Algio Uždavinio Įnašas Į Civilizacinės Ir Filosofinės
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Gauta 2012 06 14 ANTANAS ANDRIJAUSKAS Vilniaus dailės akademija ALGIo UžDAVINIo ĮNAŠAS Į CIVILIZACINĖS IR FILoSoFINĖS KoMPARATyVISTIKoS TyRINĖJIMUS The Contribution of Algis Uždavinys to the Comparative enquiries of Civilizations and Philosophies SUMMARy The article discusses the intellectual biography and scientific achievements of Algis Uždavinys (1962–2010), a distinguished representative of comparativism. It focuses on his encyclopedic erudition, wide academic interests, way of thinking, and prolific creativity. The article also considers his approach to oriental and occidental cultures, their mentalities and traditions, weltanschauungs and philosophies, theoretical prin- ciples and schools, for example, Sufism and Neo-Platonism. Finally, the article analyzes the peculiarities of his comparativist methodology, strategies of interdisciplinary inquiry, and Uzdavinys’ contribution to cultural and philosophical comparativism, Neo-Platonism, Sufism and other fields of inquiry. SANTRAUKA Straipsnis skirtas unikalaus civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos atstovo Algio Uždavinio (1962–2010) intelektualinei biografijai, moksliniams tyrinėjimams aptarti. Čia daugiausia dėmesio skiriama esminiams šio mąstytojo enciklopedisto kūrybos, akademinių interesų, mąstymo ir pasaulio suvokimo aspektams. Autorius detaliai aptaria jo požiūrį į Rytų ir Vakarų kultūros, mąstymo tradicijų santykius, pasaulėžiūros, filosofavimo būdo ypatumus, teorines nuostatas, veikusias įtakas, ypač sąsajas su tradicionalistų mokyklos, sufijų ir neoplatonikų idėjomis. Analizuojami Uždavinio komparatyvistinės metodologijos ypatumai, tradi- cijos ir tarpdalykinių tyrinėjimo strategijų sureikšminimas, įnašas į civilizacinės ir filosofinės komparatyvis- tikos, neoplatonizmo, sufizmo bei kitų sričių tyrinėjimus. RAKTAžoDžIAI: Algis Uždavinys, helėnistinė filosofija, neoplatonizmas, orientalistika, tradicionalizmas, islamas. Key woRDS: Algis Uždavinys, Hellenistic philosophy, Neo-Platonism, orientalistics, traditionalism, Islam. 6 LOGOS 72 2012 LIEPA • RUGSĖJIS MokslinĖ Mintis ūsų kultūros ir mokslo kraštovaiz- resų laukas. „Tirdami nevienalytę helėnų Mdyje civilizacijos teoretikas, kultū- pasaulėžiūrą, – rašo jis, – dažniausiai rologas, filosofas, orientalistas, menoty- remiamės graikiškais šaltiniais, ypač rininkas profesorius Algis Uždavinys – neo platonikų tekstais. Kalbant apie se- neįprastas plačių kūrybinių interesų mąsty- novės Mesopotamijos, kiek rečiau Indijos tojas eruditas, netelpantis į akademinės kultūras, tenka pasikliauti kitų tyrinėto- aplinkos profesoriaus rėmus. Jam būdinga jų surinktais duomenimis, juos kryptin- gaivališka energija, galinga mokslinė kūry- gai reinterpretuoti arba kritiškai įvertin- binė vaizduotė, subtili intuicija, lankstus ti. Kartais mes naudojamės komparaty- nedogmatiškas protas ir originalios įžvalgos. vistiniu, kartais hermeneutinės analizės Kai kuriais esminiais pasaulėjautos ir metodu, pabrėžiančiu ne menamai ne- mąstysenos bruožais, tyrinėjamų temų šališką pozityvistinį požiūrį (kuris taip įvairove jis artimas jau beveik išnyku- pat yra agresyvi ideologija), bet numa- siems su senaisiais įvairių civilizacijų nomą filosofinę poziciją ir simpatiją ti- tekstais dirbantiems enciklopedinin- riamam objektui.“1 kams. Profesoriaus darbams būdinga Jį menkai domino oficialaus pripažinimo nepaprasta erudicija, puikus civilizacijos sulaukę mokslininkai, teorijos, labiausiai jam ir filosofinės minties istorijos išmanymas, rūpėjo kultūros ir akademinių interesų peri- gebėjimas aprėpti didžiules civilizacijų ferijoje esantys reiškiniai ir idėjos. Gelminės erdves, išryškinti skirtingų epochų ir slėpiningos reiškinių esmės pažinimas tautų mitologijos, religijos, mąstymo tra- sudaro šio kūrėjo intelektinių ieškojimų dicijų, literatūros, dailės panašumus ir esmę, todėl neatsitiktinai jam tokia svar- skirtumus. bi tampa sufizmo, neoplatonizmo, her- Skverbdamasis į civilizacinės kompa- metizmo, kabalos, tradicionalistinė, Rytų ratyvistikos, filosofijos istorijos, Rytų ir tautų filosofija. Vakarų kultūros, filosofijos, religijos, mi- Komparatyvistikoje mokslininko bren- tologijos, menų sąveikos problemas jis dimas yra lėtas procesas, tačiau Uždavi- tarsi praregėjo, kad daugelis ne tik vidur nys talentu, žinių gausa ir moksline bran- amžių, renesanso, tačiau ir dabartinės da sparčiai pralenkė daugelį vyresnių Vakarų kultūros bei filosofinės minties kolegų. Įgimtas talentas ir nepaprastas sluoksnių nesuprantami ignoruojant tą darbštumas netrukus pavertė jį plačios Artimųjų Rytų kultūros tradicijų visetą, humanitarinės kultūros komparatyvistu, kurio ištakose yra Egipto, Mesopotami- Egipto, Sirijos, Irano, islamo, indų kultū- jos, Finikijos, Persijos, indų, senovės žy- ros, sufijų filosofijos, neoplatonizmo, dų, graikų, arabų musulmonų ir kitos teurgijos, hermetizmo ir kitų mokslinio kultūros bei mąstymo tradicijos. Iš čia pažinimo sričių žinovu. Tačiau taip pat kyla pagrindinės A. Uždavinio civiliza- aišku, kad pagrindinis (bet jokiu būdu cinės ir filosofinės komparatyvistikos ne vienintelis) jo interesų objektas buvo konceptualios nuostatos, lyginamosios lyginamosios civilizacijos, kultūros, filo- tyrinėjimo strategijos, metodai, atsakin- sofijos, estetikos, meno studijos, padova- gas požiūris į šaltinius ir stebinamai įvai- nojusios mums vertingą lietuviškos, ir ne rus nuolat besiplečiantis mokslinių inte- tik jos, komparatyvistikos paveldą. LOGOS 72 7 2012 LIEPA • RUGSĖJIS AntAnAs AndrijAuskAs Iš čia susiformavo Uždavinio speci- linio pažinimo sričių skaidymusi. Todėl finių tyrimo laukų ir vyraujančios pro- itin sudėtinga vienu metu išlikti vienodai blematikos išsiskyrimas, kuris tiesiogiai kvalifikuotu specialistu kultūrologijos, susijęs su ypatingu dėmesiu šaltinių ana- filosofijos, religijotyros, istorijos, antro- lizei. Nuo jaunystės atkakliai tobulinda- pologijos, estetikos, menotyros ir kitose mas senųjų, klasikinių, Artimųjų Rytų ir jį dominančiose mokslinio pažinimo sri- dabartinių kalbų žinias, jis atvėrė sau tyse, kadangi kiekviena jų jau sukaupė naujas kūrybinės veiklos erdves. tokią gausybę teorinės ir grynai empiri- Profesorius priklauso universalaus pla- nės medžiagos, kad žmogaus gyvenimo čių akademinių interesų mokslininko tipui, nepakaktų suvokti ir konceptualiai įver- tiksliau, itin retai aukštos kvalifikacijos en- tinti kelių nutolusių viena nuo kitos ciklopedininkų grupei. Siaurą kultūrologi- mokslinio pažinimo sričių. nę, filosofinę, orientalistinę ar menotyri- Kiekvienas reikšmingesnis posūkis nę specializaciją pasirinkusį mokslininką Uždavinio moksliniuose interesuose yra Uždavinys laiko nepatikimu sprendžiant kokybiškai naujo šuolio jo intelektualinė- sudėtingesnes istorines ir teorines dabar- je evoliucijoje pradžia, nes kūryba (ne tik tinės humanistikos problemas, todėl filosofavimas) plačiąja šios sąvokos pras- linksta į plačias lyginamąsias civilizacijos, me yra neatsiejama jo būties dalis. Moks- kultūros, sinkretiškos iki–filosofinės mitinės las ir gyvenimas, mąstymas ir kūryba šiai pasaulėžiūros, religijos, filosofijos, meno stu- asmenybei siejasi į vientisą lydinį, atspin- dijas, kurios dera su jo universaliomis encik dintį jo savitą kultūros istorijos ir socia- lopedinėmis nuostatomis. Kalbėdamas apie linio gyvenimo raidos dėsningumų su- savo tyrinėjimų metodologines nuostatas vokimą. Uždavinys patyrė esminę idėjų jis teigia, kad jo „tyrimas nėra „linijinis“ ir požiūrių evoliuciją, kuri per kelis (kaip pasakytų negrįžtamo linijinio laiko įtempto darbo dešimtmečius pavertė jį pinklėse įkalintas pokrikščioniškas mo- aukšto tarptautinio lygio mokslininku dernistas), bet hermeneutinį apskritimą enciklopedininku. Pagrindiniai profeso- brėžiantis „mozaikinis“, t. y. jo kompo- riaus veikalai pateikia civilizacinės ir fi- zicija grindžiama metafizine derme, net- losofinės komparatyvistikos šalininkams gi muzikiniu tapybiniu įvairių potemių, vertingų novatoriškų idėjų, teorinių įž- motyvų, siužetų, problemų bei konstruk- valgų, įdomios medžiagos apmąstymams cijos elementų sąskambiu.“2 apie pagrindinių dvasinės kultūros seg Lyginamuosiuose civilizacijos, kultū- mentų raidos ir formų panašumus skir- ros, mitologijos, religijos, filosofijos, me- tinguose civilizaciniuose pasauliuose. no tyrinėjimuose platūs Uždavinio teo- Uždavinys savo idėjas ir teorines riniai apibendrinimai, netikėtos origina- nuostatas plėtojo kartu perprasdamas lios įžvalgos harmoningai derinami su įvairias mokslinio pažinimo sritis, anali- analizuojamų šaltinių, reiškinių ir jų de- zavo kitų mąstytojų idėjas, transformavo talių tyrinėjimais. Jo mąstymas buvo ir sulydė jas savo turtingoje vaizduotėje. persmelktas supratimo, kad dabartinis Jo pasaulėžiūrai ir gyvenimo būdui stip komparatyvistas neišvengiamai turi do- rų poveikį turėjo hermetiška tradiciona- mėtis nepaprastai greitu dalykinių moks- lizmo mokykla. 8 LOGOS 72 2012 LIEPA • RUGSĖJIS MokslinĖ Mintis Pirmiausia Uždavinį pavergė ypatin- T. Burckhardtas pateikia išsamią lygina- gas tradicionalistų dėmesys Rytų civiliza- mąją indų, kinų, japonų, islamo ir Vaka- cijoms, kuriose jis taip pat regėjo išliku- rų civilizacijų tradicinio religinio meno sias autentiškas tradicinės kultūros siste- formų analizę. F. Schuonas ir S. H. Nas- mas. Jį žavėjo tradicionalistų veikaluose ras nuodugniai lyginamuoju požiūriu išryškėjęs galingas antimodernistinis at- tyrinėja islamo ir krikščioniškąją religiją sakas, harmoningo „prarastojo rojaus“ bei meną. Uždavinį paveikia R. Guénono pasaulio, glaudaus žmogaus ir gamtos ir F. Schuono mąstysenai būdingas Vaka- santykių ieškojimas tradicinėse Rytų