Nacionalin ė mokslo programa „Valstyb ė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ Projektas „LDK tradicija, vaizdinys ir modern ūs tapatumai“ 1 Projekt ą finansavo Lietuvos Mokslo Taryba, sutarties Nr. VAT-19/2010.

Žalgirio atminties vietos Lietuvoje

prof. dr. Alfredas Bumblauskas

Įžanga: Žalgirio paveldo trapumas ir fragmentiškumas • Rašytiniai šaltiniai. J. Dlugošo Žalgirio versija ir S. Ekdahl’io si ūlymas išsivaduoti nuo J. Dlugošo. Vienalaiki ų rašytini ų šaltini ų fragmentiškumas: 3 lenk ų ir 7 Vokie čių Ordino. Lietuvos šaltini ų nėra – Bychovco kronika remiasi žodine tradicija, ta čiau surašyta šimtme čiu v ėliau nei Žalgiris. • Trof ėjin ės v ėliavos. Žinomos tik iš J. Dlugošo „Banderia Prutenorum” (kūrinio, prad ėto 1448 m.). Ta čiau tai tik lenk ų trof ėjini ų vėliav ų, kabojusi ų Vavelyje ir dingusi ų XVII a. piešiniai. Lietuvos trof ėjini ų v ėliav ų klausimas iki S. Ekdahlio iš esm ės nebuvo keliamas. S. Ekdahlio manymu, lietuviai jas tikrai tur ėjo ir, S. Ekdahlio sp ėjimu, jos kab ėjo Vilniaus katedroje ir dingo per 1528 m. gaisr ą. • Daiktai. Elbingo komt ūro Thiele von Lorich, kryžiaus pavidalo ir įvairi ų švent ųjų relikvijoriai, o taip pat monstrancija ir komunin ė – Jogailos trof ėjus; du Jogailai įteikti kalavijai yra ding ę – rus ų konfiskuoti XIX a. vidury; keli bombard ų sviediniai iš Žalgirio lauko. • Archeologiniai radiniai iš koply čios Žalgirio lauke teritorijos : geležin ės pirštin ės fragmentas, sauja str ėli ų antgali ų, keli ų šimt ų žmoni ų kaulai su smurto žym ėm. • Koply čia Žalgirio lauke. Jogailos kalnelis - S. M. Kuczy ńskio blefas? • Vokie čių Ordino, Lenkijos ir Lietuvos pilys bei piliakalniai.

Žalgiris ir . • Vilniaus pilys : Manvydo Vilniaus žem ės (taigi svarbiausios lietuvi ų etnin ės žem ės) kariuomen ės mobilizacijos vieta. • Žemutin ės pilies archeologiniai atradimai (G. Rackevi čius) : moderniausia Žalgirio laik ų arbalet ų dirbtuv ė. Taigi, Vilnius – ginklakalyst ės centras. • Vilniaus katedra : Žalgirio trof ėjų ir Vytauto palaidojimo vieta • Vilniaus sta čiatiki ų katedra ir rus ėnų miestas : rus ėnų žemi ų pulkai Žalgiryje ir sta čiatiki ų metropolito Grigaliaus Camblako vaidmuo Konstancoje ir apskritai požalgirin ėje byloje – bažnytin ės unijos id ėja. • Vilniaus šv. Jon ų bažny čia : Žalgirio votas? (lenk ų istoriko J. Maroszeko hipotez ė) • Vilniaus šv. Mikalojaus bažny čia : Žalgirio laik ų autentas.

1 Šis projektas yra t ąsa 2007–2008 m. vykdyto projekto „LDK paveldo „dalybos“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija: moderni ų taut ų ir etnini ų mažum ų tapatyb ės istoriniuose kontekstuose“, kuris buvo finansuotas Lietuvos valstybinio mokslo ir studij ų fondo (sutar čių nr. L-05/2007, L-05/2008), o rezultatai buvo apibendrinti leidiniuose: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos” (specialusis „Lietuvos istorijos studij ų” leidinys, t. 5). Vilnius, 2008; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai (specialusis „Lietuvos istorijos studij ų” leidinys, t. 7), sud. A. Bumblauskas, G. Potašenko. Vilnius, 2009. 1

Žalgiris ir • Trakai ir Trak ų pusiasalio pilis : antros pagal svarb ą LDK žem ės bei Vytauto domeno kariuomen ės mobilizacijos vieta – J. Dlugošo minimo 10 v ėliav ų su Gediminai čių stulpais, taip pat Vytauto patrankos • Trak ų salos pilis : Vytauto asmenin ė rezidenacija ir turtingiausia Žalgirio ekspozicija • Trak ų Šv č. Mergel ės Marijos bažny čia , 1408 – Žalgiriui artimiausi ų chronologiškai laik ų liudinink ė, v ėliau (XV-XVIII a.) svarbiausia LDK Marijos kulto bažny čia (svarbesn ė už Aušros vartus). Ar negal ėjo joje b ūti saugoma trof ėjin ė Šv č. Mergel ės Marijos v ėliava? • Sen ųjų Trak ų pilis ir benediktin ų vienuolynas – Vytauto gimtin ė. • Lietuvos karaim ų ir totori ų paveldas (skirti nuo s ąjunginink ų totori ų iš Aukso Ordos: Džalal Ad Dino kariuomen ės prie Marienburgo): Trak ų kenesa ir totori ų Raižiai, Nem ėžis arba 40 Totori ų.

Žalgiris, Kaunas ir Žemaitija arba nežinomas antrasis Žalgirio frontas • Kauno pilis : Žemai čių 7 v ėliav ų rinkimosi vieta, kurios imitavo puolim ą prie Nemuno. • Vytauto (arba šv č. Mergel ės Marijos) bažny čia • Turtingiausias Žalgirio ir Vytauto įpaveldinimas Lietuvoje: Vytauto paminklas ; Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus su Vytauto ekspozicija; Karinink ų ramov ė – Vytauto Didžiojo men ė arba kapela . • Veliuona . Žalgirio vis ų pirma reik ėjo d ėl Žemaitijos: sutriuškinta Nemuno gynybin ė linija. Liudininkai - Panemun ės piliakalniai (Veliuona, Seredžius, Pieštv ė). Veliuona – požalgirini ų gin čų objektas, po Žalgirio 1412 m. Vytauto atstatyta pilis ir Vytauto deryb ų su VO (1416, 1418, 1420 ir 1423 m.) vieta. • Ragain ė. Žvilgsnis į kit ą Nemuno pus ę, į Ragain ę – pagrindin ę puolim ų į Žemaitij ą ir Lietuv ą baz ę. Kartu tai pagrindinis (be Klaip ėdos) Žemai čių 1410 m. vasaros puolimo objektas. • Kražiai, Varniai, Telšiai . Kražiai – Žemaitijos centras, Vytauto bažny čio vieta; Varniai – Žemai čių krikšto centras: Aleksandro bažny čia ir Katedra su su Petro Repšio altoriaus antepedijo reljefu, skirtu Žemai čių krikšto 600-me čiui; Telšiai: katedra – Žemai čių vyskupijos id ėjos per ėmėja, Romualdo In čirausko katedros durys. Žemai čių pasiuntinyb ė į Konstanc ą 1416 m. istorin ė atmintis ir Telši ų–Konstancos ryšiai šiandien. • Palanga : Vytauto motinos Birut ės kalnas, ruožas prie Baltijos j ūros, neatitek ęs Vokie čių ordinui. • Klaip ėda : Vokie čių ordino pilis nuo 1252 m.

Kelias į Žalgir į • Birštonas : Vytauto medžiokl ės dvaras (analogiškas Daugams bei Vygriams prie Sein ų), piliakalnis ir paminklas Vytautui. • Merkin ė: piliakalnis ir bažny čia. • Liškiava: piliakalnis – Žalgirio laik ų liudininkas • Per Druskininkus į Gardin ą – visos LDK kariuomen ės telkimosi viet ą.

Vytauto aplinkos lietuviai arba politinis ir karinis Lietuvos elitas Žalgiryje 2 • Didžioji dauguma Vytauto aplinkos žmoni ų (išskyrus Astikus prie Kernav ės ir Valmantai čiai nuo Deltuvos ) tėvonijas tur ėjo labai koncentruotame regione tarp Vilniaus, Ašmenos ir Lydos. Didelė šio regiono dalis yra likusi šiandienin ėje Baltarusijoje, o Lietuvoje – tai tik Šal čininkai ir Dieveniški ų „apendiksas”. T ėvonij ų paveldo nerasime, tod ėl papras čiausia nuvykti į Norvilišk ės ir įjungti vaizduot ę apie užmiršt ą Lietuvos branduol į, likus į Baltarusijoje tarp Ašmenos ir Lydos. • Mingaila – Dievenišk ės ir valdos prie Šal činink ų, be to Mingaila – Ašmenos seni ūnas. • Andrius Goštautas – šalia Dieveniški ų esantys Geranainys (iškart už apendikso, Ivijos raj.). • Manvydas ir Gedgaudas – šalia Geranaini ų Manvydo dvaras, taip pat Vyšniavas (Smurgaini ų raj.) ir Žiupronys (Ašmenos raj.). • Čupurna – Šal čininkai (kitur – dvaras tarp Šal činink ų ir Rudaminos). • Mangirdas – Šal čininkai , v ėliau Ivija (prie Lydos). • Butrimai – Žirm ūnai (Varanavo raj.). • Mantautai – Šal čininkai ir Žirm ūnai (Varanavo raj.). • Sudimantas – Chožovas (prie Malade čnos, Minsko srity). • Jonas Daugirdas – Nemen čin ė, dar Svyr ėnai (Astravo raj.), Lentupiai (Pastovi ų raj. – abu Vitebsko srity), Medilas (Minsko sritis, sri čių pavadinimai mažai k ą sako, tai P. Klimo arba 1920 07 12 sutarties su Rusija rib ų Lietuva).

Prioritetiniai paveldo objektai Atrinkome penkis siužetinius koncetrus, kurie iš esm ės uždengia vis ą Lietuv ą ir leidžia laisvai operuoti turistiniais maršrutais, pasirenkant išvykimo viet ą – Druskininkus, Vilni ų ar Klaip ėdą. Antra vertus, vietov ės vietov ėms nelygios, pvz.: Vilnius ar Trakai savo svarba kiekvienas lenkia visas kitas. Tod ėl vietovi ų 10-tukas yra problemiškas, nes neverta lyginti Trak ų su, pvz., Kražiais ar Šal čininkais. Taigi, vert ėtų prad ėti nuo labai konkre čių paveldo objekt ų 10-tuko, ta čiau tada jame nori nenori dominuos Vilnius ir Trakai. 1. Vilniaus Aukštutin ė ir Žemutin ė pilis: Manvydo Vilniaus žem ės (taigi svarbiausios lietuvi ų etnin ės žem ės) kariuomen ės mobilizacijos vieta, Žemutin ėje pilyje buvo moderniausia Žalgirio laik ų arbalet ų dirbtuv ė, taigi, čia buvo bene svarbiausias LDK ginklakalyst ės centras. 2. Vilniaus katedra: Žalgirio trof ėjų ir Vytauto palaidojimo vieta. 3. Vilniaus sta čiatiki ų katedra: rus ėnų žemi ų pulkai Žalgiryje ir sta čiatiki ų metropolito Grigaliaus Camblako vaidmuo Konstancoje ir apskritai požalgirin ėje byloje – bažnytin ės unijos id ėja. 4. Trak ų salos pilis: Vytauto asmenin ė rezidenacija ir turtingiausia Žalgirio ekspozicija. 5. Trak ų pusiasalio pilis: antros pagal svarb ą LDK žem ės bei Vytauto domeno kariuomen ės mobilizacijos vieta – J. Dlugošo minimo 10 v ėliav ų su Gediminai čių stulpais, taip pat Vytauto patrankos. 6. Trak ų Šv č. Mergel ės Marijos bažny čia, 1408 – Žalgiriui artimiausi ų chronologiškai laik ų liudinink ė, vėliau (XV-XVIII a.) svarbiausia LDK Marijos kulto bažny čia (svarbesn ė už Aušros vartus). Ar negal ėjo joje b ūti saugoma trof ėjin ė Šv č. Mergel ės Marijos v ėliava? 7. Trak ų kenesa ir kitas karaim ų bei totori ų paveldas. Tiek karaimai, tiek totoriai – tai Vytauto spec. daliniai arba gvardija. Trak ų karaim ų kenesa – įsp ūdingas paveldo objektas, totori ų

3 me čet ė neišliko, tod ėl reik ėtų min ėti Keturiasdešimties Totori ų (arba Nem ėžio prie Vilniaus) ir Raiži ų prie Alytaus kaim ų me četes. 8. Kauno pilis: nežinomo antrojo Žalgirio fronto centras. Žemai čių 7 v ėliav ų rinkimosi vieta, kurios imitavo puolim ą prie Nemuno. 9. Žalgirio ir Vytauto įpaveldinimo objektai Kaune: Vytauto paminklas Kaune; Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus su Vytauto ekspozicija; Karinink ų ramov ė – Vytauto Didžiojo men ė arba kapela. 10. Šie 9 objektai yra b ūtini. 10-tu gal ėtų b ūti tas objektas, kuris nuosekliai atsirast ų kelion ės maršrute. Jei niekur pla čiau nekeliaujama, gali b ūti dar vienas objektas iš Vilniaus (šv. Jon ų ar šv. Mikalojaus bažny čios) ar Trak ų (pvz., Senieji Trakai). Ta čiau gali b ūti kuris nors vienas objektas iš maršruto nuo Kauno link Klaip ėdos: Veliuona, Ragain ė, Palanga, Klaip ėda, arba iš maršruto nuo Vilniaus link Druskinink ų: Birštonas ar Merkin ė.

Prioritetini ų paveldo objekt ų aprašymai

1. Vilniaus Aukštutin ė ir Žemutin ė pilis – Vilniaus žem ės (taigi svarbiausios lietuvi ų etnin ės žem ės) kariuomen ės mobilizacijos vieta. Vilniaus žem ės kariuomenei tur ėjo vadovauti Vilniaus seni ūnas, kuriuo nuo 1396 m. buvo artimas Vytauto aplinkos žmogus Albertas Vaitiekus Manvydas. Vilniaus pilys – vienas svarbiausi ų ir stipriausi ų Lietuvoje pili ų kompleks ų, kur į sudar ė Aukštutin ė, Kreivoji ir Žemutin ė pilys. XIV a. II p. daug kart ų jas puol ė Vokie čių ordino riteriai, ta čiau jiems pavykdavo tik išdeginti Vilni ų ar jo priemies čius. 1381 m. kryžiuo čių kronikose jau minimas Vilniaus m ūras. Tik 1390 m. Vokie čių ordino kariuomen ė pa ėmė ir sudegino Kreiv ąją pil į. Aukštutin ė pilis jiems buvo ne įveikiama. Iš archeologini ų duomen ų galima spr ęsti, kad XIVa. II p. – XV a. pr. Žemutin ėje pilyje būta arbalet ų dirbtuvi ų. Taigi, Vilnius – bene svarbiausias Žalgirio laik ų LDK ginklakalyst ės centras.

2. Vilniaus katedra – Žalgirio trof ėjų ir Vytauto palaidojimo vieta. Gerai žinome apie lenk ų Žalgirio m ūšio trof ėjines v ėliavas, kabojusias Krokuvos Vavelio katedroje, kurias dar 1448 m. nupieš ė ir apraš ė Janas Dlugošas veikale „Pr ūsų v ėliavos”. Jų čia nupiešta 51 – tiek, kiek jų pagal kronikinik ą iš viso dalyvavo Žalgiryje Vokie čių ordino pus ėje. Vis d ėlto kai kurios vėliavos čia vaizduojamos pasikartojan čiai, o be to, kaip nustat ė laik ų Žalgirio m ūšio tyrin ėtojas Svenas Ekdahlis, 10 j ų (dešin ėse lap ų pus ėse – pvz., šv. Jurgio, iždininko ir kt.) buvo pripieštos v ėliau niekuomet j ų nema čius. Ta čiau svarbiausia – tarp j ų n ėra vienos trij ų pagrindini ų Vokie čių ordino v ėliav ų – Ordino glob ėjos Šv č. Mergel ės Marijos v ėliavos, prieš kuri ą tur ėjo kautis lietuviai. Visa tai leidžia manyti, jog Žalgirio m ūšio trof ėjus nugal ėtojai lenkai ir lietuviai tur ėjo pasidalinti, o lietuvi ų pus ės v ėliavos didel ė tikimyb ė kab ėjo Vilniaus šv. Stanislovo katedroje. Iš v ėlesni ų šaltini ų žinoma, kad 1529 m. gaisro metu sudeg ė Vilniaus katedroje buvusios v ėliavos. Dabar manoma, kad dalis j ų būtent ir buvo Žalgirio m ūšio trof ėjai. Pati Vilniaus katedra pastatyta 1387 m. krikš čionyb ės įvedimo proga, o panaš ų į ši ų dien ų tūrį įgijo jau Vytauto laikais j ą persta čius po 1419 m. gaisro.

4 Vilniaus katedroje tur ėjo b ūti palaidotas Didysis: XVI a. pr. Bonos paliepimu ta vieta buvo pažym ėta. Ta čiau veikiausiai per 1655 m. rus ų antpuol į Vytauto palaikai buvo pasl ėpti. Kur? Yra įvairi ų versij ų: galb ūt juos dar slepia katedros kriptos, o gal iš ten 1655 m. jie buvo išgabenti vienuoli ų ir pasl ėpti nežinomoje Lietuvos vietoje. Atsistojus prie Vilniaus katedros, kuri ą po 1419 m. gaisro perstat ė Vytautas, mintimis galima atsekti vis ą Vytauto m ūrini ų bažny čių statybos program ą: kiti svarbiausi katalikiško Vilniaus akcentai išsid ėsto prie trakto į Trakus: parapin ė šv. Jono bažny čia, toliau dvi bažny čios, skirtos pagrindin ėms to meto vienuolijoms, – dominikonams ir pranciškonams. Už Vilniaus šis „krikš čioniškasis kelias“ pasiekia Trakus – ten stovi 1409 m. funduota parapin ė bažny čia, toliau – Merkin ė, Gardinas, Melnikas. Akivaizdi propaganda, vykstantiems iš Krokuvos. Veikiausiai panaši ą program ą galima įžvelgti ir kita kryptimi – tai Kaunas su Vytauto bažny čia ir Žemaitijos ideologin ės „vitrinos“ vaidmen į tur ėjusi atlikti Veliuonos bažny čia.

3. Vilniaus sta čiatiki ų katedra , pastatyta Vilniaus miesto rus ėnų pus ės centre, tiesiogiai liudija rus ėnų viet ą LDK istorijoje. Būtent čia galima kalb ėti apie rus ėnų žemi ų – Polocko, Vitebsko, Voluin ės, Podol ės Smolensko paj ėgas Žalgiryje. O tiesiogiai katedra susijusi su požalgirine Vytauto propagandos kampanija, kuria siekta atsikirsti Vokie čių Ordino Europoje platinamai min čiai, kad Žalgirio pergal ė „netikra“, nes laim ėta pasitelkus pagonis, schizmatikus (t. y. sta čiatikius) ir sarac ėnus (t. y. totorius musulmonus). Lenk ų istoriko Józefo Maroszeko manymu soboras funduojamas b ūtent 1415 m., kai sukuriama LDK sta čiatiki ų metropolija, kuriai vadovauja Grigalius Camblakas, 1417–1418 m. vadovav ęs Vytauto LDK sta čiatiki ų delegacijai į Konstancos bažnytin į susirinkim ą, siekusiai unijos su katalik ų Bažny čia.

4. Trak ų salos pilis – pagrindin ė Vytauto rezidenacija, o šiandien – turtingiausia Žalgirio ekspozicija. Tai – puikus vokie čių gynybin ės pilies pavyzdys ar tiesiog tokios pilies kopija. Vos j ą pasta čius, 1409 m. vokie čių šnipai jau praneš ė: nors Trak ų pilyje yra 14 patrank ų, ta čiau gerai pasirengus j ą galima paimti. Ta čiau Trak ų salos pilis taip ir liko nepaimta. Ji – senosios Lietuvos pasididžiavimas. Pilies reprezentacines sales deng ė kryžminiai skliautai, kai kuriuose languose b ūta vitraž ų, sienas puoš ė freskos. Deja, freskos neišliko. Apie jas galime spr ęsti tik iš 1822 m. dailininko Vincento Smakausko padaryt ų kopij ų, o palyginti galima su to paties meto bizantin ės tapybos Liublino koply čios freskomis. Trak ų salos pilis – mėgstamiausia Vytauto rezidencija, joje 1430 m. spalio 27 d. ir mir ė Vytautas.

5. Trak ų pusiasalio pilis : antros pagal svarb ą LDK žem ės bei Vytauto domeno kariuomen ės mobilizacijos vieta. J. Dlugošo minimos 10 v ėliav ų su Gediminai čių stulpais tur ėjo vykti kaip tik iš čia. Mūrin ė Pusiasalio pilis prad ėta statyti XIV a. viduryje. Pilis minima jau 1377 m. kryžiuo čių keli ų aprašymuose. Tai buvo viena didžiausi ų gardini ų Lietuvos pili ų, tur ėjusi 11 įvairaus dydžio gynybini ų bokšt ų. Priekin ę pilies dal į sudar ė keturkampis kiemas, apjuostas gynybine siena su 6 bokštais. Bokšte į miesto pus ę buvo pagrindiniai pilies vartai. Trak ų pusiasalio pilis yra vadinama Didži ąja pilimi.

6. Senieji Trakai – čia, manoma, apie 1350 m. gim ė Vytautas. Sp ėjimas remiasi tuo, kad čia, kaip Algirdo submonarchas, tur ėjo reziduoti K ęstutis, o prieš j į – ši ų abiej ų t ėvas 5 (Vilniuje valdant Vyteniui). Lietuvos metraš čiuose užfiksuotoje Vilniuje įkūrimo legendoje sostin ė perkelimo iš Trak ų motyvas tiesiogiai sietinas su Senaisiais Trakais. Šaltiniuose Sen ųjų Trak ų pilis pirm ą kart ą pamin ėta 1337 m. Vygando Marburgie čio kronikoje, o sunaikinta 1391 m. kryžiuo čių antpuolio metu ir daugiau nebeatstatyta. Sunykusioje pilyje Vytautas prieš pat Žalgirio m ūšį 1405 m., gav ęs popiežiaus Inocento VII privilegij ą, įkurdino seniausios Vakar ų krikš čionyb ės vienuoliškos regulos vienuolius benediktinus. Vienuolyno bažny čioje buv ęs ir Dievo Motinos paveikslas, kurio kilm ė siejama su Vytautu. Anot XIX a. II pus ės įrašo paveikslo antroje pus ėje, š į paveiksl ą jam 1387 metais Lietuvos krikšto proga padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis (Manuelis) II Paleologas (1391–1425). Šiandien manoma, kad šis paveikslas sukurtas v ėliau – XVI a. pab.

7. Trak ų Šv č. Mergel ės Marijos Apsilankymo bažny čia – funduota Vytauto Žalgiriui chronologiškai artimiausiais laikais (1409 m.). Iki šiandien išlikusi pradini ų architekt ūrini ų form ų ji – Žalagirio laik ų liudinink ė. Ši bažny čia XV-XVIII a. – svarbiausia LDK Marijos kulto vieta, tuo metu svarbesn ė net už Vilniaus Aušros vart ų koply čią. Trak ų Šv. M. Marijos Apsilankymo bažny čioje saugomas vienas ankstyviausi Vytauto atvaizd ų, vaizduojantis skustagalv į vyrišk į apsirengus į pagal XVII a. I p. mad ą. Tiesa, tai - akivaizdus kažkokio didiko portreto perdirbinys.

8. Trak ų kenesa ir kitas karaim ų bei totori ų paveldas . Tiek karaimai, tiek totoriai – tai Vytauto spec. daliniai arba gvardija, Trakuose įkurdinti kaip Vytauto rezidencijos apsauga. Trak ų karaim ų kenesa – įsp ūdingas paveldo objektas. Žinoma, kad pirmoji kenesa pastatyta Trakuose Vytauto laikais. XVI a. I p. per miesto gaisr ą ji sudeg ė, ta čiau greitai buvo atstatyta. 1655 m. kenes ą ir vis ą miest ą sugriov ė rus ų kariuomen ė. Kar ų, bad ų ir mar ų nualinta bendruomen ė j ą atstyti sugeb ėjo tik XVIII a. Bet ir ši kenesa sudeg ė. Šiandienin ė Trak ų kenesa yra iš XIX a. pab.–XX a. pr. Trak ų totori ų me čet ė neišliko, tod ėl apie totori ų tem ą Žalgirio m ūšyje galima kalb ėti prie Keturiasdešimties Totori ų (arba Nem ėžio prie Vilniaus) ir Raiži ų (prie Alytaus) kaim ų me čečių.

9. Kauno pilis – tai 7-ių Žemai čių v ėliav ų rinkimosi vieta, kurios pagal Vytauto plan ą prieš Žalgirio mūšį 1409 m. imitavo pagrindin ę lietuvi ų puolimo krypt į prie Nemuno. Taigi, Kauno pilis – nematomo antrojo Žalgirio fronto centras, ir pagrindinis „skydas” nuo Vokie čių Ordino puolimo Vilniaus kryptimi. Kauno pilis datuojama XIV a. vid., pastatyta prasid ėjus įnirtingoms lietuvi ų kovoms su kryžiuo čiais. Nuo Vokie čių Ordino pilies pa ėmimo ir sugriovimo 1362 m. prasid ėjo žiauri ų kov ų prie Nemuno 20-metis. Kauno Vytauto Šv č. M. Marijos Ėmimo į dang ų bažny čia funduota 1400 m. kaip pad ėka už išsigelb ėjim ą Vorsklos m ūšyje. Ši bažny čia Kaune – vienas svarbiausi ų išlikusi ų Vytauto veiklos ženkl ų – Vytautas savo funduotas bažny čias dažniausiai pašv ęsdavo Šv č. M. Marijai.

10. Žalgirio ir Vytauto įpaveldinimo objektai Kaune . Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje Vytautui skirta ekspozicijos sal ė, kurioje centrin ę viet ą užima Vytauto skulpt ūra, sukurta skulpt. Vlado Grybo 1934 m. muziejaus 6 užsakymu. Svarbiausioje muziejaus sal ėje eksponuojami Lietuvos valdov ų portretai, tapyti žymi ų tarpukario Lietuvos dailinink ų (J. Mackevi čiaus, P. Kalpoko, V. Didžioko, J. Janulio, J. Vienožinskio ir kt.). Valdov ų galerija, kuri ą sudaro 30 portret ų, prasideda Mindaugu ir baigiasi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Greta valdovų portret ų kabo paveikslai, vaizduojantys svarbiausius m ūšius, vykusius iki Vytauto laik ų ir jam gyvam esant („Saul ės m ūšis“, 1236 m., dail. A. Kr ūka; „Durb ės m ūšis“, 1260 m., dail. V. Norkus; „M ūšis prie M ėlyn ųjų Vanden ų“, 1362 m., dail. P. Griušys; „Žalgirio m ūšis“, 1410 m., dail. I. Rudolfas – J. Mateikos paveikslo kopija). Savo viet ą čia rado ir vienas vertingiausi ų Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugom ų dail ės k ūrini ų – dailininko J. Stykos paveikslas „Vytauto priesaika“. Vytauto sekly čios interjeras Kauno Karinink ų ramov ėje (past. 1937), sukurtas architekto J. Kovalskio, imituoja Lietuvos kunigaikš čių laik ų gotik ą. Ak į traukia dekoratyvus židinys papuoštas Vytauto Didžiojo paminkline lenta. Sienos dekoruotos dailininko J. Mackevi čiaus tapytais pano, vaizduojan čiais Vytauto Didžiojo žygius. Tai pagal Jano Mateikos paveikslus nutapyti savitai interpretuoti paveikslai: „Suvažiavimas Lucke“, „Vytautas priima duokl ę iš totori ų“, „Vytautas prie Juod ųjų j ūrų“, „Vytautas prie Naugardo“, „Žalgirio m ūšis“ su pritapyta kryžiuo čių stovykla. Šiais laikais ši sien ų tapyba atkurta. Vytauto paminklas Kaune (skulpt. Vladas Grybas) – vienas iš daugyb ės paminkl ų Vytaytui, sukurt ų Lietuvoje, 1930 m. minint 500-ąsias valdovo mirties metines. Paminklas 1932 m. buvo atidengtas Karo mokyklos kieme Panemun ėje, apie 1951 sunaikintas, o 1990 m. atkurtas Laisv ės al ėjoje.

7