R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
1.
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
TURINYS
1. ĮVADAS. RAJONO PADĖTIS LIETUVOJE IR KAUNO APSKRITYJE.
2. SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS TIKROSIOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
2.1. GAMTA. KRAŠTOVAIZDIS. 2.2. GYVENTOJAI. DEMOGRAFIJA 2.3. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS 2.4. SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 2.5. KULTŪRA 2.6. ŪKIS 2.7. TURIZMAS 2.8. SUSISIEKIMAS 2.9. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA.
3. APLINKOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS.
2 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
1. ĮVADAS. RAJONO PADĖTIS LIETUVOJE IR KAUNO APSKRITYJE
Raseinių rajono savivaldybės bendrojo plano organizatorius:
Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gricius Architekto tarnybos vedėjas Kristina Krikštanaitė
Raseinių rajono savivaldybės bendrojo plano rengėjų sąrašas:
Plano pagrindinis rengėjas: Savivaldybės įmonė „ Kauno planas“. Direktorius Gediminas Šinkūnas Projekto vadovas Alvydas Steponavičius
Rengėjai: Alvydas Steponavičius, Laurynas Byla. Dovilė Dimindavičiūtė, Jurgis Zagorskas, Aldona Tatariūnienė, Izolda Toliušienė, Zita Normantienė,
RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
• Neprieštaraujant LR seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin.,2002, Nr.110-4852) nustatytiems šalies raidos tikslams, principams bei jų įgyvendinimo prioritetams bei padedant spręsti jame iškeltus uždavinius- įgyvendinti ir detalizuoti galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir ruošiamo Kauno apskrities bendrojo plano sprendinius rajono savivaldybės teritorijoje. • Sudaryti prielaidas Raseinių rajonui subalansuotai plėtotis, gerinti aplinkos kokybę, plėtoti ekonominį ir socialinį potencialą bei gyventojų gyvenimo sąlygas. • Nustatyti Raseinių rajono vaidmenį šalies ir apskrities ekonominės, socialinės, aplinkosauginės ir urbanistinės plėtros raidoje. • Sudaryti prielaidas tarpvalstybinių ir šalies programų ir projektų įgyvendinimui rajono teritorijoje. • Suderinti valstybės teritorijų (karinių ir kitų) bei aplinkinių teritorijų raidą. • Išlyginti Raseinių rajono teritorijų plėtros netolygumus, optimaliai subalansuoti miesto ir kaimo teritorijų raidą. • Išryškinti ir panaudoti rajono privalumus, parodyti ekonominės ir socialinės plėtros galimybes. • Pasiūlyti priemones efektyviai ekonominiai veiklai plėtoti, investicijoms miete ir kaime skatinti. • Atsižvelgti į rajono žemėvaldos ypatumus, žemės grąžinimo pasekmes, žemės naudotojų interesus. • Išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibrėžti jų naudojimą bei sąveiką su žemės ūkio bei urbanistinio karkaso teritorijomis. • Sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi rajono įvaizdžio suformavimui 3 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Raseinių rajoną galima apibūdinti kaip vieną centrinių Lietuvoje. Kertamas Europos reikšmės transporto koridorių : IXB- Vilniaus –Kauno- Klaipėdos automagistralės, A-12 automagistralės Ryga- Kryžkalnis-Tilžė ir IA gelžkelio koridoriaus Ryga-Tilžė, rajonas vadintinas didelių transportinės infrastruktūros vystymo galimybių arealu. Prie to reikia paminėti netolimą Karmėlavos tarptautinį aerouostą. Raseinių rajone yra Dubysos ir dalis Tytuvėnų regioninio parko. Vaizdingas Dubysos slėnis gerai tinka pramoginiam ir pažintiniam turizmui, upė gali būti naudojama vandens turizmui. Raseinių rajono teritorija – 157,3 tūkst.ha, iš jų 113,206 tūkst.ha užima žemdirbystės plotai, 23 proc.-miškai, 4,3 proc. –miestai ir gyvenvietės, 2.8 proc.- pramonės įmonės ir keliai, 3,8 tūkst.ha – vandenys, 13,4 tūkst.ha-kitos paskirties plotai. Raseinių rajone yra dešimt seniūnijų ,42,69tūkst.gyventojų, du miestai (Raseiniai – 12,31 tūkst., Ariogala- 3,55gyventojų),septyni miesteliai, trys geležinkelio stotys, 597 kaimai. Didžioji Raseinių rajono dalis yra Rytų Žemaitijos plynaukštėje ( prie Kryžkalnio 167 m virš jūros lygio), pietuose plyti Nemuno žemupio žemuma. Pietryčiuose, prie Dubysos, yra žemiausia vieta (30 m virš jūros lygio). Didžiausia Raseinių krašto upė – Dubysa. Jos baseino plotas – 2033 kv.km. Didžiąją rajono teritorijos dalį užima dirbamos žemės ir ganyklos. Raseiniai – sena Žemaitijos sostinė, žemaičių žemės ir pilies teismų vieta, čia vykdavo bajorų suvažiavimai ir seimeliai. Pirmą kartą Raseiniai minimi 1253 m. karaliaus Mindaugo rašte. Istorinio laikotarpio tėkmėje Raseiniai buvo administracinių vienetų centru. 1796 m. Raseiniai tapo apskrities centru, šiuo metu rajono centras, Raseinių seniūnijos centras. Ariogala – antras pagal didumą Raseinių rajono miestas, pasižymintis nuostabiomis apylinkėmis. Kiekvieno akį žavi sraunioji Dubysa, jos kloniai. Čia esančiame Dainų slėnyje vyksta ne tik rajoniniai bet ir respublikiniai renginiai. Pirmą kartą Ariogala minima XIII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. 1792 m. miestui suteikiamos Magdeburgo teisės. Betygala-sena gyvenvietė, minima Lietuvos karaliaus Mindaugo dokumentuose. 1935 m. miestelio centre pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui (skulp.Aleksandavičius) išsaugotas ir sovietmečiu. Čia įsikūręs Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas: tai Betygalos krašto istorijos, dailininko J.Kuzminsko ir geologijos skyriai. Nors miestelis įsikūręs lygumoje, tačiau aplinkinės kalvos, piliakalniai, upeliai ir Dubysa Betygalai ir jos apylinkėms suteikia savito grožio ir jaukumo. Kraštovaizdžio puošmena – neseniai atstatytas Maslauskiškių vandens malūnas. Šiluva- įsikūrusi 19 km nuo Raseinių, šilais apaugusioje vietovėje, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima XV amž. Dabartinis miestelis –urbanistikos paminklas, garsus visoje Lietuvoje Šilinių atlaidais. Šiluvą išgarsino XVII a. pradžioje Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų regėjimas, paskatinęs katalikus atsiimti iš kalvinistų užgrobtus bažnyčios turtus ir žemę, o toje vietoje, kur apsireiškė Marija, pastatyti koplyčią. Dabartinė Šiluvos gotikinė bažnyčia „ Ligonių sveikata“ pastatyta 1924 m. (aut. A.Vivulskis) ypač gausiai lankoma atlaidų metu. Jos kertinį akmenį pašventino prelatas J.Mačiulis-Maironis. Vėlyvojo baroko Šiluvos bazilika (1760-1775 ) visus aplankiusius žavi įspūdingu interjeru. Dailininkas Podaiskis jį dekoravo net 25 metus. Stebuklais garsėjančią Šiluvos šventovę 1993 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II. Netoli Šiluvos, Lyduvėnų miestelyje, du vaizdingus Dubysos krantus jungia efektingas – ilgiausias ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje. Pasandravys ir Bernotai – Jono Mačiulio –Maironio tėviškė, 1991 m. atgimusi, pasipuošusi mediniai paminklais, todėl dar labiau lankoma. Viduklė- nedidelis miestelis prie Žemaičių plento, 16 km nuo Raseinių. Tai viena seniausių žemaičių vietovių, minima jau 1337 m., kai šią sritį buvo pasiekę kryžiuočiai. Netoli Viduklės, 4 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Kanopėnų kaime išlikęs žymaus lietuvių filologo ir poeto S.Stanevičius gimtasis namas, neseniai atstatytame svirne įrengtas muziejus. Viduklės apylinkėse gausu vaizdingų piliakalnių.
2. SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS TIKROSIOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
2.2.1. GAMTA. KRAŠTOVAIZDIS Raseinių rajono teritorija nusidriekia rytinėse žemaičių aukštumos moreninėse lygumose ir prieledyninių ežerų ( limnoglacionalinėse) lygumose. Nedaug yra paskutinio apledėjimo (Viurmo) aukštumų. Teritorija išraižyta upių ir upelių slėniais, kurių giliausias ir gražiausias – Dubysos. Dirvodarinės uolienos – lengvi ir vidutiniai priemoliai – šiaurinėje dalyje ir sunkūs priemoliai ir moliai – pietinėje. Dažniausia sutinkamas dirvožemio tipas – velėniniai jauriniai. Jie vidutinio našumo, išplauti, rūgštūs. Norint padidinti jų derlingumą, juos reikia kalkinti, tręšti. Vietomis pasitaiko jaurinių pelkinių dirvožemių, kurie susiformuoja drėgnose vietose. Naudingų iškasenų rajone beveik nėra ,tik durpių, žvyro,smėlio ir molio telkiniai.Žvalgomi giluminiai naftingi slouksniai. Vandeningiausia upė Dubysa. Galimi potvyniai gali siekti 300-400 cm aukščio. Ežerų nedaug, keli didesni tvenkiniai. Pažymėtini žuvininkystės tvenkiniai. Gruntiniai vandenys slūgso 3- 5 m gylyje. Rajonas priklauso vidutinių platumų klimato zonai. Čia vyrauja pereinamasis klimatas iš jūrinio į žemyninį. Pastoviausias Lietuvos klimatą formuojantis veiksnys yra saulės radiacija. Šiaurinė ir šiaurrytinė Raseinių rajono dalis gauna vidutinį, būdingą visai Lietuvai, saulės radiacijos kiekį per metus – 352-360 kJ/cm2 . Kiek daugiau saulės radiacijos gauna tik Prienų rajonas (360-369 kJ/cm2). Raseinių rajono klimatui taip pat didelę įtaką daro atnešamos oro masės. Kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje , taip ir Raseinių rajone dažniausios yra vidutinių platumų oro masės, ateinančios iš Atlanto vandenyno (jūrinis oras) ir Rytų Europos (žemyninis oras). Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių, šiaurės vakarų. Vidutinis metinis vėjo greitis Raseinių rajone yra 4,0 m/s. Vėjai čia yra šiek tiek stipresni ,nes rajonas nutolęs į vakarus. Rajono gamtinio karkaso analizė atlikta pagal Lietuvos BP nuostatas ir VU Kraštotvarkos grupės 1993 m. paruoštą gamtinio karkaso rajoninio lokalizavimo schemą. Visą savivaldybės teritorijos centrinę ir šiaurinę dalį užima GAMTINIO KARKASO GEOLOGINĖS TAKOSKYROS – ypatinga svarba ir jautrumu pasižyminančios neutralaus nuotekio teritorijos ir VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI. Dubysos kairiojo kranto ypatybė: trumpų Dubysos intakų slėnių – MIGRACIJOS KORIDORIŲ tinklas. Rajono pietvakarinę dalį sudaro ilgų Jūros ir Mituvos vandenskyros upelių –MIGRACIJOS KORIDORIŲ tinklas ir neaukšto ekologinio kompensavimo VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI. Raseinių rajono kraštovaizdį galima apibrėžti kaip išskirtinį Lietuvoje. Jis pasižymi subtiliu kontrastu tarp plačių, mažai apaugusių želdynais erdvių –LYGUMŲ ir uždarančių perspektyvas upelių slėnių želdiniais arba MIŠKELIAIS. Tokio subtilaus, jaukaus mastelio ATVIRŲ-UŽDARŲ erdvių santykio nėra nei Suvalkijoj, nei kalvotose Žemaitijos, Aukštaitijos aukštumose. Bendrajame rajono plane ši kraštovaizdžio ypatybė laikoma saugotina. Žinoma svarbiausia ir išskirtinė kraštovaizdžio vertybė – platus Dubysos slėnis, gausiai apžėlęs, inkrustuotas piliakalniais , negausiomis sodybomis, mirguliuojantis skaidria ir gyva upės tėkme. 1992 m. įkurtas Dubysos regioninis parkas susideda iš kelių kraštovaizdžio,
5 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S geomorfologinio, botaninio-zoologinio, memorialinio draustinio. Dubysos žemupys – tai ichtiologinis draustinis. Rajone yra ir daugiau saugomų teritorijų, tai valstybės draustinio statusą turintys: Blinstrubiškių miško biosferos poligonai, Pašešuvio kraštovaizdžio, Jūkainių geomorfologinis, Balčios hidrografinis , Paviršulio tyrelio botaninio-zoologinio valstybės draustinio dalis. Jūkainių miškas ir Dubysos upė yra „NATURA 2000“ teritorijos. Tačiau daug unikalių teritorijų rajone kol kas dar nesaugoma.Tai ir retų augalų augimvietės Sausamiškio miško pakraščiuose,Gynėvės upelio slėnyje ,Meiliškių kaimo pievose.Paukščių įvairove pasižymi Alsos ir Paupio tvenkiniai.Jau dabar reikia imtis iniciatyvos saugomų teritorijų statuso suteikimui. Minėtos gamtos-kraštovaizdžio vertybės tiesiogiai suaugę su kultūros paveldo objektais: piliakalniais, senkapiais, dvarų fragmentais, stogastulpiais ir koplytėlėmis, poeto Maironio atmintinomis sodybomis ir daugeliu architektūros paminklų. Kol kas dar nemaža medinės architektūros objektų neįtrauktų į paveldo rejestrus, tačiau reikalingų neatidėliotinos priežiūros. Ši gamtos ir atminties vienovė Raseinių krašte galėtų būti įvardinta Lietuvos Bendrajame plane ryškiau, nei tai padaryta dabar- vidutinės reikšmės rekreacinė teritorija.
Pav. 1. Vidutinė sausio ir liepos mėnesių oro temperatūra, vidutinis saulėtų dienų ir vidutinis metinis vėjo greitis Kauno apskrityje. Kauno apskrityje kritulių per metus iškrenta ne vienodas kiekis. Didžiausias vidutinis metinis kritulių kiekis (700-750mm) iškrenta Birštono ir Jiezno apylinkėse. Tai lemia šioje vietovėje esančios kalvos. Kiek mažiau , 650-700 mm kritulių iškrenta plačioje juostoje, einančioje nuo Raseinių, per Ariogalą, Vilkiją, Veiverius ir Prienus. Dar mažiau kritulių pasitaiko Jonavos raj. Ir Kauno marių apylinkėse ( 600-650 mm). O mažiausia kritulių tenka Kėdainiams ir šio rajono šiaurinei daliai (550-600 mm), nes šią vietovę nuo drėgnų oro masių iš dalies užstoja Žemaičių aukštumos kalbos. Didžiausias kritulių kiekis iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kauno apskritis, kaip ir visa Lietuvos teritorija, yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl lygios ir nenuotakios vietovės drėgsta. 75 proc. Kritulių iškrenta šiltuoju metų laikotarpiu, o sniego pavidalu iškritę krituliai sudaro tik apie 9 proc. Metinio kritulių kiekio. Storiausia sniego danga 6 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Kauno apskrityje sudaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose (15-20 cm) Kauno ir Prienų r. sniego danga būna 10-15 cm storio. Vidutiniškai sniego danga Kauno apskrityje išsilaiko 75-80 dienų per metus, kiek trumpiau Prienų r.
Pav. 2. Metinis kritulių kiekis Kauno apskrityje.
Pagal vidutines vasaros ir žiemos oro temperatūras Kauno apskrityje užima vidurinę padėtį tarp jūrinio klimato Klaipėdos regiono ir labiau žemyninio klimato Vilniaus ir Utenos krašto. Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra Kauno apskrityje įvairuoja nuo –5,0 iki –5,50C Raseinių ir Kėdainių r. ir nuo –4,5 iki 5,0 0C likusioje apskrities dalyje. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra Kauno apskrityje didžiausia iš šiaurės į pietus einančio juostoje nuo Kėdainių iki Birštono. Joje temperatūra svyruoja nuo +17,0 iki + 17,50C. Šilčiausia būna Piliuonos, Prienų, Birštono apylinkėse, kur vidutinė temperatūra aukštesnė kaip + 17,50C. Žemiausia vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra Raseinių rajone, žemesnė nei + 16,50C. Saulėtų dienų Kauno apskrityje pasitaiko 50-55 per metus. Saulėtesnė yra pietinė Kauno r. pusė bei Prienų r. (55-60 dienų per metus).
Pav. 3. Sniego dangos trukmė ir storiausias vidurkis Kauno apskrityje.
Klimato tinkamumo dekoratyviniams augalams požiūriu, Kauno apskritis priklauso Lietuvos vidurio žemumos introdukciniam rajonui. Šį rajoną paprastojo skroblo savaiminio paplitimo riba dalina į du parajonius: šiaurinį (Raseinių, Kėdainių, Jonavos r. šiaurinės pusės) ir pietinį (Kauno, Kaišiadorių, Prienų r. bei Raseinių, Kėdainių, Jonavos r. pietinės pusės).
7 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Sumedėjusiems introdukuotiems augalams Lietuvos vidurio žemumos rajonas yra gana palankus, ypač pietinis jo parajonis.
Pav. 1. Kauno apskrities augalija ir gyvūnija.
Raseinių rajonas rajono miškingumas yra 22,9 %, didžiausi yra Lapkalnio – Paliepių, Blinstrubiškių, Zvėgių – Graužų miškai. Miškai labai įvairūs medynų sudėtimi, todėl vertingi biologinės įvairovės požiūriu. Net dabar jau išnykę Lietuvoje kukmedynai ilgiausiai žaliavo Raseinių apylinkėse. Miškuose daugiausia beržynų, šiek tiek pasitaiko nedidelių skroblų, guobų, skirpstų ir liepų sąžalynų, o beveik pusę visų medynų sudaro eglynai. Pušynai didelių ištisinių plotų neužima. Mažai kalvotas reljefas ir gana derlingos žemės lėmė tai, kad dabar Raseinių r. yra vienas iš labiausiai sukultūrintų Lietuvoje. Pelkės užima tik 1,4 % teritorijos, o nusausinta 64,1 % ploto. Didesnių pelkių rajone jau nėra. Natūralios gamtos rajone išliko labai mažai. Didesnę rūšių įvairovė išliko miškuose ir jų pakraščiuose, užpelkėjusiuose upių slėniuose, natūralių pievų ploteliuose, pelkutėse. Natūralių pievų nedideli ploteliai daugiausia išsibarstę pamiškėse, kiek didesni išliko paupių šlaituose ir salpose. Dubysos slėnio pakraščiuose, kai kurių kitų upių ir upelių saulėtuose šlaituose aptinkama stepinių pievų fragmentų, nedidelių kitų tipų pievų su retų rūšių augalija. Raiškus Šešuvio slėnio kraštovaizdis saugomas valstybiniame Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Natūralių miškų fragmentai, natūralios ir mažai pakeistos šlaitų pievos lemia turtingą augalijos bei gyvūnijos pasaulį. Molavėnų – Graužų piliakalnio šlaitų liepynuose auga gojinės miglės, plačialapiai katilėliai, miškiniai vikiai, varpotosios juodžolės, peri vidutiniai margieji geniai. Draustininio pievose ir pamiškėse gana gausios vyriškųjų gegužraibių, baltijinių gegūnių, žalsvažiedžių balandžių augavietės. Šešuvyje gyvena ūdros. Gilaus Balčios žemupio bei vidurupio slėnio apsaugai įsteigtas Balčios hidrografinis draustinis. Jis apima sraunų Balčios upelio slėnį, jo intakus ir paupio miškus. Čia yra išlikusių natūralių miškų, pievų fragmentų. Švariame ir srauniame Balčios vandenyje gyvena ūdros. 8 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Žemaičių prieškalvėms būdingų apskalautų moreninių gūbrių sališkų liekanų apsaugai įsteigtas Jukainių geomorfologinis draustinis. Savitos Jukainių miško plačialapių ir mišriųjų miškų bendrijos. Gamtiniu požiūriu vertingi išlikę senų ąžuolynų fragmentai, užpelkėję upelių slėniai. Dubysos ichtiologiniame draustinyje saugomos žiobrių nerštavietės. Dubysoje taip pat aptinkamos ir Baltijos lašišos, šlakiai, o stačiuose krantuose gana gausiai peri tulžiai. Raseinių r. yra tik maža dalis gretimame Radviliškio r. esančio Praviršulio tyrelio botaninio – zoologinio draustinio, įsteigto retų rūšių augalų, žvėrių ir paukščių apsaugai. Tačiau gamtiniu požiūriu ne mažiau vertingi pelkės pakraščiai, nepatenkantys į draustinio teritoriją. Ypač didelė botaninė vertybė yra Tendžiogalos pelkė. Čia auga raibosios, baltijinės, gelsvažiedės gegūnės, paprastosios tuklės, mažosios ir vyriškosios gegužraibės, sibirinai vilkdalgiai, raktažolės pelenėlės, žasvažiedės blandys ir kai kurie kiti retieji augalai. Gyvena ir reti paukščiai: pievinės lingės, griežlės, švygždos. Vandens telkiniuose aptinkamos ūdros. Ko gero unikaliausia ir kol kas dar nesaugoma rajono gamtinė teritorija — Sausamiškio miško pakraščiuose išlikusios šienaujamos mezofitų pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai, melvenynai, rūšių turtingi briedgaurynai. Čia gausu pievinių plaurečių, žaliųjų plateivių, baltijinių gegūnių. Natūralių pievų fragmentuose ties Meiliškių kaimų taip pat auga retieji augalai. Tai pavienės šalmuotosios gegužraibės, baltijinės gegūnės. Retų augalų bendrijų yra ir Gynėvės upelio slėnyje. Tai vyriškosios ir mažosios gegužraibės, žalsvažiedės blandys, miškinės varnalėšos, melsvieji gencionai, statieji atgiriai. Retenybėmis nuo seno garsėja Blinstrubiškių miškas. Čia yra viena seniausių Lietuvoje trilapės blignos augaviečių, auga paprastieji kardeliai, vyriškosios gegužraibės, pirmą kartą Lietuvoje rastas tikrais juodbaravykis, aptinkami kūginiai briedžiukai. Šiame miške peri juodieji gandrai, jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai, gervės ir kai kurie kiti reti paukščiai. Paukščių įvairove pasižymi Alsos ir Paupio tvenkiniai. Peri šauštasnapės antys, gulbės giesmininkės, didieji baubliai, lankosi jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, raudonkojai tulikai, tikučiai ir kiti retieji paukščiai. Tvenkiniuose ir kanaluose gyvena ūdros. Migruodami rajoną aplanko dideli žąsų, gervių, tilvikų būriai. Žuvininkystės tvenkiniai ir pelkės teikia prieglobstį poilsiui, derlingose žemėse nesunku rasti maisto. Dubysos regioninis parkas Dubysos RP įsteigtas siekiant išsaugoti raiškiausią Lietuvoje Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas įsteigtas 1992 m., plotas 10571 ha. Dubysa yra viena gražiausių Lietuvos upių. Upėje daug kilpų ir senvagių, šlaitai apaugę miškais, slėnyje plyti salpinės pievos, įteka daug sraunių intakų. Įvairūs biotopai sudaro palankias sąlygas dideliai augalų ir gyvūnų įvairovei. Miškuose gyvena baltieji kiškiai, upių pakrantėse aptinkama ūdrų. Peri reti paukščiai juodieji gandrai, pievinės lingės, mažieji ereliai rėksniai, gervės, griežlės. Stačiuose Dubysos ir kai kurių jos intakų šlaituose peri tulžiai. Dubysa yra švari upė; čia aptinkama Baltijos lašišų, kartuolių. Parke gyvena reti drugeliai — machaonai, juodieji apolonai ir kiti. Dubysos RP auga daug retų augalų. Šlaituose ir pievose aptinkamos mažosios ir šalmuotosios gegužraibės, baltijinės gegūnės, melsvieji gencijonai, raktažolės pelenėlės, miškuose — totorinės maludės, statieji atgiriai, paprastieji kardeliai bei itin retos trilapės blingnos. Dubysos RP įsteigtas siekiant išsaugoti raiškiausią Lietuvoje Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas įsteigtas 1992 m., plotas 10571 ha. Dubysa yra viena gražiausių Lietuvos upių. Upėje daug kilpų ir senvagių, šlaitai apaugę miškais, slėnyje plyti salpinės pievos, įteka daug sraunių intakų. Įvairūs biotopai sudaro palankias 9 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S sąlygas dideliai augalų ir gyvūnų įvairovei. Miškuose gyvena baltieji kiškiai, upių pakrantėse aptinkama ūdrų. Peri reti paukščiai juodieji gandrai, pievinės lingės, mažieji ereliai rėksniai, gervės, griežlės. Stačiuose Dubysos ir kai kurių jos intakų šlaituose peri tulžiai. Dubysa yra švari upė; čia aptinkama Baltijos lašišų, kartuolių. Parke gyvena reti drugeliai — machaonai, juodieji apolonai ir kiti. Dubysos RP auga daug retų augalų. Šlaituose ir pievose aptinkamos mažosios ir šalmuotosios gegužraibės, baltijinės gegūnės, melsvieji gencijonai, raktažolės pelenėlės, miškuose — totorinės maludės, statieji atgiriai, paprastieji kardeliai bei itin retos trilapės blingnos.
Teritori Vietovės pavadinimas Plotas Pastabos dėl patekimo į saugomas Pastabos dėl vietovių jos , ha teritorijas atitinkančių gamtinių Nr. buveinių apsaugai sbvarbių teritorijų 76 Jūkainių miškas 197 Patenka į Jūkainių geomorfologinį draustinį Preliminarios ribos (dalis draustinio) nustatomos pagal pridedamą planą (63 priedas) 51 Dubysa žemiau 183 Patenka į Dubysos ichtiologinį draustinį ir Preliminario ribos Lyduvėnų Dubysos regioninį parką (dalis draustinio ir nustatomos pagal regioninio parko vandens ūkio zonos) pridedamą planą (42 priedas)
Raseinių rajono savivaldybė
Pav.5. Raseinių r. saugomų teritorijų schema. Raseinių r. savivaldybės saugomos gamtinės teritorijos Eil. Įsteigimo Pavadinimas Tipas Plotas, ha Saugomi kompleksai ir objektai Nr. metai VALSTYBINIAI DRAUSTINIAI Raiškus Šešuvio upės slėnio kraštovaizdž 1 Pašešuvio 294 1992 kraštovaizdis su archeologiniais io paminklais. 2 Jukainių geomorfolog 263 1992 Žemaičių prieškalvėms būdingos inis apskalautų moreninių gūbrių 10 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
sališkos liekanos. Gilaus slėnio vidutiniškai 3 Balčios hidrografinis 450 1992 vingiuotas Balčios žemupys bei vidurupis. Praviršulio botaninis - 3292 (Raseinių ir Praviršulio pelkė su retų rūšių 4 1969 tyrelio zoologinis Radviliškio r.) augalais, žvėrimis paukščiais. 147 (29,4 km) (Raseinių, Žiobrių nerštavietės (Dubysos upė 5 Dubysos ichtiologinis 1974 Jurbarko, ir nuo Ariogalos iki žiočių) Kauno r.) Raseinių r. gamtos paminklai ir valstybės bei savivaldybės saugomi gamtos paveldo objektai Eil. Nr. Pavadinimas Tipas Vietovė GAMTOS PAMINKLAI 1 Akmenės akmuo Geologinis paminklas Akmenės kaimas (Tytuvėnų RP) 2 Rinkšelių akmuo Geologinis paminklas Rinkšelių kaimas 3 Skirtino akmuo Geologinis paminklas Paskirtinio kaimas VALSTYBĖS SAUGOMI GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI 4 Dubenuotas akmuo Geologinis objektas Žalpių kaimas (Dubysos RP) 5 Pakalniškių akmuo Geologinis objektas Pakalniškių kaimas 6 Gražusis ąžuolas Botaninis objektas Plauginių miškas 7 Molavėnų ąžuolas Botaninis objektas Molavėnų kaimas 8 Vienišoji pušis Botaninis objektas Zvėgų kaimas
Pav. 6. Dubysos RP schema.
11 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Dubysos RP draustiniai ir saugomi gamtos paveldo objektai. Eil. Nr. Pavadinimas Plotas, ha DRAUSTINIAI 1 Betygalos kraštovaizdžio 2528 2 Lyduvėnų kraštovaizdžio 3526 3 Kaulakių geomorfologinis 2467 4 Plauginių botaninis - zoologinis 898 5 Pasandravio memorialinis 476 GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI 1 Dubenuotas akmuo 2 Gražusis ąžuolas
Raseinių rajono „Natura 2000“ teritorijos R A D I M V I E T Ė S R Ū Š Y S / B U V E I N Ė S n N RASE-1 ras-h1 Jukainių 9020 *Plačialapių 1 147 ? ha miškas ir mišrūs miškai
RASE-2 ras-h2 Papušinys 6510 Šienaujamos 1 5 ? ha mezofitų pievos
6410 Melvenynai 1 1 ? ha
6430 Eutrofiniai 1 3 ? ha aukštieji žolynai 6230 *Rūšių 1 1 ? ha turtingi briedgaurynai
UPE-4 ras-b1 Dubysos upė A229 Alcedo Tulžys 8 30 900 pair atthis z7 Dubysos upė 1106 Salmo salar Baltijos lašiša 5 100 5000 n nuo žiočių iki Maslauskiškių malūno patvankos (48 km) 1134 Rhodeus Kartuolė 5 900 200 n/ha sericeus amarus
2004 m. buvo patvirtintas sąrašas vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus sąrašas, skirtas pateikti Europos komisijai, bei paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas ir jų ribos. (LR Aplinkos ministro2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. D1-223 „Dėl Aplinkos ministro 2004 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. D1-57 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, ir jose randamų europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių sąrašo 12 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S patvirtinimo“ pakeitimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“)
Į Kauno apskrities ribas patenkančios šios rūšies teritorijos pateikiamos žemiau esančioje lentelėje. Raseinių rajono saugomos teritorijos arba jų dalys, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų. Aptinkama europinės Paukščių Kodas Europos svarbos saugomų Pastabos dėl Lietuvos Respublikos Teritorijos apsaugai ekologinio tinklo rūšių paukščių; paukščių apsaugai saugomos teritorijos numeris svarbi „Natura 2000“ teritorijos svarba svarbios arba jų dalys teritorija duomenų bazėje migruojantiems teritorijos ribų paukščiams 22. Dubysos regioninio Dubysos LTRASB001 griežlės (Crex crex), paukščių apsaugai parko dalis, Dubysos upės slėnis tulžiai (Alcedo atthis) svarbi teritorija ichtiologinis užima dalį draustinis, Dubysos saugomos upės apsaugos zonos teritorijos. Ribos dalis, Panemunių nustatomos pagal regioninio parko dalis planą
Raseinių rajono kraštovaizdį galima apibrėžti kaip išskirtinį Lietuvoje. Jis pasižymi subtiliu kontrastu tarp plačių, mažai apaugusių želdynais erdvių – LYGYMŲ ir žaismingo reljefo, JAUKAUS MASTELIO upelių ir ypač Dubysos upės slėnių, apaugusių miškais ir gojeliais, inkrustuotų piliakalniais. Sunku surasti daugiau tokių arealų Lietuvoje, kur dar nesuardyta kraštovaizdžio ir turtingos, gilios istorijos objektų darna. Tie kraštovaizdžio kaitos kontrastai ryškiausi Dubysos rajoniniame parke – Lyduvėnų gelžkelio tilto ( technikos paminklo) vaizduose, Molovėnų piliakalnių Šešuvio kraštovaizdžio draustinyje, Ariogalos Dubysos upės slėnio atkarpos, beje, matomos ir nuo Europos reikšmės autostrados ir daugelyje kitų vietų.Reikia pažymėti dar ir švenčių masinių renginių, atlaidų tradicijas, kurios papildo kraštovaizdinių įspūdžių eilę ir išveda rajono kultūrinio-turistinio gyvenimo galimybes į lemiančių Raseinių rajono suklestėjimą lygmenį.
2.2. GYVENTOJAI. DEMOGRAFIJA Raseinių rajonas –rečiausiai apgyvendintas Kauno apskrityje – 27,6 gyventoji į 1 kv.km. ( Kauno apskr.-85,5, Lietuvoje – 53,2). Palyginus su ES šalimis (Belgijoje –326, Danijoje-116, Lenkijoje –121 gyv/km2) , matosi jog Raseinių rajone gyvenama keleriopai rečiau nei centrinės Europos šalyse. 2004 metų pabaigoje gyveno 43470 gyventojų,2006 - 42687 gyventojų. Pastarųjų 10 metų laikotarpyje vykstančius demografinius procesus Lietuvoje (taip pat ir Raseinių rajone) tenka charakterizuoti, kaip neigiamus. Lietuva tapo labiausiai nykstanti valstybė ES. Gyventojų skaičius mažėja po 0,6 proc. Kasmet (Raseinių rajone po 0,7proc.), tuo metu kai Airijoje, Ispanijoje didėja po 1,6 –2 proc. Žinomas ir šių procesų pagrindas – daugumoje tai ekonominė emigracija. Lietuvos BVP vienas žemiausių ES ir tik šiek tiek lenkia kaimyninių Latvijos ir Baltarusijos valstybių.. Tačiau, nereikia pamiršti ir tai, kad natūralus gyventojų prieaugis Lietuvoje neigiamas – 3,2 gyv/1000-ui gyv. ( Raseinių raj.-6,7) ir jis kasmet didėja. Rajoną galima laikyti kaimišku. 2004 metais, kaime gyveno 63,1 proc. Visų gyventojų, kai Kauno apskrityje tik 28 proc. Lietuvių gyvena 99,2 proc. (Kauno apskrityje –93proc.). Romos katalikų –91 proc. ( Kauno apskrityje – 76proc.). 13 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
2.3. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS Rajone yra dešimt seniūnijų, du miestai (Raseiniai 12,3 tūkst.gyventojų, Ariogala –3,5 tūkst.gyv.) septyni miesteliai, trys geležinkelio stoties gyvenvietės ir 597 kaimai. 85-se kaimuose gyventojų nebėra. Didesnėje kaimų dalyje gyventojų skaičius yra iki 25 gyv. Kaimuose yra 18 bažnyčių arba vienuolynų. 61 parduotuvė, 46 švietimo įstaigos, 29 kultūros įstaigos, 17 pašto skyrių, 33 gydymo-globos įstaigos. Raseinių krašte minima daug praeityje klestėjusių dvarų. Registro sąraše jų buvo net 28. Tačiau, šias dienas pasiekė tik 15 dvarų fragmentai. 13 dvarų sodybų išbrauktos iš architektūros paminklų sąrašų, (liko istorijos kultūros vertybės). Pažymėtini: Biliūnų dvaro rūmai, svirnas ir parko likučiai-alėja. Blinstrubiškių perstatytieji 1970 m. dvaro rūmai. Katauskių dvaro koplyčia, svirnas, arklidės ir tvartas. Skaraitiškės, Padubysio dvarų likučiai. Šį architektūrinį paveldą, kaip ir medinės kaimo architektūros likučius galima įvardinti kaip nykstantį. Būtinas specialusis planas, kuris suregistruotų likusias kultūros vertybes (ypač miestų ir miestelių centruose) ir numatytų priemones joms išsaugoti.
2.4. SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
2.4.1. Gyvenamas fondas, patogumai 2 Aprūpinimas gyvenamuoju plotu Raseinių rajone 23,7 m vienam gyventojui kiek didesnis nei Kauno apskrityje (22,5 m2 ) ir Lietuvoje (23,0 m2 ). Gyvenamojo fondo patogumai (aprūpinimas vandentiekiu, kanalizacija, centriniu šildymu, karštu vandeniu, dujomis, elektrinėmis viryklėmis) rajone labai netolygus – dideli skirtumai mieste ir kaime. Pvz.: tik 43,1 proc. kaimiečių turi vandentiekį , 47,1 proc. turi centrinį šildymą ir tik 13,4proc. turi karštą vandenį. Reikia pažymėti, jog rajonas neaprūpinamas gamtinėmis dujomis.
2.4.2. Pajamos išlaidos.Kauno apskrities duomenys. Pagal disponuojamas namų ūkio pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį (500,7 Lt) Kauno apskritis nusileidžia tik Vilniaus apskričiai (571,8 Lt), Kai Lietuvos vidurkis – 496,8Lt. Metinis šio rodiklio didėjimas 8,6 proc., kai šalyje – 8,3 proc. Tuo tarpu išlaidos Kauno apskrityje 556,7 Lt. Per mėnesį vienam namų ūkio nariui – didžiausios šalyje (vidurkis 512,3 LT.). Tai rodo. Jog šešėlinės ekonomikos (atlyginimų vokeliuose) lygis dar tebėra aukštas. Šis faktas dalinai sušvelnina labai blogą – esminį pragyvenimo lygio rodiklį – maisto produktams skirtą visų išlaidų dalį – 35 procentus (Lietuvoje vidutiniškai 38 proc.), kas rodo esant skurdo lygiui. Kitose šalyse jis yra apie 20 proc. (Estijoje- 28 proc.) Didžiulė\es regionines politikos problemas rodo ir netolygumai tarp miesto (31,3 proc.) ir kaimo (iki 52 proc.) gyventojų išlaidų dalies.
2.4.3. Nusikalstamumas Užregistruotų nusikaltimų skaičius Raseinių rajone 100 000 gyventojų per 2003 metus – 1674 yra mažesnis negu Kauno apskrityje ( 2 196 ) ir Lietuvoje (2 289 ). Automobilių čia
14 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S pavagiama tris kartus mažiau nei Kaune. Rajoną galima laikyti vienu saugiausiu apskrityje., tačiau kelia nerimą nusikaltimų dinamika – jų nemažėja.
2.4.4. Sveikatos priežiūra Apskrities sveikatos priežiūros įstaigos sukoncentruotos Kauno mieste. Čia jų yra 70 proc. visų lovų skaičiaus ir 76 proc. visų gydytojų. Turint omenyje palyginti netolimą Raseinių rajono padėtį (iki 1 val.kelio) iki Kauno, situaciją šioje srityje rajone galima laikyti nebloga. Kauno miestas — svarbus ir plačiai žinomas šalyje ir už jos ribų medicinos centras. Kaune įsikūręs Medicinos universitetas. Kauno apskrityje yra didžiausia Lietuvoje ligoninė — viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos (lovų skaičius 2002 m. pabaigoje — 2125). Be jos veikia keletas stambių specializuotų gydymo įstaigų — Kauno onkologijos ligoninė, infekcinė ligoninė, psichiatrijos ligoninė, Žiegždrių psichoneurologinė ligoninė. Kauno apskrityje yra stambus tuberkuliozės gydymo centras — Romainių ir Kulautuvos tuberkuliozės ligoninės, sanatorijos. 2004 metų pradžioje Kauno apskrityje buvo 691445 gyventojų. 2002 m. gimstamumas Kauno apskrityje buvo panašus kaip ir Lietuvos, mirtingumas — taip pat panašus. 2003 m. apskrityje mirė 7998 gyventojas. Daugiausiai žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų (586.6 mirusieji 100 000 gyventojų), antroje vietoje — mirtys nuo piktybinių auglių (229,3 mirusieji 100 000 gyventojų), dėl išorinių mirties priežasčių mirė vidutiniškai 157,8 gyventojai iš 100 000 gyventojų (Statistikos departamento duomenimis). Namuose mirė 3158 (47,8 % — mažiausias rodiklis Lietuvoje), stacionare — 3448. Apskrityje viršijamas šalies vidutinis sergamumo piktybiniais navikais 100000 gyventojų rodiklis. Ypač moterų tarpe — 487,kai vidurkis — 408.Daugiausia šių susirgimų Kaune, Prienų ir Kauno rajonų savivaldybėse. Apskrityje beveik dvigubai daugiau vaistininkų (11,7 vaistininkų 10 000 gyv.) negu vidutiniškai Lietuvoje (6,9) ir 22 % visų šalies vaistinių.Vienas gyventojas 2003 metais vidutiniškai septynis kartus lankėsi poliklinikoje (LR — šešis ).Daugiausiai-žinoma Kaune-devynis kartus, ir žymiai mažiau regionuose-po tris keturis kartus Kauno apskritis — viena iš keturių apskričių, kurioje vykdomas Pasaulio banko Lietuvos sveikatos apsaugos projektas. Vykdomas Kauno apskrities stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija ir reorganizacija. Projektas pradėtas įgyvendinti nuo tuberkuliozės įstaigų reorganizacijos.
Raseinių rajone veikia šios viešosios ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos:
Įstaigos pavadinimas Adresas 1. Viešoji įstaiga Ariogalos PSPC Vytauto g.96, Ariogala LT60260 Raseinių r. 2. Viešosios įstaigos Raseinių ligoninės Konsultacinė Ligoninės g.4 LT60127 Raseiniai poliklinika 3. Viešosios įstaigos Raseinių psichikos sveikatos centras Ligoninės g.6, LT 60127 Raseiniai 4. Viešoji įstaiga Raseinių PSPC Žemaitės g. 2 LT 60127 Raseiniai 5. Viešosios įstaigos Raseinių PSPC Betygalos Liepų g.4 Betygala LT 60209 Raseinių r. ambulatorija 6. Viešosios įstaigos Raseinių PSPC Girkalnio Šėtupio g.36 Girkalnis LT 60313 Raseinių r. ambulatorija 7. Viešosios įstaigos Raseinių PSPC Nemakščių Dainavos g. 6A Nemakščiai LT 60001 Raseinių ambulatorija r.
15 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
8. Viešosios įstaigos Raseinių PSPC Šiluvos ambulatorija Lyduvėnų g. 6 Šiluva LT 60432 Raseinių r. 9. Viešosios įstaigos Raseinių PSPC Viduklės ambulatorija Kęstučio g. 1, Viduklė LT 60348 Raseinių r.
Įstaigos pavadinimas Adresas 1 Privatus gyd. Gerimanto Radavičiaus kabinetas Vilniaus g. 95, Raseiniai 2 A.Šimkaus gydymo firma Stonų g. 3-8, Raseiniai 3 AB “Šatrija” Vilniaua g.5, Raseiniai 4 UAB “Reginos optika” Dubysos g.2, Raseiniai 5 M.Tamaliūno šeimos klinika Žemaitės g.8, Raseiniai 6 Vaclavos Kizienės stomatologinis kabinetas Maironio g.12-4 Raseiniai 7 Marijos Pikelienės stomatologinis kabinetas Domininkonų g. 4-3, Raseiniai 8 Elenos Bartkuvienės stomatologinis kabinetas Domininkonų g. 4-3, Raseiniai 9 D.Galubauskienės stomatologinis kabinetas Jaunimo g. 19-1 , Raseiniai 10 Joanos Ragaliauskienės dantų gydymo kabinetas Vytauto g.129, Ariogala, Raseinių r. 11 E.Usevičiaus stomatologinis kabinetas Domininkonų g.9. Raseiniai 12 G.Šabūnienės stomatologinis kabinetas Ramonų g. 13,. Raseiniai 13 IĮ Kąstyčio Vaičekausko odontologijos kabinetas Aguonų g.9, Raseiniai 14 A.Kizo stomatologinis kabinetas Rožių g. 8, Raseiniai 15 A.Kaubrio stomatologinis kabinetas Vaižganto g. 3-1, Raseiniai 16 L.Kavaliauskienės stomatologinis kabinetas Slėnio g. 1-4 Ariogala, Raseinių r. 17 R.Tamašauskienės stomatologinis kabinetas Dubysos g.13, Raseiniai 18 Aušros Vaičekauskienės įmonė Aguonų g.9, Raseiniai
2.4.5. Švietimas Rajone vienas tankiausių švietimo įstaigų tinklas –50 bendrojo lavinimo mokyklų 2003 metais su 7424 moksleiviais. Čia veikia “Žemaičio” gimnazija, Katalikiškos dvasios pradinė mokykla, sporto, meno mokyklos, profesinė mokykla su 362 moksleiviais. Tačiau vidutinis moksleivių skaičius vienoje rajono mokykloje 148 moksleivių yra dvigubai mažesnis nei apskrityje (333) ir Lietuvoje (301 moksleivis). Taigi, mokyklos dydžio ir rūšies optimizavimas – vienas artimiausių reformos uždavinių,. Apskrityje veikia 7 universitetai- trečdalis visų šalies aukštųjų mokyklų su 46 000 studentų. Jų skaičius per 5 metus padidėjo 38,5 %. Dauguma aukštojo mokslo statistinių rodiklių rodo pozityvius procesus ir kylančią šios srities reikšmę ir įtaką Kauno apskrities raidai. Kauno apskrityje gyvena 91,5 tūkst. aukštąjį mokslą baigusių asmenų (13,1 % visų gyventojų, kai LR vidurkis 12 %), trečdalis visų gyventojų (230,7 tūkst.asmenų) yra su vidutiniu išsilavinimu. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius apskrityje mažėja (nuo 383 mokyklų- 1999 m. iki 338 mok.-2003 m). Prognozuojamas tolimesnis mokyklų skaičiaus mažėjimas, vykdant mokyklų reformą. Pradeda trūkti vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Jų pakanka Birštono 202 v/100 vaikų, Prienų 107v/100 vaikų ir Kėdainių 104 v/100 vaikų savivaldybėse. Raseinių rajone yra 88v/100v. Pagal valstybinės švietimo strategijos iki 2012 metų nuostatas turėtų būti parengiami detalūs savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planai. Siekiama, kad ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą teikiančios mokyklos būtų kuo arčiau vaiko namų; mokinio kelionė į pagrindinę mokyklą truktų ne ilgiau kaip pusvalandį; mokinio kelionė į vidurinę mokyklą, gimnaziją ir profesinę mokyklą truktų ne ilgiau kaip valandą; kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka — nuotolinio mokymo centras; kiekvienoje savivaldybėje veiktų
16 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikianti mokykla. Turėtų būti užtikrinamas mokyklų, reorganizuotų pertvarkant švietimo tinklą, mokinių vežiojimas į kitą artimiausią mokyklą, išplėtojama visų toli nuo mokyklos kaimuose ir priemiesčiuose gyvenančių mokinių bei neįgalių mokinių vežiojimo į mokyklą ir iš jos specialiu transportu sistema.Tačiau ne visoje apskrityje tai pasiekta. Prastos kokybės žvyrkeliai,užkampios gyvenvietės, „geltonųjų autobusų” trūkumas — dažniausios to priežastys.
2.5 KULTŪRA Raseinių rajone veikia 24 kultūros centrai, 92 meno kolektyvų su 891 dalyviais (2003 metais). Kultūros centrų skaičius per penkmetį sumažėjo septyniais, bet dalyvių skaičiusa išaugo 250 narių. Bibliotekų skaičius- 34 jau nesikeičia keletą metų. Knygų skaičius 100-ui gyventojų (868) taip pat nedidėja, tačiau atitinka Lietuvos vidurkį ( 878). Rajone gausu muziejų, memorialinių sodybų, atmintinų vietų, piliakalnių, pilkapių. Stebuklais garsėjančią Šiluvos šventovę 1993 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II. Ji vadinama Lietuvos Lurdu. Čia, atlaidų metu, susirenka iki 100 000 maldininkų iš Lietuvos ir užsienio. Daug svečių ir dalyvių sutraukia Ariogalos Dainų slėnyje vykstančios tremtinių ir pasipriešinimo kovų dalyvių šventės rugpjūčio mėn. Globojama ir prižiūrima poeto Maironio gimtinė- Pasandravio memorialinis draustinis. Gali gimti nauja tradicija – teatralizuotas festivalis Molavėnų piliakalnių aplinkoje Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Visa tai sudaro kultūros aukso fondą, kuris savo ruožtu teikia dideles galimybes viso Raseinių rajono savitam gyvenimui su turtingos praeities, dvasinio tobulėjimo, subtilaus kraštovaizdžio prioritetais.
2.6. ŪKIS
2.6.1. Raseinių arealas-Kauno apskrities ir regionų plėtros dalis. Prioritetinė regiono plėtros kryptis – tai regiono socialinės-ekonominės sistemos dalis, savo funkcionavimo rezultatais svariai įtakojanti ir sąlygojanti bendrąsias regiono vystymosi charakteristikas. Kitų šalių ir Lietuvos patyrimo analizė rodo, kad atskiro regiono plėtros prioritetinės kryptys dauguma atvejų yra analogiškos visos šalies plėtros ir panašių regionų prioritetinėms kryptim. Regionų ekonomikos plėtros strategija yra sudėtinė dalis ilgalaikės Lietuvos ekonomikos plėtros strategijos iki 2015 metų, parengtos vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos (Žin., 2001, Nr.62-2244) VII skyriaus “Ūkio politika” 7.1 skirsnio „Ekonominė politika ir investicijos į ūkį“ nuostatas. Ekonomikos plėtra yra svarbiausia bendruomenės plėtros sudedamoji dalis, kadangi ji aprūpina bendruomenę finansiniais ištekliais, kurie yra būtini norint vystyti kitus bendruomenės plėtros aspektus. Ekonominės veiklos pagrindą sudaro šie pagrindiniai veiksniai: žmogiškieji ištekliai, finansiniai ištekliai, technologija, infrastruktūra. Pastaraisiais metais vykstantys pasikeitimai labai paveikė visus komponentus. Besivystančiose šalyse šie uždaviniai itin sunkūs, nes pasikeitimai yra kompleksiški atsižvelgiant į patirties stoką.
17 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Pasaulyje pripažinta, jog pagrindinis regioninės plėtros instrumentas — valstybė. Seniai užmiršti tie laikai, kai buvo manoma, jog konkurencija ir privati iniciatyva automatiškai paskirstys gamybines pajėgas ir socialinę infrastruktūrą taip, kad jos būtų naudingos visais aspektais — ir verslininkams, ir visuomenei. Stabilizuojantis demokratiniams procesams, auga valstybės galimybės daryti įtaką ne tik regionams, bet ir atskiroms pramonės šakoms. Viena iš seniai įsitvirtinusių regioninės plėtros krypčių — valstybės siekiai subalansuoti gamybinių pajėgumų geografinį išsidėstymą. Greta noro subalansuoti geografinį gamybinių pajėgumų išsidėstymą kai kuriose valstybėse pastebimi bandymai reguliuoti žmogiškųjų išteklių (darbo jėgos) geografinį pasiskirstymą. Gyventojų mažėjimo, migracijos procesai verčia valstybes taikyti administracines bei ekonomines priemones, turinčias regioninį poveikį. Žmogiškasis kapitalas ir socialinė regiono plėtros pusė yra nukreipti į ateitį ir tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Kokybės kilimą gali pagreitinti regiono konkurenciniai pranašumai. Gamtinių išteklių gausa yra absoliutaus pranašumo šaltinis, kuris garantuoja pelną per tam tikrą laikotarpį, mažina riziką ir didina investicijų srautus regione. Jaukią gyvenimui ir šiuolaikišką aplinką visumoje sudaro regiono ekonomikos plėtra, kurią apibūdina rodikliai: BVP vienam gyventojui, darbo vietų skaičius, investicijos vienam gyventojui, ekonominės struktūros pokyčiai ir kt. Minėti rodikliai atsiranda per turto kūrimo procesą šalyje ir jos regionuose, o turtą kuria verslo įmonės funkcionuojančios regiono konkurencinėje aplinkoje. Regioninę politiką Lietuvoje sudaro du komponentai: 1. Nacionalinės regioninės politikos formavimas ir įgyvendinimas, kurios pagrindinis tikslas yra išsivystymo skirtumų tarp Lietuvos regionų sumažinimas. 2. ES regioninės politikos principų įgyvendinimas. Pastarasis yra glaudžiai susijęs su pasirengimu ES Struktūrinių fondų administravimui. Valstybės misija: 1. Didinti šalies regionų sanglaudą, mažinant ekonominius, socialinius, , išsilavinimo sąlygų ir administracinių gebėjimų skirtumus tarp jų. 2. Užtikrinti harmoningą regionų ekonominę plėtrą bei didinti jų konkurencingumą, atsižvelgiant į regionų ypatumus. 3. Užtikrinti racionalų regioninės plėtros finansavimą, naudojant tiek šalies, tiek užsienio finansinių šaltinių lėšas. 4. Užtikrinti kaimo bendruomenių gyvybingumą ir plėtrą. 5. Skatinti partnerystę. Šalies regionų ekonomikos plėtros uždaviniai: 1. Užtikrinti palankias sąlygas investicijoms į regiono ekonomiką. 2. Vystyti regionų fizinę ir socialinę infrastruktūrą, remiantis subalansuotos plėtros principais. 3. Optimizuoti centrinių valstybės institucijų, atsakingų už regioninės politikos vykdymą, funkcijas. 4. Išplėsti ekonominės plėtros valdymo funkcijas (planavimo, įgyvendinimo, koordinavimo ir kontrolės) ir suteikti jas regionų plėtros taryboms. 5. Didinti regionų žmogiškųjų išteklių kompetenciją. 6. Skatinti partnerystę vietiniame, šalies ir tarptautiniame lygmenyje. 7. Sukurti žinių visuomenę, plėtojant regiono informacinę infrastruktūrą. (Šaltinis: Kauno technologijos universitetas, Lietuvos regioninių tyrimų institutas (R. Bagdzevičienė, J. Rimas, A. Venckus).
2.6.2. Žemės ūkis 18 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Strateginė kryptis: Žemės ūkio ir kaimo sektoriaus, jungiančio tradicinio ir netradicinio žemės ūkio produktų gamybos, alternatyvių verslų, produkcijos perdirbimo, kaimo infrastruktūros sritis, plėtra. Kauno apskrities gyventojai mažiau nei vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, šioje sferoje dirba tik 7 % visų užimtų gyventojų, kai vidutiniškai Lietuvoje — 14,7 % visų užimtų gyventojų. 2002 metų sausio 1 dienai Kauno apskrityje buvo įregistruoti 3974 ūkininkų ūkiai. Jų žemės plotas sudarė 55 189 ha. Vidutinis ūkio dydis Kauno apskrityje buvo 13,9 ha kai tuo tarpu Lietuvoje 17.2 ha (šaltinis: Statistikos departamentas). 2003 metų sausio 1 dienai Kauno apskrityje buvo įregistruota 5307 ūkiai, kurių žemės plotas yra 64898 ha. Vidutinis ūkio dydis- 12,2 ha. (šaltinis: Statistikos departamentas). Iki 2003 metų birželio 1 dienos Kauno apskrityje buvo įregistruota 38925 ūkiai, kurių žemės plotas yra 388200 ha, iš kurių žemės ūkio naudmenos sudaro 358500 ha. Vidutinis ūkio dydis — 9,97 ha (šaltinis: Statistikos departamentas). Kauno apskritis yra intensyvios žemdirbystės zonoje žemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai įvertinta 43,5 našumo balais. Geriausi dirvožemiai yra Kėdainių ir Kauno, kiek prastesni Raseinių, Prienų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos. Kauno apskrityje iki 30 ha ūkiai daugiausiai yra mišrūs, o virš 30 ha turintys ūkiai užsiima augalininkyste. Tai lemia gamtinės ir ekonominės žemės ūkio plėtros sąlygos nes daugiašakė gamyba mažiau rizikinga, bet ir mažiau efektyvi. Kauno apskrityje šiuo metu yra 441339,4 ha nusausintos žemės ūkio paskirties žemės. Visų melioracijos statinių balansinė vertė sudaro 338,2 mln. Lt. Tai įrenginiai, kurie nuolat ,,dirba“. Tačiau melioracijos statiniai neišvengiamai sensta ir irsta, lūžta pralaidos, tiltai, uždumblėja ir lūžta vamzdynai. Pagal amortizacinių atskaitymų normatyvus šiuo metu melioracijos statinių susidėvėjimas 54,4 procento. Šis susidėvėjimas paskaičiuotas esant normaliai melioracijos statinių priežiūrai bei savalaikiam remontui. Neprižiūrimi ir neremontuojami statiniai irsta daug greičiau (šaltinis: Statistikos departamentas). Žemės ūkis Kauno apskrityje specializuojasi ir plėtoja intensyviąją gyvulininkystę, žemdirbystę, sodininkystę. Ugdomas priemiestinis žemės ūkis. Apskrities indėlis į bendrąsias Lietuvos žemės ūkio gamybos apimtis yra svarus. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajone. Kėdainių rajonas pasižymi ir modernizuotais, pažangias technologijas taikančiais ūkiais, kuriuose ženkliai didesnis derlingumas. Kauno apskrityje paukštininkystė labiau koncentruota stambiose specializuotose įmonėse. Tokių įmonių yra Kaišiadorių rajone, kur yra ir solidžiausi mėsos perdirbimo centrai. Apskrityje palankios sąlygos grūdų, cukrinių runkelių, rapsų, daržovių intensyviai ekologinei gamybai. Priklausomai nuo rinkos galimybių ir daržininkystės tradicijų daugiausia žemės ūkio naudmenų (ariamų žemių, kultūrinių pievų ir ganyklų) yra Kėdainių ir Raseinių rajonuose. Beveik pusę visų pasėlių sudaro javai. Iš techninių kultūrų vyrauja cukriniai runkeliai, kurie Kėdainiuose perdirbami į cukrų. Regione išauginama daug grūdų, gaunama daug techninių kultūrų perdirbimo atliekų, dėl to čia galima plėtoti produktyviąją galvijininkystę, kiaulininkystę ir paukštininkystę. Ypač daug galvijų auginama Kėdainių ir Jonavos rajonų ūkiuose. Kiaulės auginamos Kėdainių, Kauno, Jonavos rajonuose, o paukščiai — Kaišiadorių paukštynuose. Aplink Kauną daug šiltnamių ir šiltadaržių, kuriuose auginamos daržovės ir gėlės. Daržovių plotai Lietuvos regionuose labai skiriasi. Tačiau daugiausia daržovių auginama Kauno apskrityje, jų plotas 2002 m. užėmė 3266 ha. Didžiąją apskrities teritorijos dalį užima žemės ūkio paskirties žemė (56,5 %), 28,1 proc. užima miškai, 9,1 — vandenys ir kita žemė. Didžioji dalis žemės yra privati, nuosavybė atkurta 75,3 proc. (šaltinis: Kauno apskrities viršininko administracija). Kauno apskritis apibūdintina kaip 19 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S policentrinė agrarinė teritorija su tolygiai išplėtota miestų ir gyvenviečių sistema, sąlyginai intensyviai urbanizuota teritorija su regioninės reikšmės gamtinio karkaso elementais. Kauno apskrityje plėtojama intensyvi, mokslu paremta žemdirbystė, kadangi čia veikia Žemės ūkio universitetas (Kaunas), mokslinio tyrimo institutai Babtuose ir Raudondvaryje (Kauno raj.) ir Dotnuvoje (Kėdainių raj.). Pagal kaimo plėtros programą 2004 – 2006 m. („Agrarinė aplinkosauga“), skiriama parama iš nacionalinio biudžeto už dalyvavimą retų veislių gyvulių ir paukščių veislės formavimo programoje. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM duomenimis Kauno apskrityje arklų veislynai ir veislinės bandos yra Kėdainių rajone (Krakių žemės ūkio bendrovė), veislinė banda yra Kaišiadorių rajone (Lietuvos liaudies buities muziejus). Ekonomikos transformacijos laikotarpiu žemės ūkio produkcijos perdirbamoji pramonė patyrė nemažų permainų, dauguma kurių žemės ūkiui nebuvo palankios. Sunyko stambioji mėsos perdirbimo ir smarkiai sumenko pieno perdirbamoji pramonė. Ši pramonė išsisklaidė į mažas ir vidutines perdirbimo įmones, tapo mažiau koncentruota. Pastaruoju metu apskrityje yra 56 perdirbimo įmonės, iš kurių net 34 mėsos ir 4 pieno. Solidžiausios mėsos perdirbimo įmonės yra Kaišiadorių rajone. Stambiausios įmonės išsilaikė tik grūdų perdirbimo ir kombinuotųjų pašarų gamybos pramonėje. Stabiliai funkcionuoja Kėdainių cukraus fabrikas, atnaujino ir išplėtė veiklą Kėdainių vaisių ir daržovių perdirbimo fabrikas. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės išimtinai priklauso akcinio kapitalo subjektams. Todėl yra nemažas atotrūkis tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų, jaučiamas didelis nepasitikėjimas ir ūkinės partnerystės stoka. Apyvartinių lėšų trūkumas neleidžia laiku atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos gamintojais už parduotą produkciją. Daugelyje įmonių, ypač mėsos perdirbimo, dar nepakankamas technologijų lygis. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas Kauno apskrityje. Bendras žemės Žemės ūkio Ariama žemė, Pievos ir Sodai ir uogynai, plotas, ha naudmenos, % % natūralios % ganyklos, % Kauno apskritis 806012 56.1 49.5 5.21 1.33 Kauno m. 15715 13.3 10.2 1.3 1.6 Birštono m. 12407 37.8 27.8 9.1 0.8 Jonavos raj. 94404 46.6 41.8 3.7 1.1 Kaišiadorių raj. 105781 49.4 39.5 8.4 1.5 Kauno raj. 149595 52.5 48.5 2.5 1.8 Kėdainių raj. 167700 65.1 60.6 3.5 1.1 Prienų raj. 103073 60.3 49.8 8.8 1.7 Raseinių raj. 157337 62.9 55.9 6.11 0.9 Lietuva 6530 000 53.4 44.8 7.6 0.9 Žemės ūkio veiklai naudojama privati žemė. Savininkų ar naudotojų Žemės plotas, ha Vidutinis ūkio dydis, ha skaičius Kauno apskritis 52 994 282 295 5.3 Birštono m. 688 2 820 4.1 Jonavos raj. 4 522 22 661 5.0 Kaišiadorių raj. 7 124 33 576 4.7 Kauno raj. 12 172 48 457 4.0 Kėdainių raj. 10 390 65 690 6.3 Prienų raj. 7 312 36 590 5.0 Raseinių raj. 10 786 72 501 6.7
20 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas (%) Kauno mieste. Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės fondas 2003 m. Žemės fondo sudėtis ir naudojimas Kaunas Žemės ūkio naudmenos 13.2% Ariama žemė 10.1% Sodai 1.7% Pievos ir natūralios ganyklos 1.3% Raseinių rajonas Bendras žemės plotas 157,3 tūkst. ha, žemės ūkio naudmenų 100,8 tūkst .ha. 2003 metais įregistruoti 714 ūkininko ūkiai (2002 m.— 302 ūkiai), ūkininkų ūkių registre 2004 m. sausio 1d. registruotų ūkininkų skaičius buvo 1996 vnt., registruotų ūkių žemės plotas — 23,6 tūkst. ha, tame skaičiuje ž.ū.naudmenų — 20,5 tūkst .ha. Rajone yra 3 ūkininkų ūkiai kurie, pagal 1998 – 1999 metais patvirtintus investicinius projektus ir 2003 m. pakoreguotus projektus, kuria specializuotus pieno ūkius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus. Dviems pieno ūkiams, kurie atitinka ES reikalavimus, suteikti pieno ūkių įvertinimo sertifikatai. Tai reiškia, kad šie ūkiai pieną gali eksportuoti į ES šalis. 2003 metais valstybės teikiama parama pieno ūkiams, laikantiems nuo 5 iki 15 melžiamų karvių, rajone pasinaudojo 28 asmenys. Pagal ūkių modernizavimo dalinio finansavimo taisykles (ŽŪM 2003-03-20, Nr.3D-109) rajono ūkininkai nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 60 prašymų pirkti traktorius. Pasinaudodami negyvenamųjų pastatų, reikalingų žemės ūkio veiklai vykdyti, statybos daliniu finansavimu 2 rajono ūkininkai pateikė paruoštus projektus išlaidų kompensavimui. 5 rajono ūkininkai dalyvauja įvairiose SAPARD projektuose, kurių metu turėtų būti įsisavinti ~3 mln. litų. 2003 m. apskaičiuotos tiesioginės išmokos kiekvienam ūkininkui ir pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM. Gauta 15 paraiškų vienkartinei tiesioginei išmokai už karves žindenes, 47 paraiškos vienkartinei tiesioginei išmokai už bičių šeimas, gautos 28 ekologiškai ūkininkaujančių asmenų paraiškos ir jiems išmokėta 157 tūkst. Lt. Raseinių rajonas pasižymi didžiausiu skaičiumi ekologinių žemės ūkių (28vnt.)
Valstybės ir kita parama žemės ūkiui 2003 m. Raseinių raj. Šaltinis:Statistikos departamentas. Programa Priskaičiuota išmokų ar kitos paramos
Žemės ūkio subjektų Suma tūkst. Lt. skaičius 2002 2003 2002 2003 Pieno ūkiai pagal 1998-1999m. Paraiškas 3 3 70,5 304,1 Ekologinis žemė ūkis 12 28 46,0 157
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės 77 145 78,8 54,4 Pasėliai:tame tarpe Ankštiniai 85 66 37,6 Grikiai Rugiai mažiau palank.ūk.vietovėse Kmynai
21 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Žemės ūkio srities SSGG analizė Silpnybės
• Labai smulkus vidutinis ūkis kuris Kauno apskrityje Daug smulkių nespecializuotų ūkių, kurių veikla neefektyvi. Jiems sunku sukaupti lėšų investicijoms, modernizuoti ūkius ir konkuruoti rinkoje. Įvertinus ES ūkių dydžių struktūrą ir mūsų šalies sąlygas Specializuoti ūkiai turėtų stambėti iki 10kartų. • Žemas technologijų ir mechanizacijos lygis ūkiuose. • Menkas išsilavinimas žmonių dirbančių žemės ūkyje ir užsiimančių ž. ū. veikla • Tiesioginių investicijų nebuvimas. Iki 2002 metų taikyta tik kainų reguliavimo politika iškreipė rinką. Žemės ūkio produkcijos gamybos kainos 1998-2002metų mažėjo, o tarpinis vartojimas dėl ūkio išteklių kainų didėjo (sėklos, trąšos, įvairios kitos priemonės apsaugai) todėl ypač mažėjo žemės ūkyje gautos pajamos ir darbo apmokėjimas. • Nesukurta patraukli draudimo ir kreditavimo sistema. Vyrauja mišrūs nespecializuoti ir tuo pačiu menko produktyvumo ūkiai. • Ekologiškai ūkininkauja tik smulkūs ūkiai. • Menkas jaunimo susidomėjimas ūkininkavimu. Stiprybės
• Tradicijomis ir mokslu paremtas žemės ūkis. • Derlingiausios Lietuvoje žemės. • Auga susidomėjimas ekoūkiais. • Išplėtota žemės ūkio produkcijos supirkimo, apdirbimo ir realizacijos sistema. • Aktyvūs ūkininkai (daugiausiai pateikta paraiškų SAPART lėšoms gauti). Galimybės
• Stambėjimas –kooperacija-specializacija. • Plėsti ekologinius ūkius. • Ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. • Didinti ūkių produktyvumą. • Didinti sodų ir verslinių uogynų plotus. • Pasinaudoti valstybės teikiama parama. Grėsmės
• Vietiniai ūkiai nespės prisitaikyti prie rinkos globalizacijos. • Per mažas vietinių ūkių produktyvumas nepatenkins nuolat augančių poreikių ypač ekologinės produkcijos srityje. • Per menkos investicijos sumažins galvijininkystės ūkių bei laikomų juose galvijų skaičių, ir nesuskurs tokių ekoūkių.
Parduotuvių prekybos plotas Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje. Šaltinis:Statistikos departamentas prie LRV.
22 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Gyventojų skaičius Parduotuvių prekybos 1000-čiui gyventojų Rajonas plotas tūkst. m2 tenka parduotuvių prekybos ploto Jonavos 52378 16,8 320,7 Kaišiadorių 37523 14,7 391,7 Kauno 82012 20,3 247,5 Kėdainių 65724 26,6 404,7 Prienų 35607 9,9 278,0 Raseinių 44076 17,1 387,9 Kauno apskrities rajonai 317320 105,4 332,2 Kauno apskritis 699314 379,4 542,5 Leista statyti Kauno apskrityje pagal statybos leidimus 2000m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV.
2.6.3. Miškų ūkis Lietuvos miškingumas 2004 m. buvo 31.7 % ir yra vienas iš žemiausių ne tik Baltijos bet ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Kauno apskrities miškingumas yra žemesnis nei bendras šalies miškingumas.
Miško ištekliai apskrityse. Šaltinis: Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Apskritys Apskričių miškingumas Medienos ištekliai Medynų produktyvumas % apskrityse ( medienos apskrityse (m³/ha ) tūris mln.m³)
Alytaus 48.9 54.0 210 Kauno 29.1 45.0 201 Klaipėdos 23.3 20.7 183 Marijampolės 21.0 19.2 218 Panevėžio 27.2 37.6 183 Šiaulių 25.8 36.8 180 Tauragės 29.7 23.7 192 Telšių 32.7 24.5 182 Utenos 32.7 45.1 198 Vilniaus 43.6 82.1 218
Kauno apskritis pagal miškingumą yra šeštoje vietoje po Alytaus, Vilniaus, Utenos, Telšių ir Tauragės apskričių. Pagal medienos išteklius Kauno apskritis yra ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Alytaus, Utenos apskričių. Pagal medynų produktyvumą Kauno apskritis yra ketvirtoje vietoje po Marijampolės, Alytaus, Vilniaus apskričių.
Medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis ir nuosavybę miškų urėdijose (valstybės miškai/ kiti miškai). Šaltinis: Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Miškų Medynų Medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis, ha urėdija plotas ha Pušis Eglė Berža Juodal Baltalk Dreb Ąžuol Uosis Kito s ksnis snis ulė as s Jonavos 19199.5 7623 4503 3770 1535 110 736 541 320 63
16330.6 5951 2134 4240 1055 1252 662 380 316 341
23 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Kaišiadorių 23830.2 8208 7076 3917 1734 212.5 1000 953 502 299 20324.6 7170 3295 3943 1597 2497.7 503. 648 247 423 Kauno 14941.6 1592 4039 4420 1246 287.8 1100 1152 689 416 9262.3 1275 1349 2203 452 1459.9 828 527 451 717 Kėdainių 20087.1 370 4091 7837 1314 371.3 2436 1682 1912 73 21276.3 248 3323 7940 1104 3153.7 2049 791 2168 500 Prienų 18915.7 7846 5018 2472 1745 82.2 665 666 96 325 11629.4 3697 2124 1639 1486 1463.1 380.5 255 195.5 388 Raseinių 16874.9 734 7417 3726 2909 276.6 487 260 1038 28 19707.8 1377 6500 3563 1385 3412.5 1333 928 859 349
Kauno apskrities miškingumas yra palyginti žemas(29,1 ), mažesnis miškingumo procentas yra Panevėžio (27,2 ), Šiaulių (25,8 ), Klaipėdos (23,3 ) ir Marijampolės (25,8 ) apskrityse. Didžiausias miškingumas 48,9 yra Alytaus apskrityje. Pagal Lietuvos miškingumo didinimo programą numatyta kad optimalus ekologinis miškingumas yra 33 – 35 . Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma kad , apželdinus žemės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas galėtų padidėti iki 38 . Pagal žemės ūkio naudmenų įvertinimą, nustatyta pažeistų žemių ,kuriose galėtų augti miškas plotai. Kauno apskrityje potencialiai galima padidinti miškingumą 3,1 . Daugiausia miškingumą galima padidinti Kaišiadorių rajone 10,2 , Prienų rajone 4,4 , Jonavos rajone 2,7 , Raseinių rajone 2,3 , Kėdainių rajone tik 0,1 . Pagal miškų nuosavybę miškai skirstomi :valstybinės reikšmės miškų plotus, privačios miško žemės plotus ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotos miško žemės plotus.Kauno apskrityje valstybiniai miškai sudaro56,8 .Kiekvienais metais didėja privačių miškų procentas. Daugiausia privačių valdų yra Raseinių urėdijoje, mažiausia privačių valdų yra Kauno urėdijoje. Daugiausia miško žemės ploto rezervuota nuosavybės teisėms atkurti yra Kaišiadorių urėdijoje, mažiausia – Kauno urėdijoje. Atkuriant nuosavybės teises į mišką ir toliau didėja privačių miško savininkų skaičius. Kadangi grąžinami miškai dažniausiai būna nedidelio ploto, valdų stambėjimo procesas kol kas dar nejaučiamas. Galima sakyti vyksta priešingas procesas. Valdų, kurių plotas neviršija 3 ha, dalis nežymiai auga , o stambesnių nei 3ha – sumažėjo.Vidutinis valdos plotas per metus beveik nepasikeitė ir siekia 4,5 ha. Vidutiniškai 56,8 miškų Kauno apskrityje yra valstybiniai miškai. Valstybinių miškų plotuose pagrindinių kirtimų buvo kertama tiek pat kiek ir praeitais metais, kirtimai atskirų rūšių medynuose keitėsi mažai.Sumažėjo tarpiniai kirtimai, kadangi mažiau yra kertama sanitariniais kirtimai.2003 m. miškai nebuvo audrų pakenkti, tačiau sanitarinę padėtį blogino plintantys eglių liemenų kenkėjai Privačiuose miškuose pagrindinių kirtimų mastai kasmet didėja. Pagal išduotus leidimus vis daugiau leidžiama iškirsti spygliuočių medienos. Tarpiniai (sanitariniai) kirtimai privačiuose miškuose beveik nevykdomi. Prekiaujant apvaliąja mediena svarbiausią vaidmenį vaidina vietiniuose miškuose paruošta mediena. Medienos pasiūlos augimą vidaus rinkoje nulėmė augantys kirtimai. Vis daugiau medienos nupirko ir suvartojo vietiniai vartotojai.Padidėjusi stambios medienos paklausa didesnio poveikio eksportui nepadarė. Mediena eksportuojama į Suomiją, Latviją, Rusiją ir Lenkiją. Pastaraisiais metais gana sparčiai auga malkų eksportas į Skandinavijos valstybes. 2003 m. didesnį kiekį medienos rinkai siūlė privačių miškų savininkai nei miškų urėdijos.
24 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Miško žemės pasiskirstymas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šaltinis: Lietuvos miškų valstybinė apskaita 2003-01-01;Lietuvos Respublikos žemės fondas 2004-01-01. Apskritis Bendras miškų Žemės ūkio Miškų ūkio Kitos paskirties savivaldybė plotas paskirties paskirties žemėje žemėje žemėje Kauno apskritis 229797.36 13798.72 211387.16 4611.48 Birštono 5503.87 423.36 4993.92 86.59 Jonavos r. 36381.60 458.22 35203.68 719.7 Kaišiadorių r. 36443.12 2497.35 33813.30 132.47 Kauno m. 2250.47 3.99 513.92 1732.56 Kauno r. 46144.92 1330.77 43303.81 1510.34 Kėdainių r. 40500 1478.85 38787.49 233.66 Prienų r. 26533.55 2413.71 23975.99 143.85 Raseinių r. 36039.83 5192.47 30795.05 52.31 Iš viso2004-01-01 2026064.00 157230.53 1818707.00 43265.79 Iš viso 2003-01-01 2008492.08 148969.49 1809576.23 44206.79 . Miško ūkio paskirties žemės pasiskirstymas. Šaltinis: Lietuvos miškų valstybinė apskaita 2003-01-01; Lietuvos Respublikos žemės fondas 2004-01-01. Apskritis savivaldybė Bendras Miškų ūkio paskirties žemėje miškų plotas Iš viso Privatūs Valstybiniai arba valstybės valdomi miškai miškai Iš viso Valdomi urėdijų ir nacionalinių parkų Kauno apskritis 229797.36 211387.16 49602.24 161784.92 160231.80
Birštono 5503.87 4993.92 1049.31 3944.61 3884.64 Jonavos r. 36381.60 35203.68 8965.86 26237.82 25895.50 Kaišiadorių r. 36443.12 33813.30 5147.53 28665.77 28495.31 Kauno m. 2250.47 513.92 50.44 463.48 463.48 Kauno r. 46144.92 43303.81 8182.55 35121.26 34871.18 Kėdainių r. 40500 38787.49 11125.51 27661.98 27661.98 Prienų r. 26533.55 23975.99 3896.98 20079.01 19973.02 Raseinių r. 36039.83 30795.05 11184.06 19610.99 18986.69 Iš viso2004-01-01 2026064.00 1818707.00 484970.47 1333736.53 1319237.25 Iš viso 2003-01-01 2008492.08 1809576.23 435162.05 1374414.18 1257619.98
2003 m Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priklausė 42 miškų urėdijos. Kauno apskritis priklauso 6 urėdijom: Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių urėdijom.Urėdijų ribos nesutampa su apskričių ribomis.
Medienos ruoša Kirtimai Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus nuolat augo. 2003 m. šalies miškuose iškirsta 6,46 mln. m³, arba 3 daugiau nei prieš metus. Kauno apskrities miškų urėdijose per 2003 m. iškirsta 524.0 tūkst. m³ miško ir tai sudaro 13,94 visų kirtimų Lietuvoje. Bendrą kirtimų masto augimą nulėmė nuolat augantys kirtimų mastai privačiuose miškuose. Daugėjant privačių miškų, kirtimų mastai juose taip pat nuolat didėja. Valstybiniuose miškuose kirtimų mastai nusistovėjo apie 1999 m. ir nuo to laiko labai mažai kinta. Esant tokioms tendencijoms po poros metų kirtimų mastai valstybiniuose miškuose ir privačiuose miškuose turėtų tapti panašūs. 2003m visos miškų urėdijos medieną ruošė sortimentais.
25 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Pagrindiniai kirtimai ir tarpiniai kirtimai valstybiniuose miškuose Kauno apskrities miškų urėdijose 350 tūkst. m³ . Pagrindiniuose kirtimuose daugiausia buvo iškirsta spygliuočių medynuose – 137.4 tūkst. m³ (eglynuose – 137,4 tūkst. m³), kietųjų lapuočių medynuose buvo iškirsta 14,2 tūkst. m³ ( ąžuolų - 9 tūkst. m³ ), minkštųjų lapuočių medynuose – 198.4 tūkst. m³ (beržynų – 93.6 tūkst. m³, juodalksnių – 57,8 tūkst. m³, drebulynų - 42,3 tūkst. m³, baltalksnynų – 4.7 tūkst. m³.). Kirtimai valstybiniuose miškuose 2003 m. ( 1000 m³ ). Šaltinis: Generalinė miškų urėdija. Miškų Iš viso Pagrindiniai kirtimai Tarpiniai urėdijos kirtimai Viso Spygliuočių Kietųjų Minkštųjų medynuose lapuočių lapuočių medynuose medynuose Jonavos 81,4 56,5 21,9 2,5 32,1 24,9 Kaišiadorių 95,8 62,9 31,0 1,6 3,3 32,9 Kauno 80,4 60,6 19,5 4,3 36,8 19,8 Kėdainių 93,6 66,6 10,0 5,1 51,5, 27,0 Prienų 90,3 48,8 29,8 0,5 18,5 41,5 Raseinių 82,5 54,6 25,2 0,2 29,2 27,9 Viso Kauno 524,0 350,0 137,4 14,2 171,4 174,0 apskrities urėdijose
Kauno apskrities miškų urėdijose apvalios medienos 2003 m. gamyba ir ištraukimas sudarė 639,9 tūkst. m³ (viso šalyje 2003 m. – 3322,4 tūkst. m³, 2002 m. – 3292,8 tūkst. m³).Daugiausia apvalios medienos buvo paruošta Kėdainių urėdijoje 89,6 tūkst. m³, Prienų urėdijoje – 81,0 tūkst. m³, Kaišiadorių urėdijoje – 79,6 tūkst. m³, Raseinių urėdijoje –76,4 tūkst. m³, Kauno urėdijoje – 62,0 tūkst. m³, Jonavos urėdijoje – 54,7 tūkst. m³. Produkcija eksportuojama į Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Rusiją ir kitas šalis. Daugiausia produkcijos į užsienio šalis eksportuoja Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių urėdijos.Kauno apskrities urėdijose nėra išvystyta medienos pramonė. Tik Jonavos,Prienų ir Kauno urėdijose yra lentpjūvės pagaminančios 10000 - 20000 m³ pjautinės medienos. Apvalios medienos pardavimas ir sunaudojimas miškų urėdijose 2003 m. Šaltinis: Generalinė miškų urėdija. Miškų urėdija Iš viso Iš to kiekio Rąstai Popiermedžiai Plokščių Malkos mediena Jonavos 75.5 45.1 11.5 11.1 7.7 Kaišiadorių 86.6 48.5 15.1 12.1 10.8 Kauno 69.2 46.8 5.8 4.7 11.9 Kėdainių 87.9 47.3 14.6 2.8 23.1 Prienų 79.8 50.1 7.6 6.3 10.4 Raseinių 73.7 42.9 15.0 6.8 8.9 Viso Kauno apskrities urėdijose 2003m Viso šalyje 3451.6 1993.2 685.8 263.0 504.2 2003m Viso šalyje 3504.1 1999.9 748.3 257.3 491.4 2002m
26 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Miškų urėdijų ir nacionalinių parkų parduotos ir sunaudotos apvaliosios medienos pasiskirstymas pagal rinkas 2003m ( 1000 m). Šaltinis: Generalinė miškų urėdija. Miškų urėdijos Vidaus rinkoje Užsienio Iš viso rinkoje Savo lentpjūvėms Kitiems pirkėjams Jonavos 21.8 36.9 16.8 75.5 Kaišiadorių 1.9 68.2 16.5 86.6 Kauno 8.4 50.1 10.7 69.2 Kėdainių - 74.0 13.8 87.9 Prienų - 70.1 9.7 79.8 Raseinių - 57.5 16.2 73.7 Viso Kauno apskrities 32.1 urėdijose 2003m Viso šalyje 2003m 132.7 2446.6 872.3 3451.6 Viso šalyje 2002m 206.8 2363.2 934.1 3504.1
Miškų urėdijų pajamos 2003m (1000 Lt). Šaltinis: Generalinė miškų urėdija. Gautos pajamos už: Jonavos Kaišiadorių Kauno Kėdainių Prienų Raseinių urėdija urėdija urėdija urėdija urėdija urėdija Nukirstą mišką 80.1 80.4 25.8 33.3 73.4 38.5 Žaliavinę medieną 3570.3 7458.7 6290.7 6566.5 6322.1 5464.7 Medienos perdirbimo cechų 3949.1 916.5 1607.9 - - - produkciją, paslaugas Komercines medžiokles - 7.7 46.2 5.0 - 77.4 Medžioklės plotų nuomą - 0.3 - - - 1.4 Transporto paslaugas 311.3 440.9 342.1 355.9 561.4 628.4 Kitą produkciją ir paslaugas 213.2 288.2 862.4 174.7 186.5 435.5 Finansinės ir investicinės 11.5 42.7 96.9 105.9 47.3 435.5 veiklos Viso Kauno apskrities 8135.5 9235.4 9272.1 7241.3 7190.7 6865.8 urėdijose
Miškų ūkio srities SSGG analizė
Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės 1. Didėja brandžių 1.Privatūs miškai 1.Panaudoti teritorijas 1.Augantis neteisėtas medynų plotas dažniausiai yra nedidelio rekreaciniams tikslams. miško kirtimas. 2. Dideli medienos ploto. 2.Didinti miškų plotus. 2.Privačių miško savininkų ištekliai. 2.Didėja privačių 3.Stambinti privačių miškų nesugebėjimas racionaliai 3.Miškų urėdijų aktyvi savininkų skaičius plotus. ir tausojančiai prižiūrėti veikla atkuriant miškus ir 3.Uždaromos medienos 4.Medienos perdirbimo miškus. įveisiant miškus žemės perdirbimo įmonės. įmonių kūrimasis. 3.Miškų sveikatingumas ūkiui netinkamose žemėse 4.Nebaigta žemės reforma 5.Didinti apvaliosios yra tiriamas, stebimas ir 4.Didėjanti stambiosios stabdo miškingumo medienos naudojimą palaikomas tik medienos paklausa vidaus didinimą. Lietuvos vartotojų. valstybiniuose miškuose. rinkoje. 5.Nepalankios kai kurių 6.Didinti Kauno apskrities 4.Didėja savaiminis miško 5.Vis daugiau miškų miško įveisimą miškingumą. augimas menkaverčių naudojama rekreaciniams reglamentuojančių teisės 7.Parenkant žemės ūkio lapuočių medžių rūšimis. poreikiams. aktų nuostatos. paskirties žemę miškui 5.Ribotos galimybės gauti įveisti siekti ekologinio finansinę paramą iš efekto. valstybės. 6.Grybinių ligų, vabzdžių,
27 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
žvėrių, gaisrų ir antropogeninių pakenkimų tikimybė. 7.Aprūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis problemos.
2.6.4. Pramonės įmonės Kauno apskrityje Kauno apskrityje yra pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos. Apskritis yra pripažinta prekių lydere Lietuvoje, pralenkianti ne tik Klaipėdos, bet ir Vilniaus apskritį. Joje yra išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė, kurios svarbiausieji produktai yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, mėsa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, vinys, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, alus ir nealkoholiniai gėrimai, degtinės ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys ir t.t.
Veiklos pasiskirstymas Kauno apskrityje 2003 m. Valstybinės Žemės ūkio Individualios UAB AB Kitos įmonės įmonės bendrovės įmonės Kauno apskritis 56 240 9157 289 14129 2768 Kauno m. sav. 36 - 7313 171 9620 1771 Birštono sav. - - 25 1 98 99 Jonavos r. sav. - 53 408 33 833 288 Kaišiadorių r. sav. - 29 159 5 380 277 Kauno r. sav. 20 100 686 35 1500 - Kėdainių r. sav. - 40 246 18 647 50 Prienų r. sav. - 12 143 6 402 272 Raseinių r. sav. - 6 177 20 649 11
Viso Kauno apskrityje yra įregistruota 56 valstybinės bei 26583 privačios įmonės aktyviai vykdančios veiklą. Kauno m. savivaldybė. akivaizdžiai lenkia kitas Kauno apskrities savivaldybes registruotų įmonių skaičiumi, kur yra susikoncentravę beveik 80 % uždarųjų akcinių bendrovių (UAB), beveik 60 % akcinių bendrovių (AB), 68 % individualių įmonių (IĮ) ir 64 % kitų įmonių (KĮ) lyginant su visoje Kauno apskrityje registruotomis įmonėmis. Visos valstybinės įmonės randasi Kauno m. ir Kauno raj. savivaldybėse. Iš visų 240 Kauno apskrityje registruotų žemės ūkio bendrovių (ŽŪ) nei vienos nėra Kauno m. ir Birštono raj. savivaldybėse. Didžiausia ŽŪ bendrovių koncentracija stebima Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonų savivaldybėse. Šiose trijose savivaldybėse yra įsteigta 80 % visų ŽŪ bendrovių. Kauno apskrityje yra 6040 valstybinės ir savivaldybės įmonės, AB, UAB, kooperatinės bendrovės. 3876 iš jų dirba 1 – 9 darbuotojai, 946 iš jų dirba 10 – 19 darbuotojų, 710 iš jų dirba 20 – 49 darbuotojai, 289 iš jų dirba 50 – 99 darbuotojai, 156 iš jų dirba 100 – 249.darbuotojai, 38 dirba 250 – 499 darbuotojai, 18 iš jų dirba 500 – 999 darbuotojų, 7 iš jų dirba 1000 ir daugiau darbuotojų. Kauno apskrityje yra 6152 personalinės įmonės. 2494 — nėra samdomų darbuotojų, 3197 iš jų dirba 1 – 9 darbuotojai, 302 iš jų dirba 10 – 19 darbuotojų, 120 iš jų dirba 20 – 49 darbuotojai,
28 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
27 iš jų dirba 50 – 99 darbuotojai, 8 iš jų dirba 100 – 249 darbuotojai ir 1 iš jų dirba 250 – 499 darbuotojai. Kauno apskrityje 2001 – 2003 m. 16 % įmonių buvo pradėtos restruktūrizavimo bylos (daugiausia restruktūrizavimo bylų 2001 – 2003 m. buvo pradėta Šiaulių apskrityje (26 %). Tarp apskričių, kuriose 2003 m. bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius, palyginti su visomis tose apskrityse bankrutuojančiomis ir bankrutavusiomis įmonėmis per 1993 – 2003 m. Laikotarpį, buvo didžiausias, vyrauja Klaipėdos, Marijampolės ir Utenos apskritys. Tose apskrityse 2003 m. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių buvo atitinkamai 29,9 %, 26,4 %, 26,2 %. Mažiausias 2003 m. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių svoris per 1993 – 2003 m. laikotarpį buvo Telšių, Šiaulių ir Kauno apskrityse — atitinkamai 13,8 %, 14,7 % ir 18,8 %. Kauno apskrityje iš viso 1993 – 2003 bankrutuojančios ir bankrutavusios 784 įmonės: 37 — žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės; 1 — kasyba ir karjerų eksploatavimas; 226 — apdirbamosios gamybos; 1 — elektros dujų ir vandens tiekimo; 56 — statybos; 357 — didmeninės ir mažmeninės prekybos; 19 — viešbučių ir restoranų; 32 — transporto, sandėliavimo ir ryšių; 13 — finansinio tarpininkavimo; 25 — nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo; 2 — sveikatos priežiūros ir socialinio darbo; 15 — kitos komunalinės, socialinės ir aptarnavimo veiklos įmonės.
Svarbiausių pramonės gaminių gamyba Kauno apskrityje. Šaltinis: Statistikos departamentas 2003m duomenys. Produkcijos rūšis 2000 2001 2002 2003 Birštono sav. Vaisių ir uogų vynas, tūkst. dal 21,3 42,0 41,0 86,1 Mineraliniai vandenys, tūkst. dal 430 578 539 524 Invalidų vežimėliai 371 597 222 110 Jonavos r. sav. Durpių gavyba (sąlyginio drėgnumo), tūkst. t 0,9 0,8 3,1 0,9 Žvyras, tūkst. t 116,4 59,0 111,5 297,5 Skalda tūkst. t 89,3 109,0 175,0 208,0 Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst. t 1,5 1,9 2,1 2,5 Vaisių ir daržovių sultys, tūkst. l 92 86 42 128 Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir vaisių 84 143 126 84 (išskyrus sultis ir pomidorų padažus), t Pomidorų kečupas ir kiti pomidorų padažai, t 2 13 - - Majonezas, t 2 3 4 - Pienas, mln. l ... 1,7 0,4 - Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 3,4 2,5 2,2 1,8 Apsiaustai, striukės, tūkst. 88,6 89,3 68,2 57,1 Kostiumai ir ansambliai, tūkst. 25,6 3,4 0,9 - Švarkas ir bleizeriai, tūkst. 78,3 147,8 139,8 127,0 Sintetinis amoniakas, tūkst. t 425 449 469 462 Mineralinės trąšos, skaičiuojant 100-ui procentų 489,2 551,4 612,2 623,7 maistingųjų medžiagų, tūkst.t Medinės lovos, tūkst. 45,8 26,5 57,2 25,3 Spintos, tūkst. 0,6 0,7 0,6 2,0 Kaišiadorių r. sav. Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst. t 10,5 10,2 12,0 12,6 Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 4,7 4,3 4,4 5,2 Duonos ir pyrago gaminiai, tūkst. t 7,4 7,5 6,8 6,0 Mineraliniai vandenys, tūkst. dal 282 277 414 420 Medinės durys, jų staktos ir slenksčiai, tūkst. ... 2,6 7,5 13,7 Kėdės, tūkst. 126,4 68,3 64,4 44,4 Kauno m. sav.
29 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Produkcijos rūšis 2000 2001 2002 2003 Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst. t 3,8 3,9 5,9 7,0 Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 4,7 4,3 4,4 5,2 Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir vaisių 3,8 4,4 4,1 3,7 (išskyrus sultis ir pomidorų padažus), t Pomidorų kečupas ir kiti pomidorų padažai, t 3,0 2,0 1,6 1,6 Majonezas, t 100 177 249 520 Pienas, mln. l ... 4,4 1,0 5,6 Miltai, tūkst. t 47,0 57,0 55,5 58,2 Kombinuoti pašarai, tūkst. t 55,5 53,4 67,8 80,7 Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 16,4 18,0 20,6 23,1 Konditerijos gaminiai, tūkst. t 13,9 14,0 14,8 14,4 Tešlos gaminiai, tūkst. t 2,2 2,0 2,4 2,6 Degtinės ir likerio gaminiai, tūkst. dal 100% alk. ... 565,0 534,2 492,4 Putojantys fermentiniai gėrimai, tūkst. dal 248,9 433,2 451,6 527,0 Vaisių ir uogų vynas, tūkst. dal 122,8 69,8 13,1 19,5 Alus, mln. dal 1,8 1,9 2,7 2,7 Nealkoholiniai gėrimai, mln. dal 1,9 2,1 1,4 3,0 Verpalai iš celiuliozės acetato, tūkst. t 8,0 5,4 5,2 4,2 Vilnoniai verpalai, tūkst. t 3,1 3,6 3,8 3,4 Vilnoniai audiniai, mln. m2 9,3 12,4 11,5 10,7 Audiniai iš dirbinių ir sintetinių pluoštų ir siūlų, mln. m2 13,3 4,8 9,7 9,5 Kojinės, puskojinės ir kiti gaminiai mln. porų 13,4 27,3 45,3 44,4 Pėdkelnės ir triko, mln. 16,3 17,3 39,9 11,3 Baltinių trikotažas, mln. 5,8 3,8 3,8 4,2 Viršutinis trikotažas, mln. 9,1 8,9 10,4 9,7 Apsiaustai, striukės, tūkst. 242 334 302 243 Apsiaustai iš natūralaus kailio, tūkst. 4,8 1,6 1,4 1,9 Kelnės (įskaitant moteriškas), tūkst. 1191 1431 1521 1762 Palaidinukės moterims ir mergaitėms, tūkst. 1394 1241 2346 3132 Sijonai ir sijonai kelnės, tūkst. 734 965 946 659 Švarkai ir bleizeriai, tūkst. 662 477 519 522 Avalynė (be avalynės iš gumos arba plastikų), mln. porų 0,4 0,6 0,5 0,4 Popierius, tūkst. t 3,6 4,1 0,2 - Mokykliniai sąsiuviniai, mln. 29,5 5,4 - - Muilas, tūkst. t 2,8 2,5 2,1 0,0 Medinės durys, jų staktos ir slenksčiai, tūkst. ... 4,7 5,1 6,7 Mediniai langai ir jų rėmai, tūkst. ... 6,3 7,1 7,8 Daugiasieniai izoliacijos elementai iš stiklo, tūkst. 149,7 201,0 277,6 393,4 Buteliai iš spalvoto stiklo, mln. 38,7 35,6 16,4 32,7 Molinės statybinės plytos, tūkst. m3 ... 8,8 14,5 14,5 Surenkamieji konstrukciniai elementai, skirti statybai arba ... 104,8 98,3 133,5 civiliniai inžinerijai, tūkst. t Viela iš geležies arba nelegiruoto plieno, tūkst. t 17,9 2,7 17,7 15,3 Dujų balionai, tūkst. 44,5 30,3 ...... Vinys, tūkst. t 9,7 9,7 9,4 4,6 Metalo pjovimo staklės 90 58 47 53 Daugiafaziai kintamos srovės elektros varikliai, kurių galia 2,1 0,4 0,6 - 750 W -75 kW, tūkst. Televizoriai, tūkst. 1,3 0,0 - - Medinės lovos, tūkst. ... 2,0 34,6 182,2 Sofos, kušetės ir tachtos, tūkst. 6,6 8,9 29,3 33,5 Spintos, tūkst. 4,3 32,0 66,9 126,8 Stalai (be metalinių), tūkst. 53,8 61,7 130,3 128,7 Degtukai, tūkst. sąlyginių dėžių 53,7 148,8 181,3 181,0 Kauno raj. sav. Durpių gavyba(salyginio drėgnumo), tūkst.t. 50,6 53,6 75,4 76,5 30 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Produkcijos rūšis 2000 2001 2002 2003 Durpių briketai ir pusfabrikačiai, tūkst.t. 3,9 4,3 4,0 6,1 Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst.t 1,2 0,7 0,5 0,3 Dešros ir rūkyti gaminiai, tūkst.t 1,3 0,5 0,4 0,2 Konditerijos gaminiai, tūkst.t 1,7 1, 0,8 0,8 Viršutinis trikotažas, mln 0,2 0,6 0,7 0,4 Kelnės, tūkst 871,6 14,2 25,3 62,5 Molinės statybinės plytos, tūkst.m³ - 22,4 22,3 38,6 Drenažo vamzdžiai, tūkst. sąlyginių km 1,6 1,1 - - Kėdainių raj. sav Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst.t 0,6 0,6 1,1 0,4 Dešros ir rūkyti gaminiai, tūkst.t 0,3 0,4 0,3 0,1 Paruoštos arba konservuotos daržovės, tūkst.t 0,7 1,9 2,7 2,7 Majonezas, tūkst. t 2,2 3,0 3,3 3,3 Sviestas, tūkst. t 0,3 0,1 - - Riebus sūriai, t 10 13 - - Valgomieji ledai, tūkst. t 1,5 1,6 1,6 1,5 Miltai, tūkst. t 13,1 10,1 12,3 12,2 Kombinuotieji pašarai tūkst. t 27,3 17,7 21,1 19,1 Premiksai, tūkst.t 1,0 0,3 0,1 - Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 2,0 1,8 1,2 1,2 Cukrus, tūkst. t 37,0 30,1 38,2 38,7 Viršutinis trikotažas, tūkst. 4 - - - Palaidinės, tūkst. 27 30 68,8 44,9 Sijonai ir sijonai-kelnės, tūkst. 32,7 37,0 30,3 34,1 Suknelės, tūkst. 19,9 17,0 14,5 3,9 Švarkai ir bleizeriai, tūkst. 5,1 3,0 8,8 9,6 Fosforo rūgštis, tūkst. t 297,0 159,3 321,3 374,2 Sieros rūgšties monohidratas, tūkst. t 809,0 464,8 874,0 1002,2 Mineralinės trąšos, skaičiuojant 10-u procentinių 434,8 263,4 513,1 545,4 maitingųjų medžiagų, tūkst. t Metalinės statinės, tūkst. 12 20 16 11 Prienų r. sav Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst.t 0,3 0,2 0,1 0,2 Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 1,2 0,9 0,8 0,8 Midaus trauktinės, tūkst. dal 19,0 19,7 17,0 15,7 Nesaldyti ir negazuoti mineraliniai ir gazuoti vandenys, - - 4 1 tūkst. dal Kelnės (įskaitant moteriškas), tūkst. 1391 1675 1886 1595 Raseinių r. sav. Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst.t 0,4 0,3 0,3 0,2 Dešros ir rūkyti gaminiai, tūkst.t 0,1 0,1 0,1 0,2 Žuvies produkcija, tūkst. t 8,9 13,8 6,9 8,1 Miltai, tūkst. t 1,5 1,2 0,8 0,2 Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 1,9 1,5 1,5 1,0 Kelnės (įskaitant moteriškas), tūkst. 667 536 389 441 Surenkamieji konstrukciniai elementai, skirti statybai arba ... 2,5 5,0 3,5 civiliniai inžinerijai, tūkst. t
Raseinių rajono savivaldybėje vyrauja tekstilės ir maisto perdirbimo pramonė. Šioje savivaldybėje yra pagaminama beveik 0,7 % šalies pramonės produkcijos. AB “Šatrija” didžiausia pramonės įmonė rajone. Verta pastebėti jog parduotos pramonės produkcijos apimtis Kauno apskrityje pramonės įmonėse didėjo (žr. lentelę). 1997 - 1998 ir 2000 - 2003 metais parduotos pramonės produkcijos
31 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S apimtis didėjo visose Kauno apskrities savivaldybėse. 1999 metai pasižymėjo pramonės produkcijos nuosmukiu, tačiau tais metais Kauno apskrities parduotos pramonės produkcijos dalis šalies pardavimuose sudarė 22,2 %, kai tuo tarpu 1997 - 2002 metais parduotos pramonės produkcijos dalis šalies pardavimuose svyravo nuo 18,6 % (2001 m.) iki 20,8 % (1997 m.). Tai patvirtina nuostatą, kad Kauno apskrities pramonė yra viena stabiliausių šalyje, bet turi tendenciją augti lėčiau.
Parduota pramonės produkcija Kauno apskrityje 1997– 2003 metais.(procentinis pasiskirstymas). Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Parduota pramonės produkcija (%) 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 100 100 100 100 100 100 100 Kauno apskritis 20,8 20,5 22,2 20,0 18,6 19,6 20,3 Kauno m. sav. 12,6 12,3 13,1 11,7 11,3 11,7 12.1 Birštono sav. 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 Jonavos r. sav. 3,1 2,8 2,5 2,9 2,8 2,7 2,8 Kaišiadorių r. sav. 0,5 0,5 0,4 0,3 0,6 0,6 0,8 Kauno r. sav. 0,3 0,4 0,4 0,5 0,9 0,8 0,8 Kėdainių r. sav. 3,3 3,3 4,3 3,5 2,0 2,8 2,8 Prienų r. sav. 0,3 0,5 0,6 0,5 0,5 0,5 0,6 Raseinių r. sav. 0,7 0,7 0,8 0,6 0,5 0,5 0,4 Kauno apskrityje parduotos pramonės produkcijos apimtis 2003 m. buvo 4984 mln. lt. Ir tai sudarė 20,3 % visos parduotos pramonės produkcijos Lietuvoje. Kauno m. savivaldybėje parduotos pramonės produkcijos apimtis 2003 m siekė 2966 mln. lt, tai sudarė 12,1 % šalies pardavimuose. toliau seka Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybės. 2003 metais Jonavos rajono savivaldybėje parduota pramonės produkcijos už 683 mln. lt., o Kėdainių rajono savivaldybėje už 678 mln. lt., tai atitinkamai sudarė 2,8 % ir 2,77 % šalies pardavimuose. Pagal parduotos produkcijos apimtį Kauno apskritis viena iš pirmaujančių šalyje (Telšių apskrityje parduotos pramonės produkcijos dalis šalies pramonėje sudarė 24 %,Vilniaus apskrityje 18,6 %). Parduota pramonės produkcija Kauno apskrityje 1997 – 2003 metais (mln. Lt.). Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Parduota pramonės produkcija (mln. Lt.) 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 16662 17294 15892 18544 21997 22168 24520 Kauno apskritis 3466 3550 3532 3717 4096 4337 4984 Kauno m. sav. 2104 2134 2089 2172 2496 2579 2966 Birštono sav. 4 7 7 5 6 6 8 Jonavos r. sav. 510 489 401 539 624 601 683 Kaišiadorių r. sav. 75 82 66 64 122 139 203 Kauno r. sav. 46 74 65 95 186 171 189 Kėdainių r. sav. 560 571 691 644 444 621 678 Prienų r. sav. 55 80 94 91 104 115 142 Raseinių r. sav. 112 113 119 107 114 105 115
Birštono rajono savivaldybėje yra mažiausiai parduotos pramonės produkcijos Kauno miesto apskrityje. 1997 – 2003 metais parduotos pramonės produkcija Birštono rajone svyravo nuo 4 iki 8 mln. Lt. 2003 metais savivaldybėje parduota pramonės produkcijos už 8 mln. Lt.
32 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Parduotos pramonės produkcijos pasiskirstymas (be PVM ir akcizo, veikusiomis kainomis, mln. Lt.) šalies atžvilgiu 1997– 2003 metais. (Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Parduota pramonės produkcija vienam gyventojui (tūkst. Litų/gyv) 2000 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 5.30 5.82 6.39 7.10 Kauno apskritis 5.27 5.85 6.22 7.18 Kauno m. sav. 5.68 6.60 6.88 7.99 Birštono sav. 0.91 1.10 1.11 1.49 Jonavos r. sav. 10.30 11.93 11.49 13.06 Kaišiadorių r. sav. 1.70 3.25 3.71 5.44 Kauno r. sav. 1.17 2.28 2.08 2.27 Kėdainių r. sav. 9.77 6.76 9.47 10.39 Prienų r. sav. 2.54 2.91 3.24 4.04 Raseinių r. sav. 2.41 2.58 2.39 2.64
Pagal 2003 metais parduotą pramonės produkcijos kiekį vienam gyventojui Jonavos rajono savivaldybė (13,06 tūkst. Lt/gyv.) akivaizdžiai pirmauja Kauno apskrityje ir yra trečia Lietuvoje po Mažeikių (79,33 tūkst. Lt/gyv.) ir Klaipėdos (15,16 tūkst. Lt/gyv.) rajonų savivaldybių. Vidutinis Kauno apskrities praduotos pramonės produkcijos kiekis vienam gyventojui yra 7,18 tūkst. Lt/gyv. Ir yra didesnis už Lietuvos vidurkį. (Lietuvos vidurkis 7,10 tūkst. Lt/gyv.).
2.6.5. Statyba Neigiami demografiniai procesai Lietuvoje nusmukdė statybų mastus. Tik pastaraisiais metais suaktyvėjimas jaučiamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Daugumoje statomi prekybos centrai, mažiau gyvenamieji ir administraciniai statiniai. Prognozuoti greitą demografinių procesų pagerėjimą artimiausiame dešimtmetyje nerealu. Taigi, statybų aktyvėjimas rajone bus epizodinis, susijęs su naujų pramonės įmonių atsiradimu, žemės ūkio bendrovių ar ūkių statybomis. Nebuvo didelė paklausa ir naujų gyvenamųjų pastatų statybai. Dėl to reikia labai apgalvotai, gerai išanalizavus numatyti ribotą rezervą gyvenamosios statybos konversijai iš žemės ūkio paskirties žemių.
2.7. TURIZMAS Ruošiant Kauno apskrities bendrąjį planą medžiaga apie turistinius srautus gauta iš Kauno miesto, Birštono, Kėdainių rajono savivaldybių. Kitos savivaldybės turistų srautų nefiksuoja, kadangi šiose savivaldybėse nėra žymesnių turistų srautų. Turistų, atvykstančių į Kauną kiekis yra beveik tris kartus didesnis, nei turistų atvykstančių į kitas savivaldybes. Pagal Lietuvos turizmo statistiką į Vilnių atvyksta 79 proc. Viso užsienio turistų skaičiaus, į Kauną 27 proc., o į Klaipėdą – 23 proc. visų užsienio turistų. Į Kauno TIC kreipiasi tik 7,7 proc. Užsienio turistų skaičiaus, kai į Druskininkų TIC kreipiasi 13,8 proc., o Vilniaus TIC –13,4 proc. Daugiausiai į Kauno apskritį turistai atvažiuoja verslo ir profesiniais tikslais –53 proc., aplankyti draugų ir giminių –52 proc, o laisvalaikiui praleisti, atostogauti – 47,5 proc. Turistų. Turistų srautas pastaraisiais metais kiek sumažėjo dėl to, kad Rusijos (Karaliaučiaus) ir kitų NSV šalių turistams reikalingos vizos. Lietuvai tapus ES nare, padidėjo ir žada toliau didėti turistų iš ES šalių srautas…
33 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Raseinių rajoną galima charakterizuoti kaip lokalaus (proginio) turizmo arealą. Atlaidų Šiluvoje metu čia būna iki 100 000 lankytojų, Ariogalos Dainų slėnyje rudenį susirenka taip pat daug tremtinių-politinių kovų dalyvių. Tuo tarpu turizmo resursai, bazė rajone yra labai potenciali. Tinkamai organizuojant lankytojų pagausėtų Maironio gimtinėje, Pasandravio draustinyje, Simono Stanevičiaus sodyboje- muziejuje. Molavėnų piliakalnių areale galima įrengti teatralizuotų renginių kompleksą su pramogomis, riterių kovų turnyrais ir t.t. Tam reikia sudaryti geras sąlygas infrastruktūros objektams. Šių objektų sąrašas kol kas trumpas: Nakvynės ir maitinimo paslaugos: Svečių namai “Isada” – Sujainiai, Paliepių sen..,6 kamb. 16 vietų.; Motelis “Konrida” – Viduklės sen., automagistralė, 5 kamb., 10 vietų; Nakvynės paslaugų namai “Paalsys” – Nemakščiai, automagistralė, 10 kamb., 15 vietų. Svečių namai “Mirkliai” – Raseiniai, Žemaičių g. 26, 3 kamb. 6-8 vietos. Nakvynės paslaugų namai “Viktoro pastogė”- Daugėliškių k., Ariogalos sen., 2kamb, 4-6 vietos. Kaimo turizmo sodybos: “Karpynė”, sodybos Maslauskiškių, Darbutų, Kaulakių kaimuose. Jau dabar galima pasiūlyti maršrutus: Baidarėmis Dubysos upe – Nemažą Raseinių krašto dalį užima Dubysos regioninis parkas, įkurtas siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą, bei kultūros paveldo vertybes. Dubysos regioninio parko teritorijoje Dubysos upė vingiuoja 46 km., į ją įteka 13 vidutinių ir mažų upelių, nuo slėnio šlaitų suteka apie 50 nedidelių (1-3 km ilgio) vasarą dažniausiai išdžiūsiančių upokšnių. Siūloma plaukti maršrutu Lyduvėnai-Ariogala (ilgis –46 km), pasirenkant dvi nakvynes, ar vieną trumpesnę maršruto atkarpą. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka ir bičiulių žygiams , ir šeimyniniam turizmui. Maršrutą sudaro kelios atkarpos. Pirmos atkarpos Lyduvėnai-Kušeliškė (ilgis –8 km, trukmė – apie 4 valandas. Plaukiant pro aukščiausią (42,5 m) ir ilgiausią (599 m) Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą, matyti Dubysos senslėnis, išraižytas intakų, slėnių ir raguvų, keliaujama Dubysos kilpomis ir senvagėmis. Nakvoti galima parko stovyklavietėje arba sodybos “pakalnė” stovyklavietėje), kur yra kavinė, žaidimų aikštelės. Antrosios atkarpos Kušeliškė – Lakštingalos stovyklavietė ilgis -13 km, kelionė užtruks apie 7 valandas. Stovyklavietėje yra krepšinio, tinklinio aikštelės, kita rekreacinė įranga, čia galima apsistoti nakvynei. Trečios atkarpos Lakštingalos stovyklavietė- slėnis ties Betygala ilgis –12 km, plaukiant užtrunkama apie 6 valandas. Betygalos miestelyje yra muziejus, kitų lankytinų objektų. Ketvirtos atkarpos Betygala-Ugioniai ilgis – 6 km, keliaudami užtrunkama apie 3 valandas. Ties Ugionių lieptu yra liaudies klasicizmo stiliaus akmens mūro bažnyčia, greta kurios esančioje koplyčioje yra stebuklais pagarsėjęs vadinamas Marijos ašarų šaltinis. Paskutinės, penktos atkarpos Ugioniai- tiltas per Dubysą prieš Ariogalą ilgis- 7 km., plaukimo laikas apie 5 val. Prie tilto patogu išsilaipinti su baidarėmis, greta yra
34 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S automobilių stovėjimo aikštelė, šaltinis. Turistus traukia šlaite , pagal regėjimą , 1972 m. pastatytas kryžius, netoliese baltuoja Gediminaičių stulpai. Dviračiais iš Raseinių į Dubysos regioninį parką – 3 maršrutai. Du maršrutai į Šiluvą, iš Ariogalos į Betygalą-Berteškius. Analizuojamos galimybės įrengti dviračių takus pagal Dubysos upę visu jos ilgiu ir iš Betygalos į Šiluvą. Autoturizmą stabdo tai, kad gražiausiomis vietomis tenka važiuoti žvyrkeliais.
2.8. SUSISIEKIMAS Rajono transportinė situacija – didelių galimybių. Rajoną kerta dvi automagistralės su gera kelių danga, palyginti nebloga infrastruktūra. Vakarinėje dalyje – tarptautinio gelžkelio Ryga-Tilžė atšaka su pagrindine stotimi netoli Raseinių – Viduklės geležinkelio stotis. Deja rajono poreikiams jo buvimas mažai teišnaudojamas. Svarbų vaidmenį rajone vaidina lygiagrečiai naujajai Kaunas-Klaipėda autostradai likęs senasis Žemaičių plentas su dar nebloga kelio danga. Likusios senosios gyvenvietės ir miesteliai naudojasi juo lokaliems vidiniams ryšiams. Rajone vienas tankiausių kelių tinklas apskrityje: Valstybinių kelių ilgis ir tankumas Kauno apskrityje Kelių tankumas Kelių ilgis 1000 Rajono Gyventojų Viso 1000 kv.m. gyventojų Rajono pavadinimas plotas skaičius kelių Visų Patobu Visų Patobu lintų kelių lintų kelių kv. km. tūkst. km. km/1000 kv.km. km/1000 gyventojų Birštono. 124 5,38 34,06 27,5 16,9 6,3 3,9
Jonavos r. 944 52,3 286,84 30,4 20,3 5,5 3,7
Kaišiadorių r. 1087 37,21 387,21 35,6 21,2 10,4 6,2
Kauno m. 157 368,92 6,88 4,4 4,4 0,0 0,0
Kauno r. 1496 84,11 570,83 38,2 28,6 6,8 5,1
Kėdainių r. 1677 65,06 551,9 32,9 20,2 8,5 5,2
Prienų r. 1031 35,01 380,45 36,9 23,1 10,9 6,8
Raseinių r. 1573 43,47 575,55 36,6 20,9 13,2 7,6
Tačiau rajone didžiausia apskrityje žvyruotų regioninių ir valstybinių kelių dalis( 67 % ir42% ) Keliai pagal dangos tipą Kauno apskrityje
35 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Juoda Iš viso, Cementbetonis, Asfaltbetonis, Žvyras, Grindinys, Savivaldybė Kelio reikšmė danga, km km km km km km
Kauno m. Magistraliniai 6,88 0 6,88 0 0 0
Kauno m. Iš viso sav. 6,88 0 6,88 0 0 0
Birštono Magistraliniai 13,41 0 0 13,41 0 0
Birštono Rajoniniai 20,65 0 0 7,55 13,1 0
Birštono Iš viso sav. 34,06 0 0 20,96 13,1 0
Jonavos r. Magistraliniai 34,1 0 34,1 0 0 0
Jonavos r. Krašto 60,26 0 14,4 45,86 0 0
Jonavos r. Rajoniniai 192,48 0 6,5 90,86 95,12 0
Jonavos r. Iš viso sav. 286,84 0 55 136,72 95,12 0
Kaišiadorių r. Magistraliniai 30,75 0 30,75 0 0 0
Kaišiadorių r. Krašto 67,81 0 25,27 42,54 0 0
Kaišiadorių r. Rajoniniai 288,65 0 15,47 117,03 156,15 0
Kaišiadorių r. Iš viso sav. 387,21 0 71,49 159,57 156,15 0
Kauno r. Magistraliniai 83,23 0 83,23 0 0 0
Kauno r. Krašto 104,73 0 57,96 46,77 0 0
Kauno r. Rajoniniai 382,87 0 29,53 210,36 142,98 0
Kauno r. Iš viso sav. 570,83 0 170,72 257,13 142,98 0
Kėdainių r. Magistraliniai 50,33 0 50,33 0 0 0
Kėdainių r. Krašto 110,19 0 60,41 49,78 0 0
Kėdainių r. Rajoniniai 391,38 0 3,36 174,69 213,33 0
Kėdainių r. Iš viso sav. 551,9 0 114,1 224,47 213,33 0
Prienų r. Magistraliniai 50,97 0 24,54 26,43 0 0
Prienų r. Krašto 82,72 0 28,85 53,87 0 0
Prienų r. Rajoniniai 246,76 0 7,62 97,32 141,82 0
36 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Juoda Iš viso, Cementbetonis, Asfaltbetonis, Žvyras, Grindinys, Savivaldybė Kelio reikšmė danga, km km km km km km
Prienų r. Iš viso sav. 380,45 0 61,01 177,62 141,82 0
Raseinių r. Magistraliniai 69,00 0 69,00 0 0 0
Raseinių r. Krašto 140,14 0 58,14 82 0 0
Raseinių r. Rajoniniai 366,41 0 18,49 101,61 246,31 0
Raseinių r. Iš viso sav. 575,55 0 76,63 183,61 246,31 0
Keliai pagal kelio kategorijas Kauno apskrityje pateikti lentelėje (žr 4 priedas). Keliai pagal kelio kategorijas Kauno apskrityje
Savivaldybės Kategorijos pagal STR Kelių tinklo kelių tinklo ilgis ilgis Savivaldybė Kelio reikšmė suskirstytas savivaldybėje AM I II III IV V V* kategorijomis, , km km Kauno m. Magistraliniai 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 Kauno m. Iš viso sav. 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 Kauno r. Magistraliniai 83,234 83,234 36,07 28,84 17,02 1,03 0 0,27 0 Kauno r. Krašto 104,73 104,73 0 4,3 5,28 27,63 42,15 25,37 0 Kauno r. Rajoniniai 382,87 382,87 0 0 3 12,1 74,32 276,05 17,4 Kauno r. Jungiamieji 18,099 0 0 0 0 0 0 0 0 Kauno r. Iš viso sav. 588,933 570,83 36,07 33,14 25,30 40,76 116,47 301,69 17,4 Jonavos r. Magistraliniai 34,1 34,1 0 10,63 3,02 0 20,45 0 0 Jonavos r. Krašto 63,86 60,26 0 1,25 2,52 4,05 9,01 43,43 0 Jonavos r. Rajoniniai 192,48 192,48 0 1,2 0,2 0 46,71 140,45 3,92 Jonavos r. Iš viso sav. 290,44 286,84 0 13,08 5,74 4,05 76,17 183,88 3,92 Kaišiadorių Magistraliniai 30,746 30,746 30,75 0 0 0 0 0 0 r. Kaišiadorių Krašto 67,81 67,81 0 0 3,55 17,65 30,87 15,74 0 r. Kaišiadorių Rajoniniai 288,65 288,65 0 0 9,08 7,1 29,08 232,75 10,64 r. Kaišiadorių Jungiamieji 4,323 0 0 0 0 0 0 0 0 r. Kaišiadorių Iš viso sav. 391,529 387,21 30,75 0 12,63 24,75 59,95 248,49 10,64 r. Kėdainių r. Magistraliniai 50,33 50,33 9,7 0 40,63 0 0 0 0 Kėdainių r. Krašto 110,19 110,19 0 0 25,40 31,56 19,32 33,91 0 Kėdainių r. Rajoniniai 391,38 391,38 0 1,1 1,76 0 40,96 347,56 0 Kėdainių r. Jungiamieji 2,59 0 0 0 0 0 0 0 0 Kėdainių r. Iš viso sav. 554,49 551,90 9,7 1,1 67,79 31,56 60,28 381,47 0 Prienų r. Magistraliniai 50,97 50,97 0 0 14,19 8,47 1,17 27,14 0 Prienų r. Krašto 82,72 82,72 0 0,06 6,97 8,54 65,94 1,21 0 Prienų r. Rajoniniai 246,76 246,76 0 0 0 0,9 21,72 221,14 3 37 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Savivaldybės Kategorijos pagal STR Kelių tinklo kelių tinklo ilgis ilgis Savivaldybė Kelio reikšmė suskirstytas savivaldybėje AM I II III IV V V* kategorijomis, , km km Kauno m. Magistraliniai 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 Prienų r. Iš viso sav. 380,45 380,45 0 0,06 21,16 17,91 88,83 249,49 3 Birštono Magistraliniai 13,41 13,41 0 1,74 2,12 9,55 0 0 0 Birštono Rajoniniai 20,65 20,65 0 0 0 0 0,92 17,43 2,3 Birštono Iš viso sav. 34,06 34,06 0 1,74 2,12 9,55 0,92 17,43 2,3 Raseinių r. Magistraliniai 69,00 69,00 69,00 0 4,8 0 0 0 0 Raseinių r. Krašto 140,14 140,14 0 0,15 10,73 8,89 107,84 12,53 0 Raseinių r. Rajoniniai 366,41 366,41 0 0 0 4,55 41,13 319,03 1,7 Raseinių r. Jungiamieji 4,658 0 0 0 0 0 0 0 0 Raseinių r Iš viso sav. 580,208 575,55 69,00 0,15 15,53 13,44 148,97 331,56 1,7
Transporto srautai Kauno apskrityje auto/parą: Analizuojant avaringumą, svarbus rodiklis yra įvykių skaičius tenkantis 1 000 000 gyventojų. Įskaitinių autoavarijų, žuvusiųjų ir sužeistųjų duomenys 1 000 000 gyventojų 2000-2003 metais pateikti 1.14 lentelėje. Eismo įvykių duomenys pateikti iš visų aštuonių, Kauno apskrityje esančių savivaldybių. Daugiausiai autoavarijų 1 mln. gyventojų užfiksuojama Raseinių rajono savivaldybėje. Tai sudaro apie 17% eismo įvykių, įvykstančių Kauno apskrityje per metus. Žuvusiųjų didžiausiai dalis yra Birštone apie 35%, sužeistųjų Kauno rajone – 20%. Mažiausiai autoįvykių tenka Birštono savivaldybėje, t.y. apie 11 % visų įvykių apskrityje.
1.14 lentelė Kelių eismo SAVIVALDYBĖS įvykiai Kauno Birštono Jonavos Kaišiadorių Kauno Kėdainių Prienų Raseinių miestas raj. raj. raj. raj. raj raj. raj. 2000 m. Viso 1538 656 1532 1936 2439 1044 1390 1749 autoavarijų Žuvusiųjų 59 0 162 106 325 296 272 346 Sužeistųjų 1765 984 2072 2520 3182 2031 1390 1922 2001 m. Viso 1695 1655 1950 2156 2742 1324 1737 1858 autoavarijų Žuvusiųjų 87 368 191 186 453 243 224 408 Sužeistųjų 1989 1471 2370 2741 3978 1674 1877 2062 2002 m. Viso 1676 1476 2310 2585 2683 1522 1966 2632 autoavarijų Žuvusiųjų 56 554 344 320 354 198 309 363 Sužeista 1976 1292 2845 3305 3902 1643 2078 3244 2003 m. Viso 1751 1488 1931 2069 2271 1568 2113 2277 autoavarijų Žuvusiųkų 65 744 134 457 380 323 543 230 Sužeistųjų 2041 1488 2619 2822 3080 1799 2170 2807
38 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Bendras įskaitinių autoavarijų skaičius 1 000 000 gyventojų Kauno apskrityje 2000-2003 metais pateiktas 1.15 lentelėje. Vidutiniškai keturių metų laikotarpyje kiekvienais metais eismo įvykių padidėja 5%, žuvusiųjų 10%, sužeistųjų 5%. Eismo įvykių didėjimas kiekvienais metais nėra labai didelis, tačiau labai bloga tendencija yra didelis žuvusiųjų skaičiaus daugėjimas.
1.15 lentelė Kauno apskritis 2000 m. 2001 m. 2002 2003 Viso Žuvo Sužeista Viso Žuvo Sužeista Viso Žuvo Sužeista Viso Žuvo Sužeista 1613 150 1999 1838 187 2255 1949 176 2387 1877 194 2281
Kauno apskrities avaringumas Lietuvoje
Eismo įvykių skaičius 2003 metais ir palyginimas su visomis Lietuvos apskritimis pateiktas 1.16 lentelėje. Kauno apskrityje 2003 metais įvyko 1298 eismo įvykiai, kurie sudaro 28% visų įvykių Lietuvoje.
1.16 lentelė Apskritys Eismo Žuvo Sužeista Įvykiai 1 Žuvusiųjų 1 Sužeistųjų 1 įvykiai mln.gyventojų mln. mln.gyventojų gyventojų Alytaus 230 41 307 1234 220 1648 Kauno 1298 134 1577 1877 194 2281 Klaipėdos 682 69 853 1776 180 2222 Marijampolės 382 55 498 2036 293 2654 Panevėžio 442 56 491 1486 188 1657 Šiaulių 665 71 777 1811 193 2122 Tauragės 253 30 321 1896 225 2427 Telšių 281 22 379 1569 123 2132 Utenos 287 57 344 1573 317 1884 Vilniaus 1444 174 1716 1701 205 2022
Įskaitinių autoavarijų, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius 1 000 000 gyventojų Lietuvos apskrityse pavaizduotas 1.9-1.11 pav. Kauno apskrityje 2003 m. buvo vienas iš didžiausių avaringumų, vertinant 1 000 000 gyventųjų. Lietuvoje vidutiniškai įvyko 1696 autoįvykiai, o Kauno apskrityje 1877. Raseinių rajone kelių tinklą galima vertinti dvejopai: 1. Puikūs tolimieji transportiniai ryšiai – greitkeliai E85 ir E77, netolimas centrinis šalies oro uostas Karmėlavoje, būsimų greitųjų RAIL BALTICA ir VILNIUS–KAUNAS–KLAIPĖDA, VIA HANSEATICA gelžkelio linijos. 2. Prastos kokybės (dažniausiai žvyro dangos) regioniniai ir vietiniai keliai.
Kadangi rajonas kaimiškas (63% gyevntojų gyvena kaime), kelių tinklo būklę galima laikyti lemiamu regioninės politikos vertybių įgyvendinimo veiksniu. Kelių būklės analizė kaip tik rodo blogiausią Raseinių rajono padėtį ne tik Kauno apsktrityje, bet blogą ir šalyje. Tai matoma ir iš gyventojų klausimų savivaldybės tarnyboms. Dažniausia tema: kada asfaltuos tą ar kitą žvyrkelio atkarpą? Be to Kauno apskrities BP nustatytos blogiausiai aprūpintos transporto ryšiais teritorijos yra 39 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
būtent šiame rajone. Tai rajono rytinė dalis už Dubysos upės. Būtinas naujas autotraktas Raseiniai – Kėdainiai per Betygalą. Labai svarbus būtų rajonui ir visai šaliai trumpiausias kelias iš KAUNO į ŠIAULIUS pro Ariogalą–Betygalą–Šiluvą. Reikšmingas Dubysos regioninio parko poreikiams padubysių kelias Betygala–Berteškiai–Kaulakiai–Katauskiai–Lyduvėnai.
Remiantis Susisiekimo ministerijos planais artimiausiam laikotarpiui rekonstruoti regioninių ir vietinių kelių tinklą, rajonui tenkančios lėšos visiškai netenkina net minimalaus poreikių lygmens.
2. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA Raseinių rajonas iki šiol neturi gamtinių dujų .Magistralinio dujotiekio linijos statyba AB,,Lietuvos dujos“ planuose numatyta po 2009 m. Nagrinėjami du trasos variantai: iš Kelmės atšakos ir iš Šakių–Tauragės linijos.Taigi projektavimo darbus reikėtų pradėti jau 2007 m. Čia būtina pažymėti, jog dujų naudojimo sferoje ES bręsta dinamiški pokyčiai. Visų pirma tai šaltinių diversifikacija – tiekėjų ne iš Rusijos paieška. Be to energetikos diversifikacija– atsinaujinančių išteklių padaudojimas. Raseinių areale tai galėtų būti: saulės, vėjo,žemės šilumos energijos, mažosios hidroenergetikos,greitai augančių augalų naudojimas energijai gauti. Mažiau derlingose rajono žemėse galėtų atsirasti žilvičių ar greitai augančių tuopų plantacijos.
Centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai rajono gyvenvietėse plečiami į jau užstatytus ir apgyvendintus individualių gyvenamųjų namų kvartalus,tuo sprendžiama ir kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problema. Rajone būtina tobulinti vandentvarką. Apie 40 proc. vandens vartotojų naudojasi šachtiniais šuliniais,kurių retame švarus vanduo. Išvaloma iki norminio lygio tik 20 proc. rajono nuotėkų.Čia teks plėsti centralizuotus nuotekų tinklus gyvenvietėse, maksimaliai prijungiant prie bendro nuotekyno tuos vartotojus, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiamą geriamą vandenį, tačiau nuotekų tvarkymu rūpinasi individualiai. Daugiausia elektros energijos 2004 m. suvartojo: Lietuvos ir Norvegijos UAB,,NORVELITA“ - 3140000 kwh AB ,,ŠATRIJA“ - 2065195 kwh UAB,,LITSPIN“ -1880270 kwh Rajone dar neelektrifikuotos 11 sodybų. Centralizuota šiluma tiekiama ir numatoma tiekti ateityje Raseiniuose,Ariogaloje ir Viduklėje . Savivaldybės teritorijoje eksploatuojama 19 sąvartynų. Andriušaičių – 3,6 ha, Numgalių (Viduklės) – 6,12 ha, Gėluvos – 4,7 ha, Žvirgždės 4,0 ha, Papelkių – 0,4 ha, Jukainių – 1,2 ha, Steponkaimio – 0,6 ha, Girkalnio – 0,4 ha, Zbarų – 0,5 ha, Meiliškių – 1,16 ha, Tarosų – 1,0 ha, Paliepių – 1,0 ha, Paskystūnio – 0,5 ha, Dautartų – 1,5 ha, Poškaičių – 0,6 ha, Rinkšelių – 0,6 ha, Ugionių – 1,0 ha, Pašventupio – 0,4 ha, Ančakių (rekultivuotas). Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2010 metų Kauno regione numatyta palikti du komunalinių atliekų sąvartynus – Kauno miesto Lapių sąvartyną ir Kėdainių rajono Zabieliškio sąvartyną.
40 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
3. APLINKOS KOKYBĖ
3.1. Oro kokybė Iš taršos šaltinių į orą patenka įvairios cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali turėti neigiamą poveikį žmonėms ir visai gyvajai gamtai. Svarbiausios oro taršos sukeltos problemos yra aplinkos rūgštėjimas, ozono sluoksnio mažėjimas, radionuklidų plitimas, klimato kaita, augmenijos degradacija, žalingas poveikis žmonėms, dažnai sukeliantis kvėpavimo ir kitokio pobūdžio ligas. Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai yra transportas, energetika ir pramonė. Dalis teršalų atnešami iš kitų šalių. Teršalų pernešimo metu vyksta jų kaupimosi, transformacijos ir išsivalymo procesai. Pastaraisiais metais oro užterštumui didžiausią įtaką turi transporto išmetimai. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose. Oro priemaišų koncentraciją didžia dalimi lemia meteorologinės sąlygos. Svarbiausieji oro teršalų išsisklaidymą ar kaupimąsi lemiantys veiksniai yra vertikalusis ir horizontalusis oro maišymasis, atmosferoje vykstantys cheminiai procesai: dujų transformacija į aerozolio daleles, dalelių kondensacija, koaguliacija, iškritimas ir panašiai. Pagal Lietuvos higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, DLK yra nustatytos 851 medžiagai. Tačiau bendram Kauno apskrities oro kokybės apibūdinimui šiame skyriuje remiamasi tik pagrindinių priemaišių koncentracijų vertėmis. Pagrindinių oro priemaišų sąrašas paimtas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimas ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymas ir pateiktas žemiau esančioje lentelėje.
Eil. Nr. Pavadinimas Vienkartinė Paros DLK, DLK, mg/m3 mg/m3 1 Anglies monoksidas 5 3 2 Arsenas - 0,003 3 Azoto dioksidas 0,085 0,040 4 Benzenas 1,5 0,1 5 Gyvsidabris - 0,0003 6 Kadmis - 0,0003 7 Nikelis - 0,001 8 Ozonas 0,16 0,03 9 Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 10 Sieros dioksidas 0,50 0,05
11 Smulkios kietosios dalelės PM10 - 0,05
12 Smulkios kietosios dalelės PM25 - 0,04 13 Suspenduotos kietosios dalelės 14 Švinas 0,0003
41 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Kauno aglomeracija Aplinkos apsaugos agentūros parengtos 2003 m. Oro kokybės aglomeracijose ir zonose apžvalgos duomenimis 2003 m. pagal valstybinio oro monitoringo programą Kauno aglomeracijoje oro kokybė buvo tiriama tik vienoje stotyje prie K. Baršausko, Pramonės ir R. Kalantos gatvių žiedinės sankryžos. Matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos (KD10, SO2, NO2, CO, O3, Pb, benzenas). Tačiau matavimai atlikti su pertraukomis, todėl sunku objektyviai įvertinti oro kokybę Kauno aglomeracijoje. 3 2003 m. maksimalus KD10 koncentracijos paros vidurkis Kaune siekė 129µg/m ir viršijo tuo metu galiojusią ribinę vertę kartu su leistinu nukrypimo dydžiu (22 kartus) bei nuo 2005 m. įsigaliojusią 3 ribinę vertę (44 kartai). Vidutinė viso laikotarpio KD10 koncentracija siekė 28 129µg/m ir neviršijo nustatytos normos.
42 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Pav. 2. KD10 koncentracijos svyravimai Kauno aglomeracijoje 2003 m. Švino vidutinė metinė koncentracija sudarė 0,003 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos. Azoto oksidų, sieros dioksido, ozono, anglies monoksido koncentracijos 2003 m. buvo matuotos rudenį ir žiemą, todėl duomenų nepakanka Kauno aglomeracijos oro kokybės įvertinimui. Zona (teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų) 2003 m. tyrimai KA ribose buvo atliekami Jonavoje ir Kėdainiuose, o kitose apskrityse — Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. KD10 koncentracijos maksimalus paros vidurkis zonos miestuose buvo didesnis už tuo metu galiojusią normą. Jis svyravo nuo 84 µg/m3 Kėdainiuose iki 184 µg/m3 Panevėžyje. Nors 2003 m. galiojusios normos viršijimo atvejų skaičius niekur neviršijo 35 dienų per metus, tačiau vertinant užterštumą kietosiomis dalelėmis pagal 2005 m. kriterijus, matyti, kad KD10 koncentracijos paros vidurkis daugelyje zonos miestų viršijo ribinę vertę dažniau nei nurodyta teisės aktuose (38 – 46 kartus).
Pav. 3. Dienų skaičius kai zonoje 2003 m. buvo viršytas KD10 koncentracijos ribinė vertė su leistinu nuokrypiu.
43 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Pav. 4 KD10 koncentracijos svyravimai Kauno apskrities miestuose Jonavoje irKėdainiuose 2003 m. Azoto oksido vienos valandos koncentracija didžiausia fiksuota Jonavoje, kur yra azotinių trąšų gamykla, ir siekė 235 µg/m3 ir viršijo nuo 2010 m. įsigaliosiančią ribinę vertę (200µg/m3). Kitose zonos dalyse azoto oksido vienos valandos koncentracija svyravo nuo 52 iki 194 µg/m3. Pavojaus slenkstis ir 2003 m. ribinė vertė su leistinu nuokrypiu zonos ribose nebuvo viršyti.
Pav. 5. NO2 valandinė ir metinė koncentracija zonos stotyse 2003 m.
3 Vidutinė metinė NO2 koncentracija svyravo nuo 3 iki 25 µg/m ir taip pat neviršijo normos (RV - 40µg/m3). Foninės azoto dioksido koncentracijos 2003 m. svyravo nuo 0,5 iki 3,4 µg/m3. mažesnės ue metų vidutinę koncentraciją foninės azoto dioksido koncentracijos matuotos vasaros ir rudens mėnesiais, o didesnės — žiemos mėnesiais. Sumos nitratų ir sumos amonio koncentracijų kaita nepasižymi ryškiu sezoniškumu. Sumos nitratų foninės koncentracijos kito nuo 0,11 iki 2,7 µg/m3, o suma amonio — nuo 0,24 iki 4,3 µg/m3. Suminė nitratų metinė koncentracija mažėja apie 0,02 µ
44 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S g/m3, o suminė amonio metinė koncentracija — apie 0,14 µg/m3. Tačiau azoto dioksido metinės vidutinės koncentracijos atmosferoje per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2003 m. beveik nekinta. Ozono susidarymui aplinkos ore įtakos turi lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų išmetimai į atmosferą ir saulės šviesos intensyvumas. Didžiausios ozono koncentracijos fiksuojamos priemiesčių zonose pavasarį ir vasarą. 2003 m. maksimali valandinė ozono koncentracija Jonavoje ir Kėdainiuose siekė 138 – 142 µg/m3 ir neviršijo informavimo (180 µg/m3) bei pavojaus (240 µg/m3) slenksčių. Maksimali 8 val. vertė siekė 129 – 134 µg/m3 ir 2 – 5 dienas viršijo siektiną vertę, įsigaliosiančią 2010 m. Viršijimo atvejų skaičius buvo mažesnis, negu numatyta teisės dokumentuose.
Pav. 6. Ozono koncentracijos Kauno apskrities Jonavos ir Kėdainių miestuose 2003 m.
Didelė ozono koncentracija atmosferoje ardo daugelį medžiagų bei yra žalinga augmenijai, gyvūnų ir žmogaus sveikatai. Atmosferos ore ozono koncentracijos iki 40 mg/m3 pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis. Ozonas yra stiprus fotocheminis oksidantas, kuris gali sukelti rimtus žmogaus sveikatos sutrikimus ir pažeisti žemės ūkio kultūras bei įvairias medžiagas. Foninės ozono koncentracijos Lietuvoje, o taip pat ir KA, neužterštuose rajonuose artimos kaimyninių šalių ozono lygiui panašiose vietovėse. Ozono koncentracijos paprastai padidėja vasaros mėnesiais. Vidutinė foninio ozono koncentracija — apie 52,4 µg/m3, tačiau priklausomai nuo atmosferos sąlygų bei koncentracijos padidėjimo kaimyninėse šalyse, ozono koncentracija Lietuvoje pakildavo iki 154 µg/m3. Nuo foninio ozono monitoringo pradžios, jo koncentracijos mažai kito, fiksuojamas statistiškai nežymus teigiamas trendas. Nustatytos sieros dioksido valandinė ribinė vertė su leistinu nuokrypiu (350 µg/m3) ir vidutinė paros ribinė vertė (125 µg/m3) 2003 m. zonoje nebuvo viršytos.
45 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Pav. 7. SO2 koncentracijos zonos miestuose 2003 m.
Pav. 8. Parinės SO2 koncentracijos svyravimai Jonavoje ir Kėdainiuose. Foninės sieros dioksido koncentracijos 2003 m. svyravo nuo 0,07 iki 5,7 µg/m3. Didžiausios koncentracijos pasitaikė žiemą, ypač sausio mėnesį. Tačiau aerozolinių sulfatų koncentracijų metinei dinamikai nebūdinga aiški sezoninė kaita. Sulfatų koncentracijos svyravo nuo 0,2 iki 4,5 µg/m3. Sprendžiant iš dešimties metų tyrimo duomenų, sieros dioksido foninės 3 koncentracijos mažėja apie 0,18 µg/m per metus. Tai galima sieti su SO2 emisijos sumažėjimu Vakarų Europoje. Mažėja ir aerozolinio sulfato foninė koncentracija (apie 0,27µg/m3 per metus). Anglies monoksido koncentracija 2003 m. matuota tik didžiuosiuose zonos miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Zonos dalyje, patenkančioje į KA ribas, matavimai nebuvo atliekami. Tačiau turimi duomenys leidžia spręsti, kad vidutinė 8 val. koncentracija neviršijo ribinės vertės (10 mg/m3). Benzeno koncentracija KA ribose matuota Jonavoje ir Kėdainiuose. Vidutinė metinė benzeno koncentracija siekė 0,2 – 0,7 µg/m3 ir neviršijo metinės ribinės vertės (10µg/m3). Švino koncentracijos 2003 m. buvo matuotos tik Klaipėdoje ir Panevėžyje. KA ribose matavimai nebuvo atliekami.
3.1.1. Stacionarūs taršos šaltiniai Kauno regione be Kauno miesto yra dar keletas stambių oro teršėjų: Jonava, Kėdainiai. Teršiančių medžiagų emisija į orą apskrityje viršija Lietuvos vidurkį 1,6 karto. 2000 m. Lietuvoje iš stacionarių taršos šaltinų išmesta 1400 kg teršalų 1km2, o Kaune — apie 2200 kg. Pagal šį rodiklį Kauno apskritį lenkia tik Telšių apskritis dėl ypatingai didelės „Mažeikių naftos“ teršiančių medžiagų emisijos. Oro taršos šaltiniai Kauno aps. pasiskirstę netolygiai. Kauno mieste 1 km2 išmetama 35000 kg, Jonavos r. — 9000 kg teršalų, o Prienų r., Birštono ir Raseinių r. teritorijose — 200 – 300 kg. Mažinant taršą iš stacionarių taršos šaltinių, daugelis Kauno regiono katilinių buvo pritaikytos naudoti švaresnį kurą — gamtines dujas, medienos atliekas. Kauno r. Noreikiškių katilinėje pradėtos deginti dujos, susidarančios Kauno m. nuotekų valymo įrenginiuose Augant šildymo kaštams ir prasidėjus gyventojų atsijungimui nuo centralizuotų šildymo sistemų Kaune užfiksuotas sieros dioksido koncentracijų ore didėjimas, kuris šiaip jau būdavo labai mažas ir neviršydavo 2 µg kubiniame metre oro. Kaune, Jonavoje ir Kėdainiuose gana dažnai viršijamos azoto dioksido DLK, o Kaune ir Kėdainiuose gana dažnai viršijamos ir dulkių DLK.
46 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Aplinkos apsaugos agentūros duomenys apie teršalų emisijų struktūrą iš stacionarių šaltinių 2001 – 2003 m Bendras išmetamų Kietos Sieros Azoto Anglies Miestas Eil. Nr. medžiagų medžiagos anhidridas oksidai monoksidas (rajonas) kiekis (%) (%) (%) (%) (t/metus) 2001 m. 1 Birštonas 32,32 0,62 26,40 73,27 2 Kaunas 5276,13 9,87 20,65 20,33 14,50 3 Jonavos raj. 6542,62 8,07 1,64 8,60 76,31 4 Kaišiadorių raj. 539,22 5,62 34,98 7,96 45,57 5 Kauno raj. 611,46 16,03 36,09 12,36 40,76 6 Kėdainių raj. 1998,05 10,77 37,54 6,61 34,26 7 Prienų raj. 247,21 11,23 45,28 9,85 44,16 8 Raseinių raj. 409,33 5,71 61,49 8,39 29,29 Viso Lietuvoje: 98281,47 5,43 38,10 11,17 21,55 2002 m. 1 Birštonas 30,38 0,66 25,30 74,35 2 Kaunas 4945,73 7,07 15,66 23,55 20,26 3 Jonavos raj. 6493,82 8,23 0,85 8,65 75,42 4 Kaišiadorių raj. 479,70 7,67 29,90 8,99 57,80 5 Kauno raj. 499,67 12,25 28,71 14,35 46,79 6 Kėdainių raj. 2176,89 12,36 52,48 7,26 16,87 7 Prienų raj. 270,09 6,98 53,45 10,05 35,75 8 Raseinių raj. 357,88 5,96 58,48 8,93 32,13 Viso Lietuvoje: 94179,32 4,97 33,23 12,30 23,50 2003 m. 1 Birštonas 30,60 - - 25,60 74,05 2 Prienų raj. 218,25 6,20 52,28 11,66 35,23 3 Raseinių raj. 357,44 4,86 62,22 8,29 29,38 4 Kauno raj. 471,28 16,76 23,65 16,14 51,19 5 Kaišiadorių raj. 552,80 11,98 30,44 8,78 55,69 6 Kėdainių raj. 2532,79 10,39 58,87 5,67 15,48 7 Kaunas 5580,26 7,21 13,04 25,21 23,62 8 Jonavos raj. 5906,29 10,38 0,48 10,60 71,87 Viso Lietuvoje: 88167,90 5,31 25,24 13,84 25,77
3.2. VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖ
3.2.1. Baseininis vandens kokybės valdymas Kauno apskrityje Baseininio valdymo esmė yra vandens apsaugos ir valdymo organizavimas ne administraciniais vienetais, o upių baseinais, jiems sukuriant baseinų valdymo planus. Upės baseinas” – tai sausumo plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į jūrą per vienos upės žiotis, estuariją ar deltą. Baseinus sudaro pabaseiniai. “Pabaseinis” – tai sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į vieną tam tikrą vietą savo kelyje (paprastai ežerą ar upių santaką. Administracinių priemonių koordinavimui šalies teritorijoje išskiriami upių baseinų rajonai (UBR). ).“Upės baseino rajonas” — tai sausumos ir jūros plotas, į kurį įeina vienas ar keli gretimi upių baseinai kartu su visais susijusiais požeminiais ir pakrančių vandenimis, kuris įvardijamas kaip pagrindinis upių baseinų valdymo vienetas.
47 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Už baseininio valdymo sistemos įgyvendinimą atsako Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau planuojant ir įgyvendinant vandens politiką tarpusavyje turi bendradarbiauti įvairių sektorių bei visų lygių, tame tarpe ir apskrities, institucijos. Pagrindinius reikalavimus baseininio valdymo sistemos sukūrimui nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. pabaigoje priimta 2000/60/EB direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, vadinama Bendrąją vandens politikos direktyva (BVPD). Svarbiausi BVPD reikalavimai yra sukurti vandens apsaugos ir valdymo upių baseinų rajonų pagrindu sistemą bei užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų pasiekta “gera” visų vandens telkinių būklė. Visa Kauno apskrities teritorija priklauso Nemuno baseinui ir Jūros, Dubysos, Nevėžio, Neries mažųjų intakų (su Nerimi), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseiniams.
Pav. 9. Kauno apskrities upių pabaseiniai.
Aplinkos apsaugos agentūroje jau yra įkurtas Baseinų valdymo skyrius Baseinų valdymo ir taršos prevencijos departamente, o LR Vyriausybė neseniai patvirtino upių baseinų rajonų koordinavimo tarybų sudėtį ir nuostatus. Pagrindinis Tarybų uždavinys — suderinti valstybės, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų interesus nustatant vandensaugos tikslus, rengiant ir įgyvendinant upių baseinų rajonų priemonių programas ir valdymo planus. Baseininio valdymo sistema vis dar yra kūrimosi stadijoje ir UBR tvarkymo planai nėra parengti. Tačiau jau netolimoje ateityte vandentvarka apskrityje ir jos savivaldybėse turės būti vykdoma šios sistemos rėmuose. KA valstybinis upių vandens kokybės monitoringas vykdomas 9 upėse 16 vietų. Šiame skyrelyje remiamasi šio monitoringo metu sukauptais duomenimis. Daugiausiai biogeninių teršalų (46%) į Nemuno baseiną, kuris apima ir visą KA teritoriją, patenka iš Neries upės pabaseinio, daugiau kaip 10% patenka iš Nevėžio ir Šešupės upių baseinų. Mažiausiai biogeninių teršalų (mažiau kaip 9%) patenka iš Merkio, Jūros, Minijos ir Šyšos upių pabaseinių. Sunkiųjų metalų (net 73%) į Nemuno upę patenka iš Neries upės baseino. Iš Merkio, Jūros ir Minijos upių pabaseinių į Nemuno upę patenka apie 15% sunkiųjų metalų ir tik iš Šešupės, Nevėžio ir Šyšos upių pabaseinių patenka mažiau kaip 9%.
48 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
I I T O M A S E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S
Lentelė -1. Hidrobiologiniai duomenys. Fitoplanktonas. Sabrobi Rūšių Gausumas, škumo Chlorofilas a, Biomasė, mg/l Nr. Upė Vietos pavadinimas skaičius, vnt 103ląst/ml indeksa mikrog/l s 2001 2002 2001 2002 2001 2002 2001 2001 2002 5 Nemunas aukščiau Prienų 35 37 10,68 8,57 6,92 8,99 2,01 54,83 60,84 6 Nemunas aukščiau Kauno, 28 24 5,59 4,70 5,54 3,27 2,03 7,59 12,70 žemiau užtvankos 7 Nemunas žemiau Kauno ties 24 12 4,13 2,75 6,19 2,02 2,37 10,82 11,89 Zapyškiu 8 Nemunas žemiau Kauno ties 26 36 6,69 9,76 3,16 6,53 2,21 21,43 36,76 Kulautuva 22 Šaltuona žemiau Raseinių ------34 Dubysa aukščiau Seredžiaus 21 18 2,29 1,54 2,72 4,15 1,87 - - 39 Nevėžis aukščiau Kėdainių 19 17 1,45 1,22 1,44 3,28 2,14 5,33 3,28 40 Nevėžis žemiau Kėdainių 12 25 1,13 2,19 0,95 2,59 2,18 7,63 2,59 41 Nevėžis aukščiau 23 17 2,31 1,83 2,86 2,95 1,95 6,82 2,95 Raudondvario 42 Šušvė žiotyse 15 21 1,26 1,88 3,14 5,22 1,83 - 5,22 47 Neris aukščiau Jonavos 29 37 4,25 11,07 3,52 15,28 2,03 31,67 46,93 48 Neris žemiau Jonavos 27 31 5,54 6,00 4,08 7,78 2,15 27,52 21,94 49 Neris aukščiau Kauno 30 29 4,48 7,51 4,82 8,04 2,00 31,98 41,86 50 Lomena žemiau Kaišiadorių 16 22 1,45 1,57 2,48 5,44 2,24 - 5,99 55 Šventoji žiotyse 16 15 1,16 0,78 2,56 2,47 1,81 3,80 - 69 Strėva ties Liutonimis 22 21 1,73 1,63 3,06 3,40 1,82 - - Lentelė -2. Hidrobiologiniai duomenys. Makrozoobentosas. Nr. Upė Vietos Gausumas, vnt/m2 Biomasė, g/m2 Santykinis Biotinis pavadinimas oligochetų indeksas kiekis, % 2001 2002 2003 2001 2002 2003 2002 2003 2002 2003 5 Nemunas aukščiau Prienų 864 528 768 25,20 4,75 38,02 25 6 5 6 Nemunas aukščiau Kauno, 1056 576 768 66,05 4,03 17,66 25 50 2 5 žemiau užtvankos 7 Nemunas žemiau Kauno ties 528 384 432 18,43 4,56 6,53 11,11 5 2 Zapyškiu 8 Nemunas žemiau Kauno ties 1968 720 528 160,75 18,05 10,42 26,7 0 5 6 Kulautuva 22 Šaltuona žemiau Raseinių 34 Dubysa aukščiau 1296 912 960 138,48 17,76 30,53 35 6 7 Seredžiaus
Nuo 2002 metų, atsižvelgiant į EU Tarybos direktyvą 78/659/EEB, Lietuvos upės bei kiti vandens telkiniai pagal kokybę ir tinkamumą gyventi žuvims skirstomi į karpinius ir lašišinius bei potencialiai lašišinius. Iš svarbesnių KA upių lašišinėms priskiriamos Šventoji, Širvinta, Neris, Dubysa, Šešuvis, Šaltuona. O karpinėms priskiriamos Šušvė, Nevėžis, Strėva bei Nemunas. Upių vandens kokybė buvo įvertinta pagal ištirpusio deguonies, biocheminio deguonies suvartojimo, amonio azoto jonų, nejonizuoto amoniako koncentracijas, vandens temperatūrą ir pH. Minėtos direktyvos nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje pavesta koordinuoti Vandens išteklių departamentui. Regionų aplinkos apsaugos departamentai, tvirtindami įvairus teritorijų 49 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
I I T O M A S E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S planavimo ir ūkinės veiklos projektus, kurie gali turėti įtakos šioms upėms, turi atsižvelgti į šio poveikio mastą, pobūdį bei siekti upių vandens kokybės gerėjimo.
Pav. 10. KA upių skirstymas pagal tinkamumą žuvims gyventi 2003 m.
Pav. 11. Apibendrinta lašišinių ir karpinių upių atkarpų vandens kokybė 2003 m. 2003 metais pagal karpiniams vandens telkiniams keliamus reikalavimus vandens kokybė netenkino normų šiose KA upėse (arba jų atkarpose): Nemune, Strėvoje, Nevėžyje. Pagal lašišiniams vandens telkiniams keliamus reikalavimus vandens kokybė netenkino normų tokiose KA upėse: Šventosios žiotyse, Neryje, Šaltuonoje, Dubysoje, Širvintoje, Lomenoje. Viena iš 50 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A V I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
I I T O M A S E S A M O S B Ū K L Ė S A N A L I Z Ė I R Į V E R T I N I M A S pagrindinių vandens kokybės normų viršijimo priežasčių galėjo būti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Raseinių, taip pat kitų apskričių miestų nutekamųjų vandenų įtaka Kauno apskrities upių vandens kokybei.
3.2.2. Vandens sunaudojimas ir nuotekos Kauno apskrityje ir Raseinių sav. Kauno aps. 2001 m. didėjo komunalinių paslaugų apimtys, taigi ir nuotekos. Jų buvo pašalinta 32125,4 tūkst. m3, išvalyta valyklose 24 % nuotekų palyginti su visu pašalintu nuotekų kiekiu. Kauno regione eksploatuojama apie 100 užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių. 2000 m. duomenimis iki sanitarinių normatyvų buvo išvalyta tik 7 %. Užteršto vandens nuotekų. Tokį žemą nuotekų išvalymo lygį lemia tai, kad Kauno miesto nuotekos, kurios sudaro du trečdalius visų apskrities nuotekų, vis dar valomos tik mechaniškai. Pagal miestų nuotekų valymo įrenginių išvalymo rodiklių atitikimą nuotekų užterštumo normoms, KA tik Raseiniuose šios normos neviršijamos. Rajone veikiančiuose valymo įrenginiuose išvalymo lygis 2006 m. (proc. pagal bendrą azotą ir fosforą): Raseinių valykloje 99 ir99 % Viduklės 80 ir 81% Sujainių 87 ir 88 % Norgėlų 99 ir 96 % Ariogalos 93 ir 97% Katauskių 88 ir 96% Gylių 84 ir 88 % Kaune normos viršijamos pagal visus parametrus (2004 m. duomenys), Kėdainiuose, Jonavoje, Kaišiadoryse ir Prienuose normos viršijamos pagal SM BDS5 ir neviršijamos pagal bendrą azotą ir fosforą. Lentelė -3. Išvalytų iki normatyvų nuotekų kiekis Kauno apskrities savivaldybėse (be Kauno m.). Eil. Nr. Savivaldybė Išvalyta nuotekų iki normatyvų, % 1 Birštono 100 2 Jonavos r. 26 3 Kaišiadorių r. 43 4 Kauno r. 72 5 Kėdainių r. 4 6 Prienų r. 47 7 Raseinių r. 20
Žemu nuotekų išvalymo lygiu išsiskiria Kėdainiai, kur iki normatyvų išvaloma tik 4 % užteršto vandens nuotekų. Kitose savivaldybėse šis rodiklis 2000 m. buvo aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. 1999 m. pradėta eksploatuoti Kauno miesto nuotekų valymų įrenginių pirmoji eilė (mechaniniai valymo įrenginiai), o biologinių įrenginių valymo įrenginių projektavimas ir statyba vis dar tęsiasi. Pagrindinė Kauno regiono užteršto vandens valymo problema yra azoto ir fosforo šalinimas iš nuotekų. Didžiojoje šiuo metu eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių nebuvo numatytas azoto ir fosforo šalinimas, todėl jie neturi techninių galimybių pasiekit 2000 m. nuotekų valymo normatyvus šioms medžiagoms.
51 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
II TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
Lentelė -4. Vandens paėmimas ir sunaudojimas pagal reikmes 2004 m. Rajonas Paimta vandens Sunaudota vandens Sutaupyta vandens apytak.vandens Vandens iš viso požem-inio perduo-ta iš viso pože- iš jo reikmėms tiekimo ir pakartotinai naud. vandens nuostoliai kitiems minio sistemose pramonės pože- ūkio-buities energe-tikos žemės ūkio žuvinin- kitoms iš viso apytak. pakartoti- iš viso minio kystės vandens nai naud. tiekimo vandens sistemose sistemose
Birštonas 257.1 249.0 79.4 205.3 197.2 0 0 134.0 0 0 0 71.3 0 0 51.8 Jonavos raj. 12172.0 2296.0 0 11681.0 1805.0 9756.0 0 1753.0 122.0 50.0 0 0 56.0 56.0 491.0 Kaišiadorių raj. 2172785.0 1870.0 297.0 2172628.0 1713.0 440.0 440.0 1272.0 2168200.0 13.0 2703.0 0 100.0 100.0 157.0 Kaunas 26470.0 23474.0 4125.0 17924.0 14928.0 5016.0 2097.0 12759.0 144.0 0 0 5.0 38.0 38.0 8.3 8483.0 Kauno raj. 1711.0 1607.0 104.0 1540.0 1436.0 14.0 14.0 1169.0 63.0 280.0 0 14.0 0 0 234.0 Kėdainių raj. 9639.0 2425.0 504.0 8874.0 1784.0 3238.0 166.0 1062.0 2609.0 215.0 1750.0 0 70000.0 70000.0 654.0 Prienų raj. 3333.8 1000.8 68.0 2945.6 822.6 487.1 321.1 482.1 58.4 9.0 1896.8 12.2 0 0 392.0 Raseinių raj. 5450.0 921.0 0 5281.0 752.0 41.0 27.0 730.0 0 0 4510.0 0 0 0 169.0 Viso Lietuvoje: 5450387.7 157332.6 15946.5 5410655.2 120276.9 47527.2 17089.1 98561.6 5185832.8 1658.7 74554.7 2520.2 84311.6 174773.1 4814.6 38777.8
52 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
II TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
Kėdainių raj. Nitritai tN/metus 1.4726 Kėdainių raj. Sulfatai t/metus 1005.649 Kėdainių raj. Azotas (bendras) t/metus 63.7217 Kėdainių raj. Fosforas (bendras) t/metus 17.9628 Kėdainių raj. Nafta ir jos produktai t/metus 0.6395 Kėdainių raj. SPAM (anijonines) t/metus 0.46 Kėdainių raj. Chromas (bendras) t/metus 0.04 Kėdainių raj. Cinkas t/metus 0.341 Kėdainių raj. Gyvsidabris ir jo jung. t/metus 0.0003 Kėdainių raj. Kadmis ir jo jung. t/metus 0.0006 Kėdainių raj. Nikelis ir jo junginiai t/metus 0.04 Kėdainių raj. Varis t/metus 0.01
Prienų raj. BDS7 tO2/metus 18.946 Prienų raj. Skendinčios medžiagos t/metus 38.634
Prienų raj. ChDS tO2/metus 11.161 Prienų raj. Chloridai t/metus 50.096 Prienų raj. Cianidai t/metus 0.042 Prienų raj. Fosfatai tP/metus 0.4387 Prienų raj. NH4 ir amonio druskos tN/metus 1.989 Prienų raj. Nitratai tN/metus 0.7928 Prienų raj. Nitritai tN/metus 0.0279 Prienų raj. Azotas (bendras) t/metus 8.9512 Prienų raj. Fosforas (bendras) t/metus 0.9601 Prienų raj. Nafta ir jos produktai t/metus 0.1359 Prienų raj. SPAM (anijonines) t/metus 0.0445 Prienų raj. Amonio azotas t/metus 0.0089 Prienų raj. Cinkas t/metus 0.0002
Raseinių raj. BDS7 tO2/metus 6.6883 Raseinių raj. Skendinčios medžiagos t/metus 6.4833
Raseinių raj. ChDS tO2/metus 44.981 Raseinių raj. Chloridai t/metus 367.275 Raseinių raj. Fosfatai tP/metus 1.2137 Raseinių raj. NH4 ir amonio druskos tN/metus 9.4755 Raseinių raj. Nitratai tN/metus 1.4891 Raseinių raj. Nitritai tN/metus 1.2942 Raseinių raj. Sulfatai t/metus 18.27 Raseinių raj. Azotas (bendras) t/metus 11.988 Raseinių raj. Fosforas (bendras) t/metus 1.6377 Raseinių raj. Nafta ir jos produktai t/metus 0.0436 Raseinių raj. SPAM (anijonines) t/metus 0.2222
3.3.1. DIRVOŽEMIO IR ŽEMĖS GELMIŲ KOKYBĖ
3.3.1. Pažeistos žemės Kauno apskrityje šiuo metu eksploatuojama apie 80 sąvartynų, kurių bendras plotas viršija 250 ha. Kauno mieste eksploatuojamas vienas komunalinių atliekų sąvartynas (37,4 ha) ir 5 statybinių atliekų bei grunto ir biodegraduojamų atliekų sąvartynai (10,5 ha).
53 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
II TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS Lentelė -5. Kauno apskrities sąvartynai. Eil. Nr. Savivaldybė Sąvartynų kiekis Plotas, ha 1 Birštono - - 2 Jonavos r. 11 26 3 Kaišiadorių r. 8 9 4 Kauno miesto 6 48 5 Kauno r. 5 16 6 Kėdainių r. 22 115 7 Raseinių r. 19 31,48
Kauno regione padaryta nemaža pažanga tvarkant sąvartynus. Kauno miesto Lapių sąvartynas išplėstas naudojant pažangiausias technologijas, yra valomas susidarantis filtratas, vykdoma atliekų apskaita. Kauno mieste sukurta ir stambiagabaričių atliekų surinkimo sistema. Jonavos miesto sąvartyne įrengtas antifiltracinis ekranas, parengtas projektas sąvartyno filtrato nuvedimui į miesto nuotekų valymo įrenginius. Šiuo metu palaipsniui uždaromi seni, neatitinkantys aplinkosauginių reikalavimų sąvartynai, rengiami jų rekultivavimo projektai. Kėdainių r. uždaryti 9 buitinių atliekų sąvartynai, likviduota 10 laikinų kaupimo aikštelių. Atliekos deponuojamos tik naujai įrengtame Zabieliškio sąvartyne. Kauno r. uždaryti 12 buitinių atliekų sąvartynų. Prienų r. uždaryti 2 buitinių atliekų sąvartynai, likviduojami sąvartynai Nemuno kilpų RP. Raseinių r. uždaryta per 20 nelegalių sąvartynų,tačiau dar liko 19. Pažymėtina labai užteršta naftos produktais teritorija Viduklės gelžkelio stotyje. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2010 m. numatyta sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų ir uždaryti visus senus sąvartynus. Kauno regione numatoma palikti 2 komunalinių atliekų sąvartynus : Kauno miesto Lapių sąvartyną ir Kėdainių r. Zabieliškio sąvartyną. Pagal šį planą uždarytų sąvartynų rekultivavimą numatoma užbaigti iki 2012 m. Buitinių atliekų surinkimo paslauga Lietuvoje kol kas teikiama tik miestams ir miesteliams, o iš kaimų atliekos beveik nesurenkamos. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatyta iki 2007 m. šią paslauga siūlyti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Paskutiniais metais Kauno regione plėtojama konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Su buitinėmis atliekomis į sąvartynus patenka dideli kiekiai pavojingų atliekų (sauso baterijos, dienos šviesos lempos ir pan.). šiuo metu nėra tinkamai funkcionuojančios ir gamybinių pavojingų atliekų tvarkymo sistemos, todėl dideli jų kiekiai sukaupti pačiose gamyklose. Seni pesticidai taip pat yra rimta problema, tačiau Kauno regione šiuo metu yra likę tik keliasdešimt tonų nesutvarkytų pesticidų. Raseinių r. savivaldybėje ši problema visiškai išspręsta.
54 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
II TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
Lentelė -6. Atliekų suminiai kiekiai pagal šaltinių teritoriją KA 2001 – 2003 m. Šaltinio teritorija Tvarkytojų kiekiai, t Įraš. gautas metų pradžioje sutvarkytas netvarkytas sk. 2001 Birštono miestas 1,785 1,500 3,285 0,000 2 Jurbarko rajonas 7864,330 0,000 7507,210 357,120 9 Prienų rajonas 13381,842 9,852 13374,192 17,502 17 Raseinių rajonas 14863,434 2,000 14847,394 18,040 29 Kaišiadorių rajonas 21117,306 2406,723 22325,149 1198,880 32 Jonavos rajonas 36146,514 2829,753 29346,550 9629,717 49 Kauno rajonas 58538,964 1838,026 56870,939 3506,051 111 Kauno miestas 300059,698 3787,855 300813,551 3034,002 694 Kėdainių rajonas 840726,071 156070,000 839417,536 157378,535 38 2002 Birštono miestas 0,095 0,000 0,095 0,000 1 Prienų rajonas 5635,943 12,311 5626,442 21,812 27 Jurbarko rajonas 12370,025 350,000 10967,175 1752,850 16 Raseinių rajonas 14198,213 0,000 14197,993 0,220 22 Kaišiadorių rajonas 29197,740 604,400 27688,191 2113,949 48 Jonavos rajonas 32779,825 14130,070 33952,901 12956,994 57 Kauno rajonas 59596,257 14529,612 56947,182 17178,687 77 Kauno miestas 351607,057 35267,466 317523,397 69351,126 842 Kėdainių rajonas 1592031,383 7356,000 1590777,535 8609,848 40 2003 m. Birštono miestas 0,006 0,000 0,006 0,000 1 Prienų rajonas 4509,949 2,000 4494,569 17,380 20 Kauno rajonas 6719,745 17329,136 6641,025 17407,856 64 Kaišiadorių rajonas 13457,474 742,099 11612,143 2587,430 35 Jonavos rajonas 13931,466 858,311 13934,110 855,667 34 Raseinių rajonas 17055,748 0,000 17022,538 33,210 26 Kauno miestas 425617,538 50085,031 343848,330 131854,239 444 Kėdainių rajonas 1802508,022 8606,344 1801628,554 9485,812 31
55 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
II TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
DUOMENŲ, GAUTŲ IŠ SENIŪNIJŲ, APIBENDRINIMAS
Apskrities seniūnijoms buvo pateiktas šių klausimų blokas, liečiantis šiuos socialinės aplinkos aspektus: A) Seniūnijos gyventojų judrumas 1.Kiek apytikriai seniūnijos gyventojų dirba, mokosi ne seniūnijos teritorijoje ir kur? Kiek apytikriai seniūnijos gyventojų savaitgaliais keliauja, kur, kokiu tikslu? Kiek moksleivių ekskursijų organizuojama seniūnijoje, kur,kada, kokiu tikslu? 4.Kur ilsisi seniūnijos gyventojai kasdien, savaitgalį, per atostogas? Kur švenčia seniūnijos gyventojai šventes? Kiek apytikriai seniūnijos gyventojų išvyksta darbui į užsienį, kur, kiek grįžta periodiškai, kiek grįžo visam laikui? B) Seniūnijos gyventojų vertybinė hierarchija. 1. Pažymėkite 3 lygiais išvardintus kriterijus (nereikšmingas, svarbus, labai svarbus) laiduojančius harmoningą kaimo kultūros tąsą ir vystymąsi seniūnijoje: 1.1. tradicijos, 1.2. jaunimo noras ūkininkauti, 1.3. vietinės valdžios parama, 1.4. valstybės parama, 1.5. EU parama, 1.6. geri kaimynai, 1.7. sveika aplinka 1.8. sveikas maistas 1.9. graži aplinka 1.10. geros sąlygos vaikams augti ir mokytis, 1.11. geros galimybės jaunimui (mokytis, linksmintis, bendrauti, kurti šeimą, turėti savo verslą) C) Kiek procentų ūkininkų yra iki 50 m. amžiaus? D) Kiek procentų yra tuščių sodybų?
Iš gautų 12 anketų duomenų galima daryti šias išvadas: • didelė kaimiškųjų seniūnijų gyventojų dalis (iki 50 %) dirba ir mokosi ne savo seniūnijos teritorijoje. • iki 15 % gyventojų savaitgaliais vyksta į Raseinius,didžiuosius miestus, prek.-kult keliones • ekskursijų kai kuriose seniūnijose nemažai-po keliasdešimt (Raseinių ir Ariogalos miestuose) • populiariausios kasdieninio ir savaitgalio poilsiavietės-prieDubysos,tvenkinių, Tytuvėnuose,kol.soduose,kaime,savo sodybose • švenčiama savo bendruomenėse,miestelių aikštėse,mokyklose,prie Dubysos,šeimose • 1-18% gyventojų išvykę darbui į užsienį, grįžta periodiškai. Pasilieka užsienyje apie penktadalis išvykusiųjų.
Labiausiai vertinama (eilės tvarka): • geros sąlygos vaikams augti ir mokytis; • geros sąlygos jaunimui (mokytis,bendrauti,linksmintis,kurti šeimą,verslą) • valstybės ir ES parama; • sveika aplinka ir maistas
56 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected] R A S E I N I Ų R A J O N O S A I V A L D Y B Ė S T E R I T O R I J O S B E N D R A S I S P L A N A S
II TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS • geri kaimynai ir graži aplinka. Nevertinamos: * tradicijos ir jaunimo noras ūkininkauti.
Apie pusę visų ūkininkaujančių yra jaunesni nei 50 m. Tuščių sodybų nedaug – apie 0,2 % - 5,0%.
57 SĮ „Kauno planas“ Kęstučio g.66A LT-44304,Kaunas tel.220146 faks.337774 [email protected]