. Toliau ið preparato bei pilvelio iðnaros buvo ðalinamas vanduo uþpilant 70% etilo alkoholio ir daþoma Chlorazol Black daþø spiritiniu tirpalu. Vandens paðalinimas ið genitalijø prepa- rato ir pilvelio buvo baigiamas uþpilant juos grynu etilo alkoholiu. Po stereosko- piniu mikroskopu ruoðiamos genitalinës struktûros bei pilvelio iðnara buvo per- keliamos á euparalio laðà ir uþdengiamos labai maþu dengiamuoju stikleliu; ge- nitalinis aparatas buvo fiksuojamas ventraline puse á virðø, o atskiri skleritai, pvz., deðinioji valva, bûdavo praskleidþiami ar net iðnarstomi. Parengti prepara- tai buvo dþiovinami apie 2–3 mën. kambario temperatûroje arba apie 20 dienø kaitinimo krosnelëje (+50–60 °C temperatûroje).

100 Rezultatai ir jø aptarimas. Bendrieji duomenys apie Kosta Rikos florà ir faunà bei ypaè didelës biolo- ginës ávairovës prieþasèiø aiðkinimas Kosta Rikoje aptinkama apie 800–1000 papartûnø rûðiø, 9 puðûnø, apie 10000–12000 magnolijûnø rûðiø (ið jø apie 200 rûðiø priklauso bromeliniams, 1300 – orchidiniams augalams). Paþymëtina, kad 15% Kosta Rikos floros rûðiø yra endeminiai taksonai. Kosta Rikoje aptinkama 205 þinduoliø rûðiø (ið jø 8% yra endeminiai taksonai), 600–893 paukðèiø rûðø (endeminiø – 6%), 214 ropliø rûðiø (endeminiø – 17%), 162 varliagyviø rûðiø (endeminiø – 34%) (Global Bio- diversity, 1992; Puplesis, 2002). Kalbant apie konkreèias, geriausiai þinomas ar- ba egzotines gyvûnø grupes, paþymëtina, kad Kosta Rikoje gyvena 16 papûgø rûðiø, 16 geniø rûðiø, 6 tukanø rûðys, daugiau nei 50 kolibriø rûðiø, daugiau nei 100 ðikðnosparniø rûðiø, apie 50 grauþikø rûðiø, 4 primatø rûðys (ið 70 aptinka- mø Neotropinëje srityje), 3 skruzdëdø rûðys, 2 armadilø, 2 tinginiø, 9 sterbliniø þinduoliø rûðys (Puplesis, 2002; Baker, 2005; Vorhees, Firestone, 2006). Remiantis Kosta Rikos geologinëmis, kraðtovaizdþio bei klimato ypatybëmis, tokia ypaè didelë ðalies biologinë ávairovë gali bûti susijusi su daugeliu prieþasèiø, ið jø svarbiausios yra ðios: 1) didelë kraðtovaizdþiø, ekosistemø, buveiniø ávairovë: nuo paramø ir kalnø miðkø iki ávairiø, t.y. skirtingø atogràþø miðkø lygumø rajo- nuose; 2) skirtingos ðalies klimatinës sàlygos (ávairûs klimato rajonai); 3) Kosta Rikos geografinë padëtis sàsiauryje, jungianèiame Ðiaurës ir Pietø Amerikas; dël to ðalis turi tiek vienos, tiek kitos faunos bei floros elementø, t.y. „dvigubà rinki- ná“; 4) ðalies artumas pusiaujui (8–11° ðiaurës platumos), palankios sàlygos ato- gràþø gamtai klestëti; visa tai papildomai sustiprina dviejø vandenynø átaka – jie suðvelnina bet kokias ekstremalesnes sezonines klimato fluktuacijas. Anksèiau buvo publikuota prielaida apie atskirø organizmø grupiø ávairovës koreliacijà: jeigu kokiame nors regione, pavyzdþiui, Kosta Rikoje, yra konstatuota labai didelë augalø, paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø taksonominiø grupiø ávairo- vë, tai tikëtina, kad ir kitø organizmø ávairovë gali bûti didelë (Puplesis, 2002). Baltøjø gaubtagalviø (Insecta, Lepidoptera, Opostegidae) taksonominë ávai- rovë Kosta Rikos faunoje bei ðalyje aptiktø rûðiø chorologinës grupës Neþiûrint á tai, kad Kosta Rikos flora bei fauna visada minima kaip rekordið- kai didelë, ilgà laikà buvo þinomos tik 2 baltøjø gaubtagalviø (Opostegidae) rûðys. Remiantis iðtyrinëta kolekcine medþiaga, deponuota ávairiose pasaulio mokslo cen- truose, taip pat autoriø ekspediciniø lauko tyrimø Lotynø Amerikos ðalyse rezul- tatais, ið viso Ðiaurës ir Pietø Amerikoje iðaiðkinta 91 Opostegidae rûðis, priklau- santi 4 gentims (Davis, Stonis, 2007). Ið jø Neotropinëje srityje registruotos 3 gen- tys ir 86 rûðys, kuriø tik nedidelë dalis (16 proc., 14 rûðiø) pasiþymi plaèiais area- lais, besidriekianèiais visoje Neotropinëje srityje arba kuriose nors dviejuose ge-

101 ografiniuose Neotropinës srities regionuose, pvz., Centrinëje Amerikoje ir Kari- bø salose arba Centrinëje Amerikoje ir Pietø Amerikoje ir pan. Susumavus kiek- vieno geografinio regiono duomenis, paaiðkëjo, kad Centrinëje Amerikoje aptik- tos 35 Opostegidae rûðys, Karibuose – 19 rûðiø, o Pietø Amerikoje – 48 rûðys. Tiek tarp Centrinës Amerikos ðaliø, tiek tarp Neotropinës srities ðaliø daugiausiai rû- ðiø registruota Kosta Rikoje – ið viso 24 rûðys, t.y. 28 proc. neotropinës faunos arba apie 13 proc. ðiuo metu þinomos pasaulio faunos (1 pav., 1 lentelë). Ádomu tai, kad Kosta Rikoje aptikta beveik 3,5 kartø daugiau rûðiø negu visoje Ðiaurës Amerikoje arba Europoje. Palyginimui paminësime, kad Lietuvoje, remiantis pa- tikimais duomenimis, ðiuo metu registruota tik 1 baltøjø gaubtagalviø rûðis.

        VNDLþLXV  

ãL 

5                           9, 1, 3( 3< 77 %= 3$ 86 35 *) 9( (& &/ &8 *< 9* &2 %5 $5 &5 -0 *' 0; '0 1 pav. Iðaiðkintø baltøjø gaubtagalviø (Opostegidae) rûðiø skaièius ávairiose Neatropinës srities ðalyse (ðaliø sutrumpinimai: MX – Meksika, BZ – Belizas, NI – Nikaragva, CR – Kosta Rika, PA – Panama, US – Florida, CU – Kuba, JM – Jamaika, DM – Dominika, PR – Puerto Rikas, VI – Amerikos Virginijos salos, VG – Britø Virginijos salos, GD – Grenada, TT – Trini- dadas ir Tobagas, GF – Prancûzø Gviana, GY – Gajana, VE – Venesuela, CO – Kolumbija, EC – Ekvadoras, PE – Peru, BR – Brazilija, PY – Paragvajus, AR – Argentina, CL – Èilë.

Taigi anksèiau publikuota prielaida apie atskirø organizmø grupiø ávairovës koreliacijà pasitvirtino. Ðiuo metu Kosta Rikoje konstatuota ne tik labai didelë augalø, paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø organizmø ávairovë, bet ir baltøjø gaub- tagalviø ávairovë. Dauguma Kosta Rikos faunoje iðaiðkintø rûðiø (18 arba 75%) buvo aptiktos nedideliame La Selvos atogràþø miðkø rezervate, kurio klimatà lemia Atlanto van- denyno ir Karibø jûros, o ne Ramiojo vandenyno oro masiø átaka. La Selvoje sau- sasis sezonas, skirtingai nuo atogràþø miðkø, auganèiø Ramiojo vandenyno pa- krantëje, nëra ryðkiai iðreikðtas arba jo visiðkai gali nebûti. Penkios ðiame rezerva- te aptiktos baltøjø gaubtagalviø rûðys kol kas þinomos vien tik ið La Selvos miðkø,

102 1 lentelë. Kosta Rikoje aptiktø Opostegidae taksonominis sàraðas bei rûðiø geografinis paplitimas (ðaliø sutrumpinimai pateikti 1 pav. legendoje)

&HQWULQ $PHULND Karibai 3LHW $PHULND 5 ã\V MX BZ NI CR PA US CU JM DM PR VI VG GD GF VE EC BR PY AR Neopostega falcata z Davis et Stonis, 2007 N. petila z Davis et Stonis, 2007 N. distola z z Davis et Stonis, 2007 Pseudopostega rotunda z z Davis et Stonis, 2007 P. serrata z z z Davis et Stonis, 2007 P. lateriplicata z Davis et Stonis, 2007 P. microacris z Davis et Stonis, 2007 P. spatulata z Davis et Stonis, 2007 P. attenuata z z z Davis & Stonis, 2007 P. conicula z Davis et Stonis, 2007 P. tanygnatha z Davis et Stonis, 2007 P. saltatrix z z z z z z z z z z z z (Walsingham, 1897) P. dorsalis z Davis et Stonis, 2007 P. longipedicella z z Davis et Stonis, 2007 P. lobata z z z z Davis & Stonis, 2007 P. sublobata z z Davis et Stonis, 2007 P. duplicata z z Davis & Stonis, 2007 P. tenuifurcata z Davis et Stonis, 2007 P. brevifurcata z Davis et Stonis, 2007 P. brevivalva z Davis et Stonis, 2007 P. bidorsalis z Davis & Stonis, 2007 P. latifurcata z z z z z Davis et Stonis, 2007 P. latiapicula z z Davis et Stonis, 2007 P. venticola z z z z z z z z z z (Walsingham, 1897)

103 taèiau dauguma (13 rûðiø) taip pat buvo aptiktos ir kituose Kosta Rikos rajonuo- se, ypaè Guanacaste ir Cartago, taip pat Limon, Heredia, Puntarenas, San José, Alajuella ir Alad. Paþymëtina, kad daugeliui ðiø vietoviø, kaip ir La Selva atogràþø miðkø rezervatui, bûdingas atlantinis klimatas. Nors Kosta Rika pasiþymi labai didele ekosistemø ir klimato sàlygø ávairove, iki ðiol beveik nëra duomenø apie Opostegidae faunà Ramiojo vandenyno pakrantës atogràþø miðkuose bei dauge- lyje kalnuotø vietoviø pietvakarinëje ðalies dalyje. Ðios vietovës, sprendþiant pagal klimato sàlygø bei floros duomenis, pasiþymi gamtiniø sàlygø unikalumu, todël galima manyti, kad ðiø vietoviø Opostegidae fauna turëtø bûti ganëtinai skirtinga lyginant su vietovëmis, kuriose baltieji gaubtagalviai jau tyrinëti. Todël manoma, kad toliau tæsiant tyrimus Kosta Rikos Opostegidae fauna gali labai pasipildyti. Analizuojant Kosta Rikos Opostegidae faunà, buvo ádomu nustatyti, ar ðios ðalies baltøjø gaubtagalviø fauna yra artimesnë Karibø regiono faunai, ar Pietø Amerikos (þemyninei) faunai. Paaiðkëjo, kad ðiuo metu Kosta Rikoje aptiktos rûðys gali bûti suskirstytos á 4 chorologines grupes. Daugiausiai rûðiø (13 ið ðiuo metu þinomø 24 rûðiø, t.y. 54%.) yra kol kas aptiktos vien tik Centrinëje Ameri- koje (ið jø 12 arba 50% – vien tik Kosta Rikoje). Tuo tarpu rûðys, paplitusios Kosta Rikoje ir Karibø salose, sudaro 8,3%, rûðys, paplitusios Kosta Rikoje ir Pietø Amerikoje, – 29%, o labai plaèiø, transneotropiniø arealø rûðys – 12%. Taigi remiantis ðiuo metu disponuojamais duomenimis, Kosta Rika, matyt, pasi- þymi dideliu endemizmu, o faunos ryðiai su kitais geografiniais Neotropinës sri- ties regionais yra silpni arba dar neiðaiðkinti.

Apibendrinimas. 1. Ðiuo metu Kosta Rikoje konstatuota ne tik labai didelë augalø, paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø organizmø ávairovë, bet ir baltøjø gaubtagalviø (Insecta, Lepidoptera, Opostegidae) ávairovë – ið viso 24 rûðys, kurios sudaro apie 13% apraðytos pasaulio faunos. Taigi prielaida apie atskirø organizmø grupiø ávairo- vës koreliacijà pasitvirtino. 2. Remiantis Kosta Rikoje aptiktø baltøjø gaubtagalviø rûðiø geografinio paplitimo analize, iðskirtos 4 chorologinës Opostegidae grupës; vyrauja rûðys, kurios ðiuo metu þinomos kaip Kosta Rikos endemai (50% ðalies faunos). 3. Ðiuo metu disponuojami duomenys leidþia teigti apie galimas Opostegi- dae endemizmo tendencijas Centrinëje Amerikoje bei silpnus Kosta Rikos gaub- tagalviø faunos ryðius su kitais Neotropinës srities regionais. Taèiau iðvados apie Kosta Rikos biologinæ ávairovæ bei faunos ryðius dar nëra galutinës, nes iki ðiol neiðtyrinëti Ramiojo vandenyno pakrantës atogràþø miðkai ir daugelis Kosta Ri- kos kalnø vietoviø, taip pat per maþai tyrimø atlikta kituose geografiniuose Ne- otropinës srities regionuose.

104 Padëka. Autoriai dëkoja P. Sleideno fondui (Percy Sladen Memorial Fund under administration of the Linnean Society of London) (D. Britanija) ir Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijø fondui (Lithuanian State Science and Studies Foun- dation) uþ paramà vykdant VMSF mokslo projektà.

Literatûra BAKER C. P., 2005: Costa Rica. – London, New York, Melbourne, Munich and Delhi. DAVIS D. R., STONIS J. R., 2007: A revision of the New World plant-mining moths of the family Opostegidae (Lepidoptera: Nepticuloidea). – Smithsonian Contributions to Zoology, 625: 1–212. [GLOBAL BIODIVERSITY], 1992: World Conservation Monitoring Centre. Glo- bal Biodiversity: Status of the Earth‘s Living Resources. – London. PUPLESIS R., 1994: The Nepticulidae of Eastern Europe and Asia. – Leiden. PUPLESIS R., 2002: Pasaulio biologinë ávairovë. Ávadas á gyvûnø ir augalø ávairovës vertinimà. – Kaunas. PUPLESIS R., DIÐKUS A., 2003: Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. – Kaunas. PUPLESIS R., DIÐKUS A., ROBINSON G. S., ONORE G., 2002: A review and chec- klist of the Neotropical Nepticulidae (Lepidoptera). – Bulletin of the Natural History Museum, London (Entomology), 71 (1): 59–76. PUPLESIS R., ROBINSON G. S., 1999: Revision of the Oriental Opostegidae (Lepidoptera) with general comments on phylogeny within the family. – Bulle- tin of the Natural History Museum, London (Entomology), 68 (1): 1–92. PUPLESIS R., ROBINSON G. S., 2000: A review of the Central and South Ame- rican Nepticulidae (Lepidoptera) with special reference to Belize. – Bulletin of the Natural History Museum, London (Entomology), 69 (1): 1–114. VORHEES M., FIRESTONE M., 2006: Costa Rica. – Victoria, Oakland, London.

Summary Jonas Rimantas Stonis, Donald R. Davis, Arûnas Diðkus HIGH BIODIVERSITY IN COSTA RICA (CENTRAL AMERICA): FACTS OR ARTIFACTS?

An extremely high biodiversity of plants and some animals has been repor- ted within Costa Rica. Latest data on plant and animal diversity are presented in this review. It is assumed that if biodiversity of some organisms studied (e.g., plants, birds, butterflies) is found as high, then probably a similar rich diversity can be expected in other groups of organisms.

105 Prior to the study by Davis and Stonis (2007), the family Opostegidae (In- secta, Lepidoptera, Nepticuloidea) was not reported for Costa Rica. As a result of their taxonomic revision of the New World fauna, 4 genera and 91 species of Opostegidae were reported for North and South America (including 1 new ge- nus and 68 new species, 2 new subspecies). The greatest proportion of opostegid species was reported for the Neotropics (total 68), including an unusually large number of species for Costa Rica (24 species). According to current distributio- nal data the Costa Rican species fall into 4 groups. Half of the species (12 or 50%) are currently recorded only from Costa Rica and only a few of the Costa Rican Opostegidae are currently known to possess a broader, transneotropical distribution. This could be simply the result of poor investigations in other re- gions of the Neotropics. However, other explanations as to why the Costa Rican fauna appears so diverse and highly endemic are discussed in the present paper. This study was conducted as part of the Neotropical project of the Biosyste- matics Research Group of Vilnius Pedagogical University with support from the Lithuanian State Science and Studies Foundation (Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas) and the Percy Sladen Memorial Fund (under administration of the Linnean Society of London) (Great Britain). Fieldwork in Costa Rica was largely provided by the Arthropods of La Selva (ALAS) project and their staff, supported by the United States National Science Foundation grants DEB- 9706976 and DEB-0072702. Key words: biodiversity, Opostegidae, Lepidoptera, Insecta, Costa Rica, Central America

106 Lietuvos biologinë ávairovë (bûklë, struktûra, apsauga). Moksliniø straipsniø rinkinia. T. 3. – Kaunas: Leidykla „Lututë“, 2007. – 160 p.

ISSN 1822-2781

Ðiame recenzuojamame moksliniø straipsniø rinkinyje pristatomi Lietuvoje vykdomø bio- loginës ávairovës tyrimø rezultatai, nagrinëjami organizmø funkcionavimo in situ ir ex situ sàlygomis savitumai, analizuojami augalø, gyvûnø, grybø ir mikroorganizmø paplitimo, ekologijos, biologijos, apsaugos klausimai. Aptariami Lietuvos mokslininkø tiriamøjø dar- bø uþsienyje rezultatai, dalijimosi darbo patirtimi su uþsienio mokslo ástaigø kolegomis aspektai. Nagrinëjama gamtamokslinio ugdymo, visuomenës darnaus vystymosi ðvietimo situacija ir veiklos formos.

Leidinys skiriamas mokslininkams, pedagogams, studentams, aplinkotyrininkams. Tikimës, kad leidinyje nagrinëjamos problemos paskatins mokslininkus naujam bendradarbiavimui, studijuojantiems gamtos mokslus èia pateikta medþiaga pagilins ir praplës vadovëliuose nagrinëjamø temø turiná ir paskatins domëtis aplinkoje vykstanèiais pokyèiais, padës nu- matyti jø kitimo tendencijas, padës formuoti aplinkai palankø gyvenimo bûdà.

Lietuvos biologinë ávairovë: bûklë, struktûra, apsauga Moksliniø straipsniø rinkiniai. T. 3.

Leidykla „Lututë“, V. Krëvës pr. 66–95, 50399 Kaunas Tel.: (8 ~ 37) 22 30 72, 8 ~ 698 73 508, el. paðtas [email protected] www.lutute.lt

160